ES Oficialus Leidinys PDF

Europos Sjungos
oficialusis leidinys
Leidimas lietuvi kalba Praneimo Nr.
C 326
ISSN 1977-0960
Informacija ir praneimai
Turinys
55 tomas 2012 m. spalio 26 d.
Puslapis
2012/C 326/01
Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo suvestins redakcijos

Europos Sjungos sutarties suvestin redakcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sutarties dl Europos Sjungos veikimo suvestin redakcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
1 13 47
Protokolai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 201 Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 331 Tarpvyriausybins konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutart, pasirayt 2007 m. gruodio 13 d., prie Baigia mojo akto pridtos deklaracijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 337 Atitikties lentels . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 363
2012/C 326/02
Europos Sjungos pagrindini teisi chartija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 391
Pastaba skaitytojui (r. antrj virelio puslap)
LT
Kaina: 10,50 EUR
VADINIS ODIS SKAITYTOJUI ioje publikacijoje pateikiamos Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo, o taip pat j protokol ir pried suvestins redakcijos su pakei timais, padarytais 2007 m. gruodio 13 d. Lisabonoje pasirayta Lisabonos sutar timi, kuri sigaliojo 2009 m. gruodio 1 d. Joje taip pat pateikiamos prie Tarpvy riausybins konferencijos, kuri prim Lisabonos sutart, Baigiamojo akto pridtos deklaracijos. Be to, ioje publikacijoje pateikiamas pakeitimas, padarytas Protokolu, i dalies keiianiu Protokol dl pereinamojo laikotarpio nuostat, pridt prie Europos Sjungos sutarties, Sutarties dl Europos Sjungos veikimo ir Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties. ioje publikacijoje taip pat pateikiama Europos Sjungos pagrindini teisi chartija, kuri Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelb 2007 m. gruodio 12 d. Strasbre (OL C 303, 2007 12 14, p. 1). iame tekste pateikiama adaptuota 2000 m. gruodio 7 d. paskelbta Chartija, kuri pakeiiama nuo 2009 m. gruodio 1 d., kuri sigaliojo Lisabonos sutartis. Pagal Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalies pirmj pastraip 2007 m. paskelbta Chartija turi toki pat teisin gali kaip ir Sutartys. i publikacija yra parengta tik informaciniais tikslais ir nepareigoja Europos Sjungos institucij.
2012 10 26
LT
Europos Sjungos oficialusis leidinys
C 326/1
EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES

IR SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO SUVESTINS REDAKCIJOS
(2012/C 326/01)
2012 10 26
LT
C 326/3
Turinys
Puslapis
EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES SUVESTIN REDAKCIJA . . . . . . . . . . . . . . PREAMBUL . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I ANTRATIN DALIS II ANTRATIN DALIS III ANTRATIN DALIS IV ANTRATIN DALIS V ANTRATIN DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . NUOSTATOS DL DEMOKRATINI PRINCIP . . . . . . . NUOSTATOS DL INSTITUCIJ . . . . . . . . . . . . . . . . . . TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS . . . . BENDROSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU SJUNGOS IORS VEIKSMAIS, IR KONKREIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU BENDRA USIENIO IR SAUGUMO POLI TIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
13 15 16 20 22 27
28 28 30 30 38 41 47 49 50
1 skyrius 2 skyrius
Bendrosios nuostatos dl Sjungos iors veiksm . . . . . . . . . . . . . . Konkreios nuostatos dl bendros usienio ir saugumo politikos . . . Bendrosios nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Nuostatos dl bendros saugumo ir gynybos politikos . . . . . . . BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
1 skirsnis 2 skirsnis
VI ANTRATIN DALIS
SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO SUVESTIN REDAKCIJA PREAMBUL . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . PIRMOJI DALIS PRINCIPAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . SJUNGOS KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS . . . . . . . . . . .
I ANTRATIN DALIS
50 53 56 59 59 59 60
II ANTRATIN DALIS ANTROJI DALIS TREIOJI DALIS
NEDISKRIMINAVIMAS IR SJUNGOS PILIETYB . . . . . . . . . . . SJUNGOS POLITIKOS SRITYS IR VIDAUS VEIKSMAI . . . . . . . VIDAUS RINKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . LAISVAS PREKI JUDJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . .
I ANTRATIN DALIS II ANTRATIN DALIS 1 skyrius
Muit sjunga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
C 326/4
LT
2012 10 26
Puslapis
2 skyrius 3 skyrius
Muitini bendradarbiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kiekybini apribojim tarp valstybi nari udraudimas . . . . EMS KIS IR UVININKYST . . . . . . . . . . . . . LAISVAS ASMEN, PASLAUG IR KAPITALO JUDJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
61 61 62
III ANTRATIN DALIS IV ANTRATIN DALIS
65 65 67 70 71 73 73 75 78 79 83 85
1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius 4 skyrius
Darbuotojai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . sisteigimo teis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Paslaugos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kapitalas ir mokjimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . LAISVS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDV . . .
V ANTRATIN DALIS 1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius 4 skyrius 5 skyrius
Bendrosios nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sien kontrols, prieglobsio ir imigracijos politika . . . . . . . . Teisminis bendradarbiavimas civilinse bylose . . . . . . . . . . . . Teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose bylose . . . . . . . Policijos bendradarbiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . TRANSPORTAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . KONKURENCIJOS, MOKESI IR TEISS AKT DERINIMO BENDROSIOS TAISYKLS . . . . . . . . .
VI ANTRATIN DALIS VII ANTRATIN DALIS
88 88 88 91 93 94 96 97 102 105
1 skyrius
Konkurencijos taisykls . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . monms taikomos taisykls . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Valstybi teikiama pagalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
1 skirsnis 2 skirsnis 2 skyrius 3 skyrius
Mokesi nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Teiss akt suderinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . EKONOMIN IR PINIG POLITIKA . . . . . . . . . . .
VIII ANTRATIN DALIS 1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius
Ekonomin politika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pinig politika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Institucij nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2012 10 26
LT
C 326/5
Puslapis
4 skyrius 5 skyrius
Specialiosios nuostatos valstybms narms, kuri valiuta yra euro . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pereinamojo laikotarpio nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . UIMTUMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . SOCIALIN POLITIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . EUROPOS SOCIALINIS FONDAS . . . . . . . . . . . . . . VIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS, JAUNIMAS IR SPORTAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . KULTRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . VISUOMENS SVEIKATA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . VARTOTOJ APSAUGA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . TRANSEUROPINIAI TINKLAI . . . . . . . . . . . . . . . . .
106 107 112 114 119 120 121 122 124 124 126 127 128 132 134 135 135 136 137 139 139 139 141 141 142 143
IX ANTRATIN DALIS X ANTRATIN DALIS XI ANTRATIN DALIS XII ANTRATIN DALIS XIII ANTRATIN DALIS XIV ANTRATIN DALIS XV ANTRATIN DALIS XVI ANTRATIN DALIS
XVII ANTRATIN DALIS PRAMON . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . XVIII ANTRATIN DALIS EKONOMIN, SOCIALIN IR TERITORIN SANG LAUDA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . XIX ANTRATIN DALIS XX ANTRATIN DALIS XXI ANTRATIN DALIS MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGIJ PLTRA BEI KOSMOSAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . APLINKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ENERGETIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
XXII ANTRATIN DALIS TURIZMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . XXIII ANTRATIN DALIS CIVILIN SAUGA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . XXIV ANTRATIN DALIS ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS . . . . . KETVIRTOJI DALIS PENKTOJI DALIS ASOCIACIJA SU UJRIO ALIMIS IR TERITORIJOMIS . . . . SJUNGOS IORS VEIKSMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . BENDROSIOS NUOSTATOS DL SJUNGOS IORS VEIKSM . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . BENDRA PREKYBOS POLITIKA . . . . . . . . . . . . . . . BENDRADARBIAVIMAS SU TREIOSIOMIS ALIMIS IR HUMANITARIN PAGALBA . . . . . . . .
I ANTRATIN DALIS II ANTRATIN DALIS III ANTRATIN DALIS 1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius
Bendradarbiavimas vystymosi labui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas su treio siomis alimis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Humanitarin pagalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
C 326/6
LT
2012 10 26
Puslapis
IV ANTRATIN DALIS V ANTRATIN DALIS VI ANTRATIN DALIS
RIBOJANIOS PRIEMONS . . . . . . . . . . . . . . . . . TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI . . . . . . . . . . . . . . SJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREIOSIOMIS ALIMIS BEI SJUNGOS DELEGACIJOS . . . . . . . . . . . . . . . SOLIDARUMO SLYGA . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
144 144
147 148 149 149 149 149 152 153 155 157 167 169 171 171 173 177 177 178 180 181 181 182 183 186
VII ANTRATIN DALIS ETOJI DALIS
INSTITUCINS IR FINANSINS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . INSTITUCIJAS REGLAMENTUOJANIOS NUOS TATOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
I ANTRATIN DALIS 1 skyrius
Institucijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Europos Parlamentas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Europos Vadov Taryba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Taryba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Komisija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Europos Sjungos teisingumo teismas . . . . . . . . . . . . . . Europos centrinis bankas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Audito rmai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
1 skirsnis 2 skirsnis 3 skirsnis 4 skirsnis 5 skirsnis 6 skirsnis 7 skirsnis 2 skyrius
Sjungos teiss aktai, primimo procedros ir kitos nuostatos Sjungos teiss aktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Akt primimo procedros ir kitos nuostatos . . . . . . . .
1 skirsnis 2 skirsnis 3 skyrius
Sjungos patariamieji organai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ekonomikos ir socialini reikal komitetas . . . . . . . . . . Region komitetas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
1 skirsnis 2 skirsnis 4 skyrius
Europos investicij bankas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . FINANSINS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . . .
II ANTRATIN DALIS 1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius 4 skyrius
Sjungos nuosavi itekliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Daugiamet finansin programa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sjungos metinis biudetas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Biudeto vykdymas ir vykdymo patvirtinimas . . . . . . . . . . . .
2012 10 26
LT
C 326/7
Puslapis
5 skyrius 6 skyrius
Bendrosios nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kova su sukiavimu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS . . . . . . . . . .
187 188 189 192 201 203 206 210
III ANTRATIN DALIS SEPTINTOJI DALIS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS . . . . . . . . . . .
PROTOKOLAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Protokolas (Nr. 1) Protokolas (Nr. 2) Protokolas (Nr. 3) Protokolas (Nr. 4) dl nacionalini parlament vaidmens Europos Sjungoje . . . . dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo . . . . . . . dl Europos Sjungos teisingumo teismo statuto . . . . . . . . . . . dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl Europos investicij banko statuto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl Europos Sjungos institucij, tam tikr staig, organ bei padalini bstini vietos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet . . . . . . . . . . . . . dl Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies dl Sjungos prisijungimo prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl Tarybos sprendimo dl Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalies ir sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalies gyvendinimo 2014 m. Lapkriio 1 d. 2017 m. Kovo 31 d. laikotarpiu ir nuo 2017 m. Balandio 1 d. dl nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Europos Sjungos sutarties 42 Straipsnyje . . . . . . . . . . . . . . . . dl Europos Sjungos Sutarties 42 Straipsnio . . . . . . . . . . . . . dl pervirinio deficito procedros . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl konvergencijos kriterij . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl Euro grups . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
230 251
Protokolas (Nr. 5) Protokolas (Nr. 6)
265 266
273
Protokolas (Nr. 9)
274
Protokolas (Nr. 10)
275 278 279 281 283
Protokolas (Nr. 11) Protokolas (Nr. 12) Protokolas (Nr. 13) Protokolas (Nr. 14)
C 326/8
LT
2012 10 26
Puslapis
Protokolas (Nr. 15)
dl tam tikr su jungtine Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyste susijusi nuostat . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl tam tikr su Danija susijusi nuostat . . . . . . . . . . . . . . . dl Danijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl Pranczijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis . . . dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 26 straipsnio tam tikr aspekt taikymo jungtinei Karalystei ir Airijai . . . . . . . . . dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl Danijos pozicijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl valstybi nari usienio ryi dl iors sien perjimo . . . dl Europos Sjungos valstybi nari piliei prieglobsio . . . . dl kompetencijos pasidalijimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl bendrus interesus tenkinani paslaug . . . . . . . . . . . . . . . dl vidaus rinkos ir konkurencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos . . . . . . . . . dl valstybi nari visuomenins transliacijos sistemos . . . . . . dl Europos Sjungos pagrindini teisi Chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei karalystei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl Nyderland Antil salose perdirbt naftos produkt importo Europos Sjung . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl nekilnojamojo turto sigijimo Danijoje . . . . . . . . . . . . . . . dl sutarties dl Europos Sjungos veikimo 157 straipsnio . . .
284 287 288 289 290
Protokolas (Nr. 16) Protokolas (Nr. 17) Protokolas (Nr. 18) Protokolas (Nr. 19) Protokolas (Nr. 20)
293
Protokolas (Nr. 21)
295 299 304 305 307 308 309 310 312
Protokolas (Nr. 22) Protokolas (Nr. 23) Protokolas (Nr. 24) Protokolas (Nr. 25) Protokolas (Nr. 26) Protokolas (Nr. 27) Protokolas (Nr. 28) Protokolas (Nr. 29) Protokolas (Nr. 30)
313
Protokolas (Nr. 31)
315 318 319
2012 10 26
LT
C 326/9
Puslapis
Protokolas (Nr. 34) Protokolas (Nr. 35) Protokolas (Nr. 36) Protokolas (Nr. 37)
dl Grenlandijai skirt speciali priemoni . . . . . . . . . . . . . . . protokolas dl Airijos Konstitucijos 40.3.3 Straipsnio . . . . . . . dl pereinamojo laikotarpio nuostat . . . . . . . . . . . . . . . . . . . dl EAPB Sutarties galiojimo pabaigos finansini padarini ir dl angli ir plieno mokslini tyrim fondo . . . . . . . . . . . . . . . . .
320 321 322
328 331 333
PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I PRIEDAS II PRIEDAS sutarties dl Europos Sjungos veikimo 38 straipsnyje nurodytas sraas ujrio alys ir teritorijos, kurioms taikomos sutarties dl europos sjungos veikimo ketvirtosios dalies nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
336
Tarpvyriausybins konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutart, pasirayt 2007 m. gruodio 13 d., prie Baigiamojo akto pridtos DEKLARACIJOS . . . . . . . . . . . . . . . A. DEKLARACIJOS DL SUTARI NUOSTAT . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1. 2. 3. 4. 5. Deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 8 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Parlamento sudties . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Vadov Tarybos politinio susitarimo dl Sprendimo dl Europos Parlamento sudties projekto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 15 straipsnio 5 ir 6 dali, 17 straipsnio 6 ir 7 dali ir 18 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalies ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalies . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl praktini priemoni, susijusi su pirmininkavimu Europos Vadov Tarybai ir Usienio reikal tarybai, kuri reikia imtis Lisabonos sutarties sigalio jimo metu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 9 dalies dl Europos Vadov Tarybos sprendimo dl pirmininkavimo Tarybai . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 17 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 17 straipsnio 6 ir 7 dali . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 18 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . .
337 339 339 339 339 339
339
6.
340
7.
340
8.
342
9.
343 344 344 344
10. 11. 12.
C 326/10
LT
2012 10 26
Puslapis
13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21.
Deklaracija dl bendros usienio ir saugumo politikos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl bendros usienio ir saugumo politikos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 27 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 55 straipsnio 2 dalies . . . . . . . . . . . Deklaracija dl virenybs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl kompetencijos atskyrimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 8 straipsnio . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16 straipsnio . . . . . . . Deklaracija dl asmens duomen apsaugos teisminio bendradarbiavimo baudia mosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 48 ir 79 straipsni . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 48 straipsnio antrosios pastraipos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Europos Sjungos teisinio subjektikumo . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 75 ir 215 straipsni . . Deklaracija dl valstybs nars nedalyvavimo priemonje, grindiamoje Sutarties dl Europos Sjungos veikimo treios dalies V antratine dalimi . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 85 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 98 straipsnio . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 107 straipsnio 2 dalies c punkto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 126 straipsnio . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 156 straipsnio . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 168 straipsnio 4 dalies c punkto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 174 straipsnio . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 179 straipsnio . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 194 straipsnio . . . . . .
345 345 345 346 346 346 347 347
347 348
22. 23.
348 348 348
24. 25. 26.
348
27.
349 349
28. 29.
349 349 350
30. 31. 32.
350 351 351 351
33. 34. 35.
2012 10 26
LT
C 326/11
Puslapis
36.
Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 218 straipsnio dl deryb dl valstybi nari tarptautini susitarim, susijusi su laisvs, saugumo ir teisin gumo erdve, ir j sudarymo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 222 straipsnio . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 252 straipsnio, reglamen tuojanio generalini advokat skaii Teisingumo Teisme . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 290 straipsnio . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 329 straipsnio . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 352 straipsnio . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 352 straipsnio . . . . . . Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 355 straipsnio 6 dalies DEKLARACIJOS DL PRIE SUTARI PRIDEDAM PROTOKOL . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 2 dalies . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 3 dalies . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Protokolo dl Danijos pozicijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Italijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Deklaracija dl Protokolo dl pereinamojo laikotarpio nuostat 10 straipsnio VALSTYBI NARI DEKLARACIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Belgijos Karalysts deklaracija dl nacionalini parlament . . . . . . . . . . . . . . . . Belgijos Karalysts, Bulgarijos Respublikos, Vokietijos Federacins Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalysts, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Lietuvos Respublikos, Didiosios Liuksemburgo hercogysts, Vengrijos Respubli kos, Maltos Respublikos, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumu nijos, Slovnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos simboli . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ekijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos
351 351
37. 38.
352 352 352 352 353 353 354
39. 40. 41. 42. 43. B. 44.
354
45.
354
46.
354
47.
354 355 355 356 357 357
48. 49. 50. C. 51. 52.
357 357
53.
C 326/12
LT
2012 10 26
Puslapis
54.
Vokietijos Federacins Respublikos, Airijos, Vengrijos Respublikos, Austrijos Respublikos ir vedijos Karalysts deklaracija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ispanijos Karalysts bei Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Airijos deklaracija dl Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs 3 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Italijos Respublikos deklaracija dl Europos Parlamento sudties . . . . . . . . . . . Latvijos Respublikos, Vengrijos Respublikos ir Maltos Respublikos deklaracija dl bendros valiutos pavadinimo raybos Sutartyse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Nyderland Karalysts deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 312 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Nyderland Karalysts deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 355 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Lenkijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos Lenkijos Respublikos deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos taikymo Lenkijos Respublikai ir Jungtinei Karalystei . . . . . . . . . Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracija dl termino pilieiai apibrimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracija dl teiss balsuoti rinkimuose Europos Parlament . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 75 straipsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
358
55.
358
56.
358 359
57. 58.
359
59.
359
60.
360 360
61. 62.
360
63.
360
64.
360
65.
361 363 363 368
Atitikties lentels . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Europos Sjungos sutartis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sutartis dl Europos Sjungos veikimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2012 10 26
LT
C 326/13
EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES SUVESTIN REDAKCIJA
2012 10 26
LT
C 326/15
PREAMBUL
JO DIDENYB BELG KARALIUS, JOS DIDENYB DANIJOS KARALIEN, VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYB ISPANIJOS KARALIUS, PRANCZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, AIRIJOS PREZIDENT, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO PRAKILNYB LIUK SEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, JOS DIDENYB NYDERLAND KARALIEN, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZI DENTAS, JOS DIDENYB JUNGTINS DIDIOSIOS BRITANIJOS IR IAURS AIRIJOS KARALYSTS KARALIEN (1),
APSISPREND
paymti nauj Europos integracijos proceso, pradto steigus Europos Bendrijas, etap,
SEMDAMIESI KVPIMO i Europos kultrinio, religinio ir humanistinio paveldo, i kurio susiformavo visuotins vertybs, kurias sudaro nelieiamos ir prigimtins mogaus teiss, taip pat laisv, demok ratija, lygyb ir teisin valstyb, PRISIMINDAMI Europos emyno padalijimo pabaigos istorin svarb ir poreik padti tvirtus ateities Europos krimo pagrindus, PATVIRTINDAMI savo itikimyb laisvs, demokratijos, pagarbos mogaus teisms bei pagrindinms laisvms ir teisins valstybs principams,
savo nusistatym gerbti 1961 m. spalio 18 d. Turine pasiraytoje Europos socialinje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijoje apibrtas pagrin dines socialines teises,
PATVIRTINDAMI NORDAMI
stiprinti savo taut solidarum, kartu gerbdami j istorij, kultr ir tradicijas,
toliau stiprinti demokratik ir veiksming institucij veikim, kad jos galt bendroje institucij sistemoje geriau atlikti joms patiktus udavinius,
NORDAMI
siekti savo ali ekonomikos stiprinimo ir konvergencijos ir steigti Ekonomin bei pinig sjung, pagal ios Sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo nuostatas apimani bendr ir tvirt valiut,
APSISPREND
skatinti savo taut ekonomin ir socialin paang, atsivelgdami nenutrkstamos pltros princip, vidaus rinkos sukrim, tvirtesn sanglaud ir aplinkos apsaug, ir gyvendinti politik, utikrinani, kad ekonomins integracijos paang lydt paanga ir kitose srityse,
PASIRY (1) Nuo to laiko Europos Sjungos narmis tapo Bulgarijos Respublika, ekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Rumunija, Slovnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika ir vedijos Kara lyst.
C 326/16
LT
2012 10 26
APSISPREND
savo ali pilieiams suteikti bendr pilietyb,
gyvendinti bendr usienio ir saugumo politik, skaitant bendros gynybos politikos laipsnik formavim, kas ilgainiui pagal 42 straipsnio nuostatas sudaryt slygas pereiti prie bendros gynybos, itaip sustiprinant Europos identitet ir jos nepriklausomyb, kad Europoje ir pasaulyje bt stiprinama taika, saugumas ir didinama paanga,
APSISPREND
sudaryti slygas laisvam asmen judjimui ir kartu utikrinti savo taut saug bei saugum pagal ios Sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo nuostatas kuriant laisvs, saugumo ir teisingumo erdv,
APSISPREND
toliau kurti vis glaudesn Europos taut sjung, kurioje sprendimai, vadovaujantis subsidiarumo principu, priimami kiek manoma priartinant juos prie pilieio,
APSISPREND NUMATYDAMI
tolesnius ingsnius, kuriuos reiks engti skatinant Europos integracij,
NUSPREND
steigti Europos Sjung ir iam tikslui savo galiotaisiais atstovais paskyr:
(galiotj atstov sraas nepateikiamas)
pasikeit tinkamai formintais ir patvirtintais galiojamaisiais ratais, susitar dl toliau patei kiam nuostat: I ANTRATIN DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
KURIE,
1 straipsnis
(ES sutarties ex 1 straipsnis) (1)
ia Sutartimi AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS tarpusavyje steigia EUROPOS SJUNG (toliau Sjunga), kuriai valstybs nars suteikia kompetencij siekti j bendr tiksl. i Sutartis enklina nauj glaudesns Europos taut sjungos krimo etap, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie pilieio. Sjunga grindiama ia Sutartimi ir Sutartimi dl Europos Sjungos veikimo (toliau Sutartys). Abi ios Sutartys turi toki pai teisin gali. Sjunga pakeiia Europos bendrij ir perima Europos bendrijos teises bei pareigas.
(1) i nuoroda yra indikacin. Dl isamesns informacijos irti buvusij ir nauj sutari numeracijos atitikties lenteles.
2012 10 26
LT
C 326/17
2 straipsnis Sjunga yra grindiama iomis vertybmis: pagarba mogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba mogaus teisms, skaitant maumoms priklausani asmen teises. ios vertybs yra bendros valstybms narms, gyvenanioms visuomenje, kurioje vyrauja pliuraliz mas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moter bei vyr lygyb. 3 straipsnis
(ES sutarties ex 2 straipsnis)
1.
Sjungos tikslas skatinti taik, savo vertybes ir savo taut gerov.
2. Sjunga savo pilieiams silo vidaus sien neturini laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, kurioje laisvas asmen judjimas utikrinamas kartu taikant atitinkamas iors sien kontrols, prieglobsio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones. 3. Sjunga sukuria vidaus rink. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis bt tvarus, pagrstas suba lansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiko uimtumo ir socialins paangos, bei aukto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybs gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos paang. Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialin teisingum ir apsaug, moter ir vyr lygyb, kart solidarum ir vaiko teisi apsaug. Ji skatina ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud bei valstybi nari solidarum. Ji gerbia turting savo kultros ir kalb vairov bei utikrina, kad Europos kultros paveldas bt saugomas ir turtinamas. 4. Sjunga steigia Ekonomin ir pinig sjung, kurios valiuta euro.
5. Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sjunga isaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliei apsaugos. Ji prisideda prie taikos isaugojimo, saugumo utikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, taut tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir si ningos prekybos, skurdo panaikinimo ir mogaus, ypa vaiko, teisi apsaugos, taip pat prie grieto tarptautins teiss, skaitant Jungtini Taut Chartijos principus, laikymosi ir jos pltojimo. 6. Savo tiksl Sjunga siekia deramomis priemonmis pagal Sutartyse jai suteikt atitinkam kompetencij.
C 326/18
LT
2012 10 26
4 straipsnis 1. Pagal 5 straipsn visa Sutartimis Sjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybi nari kompetencijai. 2. Sjunga gerbia valstybi nari lygyb prie Sutartis bei nacionalin j savitum, neatsiejam nuo pagrindini politini bei konstitucini j struktr, skaitant regionin ir vietos savivald. Ji gerbia esmines valstybines j funkcijas, skaitant valstybs teritorinio vientisumo, vieosios tvarkos bei nacionalinio saugumo utikrinim. Kiekviena valstyb nar iimtinai ilieka atsakinga vis pirma u savo nacionalin saugum. 3. Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sjunga ir valstybs nars gerbia viena kit ir viena kitai padeda vykdydamos i Sutari kylanias uduotis. Kad utikrint pagal Sutartis ar Sjungos institucij aktus atsirandani pareig vykdym, valstybs nars imasi bet kuri reikiam bendr ar speciali priemoni. Valstybs nars padeda Sjungai gyvendinti jos uduotis ir nesiima joki priemoni, kurios gali trukdyti siekti Sjungos tiksl. 5 straipsnis
(EB sutarties ex 5 straipsnis)
1. Sjungos kompetencijos rib nustatymas grindiamas suteikimo principu. Sjungos kompeten cijos gyvendinimas grindiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais. 2. Pagal suteikimo princip Sjunga veikia tik neperengdama rib kompetencijos, kuri, siekiant Sutartyse nustatyt tiksl, jai iose Sutartyse suteik valstybs nars. Visa Sutartimis Sjungai nepri skirta kompetencija priklauso valstybms narms. 3. Pagal subsidiarumo princip tose srityse, kurios nepriklauso Sjungos iimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybs nars numatomo veiksmo tiksl negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sjungos lygiu dl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti bt geriau. Sjungos institucijos subsidiarumo princip taiko pagal Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo. Nacionaliniai parlamentai tame protokole nustatyta tvarka utikrina, kad bt laikomasi subsidiarumo principo. 4. Pagal proporcingumo princip Sjungos veiksm turinys ir forma nevirija to, kas btina siekiant Sutari tiksl. Sjungos institucijos proporcingumo princip taiko pagal Protokol dl subsidiarumo ir proporcin gumo princip taikymo.
2012 10 26
LT
C 326/19
6 straipsnis
1. Sjunga pripasta 2000 m. gruodio 7 d. Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodio 12 d. Strasbre, idstytas teises, laisves ir principus; Chartija turi toki pat teisin gali, kaip ir Sutartys. Chartijos nuostatos niekaip neipleia Sutartyse apibrtos Sjungos kompetencijos. Chartijoje nustatytos teiss, laisvs ir principai aikinami laikantis Chartijos VII antratinje dalyje pateikt bendrj nuostat, reglamentuojani jos aikinim ir taikym, taip pat tinkamai atsivel giant Chartijoje nurodytus paaikinimus, kuriuose pateikti t nuostat altiniai. 2. Sjunga prisijungia prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos. is prisijungimas neturi takos Sutartyse apibrtai Sjungos kompetencijai. 3. Pagrindins teiss, kurias garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir kurios kyla i valstybms narms bendr konstitucini tradicij, sudaro Sjungos teiss bendruosius principus. 7 straipsnis
1. Remdamasi pagrstu vieno tredalio valstybi nari, Europos Parlamento arba Europos Komi sijos pasilymu, Taryba, sprsdama keturi penktadali savo nari bals dauguma ir gavusi Europos Parlamento pritarim, gali nutarti, jog ikilo aikus pavojus, kad kuri nors valstyb nar gali iurkiai paeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Prie priimdama tok nutarim, Taryba iklauso t valstyb nar ir, sprsdama ta paia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas. Taryba reguliariai tikrina, ar toliau yra vadovaujamasi tais motyvais, kuriais buvo grindiamas toks nutarimas. 2. Europos Vadov Taryba, remdamasi tredalio valstybi nari arba Europos Komisijos pasi lymu ir gavusi Europos Parlamento pritarim, gali vieningai nusprsti, kad kuri nors valstyb nar iurkiai ir nuolat paeidia 2 straipsnyje nurodytas vertybes; prie tai Taryba paprao atitin kam valstyb nar pateikti savo pastabas. 3. Taryba, primusi sprendim pagal io straipsnio 2 dal, kvalifikuota bals dauguma gali nusprsti sustabdyti atitinkamos valstybs nars tam tikras Sutartis taikant atsirandanias teises, skaitant tos valstybs nars vyriausybs atstovo Taryboje balsavimo teises. Taip darydama Taryba atsivelgia tokio teisi sustabdymo galimus padarinius fizini ir juridini asmen teisms bei pareigoms.
C 326/20
LT
2012 10 26
Atitinkamos valstybs nars sipareigojimai pagal Sutartis visais atvejais ilieka tai valstybei privalomi. 4. Taryba kvalifikuota bals dauguma vliau gali nusprsti pakeisti arba panaikinti priemones, kuri buvo imtasi pagal 3 dal, jei pasikeit padtis, privertusi j imtis. 5. Balsavimo tvarka, io straipsnio tikslais taikoma Europos Parlamentui, Europos Vadov Tarybai ir Tarybai, nustatoma Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 354 straipsnyje. 8 straipsnis 1. Sjunga pltoja ypatingus santykius su kaimyninmis alimis siekdama sukurti Sjungos verty bmis grindiam gerovs ir geros kaimynysts erdv, kuriai bdingi artimi ir taiks bendradarbia vimo santykiai. 2. Taikant 1 dal, Sjunga su atitinkamomis alimis gali sudaryti konkreius susitarimus. iuose susitarimuose gali bti nustatytos tiek abipuss teiss ir sipareigojimai, tiek bendros veiklos galimy bs. Dl j gyvendinimo reguliariai rengiamos konsultacijos. II ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL DEMOKRATINI PRINCIP
9 straipsnis Savo veikloje Sjunga visada laikosi piliei, kuriems jos institucijos, staigos ir organai skiria vienod dmes, lygybs principo. Kiekvienas asmuo, turintis valstybs nars pilietyb, yra Sjungos pilietis. Sjungos pilietyb papildo nacionalin pilietyb, bet jos nepakeiia. 10 straipsnis 1. 2. Sjungos veikla pagrsta atstovaujamja demokratija. Pilieiai Sjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente.
Valstybms narms Europos Vadov Taryboje atstovauja j valstybi ar vyriausybi vadovai, o Taryboje atstovauja j vyriausybs, paios bdamos demokratikai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar savo pilieiams. 3. Kiekvienas pilietis turi teis dalyvauti demokratiniame Sjungos gyvenime. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek manoma labiau juos priartinant prie piliei. 4. Politins partijos Europos lygiu prisideda formuojant europin politin smoningum ir reikiant Sjungos piliei vali.
2012 10 26
LT
C 326/21
11 straipsnis 1. Institucijos atitinkamomis priemonmis suteikia pilieiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimyb skelbti nuomones apie visas Sjungos veiklos sritis ir vieai jomis keistis. 2. Institucijos palaiko atvir, skaidr ir nuolatin dialog su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene. 3. Siekdama utikrinti Sjungos veiksm nuoseklum ir skaidrum, Europos Komisija plaiai konsultuojasi su suinteresuotomis alimis. 4. Ne maiau kaip milijonas reikmingos valstybi nari dalies piliei, manydami, kad Sutartims gyvendinti reikalingas Sjungos teiss aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisij, kad ji, nevirydama savo galiojim, pateikt tuo klausimu atitinkam pasilym. Tokios iniciatyvos pateikimo tvarka ir slygos nustatomos pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 24 straipsnio pirmj pastraip. 12 straipsnis Nacionaliniai parlamentai aktyviai prisideda utikrinant ger Sjungos veikim: a) i Sjungos institucij gaudami informacij ir pagal Protokol dl nacionalini parlament vaid mens Europos Sjungoje jiems persiuniamus Sjungos teiskros procedra priimam akt projektus; b) utikrindami, kad bt laikomasi subsidiarumo principo Protokole dl subsidiarumo ir propor cingumo princip taikymo nustatyta tvarka; c) laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs srityje dalyvaudami ios srities Sjungos politikos gyven dinimo vertinimo mechanizmuose pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 70 straipsn ir dalyvaudami Europolo veiklos politinje kontrolje bei Eurojust veiklos vertinime pagal mintos Sutarties 88 ir 85 straipsnius; d) dalyvaudami Sutari periros procedrose pagal ios Sutarties 48 straipsn; e) gaudami praneimus apie paraikas stoti Sjung pagal ios Sutarties 49 straipsn; f) dalyvaudami nacionalini parlament tarpparlamentiniame bendradarbiavime ir bendradarbiavime su Europos Parlamentu pagal Protokolo dl nacionalini parlament vaidmens Europos Sjungoje nuostatas.
C 326/22
LT
2012 10 26
III ANTRATIN DALIS

NUOSTATOS DL INSTITUCIJ
13 straipsnis 1. Sjungos institucine struktra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tiksl, tarnauti jos, jos piliei ir valstybi nari interesams bei utikrinti jos politikos ir veiksm nuoseklum, veiksmin gum ir tstinum. Sjungos institucijos yra ios: Europos Parlamentas, Europos Vadov Taryba, Taryba, Europos Komisija (toliau Komisija), Europos Sjungos Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas, Audito Rmai. 2. Kiekviena institucija veikia nevirydama Sutartyse jai suteikt galiojim ir laikydamasi jose nustatyt procedr, slyg bei tiksl. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja. 3. Nuostatos, susijusios su Europos centriniu banku ir Audito Rmais, taip pat isamios nuostatos dl kit institucij, pateikiamos Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo. 4. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialini reikal komitetas bei Region komitetas, atliekantys patariamsias funkcijas. 14 straipsnis 1. Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teiskros ir biudetines funkcijas. Jis vykdo politins kontrols ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatyt slyg. Jis renka Komisijos pirminink. 2. Europos Parlament sudaro Sjungos piliei penkiasdeimties, neskaitant pirmininko. Pilieiams mainant nari skaii iki minimalios ei nari i narei neskiriama daugiau kaip devyniasdeimt eios atstovai. J skaiius nevirija septyni imt majania tvarka atstovaujama proporcingai kiekvienos valstybs ribos. Nei vienai valstybei vietos.
2012 10 26
LT
C 326/23
Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarim Europos Vadov Taryba vieningai priima spren dim, nustatant Europos Parlamento sudt pagal pirmojoje pastraipoje nurodytus principus. 3. Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise laisvu ir slaptu balsavimu penkeri met kadencijai. 4. Europos Parlamentas i savo nari isirenka savo pirminink ir savo biur. 15 straipsnis 1. Europos Vadov Taryba deramai skatina Sjungos vystymsi ir nustato bendrsias politikos gaires ir prioritetus. Ji nevykdo teiskros funkcij. 2. Europos Vadov Taryb sudaro valstybi nari arba j vyriausybi vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe. 3. Europos Vadov Taryba susitinka du kartus per pusmet, susitikimus suaukia jos pirmininkas. Kai reikia pagal darbotvark, Europos Vadov Tarybos nariai gali nusprsti, kad kiekvienam j padt ministras, o Komisijos pirmininkui Komisijos narys. Prireikus pirmininkas suaukia neeilin Europos Vadov Tarybos susitikim. 4. Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadov Taryba sprendimus priima bendru sutarimu.
5. Europos Vadov Taryba savo pirminink isirenka kvalifikuota bals dauguma dvej su puse met kadencijai; pirmininkas gali bti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatyt klii arba sunkaus nusiengimo atvejais Europos Vadov Taryba ta paia tvarka gali panaikinti pirmininko mandat. 6. Europos Vadov Tarybos pirmininkas:
a) pirmininkauja Europos Vadov Tarybai ir vadovauja jos darbui; b) utikrina pasirengim Europos Vadov Tarybos darbui ir jo tstinum bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Bendrj reikal tarybos darbu; c) siekia palengvinti sanglaud ir bendr sutarim Europos Vadov Taryboje; d) po kiekvieno Europos Vadov Tarybos susitikimo pateikia praneim Europos Parlamentui. Europos Vadov Tarybos pirmininkas savo lygiu ir pagal savo pareigas utikrina atstovavim Sjungai usienyje bendros usienio ir saugumo politikos klausimais nepaeisdamas Sjungos vyriau siojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai galiojim.
C 326/24
LT
2012 10 26
Europos Vadov Tarybos pirmininkas negali eiti pareig atskiroje valstybje. 16 straipsnis 1. Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teiskros ir biudetines funkcijas. Ji vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Sutartyse nustatyt slyg. 2. Taryb sudaro po vien kiekvienos valstybs nars ministro lygio atstov, kuris gali prisiimti sipareigojimus savo valstybs nars vyriausybs vardu ir balsuoti jos vardu. 3. Iskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma.
4. Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % Tarybos nari, kuri turi bti ne maiau kaip penkiolika, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % Sjungos gyventoj. Sprendim blokuojani maum turi sudaryti ne maiau kaip keturi Tarybos nariai, jei ji nesuda roma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma. Kiti balsavimo kvalifikuota bals dauguma tvarkos aspektai nustatomi Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalyje. 5. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su kvalifikuotos bals daugumos apibrimu, taikomos iki 2014 m. spalio 31 d., ir nuostatos, kurios bus taikomos nuo 2014 m. lapkriio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nustatomos Protokole dl pereinamojo laikotarpio nuostat. 6. Taryba susirenka vairios sudties; sudi sraas priimamas pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 236 straipsn. Bendrj reikal taryba utikrina vairios sudties Tarybos darbo nuoseklum. Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadov Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadov Tarybos susitikimus ir utikrina tolesn su jais susijus darb. Usienio reikal taryba, vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos nubrtomis strateginmis gair mis, parengia Sjungos iors veiksmus ir utikrina, kad Sjungos veiksmai bt nuosekls. 7. Valstybi nari vyriausybi nuolatini atstov komitetas yra atsakingas u Tarybos darbo parengim. 8. Taryba posdiauja vieai, kai sprendia ir balsuoja dl teiskros procedra priimam akt projekt. Todl kiekvienas Tarybos susitikimas yra padalijamas dvi dalis, kuriose atitinkamai svars tomi Sjungos teiskros procedra priimami aktai ir klausimai, nesusij su teiskra. 9. vairios sudties Tarybai, iskyrus Usienio reikal taryb, pirmininkauja valstybi nari atstovai Taryboje lygios rotacijos tvarka pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 236 straipsnyje nusta tytas slygas.
2012 10 26
LT
C 326/25
17 straipsnis 1. Komisija remia bendruosius Sjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos iuo tikslu. Ji utikrina, kad Sutartys ir priemons, kuri jomis vadovaudamosi imasi institucijos, bt taikomos. Ji priiri Sjungos teiss taikym kontroliuojant Europos Sjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo biudet ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomsias ir valdymo funkcijas Sutar tyse nustatytomis slygomis. Iskyrus bendr usienio ir saugumo politik bei kitus Sutartyse nusta tytus atvejus, ji utikrina Sjungos atstovavim iors santykiuose. Ji inicijuoja Sjungos metini ir daugiamei program sudarym, kad bt pasiekti susitarimai tarp institucij. 2. Iskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Sjungos teiskros procedra priimami aktai gali bti priimami tik remiantis Komisijos pasilymu. Kiti aktai priimami remiantis Komisijos pasi lymu, kai tai numato Sutartys. 3. Komisijos kadencijos trukm penkeri metai.
Komisijos nariai parenkami pagal j bendr kompetencij ir atsidavim Europai, i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia joki abejoni. Vykdydama savo sipareigojimus, Komisija yra visikai nepriklausoma. Nepaeidiant 18 straipsnio 2 dalies, Komisijos nariai nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybs, institucijos, staigos ar organo nurodym. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos. 4. Komisij, paskirt laikotarpiu nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo iki 2014 m. spalio 31 d., sudaro po vien kiekvienos valstybs nars piliet, skaitant pirminink ir Sjungos vyriausij galio tin usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra vienas i pirmininko pavaduotoj. 5. Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. Komisijos nari, skaitant pirminink ir Sjungos vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai, skaiius atitinka du tredalius valstybi nari skaiiaus, jeigu Europos Vadov Taryba, sprsdama vieningai, nenusprendia io skaiiaus pakeisti. Komisijos nariai renkami i valstybi nari piliei pagal visikai lygios rotacijos tarp valstybi nari sistem, leidiani atspindti vis valstybi nari demografin ir geografin diapazon. i sistem vieningai nustato Europos Vadov Taryba pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 244 straipsn. 6. Komisijos pirmininkas:
a) nustato gaires, kuriomis Komisija turi vadovautis vykdydama savo uduotis; b) priima sprendim dl Komisijos vidins struktros, utikrindamas jos nuosekl, veiksming ir kolegial darb;
C 326/26
LT
2012 10 26
c) i Komisijos nari skiria pirmininko pavaduotojus, iskyrus Sjungos vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai. Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina pagal 18 straipsnio 1 dalyje nustatyt procedr, jei to reikalauja pirmininkas. 7. Atsivelgdama Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadov Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, silo Europos Parlamentui kandidat Komisijos pirmininkus. kandidat irenka Europos Parlamentas j sudarani nari bals dauguma. Jei is kandidatas nesurenka reikalaujamos bals daugumos, Europos Vadov Taryba kvalifikuota bals dauguma per vien mnes pasilo nauj kandidat, kur Europos Parlamentas renka pagal t pai procedr. Taryba bendru sutarimu su irinktuoju pirmininku patvirtina sra kit asmen, kuriuos ji silo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybi nari silymais pagal 3 dalies antrojoje pastraipoje ir 5 dalies antrojoje pastraipoje nustatytus kriterijus. Pirminink, Sjungos vyriausij galiotin bendrai usienio ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas. Remiantis iuo patvirtinimu, Komisij kvalifikuota bals dauguma skiria Europos Vadov Taryba. 8. Komisija kolektyviai yra atskaitinga Europos Parlamentui. Europos Parlamentas gali balsuoti dl pasilymo pareikti nepasitikjim Komisija pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 234 straipsnyje nustatyt procedr. Jei toks pasilymas priimamas, Komisijos nariai atsistatydina kolek tyviai, o Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina i pareig, kurias jis vykdo Komisijoje. 18 straipsnis 1. Europos Vadov Taryba kvalifikuota bals dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikim paskiria Sjungos vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai. Europos Vadov Taryba gali nutraukti jo galiojimus pagal t pai procedr. 2. Vyriausiasis galiotinis vadovauja Sjungos bendrai usienio ir saugumo politikai. Savo pasi lymais jis prisideda prie ios politikos pltojimo ir j vykdo pagal Tarybos suteikt mandat. Tas pats taikoma ir bendrai saugumo ir gynybos politikai. 3. Vyriausiasis galiotinis pirmininkauja Usienio reikal tarybai.
2012 10 26
LT
C 326/27
4. Vyriausiasis galiotinis yra vienas i Komisijos pirmininko pavaduotoj. Jis utikrina Sjungos iors veiksm nuoseklum. Komisijoje jis yra atsakingas u jos sipareigojimus iors santyki srityje ir kit Sjungos iors veiksm aspekt koordinavim. Vykdydamas iuos sipareigojimus Komisijoje ir tik i sipareigojim atvilgiu, vyriausiasis galiotinis privalo laikytis Komisijos procedr tiek, kiek tai atitinka 2 ir 3 dalis. 19 straipsnis 1. Europos Sjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teism, Bendrj Teism ir speciali zuotus teismus. Jis utikrina, kad aikinant ir taikant Sutartis bt laikomasi teiss. Valstybs nars numato teisi gynimo priemones, btinas utikrinant veiksming teismin apsaug Sjungos teisei priklausaniose srityse. 2. Teisingumo Teism sudaro po vien teisj i kiekvienos valstybs nars. Jam padeda genera liniai advokatai. Bendrj Teism sudaro ne maiau kaip po vien teisj i kiekvienos valstybs nars. Teisingumo Teismo teisjai ir generaliniai advokatai bei Bendrojo Teismo teisjai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 253 ir 254 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Valstybi nari vyriausybi bendru suta rimu jie skiriami eeriems metams. Baig kadencij teisjai ir generaliniai advokatai gali bti paski riami i naujo. 3. Vadovaudamasis Sutartimis Europos Sjungos Teisingumo Teismas:
a) priima sprendimus dl valstybs nars, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens pateikt ieki ni; b) valstybi nari teism praymu priima prejudicinius sprendimus dl Sjungos teiss iaikinimo arba institucij priimt akt galiojimo; c) priima sprendimus kitais Sutartyse nustatytais atvejais. IV ANTRATIN DALIS
TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS
20 straipsnis
(ES sutarties ex 27a27e, 4040b ir 4345 straipsniai bei EB sutarties ex 11 ir 11a straipsniai)
1. Siekdamos tarpusavyje nustatyti tvirtesn bendradarbiavim srityse, kurios nepriklauso iimtinei Sjungos kompetencijai, valstybs nars gali pasinaudoti Sjungos institucijomis ir gyvendinti savo kompetencij taikydamos atitinkamas Sutari nuostatas tokiu mastu ir tokia tvarka, kaip nustatyta iame straipsnyje ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 326334 straipsniuose.
C 326/28
LT
2012 10 26
Tvirtesniu bendradarbiavimu siekiama prisidti prie Sjungos tiksl gyvendinimo, apsaugoti jos interesus ir stiprinti jos integracijos proces. Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 328 straipsnio nuostatas tok bendradarbiavim bet kuriuo metu gali sitraukti visos valstybs nars. 2. Kaip paskutin ieit sprendim, leidiant tvirtesn bendradarbiavim, priima Taryba, nustaiusi, kad tokio bendradarbiavimo tiksl per pagrst laik Sjunga kaip visuma negali pasiekti, ir su slyga, kad jame dalyvauja bent devynios valstybs nars. Taryba priima sprendim Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 329 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, taiau balsuoja tik Tarybos nariai, atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujanioms valstybms narms. Balsavimo tvarka nustatyta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 330 straipsnyje. 4. Pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostat priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujanioms valstybms narms. Jie nelaikomi acquis, kuri turi perimti valstybs kandidats, stodamos Sjung, dalimi. V ANTRATIN DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU SJUNGOS IORS VEIKSMAIS, IR KONKREIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU BENDRA USIENIO IR SAUGUMO POLITIKA 1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS DL SJUNGOS IORS VEIKSM 21 straipsnis 1. Sjungos veiksmai tarptautinje arenoje grindiami principais, paskatinusiais jos paios suk rim, vystymsi ir pltr, ir kuri gyvendinim ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisins valstybs, mogaus teisi ir pagrindini laisvi visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos mogaus orumui, lygybs ir solidarumo principais bei Jungtini Taut Chartijos ir tarptautins teiss princip laikymusi. Sjunga siekia pltoti santykius ir kurti partneryst su treiosiomis alimis bei tarptautinmis, regio ninmis arba pasaulinmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmojoje pastraipoje nurodyt princip. Ji skatina bendr problem daugiaalius sprendimus, ypa priimamus Jungtini Taut struktroje. 2. Sjunga nustato ir gyvendina bendr politik ir veiksmus bei siekia aukto lygio bendradar biavimo visose tarptautini santyki srityse, kad: a) apgint savo vertybes, pagrindinius interesus, saugum, nepriklausomyb ir vientisum;
2012 10 26
LT
C 326/29
b) tvirtint ir remt demokratij, teisin valstyb, mogaus teises ir tarptautins teiss principus; c) isaugot taik, ukirst keli konfliktams ir stiprint tarptautin saugum pagal Jungtini Taut Chartijos tikslus ir principus, taip pat pagal Helsinkio baigiamojo akto principus ir Paryiaus Chartijos tikslus, skaitant susijusiuosius su iors sienomis; d) skatint besivystani ali ekonomin, socialin ir aplinkos apsaugos tvar vystymsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurd; e) skatint vis ali integracij pasaulio ekonomik, skaitant laipsnik tarptautins prekybos apribojim panaikinim; f) prisidt prie tarptautini priemoni, skirt aplinkos kokybs isaugojimui ir gerinimui bei pasaulio gamtos itekli tausojaniam valdymui, siekiant utikrinti tvar vystymsi, krimo; g) padt tautoms, alims ir regionams, susidrusiems su gaivalinmis nelaimmis arba mogaus sukeltomis katastrofomis; ir h) remt tarptautin sistem, grindiam tvirtesniu daugiaaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasau liniu valdymu. 3. Sjunga laikosi princip ir siekia tiksl, nurodyt 1 ir 2 dalyse, pltodama ir gyvendindama savo iors veiksmus ioje antratinje dalyje ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo penktoje dalyje numatytose vairiose srityse bei kit savo politikos krypi iors aspektus. Sjunga utikrina savo iors veiksm vairi srii bei j ir kit savo politikos krypi nuoseklum. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai, utikrina nuoseklum ir bendradarbiauja iuo tikslu. 22 straipsnis 1. Remdamasi 21 straipsnyje nurodytais principais ir tikslais, Europos Vadov Taryba nustato Sjungos strateginius interesus ir tikslus. Europos Vadov Tarybos sprendimai dl Sjungos strategini interes ir tiksl yra susij su bendra usienio ir saugumo politika bei kitomis Sjungos iors veiksm sritimis. Tokie sprendimai gali bti susij su Sjungos santykiais su konkreia alimi arba regionu arba gali bti teminio pobdio. Jie nustato j trukm ir priemones, kuri Sjunga ir valstybs nars turs imtis. Europos Vadov Taryba sprendia vieningai, remdamasi rekomendacija, priimta pagal kiekvienai sriiai nustatytas nuostatas. Europos Vadov Tarybos sprendimai gyvendinami Sutartyse nustatyta tvarka.
C 326/30
LT
2012 10 26
2. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai bendros usienio ir saugumo politikos srityje ir Komisija kitose iors veiksm srityse Tarybai gali teikti bendrus pasi lymus.
2 SKYRIUS
KONKREIOS NUOSTATOS DL BENDROS USIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS

1 SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis Sjunga pagal skyri vykdomuose savo veiksmuose tarptautinje arenoje vadovaujasi principais, siekia tiksl ir veiksmus vykdo remdamasi Sjungos iors veiksm bendrosiomis nuostatomis, kurie pateikti 1 skyriuje.
24 straipsnis
1. Sjungos kompetencija bendros usienio ir saugumo politikos srityje apima visas usienio politikos sritis ir visus su Sjungos saugumu susijusius klausimus, skaitant laipsnik bendros gynybos politikos formavim, kuris sudaryt slygas pereiti prie bendros gynybos.
Bendrai usienio ir saugumo politikai taikomos konkreios taisykls ir procedros. Iskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, j vieningai apibria ir gyvendina Europos Vadov Taryba ir Taryba. Teiskros procedra priimami aktai nra priimami. Remiantis Sutartimis i politik vykdo Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybs nars. Sutartyse apibr iamas specialus Europos Parlamento ir Komisijos vaidmuo ioje srityje. Europos Sjungos Teisin gumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso ios nuostatos, iskyrus tai, kad jo jurisdikcijai priklauso perirti, kaip laikomasi ios Sutarties 40 straipsnio, ir perirti tam tikr sprendim, nurodyt Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 275 straipsnio antrojoje pastraipoje, teistum.
2. Laikydamasi savo iors veiksm princip ir tiksl Sjunga vykdo, apibria ir gyvendina bendr usienio ir saugumo politik, paremt valstybi nari politinio tarpusavio solidarumo plto jimu, bendros svarbos klausim nustatymu ir kuo didesniu valstybi nari veiksm suartjimu.
3. Valstybs nars lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir beslygikai remia Sjungos usienio ir saugumo politik bei laikosi Sjungos veiksm ioje srityje.
2012 10 26
LT
C 326/31
Valstybs nars veikia ivien, kad stiprint ir pltot savitarpio politin solidarum. Jos nesiima joki veiksm, prietaraujani Sjungos interesams arba galini sumenkinti jos, kaip tarptautini santyki darn skatinanios jgos, veiksmingum. Taryba ir vyriausiasis galiotinis utikrina, kad bt laikomasi i princip. 25 straipsnis
Sjunga vykdo bendr usienio ir saugumo politik: a) apibrdama bendras gaires; b) priimdama sprendimus, nustatanius: i) veiksmus, kuri Sjunga turi imtis; ii) pozicijas, kurias Sjunga turi priimti; iii) i ir ii papunkiuose nurodyt sprendim gyvendinimo priemones; ir c) stiprindama sisteming valstybi nari bendradarbiavim gyvendinant politik. 26 straipsnis
1. Europos Vadov Taryba nustato bendros usienio ir saugumo politikos, skaitant gynybinio pobdio reikalus, Sjungos strateginius interesus, tikslus ir apibria bendras gaires. Ji priima reikiamus sprendimus. Kai tai reikalinga dl tarptautini vyki, Europos Vadov Tarybos pirmininkas suaukia Europos Vadov Tarybos neeilin posd, kad nustatyt Sjungos politikos strategines kryptis toki vyki akivaizdoje. 2. Taryba formuoja bendr usienio ir saugumo politik ir priima iai politikai apibrti ir gyvendinti btinus sprendimus, remdamasi Europos Vadov Tarybos apibrtomis bendromis gairmis ir strateginmis kryptimis. Taryba ir Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai utikrina Sjungos veiksm vienyb, nuoseklum ir veiksmingum. 3. Bendr usienio ir saugumo politik vykdo vyriausiasis galiotinis ir valstybs nars, pasitelk dami nacionalines ir Sjungos priemones.
C 326/32
LT
2012 10 26
27 straipsnis 1. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pirmininkauja Usienio reikal tarybai, savo pasilymais prisideda prie bendros usienio ir saugumo politikos pltojimo bei utikrina Europos Vadov Tarybos ir Tarybos priimt sprendim gyvendinim. 2. Bendros usienio ir saugumo politikos reikalais Sjungai atstovauja vyriausiasis galiotinis. Sjungos vardu jis veda politin dialog su treiomis alimis ir ireikia Sjungos pozicij tarptautinse organizacijose ir tarptautinse konferencijose. 3. Vykdyti galiojimus vyriausiajam galiotiniui padeda Europos iors veiksm tarnyba. Savo darbe i tarnyba bendradarbiauja su valstybi nari diplomatinmis tarnybomis, o j sudaro Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atitinkam padalini pareignai bei valstybi nari nacionalini diplomatini tarnyb komandiruotas personalas. Europos iors veiksm tarnybos struktra ir veikimas nustatomi Tarybos priimtu sprendimu. Taryba sprendia remdamasi vyriausiojo galiotinio pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei gavusi Komisijos pritarim. 28 straipsnis
1. Kai dl tarptautins situacijos Sjungai reikia operatyviai veikti, reikalingus sprendimus priima Taryba. Nustatomi j tikslai, sritys, priemons, kurias Sjunga gali naudoti, prireikus j trukm, ir gyvendinimo slygos. Jei pasikeiia aplinkybs, turinios esmins takos tokiu sprendimu sprendiamam klausimui, Taryba persvarsto to sprendimo principus bei tikslus ir priima reikiamus sprendimus. 2. 1 dalyje nurodyti sprendimai pareigoja valstybes nares laikytis nusistatyt pozicij ir savo veikloje jomis vadovautis. 3. Jei, vadovaujantis 1 dalyje nurodytu sprendimu, numatoma nustatyti tam tikr nacionalin pozicij arba imtis nacionalini veiksm, atitinkama valstyb nar informacij turi pateikti laiku, kad prireikus bt galima i anksto pasikonsultuoti Taryboje. Reikalavimas i anksto pateikti infor macij netaikomas priemonms, kuriomis Tarybos sprendimai tik perkeliami nacionalin lygmen. 4. Jei pasikeitus situacijai ir neperirjus 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo ikyla neiven giama btinyb, valstybs nars, atsivelgdamos minto sprendimo bendrus tikslus, skubos tvarka gali imtis btin priemoni. Apie visas tokias priemones atitinkama valstyb nar nedelsdama infor muoja Taryb. 5. Jei vykdant iame straipsnyje nurodyt sprendim ikyla dideli sunkum, valstyb nar apie juos pranea Tarybai, kuri juos aptaria ir ieko tinkam sprendim. Tokie sprendimai neturi prieta rauti 1 dalyje nurodyto sprendimo tikslams ar menkinti jo veiksmingumo.
2012 10 26
LT
C 326/33
29 straipsnis
Taryba priima sprendimus, kuriais ireikiamas Sjungos poiris tam tikr geografinio arba teminio pobdio reikal. Valstybs nars utikrina, kad j nacionalin politika atitikt Sjungos pozicijas. 30 straipsnis
1. Kiekviena valstyb nar, Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai arba vyriausiasis galiotinis pritariant Komisijai gali perduoti Tarybai svarstyti kiekvien su bendra usienio ir saugumo politika susijus klausim ir atitinkamai teikti Tarybai iniciatyvas arba pasi lymus. 2. Tais atvejais, kai reikalingas skubus sprendimas, vyriausiasis galiotinis savo iniciatyva arba valstybs nars praymu per keturiasdeimt atuonias valandas, o nepaprastosios padties atveju dar greiiau suaukia neeilin Tarybos posd. 31 straipsnis
1. Sprendimus pagal skyri vieningai sprsdamos priima Europos Vadov Taryba ir Taryba, iskyrus atvejus, kai iame skyriuje numatyta kitaip. Teiskros procedra priimami aktai nra priimami. Bet kuri balsuojant susilaikiusi Tarybos nar savo susilaikym gali pateisinti padarydama oficial pareikim pagal i pastraip. Tokiu atveju ji nra pareigojama taikyti sprendimo, bet pripasta, kad tas sprendimas pareigoja Sjung. Atitinkama valstyb nar, paisydama savitarpio solidarumo, nesiima joki veiksm, galini prietarauti arba kliudyti tuo sprendimu grindiamai Sjungos veiklai, o kitos valstybs nars gerbia jos pozicij. Jei itaip savo susilaikym pateisinusios Tarybos nars sudaro ne maiau kaip tredal valstybi nari, atstovaujani ne maiau kaip tredaliui Sjungos gyventoj, sprendimas nepriimamas. 2. Nukrypdama nuo 1 dalies nuostat, Taryba kvalifikuota bals dauguma:
priima Sjungos veiksmus nustatanius arba pozicij apibrianius sprendimus remdamasi su Sjungos strateginiais interesais ir tikslais susijusiu Europos Vadov Tarybos sprendimu, nurodytu 22 straipsnio 1 dalyje; priima Sjungos veiksmus nustatant arba pozicij apibriant sprendim, remdamasi pasilymu, kur pateikia Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai Europos Vadov Tarybos specialiu praymu, jos paios arba vyriausiojo galiotinio iniciatyva;
C 326/34
LT
2012 10 26
priima visus sprendimus, gyvendinanius sprendim, kuris nustato Sjungos veiksmus arba apibria Sjungos pozicij; skiria special galiotin pagal 33 straipsn. Jei Tarybos nar pareikia, kad dl esmini ir konkreiai nurodyt su nacionaline politika susijusi prieasi ji neketina pritarti sprendimui, priimamam kvalifikuota bals dauguma, dl jo nebalsuo jama. Vyriausiasis galiotinis, glaudiai konsultuodamasis su atitinkama valstybe nare, ieko jai priimtino sprendimo. Jeigu jam nepavyksta, Taryba kvalifikuota bals dauguma gali prayti, kad tas klausimas bt perduotas Europos Vadov Tarybai vieningai priimti sprendim. 3. Europos Vadov Taryba gali vieningai priimti sprendim, nustatant, kad Taryba sprendim priima kvalifikuota bals dauguma ir kitais 2 dalyje nenurodytais atvejais. 4. 5. 2 ir 3 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobdio sprendimams. Procedrinius klausimus Taryba sprendia savo nari bals dauguma. 32 straipsnis
Valstybs nars Europos Vadov Taryboje ir Taryboje viena su kita konsultuojasi visais bendro intereso usienio ir saugumo politikos reikalais, siekdamos apibrti bendr poir. Prie imdamasi bet kokio veiksmo tarptautinje arenoje ar prie prisiimdama bet kok sipareigojim, kuris gali turti takos Sjungos interesams, kiekviena valstyb nar su kitomis tariasi Europos Vadov Taryboje arba Taryboje. Valstybs nars savo veiksm suartjimu utikrina, kad Sjunga yra pajgi tvirtinti savo interesus ir savo vertybes tarptautinje arenoje. Valstybs nars yra tarpusavyje solidarios. Europos Vadov Tarybai ar Tarybai apibrus Sjungos bendr poir pagal pirmj pastraip, Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybi nari usienio reikal ministrai koordinuoja savo veikl Taryboje. Valstybi nari diplomatins misijos bei Sjungos delegacijos treiosiose alyse ir prie tarptautini organizacij bendradarbiauja ir prisideda rengiant ir gyvendinant bendr poir. 33 straipsnis
Taryba Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu gali skirti special galiotin ir suteikti jam galiojimus konkreiais politikos klausimais. Specialusis galiotinis vykdo savo galiojimus priirint vyriausiajam galiotiniui.
2012 10 26
LT
C 326/35
34 straipsnis
1. Valstybs nars koordinuoja savo veikl tarptautinse organizacijose ir tarptautinse konferen cijose. Tokiuose forumuose jos palaiko Sjungos pozicijas. io koordinavimo organizavim utikrina Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai. Tarptautinse organizacijose ir tarptautinse konferencijose, kuriose dalyvauja ne visos valstybs nars, dalyvaujaniosios palaiko Sjungos pozicijas. 2. Laikantis 24 straipsnio 3 dalies valstybs nars, atstovaujamos tarptautinse organizacijose arba tarptautinse konferencijose, kuriose dalyvauja ne visos valstybs nars, informuoja nedalyvaujani sias valstybes nares bei vyriausij galiotin visais bendro intereso reikalais. Valstybs nars, kurios yra ir Jungtini Taut Saugumo Tarybos nars, veikia ivien ir isamiai informuoja kitas valstybes nares bei vyriausij galiotin. Valstybs nars, kurios yra Saugumo Tarybos nars, vykdydamos savo funkcijas gins Sjungos pozicijas ir interesus nepaeisdamos savo pareig pagal Jungtini Taut Chartijos nuostatas. Sjungai apibrus pozicij Jungtini Taut Saugumo Tarybos darbotvark trauktu klausimu, Saugumo Taryboje posdiaujanios valstybs nars prao pakviesti vyriausij galiotin Sjungos pozicijai pristatyti. 35 straipsnis
Valstybi nari diplomatins bei konsulins atstovybs ir Sjungos delegacijos treiosiose alyse bei tarptautinse konferencijose, taip pat j atstovybs prie tarptautini organizacij bendradarbiauja utikrindamos sprendim, apibriani Sjungos pozicijas ir veiksmus, priimtus pagal skyri, laikymsi ir j gyvendinim. Jos gerina bendradarbiavim keisdamosi informacija ir atlikdamos bendrus vertinimus. Jos padeda gyvendinti Sjungos piliei teises apsaug treij ali teritorijoje pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies c punkt ir pagal mintos Sutarties 23 straipsn patvirtintas priemones. 36 straipsnis
Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai konsultuojasi su Europos Parlamentu svarbiausiais bendros usienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais ir j informuoja apie i politikos krypi raid. Jis utikrina, kad bt tinkamai atsivelgta Europos Parlamento poir. Specialieji atstovai gali dalyvauti informuojant Europos Parlament.
C 326/36
LT
2012 10 26
Europos Parlamentas gali teikti Tarybai ir vyriausiajam galiotiniui paklausimus arba rekomendacijas. Jis du kartus per metus svarsto paang, padaryt gyvendinant bendr usienio ir saugumo politik, skaitant bendr saugumo ir gynybos politik.
37 straipsnis
Sjunga gali sudaryti susitarimus su viena ar keliomis valstybmis arba tarptautinmis organizacijomis iame skyriuje numatytose srityse.
38 straipsnis
Nepaeisdamas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 240 straipsnio, Politinis ir saugumo komi tetas stebi tarptautin padt bendrai usienio ir saugumo politikai priklausaniose srityse ir, Tarybos praymu, Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai praymu arba savo iniciatyva pateikdamas Tarybai nuomones, prisideda prie politikos krypi apibrimo. Jis taip pat, nepaeisdamas vyriausiojo galiotinio galiojim, stebi sutart politikos krypi gyvendinim.
io skyriaus taikymo srityje Politinis ir saugumo komitetas Tarybos ir vyriausiojo galiotinio atsako mybe atlieka 43 straipsnyje nurodyt krizi valdymo operacij politin kontrol ir joms strategikai vadovauja.
Taryba gali galioti Komitet krizs valdymo tikslu ir metu, kaip nustato Taryba, priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su tos operacijos politine prieira ir strateginiu vadovavimu.
39 straipsnis Laikantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16 straipsnio ir nukrypstant nuo jo 2 dalies, Taryba priima sprendim, nustatant fizini asmen apsaugos valstybms narms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su io skyriaus taikymo sritimi, taisykles ir laisvo toki duomen judjimo taisykles. Nepriklausomos staigos kontroliuoja, kaip laikomasi t taisykli.
2012 10 26
LT
C 326/37
40 straipsnis
Bendros usienio ir saugumo politikos gyvendinimas nedaro poveikio Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 36 straipsniuose nurodyt Sjungos kompetencij vykdymui Sutartyse nustatyt procedr taikymui ir numatyt institucij galiojim atitinkamai apimiai. Taip pat mintuose straipsniuose nurodytos politikos gyvendinimas nedaro poveikio Sjungos kompetencij pagal skyri vykdymui Sutartyse nustatyt procedr taikymui ir numatyt institu cij galiojim atitinkamai apimiai. 41 straipsnis
1. Administracins ilaidos, kurias institucijos patiria gyvendinant skyri, finansuojamos i Sjungos biudeto. 2. Einamosios ilaidos, susidaranios gyvendinant skyri, taip pat yra finansuojamos i Sjungos biudeto, iskyrus tokias ilaidas, kurios atsiranda dl karinio arba gynybinio pobdio operacij, ir atvejus, kai Taryba vieningai nusprendia kitaip. Tais atvejais, kai ilaidos nefinansuojamos i Sjungos biudeto, jas finansuoja valstybs nars pagal bendrojo nacionalinio produkto dyd, jeigu Taryba vieningai nenusprendia kitaip. Valstybs nars, kuri atstovai pagal 31 straipsnio 1 dalies antrj pastraip Taryboje yra padar oficial pareikim, neprivalo prisidti prie ilaid, atsirandani dl karinio arba gynybinio pobdio operacij, finan savimo. 3. Taryba priima sprendim, nustatant konkreias procedras, garantuojanias galimyb greitai pasinaudoti Sjungos biudeto asignavimais skubiam iniciatyv bendros usienio ir saugumo poli tikos srityje finansavimui ir ypa pasirengimui 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje nurodytoms misijoms. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. I Sjungos biudeto nefinansuojama pasirengimo 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje nurody toms misijoms veikla finansuojama i valstybi nari na sudaryto pradinio fondo. Taryba, remdamasi Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasi lymu, kvalifikuota bals dauguma priima sprendimus, nustatanius: a) pradinio fondo steigimo ir finansavimo procedras, ypa fond skiriamas sumas; b) pradinio fondo administravimo procedras;
C 326/38
LT
2012 10 26
c) finans kontrols procedras.
Kai pagal 42 straipsnio 1 dal ir 43 straipsn numatyta misija negali bti finansuojama i Sjungos biudeto, Taryba galioja vyriausij galiotin naudotis iuo fondu. Vyriausiasis galiotinis dl i galiojim gyvendinimo atsiskaito Tarybai.
2 SKIRSNIS NUOSTATOS DL BENDROS SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKOS
42 straipsnis
1. Bendra saugumo ir gynybos politika yra sudtin bendros usienio ir saugumo politikos dalis. Ji utikrina Sjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajgumus. Sjunga gali jais naudotis vykdydama misijas u Sjungos rib, skirtas taikos palaikymui, konflikt prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui laikantis Jungtini Taut Chartijos princip. iems udaviniams vykdyti naudojami valstybi nari suteikti pajgumai.
2. Bendra saugumo ir gynybos politika apima laipsnik bendros Sjungos gynybos politikos krim. Tai sudarys slygas pereiti prie bendros gynybos, jei tok sprendim vieningai priims Europos Vadov Taryba. Tokiu atveju ji rekomenduoja valstybms narms tok sprendim priimti pagal j atitinkamus konstitucinius reikalavimus.
Sjungos politika pagal skirsn nesumenkina tam tikr valstybi nari saugumo ir gynybos poli tikos specifinio pobdio, gerbia tam tikr valstybi nari, manani, kad j bendra gynyba yra gyvendinama iaurs Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), sipareigojimus pagal iaurs Atlanto sutart ir yra suderinama su toje struktroje nustatyta bendra saugumo ir gynybos politika.
3. Valstybs nars, siekdamos gyvendinti bendr saugumo ir gynybos politik, kad prisidt prie Tarybos apibrt tiksl gyvendinimo, suteikia Sjungai savo civilinius ir karinius pajgumus. Tos valstybs nars, kurios tarpusavyje suformuoja daugiaales pajgas, taip pat gali sudaryti galimyb pasinaudoti tomis pajgomis vykdant bendr saugumo ir gynybos politik.
Valstybs nars sipareigoja laipsnikai tobulinti savo karinius pajgumus. Gynybos pajgum plto jimo, mokslini tyrim, sigijim ir ginkluots srityje agentra (toliau Europos gynybos agentra) nustato operacinius poreikius, skatina priemones i poreiki gyvendinimui, padeda nustatyti ir prireikus gyvendinti visas reikalingas priemones pramoninei ir technologinei gynybos sektoriaus bazei stiprinti, dalyvauja nustatant Europos pajgum ir ginkluots politik bei padeda Tarybai vertinti karini pajgum tobulinim.
2012 10 26
LT
C 326/39
4. Sprendimai dl bendros saugumo ir gynybos politikos, skaitant tuos, kurie skirti inicijuoti iame straipsnyje numatyt misij, vieningai priimami Tarybos remiantis Sjungos vyriausiojo galio tinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu arba valstybs nars iniciatyva. Vyriausiasis galiotinis, prireikus kartu su Komisija, gali pasilyti naudotis tiek nacionalinmis priemonmis, tiek Sjungos instrumentais. 5. Siekiant isaugoti Sjungos vertybes ir pasitarnauti jos interesams, Taryba gali pavesti grupei valstybi nari vykdyti misij Sjungos sistemoje. Tokios misijos vykdym reglamentuoja 44 straips nis. 6. Tos valstybs nars, kuri kariniai pajgumai atitinka auktesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais sipareigojimais ioje srityje, dl sudtingiausi misij nustato nuolatin struktrizuot bendradarbiavim Sjungos sistemoje. bendradarbiavim reglamentuoja 46 straipsnis. Jis neturi poveikio 43 straipsnio nuostatoms. 7. Jei valstyb nar patiria karin agresij savo teritorijoje, kitos valstybs nars, vadovaudamosi Jungtini Taut chartijos 51 straipsniu, jos atvilgiu yra pareigotos jai teikti visokeriop manom pagalb ir param. Tai nepaeidia kai kuri valstybi nari saugumo ir gynybos politikos specifikos. sipareigojimai ir bendradarbiavimas ioje srityje atitinka narysts iaurs Atlanto sutarties organiza cijoje sipareigojimus, o iaurs Atlanto sutarties organizacija ilieka valstybi, kurios yra jos nars, kolektyvins gynybos pagrindu ir jos gyvendinimo forumu. 43 straipsnis 1. 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sjunga gali naudoti civilines ir karines priemones, sudaro bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarins ir gelbjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konflikt prevencijos ir taikos palaikymo, kovini pajg vykdomos krizi valdymo misijos, skaitant taikdaryst ir pokonfliktinio stabilizavimo operacijas. Visos ios misijos gali prisidti kovojant su terorizmu, taip pat remiant treisias alis, savo teritorijose kovojanias prie terorizm. 2. Taryba priima sprendimus dl misij, numatyt 1 dalyje, apibriani j tikslus, apimt ir bendruosius gyvendinimo bdus. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai, priirimas Tarybos bei palaikydamas glaud ir nuolatin ry su Politiniu ir saugumo komitetu, utikrina toki misij civilini ir karini aspekt koordinavim. 44 straipsnis 1. Sprendimais priimtais remiantis 43 straipsniu, Taryba gali pavesti gyvendinti misij valstybi nari, kurios nori j vykdyti ir turi tam reikalingus pajgumus, grupei. Tokios valstybs nars kartu su Sjungos vyriausiuoju galiotiniu usienio reikalams ir saugumo politikai dl misijos valdymo susitaria tarpusavyje.
C 326/40
LT
2012 10 26
2. Misijos vykdyme dalyvaujanios valstybs nars savo iniciatyva arba kitos valstybs nars praymu reguliariai informuoja Taryb apie esam padt. Dalyvaujanios valstybs nars nedels damos kreipiasi Taryb, jei misijos vykdymas sukelia sunkias pasekmes arba dl to reikia i dalies keisti 1 dalyje nurodytuose sprendimuose apibrtus misijos tiksl, apimt ar bdus. Tokiais atvejais reikalingus sprendimus priima Taryba. 45 straipsnis 1. 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta Europos gynybos agentra, kuri priiri Taryba, vykdo ias uduotis: a) padeda nustatyti valstybi nari karini pajgum tikslus ir vertinti, kaip valstybs nars laikosi dl pajgum duot sipareigojim; b) skatina operacij vykdymo poreiki suderinim bei veiksming, suderinam sigijimo metod primim; c) silo daugiaalius projektus, siekiant gyvendinti karini pajgum tikslus, ir utikrina valstybi nari gyvendinam program koordinavim ir konkrei bendradarbiavimo program valdym; d) remia mokslinius tyrimus gynybos technologij srityje bei koordinuoja ir planuoja bendrus moks linius tyrimus ir paiek technini sprendim, tenkinani bsimus operacinius poreikius; e) padeda nustatyti ir, prireikus, gyvendina visas gynybos sektoriaus pramons ir technologij pagrindo stiprinimui bei karini ilaid veiksmingumo didinimui naudingas priemones. 2. Europos gynybos agentra yra atvira visoms valstybms narms, pageidaujanioms dalyvauti jos veikloje. Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, priima sprendim, apibriant Agentros statut, bstins viet ir veiklos nuostatus. Tame sprendime atsivelgiama veiksmingo dalyvavimo Agentros veikloje lyg. Agentroje sudaromos atskiros grups, jungianios bendruose projektuose dalyvaujanias valstybes nares. Kiek tai btina Agentra savo uduotis vykdo palaikydama ry su Komisija. 46 straipsnis 1. 42 straipsnio 6 dalyje nurodytame nuolatiniame struktrizuotame bendradarbiavime pageidau janios dalyvauti valstybs nars, atitinkanios kriterijus ir prisimusios sipareigojimus dl karini pajgum, kurie nurodyti Protokole dl nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo, apie savo keti nim pranea Tarybai ir Sjungos vyriausiajam galiotiniui usienio reikalams ir saugumo politikai. 2. Per tris mnesius nuo 1 dalyje nurodyto praneimo Taryba priima sprendim, nustatant nuolatin struktrizuot bendradarbiavim ir dalyvaujani valstybi nari sra. Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju galiotiniu.
2012 10 26
LT
C 326/41
3. Kiekviena valstyb nar, vliau pageidaujanti dalyvauti nuolatiniame struktrizuotame bendra darbiavime, apie savo ketinim pranea Tarybai ir vyriausiajam galiotiniui. Taryba priima sprendim, patvirtinant atitinkamos valstybs nars, kuri atitinka Protokolo dl nuola tinio struktrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose nurodytus kriterijus ir prisiima juose nurodytus sipareigojimus, dalyvavim. Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju galiotiniu. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujanioms valstybms narms atstovaujantys Tarybos nariai. Kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dalies a punkt. 4. Jei dalyvaujanti valstyb nar nebeatitinka kriterij arba nebesugeba vykdyti sipareigojim, nurodyt Protokolo dl nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose, Taryba gali priimti atitinkamos valstybs nars dalyvavim sustabdant sprendim. Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma. Balsavime dalyvauja tik Tarybos nariai, atstovaujantys dalyvaujanioms valstybms narms, iskyrus atitinkam valstyb nar. Kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dalies a punkt. 5. Kiekviena dalyvaujanti valstyb nar, kuri pageidauja pasitraukti i nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo, apie savo sprendim pranea Tarybai, kuri paymi, kad atitinkama valstyb nar nuolatiniame struktrizuotame bendradarbiavime nebedalyvauja. 6. Nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo sistemoje Tarybos priimti sprendimai ir rekomen dacijos, iskyrus nurodytuosius 25 dalyse, priimami vieningai. Taikant i dal, bals vieningum sudaro tik dalyvaujani valstybi nari atstov balsai. VI ANTRATIN DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47 straipsnis Sjunga yra juridinis asmuo. 48 straipsnis

1. Sutartys gali bti i dalies keiiamos laikantis prastos periros procedros. Jos taip pat gali bti i dalies keiiamos laikantis supaprastint periros procedr.
C 326/42
LT
2012 10 26
prasta periros procedra 2. Bet kurios valstybs nars vyriausyb, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti Tarybai projektus dl Sutari keitimo. iais projektais, be kita ko, gali bti siekiama padidinti ar sumainti Sutartimis Sjungai suteikt kompetencij. iuos projektus Europos Vadov Tarybai teikia Taryba ir apie tai praneama nacionaliniams parlamentams. 3. Jei Europos Vadov Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, paprastja balsu dauguma priima sprendim nagrinti pasilytus pakeitimus, Europos Vadov Tarybos pirmi ninkas suaukia nacionalini parlament atstov, valstybi nari vadov ar j vyriausybi vadov, Europos Parlamento ir Komisijos atstov konvent. Dl institucini pakeitim pinig srityje taip pat konsultuojamasi su Europos centriniu banku. Konventas nagrinja projektus dl periros ir bendru sutarimu priima 4 dalyje numatytai valstybi nari vyriausybi atstov konferencijai skirt rekomen dacij. Europos Vadov Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, paprasta bals dauguma gali nusprsti neaukti konvento, jei pasilyt pakeitim apimtis neduoda tam pagrindo. Pastaruoju atveju Europos Vadov Taryba nustato galiojimus valstybi nari vyriausybi atstov konferencijai. 4. Valstybi nari vyriausybi atstov konferencij aukia Tarybos pirmininkas Sutari pakeiti mams bendru sutarimu nustatyti. Pakeitimai sigalioja visoms valstybms narms juos ratifikavus pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. 5. Jei prajus dvejiems metams po Sutarties, i dalies keiianios Sutartis, pasiraymo, keturi penktadaliai valstybi nari yra j ratifikav, o viena ar daugiau valstybi nari yra susidrusios su sunkumais j ratifikuojant, is klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadov Tarybai. Supaprastintos periros procedros 6. Kiekvienos valstybs nars vyriausyb, Europos Parlamentas arba Komisija gali teikti Europos Vadov Tarybai projektus perirti visas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo treios dalies nuostatas dl Sjungos vidaus politikos ir veiksm arba j dal. Europos Vadov Taryba gali priimti sprendim, i dalies keiiant visas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo treios dalies nuostatas arba j dal. Europos Vadov Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, taip pat su Europos centriniu banku, institucini pakeitim pinig srityje atveju sprendia vieningai. is sprendimas sigalioja tik po to, kai j pagal savo atitinkamas kons titucines nuostatas patvirtina valstybs nars. Antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas negali padidinti Sutartimis Sjungai suteiktos kompeten cijos.
2012 10 26
LT
C 326/43
7. Kai Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo arba ios Sutarties V antratinje dalyje numatyta, kad Taryba sprendimus tam tikroje srityje arba tam tikru atveju priima vieningai, Europos Vadov Taryba gali priimti sprendim, leidiant Tarybai toje srityje arba tuo atveju priimti sprendim kvalifikuota bals dauguma. i pastraipa netaikoma karinio pobdio sprendimams arba sprendi mams gynybos srityje. Kai Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo numatyta, kad Taryba priima teiskros procedra priimamus aktus pagal speciali teiskros procedr, Europos Vadov Taryba gali priimti sprendim, leidiant tokius aktus priimti pagal prast teiskros procedr. Apie bet koki iniciatyv, kurios Europos Vadov Taryba imasi remdamasi pirmja arba antrja pastraipa, praneama nacionaliniams parlamentams. Jei per eis mnesius nuo tokio praneimo dienos nacionalinis parlamentas pareikia nepritarim, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas nra priimamas. Jei nepritarimas nepareikiamas, Europos Vadov Taryba gali priimti mint sprendim. Europos Vadov Taryba, gavusi Europos Parlamento savo nari bals dauguma patvirtint pritarim, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytus sprendimus priima vieningai. 49 straipsnis
Kiekviena Europos valstyb, gerbianti 2 straipsnyje nurodytas vertybes ir sipareigojusi jas remti, gali pareikti nor tapti Sjungos nare. Apie tok praym praneama Europos Parlamentui ir nacionali niams parlamentams. Sjungos nare tapti norinti valstyb pateikia praym Tarybai, kuri, pasikon sultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento nari bals daugumos pritarim, sprendia vieningai. Atsivelgiama tinkamumo narystei kriterijus, dl kuri susitar Europos Vadov Taryba. Primimo slygos ir sutari, kuriomis grindiama Sjunga, pritaikomosios pataisos, reikalingos tokiam primimui, nustatomos valstybi nari ir paraik pateikusios valstybs susitarimu. is susi tarimas pateikiamas visoms susitarianioms valstybms ratifikuoti pagal j atitinkamas konstitucines nuostatas. 50 straipsnis 1. Bet kuri valstyb nar pagal savo konstitucines nuostatas gali nusprsti istoti i Sjungos.
2. Nusprendusi istoti i Sjungos valstyb nar apie savo ketinim pranea Europos Vadov Tarybai. Vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos pateiktomis gairmis, Sjunga susidera ir sudaro su ta valstybe susitarim, kuriame nustatoma istojimo i Sjungos tvarka atsivelgiant pagrindinius bsim tos valstybs santyki su Sjunga principus. Dl io susitarimo deramasi pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 218 straipsnio 3 dal. Gavusi Europos Parlamento pritarim, j Sjungos vardu sudaro Taryba sprsdama kvalifikuota bals dauguma.
C 326/44
LT
2012 10 26
3. Jei Europos Vadov Taryba, susitarusi su istojania valstybe nare, vieningai nenusprendia pratsti termino, Sutartys tai valstybei nustoja galioti nuo susitarimo dl istojimo sigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nra, prajus dvejiems metams po to, kai gaunamas io straipsnio 2 dalyje nurodytas praneimas. 4. Taikant 2 ir 3 dal, Europos Vadov Tarybos ar Tarybos narys, atstovaujantis istojaniai vals tybei narei, nedalyvauja Europos Vadov Taryboje ar Taryboje dl istojanios valstybs vykstaniose diskusijose ar dl jos priimant sprendimus. Kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dalies b punkt. 5. Jei i Sjungos istojusi valstyb vl prao j priimti Sjung, tokiam praymui taikoma 49 straipsnyje nustatyta tvarka. 51 straipsnis Prie Sutari pridedami protokolai ir priedai sudaro neatskiriam Sutari dal. 52 straipsnis 1. ios Sutartys taikomos Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, ekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Pranczijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respub likai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderland Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respub likai, Rumunijai, Slovnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, vedijos Kara lystei bei Jungtinei Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalystei. 2. Teritorin Sutari taikymo sritis patikslinta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 355 straipsnyje. 53 straipsnis
i Sutartis sudaryta neribotam laikui. 54 straipsnis

1. Auktosios Susitarianios alys i Sutart ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.
2012 10 26
LT
C 326/45
2. i Sutartis sigalioja 1993 m. sausio 1 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai jau bus deponuoti, arba, jei taip nepadaroma, pirm kito mnesio dien po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja paskutin valstyb signatar. 55 straipsnis
1. i vienu originaliu egzemplioriumi sudaryta Sutartis, kurios tekstai airi, angl, ek, bulgar, dan, est, graik, ispan, ital, latvi, lenk, lietuvi, maltiei, oland, portugal, prancz, rumun, slovak, slovn, suomi, ved, vengr ir vokiei kalbomis yra autentiki, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybs archyvuose, o Italijos Respublikos Vyriausyb patvirtint Sutarties kopij perduoda kit valstybi signatari vyriausybms. 2. i Sutartis gali bti iversta ir bet kurias kitas valstybi nari nustatytas kalbas, kurios pagal i valstybi nari konstitucin tvark yra oficialios kalbos visoje j teritorijoje arba jos dalyje. Atitinkamos valstybs nars pateikia patvirtint toki vertim kopij, kuri yra deponuojama Tarybos archyvuose.
TAI PALIUDYDAMI
i Sutart pasira toliau nurodyti galiotieji atstovai.
Sudaryta tkstantis devyni imtai devyniasdeimt antr met vasario septint dien Mastrichte.
(pasiraiusij sraas nepateikiamas)
2012 10 26
LT
C 326/47
SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO SUVESTIN REDAKCIJA
2012 10 26
LT
C 326/49
PREAMBUL JO DIDENYB BELG KARALIUS, VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PRANCZIJOS RESPUB LIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS PRAKILNYB LIUKSEMBURGO DIDIOJI HERCO GIEN, JOS DIDENYB NYDERLAND KARALIEN (1) PASIRY
sukurti glaudesns Europos taut sjungos pamatus,
NUSPREND bendrais veiksmais, kuriais alinamos Europ skaldanios klitys, utikrinti savo valstybi ekonomin ir socialin paang, TEIGDAMI,
kad esminis j pastang siekis nuolat gerinti savo taut gyvenimo ir darbo slygas,
kad alinant esamas klitis reikia imtis suderint veiksm patvariai pltrai, subalansuotai prekybai ir siningai konkurencijai utikrinti, stiprinti savo ali ekonomikos vienyb ir utikrinti darni jos pltr mainant vairi region skirtumus ir maiau isivysiusi region atsilikim,
NORDAMI TROKDAMI bendra prekybos politika prisidti prie nuoseklaus tarptautins prekybos apribojim panaikinimo, SIEKDAMI pagal Jungtini Taut Chartijos principus stiprinti Europ ir ujrio alis siejant solidarum bei utikrinti j gerovs kilim,
SUVOKDAMI,
itaip telkdami savo iteklius isaugoti ir stiprinti taik ir laisv bei ragindami kitas Europos tautas, kurios laikosi to paties idealo, paremti j pastangas,
NUSPREND
skatinti savo tautas kuo labiau plsti inias per plaiai prieinam vietim ir nuolatin j atnaujinim,
PASIRY
iam tikslui savo galiotaisiais atstovais PASKYR:

(galiotj atstov sraas nepateikimas)
apsikeit tinkamai formintais ir patvirtintais galiojamaisiais ratais, susitar dl toliau patei kiam nuostat.
KURIE,
(1) Nuo to laiko Europos Sjungos narmis tapo Bulgarijos Respublika, ekijos Respublika, Danijos Karalyst, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalyst, Airija, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respub lika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, vedijos Karalyst ir Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst.
C 326/50
LT
2012 10 26
PIRMOJI DALIS
PRINCIPAI 1 straipsnis 1. i Sutartis nustato Sjungos veikim ir apibria jos kompetencijos sritis bei naudojimosi ja apimt ir bdus. 2. i Sutartis ir Europos Sjungos sutartis yra Sutartys, kuriomis grindiama Sjunga. ios dvi Sutartys, turinios toki pai teisin gali, vadinamos Sutartimis. I ANTRATIN DALIS
SJUNGOS KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS
2 straipsnis 1. Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai iimtin kompetencij, tik Sjunga gali priimti teisikai privalomus aktus, o valstybs nars paios tai daryti gali tik Sjungai galiojus arba jei to reikia Sjungos aktams gyvendinti. 2. Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai kompetencij, kuri ji dalijasi su valstybmis narmis, Sjunga ir valstybs nars gali toje srityje priimti teisikai privalomus aktus. Valstybs nars naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga nepasinaudojo savo kompetencija. Valstybs nars vl naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga nusprend nesinaudoti savo kompetencija. 3. Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin ir uimtumo politik pagal ioje Sutartyje numa tytas slygas, kuri apibrimas priklauso Sjungos kompetencijai. 4. Pagal Europos Sjungos sutarties nuostatas Sjungos kompetencijai priklauso apibrti ir gyvendinti bendr usienio ir saugumo politik, skaitant laipsnik bendros gynybos politikos formavim. 5. Sutartyse nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis slygomis Sjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybi nari veiksmus nepa naikinant j kompetencijos tose srityse. Sjungos teisikai privalomi aktai, priimami remiantis su iomis sritimis susijusiomis Sutari nuosta tomis, negali apimti valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinimo. 6. Naudojimosi Sjungos kompetencija apimt ir bdus nustato Sutari nuostatos, skirtos kiek vienai konkreiai sriiai.
2012 10 26
LT
C 326/51
3 straipsnis 1. Sjunga turi iimtin kompetencij iose srityse:
a) muit sjungos; b) vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli nustatymo; c) pinig politikos valstybms narms, kuri valiuta yra euro; d) biologini jr itekli apsaugos pagal bendr uvininkysts politik; e) bendros prekybos politikos. 2. Sjunga taip pat naudojasi iimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai j sudarymas yra numatytas Sjungos teiskros procedra priimtame akte arba yra btinas, kad Sjunga galt naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei j sudarymas gali daryti poveik bendroms taisyklms ar pakeisti j taikymo srit. 4 straipsnis 1. Sjunga dalijasi kompetencija su valstybmis narmis, kai Sutartys jai suteikia kompetencij, nesusijusi su 3 ir 6 straipsniuose nurodytomis sritimis. 2. Pasidalijamajai Sjungos ir valstybi nari kompetencijai priskiriamos ios pagrindins sritys:
a) vidaus rinka; b) ioje Sutartyje apibrti socialins politikos aspektai; c) ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda; d) ems kis ir uvininkyst, iskyrus biologini jr itekli apsaug; e) aplinkosauga; f) vartotoj apsauga; g) transportas; h) transeuropiniai tinklai; i) energetika;
C 326/52
LT
2012 10 26
j) laisvs, saugumo ir teisingumo erdv; k) ioje Sutartyje apibrti bendr visuomens sveikatos saugos problem aspektai. 3. Mokslini tyrim, technologij pltros ir kosmoso srityse Sjungos kompetencijai priklauso imtis veiksm, ypa programoms apibrti ir gyvendinti, taiau naudojimasis ia kompetencija negali trukdyti valstybms narms naudotis savo kompetencija. 4. Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarins pagalbos srityse Sjungos kompetencijai priklauso imtis veiksm ir vykdyti bendr politik, taiau naudojimasis ia kompetencija negali trukdyti valstybms narms naudotis savo kompetencija. 5 straipsnis 1. Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin politik Sjungos viduje. iuo tikslu Taryba patvirtina priemones, vis pirma ios politikos bendrsias gaires. Specialiosios nuostatos taikomos valstybms narms, kuri valiuta yra euro. 2. Sjunga imasi priemoni, utikrinani valstybi nari uimtumo politikos koordinavim, pirmiausia nubrdama ios politikos gaires. 3. Sjunga gali imtis iniciatyvos siekdama utikrinti valstybi nari socialins politikos koordina vim. 6 straipsnis Sjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybi nari veiksmus. Europos lygiu toki veiksm sritys apima: a) mogaus sveikatos apsaug ir gerinim; b) pramon; c) kultr; d) turizm; e) vietim, profesin mokym, jaunim ir sport;
2012 10 26
LT
C 326/53
f) civilin saug; g) administracin bendradarbiavim. II ANTRATIN DALIS

BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS
7 straipsnis Sjunga utikrina savo politikos krypi ir veiksm suderinim atsivelgdama visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu.
8 straipsnis
(EB sutarties ex 3 straipsnio 2 dalis) (1)
Visuose savo veiksmuose Sjunga siekia paalinti moter ir vyr nelygybs apraikas ir diegti j lygyb.
9 straipsnis Nustatydama ir gyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sjunga atsivelgia reikalavimus, susijusius su didelio uimtumo skatinimu, tinkamos socialins apsaugos utikrinimu, kova su socia line atskirtimi, aukto lygio vietimu, mokymu ir moni sveikatos apsauga.
10 straipsnis Nustatydama ir gyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar sitikinim, negalios, amiaus arba seksualins orientacijos.
11 straipsnis
Nustatant ir gyvendinant Sjungos politikos ir veiklos kryptis, ypa siekiant skatinti tvari pltr, turi bti atsivelgiama aplinkos apsaugos reikalavimus.
(1) i nuoroda yra indikacin. Dl isamesns informacijos irti buvusij ir nauj sutari numeracijos atitikties lenteles.
C 326/54
LT
2012 10 26
12 straipsnis
(EB sutarties ex 153 straipsnio 2 dalis)
vartotoj apsaugos reikalavimus atsivelgiama nustatant bei gyvendinant kitas Sjungos politikos ir veiklos kryptis.
13 straipsnis Rengdamos ir gyvendindamos Sjungos ems kio, uvininkysts politik, transporto politik, vidaus rinkos, mokslini tyrim, technologij pltros ir kosmoso politik, Sjunga ir valstybs nars turi visokeriopai atsivelgti gyvn, kaip jusli gyvi, gerovs reikalavimus, taip pat gerbti valstybi nari statymus ir kitus teiss aktus, paproius, ypa susijusius su religinmis apeigomis, kultros tradicijomis ir vietos paveldu.
14 straipsnis
Nepaeisdamos Europos Sjungos sutarties 4 straipsnio ir ios Sutarties 93, 106 ir 107 straipsni ir atsivelgdamos tai, koki viet tarp Sjungos bendrj vertybi uima bendrus ekonominius inte resus tenkinanios paslaugos ir koks yra j vaidmuo skatinant socialin ir teritorin sanglaud, Sjunga ir valstybs nars pagal savo atitinkamus galiojimus ir Sutari taikymo srit rpinasi, kad tokios paslaugos bt pagrstos principais ir slygomis, ypa ekonominmis ir finansinmis, kurios leist joms atlikti savo uduotis. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, nustato iuos principus ir slygas nepaeidiant valstybi nari kompetencijos, laikantis Sutari teikti, pavesti teikti ir finansuoti tokias paslaugas.
15 straipsnis
1. Siekdamos skatinti tinkam valdym ir utikrinti pilietins visuomens dalyvavim, Sjungos institucijos, staigos ir organai veikia kiek manoma gerbdami atvirumo princip.
2. Europos Parlamento posdiai yra viei, taip pat vieai posdiauja ir Taryba, kai svarsto teiskros procedra priimamo akto projekt ir dl jo balsuoja.
3. Visi Sjungos pilieiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruot buvein valstybje narje, turi teis, laikydamiesi pagal io straipsnio i dal nustatytin princip bei slyg, susipainti su Sjungos institucij, staig ir organ dokumentais bet kokiu pavidalu.
2012 10 26
LT
C 326/55
Bendruosius principus ir visuomens arba asmens interesais grindiamus apribojimus, reglamentuo janius i teis susipainti su dokumentais, prasta teiskros procedra reglamentais nustato Europos Parlamentas ir Taryba.
Kiekviena institucija, staiga ar organas savo Darbo tvarkos taisyklse utikrina savo veiklos skaid rum ir isamiau idsto konkreias savo dokument prieinamumo nuostatas laikantis antrojoje pastraipoje nurodyt reglament.
Europos Sjungos Teisingumo Teismui, Europos centriniam bankui ir Europos investicij bankui i dalis taikoma tik jiems vykdant administracinio pobdio uduotis.
Europos Parlamentas ir Taryba utikrina dokument, susijusi su teiskros procedromis, skelbim antrojoje pastraipoje nurodyt reglament nustatytomis slygomis.
16 straipsnis
1.
Kiekvienas asmuo turi teis savo asmens duomen apsaug.
2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, nustato fizini asmen apsaugos Sjungos institucijoms, staigoms ir organams bei valstybms narms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sjungos teiss taikymo sritimi, taisykles ir laisvo toki duomen judjimo taisykles. Nepriklausomos staigos kontroliuoja, kaip laikomasi t taisykli.
Pagal straipsn priimtos taisykls nepaeidia Europos Sjungos sutarties 39 straipsnyje numatyt konkrei taisykli.
17 straipsnis 1. Sjunga gerbia ir nepaeidia valstybi nari banyi ir religini asociacij ar bendruomeni statuso, nustatyto pagal nacionalin teis.
2. Sjunga vienodai gerbia filosofini ir nereligini organizacij status, nustatyt nacionalinje teisje.
3. Pripaindama t banyi ir organizacij savitum ir konkret na, Sjunga palaiko su jomis atvir, skaidr nuolatin dialog.
C 326/56
LT
2012 10 26
ANTROJI DALIS
NEDISKRIMINAVIMAS IR SJUNGOS PILIETYB 18 straipsnis
Sutari taikymo srityje, nepaeidiant jose esani speciali nuostat, draudiama bet kokia diskri minacija dl pilietybs.
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali priimti toki diskriminacij draudianias taisykles.
19 straipsnis
1. Nepaeisdama kit Sutari nuostat ir nevirydama Sjungai jomis suteikt galiojim, Taryba sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai imtis atitinkam veiksm, siekdama kovoti su diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar tikjimo, negalios, amiaus arba seksualins orientacijos.
2. Nukrypdami nuo 1 dalies, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali patvirtinti Sjungos skatinamj priemoni, skirt valstybi nari veiksmams, kuriais siekiama padti siekti io straipsnio 1 dalyje nurodyt tiksl, remti, pagrindinius principus, iskyrus valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim.
20 straipsnis
1. vedama Sjungos pilietyb. Kiekvienas asmuo, turintis valstybs nars pilietyb, yra Sjungos pilietis. Sjungos pilietyb ne pakeiia valstybs pilietyb, o j papildo.
2.
Sjungos pilieiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas. Jie, be kita ko, turi:
a) teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje;
b) teis balsuoti ir bti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybje narje, kurioje jie gyvena, tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai;
2012 10 26
LT
C 326/57
c) bdami treiosios alies, kurioje valstyb nar, kurios pilieiai jie yra, neturi atstovybs, teritorijoje, teis bet kurios kitos valstybs nars diplomatini ir konsulini staig teikiam apsaug tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai; d) teis pateikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis Europos ombudsmen, taip pat kreiptis Sjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutari kalba bei ta paia kalba gauti atsakym. Naudojimosi iomis teismis slygas ir ribas nustato Sutartys ir joms gyvendinti skirtos priemons. 21 straipsnis
1. Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms gyvendinti priimtose nuostatose nustatyt apribojim bei slyg. 2. Jei paaikt, kad iam tikslui pasiekti Sjungai reikia imtis veiksm, o Sutartys nesuteikia tam reikaling galiojim, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali priimti nuostatas, numatanias padti naudotis io straipsnio 1 dalyje nurodytomis teismis. 3. Tiems patiems, kaip ir 1 dalyje nurodytiems tikslams, ir jei Sutartys nesuteikia tam reikaling galiojim veikti, Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, gali patvirtinti priemones, susijusias su socialiniu draudimu ar socialine apsauga. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai. 22 straipsnis
1. Kiekvienas Sjungos pilietis, gyvendamas valstybje narje ir nebdamas jos pilietis, turi teis balsuoti ir bti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus valstybje narje, kurioje gyvena, tomis paiomis slygomis, kaip ir tos valstybs pilieiai. ia teise naudojamasi atsivelgiant isamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, vieningai priima Taryba; ios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dl valstybei narei bding problem. 2. Nepaeidiant 223 straipsnio 1 dalies ir jai gyvendinti priimt nuostat, kiekvienas Sjungos pilietis, gyvendamas valstybje narje ir nebdamas jos pilietis, turi teis balsuoti ir bti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus valstybje narje, kurioje gyvena, tomis paiomis slygomis, kaip ir tos valstybs pilieiai. ia teise naudojamasi atsivelgiant isamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, vieningai priima Taryba; ios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dl valstybei narei bding problem.
C 326/58
LT
2012 10 26
23 straipsnis
Kiekvienas Sjungos pilietis, bdamas treiojoje alyje, kurioje jo valstybei narei nra atstovaujama, turi teis bet kurios kitos valstybs nars diplomatini arba konsulini staig teikiam apsaug tomis paiomis slygomis, kaip ir tos valstybs pilieiai. Valstybs nars priima btinas nuostatas ir pradeda tarptautines derybas dl ios apsaugos utikrinimo.
Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemons, btinos siekiant geriau utikrinti i apsaug.
24 straipsnis
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, nustato piliei iniciatyvos, kaip apibrta Europos Sjungos sutarties 11 straipsnyje, gyvendinimo procedr nuostatas ir slygas, skaitant minimal valstybi nari, i kuri tie pilieiai turi bti, skaii.
Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis pagal 227 straipsn pateikti Europos Parlamentui peticij.
Kiekvienas Sjungos pilietis gali kreiptis ombudsmen, kurio pareigyb steigta pagal 228 straipsn.
Kiekvienas Sjungos pilietis gali rayti iame straipsnyje arba Europos Sjungos sutarties 13 straips nyje nurodytoms institucijoms ar staigoms viena i mintos sutarties 55 straipsnio 1 dalyje minim kalb ir gauti atsakym ta paia kalba.
25 straipsnis
Kas treji metai Komisija atsiskaito Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetui dl ios dalies nuostat taikymo. ioje ataskaitoje atsivelgiama Sjungos raid.
iuo pagrindu ir nepaeisdama kit Sutari nuostat, Taryba sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai priimti nuostatas dl 20 straipsnio 2 dalyje ivardyt teisi tvirtinimo arba papildymo. ios nuostatos sigalioja po to, kai jas pagal savo atitin kamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.
2012 10 26
LT
C 326/59
TREIOJI DALIS
SJUNGOS POLITIKOS SRITYS IR VIDAUS VEIKSMAI I ANTRATIN DALIS
VIDAUS RINKA
26 straipsnis
1. Sjunga, siekdama sukurti vidaus rink ar utikrinti jos veikim, imasi priemoni pagal atitin kamas Sutari nuostatas.
2. Vidaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv, kurioje pagal Sutari nuostatas utikrinamas laisvas preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimas.
3. Taryba remdamasi Komisijos pasilymu nustato gaires ir slygas, reikalingas tolydiai paangai visuose atitinkamuose sektoriuose utikrinti.
27 straipsnis
Rengdama pasilymus, kaip pasiekti 26 straipsnyje nurodytus tikslus, Komisija atsivelgia tai, kokias pastangas vidaus rinkai sukurti turs dti skirting ekonomins raidos lyg pasiekusios valstybs, ir gali silyti atitinkamas nuostatas.
Jei tokios nuostatos priimamos taikant nukrypimus, jos turt bti laikinos ir kuo maiausiai trikdyti vidaus rinkos veikl.
II ANTRATIN DALIS
LAISVAS PREKI JUDJIMAS
28 straipsnis
1. Sjunga apima vis prekyb prekmis apimani muit sjung, kurioje tarp valstybi nari udraudiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverio poveikio mokjimai, o j santykiams su treiosiomis alimis nustatomas bendrasis muit tarifas.
C 326/60
LT
2012 10 26
2. 30 straipsnio ir ios antratins dalies 3 skyriaus nuostatos taikomos valstybi nari kilms gaminiams, taip pat valstybse narse laisvoje apyvartoje esantiems i treij ali vetiems gami niams. 29 straipsnis
I treiosios alies veti gaminiai laikomi valstybje narje esaniais laisvoje apyvartoje, jei toje valstybje narje yra atlikti importo formalumai ir sumokti moktini muitai arba lygiaverio poveikio mokjimai ir jei iems gaminiams nebuvo taikytas visikas arba dalinis atleidimas nuo toki muit ar mokesi.
1 SKYRIUS
Muit sjunga 30 straipsnis

Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai ir lygiaverio poveikio mokjimai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams. 31 straipsnis
Pagal bendrj muit tarif moktinus muitus, remdamasi Komisijos pasilymu, nustato Taryba. 32 straipsnis
Atlikdama iame skyriuje jai pavestus udavinius, Komisija atsivelgia : a) poreik skatinti valstybi nari ir treij ali prekyb; b) tokius konkurencijos slyg Sjungoje pokyius, kurie didint moni gebjim konkuruoti; c) Sjungai reikaling aliav ir pusgamini tiekimo poreikius; dl to Komisija rpinasi, kad gatavos produkcijos atvilgiu nebt ikreipiamos valstybi nari konkurencijos slygos; d) btinyb vengti didesnio valstybi nari ekonominio gyvenimo trikdymo ir Sjungoje utikrinti racionali gamybos pltot bei vartojimo didinim.
2012 10 26
LT
C 326/61
2 SKYRIUS
MUITINI BENDRADARBIAVIMAS 33 straipsnis

Sutari taikymo srityje Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, imasi priemoni valstybi nari tarpusavio bei j ir Komisijos bendradarbiavimui muitini darbo srityje gerinti.
3 SKYRIUS
KIEKYBINI APRIBOJIM TARP VALSTYBI NARI UDRAUDIMAS 34 straipsnis

Tarp valstybi nari udraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverio poveikio priemons.
35 straipsnis
Tarp valstybi nari udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverio poveikio priemons.
36 straipsnis
34 ir 35 straipsni nuostatos nekliudo taikyti preki importo, eksporto ar tranzito draudim arba apribojim, jei jie yra pateisinami visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba visuomens saugumo, moni, gyvn ar augal sveikatos bei gyvybs apsaugos, nacionalini meno, istorijos ar archeolo gijos vertybi apsaugos bei pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais. Taiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu.
37 straipsnis
1. Valstybs nars visas valstybines komercinio pobdio monopolijas pertvarko taip, kad bt utikrinta, jog n vienas valstybi nari nacionalinis subjektas nebus diskriminuojamas preki pirkimo ir pardavimo slyg atvilgiu.
C 326/62
LT
2012 10 26
io straipsnio nuostatos taikomos kiekvienai staigai, per kuri valstyb nar teisikai ar faktikai, tiesiogiai ar netiesiogiai priiri ir nustato valstybi nari tarpusavio import ir eksport arba turi tam didesns takos. ios nuostatos taip pat taikomos monopolijoms, kurias valstyb perleidia kitiems. 2. Valstybs nars nesiima joki nauj priemoni, prietaraujani io straipsnio 1 dalyje nusta tytiems principams arba galini riboti su muit ir kiekybini apribojim udraudimu valstybi nari tarpusavio prekyboje susijusi straipsni taikymo srit. 3. Jei valstybin komercinio pobdio monopolija grindiama teiss normomis, kuriomis siekiama padti lengviau realizuoti ems kio produktus arba gauti u juos kuo didesn peln, taikant iame straipsnyje nustatytas taisykles turt bti imamasi veiksm, kad atitinkamiems gamintojams bt utikrintos lygiaverts uimtumo ir gyvenimo lygio apsaugos priemons. III ANTRATIN DALIS
EMS KIS IR UVININKYST
38 straipsnis
1.
Sjunga nustato ir gyvendina bendr ems kio ir uvininkysts politik.
Vidaus rinka taip pat apima ems k, uvininkyst ir ems kio produkt prekyb. ems kio produktai tai emdirbysts, gyvulininkysts bei uvininkysts produktai ir tiesiogiai su jais susij pirminio perdirbimo produktai. Nuorodos bendr ems kio politik arba ems k ir vartojamas terminas ems kis suprantami kaip apimantys ir uvininkyst, pripastant io sektoriaus specifin pobd. 2. Iskyrus tuos atvejus, kai 3944 straipsniuose numatyta kitaip, vidaus rinkos krimo arba veikimo taisykls taikomos ir ems kio produktams. 3. Produktai, kuriems taikomos 3944 straipsni nuostatos, yra ivardyti I priede.
4. Veikiant ir pltojantis vidaus ems kio produkt rinkai, kartu turi bti kuriama bendra ems kio politika. 39 straipsnis
1.
Bendros ems kio politikos tikslai yra ie:
a) didinti ems kio naum skatinant technikos paang bei utikrinant racionali ems kio gamybos pltot ir kuo geresn gamybos veiksni, ypa darbo jgos, panaudojim;
2012 10 26
LT
C 326/63
b) tokiu bdu utikrinti deram ems kiu besiverianios bendruomens gyvenimo lyg, ypa didinant ems kyje dirbani asmen asmenines pajamas; c) stabilizuoti rinkas; d) garantuoti pakankam tiekim; e) utikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas. 2. Kuriant bendr ems kio politik ir numatant konkreius jos gyvendinimo bdus, atsivel giama : a) ems kio veiklos savitum, kuris priklauso nuo ems kio socialins struktros ir nuo struk trini bei gamtini vairi ems kio region skirtum; b) tai, kad atitinkami pokyiai turi vykti palaipsniui; c) tai, kad ems kis valstybse narse yra glaudiai susijs su visa ekonomika. 40 straipsnis
1. Kad bt pasiekti 39 straipsnyje nurodyti tikslai, nustatoma tam tikra bendra ems kio rink organizavimo forma. Atsivelgiant produkt, organizavimo formos gali bti ios: a) bendros konkurencijos taisykls; b) privalomas vairi nacionalini rinkos organizavimo form koordinavimas; c) Europos rinkos organizavimo forma. 2. Pagal io straipsnio 1 dal nustatyta bendra organizavimo forma gali apimti visas priemones, kurios yra btinos 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, pirmiausia kain reguliavim, pagalb vairi produkt gamybai ir pardavimui, j laikym bei likuio tvarkym ir bendr importo ir eksporto stabilizavimo mechanizm. Bendra organizavimo forma siekiama tik t tiksl, kurie yra nurodyti 39 straipsnyje, ir Sjungoje paalinama bet kokia gamintoj ar vartotoj diskriminacija. Bet kuri bendra kain politika grindiama bendrais kriterijais ir vienodais apskaiiavimo metodais.
C 326/64
LT
2012 10 26
3. Kad bt pasiekti io straipsnio 1 dalyje pamintos bendros organizavimo formos tikslai, gali bti steigtas vienas arba keletas ems kio orientavimo ir garantij fond. 41 straipsnis
Kad bt pasiekti 39 straipsnyje nustatyti tikslai, bendros ems kio politikos sistemoje galima imtis toki priemoni kaip: a) veiksmingas pastang koordinavimas profesinio mokymo, mokslini tyrim ir ems kio ini skleidimo srityse; jis gali apimti bendr projekt ir institucij finansavim; b) bendros priemons, skatinanios vartoti tam tikrus produktus. 42 straipsnis
Konkurencijos taisyklms skirto skyriaus nuostatos ems kio produkt gamybai ir prekybai taikomos tik tokiu mastu, kok nustato Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi 43 straipsnio 2 dalies nuostat bei jose nustatytos tvarkos ir atsivelgdami 39 straipsnyje idstytus tikslus. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali leisti teikti pagalb: a) sunkiomis struktrinmis ar gamtos slygomis dirbanioms monms apsaugoti; b) pagal ekonomins pltros program sistem. 43 straipsnis
1. Komisija pateikia pasilymus dl bendros ems kio politikos krimo ir gyvendinimo, skai tant nacionalini rink organizavimo bd pakeitim viena i 40 straipsnio 1 dalyje numatyt bendr organizavimo form ir ioje Sutarties antratinje dalyje minim priemoni gyvendinim. iuose pasilymuose turi bti deramai atsivelgta ioje Sutarties antratinje dalyje keliam ems kio klausim tarpusavio priklausomyb. 2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, nustato 40 straipsnio 1 dalyje numatyt bendro ems kio rink organizavimo form ir kitas nuostatas, kuri reikia bendros ems kio ir uvininkysts politikos tikslams pasiekti.
2012 10 26
LT
C 326/65
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, patvirtina priemones dl kain, rinkliav, pagalbos ir kiekybini apribojim nustatymo bei vejybos galimybi nustatymo ir skyrimo. 4. io straipsnio 2 dalyje nustatytomis slygomis nacionalines rinkos organizavimo formas galima pakeisti bendra organizavimo forma, numatyta 40 straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) bendra organizavimo forma valstybms narms, kurios nepritaria iai priemonei ir kurios atitin kamai produkcijai turi sav organizavimo form, suteikia lygiavertes atitinkam gamintoj uim tumo ir gyvenimo lygio garantijas atsivelgiant galimus pertvarkymus ir specializacij, kurios ilgainiui prireiks; b) tokia organizavimo forma garantuoja Sjungoje prekybos slygas, panaias esamas nacionalinje rinkoje. 5. Jei bendra tam tikr aliav organizavimo forma yra nustatoma anksiau negu bendra atitin kam perdirbt produkt organizavimo forma, aliavos, naudojamos perdirbtiems produktams, kurie yra skirti eksportui treisias alis, gali bti importuojamos Sjung i kitur. 44 straipsnis
Jei valstybje narje tam tikram produktui yra taikoma tam tikra nacionalin rinkos organizavimo forma arba lygiaverts vidaus taisykls, turinios takos kit valstybi panaios produkcijos konku rencingumui, valstybs nars, importuojanios produkt i valstybs nars, kurioje tokia rinkos organizavimo forma arba taisykls egzistuoja, nustato jo importui kompensacinius mokesius, iskyrus atvejus, kai ta valstyb nar yra nustaiusi eksportui kompensacinius mokesius. Komisija iuos mokesius nustato tokio dydio, kuris reikalingas pusiausvyrai atkurti; ji taip pat gali leisti taikyti kitas priemones, nustatydama konkreias j gyvendinimo slygas. IV ANTRATIN DALIS
LAISVAS ASMEN, PASLAUG IR KAPITALO JUDJIMAS
1 SKYRIUS
DARBUOTOJAI 45 straipsnis
1.
Sjungoje utikrinama darbuotoj judjimo laisv.
C 326/66
LT
2012 10 26
2. Tokia judjimo laisv reikia, kad darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo ir uimtumo slyg atvilgiu panaikinama bet kokia valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs. 3. Ji suteikia teis, galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens svei katos sumetimais: a) priimti faktikai pateiktus pasilymus sidarbinti; b) iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje; c) apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus; d) laikantis Komisijos reglamentuose nustatyt slyg pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui. 4. io straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybs tarnyboje. 46 straipsnis
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, leidia direktyvas arba priima reglamentus, nustatanius priemones, reikalingas 45 straipsnyje apibriamai darbuotoj judjimo laisvei gyvendinti, btent: a) utikrindama glaud nacionalini darbinimo tarnyb bendradarbiavim; b) naikindama administracines procedras ir praktik bei sidarbinimo laisvose darbo vietose teisei gyti btinus nustatytus laikotarpius, taikomus pagal nacionalinius teiss aktus arba ankstesnius valstybi nari susitarimus, kurie trukdyt liberalizuoti darbuotoj judjim; c) naikindama visus nustatytus laikotarpius ir kitus pagal nacionalinius teiss aktus arba pagal anks iau tarp valstybi nari sudarytus susitarimus numatytus apribojimus, nustatanius kit valstybi nari darbuotojams kitokias negu savo valstybs darbuotojams slygas laisvai pasirinkti darb; d) nustatydama tinkam mechanizm darbo pasilymams ir darbo praymams susieti ir pasilai bei paklausai darbo rinkoje subalansuoti taip, kad vairiuose regionuose ir pramons akose bt ivengta didesns gyvenimo ir uimtumo lygio smukimo grsms.
2012 10 26
LT
C 326/67
47 straipsnis
Valstybs nars pagal bendr program skatina jaun darbuotoj mainus. 48 straipsnis
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, socialins apsaugos srityje imasi priemoni, btin laisvam darbuotoj judjimui utikrinti; iuo tikslu jie priima nuosta tas, kaip migruojantiems samdomiems ir savarankikai dirbantiems darbuotojams ir j ilaikytiniams utikrinti: a) pagal keleto valstybi statymus nustatom vis prilyginamj laikotarpi sudt, kad jie gyt ir ilaikyt teis socialines imokas ir kad bt galima apskaiiuoti t imok dyd; b) socialini imok mokjim asmenims, gyvenantiems valstybi nari teritorijose. Tais atvejais, kai Tarybos nar pareikia, kad pirmojoje pastraipoje nurodytas teiskros procedra priimamo akto projektas paveikt jos socialins apsaugos sistemos svarbius aspektus, skaitant jos taikymo apimt, ilaidas ar finansin struktr, ar paveikt tos sistemos finansin pusiausvyr, ji gali prayti, kad klausimas bt perduotas svarstyti Europos Vadov Tarybai. Tuo atveju prasta teiskros procedra yra sustabdoma. Po svarstymo Europos Vadov Taryba per 4 mnesius nuo io sustab dymo: a) grina projekt Tarybai, kuri nutraukia prastos teiskros procedros sustabdym, arba b) nesiima joki veiksm, arba prao Komisijos pateikti nauj pasilym; iuo atveju i pradi pasilytas aktas laikomas nepriimtu.
2 SKYRIUS
SISTEIGIMO TEIS 49 straipsnis

Vadovaujantis toliau idstytomis nuostatomis vienos valstybs nars nacionalini subjekt sistei gimo laisvs kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai udraudiami. Draudiami ir apribojimai vienos valstybs nars nacionaliniams subjektams, sisteigusiems kitos valstybs nars teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves. sisteigimo laisv apima ir teis imtis savarankikai dirbani asmen veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti mones, btent bendroves ar firmas, apibdintas 54 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies teiss aktuose yra nustatytos jos paios subjek tams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostat.
C 326/68
LT
2012 10 26
50 straipsnis
1. Kad bt pasiekta sisteigimo laisv tam tikros ries veikloje, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, leidia direktyvas. 2. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija vykdo pagal pirmiau idstytas nuostatas joms tenkan ias pareigas, vis pirma: a) pirmenyb paprastai teikdamos tokioms veiklos rims, kurioms suteikta sisteigimo laisv ypa skatina gamybos ir prekybos pltr; b) utikrindamos valstybi nari kompetenting institucij glaud bendradarbiavim nustatant vairi ri veiklos padt Sjungoje; c) panaikindamos bet kokias administracines procedras ir praktik, atsiradusias laikantis naciona lini teiss akt arba anksiau tarp valstybi nari sudaryt susitarim, kuri nepanaikinus bt trukdoma sisteigimo laisvei; d) utikrindamos, kad vienos valstybs nars darbuotojai, samdomi kitos valstybs nars teritorijoje, galt pasilikti toje teritorijoje ir imtis savarankikai dirbani asmen veiklos, kai jie tenkina slygas, kurias bt turj tenkinti, jei bt atvyk t valstyb tuo metu, kai ketino imtis tokios veiklos; e) leisdamos vienos valstybs nars nacionaliniams subjektams sigyti ir naudoti em bei pastatus, esanius kitos valstybs nars teritorijoje, jei tai neprietarauja 39 straipsnio 2 dalyje nurodytiems principams; f) kiekvienoje svarstomoje veiklos srityje palaipsniui naikindamos sisteigimo laisvs apribojimus, taikomus atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi steigimo valstybs nars teritorijoje slygoms, ir slygoms, kuri reikia laikytis, kad pagrindins mons darbuotojams bt leista eiti su toki atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi valdymu ar prieira susijusias pareigas; g) kiek btina koordinuodamos apsaugos priemones, kuri valstybs nars reikalauja i bendrovi ar firm, apibdint 54 straipsnio antrojoje pastraipoje, imtis nari ir kit asmen interesams apsaugoti, ir siekdamos utikrinto toki priemoni lygiavertikum Sjungoje; h) sitikindamos, kad valstybi nari teikiama pagalba neikreipia sisteigimo slyg. 51 straipsnis
Veiklai, kuri bet kurioje valstybje yra susijusi, nors ir laikinai, su vieosios valdios funkcij vykdymu, io skyriaus nuostatos netaikomos.
2012 10 26
LT
C 326/69
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali nusprsti, kad tam tikroms veiklos rims io skyriaus nuostatos netaikomos. 52 straipsnis
1. io skyriaus nuostatos ir pagal jas taikomos priemons neturi takos statym ir kit teiss akt, kurie numato kitok usienio subjekt traktavim ir yra pateisinami vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir jos sveikatos sumetimais, nuostat taikymui. 2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, leidia direktyvas pirmiau mintoms nuostatoms derinti. 53 straipsnis
1. Kad asmenims bt lengviau imtis veiklos ir verstis ja kaip savarankikai dirbantiems asmenims, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, leidia direktyvas dl diplom, paymjim ir kit oficialias kvalifikacijas rodani dokument abipusio pripainimo ir dl valstybi nari statym bei kit teiss akt nuostat dl savarankikai dirbani asmen veiklos pradjimo ir vertimosi ja koordinavimo. 2. Laipsnikas apribojim medikams, giminikoms profesijoms ir farmacininkams panaikinimas priklauso nuo to, kaip vairiose valstybse narse koordinuojamos j profesins veiklos slygos. 54 straipsnis
Bendrovs arba firmos, kurtos pagal valstybs nars teis ir Sjungoje turinios savo registruotas buveines, centrin administracij ar pagrindin verslo viet, iame skyriuje prilyginamos tos valstybs nars pilietyb turintiems fiziniams asmenims. Bendrovs arba firmos tai bendrovs arba firmos, kurios veikia pagal civilin ar komercin teis, skaitant kooperatyvus ir kitus pagal viej ar privatin teis veikianius juridinius asmenis, iskyrus nesiekianiuosius pelno. 55 straipsnis
Valstybs nars sudaro kit valstybi nari nacionaliniams subjektams tokias pat slygas dalyvauti bendrovi ar firm, apibrt 54 straipsnyje, kapitale, kokias turi jos paios nacionaliniai subjektai, nepaeisdamos kit Sutari nuostat taikymo.
C 326/70
LT
2012 10 26
3 SKYRIUS
PASLAUGOS 56 straipsnis
Pagal toliau idstytas nuostatas Sjungoje udraudiami laisvs teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybi nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje valstybje narje negu valstyb, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, io skyriaus nuostatas gali taikyti ir paslaugas teikiantiems treiosios alies pilieiams, sisteigusiems Sjungoje. 57 straipsnis
Pagal Sutartis paslaugos tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos u umokest ir kuri nereglamentuoja nuostatos dl preki, kapitalo ir asmen judjimo laisvs. Paslaugas sudaro: a) pramoninio pobdio veikla; b) komercinio pobdio veikla; c) amatinink veikla; d) laisvj profesij veikla. Nepaeidiant sisteigimo teisei skirto skyriaus nuostat, paslaug teikiantis asmuo, kad galt j teikti, gali laikinai savo veikla verstis toje valstybje narje, kur paslauga teikiama, tomis paiomis slygomis, kurias toji valstyb taiko savo nacionaliniams subjektams. 58 straipsnis
1. Laisv teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos antratins dalies nuostatos. 2. Bank ir draudimo paslaug, susijusi su kapitalo judjimu, liberalizavimas turi bti derinamas su kapitalo judjimo liberalizavimu.
2012 10 26
LT
C 326/71
59 straipsnis
1. Kad liberalizuot koki nors konkrei paslaug, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, leidia direktyvas. 2. Leidiant io straipsnio 1 dalyje mintas direktyvas, pirmenyb paprastai teikiama toms paslau goms, kurios turi tiesiogins takos gamybos snaudoms arba kuri liberalizavimas padeda skatinti prekyb prekmis. 60 straipsnis
Jei valstybi nari bendra ekonomin padtis ir atitinkamo sektoriaus padtis leidia, valstybs nars stengiasi paslaugas liberalizuoti labiau negu pareigoja direktyvos, ileistos gyvendinant 59 straipsnio 1 dal. iuo tikslu Komisija atitinkamoms valstybms narms teikia rekomendacijas. 61 straipsnis
Kol laisvs teikti paslaugas apribojimai dar nepanaikinti, valstybs nars tuos apribojimus taiko visiems 56 straipsnio pirmojoje pastraipoje apibdintiems paslaug teikjams, nedarydamos jokio skirtumo dl priklausymo vienai ar kitai valstybei arba dl gyvenamosios vietos. 62 straipsnis
io skyriaus reglamentuojamiems klausimams taikomos 5154 straipsni nuostatos.

4 SKYRIUS
KAPITALAS IR MOKJIMAI 63 straipsnis

1. Pagal iame skyriuje idstytas nuostatas udraudiami visi kapitalo judjimo tarp valstybi nari ir tarp valstybi nari bei treij ali apribojimai. 2. Pagal iame skyriuje idstytas nuostatas udraudiami visi mokjim tarp valstybi nari ir tarp valstybi nari bei treij ali apribojimai.
C 326/72
LT
2012 10 26
64 straipsnis
1. 63 straipsnio nuostatos nekliudo taikyti treiosioms alims 1993 m. gruodio 31 d. pagal nacionalin ar Sjungos teis galiojani apribojim, nustatyt kapitalo judjimui treisias alis ar i j, susijusiam su tiesioginmis investicijomis, apimaniomis ir investicijas nekilnojamj turt, su sisteigimu, finansini paslaug teikimu ar vertybini popieri sileidimu kapitalo rinkas. Bulga rijoje, Estijoje ir Vengrijoje atitinkama data, atsivelgiant nacionalinje teisje galiojanius apriboji mus, yra 1999 m. gruodio 31 d.
2. Stengdamiesi padaryti kuo laisvesn kapitalo judjim tarp valstybi nari ir treij ali ir nepaeisdama kit Sutari skyri, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina priemones dl kapitalo judjimo treisias alis ir i j, susijusias su tiesiogi nmis investicijomis, apimaniomis ir investicijas nekilnojamj turt, su sisteigimu, finansini paslaug teikimu ar vertybini popieri sileidimu kapitalo rinkas.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tik Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir sprsdama vieningai pagal speciali teiskros procedr, gali patvirtinti priemones, kurios reikt atang Sjungos teisje liberalizuojant kapitalo judjim treisias alis ar i j.
65 straipsnis
1.
63 straipsnio nuostatos nepaeidia valstybi nari teiss:
a) taikyti atitinkamas savo mokesi statym nuostatas, pagal kurias skiriami mokesi moktojai dl j skirtingos padties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atvilgiu;
b) imtis vis reikaling priemoni, kad bt ukirstas kelias nacionalini statym ir kit teiss akt paeidimams, ypa apmokestinimo ir finans staig rizik ribojanios prieiros srityje, arba nustatyti duomen apie kapitalo judjim deklaravimo tvark administravimo ar statistins infor macijos tikslais, arba imtis priemoni, pateisinam vieosios tvarkos ar visuomens saugumo poiriu.
2.
io skyriaus nuostatos nekliudo taikyti su Sutartimis suderinam sisteigimo teiss apribojim.
3. 1 ir 2 dalyse nurodytos priemons ir tvarka neturi sudaryti laisvo kapitalo judjimo ir mok jim, kaip nustatyta 63 straipsnyje, savavaliko diskriminavimo ar uslpto apribojimo.
2012 10 26
LT
C 326/73
4. Jei nra priimtos priemons taikant 64 straipsnio 3 dal, Komisija arba, jei atitinkamai valstybei narei pateikus praym Komisija per tris mnesius nepriima sprendimo, Taryba gali priimti spren dim, patvirtinant, kad vienos ar keleto treij ali atvilgiu valstybs nars priimtos ribojanios priemons mokesi srityje turi bti laikomos atitinkaniomis Sutartis tiek, kiek jas pateisina vienas i Sjungos tiksl ir kiek jos neprietarauja tinkamam vidaus rinkos veikimui. Taryba, valstybei narei pateikus praym, sprendia vieningai.
66 straipsnis
Tais atvejais, kai susidarius iimtinms aplinkybms dl kapitalo judjimo treisias alis ar i j Ekonomins ir pinig sjungos veikimui kyla arba gali kilti dideli sunkum, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, gali treij ali atvilgiu imtis ne ilgiau kaip eis mnesius taikom apsaugos priemoni, jei jos btinai reikalingos.
V ANTRATIN DALIS
LAISVS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDV
1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS 67 straipsnis

(EB sutarties ex 61 straipsnis ir ES sutarties ex 29 straipsnis)
1. Sjunga sukuria laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, kurioje gerbiamos pagrindins teiss bei skirtingos valstybi nari teisins sistemos ir tradicijos.
2. Ji utikrina, kad nebus asmen kontrols jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybi nari solidarumu paremt bendr prieglobsio, imigracijos ir iors sien kontrols politik, kuri bt teisinga treij ali pilieiams. ioje antratinje dalyje asmenys be pilietybs prilyginami treij ali pilieiams.
3. Sjunga stengiasi utikrinti aukt saugumo lyg prevencijos bei kovos su nusikalstamumu, rasizmu ir ksenofobija priemonmis, taip pat policijos ir teismini institucij bei kit kompetenting valdios institucij veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonmis, taip pat tarpusavyje pripastant teismo sprendimus baudiamosiose bylose, o prireikus derinant baudiamuosius staty mus.
4. Sjunga sudaro palankias slygas pasinaudoti teisingumu, ypa taikydama teismini ir neteis mini sprendim civilinse bylose tarpusavio pripainimo princip.
C 326/74
LT
2012 10 26
68 straipsnis Europos Vadov Taryba apibria laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs teiskros ir veiksm planavimo strategines gaires.
69 straipsnis Nacionaliniai parlamentai utikrina, kad remiantis 4 ir 5 skyriais teikiami pasilymai ir teiskros iniciatyvos neprietaraut subsidiarumo principui pagal Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo.
70 straipsnis Nepaeisdama 258, 259 ir 260 straipsni, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali patvirtinti priemones, nustatanias slygas, kuriomis valstybs nars, bendradarbiaudamos su Komisija, objek tyviai ir nealikai vertina, kaip valstybi nari valdios institucijos gyvendina ioje antratinje dalyje nurodyt Sjungos politik, ypa siekiant sudaryti slygas nuodugniai taikyti tarpusavio pripainimo princip. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai supaindinami su io vertinimo turiniu ir rezultatais.
71 straipsnis
Siekiant utikrinti, kad Sjungoje bt skatinamas ir stiprinamas operatyvus bendradarbiavimas vidaus saugumo veiklos srityje, Taryboje kuriamas nuolatinis komitetas. Nepaeisdamas 240 straips nio, jis palengvina valstybi nari kompetenting valdios institucij veiksm koordinavim. Atitin kam Sjungos staig ir organ atstovai gali dalyvauti io komiteto darbe. Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams nuolat praneama apie darb.
72 straipsnis
(EB sutarties ex 64 straipsnio 1 dalis ir ES sutarties ex 33 straipsnis)
i antratin dalis neatleidia valstybi nari nuo pareigos palaikyti viej tvark ir utikrinti vidaus saugum.
73 straipsnis Valstybs nars gali paios ir savo atsakomybe nustatyti tokius savo kompetenting administracijos padalini, atsaking u nacionalinio saugumo utikrinim, bendradarbiavimo ir koordinavimo bdus, kokius laiko esant tinkamus.
2012 10 26
LT
C 326/75
74 straipsnis
Taryba patvirtina priemones, kad bt utikrintas valstybi nari atitinkam padalini, taip pat i padalini ir Komisijos administracinis bendradarbiavimas ioje antratinje dalyje numatytose srityse. Ji sprendia remdamasi Komisijos pasilymu, atsivelgdama 76 straipsn ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. 75 straipsnis
Kai to reikia, kad bt pasiekti 67 straipsnyje nurodyti tikslai ukertant keli terorizmui ir susiju sioms veikoms bei kovojant su jomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, apibria administracini priemoni sistem, susijusi su kapitalo jud jimu ir mokjimais, pavyzdiui, l, finansinio turto ar ekonominio pelno, priklausanio fiziniams arba juridiniams asmenims, grupms ar nevalstybiniams subjektams arba j valdomo, aldym. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, patvirtina priemones, gyvendinanias pirmojoje pastraipoje minim sistem. iame straipsnyje minti aktai apima btinas nuostatas dl teisini apsaugos priemoni. 76 straipsnis 4 ir 5 skyriuose nurodyti aktai kartu su 74 straipsnyje nurodytomis priemonmis, utikrinaniomis administracin bendradarbiavim iuose skyriuose numatytose srityse, priimami: a) remiantis Komisijos pasilymu arba b) ketvirtadalio valstybi nari iniciatyva.
2 SKYRIUS
SIEN KONTROLS, PRIEGLOBSIO IR IMIGRACIJOS POLITIKA 77 straipsnis

1.
Sjunga kuria politik, siekdama:
a) utikrinti, kad nebt jokios asmen, neatsivelgiant j pilietyb, kontrols jiems kertant vidaus sienas;
C 326/76
LT
2012 10 26
b) utikrinti asmen kontrol ir veiksming iors sien kirtimo prieir; c) laipsnikai vesti integruot iors sien valdymo sistem. 2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina priemones dl: a) viz ir kit leidim trumpam apsigyventi alyje bendros politikos; b) iors sienas kertantiems asmenims taikomos kontrols; c) slyg, kuriomis treij ali pilieiai trump laik gali laisvai keliauti Sjungoje; d) bet kurios priemons, btinos laipsnikai sukurti integruot iors sien valdymo sistem; e) siekio utikrinti, kad nebt jokios asmen, neatsivelgiant j pilietyb, kontrols jiems kertant vidaus sienas. 3. Jei paaikja, kad Sjunga turt imtis veiksm, padedani naudotis 20 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teise, ir jei Sutartys nenumato reikaling galiojim, Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais, asmens tapatybs kortel mis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panaiais dokumentais. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai. 4. is straipsnis neturi takos valstybi nari kompetencijai, susijusiai su j sien geografine demarkacija pagal tarptautin teis. 78 straipsnis
(EB sutarties ex 63 straipsnio 1 ir 2 punktai bei ex 64 straipsnio 2 dalis)
1. Sjunga kuria bendr prieglobsio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politik treiosios alies pilieiams, kuriems reikia tarptautins apsaugos, siekdama silyti atitinkam status ir utikrinti, kad nebt paeistas negrinimo principas. i politika privalo neprietarauti 1951 m. liepos 28 d. enevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dl pabgli statuso bei kitoms atitinka moms sutartims. 2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina bendros Europos prieglobsio sistemos priemones, kurias sudaro: a) visoje Sjungoje galiojantis vienodas prieglobsio statusas treij ali pilieiams; b) vienodas papildomos apsaugos statusas treij ali pilieiams, kuriems, negavus Europos prie globsio, reikia tarptautins apsaugos;
2012 10 26
LT
C 326/77
c) bendra laikinos apsaugos sistema perkeltiesiems asmenims masinio antpldio atveju; d) vienodo prieglobsio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atmimo bendros procedros; e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstyb nar yra atsakinga u praymo suteikti prieglobst arba papildom apsaug inagrinjim; f) prieglobsio arba papildomos apsaugos praytoj primimo slyg reikalavimai; g) partneryst ir bendradarbiavimas su treiosiomis alimis, siekiant valdyti prieglobsio, papildomos arba laikinos apsaugos praani moni antpldius. 3. Vienoje arba keliose valstybse narse dl staigaus treij ali piliei antpldio susidarius nepaprastajai padiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali patvirtinti laikinsias priemones atitinkamos valstybs nars ar keli valstybi nari labui. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. 79 straipsnis
(EB sutarties ex 63 straipsnio 3 ir 4 punktai)
1. Sjunga kuria bendr imigracijos politik, kuria siekiama visais etapais utikrinti veiksming migrant sraut valdym, palank reim teistai valstybse narse gyvenantiems treij ali pilie iams bei neteistos imigracijos ir prekybos monmis prevencij ir sustiprintas kovos su jomis priemones. 2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina priemones iose srityse: a) atvykimo ir apsigyvenimo slyg bei ilgalaiki viz ir leidim gyventi, taip pat leidim eimoms susijungti idavimo valstybse narse reikalavim; b) teistai valstybje narje gyvenani treij ali piliei teisi apibrimo, skaitant slygas, reglamentuojanias judjimo ir apsigyvenimo laisv kitose valstybse narse; c) neteistos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, skaitant be leidimo gyvenani asmen isiuntim ir repatriacij; d) kovos su prekyba monmis, ypa moterimis ir vaikais. 3. Sjunga gali sudaryti susitarimus su treiosiomis alimis dl treij ali piliei, kurie neten kina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos i valstybi nari teritorijoje slyg, readmisijos j kilms arba ivykimo valstybes.
C 326/78
LT
2012 10 26
4. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali nustatyti paskat ir paramos valstybi nari veiksmams teikimo priemones, siekiant skatinti j teritorijose teistai gyvenani treij ali piliei integracij, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim. 5. is straipsnis neturi takos valstybi nari teisei nustatyti j teritorij i treij ali iekoti samdomo arba savarankiko darbo atvykstani treij ali piliei primimo apimtis. 80 straipsnis iame skyriuje idstytai Sjungos politikai ir jos gyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybs pasidalijimo tarp valstybi nari principas, skaitant jo finansinius padarinius. Prireikus pagal skyri priimti Sjungos aktai numato atitinkamas io principo gyvendinimo priemones.
3 SKYRIUS
TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINSE BYLOSE 81 straipsnis

1. Sjunga tarpvalstybinio pobdio bylose pltoja teismin bendradarbiavim, kuris grindiamas teismini ir neteismini sprendim tarpusavio pripainimo principu. is bendradarbiavimas gali apimti valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinimo priemoni patvirtinim. 2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina priemones, ypa kai jos btinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, kuriomis siekiama utikrinti: a) teismini ir neteismini sprendim tarpusavio pripainim ir vykdym valstybse narse; b) teismini ir neteismini dokument teikim kitoje valstybje; c) valstybse narse teiss ir jurisdikcijos kolizijai taikom teiss norm suderinamum; d) bendradarbiavim renkant rodymus; e) veiksming teis teisingum; f) civiliniam procesui tinkamai veikti trukdani klii alinim, jei reikia skatinant civilinio proceso norm suderinamum valstybse narse;
2012 10 26
LT
C 326/79
g) alternatyvi gin sprendimo bd krim; h) param teisj ir teismini institucij darbuotoj mokymui. 3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tarpvalstybinio pobdio eimos teiss priemones nustato Taryba sprsdama pagal speciali teiskros procedr. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti sprendim, apibriant tuos tarpvalstybinio pobdio eimos teiss aspektus, kuriems galima taikyti pagal prast teiskros procedr priimtus aktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai. Apie antrojoje pastraipoje nurodyt pasilym praneama nacionaliniams parlamentams. Jei per eis mnesius nuo tokio praneimo dienos nacionalinis parlamentas pareikia nepritarim, sprendimas nra priimamas. Jei nepritarimas nepareikiamas, Taryba gali priimti mint sprendim.
4 SKYRIUS
TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDIAMOSIOSE BYLOSE 82 straipsnis

1. Teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose bylose Sjungoje grindiamas nuosprendi ir teismo sprendim tarpusavio pripainimo principu bei apima valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim 2 dalyje ir 83 straipsnyje nurodytose srityse. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina priemones, kuriomis siekiama: a) nustatyti taisykles ir procedras, kad visoje Sjungoje bt utikrintas vis nuosprendi ir teismo sprendim form pripainimas; b) ukirsti keli jurisdikcij kolizijoms tarp valstybi nari ir jas sprsti; c) remti teisj ir teismini institucij darbuotoj mokym; d) palengvinti su procesais baudiamosiose bylose ir sprendim vykdymu susijus bendradarbiavim tarp valstybi nari teismini arba joms lygiaveri institucij.
C 326/80
LT
2012 10 26
2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal prast teiskros procedr, gali nustatyti tokias minimalias taisykles, koki reikia nuosprendi ir teismo sprendim tarpusavio pripainimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobdio baudiamosiose bylose palengvinti. iose minimaliose taisyklse atsivelgiama skirtingas valstybi nari teisines tradicijas ir sistemas. Jos yra susijusios su: a) valstybi nari tarpusavio rodym leistinumu; b) asmen teismis baudiamajame procese; c) nusikaltim auk teismis; d) bet kuriais kitais konkreiais baudiamojo proceso aspektais, kuriuos sprendimu Taryba yra nustaiusi i anksto; sprendim, gavusi Europos Parlamento pritarim, Taryba priima vieningai. ioje dalyje nurodyt minimali taisykli primimas neukerta kelio valstybms narms ilaikyti arba vesti auktesnio lygio asmen apsaug. 3. Kai Tarybos nar mano, kad 2 dalyje nurodytos direktyvos projektas paveikt pagrindinius jos baudiamosios teiss sistemos aspektus, ji gali prayti, kad direktyvos projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tuo atveju prasta teiskros procedra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos Vadov Taryba per keturis mnesius nuo sustab dymo grina projekt Tarybai, kuri nutraukia prastos teiskros procedros sustabdym. Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne maiau kaip devynios valstybs nars siekia tviriau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tok pat laikotarp atitinkamai pranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas pradti Europos Sjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir ios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesn bendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo. 83 straipsnis
1. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal prast teiskros procedr, gali nustatyti minimalias taisykles dl nusikalstam veik ir sankcij apibrimo ypa sunki nusikaltim, turini tarpvalstybin pobd, pasireikiant dl toki nusikaltim pobdio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, srityse.
2012 10 26
LT
C 326/81
ios nusikaltim sritys yra: terorizmas, prekyba monmis bei seksualinis moter ir vaik inaudo jimas, neteista prekyba narkotikais, neteista prekyba ginklais, pinig plovimas, korupcija, mokjimo priemoni klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.
Atsivelgiant nusikalstamumo raid, Taryba gali priimti sprendim, nustatant kitas nusikaltim sritis, atitinkanias ioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai.
2. Jei valstybi nari baudiamj statym ir kit teiss akt nuostat suderinimas pasirodo btinas utikrinant Sjungos politikos veiksming gyvendinim srityje, kurioje taikomos derinimo priemons, direktyvose galima nustatyti btiniausias taisykles dl nusikalstam veik ir sankcij apibrimo atitinkamoje srityje. ios direktyvos priimamos pagal t pai prast arba speciali teiskros procedr, kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepaeidiant 76 straips nio.
3. Kai Tarybos nar mano, kad 1 ar 2 dalyse nurodytos direktyvos projektas paveikt pagrindinius jos baudiamosios teiss sistemos aspektus, ji gali prayti, kad direktyvos projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tuo atveju prasta teiskros procedra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos Vadov Taryba per keturis mnesius nuo sustab dymo grina projekt Tarybai, kuri nutraukia prastos teiskros procedros sustabdym.
Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne maiau kaip devynios valstybs nars siekia tviriau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tok pat laikotarp atitinkamai pranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas pradti Europos Sjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir ios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesn bendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo.
84 straipsnis Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali nustatyti priemones valstybi nari veiksmams nusikaltim prevencijos srityje skatinti ir remti, iskyrus valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat derinim.
85 straipsnis
1. Eurojust misija yra remti ir stiprinti nacionalini tyrimo ir baudiamojo persekiojimo institucij bendradarbiavim dl sunki nusikaltim, susijusi su dviem ar daugiau valstybi nari, arba kai reikalingas baudiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybi nari valdios institucij ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.
C 326/82
LT
2012 10 26
iuo atvilgiu Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros proce dr, nustato Eurojust struktr, veikl, veiksm ir uduoi srit. Tos uduotys gali apimti: a) kriminalini nusikaltim tyrim pradjim ir silym kompetentingoms nacionalinms valdios institucijoms pradti baudiamj persekiojim, ypa kai tai susij su veikomis, nukreiptomis prie Sjungos finansinius interesus; b) a punkte nurodyt tyrim ir baudiamojo persekiojimo koordinavim; c) teisminio bendradarbiavimo, taip pat sprendiant jurisdikcijos kolizijas ir glaudiai bendradarbiau jant su Europos teisminiu tinklu, stiprinim. iais reglamentais taip pat nustatoma tvarka dl Europos Parlamento ir nacionalini parlament dalyvavimo vertinant Eurojust veikl. 2. Vykdant 1 dalyje nurodyt baudiamj persekiojim ir nepaeidiant 86 straipsnio, teisminio proceso formalius veiksmus atlieka kompetentingi nacionaliniai pareignai. 86 straipsnis 1. Siekiant kovoti su Sjungos finansiniams interesams kenkianiais nusikaltimais, Taryba, pagal speciali teiskros procedr priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali kurti Europos proku ratr. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai. Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne maiau kaip devyni valstybi nari grup gali prayti, kad reglamento projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tokiu atveju procedra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos Vadov Taryba per keturis mnesius nuo sustabdymo grina projekt Tarybai priimti. Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne maiau kaip devynios valstybs nars siekia tviriau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu reglamento projektu, jos per tok pat laikotarp atitinkamai pranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas pradti Europos Sjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir ios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesn bendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo. 2. Europos prokuratros kompetencijai, prireikus veikiant kartu su Europolu, priklauso Sjungos finansini interes paeidim tyrimas, j vykdytoj ir bendrinink baudiamasis persekiojimas bei kaltinimo palaikymas teisme, kaip nustatyta io straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente. Toki paeidim atvilgiu valstybi nari kompetentinguose teismuose ji vykdo prokuroro funkcijas.
2012 10 26
LT
C 326/83
3. 1 dalyje nurodytuose reglamentuose apibriamos Europos prokuratrai taikytinos bendrosios taisykls, jos funkcij vykdym reglamentuojanios slygos, jos veiklai taikytinos procesins normos, taip pat rodym leistinum reglamentuojanios taisykls ir vykdant funkcijas naudojam procesini priemoni teisminei perirai taikytinos normos. 4. Europos Vadov Taryba tuo paiu metu ar vliau gali priimti sprendim, i dalies keiiant 1 dal, siekdama iplsti Europos prokuratros galiojimus, kad jie apimt tarpvalstybinio pobdio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai i dalies keiiant 2 dal, kiek tai susij su ne vien valstyb nar lieiani sunki nusikaltim kaltininkais ir j bendrininkais. Europos Vadov Taryba sprendim priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarim ir pasikonsultavusi su Komisija.
5 SKYRIUS
POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS 87 straipsnis

1. Sjunga nustato policijos bendradarbiavim ukardant, iaikinant ir tiriant nusikalstamas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybi nari kompetentingos valdios institucijos, skaitant polici jos, muitins ir kitas specializuotas teissaugos tarnybas. 2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali patvirtinti priemones dl: a) atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja; b) paramos darbuotoj mokymui, taip pat bendradarbiavimo keiiantis darbuotojais, ranga ir tyri mais nusikaltim iaikinimo srityse; c) bendr tyrimo metod, taikom sunkioms organizuoto nusikalstamumo formoms nustatyti. 3. Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, gali nustatyti iame straipsnyje nuro dyt valdios institucij operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai. Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne maiau kaip devyni valstybi nari grup gali prayti, kad priemoni projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tokiu atveju procedra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos Vadov Taryba per keturis mnesius nuo sustabdymo grina projekt Tarybai priimti.
C 326/84
LT
2012 10 26
Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne maiau kaip devynios valstybs nars siekia tviriau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu priemoni projektu, jos per tok pat laikotarp atitinkamai pranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas pradti Europos Sjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir ios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesn bendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo. Antrojoje ir treiojoje pastraipose nustatyta speciali procedra netaikoma aktams, kuriais pltojamos engeno acquis nuostatos. 88 straipsnis
1. Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybi nari policijos ir kit teissaugos tarnyb veiksmus bei j tarpusavio bendradarbiavim ukardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybi nari, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais. 2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, nustato Europolo struktr, veikl, veiksm ir uduoi srit. Tos uduotys gali apimti: a) informacijos, ypa perduotos valstybi nari valdios institucij arba treij ali institucij ar organ, rinkim, kaupim, apdorojim, analizavim ir keitimsi ja; b) valstybi nari kompetenting valdios institucij arba jungtini tyrimo grupi, prireikus kartu su Eurojust, bendrai atliekam tyrimo ir operatyvini veiksm koordinavim, organizavim ir gyven dinim. ie reglamentai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos prieiros procedras. 3. Bet kok operatyv veiksm Europolas privalo atlikti kartu su valstybs nars ar valstybi nari, su kuri teritorija tai susij, valdios institucijomis ir su j sutikimu. Prievartos priemoni taikymas iimtinai priklauso kompetentingoms nacionalinms valdios institucijoms. 89 straipsnis
Taryba, priimdama sprendim pagal speciali teiskros procedr, nustato slygas ir apribojimus, kuri laikantis 82 ir 87 straipsniuose nurodytos kompetentingos valdios institucijos gali veikti kitos valstybs nars teritorijoje kartu su tos valstybs valdios institucijomis ir j sutikimu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.
2012 10 26
LT
C 326/85
VI ANTRATIN DALIS
TRANSPORTAS
90 straipsnis
Sutari tiksl ioje antratinje dalyje reglamentuojamais klausimais siekiama vykdant bendr trans porto politik.
91 straipsnis
1. Siekdama gyvendinti 90 straipsn ir atsivelgdama transporto ypatumus, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, nustato:
a) bendras taisykles, taikomas tarptautiniam transportui, vykstaniam valstybs nars teritorij ar i jos arba vykstaniam per vienos ar keleto valstybi nari teritorij;
b) slygas, kuriomis vejai nerezidentai gali valstybje narje teikti transporto paslaugas;
c) priemones transporto saugumui gerinti;
d) kitas atitinkamas nuostatas.
2. Patvirtinant 1 dalyje nurodytas priemones, atsivelgiama atvejus, kai j taikymas gali turti didels takos gyvenimo ir uimtumo lygiui tam tikruose regionuose bei transporto rangos eksp loatavimui.
92 straipsnis
Kol nebus priimtos 91 straipsnio 1 dalyje mintos nuostatos, jokia valstyb nar, jei Taryba nra vieningai patvirtinusi priemoni, nustatani iimt, negali vairi nuostat, reglamentuojani i srit 1958 m. sausio 1 d. arba stojanioms valstybms j stojimo dien, keisti taip, kad kit valstybi nari vejams jos bt tiesiogiai ar netiesiogiai maiau palankios nei savo nacionaliniams vejams.
C 326/86
LT
2012 10 26
93 straipsnis
Valstybs pagalba yra suderinama su Sutartimis, jei ji skirta transporto koordinavimo reikmms arba jei ji kompensuoja tam tikrus sipareigojimus, siejamus su vieosios paslaugos svoka.
94 straipsnis
Pagal Sutartis imantis bet kuri priemoni, susijusi su transporto kainiais ir gabenimo slygomis, atsivelgiama vej ekonomin padt.
95 straipsnis
1. Transporto srityje Sjungoje draudiama diskriminacija, pasireikianti tuo, kad vejai u t pai preki gabenim tais paiais marrutais taiko skirtingus transporto kainius ir nustato skirtingas slygas vien dl gabenam preki kilms ar paskirties alies.
2. io straipsnio 1 dalies nuostatos nekliudo Europos Parlamentui ir Tarybai imtis kit priemoni pagal 91 straipsnio 1 dal.
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekono mikos ir socialini reikal komitetu, nustato io straipsnio 1 dalies nuostat gyvendinimo taisykles.
Taryba gali vis pirma priimti btinas nuostatas, kad Sjungos institucijos galt utikrinti, jog bus laikomasi io straipsnio 1 dalyje nustatytos taisykls ir vartotojai gals naudotis visais jos teikiamais pranaumais.
4. Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybs nars praymu tiria io straipsnio 1 dalyje minimos diskriminacijos atvejus ir, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, priima btinus sprendimus vadovaudamasi taisyklmis, priimtomis pagal io straipsnio 3 dalies nuostatas.
96 straipsnis
1. Visoms valstybms narms draudiama Sjungoje atliekamoms transporto operacijoms taikyti kainius ir slygas, susijusias su kokiu nors paramos ir apsaugos elementu, i kuri galt turti naudos viena ar kelios konkreios mons ar pramons akos, iskyrus atvejus, kai gaunamas Komi sijos leidimas.
2012 10 26
LT
C 326/87
2. Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybs nars praymu tiria io straipsnio 1 dalyje pamintus kainius ir slygas, ypa atsivelgdama, viena vertus, atitinkamos regionins ekonomins politikos reikalavimus, nepakankamai isivysiusi region poreikius ir politini aplinkybi smarkiai veikiam region problemas, o antra vertus, toki kaini ir slyg padarinius vairi transporto ri konkurencijai. Pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, Komisija priima reikiamus sprendimus. 3. io straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas tarifams, nustatytiems konkurencijai skatinti. 97 straipsnis
Be transporto kaini, vejo nustatomi mokesiai arba rinkliavos u gabenim per sienas neturi bti per daug dideli, palyginti su tokio gabenimo realiosiomis ilaidomis. Valstybs nars stengiasi tokias ilaidas palaipsniui mainti. Komisija gali teikti valstybms narms rekomendacijas dl io straipsnio gyvendinimo. 98 straipsnis
ios antratins dalies nuostatos netrukdo taikyti Vokietijos Federacins Respublikos numatyt prie moni, kurios yra reikalingos tam tikruose Federacins Respublikos regionuose dl Vokietijos pada lijimo atsiradusioms nepalankioms ekonomikos slygoms kompensuoti. Po penkeri met nuo Lisa bonos sutarties sigaliojimo Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti straipsn panai kinant sprendim. 99 straipsnis
Prie Komisijos i valstybi nari vyriausybi paskirt ekspert sudaromas patariamasis komitetas. Komisija savo nuoira konsultuojasi su iuo komitetu transporto klausimais. 100 straipsnis
1. ios antratins dalies nuostatos taikomos geleinkeli, keli ir vidaus vandens keli trans portui.
C 326/88
LT
2012 10 26
2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali priimti atitinkamas jr ir oro transporto nuostatas. Jie sprendia pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu. VII ANTRATIN DALIS
KONKURENCIJOS, MOKESI IR TEISS AKT DERINIMO BENDROSIOS TAISYKLS
1 SKYRIUS
KONKURENCIJOS TAISYKLS
1 SKIRSNIS MONMS TAIKOMOS TAISYKLS
101 straipsnis
1. Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudiami: visi moni susitarimai, moni asociacij sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb ir kuri tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas vidaus rinkoje, btent tie, kuriais: a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos slygos; b) ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos; c) dalijamasi rinkomis arba tiekimo altiniais; d) lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos slygos, dl ko jie patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt; e) sutartys sudaromos tik kitoms alims priimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis arba komercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku. 2. 3. Visi pagal straipsn draudiami susitarimai arba sprendimai savaime yra niekiniai. Taiau io straipsnio 1 dalies nuostatos gali bti paskelbtos netaikytinomis:
moni susitarimams arba toki susitarim rims; moni asociacij sprendimams arba toki sprendim rims;
2012 10 26
LT
C 326/89
suderintiems veiksmams arba toki veiksm rims, kurie padeda tobulinti preki gamyb ar paskirstym arba skatinti technikos ar ekonomikos paang, kartu sudarydami slygas vartotojams siningai dalytis gaunama nauda, ir kurie: a) atitinkamoms monms nenustato joki apribojim, nebtin iems tikslams pasiekti; b) nesuteikia tokioms monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produkt daliai. 102 straipsnis
Kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudiamas bet koks vienos ar keleto moni piktnaudiavimas dominuojania padtimi vidaus rinkoje arba didelje jos dalyje, galintis paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Toks piktnaudiavimas konkreiai gali bti: a) nesining pirkimo ar pardavimo kain arba koki nors kit nesining prekybos slyg tiesioginis ar netiesioginis nustatymas; b) gamybos, rink arba technikos raidos ribojimas paeidiant vartotoj interesus; c) nevienod slyg taikymas lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dl ko jie patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt; d) vertimas sudaryti sutartis kitoms alims prisiimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis ir komercin paskirtis neturi nieko bendra su toki sutari dalyku. 103 straipsnis
1. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima atitinkamus reglamentus arba direktyvas dl 101 ir 102 straipsniuose idstyt princip gyvendi nimo. 2. io straipsnio 1 dalyje mint reglament ir direktyv paskirtis gali bti tokia:
a) numatant vienkartines ir reguliariai mokamas baudas utikrinti, kad bt laikomasi 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje nurodyt draudim;
C 326/90
LT
2012 10 26
b) nustatyti 101 straipsnio 3 dalies taikymo isamias taisykles atsivelgiant tai, kad btina utikrinti veiksming prieir ir kiek manoma supaprastinti administravim;
c) prireikus apibrti 101 ir 102 straipsni nuostat taikymo vairiose kio akose srit;
d) apibrti atitinkamas Komisijos ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo funkcijas taikant ioje straipsnio dalyje idstytas nuostatas;
e) nustatyti nacionalini statym ir io skirsnio nuostat arba pagal straipsn priimt nuostat ssajas.
104 straipsnis
Kol sigalios pagal 103 straipsn priimtos nuostatos, susitarim, sprendim ir suderint veiksm leistinumo ir piktnaudiavimo dominuojania padtimi vidaus rinkoje klausimus valstybi nari valdios institucijos sprendia pagal savo alies teiss aktus ir 101 straipsnio, ypa jo 3 dalies, bei 102 straipsnio nuostatas.
105 straipsnis
1. Nepaeisdama 104 straipsnio nuostat, Komisija utikrina, kad bt taikomi 101 ir 102 straipsniuose nustatyti principai. Valstybs nars praymu arba savo iniciatyva ir bendradarbiaudama su jai padedaniomis valstybi nari kompetentingomis institucijomis Komisija tiria tariamus i princip paeidimus. Nustaiusi padaryt paeidim, ji silo atitinkamas priemones jam paalinti.
2. Jei paeidimas nepaalinimas, Komisija tok princip paeidim fiksuoja motyvuotu sprendimu. Komisija gali paskelbti savo sprendim ir pareigoti valstybes nares imtis padiai itaisyti reikaling priemoni, kuri slygas ji isamiai nustato.
3. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su susitarim rimis, dl kuri Taryba prim reglament arba direktyv pagal 103 straipsnio 2 dalies b punkt.
106 straipsnis
1. Valstybs monms bei monms, kurioms valstybs nars suteikia specialias arba iimtines teises, valstybs nars nepriima nauj teiss akt ir nepalieka galiojanij, prietaraujani Sutartyse nurodytoms taisyklms, ypa toms taisyklms, kurios yra nustatytos 18 ir 101109 straipsniuose.
2012 10 26
LT
C 326/91
2. monms, kurioms yra patikta teikti bendros ekonomins svarbos paslaugas, arba pajam gaunanioms monopolinms monms Sutartyse nustatytos taisykls, ypa konkurencijos taisykls, yra taikomos, jei j taikymas nei teisikai, nei faktikai netrukdo atlikti joms patikt speciali udavini. Prekybos pltojimui neturi bti daroma tokio poveikio, kuris prietaraut Sjungos inte resams. 3. Komisija utikrina io straipsnio nuostat taikym ir prireikus leidia valstybms narms skirtas atitinkamas direktyvas arba priima sprendimus.
2 SKIRSNIS VALSTYBI TEIKIAMA PAGALBA
107 straipsnis
1. Iskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybs nars arba i jos valstybini itekli bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras mones arba tam tikr preki gamyb, ikraipo konkurencij arba gali j ikraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro tak valstybi nari tarpusavio prekybai. 2. Vidaus rinkai neprietarauja:
a) socialinio pobdio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkam gamini dl j kilms; b) pagalba gaivalini nelaimi ar kit ypating vyki padarytai alai atitaisyti; c) pagalba, teikiama tam tikr Vokietijos Federacins Respublikos region, patyrusi al dl Vokie tijos padalijimo, kiui, jei tokia pagalba reikalinga dl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti. Po penkeri met nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo Taryba, remda masi Komisijos pasilymu, gali priimti punkt panaikinant sprendim. 3. Vidaus rinkai neprietaraujania gali bti laikoma:
a) pagalba, skirta region, kuriuose yra neprastai emas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, taip pat ir 349 straipsnyje nurodyt region, atsivelgiant j struktrin, ekonomin ir socialin padt, ekonominei pltrai skatinti; b) pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbi projekt vykdymui skatinti arba kurios nors valstybs nars ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;
C 326/92
LT
2012 10 26
c) pagalba, skirta tam tikros ekonomins veiklos ri arba tam tikr ekonomikos srii pltrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos slyg taip, kad prietaraut bendram interesui; d) pagalba, skirta kultrai remti ir paveldui isaugoti, jei tokia pagalba prekybos slyg ir konkuren cijos Sjungoje nepaveikia taip, kad prietaraut bendram interesui; e) kitos pagalbos rys, kurios gali bti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose remiantis Komisijos pasilymu. 108 straipsnis
1. Komisija kartu su valstybmis narmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybse esamas pagalbos sistemas. Valstybms narms ji silo atitinkamas priemones, reikalingas vidaus rinkai palaipsniui pltoti arba jai veikti. 2. Jei, papraiusi suinteresuotas alis pateikti savo pastabas, Komisija nustato, jog tam tikra vals tybs ar i jos itekli teikiama pagalba yra pagal 107 straipsn nesuderinama su vidaus rinka arba kad tokia pagalba netinkamai naudojama, ji priima sprendim, reikalaujant, kad atitinkama valstyb nar per Komisijos nustatyt laik toki pagalb panaikint ar pakeist. Jei atitinkama valstyb nar per nustatyt laik nevykdo tokio sprendimo, Komisija ar kita suinte resuota valstyb, nukrypdama nuo 258 ir 259 straipsni nuostat, gali klausim perduoti tiesiogiai Europos Sjungos Teisingumo Teismui. Kurios nors valstybs nars praymu Taryba, nukrypdama nuo 107 straipsnio nuostat arba 109 straipsnyje numatyt reglament, gali vieningai nusprsti, kad tam tikra tos valstybs teikiama ar teiktina pagalba neprietarauja vidaus rinkai, jei toks sprendimas pateisinamas iimtinmis aplinky bmis. Jei dl pamintos pagalbos Komisija jau yra pradjusi ios dalies pirmojoje pastraipoje nuro dyt procedr, atitinkamai valstybei pateikus Tarybai praym toji procedra sustabdoma, kol Taryba pareikia savo poir. Taiau jei Taryba per tris mnesius po minto praymo pateikimo savo poirio nepareikia, spren dim priima Komisija. 3. Apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalb Komisija turi bti laiku informuojama, kad ji galt pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsn yra nesu derinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda io straipsnio 2 dalyje nustatyt procedr. Atitin kama valstyb nar savo pasilyt priemoni negyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendi mas.
2012 10 26
LT
C 326/93
4. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su valstybs pagalbos rimis, dl kuri Taryba pagal 109 straipsn nustat, kad io straipsnio 3 dalyje nustatyta procedra gali bti netaikoma.
109 straipsnis
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti atitinkamus 107 ir 108 straipsni taikymo reglamentus ir konkreiai nustatyti 108 straipsnio 3 dalies taikymo slygas bei pagalbos kategorijas, kurioms i tvarka netaikoma.
2 SKYRIUS
MOKESI NUOSTATOS 110 straipsnis

Jokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini jokiais savo vidaus mokesiais, didesniais u tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius vietos gaminius.
Be to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobdio vidaus mokes iais, kurie suteikt netiesiogin apsaug kitiems gaminiams.
111 straipsnis
Eksportuojant gaminius kitos valstybs nars teritorij, grinami vidaus mokesiai nevirija vidaus mokesi, kuriais jie buvo tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti.
112 straipsnis
Taikant kitokius mokesius negu apyvartos mokesiai, akcizas ar kitos netiesioginio apmokestinimo formos, negalima grinti u eksport kitas valstybes nares sumokt mokesi ar nuo j atleisti ir skirti kompensacinius mokesius i kit valstybi nari importuojamoms prekms, iskyrus atvejus, kai numatytas priemones ribotam laikui i anksto Komisijos pasilymu yra patvirtinusi Taryba.
C 326/94
LT
2012 10 26
113 straipsnis
Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, vieningai priima nuostatas dl apyvartos mokesius, akciz ir kitas netiesioginio apmokestinimo formas reglamentuojani teiss akt suderinimo, btino utikrinanti, kad bus sukurta ir ims veikti vidaus rinka bei bus ivengta konkurencijos ikraipymo.
3 SKYRIUS
TEISS AKT SUDERINIMAS 114 straipsnis

1. Iskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, 26 straipsnyje ikeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dstomos nuostatos. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teis kros procedr, pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, nustato priemones valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukrimui ir veikimui, suderinti.
2. io straipsnio 1 dalis netaikoma fiskalinms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su laisvu asmen judjimu bei pagal sutart dirbani asmen teismis ir interesais.
3. Komisija savo pasilymuose, numatytuose 1 dalyje, dl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotoj apsaugos dmes kreipia aukto lygio apsaug ir ypa atsivelgia visas mokslo faktais pagrstas naujoves. Pagal atitinkam kompetencij io tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Taryba.
4. Jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nustaius kuri nors suderinimo priemon valstyb nar mano, kad 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia ilaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir j ilaikymo motyvus ji pranea Komisijai.
5. Be to, nepaeidiant 4 dalies, jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nusta ius kuri nors derinimo priemon valstyb nar mano, kad dl jos ikyla jai bding problem ir todl jai reikia priimti naujais moksliniais rodymais pagrstas nacionalines nuostatas, reglamentuo janias aplinkos ar darbo aplinkos apsaug, apie numatytas nuostatas ir j primimo motyvus ji pranea Komisijai.
2012 10 26
LT
C 326/95
6. Komisija per eis mnesius nuo 4 ir 5 dalyse nurodyt praneim patvirtina arba atmeta aptartsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nra savavalikos diskriminacijos priemon arba uslptas valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai. Komisijai per termin neprimus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalins nuostatos laikomos patvirtintomis. Kai klausimas sudtingas ir nra pavojaus moni sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei praneti, kad ioje dalyje nurodytas terminas gali bti pratstas dar vienam iki ei mnesi trun kaniam laikotarpiui. 7. Jei pagal 6 dal valstybei narei leidiama ilaikyti arba priimti nuostatas, neatitinkanias sude rinimo priemons nuostat, Komisija nedelsdama nagrinja, ar silyti pakeisti t priemon. 8. Jei valstyb nar ikelia konkrei visuomens sveikatos problem tokioje srityje, kuriai buvo skirtos ankstesns derinimo priemons, ji atkreipia tai Komisijos dmes, o i nedelsdama nagrinja, ar silyti Tarybai atitinkamas priemones. 9. Nukrypdama nuo 258 ir 259 straipsniuose nustatytos tvarkos, Komisija ir kiekviena valstyb nar gali tiesiogiai kreiptis Europos Sjungos Teisingumo Teism, jei mano, kad kita valstyb nar piktnaudiauja iame straipsnyje numatytomis galiomis. 10. Pirmiau pamintos suderinimo priemons atitinkamais atvejais apima ir apsaugos slyg, leidiani valstybms nars dl vienos ar keli 36 straipsnyje nurodyt neekonomini prieasi imtis laikin priemoni kartu joms taikant Sjungos kontrols tvark. 115 straipsnis
Nepaeidiant 104 straipsnio, Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsul tavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, vieningai leidia direk tyvas dl valstybi nari statym ir kit teiss akt, turini tiesiogin tak vidaus rinkos sukrimui ar veikimui, suderinimo. 116 straipsnis
Nustaiusi, kad valstybi nari statym ir kit teiss akt skirtumai ikraipo konkurencijos slygas vidaus rinkoje ir kad t ikraipym reikia paalinti, Komisija pradeda konsultacijas su atitinkamomis valstybmis narmis.
C 326/96
LT
2012 10 26
Jei per tokias konsultacijas nesusitariama, kaip t ikraipym paalinti, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, priima iam tikslui btinas direktyvas. Gali bti priimtos bet kurios kitos Sutartyse numatytos atitinkamos priemons.
117 straipsnis
1. Jei bt prieasi manyti, kad kokios nors statym ir kit teiss akt nuostatos primimas ar pakeitimas gali sukelti pirmesniame straipsnyje apibdint ikraipym, valstyb nar, nordama imtis toki veiksm, konsultuojasi su Komisija. Komisija, pasikonsultavusi su valstybmis narmis, atitin kamoms valstybms rekomenduoja tokias priemones, kurios padt ivengti io ikraipymo.
2. Jei valstyb, kuri nori priimti ar pakeisti nacionalines nuostatas, nesilaiko Komisijos pateiktos jai rekomendacijos, kitos valstybs nars neprivalo dl to pagal 106 straipsn keisti savo nacionalini nuostat, kad paalint tok ikraipym. Jei valstybs nars, kuri ignoravo Komisijos rekomendacij, sukeltas ikraipymas daro al tik jai paiai, 106 straipsnio nuostatos netaikomos.
118 straipsnis Kuriant vidaus rink ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina priemones, kuriomis diegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienod intelektins nuosavybs teisi apsaug visoje Sjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir prieiros tvarka Sjungos lygiu.
Taryba, pagal speciali teiskros procedr priimdama reglament, nustato, kokiomis kalbomis bus sudaryti europiniai instrumentai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vienin gai.
VIII ANTRATIN DALIS

EKONOMIN IR PINIG POLITIKA
119 straipsnis
1. Siekiant Europos Sjungos sutarties 3 straipsnyje ikelt tiksl, valstybi nari ir Sjungos veikla, kaip numatyta Sutari nuostatose, apima nustatym ekonomins politikos, kuri yra grin diama glaudiu valstybi nari ekonomins politikos koordinavimu, vidaus rinka bei bendr tiksl apibrimu ir kuri yra vykdoma vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu.
2012 10 26
LT
C 326/97
2. Be to, kas pirmiau paminta, kaip numatyta Sutartyse ir laikantis jose nustatyt termin bei tvarkos, i veikla apima bendr valiut eur, nustatym ir vykdym vienos bendros pinig politikos ir valiut kurso politikos, kuri pagrindinis tikslas yra ilaikyti stabilias kainas ir, neprietaraujant iam tikslui, Sjungoje remti bendras ekonomins politikos kryptis vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu. 3. i valstybi nari ir Sjungos veikla turi atitikti tokius pagrindinius principus: stabilios kainos, patikimi vieieji finansai ir monetarins slygos bei tvarus mokjim balansas.
1 SKYRIUS
EKONOMIN POLITIKA 120 straipsnis

Valstybs nars, vykdydamos savo ekonomin politik, stengiasi prisidti prie Europos Sjungos sutarties 3 straipsnyje apibrt Sjungos tiksl siekimo ir atsivelgia 121 straipsnio 2 dalyje pamintas bendras gaires. Valstybs nars ir Sjunga veikia vadovaudamosi atviros rinkos ekono mikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam itekli paskirstymui, ir laikyda mosi 119 straipsnyje idstyt princip. 121 straipsnis
1. Valstybs nars savo ekonomin politik vertina kaip bendro intereso reikal ir j koordinuoja Taryboje pagal 120 straipsnio nuostatas. 2. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, parengia valstybi nari ir Sjungos ekonomins politikos bendr gairi projekt ir apie tai pranea Europos Vadov Tarybai. Europos Vadov Taryba, remdamasi Tarybos praneimu, aptaria ivad dl valstybi nari ir Sjungos ekonomins politikos bendr gairi. Remdamasi ia ivada, Taryba priima ias bendras gaires idstani rekomendacij. Apie savo reko mendacij Taryba informuoja Europos Parlament. 3. Kad utikrint glaudesn valstybi nari ekonomins politikos koordinavim ir tvari ekono mins veiklos rezultat konvergencij, Taryba, remdamasi Komisijos pateiktais praneimais, stebi kiekvienos valstybs nars ir Sjungos ekonominius pokyius bei ar ekonomin politika atitinka 2 dalyje mintas bendras gaires ir reguliariai atlieka nuodugn vertinim.
C 326/98
LT
2012 10 26
Dl tokios daugiaals prieiros valstybs nars Komisijai siunia informacij apie svarbias priemo nes, kuri jos imasi ekonomins politikos srityje, ir kitoki j poiriu reikaling informacij.
4. Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybs nars ekonomins politikos kryptys neatitinka 2 dalyje nurodyt bendrj gairi arba jos gali kelti grsm deramam Ekonomins ir pinig sjungos veikimui, Komisija gali spti t valstyb nar. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Taryba, remdamasi Komi sijos pasilymu, gali nutarti vieai paskelbti savo rekomendacijas.
ios dalies taikymo srityje Taryba sprendia neatsivelgdama atitinkamai valstybei narei atstovau janio Tarybos nario balsavim.
Kit Tarybos nari kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punkt.
5. Tarybos pirmininkas ir Komisija daugiaals prieiros rezultatus pranea Europos Parlamentui. Jei Taryba vieai paskelbia savo rekomendacijas, jos pirmininkas gali bti kvieiamas atvykti Europos Parlamento atitinkamos kompetencijos komitet.
6. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, gali priimti 3 ir 4 dalyse nurodytos daugiaals prieiros tvarkos isamias taisykles.
122 straipsnis
1. Nepaeisdama kit Sutartyse nustatyt procedr, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali, vadovaudamasi valstybi nari solidarumu, priimti sprendim dl ekonomin padt atitinkani priemoni, ypa jei dideli sunkum kyla dl tam tikr produkt tiekimo, vis pirma energetikos srityje.
2. Tais atvejais, kai valstyb nar patiria sunkum arba dl gaivalini nelaimi ar iimtini, jos nekontroliuojam aplinkybi, jai gresia dideli sunkumai, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali tam tikromis slygomis suteikti tai valstybei narei Sjungos finansin pagalb. Apie priimt sprendim Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlament.
2012 10 26
LT
C 326/99
123 straipsnis
1. L pereikvojimas sskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybs Sjungos instituci joms, staigoms ar organams, valstybi nari centrinms vyriausybms, regioninms, vietos ar kitoms valdios institucijoms, kitoms vieosios teiss reglamentuojamoms organizacijoms arba valstybinms monms Europos centriniame banke ar nacionaliniuose centriniuose bankuose (toliau nacionaliniai centriniai bankai) yra draudiami, taip pat draudiama Europos centriniam bankui ar nacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai i j pirkti skolos priemones.
2. 1 dalis netaikoma valstybei nuosavybs teise priklausanioms kredito staigoms, kurioms nacio naliniai centriniai bankai ir Europos centrinis bankas centrini bank atsarg pasilos atvilgiu taiko tok pat status, kaip privaioms kredito staigoms.
124 straipsnis
Draudiamos visokios rizikos ribojimu nepagrstos priemons, suteikianios Sjungos institucijoms, staigoms ar organams, centrinms vyriausybms, regioninms, vietos ar kitoms valdios instituci joms, kitoms vieosios teiss reglamentuojamoms staigoms arba valstybi nari valstybinms monms privilegij naudotis finans staigomis.
125 straipsnis
1. Sjunga nra atsakinga u centrini vyriausybi, regionini, vietos ar kit valdios institucij, kit vieosios teiss reglamentuojam organizacij arba valstybi nari valstybini moni siparei gojimus, nei j neprisiima, iskyrus savitarpio finansines garantijas konkreiam projektui bendrai vykdyti. Valstyb nar nra atsakinga u kitos valstybs nars centrins vyriausybs, regionini, vietos ar kit valdios institucij, kit vieosios teiss reglamentuojam organizacij arba valstybini moni sipareigojimus, nei j neprisiima, iskyrus savitarpio finansines garantijas kokiam nors konkreiam projektui bendrai vykdyti.
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, prireikus gali tiksliau apibrti 123 ir 124 straipsniuose bei iame straipsnyje nurodyt draudim taikym.
126 straipsnis
1.
Valstybs nars vengia pervirinio bendrojo alies biudeto deficito.
C 326/100
LT
2012 10 26
2. Kad bt galima nustatyti dideles klaidas, Komisija priiri biudeto bkl ir valstybs skolos dyd valstybse narse. Ji ypa tikrina biudetins drausms laikymsi pagal iuos du kriterijus: a) ar planuojamo arba faktinio valstybs biudeto deficito santykis su bendruoju vidaus produktu virija tam tikr pamatin vert, iskyrus atvejus, kai: arba santykis smarkiai ir nuolat majo ir pasiek lyg, artim pamatinei vertei; arba antraip pamatins verts perviris yra tik iimtinis ir laikinas, ir santykis ilieka artimas pamatinei vertei; b) ar valstybs skolos santykis su bendruoju vidaus produktu virija tam tikr pamatin vert, iskyrus atvejus, kai tas santykis pakankamai maja ir patenkinamai spariai artja prie pamatins verts. Tos pamatins verts konkreiai nurodytos prie Sutari pridedamame Protokole dl pervirinio deficito procedros. 3. Jei valstyb nar neatitinka reikalavim pagal vien ar abu iuos kriterijus, Komisija parengia praneim. Komisijos praneime taip pat atsivelgiama, ar bendrojo alies biudeto deficitas yra didesnis u valstybs investicij ilaidas, be to, vertinami ir kiti svarbs veiksniai, skaitant valstybs nars vidutins trukms ekonomikos ir biudeto bkl. Komisija taip pat gali parengti praneim, jei, nors pagal tuos kriterijus reikalavimai ir vykdomi, ji mano, kad valstybje narje galimas pervirinio deficito pavojus. 4. Ekonomikos ir finans komitetas parengia nuomon apie Komisijos praneim.
5. Jei Komisija mano, kad valstybje narje yra susidars arba gali susidaryti pervirinis deficitas, ji pateikia nuomon tai valstybei narei ir apie tai informuoja Taryb. 6. Apsvarsiusi suinteresuotos valstybs nars norimas pareikti pastabas ir nuodugniai jas verti nusi, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, nusprendia, ar yra susidars pervirinis deficitas. 7. Tais atvejais, kai pagal 6 dal nusprendiama, kad pervirinis deficitas yra susidars, Taryba, nepagrstai nedelsdama, pagal Komisijos rekomendacij atitinkamai valstybei narei pateikia rekomen dacijas, kaip per tam tikr nurodyt laikotarp toki padt itaisyti. 8. Nustaiusi, kad nurodytu laikotarpiu, atsivelgiant jos rekomendacijas, nebuvo imtasi veiks ming priemoni, Taryba savo rekomendacijas gali vieai paskelbti.
2012 10 26
LT
C 326/101
9. Jei valstyb nar ir toliau nevykdo Tarybos rekomendacij, Taryba gali nusprsti t valstyb nar spti, kad ji per nurodyt laik deficitui sumainti imtsi priemoni, kurios, Tarybos nuomone, yra reikalingos padiai itaisyti. Tokiu atveju Taryba gali pareikalauti i atitinkamos valstybs nars pagal konkret grafik teikti ataskaitas, kad galt tikrinti tos valstybs nars pastangas sureguliuoti deficit. 10. Teise pateikti iekin, numatyta 258 ir 259 straipsniuose, negalima naudotis io straipsnio 19 dali atvilgiu. 11. Kol valstyb nar nevykdo pagal 9 dal priimto sprendimo, Taryba gali nusprsti taikyti arba, atsivelgusi konkret atvej, sugrietinti vien ar kelet i i priemoni: pareikalauti i atitinkamos valstybs nars prie ileidiant obligacijas ir vertybinius popierius paskelbti papildom informacij, kuri nurodys Taryba; pasilyti Europos investicij bankui persvarstyti savo paskol teikimo politik atitinkamos vals tybs nars atvilgiu; pareikalauti i atitinkamos valstybs nars neti Sjungai atitinkamo dydio indl be palkan, kol pervirinis deficitas, Tarybos manymu, bus itaisytas; skirti atitinkamo dydio baudas. Apie priimtus sprendimus Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlament. 12. Taryba kai kuriuos arba visus savo 69 ir 11 dalyse nurodytus sprendimus ar rekomendacijas panaikina tokia apimtimi, kokia pervirinis deficitas toje valstybje narje, Tarybos manymu, buvo itaisytas. Jei Taryba anksiau buvo vieai paskelbusi rekomendacijas, vos tik panaikinusi pagal 8 dal priimt sprendim ji skelbia vie pareikim, kad pervirinio deficito toje valstybje narje nebra. 13. Priimdama 8, 9, 11 ir 12 dalyse nurodytus sprendimus ar rekomendacijas, Taryba sprendia remdamasi Komisijos rekomendacija. Patvirtindama 69, 11 ir 12 dalyse nurodytas priemones Taryba sprendia neatsivelgdama atitin kamai valstybei narei atstovaujanio Tarybos nario balsavim. Kit Tarybos nari kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punkt. 14. Kitos su iame straipsnyje apraytos tvarkos gyvendinimu susijusios nuostatos pateikiamos prie Sutari pridedamame Protokole dl pervirinio deficito procedros.
C 326/102
LT
2012 10 26
Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku, vieningai priima atitinkamas nuostatas, paskui pakeisianias mint Proto kol. Laikydamasi kit ios dalies nuostat, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato minto Protokolo nuostat taikymo isamias taisykles ir apibrimus.
2 SKYRIUS
PINIG POLITIKA 127 straipsnis

1. Pagrindinis Europos centrini bank sistemos (toliau ECBS) tikslas palaikyti kain stabi lum. Nepaeisdama kain stabilumo tikslo, ECBS remia Sjungos bendrsias ekonomins politikos kryptis, kad padt siekti Europos Sjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyt Sjungos tiksl. ECBS veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiks mingam itekli paskirstymui, ir laikydamasi 119 straipsnyje idstyt princip. 2. Pagrindiniai ECBS udaviniai yra ie:
nustatyti ir gyvendinti Sjungos pinig politik; atlikti usienio valiut operacijas, atitinkanias 219 straipsnio nuostatas; laikyti ir valdyti valstybi nari oficialisias usienio valiutos atsargas; skatinti skland mokjimo sistem veikim. 3. 2 dalies treioji trauka nepaeidia valstybi nari vyriausybi teiss laikyti ir valdyti apyvar tines usienio valiutos las. 4. Su Europos centriniu banku konsultuojasi:
dl bet kurio silomo Sjungos akto, priklausanio jo kompetencijai; nacionalins institucijos dl bet kurios teisins nuostatos, priklausanios jo kompetencijai, projekto, taiau laikantis 129 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka Tarybos nustatyt apribojim ir slyg. Europos centrinis bankas gali atitinkamoms Sjungos institucijoms, staigoms ar organams arba nacionalinms institucijoms teikti nuomones jo kompetencijai priklausaniais klausimais.
2012 10 26
LT
C 326/103
5. ECBS prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galt sklandiai vykdyti savo politik, susijusi su rizikos ribojimu pagrsta kredito staig prieira ir finans sistemos stabilumu.
6. Taryba, vieningai priimdama reglamentus pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsulta vusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, gali pavesti Europos centriniam bankui specialias uduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrsta kredito ir kit finans staig, iskyrus draudimo mones, prieira.
128 straipsnis
1. Europos centrinis bankas turi iimtin teis duoti leidim Sjungoje ileisti eur banknotus. Tokius banknotus gali ileisti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. Europos centrinio banko ir nacionalini centrini bank ileisti banknotai yra vieninteliai tokie banknotai, kurie Sjungoje turi teistos mokjimo priemons status.
2. Europos centriniam bankui patvirtinus emisijos apimt, valstybs nars gali ileisti eur mone tas. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku, gali imtis priemoni vis apyvartai skirt monet nominalams ir techniniams duomenims derinti tokia apimtimi, kokia utikrint sklandi apyvart Sjungoje.
129 straipsnis
1. ECBS vadovauja Europos centriniame banke sprendimus priimantys organai Valdanioji taryba ir Vykdomoji valdyba.
2. Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statutas (toliau ECBS ir ECB statutas) yra pateiktas prie Sutari pridedamame protokole.
3. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali i dalies keisti ECBS ir ECB statuto 5.1, 5.2, 5.3, 17, 18, 19.1, 22, 23, 24, 26, 32.2, 32.3, 32.4, 32.6 straipsnius, 33.1 straipsnio a punkt ir 36 straipsn. Jie sprendia arba Europos centriniam bankui rekomendavus ir pasikonsultavus su Komisija, arba Komisijai rekomendavus ir pasikonsultavus su Europos centriniu banku.
4. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku arba remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Komisija, priima ECBS ir ECB statuto 4, 5.4, 19.2, 20, 28.1, 29.2, 30.4 ir 34.3 straipsniuose nurodytas nuostatas.
C 326/104
LT
2012 10 26
130 straipsnis
Naudodamiesi Sutari ir ECBS ir ECB statuto jiems suteiktais galiojimais ir vykdydami juose nusta tytus uduotis bei pareigas, nei Europos centrinis bankas, nei nacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris j sprendimus priimani organ narys nesiekia gauti ar nepriima joki Sjungos institucij, staig ar organ, valstybi nari vyriausybi ar bet kurio kito subjekto nurodym. Sjungos institu cijos, staigos ar organai ir valstybi nari vyriausybs sipareigoja gerbti princip ir nesiekti paveikti Europos centrinio banko ar nacionalini centrini bank sprendimus priimani organ nariams, jiems atliekant savo uduotis.
131 straipsnis
Kiekviena valstyb nar utikrina, kad jos nacionalins teiss aktai, skaitant jos nacionalinio centrinio banko statut, bt suderinti su Sutartimis ir ECBS ir ECB statutu.
132 straipsnis
1. Kad atlikt ECBS patiktus udavinius, Europos centrinis bankas pagal Sutari nuostatas ir laikydamasis ECBS ir ECB statute nustatyt slyg:
priima reglamentus, reikalingus ECBS ir ECB statuto 3.1 straipsnio pirmojoje traukoje, 19.1, 22 ir 25.2 straipsniuose nurodytiems udaviniams atlikti, ir tais atvejais, kurie numatomi 129 straipsnio 4 dalyje nurodytuose Tarybos aktuose;
priima sprendimus, reikalingus pagal ias Sutartis ir ECBS ir ECB statut ECBS patiktiems udaviniams vykdyti;
teikia rekomendacijas ir nuomones.
2.
Europos centrinis bankas gali nutarti paskelbti savo sprendimus, rekomendacijas ir nuomones.
3. Laikydamasis 129 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka Tarybos nustatyt apribojim ir slyg, Europos centrinis bankas turi teis monms, nesilaikanioms jo reglamentuose ir sprendimuose nustatyt sipareigojim, skirti vienkartines arba periodikai mokamas baudas.
2012 10 26
LT
C 326/105
133 straipsnis Nepaeidiant Europos centrinio banko galiojim, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, nustato priemones, reikalingas naudoti eur kaip bendr valiut. ios priemons priimamos pasikonsultavus su Europos centriniu banku.
3 SKYRIUS
INSTITUCIJ NUOSTATOS 134 straipsnis

1. Siekiant skatinti koordinuoti valstybi nari politik visu mastu, koks reikalingas vidaus rinkai veikti, steigiamas Ekonomikos ir finans komitetas.
2.
Ekonomikos ir finans komitetui keliami ie udaviniai:
Tarybos ar Komisijos praymu arba savo iniciatyva rengti ioms institucijoms nuomones;
stebti valstybi nari ir Sjungos ekonomin ir finansin padt ir apie j reguliariai praneti Tarybai ir Komisijai, ypa apie finansinius santykius su treiosiomis alimis ir tarptautinmis institucijomis;
nepaeidiant 204 straipsnio padti Tarybai pasirengti 66 ir 75 straipsniuose, 121 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse, 122, 124, 125 ir 126 straipsniuose, 127 straipsnio 6 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 138 straipsnyje, 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 143 straipsnyje, 144 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 219 straipsnyje nurodytam Tarybos darbui ir atlikti kitas Tarybos jam paskirtas patariamojo ir parengiamojo pobdio uduotis;
bent kart per metus itirti kapitalo judjimo ir mokjim laisvs padt, susidarani taikant Sutartis ir Tarybos patvirtintas priemones; tyrimas apima visas priemones, susijusias su kapitalo judjimu ir mokjimais; tyrimo rezultatus Komitetas pranea Komisijai ir Tarybai.
Kiekviena valstyb nar, Komisija ir Europos centrinis bankas skiria ne daugiau kaip po du Komiteto narius.
C 326/106
LT
2012 10 26
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku ir iame straipsnyje mintu Komitetu, patvirtina isamias Ekonomikos ir finans komiteto sudarymo nuostatas. Apie tok sprendim Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlament.
4. Be 2 dalyje numatyt udavini, jei yra ir kol yra valstybi nari, kurioms taikoma 139 straipsnyje nurodyta iimtis, komitetas stebi t valstybi nari pinig ir finans padt, bendrj mokjimo sistem ir apie jas reguliariai pranea Tarybai ir Komisijai.
135 straipsnis
Dl reikal, patenkani 121 straipsnio 4 dalies, 126 straipsnio, iskyrus 14 dal, 138, 140 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos, 140 straipsnio 3 dalies ir 219 straipsnio taikymo srit, Taryba arba valstyb nar gali prayti Komisijos atitinkamai pateikti reko mendacij arba pasilym. Komisija praym inagrinja ir nedelsdama pateikia Tarybai savo ivadas.
4 SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBMS NARMS, KURI VALIUTA YRA EURO 136 straipsnis 1. Siekdama prisidti prie tinkamo Ekonomins ir pinig sjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutari nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 121 ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, iskyrus 126 straipsnio 14 dalyje nustatyt tvark, patvirtina valstybms narms, kuri valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:
a) sustiprinti j biudetins drausms koordinavim ir prieir;
b) nustatyti joms taikomas ekonomins politikos gaires utikrinant j suderinamum su visai Sjungai priimtomis gairmis ir utikrinti j prieir.
2. Dl 1 dalyje nurodyt priemoni balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybms narms, kuri valiuta yra euro.
Mint nari kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punkt.
2012 10 26
LT
C 326/107
137 straipsnis Valstybi nari, kuri valiuta yra euro, ministr susitikim tvarka nustatoma Protokole dl euro grups. 138 straipsnis
1. Siekdama utikrinti euro viet tarptautinje pinig sistemoje, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima sprendim, nustatant bendrsias pozicijas dl Ekonominei ir pinig sjungai ypa svarbi dalyk kompetentingose tarptautinse finans institucijose ir konferencijose. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali patvirtinti atitinkamas priemones siekdama utik rinti viening atstovavim tarptautinse finans institucijose ir konferencijose. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku. 3. Dl 1 ir 2 dalyse nurodyt priemoni balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja vals tybms narms, kuri valiuta yra euro. Mint nari kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punkt.
5 SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS 139 straipsnis 1. Valstybs nars, dl kuri Taryba nra primusi sprendimo, kad jos tenkina eurui vesti reika lingas slygas, toliau vadinamos valstybmis narmis, kurioms taikoma iimtis. 2. Valstybms narms, kurioms taikoma iimtis, netaikomos ios Sutari nuostatos:
a) ekonomins politikos bendrj gairi dali, susijusi su euro zona apskritai, primimas (121 straipsnio 2 dalis); b) priverstins pervirinio deficito itaisymo priemons (126 straipsnio 9 ir 11 dalys); c) ECBS tikslai ir udaviniai (127 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys); d) euro emisija (128 straipsnis); e) Europos centrinio banko aktai (132 straipsnis);
C 326/108
LT
2012 10 26
f) priemons, reglamentuojanios euro naudojim (133 straipsnis); g) susitarimai dl pinig ir kitos priemons, susijusios su valiutos kurso politika (219 straipsnis); h) Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nari paskyrimas (283 straipsnio 2 dalis); i) sprendimai, nustatantys bendrsias pozicijas dl Ekonominei ir pinig sjungai ypa svarbi klausim kompetentingose tarptautinse finans institucijose ir konferencijose (138 straipsnio 1 dalis); j) priemons, utikrinanios viening atstovavim tarptautinse finans institucijose ir konferencijose (138 straipsnio 2 dalis). Todl aj punktuose nurodytuose straipsniuose valstybs nars yra tos valstybs nars, kuri valiuta yra euro. 3. ECBS ir ECB statuto IX skyriuje nustatyta, kad valstybs nars, kurioms taikoma iimtis, ir j nacionaliniai centriniai bankai neturi teisi ir prievoli ECBS. 4. Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kurioms taikoma iimtis, balsavimo teiss sustabdomos Tarybai priimant 2 dalyje nurodytuose straipsniuose ivardytas priemones ir iais atve jais: a) priimant rekomendacijas valstybms narms, kuri valiuta yra euro, daugiaals prieiros sistemoje, skaitant stabilumo programas ir spjimus (121 straipsnio 4 dalis); b) patvirtinant priemones dl pervirinio deficito, susijusias su valstybmis narmis, kuri valiuta yra euro (126 straipsnio 6, 7, 8, 12 ir 13 dalys). Kit Tarybos nari kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punkt. 140 straipsnis
(EB sutarties ex 121 straipsnio 1 dalis, ex 122 straipsnio 2 dalies antras sakinys ir ex 123 straipsnio 5 dalis)
1. Ne reiau kaip kart per dvejus metus arba valstybs nars, kuriai taikoma iimtis, praymu, Komisija ir Europos centrinis bankas pranea Tarybai apie paang, padaryt valstybms narms, kurioms taikoma iimtis, vykdant savo sipareigojimus Ekonominei ir pinig sjungai sukurti. iuose
2012 10 26
LT
C 326/109
praneimuose vertinama, kaip kiekvienos i i valstybi nari vidaus teiss aktai, taip pat jos nacionalinio centrinio banko statutas atitinka 130 ir 131 straipsnius bei ECBS ir ECB statut. Praneimuose taip pat nagrinjama, ar pasiektas auktas tvarios konvergencijos laipsnis, tuo tikslu nurodant, kaip kiekviena valstyb nar atitinka iuos kriterijus:
didelis kain stabilumas; ar jis pasiektas, sprendiama pagal infliacijos lyg, artim tam, kur yra pasiekusios ne daugiau kaip trys valstybs nars, kuriose kainos yra stabiliausios;
valstybs finansins padties tvarumas; ar jis pasiektas, sprendiama pagal bendrojo alies biudeto be pervirinio deficito, kuris nustatomas pagal 126 straipsnio 6 dal, padt;
Europos pinig sistemos valiutos kurso mechanizmo nustatyt normali svyravimo rib laiky masis bent dvejus metus ivengiant nuvertjimo euro atvilgiu;
valstybs nars, kuriai taikoma iimtis, pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo valiutos kurso mechanizme patvarumas, kur atspindi ilgalaiki palkan normos.
ioje dalyje paminti keturi kriterijai ir atitinkami laikotarpiai, per kuriuos turi bti j paisoma, isamiau aptariami prie Sutari pridedamame protokole. Komisijos ir Europos centrinio banko praneimuose taip pat apibdinami rink integracijos rezultatai, einamosios sskaitos mokjim balans bkl ir pokyiai bei gaminio vienetui tenkani darbo snaud ir kit kain rodikli pokyi tyrimas.
2. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir po svarstymo Europos Vadov Taryboje, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, sprendia, kuri i valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, pagal 1 dalyje nustatytus kriterijus, tenkina reikalingas slygas, ir panaikina iimtis atitinkamoms valstybms narms.
Taryba sprendia gavusi valstybms narms, kuri valiuta yra euro, atstovaujani savo nari kvali fikuotos daugumos rekomendacij. Tarybai gavus Komisijos pasilym, ie nariai rekomendacij pateikia per eis mnesius.
Antrojoje pastraipoje nurodyta mint nari kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punkt.
3. Jei 2 dalyje nustatyta tvarka nusprendiama panaikinti iimt, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu bei pasikonsultavusi su Europos centriniu banku ir sprsdama vieningu valstybi nari,
C 326/110
LT
2012 10 26
kuri valiuta yra euro, ir suinteresuotos valstybs nars sutarimu neataukiamai nustato kurs, kokiu euro pakeiia tos valstybs nars valiut, ir imasi kit priemoni, reikaling eurui, kaip bendrai valiutai, toje valstybje narje vesti. 141 straipsnis
(EB sutarties ex 123 straipsnio 3 dalis ir ex 117 straipsnio 2 dalies pirmosios penkios traukos)
1. Jei yra ir kol yra valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, taip pat nepaeidiant 129 straipsnio 1 dalies, ECBS ir ECB statuto 45 straipsnyje minima Europos centrinio banko Bendroji taryba steigiama kaip treias Europos centrinio banko sprendimus priimantis organas. 2. Jei yra ir kol yra valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, i valstybi nari atvilgiu Europos centrinis bankas: stiprina nacionalini centrini bank bendradarbiavim; gerina valstybi nari pinig politikos koordinavim siekiant utikrinti kain stabilum; priiri valiutos kurso mechanizmo veikim; teikia konsultacijas nacionalini centrini bank kompetencijai priklausaniais ir finans staig bei rink stabilumui poveik daraniais klausimais; atlieka Europos bendradarbiavimo pinig srityje fondo buvusius udavinius, kuriuos vliau perm Europos pinig institutas. 142 straipsnis
Kiekviena valstyb nar, kuriai taikoma iimtis, savo valiutos kurso politik laiko bendru interesu. itaip elgdamosi, valstybs nars atsivelgia patirt, gyt bendradarbiaujant valiutos kurso mecha nizme. 143 straipsnis
1. Tais atvejais, kai dl visuotinio mokjim balanso sutrikimo arba dl disponuojamos valiutos ries valstybs nars, kuriai taikoma iimtis, mokjim balansui ikyla sunkum arba didel j grsm ir ypa kai tokie sunkumai gali kelti pavoj vidaus rinkos veikimui ar laipsnikam bendros prekybos politikos gyvendinimui, Komisija nedelsdama itiria tos valstybs padt ir veiksmus, kuri ta valstyb, naudodamasi visomis savo turimomis priemonmis, msi ar gali imtis pagal Sutari nuostatas. Komisija nurodo, koki priemoni tai valstybei ji rekomenduoja imtis.
2012 10 26
LT
C 326/111
Jei valstybs nars, kuriai taikoma iimtis, veiksm ir Komisijos pasilyt priemoni nepakanka veikti kilusiems ar gresiantiems sunkumams, Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finans komitetu, rekomenduoja Tarybai suteikti savitarpio pagalb ir tinkamus tos pagalbos bdus. Komisija reguliariai informuoja Taryb apie padt ir tolesnius jos pokyius. 2. Toki savitarpio pagalb suteikia Taryba; ji priima tokios pagalbos slygas ir detales nustatanias direktyvas arba sprendimus, o ta pagalba gali bti teikiama tokiomis formomis: a) suderintas kreipimasis su pasilymu kitas tarptautines organizacijas arba tose tarptautinse organizacijose, kurias arba kuriose valstybs nars, kurioms taikoma iimtis, gali kreiptis; b) priemons, reikalingos ivengti prekybos sraut nukreipimo tais atvejais, kai sunkumus patirianti valstyb nar, kuriai taikoma iimtis, treiosioms alims palieka arba vl nustato kiekybinius apribojimus; c) kit valstybi nari pagal j susitarim teikiami riboti kreditai. 3. Jei Komisijos rekomenduotos savitarpio pagalbos Taryba nesuteikia arba jei suteiktos savitarpio pagalbos ir panaudot priemoni nepakanka, Komisija leidia sunkumus patirianiai valstybei narei, kuriai taikoma iimtis, imtis apsaugos priemoni, kuri slygas ir detales nustato Komisija. Taryba gali tok leidim panaikinti, o tokias slygas ir detales pakeisti. 144 straipsnis
1. Kai staiga sutrinka mokjim balansas, o sprendimas pagal 143 straipsnio 2 dal tuoj pat nepriimamas, valstyb nar, kuriai taikoma iimtis, gali prevencine tvarka imtis reikaling apsaugos priemoni. Tokios priemons turi kuo maiausiai trikdyti vidaus rinkos veikim ir neturi bti taikomos platesniu mastu nei tikrai btina staiga ikilusiems sunkumams veikti. 2. Komisija ir kitos valstybs nars apie tokias priemones informuojamos ne vliau kaip prie joms sigaliojant. Komisija gali rekomenduoti Tarybai suteikti savitarpio pagalb pagal 143 straipsn. 3. Gavusi Komisijos rekomendacij ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finans komitetu, Taryba gali nusprsti, kad suinteresuota valstyb nar pirmiau mintas apsaugos priemones turi pakeisti, sustabdyti arba panaikinti.
C 326/112
LT
2012 10 26
IX ANTRATIN DALIS
UIMTUMAS
145 straipsnis
Pagal i antratin dal valstybs nars ir Sjunga veikia siekdamos pltoti suderint uimtumo strategij, ypa ugdydamos kvalifikuot, profesiniu atvilgiu pasirengusi ir mokani prisitaikyti darbo jg bei darbo rinkas, prisitaikanias prie ekonomikos pokyi, kad bt pasiekti Europos Sjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti tikslai. 146 straipsnis
1. Valstybs nars, nuosekliai laikydamosi pagal 121 straipsnio 2 dal priimt valstybi nari ir Sjungos ekonomins politikos bendrj gairi, savo uimtumo politika padeda siekti 145 straipsnyje nustatyt tiksl. 2. Valstybs nars, atsivelgdamos nacionalin nusistovjusi administracijos ir darbuotoj pareig pasidalijimo tvark, uimtum laiko bendru reikalu ir savo veikl iuo atvilgiu Taryboje derina pagal 148 straipsnio nuostatas. 147 straipsnis
1. Sjunga siekti didelio uimtumo padeda skatindama valstybi nari bendradarbiavim bei remdama, o prireikus ir papildydama, j veikl. Taip veikiant gerbiama valstybi nari kompetencija. 2. tiksl siekti didelio uimtumo atsivelgiama nustatant ir gyvendinant Sjungos politikos ir veiklos kryptis. 148 straipsnis
1. Europos Vadov Taryba, remdamasi bendru kasmetiniu Tarybos ir Komisijos praneimu, kasmet svarsto uimtumo padt Sjungoje ir patvirtina dl jo padarytas ivadas. 2. Vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos ivadomis, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, Region komi tetu bei 150 straipsnyje mintu Uimtumo komitetu, kasmet parengia gaires, kurias valstybs nars atsivelgia vykdydamos savo uimtumo politik. ios gairs atitinka bendras gaires, nustatytas pagal 121 straipsnio 2 dal.
2012 10 26
LT
C 326/113
3. Kiekviena valstyb nar pateikia Tarybai ir Komisijai met praneim apie svarbiausias priemo nes, kuri buvo imtasi uimtumo politik gyvendinant pagal io straipsnio 2 dalyje pamintas uimtumo politikos gaires.
4. Taryba, remdamasi io straipsnio 3 dalyje pamintais praneimais ir susipainusi su Uimtumo komiteto nuomone, valstybi nari uimtumo politikos gyvendinim kasmet nagrinja atsivelg dama uimtumo politikos gaires. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali teikti valstybms narms rekomendacijas, jei mano, kad tokiam nagrinjimui to reikia.
5. Remdamosi to nagrinjimo rezultatais, Taryba ir Komisija parengia Europos Vadov Tarybai bendr met praneim apie uimtumo padt Sjungoje ir uimtumo gairi gyvendinim.
149 straipsnis
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, gali imtis skatinamj priemoni valstybi nari bendradarbiavimui ir j veiklai uimtumo srityje paremti, imdamiesi iniciatyvos pltoti keitimsi informacija ir geriausia praktika, teikti lyginamj analiz ir patarimus, taip pat skatinti naujovikus poirius ir patirties vertinim, ypa pasiremdami bandomaisiais projektais.
Tos priemons neapima valstybi nari statym ir kit teiss akt derinimo.
150 straipsnis
Valstybi nari uimtumo ir darbo rinkos politikos derinimui skatinti Taryba, sprsdama paprasta bals dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, steigia patariamj status turint Uim tumo komitet. io komiteto udaviniai:
stebti uimtumo padt bei uimtumo politikos kryptis valstybse narse ir Sjungoje;
nepaeidiant 240 straipsnio Tarybos ar Komisijos praymu arba savo iniciatyva formuluoti nuomones ir padti rengti 148 straipsnyje nurodyt Tarybos veikl.
Vykdydamas savo galiojimus komitetas tariasi su administracija ir darbuotojais.
Kiekviena valstyb nar ir Komisija skiria po du komiteto narius.
C 326/114
LT
2012 10 26
X ANTRATIN DALIS
SOCIALIN POLITIKA
151 straipsnis
Sjunga ir valstybs nars, atsivelgdamos pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasiraytoje Europos socialinje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijoje, mano, jog tikslinga didinti uimtum, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo slygas, kad palaikant j gerjim bt galima siekti j suderinimo, deramos socialins apsau gos, administracijos ir darbuotoj dialogo, mogikj itekli pltots siekiant nuolatinio didelio uimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi. iuo tikslu Sjunga ir valstybs nars gyvendina priemones, pagal kurias atsivelgiama vairias nacionalins patirties formas, ypa sutartini santyki srityje, ir btinum ilaikyti Sjungos ekono mikos konkurencingum. Jos tiki, kad tokia raida vyks ne tik dl socialini sistem suderinimui palankaus vidaus rinkos veikimo, bet ir dl Sutartyse numatytos tvarkos ir statym bei kit teiss akt nuostat suderinimo. 152 straipsnis Sjunga, atsivelgdama nacionalini sistem vairov, pripasta ir remia socialini partneri vaid men savo lygiu. Ji remia socialini partneri dialog, kartu gerbdama j savarankikum. Prie socialinio dialogo prisideda trialis socialini reikal aukto lygio susitikimas ekonomikos augimo ir uimtumo klausimais 153 straipsnis
1 Siekdama 151 straipsnyje keliam tiksl, Sjunga remia ir papildo valstybi nari veikl iose srityse: a) vis pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rpintis darbuotoj sveikata ir sauga; b) darbo slyg; c) darbuotoj socialinio draudimo ir socialins apsaugos; d) darbuotoj socialins apsaugos nutraukus darbo sutart; e) darbuotoj informavimo ir konsultavimo;
2012 10 26
LT
C 326/115
f) atstovavimo darbuotoj ir darbdavi interesams bei i interes ir bendr sprendim kolektyvinio gynimo atsivelgiant io straipsnio 5 dal; g) Sjungos teritorijoje testai gyvenani treij ali piliei darbinimo slyg; h) i darbo rinkos istumt asmen integracijos nepaeidiant 166 straipsnio; i) moter ir vyr lygybs dl galimybi darbo rinkoje ir poirio darbe; j) kovos su socialine atskirtimi; k) socialins apsaugos sistem modernizavimo nepaeidiant c punkto. 2. iuo tikslu Europos Parlamentas ir Taryba:
a) gali numatyti priemones, skirtas valstybi nari bendradarbiavimui skatinti rodant iniciatyv tobulinti inias, pltoti keitimsi informacija ir geriausia patirtimi, remti naujovikus poirius ir vertinti patirt, iskyrus valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim; b) atsivelgdami kiekvienoje valstybje narje esamas slygas ir technines taisykles, gali io straipsnio 1 dalies ai punktuose nurodytose srityse direktyvomis nustatyti btiniausius laipsniko gyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinius varyti maj ir vidutini moni krim ir pltojim. Europos Parlamentas ir Taryba, pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu ir Region komitetu, sprendia pagal prast teiskros procedr. 1 dalies c, d, f, ir g punktuose nurodytose srityse Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir mintais komitetais, vieningai sprendia pagal speciali teiskros procedr. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali prast teiskros procedr vieningai nusprsti taikyti 1 dalies d, f ir g punktams. 3. Valstyb nar gali patikti administracijai ir darbuotojams j bendru praymu gyvendinti direktyvas, priimtas pagal io straipsnio 2 dal, arba prireikus gyvendinti pagal 155 straipsn priimt Tarybos sprendim. iuo atveju ji utikrina, kad ne vliau negu direktyva arba sprendimas turi bti perkelti nacionalin teis arba gyvendinti, administracija ir darbuotojai tarpusavio susitarimu jau bt msi reikiam priemoni, o atitinkama valstyb nar privalo imtis vis priemoni, kurios utikrint, kad ji bet kuriuo metu galt garantuoti pagal t direktyv arba mint sprendim siektinus rezultatus.
C 326/116
LT
2012 10 26
4.
Pagal straipsn priimtos nuostatos:
neturi takos valstybi nari teisei nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistem prin cipus ir neturi didesniu mastu paveikti j finansins pusiausvyros; nekliudo jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba imtis grietesni apsaugos priemoni atitin kani Sutartis. 5. io straipsnio nuostatos netaikomos darbo umokesiui, teisei jungtis asociacijas, teisei strei kuoti arba teisei imtis lokaut. 154 straipsnis
1. Komisijai keliamas udavinys skatinti administracijos ir darbuotoj konsultavimsi Sjungos lygmeniu ir imtis vis tinkam priemoni j dialogui palengvinti utikrinant alims lygiavert param. 2. iuo tikslu Komisija, prie pateikdama pasilymus socialins politikos srityje, su administracija ir darbuotojais konsultuojasi dl galimos Sjungos veikimo linkms. 3. Jei po tokio konsultavimosi Komisija mano, kad tikslinga imtis veiksm Sjungos mastu, ji su administracija ir darbuotojais konsultuojasi dl numatomo pasilymo turinio. Administracija ir darbuotojai pateikia Komisijai nuomon arba prireikus rekomendacij. 4. Pasinaudodami 2 ir 3 dalyse nurodytu konsultavimusi, socialiniai partneriai gali informuoti Komisij apie savo ketinim inicijuoti 155 straipsnyje numatyt proces. is procesas negali trukti ilgiau kaip devynis mnesius, jeigu suinteresuoti administracija ir darbuotojai bei Komisija drauge nenusprendia jo pratsti. 155 straipsnis
1. Administracijos ir darbuotoj pageidavimu j dialogas Sjungos lygmeniu gali baigtis sutarti niais santykiais, skaitant susitarimus. 2. Sjungos lygmeniu sudaryti susitarimai yra gyvendinami pagal administracijai ir darbuotojams bei valstybms narms bding ir nusistovjusi tvark arba dl t reikal, kuriems taikomas 153 straipsnis, juos pasiraiusioms alims bendrai papraius remiantis Komisijos pasilymu priimtu Tarybos sprendimu. Apie tai praneama Europos Parlamentui. Taryba sprendia vieningai, kai tame susitarime yra viena arba kelios nuostatos, susijusios su viena i srii, kurioms pagal 153 straipsnio 2 dal reikia bals vieningumo.
2012 10 26
LT
C 326/117
156 straipsnis
Siekdama 151 straipsnyje ikelt tiksl ir nepaeisdama kit Sutari nuostat, Komisija skatina valstybi nari bendradarbiavim ir sudaro slygas derinti j veikim visose socialins politikos srityse pagal skyri, ypa reikalais, susijusiais su: darbinimu; darbo teise ir darbo slygomis; pagrindiniu ir auktesniuoju profesiniu mokymu; socialiniu draudimu; nelaiming atsitikim darbe ir lig prevencija; darbo higiena; teise jungtis asociacijas ir kolektyvines derybas tarp darbdavi ir darbuotoj. iuo tikslu Komisija glaudiai bendradarbiauja su valstybmis narmis atlikdama tyrimus, teikdama nuomones bei organizuodama pasitarimus ir nacionaliniu lygmeniu kylaniais, ir tarptautinms organizacijoms rpimais klausimais, ypa iniciatyv, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebsenai ir verti nimui. Apie tai isamiai praneama Europos Parlamentui. Prie teikdama iame straipsnyje numatytas nuomones Komisija konsultuojasi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 157 straipsnis
1. Kiekviena valstyb nar utikrina, kad bt taikomas principas u vienod ar vienodos verts darb abiej lyi darbuotojams mokti vienod umokest. 2. iame straipsnyje umokestis tai prastinis bazinis arba minimalus darbo umokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natra, kur darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna i darbdavio u savo darb. Vienodas umokestis nediskriminuojant dl lyties reikia, kad: a) umokestis u t pat akordin darb apskaiiuojamas taikant t pat mato vienet;
C 326/118
LT
2012 10 26
b) valandinis umokestis u t pat darb yra vienodas. 3. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, imasi priemoni utikrinti, kad bt taikomas moter ir vyr lygi galimybi ir vienodo poirio uimtumo bei profesins veiklos principas, taip pat vienodo umokesio u vienod arba vienodos verts darb principas. 4. Siekiant utikrinti visik moter ir vyr lygyb per vis darbing ami, vienodo poirio principas nekliudo valstybms narms ir toliau laikytis arba imtis priemoni, numatani konkreias lengvatas, padedanias nepakankamai atstovaujamai lyiai verstis profesine veikla arba alinanias ar kompensuojanias nepalankias profesins veiklos slygas. 158 straipsnis
Valstybs nars stengiasi ilaikyti esam mokam atostog sistem lygiavertikum. 159 straipsnis
Komisija parengia met praneim, apibdinant paang, padaryt gyvendinant 151 straipsnio tikslus, skaitant demografin padt Sjungoje. T praneim ji siunia Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetui. 160 straipsnis
Taryba, sprsdama paprasta bals dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, steigia pata riamj status turint Socialins apsaugos komitet, kad bt skatinamas valstybi nari ir Komisijos bendradarbiavimas socialins apsaugos politikos klausimais. Komiteto udaviniai yra ie: stebti socialin padt ir socialins apsaugos politikos raid valstybse narse ir Sjungoje; skatinti keitimsi informacija, patirtimi ir gera praktika tarp valstybi nari ir Komisijos; nepaeidiant 240 straipsnio, Tarybos ar Komisijos praymu arba savo iniciatyva rengti pranei mus, formuluoti nuomones ar imtis kitokio darbo pagal savo kompetencij. Vykdydamas savo mandat, Komitetas umezga atitinkamus kontaktus su administracija ir darbuo tojais.
2012 10 26
LT
C 326/119
Kiekviena valstyb nar ir Komisija paskiria du komiteto narius.
161 straipsnis
Savo met praneime Europos Parlamentui Komisija special skyri skiria socialinei padiai Sjun goje vertinti.
Europos Parlamentas gali paprayti Komisijos parengti praneimus apie tam tikras socialins padties problemas.
XI ANTRATIN DALIS
EUROPOS SOCIALINIS FONDAS
162 straipsnis
Kad darbuotojai turt geresnes galimybes sidarbinti vidaus rinkoje ir taip padti kelti gyvenimo lyg, pagal toliau idstytas nuostatas steigiamas Europos socialinis fondas; jo paskirtis palengvinti darbuotojams sidarbinti ir padidinti j judjim Sjungoje geografins ir darbo vietos atvilgiu, taip pat sudaryti slygas jiems prisitaikyti prie pramons permain ir gamybos sistem pokyi, ypa vykstant profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui.
163 straipsnis
Fond administruoja Komisija.
udavin Komisijai atlikti padeda Komisijos nario pirmininkaujamas komitetas, sudarytas i vyriau sybi, profesini sjung ir darbdavi organizacij atstov.
164 straipsnis
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, priima su Europos socialiniu fondu susijusius gyvendinimo reglamentus.
C 326/120
LT
2012 10 26
XII ANTRATIN DALIS

VIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS, JAUNIMAS IR SPORTAS
165 straipsnis
1. Sjunga prie geros kokybs vietimo pltojimo prisideda skatindama valstybi nari bendra darbiavim ir prireikus paremdama bei papildydama j veiksmus, kartu visikai pripaindama vals tybi nari atsakomyb u mokymo turin ir vietimo sistem organizavim ir gerbdama j kultr bei kalb vairov. Sjunga prisideda prie Europos sporto reikal skatinimo, kartu atsivelgdama jo specifin pobd, savanorika veikla paremtas struktras bei jo socialin ir vietimo funkcij. 2. Sjunga savo veiksmais siekia:
pltoti europin pakraip vietimo srityje, ypa mokant valstybi nari kalb ir jas populiarinant; skatinti student ir dstytoj judjim, inter alia, skatinant akademin diplom ir studij trukms pripainim; remti vietimo staig bendradarbiavim; pltoti keitimsi informacija ir patirtimi bendrais valstybi nari vietimo sistem klausimais; skatinti plsti jaunimo ir socialins-pedagogins pakraipos instruktori mainus ir skatinti jaunim dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime; skatinti nuotolinio vietimo pltr; pltoti europin pakraip sporto srityje, skatinant teisingum bei atvirum sporto varybose ir u sport atsaking organizacij bendradarbiavim, taip pat saugant sportinink, ypa pai jauniau si, fizin ir moralin integralum. 3. Sjunga ir valstybs nars skatina bendradarbiavim vietimo ir sporto srityse su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis, ypa su Europos Taryba. 4. Kad padt pasiekti iame straipsnyje mintus tikslus:
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, priima skatinanias priemones, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim;
2012 10 26
LT
C 326/121
Taryba, Komisijos pasilymu priima rekomendacijas. 166 straipsnis

1. Sjunga gyvendina profesinio mokymo politik, kuri remia ir papildo valstybi nari veiksmus, kartu pripaindama visik valstybi nari atsakomyb u profesinio mokymo turin ir organizavim. 2. Sjunga savo veiksmais siekia:
palengvinti prisitaikyti prie pramons permain, ypa vykstant profesiniam mokymui ir perkva lifikavimui; tobulinti pradin ir tolesn profesin mokym siekiant palengvinti profesin integracij ir reinteg racij darbo rink; palengvinti profesinio mokymo prieinamum ir skatinti instruktori ir apmokom asmen, ypa jaunimo, judjim; skatinti vietimo ar mokymo staig ir firm bendradarbiavim mokymo srityje; pltoti keitimsi informacija ir patirtimi bendrais valstybi nari mokymo sistem klausimais. 3. Sjunga ir valstybs nars skatina bendradarbiavim profesinio mokymo srityje su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis. 4. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, priima priemones, padsianias siekti iame straipsnyje nurodyt tiksl, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim ir Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima rekomendacijas. XIII ANTRATIN DALIS
KULTRA
167 straipsnis
1. Sjunga prisideda prie valstybi nari kultr klestjimo, gerbdama j nacionalin ir regionin vairov ir kartu ikeldama bendr kultros paveld.
C 326/122
LT
2012 10 26
2. Sjunga veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti, o prireikus paremti ir papildyti j veikl iose srityse: Europos taut kultros ir istorijos geresnio painimo ir populiarinimo; europins reikms kultros paveldo isaugojimo ir apsaugos; nekomercini kultrini main; menins ir literatrins krybos, skaitant audiovizualin srit. 3. Sjunga ir valstybs nars skatina bendradarbiavim kultros srityje su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis, ypa su Europos Taryba. 4. Sjunga kultros aspektus atsivelgia imdamasi veiksm pagal kitas Sutari nuostatas, vis pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultr vairov. 5. Kad padt siekti iame straipsnyje mint tiksl:
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Region komitetu, priima skatinamsias priemones, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim; Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima rekomendacijas. XIV ANTRATIN DALIS
VISUOMENS SVEIKATA
168 straipsnis
1. moni sveikatos aukto lygio apsauga utikrinama nustatant ir gyvendinant visas Sjungos politikos ir veiklos kryptis. Sjunga, savo veikla papildydama valstybi nari politik, siekia gerinti visuomens sveikat, ukirsti keli moni negalavimams ir ligoms bei paalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai altinius. Tokia veikla apima kov su labiausiai sveikat pakertaniomis ligomis skatinant j prieasi, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidiant informacij ir pltojant vietim sveikatos klausimais, bei stebsen, iankstin spjim dl dideli tarpvalstybinio pobdio grsmi sveikatai ir kov su jomis. Sjunga papildo valstybi nari veikl mainant su narkotikais siejam al sveikatai, taip pat plto jant informavim ir prevencij.
2012 10 26
LT
C 326/123
2. Sjunga skatina valstybi nari bendradarbiavim iame straipsnyje nurodytose srityse ir prireikus remia j veiksmus. Ji ypa skatina valstybi nari bendradarbiavim, kad j pasienio region sveikatos paslaugos geriau papildyt viena kit. Valstybs nars, palaikydamos ry su Komisija, savitarpikai koordinuoja politikos kryptis ir prog ramas 1 dalyje nurodytose srityse. Komisija, palaikydama glaud ry su valstybmis narmis, gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui remti, ypa iniciatyv, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos Parlamentui. 3. Sjunga ir valstybs nars skatina bendradarbiavim visuomens sveikatos srityje su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis. 4. Nukrypstant nuo 2 straipsnio 5 dalies ir 6 straipsnio a punkto bei laikantis 4 straipsnio 2 dalies k punkto, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikon sultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, iame straipsnyje nuro dyt tiksl padeda siekti imdamiesi bendroms saugos problemoms sprsti: a) priemoni, nustatani auktus mogaus kilms organ ir mediag, kraujo ir kraujo darini kokybs bei saugos standartus; ios priemons jokiai valstybei narei nekliudo ir toliau laikytis apsaugos priemoni arba jas sugrietinti; b) priemoni veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomens sveikat; c) priemoni, nustatani auktus vaist ir medicinos tikslams naudojam prietais kokybs bei saugos standartus. 5. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, taip pat gali patvirtinti skatina msias priemones, skirtas saugoti ir gerinti moni sveikat, pirmiausia kovoti su tarpvalstybinio pobdio labiausiai sveikat pakertaniomis ligomis, priemones, skirtas stebsenai, iankstiniam sp jimui dl dideli tarpvalstybinio pobdio grsmi sveikatai ir kovai su jomis, taip pat priemones, kuri tiesioginis tikslas apsaugoti visuomens sveikat, kai tai susij su tabako vartojimu ir pikt naudiavimu alkoholiu, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim. 6. Taryba Komisijos pasilymu taip pat gali iame straipsnyje nurodytais tikslais teikti rekomen dacijas. 7. Sjunga savo veikloje pripasta valstybi nari atsakomyb u j sveikatos politikos apibrim ir u sveikatos paslaug ir sveikatos prieiros organizavim bei teikim. Valstybi nari atsakomyb
C 326/124
LT
2012 10 26
apima sveikatos paslaug ir sveikatos prieiros valdym bei tam paskirt itekli paskirstym. 4 dalies a punkte nurodytos priemons neturi takos nacionalinms nuostatoms dl organ ir kraujo donorysts ar j naudojimo medicinos tikslams.
XV ANTRATIN DALIS
VARTOTOJ APSAUGA
169 straipsnis
1. Siekdama remti vartotoj interesus ir utikrinti vartotoj aukto lygio apsaug, Sjunga padeda utikrinti vartotoj sveikat, saug ir ekonominius interesus, taip pat skatinti j teis informacij, vieiamj veikl ir burtis organizacijas savo interesams ginti.
2.
Sjunga io straipsnio 1 dalyje nurodyt tiksl padeda siekti:
a) priemonmis, kurios pagal 114 straipsn priimamos vidaus rinkos sukrimui ubaigti;
b) priemonmis, kuriomis remiama, papildoma ir stebima valstybi nari vykdoma politika.
3. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, imasi io straipsnio 2 dalies b punkte nurodyt priemoni.
4. Priemons, kuri buvo imtasi pagal 3 dal, jokiai valstybei narei nekliudo ir toliau laikytis apsaugos priemoni arba imtis grietesni apsaugos priemoni. Tokios priemons turi atitikti Sutar tis. Apie jas praneama Komisijai.
XVI ANTRATIN DALIS

TRANSEUROPINIAI TINKLAI
170 straipsnis
1. Kad padt pasiekti 26 ir 174 straipsniuose nurodytus tikslus ir suteikt Sjungos pilieiams, kio subjektams ir regioninms bei vietinms bendruomenms galimyb gauti vis vidaus sien neturinios erdvs teikiam naud, Sjunga prisideda prie transeuropini tinkl krimo ir pltojimo transporto, telekomunikacij ir energijos infrastruktr srityse.
2012 10 26
LT
C 326/125
2. Atvir ir konkurencing rink sistemoje Sjunga savo veikla siekia remti nacionalini tinkl tarpusavio ry ir sveik, taip pat galimyb tokiais tinklais naudotis. Ji ypa atsivelgia poreik susieti salas, regionus, neturinius prieigos prie jros, bei periferinius regionus su centriniais Sjungos regionais. 171 straipsnis
1.
Kad pasiekt 170 straipsnyje mintus tikslus, Sjunga:
nustato gaires, taikomas transeuropini tinkl srityje numatyt priemoni tikslams, prioritetams ir bendroms linkmms; iose gairse nustatomi bendr interes projektai; gyvendina priemones, kuri galt prireikti utikrinant tinkl tarpusavio sveik, ypa techninio standartizavimo srityje; gali remti valstybi nari remiamus bendr interes projektus, nustatytus pirmojoje traukoje nurodytose gairse, rengdama galimybi studijas, teikdama paskol garantijas arba palkan subsidijas; Sjunga taip pat gali prisidti prie konkrei projekt valstybse narse transporto infrastruktros srityje finansavimo per Sanglaudos fond, steigt pagal 177 straipsn. Savo veikloje Sjunga atsivelgia galim t projekt ekonomin gyvybingum. 2. Palaikydamos ry su Komisija, valstybs nars savitarpikai koordinuoja nacionaliniu lygiu gyvendinam politik, kuri gali turti didel tak siekiant 170 straipsnyje nurodyt tiksl. Komisija, glaudiai bendradarbiaudama su valstybmis narmis, gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui skatinti. 3. Sjunga gali nusprsti bendradarbiauti su treiosiomis alimis savitarpio interesus atitinkantiems projektams skatinti ir tinkl tarpusavio sveikai utikrinti. 172 straipsnis
171 straipsnio 1 dalyje mintas gaires ir kitas priemones Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu. Gairms ir bendr interes projektams, susijusiems su valstybs nars teritorija, reikalingas tos vals tybs nars pritarimas.
C 326/126
LT
2012 10 26
XVII ANTRATIN DALIS

PRAMON
173 straipsnis
1. Sjunga ir valstybs nars utikrina, kad bt sudarytos Sjungos pramons konkurencingumui reikalingos slygos.
Tuo tikslu pagal atvir ir konkurencing rink sistem j veikla yra siekiama:
spartinti pramons prisitaikym prie struktrini pokyi;
skatinti palankios aplinkos, moni, ypa maj ir vidutini, iniciatyvai ir pltrai visoje Sjungoje krim;
skatinti aplinkos, palankios monms bendradarbiauti, krim;
siekti geriau panaudoti inovacij, mokslini tyrim ir technologij pltros politikos sukuriam pramons potencial.
2. Valstybs nars konsultuojasi tarpusavyje, palaikydamos ry su Komisija, o prireikus koordi nuoja savo veikl. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos iam koordinavimui skatinti, ypa iniciatyv, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patir timi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos Parlamentui.
3. Sjunga 1 dalyje idstyt tiksl padeda siekti vykdydama savo politikos kryptis ir veikl pagal kitas Sutari nuostatas. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, gali nusprsti dl konkrei priemo ni, remiani valstybi nari veikl, kuria siekiama 1 dalyje idstyt tiksl, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim.
i antratin dalis nesuteikia Sjungai pagrindo imtis koki nors priemoni, galini ikreipti konku rencij arba turini mokesi nuostat ar nuostat, susijusi su pagal sutart dirbani asmen teismis ir interesais.
2012 10 26
LT
C 326/127
XVIII ANTRATIN DALIS

EKONOMIN, SOCIALIN IR TERITORIN SANGLAUDA
174 straipsnis
Kad skatint visokeriop darni pltr, Sjunga pltoja ir vykdo savo veikl, padedani stiprinti jos ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud. Sjunga ypa siekia mainti region pltros lygio skirtumus ir nepalankiausias slygas turini region atsilikim. iuo poiriu ypatingas dmesys skiriamas kaimo vietovms, pramons pereinamojo laikotarpio vietovms bei dideli ir nuolatini gamtini arba demografini trkum turinioms vietovms, pavyzdiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai iaur esantiems regionams bei sal, pasienio ir kalnuotoms vietovms. 175 straipsnis
Valstybs nars savo ekonomin politik vykdo ir j koordinuoja taip, kad bt siekiama ir 174 straipsnyje idstyt tiksl. Nustatant bei gyvendinant Sjungos politikos kryptis ir veiksmus bei kuriant vidaus rink atsivelgiama 174 straipsnyje idstytus tikslus ir prisidedama prie j siekimo. Sjungai siekti i tiksl padeda ir veikla, kurios ji imasi panaudodama struktrinius fondus (Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo Orientavimo skyri, Europos socialin fond, Europos regionins pltros fond), Europos investicij bank ir kitus esamus finansinius instrumentus. Komisija kas treji metai pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialini reikal komitetui bei Region komitetui praneim apie ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos linkme pasiekt paang ir apie tai, kaip vairios iame straipsnyje numatytos priemons padjo jos siekti. Prireikus prie io praneimo pridedami atitinkami pasilymai. Jei pasirodyt, kad reikia imtis konkrei veiksm, nesusijusi su fondais ir nepakenkiani priemo nms, kuri yra imtasi kit Sjungos politikos srii sistemoje, toki veiksm Europos Parlamentas ir Taryba gali imtis sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu. 176 straipsnis
Europos regionins pltros fondo paskirtis padti itaisyti pagrindinius Sjungos region pusiaus vyros sutrikimus prisidedant prie atsiliekani region pltros bei struktrinio prisitaikymo ir nuosmuk patiriani pramonini region pertvarkos.
C 326/128
LT
2012 10 26
177 straipsnis
Nepaeisdami 178 straipsnio, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, nustato struktrini fond udavinius, prioritetinius tikslus ir srang, galini apimti ir fond grupavim. Ta paia tvarka taip pat nustatoma jiems taikytinos bendros taisykls ir nuostatos, reikalingos j veiksmingumui ir fond koordinavimui tarpusavyje bei su kitais esamais finansiniais instrumentais.
Ta paia tvarka steigtas Sanglaudos fondas teikia finansin param aplinkos apsaugos ir transeuro pini tinkl projektams transporto infrastruktros srityje.
178 straipsnis
Su Europos regionins pltros fondu susijusius gyvendinimo reglamentus Europos Parlamentas ir Taryba priima sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu.
Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo Orientavimo skyriui bei Europos socialiniam fondui ir toliau taikomi atitinkamai 43 ir 164 straipsniai.
XIX ANTRATIN DALIS

MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGIJ PLTRA BEI KOSMOSAS
179 straipsnis
1. Sjungos tikslas stiprinti savo mokslin bei technologin pagrind, sukuriant Europos moks lini tyrim erdv, kurioje laisvai judt mokslo darbuotojai, mokslins inios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augim, taip pat pramons srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Sutari skyrius.
2. iuo tikslu Sjunga visoje Sjungoje skatina mones, skaitant masias ir vidutines, mokslini tyrim centrus ir universitetus plsti aukto lygio mokslinius tyrimus ir tobulinti technologijas; ji remia j pastangas savitarpikai bendradarbiauti pirmiausia siekiant, kad skirting valstybi mokslo darbuotojai galt laisvai bendradarbiauti, o mons galt visikai inaudoti vidaus rinkos potencial, ypa padarant prieinamus nacionalinius vieuosius konkursus, apibriant bendrus standartus ir alinant teisines bei fiskalines tokio bendradarbiavimo klitis.
2012 10 26
LT
C 326/129
3. Visa Sjungos veikla pagal Sutartis mokslini tyrim ir technologij pltros srityje, skaitant parodomuosius projektus, nustatoma ir atliekama laikantis ios antratins dalies nuostat. 180 straipsnis
Siekdama i tiksl ir papildydama valstybi nari veikl, Sjunga imasi toki veiksm: a) skatindama moni, mokslini tyrim centr ir universitet savitarpio bendradarbiavim, gyven dina mokslini tyrim, technologij pltros ir parodomsias programas; b) skatina Sjungos bendradarbiavim su treiosiomis alimis ir tarptautinmis organizacijomis mokslini tyrim, technologij pltros ir demonstravimo srityse; c) skleidia ir veiksmingai panaudoja Sjungos mokslini tyrim, technologij pltros ir demonst ravimo veiklos rezultatus; d) skatina mokslo darbuotoj mokym ir laisv judjim Sjungoje. 181 straipsnis
1. Sjunga ir valstybs nars savo mokslini tyrim ir technologij pltros veikl koordinuoja taip, kad nacionalin politika ir Sjungos politika bt savitarpikai suderintos. 2. Glaudiai bendradarbiaudama su valstybmis narmis, Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos io straipsnio 1 dalyje nurodytam koordinavimui remti, ypa iniciatyv, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos Parlamentui. 182 straipsnis
1. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, priima visas Sjungos veiklos kryptis nustatani daugiamet pamatin program. Pamatin programa: nustato mokslinius ir technologinius tikslus, kuri siekiama 180 straipsnyje numatyta veikla, ir tvirtina atitinkamus prioritetus;
C 326/130
LT
2012 10 26
nurodo tokios veiklos bendrsias linkmes; nustato Sjungos finansinio dalyvavimo, vykdant pamatin program, maksimali bendr sum ir isamias taisykles bei atitinkamas jos dalis kiekvienai nustatytai veiklos sriiai. 2. Keiiantis aplinkybms pamatin programa yra pritaikoma arba papildoma.
3. Pamatin programa gyvendinama, vykdant konkreias kiekvienai veiklos sriiai parengtas prog ramas. Kiekvienoje konkreioje programoje nustatomos isamios gyvendinimo taisykls, apibriama jos trukm ir numatomos reikalingos priemons. Konkreiose programose nustatyt reikaling l suma negali viryti maksimalios bendros sumos, nustatytos pamatinei programai ir kiekvienai veiklos sriiai. 4. Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, patvirtina konkreias programas. 5. Papildant daugiametje pamatinje programoje numatytas veiklos sritis, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, patvirtina priemones, reikalingas Europos mokslini tyrim erdvs gyvendinimui. 183 straipsnis
Daugiametei pamatinei programai gyvendinti Sjunga: nustato moni, mokslini tyrim centr ir universitet dalyvavimo taisykles; patvirtina mokslini tyrim rezultat skleidim reglamentuojanias taisykles. 184 straipsnis
gyvendinant daugiamet pamatin program gali bti priimami sprendimai dl papildom prog ram, kuriose dalyvauja tik tam tikros valstybs nars, jas finansuojanios atsivelgiant galim Sjungos dalyvavim. Sjunga priima papildomoms programoms taikytinas taisykles, svarbiausia, reglamentuojanias ini skleidim ir prieinamum kitoms valstybms narms.
2012 10 26
LT
C 326/131
185 straipsnis
gyvendindama daugiamet pamatin program, Sjunga, susitarusi su suinteresuotomis valstybmis narmis, gali nusprsti dalyvauti mokslini tyrim ir pltros programose, kuri imasi kelios valstybs nars, taip pat dalyvauti toms programoms vykdyti sukurtose struktrose.
186 straipsnis
gyvendindama daugiamet pamatin program, Sjunga gali nusprsti bendradarbiauti su treio siomis alimis ar tarptautinmis organizacijomis Sjungos mokslini tyrim, technologij pltros ir demonstravimo srityse.
Konkrets tokio bendradarbiavimo bdai gali bti nustatomi Sjungos ir atitinkam treij ali susitarimuose.
187 straipsnis
Sjunga gali kurti bendras mones ar kokias nors kitas struktras, reikalingas Sjungos mokslini tyrim, technologij pltros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti.
188 straipsnis
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, priima 187 straipsnyje nurodytas nuostatas.
183, 184 ir 185 straipsniuose nurodytas nuostatas Europos Parlamentas ir Taryba priima sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. Papildomoms programoms priimti reikalingas suinteresuot valstybi nari sutikimas.
189 straipsnis 1. Siekdama skatinti mokslin ir technin paang, pramons konkurencingum ir gyvendinti savo politik, Sjunga parengia Europos kosmoso politik. iuo tikslu ji gali skatinti bendras inicia tyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologij pltr bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinti ir panaudoti.
C 326/132
LT
2012 10 26
2. Siekiant prisidti prie 1 dalyje nurodyt tiksl gyvendinimo, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina reikalingas priemones, kurios gali sudaryti Europos kosmoso program, iskyrus bet kur valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim. 3. 4. Sjunga umezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentra. is straipsnis nepaeidia kit ios antratins dalies nuostat. 190 straipsnis
Kiekvien met pradioje Komisija siunia Europos Parlamentui ir Tarybai praneim. Praneime pateikiama informacija apie mokslinius tyrimus ir technologij pltr bei rezultat skleidim praju siais metais ir einamj met darbo program. XX ANTRATIN DALIS
APLINKA
191 straipsnis
1.
Sjungos aplinkos politika padeda siekti i tiksl:
ilaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokyb; saugoti moni sveikat; apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos iteklius; remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninms ar pasaulinms aplinkos problemoms sprsti, vis pirma kovai su klimato kaita. 2. Sjungos aplinkos politika siekiama aukto apsaugos lygio atsivelgiant skirting Sjungos region bkls vairov. i politika yra grindiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencini veiksm, kad ala aplinkai pirmiausia turt bti atitaisoma ten, kur yra jos altinis, ir kad atlygina terjas. iuo poiriu aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkanios derinimo priemons prireikus apima ir apsaugos slyg, leidiani valstybms narms dl neekonomini aplinkos prieasi imtis laikin priemoni, kartu taikant joms Sjungos kontrols tvark.
2012 10 26
LT
C 326/133
3.
Rengdama savo aplinkos politik, Sjunga atsivelgia :
turimus mokslo ir techninius duomenis; aplinkos slygas vairiuose Sjungos regionuose; galim veiklos arba neveikimo naud ir ilaidas; visos Sjungos ekonomin bei socialin pltr ir darni jos region pltr. 4. Atitinkamose savo kompetencijos srityse Sjunga ir valstybs nars bendradarbiauja su treio siomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis. Sjungos bendradarbiavimo bdai gali bti nustatomi Sjungos ir atitinkam treij ali susitarimuose. Pirmesn pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse institucijose ir sudaryti tarptautinius susitarimus. 192 straipsnis
1. Europos Parlamentas ir Taryba prasta teiskros procedra, pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, sprendia, koki veiksm Sjungai reikia imtis, kad bt pasiekti 191 straipsnyje nurodyti tikslai. 2. Nukrypdama nuo 1 dalyje numatyt sprendim primimo tvarkos ir nepaeisdama 114 straips nio, Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, vieningai priima: a) i esms fiskalinio pobdio nuostatas; b) priemones, turinias takos: miest ir kaim planavimui; kiekybinio vandens itekli valdymui arba tiesiogiai ar netiesiogiai t itekli buvimui; ems naudojimui, iskyrus atliek tvarkym; c) priemones, turinias nemaai takos valstybms narms, kai ios renkasi skirtingus energijos altinius ir savo energijos tiekimo bendr struktr. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, gali vieningai nusprsti leisti pirmojoje pastraipoje nurodytose srityse taikyti prast teiskros procedr.
C 326/134
LT
2012 10 26
3. Siektinus prioritetinius tikslus nustatanias bendrsias veiksm programas Europos Parlamentas ir Taryba priima sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu. ioms programoms gyvendinti reikalingos priemons priimamos laikantis, priklausomai nuo aplin kybi, 1 arba 2 dalyje numatyt slyg. 4. Nepaeidiant tam tikr Sjungos patvirtint priemoni, aplinkos politik finansuoja ir gyven dina valstybs nars. 5. Nepaeidiant principo, kad terjas atlygina, jei 1 dalies nuostatomis grindiamai priemonei prireikia neproporcing valstybs nars valdios institucij ilaid, ia priemone numatomos atitin kamos nuostatos dl: laikin nukrypim ir (arba) finansins paramos, teikiamos i Sanglaudos fondo, steigto pagal 177 straipsn. 193 straipsnis
Pagal 192 straipsn patvirtintos apsaugos priemons neukerta kelio jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba priimti grietesni apsaugos priemoni. Tokios priemons privalo atitikti Sutartis. Apie jas praneama Komisijai. XXI ANTRATIN DALIS
ENERGETIKA
194 straipsnis 1. Kuriant vidaus rink ar jai veikiant ir atsivelgiant poreik isaugoti ir gerinti aplink, Sjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybi nari solidarumu, siekiama: a) utikrinti energijos rinkos veikim; b) utikrinti energijos tiekimo saugum Sjungoje; c) skatinti energijos vartojimo efektyvum bei taupym ir nauj bei atsinaujinani energijos form pltojim; ir d) skatinti energetikos tinkl sujungim.
2012 10 26
LT
C 326/135
2. Nepaeidiant kit Sutari nuostat taikymo, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, nustato priemones, btinas 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. ios priemons patvirtinamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu. Nepaeidiant 192 straipsnio 2 dalies c punkto, jos neturi poveikio valstybs nars teisei apibrti savo energijos itekli naudojimo slygas, pasirinkti tarp skirting energijos altini ir nustatyti bendr energijos tiekimo struktr. 3. Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, sprsdama vieningai pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina ia nurodytas priemones, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobdio. XXII ANTRATIN DALIS
TURIZMAS
195 straipsnis 1. Sjunga papildo valstybi nari veiksmus turizmo sektoriuje, ypa skatindama Sjungos moni konkurencingum iame sektoriuje. iuo tikslu Sjunga savo veiksmais siekia: a) skatinti moni pltrai palankios aplinkos iame sektoriuje sukrim; b) remti valstybi nari bendradarbiavim, ypa keiiantis gera praktika. 2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina konk reias priemones veiksmams valstybse narse papildyti, kad bt pasiekti iame straipsnyje nurodyti tikslai, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim. XXIII ANTRATIN DALIS
CIVILIN SAUGA
196 straipsnis 1. Sjunga skatina valstybi nari bendradarbiavim, siekdama didinti gaivalini nelaimi arba mogaus sukelt katastrof prevencijos ir apsaugos nuo j sistem veiksmingum.
C 326/136
LT
2012 10 26
Sjunga savo veiksmais siekia:
a) remti ir papildyti valstybi nari veiksmus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu ukertant keli pavojams, rengiant civilins saugos darbuotojus valstybse narse bei reaguojant gaivalines nelaimes ir mogaus sukeltas katastrofas Sjungoje;
b) skatinti greit, veiksming nacionalini civilins saugos tarnyb operatyvin bendradarbiavim Sjungoje;
c) skatinti tarptautinio civilins saugos darbo nuoseklum.
2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti padedanias reikalingas priemones, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim.
XXIV ANTRATIN DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
197 straipsnis 1. Veiksmingas Sjungos teiss gyvendinimas, btinas tinkamam Sjungos veikimui, valstybse narse laikomas bendro intereso reikalu.
2. Sjunga gali remti valstybi nari pastangas gerinti savo administracinius gebjimus gyvendi nant Sjungos teis. Tokiais veiksmais gali bt keitimosi informacija ir valstybs tarnautoj main palengvinimas bei mokymo program rmimas. N viena valstyb nar neprivalo pasinaudoti ia parama. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, patvirtina iam tikslui reikalingas priemones, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim.
3. is straipsnis nepaeidia valstybi nari sipareigojim gyvendinti Sjungos teis arba Komi sijos prerogatyv ir pareig. Jis nepaeidia ir kit Sutari nuostat, numatani valstybi nari administracin bendradarbiavim tarpusavyje ir su Sjunga.
2012 10 26
LT
C 326/137
KETVIRTOJI DALIS
ASOCIACIJA SU UJRIO ALIMIS IR TERITORIJOMIS 198 straipsnis
Valstybs nars susitaria dl Sjungos asociacijos su ne Europos alimis ir teritorijomis, kurios palaiko ypatingus santykius su Danija, Pranczija, Nyderlandais ir Jungtine Karalyste. ios alys ir teritorijos (toliau alys ir teritorijos) ivardijamos II priede.
ios asociacijos tikslas skatinti t ali ir teritorij ekonomin ir socialin pltr bei umegzti glaudius j tarpusavio ekonominius santykius ir su Sjunga kaip visuma.
Pagal ios Sutarties preambulje idstytus principus asociacija pirmiausia turi bti naudinga i ali ir teritorij gyventoj interesams ir gerovei, kad ekonomin, socialin ir kultrin raida atitikt j siekius.
199 straipsnis
Asociacija siekiama i udavini:
1. Prekybai su alimis ir teritorijomis valstybs nars taiko t pat reim, kok jos pagal Sutartis nustato viena kitai.
2. Kiekviena alis ir teritorija prekybai su valstybmis narmis ir kitomis alimis bei teritorijomis taiko tok pat reim kaip ir Europos valstybei, su kuria palaiko ypatingus santykius.
3. Valstybs nars prisideda prie investicij, kuri reikia i ali ir teritorij laipsnikam vystymuisi.
4. Sjungos finansuojamoms investicijoms skelbiami konkursai ir pasilymai yra lygiais pagrindais atviri visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra valstybs nars arba ali ir teritorij nacionaliniai subjektai.
5. Valstybi nari santykiuose su alimis ir teritorijomis piliei ir bendrovi arba firm sisteigimo teis be jokios diskriminacijos reglamentuojama pagal sisteigimo teisei skirtame skyriuje idstytas nuostatas ir tvark, atsivelgiant specialias nuostatas, nustatytas pagal 203 straipsn.
C 326/138
LT
2012 10 26
200 straipsnis
1. Importo muitai ali ir teritorij kilms prekms, veamoms valstybes nares, draudiami taip, kaip draudiami muitai valstybi nari tarpusavio prekyboje pagal Sutari nuostatas.
2. Importo muitai prekms, veamoms alis ir teritorijas i valstybi nari arba kit ali ir teritorij, draudiami pagal 30 straipsnio nuostatas.
3. Taiau alys ir teritorijos gali rinkti muitus savo pltros ir industrializavimo reikmms arba savo biudeto plaukoms papildyti.
Pirmesnje pastraipoje minimi muitai negali viryti i valstybs nars, su kuria alis ar teritorija palaiko ypatingus santykius, importuojamoms prekms taikom muit.
4. io straipsnio 2 dalis netaikoma alims ir teritorijoms, kurios dl ypating joms privalom tarptautini pareigojim jau taiko nediskriminacin muit tarif.
5. Muit prekms, importuojamoms alis ir teritorijas, vedimas ar bet koks pakeitimas nei teisikai, nei faktikai, nei tiesiogiai ar netiesiogiai neturi diskriminuoti importo i skirting valstybi nari.
201 straipsnis
Jei pritaikius 200 straipsnio 1 dal muit, taikom prekms, veamoms i treiosios alies al arba teritorij, dydis gali nukreipti prekybos sraut kurios nors valstybs nars nenaudai, i gali prayti Komisij pasilyti kitoms valstybms narms imtis priemoni padiai pataisyti.
202 straipsnis
Atsivelgiant visuomens sveikatos, visuomens saugumo arba vieosios tvarkos nuostatas, darbuo toj judjimo i ali ir teritorij valstybes nares ir darbuotoj judjimo i valstybi nari alis ir teritorijas laisv reglamentuojama pagal 203 straipsn priimtais aktais.
2012 10 26
LT
C 326/139
203 straipsnis
Remdamasi i ali ir teritorij asociacijos su Sjunga gyta patirtimi ir Sutartyse nustatytais prin cipais, Taryba priimdama sprendim vieningai remdamasi Komisijos pasilymu nustato i ali ir teritorij asociacijos su Sjunga isamias taisykles ir tvark. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal speciali teiskros procedr, ji sprendia vieningai, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasi konsultavusi su Europos Parlamentu.
204 straipsnis
198203 straipsni nuostatos Grenlandijai taikomos atsivelgiant konkreias Grenlandijai skirtas nuostatas, idstytas prie Sutari pridedamame Protokole dl Grenlandijai skirt priemoni.
PENKTOJI DALIS
SJUNGOS IORS VEIKSMAI I ANTRATIN DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS DL SJUNGOS IORS VEIKSM
205 straipsnis Sjunga pagal i dal vykdomuose savo veiksmuose tarptautinje arenoje vadovaujasi principais, siekia tiksl ir veiksmus vykdo remdamasi bendrosiomis nuostatomis, kurie nurodyti Europos Sjungos sutarties V antratins dalies 1 skyriuje.
II ANTRATIN DALIS
BENDRA PREKYBOS POLITIKA
206 straipsnis
Pagal 2832 straipsnius sukurdama muit sjung, Sjunga bendram labui prisideda prie darnaus pasaulio prekybos pltojimo, laipsniko tarptautins prekybos ir tiesiogini usienio investicij apri bojim panaikinimo bei muit ir kit klii mainimo.
C 326/140
LT
2012 10 26
207 straipsnis
1. Bendra prekybos politika grindiama vienodais principais, ypa keiiant muit normas, sudarant susitarimus dl muit tarif ir prekybos, susijusius su prekyba prekmis ir paslaugomis bei intelek tins nuosavybs komerciniais aspektais, tiesioginmis usienio investicijomis, liberalizavimo prie moni suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonmis, pavyzdiui, taikytinomis dempingo ar subsidij atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sjungos iors veiksm principais ir tikslais. 2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, patvirtina priemones, apibrianias bendros prekybos politikos gyvendinimo sistem. 3. Kai reikia dertis dl susitarim su viena arba keliomis treiosiomis alimis ar tarptautinmis organizacijomis ir juos sudaryti, taikomas 218 straipsnis, atsivelgiant io straipsnio specialisias nuostatas. Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri galioja Komisij pradti reikalingas derybas. Taryba ir Komisija yra atsakingos u tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitikt Sjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles. ias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padti Komisijai atlikti i uduot, ir laikydamasi toki nurodym, kuriuos Taryba gali jai teikti. Komisija teikia reguliarias ataskaitas apie deryb eig specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui. 4. Sprendimus dl deryb ir 3 dalyje nurodyt susitarim sudarymo Taryba priima kvalifikuota bals dauguma. Taryba sprendia vieningai dl deryb ir susitarim dl prekybos paslaugomis ir intelektins nuosa vybs komercini aspekt, taip pat tiesiogini usienio investicij srityse sudarymo, kai tokiuose susitarimuose tvirtinamos nuostatos, pagal kurias vidaus taisykli primimui yra reikalingas bals vieningumas. Taryba taip pat sprendia vieningai dl deryb ir susitarim sudarymo: a) prekybos kultros ir audiovizualinmis paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad ie susitarimai gali pakenkti Sjungos kultr ir kalb vairovei; b) prekybos socialinmis, vietimo ir sveikatos paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad ie susita rimai gali labai sutrikdyti nacionalin i paslaug organizavim ir pakenkti valstybi nari atsa komybei jas teikti. 5. Deryboms ir tarptautini susitarim sudarymui transporto srityje taikomos Treiosios dalies VI antratins dalies ir 218 straipsnio nuostatos.
2012 10 26
LT
C 326/141
6. Naudojimasis iuo straipsniu suteiktais galiojimais bendros prekybos politikos srityje neturi poveikio Sjungos ir valstybi nari kompetencijos atskyrimui ir nesudaro prielaid valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat suderinimui, kai tokio suderinimo nereikalaujama Sutartyse. III ANTRATIN DALIS
BENDRADARBIAVIMAS SU TREIOSIOMIS ALIMIS IR HUMANITARIN PAGALBA
1 SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI 208 straipsnis

1. Sjungos politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje vykdoma vadovaujantis Sjungos iors veiksm principais ir tikslais. Sjungos ir valstybi nari bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kit. Sjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumainti, o ilgainiui ir panaikinti skurd. Sjunga atsivelgia bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo gyvendinamos politikos srityse, kurios gali turti takos besivystanioms alims. 2. Sjunga ir valstybs nars laikosi sipareigojim ir atsivelgia tikslus, kuriems jos pritar Jungtinse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinse organizacijose. 209 straipsnis
1. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina prie mones, btinas bendradarbiavimo vystymosi labui politikai gyvendinti, kurios gali bti siejamos su daugiametmis bendradarbiavimo su besivystaniomis alimis programomis arba teminio pobdio programomis. 2. Sjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarp tautinmis organizacijomis, padedanius siekti Europos Sjungos sutarties 21 straipsnyje ir ios Sutarties 208 straipsnyje nurodyt tiksl. Pirmoji pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse institucijose ir sudaryti susitarimus. 3. Europos investicij bankas pagal savo statute nustatytas slygas prisideda prie 1 dalyje nurodyt priemoni gyvendinimo.
C 326/142
LT
2012 10 26
210 straipsnis
1. Siekdamos skatinti, kad j veiksmai papildyt vienas kit ir bt veiksmingi, Sjunga ir vals tybs nars koordinuoja savo politik bendradarbiavimo vystymosi labui srityje ir konsultuojasi dl savo pagalbos program, taip pat ir tarptautinse organizacijose ir per tarptautines konferencijas. Jos gali imtis bendr veiksm. Prireikus valstybs nars prisideda prie Sjungos pagalbos program gyvendinimo.
2. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos io straipsnio 1 dalyje nurodytam koor dinavimui remti.
211 straipsnis
Atitinkamose savo kompetencijos srityse Sjunga ir valstybs nars bendradarbiauja su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis.
2 SKYRIUS
EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREIOSIOMIS ALIMIS 212 straipsnis

(EB sutarties ex 181a straipsnis)
1. Nepaeisdama kit Sutari nuostat ir ypa 208211 straipsni nuostat Sjunga gyvendina ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo su treiosiomis alimis, iskyrus besivystanias alis, ypa finansins pagalbos, veiksmus. Tokie veiksmai atitinka Sjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politik ir yra vykdomi vadovaujantis jos iors veiksm principais ir tikslais. Sjungos ir valstybi nari veiksmai vienas kit papildo ir sustiprina.
2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina 1 dalies gyvendinimui btinas priemones.
3. Sjunga ir valstybs nars su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organi zacijomis bendradarbiauja neperengdamos savo atitinkamos kompetencijos rib. Sjungos bendra darbiavimo priemons gali bti Sjungos ir atitinkam treij ali susitarim dalyku.
Pirmoji pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse organizacijose ir sudaryti tarptautinius susitarimus.
2012 10 26
LT
C 326/143
213 straipsnis Kai dl situacijos treiojoje alyje Sjungai reikia teikti skubi finansin pagalb, reikalingus sprendi mus, remdamasi Komisijos pasilymu, priima Taryba.
3 SKYRIUS
HUMANITARIN PAGALBA 214 straipsnis 1. Sjungos veiksmai humanitarins pagalbos srityje vykdomi vadovaujantis Sjungos iors veiksm principais ir tikslais. Toki veiksm paskirtis suteikti laikin pagalb ir param monms treiosiose alyse, nukentjusiems nuo gaivalini nelaimi ar mogaus sukelt katastrof, ir juos apsaugoti, siekiant patenkinti dl i vairi situacij atsiradusius humanitarinius poreikius. Sjungos ir valstybi nari veiksmai vieni kitus papildo ir sustiprina. 2. Humanitarins pagalbos veiksmai vykdomi laikantis tarptautins teiss princip ir nealikumo, neutralumo bei nediskriminavimo princip. 3. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina prie mones, apibrianias Sjungos humanitarins pagalbos veiksm gyvendinimo sistem. 4. Sjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarp tautinmis organizacijomis, padedanius siekti io straipsnio 1 dalyje ir Europos Sjungos sutarties 21 straipsnyje nurodyt tiksl. Pirmoji pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse institucijose ir sudaryti susitarimus. 5. Siekiant sukurti struktr jauniesiems europieiams bendrai prisidti prie Sjungos humanita rins pagalbos veiksm, steigiamas Europos savanorikos humanitarins pagalbos korpusas. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, apibria io korpuso veiklos taisykles ir tvark. 6. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos Sjungos ir valstybi nari veiksm koor dinavimui remti, kad Sjungos ir ali humanitarins pagalbos priemons bt veiksmingesns ir geriau papildyt viena kit. 7. Sjunga utikrina, kad jos ir tarptautini organizacij bei institucij, ypa einani Jungtini Taut sistem, humanitarins pagalbos veiksmai bt koordinuojami ir suderinti.
C 326/144
LT
2012 10 26
IV ANTRATIN DALIS
RIBOJANIOS PRIEMONS
215 straipsnis
1. Kai sprendimas, priimtas pagal Europos Sjungos sutarties V antratins dalies 2 skyri, numato ekonomini ir finansini santyki su viena ar keletu treij ali visik nutraukim ar dalin apribojim, Taryba kvalifikuota bals dauguma, remdamasi bendru Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasilymu, patvirtina reikiamas priemones. Apie tai ji pranea Europos Parlamentui. 2. Kai pagal Europos Sjungos sutarties V antratins dalies 2 skyri priimtas sprendimas taip numato, Taryba pagal 1 dalyje nurodyt procedr gali patvirtinti ribojanias priemones, nukreiptas prie fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus. 3. iame straipsnyje nurodyti aktai apima reikalingas nuostatas dl teisini apsaugos priemoni. V ANTRATIN DALIS
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
216 straipsnis 1. Sjunga gali sudaryti susitarim su viena arba keliomis treiosiomis alimis arba tarptautinmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas yra btinas norint Sjungos politikos srii ribose pasiekti vien i Sutartyse nurodyt tiksl, arba kai j numato Sjungos teisikai privalomas aktas, arba kai jis gali turti poveik bendroms taisyklms ar keisti j apimt. 2. Sjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sjungos institucijoms ir valstybms narms. 217 straipsnis
Sjunga su viena arba keleta treij ali ar tarptautini organizacij gali sudaryti susitarimus steigti asociacij, numatani abipuses teises ir pareigas, bendr veikl ir speciali tvark. 218 straipsnis
1. Nepaeidiant 207 straipsnyje nustatyt konkrei nuostat, derybos dl susitarim tarp Sjungos ir treij ali arba tarptautini organizacij vedamos ir jie sudaromi toliau idstyta tvarka.
2012 10 26
LT
C 326/145
2. Taryba leidia pradti derybas, priima derybinius nurodymus, leidia pasirayti ir sudaryti susitarimus. 3. Kai numatytas sudaryti susitarimas iimtinai ar daugiausiai yra susijs su bendra usienio ir saugumo politika, Komisija arba Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai teikia rekomendacijas Tarybai, o i priima sprendim, kuriuo galioja pradti derybas ir kuriuo, atsivelgiant numatyto sudaryti susitarimo dalyk, skiriamas Sjungos deryb grups dery bininkas arba vadovas. 4. Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti special komitet, su kuriuo privaloma konsultuotis vedant derybas. 5. Taryba, remdamasi derybininko pasilymu, priima sprendim, kuriuo galiojama pasirayti susitarim ir prireikus laikinai j taikyti jam dar nesigaliojus. 6. Taryba, remdamasi derybininko pasilymu, priima sprendim dl susitarimo sudarymo.
Iskyrus tuos atvejus, kai susitarimas iimtinai susijs su bendra usienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendim dl susitarimo sudarymo: a) gavusi Europos Parlamento pritarim iais atvejais: i) asociacijos sutartims; ii) susitarimui dl Sjungos prisijungimo prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos; iii) susitarimams, nustatantiems konkrei institucin struktr organizuojant bendradarbiavimo procedras; iv) susitarimams, turintiems svarbi padarini Sjungos biudetui; v) susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma prasta teiskros procedra arba speciali teiskros procedra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo. Skubiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti dl pritarimo termino; b) pasikonsultavusi su Europos Parlamentu kitais atvejais. Europos Parlamentas savo nuomon pateikia per tok laik, kur Taryba gali nustatyti atsivelgdama reikalo skubum. Nepateikus nuomons per t laik, Taryba gali sprsti.
C 326/146
LT
2012 10 26
7. Sudarydama susitarim, Taryba gali, nukrypdama nuo 5, 6 ir 9 dali nuostat, galioti derybi nink Sjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, kai susitarimas numato, kad jie turi bti priimami pagal supaprastint procedr arba kai juos priima pagal t susitarim steigtas organas. Taryba gali tokiam galiojimui nustatyti konkreias slygas. 8. Laikydamasi tos tvarkos Taryba visais atvejais sprendia kvalifikuota bals dauguma.
Taiau ji sprendia vieningai, kai susitarimas priklauso sriiai, kurioje Sjungos aktams priimti reikia bals vieningumo, taip pat ir sudarant asociacijos susitarimus ir 212 straipsnyje nurodytus susita rimus su valstybmis kandidatmis. Taryba taip pat sprendia vieningai dl susitarimo dl Sjungos prisijungimo prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos; sprendimas dl io susitarimo sudarymo sigalioja tik po to, kai j pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars. 9. Taryba, remdamasi Komisijos ar Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu, priima sprendim, kuriuo sustabdomas susitarimo taikymas ir nustatomos pozi cijos, kurios Sjungos vardu priimamos susitarimu steigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisin gali turinius aktus, iskyrus aktus, papildanius arba pakeiianius susitarimo institucin struktr. 10. Europos Parlamentas nedelsiant ir isamiai informuojamas visais ios procedros etapais.
11. Valstyb nar, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija gali gauti Teisingumo Teismo nuomon dl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su Sutari nuostatomis. Jei Teismo nuomon yra neigiama, numatytas sudaryti susitarimas negali sigalioti, jei jis nra i dalies keistas arba Sutarys nra perirtos. 219 straipsnis
(EB sutarties ex 111 straipsnio 13 ir 5 dalys)
1. Nukrypdama nuo 218 straipsnio Taryba, remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija arba Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, stengdamasi, kad bt pasiektas bendras sutarimas, atitinkantis kain stabilumo palaikymo tiksl, gali sudaryti oficialius susitarimus dl euro valiutos kurso sistemos treij valstybi valiut atvilgiu. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba sprendia vieningai ir pagal 3 dalyje numatyt tvark. Taryba, remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija arba Komisijos rekomendacija ir pasi konsultavusi su Europos centriniu banku, stengdamasi, kad bt pasiektas bendras sutarimas, atitin kantis tiksl kain stabilum, gali nustatyti, pakeisti, ar panaikinti euro centrin kurs valiutos sistemoje. Apie euro centrinio kurso nustatym, pakeitim ar panaikinim Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlament.
2012 10 26
LT
C 326/147
2. Jeigu nra 1 dalyje nurodytos valiutos kurso sistemos, skirtos vienai ar keletai treij valstybi valiut, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku arba remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija, gali suformuluoti bendras valiutos kurso politikos i valiut atvilgiu kryptis. Tokios bendros kryptys nepaeidia svarbiausio ECBS tikslo palaikyti kain stabilum. 3. Nukrypdama nuo 218 straipsnio, kai Sjungai reikia dertis su viena ar keliomis treiosiomis valstybmis ar tarptautinmis organizacijomis dl susitarim, susijusi su pinig ar usienio valiutos kurso reimo reikalais, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, sprendia dl deryb organizavimo priemoni ir toki susitarim sudarymo. ie sprendimai garantuoja, kad Sjunga ireikia bendr pozicij. Komisija visokeriopai dalyvauja dery bose. 4. Nepaeisdamos Sjungos kompetencijos ir Sjungos susitarim dl Ekonomins ir pinig sjun gos, valstybs nars gali vesti derybas tarptautinse organizacijose ir sudaryti tarptautinius susitari mus. VI ANTRATIN DALIS
SJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREIOSIOMIS ALIMIS BEI SJUNGOS DELEGACIJOS
220 straipsnis
(EB sutarties ex 302304 straipsniai)
1. Sjunga visais tinkamais bdais bendradarbiauja su Jungtini Taut organais ir jos specializuo tomis agentromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Ekono minio bendradarbiavimo ir pltros organizacija. Sjunga taip pat palaiko tinkamus ryius su kitomis tarptautinmis organizacijomis. 2. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisija atsako u io straipsnio gyvendinim. 221 straipsnis 1. Sjungos delegacijos treiosiose alyse ir tarptautinse organizacijose atstovauja Sjungai.
2. Sjungos delegacijos yra Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai prieiroje. Jos veikia glaudiai bendradarbiaudamos su valstybi nari diplomatinmis ir konsuli nmis atstovybmis.
C 326/148
LT
2012 10 26
VII ANTRATIN DALIS

SOLIDARUMO SLYGA
222 straipsnis 1. Sjunga ir valstybs nars veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstyb nar patirt teroro akt, gaivalin nelaim ar mogaus sukelt katastrof. Sjunga sutelkia visas savo turimas priemones, skaitant valstybi nari jos dispozicijon perduotus karinius iteklius, siekdama:
a) ukirsti keli terorizmo grsmei valstybi nari teritorijose;
apsaugoti demokratines institucijas ir civilius gyventojus nuo galimo teroro akto;
teroro akt patyrusiai valstybei narei teikti pagalb jos teritorijoje jos politins valdios institu cij praymu;
b) gaivalin nelaim ar mogaus sukelt katastrof patyrusiai valstybei narei teikti pagalb jos teri torijoje jos politins valdios institucij praymu.
2. Valstybei narei patyrus teroro akt, gaivalin nelaim arba mogaus sukelt katastrof, jos politins valdios institucij praymu kitos valstybs nars teikia jai pagalb. iuo tikslu Taryboje valstybs nars tarpusavyje suderina savo veiksmus.
3. Remiantis bendru Komisijos ir Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu, Tarybos priimtame sprendime patvirtinamos priemons, skirtos Sjungai gyven dinti i solidarumo slyg. Taryba sprendia pagal Europos Sjungos sutarties 31 straipsnio 1 dal, kai is sprendimas yra gynybinio pobdio. Apie tai praneama Europos Parlamentui.
ios dalies taikymo tikslais ir nepaeidiant 240 straipsnio, Tarybai padeda Politinis ir saugumo komitetas remdamasis bendros saugumo ir gynybos politikos kontekste ipltotomis struktromis ir 71 straipsnyje nurodytas komitetas, kurie prireikus pateikia bendras nuomones.
4. Siekdama sudaryti slygas Sjungai ir jos valstybms narms imtis efektyvi veiksm, Europos Vadov Taryba reguliariai vertina grsmes, su kuriomis susiduria Sjunga.
2012 10 26
LT
C 326/149
ETOJI DALIS
INSTITUCINS IR FINANSINS NUOSTATOS I ANTRATIN DALIS
INSTITUCIJAS REGLAMENTUOJANIOS NUOSTATOS
1 SKYRIUS
INSTITUCIJOS
1 SKIRSNIS EUROPOS PARLAMENTAS
223 straipsnis
1. Europos Parlamentas parengia pasilym dl btin nuostat, kad jo narius bt galima irinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise, primimo pagal visose valstybse narse taikom vienod tvark arba pagal visoms valstybms narms bendrus principus.
Taryba, sprsdama vieningai pagal speciali teiskros procedr ir gavusi Europos Parlamento j sudarani nari bals dauguma pareikt pritarim, nustato btinas nuostatas. ios nuostatos siga lioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.
2. Savo iniciatyva priimdamas reglamentus pagal speciali teiskros procedr Europos Parlamen tas, papras Komisijos nuomons ir pritarus Tarybai, patvirtina nuostatus ir bendras slygas, regla mentuojanias jo nari pareigas. Visoms su nari arba buvusi nari apmokestinimu susijusioms taisyklms ar slygoms patvirtinti reikalingas Tarybos bals vieningumas.
224 straipsnis
(EB sutarties ex 191 straipsnio antroji pastraipa)
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, priimdami reglamentus priima reglamentus, Europos lygmeniu reglamentuojanius politines partijas, nurodytas Europos Sjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje, ypa j finansavimo taisykles.
C 326/150
LT
2012 10 26
225 straipsnis
(EB sutarties ex 192 straipsnio antroji pastraipa)
Europos Parlamentas, sprsdamas j sudarani nari bals dauguma, gali paprayti, kad Komisija pateikt bet kok atitinkam pasilym klausimais, kuriais, jo nuomone, Sutartims gyvendinti reika lingas Sjungos teiss aktas. Jeigu Komisija nepateikia pasilymo, apie prieastis ji pranea Europos Parlamentui. 226 straipsnis
Atlikdamas savo pareigas, Europos Parlamentas ketvirtadalio j sudarani nari praymu gali sudaryti laikinj Tyrimo komitet, kuris, nepaeisdamas kitoms institucijoms ar organams Sutartimis suteikt galiojim, tirt tariamus paeidimus ar netinkam administravim gyvendinant Sjungos teis, iskyrus atvejus, kai tuos tariamus faktus nagrinja teismas, ir tol, kol bus baigtas tos bylos teisminis nagrinjimas. Pateiks savo ataskait, laikinasis Tyrimo komitetas nustoja veikti. Isamias naudojimsi tyrimo teise reglamentuojanias nuostatas nustato Europos Parlamentas, priimdamas reglament savo iniciatyva pagal speciali teiskros procedr, gavs Tarybos ir Komi sijos pritarim. 227 straipsnis
Kiekvienas Sjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybje narje gyvenantis ar savo registruot buvein turintis fizinis arba juridinis asmuo turi teis individualiai arba kartu su kitais pilieiais ar asmenimis pateikti Europos Parlamentui peticij bet kokiu reikalu, priklausaniu Sjungos veiklos sritims ir turiniu jam ar jai tiesiogin poveik. 228 straipsnis
1. Europos Parlamento irinktas Europos ombudsmenas turi galiojimus priimti kiekvieno Sjungos pilieio arba kiekvieno valstybje narje gyvenanio ar savo registruot buvein turinio fizinio arba juridinio asmens skundus dl netinkamo administravimo atvej Sjungos institucij ar staig veikloje, iskyrus Europos Sjungos Teisingumo Teism, kai is vykdo teismines funkcijas. Jis tokius skundus nagrinja ir dl j parengia praneim. Eidamas savo pareigas, ombudsmenas, jo nuomone, reikalingus tyrimus atlieka arba savo paties iniciatyva, arba remdamasis jam tiesiogiai ar per Europos Parlamento nar pateiktais skundais, iskyrus atvejus, kai tariamieji faktai yra ar buvo nagrinjami teismine tvarka. Tais atvejais, kai ombudsmenas nustato netinkamo administravimo atvej, jis iuo reikalu kreipiasi atitinkam institu cij, staig ar organ, kuris per tris mnesius privalo informuoti j apie savo poir. Paskui ombuds menas siunia praneim Europos Parlamentui ir atitinkamai institucijai, staigai ar organui. Skund pateiks asmuo informuojamas apie toki tyrim rezultatus.
2012 10 26
LT
C 326/151
Ombudsmenas Europos Parlamentui pateikia met praneim apie savo tyrim rezultatus.
2. Ombudsmenas renkamas po kiekvien Europos Parlamento rinkim visai Parlamento kadenci jai. Ombudsmenas gali bti renkamas kitai kadencijai.
Europos Parlamento praymu Teisingumo Teismas gali ombudsmen atleisti, jei jis nebeatitinka ioms pareigoms keliam reikalavim arba yra kaltas padars sunk nusiengim.
3. Eidamas savo pareigas, ombudsmenas yra visikai nepriklausomas. Eidamas savo pareigas, jis nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybs, institucijos, staigos ar organo nurodym. Per savo kadencij ombudsmenas negali turti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo.
4. Savo iniciatyva priimdamas reglamentus pagal speciali teiskros procedr Europos Parlamen tas, pasiteiravs Komisijos nuomons ir gavs Tarybos patvirtinim, nustato ombudsmeno pareig atlikim reglamentuojanius nuostatus ir bendras slygas.
229 straipsnis
Europos Parlamentas renkasi metines sesijas. Neaukiamas jis susirenka antrj kovo mnesio antradien.
Daugumos j sudarani nari, Tarybos arba Komisijos praymu Europos Parlamentas gali rinktis neeilini sesij laikotarpiams.
230 straipsnis
(EB sutarties ex 197 straipsnio treioji ir ketvirtoji pastraipos)
Komisija gali dalyvauti visuose posdiuose ir jai papraius yra iklausoma.
Komisija odiu arba ratu atsako Europos Parlamento ar jo nari jai pateiktus klausimus.
Europos Vadov Tarybos darbo tvarkos taisyklse ir Tarybos darbo tvarkos taisyklse nustatytomis slygomis Europos Parlamentas iklauso Europos Vadov Taryb bei Taryb.
C 326/152
LT
2012 10 26
231 straipsnis
Iskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, Europos Parlamentas priima sprendimus atiduot bals dauguma. Kvorumo dyd nustato Darbo tvarkos taisykls. 232 straipsnis
Europos Parlamentas savo nari bals dauguma priima savo Darbo tvarkos taisykles. Europos Parlamento posdi mediaga skelbiama Sutartyse ir jo Darbo tvarkos taisyklse nustatyta tvarka. 233 straipsnis
Europos Parlamentas vieame posdyje apsvarsto Komisijos jam pateikt bendr met praneim. 234 straipsnis
Jei Europos Parlamente siloma pareikti nepasitikjim Komisijos veikla, balsuoti dl sprendimo jis gali tik prajus ne maiau kaip trims dienoms po tokio pasilymo pateikimo ir tik atviru balsavimu. Jei pasilymas pareikti nepasitikjim priimamas dviem tredaliais atiduot bals, sudarani vis Europos Parlamento nari daugum, Komisijos nariai turi atsistatydinti kolektyviai, o Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina i pareig Komisijoje. Jie lieka eiti pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra pakeiiami pagal Europos Sjungos sutarties 17 straipsnio nuostatas. iuo atveju Komisijos nari, paskirt juos pakeisti, kaden cija baigiasi t dien, kuri bt pasibaigusi pareigot kolektyviai atsistatydinti Komisijos nari kadencija.
2 SKIRSNIS EUROPOS VADOV TARYBA
235 straipsnis 1. Balsuojant kiekvienas Europos Vadov Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam.
2012 10 26
LT
C 326/153
Tais atvejai, kai Europos Vadov Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma, taikomos Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalis ir ios Sutarties 238 straipsnio 2 dalis. Europos Vadov Taryboje jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas nebalsuoja. Dalyvaujani nari arba j atstov susilaikymas balsuojant neukerta kelio Europos Vadov Tarybai priimti sprendimus, kurie turi bti priimti vieningai. 2. Europos Vadov Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirminink, kad j iklausyt.
3. Sprendimus procedriniais klausimais ir dl savo Darbo tvarkos taisykli primimo Europos Vadov Taryba priima paprasta bals dauguma. 4. Europos Vadov Tarybai padeda Tarybos generalinis sekretoriatas. 236 straipsnis Europos Vadov Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma: a) priimdama sprendim, nustatant Tarybos sudi sra, iskyrus Bendrj reikal tarybos ir Usienio reikal tarybos sudtis, pagal Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 6 dal; b) priimdama sprendim dl vairios sudties Tarybos, iskyrus Usienio reikal tarybos sudt, pagal Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 9 dal, pirmininkavimo.
3 SKIRSNIS TARYBA
237 straipsnis
Taryba renkasi aukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno i jos nari ar Komisijos praymu. 238 straipsnis
1. Tais atvejais, kai Taryba sprendimus privalo priimti paprasta bals dauguma, ji sprendimus priima j sudarani nari bals dauguma. 2. Nukrypstant nuo Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalies, nuo 2014 m. lapkriio 1 d. ir laikantis nuostat, nustatyt Protokole dl pereinamojo laikotarpio nuostat, kai Taryba sprendia nesiremdama Komisijos
C 326/154
LT
2012 10 26
arba Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu, kvalifikuota bals dauguma apibriama kaip lygi ne maiau kaip 72 % Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % Sjungos gyventoj. 3. Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. ir laikantis nuostat, nustatyt Protokole dl pereinamojo laiko tarpio nuostat, tuomet, kai taikant Sutartis, balsavime dalyvauja ne visi Tarybos nariai, kvalifikuota bals dauguma apibriama taip: a) Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % Tarybos nari, atstovaujani dalyvau janioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % i valstybi gyven toj. Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus Tarybos nari, atstovaujani daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, skaiius pridjus vien nar, o jos nesudarius, laikoma, kad pasiekta kvalifikuota bals dauguma. b) Nukrypstant nuo a punkto, kai Taryba sprendia nesiremdama Komisijos ar Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu, kvalifikuota bals dauguma apibr iama kaip lygi ne maiau kaip 72 % Tarybos nari, atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % i valstybi gyventoj. 4. Dalyvaujani Tarybos nari arba j atstov susilaikymas balsuojant neukerta kelio Tarybai priimti aktus, kurie turi bti priimti vieningai. 239 straipsnis
Balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam. 240 straipsnis
1. I valstybi nari vyriausybi nuolatini atstov sudarytas komitetas yra atsakingas u Tarybos darbo rengim ir Tarybos jam pavest uduoi atlikim. Tarybos darbo tvarkos taisyklse numaty tais atvejais komitetas gali priimti procedrinius sprendimus. 2. Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, u kurio veikl yra atsakingas Tarybos paskirtas gene ralinis sekretorius. Taryba paprasta bals dauguma sprendia dl generalinio sekretoriato organizavimo. 3. Taryba sprendia paprasta bals dauguma dl procedrini klausim ir patvirtindama savo Darbo tvarkos taisykles.
2012 10 26
LT
C 326/155
241 straipsnis
Taryba, sprsdama paprasta bals dauguma, gali Komisijos prayti atlikti bet kur tyrim, jos nuomone, pageidautin siekiant bendr tiksl, ir pateikti jai atitinkamus pasilymus. Jeigu Komisija nepateikia pasilymo, apie prieastis ji pranea Tarybai.
242 straipsnis
Taryba, sprsdama paprasta bals dauguma, pasikonsultavusi su Komisija, patvirtina Sutartyse nusta tyt komitet veiklos nuostatus.
243 straipsnis
Taryba nustato Europos Vadov Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos nari, Europos Sjungos Teisingumo Teismo pirminink, nari bei kancleri ir Tarybos generalinio sekretoriaus algas, imokas ir pensijas. Ji taip pat nustato bet kokias vietoj darbo umokesio mokamas imokas.
4 SKIRSNIS KOMISIJA
244 straipsnis Pagal Europos Sjungos sutarties 17 straipsnio 5 dal Komisijos nariai parenkami pagal Europos Vadov Tarybos vieningu sprendimu nustatyt rotacijos sistem, grindiam iais principais:
a) valstybs nars laikomos visikai lygiomis nustatant j piliei kadencijos Komisijoje eils tvark ir laik; todl vienos valstybs nars piliei bendras kadencij skaiius nuo kitos valstybs nars piliei bendro kadencij skaiiaus niekada negali skirtis daugiau kaip viena kadencija;
b) laikantis a punkto, kiekviena paskesn Komisija sudaroma taip, kad deramai atspindt vis valstybi nari demografin ir geografin diapazon.
C 326/156
LT
2012 10 26
245 straipsnis
Komisijos nariai susilaiko nuo bet kokios su savo pareig pobdiu nesuderinamos veiklos. Valstybs nars gerbia j nepriklausomum ir nesiekia paveikti j, kai jie atlieka savo uduotis.
Per savo kadencij Komisijos nariai negali turti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. Praddami eiti savo pareigas jie ikilmingai pasiada per savo kadencij ir jai pasibaigus gerbti su savo parei gomis susijusius sipareigojimus, ypa savo pareig siningai ir apdairiai elgtis nustoj eiti ias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamsias pareigas ar gauti tam tikr naud. Paeidus iuos sipareigojimus, Teisingumo Teismas, Tarybai, sprendiant paprasta bals dauguma, ar Komisijai kreipusis, gali nusprsti, kad atitinkamas narys, atsivelgiant aplinkybes, arba atstatydinamas pagal 247 straipsn, arba netenka teiss pensij ar kitas j pakeiianias imokas.
246 straipsnis
Iskyrus prasto pakeitimo ar mirties atvej, Komisijos narys savo pareigas nustoja eiti, kai atsistaty dina arba yra atstatydinamas.
dl atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atsiradusi laisv viet likusiam to nario kadencijos laikui Taryba bendru sutarimu su Komisijos pirmininku, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir pagal Europos Sjungos sutarties 17 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje nurodytus kriterijus, paskiria nauj tos paios pilietybs nar.
Taryba, remdamasi Komisijos pirmininko pasilymu, gali vieningai nusprsti toki laisv viet nieko nebeskirti, ypa tada, kai iki nario kadencijos pabaigos yra lik maai laiko.
Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju pirmininkas keiiamas likusiam jo kadencijos laikui. Pirmininkas keiiamas Europos Sjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje nusta tyta tvarka.
Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai pakeiiamas likusiam kadencijos laikui pagal Europos Sjungos sutarties 18 straipsnio 1 dal.
Vis Komisijos nari atsistatydinimo atveju jie lieka eiti savo pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra pakeiiami likusiam kadencijos laikui pagal Europos Sjungos sutarties 17 straipsn.
2012 10 26
LT
C 326/157
247 straipsnis
Jei kuris nors Komisijos narys nebeatitinka ioms pareigoms keliam reikalavim arba yra kaltas padars sunk nusiengim, Teisingumo Teismas, Tarybai, sprendiant paprasta bals dauguma, ar Komisijai kreipusis, gali j atstatydinti.
248 straipsnis
Nepaeidiant Europos Sjungos sutarties 18 straipsnio 4 dalies, Komisijai priklausanias atlikti pareigas struktrikai padalija ir jos nariams paskirsto jos pirmininkas pagal mintos sutarties 17 straipsnio 6 dal. Komisijos nariai atlieka pareigas, kurias, vadovaudamasis jam suteiktais galiojimais, jiems paveda pirmininkas.
249 straipsnis
(EB sutarties ex 218 straipsnio 2 dalis ir ex 212 straipsnis)
1. Komisija patvirtina savo Darbo tvarkos taisykles, kad utikrint, jog ji ir jos padaliniai veiks. Ji utikrina, kad ios taisykls bt paskelbtos.
2. Komisija kasmet ne vliau kaip likus vienam mnesiui iki Europos Parlamento sesijos pradios paskelbia bendr praneim apie Sjungos veikl.
250 straipsnis
Komisija sprendia savo nari bals dauguma.
Kvorumo dydis nustatomas Darbo tvarkos taisyklse.
5 SKIRSNIS EUROPOS SJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS
251 straipsnis
Teisingumo Teismas dirba susirinks teisj kolegijas arba sudars Didij kolegij pagal iam tikslui Europos Sjungos Teisingumo Teismo statute nustatytas taisykles.
Statute nustatytais atvejais Teisingumo Teismas gali posdiauti ir visos sudties.
C 326/158
LT
2012 10 26
252 straipsnis
Teisingumo Teismui padeda atuoni generaliniai advokatai. Teisingumo Teismo praymu Taryba, sprsdama vieningai, gali padidinti generalini advokat skaii. Generalinio advokato pareiga vieame posdyje visikai nealikai ir nepriklausomai teikti moty vuot ivad dl byl, kuriose pagal Europos Sjungos Teisingumo Teismo statut jis turi dalyvauti. 253 straipsnis
Teisingumo Teismo teisjai ir generaliniai advokatai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina atitinkamos j alies reikalavimus, keliamus aukiausioms teisjo pareigoms, arba yra pripaintos kompetencijos teiss specialistai; valstybi nari vyriausybi bendru sutarimu jie skiriami eeri met kadencijai pasikonsultavus su 255 straipsnyje numatytu komitetu. Europos Sjungos Teisingumo Teismo statute nustatytomis slygomis kas treji metai yra keiiama dalis teisj ir generalini advokat. Teisingumo Teismo pirminink teisjai renka i savo nari trej met kadencijai. Jis gali bti perren kamas kitai kadencijai. Baig kadencij teisjai ir generaliniai advokatai gali bti paskiriami kitai kadencijai. Teisingumo Teismas skiria savo kancler ir nustato jo tarnyb reglamentuojanias taisykles. Teisingumo Teismas nustato savo procedros reglament. reglament patvirtina Taryba. 254 straipsnis
Bendrojo Teismo teisj skaiius nustatomas Europos Sjungos Teisingumo Teismo statute. Statute gali bti nustatyta, kad Bendrajam Teismui padeda generaliniai advokatai. Bendrojo Teismo nariai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina auktoms teisjo pareigoms keliamus reikalavimus. Valstybi nari vyriausybi bendru suta rimu jie skiriami eeri met kadencijai pasikonsultavus su 255 straipsnyje numatytu komitetu. Sudtis kas treji metai i dalies atnaujinama. Baig kadencij nariai gali bti paskiriami kitai kaden cijai.
2012 10 26
LT
C 326/159
Bendrojo Teismo pirminink teisjai renka i savo nari trej met kadencijai. Jis gali bti perren kamas kitai kadencijai. Bendrasis Teismas skiria savo kancler ir nustato jo tarnyb reglamentuojanias taisykles. Bendrasis Teismas, Teisingumo Teismo pritarimu nustato savo procedros reglament. reglament patvirtina Taryba. Jeigu Europos Sjungos Teisingumo Teismo statutas nenustato kitaip, Sutari nuostatos, susijusios su Teisingumo Teismu, taikomos ir Bendrajam Teismui. 255 straipsnis Steigiamas komitetas, kuris, prie valstybi nari vyriausybms skiriant, kaip nurodyta 253 ir 254 straipsniuose, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisj ir generalin advokat, pateikia nuomon dl kandidat tinkamumo eiti tas pareigas. Komitet sudaro septyni asmenys, kurie yra parenkami i buvusi Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nari, nacionalini aukiausij teism nari, pripaintos kompetencijos teisinink, i kuri vien silo Europos Parlamentas. Taryba priima sprendim, kuriuo nustatomos komiteto darbo tvarkos taisykls, ir sprendim, kuriuo skiriami jo nariai. Taryba sprendia Teisingumo Teismo pirmininko iniciatyva. 256 straipsnis
1. Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso kaip pirmajai instancijai nagrinti ir sprsti 263, 265, 268, 270 ir 272 straipsniuose nurodytus iekinius, iskyrus tuos, kurie yra skirti specializuotam teismui, steigtam pagal 257 straipsn, ir tuos, kurie pagal Statut yra palikti Teisingumo Teismui. Statutas gali nustatyti Bendrojo Teismo jurisdikcij kitoms iekini ar byl kategorijoms. Apeliacinis skundas dl Bendrojo Teismo sprendim pagal i straipsnio dal Teisingumo Teismui gali bti paduodamas tik teiss klausimais ir laikantis Statute numatyt slyg bei neperengiant jame nustatyt rib. 2. Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti ir sprsti bylas, keliamas dl specializuot teism, sprendim. Bendrojo Teismo sprendimus pagal i straipsnio dal iimties tvarka Statute nustatytomis slygomis ir neperengiant jame nustatyt rib Teisingumo Teismas gali perirti tais atvejais, kai yra didelis pavojus, kad bus paveikta Sjungos teiss vienov ar darnumas. 3. Konkreiose Statuto nustatytose srityse Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti ir sprsti klausimus, pateiktus pagal 267 straipsn dl prejudicinio sprendimo.
C 326/160
LT
2012 10 26
Tais atvejais, kai Bendrasis Teismas mano, kad byloje reikalingas principinis sprendimas, galintis turti takos Sjungos teiss vienovei ar darnumui, jis gali perduoti byl Teisingumo Teismui, kad is sprst. Bendrojo Teismo sprendimus klausimais, perduotais dl prejudicinio sprendimo, tais atvejais, kai yra didelis pavojus, kad bus paveikta Sjungos teiss vienov ar darnumas, iimties tvarka Statute nusta tytomis slygomis ir neperengiant jame nustatyt rib gali perirti Teisingumo Teismas. 257 straipsnis
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali steigti speciali zuotus teismus prie Bendrojo Teismo, kurie, kaip pirmoji instancija, nagrint ir sprst konkreiose srityse ikeltas tam tikr kategorij bylas. Tokius sprendimus Europos Parlamentas ir Taryba priima reglamentais, remdamiesi Komisijos pasilymu ir pasikonsultav su Teisingumo Teismu, arba, praant Teisingumo Teismui, pasikonsultav su Komisija. Reglamentas dl specializuoto teismo steigimo nustato to teismo organizavimo taisykles ir jam suteikiamos jurisdikcijos mast. Apeliacinis skundas dl specializuot teism priimt sprendim Bendrajam Teismui gali bti paduo damas tiktai teiss klausimais arba, jei tai buvo nustatyta reglamente dl specializuoto teismo stei gimo, gali bti paduodamas apeliacinis skundas dl su byla susijusi fakt. Specializuot teism nariai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina teisjo pareigoms keliamus reikalavimus. Sprsdama vieningai, juos skiria Taryba. Specializuoti teismai Teisingumo Teismo pritarimu nustato savo procedros reglament. regla ment patvirtina Taryba. Jei reglamente dl specializuoto teismo steigimo nenustatyta kitaip, specializuotiems teismams taikomos Sutari nuostatos dl Europos Sjungos Teisingumo Teismo ir Europos Sjungos Teisin gumo Teismo statuto nuostatos. Statuto I antratin dalis ir jo 64 straipsnis visais atvejais taikomi specializuotiems teismams. 258 straipsnis
Jei Komisija mano, kad kuri nors valstyb nar nevykd kokios nors pareigos pagal Sutartis, ji iuo reikalu pareikia pagrst nuomon, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimyb idstyti savo pastabas. Jei atitinkama valstyb nar per Komisijos nustatyt laik neatsivelgia t nuomon, Komisija gali perduoti reikal svarstyti Europos Sjungos Teisingumo Teismui.
2012 10 26
LT
C 326/161
259 straipsnis
Valstyb nar, kuri mano, kad kita valstyb nar nevykd kokios nors pareigos pagal Sutartis, gali iuo reikalu kreiptis Europos Sjungos Teisingumo Teism. Valstyb nar, prie praddama byl prie kit valstyb nar dl tariamo kokios nors pareigos pagal Sutartis nevykdymo, pirmiau kreipiasi iuo reikalu Komisij. Suteikusi suinteresuotoms valstybms narms galimyb viena kitai idstyti savo pastabas ir jas atsakyti ir odiu, ir ratu, Komisija pareikia savo pagrst nuomon. Jei Komisija per tris mnesius nuo tos dienos, kai j buvo kreiptasi, nepareikia savo nuomons, tai neukerta kelio iuo reikalu kreiptis Teism. 260 straipsnis
1. Jei Europos Sjungos Teisingumo Teismas nustato, kad valstyb nar nevykd kokios nors pareigos pagal Sutartis, reikalaujama, kad ta valstyb nar imtsi btin priemoni Teismo spren dimui vykdyti. 2. Jei Komisija mano, kad atitinkama valstyb nar nesim btin priemoni Teismo sprendimui vykdyti, tai ji, suteikusi tai valstybei galimyb pateikti savo pastabas, gali kreiptis Teism. Tai darydama, ji nurodo i tos valstybs nars pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujam sumokti vienkartins sumos arba periodins baudos dyd. Jei Teismas nustato, kad atitinkama valstyb nar nevykd jo sprendimo, jis gali paskirti jai u tai sumokti vienkartin sum arba periodin baud. i procedra nepaeidia 259 straipsnio nuostat. 3. Jeigu pagal 258 straipsn Komisija kreipiasi Teism, remdamasi tuo, kad atitinkama valstyb nar nevykd savo pareigos praneti apie pagal teiskros procedr priimtos direktyvos naciona lin teis perkelianias nuostatas, ji gali, jei mano esant tai reikalinga, nurodyti vienkartins sumos arba periodins baudos, moktin atitinkamos valstybs nars, dyd, kur ji pagal aplinkybes laiko tinkamu. Jei Teismas nustato paeidim, jis gali paskirti atitinkamai valstybei narei sumokti vienkartin sum arba periodin baud, nevirijani Komisijos nurodyto dydio. Mokjimo pareiga sigalioja Teismo sprendime nustatyt dien.
C 326/162
LT
2012 10 26
261 straipsnis
Pagal Sutari nuostatas Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimti ir Tarybos priimti regla mentai gali suteikti Europos Sjungos Teisingumo Teismui neribot jurisdikcij skirti tokiuose regla mentuose numatytas baudas.
262 straipsnis
Nepaeisdama kit Sutari nuostat, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir veikdama pagal speciali teiskros procedr, gali vieningai priimti nuostatas dl jurisdikcijos suteikimo Europos Sjungos Teisingumo Teismui jos nustatytu mastu ginuose, susijusiuose su Sutari pagrindu priimt teiss akt, sukuriani Europos intelektins nuosavybs teises, taikymu. ios nuostatos sigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.
263 straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismas priiri teiskros procedra priimt teiss akt, Tarybos, Komisijos ir Europos centrinio banko priimt teiss akt, iskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir Europos Parlamento bei Europos Vadov Tarybos akt, galini turti teisini padarini treiosioms alims, teistum. Jis taip pat priiri Sjungos staig ar organ akt, galini turti teisini pada rini treiosioms alims, teistum.
iuo tikslu Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti valstybs nars, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos pateiktus iekinius dl kompetencijos trkumo, esminio procedrinio reikalavimo paei dimo, Sutari ar kokios nors su j taikymu susijusios teiss normos paeidimo arba piktnaudia vimo galiojimais.
Tomis paiomis slygomis Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti Audito Rm, Europos centrinio banko ir Region komiteto dl savo prerogatyv gynimo pateiktus iekinius.
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis slygomis pateikti iekin dl jam skirt akt arba akt, kurie yra tiesiogiai ir konkreiai su juo susij, ar dl reglamentuojanio pobdio teiss akt, tiesiogiai su juo susijusi ir dl kuri nereikia patvirtinti gyvendinani priemoni.
Sjungos staigas ar organus steigiantys aktai gali nustatyti konkreias slygas ir tvark, reguliuojan ias fizini ar juridini asmen iekini dl i staig ar organ akt, galini jiems turti teisini padarini, pateikim.
2012 10 26
LT
C 326/163
iame straipsnyje numatyti iekiniai pateikiami per du mnesius nuo to akto paskelbimo arba nuo praneimo apie j iekovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai iekovas apie j suinojo.
264 straipsnis
Jei iekinys yra pagrstas, Europos Sjungos Teisingumo Teismas atitinkam teiss akt paskelbia negaliojaniu.
Taiau jei Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojaniu akto padariniai lieka galutiniai.
265 straipsnis
Jei Europos Parlamentas, Europos Vadov Taryba, Taryba, Komisija arba Europos centrinis bankas, paeisdami Sutartis, nesiima atitinkam veiksm, valstybs nars ir kitos Sjungos institucijos gali kreiptis Europos Sjungos Teisingumo Teism su iekiniu dl io paeidimo nustatymo. is straipsnis tokiomis paiomis slygomis taikomas Sjungos staigoms ir organams, nesiimantiems veiksm.
Iekinys priimamas tiktai tuo atveju, jeigu ta institucija, staiga ar organas buvo pirmiau paragintas imtis atitinkam veiksm. Jei per du mnesius po tokio paraginimo ta institucija, staiga ar organas neapibria savo pozicijos, iekinys gali bti pateikiamas per kitus du mnesius.
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo pirmesnse pastraipose idstytomis slygomis gali paduoti Teismui skund, kad Sjungos institucija arba staiga ar organas to asmens atvilgiu neprim kokio nors akto, iskyrus rekomendacij ar nuomon.
266 straipsnis
Institucija, staiga ar organas, kurio aktas buvo paskelbtas negaliojaniu arba kurio neveikimas pripa intas prietaraujaniu iai Sutariai, privalo imtis btin priemoni Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.
i pareiga nepaeidia joki pareig, galini atsirasti taikant 340 straipsnio antrj pastraip.
C 326/164
LT
2012 10 26
267 straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicin sprendim dl: a) Sutari iaikinimo; b) Sjungos institucij, staig ar organ akt galiojimo ir iaikinimo. Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo iuo klausimu, gali prayti Teism priimti dl jo prejudicin sprendim. Tokiam klausimui ikilus nagrinjant byl valstybs nars teisme, kurio sprendimas pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiamas teismine tvarka, tas teismas dl jo kreipiasi Teism. Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme nagrinjant byl, susijusi su sulaikytu asmeniu, Teismas sprendim priima kiek galima greiiau. 268 straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti ginus, susijusius su alos atly ginimu, numatytu 340 straipsnio antrojoje ir treiojoje pastraipose. 269 straipsnis Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti dl Europos Vadov Tarybos ar Tarybos pagal Europos Sjungos sutarties 7 straipsn priimt akt teistumo tik valstybs nars, kurios atvilgiu Europos Vadov Taryba ar Taryba prim nutarim, praymu ir tik dl procedrini reikalavim, nustatyt mintame straipsnyje. Toks praymas privalo bti pateiktas per vien mnes nuo tokio nutarimo primimo dienos. Teismas sprendia per mnes nuo praymo pateikimo. 270 straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti Sjungos ir jos tarnautoj ginus neperengiant Sjungos pareign tarnybos nuostatuose ir kit tarnautoj darbinimo slygose nusta tyt rib ir laikantis juose numatyt slyg.
2012 10 26
LT
C 326/165
271 straipsnis
Neperengiant toliau nustatyt rib, Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti ginus dl:
a) valstybi nari pareig pagal Europos investicij banko statut vykdymo. iuo atveju Banko direktori valdyba naudojasi Komisijai pagal 258 straipsn suteiktais galiojimais;
b) Europos investicij banko Valdytoj tarybos priimt sprendim. iuo atveju bet kuri valstyb nar, Komisija ar Banko direktori valdyba gali pateikti iekinius 263 straipsnyje nustatytomis slygomis;
c) Europos investicij banko direktori valdybos priimt sprendim. Iekinius dl toki sprendim gali pateikti tik valstybs nars arba Komisija 263 straipsnyje nustatytomis slygomis ir tik dl to, kad nesilaikoma Banko statuto 19 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalyse nustatytos tvarkos;
d) nacionalini centrini bank pareig vykdymo pagal Sutartis ir ECBS ir ECB statut. iuo atveju Europos centrinio banko Valdaniosios tarybos galiojimai nacionalini centrini bank atvilgiu yra tokie pat, kaip ir tie, kurie pagal 258 straipsn yra suteikti Komisijai valstybi nari atvilgiu. Jeigu Teismas nustato, kad nacionalinis centrinis bankas nevykd pareigos pagal Sutartis, reika laujama, kad tas bankas imtsi btin priemoni Teismo sprendimui vykdyti.
272 straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kuri Sjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitrain ilyg, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viej ar pagal privatin teis.
273 straipsnis
Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti visus valstybi nari tarpusavio ginus, susijusius su Sutari dalyku, jei tokie ginai jam pateikiami pagal special ali susitarim.
274 straipsnis
Iskyrus tuos atvejus, kai Sutartys numato Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcij, vals tybi nari teism jurisdikcijai priklauso sprsti ginus, kuri viena i ali yra Sjunga.
C 326/166
LT
2012 10 26
275 straipsnis Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nuostatos dl bendros usienio ir saugumo politikos bei j pagrindu priimti aktai.
Taiau Teismo jurisdikcijai priklauso priirti, kaip laikomasi Europos Sjungos sutarties 40 straips nio, ir priimti sprendimus dl pagal ios Sutarties 263 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatytas slygas pateikt iekini, perirint Europos Sjungos sutarties V antratins dalies 2 skyriaus pagrindu Tarybos priimt sprendim, patvirtinani ribojanias priemones, nukreiptas prie fizinius ar juridinius asmenis, teistum.
276 straipsnis Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, vykdant savo galiojimus, susijusius su treiosios dalies V antratins dalies 4 ir 5 skyri nuostatomis dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs, nepriklauso priirti, ar valstybs nars policijos ar kit teissaugos tarnyb atliktos operacijos yra teistos ar proporcingos arba kaip valstybs nars vykdo joms priklausanias pareigas palaikyti viej tvark bei utikrinti vidaus saugum.
277 straipsnis
Nepaisant to, kad 263 straipsnio etojoje pastraipoje nustatytas terminas yra pasibaigs, bet kuri teismo proceso, kuriame ginijamas Sjungos institucijos, staigos ar organo priimtas visuotinai taikomas aktas, alis gali remtis 263 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad Europos Sjungos Teisingumo Teismas t akt pripaint netaikytinu.
278 straipsnis
Bylos iklimas Europos Sjungos Teisingumo Teisme nesustabdo ginijamo akto galiojimo. Taiau jei Teismas mano, kad tai reikalinga dl susiklosiusi aplinkybi, jis gali sustabdyti ginijamo akto taikym.
279 straipsnis
Nagrinjamose bylose Europos Sjungos Teisingumo Teismas gali nustatyti bet kurias btinas laiki nsias apsaugos priemones.
2012 10 26
LT
C 326/167
280 straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimai vykdomi 299 straipsnyje nustatytomis slygomis.
281 straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismo statutas nustatomas atskiru protokolu.
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali i dalies keisti Statuto nuostatas, iskyrus I antratin dal ir 64 straipsn. Europos Parlamentas ir Taryba sprendim priima Teisingumo Teismo praymu, pasikonsultavus su Komisija, arba Komisijos pasilymu, pasi konsultavus su Teisingumo Teismu.
6 SKIRSNIS EUROPOS CENTRINIS BANKAS
282 straipsnis 1. Europos centrinis bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrini bank sistem (ECBS). Europos centrinis bankas kartu su valstybi nari, kuri valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais, kurie sudaro Eurosistem, vykdo Sjungos pinig politik.
2. ECBS vadovauja Europos centrinio banko sprendiamieji organai. Pagrindinis ECBS tikslas palaikyti kain stabilum. Nepaeisdama io tikslo ji remia bendr ekonomin politik Sjungoje, kad padt pasiekti jos tikslus.
3. Europos centrinis bankas yra juridinis asmuo. Tik jis turi iimtin teis leisti euro emisij. Jis yra nepriklausomas naudodamasis savo galiojimais ir valdydamas savo finansus. Sjungos institucijos, staigos ir organai bei valstybi nari vyriausybs pripasta i nepriklausomyb.
4. Europos centrinis bankas imasi vis priemoni, btin jo udaviniams vykdyti pagal 127133 straipsnius ir 138 straipsn bei ECBS ir ECB statute numatytas slygas. Pagal mintus straipsnius tos valstybs nars, kuri valiuta nra euro, ir j centriniai bankai ilaiko savo galiojimus pinig srityje.
5. Su Europos centriniu banku jo galiojimams priklausaniose srityse konsultuojamasi dl vis Sjungos akt projekt ir dl vis projekt, susijusi su reglamentavimu nacionaliniu lygiu, ir jis gali pateikti nuomon.
C 326/168
LT
2012 10 26
283 straipsnis
1. ECB Valdanioji taryba susideda i ECB Vykdomosios valdybos nari ir valstybi nari, kuri valiuta yra euro, nacionalini centrini bank valdytoj.
2.
Vykdomoji valdyba susideda i pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir keturi kit nari.
Vykdomosios valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai skiriami kvalifikuota bals dauguma i pripaint autoritet ir profesin patirt pinig ar bankininkysts srityse turini asmen Europos Vadov Tarybos pagal Tarybos rekomendacij, iai pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Europos centrinio banko Valdanija taryba.
J kadencija yra atuoneri metai, ir jie negali bti paskirti kitai kadencijai.
Vykdomosios valdybos nariais gali bti tik valstybi nari pilieiai.
284 straipsnis
1. Tarybos pirmininkas ir Komisijos narys gali dalyvauti Europos centrinio banko Valdaniosios tarybos posdiuose be teiss balsuoti.
Tarybos pirmininkas gali pateikti Europos centrinio banko Valdaniajai tarybai svarstyti pasilymus.
2. Europos centrinio banko pirmininkas kvieiamas dalyvauti Tarybos posdiuose, kai Taryba svarsto su ECBS tikslais ir udaviniais susijusius reikalus.
3. Europos centrinis bankas parengia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat Europos Vadov Tarybai met praneim apie ECBS veikl ir apie pinig politik prajusiais bei einamaisiais metais. Europos centrinio banko pirmininkas praneim pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui, kurie dl jo gali surengti visuotin svarstym.
Europos centrinio banko pirmininkas ir kiti Vykdomosios valdybos nariai Europos Parlamento praymu arba savo pai iniciatyva gali bti iklausyti kompetentinguose Europos Parlamento komi tetuose.
2012 10 26
LT
C 326/169
7 SKIRSNIS AUDITO RMAI
285 straipsnis
Audito Rmai atlieka Sjungos audit. Audito Rmus sudaro po vien piliet i kiekvienos valstybs nars. Eidami savo pareigas, j nariai yra visikai nepriklausomi ir veikia Sjungos bendrojo intereso labui. 286 straipsnis
1. Audito Rm nariai parenkami i asmen, savo valstybse priklausani ar priklausiusi nepri klausomo audito staigoms arba turini ioms pareigoms ypa tinkam kvalifikacij. J nepriklau somumas neturi kelti abejoni. 2. Audito Rm nariai skiriami eeri met kadencijai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima pagal kiekvienos valstybs nars pateiktus pasilymus sudaryt nari sra. Audito Rm nariai gali bti paskiriami kitai kadencijai. I savo tarpo trej met kadencijai jie isirenka Audito Rm pirminink. Pirmininkas gali bti perrenkamas kitai kadencijai. 3. Eidami ias pareigas, Audito Rm nariai nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybs ar kurios kitos organizacijos nurodym. Jie susilaiko nuo bet kokios su pareigomis nesuderinamos veiklos. 4. Per savo kadencij Audito Rm nariai negali turti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. Praddami eiti savo pareigas jie ikilmingai pasiada per savo kadencij ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius sipareigojimus, ypa savo pareig siningai ir apdairiai elgtis nustoj eiti ias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamsias pareigas ar gauti tam tikr naud. 5. Iskyrus prasto pakeitimo ar mirties atvejus, Audito Rm nario kadencija baigiasi jam atsi statydinus arba j atstatydinus Teisingumo Teismo sprendimu pagal 6 dal. taip atsiradusi laisv viet skiriama likusiam to nario kadencijos laikui. Iskyrus atstatydinimo atvej, Audito Rm nariai savo pareigas eina tol, kol yra pakeiiami.
C 326/170
LT
2012 10 26
6. Audito Rm narys gali bti atleistas i pareig arba netekti teiss pensij ar kitas vietoj jos mokamas imokas tiktai tuo atveju, kai Teisingumo Teismas Audito Rm praymu pripasta, kad jis nebeatitinka keliam reikalavim ar nevykdo su iomis pareigomis susijusi sipareigojim. 7. Taryba nustato Audito Rm pirmininko ir nari darbinimo slygas ir vis pirma j algas, imokas ir pensijas. Ji ta paia bals dauguma taip pat nustato kitas vietoj darbo umokesio mokamas imokas. 8. Europos Sjungos Teisingumo Teismo teisjams taikytinos Protokolo dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet nuostatos yra taikomos ir Audito Rm nariams. 287 straipsnis
1. Audito Rmai tikrina vis Sjungos pajam ir ilaid sskaitas. Jie taip pat tikrina vis Sjungos steigt staig ar organ vis pajam ir ilaid sskaitas, jei tokio tikrinimo nedraudia atitinkamas steigimo dokumentas. Audito Rmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai sskait patikimumo ir pagal jas atlikt operacij teistumo ir tvarkingumo patikinimo pareikim, kuris yra skelbiamas Europos Sjungos oficialiajame leidinyje. Pareikimas gali bti papildomas konkreiais kiekvienos svarbios Sjungos veiklos srities vertinimais. 2. Audito Rmai tikrina, ar visos pajamos buvo gautos ir visos ilaidos padarytos teistai bei tvarkingai, taip pat ar finans valdymas yra patikimas. Atlikdami darb, jie vis pirma pranea apie neatitikimus. Pajam auditas atliekamas atsivelgiant Sjungai moktinas ir Sjungai faktikai sumoktas sumas. Ilaid auditas atliekamas atsivelgiant prisiimtus sipareigojimus ir atliktus mokjimus. i ri auditas gali bti atliekamas prie udarant atitinkam finansini met sskaitas. 3. Auditas remiasi pateiktais apskaitos dokumentais ir prireikus atliekamas vietoje kitose Sjungos institucijose, bet kurios pajamas ir ilaidas Sjungos vardu tvarkanios staigos ar organo patalpose ir valstybse narse, taip pat bet kurio i biudeto imokas gavusio fizinio ar juridinio asmens patalpose. Valstybse narse auditas atliekamas kartu su nacionalinmis audito staigomis arba, jei ios staigos neturi reikiam galiojim, su kompetentingomis nacionalinmis tarnybomis. Audito Rmai ir vals tybi nari nacionalins audito staigos bendradarbiauja pasitikjimo dvasia ir toliau likdamos nepri klausomos. ios staigos ir tarnybos Audito Rmus informuoja, ar jos ketina dalyvauti atliekant audit.
2012 10 26
LT
C 326/171
Kitos Sjungos institucijos, Sjungos vardu pajamas ir ilaidas tvarkanios staigos ar organai, i biudeto imokas gav fiziniai ar juridiniai asmenys ir nacionalins audito staigos arba, jei ios staigos neturi reikiam galiojim, kompetentingos nacionalins tarnybos Audito Rm praymu teikia jiems bet kokius dokumentus bei informacij, reikalingus atliekant savo uduot. Audito Rm teis gauti Europos investicij banko turim informacij apie Sjungos pajam ir ilaid tvarkym reglamentuojama Audito Rm, io Banko ir Komisijos susitarimu. Jei nra susita rimo, Audito Rmai vis tiek gali susipainti su io banko tvarkom Sjungos ilaid ir pajam auditui reikalinga informacija. 4. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Audito Rmai parengia met praneim. Jis siuniamas kitoms Sjungos institucijoms ir kartu su i institucij atsakymais Audito Rm pastabas yra skelbiamas Europos Sjungos oficialiajame leidinyje. Audito Rmai taip pat gali bet kada vienos i kit Sjungos institucij praymu pateikti pastabas konkreiais klausimais, ypa speciali praneim forma, ir pareikti nuomones. Savo met praneimus, specialius praneimus ar nuomones jie priima savo nari bals dauguma. Taiau tam tikr kategorij praneimams ar nuomonms tvirtinti pagal savo Darbo tvarkos taisykles jie gali sudaryti vidaus kolegijas. Jie padeda Europos Parlamentui ir Tarybai gyvendinti biudeto vykdymo prieiros galiojimus. Audito Rmai parengia savo Darbo tvarkos taisykles. Tas taisykles patvirtina Taryba.
2 SKYRIUS
SJUNGOS TEISS AKTAI, PRIMIMO PROCEDROS IR KITOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS SJUNGOS TEISS AKTAI
288 straipsnis
Vykdydamos Sjungos kompetencij, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, reko mendacijas ir nuomones. Reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse.
C 326/172
LT
2012 10 26
Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kur reikia pasiekti, atvilgiu, bet nacionalins valdios institucijos pasirenka jos gyvendinimo form ir bdus. Sprendimas yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams. Rekomendacijos ir nuomons neturi privalomosios galios. 289 straipsnis 1. prasta teiskros procedra procedra, kai reglament, direktyv ar sprendim bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasilymu. i procedra apibrta 294 straips nyje. 2. Konkreiais Sutartyse numatytais atvejais procedra, kai reglament, direktyv ar sprendim priima Europos Parlamentas, dalyvaujant Tarybai, arba Taryba, dalyvaujant Europos Parlamentui, yra speciali teiskros procedra. 3. Pagal teiskros procedr priimti teiss aktai yra teiskros procedra priimti aktai.
4. Konkreiais Sutartyse numatytais atvejais teiskros procedra priimami aktai gali bti priimami valstybi nari grups ar Europos Parlamento iniciatyva, remiantis Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo ar Europos investicij banko praymu. 290 straipsnis 1. Teiskros procedra priimtas aktas gali deleguoti Komisijai galiojimus priimti visuotinai taikomus ne teiskros procedra priimamus aktus, papildanius ar i dalies keiianius neesmines teiskros procedra priimto akto nuostatas. galiojim delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukm aikiai apibriami teiskros proce dra priimtuose aktuose. Esmins atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik teiskros procedra priimtu aktu, todl negali bti galiojim delegavimo objektu. 2. Teiskros procedra priimtuose aktuose aikiai nustatomos delegavimo slygos, kurios gali bti tokios: a) Europos Parlamentas arba Taryba gali nusprsti ataukti delegavim; b) deleguotasis teiss aktas gali sigalioti tik tada, jei per teiskros procedra priimto akto nustatyt laikotarp Europos Parlamentas arba Taryba nepareikia prietaravimo. Taikant a ir b punktus, Europos Parlamentas sprendim priima j sudarani nari bals dauguma, o Taryba kvalifikuota bals dauguma. 3. Deleguotj teiss akt pavadinime raomas odis deleguotasis ar deleguotoji.
2012 10 26
LT
C 326/173
291 straipsnis 1. Valstybs nars imasi vis nacionalins teiss priemoni, btin gyvendinti teisikai privalomus Sjungos aktus. 2. Kai teisikai privalomi Sjungos aktai turi bti gyvendinti vienodomis slygomis, tie aktai suteikia gyvendinimo galiojimus Komisijai arba tinkamai pagrstais konkreiais atvejais ir Europos Sjungos sutarties 24 bei 26 straipsniuose numatytais atvejais Tarybai. 3. 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, i anksto nustato valstybi nari vykdomos kontrols, kai Komi sija vykdo gyvendinimo galiojimus, mechanizm taisykles ir bendruosius principus. 4. gyvendinimo akt pavadinimuose raomas odis gyvendinimo. 292 straipsnis Rekomendacijas priima Taryba. Visais atvejais, kai Sutartyse numatyta, kad ji priima aktus remdamasi Komisijos pasilymu, ji sprendia remdamasi Komisijos pasilymu. Tose srityse, kuriose Sjungos aktui priimti reikalingas vieningumas, ji sprendia vieningai. Rekomendacijas priima Komisija, o konkreiais Sutartyse numatytais atvejais ir Europos centrinis bankas.
2 SKIRSNIS AKT PRIMIMO PROCEDROS IR KITOS NUOSTATOS
293 straipsnis
1. Tais atvejais, kai pagal Sutartis Taryba sprendia remdamasi Komisijos pasilymu, ji gali i dalies keisti pasilym tik sprsdama vieningai, iskyrus 294 straipsnio 10 ir 13 dalyse, 310, 312, 314 straipsniuose ir 315 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus. 2. Kol Taryba nra nusprendusi, Komisija savo pasilym gali keisti bet kuriuo Sjungos akto primimo procedros metu. 294 straipsnis
1. Kai dl teiss akto primimo Sutartyse daroma nuoroda prast teiskros procedr, laiko masi tokios tvarkos. 2. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasilym.
C 326/174
LT
2012 10 26
Pirmasis svarstymas 3. Europos Parlamentas priima savo pozicij pirmuoju svarstymu ir j perduoda Tarybai.
4. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija, kuri atitinka Europos Parlamento pozicij. 5. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai, ji priima savo pozicij pirmuoju svarstymu ir j perduoda Europos Parlamentui. 6. Taryba isamiai informuoja Europos Parlament apie motyvus, paskatinusius j priimti savo pozicij pirmuoju svarstymu. Komisija isamiai informuoja Europos Parlament apie savo pozicij. Antrasis svarstymas 7. Jei per tris mnesius nuo tokio praneimo gavimo Europos Parlamentas:
a) patvirtina Tarybos pozicij, pateikt pirmuoju svarstymu, arba nepriima jokio sprendimo, atitin kamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos pozicij; b) savo nari bals dauguma atmeta Tarybos pozicij, priimt pirmuoju svarstymu, silomas aktas laikomas nepriimtu; c) savo nari bals dauguma pasilo Tarybos pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu, pakeitimus, tai pakeistas tekstas siuniamas Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo nuomon dl t pakeitim. 8. Jei per tris mnesius nuo Europos Parlamento pakeitim gavimo Taryba kvalifikuota bals dauguma: a) patvirtina visus tuos pakeitimus, tas teiss aktas laikomas priimtu; b) nepatvirtina vis pakeitim, Tarybos pirmininkas, susitars su Europos Parlamento pirmininku, per eias savaites suaukia Taikinimo komiteto posd. 9. Taryba sprendia vieningai dl pakeitim, dl kuri Komisija pateikia neigiam nuomon.
Taikinimas 10. Taikinimo komitetui, sudarytam i Tarybos nari arba j atstov ir tiek pat nari, atstovau jani Europos Parlamentui, keliama uduotis per eias savaites nuo jo suaukimo pasiekti, remiantis Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, susitarim dl bendro projekto kvalifikuota Tarybos nari arba j atstov bals dauguma ir nari, atstovaujani Europos Parlamen tui, bals dauguma.
2012 10 26
LT
C 326/175
11. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posdiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.
12. Jei per eias savaites nuo posdio suaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro projekto, silomas teiss aktas laikomas nepriimtu.
Treiasis svarstymas 13. Jei per t laik Taikinimo komitetas patvirtina bendr projekt, Europos Parlamentas, sprs damas atiduot bals dauguma, ir Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, per eias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti t akt pagal projekt. Jei jos to nepadaro, silomas aktas laikomas nepriimtu.
14. iame straipsnyje nurodyti trij mnesi ir ei savaii terminai Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva pratsiami atitinkamai ne daugiau kaip vienu mnesiu ir dviem savaitmis.
Specialiosios nuostatos 15. Kai Sutartyse numatytais atvejais teiskros procedra priimamas aktas valstybi nari grups iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo praymu pateikiamas priimti pagal prast teiskros procedr, netaikoma 2 dalis, 6 dalies antrasis sakinys ir 9 dalis.
Tokiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba Komisijai perduoda akto projekt ir savo pozicijas, priimtas pirmuoju ir antruoju svarstymu. Europos Parlamentas ar Taryba procedros eigoje gali prayti Komisijos nuomons, kuri Komisija taip pat gali pateikti savo iniciatyva. Ji taip pat gali, jei mano esant tai reikalinga, dalyvauti Taikinimo komiteto posdiuose pagal 11 dal.
295 straipsnis Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu numato savo bendradarbiavimo bdus. Tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Sutartimis, sudaryti tarpinstitucinius susitarimus, kurie gali bti privalomojo pobdio.
296 straipsnis
Jei Sutartyse nenurodomas priimamo akto tipas, institucijos, laikydamosi taikom procedr ir proporcingumo principo j pasirenka kiekvienu atveju.
C 326/176
LT
2012 10 26
Teiss aktuose nurodomi juos priimti paskatin motyvai ir pasilymai, iniciatyvos, rekomendacijos, praymai ar nuomons, kuri reikalaujama pagal Sutartis. Svarstydami teiskros procedra priimamo akto projekt, Europos Parlamentas ir Taryba atitinka mose srityse nepriima pagal atitinkam procedr nenumatyt akt. 297 straipsnis
1. Teiskros procedra priimtus aktus, priimtus pagal prast teiskros procedr, pasirao Europos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas. Teiskros procedra priimtus aktus, priimtus pagal speciali teiskros procedr, pasirao juos primusios institucijos pirmininkas. Teiskros procedra priimti aktai skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje. Jie sigalioja juose nurodyt dien arba, jei ji nenurodoma, dvideimt dien nuo j paskelbimo. 2. Ne teiskros procedra priimtus aktus, priimtus reglament, direktyv ir sprendim, kai juose nenurodoma, kam jie skirti, forma, pasirao juos primusios institucijos pirmininkas. Reglamentai ir visoms valstybms narms skirtos direktyvos bei sprendimai, kai juose nenurodyta, kam jie skirti, skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje. Jie sigalioja juose nurodyt dien arba, jei ji nenurodoma, dvideimt dien nuo j paskelbimo. Apie kitas direktyvas bei sprendimus, kuriuose nurodomi j adresatai, praneama tiems adresatams ir jie sigalioja nuo tokio praneimo momento. 298 straipsnis 1. Sjungos institucijos, staigos ir organai, vykdydami savo uduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija. 2. Vadovaudamiesi pagal 336 straipsn priimtais Tarnybos nuostatais ir darbinimo slygomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, tuo tikslu patvirtina nuostatas. 299 straipsnis
Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko aktai, kuriais asmenims, iskyrus valstybes, skiriama pinigin prievol, yra vykdomi privaloma tvarka. Vykdym reglamentuoja civilinio proceso taisykls, galiojanios toje valstybje, kurioje jis vykdomas. Vykdomj rat neatliekant joki formalum, tik patikrinus sprendimo autentikum, prie sprendimo prideda nacionalin institucija, kuri iam tikslui paskiria kiekvienos valstybs nars vyriausyb ir apie kuri pranea Komisijai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismui.
2012 10 26
LT
C 326/177
Suinteresuotos alies praymu atlikus iuos formalumus, ji gali pradti sprendimo vykdymo proce dr pagal nacionalin teis kreipdamasi tiesiogiai kompetenting institucij. Vykdym galima sustabdyti tik Teismo sprendimu. Taiau sprendim vykdymo tinkamumo kontrol priklauso nacionalini teism jurisdikcijai.
3 SKYRIUS
SJUNGOS PATARIAMIEJI ORGANAI 300 straipsnis 1. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialini reikal komitetas bei Region komitetas, atliekantys patariamsias funkcijas. 2. Ekonomikos ir socialini reikal komitet sudaro darbdavi, darbuotoj ir kit pilietinei visuo menei atstovaujani organizacij atstovai, pirmiausia socialinje ekonominje, pilietinje, profesinje bei kultros srityse. 3. Region komitetas susideda i region ir vietos valdios struktr atstov, kurie turi regiono arba vietos valdios rinkj mandat arba yra politikai atskaitingi irinktai asambljai. 4. Ekonomikos ir socialini reikal komiteto bei Region komiteto nari nevaro jokie privalomi nurodymai. Eidami savo pareigas, jie yra visikai nepriklausomi ir veikia Sjungos bendro intereso labui. 5. 2 ir 3 dalyse nurodytas taisykles dl i komitet sudties Taryba reguliariai periri atsivelg dama ekonominius, socialinius ir demografinius pokyius Sjungoje. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, iuo tikslu priima sprendimus.
1 SKIRSNIS EKONOMIKOS IR SOCIALINI REIKAL KOMITETAS
301 straipsnis
Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nari skaiius nevirija 350. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, vieningai priima sprendim, nustatant komiteto sudt. Taryba nustato komiteto nariams mokamas imokas.
C 326/178
LT
2012 10 26
302 straipsnis
1. Komiteto nariai skiriami penkeriems metams. Taryba patvirtina pagal kiekvienos valstybs nars pateiktus pasilymus sudaryt nari sra. Komiteto nariai gali bti paskiriami kitai kadencijai. 2. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Komisija. Ji gali prayti Europos organizacij, kurios atstovauja vairioms ekonominio ir socialinio gyvenimo sritims ir pilietinei visuomenei, ir kurioms daro poveik Sjungos veikla, nuomons. 303 straipsnis
I savo nari dvej su puse met kadencijai komitetas isirenka pirminink ir biur. Jis priima savo Darbo tvarkos taisykles. Komitet Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos praymu suaukia jo pirmininkas. Jis gali susi rinkti ir savo iniciatyva. 304 straipsnis
Sutartyse numatytais atvejais Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi su komitetu. ios institucijos su komitetu gali konsultuotis visais, j manymu, reikalingais atvejais. Jis gali pareikti nuomon savo iniciatyva tokiais atvejais, kai jis mano, kad tai reikalinga. Prireikus Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija nustato komitetui termin, per kur jis turt pateikti savo nuomon ir kuris negali bti trumpesnis kaip vienas mnuo nuo tos dienos, kai pirmininkas gauna atitinkam praneim. Jei terminui pasibaigus nuomon nepateikiama, tai nekliudo toliau veikti. Komiteto nuomon kartu su posdi protokolu siuniami Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
2 SKIRSNIS REGION KOMITETAS
305 straipsnis
(EB sutarties ex 263 straipsnio antroji, treioji ir ketvirtoji pastraipos)
Region komiteto nari skaiius nevirija 350.
2012 10 26
LT
C 326/179
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, vieningai priima sprendim, nustatant komiteto sudt. Komiteto nariai ir tiek pat pakaitini nari skiriami penkeriems metams. Jie gali bti paskiriami kitai kadencijai. Taryba tvirtina pagal kiekvienos valstybs nars pateiktus pasilymus sudaryt nari ir pakaitini nari sra. Pasibaigus 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto mandato, kuriuo remiantis jie buvo pasilyti, galiojimo laikui, Komiteto nari kadencija automatikai baigiasi, ir paskui jie likusiam kadencijos laikui keiiami ta paia tvarka. Komiteto nariai tuo paiu metu negali bti ir Europos Parlamento nariais. 306 straipsnis
I savo nari dvej su puse met kadencijai Region komitetas isirenka pirminink ir biur. Komitetas patvirtina savo Darbo tvarkos taisykles. Komitet Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos praymu suaukia jo pirmininkas. Jis gali susi rinkti ir savo iniciatyva. 307 straipsnis
Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija su Region komitetu konsultuojasi Sutartyse numatytais atvejais ir visais kitais atvejais, ypa susijusiais su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, kai viena i i institucij mano, kad tai reikalinga. Prireikus Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija nustato komitetui termin, per kur jis turt pateikti savo nuomon ir kuris negali bti trumpesnis kaip vienas mnuo nuo tos dienos, kai pirmininkas gauna atitinkam praneim. Jei terminui pasibaigus nuomon nepateikiama, tai nekliudo toliau veikti. Kai pagal 304 straipsn konsultuojamasi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija Region komitet informuoja apie nuomons paklausim. Many damas, kad reikalas susijs su konkreiais regioniniais interesais, Region komitetas gali dl jo pareikti savo nuomon. Jis gali pateikti nuomon ir savo iniciatyva, jei mano, kad tai tikslinga. Komiteto nuomon kartu su jo posdi protokolu siuniami Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
C 326/180
LT
2012 10 26
4 SKYRIUS
EUROPOS INVESTICIJ BANKAS 308 straipsnis

Europos investicij bankas yra juridinis asmuo.
Europos investicij banko nariai yra valstybs nars.
Europos investicij banko statutas yra pateiktas prie Sutari pridedamame protokole. Europos investicij banko praymu bei pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija arba remiantis Komisijos pasilymu bei pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos investicij banku Taryba, vieningai sprsdama pagal speciali teiskros procedr, gali keisti Banko statut.
309 straipsnis
Europos investicij banko udavinys naudojantis kapitalo rinka ir savo itekliais prisidti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos pltros Sjungos interesui. iuo tikslu bankas, nesiekdamas pelno, teikia paskolas ir garantijas, visuose ekonomikos sektoriuose palengvinanias projekt finansavim:
a) menkiau isivysiusi region pltros projektus;
b) projektus, skirtus monms modernizuoti ar pertvarkyti arba naujoms veiklos rims, reikalingoms vidaus rinkos krimui ar veikimui, pltoti, kai i projekt dl j masto ar pobdio nemanoma finansuoti vien atskir valstybi nari vairiomis turimomis lomis;
c) kelioms valstybms narms svarbius projektus, kai i projekt dl j masto ar pobdio nema noma finansuoti vien atskir valstybi nari vairiomis turimomis lomis.
Atlikdamas udavin, bankas sudaro palankias slygas finansuoti investicij programas, savo veikl derindamas su struktrini fond ir kit Sjungos finansini instrument pagalba.
2012 10 26
LT
C 326/181
II ANTRATIN DALIS
FINANSINS NUOSTATOS
310 straipsnis
1. Visi Sjungos pajam ir ilaid straipsniai traukiami kiekvieniems finansiniams metams sudaromas smatas ir nurodomi biudete. Sjungos metin biudet nustato Europos Parlamentas ir Taryba pagal 314 straipsn. Biudete nurodytos pajamos ir ilaidos turi bti subalansuotos. 2. Biudete numatytas ilaidas leidiama daryti vienus finansinius metus pagal 322 straipsnyje nurodyt reglament. 3. Kad bt galima daryti biudete numatytas ilaidas, btina i anksto priimti teisikai privalom Sjungos teiss akt, suteikiant teisin pagrind jos veiksmams ir atitinkamoms ilaidoms pagal 322 straipsnyje nurodyt reglament, iskyrus tame reglamente numatytus atvejus. 4. Kad bt utikrinta biudetin drausm, Sjunga nepriima jokio akto, galinio turti apiuo piam poveik biudetui, neutikrindama, kad dl i akt atsiradusios ilaidos gali bti finansuo jamos nevirijant nuosav Sjungos itekli ir vadovaujantis 312 straipsnyje nurodyta daugiamete finansine programa. 5. Biudetas vykdomas laikantis patikimo finans valdymo principo. Siekdamos utikrinti, kad biudeto asignavimai bt naudojami pagal princip, valstybs nars bendradarbiauja su Sjunga. 6. Sjunga ir valstybs nars Sjungos finansiniams interesams kenkianiam sukiavimui ir kitoms neteistoms veikoms prieinasi pagal 325 straipsn.
1 SKYRIUS
SJUNGOS NUOSAVI ITEKLIAI 311 straipsnis

Sjunga pasirpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai gyvendinti reikalingomis priemonmis.
C 326/182
LT
2012 10 26
Neatmetant kit plauk, visas biudetas finansuojamas nuosavais itekliais. Taryba, sprsdama vieningai pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendim, nustatant nuostatas, susijusias su Sjungos nuosav itekli sistema. Tokiu bdu galima nustatyti naujas nuosav itekli kategorijas arba panaikinti esam kategorij. is sprendimas sigalioja tik po to, kai j pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina vals tybs nars. Taryba, priimdama reglament pagal speciali teiskros procedr, patvirtina Sjungos nuosav itekli sistemos gyvendinimo priemones, jeigu tai numato pagal treij pastraip priimtas spren dimas. Taryba sprendim priima gavusi Europos Parlamento pritarim.
2 SKYRIUS
DAUGIAMET FINANSIN PROGRAMA 312 straipsnis 1. Daugiamete finansine programa utikrinama, kad Sjungos ilaidos bt planingai pltojamos nevirijant jos nuosav itekli. Ji nustatoma maiausiai penkeri met laikotarpiui. Sjungos metinis biudetas atitinka daugiamet finansin program. 2. Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, priima reglament, nustatant daugia met finansin program. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, patvirtint j sudarani nari dauguma, sprendia vieningai. Europos Vadov Taryba gali vieningai priimti sprendim, leidiant Tarybai kvalifikuota bals dauguma priimti pirmojoje pastraipoje nurodyt reglament. 3. Finansin programa nustato didiausi metin l sum, skirt finansiniams sipareigojimams pagal ilaid kategorij vykdyti ir didiausi metin ilaid sum mokjim asignavimams vykdyti. Ilaid kategorijos, kuri skaiius nra didelis, atitinka pagrindines Sjungos veiklos kryptis. Finansin programa nustato visas kitas sklandiai metins biudeto procedros eigai reikalingas nuostatas. 4. Jeigu iki pasibaigiant ankstesnei finansinei programai Taryba neprim reglamento, nustatanio nauj finansin program, iki to akto primimo yra pratsiamos ankstesns programos paskutiniams metams nustatytos virutins ribos ir kitos nuostatos.
2012 10 26
LT
C 326/183
5. Finansinei programai skirtos priimti procedros metu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija imasi vis reikaling priemoni, sudarani slygas skmingai ubaigti i primimo procedr.
3 SKYRIUS
SJUNGOS METINIS BIUDETAS 313 straipsnis

Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodio 31 d. 314 straipsnis

(EB sutarties ex 272 straipsnio 210 dalys)
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami sprendim pagal speciali teiskros procedr, nustato Sjungos metin biudet pagal toliau pateikiamas nuostatas. 1. Kiekviena institucija, iskyrus Europos centrin bank, iki liepos 1 d. sudaro savo ilaid ateinantiems metams smat. Komisija konsoliduoja ias smatas parengdama biudeto projekt, kuriame gali bti skirtingos smatos. is projektas susideda i pajam smatos ir ilaid smatos. 2. Komisija pasilym dl biudeto projekto Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ne vliau kaip iki t met, po kuri tas biudetas bus vykdomas, rugsjo 1 d. Procedros metu Komisija gali pakeisti biudeto projekt, kol dar nra suauktas 5 dalyje nurodytas Taikinimo komitetas. 3. Taryba priima savo pozicij dl biudeto projekto ir j perduoda Europos Parlamentui ne vliau kaip iki t met, po kuri tas biudetas bus vykdomas, spalio 1 d. Taryba isamiai informuoja Europos Parlament apie motyvus, paskatinusius j priimti savo pozicij. 4. Jei per keturiasdeimt dvi dienas nuo tokio praneimo gavimo Europos Parlamentas:
a) patvirtina Tarybos pozicij, biudetas priimamas; b) nepriima sprendimo, biudetas laikomas priimtu; c) savo nari bals dauguma priima pakeitimus, i dalies keistas projektas perduodamas Tarybai ir Komisijai. Europos Parlamento pirmininkas, sutikus Tarybos pirmininkui, nedelsdamas suaukia
C 326/184
LT
2012 10 26
Taikinimo komiteto posd. Taiau, jei per deimt dien nuo projekto perdavimo Taryba infor muoja Europos Parlament, kad ji patvirtino visus jo silomus pakeitimus, Taikinimo komitetas nesirenka. 5. Taikinimo komitetui, sudarytam i Tarybos nari arba j atstov ir tiek pat nari, atstovau jani Europos Parlamentui, keliama uduotis per dvideimt vien dien nuo jo suaukimo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos pozicijomis, kvalifikuota Tarybos nari arba j atstov bals dauguma ir Europos Parlamentui atstovaujani nari bals dauguma pasiekti susitarim dl bendro projekto. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posdiuose ir imasi bet kokios reikiamos iniciatyvos, siek dama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas. 6. Jei per 5 dalyje nurodyt dvideimt vienos dienos laikotarp Taikinimo komitetas susitaria dl bendro projekto, Europos Parlamentas ir Taryba per keturiolika dien nuo to susitarimo dienos turi kiekvienas atskirai patvirtinti bendr projekt. 7. Jei per 6 dalyje nurodyt keturiolikos dien laikotarp:
a) Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina bendr projekt arba nepriima sprendimo, arba jei viena i i institucij patvirtina bendr projekt, o kita nepriima sprendimo, biudetas laikomas galu tinai priimtu pagal bendr projekt, arba b) Europos Parlamentas j sudarani nari bals dauguma ir Taryba atmeta bendr projekt arba jei viena i i institucij atmeta bendr projekt, o kita nepriima sprendimo, Komisija pateikia nauj biudeto projekt, arba c) Europos Parlamentas j sudarani nari bals dauguma atmeta bendr projekt, o Taryba j patvirtina, Komisija pateikia nauj biudeto projekt, arba d) Europos Parlamentas patvirtina bendr projekt, o Taryba j atmeta, Europos Parlamentas per keturiolika dien nuo Tarybos atmetimo dienos j sudarani nari bals dauguma ir trij penk tadali atiduot bals dauguma gali nusprsti patvirtinti visus ar kai kuriuos 4 dalies c punkte nurodytus pakeitimus. Kai Europos Parlamento pakeitimas nepatvirtinamas, ilaikoma Taikinimo komitete sutarta pozicija dl biudeto eiluts, kuriai taikytas pakeitimas. Tuo remiantis, biudetas laikomas galutinai priimtu. 8. Jei per 5 dalyje nurodyt dvideimt vienos dienos laikotarp Taikinimo komitetas nesusitaria dl bendro projekto, Komisija pateikia nauj biudeto projekt.
2012 10 26
LT
C 326/185
9. Ubaigus iame straipsnyje nustatyt procedr, Europos Parlamento pirmininkas paskelbia, kad biudetas galutinai priimtas.
10. Kiekviena institucija naudojasi iuo straipsniu jai suteiktais galiojimais, vadovaudamasi Sutar timis ir jomis remiantis priimtais aktais, ypa atsivelgdama Sjungos nuosavus iteklius ir pajam bei ilaid pusiausvyr.
315 straipsnis
Jei finansini met pradioje biudetas dar nra galutinai priimtas, suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai prajusi finansini met biudeto atitinkamo skyriaus asignavim daliai gali bti ileista kiekvien mnes pagal bet kok biudeto skyri, laikantis pagal 322 straipsn priimt reglament nuostat; taiau ta suma negali viryti biudeto projekto tame paiame skyriuje numatyt asignavim vienos dvyliktosios dalies.
Taryba remdamasi Komisijos pasilymu, laikydamasi kit pirmojoje pastraipoje nurodyt slyg, gali leisti ilaidas, didesnes u vien dvyliktj dal laikantis pagal 322 straipsn priimto reglamento. Taryba nedelsdama perduoda sprendim Europos Parlamentui.
Laikantis 311 straipsnyje nurodyt akt, antrojoje pastraipoje nurodytame sprendime nustatomos btinos priemons dl l, reikaling iam straipsniui gyvendinti.
Jis sigalioja prajus trisdeimiai dien nuo jo primimo, jei per laikotarp Europos Parlamentas j sudarani nari bals dauguma nenusprendia i ilaid sumainti.
316 straipsnis
Bet kokie neinaudoti asignavimai, iskyrus asignavimus personalo ilaikymui, finansini met pabai goje 322 straipsnyje nustatytomis slygomis gali bti perkelti, bet tik kitus finansinius metus.
Grupuojant ilaid straipsnius pagal j pobd arba paskirt, asignavimai klasifikuojami atskirais skyriais ir poskyriais laikantis pagal 322 straipsn priimt reglament.
Europos Parlamento, Europos Vadov Tarybos ir Tarybos, Komisijos bei Europos Sjungos Teisin gumo Teismo ilaidos nustatomos atskiroje biudeto dalyje nepaeidiant speciali nuostat dl tam tikr bendr ilaid.
C 326/186
LT
2012 10 26
4 SKYRIUS
BIUDETO VYKDYMAS IR VYKDYMO PATVIRTINIMAS 317 straipsnis

Biudet vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybmis narmis, laikydamasi pagal 322 straipsn priimt reglament nuostat, savo paios atsakomybe ir neperengdama nustatyt asignavimo rib, atsivelgdama patikimo finans valdymo principus. Siekdamos utikrinti, kad asignavimai bt naudojami pagal patikimo finans valdymo principus, valstybs nars bendradarbiauja su Komisija.
Reglamente valstybms narms nustatomi biudeto vykdymo kontrols ir audito sipareigojimai ir su tuo susijusios pareigos. Juo taip pat nustatomos kiekvienos institucijos pareigos ir isamios taisykls, kuriomis vadovaudamasi kiekviena institucija daro savo ilaidas.
Nevirydama biudeto, Komisija, laikydamasi apribojim ir slyg, nustatyt pagal 322 straipsn priimtuose reglamentuose, gali perkelti asignavimus i vieno biudeto skyriaus kit arba i vieno poskyrio kit.
318 straipsnis
Kasmet Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai prajusi finansini met biudeto vykdymo ataskaitas. Komisija jiems taip pat perduoda Sjungos turto ir sipareigojim finansin ataskait.
Komisija taip pat teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Sjungos finans vertinimo praneim, pagrst pasiektais rezultatais, ypa atsivelgdama pagal 319 straipsn Europos Parlamento ir Tarybos pateiktas pastabas.
319 straipsnis
1. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos priimta ir teikiama rekomendacija, patvirtina, kad Komisija biudet vykd. iuo tikslu Europos Parlamentas, inagrinjus Tarybai, nagrinja 318 straipsnyje minimas ataskaitas, finansin ataskait ir vertinimo praneim, Audito Rm met praneim kartu su audituot institucij atsakymais Audito Rm pastabas, 287 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje mint patikinimo pareikim ir bet kokius kitus svarbius specialius Audito Rm praneimus.
2012 10 26
LT
C 326/187
2. Prie patvirtindamas, kad Komisija biudet vykd, arba kitais tikslais, susijusiais su jo galio jim biudeto gyvendinimo srityje vykdymu, Europos Parlamentas gali Komisijos paprayti, kad ji pateikt rodymus dl ilaid vykdymo arba finans kontrols sistemos veikimo. Komisija teikia Europos Parlamentui vis jo praymu reikaling informacij. 3. Komisija imasi vis atitinkam priemoni, kad atsivelgt biudeto vykdym patvirtinan iuose sprendimuose padarytas pastabas ir kitas Europos Parlamento pastabas dl ilaid vykdymo, taip pat Tarybos pastabas, pridedamas prie jos priimt rekomendacij dl biudeto vykdymo. Europos Parlamento arba Tarybos praymu Komisija pranea apie priemones, kuri buvo imtasi atsivelgiant ias pastabas ir komentarus, ir ypa apie padalinius, kurie yra atsakingi u biudeto vykdym, duotus nurodymus. ie praneimai siuniami ir Audito Rmams.
5 SKYRIUS

Daugiamet finansin programa ir metinis biudetas sudaromas eurais. 321 straipsnis

Komisija, praneusi atitinkam valstybi nari kompetentingoms institucijoms, gali turimas las kurios nors valstybs nars valiuta pakeisti kitos valstybs nars valiut, jei to reikia, kad tokias las bt galima naudoti Sutartyse numatytiems tikslams. Komisija kiek galdama stengiasi toki keitim nedaryti, jei ji turi grynj pinig ar likvidaus turto jai reikalinga valiuta. Komisija ryius su kiekviena valstybe nare palaiko per atitinkamos valstybs paskirt institucij. Atlikdama finansines operacijas, ji naudojasi atitinkamos valstybs nars emisijos banko arba kurios nors kitos tos valstybs nars patvirtintos finans institucijos paslaugomis. 322 straipsnis
1. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Audito Rmais, nustato: a) finansinio pobdio taisykles, pirmiausiai nurodanias biudeto sudarymo ir vykdymo bei sskait pateikimo ir audito tvark;
C 326/188
LT
2012 10 26
b) taisykles, numatanias susijusi su finansais asmen, ypa galiojimus suteikiani pareign ir apskaitos pareign, atsakomybs kontrol.
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu bei pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Audito Rmais, nustato bdus ir tvark, kaip biudeto pajamos, numatytos pagal susitarimus dl Sjungos nuosav itekli, tampa prieinamos Komisijai, ir nustato priemones, taikomas prireikus patenkinti grynj pinig poreik.
323 straipsnis Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija utikrina, kad bt prieinamos finansins priemons, kuri reikia, kad Sjunga galt vykdyti savo teisinius sipareigojimus treiosioms alims.
324 straipsnis Vykdant ioje antratinje dalyje nurodytas biudetines procedras, Komisijos iniciatyva rengiami nuolatiniai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirminink susitikimai. Siekdami sudaryti slygas ios antratins dalies gyvendinimui, pirmininkai imasi vis reikaling priemoni, skatinani konsultavimsi ir institucij, kurioms jie pirmininkauja, pozicij suderinim.
6 SKYRIUS
KOVA SU SUKIAVIMU 325 straipsnis

1. Sjunga ir valstybs nars Sjungos finansiniams interesams kenkianiam sukiavimui ir kitoms neteistoms veikoms prieinasi taikydamos pagal straipsn nustatytinas priemones, kuri paskirtis yra atgrasinti ir utikrinti veiksming apsaug valstybse narse ir Sjungos institucijose, staigose ir organuose.
2. Valstybs nars prie Sjungos finansiniams interesams kenkiant sukiavim imasi t pai priemoni, kuri jos imasi prie savo pai finansiniams interesams kenkiant sukiavim.
3. Nepaeisdamos kit Sutari nuostat, valstybs nars derina savo veiksmus, skirtus Sjungos finansiniams interesams nuo sukiavimo apsaugoti. iuo tikslu jos, Komisijos padedamos, organizuoja glaud ir reguliar kompetenting institucij bendradarbiavim.
2012 10 26
LT
C 326/189
4. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Audito Rmais, nustato btinas priemones Sjungos finansiniams interesams kenkianio sukia vimo prevencijos ir kovos su juo srityse, kad valstybse narse, taip pat Sjungos institucijose, staigose ir organuose sudaryt veiksmingos ir lygiaverts apsaugos galimybes.
5. Komisija, bendradarbiaudama su valstybmis narmis, kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai praneim apie priemones, kuri buvo imtasi gyvendinant straipsn.
III ANTRATIN DALIS

TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS
326 straipsnis
(ES sutarties ex 27a27e, 4040b ir 4345 straipsniai ir EB sutarties ex 11 ir 11a straipsniai)
Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti Sutartis ir Sjungos teis.
Toks bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos ar ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos. Jis neturi bti klitimi prekybai tarp valstybi nari ar jos diskriminavimas ir neturi ikreipti konkurencijos tarp j.
327 straipsnis
Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas neturi paeisti j nesitraukusi valstybi nari kompetencijos, teisi ir sipareigojim. Tos valstybs nars netrukdo j sitraukusioms valstybms j vykdyti.
328 straipsnis
1. Pradtas tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybms narms, jei laikomasi vis dalyvavimo slyg, nustatyt sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be mint slyg, laikomasi toje struktroje jau priimt akt.
Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujanios valstybs nars skatina jame dalyvauti kuo didesn valstybi nari skaii.
2. Komisija ir prireikus Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai informuoja Europos Parlament ir Taryb apie tvirtesnio bendradarbiavimo raid.
C 326/190
LT
2012 10 26
329 straipsnis
1. Valstybs nars, kurios nori pradti tviriau bendradarbiauti vienoje i Sutartyse nurodyt srii, iskyrus iimtins kompetencijos ir bendros usienio ir saugumo politikos sritis, pateikia praym Komisijai, nurodydamos silomo tvirtesnio bendradarbiavimo apimt ir tikslus. Dl jo Komisija gali pateikti pasilym Tarybai. Jeigu Komisija nepateikia pasilymo, apie prieastis ji pranea atitinka moms valstybms narms. Leidim pradti pirmojoje pastraipoje nurodyt tvirtesn bendradarbiavim suteikia Taryba, remda masi Komisijos pasilymu ir gavusi Europos Parlamento pritarim. 2. Valstybi nari, siekiani tvirtesnio tarpusavio bendradarbiavimo bendros usienio ir saugumo politikos srityje, praymas pateikiamas Tarybai. Jis perduodamas Sjungos vyriausiajam galiotiniui usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pateikia nuomon dl numatomo tvirtesnio bendra darbiavimo suderinamumo su Sjungos bendra usienio ir saugumo politika, ir Komisijai, kuri pateikia savo nuomon vis pirma dl to, ar numatomas tvirtesnis bendradarbiavimas suderinamas su kitomis Sjungos politikos sritimis. Jis taip pat siuniamas Europos Parlamentui susipainti. Leidimas vykdyti tvirtesn bendradarbiavim suteikiamas Tarybos vieningai priimtu sprendimu. 330 straipsnis
Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, taiau balsuoja tik Tarybos nariai, atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujanioms valstybms narms. Priimant sprendimus vieningai, tvirtesnio bendradarbiavimo atveju atsivelgiama tik dalyvaujani jame valstybi nari atstov balsus. Kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 238 straipsnio 3 dal. 331 straipsnis
1. Kiekviena valstyb nar, norinti sitraukti jau vykstant tvirtesn bendradarbiavim vienoje i 329 straipsnio 1 dalyje nurodyt srii, apie savo ketinim pranea Tarybai ir Komisijai. Komisija per keturis mnesius nuo praneimo gavimo dienos patvirtina atitinkamos valstybs nars dalyvavim. Prireikus ji vertina, ar dalyvavimo slygos vykdytos, ir patvirtina pereinamojo laiko tarpio priemones, reikalingas tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimtiems aktams taikyti.
2012 10 26
LT
C 326/191
Taiau, jei Komisija mano, kad dalyvavimo slygos nevykdytos, ji nurodo priemones, kuri reikia imtis siekiant vykdyti ias slygas, ir nustato dalyvavimo praymo persvarstymo termin. Pasibaigus iam terminui, ji persvarsto praym antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Jei Komisija mano, kad dalyvavimo slygos vis dar nevykdytos, atitinkama valstyb nar gali perduoti t klausim svarstyti Tarybai, kuri priima sprendim dl praymo. Taryba sprendia laikydamasi 330 straipsnio. Remda masi Komisijos pasilymu, ji taip pat gali patvirtinti antrojoje pastraipoje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones.
2. Bet kuri valstyb nar, norinti sitraukti jau vykstant tvirtesn bendradarbiavim bendros usienio ir saugumo politikos srityje, pranea apie savo ketinim Tarybai, Sjungos vyriausiajam galiotiniui usienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijai.
Pasikonsultavusi su Sjungos vyriausiuoju galiotiniu usienio reikalams ir saugumo politikai ir prireikus vertinusi, ar dalyvavimo slygos vykdytos, Taryba patvirtina atitinkamos valstybs nars dalyvavim. Taryba, remdamasi vyriausiojo galiotinio pasilymu, taip pat gali patvirtinti bet kokias pereinamojo laikotarpio priemones, kurios reikalingos tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimt akt taikymui. Taiau, jei Taryba mano, kad kurios nors dalyvavimo slygos nevykdytos, ji nurodo priemones, kurias reikia priimti siekiant vykdyti ias slygas, ir nustato dalyvavimo praymo persvarstymo termin.
Taikant i dal Taryba sprendia vieningai ir laikydamasi 330 straipsnio.
332 straipsnis
Ilaidas, atsirandanias gyvendinant tvirtesn bendradarbiavim, iskyrus institucijoms reikalingas administracines ilaidas, apmoka dalyvaujanios valstybs nars, jeigu visi Tarybos nariai, sprsdami vieningai ir pasikonsultav su Europos Parlamentu, nenusprendia kitaip.
333 straipsnis
1. Kai Sutari nuostata, kuri gali bti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kad Taryba sprendia vieningai, Taryba, sprsdama vieningai pagal 330 straipsnyje nustatyt tvark, gali priimti sprendim, kuriame numatoma, kad ji sprs kvalifikuota bals dauguma.
2. Kai Sutari nuostata, kuri gali bti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kad Taryba priima aktus pagal speciali teiskros procedr, Taryba, sprsdama vieningai pagal 330 straipsnyje nustatyt tvark, gali priimti sprendim, kuriame numatoma, kad ji veiks pagal prast teiskros procedr. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.
C 326/192
LT
2012 10 26
3.
io straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobdio sprendimams.
334 straipsnis
Taryba ir Komisija utikrina veiklos, kurios imamasi tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje, nuosek lum ir tokios veiklos suderinamum su Sjungos politikos kryptimis bei tuo tikslu bendradarbiauja.
SEPTINTOJI DALIS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 335 straipsnis
Kiekvienoje valstybje narje Sjunga naudojasi plaiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal j statymus; ji gali sigyti kilnojamj ir nekilnojamj turt bei juo disponuoti ir bti alimi teismo procese. iuo tikslu Sjungai atstovauja Komisija. Taiau Sjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susij su j atitin kama veikla.
336 straipsnis
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr ir pasi konsultav su kitomis suinteresuotomis institucijomis, patvirtina Europos Sjungos pareign tarnybos nuostatus ir Sjungos kit tarnautoj darbinimo slygas.
337 straipsnis
Komisija, laikydamasi pagal Sutari nuostatas Tarybos sprendiant paprasta bals dauguma nusta tyt apribojim ir slyg, gali rinkti bet koki informacij ir daryti bet kok patikrinim, reikaling jai patiktoms uduotims atlikti.
338 straipsnis
1. Nepaeisdama Protokolo dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto 5 straipsnio, Europos Parlamentas ir Taryba sprsdami pagal prast teiskros procedr nustato priemones Sjungos veiklos rezultatams apibdinti reikalingai statistinei informacijai rengti.
2012 10 26
LT
C 326/193
2. Sjungos statistin informacija rengiama laikantis nealikumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinio nepriklausomumo, ilaid efektyvumo ir statistinio konfidencialumo princip; ji netampa pernelyg sunkia nata kio subjektams.
339 straipsnis
Sjungos institucij nariai, komitet nariai, Sjungos pareignai ir kiti tarnautojai, netgi nustoj eiti savo pareigas, neturi teiss atskleisti informacijos, kuri jie yra sipareigoj saugoti kaip tarnybin paslapt, ypa informacijos apie mones, j verslo ryius ar snaud sudedamsias dalis.
340 straipsnis
Sjungos sutartin atsakomyb reglamentuoja atitinkamai sutariai taikoma teis.
Deliktins atsakomybs atveju Sjunga pagal bendrus valstybi nari statymams bdingus principus atlygina bet koki al, kuri, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar j tarnautojai.
Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis bankas pagal bendrus valstybi nari statymams bdingus principus atlygina bet koki al, kuri padaro pats bankas ar jo tarnautojai, atlikdami savo pareigas.
Asmenin jos tarnautoj atsakomyb Sjungai reglamentuoja nuostatos, numatytos jiems taikomuose tarnybos nuostatuose arba darbinimo slygose.
341 straipsnis
Sjungos institucij bstins vieta nustatoma bendru valstybi nari vyriausybi sutarimu.
342 straipsnis
Kalb vartojim Sjungos institucijose reglamentuojanias taisykles, nepaeisdama Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto nuostat, priimdama reglamentus vieningai nustato Taryba.
C 326/194
LT
2012 10 26
343 straipsnis
Valstybi nari teritorijose Sjunga 1965 m. balandio 8 d. Protokole dl Europos Sjungos privi legij ir imunitet nustatytomis slygomis naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra btini jos udaviniams atlikti. Tas pats taikoma Europos centriniam bankui ir Europos investicij bankui.
344 straipsnis
Valstybs nars sipareigoja gin dl Sutari aikinimo ar taikymo nesprsti kitais bdais nei nustatyta Sutartyse.
345 straipsnis
Sutartys jokiu bdu nepaeidia valstybi nari norm, reglamentuojani nuosavybs sistem.
346 straipsnis
1.
Sutari nuostatos nekliudo taikyti ias taisykles:
a) jokia valstyb nar neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidim ji laiko prietaraujaniu gyvy biniams savo saugumo interesams;
b) kiekviena valstyb nar gali imtis priemoni, kurias mano esant btinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginkl, amunicijos ir karins paskirties mediag gamyba ar prekyba; ios priemons neturi kenkti gamini, kurie nra specialiai skirti karo tikslams, konkurencijos vidaus rinkoje slygoms.
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali vieningai pakeisti 1958 m. balandio 15 d. jos paios sudaryt gamini, kuriems taikomos io straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, sra.
347 straipsnis
Valstybs nars konsultuojasi viena su kita siekdamos prireikus veikti drauge, kad vidaus rinkos veikimui nedaryt poveikio priemons, kuri valstybei narei gali tekti imtis vykus rimtiems viej tvark trikdantiems vidaus neramumams, kilus karui ar atsiradus didelei, karo grsm kelianiai tarptautinei tampai, arba siekiant vykdyti sipareigojimus, kuriuos ji prisim taikai ir tarptautiniam saugumui palaikyti.
2012 10 26
LT
C 326/195
348 straipsnis
Jei 346 ir 347 straipsniuose mintais atvejais taikomos priemons vidaus rinkoje trikdo konkuren cijos slygas, Komisija, veikdama kartu su suinteresuota valstybe, itiria, kaip tas priemones bt galima suderinti su Sutartyse nustatytomis taisyklmis.
Nukrypdama nuo 258 ir 259 straipsniuose numatytos tvarkos, Komisija ar bet kuri valstyb nar gali tiesiogiai kreiptis Teisingumo Teism, jei mano, kad kita valstyb nar piktnaudiauja 346 ir 347 straipsniuose numatytomis galiomis. Teisingumo Teismas savo ivad pateikia udarame posdyje.
349 straipsnis
(EB sutarties ex 299 straipsnio 2 dalies antroji, treioji ir ketvirtoji pastraipos)
Atsivelgdama Gvadelupos, Pranczijos Gvianos, Martinikos, Reuniono, Sen Bartelemi, Sen Marteno, Azor, Maderos ir Kanar sal socialins ir ekonomins struktros padt, kuri sunkina j atokumas, izoliuotumas, maumas, sunkios topografins ir klimato slygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produkt, o i veiksni pastovumas ir derinys labai riboja i region pltr, Taryba, remda masi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato konkreias priemones, kuriomis siekiama btent iems regionams nustatyti Sutari, taip pat bendr politikos krypi taikymo slygas. Jei atitinkamas konkreias priemones priima Taryba pagal speciali teiskros procedr, ji taip pat sprendia remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.
Pirmojoje pastraipoje nurodytos priemons pirmiausia skirtos muit ir prekybos politikai, fiskalinei politikai, laisvosios zonos, ems kio ir uvininkysts politikai, aliav ir btino vartojimo preki tiekimo slygoms, valstybs pagalbos bei paramos i struktrini fond ir pagal horizontalisias Sjungos programas gavimo slygoms.
Atsivelgdama atokiausi region ypatumus ir ribotas galimybes, pirmojoje pastraipoje mintas priemones Taryba nustato nesumenkindama Sjungos teisins tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendros politikos krypi vientisumo bei darnos.
350 straipsnis
Sutari nuostatos nekliudo egzistuoti regioninms sjungoms tarp Belgijos ir Liuksemburgo ar tarp Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderland arba j kurti, jei i regionini sjung tiksl negalima pasiekti taikant Sutartis.
C 326/196
LT
2012 10 26
351 straipsnis
Sutari nuostatos neturi paveikti teisi ir pareig, kylani i susitarim, sudaryt iki 1958 m. sausio 1 d. arba stojanioms valstybms iki stojimo dienos, tarp vienos ar keleto valstybi nari ir vienos ar keleto treij ali.
Jei tokie susitarimai yra nesuderinami su Sutartimis, atitinkama valstyb nar ar atitinkamos valstybs nars stengiasi paalinti egzistuojant nesuderinamum. Prireikus valstybs nars viena kitai padeda siekti io tikslo ir atitinkamais atvejais nustato bendr poir.
gyvendindamos pirmojoje pastraipoje minimus susitarimus, valstybs nars atsivelgia tai, kad nuolaidos, kurias kiekviena valstyb nar daro remdamasi Sutartimis, yra neatskiriama Sjungos krimo dalis ir dl to jie yra neatsiejamai susij su bendr institucij krimu, gali joms suteikimu ir tuo, kad visos valstybs nars daro tas paias nuolaidas.
352 straipsnis
1. Jei paaikt, kad Sjungai reikia imtis veiksm vienam i Sutartyse nurodyt tiksl pasiekti Sutartyse apibrtose srityse, o jos nesuteikia tam btin galiojim, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir gavusi Europos Parlamento pritarim, vieningai priima reikiamas nuostatas. Jei atitin kamas nuostatas priima Taryba pagal speciali teiskros procedr, ji taip pat sprendia vieningai, remdamasi Komisijos pasilymu ir gavusi Europos Parlamento pritarim.
2. Naudodamasi Europos Sjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto subsidiarumo principo kontrols tvarka, Komisija atkreipia nacionalini parlament dmes pasilymus, grindiamus iuo straipsniu.
3. iuo straipsniu grindiamos priemons negali apimti valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinimo tais atvejais, kai tokio suderinimo nenumato Sutartys.
4. is straipsnis negali bti pagrindu siekiant su bendra usienio ir saugumo politika susijusi tiksl ir priimant kiekvien akt pagal straipsn laikomasi apribojim, nustatyt Europos Sjungos sutarties 40 straipsnio antrojoje pastraipoje.
2012 10 26
LT
C 326/197
353 straipsnis Europos Sjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalis netaikoma iems straipsniams: 311 straipsnio treiajai ir ketvirtajai pastraipoms, 312 straipsnio 2 dalies pirmajai pastraipai, 352 straipsniui ir 354 straipsniui. 354 straipsnis
Taikant Europos Sjungos sutarties 7 straipsn dl i narysts Sjungoje kylani tam tikr teisi sustabdymo, atitinkamai valstybei narei atstovaujantis Europos Vadov Tarybos ar Tarybos narys nedalyvauja balsavime ir skaiiuojant 1 ir 2 dalyse nurodyt vien tredal ar keturis penktadalius valstybi nari atitinkama valstyb neskaiiuojama. Dalyvaujani ar atstovaujani nari susilai kymas balsuojant netrukdo priimti minto straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus. Priimant Europos Sjungos sutarties 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus sprendimus kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal ios Sutarties 238 straipsnio 3 dalies b punkt. Tais atvejais, kai, pagal Europos Sjungos sutarties 7 straipsnio 3 dal primus sprendim sustabdyti balsavimo teises, Taryba, remdamasi viena i Sutari nuostat, sprendia kvalifikuota bals dauguma, ta kvalifikuota dauguma apibriama pagal ios Sutarties 238 straipsnio 3 dalies b punkt, arba tais atvejais, kai Taryba sprendia remdamasi Komisijos arba Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu, pagal ios Sutarties 238 straipsnio 3 dalies a punkt. Taikant Europos Sjungos sutarties 7 straipsn, Europos Parlamentas sprendia dviej tredali atiduot ir j sudarani nari daugumai atstovaujani bals dauguma. 355 straipsnis
(EB sutarties ex 299 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa ir 36 dalys)
Be Europos Sjungos sutarties 52 straipsnio nuostat dl Sutari teritorins taikymo srities, taikomos ios nuostatos: 1. Sutari nuostatos taikomos Gvadelupai, Pranczijos Gvianai, Martinikai, Reunionui, Sen Barte lemi, Sen Martenui, Azor, Maderos ir Kanar saloms pagal 349 straipsn. 2. Ujrio alims ir teritorijoms, ivardytoms II priede, taikomi specials susitarimai dl asociaci jos, idstyti ketvirtojoje dalyje. Sutartys netaikomos toms ujrio alims ir teritorijoms, specialiais ryiais susijusioms su Jungtine Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyste, kurios netrauktos pirmiau mint sra.
C 326/198
LT
2012 10 26
3. Sutari nuostatos taikomos Europos teritorijoms, u kuri iors santykius atsako kuri nors valstyb nar.
4. Sutari nuostatos Aland saloms taikomos pagal 2 protokolo, pridedamo prie Akto dl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir vedijos Karalysts stojimo slyg, nuostatas.
5.
Nukrypstant nuo Europos Sjungos sutarties 52 straipsnio ir io straipsnio 14 dali:
a) Sutartys netaikomos Farer saloms;
b) Sutartys netaikomos Jungtins Karalysts Akrotirio ir Dekelijos Suverenioms bazi teritorijoms Kipre, iskyrus tiek, kiek btina, siekiant utikrinti priemoni, idstyt Protokole dl Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts suvereni bazi teritorij Kipre, pridtame prie Akto dl ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovnijos Respublika ir Slovakijos Respublikos stojimo Europos Sjung slyg, gyvendinim ir vadovau jantis to Protokolo slygomis;
c) Sutartys taikomos Norman saloms ir Meno salai tik tiek, kiek reikia gyvendinti susitarimams dl i sal, nurodytiems Sutartyje dl nauj valstybi nari stojimo Europos ekonomin bendrij ir Europos atomins energijos bendrij, pasiraytoje 1972 m. sausio 22 d.
6. Atitinkamos valstybs nars iniciatyva Europos Vadov Taryba gali priimti sprendim, i dalies keiiant 1 ir 2 dalyse nurodytos Danijos, Pranczijos ar Nyderland alies ar teritorijos status Sjungos atvilgiu. Europos Vadov Taryba sprendim priima vieningai, pasikonsultavusi su Komisija.
356 straipsnis
i Sutartis sudaroma neribotam laikui.
357 straipsnis
Auktosios Susitarianios alys i Sutart ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.
2012 10 26
LT
C 326/199
i Sutartis sigalioja pirm kito mnesio dien po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja pasku tin valstyb signatar. Taiau jei dokumentai deponuojami likus maiau kaip penkiolikai dien iki kito mnesio pradios, Sutartis sigalioja pirm antrojo po deponavimo mnesio dien. 358 straipsnis Europos Sjungos sutarties 55 straipsnio nuostatos taikomos iai Sutariai.
TAI PALIUDYDAMI
i Sutart pasira toliau nurodyti galiotieji atstovai.
Priimta tkstantis devyni imtai penkiasdeimt septint met kovo dvideimt penkt dien Romoje.
(galiotj atstov sraas nepateikiamas)
2012 10 26
LT
C 326/201
PROTOKOLAI
2012 10 26
LT
C 326/203
PROTOKOLAS (Nr. 1)
DL NACIONALINI PARLAMENT VAIDMENS EUROPOS SJUNGOJE
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS,
kad nacionalini parlament vykdomas nuodugnus savo vyriausybi veiklos, susijusios su Europos Sjungos veikla, tikrinimas yra kiekvienos valstybs nars konkreios konstitucins struktros bei praktikos dalykas, skatinti nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti Europos Sjungos veikloje ir plsti j galimybes reikti savo nuomon dl Europos Sjungos teiskros procedra priimam akt projekt ir dl kit juos ypa dominani dalyk,
NORDAMOS
PRISIMINDAMOS,
dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties, Sutarties dl Europos Sjungos veikimo ir Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties:
SUSITAR
I ANTRATIN DALIS
INFORMACIJA NACIONALINIAMS PARLAMENTAMS
1 straipsnis Savo konsultacinio pobdio dokumentus (alij knyg, baltj knyg ir komunikatus), kai jie paskelbiami, Komisija tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams. Metines teiskros programas ir visus kitus teiskros planavimo ar politikos strateginius dokumentus ji taip pat perduoda nacionaliniams parlamentams tuo paiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai. 2 straipsnis Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami teiskros procedra priimam akt projektai perduodami nacionaliniams parlamentams. iame protokole teiskros procedra priimamo akto projektas tai Komisijos pasilymai, valstybi nari grups iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo praymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicij banko praymai dl teiskros procedra priimamo akto primimo. Komisija savo pasilytus teiskros procedra priimam akt projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams tuo paiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Parlamentas savo pasilytus teiskros procedra priimam akt projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams.
C 326/204
LT
2012 10 26
Valstybi nari grups, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicij banko pasilytus teiskros procedra priimam akt projektus Taryba perduoda nacionaliniams parlamentams. 3 straipsnis Protokole dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo nustatyta tvarka nacionaliniai parlamentai gali pateikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrst nuomon dl teiskros procedra priimamo akto projekto atitikimo subsidiarumo principui. Jei teiskros procedra priimamo akto projekt silo valstybi nari grup, Tarybos pirmininkas pagrst nuomon (nuomones) perduoda t valstybi nari vyriausybms. Jei teiskros procedra priimamo akto projekt silo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicij bankas, Tarybos pirmininkas pagrst nuomon (nuomones) perduoda atitinkamai institucijai ar organui. 4 straipsnis Nuo momento, kai visomis oficialiomis Sjungos kalbomis nacionaliniams parlamentams pateikiamas teiskros procedra priimamo akto projektas, iki jo traukimo preliminari Tarybos posdi darbotvark jam priimti arba pozicijai priimti pagal teiskros procedr, turi praeiti atuonios savaits. Iimtys manomos skubos atvejais, kuri motyvai nurodomi Tarybos akte arba pozicijoje. Per tas atuonias savaites susitarimas dl teiskros procedra priimamo akto projekto gali bti priimamas tik deramai pagrstais skubos atvejais. Iskyrus deramai pagrstus skubos atvejus, nuo teiskros procedra priimamo akto projekto traukimo preliminari Tarybos posdi darbotvark iki pozicijos primimo turi praeiti deimt dien. 5 straipsnis Tarybos posdi darbotvarks ir rezultatai, skaitant posdi, kuriuose Taryba svarsto teiskros procedra priimam akt projektus, protokolus, tiesiogiai perduodami nacionaliniams parlamentams tuo paiu metu kaip ir valstybi nari vyriausybms. 6 straipsnis Kai Europos Vadov Taryba ketina pasiremti Europos Sjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalies pirmja ar antrja pastraipa, nacionaliniams parlamentams turi bti praneama apie Europos Vadov Tarybos iniciatyv ne vliau kaip prie eis mnesius iki bet kokio sprendimo primimo. 7 straipsnis Audito Rmai savo metin ataskait perduoda susipainti nacionaliniams parlamentams tuo paiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.
2012 10 26
LT
C 326/205
8 straipsnis Kai nacionalin parlamentin sistem sudaro ne vieneri rmai, 17 straipsniai taikomi kiekvieniems rmams.
II ANTRATIN DALIS
TARPPARLAMENTINIS BENDRADARBIAVIMAS
9 straipsnis Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip Sjungoje veiksmingai ir reguliariai organizuoti bei skatinti tarpparlamentin bendradarbiavim.
10 straipsnis Sjungos reikal parlamentini komitet konferencija gali pateikti bet kok, jos nuomone, tinkam pasilym Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. i konferencija taip pat skatina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlament, skaitant j specialiuosius komitetus, keistis informacija ir geriausia praktika. Ji taip pat gali organizuoti tarpparlamentines konferencijas konkreiais klausimais, ypa skirtas bendrai usienio ir saugumo politikai, skaitant bendr saugumo ir gynybos politik, svarstyti. Konferencijos pasilymai nevaro nacionalini parlament ir i anksto nenulemia j pozicij.
C 326/206
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 2)
DL SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIP TAIKYMO
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS, NORDAMOS
utikrinti, kad sprendimai bt priimami kiek manoma ariau Sjungos piliei,
NUSPRENDUSIOS nustatyti Europos Sjungos sutarties 3b straipsnyje numatyt subsidiarumo ir propor cingumo princip taikymo slygas bei sukurti i princip taikymo stebsenos sistem,
dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo:
SUSITAR
1 straipsnis Kiekviena institucija utikrina, kad nuolat bt laikomasi Europos Sjungos sutarties 3b straipsnyje nustatyt subsidiarumo ir proporcingumo princip. 2 straipsnis Prie silydama teiskros procedra priimam akt, Komisija plaiai konsultuojasi. Konsultuojantis prireikus atsivelgiama regioninius ir vietinius numatom veiksm mastus. Ypatingos skubos atve jais Komisija toki konsultacij nerengia. Savo pasilyme ji nurodo tokio sprendimo motyvus. 3 straipsnis iame protokole teiskros procedra priimamo akto projektas tai Komisijos pasilymai, valstybi nari grups iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo praymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicij banko praymai dl teiskros procedra priimamo akto primimo. 4 straipsnis Komisija savo teiskros procedra priimam akt projektus ir i dalies pakeistus projektus perduoda valstybi nari nacionaliniams parlamentams tuo paiu metu kaip ir Sjungos teiss akt leidjui. Europos Parlamentas savo teiskros procedra priimam akt projektus ir i dalies pakeistus projektus perduoda nacionaliniams parlamentams. Valstybi nari grups, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicij banko pasilytus teiskros procedra priimam akt projektus ir i dalies pakeistus projektus Taryba perduoda valstybi nari nacionaliniams parlamentams.
2012 10 26
LT
C 326/207
Priimtas Europos Parlamento teiskros rezoliucijas ir Tarybos pozicijas pastarieji nedelsiant perduoda nacionaliniams parlamentams. 5 straipsnis Teiskros procedra priimam akt projektai yra pagrindiami atsivelgiant subsidiarumo ir proporcingumo principus. Bet kuriame teiskros procedra priimamo akto projekte turt bti isamus paaikinimas, leidiantis vertinti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo princip. iame paaikinime turt bti pateikta informacija, sudaranti galimyb vertinti jo finansinio poveik, o jei teikiama direktyva jos poveikio reglamentavimui, kuris turi bti gyvendintas valstybje narje, prireikus, skaitant region teiss aktus, vertinim. Prieastys, dl kuri buvo padaryta ivada, kad Sjungos tikslas gali bti geriau pasiektas Sjungos lygiu, grindiamos kokybiniais ir, kai tik manoma, kiekybiniais rodikliais. Teiskros procedra priimam akt projektuose atsivelgiama btinyb padaryti finansin arba administracin nat, tenkani Sjungai, nacionalinms vyriausy bms, region valdios arba vietos savivaldos institucijoms, kio subjektams ir pilieiams, minimali ir proporcing tikslui, kur reikia pasiekti. 6 straipsnis Bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie nacionalinio parlamento rmai per atuonias savaites nuo teiskros procedra priimamo akto projekto Sjungos oficialiomis kalbomis pateikimo gali pareikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrst nuomon, nurodydami prieastis, dl kuri, j manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo. Kai reikia konsul tuotis su teiskros gali turiniais region parlamentais, konsultuojasi kiekvienas nacionalinis parlamentas arba nacionalinio parlamento rmai. Jei teiskros procedra priimamo akto projekt silo valstybi nari grup, Tarybos pirmininkas nuomon perduoda t valstybi nari vyriausybms. Jei teiskros procedra priimamo akto projekt silo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicij bankas, Tarybos pirmininkas pagrst nuomon perduoda atitinkamai institu cijai ar organui. 7 straipsnis 1. Jei teiskros procedra priimamo akto projekt silo Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bei tam tikrais atvejais valstybi nari grup, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicij bankas, jie atsivelgia pagrstas nacionalini parlament arba nacionalini parlament rm nuomones. Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus, kuriuos pasiskirsto, remdamasis nacionaline parlamentine sistema. Kai parlamentin sistem sudaro dveji rmai, kiekvieni rmai turi po vien bals.
C 326/208
LT
2012 10 26
2. Kai u pagrstas nuomones, kad teiskros procedra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne maiau kaip vienas tredalis vis nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrj pastraip skirt bals, projektas turi bti persvarstomas. Tuo atveju, kai teiskros procedra priimamo akto projektas, susijs su laisvs, saugumo ir teisingumo erdve, pateikiamas remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 76 straipsniu, maiausias atiduot bals skaiius turi sudaryti vien ketvirtadal. Persvarsiusi projekt, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybi nari grup, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicij bankas, jei jie silo teiskros procedra priimamo akto projekt, gali nusprsti jo nekeisti, i dalies pakeisti arba j atsiimti. Turi bti nurodyti tokio sprendimo motyvai. 3. Be to, pagal prast teiskros procedr, kai u pagrstas nuomones, kad pasilymas dl teiskros procedra priimamo akto neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne maiau kaip paprasta nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrj pastraip skirt bals dauguma, pasi lymas turi bti persvarstomas. Persvarsiusi pasilym, Komisija gali nusprsti jo nekeisti, i dalies pakeisti arba j atsiimti. Pasirinkdama nekeisti pasilymo, Komisija pagrstoje nuomonje turs pagrsti, kodl, jos nuomone, pasilymas atitinka subsidiarumo princip. i pagrsta nuomon ir pagrstos nacionalini parlament nuomons turs bti pateiktos ES teiss akt leidjui, kad jas bt atsivelgta vykdant procedr: a) prie ubaigiant pirmj svarstym teiss akt leidjas (Europos Parlamentas ir Taryba) inagrinja, ar pasilymas dl teiskros procedra priimamo akto atitinka subsidiarumo princip, ypa atsi velgdami prieastis, kurias nurod ir kurioms pritaria dauguma nacionalini parlament, bei pagrst Komisijos nuomon; b) jeigu 55 % Tarybos nari dauguma arba Europos Parlamente atiduot bals dauguma teiss akt leidjas mano, kad pasilymas neatitinka subsidiarumo principo, pasilymas dl teiskros proce dra priimamo akto nesvarstomas. 8 straipsnis Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti iekinius dl subsidiarumo princip paeidianio teiskros procedra priimto akto, pateiktus valstybs nars Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 263 straipsnyje nustatyta tvarka, arba kuriuos ji perdav laikydamasi savo teisins tvarkos savo nacionalinio parlamento arba jo rm vardu. Pagal mintame straipsnyje nustatytas taisykles Region komitetas taip pat gali pateikti tokius ieki nius dl teiskros procedra priimt akt, kuriuos priimant remiantis Sutartimi dl Europos Sjungos veikimo su juo turi bti konsultuojamasi.
2012 10 26
LT
C 326/209
9 straipsnis Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Vadov Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir nacio naliniams parlamentams ataskait dl Europos Sjungos sutarties 3b straipsnio taikymo. i metin ataskaita taip pat perduodama Ekonomikos ir socialini reikal komitetui bei Region komitetui.
C 326/210
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 3)
DL EUROPOS SJUNGOS TEISINGUMO TEISMO STATUTO
idstyti Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 281 straipsnyje numatyt Europos Sjungos Teisingumo Teismo statut,
SIEKDAMOS
SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties, Sutarties dl Europos Sjungos veikimo ir Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties:
1 straipsnis Europos Sjungos Teisingumo Teismas sudaromas ir veikia pagal Sutari, Europos atomins ener gijos bendrijos steigimo sutarties (EAEB sutarties) ir io Statuto nuostatas.
I ANTRATIN DALIS
TEISJAI IR GENERALINIAI ADVOKATAI
2 straipsnis Kiekvienas teisjas, prie praddamas eiti savo pareigas, vieame Teisingumo Teismo posdyje prisi ekia savo pareigas atlikti nealikai ir siningai ir saugoti Teismo pasitarim slaptum.
3 straipsnis Teisjams suteikiamas imunitetas nuo jurisdikcijos. Baig eiti savo pareigas, jie ir toliau naudojasi imunitetu savo veiksm, atlikt einant teisjo pareigas, skaitant pasisakymus odiu ir ratu, atvil giu.
Teisingumo Teismas, posdiaudamas visos sudties, gali ataukti tok imunitet. Jeigu sprendimas susijs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendia pasikonsultavs su atitinkamu teismu.
Jei, Teismui ataukus imunitet, vienam i jo teisj ikeliama baudiamoji byla, bet kurioje i vals tybi nari jis gali bti teisiamas tik tokio teismo, kurio jurisdikcijai priklauso teisti aukiausi valstybs teism teisjus.
2012 10 26
LT
C 326/211
Protokolo dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet 1114 ir 17 straipsniai Europos Sjungos Teisingumo Teismo teisjams, generaliniams advokatams, teismo kancleriui ir pranej pavaduoto jams taikomi nepaeidiant pirmesnse pastraipose nustatyt nuostat dl teisj imuniteto nuo jurisdikcijos. 4 straipsnis Teisjai negali eiti joki politini ar administracini pareig. Jie negali turti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, iskyrus ypatingus atvejus, kai Taryba, sprsdama paprasta bals dauguma, padaro iimt tuo klausimu. Praddami eiti savo pareigas, jie ikilmingai pasiada per savo kadencij ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius sipareigojimus, ypa savo pareig siningai ir apdairiai elgtis nustoj eiti ias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamsias pareigas ar gauti tam tikr naud. Bet kokios su iomis nuostatomis susijusios abejons sprendiamos Teisingumo Teismo sprendimu. Jeigu sprendimas susijs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendia pasi konsultavs su atitinkamu teismu. 5 straipsnis Iskyrus prasto pakeitimo ar mirties atvej, teisjas savo pareigas nustoja eiti, kai atsistatydina. Atsistatydindamas teisjas savo atsistatydinimo pareikim adresuoja Teisingumo Teismo pirmininkui, kuris j persiunia Tarybos pirmininkui. Tokiu bdu praneus apie atsistatydinim, teisjo vieta tampa laisva. Iskyrus tuos atvejus, kai taikomos 6 straipsnio nuostatos, teisjas lieka eiti savo pareigas tol, kol jas perima j keiiantis teisjas. 6 straipsnis Teisjas gali bti atleistas i pareig arba netekti teiss pensij ar kitas vietoj jos mokamas imokas tiktai tuo atveju, jei Teisingumo Teismo teisj ir generalini advokat vieninga nuomone jis nebe atitinka keliam reikalavim ar nevykdo su iomis pareigomis susijusi sipareigojim. Pats teisjas tokiuose svarstymuose nedalyvauja. Jeigu atitinkamas asmuo yra Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo narys, Teismas sprendia pasikonsultavs su atitinkamu teismu. Teismo kancleris perduoda Teismo sprendim Europos Parlamento pirmininkui bei Komisijos pirmi ninkui ir pranea apie j Tarybos pirmininkui. Primus sprendim atleisti teisj i pareig, teisjo vieta tampa laisva praneus apie sprendim Tarybos pirmininkui.
C 326/212
LT
2012 10 26
7 straipsnis Teisjas, turintis uimti Teismo nario, kurio kadencija dar nepasibaig, viet, skiriamas likusiam to nario kadencijos laikui. 8 straipsnis 27 straipsni nuostatos taikomos generaliniams advokatams.
II ANTRATIN DALIS
TEISINGUMO TEISMO ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI
9 straipsnis Kas treji metai yra keiiama dalis teisj, pakaitomis keiiami keturiolika ir trylika teisj. Kas treji metai yra keiiama dalis generalini advokat. Kiekvien kart pakaitomis keiiami keturi generaliniai advokatai. 10 straipsnis Teismo kancleris Teisingumo Teismui prisiekia savo pareigas atlikti nealikai ir siningai bei saugoti Teismo pasitarim slaptum. 11 straipsnis Tais atvejais, kai Teismo kancleris negali dalyvauti Teisingumo Teismo posdiuose, Teismas pasir pina, kad kancler pakeist kitas asmuo. 12 straipsnis Kad Teisingumo Teismas galt vykdyti savo funkcijas, jame dirbti paskiriami pareignai ir kiti tarnautojai. Jie yra atskaitingi Teismo kancleriui ir pavalds pirmininkui. 13 straipsnis Teisingumo Teismo praymu Europos Parlamentas ir Taryba sprsdami pagal prast teiskros procedr gali numatyti skirti pranejo pavaduotojus ir nustatyti j tarnybos taisykles. Pranejo pavaduotoj gali bti reikalaujama, laikantis procedros reglamente nustatyt slyg, dalyvauti Teismo pasirengime bylos nagrinjimui ir bendradarbiauti su teisju praneju. Pranejo pavaduotojai renkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie turi reikaling teisin kvalifikacij; juos skiria Taryba, sprsdama paprasta bals dauguma. Jie prie Teism prisiekia vykdyti savo pareigas nealikai ir siningai bei saugoti Teismo pasitarim slaptum.
2012 10 26
LT
C 326/213
14 straipsnis Reikalaujama, kad teisjai, generaliniai advokatai ir Teismo kancleris gyvent ten, kur yra Teisingumo Teismo bstin. 15 straipsnis Teisingumo Teismo posdiai vyksta nuolat. Teismo atostog trukm Teismas nustato atsivelgdamas veiklos reikmes. 16 straipsnis Teisingumo Teismas sudaro i trij ir penki teisj susidedanias kolegijas. Teisjai i savo tarpo isirenka kolegij pirmininkus. I penki teisj sudaryt kolegij pirmininkai renkami trejiems metams. Jie gali bti perrenkami dar vienai kadencijai. Didioji kolegija susideda i 13 teisj. Jai pirmininkauja Teismo pirmininkas. Didiosios kolegijos nariai taip pat yra i penki teisj sudaryt kolegij pirmininkai ir kiti pagal procedros reglament paskirti teisjai. Teismas posdiauja Didiosios kolegijos sudties, kai to reikalauja bylos alimi esanti valstyb nar ar Sjungos institucija. Teismas posdiauja visos sudties, kai jame yra ikeliamos bylos pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 228 straipsnio 2 dal, 245 straipsnio 2 dal, 247 straipsn ar 286 straipsnio 6 dal. Be to, tais atvejais, kai byla yra ypa svarbi, Teismas, iklauss generalin advokat, gali nusprsti perduoti byl visos sudties Teismui. 17 straipsnis Teisingumo Teismo sprendimai galioja tik tada, kai byl svarstant dalyvauja nelyginis jo nari skaiius. Kolegij, susidedani i trij ar penki teisj, sprendimai galioja tik tada, kai juos priima trys teisjai. Didiosios kolegijos sprendimai galioja tik tada, kai posdyje dalyvauja devyni teisjai. Visos sudties Teismo sprendimai galioja, jei posdyje dalyvauja 15 teisj. Jei vienas i kolegijos teisj posdyje dalyvauti negali, laikantis procedros reglamente nustatyt slyg, jame dalyvauti gali bti paprayta kitos kolegijos teisjo.
C 326/214
LT
2012 10 26
18 straipsnis N vienam i teisj ar generalini advokat neleidiama dalyvauti nagrinjant bylas, kuriose jie anksiau yra dalyvav kaip atstovai ar patarjai, ar gyn vienos i ali interesus arba kurias jie buvo pakviesti pasisakyti kaip teismo ar tyrimo komisijos nariai ar kitas pareigas einantys asmenys. Jei dl koki nors ypating prieasi teisjas ar generalinis advokatas mano, kad jam nedert dalyvauti sprendiant ar nagrinjant tam tikr byl, jis apie tai pranea pirmininkui. Jei dl koki nors ypating prieasi pirmininkas mano, kad teisjas ar generalinis advokatas neturt dalyvauti nagrinjant tam tikr byl ar teikti ivad joje, jis apie tai pranea tokiam teisjui ar generaliniam advokatui. Bet kokios klitys, ikylanios taikant io straipsnio nuostatas, alinamos Teisingumo Teismo spren dimu. N viena i bylos ali negali prayti, kad bt pakeista Teismo ar vienos i jo kolegij sudtis dl kurio nors teisjo pilietybs ar dl to, kad Teisme ar kolegijose nra tos bylos alies pilietybs teisjo. III ANTRATIN DALIS
TEISINGUMO TEISMO PROCESO TVARKA
19 straipsnis Valstybms narms ir Sjungos institucijoms Teisingumo Teisme atstovauja kiekvienai bylai skiriamas atstovas; atstovui gali padti patarjas arba advokatas. Lygiai taip pat yra atstovaujama valstybms, kurios nra nars, taiau yra Europos ekonomins erdvs susitarimo alys, ir tame susitarime nurodytai ELPA prieiros institucijai. Kitoms byl alims turi atstovauti advokatas. Bylos aliai Teisme gali atstovauti tik advokatas, turintis leidim verstis advokato praktika valstybs nars ar kitos valstybs, kuri yra Europos ekonomins erdvs susitarimo alis, teisme. Tokie atstovai, patarjai ir advokatai, dalyvaujantys bylas nagrinjant Teisme, naudojasi btinomis teismis ir imunitetais, galinaniais juos nepriklausomai vykdyti savo pareigas, laikantis procedros reglamente nustatyt slyg. Bylas nagrinjant dalyvaujani patarj ir advokat atvilgiu, Teismas, laikydamasis procedros reglamente nustatyt slyg, naudojasi teismams paprastai suteikiamais galiojimais. Universiteto dstytojai, kurie yra vienos i valstybi nari pilieiai ir kuriems j teiss aktai suteikia atstovavimo teis teisme, Teisme naudojasi tokiomis pat teismis, kurias is straipsnis suteikia advo katams.
2012 10 26
LT
C 326/215
20 straipsnis Teisingumo Teismo proces sudaro dvi dalys: raytin ir odin. Raytin proceso dal sudaro proces pradedantys ir kiti pareikimai, gynybos argumentai bei pasta bos, perduodami bylos alims ir Sjungos institucijoms, kuri sprendimai yra ginijami, taip pat atsakymai juos, jei toki esama, bei visi patvirtinamieji ratai ir dokumentai arba j patvirtinti nuoraai. Visus iuos praneimus procedros reglamente nustatyta tvarka ir laiku perduoda Teismo kancleris. odin proces sudaro susipainimas su teisjo pranejo pateiktu praneimu, atstov, patarj ir advokat iklausymas, generalinio advokato ivada, taip pat liudytoj ir ekspert, jei toki esama, iklausymas. Tais atvejais, kai Teismas mano, kad byla neikelia naujo teiss klausimo, jis gali, iklauss generalin advokat, nusprsti, jog byla turi bti sprendiama be generalinio advokato pateiktos ivados. 21 straipsnis Bylos Teisme keliamos pareikiant iekin, pateikiam Teismo kancleriui. Iekinyje nurodoma parei kjo vardas, pavard ar pavadinimas ir nuolatinis adresas, bei iekin pasiraiusiojo apibdinimas, taip pat atsakovo ar atsakov vardas, pavard ar pavadinimas, gino dalykas, reikalavimai bei pagrind, kuriais remiamasi iekinyje, santrauka. Jei reikia, prie iekinio pridedamas aktas, kur praoma paskelbti negaliojaniu, o Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 265 straipsnyje nurodytomis aplinkybmis dokumentai, patvirtinantys dat, kada, laikantis to straipsnio, atitinkamos institucijos buvo paprayta priimti sprendim. Jei prie iekinio dokumentai nra pridti, Teismo kancleris paprao suinteresuotos alies pateikti juos per proting termin, taiau tokiu atveju aliai tuos dokumentus pateikus nustatytam terminui jau pasi baigus, jos teiss ikelti byl nenustoja galiojusios. 22 straipsnis Byla, kuriai taikomas EAEB sutarties 18 straipsnis, Teisingumo Teismui pateikiama adresuojant apeliacin skund Teismo kancleriui. Apeliaciniame skunde nurodoma pareikjo vardas, pavard ar pavadinimas, nuolatinis adresas ir skund pasiraiusiojo apibdinimas, taip pat apskundiamas spren dimas, ali, prie kurias paduodamas apeliacinis skundas, vardai, pavards ar pavadinimai, gino dalykas, reikalavimai bei pagrind, kuriais remiamasi apeliaciniame skunde, santrauka. Prie apeliacinio skundo pridedama patvirtinta ginijamo Arbitrao komiteto sprendimo kopija. Teismui atmetus apeliacin skund, Arbitrao komiteto sprendimas tampa galutinis. Teismui panaikinus Arbitrao komiteto sprendim, vienos i bylos ali iniciatyva byla prireikus gali bti atnaujinta Arbitrao komitete. Jis teiss klausimais laikosi Teismo priimt sprendim.
C 326/216
LT
2012 10 26
23 straipsnis Bylose, kurioms taikomas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 267 straipsnis, valstybs nars teismas Teisingumo Teismui pranea apie sprendim, kuriuo bylos nagrinjimas sustabdomas, o byla perduodama Teisingumo Teismui. Po to Teismo kancleris apie tok sprendim pranea bylos alims, valstybms narms ir Komisijai bei Sjungos institucijai, staigai ar organui, primusiam teiss akt, kurio galiojimas ar aikinimas yra ginijami.
Bylos alys, valstybs nars, Komisija ir tam tikrais atvejais Sjungos institucija, staiga ar organas, prims teiss akt, kurio galiojimas ar aikinimas yra ginijami, turi teis per du mnesius nuo tokio praneimo pateikimo pateikti Teismui pareikimus ar raytines pastabas.
Be to, bylose, kurioms taikomas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 267 straipsnis, Teismo kancleris apie nacionalinio teismo sprendim taip pat pranea valstybms, kurios nra nars, taiau yra Europos ekonomins erdvs susitarimo alys, ir tame susitarime nurodytai ELPA prieiros institucijai, kurios gali per du mnesius nuo tokio praneimo, kai byla yra susijusi su viena i to susitarimo taikymo srii, pateikti Teismui pareikimus ar raytines pastabas.
Kai Tarybos ir vienos ar keli valstybi, kurios nra nars, sudarytame susitarime dl konkretaus reguliavimo dalyko numatyta, kad toms valstybms turi bti suteikta teis pateikti pareikimus arba raytines pastabas, kai valstybs nars teismas perduoda klausim, kuris patenka susitarimo taikymo srit, Teisingumo Teismui priimti prejudicin sprendim, apie nacionalinio teismo sprendim tuo klausimu taip pat praneama atitinkamoms valstybms, kurios nra nars. Tos valstybs gali pateikti Teismui pareikimus arba raytines pastabas per du mnesius nuo tokio praneimo dienos.
23a straipsnis (*) Procedros reglamente gali bti numatyta pagreitinta procedra, o praym priimti prejudicinius sprendimus, susijusius su laisvs, saugumo ir teisingumo erdve, atvejais sprendimo primimo skubos tvarka procedra.
iose procedrose gali bti numatytas trumpesnis nei 23 straipsnyje numatytas pareikim arba raytini pastab pateikimo terminas ir, nukrypstant nuo 20 straipsnio ketvirtosios pastraipos, generalinio advokato ivados nepateikimas.
Be to, sprendimo primimo skubos tvarka procedroje gali bti numatyta, kad ribojama, kurioms alims ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims, nurodytiems 23 straipsnyje, leidiama pateikti parei kimus arba raytines pastabas, o ypatingos skubos atvejais kad praleidiama raytin proceso dalis.
(*) Straipsnis terptas Sprendimu 2008/79/EB, Euratomas (OL L 24, 2008 12 29, p. 42).
2012 10 26
LT
C 326/217
24 straipsnis Teisingumo Teismas gali reikalauti, kad bylos alys pateikt visus Teismo pageidaujamus dokumentus ir informacij. Atsisakymas tai daryti yra oficialiai uregistruojamas. Teismas taip pat gali reikalauti, kad valstybs nars ir institucijos, staigos ar organai, kurios nra bylos alys, pateikt vis informacij, Teismo manymu, btin nagrinjant t byl. 25 straipsnis Teisingumo Teismas gali bet kuriuo metu patikti bet kuriam asmeniui, organui, valdios institucijai, komitetui ar kitai jo pasirinktai organizacijai pateikti eksperto ivadas. 26 straipsnis Liudytojai gali bti apklausiami laikantis procedros reglamente nustatyt slyg. 27 straipsnis Neatvykusi liudytoj atvilgiu Teisingumo Teismas naudojasi galiomis, paprastai suteikiamomis teismams, ir tokiems liudytojams gali skirti pinigines baudas laikantis procedros reglamente nusta tyt slyg. 28 straipsnis Liudytojai ir ekspertai parodymus gali duoti dav priesaik, kurios form ir pobd nustato proce dros reglamentas arba liudytojo ar eksperto alies teiss aktai. 29 straipsnis Teisingumo Teismas gali priimti nutart, kad liudytojai ar ekspertai parodymus teisminei institucijai duot savo nuolatinje gyvenamojoje vietoje. Tokia nutartis siuniama vykdyti kompetentingai teismo institucijai laikantis procedros reglamente nurodyt slyg. Dokumentai, parengti vykdant teisins pagalbos praym, jam grinami tomis paiomis slygomis. Teismas padengia su tuo susijusias ilaidas, taiau tai neapriboja jo teiss prireikus paskirti tas ilaidas bylos alims. 30 straipsnis Valstyb nar bet kok liudytojo ar eksperto priesaikos paeidim vertina taip, lyg jis bt padarytas liudijant tos valstybs teisme, kurio jurisdikcijai priklauso civilini byl nagrinjimas. Teisingumo Teismo praymu atitinkama valstyb nar ikelia paeidjui byl savo kompetentingame teisme.
C 326/218
LT
2012 10 26
31 straipsnis Teismo posdiai yra viei, nebent Teisingumo Teismas dl svarbi prieasi savo iniciatyva ar bylos ali praymu priima kitok sprendim. 32 straipsnis Posdio metu Teisingumo Teismas gali apklausti ekspertus, liudytojus ir paias bylos alis, taiau pastarosios kreiptis Teism gali tik per savo atstovus. 33 straipsnis Visi posdiai protokoluojami, protokolus pasirao pirmininkas ir Teismo kancleris. 34 straipsnis Pirmininkas sudaro posdi tvarkarat. 35 straipsnis Teisingumo Teismo pasitarimai yra ir ilieka slapti. 36 straipsnis Sprendimuose nurodomos prieastys, kuriomis jie yra grindiami. Juose nurodomos pasitarimuose dalyvavusi teisj pavards. 37 straipsnis Sprendimus pasirao pirmininkas ir Teismo kancleris. Jie perskaitomi vieame Teismo posdyje. 38 straipsnis Teisingumo Teismas sprendia bylinjimosi ilaid klausim. 39 straipsnis Teisingumo Teismo pirmininkas, pasinaudodamas sumarine bylos nagrinjimo tvarka, kuri nustatoma procedros reglamentu ir kuri tiek, kiek btina, gali skirtis nuo kai kuri io Statuto taisykli, pateikt pareikim atvilgiu gali priimti nutarim sustabdyti akto taikym, kaip numatyta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 278 straipsnyje ir EAEB sutarties 157 straipsnyje, arba paskirti laiki nsias apsaugos priemones pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 279 straipsn, arba sustab dyti priverstin sprendimo vykdym laikantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 299 straipsnio ketvirtosios pastraipos ar EAEB sutarties 164 straipsnio treiosios pastraipos.
2012 10 26
LT
C 326/219
Tais atvejais, kai pirmininkas negali dalyvauti posdyje, laikantis procedros reglamente nustatyt slyg j pakeiia kitas teisjas.
Pirmininko arba j pakeitusio teisjo nutartis yra negalutin ir jokiu bdu nekliudo Teismo bylos nagrinjimui i esms.
40 straipsnis Valstybs nars ir Sjungos institucijos gali stoti Teisingumo Teisme nagrinjamas bylas.
Tokia pat teise gali pasinaudoti ir Sjungos staigos ir organai bei kiti asmenys, galintys rodyti suinteresuotum Teismui pateiktos bylos baigtimi. Fiziniai ar juridiniai asmenys negali stoti bylas tarp valstybi nari, Sjungos institucij arba valstybi nari ir Sjungos institucij.
Nepaeisdamos antrosios pastraipos, valstybs, kurios nra nars, taiau yra Europos ekonomins erdvs susitarimo alys, ir tame susitarime nurodyta ELPA prieiros institucija gali stoti Teisme nagrinjamas bylas, kai jos yra susijusios su viena i to susitarimo taikymo srii.
Prayme stoti byl nurodomi paaikinimai gali bti pateikiami tik vienos i ali reikalavimams paremti.
41 straipsnis Tais atvejais, kai atsakovas nepateikia raytini gynybos argument po to, kai nustatyta tvarka to buvo pareikalauta, Teismo sprendimas tos bylos alies nenaudai priimamas u aki. Protest dl tokio sprendimo galima paduoti per vien mnes nuo jo praneimo dienos. Protestas negali sustabdyti atsakovui jo nenaudai u aki priimto sprendimo vykdymo, iskyrus tuos atvejus, kai Teisingumo Teismas priima kitok sprendim.
42 straipsnis Valstybs nars, Sjungos institucijos, staigos ir organai bei visi kiti fiziniai ar juridiniai asmenys gali procedros reglamente nustatytais atvejais ir slygomis ikelti treiojo asmens byl, kad uginyt sprendim, priimt jiems nedalyvaujant, jei toks sprendimas paeidia j teises.
43 straipsnis Ikilus abejoni dl sprendimo esms ar apimties, Teisingumo Teismas bet kurios i bylos ali ar suinteresuotos Sjungos institucijos praymu pateikia reikiamus paaikinimus.
C 326/220
LT
2012 10 26
44 straipsnis Praymas perirti priimt sprendim gali bti pateiktas Teisingumo Teismui tik nustaius tokio pobdio fakt, kuris gali bti laikomas lemiamu veiksniu ir kuris priimant sprendim nebuvo inomas nei Teismui, nei bylos aliai, reikalaujaniai sprendim perirti. Bylos perirjimas pradedamas Teismo sprendimu, kuriuo aikiai nurodomas naujo fakto buvimas, pripastama, jog tas faktas yra tokio pobdio, kad byl bt galima nagrinti i naujo, bei paskel biama, jog tuo pagrindu praymas yra priimtinas. Prayti perirti byl nebegalima prajus 10 met nuo sprendimo primimo. 45 straipsnis Termin pratsimas dl nuotoli nustatomas procedros reglamentu. Vienai i ali praleidus nustatyt termin, jos teisi tai neapriboja, jei tik ji rodo, kad taip atsitiko dl aplinkybi, kuri nebuvo galima numatyti ar dl force majeure. 46 straipsnis Bylos prie Sjung su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos prajus penkeriems metams po tokio vykio, dl kurio norima byl ikelti. Iekinio senaties terminas nutraukiamas, jei pradedamas procesas Teisingumo Teisme arba jei prie ikeliant toki byl nukentjusioji alis paduoda praym atitinkamai Sjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi bti ikelta per Sutar ties dl Europos Sjungos veikimo 263 straipsnyje nustatyt dviej mnesi laikotarp; tam tikrais atvejais taikomos Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 265 straipsnio antrosios pastraipos nuosta tos. is straipsnis taip pat taikomas iekiniams prie Europos centrin bank dl deliktins atsakomybs. IV ANTRATIN DALIS
BENDRASIS TEISMAS
47 straipsnis 9 straipsnio pirmoji pastraipa, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirmoji, antroji, ketvirtoji ir penktoji pastraipos bei 18 straipsnis taikomi Bendrajam Teismui ir jo nariams. 3 straipsnio ketvirtoji pastraipa ir 10, 11 bei 14 straipsniai taikomi mutatis mutandis Bendrojo Teismo kancleriui. 48 straipsnis Bendrj Teism sudaro dvideimt septyni teisjai.
2012 10 26
LT
C 326/221
49 straipsnis Bendrojo Teismo nariai gali bti kvieiami atlikti generalinio advokato uduot. Generalinio advokato pareiga vieame posdyje visikai nealikai ir nepriklausomai teikti moty vuot ivad dl tam tikr Bendrajam Teismui pateikt byl, stengiantis Bendrajam Teismui padti atlikti savo udavin. Toki byl parinkimo kriterijai, taip pat generalini advokat skyrimo tvarka nustatoma Bendrojo Teismo procedros reglamente. Teismo narys, pakviestas byloje atlikti generalinio advokato uduot, negali dalyvauti priimant tos bylos sprendim. 50 straipsnis Bendrasis Teismas posdiauja i trij ar penki teisj susidedaniose kolegijose. Teisjai i savo tarpo isirenka kolegij pirmininkus. I penki teisj sudaryt kolegij pirmininkai renkami trejiems metams. Jie gali bti perrenkami dar vienai kadencijai. Kolegij sudt ir byl paskirstym joms reglamentuoja procedros reglamentas. Tam tikrais proce dros reglamente reglamentuojamais atvejais Bendrasis Teismas gali posdiauti visos sudties arba j gali sudaryti vienas teisjas. Procedros reglamente taip pat gali bti nustatyta, kad Bendrasis Teismas jame nurodytais atvejais ir slygomis gali posdiauti Didiosios kolegijos sudties. 51 straipsnis Nukrypstant nuo Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 256 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisykls, tik Teisingumo Teismas turi jurisdikcij iekiniams, nurodytiems Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 263 ir 265 straipsniuose, kai juos pareikia valstyb nar dl: a) Europos Parlamento ar Tarybos, arba abiej i institucij, jei jos veikia bendrai, veiksmo ar neveikimo, iskyrus: sprendimus, kuriuos Taryba priima pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalies treij pastraip; Tarybos aktus, priimtus pagal Tarybos reglament dl prekybos apsaugos priemoni, kaip apibrta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 207 straipsnyje; Tarybos aktus, priimtus Tarybai naudojantis gyvendinimo galiojimais pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 291 straipsnio 2 dal;
C 326/222
LT
2012 10 26
b) Komisijos veiksmo ar neveikimo pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 331 straipsnio 1 dal. Tik Teisingumo Teismas taip pat turi jurisdikcij tuose paiuose straipsniuose nurodytiems ieki niams, kai juos pareikia Sjungos institucija dl Europos Parlamento, Tarybos, abiej i institucij, jei jos veikia bendrai, arba Komisijos veiksmo ar neveikimo, arba kai juos pareikia Sjungos institu cija dl Europos centrinio banko veiksmo ar neveikimo. 52 straipsnis Teisingumo Teismo pirmininkas ir Bendrojo Teismo pirmininkas bendru sutarimu nustato slygas, kuriomis Teismui priskirti pareignai ir kiti tarnautojai teikia savo paslaugas Bendrajam Teismui, kad is galt veikti. Tam tikri pareignai ar kiti tarnautojai yra atskaitingi Bendrojo Teismo kancleriui ir pavalds Bendrojo Teismo pirmininkui. 53 straipsnis Bendrojo Teismo proces reglamentuoja III antratin dalis. Papildomos ir isamesns nuostatos, kuri gali prireikti, nustatomos procedros reglamente. Kad bt atsivelgta bylinjimosi intelektins nuosavybs srityje ypatybes, procedros reglamente gali bti nukrypstama nuo 40 straipsnio ketvirtosios pastraipos ir 41 straipsnio. Nepaisant 20 straipsnio ketvirtosios pastraipos, generalinis advokatas gali teikti raytin motyvuot ivad. 54 straipsnis Tais atvejais, kai iekinys ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Bendrajam Teismui, per klaid patei kiami Teisingumo Teismo kancleriui, tas kancleris juos nedelsdamas perduoda Bendrojo Teismo kancleriui; taip pat tais atvejais, kai iekinys ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Teisingumo Teismui, per klaid pateikiami Bendrojo Teismo kancleriui, tas kancleris juos nedelsdamas perduoda Teisin gumo Teismo kancleriui. Tais atvejais, kai Bendrasis Teismas nustato, kad bylos nagrinjimas ir sprendimas priklauso ne jo, o Teisingumo Teismo jurisdikcijai, t byl jis perduoda Teisingumo Teismui; panaiai, kai Teisingumo Teismas nustato, kad byla priklauso ne jo, o Bendrojo Teismo jurisdikcijai, t byl jis perduoda Bendrajam Teismui, o tas teismas negali atsisakyti savo jurisdikcijos. Tais atvejais, kai Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo inion patenka bylos, kuriose siekiama to paties reikalavimo patenkinimo, keliamas tas pats iaikinimo klausimas arba ginijamas to paties akto galiojimas, Bendrasis Teismas, iklauss bylos alis, gali sustabdyti jam pateikt byl iki tol, kol Teisingumo Teismas priims sprendim, arba, jei iekinys pareiktas pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 263 straipsn, gali atsisakyti jurisdikcijos, kad Teisingumo Teismas priimt spren dim dl toki iekini. Tomis paiomis aplinkybmis Teisingumo Teismas taip pat gali nusprsti sustabdyti jam pateikt byl; tuo atveju Bendrajam Teismui pateikta byla tsiama. Tuo atveju, jei valstyb nar ir Sjungos institucija ginija t pat akt, Bendrasis Teismas atsisako jurisdikcijos, kad sprendim dl t iekini galt priimti Teisingumo Teismas.
2012 10 26
LT
C 326/223
55 straipsnis Galutinius Bendrojo Teismo sprendimus, tik i dalies isprendianius esminius klausimus arba isprendianius procesinius klausimus, susijusius su kompetencijos trkumu ar nepriimtinumu grin diamu paaikinimu, Bendrojo Teismo kancleris pranea visoms bylos alims, taip pat valstybms narms ir Sjungos institucijoms, net jeigu jos ir nestojo Bendrojo Teismo nagrinjam byl. 56 straipsnis Apeliacin skund Teisingumo Teismui galima paduoti per du mnesius nuo apskundiamo spren dimo praneimo dl Bendrojo Teismo galutini sprendim ir to Teismo sprendim, tik i dalies isprendiani esminius klausimus arba isprendiani procesinius klausimus, susijusius su kompe tencijos trkumu ar nepriimtinumu grindiamu paaikinimu. Tok apeliacin skund gali paduoti bet kuri pagal visus savo reikalavimus arba j dal byl pralai mjusi alis. Taiau stojusios byl alys, iskyrus valstybes nares ir Sjungos institucijas, apeliacin skund gali paduoti tik tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimas joms turi tiesiogins takos. Iskyrus bylas, susijusias su Sjungos ir j tarnautoj ginais, apeliacin skund taip pat gali paduoti valstybs nars ir Sjungos institucijos, nestojusios Bendrojo Teismo nagrinjam byl. Toki valstybi nari ir Sjungos institucij padtis yra tokia pat, kaip ir pirmoje instancijoje byl stojusi valstybi nari ar institucij. 57 straipsnis Kiekvienas asmuo, kurio praym stoti byl Bendrasis Teismas atmet, per dvi savaites nuo praneimo apie praym atmetant sprendim gali paduoti apeliacin skund Teisingumo Teismui. Bylos alys bet kur Bendrojo Teismo sprendim, priimt vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 278 ar 279 straipsniu arba 299 straipsnio ketvirtja pastraipa arba EAEB sutarties 157 straipsniu arba 164 straipsnio treija pastraipa, Teisingumo Teismui gali apsksti per du mnesius nuo praneimo apie juos dienos. io straipsnio pirmose dviejose pastraipose pamintas apeliacinis skundas nagrinjamas ir spren diamas 39 straipsnyje nustatyta tvarka. 58 straipsnis Apeliacinis skundas Teisingumo Teismui paduodamas tik teiss klausimais. Jis gali bti paduodamas dl Bendrojo Teismo kompetencijos trkumo, dl jo padaryto teismo proceso tvarkos paeidimo, neigiamai paveikusio apelianto interesus, taip pat dl Bendrojo Teismo padaryto Sjungos teiss paeidimo. Apeliacinis skundas negali bti paduotas vien dl bylinjimosi ilaid dydio ar alies, kuriai buvo priteista jas atlyginti.
C 326/224
LT
2012 10 26
59 straipsnis Tais atvejais, kai paduodamas apeliacinis skundas dl Bendrojo Teismo sprendimo, procesas Teisin gumo Teisme susideda i raytins ir odins dali. Procedros reglamente nustatytomis slygomis Teisingumo Teismas, iklauss generalin advokat ir bylos alis, gali nusprsti atsisakyti odins proceso dalies. 60 straipsnis Nepaeidiant Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 278 bei 279 straipsni ir EAEB sutarties 157 straipsnio, sprendimo vykdymas dl apeliacinio skundo nesustabdomas. Nukrypstant nuo Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendi mai, skelbiantys reglament negaliojaniu, sigalioja tik pasibaigus io Statuto 56 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui arba, jeigu per t laikotarp paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos, taiau nepaeidiant bylos alies teiss, vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 278 ir 279 straipsniais ar EAEB sutarties 157 straipsniu, kreiptis Teisingumo Teism dl negaliojaniu paskelbto reglamento galiojimo sustabdymo arba dl kitos laikinosios apsaugos priemons nustatymo. 61 straipsnis Jei apeliacinis skundas yra pagrstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendim panaikina. Jis gali pats paskelbti galutin sprendim, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grinti byl Bendrajam Teismui. Grinus byl Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismo sprendimas teiss klausimais tam teismui yra privalomas. Kai valstybs nars ar Sjungos institucijos, nestojusios Bendrojo Teismo nagrinjam byl, apelia cinis skundas yra pagrstas, Teisingumo Teismas, jei mano, kad tai btina, gali nurodyti, kurie panaikinto Bendrojo Teismo sprendimo padariniai bylos alims yra laikomi galutiniais. 62 straipsnis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 256 straipsnio 2 bei 3 dalyse nustatytais atvejais, kai pirmasis generalinis advokatas mano, jog gresia didelis pavojus Sjungos teiss vienovei ar darnai, jis gali pasilyti, Teisingumo Teismui perirti Bendrojo Teismo sprendim. Pasilymas turi bti pateiktas per mnes nuo Bendrojo Teismo sprendimo primimo. Per mnes nuo pirmojo generalinio advokato pateikto pasilymo gavimo Teisingumo Teismas nusprendia, ar sprendimas turt bti perirtas. 62a straipsnis Teisingumo Teismas sprendim dl klausim, kurie turi bti perirti skubos tvarka, priima vado vaudamasis Bendrojo Teismo perduota bylos mediaga.
2012 10 26
LT
C 326/225
io statuto 23 straipsnyje nurodyti subjektai ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 256 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais bylos alys Bendrajame Teisme turi teis per tam tikslui numatyt laikotarp Teisingumo Teismui pateikti pareikim ar raytines pastabas, susijusius su klausimais, kurie turi bti perirti. Prie priimdamas sprendim Teisingumo Teismas gali nusprsti pradti odin proces. 62b straipsnis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 256 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, nepaeidiant Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 278 ir 279 straipsni, pasilymai dl sprendim perirjimo ir sprendimai pradti perirjimo procedr neturi stabdanio poveikio. Jei Teisingumo Teismas nustato, kad Bendrojo Teismo sprendimas turi takos Sjungos teiss vienovei ar darnumui, jis grina byl Bendrajam Teismui, kuriam Teisingumo Teismo sprendimas teiss klausimais yra priva lomas; Teisingumo Teismas gali nurodyti, kurie Bendrojo Teismo sprendimo padariniai gino alims yra laikomi galutiniais. Taiau jeigu, atsivelgiant perirjimo rezultatus, gino sprendimas kyla i nustatyt fakt, kuriais buvo pagrstas Bendrojo Teismo sprendimas, Teisingumo Teismas priima galutin sprendim. Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 256 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, nesant pasilym dl perirjimo ar sprendim pradti perirjimo procedr, Bendrojo Teismo atsakymas (-ai) jam pateiktus klausimus sigalioja pasibaigus 62 straipsnio antroje pastraipoje tam tikslui nustatytiems terminams. Jei bt pradta perirjimo procedra, perirtas (-i) atsakymas (-ai) sigalioja po procedros, nebent Teisingumo Teismas nusprendia kitaip. Jei Teisingumo Teismas nustato, kad Bendrojo Teismo sprendimas turi takos Sjungos teiss vienovei ar darnumui, Teisingumo Teismo atsakymas perirtus klausimus pakeiia Bendrojo Teismo atsakym. IVa ANTRATIN DALIS
SPECIALIZUOTI TEISMAI
62c straipsnis Nuostatos dl pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 257 straipsn steigt specializuot teism jurisdikcijos, sudties, organizavimo ir procedros pateikiamos io Statuto priede. V ANTRATIN DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63 straipsnis Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procedros reglamentuose pateikiamos visos iam Statutui taikyti ir prireikus jam papildyti btinos nuostatos.
C 326/226
LT
2012 10 26
64 straipsnis Taryba vieningai priimtu reglamentu nustato kalb vartojim Europos Sjungos Teisingumo Teisme reglamentuojanias taisykles. is reglamentas priimamas Teisingumo Teismo praymu ir pasikonsul tavus su Komisija ir Europos Parlamentu arba Komisijos pasilymu ir pasikonsultavus su Teisingumo Teismu ir Europos Parlamentu. Kol bus priimtos tos taisykls, toliau taikomos kalb vartojim reglamentuojanios Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procedros reglament nuostatos. Nukrypstant nuo Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 253 ir 254 straipsni, tos nuostatos gali bti keiiamos ar panaikinamos tik Tarybai vieningai patvirtinus.
PRIEDAS
EUROPOS SJUNGOS TARNAUTOJ TEISMAS 1 straipsnis Europos Sjungos tarnautoj teismo (toliau Tarnautoj teismas) jurisdikcijai priklauso pirmja instancija nagrinti Sjungos ir jos tarnautoj ginus, nurodytus Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 270 straipsnyje, skaitant vis organ bei tarnyb ir j tarnautoj ginus, kuri atvilgiu jurisdikcija suteikiama Europos Sjungos Teisingumo Teismui. 2 straipsnis Tarnautoj teism sudaro septyni teisjai. Teisingumo Teismo praymu Taryba kvalifikuota bals dauguma gali padidinti teisj skaii. Teisjai skiriami eeri met laikotarpiui. Baig kadencij teisjai gali bti paskiriami kitai kadencijai. kiekvien laisv teisjo viet eeri met laikotarpiui skiriamas kitas teisjas. 3 straipsnis 1. Teisjus skiria Taryba, laikydamasi Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 257 straipsnio ketvirtos pastraipos, pasikonsultavusi su iame straipsnyje numatytu komitetu. Skirdama teisjus, Taryba utikrina subalansuot Tarnautoj teismo nari sudt, parinkdama juos i valstybi nari piliei i kuo platesns geografins teritorijos ir atsivelgdama atstovaujamas nacionalines teisines sistemas. 2. Paraik gali pateikti kiekvienas asmuo, kuris yra Sjungos pilietis ir atitinka Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 257 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytas slygas. Taryba, remdamasi Teisingumo Teismo rekomendacija, nustato toki paraik pateikimo ir tvarkymo slygas bei tvark. 3. kuriamas komitetas, kur sudaro septyni asmenys, parenkami i buvusi Teisingumo Teismo bei Bendrojo Teismo nari ir pripaintos kompetencijos teisinink. Taryba, remdamasi Teisingumo Teismo pirmininko rekomendacija, skiria komiteto narius ir nustato jo veiklos taisykles.
2012 10 26
LT
C 326/227
4. Komitetas pareikia nuomon apie kandidat tinkamum eiti Tarnautoj teismo teisj pareigas. Prie savo nuomons komitetas prideda tinkamiausi aukto lygio patirt turini kandidat sra. Tokiame srae pavardi turi bti bent dukart daugiau nei Taryba turi paskirti teisj. 4 straipsnis 1. Tarnautoj teismo pirminink teisjai renka i savo nari trej met kadencijai. Jis gali bti perrenkamas kitai kadencijai. 2. Tarnautoj teismas posdiauja i trij teisj susidedaniose kolegijose. Tam tikrais jo procedros reglamente nustatytais atvejais jis gali priimti sprendimus visa sudtimi, penki teisj kolegijoje arba vieno teisjo sudtimi. 3. Tarnautoj teismo pirmininkas pirmininkauja visos sudties teismo ir penki teisj kolegijos posdiams. Trij teisj kolegij pirmininkai skiriami kaip numatyta 1 dalyje. Jei Tarnautoj teismo pirmininkas paskiriamas trij teisj kolegij, jis tai kolegijai pirmininkauja. 4. Visos sudties teismo jurisdikcij ir kvorum, taip pat kolegij sudt ir byl paskirstym joms reglamentuoja procedros reglamentas. 5 straipsnis Tarnautoj teismui ir jo nariams taikomi Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto 26, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirma, antra bei penkta pastraipos ir 18 straipsnis. Statuto 2 straipsnyje nurodyta priesaika duodama Teisingumo Teisme, o Statuto 3, 4 ir 6 straipsniuose nurodytus sprendimus priima Teisingumo Teismas, pasikonsultavs su Tarnautoj teismu. 6 straipsnis 1. Tarnautoj teism aptarnauja Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo administraciniai padaliniai. Teisingumo Teismo pirmininkas arba tam tikrais atvejais Bendrojo Teismo pirmininkas ir Tarnautoj teismo pirmininkas bendru sutarimu nustato slygas, kuriomis Teisingumo Teismui arba Bendrajam Teismui priskirti pareignai ir kiti tarnautojai teikia savo paslaugas Tarnautoj teismui, kad is galt veikti. Tam tikri pareignai ar kiti tarnautojai yra atskaitingi Tarnautoj teismo kancleriui ir pavalds to teismo pirmininkui. 2. Tarnautoj teismas skiria savo kancler ir nustato jo tarnyb reglamentuojanias taisykles. io teismo kancleriui taikomi Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto 3 straipsnio ketvirta pastraipa ir 10, 11 bei 14 straipsniai. 7 straipsnis 1. Tarnautoj teismo proces reglamentuoja Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto III antratin dalis, iskyrus 22 ir 23 straipsnius. Reikiamos papildomos ir isamesns nuostatos nustatomos io Tarnautoj teismo procedros reglamente. 2. Tarnautoj teismui taikomos nuostatos dl kalb vartojimo Bendrajame Teisme.
3. Proceso raytin stadij sudaro iekinio ir atsiliepimo iekin pateikimas, nebent Tarnautoj teismas nusprst, kad btina antr kart pasikeisti raytiniais pareikimais. Jei antr kart pasikeiiama pareikimais, Tarnautoj teismas, gavs ali sutikim, gali nusprsti priimti sprendim be odins proceso dalies.
C 326/228
LT
2012 10 26
4. Visose bylos stadijose, taip pat iekinio pateikimo metu, Tarnautoj teismas gali apsvarstyti draugiko gino spren dimo galimybes ir dti visas pastangas tokiam sprendimui palengvinti. 5. Tarnautoj teismas priima sprendim dl bylinjimosi ilaid. Atsivelgiant konkreias procedros reglamento nuostatas, pralaimjusiai aliai nurodoma padengti ilaidas, jei laimjusi alis to reikalavo. 8 straipsnis 1. Tais atvejais, kai iekinys ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Tarnautoj teismui, per klaid pateikiami Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo kancleriui, tas kancleris nedelsdamas juos perduoda Tarnautoj teismo kancleriui; taip pat tais atvejais, kai iekinys ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Teisingumo Teismui arba Bendrajam Teismui, per klaid pateikiami Tarnautoj teismo kancleriui, tas kancleris nedelsdamas juos perduoda Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo kancleriui. 2. Tais atvejais, kai Tarnautoj teismas nustato, kad bylos nagrinjimas ir sprendimas priklauso ne jo, o Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo jurisdikcijai, t byl jis perduoda Teisingumo Teismui arba Bendrajam Teismui; taip pat tais atvejais, kai Teisingumo Teismas arba Bendrasis Teismas nustato, kad byla priklauso Tarnautoj teismo jurisdikcijai, atitinkamas teismas perduoda t byl Tarnautoj teismui, o tas teismas negali atsisakyti jurisdikcijos. 3. Tais atvejais, kai Tarnautoj teismo ir Bendrojo Teismo inion patenka bylos, kuriose keliamas tas pats iaikinimo klausimas arba ginijamas to paties akto galiojimas, Tarnautoj teismas, iklauss bylos alis, gali sustabdyti bylos nagrinjim, kol Bendrasis Teismas paskelbs sprendim. Tais atvejais, kai Tarnautoj teismo ir Bendrojo Teismo inion patenka bylos, kuri dalykas tas pats, Tarnautoj teismas atsisako jurisdikcijos, kad sprendimus dl t byl priimt Bendrasis Teismas. 9 straipsnis Apeliacin skund Bendrajam Teismui galima paduoti per du mnesius nuo praneimo apie apskundiam sprendim dl Tarnautoj teismo galutini sprendim ir to teismo sprendim, tik i dalies isprendiani esminius klausimus arba isprendiani procesinius klausimus, susijusius su paaikinimu, kuris grindiamas kompetencijos trkumu ar nepriimti numu. Tok apeliacin skund gali paduoti bet kuri pagal visus savo reikalavimus arba j dal byl pralaimjusi alis. Taiau stojusios byl alys, iskyrus valstybes nares ir Sjungos institucijas, apeliacin skund gali paduoti tik tais atvejais, kai Tarnautoj teismo sprendimas joms turi tiesiogins takos. 10 straipsnis 1. Kiekvienas asmuo, kurio praym stoti byl Tarnautoj teismas atmet, per dvi savaites nuo praneimo apie praym atmetant sprendim gali paduoti apeliacin skund Bendrajam Teismui. 2. Bylos alys bet kur Tarnautoj teismo sprendim, priimt vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 278 ar 279 straipsniu arba 299 straipsnio ketvirta pastraipa, arba EAEB sutarties 157 straipsniu, arba 164 straipsnio treia pastraipa, Bendrajam Teismui gali apsksti per du mnesius nuo praneimo apie j dienos. 3. Bendrojo Teismo pirmininkas io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus apeliacinius skundus gali nagrinti sumarine bylos nagrinjimo tvarka, kuri nustatoma Bendrojo Teismo procedros reglamentu ir kuri tiek, kiek btina, gali skirtis nuo kai kuri io priedo taisykli.
2012 10 26
LT
C 326/229
11 straipsnis 1. Apeliacinis skundas Bendrajam Teismui paduodamas tik teiss klausimais. Jis gali bti paduodamas dl Tarnautoj teismo kompetencijos trkumo, dl jo padaryto teismo proceso tvarkos paeidimo, neigiamai paveikusio apelianto interesus, taip pat dl teismo padaryto Sjungos teiss paeidimo. 2. Apeliacinis skundas negali bti paduotas vien dl bylinjimosi ilaid dydio ar alies, kuriai buvo priteista jas atlyginti. 12 straipsnis 1. Nepaeidiant Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 278 bei 279 straipsni ir EAEB sutarties 157 straipsnio, sprendimo vykdymas dl apeliacinio skundo Bendrajame Teisme nesustabdomas. 2. Tais atvejais, kai paduodamas apeliacinis skundas dl Tarnautoj teismo sprendimo, procesas Bendrajame Teisme susideda i raytins ir odins dali. Procedros reglamente nustatytomis slygomis Bendrasis Teismas, iklauss bylos alis, gali priimti sprendim be odins proceso dalies. 13 straipsnis 1. Jei apeliacinis skundas yra pagrstas, Bendrasis Teismas Tarnautoj teismo sprendim panaikina ir pats sprendia byl. Tuo atveju, jei sprendimas negali bti priimtas toje stadijoje, jis grina byl Tarnautoj teismui, kad is priimt sprendim. 2. Grinus byl Tarnautoj teismui, Bendrojo Teismo sprendimas teiss klausimais tam teismui yra privalomas.
C 326/230
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 4)
DL EUROPOS CENTRINI BANK SISTEMOS IR EUROPOS CENTRINIO BANKO STATUTO
NORDAMOS idstyti Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statut, numatyt Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 129 straipsnio 2 dalyje,
SUSITAR
I SKYRIUS
EUROPOS CENTRINI BANK SISTEMA 1 straipsnis

Europos centrini bank sistema
Vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 282 straipsnio 1 dalimi, Europos centrinis bankas (ECB) kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrini bank sistem (ECBS). ECB kartu su valstybi nari, kuri valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistem.
ECBS ir ECB atlieka savo udavinius ir vykdo savo veikl pagal Sutari ir io Statuto nuostatas.
II SKYRIUS
ECBS TIKSLAI IR UDAVINIAI 2 straipsnis

Tikslai
Vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 127 straipsnio 1 dalimi ir 282 straipsnio 2 dalimi, pagrindinis ECBS tikslas yra palaikyti kain stabilum. Nepaeisdama kain stabilumo tikslo, ji remia Sjungos bendrsias ekonomins politikos kryptis, kad padt siekti Europos Sjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyt Sjungos tiksl. ECBS veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam itekli paskirstymui, ir laikydamasi Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 119 straipsnyje idstyt princip.
2012 10 26
LT
C 326/231
3 straipsnis
Udaviniai
3.1. Vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 127 straipsnio 2 dalimi, pagrindiniai udaviniai, kurie turi bti vykdomi per ECBS, yra: nustatyti ir gyvendinti Sjungos pinig politik; atlikti usienio valiutos operacijas, atitinkanias mintos Sutarties 219 straipsnio nuostatas; laikyti ir valdyti valstybi nari oficialisias usienio atsargas; skatinti skland mokjimo sistem veikim. 3.2. Vadovaujantis mintos Sutarties 127 straipsnio 3 dalimi, 3.1 straipsnio treioji trauka nepa eidia valstybi nari vyriausybi teiss laikyti ir valdyti apyvartines usienio valiutos las. 3.3. Vadovaudamasi mintos Sutarties 127 straipsnio 5 dalimi, ECBS prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galt sklandiai vykdyti savo politik, susijusi su rizikos ribojimu pagrsta kredito staig prieira ir finans sistemos stabilumu. 4 straipsnis
Patariamosios funkcijos
Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 127 straipsnio 4 dal: a) su ECB konsultuojasi: dl bet kurio silomo Sjungos akto, priklausanio jo kompetencijai; nacionalins institucijos dl bet kurios teisins nuostatos, priklausanios jo kompetencijai, projekto, taiau laikantis 41 straipsnyje numatyta tvarka Tarybos nustatyt apribojim ir slyg; b) ECB gali Sjungos institucijoms, staigoms ar organams arba nacionalinms institucijoms teikti nuomones jo kompetencijai priklausaniais klausimais. 5 straipsnis
Statistins informacijos rinkimas
5.1. Kad galt vykdyti ECBS udavinius, ECB, padedamas nacionalini centrini bank, renka reikiam statistin informacij arba i kompetenting nacionalini institucij, arba tiesiogiai i kio subjekt. iais tikslais jis bendradarbiauja su Sjungos institucijomis, staigomis ar organais ir su valstybi nari ar treij ali kompetentingomis institucijomis bei tarptautinmis organizacijomis.
C 326/232
LT
2012 10 26
5.2.
Nacionaliniai centriniai bankai, kiek tai manoma, vykdo 5.1 straipsnyje apraytus udavinius.
5.3. Prireikus ECB prisideda prie taisykli ir praktikos, kuria vadovaujamasi renkant, kaupiant ir platinant statistin informacij jo kompetencijos srityse, suvienodinimo.
5.4. Vadovaudamasi 41 straipsnyje idstyta tvarka, Taryba nustato, fizinius ir juridinius asmenis, kuriems taikomi atskaitomybs reikalavimai, konfidencialumo reim ir atitinkamas gyvendinimo utikrinimo nuostatas.
6 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
6.1. ECB nusprendia, kaip atstovaujama ECBS tarptautinio bendradarbiavimo, susijusio su ECBS pavestais udaviniais, srityje.
6.2. ECB ir, jam pritarus, nacionaliniai centriniai bankai gali dalyvauti tarptautinse finans institu cijose.
6.3.
6.1 ir 6.2 straipsniai nepaeidia Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 138 straipsnio.
III SKYRIUS
ECBS ORGANIZACIN STRUKTRA 7 straipsnis

Nepriklausomumas
Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 130 straipsn, naudodamiesi Sutartimis ir io Statuto jiems suteiktais galiojimais ir vykdydami juose nustatytus udavinius bei pareigas, nei ECB, nei nacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris j sprendimus priimani organ narys nesiekia gauti ar nepriima joki Sjungos institucij, staig ar organ, valstybi nari vyriausybi ar bet kurios kitos organizacijos nurodym. Sjungos institucijos, staigos ar organai ir valstybi nari vyriausybs sipareigoja gerbti princip ir nesiekti paveikti ECB ar nacionalini centrini bank sprendimus priimani organ nari, kai jie atlieka savo udavinius.
8 straipsnis
Bendrasis principas
ECBS vadovauja ECB sprendimus priimantys organai.
2012 10 26
LT
C 326/233
9 straipsnis
Europos centrinis bankas
9.1. ECB, kuris, pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 282 straipsnio 3 dal, yra juridinis asmuo, kiekvienoje valstybje narje naudojasi plaiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jos teis; btent jis gali sigyti kilnojamj ir nekilnojamj turt ar juo disponuoti ir bti alimi teismo procese. 9.2. ECB utikrina, kad pagal mintos Sutarties 127 straipsnio 23 ir 5 dalis ECBS numatyti udaviniai bus gyvendinami arba jam paiam veikiant vadovaujantis iuo Statutu, arba per naciona linius centrinius bankus vadovaujantis 12.1 ir 14 straipsniais. 9.3. Pagal mintos Sutarties 129 straipsnio 1 dal, ECB sprendimus priimantys organai yra Valdan ioji taryba ir Vykdomoji valdyba. 10 straipsnis
Valdanioji taryba
10.1. Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 283 straipsnio 1 dal, Valdanioji taryba susideda i ECB vykdomosios valdybos nari bei valstybi nari, kuri valiuta yra euro, nacionalini centrini bank valdytoj. 10.2. Kiekvienas Valdaniosios tarybos narys turi vien bals. Nuo datos, kai Valdaniosios tarybos nari skaiius virija 21, kiekvienam Vykdomosios valdybos nariui suteikiama po vien bals ir 15 valdytoj gauna balsavimo teis. Pastarosios balsavimo teiss bus paskirtos ir keisis taip: nuo datos, kai valdytoj skaiius virija 15 iki jis pasiekia 22, valdytojai suskirstomi dvi grupes priklausomai nuo j nacionalinio centrinio banko valstybs nars dalies dydio pagal valstybi nari, kuri valiuta yra euro, agreguot bendrj vidaus produkt rinkos kainomis ir pinig finansini institucij suvestinio balanso sum. Agreguoto bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ir pinig finansini institucij bendro suvestinio balanso sumos dalims atitinkamai paskiriami 5/6 ir 1/6 svoriai. Pirmj grup sudaro penki valdytojai, o antrj likusieji. Pirmajai grupei priskirti valdytojai balsavimo teise naudojasi ne reiau nei antrosios grups valdytojai. Atsivelgiant prie tai esant sakin pirmajai grupei skiriamos keturios balsavimo teiss, o antrajai grupei vienuolika balsavimo teisi, nuo datos, kai valdytoj skaiius padidja iki 22, valdytojai suskirstomi tris grupes pagal vertinim, nustatom pagal prie tai mintus kriterijus. Pirmj grup sudaro penki valdytojai ir jiems skiriamos keturios balsavimo teiss. Antrj grup sudaro viso valdytoj skaiiaus pus, trupmenos atveju suapvalinta iki artimiausio sveikojo skaiiaus, ir iai grupei skiriamos atuonios balsavimo teiss. Treij grup sudaro likusieji valdytojai, kuriems skiriamos trys balsavimo teiss,
C 326/234
LT
2012 10 26
kiekvienoje grupje valdytojai savo balsavimo teismis naudojasi vienod laiko tarp, skaiiuojant dalis agreguotame bendrajame vidaus produkte rinkos kainomis taikomas 29.2 straipsnis. Pinig finansini institucij suvestinio balanso suma skaiiuojama pagal statistikos sistem, taikom Sjungoje skaiiavimo metu, jei agreguotas bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis koreguojamas pagal 29.3 straipsn arba, jei padidja valdytoj skaiius, grupi dydis ir (arba) sudtis pakoreguojama pagal pirmiau mintus principus, Valdanioji taryba, veikdama dviej tredali vis savo nari, turini balsavimo teis ir be jos, dauguma, imasi vis priemoni, btin pirmiau mintiems principams gyvendinti, ir gali nusprsti atidti rotacijos sistemos pradi iki datos, kai valdytoj skaiius virys 18. Tik asmenikai dalyvaujantieji turi teis balsuoti. iai taisyklei taikant ilyg, 12.3 straipsnyje mini mame Darbo reglamente gali bti nustatyta, kad Valdaniosios tarybos nariai gali balsuoti telekon ferencijos bdu. iame reglamente taip pat numatoma, kad Valdaniosios tarybos narys, kuris negali dalyvauti Valdaniosios tarybos posdiuose ilgesn laik, gali paskirti pakaitin Valdaniosios tarybos nar. Prie tai esani straipsnio dali nuostatos nepaeidia Valdaniosios tarybos vis nari, turini balsavimo teis ir be jos, balsavimo teisi pagal 10.3, 40.2 ir 40.3 straipsnius. Jeigu iame Statute nenustatyta kitaip, Valdanioji taryba sprendimus priima balsavimo teis turini nari paprasta bals dauguma. Balsams pasiskirsius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Kad Valdanioji taryba galt balsuoti, turi bti dviej tredali jos nari, turini balsavimo teis, kvorumas. Jeigu kvorumo nra, pirmininkas gali kviesti neeilin posd, kuriame sprendimai gali bti priimami nesant kvorumo. 10.3. Priimant bet kokius sprendimus pagal 28, 29, 30, 32 ir 33 straipsnius, balsai Valdaniojoje taryboje paskirstomi pagal nacionalini centrini bank dal pasiraytame ECB kapitale. Vykdomosios valdybos nari bals indeksai lygs nuliui. Kvalifikuotos daugumos reikalaujantis sprendimas priimamas, jeigu atiduoti balsai u atstovauja maiausiai dviem tredaliams pasirayto ECB kapitalo ir ne maiau kaip pusei dalinink. Jeigu valdytojas negali dalyvauti, jis gali paskirti pakaitin asmen balsuoti jam skirtu indeksuotu balsu. 10.4. Posdiai yra konfidencials. Valdanioji taryba gali nusprsti vieai paskelbti savo svarstym rezultatus. 10.5. Valdanioji taryba posdiauja maiausiai deimt kart per metus.
2012 10 26
LT
C 326/235
11 straipsnis
Vykdomoji valdyba
11.1. Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies pirmj pastraip Vykdomoji valdyba susideda i pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir keturi kit nari.
Nariai atlieka savo pareigas dirbdami visu etatu. N vienas narys negali turti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, iskyrus ypatingus atvejus, kai Valdanioji taryba padaro iimt tuo klausimu.
11.2. Pagal mintos Sutarties 283 straipsnio 2 dalies antrj pastraip pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti Vykdomosios valdybos nariai skiriami i pripaint autoritet ir profesin patirt pinig ar bankininkysts srityse turini asmen kvalifikuota bals dauguma Europos Vadov Tarybos pagal Tarybos rekomendacij, iai pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Valdanija taryba.
J kadencija yra 8 metai, ir ji nra atnaujinama.
Vykdomosios valdybos nariais gali bti tik valstybi nari pilieiai.
11.3. Vykdomosios valdybos nari darbinimo slygos, ypa j atlyginimai, pensijos ir kitos socialinio draudimo imokos yra sutari su ECB dalykas, ir yra nustatomi Valdaniosios tarybos, kuri remiasi komiteto, sudaryto i trij Valdaniosios tarybos ir trij Tarybos paskirt nari, pasi lymu. Vykdomosios valdybos nariai neturi teiss balsuoti dl iame straipsnyje nurodyt klausim.
11.4. Jeigu Vykdomosios valdybos narys nebeatitinka ioms pareigoms keliam reikalavim arba yra kaltas padars sunk nusiengim, Teisingumo Teismas Valdaniosios tarybos arba Vykdomosios valdybos praymu gali j atstatydinti.
11.5. Kiekvienas asmenikai dalyvaujantis Vykdomosios valdybos narys turi teis balsuoti ir iam tikslui turi vien bals. Jeigu nenustatyta kitaip, Vykdomoji valdyba sprendimus priima paprasta atiduot bals dauguma. Balsams pasiskirsius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Balsavimo tvarka nustatoma 12.3 straipsnyje nurodytame Darbo reglamente.
11.6.
Vykdomoji valdyba yra atsakinga u ECB einamj veikl.
11.7. Kiekviena laisva vieta Vykdomojoje valdyboje uimama paskiriant nauj nar pagal 11.2 straipsn.
C 326/236
LT
2012 10 26
12 straipsnis
Sprendimus priimani organ pareigos
12.1. Valdanioji taryba nustato gaires ir priima sprendimus, kurie btini utikrinant udavini, patikt ECBS pagal Sutartis ir Statut, atlikim. Valdanioji taryba nustato Sjungos pinig politik, o prireikus priima sprendimus, susijusius su tarpiniais pinig politikos tikslais, pagrindinmis palkan normomis ir atsarg pasila ECBS, bei nustato jiems gyvendinti btinas gaires. Vykdomoji valdyba gyvendina pinig politik pagal Valdaniosios tarybos nustatytas gaires ir priimtus sprendimus. Tai atlikdama Vykdomoji valdyba duoda reikiamus nurodymus nacionaliniams centriniams bankams. Be to, Vykdomoji valdyba gali turti kai kuri jai perduot galiojim, jeigu taip nusprendia Valdanioji taryba. Tokiu mastu, kuris laikomas galimu ir tinkamu, ir nepaeisdamas io straipsnio nuostat, ECB kreipiasi nacionalinius centrinius bankus atlikti operacijas, kurios sudaro ECBS udavini dal. 12.2. Vykdomoji valdyba yra atsakinga u Valdaniosios tarybos posdi rengim.
12.3. Valdanioji taryba priima Darbo reglament, kuriame nustato ECB ir jo sprendimus priimani organ vidaus struktr. 12.4. 12.5. Valdanioji taryba atlieka 4 straipsnyje nurodytas patariamsias funkcijas. Valdanioji taryba priima 6 straipsnyje nurodytus sprendimus. 13 straipsnis
Pirmininkas
13.1. Pirmininkas arba, jeigu jis nedalyvauja, pirmininko pavaduotojas vadovauja ECB valdaniajai tarybai ir ECB vykdomajai valdybai. 13.2. Nepaeisdamas 38 straipsnio, pirmininkas arba jo atstovas atstovauja ECB u jo rib. 14 straipsnis
Nacionaliniai centriniai bankai
14.1. Kiekviena valstyb nar, vadovaudamasi Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 131 straips niu, utikrina, kad jos nacionalins teiss aktai skaitant jos nacionalinio centrinio banko statut, bt suderinti su Sutartimis ir iuo Statutu. 14.2. Nacionalini centrini bank statutuose, be kita ko, turi bti numatyta, kad nacionalinio centrinio banko valdytojo kadencija bus ne trumpesn kaip 5 metai.
2012 10 26
LT
C 326/237
Valdytoj galima atleisti i pareig tik tuomet, jeigu jis nebeatitinka ioms pareigoms keliam reika lavim arba yra kaltas padars sunk nusiengim. Suinteresuotas valdytojas arba Valdanioji taryba dl tokio sprendimo gali kreiptis Teisingumo Teism motyvuodami Sutari ar kokios nors kitos teiss normos, susijusios su jos taikymu, paeidimu. ie iekiniai pateikiami per du mnesius, atitin kamai nuo sprendimo paskelbimo arba nuo praneimo apie j iekovui dienos, arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai iekovas apie j suinojo. 14.3. Nacionaliniai centriniai bankai yra sudtin ECBS dalis ir veikia pagal ECB gaires bei nuro dymus. Valdanioji taryba imasi reikiam veiksm, kad utikrint, jog bt laikomasi ECB gairi ir nurodym, bei reikalauja, kad jai bt pateikiama visa reikalinga informacija. 14.4. Nacionaliniai centriniai bankai gali atlikti ir kitas, iame Statute nenumatytas, funkcijas, nebent Valdanioji taryba dviej tredali atiduot bals dauguma nustato, kad jos trukdo ECBS tikslams ir udaviniams. Tokios funkcijos atliekamos nacionaliniams centriniams bankams prisiimant atsakomyb bei sipareigojimus, ir jos nelaikomos ECBS funkcij dalimi. 15 straipsnis
sipareigojimai dl atskaitomybs
15.1. 15.2.
ECB rengia ir skelbia praneimus apie ECBS veikl maiausiai kart per ketvirt. ECBS konsoliduota finansin ataskaita skelbiama kiekvien savait.
15.3. Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 284 straipsnio 3 dal ECB parengia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat Europos Vadov Tarybai met praneim apie ECBS veikl ir apie pinig politik prajusiais bei einamaisiais metais. 15.4. iame straipsnyje nurodyti praneimai ir ataskaitos suinteresuotoms alims teikiami nemo kamai. 16 straipsnis
Banknotai
Vadovaudamasi Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 128 straipsnio 1 dalimi, Valdanioji taryba turi iimtin teis duoti leidim Sjungoje ileisti euro banknotus. Tokius banknotus gali ileisti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai. ECB ir nacionalini centrini bank ileisti banknotai yra vienin teliai tokie banknotai, kurie Sjungoje turi teistos mokjimo priemons status. ECB, kiek tai yra manoma, atsivelgia esam banknot ileidimo ir krimo praktik.
C 326/238
LT
2012 10 26
IV SKYRIUS
ECBS PINIG POLITIKOS FUNKCIJOS IR OPERACIJOS 17 straipsnis

Sskaitos ECB ir nacionaliniuose centriniuose bankuose
Savo operacijoms vykdyti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali atidaryti sskaitas kredito stai goms, vieiesiems subjektams ir kitiems rinkos dalyviams ir priimti turt skaitant nematerialius vertybinius popierius, kaip keitimo objekt.
18 straipsnis
Atviros rinkos ir kredito operacijos
18.1. gali:
Kad pasiekt ECBS tikslus ir vykdyt jos udavinius, ECB ir nacionaliniai centriniai bankai
veikti finans rinkose pirkdami ir parduodami (sudarydami neatidliotinus ir iankstinius sando rius), skaitant pirkim ir pardavim pagal atpirkimo sutartis, ir skolindami arba skolindamiesi skolos sipareigojimus ir likvidias rinkos priemones eurais arba kitomis valiutomis, taip pat tauriuosius metalus;
atlikti kredito operacijas su kredito staigomis ir kitais rinkos dalyviais skolinant las utikrinus pakankamu keitimu.
18.2. ECB nustato bendrus jo paties ar nacionalini centrini bank atliekam atviros rinkos ir kredito operacij principus, skaitant slyg, kuriomis jie pasireng atlikti tokius sandorius, paskel bim.
19 straipsnis
Privalomosios atsargos
19.1. Pagal 2 straipsn, ECB, siekdamas pinig politikos tiksl, gali reikalauti, kad valstybse narse steigtos kredito staigos privalomsias atsargas laikyt ECB ir nacionalini centrini bank sskaitose. Privalomj atsarg skaiiavimo ir nustatymo taisykles gali patvirtinti Valdanioji taryba. Jeigu reika lavimai nevykdomi, ECB turi teis imti baudos palkanas ir taikyti kitas panaaus poveikio sankcijas.
19.2. Taikydama straipsn ir vadovaudamasi 41 straipsnyje idstyta tvarka, Taryba apibria privalomj atsarg baz bei maksimalius leistinus t atsarg ir j bazs santykius, taip pat atitin kamas sankcijas reikalavim nevykdymo atveju.
2012 10 26
LT
C 326/239
20 straipsnis
Kitos pinig politikos priemons
Valdanioji taryba dviej tredali atiduot bals dauguma gali nusprsti naudoti tokias kitas opera cines pining politikos priemones, kurias ji, laikydamasi 2 straipsnio, laiko tinkamomis. 41 straipsnyje idstyta tvarka Taryba apibria toki metod taikymo srit, jeigu jais nustatomos prievols treiosioms alims. 21 straipsnis
Operacijos su vieaisiais subjektais
21.1. Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 123 straipsn l pereikvojimas sskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybs Sjungos institucijoms, staigoms ar organams, valstybi nari centrinms vyriausybms, regioninms, vietos ar kitoms valdios institucijoms, kitoms vieosios teiss reglamentuojamoms staigoms arba valstybinms monms ECB ar nacionaliniuose centriniuose bankuose yra draudiami, taip pat draudiama ECB ar nacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai i j pirkti skolos priemones. 21.2. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali veikti kaip 21.1 straipsnyje ivardyt subjekt fiskaliniai agentai. 21.3. io straipsnio nuostatos netaikomos valstybei nuosavybs teise priklausanioms kredito staigoms, kurioms nacionaliniai centriniai bankai ir ECB centrini bank atsarg pasilos atvilgiu taiko tok pat status, kaip privaioms kredito staigoms. 22 straipsnis
Kliringo ir mokjimo sistemos
ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti slygas, o ECB gali priimti reglamentus, kad bt utikrintas kliringo ir mokjimo sistem veiksmingumas ir patikimumas Sjungoje ir su kitomis alimis. 23 straipsnis
Iors operacijos
ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali: umegzti ryius su centriniais bankais ir finans staigomis kitose alyse ir prireikus su tarptau tinmis organizacijomis; sudarydami neatidliotinus ir iankstinius sandorius, sigyti ir parduoti vis ri turt usienio valiuta, ir tauriuosius metalus; svoka turtas usienio valiuta apima vertybinius popierius ir vis kit turt bet kurios alies valiuta ar apskaitos vienetais ir laikom bet kokia forma;
C 326/240
LT
2012 10 26
laikyti ir valdyti iame straipsnyje nurodyt turt; atlikti vis tip banko sandorius su treiosiomis alimis ir tarptautinmis organizacijomis skaitant skolinimosi ir skolinimo operacijas. 24 straipsnis
Kitos operacijos
ECB ir nacionaliniai centriniai bankai, be operacij, susijusi su j udaviniais, gali atlikti operacijas, skirtas j administraciniams tikslams ar j personalui.
V SKYRIUS
RIZIKOS RIBOJIMU PAGRSTA PRIEIRA 25 straipsnis

Rizikos ribojimu pagrsta prieira
25.1. ECB gali patarti Tarybai, Komisijai ir valstybi nari kompetentingoms institucijoms, o ios gali konsultuotis su ECB dl Sjungos teiss akt, susijusi su kredito staig rizikos ribojimu pagrsta prieira ir finans sistemos stabilumu, taikymo srities ir gyvendinimo. 25.2. ECB, remdamasis kiekvienu pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 127 straipsnio 6 dal Tarybos priimtu reglamentu, gali atlikti specialius udavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrsta kredito ir kit finans staig, iskyrus draudimo mones, prieiros politika.
VI SKYRIUS
ECBS FINANSINS NUOSTATOS 26 straipsnis

Finansins ataskaitos
26.1. ECB ir nacionalini centrini bank finansiniai metai prasideda sausio pirm dien ir baigiasi gruodio paskutin dien. 26.2. ECB met ataskaitas rengia Vykdomoji valdyba pagal Valdaniosios tarybos nustatytus prin cipus. Ataskaitas tvirtina Valdanioji taryba, ir tada jos paskelbiamos. 26.3. Analizs ir veiklos tikslais Vykdomoji valdyba sudaro ECBS konsoliduot balans, apimant ECBS priskiriam nacionalini centrini bank turt ir sipareigojimus.
2012 10 26
LT
C 326/241
26.4. iam straipsniui taikyti Valdanioji taryba nustato reikiamas nacionalini centrini bank vykdom operacij apskaitos ir atskaitomybs standartizavimo taisykles.
27 straipsnis
Auditas
27.1 ECB ir nacionalini centrini bank sskait audit atlieka nepriklausomi iors auditoriai, kuriuos rekomenduoja Valdanioji taryba ir tvirtina Taryba. Auditoriai turi visus galiojimus tikrinti visas ECB ir nacionalini centrini bank buhalterines knygas bei sskaitas ir gauti vis informacij apie j sandorius.
27.2. Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 287 straipsnio nuostatos taikomos tik ECB vado vybs veiklos efektyvumui tirti.
28 straipsnis
ECB kapitalas
28.1. ECB kapitalas yra 5 000 milijon eur. Kapital galima didinti tokiomis sumomis, kokiomis nusprendia Valdanioji taryba veikdama kvalifikuota bals dauguma, numatyta 10.3 straipsnyje, neperengdama toki rib ir tokiomis slygomis, kokias nustato Taryba 41 straipsnyje nurodyta tvarka.
28.2. Nacionaliniai centriniai bankai yra vieninteliai subjektai, turintys teis pasirayti ir turti ECB kapital. Kapitalas pasiraomas pagal rakt, nustatyt vadovaujantis 29 straipsniu.
28.3. Valdanioji taryba, veikdama kvalifikuota bals dauguma, kaip nurodyta 10.3 straipsnyje, apibria kapitalo apmokjimo apimt ir form.
28.4. Laikantis 28.5 straipsnio, nacionalini centrini bank dalys pasiraytame ECB kapitale negali bti perduodamos, keiiamos ar aretuojamos.
28.5. Jeigu 29 straipsnyje nurodytas raktas yra koreguojamas, nacionaliniai centriniai bankai perveda tarpusavyje tokio dydio kapitalo dalis, kokios reikalingos utikrinti, kad kapitalo dali paskirstymas atitikt pakoreguot rakt. Valdanioji taryba nustato toki pervedim slygas.
C 326/242
LT
2012 10 26
29 straipsnis
Kapitalo pasiraymo raktas
29.1. Europos centrinio banko kapitalo pasiraymo raktas, pirm kart nustatytas 1998 metais, kai buvo steigta Europos centrini bank sistema, nustatomas kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui priskiriant svor iame rakte, lyg sumai: 50 % atitinkamos valstybs nars gyventoj skaiiaus dalies Sjungoje priepaskutiniais metais iki ECBS steigimo; 50 % atitinkamos valstybs nars bendrojo vidaus produkto dalies Sjungoje rinkos kainomis per paskutinius penkerius metus iki priepaskutini met prie ECBS steigim. Procentai suapvalinami iki artimiausio 0,0001 % punkto kartotinio. 29.2. iam straipsniui taikyti reikalingus statistinius duomenis pateikia Komisija vadovaudamasi taisyklmis, kurias Taryba priima 41 straipsnyje nurodyta tvarka. 29.3. Nacionaliniams centriniams bankams skiriami indeksai koreguojami kas penkeri metai po ECBS steigimo analogikai vadovaujantis nuostatomis, idstytoms 29.1 straipsnyje. Pakoreguotas raktas pradedamas taikyti nuo pirmos kit met dienos. 29.4. Valdanioji taryba imasi vis kit iam straipsniui taikyti reikaling priemoni. 30 straipsnis
Usienio atsarg pervedimas ECB
30.1. Nepaeisdami 28 straipsnio, nacionaliniai centriniai bankai suteikia ECB usienio atsargas, iskyrus valstybi nari valiutomis, eurais, rezervinmis pozicijomis TVF ir SST iki sumos, lygios 50 000 milijon eur. Valdanioji taryba sprendia, koki dal ECB reikalauja pervesti j steigus ir kokias sumas bus reikalaujama pervesti vliau. ECB turi visik teis laikyti ir valdyti jam pervestas usienio atsargas bei naudoti jas iame Statute nurodytais tikslais. 30.2. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko naai nustatomi proporcingai jo daliai pasiraytame ECB kapitale. 30.3. ECB kiekvien nacionalin centrin bank kredituoja jo nao dydio reikalavimu. Valdanioji taryba nustato toki reikalavim nominalij iraik ir atlyginimo u juos tvark. 30.4. Taikydamas 30.2 straipsn ir neperengdamas toki rib bei vadovaudamasis tokiomis slygomis, kokias nustato Taryba 41 straipsnyje idstyta tvarka, ECB gali toliau papildomai reikalauti usienio atsarg, virijani 30.1 straipsnyje nustatyt rib.
2012 10 26
LT
C 326/243
30.5. 30.6.
ECB gali laikyti ir valdyti rezervines pozicijas TVF ir SST bei numatyti toki l sutelkim. Valdanioji taryba imasi vis kit iam straipsniui taikyti reikaling priemoni. 31 straipsnis
Nacionalini centrini bank turimos usienio atsargos
31.1. Nacionaliniams centriniams bankams leidiama atlikti sandorius vykdant savo sipareigo jimus tarptautinms organizacijoms pagal 23 straipsn. 31.2. Jei visos kitos operacijos usienio atsargomis, likusiomis nacionaliniams centriniams bankams po 30 straipsnyje nurodyt pervedim, ir valstybi nari sandoriai apyvartinmis usienio valiutos lomis, virija tam tikr rib, kuri nustatoma pagal 31.3 straipsn, joms turi pritarti ECB, kad bt utikrintas j suderinamumas su Sjungos valiutos kurso ir pinig politika. 31.3. Valdanioji taryba nustato gaires ioms operacijoms vykdyti. 32 straipsnis
Nacionalini centrini bank pinig politikos pajam paskirstymas
32.1. Pajamos, susikaupusios nacionaliniams centriniams bankams atliekant ECBS pinig politikos funkcijas (toliau pinig politikos pajamos), paskirstomos kiekvien finansini met gale pagal io straipsnio nuostatas. 32.2. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko pinig politikos pajam suma yra lygi jo met pajamoms, kurios gaunamos i jo turto, laikomo apyvartoje esantiems banknotams ir kredito staig indli sipareigojimams padengti. turt nustato nacionaliniai centriniai bankai pagal gaires, kurias numato Valdanioji taryba. 32.3. Jeigu vedus eur nacionalini centrini bank balans struktros, Valdaniosios tarybos nuomone, neleidia taikyti 32.2 straipsnio, Valdanioji taryba kvalifikuota bals dauguma gali nusprsti, kad taikant iimt 32.2 straipsniui, pinig politikos pajamos bt skaiiuojamos pagal kit metod ne ilgesn nei penkeri met laikotarp. 32.4. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko pinig politikos pajam suma mainama dydiu, lygiu visoms palkanoms, kurias tas centrinis bankas sumokjo pagal indli sipareigojimus kredito staigoms pagal 19 straipsn. Valdanioji taryba gali nusprsti, kad nacionaliniams centriniams bankams bt atlyginamos ilaidos, susijusios su banknot ileidimu arba, iimtinmis aplinkybmis, ypatingas nuostolis, atsirandantis dl pinig politikos operacij, kuri jie imasi ECBS vardu. Atlyginama tokia forma, kuri, Valdaniosios tarybos nuomone, yra tinkama; ios sumos gali bti kompensuojamos i nacionalini centrini bank pinig politikos pajam.
C 326/244
LT
2012 10 26
32.5. Nacionalini centrini bank pinig politikos pajam suma paskirstoma nacionaliniams centriniams bankams proporcingai j apmoktai ECB kapitalo daliai pagal bet kur sprendim, kur priima Valdanioji taryba vadovaudamasi 33.2 straipsniu. 32.6. Likui, atsirandani i pinig politikos pajam paskirstymo, kliring ir mokjim vykdo ECB pagal Valdaniosios tarybos nustatytas gaires. 32.7. Valdanioji taryba imasi vis kit iam straipsniui taikyti reikaling priemoni. 33 straipsnis
ECB grynojo pelno ir nuostolio paskirstymas
33.1.
ECB grynasis pelnas pervedamas tokia tvarka:
a) suma, kuri turi nustatyti Valdanioji taryba ir kuri negali viryti 20 % grynojo pelno, pervedama bendr atsarg fond, kuriam taikoma riba, lygi 100 % kapitalo; b) liks grynasis pelnas paskirstomas ECB dalininkams proporcingai j apmoktoms dalims. 33.2. Jeigu ECB patiria nuostol, trkum galima kompensuoti i ECB bendrojo atsarg fondo ir, prireikus, Valdaniosios tarybos sprendimu i atitinkam finansini met pinig politikos pajam proporcingai ir nevirijant sum, kokios paskirstytos nacionaliniams centriniams bankams pagal 32.5 straipsn.
VII SKYRIUS

Teiss aktai
34.1.
Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 132 straipsn ECB:
priima reglamentus, reikalingus 3.1 straipsnio pirmoje traukoje, 19.1, 22 arba 25.2 straipsniuose nurodytiems udaviniams vykdyti ir tais atvejais, kurie numatomi 41 straipsnyje nurodytuose Tarybos aktuose; priima sprendimus, reikalingus pagal Sutartis ir ECBS ir ECB statut ECBS patiktiems udavi niams vykdyti; teikia rekomendacijas ir nuomones. 34.2. ECB gali nutarti paskelbti savo sprendimus, rekomendacijas ir nuomones.
2012 10 26
LT
C 326/245
34.3. Laikydamasis 41 straipsnyje numatyta tvarka Tarybos nustatyt apribojim ir slyg, ECB turi teis monms, nesilaikanioms jo reglamentuose ir sprendimuose nustatyt pareigojim, skirti vienkartines arba periodikai mokamas baudas. 35 straipsnis
Teismin prieira ir susij klausimai
35.1. Sutartyse numatytais atvejais ir slygomis Europos Sjungos Teisingumo Teismas gali peri rti ar aikinti ECB veiksmus ar neveikim. Sutartyse numatytais atvejais ir slygomis ECB gali pateikti iekin. 35.2. Gin tarp ECB ir jo kreditori, skolinink ar vis kit asmen nagrinjimas priklauso kompetenting nacionalini teism jurisdikcijai, iskyrus atvejus, kurie priskiriami Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai. 35.3. ECB taikomas atsakomybs reimas, numatytas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 340 straipsnyje. Nacionaliniai centriniai bankai yra atsakingi pagal atitinkamus nacionalinius statymus. 35.4. Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kuri arbitrain ilyg, numatyt ECB ar jo vardu sudarytoje sutartyje, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama vieosios ar privatins teiss. 35.5. ECB sprendim kreiptis Europos Sjungos Teisingumo Teism dl bylos iklimo priima Valdanioji taryba. 35.6. Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti ginus dl nacionalinio centrinio banko pareigojim pagal Sutartis ir Statut vykdymo. Jeigu ECB mano, kad kuris nors nacionalinis centrinis bankas nevykd kokios nors pareigos pagal Sutartis ir Statut, jis iuo reikalu pareikia pagrst savo nuomon, pirma suteiks atitinkamam nacionaliniam centriniam bankui galimyb idstyti savo samprotavimus. Jeigu atitinkamas nacionalinis centrinis bankas per ECB nustatyt laik neatsivelgia t nuomon, ECB gali perduoti reikal svarstyti Europos Sjungos Teisingumo Teismui. 36 straipsnis
Personalas
36.1. gas.
Vykdomosios valdybos silymu Valdanioji taryba nustato ECB personalo darbinimo sly
36.2. Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti ECB ir jo tarnautoj ginus nevirijant darbinimo slygose nustatyt rib ir laikantis jose numatyt slyg.
C 326/246
LT
2012 10 26
37 straipsnis (ex 38 straipsnis)

Profesin paslaptis
37.1. ECB ir nacionalini centrini bank sprendimus priimani organ nariai ir personalas, netgi nustoj eiti savo pareigas, privalo neatskleisti informacijos, kuriai taikomi profesins paslapties reikalavimai.
37.2. Asmenims, turintiems galimyb naudotis duomenimis, kuriems taikomi Sjungos teiss aktuose numatyti reikalavimai saugoti profesin paslapt, taikomi tie teiss aktai.

Pasiraantieji asmenys
Teisiniai ECB sipareigojimai treij ali atvilgiu prisiimami jo pirmininko arba dviej Vykdomo sios valdybos nari, arba dviej ECB personalo nari, kuriuos pirmininkas tinkamai pareigojo pasi rayti ECB vardu, paraais.

Privilegijos ir imunitetai
Valstybi nari teritorijoje ECB naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurie yra btini jo udaviniams atlikti, laikantis Protokole dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet nustatyt slyg.
VIII SKYRIUS
STATUTO PAKEITIMAS IR PAPILDOMI TEISS AKTAI 40 straipsnis (ex 41 straipsnis)

Supaprastinta pakeitimo tvarka
40.1. Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 129 straipsnio 3 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi ECB rekomendacija ir pasikonsultav su Komisija, sprsdami pagal prast teis kros procedr arba, remdamiesi Komisijos pasilymu ir pasikonsultav su ECB, gali pakeisti io Statuto 5.1, 5.2, 5.3, 17, 18, 19.1, 22, 23, 24, 26, 32.2, 32.3, 32.4 ir 32.6 straipsnius, 33.1 straipsnio a punkt ir 36 straipsn.
40.2. Europos Vadov Taryba, Europos centriniam bankui rekomendavus ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija arba Komisijai rekomendavus ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, vieningai priimtu sprendimu gali pakeisti 10.2 straipsn. ie pakeitimai sigalioja tik po to, kai pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus juos patvir tina valstybs nars.
2012 10 26
LT
C 326/247
40.3.
Pagal straipsn teikiam ECB rekomendacij turi vieningai patvirtinti Valdanioji taryba.

Papildomi teiss aktai
Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 129 straipsnio 4 dal Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei ECB arba remdamasi ECB rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Komisija, priima io Statuto 4, 5.4, 19.2, 20, 28.1, 29.2, 30.4 ir 34.3 straipsniuose nurodytas nuostatas.
IX SKYRIUS
ECBS TAIKOMOS PEREINAMOSIOS IR KITOS NUOSTATOS 42 straipsnis (ex 43 straipsnis)

Bendrosios nuostatos
42.1. Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta iimtis lemia, kad suinteresuotoms valstybms narms nesuteikiamos jokios teiss ir nenumatomi jokie pareigojimai, idstyti io Statuto 3, 6, 9.2, 12.1, 14.3, 16, 18, 19, 20, 22, 23, 26.2, 27, 30, 31, 32, 33, 34 ir 49 straipsniuose.
42.2. Valstybi nari, kurioms taikomas mintos Sutarties 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta iimtis, centriniai bankai ilaiko savo galiojimus pinig politikos srityje pagal nacionalin teis.
42.3. Pagal mintos Sutarties 139 straipsn, valstybs nars suprantamos kaip valstybs nars, kuri valiuta yra euro io Statuto 3, 11.2 ir 19 straipsniuose.
42.4. Nacionaliniai centriniai bankai suprantami kaip valstybi nari, kuri valiuta yra euro, centriniai bankai io Statuto 9.2, 10.2, 10.3, 12.1, 16, 17, 18, 22, 23, 27, 30, 31, 32, 33.2 ir 49 straipsniuose.
42.5. Dalininkai suprantami kaip valstybi nari, kuri valiuta yra euro, centriniai bankai 10.3 ir 33.1 straipsniuose.
42.6. Pasiraytas ECB kapitalas suprantamas kaip ECB kapitalas, kur pasirao valstybi nari, kuri valiuta yra euro, centriniai bankai 10.3 ir 30.2 straipsniuose.
C 326/248
LT
2012 10 26

ECB pereinamojo laikotarpio udaviniai
ECB perima buvusias Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 141 straipsnio 2 dalyje nurodytas Europos pinig instituto funkcijas, kurias dl iimi, taikom vienai ar kelioms valstybms narms, vis dar reikia atlikti vedus eur. ECB teikia patarimus rengiantis mintos Sutarties 140 straipsnyje nurodyt iimi panaikinimui. 44 straipsnis (ex 45 straipsnis)
ECB bendroji taryba
44.1. Nepaeidiant Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 129 straipsnio 1 dalies, Bendroji taryba steigiama kaip treias ECB sprendimus priimantis organas. 44.2. Bendroji taryba susideda i ECB pirmininko ir pirmininko pavaduotojo bei nacionalini centrini bank valdytoj. Kiti Vykdomosios valdybos nariai gali dalyvauti Bendrosios tarybos pos diuose be balsavimo teiss. 44.3. Visos Bendrosios tarybos pareigos ivardytos io Statuto 46 straipsnyje. 45 straipsnis (ex 46 straipsnis)
Bendrosios tarybos darbo reglamentas
45.1. ECB bendrajai tarybai pirmininkauja ECB pirmininkas arba, jeigu jis nedalyvauja, pirmininko pavaduotojas. 45.2. Tarybos pirmininkas ir Komisijos narys gali dalyvauti Bendrosios tarybos posdiuose be teiss balsuoti. 45.3. 45.4. 45.5. Bendrosios tarybos posdius rengia jos pirmininkas. Nukrypdama nuo 12.3 straipsnio, Bendroji taryba priima savo Darbo reglament. Sekretoriato paslaugas Bendrajai tarybai teikia ECB. 46 straipsnis (ex 47 straipsnis)
Bendrosios tarybos pareigos
46.1.
Bendroji taryba:
atlieka 43 straipsnyje nurodytus udavinius; prisideda prie 4 ir 25.1 straipsniuose nurodyt patariamj funkcij atlikimo.
2012 10 26
LT
C 326/249
46.2.
Bendroji taryba prisideda:
renkant 5 straipsnyje nurodyt statistin informacij; rengiant 15 straipsnyje nurodytas ECB ataskaitas; nustatant 26.4 straipsnyje nurodytas taisykles, reikalingas 26 straipsniui taikyti; imantis vis kit priemoni, kurios nurodytos 29.4 straipsnyje, reikaling 29 straipsniui taikyti; nustatant 36 straipsnyje nurodytas ECB personalo darbinimo slygas. 46.3. Bendroji taryba prisideda atliekant btin pasirengim neataukiamai nustatyti valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, valiutos kursus euro atvilgiu, kaip nurodyta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 140 straipsnio 3 dalyje. 46.4. ECB pirmininkas pranea Bendrajai tarybai apie Valdaniosios tarybos sprendimus. 47 straipsnis (ex 48 straipsnis)
ECB kapitalui taikomos pereinamosios nuostatos
Vadovaujantis 29.1 straipsniu, kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui skiriamas indeksas ECB kapitalo pasiraymo rakte. Nukrypstant nuo 28.3 straipsnio nuostat, valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, centriniai bankai neapmoka j pasirayto kapitalo, nebent Bendroji taryba, veikdama dauguma, kuri atstovauja maiausiai dviem tredaliams pasirayto ECB kapitalo ir maiausiai pusei dalinink, nusprendia, kad reikia sumokti minimal procent, kaip na, skirt ECB veiklos ilai doms padengti. 48 straipsnis (ex 49 straipsnis)
Atidtas ECB kapitalo, atsarg ir atidjim mokjimas
48.1. Valstybs nars, kurios iimtis panaikinama, centrinis bankas apmoka savo pasirayt ECB kapitalo dal taip pat, kaip ir kit valstybi nari, kuri valiuta yra euro, centriniai bankai, o reikiam usienio atsarg sum perveda ECB pagal 30.1 straipsn. Pervedama suma nustatoma padauginus pagal dabartin valiutos kurs eurais ireiktas usienio atsargas, kurios jau buvo pervestos ECB pagal 30.1 straipsn, i atitinkamo nacionalinio centrinio banko pasiraytos dalies ir dali, kurias jau apmokjo kiti nacionaliniai centriniai bankai, santykio. 48.2. Be mokjimo, kur reikia atlikti pagal 48.1 straipsn, atitinkamas centrinis bankas nea savo dal ECB atsargas, taip pat tuos atidjimus, kurie prilyginami atsargoms, bei sum, kuri dar reiks priskirti atsargoms ir atidjimams, atitinkani pelno ir nuostolio ataskaitos likut, buvus met, po
C 326/250
LT
2012 10 26
kuri panaikinta iimtis, gruodio 31 dien. Suma, kuri reikia neti, nustatoma dauginant atsarg, apibrt pirmiau ir nurodyt patvirtintame ECB balanse, sum i atitinkamo centrinio banko pasi raytos dalies ir dali, kurias jau apmokjo kiti nacionaliniai centriniai bankai, santykio. 48.3. Vienai ar daugiau ali tapus valstybmis narmis ir j atitinkamiems nacionaliniams cent riniams bankams tapus ECBS dalimi, automatikai padidja pasiraytas ECB kapitalas ir maksimalus usienio atsarg, kurias galima bt pervesti ECB, dydis. Padidjimas nustatomas padauginus atitinkamas tuo metu esanias sumas i santykio, apskaiiuoto pagal iplst kapitalo rakt, tarp nacionalini centrini bank, ketinani sijungti ECBS, ir nacionalini centrini bank, jau esani ECBS, svori. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko svoris kapitalo rakte yra apskaiiuojamas pagal analogij su 29.1 straipsniu ir laikantis 29.2 straipsnio. Ataskaitiniai statistini duomen laikotarpiai turi bti tokie patys, kokie buvo naudojami per paskutin kas penkerius metus atliekam svori pakoregavim vadovaujantis 29.3 straipsniu. 49 straipsnis (ex 52 straipsnis)
Banknot Sjungos valiutomis keitimas
Po to, kai vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 140 straipsnio 3 dalimi bus neat aukiamai nustatyti valiut kursai, Valdanioji taryba imasi reikiam priemoni, kad utikrint, jog nacionaliniai centriniai bankai banknotus, kuri valiut kursai yra neataukiamai nustatyti, keist pagal j atitinkamas nominalias vertes. 50 straipsnis (ex 53 straipsnis)
Pereinamojo laikotarpio nuostat taikymas
Jeigu ir kol yra valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, taikomi 4247 straipsniai.
2012 10 26
LT
C 326/251
PROTOKOLAS (Nr. 5)
DL EUROPOS INVESTICIJ BANKO STATUTO
AUKTOSIOS SUSITARIANIOSIOS ALYS,
nustatyti Europos investicij banko, numatyto Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 308 straipsnyje, statut,
SIEKDAMOS
SUSITAR
1 straipsnis Europos investicij bankas, teisintas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 308 straipsniu (toliau Bankas), kuriamas iuo protokolu; jis atlieka savo funkcijas ir vykdo savo veikl pagal i Sutari ir io Statuto nuostatas. 2 straipsnis Banko udavinys apibrtas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 309 straipsnyje. 3 straipsnis Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 308 straipsn Banko nariai yra valstybs nars. 4 straipsnis 1. Banko kapital sudaro 232 392 989 000 EUR, kuriuos valstybs nars sigyja pasiraymo bdu taip:
Vokietija Pranczija Italija Jungtin Karalyst Ispanija Belgija Nyderlandai vedija Danija Austrija Lenkija Suomija 37 578 019 000 37 578 019 000 37 578 019 000 37 578 019 000 22 546 811 500 10 416 365 500 10 416 365 500 6 910 226 000 5 274 105 000 5 170 732 500 4 810 160 500 2 970 783 000
C 326/252
LT
2012 10 26
Graikija Portugalija ekija Vengrija Airija Rumunija Slovakija Slovnija Bulgarija Lietuva Liuksemburgas Kipras Latvija Estija Malta
2 825 416 500 1 820 820 000 1 774 990 500 1 679 222 000 1 318 525 000 1 217 626 000 604 206 500 560 951 500 410 217 500 351 981 000 263 707 000 258 583 500 214 805 000 165 882 000 98 429 500
Valstybs nars atsako tik pasirayto, bet neapmokto kapitalo dalimi. 2. 3. 4. Primus nauj nar, pasiraytas kapitalas padidja jo neto kapitalo suma. Valdytoj taryba gali vieningai nusprsti padidinti pasirayt kapital. Nars dalis pasiraytame kapitale negali bti perleista, keista ar aretuota. 5 straipsnis 1. Valstybs nars apmoka vidutinikai iki 5 % pasirayt kapital sudarani 4 straipsnio 1 dalyje nustatyt sum. 2. Tuo atveju, jei pasiraytasis kapitalas padidinamas, Valdytoj taryba vieningai nustato apmok tin procentin dal ir sumokjimo tvark. Mokjimas grynaisiais vykdomas tik eurais. 3. Direktori valdyba gali reikalauti apmokti pasiraytojo kapitalo likut, kokio reikia Bankui vykdyti savo sipareigojimus. Kiekviena valstyb nar moka proporcingai jos pasirayto kapitalo daliai.
2012 10 26
LT
C 326/253
6 straipsnis
(ex 8 straipsnis)
Bankui vadovauja ir j valdo Valdytoj taryba, Direktori valdyba ir Valdymo komitetas. 7 straipsnis
(ex 9 straipsnis)
1.
Valdytoj taryb sudaro valstybi nari paskirti ministrai.
2. Valdytoj taryba nustato Banko kreditavimo politikos bendrsias nuorodas atsivelgdama Sjungos tikslus. Valdytoj taryba utikrina, kad mintos nuorodos bt gyvendintos. 3. Be to, Valdytoj taryba:
a) nusprendia, ar didinti pasirayt kapital pagal 4 straipsnio 3 dal ir 5 straipsnio 2 dal; b) taikydama 9 straipsnio 1 dal, nustato principus, taikomus finansavimo operacijoms, kuri imamasi vykdant banko udavinius; c) vykdo 9 ir 11 straipsniuose numatytus galiojimus, susijusius su Direktori valdybos ir Valdymo komiteto nari paskyrimu ir atstatydinimu, ir 11 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje numa tytus galiojimus; d) vadovaudamasi 16 straipsnio 1 dalimi priima sprendimus dl ne valstybi nari teritorijose vykdytin investicij operacij visiko ar dalinio finansavimo suteikimo; e) tvirtina Direktori valdybos met praneim; f) tvirtina met balans bei pelno ir nuostoli ataskait; g) vykdo iuo Statutu suteiktus kitus galiojimus ir funkcijas; h) tvirtina Banko darbo tvarkos taisykles. 4. Pagal Sutart ir Statut Valdytoj taryba yra kompetentinga vieningai nusprsti dl Banko operacij sustabdymo, o prireikus, dl jo likvidavimo.
C 326/254
LT
2012 10 26
8 straipsnis
(ex 10 straipsnis)
Iskyrus atvejus, kai iame Statute yra nustatyta kitaip, Valdytoj taryba sprendimus priima savo nari bals dauguma. i dauguma turi atstovauti ne maiau kaip 50 % pasirayto kapitalo. Kad susidaryt kvalifikuota bals dauguma, reikia, kad atuoniolika nari balsuot u ir sudaryt 68 % pasirayto kapitalo. Dalyvaujani nari ar j atstov susilaikymas balsuojant neukerta kelio priimti sprendimus, kurie turi bti priimti vieningai. 9 straipsnis
(ex 11 straipsnis)
1. Direktori valdyba priima sprendimus dl finansavimo, ypa paskol ir garantij forma, sutei kimo bei paskol mimo; ji nustato teikiam paskol palkan normas ir komisinius bei kitus mokjimus. Remdamasi kvalifikuota bals dauguma priimtu sprendimu, ji gali kai kurias savo funk cijas perduoti Valdymo komitetui. Ji nustato tokio perdavimo slygas bei priiri jo vykdym. Direktori valdyba rpinasi tinkamu vadovavimu Bankui; ji utikrina, kad Bankas bt valdomas vadovaujantis Sutari ir Statuto nuostatomis bei Valdytoj tarybos nustatytomis bendrosiomis nuorodomis. Finansini met pabaigoje Direktori valdyba pateikia praneim Valdytoj tarybai, ir, praneim patvirtinus, j paskelbia. 2. Direktori valdyb sudaro dvideimt atuoni direktoriai ir atuoniolika pakaitini direktori.
Direktorius penkeriems metams skiria Valdytoj taryba, po vien pasilant kiekvienai valstybei narei ir vien Komisijai. Pakaitinius direktorius penkeriems metams skiria Valdytoj taryba tokiu bdu: du pakaitinius direktorius pasilo Vokietijos Federacin Respublika, du pakaitinius direktorius pasilo Pranczijos Respublika, du pakaitinius direktorius pasilo Italijos Respublika, du pakaitinius direktorius pasilo Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst, vien pakaitin direktori bendru sutarimu pasilo Ispanijos Karalyst ir Portugalijos Respublika,
2012 10 26
LT
C 326/255
vien pakaitin direktori bendru sutarimu pasilo Belgijos Karalyst, Liuksemburgo Didioji Hercogyst ir Nyderland Karalyst, du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasilo Danijos Karalyst, Graikijos Respublika, Airija ir Rumunija, du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasilo Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir vedijos Karalyst, tris pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasilo Bulgarijos Respublika, ekijos Respublika, Kipro Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovnijos Respublika ir Slovakijos Respublika, vien pakaitin direktori pasilo Komisija. Direktori valdyba pasirenka eis balsavimo teiss neturinius ekspertus: tris narius ir tris pakaitinius. Jie gali bti paskirti kitai kadencijai. Darbo tvarkos taisyklse idstoma dalyvavimo Direktori valdybos susitikimuose tvarka ir nuostatos taikomos pakaitiniams nariams bei papildomai trauktiems ekspertams. Valdymo komiteto pirmininkas arba, jeigu jis nedalyvauja, vienas i pirmininko pavaduotoj pirmi ninkauja Direktori valdybos susirinkimams, taiau nebalsuoja. Direktori valdybos nariai renkami i asmen, kuri nepriklausomumas ir kompetencija nekelia abejoni; jie atsakingi tik Bankui. 3. Direktori atstatydinti Valdytoj taryba gali tik tada, jei jis nebeatitinka ioms pareigoms keliam reikalavim; Valdyba privalo sprsti kvalifikuota bals dauguma. Jei met praneimas nepatvirtinamas, Direktori valdyba atsistatydina. 4. laisv viet, atsiradusi dl mirties, atsistatydinimo, atstatydinimo arba visos Valdybos atsista tydinimo, skiriama 2 dalyje nustatyta tvarka. Narys pakeiiamas likusiam jo kadencijos laikui, iskyrus tuos atvejus, kai keiiama visa Direktori valdyba. 5. Valdytoj taryba nustato Direktori valdybos nari atlyginim. Valdytoj taryba nusprendia, kokia veikla nesiderina su direktoriaus ar pakaitinio nario pareigomis.
C 326/256
LT
2012 10 26
10 straipsnis
(ex 12 straipsnis)
1. Kiekvienas direktorius Direktori valdyboje turi vien bals. Jis gali perduoti savo bals visais atvejais, laikydamasis tvarkos, kuri turi bti nustatyta Banko darbo tvarkos taisyklse. 2. Iskyrus atvejus, kai iame Statute yra nustatyta kitaip, Direktori valdybos sprendimai priimami bent viena treija (1/3) balsavimo teis turini nari bals, atstovaujani bent penkiasdeimt procent (50 %) pasirayto kapitalo. Kad susidaryt kvalifikuota bals dauguma, reikia, kad atuo niolika (18) nari, atstovaujani eiasdeimt atuoniems procentams (68 %) pasirayto kapitalo, balsuot u. Banko darbo tvarkos taisykls nustato, kiek Direktori valdybos nari sudaro spren dimams galioti btin kvorum. 11 straipsnis
(ex 13 straipsnis)
1. Valdymo komitet sudaro pirmininkas ir atuoni pirmininko pavaduotojai, kuriuos eeriems metams skiria Valdytoj taryba Direktori valdybos silymu. Jie gali bti paskirti kitai kadencijai. Valdytoj taryba vieningai gali keisti Valdymo komiteto nari skaii. 2. Direktori valdybos silymu, priimtu kvalifikuota bals dauguma, Valdytoj taryba gali taip pat kvalifikuota bals dauguma atstatydinti Valdymo komiteto nar. 3. Valdymo komitetas, pavaldus pirmininkui ir priirimas Direktori valdybos, yra atsakingas u Banko einamj veikl. Jis rengia Direktori valdybos sprendimus, ypa susijusius su finansavimo, ypa paskol ir garantij forma, teikimu bei paskol ir garantij teikimu, utikrina i sprendim gyvendinim. 4. Valdymo komitetas, teikdamas nuomon dl projekt, susijusi su paskol gavimu arba finan savimo, ypa paskol ir garantij forma, teikimu, sprendim priima bals dauguma. 5. Valdytoj taryba nustato Valdymo komiteto nari atlyginim bei, kokia veikla yra nesuderi nama su j pareigomis. 6. Pirmininkas arba, jeigu jis negali, pirmininko pavaduotojas, atstovauja Bankui teismuose ir tvarkant kitus reikalus. 7. Banko darbuotojai yra pavalds pirmininkui. Juos priima darb ir atleidia pirmininkas. Atrenkant personal atsivelgiama ne tik asmeninius sugebjimus bei kvalifikacij, bet ir teising valstybi nari piliei atstovavim. Banko tvarkos taisyklse nustatoma, kuris organas yra kompe tentingas priimti personalui taikomas nuostatas.
2012 10 26
LT
C 326/257
8. Valdymo komitetas ir Banko personalas atsakingi tik Bankui ir eidami savo pareigas yra visikai nepriklausomi. 12 straipsnis
(ex 14 straipsnis)
1. Komitetas, kur sudaro ei nariai, Valdytoj tarybos paskirti pagal j kompetencij, patikrina, ar Banko veikla atitinka geriausi bankininkysts praktik, ir atsako u jo sskait audit. 2. 1 dalyje nurodytas Komitetas kasmet nustato, ar Banko operacijos buvo tinkamai vykdomos ir ar deramai tvarkomos finansins apskaitos knygos. iuo tikslu jis patikrina, ar Banko operacijos buvo vykdomos laikantis iame Statute ir Darbo tvarkos taisyklse nustatyt formalum ir procedr. 3. 1 dalyje nurodytas Komitetas patvirtina, kad finansins ataskaitos ir kita finansin informacija, idstyta Direktori valdybos parengtose met ataskaitose, pateikia tikr ir teising vaizd apie Banko turto ir sipareigojim finansin padt bei jo operacij rezultatus ir nagrinjam finansini met pinig srautus. 4. Darbo tvarkos taisyklse apibriama, kokios kvalifikacijos reikalaujama i Komiteto nari ir nustatomos Komiteto veiklos slygos. 13 straipsnis
(ex 15 straipsnis)
Ryius su kiekviena valstybe nare Bankas palaiko per atitinkamos valstybs paskirt institucij. Atlikdamas finansines operacijas, Bankas naudojasi atitinkamos valstybs nars nacionalinio centrinio banko arba kurios nors kitos tos valstybs nars patvirtintos finans institucijos paslaugomis. 14 straipsnis
(ex 16 straipsnis)
1. Bankas bendradarbiauja su visomis tarptautinmis organizacijomis, kurios veikia panaiose srityse. 2. Bankas siekia umegzti atitinkamus bendradarbiavimo ryius su bankais ir finans institucijomis tose alyse, su kuriomis siejasi jo operacijos. 15 straipsnis
(ex 17 straipsnis)
Valstybs nars ar Komisijos praymu arba savo iniciatyva Valdytoj taryba aikina ir papildo io Statuto 7 straipsnyje nurodytas nuorodas vadovaudamasi tomis paiomis nuostatomis, kokios buvo taikomos jas priimant.
C 326/258
LT
2012 10 26
16 straipsnis
(ex 18 straipsnis)
1. gyvendindamas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 309 straipsnyje nurodyt udavin, Bankas teikia savo nari arba privai ir valstybini moni investicijoms, kurios bt vykdomos valstybi nari teritorijose, tokio dydio finansavim, ypa paskol ir garantij forma, kuris padengt trkstamas las, kuri negalima gauti i kit altini protingomis slygomis. Taiau Bankas, naudodamasis Valdytoj tarybos kvalifikuota bals dauguma priimtu sprendimu, Direktori valdybos silymu gali suteikti finansavim investicijoms, kurios i dalies ar visikai, bt vykdomos ne valstybi nari teritorijose. 2. Kiek manoma, paskolos teikiamos tik su slyga, kad yra naudojami ir kiti finansavimo altiniai.
3. Teikdamas paskol monei ar kitam subjektui, iskyrus valstyb nar, Bankas paskol suteikia su slyga, kad valstyb nar, kurios teritorijoje bus vykdoma investicija, suteiks garantij arba bus suteiktos kitos atitinkamos garantijos, arba Bankas remiasi skolininko finansins padties tvirtumu. Be to, remdamasis Valdytoj tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punkt nustatytais principais ir kai to reikia vykdant Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 309 straipsnyje numatytas operacijas, Direktori valdyba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, nustato finansini operacij, kurios gali bti ypa rizikingos ir todl laikomos ypatinga veikla, slygas. 4. Bankas gali teikti paskol, kurias valstybins ar privaios mons arba kiti subjektai ima Sutar ties dl Europos Sjungos veikimo 309 straipsnyje numatytiems projektams vykdyti, garantijas. 5. Bendra Banko suteikt paskol ir garantij suma bet kuriuo metu neturi viryti 250 % jo pasirayto kapitalo, atsarg, nepadaryt atidjini ir pelno (nuostolio) sskaitos pervirio. Pastaroji bendra suma sumainama tokia suma, kokia buvo pasirayta (nebtinai apmokta) Bankui dalyvau jant kit moni kapitale. Banko imokta suma u dalyvavim kit moni kapitale niekada nevirija bendros jo pasirayto kapitalo, atsarg, nepadaryt atidjini ir pelno (nuostolio) sskaitos pervirio sumos. Iimties atveju, Valdytoj tarybai ir Direktori valdybai nusprendus pagal 18 straipsnio 3 dal, ypatingai Banko veiklai bus specialiai paskirstomos atsargos. i dalis taip pat taikoma sudarant Banko konsoliduot finansin atskaitomyb. 6. Bankas apsisaugo nuo rizikos, susijusios su valiut kursu, paskolos ir garantij sutartyse numa tydamas, jo manymu, tinkamas slygas.
2012 10 26
LT
C 326/259
17 straipsnis
(ex 19 straipsnis)
1. Paskol, kurias suteikia Bankas, palkan normos ir komisiniai, ir kiti mokjimai koreguojami atsivelgiant kapitalo rinkoje vyraujanias slygas ir apskaiiuojami taip, kad i j gaunamos pajamos leist Bankui vykdyti savo sipareigojimus, padengti jo ilaidas ir rizik bei suformuoti rezervin fond, kaip numatyta 22 straipsnyje. 2. Bankas palkan norm nemaina. Jei dl investicijos, kuri bus finansuojama, pobdio pal kan norm mainimas bt pageidaujamas, valstyb nar ar kuri kita organizacija gali suteikti tokio dydio pagalb palkanoms mokti, kuri nepaeist Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 107 straipsnio. 18 straipsnis
(ex 20 straipsnis)
Atlikdamas finansavimo operacijas Bankas laikosi i princip: 1. Utikrina, kad Sjungos labui jos los bt naudojamos kuo racionaliau.
Bankas gali suteikti paskolas arba garantijas tik: a) jeigu tuo atveju, kai investuojant gamybos sektoriaus mons, palkanos ir amortizaciniai mok jimai padengiami i mons gamybos pelno arba, kitais atvejais, valstyb, kurioje investuojama, yra sipareigojusi juos padengti arba jie padengiami kitais bdais kit investicij atveju; ir b) jei is investavimas padeda didinti ekonomikos produktyvum apskritai ir skatina vidaus rinkos krim. 2. Bankas negyja jokio intereso monje ir neprisiima atsakomybs u jos valdym, iskyrus atvejus, kai tai yra btina siekiant utikrinti Banko teises susigrinti paskolintas las. Taiau, remdamasi Valdytoj tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punkt nustatytais principais ir kai reikia Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 309 straipsnyje numatytoms operacijoms vykdyti, Direktori valdyba sprsdama kvalifikuota bals dauguma nustato dalyvavimo slygas komercini moni kapitale, kiek to reikia finansuojant investicij ar program, paprastai papildant paskol ar garantij. 3. Savo reikalavimus jis gali realizuoti kapitalo rinkoje ir, siekdamas io tikslo, gali pareikalauti, kad skolininkai ileist obligacijas arba kitus vertybinius popierius.
C 326/260
LT
2012 10 26
4. Nei Bankas, nei valstybs nars nenustato slygos, kad Banko paskolintos los bt ileistos tam tikroje konkreioje valstybje narje. 5. Bankas gali teikti paskolas su slyga, kad bus skelbiamas tarptautinis konkursas.
6. Bankas nefinansuoja, i dalies ar visikai, jokios investicijos, kuriai prietarauja valstyb nar, kurios teritorijoje ji bt vykdoma. 7. Be skolinimo veiklos Bankas gali teikti technin pagalb pagal Valdytoj tarybos kvalifikuota bals dauguma nustatytas slygas bei vadovaujantis iuo Statutu. 19 straipsnis
(ex 21 straipsnis)
1. Kiekviena mon arba valstybinis ar privatus subjektas dl finansavimo gali tiesiogiai kreiptis Bank. Paraikos Bankui gali bti pateiktos ir per Komisij arba per valstyb nar, kurios teritorijoje bus investuojama. 2. Paraikos, pateiktos per Komisij, perduodamos valstybei narei, kurios teritorijoje bus inves tuojama, kad i pareikt savo nuomon. Paraikos, pateiktos per valstyb nar, perduodamos Komi sijai, kad i pareikt savo nuomon. Paraikos, pateiktos Bankui tiesiogiai, perduodamos atitinkamai valstybei narei bei Komisijai. Atitinkama valstyb nar ir Komisija pareikia savo nuomon per du mnesius. Jei per laikotarp atsakymas nepateikiamas, Bankas gali daryti prielaid, kad tam investavimui neprietaraujama. 3. Direktori valdyba priima sprendim dl finansavimo operacij paraik, kurias jai pateikia Valdymo komitetas. 4. Valdymo komitetas inagrinja, ar jam pateiktos finansavimo operacij paraikos neprietarauja iam Statutui, ypa jo 16 ir 18 straipsniams. Jei Valdymo komitetas pritaria finansavimo suteikimui, jis Direktori valdybai pateikia atitinkam pasilym; Komitetas gali nustatyti, jo manymu, esmines slygas, kurias tenkinant jo nuomon bt palanki. Jei Valdymo komitetas prietarauja finansavimo suteikimui, jis Direktori valdybai pateikia atitinkamus dokumentus bei savo nuomon. 5. Jei Valdymo komitetas pareikia nepalanki nuomon, Direktori valdyba gali nesuteikti finan savimo, iskyrus atvejus, kai ji nusprendia vieningai. 6. Jei Komisija pareikia nepalanki nuomon, Direktori valdyba gali nesuteikti finansavimo, iskyrus atvejus, kai ji nusprendia vieningai, o Komisijos paskirtas direktorius susilaiko.
2012 10 26
LT
C 326/261
7. Jeigu ir Valdymo komitetas, ir Komisija pareikia nepalanki nuomon, finansavimo Direktori valdyba suteikti negali.
8. Jei finansavimo operacija, susijusi su patvirtinta investicija, turi bti restruktrizuota, kad apsau got Banko teises ir interesus, Valdymo komitetas nedelsdamas imasi skubi priemoni, kurios, jo manymu, yra reikalingos, ir tuoj pat apie jas pranea Direktori valdybai.
20 straipsnis
(ex 22 straipsnis)
1.
Savo uduoi vykdymui reikalingas las Bankas skolinasi kapitalo rinkose.
2. Bankas gali skolintis valstybi nari kapitalo rinkose pagal ioms rinkoms taikomas teisines nuostatas.
Nukrypdamos nuo Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 139 straipsnio 1 dalies, valstybs nars atitinkamos kompetentingos institucijos gali atsisakyti duoti sutikim tik tada, jei bt prieasi manyti, kad tai gali ymiai sutrikdyti tos valstybs kapitalo rink.
21 straipsnis
(ex 23 straipsnis)
1. Turimas las, kuri Bankui nereikia nedelsiant panaudoti savo sipareigojimams vykdyti, Bankas gali naudoti iems tikslams:
a) investuoti pinig rinkose;
b) pagal 18 straipsnio 2 dalies nuostatas gali pirkti ir parduoti vertybinius popierius;
c) gali vykdyti bet kuri kit finansin operacij, susijusi su jo tikslais.
2. Nepaeisdamas 23 straipsnio nuostat, Bankas, valdydamas savo investicijas, nedalyvauja jokiame valiut arbitrae, jei to tiesiogiai nereikia jo skolinimo operacijoms arba sipareigojimams, susijusiems su gautomis paskolomis arba jo suteiktomis garantijomis, vykdyti.
3. io straipsnio taikymo srityse Bankas savo veiksmus derina su atitinkamos valstybs nars kompetentingomis institucijomis ar nacionaliniu centriniu banku.
C 326/262
LT
2012 10 26
22 straipsnis
(ex 24 straipsnis)
1. Rezervinis fondas, siekiantis iki 10 proc. pasirayto kapitalo, suformuojamas palaipsniui. Jei banko sipareigojim padtis tai pateisint, Direktori valdyba gali nusprsti atidti papildomas atsargas. Rezervinis fondas kaupiamas, kol bus visikai suformuotas i:
a) palkan, gaunam u paskolas, kurias Bankas yra suteiks i valstybi nari mokt sum pagal 5 straipsn;
b) palkan, gaunam u paskolas, kurias Bankas yra suteiks i l, gaut u grintas paskolas, nurodytas a punkte;
panaudojant i pajam toki dal, kurios nereikia Banko sipareigojimams vykdyti arba jo ilaidoms padengti.
2. Rezervinio fondo los investuojamos taip, kad bet kuriuo metu jas galima bt panaudoti tikslui, kuriam skirtas fondas.
23 straipsnis
(ex 25 straipsnis)
1. Bankas visada gali savo turt vienos valstybs nars, kurios valiuta nra euro, valiuta keisti, kad galt vykdyti finansines operacijas, atitinkanias Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 309 straips nyje idstyt udavin, atsivelgdamas io Statuto 23 straipsnio nuostatas. Bankas kiek manoma stengiasi toki keitim nedaryti, jei jis turi grynj pinig ar likvidiojo turto jam reikalinga valiuta.
2. Bankas negali savo turto valstybs nars, kurios valiuta nra euro, valiuta ikeisti treiosios alies valiut be atitinkamos valstybs nars sutikimo.
3. Bankas gali laisvai disponuoti ta savo kapitalo dalimi, kuri apmokta, arba bet kuria valiuta, pasiskolinta rinkose, esaniose u Sjungos rib.
4. Valstybs nars sipareigoja sudaryti galimybes skolininkams disponuoti valiuta, reikalinga kapi talui grinti ir mokti palkanas u paskolas ar komisinius u garantijas, suteiktas Banko j terito rijoje vykdomoms investicijoms.
2012 10 26
LT
C 326/263
24 straipsnis
(ex 26 straipsnis)
Jei valstyb nar nevykdo narysts sipareigojim, numatyt iame Statute, ypa sipareigojimo apmo kti savo dal pasiraytame kapitale arba grinti pasiskolint sum, paskol arba garantij teikimas tai valstybei narei ar jos pilieiams Valdytoj tarybos sprendimu, priimtu kvalifikuota bals dauguma, gali bti sustabdytas. Toks sprendimas neatleidia nei valstybs nars, nei jos piliei nuo j sipareigojim Bankui. 25 straipsnis
(ex 27 straipsnis)
1. Jei Valdytoj taryba nusprendia sustabdyti Banko operacijas, visa jo veikla nedelsiant nutrau kiama, iskyrus t, kuri utikrina tinkam jo turto realizavim, apsaug ir isaugojim bei jo sipa reigojim vykdym. 2. Likviduojant Bank, Valdytoj taryba paskiria likvidatorius ir teikia jiems nurodymus dl likvi davimo vykdymo. Ji utikrina, kad personalo teiss bt apsaugotos. 26 straipsnis
(ex 28 straipsnis)
1. Kiekvienoje valstybje narje Bankas naudojasi plaiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jos statymus; jis gali sigyti kilnojamj ir nekilnojamj turt bei juo disponuoti ir bti alimi teismo procese. 2. Banko nuosavybei netaikoma jokios turto rekvizavimo ar eksproprijavimo formos. 27 straipsnis
(ex 29 straipsnis)
Ginus tarp Banko ir jo kreditori, skolinink arba bet kurio kito asmens sprendia kompetentingi nacionaliniai teismai, iskyrus atvejus, kai jurisdikcija priklauso Europos Sjungos Teisingumo Teis mui. Kiekvienoje sutartyje Bankas gali numatyti, kad ginai bt nagrinjami arbitrao tvarka. Kiekvienoje valstybje narje Bankas turi adres, kuriuo teikia savo paslaugas. Taiau bet kokioje sutartyje jis gali nurodyti konkret adres, kuriuo teikia paslaugas. Banko turtas ir nuosavyb negali bti aretuoti ar konfiskuoti, iskyrus teismo sprendimu.
C 326/264
LT
2012 10 26
28 straipsnis
(ex 30 straipsnis)
1. Valdytoj taryba vieningai gali nusprsti steigti dukterines bendroves ar kitus subjektus, kurie turt juridinio asmens status ir bt finansikai nepriklausomi. 2. Valdytoj taryba vieningai priimtu sprendimu patvirtina 1 dalyje nurodyt staig statutus. Statute vis pirma nustatomi tikslai, struktra, kapitalas, naryst, bstins vieta, finansins los, intervencins priemons ir audito susitarimai bei j ir Banko organ tarpusavio santykiai. 3. Bankas turi galiojimus dalyvauti valdant ias staigas ir prisidti prie j pasirayto kapitalo, apmokant Valdytoj tarybos vieningai nustatyt sum. 4. Protokolas dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet taikomas 1 dalyje nurodytoms stai goms tokiu mastu, kiek jos yra steigtos pagal Sjungos teis, j organ nariams ir j personalui, kai jie atlieka savo pareigas, pagal tas paias slygas, kurios yra taikomos Bankui. Tiems dividendams, kapitalo prieaugiui ar kitos formos pajamoms, gaunamoms i toki staig, kurias turi teis gauti j nariai, iskyrus Europos Sjung ir Bank, taikomos galiojani teiss akt fiskalins nuostatos. 5. Europos Sjungos Teisingumo Teismas, nevirydamas toliau nustatyt apribojim, sprendia ginus dl steigt pagal Sjungos teis staig organ patvirtint priemoni. Iekin dl i priemoni gali pareikti bet kuris tokios staigos narys pagal savo kompetencij arba bet kuri valstyb nar Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 263 straipsnyje nustatytomis slygomis. 6. Valdytoj taryba gali vieningai nusprsti steigt pagal Sjungos teis staig personalui leisti dalyvauti bendrose su Banku struktrose, vadovaujantis atitinkama vidaus tvarka.
2012 10 26
LT
C 326/265
PROTOKOLAS (Nr. 6)
DL EUROPOS SJUNGOS INSTITUCIJ, TAM TIKR STAIG, ORGAN BEI PADALINI BSTINI VIETOS
VALSTYBI NARI VYRIAUSYBI ATSTOVAI, ATSIVELGDAMI Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 341 straipsn ir Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties 189 straipsn, PRIMINDAMI IR PATVIRTINDAMI 1965 m. balandio 8 d. sprendim bei laikydamiesi sprendim dl bsim institucij, staig, organ ir padalini bstini,
SUSITAR
Vienintelis straipsnis a) Europos Parlamento bstin yra Strasbre, kur vyksta 12 mnesini plenarini sesij, skaitant biudeto sesij. Papildomi plenarins sesijos posdiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento komitet posdiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento Generalinio sekretoriato ir jo padalini bstins lieka Liuksemburge. b) Tarybos bstin yra Briuselyje. Balandio, birelio ir spalio mnesiais Tarybos posdiai vyksta Liuksemburge. c) Komisijos bstin yra Briuselyje. 1965 m. balandio 8 d. sprendimo 7, 8 ir 9 straipsniuose ivardyt padalini bstins yra Liuksemburge. d) Europos Sjungos Teisingumo Teismo bstin yra Liuksemburge. e) Audito Rm bstin yra Liuksemburge. f) Ekonomikos ir socialini reikal komiteto bstin yra Briuselyje. g) Region komiteto bstin yra Briuselyje. h) Europos investicij banko bstin yra Liuksemburge. i) Europos centrinio banko bstin yra Frankfurte. j) Europos policijos biuro (Europolas) bstin yra Hagoje.
C 326/266
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 7)
DL EUROPOS SJUNGOS PRIVILEGIJ IR IMUNITET
tai, kad pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 343 straipsn ir Europos atomins bendrijos steigimo sutarties (EAEB) 191 straipsn Europos Sjunga ir EAEB valstybi nari teritorijose naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra btini j udaviniams atlikti,
ATSIVELGDAMOS
SUSITAR
I SKYRIUS
EUROPOS SJUNGOS NUOSAVYB, LOS, TURTAS IR VEIKLA 1 straipsnis Sjungos patalpos ir pastatai yra nelieiami. Juose negali bti atliekama krata, j negalima rekvizuoti, konfiskuoti ar eksproprijuoti. Be Teisingumo Teismo leidimo Sjungos nuosavybei ir turtui negali bti taikomos jokios administracins ar teisins suvarymo priemons.
2 straipsnis Sjungos archyvai yra nelieiami.
3 straipsnis Sjunga, jos turtas, pajamos ir kita nuosavyb yra atleidiami nuo vis tiesiogini mokesi.
Esant galimybei, valstybi nari vyriausybs imasi atitinkam priemoni, kad bt netaikomi arba kompensuojami netiesioginiai ar apyvartos mokesiai, einantys kilnojamojo ar nekilnojamojo turto kain, tais atvejais, kai Sjunga savo oficialiam naudojimui perka didels verts pirkinius, kuri kain eina minimi mokesiai. Taiau ios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai jos gali ikreipti konkurencij Sjungoje.
Joki lengvat netaikoma atsiskaitant u komunalines paslaugas.
2012 10 26
LT
C 326/267
4 straipsnis Sjungos oficialiam naudojimui skirtiems daiktams netaikomi muitai, importo ir eksporto draudimai ar apribojimai; taip importuot daikt alies teritorijoje negalima nei mokamai, nei nemokamai perleisti kitiems, iskyrus atvejus, kai tai daroma tos alies vyriausybs patvirtintomis slygomis.
Sjungos leidiniams taip pat netaikomi jokie muitai, importo ir eksporto draudimai ar apribojimai.
II SKYRIUS
RYIAI IR LAISSEZ-PASSER 5 straipsnis

(ex 6 straipsnis)
Oficialiems Sjungos institucij ryiams ir vis jos dokument perdavimui kiekvienos valstybs nars teritorijoje galioja tos paios nuostatos kaip toje valstybje esanioms diplomatinms atstovybms.
Oficiali Sjungos institucij korespondencija ir kiti oficials j ryiai negali bti cenzruojami.
6 straipsnis
(ex 7 straipsnis)
Tarybos, sprendianios paprasta bals dauguma, nustatytos formos laissez-passer, kur valstybi nari valdios institucijos pripasta kaip galiojant kelions dokument, Sjungos institucij pirmininkai gali iduoti i institucij nariams ir tarnautojams. ie laissez-passer yra iduodami pareignams ir kitiems tarnautojams pagal Sjungos pareign tarnybos nuostatus ir kit tarnautoj darbinimo slygas.
Komisija gali sudaryti susitarimus dl i laissez-passer pripainimo galiojaniais kelions dokumentais treij ali teritorijose.
III SKYRIUS
EUROPOS PARLAMENTO NARIAI 7 straipsnis

(ex 8 straipsnis)
Laisvam Europos Parlamento nari, vykstani Europos Parlamento susitikimus bei grtantiems i j, judjimui negali bti taikomi jokie administraciniai ar kitokie apribojimai.
C 326/268
LT
2012 10 26
Muitins ir valiutos keitimo kontrols atvilgiu Europos Parlamento nariams: a) j pai vyriausybs sudaro tokias paias slygas, kokios yra sudaromos aukto rango pareignams, keliaujantiems usien laikin oficiali vizit metu; b) kit valstybi nari vyriausybs sudaro tokias paias slygas, kokios yra sudaromos usienio vyriausybi atstovams laikin oficiali vizit metu. 8 straipsnis
(ex 9 straipsnis)
Europos Parlamento nariai negali bti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybn dl einant pareigas pareiktos nuomons ar balsavimo. 9 straipsnis
(ex 10 straipsnis)
Europos Parlamento nariai sesij metu naudojasi: a) savo valstybs teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybje yra suteikiami parlamento nariams; b) vis kit valstybi nari teritorijose imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemons ir patraukimo atsakomybn. Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant Europos Parlamento susitikim viet arba grtant i jos. Imunitetu negali naudotis narys, ukluptas darantis nusikaltim, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise ataukti vieno i nari imunitet.
IV SKYRIUS
VALSTYBI NARI ATSTOVAI, DALYVAUJANTYS EUROPOS SJUNGOS INSTITUCIJ VEIKLOJE 10 straipsnis

(ex 11 straipsnis)
Sjungos institucij veikloje dalyvaujantys valstybi nari atstovai, j patarjai ir techniniai ekspertai, eidami savo pareigas, vykdami susitikim viet ir grdami i jos, naudojasi visomis prastomis privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis. is straipsnis taikomas ir Sjungos patariamj organ nariams.
2012 10 26
LT
C 326/269
V SKYRIUS
EUROPOS SJUNGOS PAREIGNAI IR KITI TARNAUTOJAI 11 straipsnis

(ex 12 straipsnis)
Sjungos pareignams ir kitiems tarnautojams, neatsivelgiant j pilietyb, kiekvienos valstybs nars teritorijoje: a) pagal Sutari nuostatas dl pareign ir kit tarnautoj atsakomybs Sjungai ir dl Europos Sjungos Teismo jurisdikcijos sprsti ginus tarp Sjungos ir jos pareign bei kit tarnautoj suteikiamas imunitetas nuo jurisdikcijas dl j veiksm, atlikt einant pareigas, skaitant pasakytas ar raytines kalbas. is imunitetas lieka galioti ir jiems nustojus eiti pareigas; b) kartu su sutuoktiniu ir ilaikomais eimos nariais netaikomi imigracijos apribojimai bei usieniei registracijos formalumai; c) taikant valiut ar j keitimo taisykles, sudaromos tokios paios slygos, kokios toje alyje paprastai yra sudaromos tarptautini organizacij pareignams; d) pirm kart atvykstantiems konkrei al eiti pareig suteikiama teis be muito importuoti savo baldus ir asmenin turt, taip pat be muito, toje alyje baigus kadencij, i tos alies reeksportuoti savo baldus ir turt, jeigu tos alies, kurioje naudojamasi ia teise, vyriausyb abiem atvejais nra nustaiusi koki nors, jos poiriu, btin slyg; e) leidiama asmeniniam naudojimui be muito importuoti ir vliau reeksportuoti automobil, sigyt pagal vidaus rinkos slygas alyje, kurioje gyveno prie tai, arba toje alyje, kurios pilieiai jie yra, jeigu atitinkamos alies vyriausyb abiem atvejais nra nustaiusi koki nors, jos poiriu, btin slyg. 12 straipsnis
(ex 13 straipsnis)
Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos pagal prast teiskros procedr priimtais reglamentais nustatytomis slygomis ir tvarka bei pasikonsultavus su atitinkamomis institucijomis Sjungos pareignai ir kiti tarnautojai moka Sjungai mokesius nuo i Sjungos gaunamos algos, darbo umokesio ir kito atlyginimo. I Sjungos gaunamai algai, darbo umokesiui ir kitam atlyginimui netaikomi nacionaliniai mokesiai.
C 326/270
LT
2012 10 26
13 straipsnis
(ex 14 straipsnis)
Pajam mokesio, turto mokesio ir palikimo mokesio taikymo tikslais bei tarp Sjungos valstybi nari pasirayt sutari dl dvigubo apmokestinimo ivengimo taikymo tikslais Sjungos pareignai ir kiti tarnautojai, kurie vien tik todl, kad eina pareigas Sjungos tarnyboje, gyja gyvenamj viet kitos valstybs nars nei alies, kur prie pradedant eiti pareigas buvo j nuolatin gyvenamoji vieta mokesi mokjimo tikslais, teritorijoje, yra laikomi, tiek alyje, kurioje faktikai gyvena, tiek toje, kurioje yra j nuolatin gyvenamoji vieta, mokesi mokjimo tikslais ilaikiusiais nuolatin gyvenamj viet pastarojoje, jei ji yra Sjungos nar. i nuostata taikoma ir sutuoktiniui, jei is atskirai neusiima apmokama veikla, bei vaikams, kuriuos ilaiko ir kuriais rpinasi iame straipsnyje minimi asmenys.
Pirmesnje pastraipoje minimiems asmenims priklausantis j buvimo alyje esantis kilnojamasis turtas yra atleidiamas nuo toje alyje galiojanio palikimo mokesio; apskaiiuojant palikimo mokest, tokia nuosavyb yra laikoma esania nuolatins gyvenamosios vietos mokesi mokjimo tikslais alyje, atsivelgiant treij ali teises ir galim tarptautini sutari dl dvigubo apmokestinimo nuostat taikym.
Taikant io straipsnio nuostatas, neatsivelgiama nuolatin gyvenamj viet, kuri minti asmenys sigijo eidami pareigas kitose tarptautinse organizacijose.
14 straipsnis
(ex 15 straipsnis)
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su atitinkamomis institucijomis, nustato Sjungos pareign ir kit tarnautoj socialinio draudimo imok sistem.
15 straipsnis
(ex 16 straipsnis)
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, ir pasikonsultav su kitomis suinteresuotomis institucijomis, nustato Sjungos pareign ir kit tarnautoj, kuriems taikomos visos arba kai kurios 11 straipsnio, 12 straipsnio antrosios dalies ir 13 straipsnio nuostatos, kategorijas.
tokias kategorijas suskirstyt pareign ir kit tarnautoj pavards, rangai ir adresai yra periodikai praneami valstybi nari vyriausybms.
2012 10 26
LT
C 326/271
VI SKYRIUS
PRIE EUROPOS SJUNGOS AKREDITUOT TREIJ ALI MISIJ PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI 16 straipsnis
(ex 17 straipsnis)
Valstyb nar, kurios teritorijoje yra Sjungos bstin, suteikia prastus diplomatinius imunitetus ir privilegijas prie Sjungos akredituotoms treij ali misijoms.
VII SKYRIUS

(ex 18 straipsnis)
Privilegijos, imunitetai ir lengvatos Sjungos pareignams ir kitiems tarnautojams yra taikomos tiktai Sjungos labui. Kiekviena Sjungos institucija privalo ataukti savo pareigno ar kito tarnautojo imunitet, jei, ios institucijos nuomone, tokio imuniteto ataukimas neprietarauja Sjungos interesams. 18 straipsnis
(ex 19 straipsnis)
Taikydamos Protokol, Sjungos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis suinteresuot valstybi nari valdios institucijomis. 19 straipsnis
(ex 20 straipsnis)
1114 straipsniai ir 17 straipsnis taikomi Europos Vadov Tarybos pirmininkui. Jie taip pat taikomi Komisijos nariams. 20 straipsnis
(ex 21 straipsnis)
1114 ir 17 straipsniai Europos Sjungos Teisingumo Teismo teisjams, generaliniams advokatams, kancleriams ir pranej pavaduotojams taikomi nepaeidiant Protokolo dl Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto 3 straipsnio nuostat, susijusi su teisj ir generalini advokat imunitetu nuo jurisdikcijos.
C 326/272
LT
2012 10 26
21 straipsnis
(ex 22 straipsnis)
is Protokolas taip pat taikomas Europos investicij bankui, jo organ nariams, personalui ir valstybi nari atstovams, dalyvaujantiems Banko veikloje, nepaeidiant Protokolo dl banko statuto nuostat. Be to, Europos investicij bankas yra atleidiamas nuo bet koki mokesi mokjimo ar panaaus pobdio prievoli dl bet kokio jo kapitalo padidjimo ir nuo vairi formalum, kurie gali bti su tuo susij, valstybje, kurioje yra Banko buvein. Banko iformavimas ar likvidavimas taip pat negali bti apmokestinimo prieastimi. Ir pagaliau pagal Statut vykdomai Banko ir jo organ veiklai netaikomas joks apyvartos mokestis. 22 straipsnis
(ex 23 straipsnis)
is Protokolas taip pat taikomas Europos centriniam bankui, jo organ nariams ir personalui, nepaeidiant Protokolo dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto nuostat. Be to, Europos centrinis bankas yra atleidiamas nuo bet kokio apmokestinimo ar panaaus pobdio prievoli kapitalo padidjimo atveju ir nuo vairi formalum, kurie gali bti su tuo susij, valstybje, kurioje yra banko buvein. io banko ir jo organ veiklai, atliekamai pagal Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statut, netaikomas joks apyvartos mokestis.
2012 10 26
LT
C 326/273
PROTOKOLAS (Nr. 8)
DL EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES 6 STRAIPSNIO 2 DALIES DL SJUNGOS PRISIJUNGIMO PRIE EUROPOS MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS
SUSITAR
1 straipsnis Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje numatytame susitarime dl Sjungos prisijungimo prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Europos konven cijos) numatoma ilaikyti konkreius Sjungos ir Sjungos teiss ypatumus, ypa atsivelgiant : a) galimo Sjungos dalyvavimo Europos konvencijos kontrols organuose konkrei tvark; b) mechanizmus, kurie btini utikrinant, kad ne valstybi nari iekiniai ir asmen skundai bt deramai pateikiami atitinkamai valstybms narms ir (arba) Sjungai. 2 straipsnis 1 straipsnyje nurodytas susitarimas turi utikrinti, kad is prisijungimas nedaryt poveikio Sjungos kompetencijai ir Sjungos institucij galiojimams. Jis turi utikrinti, kad jokia jo nuostata nedaryt poveikio valstybi nari padiai Europos konvencijos atvilgiu, vis pirma jos protokol, pagal jos 15 straipsn valstybi nari patvirtint nuo Europos konvencijos nukrypstani priemoni ir pagal jos 57 straipsn valstybi nari padaryt Europos konvencijos ilyg atvilgiu. 3 straipsnis Jokia 1 straipsnyje nurodyto susitarimo nuostata neturi daryti poveikio Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 344 straipsniui.
C 326/274
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 9)
DL TARYBOS SPRENDIMO DL EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES 16 STRAIPSNIO 4 DALIES IR SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO 238 STRAIPSNIO 2 DALIES GYVENDINIMO 2014 M. LAPKRIIO 1 D. 2017 M. KOVO 31 D. LAIKOTARPIU IR NUO 2017 M. BALANDIO 1 D.
tai, kad patvirtinant Lisabonos sutart, buvo ypa svarbu susitarti dl Tarybos sprendimo dl Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalies ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalies gyvendinimo 2014 m. lapkriio 1 d. 2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu ir nuo 2017 m. balandio 1 d. (toliau Sprendimas),
ATSIVELGDAMOS
SUSITAR
Vienintelis straipsnis Prie bet kokio projekto, kurio tikslas bt arba i dalies keisti ar panaikinti Sprendim ar kuri nors jo nuostat, arba netiesiogiai pakeisti jo taikymo apimt ar prasm i dalies keiiant kit Sjungos teiss akt, svarstym Taryboje projekt preliminariai apsvarsto Europos Vadov Taryba sprsdama bendru sutarimu pagal Europos Sjungos sutarties 15 straipsnio 4 dal.
2012 10 26
LT
C 326/275
PROTOKOLAS (Nr. 10)

DL NUOLATINIO STRUKTRIZUOTO BENDRADARBIAVIMO, NUSTATYTO EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES 42 STRAIPSNYJE
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS, ATSIVELGDAMOS PRIMINDAMOS,
Europos Sjungos sutarties 42 straipsnio 6 dal ir 46 straipsn,
kad Sjunga vykdo bendr usienio ir saugumo politik, grindiam nuolat didjaniu valstybi nari veiksm suartjimu; kad bendra saugumo ir gynybos politika yra bendros usienio ir saugumo politikos neatskiriama dalis; kad ji utikrina Sjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajgumus; kad Sjunga gali iais itekliais naudotis vykdydama Europos Sjungos sutarties 43 straipsnyje nurodytas misijas u Sjungos rib, skirtas taikos palaikymui, konflikt prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui pagal Jungtini Taut Chartijos principus; kad i udavini vykdymas remiasi kariniais pajgumais, teikiamais pagal princip vieningas pajg rezervas; kad Sjungos bendra saugumo ir gynybos politika nepaeidia tam tikr valstybi nari saugumo ir gynybos politikos specifikos; kad Sjungos bendra saugumo ir gynybos politika pripasta valstybi nari, kurios mano, kad j bendra gynyba yra gyvendinama iaurs Atlanto sutarties organizacijoje, iliekanioje jos nari kolektyvins gynybos pagrindu, sipareigojimus pagal iaurs Atlanto sutart ir atitinka toje struktroje nustatyt bendr saugumo ir gynybos politik; kad rytingesnis Sjungos vaidmuo saugumo ir gynybos reikaluose prisidt prie atnaujinto Atlanto aljanso gyvybingumo, laikantis Berlin Plus susitarim;
BDAMOS PASIRYUSIOS SITIKINUSIOS, PRIMINDAMOS, PRIMINDAMOS, PRIMINDAMOS,
tinje bendruomenje;
PRIPAINDAMOS,
utikrinti, kad Sjunga galt visikai prisiimti savo sipareigojimus tarptau
kad Jungtini Taut organizacija gali prayti Sjungos pagalbos skubiai gyvendinant misijas, kurios vykdomos pagal Jungtini Taut Chartijos VI ir VII skyrius; kad saugumo ir gynybos politikos stiprinimas pareikalaus valstybi nari pastang pajgum srityje; kad naujo etapo Europos saugumo ir gynybos politikos raidoje pradia reikia rytingas atitinkam valstybi nari pastangas; kad yra svarbu, jog Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai visikai sitraukt veikl, susijusi su nuolatiniu struktrizuotu bendradarbiavimu;
PRIMINDAMOS, SUVOKDAMOS, PRIPAINDAMOS,
C 326/276
LT
2012 10 26
SUSITAR
1 straipsnis Europos Sjungos sutarties 42 straipsnio 6 dalyje numatytas nuolatinis struktrizuotas bendradar biavimas yra atviras visoms valstybms narms, kurios nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo dienos sipareigoja: a) intensyviau vystyti savo gynybos pajgumus, pltodamos savo nacionalinius indlius ir tam tikrais atvejais dalyvaudamos daugiaalse pajgose, pagrindinse Europos apginklavimo programose ir Gynybos pajgum pltojimo, mokslini tyrim, sigijim ir ginkluots srityje agentros (toliau Europos gynybos agentra) veikloje, ir b) ne vliau kaip iki 2010 m. bti pajgios nacionaliniu lygiu arba kaip daugiaali pajg grupi sudtin dalis teikti specializuotus kovinius vienetus, skirtus suplanuotoms misijoms, taktiniu lygiu suformuotus kaip taktin grup su paramos elementais, skaitant transport ir logistik, bei galinius vykdyti Europos Sjungos sutarties 43 straipsnyje nurodytas uduotis per 530 dien, ypa reaguojant Jungtini Taut Organizacijos praymus, ir kurie isilaikyt i pradi iki 30 dien, su galimybe laikotarp pratsti bent iki 120 dien. 2 straipsnis Siekdamos 1 straipsnyje idstyt tiksl, nuolatiniame struktrizuotame bendradarbiavime dalyvau janios valstybs nars sipareigoja: a) sigaliojus Lisabonos sutariai, bendradarbiauti, siekdamos patvirtint tiksl dl ilaid gynybos investicij srityje, ir reguliariai perirti iuos tikslus, atsivelgdamos saugumo aplink ir Sjungos tarptautinius sipareigojimus; b) kuo labiau tarpusavyje suderinti savo gynybos mechanizmus, vis pirma derindamos savo karini poreiki nustatym, sutelkdamos ir, prireikus, specializuodamos savo gynybos priemones ir paj gumus, ir skatindamos bendradarbiavim mokymo ir logistikos srityse; c) imtis konkrei priemoni, skirt didinti galimybes naudoti savo pajgas, j tarpusavio sveik, lankstum ir dislokavimo galimybes, vis pirma nustatydamos su pajgum skyrimu susijusius bendrus tikslus, skaitant galim nacionalini sprendim primimo procedr perir; d) bendradarbiauti, kad utikrint reikaling priemoni Gebjim pltots mechanizme pasteb tiems trkumams alinti, skaitant daugiaalius sprendimo bdus, taikym, nepaeisdamos iuo atvilgiu iaurs Atlanto sutarties organizacijos sistemoje prisiimt sipareigojim;
2012 10 26
LT
C 326/277
e) prireikus dalyvauti pltojant pagrindines bendras ar Europos apginklavimo programas Europos gynybos agentros struktroje. 3 straipsnis Europos gynybos agentra prisideda reguliariai vertinant dalyvaujani valstybi nari su gebjimais susijusius indlius, ypa netus vadovaujantis kriterijais, kurie nustatomi inter alia remiantis 2 straips niu, ir apie tai pranea ne reiau kaip kart per metus. vertinimas gali bti pagrindu priimti Tarybos rekomendacijas ir sprendimus pagal Europos Sjungos sutarties 46 straipsn.
C 326/278
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 11)

DL EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES 42 STRAIPSNIO
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS, ATSIVELGDAMOS
dalies nuostatas,
ATSIVELGDAMOS
tai, kad btina iki galo gyvendinti Europos Sjungos sutarties 42 straipsnio 2
tai, kad Sjungos politika, grindiama 42 straipsniu, nepaeidia tam tikr vals tybi nari saugumo bei gynybos politikos konkretaus pobdio, gerbia tam tikr valstybi nari, manani, kad j bendr gynyb gyvendina NATO, sipareigojimus pagal iaurs Atlanto sutart ir atitinka ioje struktroje nustatyt bendr saugumo ir gynybos politik, dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo:
SUSITAR
Europos Sjunga kartu su Vakar Europos Sjunga turi parengti tvirtesnio bendradarbiavimo prie mones.
2012 10 26
LT
C 326/279
PROTOKOLAS (Nr. 12)

DL PERVIRINIO DEFICITO PROCEDROS
nustatyti pervirinio deficito procedros, nurodytos Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 126 straipsnyje, detales,
NORDAMOS
SUSITAR
1 straipsnis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 126 straipsnio 2 dalyje nurodytos pamatins verts yra: 3 % planuojamo arba faktinio bendrojo alies biudeto deficito santykis su bendruoju vidaus produktu rinkos kainomis; 60 % valstybs skolos santykis su bendruoju vidaus produktu rinkos kainomis. 2 straipsnis Mintos Sutarties 126 straipsnyje ir iame Protokole: bendrasis alies - priklausantis valstybs valdymo sektoriams, tai yra centrinei vyriausybei, regioninei ar vietos vyriausybei bei socialins apsaugos fondams, iskyrus komercines operacijas, apibrtas Europos integruot ekonomini sskait sistemoje; biudeto deficitas - tai grynasis skolinimasis, kaip apibrta Europos integruot ekonomini sskait sistemoje; investicijos - tai bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, kaip apibrta Europos integruot ekonomini sskait sistemoje; skola - tai visa bendroji skola nominalia verte met pabaigoje ir konsoliduota tarp valstybs valdymo sektori ir j viduje, kaip apibrta pirmojoje traukoje. 3 straipsnis Nordamos utikrinti pervirinio deficito procedros veiksmingum, valstybi nari vyriausybs yra atsakingos pagal i procedr u bendrojo alies biudeto deficit, kaip apibrta 2 straipsnio
C 326/280
LT
2012 10 26
pirmoje traukoje. Valstybs nars garantuoja, kad nacionalins procedros biudeto srityje leist joms vykdyti i Sutari kylanius savo sipareigojimus ioje srityje. Valstybs nars skubiai ir reguliariai pranea Komisijai apie savo planuojam ir faktin deficit ir savo skolos dyd. 4 straipsnis Komisija teikia statistinius duomenis, kurie turs bti naudojami iam Protokolui taikyti.
2012 10 26
LT
C 326/281
PROTOKOLAS (Nr. 13)

DL KONVERGENCIJOS KRITERIJ
nustatyti konvergencijos kriterij, kuriais vadovaujasi Sjunga priimdama sprendimus panaikinti iimtis toms valstybms narms, kurioms yra taikomos iimtys, nurodytos Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalyje, detales,
NORDAMOS
SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo:
1 straipsnis Kain stabilumo kriterijus, nurodytas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies pirmoje traukoje, reikia, kad valstybs nars kain stabilumas yra tvarus ir vidutinis infliacijos lygis per vienerius metus iki tyrimo nevirija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto daugiausia trij vals tybi nari, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio. Infliacija matuojama taikant vartotoj kain indeks palyginamuoju pagrindu, atsivelgiant nacionalini apibrim skirtumus.
2 straipsnis Bendrojo alies biudeto padties kriterijus, nurodytas mintos Sutarties 140 straipsnio 1 dalies antroje traukoje, reikia, kad tyrimo metu valstyb nar nra Tarybos sprendimo pagal mintos Sutarties 126 straipsnio 6 dal dl pervirinio deficito buvimo atitinkamoje valstybje narje objektas.
3 straipsnis Dalyvavimo Europos pinig sistemos valiutos kurso mechanizme kriterijus, nurodytas mintos Sutar ties 140 straipsnio 1 dalies treioje traukoje, reikia, kad valstyb nar laiksi normini svyravim rib, numatyt Europos pinig sistemos valiutos kurso mechanizme, be dideli nukrypim bent paskutinius dvejus metus iki tyrimo. Pirmiausia, valstyb nar negali bti nuvertinusi savo valiutos dvialio pagrindinio kurso euro atvilgiu savo paios iniciatyva per t pat laikotarp.
4 straipsnis Palkan norm konvergencijos kriterijus, nurodytas mintos Sutarties 140 straipsnio 1 dalies ketvirtoje traukoje, reikia, kad vieneri met laikotarpiu iki tyrimo valstybs nars vidutin nominali ilgalaiki palkan norma nevirijo daugiau kaip 2 procentiniais punktais daugiausia trij valstybi
C 326/282
LT
2012 10 26
nari, kuriose kainos yra stabiliausios, palkan normos. Palkan normos matuojamos ilgalaiki vyriausybs obligacij ar palyginam vertybini popieri pagrindu atsivelgiant nacionalini apibr im skirtumus. 5 straipsnis Komisija teikia statistinius duomenis, kurie turs bti naudojami iam Protokolui taikyti. 6 straipsnis Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ar atitinkamai ECB, ir Ekonomikos ir finans komitetu, vieningai priima atitinkamas nuostatas, kad nustatyt konvergencijos kriterij, nurodyt mintos Sutarties 140 straipsnyje, kuriais bus pakeistas is Proto kolas, detales.
2012 10 26
LT
C 326/283
PROTOKOLAS (Nr. 14)

DL EURO GRUPS
sudaryti slygas intensyvesniam ekonomikos augimui Europos Sjungoje ir tuo tikslu pltoti vis glaudesn ekonomins politikos koordinavim euro zonoje,
NORDAMOS
poreik nustatyti ypatingas slygas tvirtesniam dialogui tarp valstybi nari, kuri valiuta yra euro, kol euro taps vis Sjungos valstybi nari valiuta,
SUVOKDAMOS
SUSITAR
1 straipsnis Valstybi nari, kuri valiuta yra euro, ministrai susitinka neformaliai. Tokie susitikimai rengiami prireikus aptarti klausimus, susijusius su konkreiais sipareigojimais, kuriuos jie kartu prisiima bendros valiutos atvilgiu. Susitikimuose dalyvauja Komisija. Tokiuose susitikimuose, kuriuos rengia ministr, atsaking u valstybi nari, kuri valiuta yra euro, finans srit, atstovai ir Komisijos atstovai, kvieiamas dalyvauti Europos centrinis bankas. 2 straipsnis Valstybi nari, kuri valiuta yra euro, ministrai bals dauguma renka pirminink dvej su puse met kadencijai.
C 326/284
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 15)

DL TAM TIKR SU JUNGTINE DIDIOSIOS BRITANIJOS IR IAURS AIRIJOS KARALYSTE SUSIJUSI NUOSTAT
kad Jungtin Karalyst neprivalo ar nesipareigoja vesti eur be atskiro savo Vyriau sybs ir Parlamento sprendimo tai daryti, tai, kad 1996 m. spalio 16 d. ir 1997 m. spalio 30 d. Jungtins Karalysts Vyriausyb prane Tarybai apie savo ketinim nedalyvauti Ekonomins ir pinig sjungos treiajame etape,
ATSIVELGIANT ATSIVELGDAMOS Jungtins Karalysts Vyriausybs praktik finansuoti savo skolinimosi poreik parduodant skol privaiam sektoriui,
PRIPAINDAMOS,
SUSITAR
1.
Jei Jungtin Karalyst nepranea Tarybai, kad ji ketina vesti eur, ji nra pareigota tai daryti.
2. Atsivelgiant 1996 m. spalio 16 d. ir 1997 m. spalio 30 d. Tarybai pateikt Jungtins Karalysts Vyriausybs praneim, Jungtinei Karalystei taikomos 810 dalys. 3. Jungtin Karalyst ilaiko savo galiojimus pinig politikos srityje pagal nacionalin teis.
4. Jungtinei Karalystei netaikoma Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 119 straipsnio antroji pastraipa, 126 straipsnio 1, 9 ir 11 dalys, 127 straipsnio 15 dalys, 128 straipsnis, 130, 131, 132, 133, 138 straipsniai ir 140 straipsnio 3 dalis, 219 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalis, iskyrus jos pirm ir paskutin sakinius, 282 straipsnio 5 dalis ir 283 straipsnis. Jungtinei Karalystei netaikoma Sutarties 121 straipsnio 2 dalis dl ekonomins politikos bendr gairi dali, kurios paprastai susijusios su euro zona, primimo. iose nuostatose nuorodos Sjung ar valstybes nares neapima Jungtins Karalysts, o nuorodos nacionalinius centrinius bankus neapima Anglijos banko. 5. Jungtin Karalyst stengiasi vengti pervirinio valdios sektoriaus deficito.
Jungtinei Karalystei toliau taikoma Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 143 ir 144 straipsniai. 134 straipsnio 4 dalis ir 142 straipsnis taikomi Jungtinei Karalystei taip, lyg jai bt taikoma iimtis.
2012 10 26
LT
C 326/285
6. Jungtins Karalysts balsavimo teiss sustabdomos dl Tarybos akt, nurodyt 4 dalyje ivar dytuose straipsniuose ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 139 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytais atvejais. iuo tikslu taikoma mintos Sutarties 139 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa. Jungtin Karalyst taip pat neturi teiss dalyvauti skiriant ECB pirminink, pirmininko pavaduotoj ir kitus Vykdomosios valdybos narius pagal mintos Sutarties 283 straipsnio 2 dalies antrj pastraip. 7. Jungtinei Karalystei netaikomi Protokolo dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto (Statuto) 3, 4, 6, 7, 9.2, 10.1, 10.3, 11.2, 12.1, 14, 16, 18, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34 ir 49 straipsniai. iuose straipsniuose nuorodos Sjung ar valstybes nares neapima Jungtins Karalysts, o nuorodos nacionalinius centrinius bankus ar dalininkus neapima Anglijos banko. Statuto 10.3 ir 30.2 straipsniuose nuorodos pasirayt ECB kapital nereikia Anglijos banko pasiraytojo kapitalo. 8. Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 141 straipsnio 1 dalis ir Statuto 4347 straipsniai galioja nepaisant to, ar yra ar nra koki nors valstybi nari, kurioms taikoma iimtis laikantis i pakeitim: a) nuorodos 43 straipsnyje ECB ir EPI udavinius apima tuos udavinius, kurie vis dar turs bti atlikti vedus eur dl bet kokio Jungtins Karalysts sprendimo nevesti euro; b) be 46 straipsnyje nurodyt udavini ECB taip pat teikia patarimus ir prisideda prie kiekvieno Tarybos sprendimo dl Jungtins Karalysts, priimamo pagal 9 dalies a ir c papunkius, paren gimo; c) Anglijos bankas apmoka savo pasirayt ECB kapital, kaip na, skirt prisidti prie ECB veiklos ilaid tuo paiu pagrindu, kaip ir valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, nacionaliniai centriniai bankai. 9. Jungtin Karalyst gali bet kuriuo metu praneti apie savo ketinim vesti eur. Tuo atveju:
a) Jungtin Karalyst turi teis vesti eur tik tuomet, jei ji tenkina btinas slygas. Taryba, veikdama pagal Jungtins Karalysts praym ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis slygomis ir tvarka, sprendia, ar ji atitinka btinas slygas; b) Anglijos bankas apmoka savo pasiraytj kapital, perveda ECB usienio atsargas ir prisideda prie jo atsarg, tuo paiu pagrindu, kaip ir kiekvienos valstybs nars, kuriai iimtis panaikinta, nacionalinis centrinis bankas;
C 326/286
LT
2012 10 26
c) Taryba, veikdama mintos Sutarties 140 straipsnio 3 dalyje nustatytomis slygomis ir tvarka, priima visus kitus btinus sprendimus, leidianius Jungtinei Karalystei vesti eur. Jei Jungtin Karalyst veda eur pagal io Protokolo nuostatas, nustoja galioti 38 dalys. 10. Nepaisydama Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 123 straipsnio bei Statuto 21 straipsnio 1 dalies, Jungtins Karalysts Vyriausyb gali ilaikyti savo Ways and Means galimyb Anglijos banke, jei ir iki tol, kol Jungtin Karalyst neveda euro.
2012 10 26
LT
C 326/287
PROTOKOLAS (Nr. 16)

DL TAM TIKR SU DANIJA SUSIJUSI NUOSTAT
tai, kad Danijos Konstitucijoje yra nuostatos, kurios gali reikti referendumo rengim Danijoje prie iai valstybei atsisakant jai taikom ilyg,
ATSIVELGDAMOS
tai, kad 1993 m. lapkriio 3 d. Danijos Karalysts Vyriausyb prane Tarybai apie savo ketinim nedalyvauti Ekonomins ir pinig sjungos treiajame etape,
ATSIVELGIANT
SUSITAR
1. Atsivelgiant 1993 m. lapkriio 3 d. Danijos Karalysts Vyriausybs Tarybai pateikt praneim, Danijai taikomos ilygos. Ilyga reikia, kad Danijai yra taikomi visi Sutari ir ECBS ir ECB statuto straipsniai bei nuostatos dl iimties taikymo. 2. Ilygai panaikinti Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 140 straipsnyje nurodyta procedra pradedama tik Danijos praymu. 3. Jei ilyga panaikinama, io Protokolo nuostatos nustoja galioti.
C 326/288
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 17)

DL DANIJOS
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS, NORDAMOS SUSITAR
isprsti tam tikras su Danija susijusias konkreias problemas,
dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo: Protokolo dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto 14 straipsnio nuostatos nepaeidia Danijos nacionalinio banko teiss atlikti esamus udavinius, susijusius su tomis Danijos Karalysts dalimis, kurios nra Sjungos dalis.
2012 10 26
LT
C 326/289
PROTOKOLAS (Nr. 18)

DL PRANCZIJOS
atsivelgti ypating su Pranczija susijus klausim,
dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo: Pranczija pasiliks privilegij vykdyti pinig emisij Naujojoje Kaledonijoje, Pranczijos Polinezijoje bei Volyje ir Futnoje jos nacionalini statym nustatytomis slygomis, ir vienintel turs teis nustatyti CFP franko paritet.
C 326/290
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 19)

DL EUROPOS SJUNGOS SISTEM INTEGRUOTOS ENGENO ACQUIS
kad susitarimai, kuriuos 1985 m. birelio 14 d. ir 1990 m. birelio 19 d. engene pasira kai kurios Europos Sjungos valstybs nars, dl laipsniko j bendr sien kontrols panaikinimo, taip pat susij susitarimai bei taisykls, priimti remiantis iais susitarimais, 1997 m. spalio 2 d. Amsterdamo sutartimi buvo integruoti Europos Sjungos sistem,
NORDAMOS ilaikyti toki engeno acquis, kokia buvo pltojama sigaliojus Amsterdamo sutariai, ir pltoti i acquis, siekiant prisidti gyvendinant tiksl, kuriuo Sjungos pilieiams siloma vidaus sien neturinti laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, ATSIVELGDAMOS
PAYMDAMOS,
ypating Danijos pozicij,
ATSIVELGDAMOS tai, kad Airija ir Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst nedalyvauja gyvendinant visas engeno acquis nuostatas; atsivelgdamos tai, kad reikt sudaryti slygas ioms valstybms narms pripainti visas kitas ios acquis nuostatas arba dal j, PRIPAINDAMOS, kad dl to btina pasinaudoti Sutari nuostatomis, susijusiomis su glaudesniu bendradarbiavimu tarp kai kuri valstybi nari,
tai, kad btina palaikyti ypatingus santykius su Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste, nes abi valstybs, o taip pat ir Europos Sjungos iaurs valstybs, yra sipareigojusios laikytis iaurs ali pas sjungos nuostat,
ATSIVELGDAMOS
SUSITAR
1 straipsnis Belgijos Karalyst, Bulgarijos Respublika, ekijos Respublika, Danijos Karalyst, Vokietijos Federacin Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalyst, Pranczijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didioji Hercogyst, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderland Karalyst, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika ir vedijos Karalyst yra galiojamos glaudiau tarpusavyje bendradarbiauti tose srityse, kurias apima Tarybos nustatytos engeno acquis sudaranios nuostatos. is bendradarbiavimas turi vykti Europos Sjungos teisins ir institucins sistemos pagrindu, gerbiant Sutari atitinkamas nuostatas.
2012 10 26
LT
C 326/291
2 straipsnis engeno acquis taikoma 1 straipsnyje nurodytoms valstybms narms, nepaeidiant 2003 m. balandio 16 d. Stojimo akto 3 straipsnio ir 2005 m. balandio 25 d. Stojimo akto 4 straipsnio. Taryba pakeis engeno susitarimais steigt Vykdomj komitet. 3 straipsnis Danijos dalyvavim patvirtinant engeno acquis pltojimo priemones, taip pat i priemoni gyvendinim ir j taikym Danijai reglamentuoja atitinkamos Protokolo dl Danijos pozicijos nuostatos. 4 straipsnis Airija ir Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst gali bet kada paprayti dalyvauti taikant kai kurias arba visas engeno acquis nuostatas. Taryba vieningu 1 straipsnyje minim nari bei atitinkamos valstybs vyriausybs atstovo pritarimu priima sprendim dl praymo. 5 straipsnis 1. engeno acquis grindiamiems pasilymams ir iniciatyvoms taikomos atitinkamos Sutari nuostatos. Todl tuo atveju, kai Airija ar Jungtin Karalyst per atitinkam laikotarp ratu nepranea Tarybai, jog pageidauja dalyvauti priimant teiss akt, laikoma, kad Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 329 straipsnyje nurodyti galiojimai yra suteikti 1 straipsnyje nurodytoms valstybms narms ir Airijai ar Jungtinei Karalystei, kai kuri nors i j pageidauja dalyvauti vykdant bendradarbiavim atitinkamoje srityje. 2. Kai laikoma, kad Airija ar Jungtin Karalyst pateik praneim laikydamasi sprendimo pagal 4 straipsn, nepaisant to ji gali per 3 mnesius ratu praneti Tarybai, kad nepageidauja dalyvauti gyvendinant tok pasilym ar iniciatyv. Tuo atveju Airija ar Jungtin Karalyst nedalyvauja j priimant. Gavus pastarj praneim engeno acquis grindiamos priemons primimo procedra sustabdoma, kol pasibaigia 3 ar 4 dalyje idstyta procedra arba kol bet kuriuo tos procedros metu neatsiimamas tas praneimas. 3. Valstybms narms, pateikusioms 2 dalyje nurodyt praneim, nuo silomos priemons sigaliojimo dienos joks Tarybos pagal 4 straipsn priimtas sprendimas nebetaikomas tokiu mastu, kokiu Taryba mano esant btina ir laikantis slyg, kurias, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma priimtame sprendime nustato Taryba. Tas sprendimas priimamas laikantis i kriterij: Taryba siekia ilaikyti kuo platesn atitinkamos valstybs nars dalyvavim nedarant didels takos vairi engeno acquis dali praktiniam taikymui, tuo pat metu laikantis j
C 326/292
LT
2012 10 26
nuoseklumo. Komisija pateikia savo pasilym kuo greiiau po 2 dalyje nurodyto praneimo gavimo. Taryba per keturis mnesius nuo Komisijos pasilymo pateikimo priima sprendim, prireikus suaukdama du posdius i eils. 4. Jei pasibaigus keturi mnesi laikotarpiui Taryba nra primusi sprendimo, valstyb nar gali nedelsdama prayti perduoti klausim sprsti Europos Vadov Tarybai. Tuo atveju kitame susitikime Europos Vadov Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma priima sprendim laikydamasi 3 dalyje nurodyt kriterij. 5. Jei iki 3 ar 4 dalyje idstytos procedros pabaigos Taryba arba tam tikru atveju Europos Vadov Taryba nepriima sprendimo, engeno acquis grindiamos priemons primimo procedros sustabdymas baigiamas. Jei minta priemon vliau priimama, bet kuris pagal 4 straipsn Tarybos priimtas sprendimas nuo tos priemons sigaliojimo dienos nebetaikomas atitinkamai valstybei narei tokiu mastu ir tokiomis slygomis, kurias nustato Komisija, nebent minta valstyb nar iki priemons primimo dienos atsiimt 2 dalyje nurodyt praneim. Komisija priima sprendim iki ios priemons primimo dienos. Priimdama sprendim Komisija laikosi 3 dalyje nurodyt kriterij. 6 straipsnis Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyst yra susijusios su engeno acquis gyvendinimu ir tolesne pltra. iuo tikslu Taryba vieningu 1 straipsnyje minim nari pritarimu pasirays su iomis valstybmis susitarim, kuriame bus numatytos atitinkamos procedros. susitarim bus trauktos nuostatos dl Islandijos ir Norvegijos na, susijusi su bet kuriais io Protokolo gyvendinimo finansiniais padariniais. Taryba, sprsdama vieningai, su Islandija ir Norvegija pasirays atskir susitarim dl teisi ir sipareigojim tarp Airijos bei Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts, atstovaujani vienai sutarties aliai, ir Islandijos bei Norvegijos, atstovaujani kitai sutarties aliai, vykdom tose engeno acquis srityse, kurios taikomos ioms valstybms. 7 straipsnis Dl deryb, susijusi su nauj valstybi nari primimu Europos Sjung, engeno acquis ir tolesns priemons, kuri institucijos imsis jo taikymo srityje, yra laikoma acquis, kur visos valstybs kandidats turi visikai pripainti.
2012 10 26
LT
C 326/293
PROTOKOLAS (Nr. 20)

DL SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO 26 STRAIPSNIO TAM TIKR ASPEKT TAIKYMO JUNGTINEI KARALYSTEI IR AIRIJAI
NORDAMOS
isprsti tam tikrus klausimus, susijusius su Jungtine Karalyste ir Airija, daug met galiojanius specialius kelioni susitarimus tarp Jungtins Karalysts ir
ATSIVELGDAMOS
Airijos,
SUSITAR
dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo: 1 straipsnis Nepaisant to, kas pasakyta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 26 ir 77 straipsniuose, vis kit ios Sutarties ar Europos Sjungos sutarties nuostat, vis priemoni, nustatyt remiantis iomis Sutartimis, arba vis tarptautini susitarim, kuriuos sudar Sjunga arba Sjunga ir jos valstybs nars su viena ar keliomis treiosiomis valstybmis, Jungtin Karalyst turi teis prie savo sien su kitomis valstybmis narmis asmenims, norintiems vaiuoti Jungtins Karalysts teritorij, taikyti tokias kontrols priemones, kokios, jos nuomone, yra btinos gyvendinti iems tikslams: a) patikrinti valstybi nari piliei ir j ilaikom asmen, kurie naudojasi Sjungos teiss akt suteiktomis teismis, taip pat kit valstybi piliei, kuriems ios teiss suteikiamos pagal Jungtin Karalyst pareigojant susitarim, teis vaiuoti Jungtin Karalyst; ir b) nusprsti, ar iduoti kitiems asmenims leidim vaiuoti Jungtin Karalyst. Tai, kas pasakyta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 26 ir 77 straipsniuose, taip pat ios Sutarties ar Europos Sjungos sutarties nuostatos arba bet kurios priemons, nustatytos pagal ias Sutartis, nepaeidia Jungtins Karalysts teiss nustatyti arba taikyti nurodytas kontrols priemones. iame straipsnyje pateikiamos Jungtins Karalysts nuorodos taikomos ir toms teritorijoms, kuri usienio reikalus tvarko Jungtin Karalyst. 2 straipsnis Jungtin Karalyst ir Airija gali toliau tartis dl asmen judjimo tarp j teritorij (bendroje kelioni erdvje), kartu gerbdamos io Protokolo 1 straipsnio pirmosios pastraipos a punkte nurodyt asmen teises. Todl tol, kol jos laikosi i susitarim, io protokolo 1 straipsnio nuostatos Airijai taikomos tokiomis paiomis slygomis, kaip ir Jungtinei Karalystei. Tai, kas pasakyta Sutarties dl
C 326/294
LT
2012 10 26
Europos Sjungos veikimo 26 ir 77 straipsniuose, ios Sutarties ir Europos Sjungos sutarties nuostatos arba pagal ias Sutartis nustatytos priemons iems susitarimams neturi jokios takos. 3 straipsnis Kitos valstybs nars turi teis prie savo sien ar visose vaiavimo j teritorijas vietose asmenims, norintiems vaiuoti j teritorij i Jungtins Karalysts ar kit teritorij, kuri usienio reikalus tvarko Jungtin Karalyst, arba i Airijos, kol Airijai bus taikomos 1 straipsnio nuostatos, taikyti tokias kontrols priemones, kokios taikomos gyvendinant io Protokolo 1 straipsnyje nurodytus tikslus. Tai, kas pasakyta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 26 ir 77 straipsniuose, ios Sutarties ar Europos Sjungos sutarties nuostatose arba kitose priemonse, nustatytose pagal ias Sutartis, nepa eidia kit valstybi teiss nustatyti arba taikyti nurodytas kontrols priemones.
2012 10 26
LT
C 326/295
PROTOKOLAS (Nr. 21)

DL JUNGTIN S KARALYSTS IR AIRIJOS POZICIJOS DL LAISVS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVS
NORDAMOS
isprsti tam tikrus klausimus, susijusius su Jungtine Karalyste ir Airija,
Protokol dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 26 straipsnio tam tikr aspekt taikymo Jungtinei Karalystei ir Airijai,
ATSIVELGDAMOS
SUSITAR
1 straipsnis Laikydamosi 3 straipsnio nuostat, Jungtin Karalyst ir Airija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones, silomas pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal. Tarybos sprendimams, kurie priimami vieningai, btinas vieningas Tarybos nari, iskyrus Jungtins Karalysts ir Airijos Vyriausybi atstov, pritarimas. Taikant straipsn, kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dal. 2 straipsnis Dl 1 straipsnio ir laikantis 3, 4 ir 6 straipsni jokios Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratins dalies nuostatos, jokia pagal i antratin dal nustatyta priemon ir jokia Sjungos pagal i antratin dal sudaryt tarptautini sutari nuostata nei jokie Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimai, aikinantys ias nuostatas ar priemones, nra privalomi arba taikomi Jungtinei Karalystei ar Airijai; mintos nuostatos, priemons ir sprendimai neturi jokios takos i valstybi kompetencijai, teisms bei sipareigojimams; taip pat ios nuostatos, priemons ar spren dimai, taikomi Jungtinei Karalystei ar Airijai, neturi jokios takos acquis communautaire ar Sjungos acquis ir nra Sjungos teiss dalis. 3 straipsnis 1. Per tris mnesius nuo pasilymo ar iniciatyvos pateikimo Tarybai pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal Jungtin Karalyst ar Airija gali ratu praneti Tarybos pirmininkui apie savo pageidavim dalyvauti nustatant ir taikant bet kuri i pasilyt priemoni, ir po to i valstyb turs teis tai daryti.
C 326/296
LT
2012 10 26
Tarybos sprendimams, kurie priimami vieningai, btinas vieningas Tarybos nari, iskyrus nario, nepateikusio tokio praneimo, pritarimas. Pagal i dal nustatytos priemons privalomos visoms valstybms narms, dalyvavusioms priimant sprendim.
Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 70 straipsn priimtomis priemonmis nustatomos Jungtins Karalysts ir Airijos dalyvavimo slygos atliekant mintos Sutarties III dalies V antratinei daliai priklausani srii vertinimus.
Taikant straipsn, kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dal.
2. Jeigu po atitinkamo laikotarpio nemanoma nustatyti 1 dalyje nurodytos priemons dalyvaujant Jungtinei Karalystei ar Airijai, Taryba gali priimti sprendim pagal 1 straipsn be Jungtins Karalysts ar Airijos. iuo atveju taikomos 2 straipsnio nuostatos.
4 straipsnis Tarybai pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal nustaius priemon, Jungtin Karalyst ar Airija gali bet kada praneti Tarybai ir Komisijai apie savo ketinim pripainti ias priemones. iuo atveju Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka taikoma mutatis mutandis.
4a straipsnis 1. Jungtins Karalysts ir Airijos atveju io protokolo nuostatos taip pat taikomos priemonms, silomoms ar priimtoms pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal, i dalies keiianioms galiojani priemon, kuri joms yra privaloma.
2. Taiau tais atvejais, kai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, nusprendia, kad dl Jungtins Karalysts ar Airijos nedalyvavimo priimant ir taikant i dalies keist galiojani priemon jos prak tikai nemanoma taikyti kitoms valstybms narms ar Sjungai, ji gali paraginti jas pateikti prane im pagal 3 ar 4 straipsn. Pagal 3 straipsn tolesnis dviej mnesi laikotarpis prasideda nuo tokio Tarybos sprendimo primimo dienos.
Jei pasibaigus tam dviej mnesi laikotarpiui nuo Tarybos sprendimo primimo Jungtin Karalyst ar Airija nepateikia praneimo pagal 3 ar 4 straipsn, galiojanti priemon tampa joms nebeprivaloma ir netaikoma, nebent atitinkama valstyb nar iki i dalies keiianios priemons sigaliojimo dienos pateikt praneim pagal 4 straipsn. Ji sigalioja nuo i dalies keiianios priemons sigaliojimo dienos arba pasibaigus dviej mnesi laikotarpiui, atsivelgiant tai, kuri data yra vlesn.
2012 10 26
LT
C 326/297
Pagal i dal Taryba, nuodugniai inagrinjusi klausim, priima sprendim valstybi nari, daly vaujani arba dalyvavusi priimant i dalies keiiani priemon, atstov kvalifikuota bals dauguma. Tarybos kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dalies a punkt.
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma gali nusprsti, kad Jung tin Karalyst ar Airija prisiima tiesiogines finansines pasekmes, jei j bt, kurios btinai ir nei vengiamai patiriamos joms nustojus dalyvauti taikant galiojani priemon.
4.
is straipsnis nepaeidia 4 straipsnio.
5 straipsnis Valstyb nar, kuri nra pareigota priemons pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal, neatsako u ios priemons finansinius padarinius, iskyrus administracines ilaidas, kurias patiria institucijos, jei visi Tarybos nariai, pasikonsultav su Europos Parlamentu, vieningai nenusprendia kitaip.
6 straipsnis Jeigu iame Protokole nurodytais atvejais Jungtin Karalyst ar Airija yra pareigotos Tarybos pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal nustatytos priemons, iai valstybei dl mintos priemons taikomos atitinkamos Sutari nuostatos.
6a straipsnis Jungtin Karalyst ar Airija nepareigojama laikytis taisykli, nustatyt remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16 straipsniu dl asmens duomen tvarkymo, kur atlieka valstybs nars vykdy damos veikl, kuriai taikomi mintos Sutarties III dalies V antratins dalies 4 arba 5 skyriai, tais atvejais, kai Jungtin Karalyst ar Airija nepareigojama laikytis Sjungos taisykli, reglamentuojani teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose ar policijos bendradarbiavimo, kur vykdant turi bti laikomasi pagal 16 straipsn nustatyt nuostat, formas.
7 straipsnis 3, 4 ir 4a straipsniai nepaeidia Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis.
8 straipsnis Airija gali Tarybai ratu praneti, jog ji nebenori, kad jai bt taikomos io Protokolo slygos. iuo atveju Airijai bus taikomos prastins Sutari nuostatos.
C 326/298
LT
2012 10 26
9 straipsnis Airijos atveju protokolas netaikomas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 75 straipsniui.
2012 10 26
LT
C 326/299
PROTOKOLAS (Nr. 22)

DL DANIJOS POZICIJOS
1992 m. gruodio 12 d. Edinburge per Europos Vadov Tarybos susitikim priimt valstybi ar vyriausybi vadov sprendim dl tam tikr su Europos Sjungos sutartimi susijusi problem, kurias nurod Danija,
PRIMINDAMOS
Edinburgo sprendime idstyt Danijos pozicij dl pilietybs, Ekonomins ir valiut sjungos, gynybos politikos, teisingumo ir vidaus reikal,
PAYMDAMOS
kad i Edinburgo sprendimo kilusio teisinio reimo tsimas pagal Sutartis labai apribos Danijos dalyvavim svarbiose Sjungos bendradarbiavimo srityse ir kad Sjungos interesams geriausia bt utikrinti acquis vientisum laisvs, saugumo ir teisingumo erdvje, sukurti teisin sistem, suteiksiani Danijai galimyb dalyvauti priimant pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal silomas priemones ir palankiai vertindamos Danijos ketinim, kai tai manoma, pasinaudoti ia galimybe pagal savo konstitucinius reikalavimus,
Todl SIEKDAMOS
SUVOKDAMOS,
kad Danija netrukdys kitoms valstybms narms toliau pltoti bendradarbiavim dl priemoni, kurios nra Danijai privalomos,
ATSIVELGDAMOS
PAYMDAMOS,
Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 3 straipsn,
SUSITAR
I DALIS 1 straipsnis Danija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal. Tarybos sprendimams, kurie priimami vieningai, btinas vieningas Tarybos nari, iskyrus Danijos Vyriausybs atstovo, pritarimas. Taikant straipsn, kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dal.
C 326/300
LT
2012 10 26
2 straipsnis Danijai nra privalomos ar taikomos jokios Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratins dalies nuostatos, jokia pagal i antratin dal priimta priemon, jokia pagal i antratin dal Sjungos sudaryto tarptautinio susitarimo nuostata ir joks Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimas, aikinantis bet kuri toki nuostat ar priemon arba bet kuri pagal t antratin dal pakeist ar keistin priemon. Tokia nuostata, priemon ar sprendimas jokiu bdu neturi takos Danijos kompetencijai, teisms ir pareigoms. Tokia nuostata, priemon ar sprendimas jokiu bdu neturi takos Bendrijos ar Sjungos acquis ir nra Sjungos teiss dalis, kai jie taikomi Danijai. Vis pirma Sjungos teiss aktai policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose srityje, priimti iki Lisabonos sutarties sigaliojimo, kurie yra i dalies keisti, Danijai tebra privalomi ir taikomi nepakeisti.
2a straipsnis io Protokolo 2 straipsnis taip pat taikomas taisyklms, nustatytoms remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16 straipsniu dl asmens duomen tvarkymo, kur atlieka valstybs nars vykdy damos veikl, kuriai taikomi mintos Sutarties III dalies V antratins dalies 4 arba 5 skyriai.
3 straipsnis Danija neatsako u 1 straipsnyje nurodyt priemoni finansinius padarinius, iskyrus institucij patiriamas administracines ilaidas.
4 straipsnis 1. Tarybai patvirtinus priemon dl pasilymo ar iniciatyvos, pateiktos engeno pagrindu, ir susijusi su ia dalimi, Danija per eis mnesius turi nuspsti, ar ji trauks i priemon savo nacionalin teis. Jeigu ji nusprendia taip padaryti, i priemon tarp Danijos ir kit ia priemone pareigot valstybi nari sukuria tarptautins teiss sipareigojim.
2. Jeigu Danija nutaria nevykdyti 1 dalyje nurodytos Tarybos priemons, pareigotos ta priemone valstybs nars ir Danija apsvarstys deramas priemones, kuri reikia imtis.
II DALIS 5 straipsnis Kalbant apie priemones, kurias Taryba nustat Europos Sjungos sutarties 26 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio ir 4346 straipsni taikymo srityje, Danija nedalyvauja rengiant ir gyvendinant su gynyba susijusi Sjungos sprendim bei veiksm. Todl Danija nedalyvauja priimant iuos sprendimus.
2012 10 26
LT
C 326/301
Danija netrukdo kitoms valstybms narms toliau pltoti savo bendradarbiavim ioje srityje. Danija nra pareigota prisidti prie veiklos ilaid, susijusi su nurodytomis priemonmis, apmokjimo ir nra pareigota Sjungai leisti naudotis kariniais pajgumais. Tarybos aktams, kurie priimami vieningai, btinas vieningas Tarybos nari, iskyrus Danijos Vyriau sybs atstovo, pritarimas. Taikant straipsn, kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dal. III DALIS 6 straipsnis 1, 2 ir 3 straipsniai netaikomi priemonms, nustatanioms treisias valstybes, kuri pilieiai, pereidami valstybi nari iors sienas, turi pateikti viz, arba priemonms, susijusiomis su vienoda viz forma. IV DALIS 7 straipsnis Pagal savo Konstitucijos reikalavimus Danija gali kitoms valstybms narms bet kada praneti, kad ji nebepageidauja taikyti vis arba kai kuri io Protokolo nuostat. iuo atveju Danija turi iki galo taikyti visas atitinkamas galiojanias priemones, nustatytas remiantis Europos Sjungos teiss aktais. 8 straipsnis 1. Pagal savo konstitucinius reikalavimus ir nepaeisdama 7 straipsnio, Danija gali kitoms vals tybms narms bet kada praneti, kad pirm kito mnesio po praneimo dien protokolo I dal sudarys jo priedo nuostatos. Tokiu atveju 5 ir 8 straipsniai atitinkamai pernumeruojami. 2. Po ei mnesi nuo tokio praneimo, numatyto 1 dalyje, sigaliojimo dienos, taip pat visa engeno acquis ir priemons, priimtos siekiant pltoti i acquis, kurios iki tol Danijai buvo priva lomos kaip tarptautins teiss sipareigojimai, tampa privalomos Danijai kaip Sjungos teis.
C 326/302
LT
2012 10 26
PRIEDAS
1 straipsnis Laikydamasi 3 straipsnio nuostat, Danija nedalyvauja Tarybos darbe patvirtinant priemones, silomas pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal. Tarybos sprendimams, kurie priimami vieningai, btinas vieningas Tarybos nari, iskyrus Danijos Vyriausybs atstovo, pritarimas.
Taikant straipsn, kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dal.
2 straipsnis Dl 1 straipsnio ir laikantis 3, 4 ir 8 straipsni jokia Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratins dalies nuostata, jokia pagal i antratin dal patvirtinta priemon ir jokia Sjungos pagal i antratin dal sudaryt tarptautini sutari nuostata nei jokie Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimai, aikinantys ias nuostatas ar priemones, nra privalomi arba taikomi Danijai. Tokia nuostata, priemon ar sprendimas jokiu bdu neturi takos Danijos kompetencijai, teisms ir pareigoms. ios nuostatos, priemons ar sprendimai, taikomi Danijai, neturi jokios takos acquis communautaire ir Sjungos acquis ir nra Sjungos teiss dalis.
3 straipsnis 1. Per tris mnesius nuo pasilymo ar iniciatyvos pateikimo Tarybai pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal Danija gali ratu praneti Tarybos pirmininkui apie savo pageidavim dalyvauti patvirtinant ir taikant bet kuri i pasilyt priemoni, ir po to Danija turs teis tai daryti.
2. Jeigu prajus atitinkamam laikotarpiui 1 dalyje nurodyta priemon negali bti priimta dalyvaujant Danijai, Taryba gali priimti 1 dalyje nurodyt priemon pagal 1 straipsn ir Danijai nedalyvaujant. iuo atveju taikomos 2 straipsnio nuostatos.
4 straipsnis Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal patvirtinus priemon, Danija bet kada gali praneti Tarybai ir Komisijai apie savo ketinim pripainti i priemon. Tokiu atveju mintos Sutarties 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka taikoma mutatis mutandis.
5 straipsnis 1. Danijos atveju io protokolo nuostatos taip pat taikomos priemonms, silomoms ar priimtoms pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal, i dalies keiianioms galiojani priemon, kuri jai yra privaloma.
2. Taiau tais atvejais, kai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, nusprendia, kad dl Danijos nedalyvavimo priimant ir taikant i dalies keist galiojani priemon jos praktikai nemanoma taikyti kitoms valstybms narms ar Sjungai, ji gali paraginti Danij pateikti praneim pagal 3 ar 4 straipsn. Pagal 3 straipsn tolesnis dviej mnesi laikotarpis prasideda nuo tokio Tarybos sprendimo primimo dienos.
2012 10 26
LT
C 326/303
Jei pasibaigus tam dviej mnesi laikotarpiui nuo Tarybos sprendimo primimo Danija nepateikia praneimo pagal 3 ar 4 straipsn, galiojanti priemon tampa jai nebeprivaloma ir netaikoma, nebent ji iki i dalies keiianios priemons sigaliojimo dienos pateikt praneim pagal 4 straipsn. Ji sigalioja nuo i dalies keiianios priemons sigaliojimo dienos arba pasibaigus dviej mnesi laikotarpiui, atsivelgiant tai, kuri data yra vlesn. Pagal i dal Taryba, nuodugniai inagrinjusi klausim, priima sprendim valstybi nari, dalyvaujani arba dalyvavusi priimant i dalies keiiani priemon, atstov kvalifikuota bals dauguma. Tarybos kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dalies a punkt. 3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma gali nusprsti, kad Danija prisiima tiesiogines finansines pasekmes, jei j bt, kurios btinai ir neivengiamai patiriamos jai nustojus dalyvauti taikant galiojani priemon. 4. is straipsnis nepaeidia 4 straipsnio. 6 straipsnis 1. Praneimas pagal 4 straipsn turi bti pateiktas ne vliau kaip per eis mnesius nuo galutinio priemons patvirtinimo, jei ta priemon yra pateikta engeno acquis pagrindu. Jeigu Danija pagal 3 arba 4 straipsn nepateiks praneimo dl priemoni, pateikt engeno acquis pagrindu, iomis priemonmis pareigotos valstybs nars ir Danija apsvarstys atitinkamas priemones, kuri reikia imtis. 2. Pagal 3 straipsn pateiktas praneimas dl priemoni, pateikt engeno acquis pagrindu, laikomas neataukiamu praneimu pagal 3 straipsn dl vis kit pasilym ar iniciatyv, besiremiani ta priemone, tiek, kiek tokia priemon, pasilymas ar iniciatyva pateikta engeno acquis pagrindu. 7 straipsnis Danija nepareigojama laikytis taisykli, nustatyt remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16 straipsniu dl asmens duomen tvarkymo, kur atlieka valstybs nars vykdydamos veikl, kuriai taikomi mintos Sutarties III dalies V antratins dalies 4 arba 5 skyriai, tais atvejais, kai Danija nepareigojama laikytis Sjungos taisykli, reglamentuojani teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose ar policijos bendradarbiavimo, kur vykdant turi bti laikomasi pagal 16 straipsn nustatyt nuostat, formas. 8 straipsnis Jeigu ioje dalyje nurodytais atvejais Danija yra pareigota Tarybos pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal patvirtintos priemons, Danijai dl tos priemons taikomos atitinkamos Sutari nuostatos. 9 straipsnis Kai Danija nra pareigota priemons, priimtos pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies V antratin dal, ji neatsako u tos priemons finansinius padarinius, iskyrus administracines ilaidas, kurias patiria institucijos, jeigu Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, dalyvaujant visiems savo nariams vieningai nenusprendia kitaip.
C 326/304
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 23)

DL VALSTYBI NARI USIENIO RYI DL IORS SIEN PERJIMO
valstybi nari poreik utikrinti veiksming j iors sien kontrol, jei reikia, bendradarbiaujant su treiosiomis valstybmis,
ATSIVELGDAMOS
SUSITAR
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatos dl priemoni, taikom pereinant iors sienas, nepaeidia valstybi nari kompetencijos dertis ar sudaryti susi tarimus su treiosiomis valstybmis, jeigu ios valstybs gerbia Sjungos teis bei kitus atitinkamus tarptautinius susitarimus.
2012 10 26
LT
C 326/305
PROTOKOLAS (Nr. 24)

DL EUROPOS SJUNGOS VALSTYBI NARI PILIEI PRIEGLOBSIO
remiantis Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Sjunga pripasta Pagrindini teisi chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus;
KADANGI,
pagal Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 3 dal pagrindins teiss, kurias garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, kaip bendrieji principai yra Sjungos teiss dalis;
KADANGI
KADANGI Europos Sjungos Teisingumo Teismas turi utikrinti, kad aikinant ir taikant Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 1 ir 3 dalis Sjungoje bt laikomasi teiss;
KADANGI pagal Europos Sjungos sutarties 49 straipsn visos Europos valstybs, paduodanios paraik stoti Europos Sjung, turi pripainti Europos Sjungos sutarties 1a straipsnyje idstytas vertybes;
tai, kad Europos Sjungos sutarties 17 straipsnis nustato tam tikr teisi sustab dymo tvark, jeigu valstyb nar i esms ir nuolat paeidia ias vertybes;
ATSIVELGDAMOS
kad kiekvienas valstybs nars pilietis yra ir Sjungos pilietis, todl naudojasi ypatingu statusu bei apsauga, kuriuos valstybs nars garantuoja pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo antrosios dalies nuostatas;
PRIMINDAMOS,
tai, kad Sutartys sukuria vidaus sien neturini erdv ir suteikia visiems Sjungos pilieiams teis laisvai judti bei gyventi valstybi nari teritorijoje;
ATSIVELGDAMOS
neleisti, kad prieglobsio institucija bt naudojama kitiems tikslams, iskyrus ios institu cijos numatytuosius;
SIEKDAMOS
is Protokolas pripasta 1951 m. liepos 28 d. enevos konvencijos dl pabgli statuso tikslus ir ios konvencijos galutin pobd;
KADANGI
C 326/306
LT
2012 10 26
SUSITAR
Vienintelis straipsnis Atsivelgiant pagrindini teisi ir laisvi apsaugos, kuri suteikia Europos Sjungos valstybs nars, lyg, tariama, kad, kalbant apie teisinius ir praktinius tikslus, susijusius su prieglobsio klausimais, valstybs nars viena kitai yra patikimos kilms alys. Todl valstyb nar gali svarstyti kitos valstybs nars pilieio praym suteikti prieglobst arba leisti juos nagrinti tik iais atvejais: a) jeigu, sigaliojus Amsterdamo sutariai, valstyb nar, kurios pilietis pateikia praym ir kuri vykdo mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 15 straipsnio nuostatas, toliau taiko priemones, dl kuri jos teritorijoje nra iki galo vykdomi jos sipareigojimai pagal i konvencij; b) inicijavus Europos Sjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatyt procedr, kol Taryba arba tam tikrais atvejais Europos Vadov Taryba nepriima atitinkamo sprendimo valstybs nars, kurios pilietis pateikia praym, atvilgiu; c) jei Taryba yra primusi sprendim pagal Europos Sjungos sutarties 7 straipsnio 1 dal valstybs nars, kurios pilietis pateikia praym, atvilgiu arba jei Europos Vadov Taryba yra primusi sprendim pagal mintos Sutarties 7 straipsnio 2 dal valstybs nars, kurios pilietis pateikia praym, atvilgiu; d) jeigu valstyb nar priimt tokio pobdio vienaalik sprendim dl kitos valstybs nars pilieio pateikto praymo; iuo atveju btina nedelsiant informuoti Taryb; praymas nagrinjamas remiantis prielaida, kad jis yra akivaizdiai nepagrstas, taiau bet kuriuo atveju neturi jokios takos valstybs nars kompetencijai priimti sprendimus.
2012 10 26
LT
C 326/307
PROTOKOLAS (Nr. 25)

DL KOMPETENCIJOS PASIDALIJIMO
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS
SUSITAR
Vienintelis straipsnis Remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 2 straipsnio 2 dalimi dl kompetencijos pasida lijimo, kai Sjunga imasi veiksm tam tikroje srityje, jos kompetencija apima tik tuos aspektus, kurie reglamentuojami atitinkamu Sjungos teiss aktu, bet neapima visos srities.
C 326/308
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 26)

DL BENDRUS INTERESUS TENKINANI PASLAUG
pabrti bendrus interesus tenkinani paslaug svarb,
dl i aikinamj nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo: 1 straipsnis Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 14 straipsn bendros Sjungos vertybs, susijusios su bendrus ekonominius interesus tenkinaniomis paslaugomis, vis pirma apima: svarb nacionalini, regionini ir vietos valdios institucij vaidmen ir didel veiksm laisv teikiant, pavedant teikti ar organizuojant kuo labiau vartotoj poreikius atitinkanias bendrus ekonominius interesus tenkinanias paslaugas; bendrus ekonominius interesus tenkinani paslaug vairov ir vartotoj poreiki be prioritet skirtumus dl skirtingos geografins, socialins ar kultrins padties; aukt kokybs, saugos ir prieinamumo lyg, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotoj teisi propagavim. 2 straipsnis Sutari nuostatos jokiu bdu neturi takos valstybi nari kompetencijai teikti, pavesti teikti ir organizuoti bendrus interesus tenkinanias neekonomines paslaugas.
2012 10 26
LT
C 326/309
PROTOKOLAS (Nr. 27)

DL VIDAUS RINKOS IR KONKURENCIJOS
tai, kad vidaus rinka, kaip idstyta Europos Sjungos sutarties 3 straipsnyje, apima sistem, utikrinani, kad nebt ikreipta konkurencija,
SUSITAR,
ATSIVELGDAMOS
kad
iuo tikslu prireikus Sjunga imasi veiksm pagal Sutari nuostatas, skaitant Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 352 straipsn. is protokolas pridedamas prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo.
C 326/310
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 28)

DL EKONOMINS, SOCIALINS IR TERITORINS SANGLAUDOS
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS, PRISIMINDAMOS, kad Europos Sjungos sutarties 3 straipsniu, tarp kit tiksl, yra nustatytas tikslas skatinti ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud bei valstybi nari solidarum ir, kad minta sanglauda yra tarp Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 4 straipsnio 2 dalies c punkte ivardyt Sjungos pasidalijamosios kompetencijos srii;
kad treios dalies XVIII antratins dalies nuostatos dl ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos yra Sjungos veiksm ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos srityje konsolidavimo ir tolesns pltros, skaitant naujo fondo krim, teisinis pagrindas; kad Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 177 straipsnio nuostatose numatytas Sanglaudos fondo krimas;
PAYMDAMOS, PRISIMINDAMOS,
PRISIMINDAMOS,
sumas;
kad Europos investicij bankas skurdesniems regionams skolina dideles ir didjanias
PAYMDAMOS PAYMDAMOS
nor lanksiau reglamentuoti asignavimus i struktrini fond; nor diferencijuoti Sjungos dalyvavimo programose ir projektuose tam tikrose alyse
lyg;
PAYMDAMOS
sistemoje;
pasilym labiau atsivelgti atitinkam valstybi nari klestjim nuosav itekli
kad ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos skatinimas yra nepa prastai svarbus Sjungos visapusikai pltrai ir patvariai skmei; savo sitikinim, kad struktriniai fondai ir toliau turt atlikti svarb vaid men siekiant Sjungos tiksl sanglaudos srityje;
DAR KART PATVIRTINA DAR KART PATVIRTINA savo sitikinim, kad Europos investicij bankas turt ir toliau didij savo itekli dal skirti ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos skatinimui, ir skelbia savo pasi rengim perirti Europos investicij banko kapitalo poreikius ikart, kai to prireiks iam tikslui; SUTINKA, kad Sanglaudos fondas bus Sjungos finansinis naas projektus aplinkos ir transeuropini tinkl srityse valstybse narse, kuri BVP vienam gyventojui sudaro maiau nei 90 proc. Sjungos vidurkio ir kurios turi Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 126 straipsnyje nustatytoms ekono mins konvergencijos slygoms tenkinti skirt program;
DAR KART PATVIRTINA,
2012 10 26
LT
C 326/311
savo ketinim leisti lanksiau skirstyti struktrini fond las ypatingoms reikmms, kurioms netaikomos dabartins struktrini fond taisykls;
SKELBIA
savo nor diferencijuoti Sjungos dalyvavimo struktrini fond programose ir projektuose lyg siekiant ivengti pervirini biudetini ilaid padidjimo neturtingesnse valstybse narse;
SKELBIA
btinyb reguliariai stebti paang, padaryt siekiant ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos, ir teigia savo nor itirti visas reikiamas priemones iuo atvilgiu;
PRIPASTA SKELBIA savo ketinim labiau atsivelgti atskir valstybi nari gebjim mokti naus j nuosav itekli sistemoje ir inagrinti regresyvi element, esani dabartinse nuosav l sistemose, neturtingesnms valstybms narms, itaisymo priemones; SUTINKA
veikimo.
pridti Protokol prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos
C 326/312
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 29)

DL VALSTYBI NARI VISUOMENINS TRANSLIACIJOS SISTEMOS
kad valstybi nari visuomenin transliacijos sistema yra tiesiogiai susijusi su kiekvienos visuomens demokratiniais, socialiniais ir kultriniais poreikiais bei su poreikiu ilaikyti iniasklaidos pliuralizm,
SUSITAR dl ios aikinamosios nuostatos, kurios tekstas pridedamas prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo:
MANYDAMOS,
Sutari nuostatos nepaeidia valstybi nari kompetencijos finansuoti visuomenin transliacij, jeigu is finansavimas teikiamas transliuojaniosioms organizacijoms, kad jos vykdyt su vieosiomis paslaugomis susijusius galiojimus, kuriuos suteikia, apibria ir organizuoja kiekviena valstyb nar, ir jeigu is finansavimas prekybos slyg ir konkurencijos Sjungoje nepaveikia taip, kad pakenkt bendriems interesams, taip pat atsivelgiant ios vieosios paslaugos funkcij vykdym.
2012 10 26
LT
C 326/313
PROTOKOLAS (Nr. 30)

DL EUROPOS SJUNGOS PAGRINDINI TEISI CHARTIJOS TAIKYMO LENKIJAI IR JUNGTINEI KARALYSTEI
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS, KADANGI Europos Sjungos sutarties 6 straipsnyje Sjunga pripasta Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus;
Chartija turi bti taikoma grietai laikantis pirmiau minto 6 straipsnio ir paios Chartijos VII antratins dalies;
KADANGI KADANGI pirmiau mintame 6 straipsnyje reikalaujama, kad Lenkijos ir Jungtins Karalysts teismai taikyt Chartij grietai laikydamiesi tame straipsnyje nurodyt paaikinim; KADANGI KADANGI
Chartijoje kartu nurodytos teiss ir principai;
Chartijoje pateikiamos nuostatos yra pilietinio ir politinio pobdio, taip pat ekonominio ir socialinio pobdio; Chartijoje dar kart patvirtinamos Sjungos pripaintos teiss, laisvs ir principai, kuriems suteikiama daugiau matomumo, taiau nesukuriama nauj teisi ar princip;
KADANGI
Lenkijos ir Jungtins Karalysts sipareigojimus pagal Europos Sjungos sutart, Sutart dl Europos Sjungos veikimo ir Sjungos teis apskritai;
PRIMINDAMOS ATKREIPDAMOS DMES
taikymo aspektus;
todl NORDAMOS
Lenkijos ir Jungtins Karalysts pageidavim paaikinti tam tikrus Chartijos
paaikinti Chartijos taikym, susijus su Lenkijos ir Jungtins Karalysts statymais ir kitais teiss aktais, taip pat jos nagrinjimo teisme galimybes Lenkijoje ir Jungtinje Karalystje; kad iame protokole pateiktos nuorodos konkrei Chartijos nuostat veikim jokiu bdu nedaro takos kit Chartijos nuostat veikimui;
DAR KART PATVIRTINDAMOS, DAR KART PATVIRTINDAMOS,
narms;
kad is protokolas nedaro takos Chartijos taikymui kitoms valstybms
kad is protokolas nedaro takos kitiems Lenkijos ir Jungtins Karalysts sipareigojimams pagal Europos Sjungos sutart, Sutart dl Europos Sjungos veikimo ir Sjungos teis apskritai;
DAR KART PATVIRTINDAMOS,
C 326/314
LT
2012 10 26
SUSITAR
1 straipsnis 1. Chartija neipleia Europos Sjungos Teisingumo Teismo ar jokio kito Lenkijos arba Jungtins Karalysts teismo galimybi nustatyti, kad Lenkijos arba Jungtins Karalysts statymai ar kiti teiss aktai, praktika ar veiksmai yra nesuderinami su pagrindinmis teismis, laisvmis ir principais, kuriuos ji i naujo patvirtina. 2. Vis pirma ir siekiant ivengti abejoni, jokios Chartijos IV antratins dalies nuostatos nesu kuria nagrinjimo teisme teisi, taikom Lenkijai ar Jungtinei Karalystei, iskyrus atvejus, kai Lenkija ar Jungtin Karalyst numat tokias teises savo nacionalinje teisje. 2 straipsnis Tais atvejais, kai Chartijos nuostata yra susijusi su nacionalins teiss aktais ir praktika, Lenkijoje arba Jungtinje Karalystje ji taikoma tiek, kiek joje pateiktos teiss ar principai yra pripastami pagal Lenkijos arba Jungtins Karalysts teiss aktuose ar praktik.
2012 10 26
LT
C 326/315
PROTOKOLAS (Nr. 31)

DL NYDERLAND ANTIL SALOSE PERDIRBT NAFTOS PRODUKT IMPORTO EUROPOS SJUNG
AUKTOSIOS SUSITARIANIOSIOS ALYS,
NORDAMOS isamiau apibrti prekybos sistem, taikom Nyderland Antil salose perdirbt naftos produkt importui Europos Sjung,
SUSITAR
1 straipsnis is Protokolas taikomas naftos produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatros 27.10, 27.11, 27.12, ex 27.13 (parafino vakas, naftos ir skaln vakas ir parafino atliekos) ir 27.14 pozicijose, importuojamiems naudoti valstybse narse. 2 straipsnis Valstybs nars dl Nyderland Antil ir Sjungos asociacijos sipareigoja iame Protokole numaty tomis slygomis Nyderland Antil salose perdirbtiems naftos produktams suteikti preferencinius tarifus. ios nuostatos taip pat galioja nepaisant valstybse narse taikom kilms taisykli. 3 straipsnis 1. Kai Komisija, valstybs nars praymu ar savo iniciatyva, nustato, kad dl Nyderland Antil salose perdirbt naftos produkt importo Sjung pagal 2 straipsnyje nustatyt sistem vienos ar keli valstybi nari rinkoje kyla faktini sunkum, ji nusprendia, kad ios valstybs nars mintam importui taikyt muitus, juos padidint arba i naujo nustatyt tokiu bdu ir tokiam laikui, kurio gali prireikti iems sunkumas paalinti. ie taikomi, padidinti arba i naujo nustatyti muitai negali bti didesni u tokiems pat treij ali produktams taikomus muitus. 2. io straipsnio 1 dalies nuostatos bet kuriuo atveju taikomos Sjung importuot Nyderland Antil salose perdirbt naftos produkt kiekiui pasiekus du milijonus metrini ton per metus. 3. Tarybai praneama apie Komisijos sprendimus, priimtus pagal io straipsnio 1 ir 2 dal, skaitant tuos, kuriais atmetami valstybi nari praymai. Taryba, valstybs nars praymu, prisiima atsako myb u sprendimus ir bet kuriuo metu gali juos i dalies keisti arba panaikinti.
C 326/316
LT
2012 10 26
4 straipsnis 1. Jeigu valstyb nar mano, kad dl Nyderland Antil salose perdirbt naftos produkt tiesio ginio arba per kit valstyb nar vykdomo importo pagal 2 straipsnyje nustatyt sistem jos rinkoje kyla faktini sunkum ir kad btina nedelsiant imtis priemoni jiems paalinti, ji savo iniciatyva gali nusprsti iam importui nustatyti muitus, nevirijanius tokiems pat treij ali produktams taikom muit norm. Apie savo sprendim ji pranea Komisijai, kuri per vien mnes nusprendia, ar valstybs nars taikomos priemons turt bti taikomos toliau, i dalies pakeiiamos ar panai kinamos. Tokiems Komisijos sprendimams taikomos 3 straipsnio 3 dalies nuostatos.
2. Kai Nyderland Antil salose perdirbt naftos produkt, tiesiogiai arba per kit valstyb nar importuot Europos Sjungos valstyb nar ar nares pagal 2 straipsnyje nustatyt sistem, kiekis per kalendorinius metus virija io Protokolo priede nurodyt tona, priemons, kuri pagal io straipsnio 1 dal einamaisiais metais imasi ta ar tos valstybs nars, laikomos pateisinamomis; Komisija, sitikinusi, kad buvo pasiektas nustatytas tonaas, oficialiai uregistruoja priemones, kuri buvo imtasi. Tokiu atveju kitos valstybs nars susilaiko nuo oficialaus io klausimo perdavimo Tarybai.
5 straipsnis Jei Sjunga naftos produktams nusprendia taikyti kiekybinius apribojimus neatsivelgdama tai, i kur jie importuojami, ie apribojimai taip pat gali bti taikomi ir toki produkt importui i Nyderland Antil sal. Tokiu atveju Nyderland Antil saloms taikomas preferencinis reimas palyginti su treiosiomis alimis.
6 straipsnis 1. Primus bendr treij ali ir asocijuot ali naftos produkt kilms apibrim arba spren dimus pagal bendr prekybos mintais produktais politik arba sukrus bendr energijos politik, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, vieningai priimtu sprendimu keiia 25 straipsni nuostatas.
2. Taiau, keiiant ias nuostatas, bet kuriuo atveju Nyderland Antil saloms turi bti toliau taikomos lygiaverts preferencijos ne maesniam kaip 2,5 milijono metrini ton naftos produkt kiekiui.
3. Sjungos sipareigojimai taikyti io straipsnio 2 dalyje nurodytas lygiavertes preferencijas prireikus gali bti paskirstyti alims atsivelgiant io Protokolo priede nurodyt tona.
2012 10 26
LT
C 326/317
7 straipsnis Kad bt gyvendintas is Protokolas, Komisija pareigojama utikrinti, kad Nyderland Antil salose perdirbti naftos produktai valstybes nares bt importuojami nustatytu bdu. Valstybs nars, laikydamosi Komisijos rekomenduot administracini slyg, vis susijusi nauding informacij perduoda Komisijai, kuri pasirpina, kad i informacija bt iplatinta.
PROTOKOLO PRIEDAS
Auktosios Susitarianiosios alys nusprend, kad bt gyvendinta Protokolo dl Nyderland Antil salose perdirbt naftos produkt importo Europos Sjung 4 straipsnio 2 dalis, 2 milijonus metrini ton naftos produkt i Antil sal valstybms narms paskirstyti taip: Vokietija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Belgija/Liuksemburgo ekonomin sjunga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pranczija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Italija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Nyderlandai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 625 000 metrini ton 200 000 metrini ton 75 000 metrini ton 100 000 metrini ton 1 000 000 metrini ton
C 326/318
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 32)

DL NEKILNOJAMOJO TURTO SIGIJIMO DANIJOJE
isprsti tam tikras su Danija susijusias konkreias problemas,
dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo: Nepaisydama Sutari slyg, Danija gali toliau taikyti galiojanius teiss aktus dl nepagrindinio gyvenamojo bsto sigijimo.
2012 10 26
LT
C 326/319
PROTOKOLAS (Nr. 33)

DL SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO 157 STRAIPSNIO
SUSITAR
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 157 straipsnyje socialins imokos pagal profesines socialins apsaugos sistemas nelaikomos atlyginimu, tokiu atveju ir tokiu mastu, kai jos yra priskirtinos dar binimo laikotarpiams iki 1990 m. gegus 17 d., iskyrus atvejus, kai jos mokamos darbuotojams arba j teisi turtojams, ir kurie iki tos dienos pateikia iekin arba pareikia lygiavert reikalavim pagal taikomus nacionalins teiss aktus.
C 326/320
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 34)

DL GRENLANDIJAI SKIRT SPECIALI PRIEMONI Vienintelis straipsnis 1. Kai Sjung importuojami gaminiai, kuriems taikomi uvies produkt rinkos bendro organi zavimo principai ir kuri kilms alis yra Grenlandija, taikant bendro rinkos organizavimo mecha nizm jiems netaikomi muitai ar lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai ir nenustatomi jokie kiekybiniai apribojimai ar panaaus pobdio priemons, jei pagal Sjungos ir u Grenlandij atsa kingos institucijos susitarim Sjungai suteikiamos j tenkinanios galimybs vejoti Grenlandijos vejybos zonoje. 2. Visos su toki gamini importo susitarimais susijusios priemons, skaitant tas, kurios regla mentuoja toki priemoni primim, priimamos Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 43 straips nyje nustatyta tvarka.
2012 10 26
LT
C 326/321
PROTOKOLAS (Nr. 35)

PROTOKOLAS DL AIRIJOS KONSTITUCIJOS 40.3.3 STRAIPSNIO
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS, SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties, Sutarties dl Europos Sjungos veikimo ir Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties:
Jokia Sutari ar Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties nuostata, ar ias Sutartis i dalies keiianiose bei papildaniose Sutartyse ir Aktuose neturi poveikio Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio taikymui Airijoje.
C 326/322
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 36)

DL PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTAT
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS, KADANGI, siekiant pasirengti perjimui nuo sutari, taikom iki Lisabonos sutarties sigaliojimo, institucini nuostat prie mintoje Sutartyje numatyt institucini nuostat, btina nustatyti pereina mojo laikotarpio nuostatas,
SUSITAR
1 straipsnis iame protokole Sutartys Europos Sjungos sutartis, Sutartis dl Europos Sjungos veikimo ir Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutartis. I ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL EUROPOS PARLAMENTO
2 straipsnis 1. Likusiam 20092014 m. kadencijos laikui nuo io straipsnio sigaliojimo datos, ir nukrypstant nuo 2009 m. birelio mn. Europos Parlamento rinkim metu galiojusi Europos bendrijos steigimo sutarties 189 straipsnio antros pastraipos ir 190 straipsnio 2 dalies bei Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties 107 straipsnio antros pastraipos ir 108 straipsnio 2 dalies, ir nukrypstant nuo Europos Sjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos, kurioje yra nustatytas viet skaiius, esamos 736 vietos papildomos toliau nurodytomis 18 viet; tai reikia, kad bendras Europos Parlamento nari skaiius iki 20092014 m. kadencijos pabaigos laikinai bus 754:
Bulgarija Ispanija Pranczija Italija Latvija Malta 1 4 2 1 1 1 Nyderlandai Austrija Lenkija Slovnija vedija Jungtin Karalyst 1 2 1 1 2 1
2. Nukrypstant nuo Europos Sjungos sutarties 14 straipsnio 3 dalies, atitinkamos valstybs nars paskiria asmenis, kurie uims 1 dalyje numatytas papildomas vietas, vadovaudamosi nacionalins teiss aktais, jei konkrets asmenys buvo irinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise: a) atitinkamoje valstybje narje surengt ad hoc tiesiogini visuotini rinkim metu, vadovaujantis Europos Parlamento rinkimams taikytinomis nuostatomis;
2012 10 26
LT
C 326/323
b) remiantis 2009 m. birelio 47 d. Europos Parlamento rinkim rezultatais; arba c) atitinkamos valstybs nars nacionaliniam parlamentui paskyrus reikiam nari skaii i savo nari, vadovaujantis kiekvienos i i valstybi nari nustatyta tvarka. 3. Tinkamu laiku iki Europos Parlamento rinkim 2014 m., remdamasi Europos Sjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, Europos Vadov Taryba priima Europos Parlamento sudt nustatant sprendim. II ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL KVALIFIKUOTOS BALS DAUGUMOS
3 straipsnis 1. Pagal Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dal ios dalies ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalies nuostatos dl kvalifikuotos bals daugumos nustatymo Europos Vadov Taryboje ir Taryboje sigalioja 2014 m. lapkriio 1 d. 2. Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kai turi bti sprendiama kvalifikuota bals dauguma, bet kuris Tarybos narys gali reikalauti, kad tas sprendimas bt priimtas kvalifikuota bals dauguma, kuri apibrta 3 dalyje. iuo atveju taikomos 3 ir 4 dalys. 3. Toliau idstytos nuostatos, nepaeisdamos Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 235 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos, galioja iki 2014 m. spalio 31 d. Tai atvejais, kai Europos Vadov Taryba ir Taryba sprendimus privalo priimti kvalifikuota bals dauguma, nari balsai paskirstomi taip:
Belgija Bulgarija ekija Danija Vokietija Estija Airija Graikija Ispanija Pranczija Italija Kipras Latvija Lietuva 12 10 12 7 29 4 7 12 27 29 29 4 4 7 Liuksemburgas Vengrija Malta Nyderlandai Austrija Lenkija Portugalija Rumunija Slovnija Slovakija Suomija vedija Jungtin Karalyst 4 12 3 13 10 27 12 14 4 7 7 10 29
Kai pagal Sutartis reikalaujama, kad sprendimai bt priimami remiantis Komisijos pasilymu, jiems priimti reikia ne maiau kaip 255 bals u, atiduot nari daugumos. Kitais atvejais sprendimams priimti reikia ne maiau kaip 255 bals u, atiduot ne maiau kaip dviej tredali nari.
C 326/324
LT
2012 10 26
Kai aktas priimamas Europos Vadov Tarybos arba Tarybos kvalifikuota bals dauguma, Europos Vadov Tarybos arba Tarybos narys gali reikalauti patikrinti, ar kvalifikuot daugum sudaranios valstybs nars atstovauja ne maiau kaip 62 % bendro Sjungos gyventoj skaiiaus. Jei paaikja, kad tos slygos nesilaikoma, is aktas nepriimamas. 4. Iki 2014 m. spalio 31 d. tada, kai, taikant Sutartis, ne visi Tarybos nariai dalyvauja balsavime, btent tais atvejais, kai reikia kvalifikuotos bals daugumos, apibrtos Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuota bals dauguma apibriama kaip tas pats Tarybos nariams paskirstyt bals santykis bei tas pats Tarybos nari skaiiaus santykis ir, prireikus, tas pats atitinkam valstybi nari gyventoj procentinis dydis, kuris nurodytas io straipsnio 3 dalyje. III ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL TARYBOS SUDI
4 straipsnis Kol nesigalioja Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas sprendimas, Taryba gali posdiauti tokiomis sudtimis, kurios nurodytos pirmiau minto straipsnio antrojoje ir treiojoje pastraipose, taip pat kitokiomis sudtimis, kuri sra paprasta bals dauguma priimtu sprendimu nustato Bendrj reikal taryba. IV ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL KOMISIJOS, SKAITANT SJUNGOS VYRIAUSIJ GALIOTIN USIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI
5 straipsnis Lisabonos sutarties sigaliojimo dien pareigas einantys Komisijos nariai lieka eiti pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Taiau t dien, kai paskiriamas Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reika lams ir saugumo politikai, baigiasi nario, turinio t pai pilietyb kaip vyriausiasis galiotinis, kadencija. V ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS, VYRIAUSIOJO GALIOTINIO USIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI IR TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS PAVADUOTOJO
6 straipsnis Tarybos generalinio sekretoriaus, vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojo kadencija baigiasi Lisabonos sutarties sigaliojimo dien. Generalin sekretori skiria Taryba pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 240 straipsnio 2 dal.
2012 10 26
LT
C 326/325
VI ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL PATARIAMJ ORGAN
7 straipsnis Kol nesigalioja Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 301 straipsnyje nurodytas sprendimas, Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nariai pasiskirsto taip:
8 straipsnis Kol nesigalioja Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 305 straipsnyje nurodytas sprendimas, Region komiteto nariai pasiskirsto taip:
C 326/326
LT
2012 10 26
VII ANTRATIN DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DL AKT, PRIIMT REMIANTIS EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES V IR VI ANTRATINMIS DALIMIS, KOL SIGALIOS LISABONOS SUTARTIS
9 straipsnis Kol sigalios Lisabonos sutartis, Sjungos institucij, organ ir staig akt, priimt remiantis Europos Sjungos sutartimi, teisin galia ilieka tol, kol gyvendinant Sutartis ie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba i dalies nepakeiiami. Tai taip pat taikoma tarp valstybi nari pagal Europos Sjungos sutart sudarytoms konvencijoms. 10 straipsnis 1. Kaip pereinamojo laikotarpio priemon, susijusi su teiss aktais policijos ir teisminio bendra darbiavimo baudiamosiose bylose srityje, priimtais iki Lisabonos sutarties sigaliojimo, nuo tos Sutarties sigaliojimo dienos institucij galiojimai bus tokie: Komisijos galiojimai pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 258 straipsn netaikomi, o Europos Sjungos Teisingumo Teismo galiojimai pagal Europos Sjungos sutarties VI antratin dal, kokia ji buvo iki Lisabonos sutarties sigaliojimo, iliks tokie patys, skaitant tuos, kurie buvo priimti pagal mintos Europos Sjungos sutarties 35 straipsnio 2 dal. 2. 1 dalyje nurodytu teiss akto pakeitimu nustatomas toje dalyje mint institucij galiojim taikymas, kaip idstyta Sutartyse, i dalies keisto teiss akto, kuris taikomas toms valstybms narms, atvilgiu. 3. Bet kuriuo atveju 1 dalyje nurodyta pereinamojo laikotarpio priemon nustoja galioti po penkeri met nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo. 4. Ne vliau kaip likus eiems mnesiams iki 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtin Karalyst gali praneti Tarybai, kad dl 1 dalyje nurodyt teiss akt ji nepritaria 1 dalyje mintiems institucij galiojimams, kaip idstyta Sutartyse. Tuo atveju, jei Jungtin Karalyst pateikia praneim, visi 1 dalyje nurodyti teiss aktai jai nebetaikomi nuo 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos datos. i pastraipa netaikoma i dalies keistiems teiss aktams, kurie taikomi Jungtinei Karalystei, kaip nurodyta 2 dalyje. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma nustato btinas tolesnes ir pereinamojo laikotarpio priemones. Jungtin Karalyst nedalyvauja priimant sprendim. Tarybos kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 3 dalies a punkt. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma gali taip pat priimti sprendim, nustatant, kad Jungtin Karalyst prisiima tiesiogines finansines pasekmes, jei j bt, kurios btinai ir neivengiamai patiriamos jai nustojus dalyvauti priimant ir taikant tuos teiss aktus.
2012 10 26
LT
C 326/327
5. Vliau Jungtin Karalyst bet kuriuo metu po to gali praneti Tarybai apie savo pageidavim jai taikyti teiss aktus, kurie jai nebetaikomi pagal 4 dalies pirmj pastraip. Tuo atveju, atsivelgiant konkret atvej, taikomos atitinkamos Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis arba Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs nuostatos. Institucij galiojimai, susij su tais teiss aktais, yra idstyti Sutartyse. Veikdamos pagal atitinkamus protokolus Sjungos institucijos ir Jungtin Karalyst siekia atkurti kuo platesn Jungtins Karalysts dalyvavim gyvendinant Sjungos acquis laisvs, saugumo ir teisingumo srityje nedarant didels takos vairi jos dali praktiniam veikimui ir ilaikant j nuoseklum.
C 326/328
LT
2012 10 26
PROTOKOLAS (Nr. 37)

DL EAPB SUTARTIES GALIOJIMO PABAIGOS FINANSINI PADARINI IR DL ANGLI IR PLIENO MOKSLINI TYRIM FONDO
kad visas 2002 m. liepos 23 d. buvs Europos angli ir plieno bendrijos turtas ir visi sipareigojimai 2002 m. liepos 24 d. buvo perduoti Europos bendrijai,
PRISIMINDAMOS,
ATSIVELGDAMOS nor ias las naudoti su angli ir plieno pramone susijusiems moksliniams tyrimams ir dl to btinum iuo atvilgiu nustatyti tam tikras specialias taisykles,
SUSITAR
1 straipsnis 1. Grynoji io turto ir sipareigojim vert, nurodyta EAPB balanse 2002 m. liepos 23 d., atsi velgiant dl likvidavimo operacij galim padidjim ar sumajim, laikoma turtu, skirtu su angli ir plieno pramone susijusiems moksliniams tyrimams (toliau likviduojama EAPB). Likvidavimui pasibaigus, jis vadinamas Angli ir plieno mokslini tyrim fondo turtu.
2. I io turto gaunamos pajamos, vadinamos Angli ir plieno mokslini tyrim fondu, naudo jamos tik moksliniams tyrimams, iskyrus mokslini tyrim pamatin program, angli ir plieno pramone susijusiuose sektoriuose pagal io Protokolo ir juo remiantis priimt akt nuostatas.
2 straipsnis Taryba, veikdama pagal speciali teiskros procedr ir gavusi Europos Parlamento pritarim, priima visas nuostatas, btinas iam Protokolui gyvendinti, skaitant pagrindinius principus.
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina prie mones, nustatanias daugiametes Angli ir plieno mokslini tyrim fondo turto valdymo finansines gaires bei Angli ir plieno mokslini tyrim fondo mokslini tyrim programos technines gaires.
2012 10 26
LT
C 326/329
3 straipsnis Iskyrus atvejus, kai iame Protokole ir juo remiantis priimtuose aktuose yra nustatyta kitaip, taikomos Sutari nuostatos.
2012 10 26
LT
C 326/331
PRIEDAI
2012 10 26
LT
C 326/333
I PRIEDAS
SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO 38 STRAIPSNYJE NURODYTAS SRAAS
- 1 Numeris pagal Briuselio nomenklatr - 2 Produkt apibdinimas
1 Skirsnis 2 Skirsnis 3 Skirsnis 4 Skirsnis 5 Skirsnis 05.04 05.15 6 Skirsnis 7 Skirsnis 8 Skirsnis 9 Skirsnis 10 Skirsnis 11 Skirsnis 12 Skirsnis 13 Skirsnis ex 13.03 15 Skirsnis 15.01 15.02 15.03
Gyvi gyvnai Msa ir valgomieji msos subproduktai uvys, viagyviai ir moliuskai Pienas ir pieno produktai; pauki kiauiniai; natralus medus
Gyvn (iskyrus uvis) arnos, psls ir skrandiai, sveikos (sveiki) arba j gabalai Gyvniniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje; nugai gyvnai, klasifi kuojami 1 arba 3 skirsniuose, netinkami vartoti moni maistui Augantys mediai ir kiti augalai; svognliai, aknys ir kitos panaios augal dalys; skintos gls ir dekoratyviniai alumynai Valgomos darovs ir kai kurie akniavaisiai ir gumbavaisiai Valgomieji vaisiai ir rieutai; citrus vaisi arba melion ievels ir luobos Kava, arbata ir prieskoniai, iskyrus mat (pozicija Nr. 09.03) Javai Malybos produkcija; salyklas ir krakmolai; kviei glitimas; inulinas Aliejini kultr sklos ir vaisiai; vairs grdai, sklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonje ir medicinoje; iaudai ir paarai
Pektinas
Kiauliniai taukai ir kiti lydyti kiauliniai taukai; lydyti namini pauki taukai Nelydyti galvij, avi ir ok taukai; i j pagaminti taukai, skirti naudoti pramonje (skaitant premier jus) Kiaulini tauk stearinas, oleostearinas ir stearinas, skirtas naudoti pramonje; kiaulini tauk aliejus, oleoaliejus ir lajaus aliejus, neemul suoti, nesumaiyti ir neapdoroti kitu bdu uv arba jr induoli taukai ir aliejus, nerafinuoti arba rafinuoti Nelakieji augaliniai aliejai, skysti ar kieti, nerafinuoti, rafinuoti ar gryninti Gyvniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus, hidrinti, nerafinuoti arba rafi nuoti, bet toliau neperdirbti
15.04 15.07 15.12
C 326/334
LT
2012 10 26
- 1 Numeris pagal Briuselio nomenklatr
- 2 Produkt apibdinimas
15.13 15.17 16 Skirsnis 17 Skirsnis 17.01 17.02 17.03 17.05 (*) 18 Skirsnis 18.01 18.02 20 Skirsnis 22 Skirsnis 22.04 22.05 22 Skirsnis (tsinys) 22.07 ex 22.08 (*) ex 22.09 (*)
Margarinas, dirbtiniai taukai ir kit perdirbt valgomj riebal miiniai Riebal mediag arba gyvninio ar augalinio vako apdorojimo liekanos Gaminiai i msos, uvies arba viagyvi ar moliusk
Cukrini runkeli ir cukranendri cukrus, kuri bvis kietas Kiti cukrs; cukr sirupai; dirbtinis medus (sumaiytas arba nesumaiytas su natraliu medumi); karamel Melasa, balinta ar nebalinta Kiti cukrs, sirupai ir melasa su aromatini arba daanij mediag priedais, iskyrus vaisi sultis, turinias cukraus pried
Kakavos pupels, sveikos arba skaldytos, alios arba skrudintos Kakavos luktai, iaios, luobels ir kakavos atliekos Darovi, vaisi arba kit augal dali produktai
Vynuogi misa, kurios fermentacija prasidjusi arba sustabdyta kitaip negu pridedant alkoholio Vynas i viei vynuogi; vynuogi misa, kurios fermentacija sustabdyta pridedant alkoholio
Kiti fermentuoti grimai (pavyzdiui, sidras, kriaui sidras ir midus) Denatruotas arba nedenatruotas etilo alkoholis ir kiti bet kokio stip rumo alkoholiai, gauti i I priede ivardyt ems kio produkt, iskyrus likerius ir kitus spiritinius grimus bei sudtinius alkoholinius preparatus (vadinamus koncentruotais ekstraktais), naudojamus grim gamybai Actas ir acto pakaitalai Maisto pramons liekanos ir atliekos; paruoti paarai gyvnams
22.10 (*) 23 Skirsnis 24 Skirsnis 24.01 45 Skirsnis 45.01
Neperdirbtas tabakas, tabako liekanos
Gamtin kamtiena, neapdorota, trupinta, granuliuota arba malta; kam tienos atliekos
2012 10 26
LT
C 326/335
- 1 Numeris pagal Briuselio nomenklatr
- 2 Produkt apibdinimas
54 Skirsnis 54.01 57 Skirsnis 57.01 Sjamosios kanaps (Cannabis sativa), aliavins arba apdorotos, bet nesu verptos; sjamj kanapi pakulos ir atliekos (skaitant verpal atliekas ir iplauint aliav) Linai, aliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; lin pakulos ir atliekos (skaitant verpal atliekas ir iplauint aliav)
(*) Pozicija pridta 1959 m. gruodio 18 d. Europos ekonomins bendrijos Tarybos reglamento Nr. 7a 1 straipsniu (OL Nr. 7, 1961 1 30, p. 71/61).
C 326/336
LT
2012 10 26
II PRIEDAS
UJRIO ALYS IR TERITORIJOS, KURIOMS TAIKOMOS SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO KETVIRTOSIOS DALIES NUOSTATOS Grenlandija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Pranczijos Polinezija, Pranczijos Pietins ir Antarkties teritorijos, Volis ir Futna, Majotas, Sen Pjeras ir Mikelonas, Aruba, Nyderland Antil salos: Bonair, Kiurasao, Saba, Sent Eustatijus, Sent Martinas, Angilija, Kaiman salos, Folklendo salos, Piet Georgija ir Piet Sandvio salos, Montseratas, Pitkernas, v. Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Britanijos Antarkties teritorija, Britanijos Indijos vandenyno teritorija, Terkso ir Kaikoso salos, Britanijos Virdinijos salos, Bermud salos.
2012 10 26
LT
C 326/337
TARPVYRIAUSYBINS KONFERENCIJOS,
PATVIRTINUSIOS LISABONOS SUTART,
pasirayt 2007 m. gruodio 13 d.,
PRIE BAIGIAMOJO AKTO PRIDTOS DEKLARACIJOS
2012 10 26
LT
C 326/339
A. 1.
DEKLARACIJOS DL SUTARI NUOSTAT
Deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos
Europos Sjungos pagrindini teisi chartija, kuri yra teisikai privaloma, patvirtinamos pagrindins teiss, kurias garantuoja mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir kurios kyla i valstybms narms bendr konstitucini tradicij.
Chartija neipleia Sjungos teiss taikymo srities u Sjungos galiojim rib, nenustato Sjungai joki nauj galiojim ar uduoi ir nepakeiia Sutartyse nustatytj.
2.
Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies
Konferencija susitaria, kad Sjungos prisijungimas prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos turt vykti taip, kad bt ilaikytos Sjungos teiss ypatybs. iuo poiriu Konferencija paymi, kad tarp Europos Sjungos Teisingumo Teismo ir Europos mogaus teisi teismo vyksta nuolatinis dialogas; Sjungos prisijungimas prie ios konvencijos dialog galt sustiprinti.
3.
Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 8 straipsnio
Sjunga atsivelgs ypating ma ali, kurios su ja palaiko ypatingus kaimynysts santykius, padt.
4.
Deklaracija dl Europos Parlamento sudties
Papildoma vieta Europos Parlamente bus skirta Italijai.
5.
Deklaracija dl Europos Vadov Tarybos politinio susitarimo dl Sprendimo dl Europos Parlamento sudties projekto
Europos Vadov Taryba, remdamasi Europos Parlamento pasilymu, duos politin sutikim dl Sprendimo dl Europos Parlamento sudties 2009-2014 m. teiskros laikotarpiu perirto projekto.
C 326/340
LT
2012 10 26
6.
Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 15 straipsnio 5 ir 6 dali, 17 straipsnio 6 ir 7 dali ir 18 straipsnio
Parenkant kandidatus, galinius eiti Europos Vadov Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko ir Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pareigas, reikia deramai atsivelgti btinyb gerbti Sjungos ir jos valstybi nari geografin ir demografin vairov.
7.
Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalies ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalies
Konferencija pareikia, kad sprendim dl Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalies ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalies gyvendinimo Taryba priims Lisabonos sutarties pasiraymo dien ir jis sigalios mintos Sutarties sigaliojimo dien. Sprendimo projektas idstytas toliau:
Tarybos sprendimo dl Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalies ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalies gyvendinimo 2014 m. lapkriio 1 d.2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu ir nuo 2017 m. balandio 1 d. projektas EUROPOS SJUNGOS TARYBA,
kadangi:
(1)
Reikt priimti nuostatas, leidianias sklandiai pereiti nuo sprendim primimo Taryboje kvalifikuota bals dauguma sistemos, kaip apibrta Protokolo dl pereinamojo laikotarpio nuostat 3 straipsnio 3 dalyje, kuri bus toliau taikoma iki 2014 m. spalio 31 d., prie balsavimo sistemos, numatytos Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalyje, kuri bus taikoma nuo 2014 m. lapkriio 1 d., skaitant, pereinamuoju laikotarpiu iki 2017 m. kovo 31 d., konkreias nuostatas, numatytas minto protokolo 3 straipsnio 2 dalyje.
(2)
Primenama, kad Taryba nuolat deda visas pastangas stiprindama kvalifikuota bals dauguma priimam sprendim demokratin teistum,
2012 10 26
LT
C 326/341
NUSPREND: 1 skirsnis Nuostatos, taikomos nuo 2014 m. lapkriio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. 1 straipsnis Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., jei Tarybos nariai, atstovaujantys: a) ne maiau kaip trims ketvirtadaliams gyventoj arba b) ne maiau kaip trims ketvirtadaliams valstybi nari skaiiaus, reikalingo sudaryti sprendim blokuojani maum, taikant Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalies pirmj pastraip arba Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dal, prietarauja akto primimui Taryboje kvalifikuota bals dauguma, Taryba svarsto klausim. 2 straipsnis Vykstant iems svarstymams Taryba daro visk, kas yra jos galioje, kad per tinkam laikotarp ir nepaeisdama Sjungos teiss nustatyt privalom termin, priimt tinkam sprendim 1 straipsnyje nurodyt Tarybos nari ikeltais klausimais. 3 straipsnis iuo tikslu Tarybos pirmininkas, padedamas Komisijos ir laikydamasis Tarybos darbo tvarkos taisykli, imasi bet kokios iniciatyvos, reikalingos siekiant palengvinti susitarimo kuo didesne bals dauguma primim Taryboje. Tarybos nariai jam padeda. 2 skirsnis Nuostatos, taikomos nuo 2017 m. balandio 1 d. 4 straipsnis Nuo 2017 m. balandio 1 d., jei Tarybos nariai, atstovaujantys: a) ne maiau kaip 55 % gyventoj arba b) ne maiau kaip 55 % valstybi nari skaiiaus,
C 326/342
LT
2012 10 26
reikalingo sudaryti sprendim blokuojani maum, taikant Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalies pirmj pastraip arba Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 238 straipsnio 2 dal, prietarauja akto primimui Taryboje kvalifikuota bals dauguma, Taryba svarsto klausim.
5 straipsnis Vykstant iems svarstymams Taryba daro visk, kas yra jos galioje, kad per tinkam laikotarp ir nepaeisdama Sjungos teiss nustatyt privalom termin, priimt tinkam sprendim 4 straipsnyje nurodyt Tarybos nari ikeltais klausimais.
6 straipsnis iuo tikslu Tarybos pirmininkas, padedamas Komisijos ir laikydamasis Tarybos darbo tvarkos taisykli, imasi bet kokios iniciatyvos, reikalingos siekiant palengvinti susitarimo didesne bals dauguma primim Taryboje. Tarybos nariai jam padeda.
3 skirsnis sigaliojimas 7 straipsnis is sprendimas sigalioja Lisabonos sutarties sigaliojimo dien.
8. Deklaracija dl praktini priemoni, susijusi su pirmininkavimu Europos Vadov Tarybai ir Usienio reikal tarybai, kuri reikia imtis Lisabonos sutarties sigaliojimo metu Jei Lisabonos sutartis sigaliot po 2009 m. sausio 1 d., Konferencija prao valstybs nars, kuri tuo metu pirmininkaus Tarybai ei mnesi laikotarpiu, kompetenting valdios institucij ir asmens, irinkto Europos Vadov Tarybos pirmininku, bei asmens, paskirto Sjungos vyriausiuoju galiotiniu usienio reikalams ir saugumo politikai, pasikonsultavus su kitu ei mnesi laikotarpiu pirmininkausiania valstybe nare, imtis konkrei priemoni, btin norint utikrinti veiksming perjim prie naujos tvarkos, atsivelgiant materialinius ir organizacinius pirmininkavimo Europos Vadov Tarybai ir Usienio reikal tarybai aspektus.
2012 10 26
LT
C 326/343
9.
Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 9 dalies dl Europos Vadov Tarybos sprendimo dl pirmininkavimo Tarybai
Konferencija pareikia, kad kai tik bus pasirayta Lisabonos sutartis, Taryba turt pradti rengti sprendim, nustatant sprendimo dl pirmininkavimo Tarybai gyvendinimo procedr, ir per eis mnesius jam politikai pritarti. Europos Vadov Tarybos sprendimo projektas, kuris bus priimtas mintos Sutarties sigaliojimo dien, idstytas toliau: Europos Vadov Tarybos sprendimo dl pirmininkavimo Tarybai projektas 1 straipsnis 1. Tarybai, iskyrus Usienio reikal taryb, 18 mnesi pirmininkauja i anksto nustatytos trij valstybi nari grups. Grups sudaromos lygios rotacijos tarp valstybi nari pagrindu, atsivelgiant j vairov ir geografin pusiausvyr Sjungoje.
2. Kiekvienas grups narys paeiliui pirmininkauja eis mnesius vis sudi Tarybai, iskyrus Usienio reikal taryb. Kiti grups nariai padeda pirmininkui atlikti visas jo pareigas pagal bendr program. Grups nariai tarpusavyje gali susitarti dl kitos tvarkos.
2 straipsnis Valstybi nari vyriausybi nuolatini atstov komitetui pirmininkauja valstybs nars atstovas, pirmininkaujantis Bendrj reikal tarybai.
Politiniam ir saugumo komitetui pirmininkauja Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai atstovas.
Jeigu vadovaujantis 4 straipsniu nenusprsta kitaip, vairios sudties Tarybos, iskyrus Usienio reikal taryb, parengiamiesiems organams pirmininkauja tuo metu atitinkamos sudties Tarybai pirmininkaujanios grups narys.
3 straipsnis Bendradarbiaudama su Komisija, Bendrj reikal taryba utikrina vairios sudties Tarybos darbo nuoseklum ir tstinum daugiamei program struktroje. Pirmininkaujanios valstybs nars, padedant Tarybos generaliniam sekretoriatui, imasi vis reikaling priemoni Tarybos darbui organizuoti ir sklandiai jos veiklai utikrinti.
C 326/344
LT
2012 10 26
4 straipsnis Taryba priima sprendim, nustatant io sprendimo gyvendinimo priemones.
10.
Konferencija mano, kad kai Komisij nebetraukiami vis valstybi nari pilieiai, Komisija turt skirti ypating dmes santyki su visomis valstybmis narmis visikam skaidrumui utikrinti. Todl Komisija turt palaikyti glaudius ryius su visomis valstybmis narmis, neatsivelgdama tai, ar j pilietis eina Komisijos nario pareigas, ir iomis slygomis turt skirti ypating dmes keitimuisi informacija ir konsultacijoms su visomis valstybmis narmis.
Konferencija taip pat mano, kad Komisija turt imtis vis btin priemoni utikrinti, kad bt visokeriopai atsivelgiama politin, socialin ir ekonomin tikrov visose valstybse narse, skaitant tas, kuri pilietis neina Komisijos nario pareig. ios priemons taip pat turt utikrinti, kad t valstybi nari pozicij bt atsivelgiama priimant atitinkamas organizacines priemones.
11.
Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 17 straipsnio 6 ir 7 dali
Konferencijos manymu, pagal Sutari nuostatas Europos Parlamentas ir Europos Vadov Taryba bendrai atsako u skland Europos Komisijos pirmininko rinkim proces. Prie Europos Vadov Tarybai priimant sprendim, Europos Parlamento ir Europos Vadov Tarybos atstovai tinkamiausiu bdu rengia reikalingas konsultacijas. Vadovaujantis 17 straipsnio 7 dalies pirmja pastraipa, i konsultacij metu didelis dmesys skiriamas kandidat Komisijos pirmininko post biografijos faktams, atitinkamai atsivelgiant Europos Parlamento rinkimus. Europos Parlamento ir Europos Vadov Tarybos tarpusavio susitarimu atitinkamai gali bti nustatoma toki konsultacij rengimo tvarka.
12.
1. Konferencija pareikia, kad, vykstant parengiamajam darbui prie paskiriant Sjungos vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pagal Europos Sjungos sutarties 18 straipsn ir Protokolo dl pereinamojo laikotarpio nuostat 5 straipsn turi bti paskirtas Lisabonos sutarties, i dalies keiianios Europos Sjungos sutart ir Europos bendrijos steigimo sutart, sigaliojimo dien ir kurio kadencija truks nuo tos dienos iki t dien veikianios Komisijos kadencijos pabaigos, bus palaikomi tinkami ryiai su Europos Parlamentu.
2. Be to, Konferencija primena, kad Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai, kurio kadencija 2009 m. lapkriio mn. prasids t pai dien ir bus tokios pat trukms kaip naujos sudties Komisijos kadencija, bus paskirtas laikantis Europos Sjungos sutarties 17 ir 18 straipsni nuostat.
2012 10 26
LT
C 326/345
13.
Deklaracija dl bendros usienio ir saugumo politikos
Konferencija pabria, kad Europos Sjungos sutarties nuostatos dl bendros usienio ir saugumo politikos, skaitant Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pareigybs sukrim ir Iors veiksm tarnybos steigim, neturi takos dabartiniams valstybi nari sipareigojimams j usienio politikos nustatymo bei vykdymo ir j nacionalinio atstovavimo treiosiose alyse bei tarptautinse organizacijose srityse.
Konferencija taip pat primena, kad bendr saugumo ir gynybos politik reglamentuojanios nuostatos nedaro poveikio ypatingam valstybi nari saugumo ir gynybos politikos pobdiui.
Ji pabria, kad Europos Sjungai ir jos valstybms narms ir toliau bus privalomos Jungtini Taut Chartijos nuostatos bei vis pirma nuostata, kad pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym tenka Saugumo Tarybai bei jos nariams.
14.
Deklaracija dl bendros usienio ir saugumo politikos
Be Europos Sjungos sutarties 24 straipsnio 1 dalyje nurodyt speciali taisykli ir procedr, konferencija pabria, kad nuostatos, susijusios su bendra usienio ir saugumo politika, skaitant dl Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai ir Iors veiksm tarnybos steigimo, nedarys takos kiekvienoje valstybje narje galiojaniam teisiniam pagrindui, jos atsakomybei ir galioms, susijusiems su jos usienio politikos nustatymu ir vykdymu, jos nacionaline diplomatine tarnyba, santykiais su treiosiomis alimis ir dalyvavimu tarptautinse organizacijose, skaitant valstybi nari naryst JT Saugumo Taryboje.
Konferencija taip pat atkreipia dmes tai, kad nuostatomis, susijusiomis su bendra usienio ir saugumo politika, nesuteikiama nauj gali Komisijai inicijuojant sprendimus ar nepadidinamas Europos Parlamento vaidmuo.
Konferencija taip pat primena, kad bendr Europos saugumo ir gynybos politik reglamentuojanios nuostatos nedaro takos ypatingam valstybi nari saugumo ir gynybos politikos pobdiui.
15.
Konferencija pareikia, kad, kai tik bus pasirayta Lisabonos sutartis, Tarybos generalinis sekretorius, vyriausiasis galiotinis bendrai usienio ir saugumo politikai, Komisija ir valstybs nars turt pradti parengiamj darb dl Europos iors veiksm tarnybos.
C 326/346
LT
2012 10 26
16.
Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 55 straipsnio 2 dalies
Konferencija mano, kad numatant galimyb versti Sutartis 55 straipsnio 2 dalyje minimas kalbas prisidedama prie 3 straipsnio 3 dalies ketvirtojoje pastraipoje tvirtinto tikslo gerbti turting Sjungos kultros ir kalb vairov gyvendinimo. iuo poiriu Konferencija patvirtina, kad Sjunga liks itikima Europos kultros vairovei ir toliau skirs iskirtin dmes ioms ir kitoms kalboms.
Konferencija rekomenduoja, kad tos valstybs nars, kurios nori pasinaudoti 55 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, per eis mnesius nuo Lisabonos sutarties pasiraymo dienos pranet Tarybai kalb ar kalbas, kurias bus veriamos Sutartys.
17.
Deklaracija dl virenybs
Konferencija primena, kad remiantis nusistovjusia Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktika Sutartys ir teiss aktai, kuriuos priima Sjunga remdamasi Sutartimis, turi virenyb prie valstybi nari teiss aktus ioje teisminje praktikoje nustatytomis slygomis.
Be to, Konferencija nusprend prie io Baigiamojo akto pridti Tarybos teiss tarnybos nuomon dl virenybs, pateikiam dokumente 11197/07 (JUR 260):
Tarybos teiss tarnybos nuomon 2007 m. birelio 22 d. Teisingumo Teismo praktika rodo, kad Bendrijos teiss virenyb yra esminis mintos teiss principas. Teismo nuomone, is principas yra neatsiejamas nuo Europos bendrijos specifinio pobdio. Tuo metu, kai buvo priimtas pirmas sprendimas ioje nusistovjusioje Teismo praktikoje (1964 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Costa prie ENEL, 6/64 (1)), Sutartyje virenyb nebuvo minima. Taip yra ir iuo metu. Tai, kad virenybs principas nebus trauktas bsim Sutart, jokiu bdu nepakeis galiojanio principo ir nusistovjusios Teisingumo Teismo praktikos.
___________
(1) Tai reikia [], kad teiss, kylanios i Sutarties nepriklausomo teiss altinio dl jos specialaus ir originalaus pobdio nebt galima panaikinti vidaus teisinmis nuostatomis nepriklausomai nuo j formuluots, nepanaikinant jos pobdio kaip Bendrijos teiss ir nesukeliant abejoni dl paios Bendrijos teisinio pagrindo.
18.
Deklaracija dl kompetencijos atskyrimo
Konferencija pabria, kad pagal Europos Sjungos sutartyje ir Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo numatyt Sjungos ir valstybi nari kompetencijos pasidalijim sritys, kuri Sutartys nepriskiria Sjungos kompetencijai, priklauso valstybi nari kompetencijai.
2012 10 26
LT
C 326/347
Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai kompetencij, kuria ji dalijasi su valstybmis narmis, valstybs nars naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga nepasinaudojo arba nusprend nebesinaudoti savo kompetencija. Pastaroji situacija susidaro, kai atitinkamos Sjungos institucijos nusprendia panaikinti teiskros procedra priimt akt, vis pirma siekiant utikrinti, kad bt nuolat laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo princip. Vieno ar keleto jos nari (valstybi nari atstov) iniciatyva ir laikantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 241 straipsnio Taryba gali reikalauti Komisijos pateikti pasilymus dl teiskros procedra priimto akto panaikinimo. Konferencija palankiai vertina tai, kad Komisija pareikia, jog iems praymams skirs ypating dmes.
Be to, Tarpvyriausybin konferencij susirink valstybi nari vyriausybi atstovai, laikydamiesi Europos Sjungos sutarties 48 straipsnio 25 dalyse numatytos prastos periros procedros, gali nusprsti i dalies pakeisti Sutartis ir padidinti ar sumainti mintomis Sutartimis Sjungai suteikt kompetencij.
19.
Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 8 straipsnio
Konferencija sutinka, kad bendromis pastangomis alindama moter ir vyr nelygybs apraikas, vairiose savo politikos kryptyse Sjunga sieks kovoti su bet kokio pobdio smurtu eimoje. Valstybs nars turt imtis vis reikiam priemoni, siekdamos ukirsti keli iai nusikalstamai veikai ir bausti u j bei padti aukoms ir jas ginti.
20.
Konferencija pareikia, kad kiekvienu atveju pagal 16 straipsn patvirtinant asmens duomen apsaugos taisykles, galinias turti tiesiogins takos nacionaliniam saugumui, bus deramai atsivelgiama konkreius ypatumus. Ji primena, kad iuo metu taikomuose teiss aktuose (r. vis pirma Direktyv 95/46/EB) iuo atvilgiu esama konkrei iimi.
21. Deklaracija dl asmens duomen apsaugos teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse Konferencija pripasta, kad dl teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srii ypatingo pobdio iose srityse gali reikti konkrei taisykli dl asmens duomen apsaugos ir laisvo i duomen judjimo, pagrst Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16 straipsniu.
C 326/348
LT
2012 10 26
22.
Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 48 ir 79 straipsni
Konferencija mano, kad tuo atveju, jei teiskros procedra priimamo akto, pagrsto 79 straipsnio 2 dalimi, projektas daryt poveik svarbiems valstybs nars socialins apsaugos sistemos aspektams, skaitant jos apimt, ilaidas ar finansin struktr, ar paveikt tos sistemos finansin pusiausvyr, kaip nustatyta 48 straipsnio antrojoje pastraipoje, tos valstybs nars interesus bus deramai atsivelgiama. 23. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 48 straipsnio antrosios pastraipos
Konferencija primena, kad, atsivelgiant Europos Sjungos sutarties 15 straipsnio 4 dal, mintu atveju Europos Vadov Taryba sprendimus priima bendru sutarimu. 24. Deklaracija dl Europos Sjungos teisinio subjektikumo
Konferencija patvirtina, kad tai, jog Europos Sjunga yra juridinis asmuo, Sjungai jokiu bdu nesuteiks galiojim leisti teiss aktus ar veikti perengiant kompetencijos, kuri jai Sutartyse suteik valstybs nars, ribas. 25. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 75 ir 215 straipsni
Konferencija primena, kad pagarba pagrindinms teisms ir laisvms vis pirma reikia, kad turi bti skirtas deramas dmesys atitinkam fizini asmen ar moni turim statymais numatyt teisi apsaugai ir laikymuisi. iuo tikslu ir siekiant utikrinti nuodugni sprendim, kuriais fiziniam asmeniui ar monei skiriamos ribojanios priemons, teismin perir, tokie sprendimai turi remtis aikiais ir tiksliais kriterijais. Tokie kriterijai turt bti priderinti prie kiekvienos ribojanios priemons ypatum. 26. Deklaracija dl valstybs nars nedalyvavimo priemonje, grindiamoje Sutarties dl Europos Sjungos veikimo treios dalies V antratine dalimi Konferencija pareikia, kad tokiu atveju, jei valstyb nar nusprendia nedalyvauti priemonje, grindiamoje Sutarties dl Europos Sjungos treios dalies V antratine dalimi, Taryba surengs isamias diskusijas apie ios valstybs nars nedalyvavimo ioje priemonje galimas pasekmes. Be to, bet kuri valstyb nar gali paprayti Komisijos inagrinti situacij remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 116 straipsniu. Pirmesns pastraipos neturi takos valstybs nars galimybei kreiptis iuo klausimu Europos Vadov Taryb.
2012 10 26
LT
C 326/349
27.
Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 85 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos
Konferencija mano, kad Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 85 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytuose reglamentuose turt bti atsivelgiama nacionalines taisykles ir praktik, susijusias su kriminalini nusikaltim tyrim pradjimu. 28. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 98 straipsnio
Konferencija paymi, kad 98 straipsnio nuostatos taikomos vadovaujantis esama praktika. Terminas priemons, kurios yra reikalingos tam tikruose Federacins Respublikos regionuose dl Vokietijos padalijimo atsiradusioms nepalankioms ekonomikos slygoms kompensuoti aikinamas vadovaujantis esama Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktika. 29. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 107 straipsnio 2 dalies c punkto
Konferencija paymi, kad 107 straipsnio 2 dalies c punktas aikinamas vadovaujantis esama Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktika, susijusia su i nuostat taikymu pagalbai, teikiamai tam tikriems Vokietijos Federacins Respublikos regionams, patyrusiems al dl Vokietijos padalijimo. 30. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 126 straipsnio
Konferencija, atsivelgdama 126 straipsn, patvirtina, kad augimo galimybi didinimas ir patikimos biudeto padties utikrinimas yra du Sjungos ir valstybi nari ekonomins ir fiskalins politikos ramsiai. Stabilumo ir augimo paktas yra svarbi priemon iems tikslams pasiekti. Konferencija dar kart patvirtina savo sipareigojim laikytis nuostat dl Stabilumo ir augimo pakto, kuris yra valstybi nari biudeto politikos koordinavimo pamatas. Konferencija patvirtina, jog taisyklmis pagrsta sistema yra geriausia sipareigojim vykdymo ir vienodo poirio visas valstybes nares garantija. Atsivelgiant tai, Konferencija taip pat dar kart patvirtina savo sipareigojim siekti Lisabonos strategijos tiksl: kurti darbo vietas, gyvendinti struktrines reformas ir socialin sanglaud. Sjunga siekia subalansuoto ekonomikos augimo ir kain stabilumo. Todl ekonominje ir biudeto politikoje reikia nustatyti tinkamus prioritetus siekiant ekonomini reform, inovacij, konkurencingumo ir privai investicij bei vartojimo didinimo silpno ekonomikos augimo
C 326/350
LT
2012 10 26
laikotarpiais. Tai turt atspindti nacionaliniu ir Sjungos lygiu priimtuose sprendimuose dl biudeto pateiktos gairs, vis pirma valstybs pajam ir ilaid struktros pertvarkos, laikantis biudeto drausms pagal Sutartis bei Stabilumo ir augimo pakt.
Atsivelgiant biudeto ir ekonomikos sunkumus, su kuriais susiduria valstybs nars, akivaizdi tampa patikimos biudeto politikos laikymosi per vis ekonomin cikl svarba.
Konferencija sutaria, kad valstybs nars turt aktyviai pasinaudoti ekonomikos pakilimo laikotarpiais, siekdamos konsoliduoti valstybs finansus ir gerinti biudeto padt. J tikslas pakilimo laikotarpiais laipsnikai pasiekti biudeto pertekli, kuris leist deramai veikti ekonomikos nuosmukio sunkumus, ir taip prisidti prie ilgalaikio valstybs finans tvarumo.
Valstybs nars laukia galim Komisijos pasilym, taip pat papildomo valstybi nari indlio, kurie sustiprint ir iaikint Stabilumo ir augimo pakto gyvendinim. Valstybs nars imsis vis reikiam priemoni, kad padidint savo ekonomikos augimo galimybes. tiksl padt pasiekti geresnis ekonomins politikos koordinavimas. i deklaracija neukerta kelio bsimoms diskusijoms dl Stabilumo ir augimo pakto.
31.
Konferencija patvirtina, kad 156 straipsnyje apibrtos politikos kryptys i esms priklauso valstybi nari kompetencijai. Pagal straipsn Sjungos lygiu priimamos skatinamosios ir koordinavimo rmimo priemons yra papildomo pobdio. Jos reikalingos valstybi nari bendradarbiavimui stiprinti, o ne nacionalinms sistemoms derinti. Tai neturs poveikio kiekvienoje valstybje narje taikomoms su socialini partneri atsakomybe susijusioms garantijoms ir praktikai.
i deklaracija nepaeidia Sutari nuostat, suteikiani kompetencij Sjungai, skaitant socialinius klausimus.
32.
Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 168 straipsnio 4 dalies c punkto
Konferencija pareikia, kad priemonmis, kurios bus patvirtintos taikant 168 straipsnio 4 dalies c punkt, turi bti atsivelgiama bendras saugumo problemas ir jomis turi bti siekiama nustatyti auktus kokybs ir saugos standartus, jei kitu atveju nacionaliniai standartai, turintys takos vidaus rinkai, kliudyt pasiekti aukt moni sveikatos apsaugos lyg.
2012 10 26
LT
C 326/351
33.
Konferencija mano, kad 174 straipsnyje daroma nuoroda sal vietoves gali apimti vis salose esani valstybi teritorij, jei jos atitinka btinus kriterijus.
34.
Konferencija sutinka, kad Sjungos veiksmai mokslini tyrim ir technologij pltros srityje bus vykdomi deramai atsivelgiant valstybi nari mokslini tyrim politikos fundamentines kryptis ir pasirinkim.
35.
Konferencijos sitikinimu 194 straipsnis neturi poveikio valstybi nari teisei imtis reikiam priemoni utikrinant savo energijos tiekim 347 straipsnyje numatytomis slygomis.
36. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 218 straipsnio dl deryb dl valstybi nari tarptautini susitarim, susijusi su laisvs, saugumo ir teisingumo erdve, ir j sudarymo Konferencija patvirtina, kad valstybs nars gali dertis dl susitarim su treiosiomis alimis arba tarptautinmis organizacijomis treios dalies V antratins dalies 3, 4 ir 5 skyriuose numatytose srityse ir juos sudaryti, jei tokie susitarimai atitinka Sjungos teis.
37.
Nepaeidiant priemoni, kurias Sjunga priima siekdama laikytis savo solidarumo pareigos valstybei narei, patirianiai teroro akt, gaivalin nelaim ar mogaus sukelt katastrof, n viena i 222 straipsnio nuostat nesiekiama paveikti kitos valstybs nars teiss pasirinkti labiausiai tinkamas priemones, skirtas laikytis savo solidarumo pareigos tai valstybei narei.
C 326/352
LT
2012 10 26
38. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 252 straipsnio, reglamentuojanio generalini advokat skaii Teisingumo Teisme Konferencija pareikia, kad jei pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 252 straipsnio pirmj pastraip Teisingumo Teismas paprays, kad generalini advokat skaiius bt padidintas trimis (vienuolika vietoj atuoni), Taryba, sprsdama vieningai, susitars dl tokio padidinimo.
Tokiu atveju Konferencija sutinka, kad Lenkija, kaip ir Vokietija, Pranczija, Italija, Ispanija ir Jungtin Karalyst, turt nuolatin generalin advokat ir nebedalyvaut rotacijos sistemoje, o pagal esam rotacijos sistem vykt penki, o ne trij generalini advokat rotacija.
39.
Konferencija atsivelgia Komisijos ketinim toliau konsultuotis su valstybi nari paskirtais ekspertais, rengiant deleguotj teiss akt finansini paslaug srityje projektus, pagal jos nusistovjusi praktik.
40.
Konferencija pareikia, kad valstybs nars, pateikdamos praym pradti tvirtesn bendradarbiavim, gali nurodyti, ar jos tame etape jau ketina remtis 333 straipsniu, numataniu kvalifikuotos bals daugumos ipltim, arba prasta teiskros procedra.
41.
Konferencija pareikia, kad Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 352 straipsnio 1 dalyje nuoroda Sjungos tikslus reikia nuorod Europos Sjungos sutarties 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus tikslus ir mintos Sutarties 3 straipsnio 5 dalyje nustatytus tikslus, susijusius su iors veiksmais, nurodytais Sutarties dl Europos Sjungos veikimo penktojoje dalyje. Todl nereikia, kad Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 352 straipsniu pagrstais veiksmais bus siekiama tik Europos Sjungos sutarties 3 straipsnio 1 dalyje nustatyt tiksl. Atsivelgdama tai, Konferencija paymi, kad pagal Europos Sjungos sutarties 31 straipsnio 1 dal bendros usienio ir saugumo politikos srityje teiskros procedra priimami aktai negali bti priimami.
2012 10 26
LT
C 326/353
42.
Konferencija pabria, kad, remiantis nusistovjusia Europos Sjungos Teisingumo Teismo teismine praktika, Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 352 straipsnis, kuris yra neatskiriama suteiktais galiojimais pagrstos institucins sistemos dalis, negali bti pagrindas iplsti Sjungos kompetencijos srit u bendr Sutari nuostat rib, ypa nuostat, kurios apibria Sjungos uduotis ir veiksmus. Bet kuriuo atveju 352 straipsnis negali bti pagrindas priimti nuostatas, dl kuri bt pakeistos Sutartys nesilaikant jose tam nustatytos tvarkos.
43.
Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 355 straipsnio 6 dalies
Auktosios Susitarianios alys susitaria, kad Europos Vadov Taryba, taikydama 355 straipsnio 6 dal, priims sprendim, kuriuo pakeiiamas Majoto statusas Sjungos atvilgiu, siekiant, kad i teritorija tapt atokiausiu regionu pagal 355 straipsnio 1 dal ir 349 straipsn, kai Pranczijos valdios institucijos prane Europos Vadov Tarybai ir Komisijai, kad tam sudaro slygas vykstanti salos vidaus statuso raida.
C 326/354
LT
2012 10 26
B. 44.
DEKLARACIJOS DL PRIE SUTARI PRIDEDAM PROTOKOL Deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio
Konferencija paymi, kad jei valstyb nar yra pateikusi praneim pagal Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 2 dal, kad ji nenori dalyvauti priimant pasilym ar iniciatyv, tas praneimas gali bti atsiimtas bet kuriuo metu iki engeno acquis grindiamos priemons primimo.
45.
Deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 2 dalies
Konferencija pareikia, kad visais atvejais, kai Jungtin Karalyst arba Airija nurodo Tarybai, jog ketina nedalyvauti priemonje, grindiamoje dalimi engeno acquis, kuri taikant ji dalyvauja, Taryba isamiai aptars galim tos valstybs nars nedalyvavimo toje priemonje poveik. Diskusijos Taryboje turt vykti atsivelgiant Komisijos pateiktus nurodymus dl pasilymo ir engeno acquis ryio.
46.
Deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 3 dalies
Konferencija primena, kad jei Taryba nepriima sprendimo pirm kart i esms aptarus klausim, Komisija gali per 4 mnesius pateikti i dalies pakeist pasilym pakartotinai i esms aptarti Taryboje.
47.
Deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dali
Konferencija atkreipia dmes tai, kad slygose, kurios turi bti nustatytos Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 3, 4 ar 5 dalyje nurodytu sprendimu, gali bti nustatyta, kad atitinkama valstyb nar prisiima tiesiogines finansines pasekmes, jei j bt, kurios btinai ir neivengiamai patiriamos jai nustojus dalyvauti taikant dal ar vis acquis, nurodyt pagal minto protokolo 4 straipsn Tarybos priimtame sprendime.
2012 10 26
LT
C 326/355
48.
Deklaracija dl Protokolo dl Danijos pozicijos
Konferencija paymi, kad dl teiss akt, kuriuos turi priimti Taryba, viena arba kartu su Europos Parlamentu, ir kuriuose yra Danijai taikom nuostat, taip pat ir Danijai netaikom nuostat, kadangi jos priimtos tuo teisiniu pagrindu, kuriam taikoma Protokolo dl Danijos pozicijos I dalis, Danija pareikia, kad ji nenaudos savo balsavimo teiss tam, kad trukdyt priimti Danijai netaikomas nuostatas. Be to, Konferencija paymi, kad, remdamasi Konferencijos deklaracija dl 222 straipsnio, Danija pareikia, kad Danija dalyvauja taikant pagal 222 straipsn priimtus veiksmus ar teiss aktus laikydamasi Protokolo dl Danijos pozicijos I ir II dali. 49. Deklaracija dl Italijos
Konferencija atsivelgia tai, kad Protokolas dl Italijos, pridtas prie 1957 m. Europos ekonomins bendrijos steigimo sutarties, su pakeitimais, padarytais Europos Sjungos sutartimi, nustato, kad: AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS, NORDAMOS isprsti tam tikras su Italija susijusias problemas, SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie ios Sutarties: BENDRIJOS VALSTYBS NARS PAYMI, kad Italijos Vyriausyb vykdo deimties met ekonomins pltros program, skirt Italijos ekonomikos pusiausvyros sutrikimams itaisyti, pirmiausia rpinantis infrastruktra maiau isivysiusiuose piet Italijos rajonuose ir Italijos salose bei kuriant naujas darbo vietas nedarbui mainti. PRISIMENA, kad ios Italijos Vyriausybs programos principus ir tikslus svarst ir patvirtino tarptautinio bendradarbiavimo organizacijos, kurioms priklauso valstybs nars. PRIPASTA, kad pasiekti Italijos programos tikslus yra j bendras interesas. SUSITARIA, siekdamos padti Italijos Vyriausybei vykdyti udavin, rekomenduoti Bendrijos institucijoms taikyti visus ioje Sutartyje numatytus metodus ir procedras, ypa tinkamai naudoti Europos investicij banko ir Europos socialinio fondo iteklius.
C 326/356
LT
2012 10 26
MANO, kad Bendrijos institucijos, taikydamos i Sutart, turt atsivelgti Italijos ekonomikos nuolatines pastangas per ateinanius metus ir tai, kad pageidautina vengti pavojingos tampos, ypa mokjim balansui ar uimtumo lygiui, nes tai gali kelti pavoj ios Sutarties taikymui Italijai. PRIPASTA, kad taikant 109h ir 109i straipsnius reiks saugotis, kad priemons, kuri reikalaujama i Italijos Vyriausybs, nesutrukdyt jai ubaigti savo ekonomikos pltros program ir pakelti gyventoj gyvenimo lyg.
50.
Deklaracija dl Protokolo dl pereinamojo laikotarpio nuostat 10 straipsnio
Konferencija prao Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pagal savo atitinkam kompetencij stengtis atitinkamais atvejais ir, jei manoma, per penkeri met laikotarp, nurodyt Protokolo dl pereinamojo laikotarpio nuostat 10 straipsnio 3 dalyje, priimti teiss aktus, i dalies keiianius arba pakeiianius minto protokolo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus aktus.
2012 10 26
LT
C 326/357
C. 51.
VALSTYBI NARI DEKLARACIJOS
Belgijos Karalysts deklaracija dl nacionalini parlament
Belgija paymi, kad pagal jos konstitucin teis Sjungos kompetencijai priklausanioje srityje ne tik Federalinio parlamento atstov rmai ir Senatas, bet ir bendrij bei region parlamentins asambljos veikia kaip nacionalins parlamentins sistemos elementai arba nacionalinio parlamento rmai.
52.
Belgijos Karalysts, Bulgarijos Respublikos, Vokietijos Federacins Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalysts, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Lietuvos Respublikos, Didiosios Liuksemburgo hercogysts, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos simboli
Belgija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovnija ir Slovakija pareikia, kad vliava su dvylikos aukso spalvos vaigdui apskritimu mlyname fone, himnas, kylantis i devintosios Liudvigo van Bethoveno simfonijos Od diaugsmui, kis Suvienyti vairovje, Europos Sjungos valiuta euro ir gegus 9 d. Europos diena joms toliau bus bendro piliei priklausymo Europos Sjungai ir j ryio su ja simboliai.
53.
ekijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos
1. ekijos Respublika primena, kad Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos nuostatos skirtos Europos Sjungos institucijoms ir staigoms deramai atsivelgiant subsidiarumo princip ir Europos Sjungos bei jos valstybi nari kompetencijos pasidalijim, kaip dar kart patvirtinta Deklaracijoje (Nr. 18) dl kompetencijos atskyrimo. ekijos Respublika pabria, kad Chartijos nuostatos skirtos valstybms narms tik joms gyvendinant Sjungos teis, o ne joms priimant ir gyvendinant nacionalins teiss aktus nepriklausomai nuo Sjungos teiss.
2. Be to, ekijos Respublika pabria, kad Chartija neipleia Sjungos teiss taikymo srities ir nenustato Sjungai nauj gali. Ji nesumaina nacionalins teiss taikymo srities ir neapriboja nacionalins valdios institucij iuo metu turim galiojim ioje srityje.
C 326/358
LT
2012 10 26
3. ekijos Respublika pabria, kad atsivelgiant tai, jog Chartija pripasta pagrindines teises ir principus, kurie kyla i valstybms narms bendr konstitucini tradicij, mintos teiss ir principai turt bti aikinami atsivelgiant tas tradicijas.
4. ekijos Respublika taip pat pabria, kad jokia Chartijos nuostata negali bti aikinama kaip ribojanti ar kitaip varanti mogaus teises ir pagrindines laisves, kurias atitinkamoje taikymo srityje pripasta Sjungos teis ir tarptautiniai susitarimai, kuri alys yra Sjunga arba visos valstybs nars, skaitant Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij, taip pat valstybi nari konstitucijos.
54.
Vokietijos Federacins Respublikos, Airijos, Vengrijos Respublikos, Austrijos Respublikos ir vedijos Karalysts deklaracija
Vokietija, Airija, Vengrija, Austrija ir vedija paymi, kad pagrindins Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos nuo jos sigaliojimo nebuvo i esms pakeistos ir turi bti atnaujintos. Todl jos remia sumanym kuo greiiau suaukti valstybi nari vyriausybi atstov konferencij.
55.
Ispanijos Karalysts bei Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracija
Sutartys taikomos Gibraltarui, kuris yra Europos teritorija, u kurios iors santykius atsako valstyb nar. Tai nereikia, kad keiiamos atitinkamos suinteresuot valstybi nari pozicijos.
56.
Airijos deklaracija dl Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs 3 straipsnio
Airija patvirtina savo sipareigojim dl Sjungos kaip laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs, kurioje gerbiamos pagrindins teiss ir valstybi nari vairios teisins sistemos bei tradicijos, o pilieiams utikrinamas auktas saugumo lygis.
Todl Airija pareikia tvirtai ketinanti, jos manymu, didiausiu manomu mastu pasinaudoti Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs 3 straipsnyje numatyta teise ir dalyvauti patvirtinant priemones pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo treiosios dalies V antratin dal.
Vis pirma ji didiausiu manomu mastu dalyvaus policijos bendradarbiavimo srities priemonse.
2012 10 26
LT
C 326/359
Be to, Airija primena, kad pagal protokolo 8 straipsn ji gali Tarybai ratu praneti, jog ji nebenori, kad jai bt taikomos protokolo nuostatos. Airija ketina perirti i priemoni veikim per trejus metus nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo.
57.
Italijos Respublikos deklaracija dl Europos Parlamento sudties
Italija paymi, kad pagal Europos Sjungos sutarties 10 straipsn ir 14 straipsn Europos Parlament sudaro Sjungos piliei atstovai, kai atstovavimas utikrinamas majania proporcingumo tvarka.
Italija taip pat paymi, kad pagal Europos Sjungos sutarties 9 straipsn ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 20 straipsn Sjungos pilietis yra kiekvienas asmuo, turintis valstybs nars pilietyb.
Taigi Italija laiko, kad, nepaeidiant Sprendimo dl 20092014 m. teiskros laikotarpio, visi Europos Vadov Tarybos priimti sprendimai Europos Parlamento iniciatyva ir jo pritarimu, nustatantys Europos Parlamento sudt, turi nepaeisti 14 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyt princip.
58.
Latvijos Respublikos, Vengrijos Respublikos ir Maltos Respublikos deklaracija dl bendros valiutos pavadinimo raybos Sutartyse
Nepaeidiant Sutartyse minimo bendros valiutos pavadinimo vienodos raybos ant banknot ir monet, Latvija, Vengrija ir Malta pareikia, kad bendros valiutos pavadinimo rayba, skaitant io pavadinimo ivestinius odius, vartojamus Sutari tekste latvi, vengr ir maltiei kalbomis, neturi poveikio esamoms latvi, vengr ir maltiei kalb taisyklms.
59.
Nyderland Karalysts deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 312 straipsnio
Nyderland Karalyst sutiks su sprendimu, nurodytu Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 312 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje, jei per mintos Sutarties 311 straipsnio treiojoje pastraipoje nurodyto sprendimo perir bus rastas tinkamas sprendimas dl Nyderland pervirinio neigiamo grynojo mokjimo pozicijos Sjungos biudeto atvilgiu.
C 326/360
LT
2012 10 26
60.
Nyderland Karalysts deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 355 straipsnio
Nyderland Karalyst pareikia, kad sprendimo iniciatyva, kaip nurodyta 355 straipsnio 6 dalyje, kuria siekiama pakeisti Nyderland Antil ir (arba) Arubos status Sjungos atvilgiu, bus pateikta tik remiantis sprendimu, priimtu laikantis Nyderland Karalysts statuto.
61.
Lenkijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos
Chartija jokiu bdu neturi takos valstybi nari teisei leisti teiss aktus visuomens morals, eimos teiss srityse, taip pat mogaus orumo apsaugos ir pagarbos mogaus fizinei ir moralinei nelieiamybei srityse.
62.
Lenkijos Respublikos deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos taikymo Lenkijos Respublikai ir Jungtinei Karalystei
Lenkijos Respublika pareikia, kad, atsivelgdama Solidarumo socialinio judjimo tradicijas ir svarb jo indl kovoje dl socialini ir darbo teisi, ji visikai gerbia Sjungos teisje nustatytas socialines ir darbo teises, ypa patvirtintas Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos IV antratinje dalyje.
63.
Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracija dl termino pilieiai apibrimo
Sutari ir Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties atvilgiu bei aktuose, kurie yra priimti pagal ias sutartis arba kuri galiojim jos pratsia, Jungtin Karalyst dar kart pakartoja savo deklaracij dl termino pilieiai apibrimo, kuri ji paskelb 1982 m. gruodio 31 d., iskyrus tai, kad nurodyti Britanijos priklausom teritorij pilieiai yra Britanijos ujrio teritorij pilieiai.
64. Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracija dl teiss balsuoti rinkimuose Europos Parlament Jungtin Karalyst paymi, kad Europos Sjungos sutarties 14 straipsnis ir kitos Sutari nuostatos nra skirtos tam, kad pakeist teiss balsuoti rinkimuose Europos Parlament pagrindus.
2012 10 26
LT
C 326/361
65. Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 75 straipsnio Jungtin Karalyst visikai pritaria tvirtiems veiksmams patvirtinant finansines sankcijas, skirtas terorizmo ir susijusios veiklos prevencijai ir kovai su jais. Todl Jungtin Karalyst pareikia, kad ketina pasinaudoti Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs 3 straipsnyje numatyta teise, kad dalyvaut priimant visus pasilymus, pateiktus pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 75 straipsn.
2012 10 26
LT
C 326/363
ATITIKTIES LENTELS (*)
Europos Sjungos sutartis

Buvusioji Europos Sjungos sutarties numeracija Naujoji Europos Sjungos sutarties numeracija
I ANTRATIN DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis
I ANTRATIN DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis 2 straipsnis
2 straipsnis 3 straipsnis (panaikintas) (1)
3 straipsnis
4 straipsnis 5 straipsnis (2) 4 straipsnis (panaikintas) (3) 5 straipsnis (panaikintas) (4) 6 straipsnis 7 straipsnis 6 straipsnis 7 straipsnis 8 straipsnis II ANTRATIN DALIS EUROPOS EKONO MINS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES ATSIVELGIANT EUROPOS BENDRIJOS STEIGIM PAKEITIMAI 8 straipsnis (pakeistas) (5) II ANTRATIN DALIS NUOSTATOS DL DEMOKRATIJOS PRINCIP
9 straipsnis 10 straipsnis (6)
(1) I esms pakeistas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo (toliau SESV) 7 straipsniu ir Europos Sjungos sutarties (toliau ES sutartis) 13 straipsnio 1 dalimi bei 21 straipsnio 3 dalies antrja pastraipa. (2) Pakeiia Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau EB sutartis) 5 straipsn. (3) I esms pakeistas 15 straipsniu. (4) I esms pakeistas 13 straipsnio 2 dalimi. (5) ES sutarties, kuri galiojo iki Lisabonos sutarties sigaliojimo, (toliau dabartin ES sutartis) 8 straipsnis i dalies pakeit EB sutart. Tie pakeitimai yra pateikiami pastarojoje Sutartyje ir 8 straipsnis panaiki namas. Jo numeracija panaudota naujos nuostatos raymui. (6) 4 dalis i esms pakeiia EB sutarties 191 straipsnio pirmj pastraip. (*) ios lentels sudarytos i Lisabonos sutarties 5 straipsnyje pateikt lenteli, nepateikiant vidurinio stulpelio, kuriame buvo pateikta tarpin Lisabonos sutarties numeracija.
C 326/364
LT
2012 10 26
11 straipsnis 12 straipsnis III ANTRATIN DALIS EUROPOS ANGLI III ANTRATIN DALIS NUOSTATOS DL IR PLIENO BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES INSTITUCIJ PAKEITIMAI 9 straipsnis (panaikintas) (7) 13 straipsnis 14 straipsnis (8) 15 straipsnis (9) 16 straipsnis (10) 17 straipsnis (11) 18 straipsnis 19 straipsnis (12) IV ANTRATIN DALIS EUROPOS ATOMINS ENERGIJOS BENDRIJOS STEI GIMO SUTARTIES PAKEITIMAI 10 straipsnis (panaikintas) (13) 27a27e straipsniai (pakeisti) 4040b straipsniai (pakeisti) 4345 (pakeisti) IV ANTRATIN DALIS NUOSTATOS DL TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO
20 straipsnis (14)
(7) Dabartins ES Sutarties 9 straipsnis i dalies pakeit Europos anglies ir plieno bendrijos steigimo sutart. Pastaroji Sutartis nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d. 9 straipsnis panaikinamas ir jo numeracija panaudota kitos nuostatos raymui. (8) EB sutarties 189 straipsnis i esms pakeistas 1 ir 2 dalimis; EB sutarties 190 straipsnio 13 dalys i esms pakeistos 13 dalimis; EB sutarties 192 straipsnio pirmoji pastraipa i esms pakeista 1 dalimi; EB sutarties 197 straipsnio pirmoji pastraipa i esms pakeista 4 dalimi; (9) I esms pakeiia 4 dal. (10) EB sutarties 202 straipsnio pirma ir antra traukos i esms pakeistos 1 dalimi; EB sutarties 203 straipsnis i esms pakeistas 2 ir 9 dalimis; EB sutarties 205 straipsnio 2 ir 4 dalys i esms pakeistos 4 ir 5 dalimis; (11) EB sutarties 211 straipsnis i esms pakeistas 1 dalimi; EB sutarties 214 straipsnis i esms pakeistas 3 ir 7 dalimis; EB sutarties 217 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys i esms pakeistos 6 dalimi; (12) I esms pakeit EB sutarties 220 straipsn; EB sutarties 221 straipsnio pirmoji pastraipa i esms pakeista 2 dalies pirmja pastraipa. (13) Dabartins ES sutarties 10 straipsnis i dalies pakeit Atomins energijos bendrijos steigimo sutart. ie pakeitimai pateikiami ioje pastarojoje Sutartyje ir 10 straipsnis panaikinamas. Jo numeracija panau dota kitos nuostatos raymui. (14) Taip pat pakeiia EB sutarties 11 ir 11a straipsnius.
2012 10 26
LT
C 326/365
V ANTRATIN DALIS NUOSTATOS DL BENDROS USIENIO IR SAUGUMO POLITI KOS
V ANTRATIN DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU SJUNGOS IORS VEIKSMAIS, IR KONKREIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU BENDRA USIENIO IR SAUGUMO POLITIKA 1 skyrius Bendrosios nuostatos dl Sjungos iors veiksm 21 straipsnis 22 straipsnis 2 skyrius Konkreios nuostatos dl bendros usienio ir saugumo politikos 1 skirsnis Bendrosios nuostatos 23 straipsnis
11 straipsnis 12 straipsnis 13 straipsnis
24 straipsnis 25 straipsnis 26 straipsnis 27 straipsnis
14 straipsnis 15 straipsnis 22 straipsnis (perkeltas) 23 straipsnis (perkeltas) 16 straipsnis 17 straipsnis (perkeltas) 18 straipsnis 19 straipsnis 20 straipsnis 21 straipsnis 22 straipsnis (perkeltas) 23 straipsnis (perkeltas) 24 straipsnis
28 straipsnis 29 straipsnis 30 straipsnis 31 straipsnis 32 straipsnis 42 straipsnis 33 straipsnis 34 straipsnis 35 straipsnis 36 straipsnis 30 straipsnis 31 straipsnis 37 straipsnis
C 326/366
LT
2012 10 26
25 straipsnis
38 straipsnis 39 straipsnis
47 straipsnis (pakeistas) 26 straipsnis (panaikintas) 27 straipsnis (panaikintas) 27a straipsnis (pakeistas) (15) 27b straipsnis (pakeistas) (15) 27c straipsnis (pakeistas) (15) 27d straipsnis (pakeistas) (15) 27e straipsnis (pakeistas) (15) 28 straipsnis
40 straipsnis
20 straipsnis 20 straipsnis 20 straipsnis 20 straipsnis 20 straipsnis 41 straipsnis 2 skirsnis Nuostatos dl bendros saugumo ir gynybos politikos
17 straipsnis (perkeltas)
42 straipsnis 43 straipsnis 44 straipsnis 45 straipsnis 46 straipsnis
VI ANTRATIN DALIS POLICIJOS IR TEISMINIO BENDRADARBIAVIMO BAUDIAMOSIOSE BYLOSE NUOSTATOS (panaikintas) (16) 29 straipsnis (pakeistas) (17) 30 straipsnis (pakeistas) (18) 31 straipsnis (pakeistas) (19)
(15) Dabartins ES sutarties 27a27e straipsniai, susij su tvirtesniu bendradarbiavimu, taip pat pakeiiami SESV 326334 straipsniais. (16) Dabartins ES sutarties VI antratins dalies nuostatos, susijusios su policijos ir teisminiu bendradar biavimu baudiamosiose bylose, pakeiiamos SESV treiosios dalies IV antratins (pernumeruota V antratine dalimi) 1, 4 ir 5 skyri nuostatomis. (17) Pakeistas SESV 67 straipsniu. (18) Pakeistas SESV 87 ir 88 straipsniais. (19) Pakeistas SESV 82, 83 ir 85 straipsniais.
2012 10 26
LT
C 326/367
32 straipsnis (pakeistas) (20) 33 straipsnis (pakeistas) (21) 34 straipsnis (panaikintas) 35 straipsnis (panaikintas) 36 straipsnis (pakeistas) (22) 37 straipsnis (panaikintas) 38 straipsnis (panaikintas) 39 straipsnis (panaikintas) 40 straipsnis (pakeistas) (23) 40a straipsnis (pakeistas) (23) 40b straipsnis (pakeistas) (23) 41 straipsnis (panaikintas) 42 straipsnis (panaikintas) VII ANTRATIN DALIS TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS (pakeista) (24) 43 straipsnis (pakeistas) (24) 43a straipsnis (pakeistas) (24) 43b straipsnis (pakeistas) (24) 44 straipsnis (pakeistas) (24) 44a straipsnis (pakeistas) (24) 45 straipsnis (pakeistas) (24) VIII ANTRATIN DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 46 straipsnis (panaikintas) 47 straipsnis
(20) (21) (22) (23) Pakeistas SESV 89 straipsniu. Pakeistas SESV 72 straipsniu. Pakeistas SESV 71 straipsniu. Dabartins ES sutarties 4040b straipsniai, susij su tvirtesniu bendradarbiavimu, taip pat pakeiiami SESV 326334 straipsniais. (24) Dabartins ES sutarties VII antratins dalies 4345 straipsniai, susij su tvirtesniu bendradarbiavimu, taip pat pakeiiami SESV 326334 straipsniais.
IV ANTRATIN DALIS TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS 20 straipsnis 20 straipsnis 20 straipsnis 20 straipsnis 20 straipsnis 20 straipsnis VI ANTRATIN DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
C 326/368
LT
2012 10 26
47 straipsnis (pakeistas) 48 straipsnis 49 straipsnis
40 straipsnis 48 straipsnis 49 straipsnis 50 straipsnis 51 straipsnis 52 straipsnis
50 straipsnis (panaikintas) 51 straipsnis 52 straipsnis 53 straipsnis 53 straipsnis 54 straipsnis 55 straipsnis
Sutartis dl Europos Sjungos veikimo

Buvusioji Europos bendrijos steigimo sutarties numeracija Nauja Sutarties dl Europos Sjungos veikimo numeracija
PIRMOJI DALIS PRINCIPAI 1 straipsnis (panaikintas)
PIRMOJI DALIS PRINCIPAI
1 straipsnis 2 straipsnis (panaikintas) (25) I antratin dalis Sjungos kompetencijos kategorijos ir sritys 2 straipsnis 3 straipsnis 4 straipsnis 5 straipsnis 6 straipsnis II antratin dalis Bendrai taikomos nuostatos
(25) I esms pakeistas ES sutarties 3 straipsniu.
2012 10 26
LT
C 326/369
Buvusioji Europos bendrijos steigimo sutarties numeracija
Nauja Sutarties dl Europos Sjungos veikimo numeracija
7 straipsnis 3 straipsnio 1 dalis (panaikinta) (26) 3 straipsnio 2 dalis 4 straipsnis (perkeltas) 5 straipsnis (panaikintas) (27) 9 straipsnis 10 straipsnis 6 straipsnis 153 straipsnio 2 dalis (perkelta) 11 straipsnis 12 straipsnis 13 straipsnis (28) 7 straipsnis (panaikintas) (29) 8 straipsnis (panaikintas) (30) 9 straipsnis (panaikintas) 10 straipsnis (panaikintas) (31) 11 straipsnis (pakeistas) (32) 11a straipsnis (pakeistas) (32) 12 straipsnis (perkeltas) 13 straipsnis (perkeltas) 14 straipsnis (perkeltas) 15 straipsnis (perkeltas) 16 straipsnis 255 straipsnis (perkeltas) 286 straipsnis (pakeistas)
(26) (27) (28) (29) (30) (31) (32)
326334 straipsniai 326334 straipsniai 18 straipsnis 19 straipsnis 26 straipsnis 27 straipsnis 14 straipsnis 15 straipsnis 16 straipsnis
I esms pakeistas SESV 36 straipsniais. Pakeistas ES sutarties 5 straipsniu. terpta nuostata i Protokolo dl gyvn apsaugos ir gerovs. I esms pakeistas ES sutarties 13 straipsniu. I esms pakeistas ES sutarties 13 straipsniu ir SESV 282 straipsnio 1 dalimi. I esms pakeistas ES sutarties 4 straipsnio 3 dalimi. Taip pat pakeistas ES sutarties 20 straipsniu.
C 326/370
LT
2012 10 26
17 straipsnis ANTROJI DALIS SJUNGOS PILIETYB 12 straipsnis (perkeltas) 13 straipsnis (perkeltas) 17 straipsnis 18 straipsnis 19 straipsnis 20 straipsnis 21 straipsnis 22 straipsnis TREIOJI DALIS BENDRIJOS POLITIKOS SRITYS ANTROJI DALIS NEDISKRIMINAVIMAS IR SJUNGOS PILIETYB 18 straipsnis 19 straipsnis 20 straipsnis 21 straipsnis 22 straipsnis 23 straipsnis 24 straipsnis 25 straipsnis TREIOJI DALIS SJUNGOS POLITIKOS SRITYS IR VIDAUS VEIKSMAI I antratin dalis Vidaus rinka 14 straipsnis (perkeltas) 15 straipsnis (perkeltas) I antratin dalis Laisvas preki judjimas 23 straipsnis 24 straipsnis 1 skyrius Muit sjunga 25 straipsnis 26 straipsnis 27 straipsnis Treiosios dalies X antratin dalis Muitini bendradarbiavimas (perkelta) 135 straipsnis (perkeltas) 2 skyrius Kiekybini apribojim tarp vals tybi nari udraudimas 28 straipsnis 26 straipsnis 27 straipsnis II antratin dalis Laisvas preki judjimas 28 straipsnis 29 straipsnis 1 skyrius Muit sjunga 30 straipsnis 31 straipsnis 32 straipsnis 2 skirsnis Muit sjunga 33 straipsnis 2 skyrius Kiekybini apribojim tarp vals tybi nari udraudimas 34 straipsnis
2012 10 26
LT
C 326/371
29 straipsnis 30 straipsnis 31 straipsnis II antratin dalis ems kis 32 straipsnis 33 straipsnis 34 straipsnis 35 straipsnis 36 straipsnis 37 straipsnis 38 straipsnis
35 straipsnis 36 straipsnis 37 straipsnis III antratin dalis ems kis ir uvininkyst 38 straipsnis 39 straipsnis 40 straipsnis 41 straipsnis 42 straipsnis 43 straipsnis 44 straipsnis
III antratin dalis Laisvas asmen, paslaug ir IV antratin dalis Laisvas asmen, paslaug kapitalo judjimas ir kapitalo judjimas 1 skyrius Darbuotojai 39 straipsnis 40 straipsnis 41 straipsnis 42 straipsnis 2 skyrius steigimo teis 43 straipsnis 44 straipsnis 45 straipsnis 46 straipsnis 47 straipsnis 48 straipsnis 294 straipsnis (perkeltas) 3 skyrius Paslaugos 49 straipsnis 1 skyrius Darbuotojai 45 straipsnis 46 straipsnis 47 straipsnis 48 straipsnis 2 skyrius steigimo teis 49 straipsnis 50 straipsnis 51 straipsnis 52 straipsnis 53 straipsnis 54 straipsnis 55 straipsnis 3 skyrius Paslaugos 56 straipsnis
C 326/372
LT
2012 10 26
50 straipsnis 51 straipsnis 52 straipsnis 53 straipsnis 54 straipsnis 55 straipsnis 4 skyrius Kapitalas ir mokjimai 56 straipsnis 57 straipsnis 58 straipsnis 59 straipsnis 60 straipsnis (perkeltas) IV antratin dalis Viz, prieglobsio, imig racijos ir kitos su laisvu asmen judjimu susijusios politikos sritys
57 straipsnis 58 straipsnis 59 straipsnis 60 straipsnis 61 straipsnis 62 straipsnis 4 skyrius Kapitalas ir mokjimai 63 straipsnis 64 straipsnis 65 straipsnis 66 straipsnis 75 straipsnis V antratin dalis Laisvs, saugumo ir teisin gumo erdv 1 skyrius Bendrosios nuostatos
61 straipsnis
67 straipsnis (33) 68 straipsnis 69 straipsnis 70 straipsnis 71 straipsnis (34)
64 straipsnio 1 dalis (perkelta)
72 straipsnis (35) 73 straipsnis
66 straipsnis (perkeltas) 60 straipsnis (pakeistas)
(33) Taip pat pakeiia dabartins ES sutarties 29 straipsn. (34) Pakeiia dabartins ES sutarties 36 straipsn. (35) Taip pat pakeiia dabartins ES sutarties 33 straipsn.
2012 10 26
LT
C 326/373
2 skyrius Sien kontrols, prieglobsio ir imigracijos politika 62 straipsnis 77 straipsnis
63 straipsnio 1 ir 2 punktai ir 64 straipsnio 2 78 straipsnis dalis (36) 63 straipsnio 3 ir 4 punktai 79 straipsnis 80 straipsnis 64 straipsnio 1 dalis (pakeista) 72 straipsnis 3 skyrius Teisminis bendradarbiavimas civili nse bylose 65 straipsnis 66 straipsnis (pakeistas) 67 straipsnis (panaikintas) 68 straipsnis (panaikintas) 69 straipsnis (panaikintas) 4 skyrius Teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose bylose 82 straipsnis (37) 83 straipsnis (37) 84 straipsnis 85 straipsnis (37) 86 straipsnis 5 skyrius Policijos bendradarbiavimas 87 straipsnis (38) 88 straipsnis (38) 89 straipsnis (39)
(36) EB sutarties 63 straipsnio 1 ir 2 punktai pakeiiami SESV 78 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 64 straipsnio 2 dalis pakeiiama SESV 78 straipsnio 3 dalimi. (37) Pakeiia dabartins ES sutarties 31 straipsn. (38) Pakeiia dabartins ES sutarties 30 straipsn. (39) Pakeiia dabartins ES sutarties 32 straipsn.
C 326/374
LT
2012 10 26
V antratin dalis Transportas 70 straipsnis 71 straipsnis 72 straipsnis 73 straipsnis 74 straipsnis 75 straipsnis 76 straipsnis 77 straipsnis 78 straipsnis 79 straipsnis 80 straipsnis
VI antratin dalis Transportas 90 straipsnis 91 straipsnis 92 straipsnis 93 straipsnis 94 straipsnis 95 straipsnis 96 straipsnis 97 straipsnis 98 straipsnis 99 straipsnis 100 straipsnis
VI antratin dalis Konkurencijos, mokesi ir VII antratin dalis Konkurencijos, mokesi teiss akt derinimo bendrosios taisykls ir teiss akt derinimo bendrosios taisykls 1 skyrius Konkurencijos taisykls 1 skirsnis monms taikomos taisykls 81 straipsnis 82 straipsnis 83 straipsnis 84 straipsnis 85 straipsnis 86 straipsnis 2 skirsnis Valstybi teikiama pagalba 87 straipsnis 88 straipsnis 89 straipsnis 2 skyrius Mokesi nuostatos 1 skyrius Konkurencijos taisykls 1 skirsnis monms taikomos taisykls 101 straipsnis 102 straipsnis 103 straipsnis 104 straipsnis 105 straipsnis 106 straipsnis 2 skirsnis Valstybi teikiama pagalba 107 straipsnis 108 straipsnis 109 straipsnis 2 skyrius Mokesi nuostatos
2012 10 26
LT
C 326/375
90 straipsnis 91 straipsnis 92 straipsnis 93 straipsnis 3 skyrius Teiss akt suderinimas 95 straipsnis (perkeltas) 94 straipsnis (perkeltas) 96 straipsnis 97 straipsnis
110 straipsnis 111 straipsnis 112 straipsnis 113 straipsnis 3 skyrius Teiss akt suderinimas 114 straipsnis 115 straipsnis 116 straipsnis 117 straipsnis 118 straipsnis
VII antratin dalis Ekonomin ir pinig politika 4 straipsnis (perkeltas) 1 skyrius Ekonomin politika 98 straipsnis 99 straipsnis 100 straipsnis 101 straipsnis 102 straipsnis 103 straipsnis 104 straipsnis 2 skyrius Pinig politika 105 straipsnis 106 straipsnis 107 straipsnis 108 straipsnis 109 straipsnis 110 straipsnis
VIII antratin dalis Ekonomin ir pinig politika 119 straipsnis 1 skyrius Ekonomin politika 120 straipsnis 121 straipsnis 122 straipsnis 123 straipsnis 124 straipsnis 125 straipsnis 126 straipsnis 2 skyrius Pinig politika 127 straipsnis 128 straipsnis 129 straipsnis 130 straipsnis 131 straipsnis 132 straipsnis
C 326/376
LT
2012 10 26
111 straipsnio 13 ir 5 dalys (perkeltos) 111 straipsnio 4 dalis (perkelta)
3 skyrius Institucij nuostatos 112 straipsnis (perkeltas) 113 straipsnis (perkeltas) 114 straipsnis 115 straipsnis
3 skyrius Institucij nuostatos 283 straipsnis 284 straipsnis 134 straipsnis 135 straipsnis 4 skyrius Specialios nuostatos valstybms narms, kuri valiuta yra euro 136 straipsnis 137 straipsnis
111 straipsnio 4 dalis (perkelta) 4 skyrius Pereinamojo laikotarpio nuostatos 116 straipsnis (panaikintas)
138 straipsnis 5 skyrius Pereinamojo laikotarpio nuostatos
139 straipsnis 117 straipsnio 1, 2 dalies eta trauka ir 3 9 dalys (panaikintos) 117 straipsnio 2 dalies penkios pirmosios traukos (perkeltos) 121 straipsnio 1 dalis (perkelta) 122 straipsnio 2 dalies antras sakinys (perkeltas) 123 straipsnio 5 dalis (perkeltas) 118 straipsnis (panaikintas) 123 straipsnio 3 dalis (perkeltas) 117 straipsnio 2 dalies penkios pirmosios traukos (perkeltos)
(40) (41) 140 140 140 141 141 straipsnio straipsnio straipsnio straipsnio straipsnio 1 2 3 1 2 dalis dalis dalis dalis dalis pakeiiama pakeiiama pakeiiama pakeiiama pakeiiama 121 122 123 123 117
141 straipsnio 2 dalis 140 straipsnis (40)
141 straipsnis (41)
straipsnio straipsnio straipsnio straipsnio straipsnio
1 2 5 3 2
dalimi. dalies antru sakiniu. dalimi. dalimi. dalies pirmomis penkiomis traukomis.
2012 10 26
LT
C 326/377
124 straipsnio 1 dalis (perkelta) 119 straipsnis 120 straipsnis 121 straipsnio 1 dalis (perkelta) 121 straipsnio 24 dalys (panaikintos) 122 straipsnio 1, 2 dalys, pirmas sakinys, 3, 4, 5 ir 6 dalys (panaikintos)
142 straipsnis 143 straipsnis 144 straipsnis 140 straipsnio 1 dalis
122 straipsnio 2 dalis, antras sakinys (perkeltas) 140 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa 123 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys (panaikintos) 123 straipsnio 3 dalis (perkelta) 123 straipsnio 5 dalis (perkelta) 124 straipsnio 1 dalis (perkelta) 124 straipsnio 2 dalis (panaikinta) VIII antratin dalis Uimtumas 125 straipsnis 126 straipsnis 127 straipsnis 128 straipsnis 129 straipsnis 130 straipsnis IX antratin dalis Bendra prekybos politika (perkeltas) 131 straipsnis (perkeltas) 132 straipsnis (panaikintas) 133 straipsnis (perkeltas) 134 straipsnis (panaikintas) X antratin dalis Muitini bendradarbiavimas Treiosios dalies II antratins dalies 2 skyrius (perkeltas) Muitini bendradarbiavimas 207 straipsnis IX antratin dalis Uimtumas 145 straipsnis 146 straipsnis 147 straipsnis 148 straipsnis 149 straipsnis 150 straipsnis Penktosios dalies II antratin dalis Bendra prekybos politika 206 straipsnis 141 straipsnio 1 dalis 140 straipsnio 3 dalis 142 straipsnis
C 326/378
LT
2012 10 26
135 straipsnis (perkeltas) XI antratin dalis Socialin politika, vieti mas, profesinis mokymas ir jaunimas 1 skyrius Socialins nuostatos (panaikintas) 136 straipsnis
33 straipsnis X antratin dalis Socialin politika
137 straipsnis 138 straipsnis 139 straipsnis 140 straipsnis 141 straipsnis 142 straipsnis 143 straipsnis 144 straipsnis 145 straipsnis 2 skyrius Europos socialinis fondas 146 straipsnis 147 straipsnis 148 straipsnis 3 skyrius vietimas, profesinis mokymas ir jaunimas 149 straipsnis 150 straipsnis XII antratin dalis Kultra 151 straipsnis XIII antratin dalis Visuomens sveikata 152 straipsnis XIV antratin dalis Vartotoj apsauga
153 straipsnis 154 straipsnis 155 straipsnis 156 straipsnis 157 straipsnis 158 straipsnis 159 straipsnis 160 straipsnis 161 straipsnis XI antratin dalis Europos socialinis fondas 162 straipsnis 163 straipsnis 164 straipsnis XII antratin dalis vietimas, profesinis rengimas, jaunimas ir sportas 165 straipsnis 166 straipsnis XIII antratin dalis Kultra 167 straipsnis XIV antratin dalis Visuomens sveikata 168 straipsnis XV antratin dalis Vartotoj apsauga
2012 10 26
LT
C 326/379
153 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys 153 straipsnio 2 dalis (perkelta) XV antratin dalis Transeuropiniai tinklai 154 straipsnis 155 straipsnis 156 straipsnis XVI antratin dalis Pramon 157 straipsnis XVII antratin dalis Ekonomin ir socialin sanglauda 158 straipsnis 159 straipsnis 160 straipsnis 161 straipsnis 162 straipsnis XVIII antratin dalis Moksliniai tyrimai ir technologij pltra 163 straipsnis 164 straipsnis 165 straipsnis 166 straipsnis 167 straipsnis 168 straipsnis 169 straipsnis 170 straipsnis 171 straipsnis 172 straipsnis
169 straipsnis 12 straipsnis XVI antratin dalis Transeuropiniai tinklai 170 straipsnis 171 straipsnis 172 straipsnis XVII antratin dalis Pramon 173 straipsnis XVIII antratin dalis Ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda 174 straipsnis 175 straipsnis 176 straipsnis 177 straipsnis 178 straipsnis XIX antratin dalis Moksliniai tyrimai ir technologij pltra 179 straipsnis 180 straipsnis 181 straipsnis 182 straipsnis 183 straipsnis 184 straipsnis 185 straipsnis 186 straipsnis 187 straipsnis 188 straipsnis 189 straipsnis
C 326/380
LT
2012 10 26
173 straipsnis XIX antratin dalis Aplinka 174 straipsnis 175 straipsnis 176 straipsnis
190 straipsnis XX antratin dalis Aplinka 191 straipsnis 192 straipsnis 193 straipsnis XXI antratin dalis Energetika 194 straipsnis XXII antratin dalis Turizmas 195 straipsnis XXIII antratin dalis Civilin sauga 196 straipsnis XXIV antratin dalis Administracinis bendradarbiavimas 197 straipsnis
XX antratin dalis Bendradarbiavimas vystymosi labui (perkeltas) 177 straipsnis (perkeltas) 178 straipsnis (panaikintas) (42) 179 straipsnis (perkeltas) 180 straipsnis (perkeltas) 181 straipsnis (perkeltas)
Penktosios dalies III antratins dalies 1 skyrius Bendradarbiavimas vystymosi labui 208 straipsnis
XXI antratin dalis Ekonominis, finansinis ir Penktosios dalies III antratins dalies 2 skyrius techninis bendradarbiavimas su treiosiomis Ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbia alimis (perkeltas) vimas su treiosiomis alimis 181a straipsnis (perkeltas) KETVIRTOJI DALIS ASOCIACIJA SU UJRIO ALIMIS IR TERITORIJOMIS 182 straipsnis 183 straipsnis 212 straipsnis KETVIRTOJI DALIS ASOCIACIJA SU UJRIO ALIMIS IR TERITORIJOMIS 198 straipsnis 199 straipsnis
(42) I esms pakeistas SESV 208 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos pirmu sakiniu.
2012 10 26
LT
C 326/381
200 straipsnis 201 straipsnis 202 straipsnis 203 straipsnis 204 straipsnis PENKTOJI DALIS SJUNGOS IORS VEIKSMAI I antratin dalis Bendrosios nuostatos dl Sjungos iors veiksm 205 straipsnis
Treiosios dalies IX antratin dalis Bendra prekybos politika (perkeltas) 131 straipsnis (perkeltas) 133 straipsnis (perkeltas)
II antratin dalis Bendra prekybos politika 206 straipsnis 207 straipsnis III antratin dalis Bendradarbiavimas su treiosiomis alimis ir humanitarin pagalba
Treiosios dalies XX antratin dalis Bendradar biavimas vystymosi labui (perkeltas) 177 straipsnis (perkeltas) 179 straipsnis (perkeltas) 180 straipsnis (perkeltas) 181 straipsnis (perkeltas)
1 skyrius Bendradarbiavimas vystymosi labui 208 straipsnis (43) 209 straipsnis 210 straipsnis 211 straipsnis
Treiosios dalies XXI antratin dalis Ekonominis, 2 skyrius Ekonominis, finansinis ir techninis finansinis ir techninis bendradarbiavimas su treio bendradarbiavimas su treiosiomis alimis siomis alimis (perkeltas) 181a straipsnis (perkeltas) 212 straipsnis 213 straipsnis 3 skyrius Humanitarin pagalba 214 straipsnis IV antratin dalis Ribojanios priemons
(43) 1 dalies antrosios pastraipos antras sakinys i esms pakeit EB sutarties 178 straipsn.
C 326/382
LT
2012 10 26
301 straipsnis (pakeistas)
215 straipsnis V antratin dalis Tarptautiniai susitarimai 216 straipsnis
310 straipsnis (perkeltas) 300 straipsnis (pakeistas) 111 straipsnio 13 ir 5 dalys (perkeltos)
217 straipsnis 218 straipsnis 219 straipsnis VI antratin dalis Sjungos santykiai su tarptautinmis organizacijomis ir treiosiomis alimis bei Sjungos delegacijos
302 - 304 straipsniai (pakeisti)
220 straipsnis 221 straipsnis VII antratin dalis Solidarumo slyga 222 straipsnis
PENKTOJI DALIS BENDRIJOS INSTITUCIJOS ETOJI DALIS INSTITUCINS IR FINANSINS NUOSTATOS I antratin dalis Institucijas reglamentuojan I antratin dalis Institucins nuostatos ios nuostatos 1 skyrius Institucijos 1 skirsnis Europos Parlamentas 189 straipsnis (panaikintas) (44) 190 straipsnio 13 dalys (panaikintos) (45) 190 straipsnio 4 ir 5 dalys 191 straipsnio pirmoji pastraipa (panaikin ta) (46) 191 straipsnio antroji pastraipa 192 straipsnio pirmoji pastraipa (panaikin ta) (47) 192 straipsnio antroji pastraipa 193 straipsnis
(44) (45) (46) (47) I I I I esms esms esms esms pakeistas pakeistas pakeistas pakeistas ES ES ES ES sutarties sutarties sutarties sutarties 14 14 11 14 straipsnio straipsnio straipsnio straipsnio
1 skyrius Institucijos 1 skirsnis Europos Parlamentas
223 straipsnis
224 straipsnis

1 ir 2 dalimis. 13 dalimis. 4 dalimi. 1 dalimi.
2012 10 26
LT
C 326/383
194 straipsnis 195 straipsnis 196 straipsnis 197 straipsnio pirmoji pastraipa (panaikin ta) (48) 197 straipsnio antroji, treioji ir ketvirtoji pastraipos 198 straipsnis 199 straipsnis 200 straipsnis 201 straipsnis
230 straipsnis 231 straipsnis 232 straipsnis 233 straipsnis 234 straipsnis 2 skirsnis Europos Vadov Taryba 235 straipsnis 236 straipsnis
2 skirsnis Taryba 202 straipsnis (panaikintas) (49) 203 straipsnis (panaikintas) (50) 204 straipsnis 205 straipsnio 2 ir 4 dalys (panaikintos) (51) 205 straipsnio 1 ir 3 dalys 206 straipsnis 207 straipsnis 208 straipsnis 209 straipsnis 210 straipsnis 3 skirsnis Komisija
(48) (49) (50) (51) I I I I esms esms esms esms pakeistas pakeistas pakeistas pakeistas ES ES ES ES sutarties sutarties sutarties sutarties 14 16 16 16 straipsnio straipsnio straipsnio straipsnio 4 1 2 4
3 skirsnis Taryba
237 straipsnis
238 straipsnis 239 straipsnis 240 straipsnis 241 straipsnis 242 straipsnis 243 straipsnis 4 skirsnis Komisija
dalimi. dalimi ir SESV 290 ir 291 straipsniais. ir 9 dalimis. ir 5 dalimis.
C 326/384
LT
2012 10 26
211 straipsnis (panaikintas) (52) 244 straipsnis 212 straipsnis (perkeltas) 213 straipsnis 214 straipsnis (panaikintas) (53) 215 straipsnis 216 straipsnis 217 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys (panaikintos) (54) 217 straipsnio 2 dalis 218 straipsnio 1 dalis (panaikinta) (55) 218 straipsnio 2 dalis 219 straipsnis 4 skirsnis Teisingumo Teismas 220 straipsnis (panaikintas) (56) 221 straipsnio pirmoji pastraipa (panaikin ta) (57) 221 straipsnio antroji ir treioji pastraipos 222 straipsnis 223 straipsnis 224 straipsnis (58) 251 straipsnis 252 straipsnis 253 straipsnis 254 straipsnis 255 straipsnis 225 straipsnis 225a straipsnis
(52) (53) (54) (55) (56) (57) (58) I esms pakeistas ES sutarties 17 straipsnio 1 I esms pakeistas ES sutarties 17 straipsnio 3 I esms pakeistas ES sutarties 17 straipsnio 6 I esms pakeistas SESV 295 straipsniu. I esms pakeistas ES sutarties 19 straipsniu. I esms pakeistas ES sutarties 19 straipsnio 2 Pirmosios pastraipos pirmas sakinys i esms pastraipa.
249 straipsnio 2 dalis 245 straipsnis
248 straipsnis
249 straipsnis 250 straipsnis 5 skirsnis Europos Sjungos Teisingumo Teismas

dalimi. ir 7 dalimis. dalimi.
dalies pirmja pastraipa. pakeistas ES sutarties 19 straipsnio 2 dalies antroji
2012 10 26
LT
C 326/385
226 straipsnis 227 straipsnis 228 straipsnis 229 straipsnis 229a straipsnis 230 straipsnis 231 straipsnis 232 straipsnis 233 straipsnis 234 straipsnis 235 straipsnis
258 straipsnis 259 straipsnis 260 straipsnis 261 straipsnis 262 straipsnis 263 straipsnis 264 straipsnis 265 straipsnis 266 straipsnis 267 straipsnis 268 straipsnis 269 straipsnis
270 straipsnis 271 straipsnis 272 straipsnis 273 straipsnis 274 straipsnis 275 straipsnis 276 straipsnis
277 straipsnis 278 straipsnis 279 straipsnis 280 straipsnis 281 straipsnis 6 skirsnis Europos centrinis bankas 282 straipsnis
112 straipsnis (perkeltas)
283 straipsnis
C 326/386
LT
2012 10 26
113 straipsnis (perkeltas) 5 skirsnis Audito Rmai 246 straipsnis 247 straipsnis 248 straipsnis 2 skyrius Kelioms institucijoms bendros nuostatos
284 straipsnis 7 skirsnis Audito Rmai 285 straipsnis 286 straipsnis 287 straipsnis 2 skyrius Sjungos teiss aktai, primimo procedros ir kitos nuostatos 1 skirsnis Sjungos teiss aktai
249 straipsnis
288 straipsnis 289 straipsnis 290 straipsnis (59) 291 straipsnis (59) 292 straipsnis 2 skirsnis Primimo procedros ir kitos nuostatos
250 straipsnis 251 straipsnis 252 straipsnis (panaikintas)
295 straipsnis 253 straipsnis 254 straipsnis 296 straipsnis 297 straipsnis 298 straipsnis 255 straipsnis (perkeltas) 256 straipsnis 15 straipsnis 299 straipsnis 3 skirsnis Sjungos patariamieji organai 300 straipsnis 3 skirsnis Ekonomikos ir socialini reikal komitetas 1 skirsnis Ekonomikos ir socialini reikal komitetas
(59) I esms pakeiia EB sutarties 202 straipsnio treij trauk.
2012 10 26
LT
C 326/387
257 straipsnis (panaikintas) (60) 258 straipsnio pirmoji, antroji ir ketvirtoji pastraipos 258 straipsnio treioji pastraipa (panaikinta) (61) 259 straipsnis 260 straipsnis 261 straipsnis (panaikintas) 262 straipsnis 4 skirsnis Region komitetas 263 straipsnio pirmoji ir penktoji pastraipos (panaikintos) (62) 263 straipsnio antroji ketvirtoji pastraipos 264 straipsnis 265 straipsnis 5 skirsnis Europos investicij bankas 266 straipsnis 267 straipsnis II antratin dalis Finansins nuostatos 268 straipsnis 305 straipsnis 306 straipsnis 307 straipsnis 4 skirsnis Europos investicij bankas 308 straipsnis 309 straipsnis II antratin dalis Finansins nuostatos 310 straipsnis 1 skyrius Sjungos nuosavi itekliai 269 straipsnis 270 straipsnis (panaikintas) (63) 2 skyrius Daugiamet finansin programa 312 straipsnis 3 skyrius Sjungos metinis biudetas
(60) (61) (62) (63) I I I I esms esms esms esms pakeistas pakeistas pakeistas pakeistas SESV SESV SESV SESV 300 300 300 310 straipsnio straipsnio straipsnio straipsnio 2 4 3 4 dalimi. dalimi. ir 4 dalimis. dalimi.
301 straipsnis
304 straipsnis 2 skirsnis Region komitetas
311 straipsnis
C 326/388
LT
2012 10 26
272 straipsnio 1 dalis (perkelta) 271 straipsnis (perkeltas) 272 straipsnio 1 dalis (perkelta) 272 straipsnio 210 dalys 273 straipsnis 271 straipsnis (perkeltas)
313 straipsnis 316 straipsnis 313 straipsnis 314 straipsnis 315 straipsnis 316 straipsnis 4 skyrius Biudeto vykdymas ir vykdymo patvirtinimas
317 straipsnis 318 straipsnis 319 straipsnis 5 skyrius Bendros nuostatos
320 straipsnis 321 straipsnis 322 straipsnis 323 straipsnis 324 straipsnis 6 skyrius Kova su sukiavimu
280 straipsnis
325 straipsnis III antratin dalis Tvirtesnis bendradarbiavi mas
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 11 ir 11a straipsniai (pakeisti)
326 straipsnis (64) 327 straipsnis (64) 328 straipsnis (64) 329 straipsnis (64) 330 straipsnis (64) 331 straipsnis (64) 332 straipsnis (64)
(64) Taip pat pakeiia dabartins ES sutarties 27a27e, 4040b ir 4345 straipsnius.
2012 10 26
LT
C 326/389
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 11 ir 11a straipsniai (pakeisti) ETOJI DALIS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 281 straipsnis (panaikintas) (65) 282 straipsnis 283 straipsnis 284 straipsnis 285 straipsnis 286 straipsnis (pakeistas) 287 straipsnis 288 straipsnis 289 straipsnis 290 straipsnis 291 straipsnis 292 straipsnis 293 straipsnis (panaikintas) 294 straipsnis (perkeltas) 295 straipsnis 296 straipsnis 297 straipsnis 298 straipsnis 299 straipsnio 1 dalis (panaikinta) (66) 299 straipsnio 2 dalies antroji, treioji ir ketvirtoji pastraipos
333 straipsnis (64) 334 straipsnis (64) SEPTINTOJI DALIS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
335 straipsnis 336 straipsnis 337 straipsnis 338 straipsnis 16 straipsnis 339 straipsnis 340 straipsnis 341 straipsnis 342 straipsnis 343 straipsnis 344 straipsnis
349 straipsnis
299 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa ir 36 355 straipsnis dalys (perkeltos)

(64) Taip pat pakeiia dabartins ES sutarties 27a27e, 4040b ir 4345 straipsnius. (65) I esms pakeistas ES sutarties 47 straipsniu. (66) I esms pakeia ES sutarties 52 straipsn.
C 326/390
LT
2012 10 26
300 straipsnis (pakeistas) 301 straipsnis (pakeistas) 302 straipsnis (pakeistas) 303 straipsnis (pakeistas) 304 straipsnis (pakeistas) 305 straipsnis (panaikintas) 306 straipsnis 307 straipsnis 308 straipsnis
350 straipsnis 351 straipsnis 352 straipsnis 353 straipsnis
309 straipsnis 310 straipsnis (perkeltas) 311 straipsnis (panaikintas) (67) 299 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa ir 36 dalys (perkeltos) 312 straipsnis Baigiamosios nuostatos 313 straipsnis
314 straipsnis (panaikintas) (68)

(67) I esms pakeia ES sutarties 51 straipsn. (68) I esms pakeia ES sutarties 55 straipsn.
2012 10 26
LT
C 326/391
EUROPOS SJUNGOS PAGRINDINI TEISI CHARTIJA

(2012/C 326/02)
C 326/392
LT
2012 10 26
PREAMBUL . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 395 I ANTRATIN II ANTRATIN III ANTRATIN IV ANTRATIN V ANTRATIN VI ANTRATIN DALIS ORUMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 396 DALIS LAISVS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 397 DALIS LYGYB . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 399 DALIS SOLIDARUMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 401 DALIS PILIETINS TEISS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 403 DALIS TEISINGUMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 405
VII ANTRATIN DALIS CHARTIJOS AIKINIMO IR TAIKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 406
2012 10 26
LT
C 326/393
EUROPOS SJUNGOS PAGRINDINI TEISI CHARTIJA
2012 10 26
LT
C 326/395
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija ikilmingai paskelbia toliau pateikiam Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos tekst.
EUROPOS SJUNGOS PAGRINDINI TEISI CHARTIJA Preambul Europos tautos, kurdamos dar glaudesn tarpusavio sjung, yra pasiryusios bendr vertybi pagrindu siekti taikios ateities.
Itikima savo dvasiniam ir doroviniam paveldui Sjunga remiasi nedalomomis ir visuotinmis verty bmis: mogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu; ji grindiama demokratijos ir teisins valstybs principais. kurdama Sjungos pilietyb ir pltodama laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, Sjunga daugiausia dmesio savo veikloje skiria mogui.
Sjunga prisideda prie i bendr vertybi isaugojimo ir pltots kartu gerbdama Europos taut kultr ir tradicij vairov bei valstybi nari nacionalin savitum ir j nacionalini, regionini ir vietos institucij sandar; Sjunga siekia skatinti darn ir tvar vystymsi bei utikrinti laisv asmen, paslaug, preki ir kapitalo judjim bei sisteigimo laisv.
Todl, atsivelgiant visuomenje vykstanius pokyius, socialin paang ir mokslo bei technologij laimjimus, btina stiprinti pagrindini teisi apsaug, labiau jas irykinti Chartijoje.
ioje Chartijoje, deramai atsivelgiant Sjungos kompetencij ir udavinius bei subsidiarumo princip, dar kart tvirtinamos pagrindins teiss, kylanios i visoms valstybms narms bendr konstitucini tradicij ir tarptautini sipareigojim, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, Sjungos ir Europos Tarybos priimt socialini chartij ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo ir Europos mogaus teisi teismo teismins praktikos. Atsivelgiant tai, Sjungos ir valstybi nari teismai aikins Chartij tinkamai atsivelgdami iaikinimus, parengtus priirint Chartijos projekt rengusio Konvento prezidiumui ir atnaujinamus Europos konvento prezidiumo atsakomybe.
Naudojimasis iomis teismis suponuoja atsakomyb ir pareigas kit asmen, moni bendruomens ir ateities kart atvilgiu.
Todl Sjunga pripasta toliau idstytas teises, laisves ir principus.
C 326/396
LT
2012 10 26
I ANTRATIN DALIS
ORUMAS
1 straipsnis
mogaus orumas
mogaus orumas yra nelieiamas. J reikia gerbti ir saugoti. 2 straipsnis

mogaus teis gyvyb
1. 2.
Kiekvienas asmuo turi teis gyvyb. Niekam negali bti paskirta ar vykdyta mirties bausm. 3 straipsnis
Teis asmens nelieiamyb
1. 2.
Kiekvienas asmuo turi teis fizin ir psichin nelieiamyb. Medicinos ir biologijos srityse ypa turi bti gerbiamas:
a) atitinkamo asmens, kuriam prie tai buvo suteikta informacija, laisvas sutikimas, duotas statymo nustatyta tvarka; b) draudimas taikyti eugenikos metodus, ypa tuos, kuriais siekiama atlikti biologin mogaus atrank; c) draudimas naudoti mogaus kn ir kno dalis kaip pasipelnymo altin; d) mogaus reprodukcinio klonavimo udraudimas. 4 straipsnis
Kankinimo ir nemoniko ar eminanio elgesio arba baudimo udraudimas
Niekas negali bti kankinamas, patirti nemonik ar eminant elges arba bti taip baudiamas. 5 straipsnis
Vergijos ir priveriamojo darbo udraudimas
1. 2. 3.
Niekas negali bti laikomas vergijoje ar nelaisvas. Niekas negali bti veriamas dirbti priveriamj ar privalomj darb. Prekyba monmis draudiama.
2012 10 26
LT
C 326/397
II ANTRATIN DALIS
LAISVS
6 straipsnis
Teis laisv ir saugum
Kiekvienas asmuo turi teis laisv ir saugum. 7 straipsnis

Teis privat ir eimos gyvenim
Kiekvienas asmuo turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir eimos gyvenimas, bsto nelie iamyb ir komunikacijos slaptumas. 8 straipsnis
Asmens duomen apsauga
1.
Kiekvienas turi teis savo asmens duomen apsaug.
2. Tokie duomenys turi bti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais statymo nustatytais teistais pagrindais. Kiekvienas turi teis susipainti su surinktais jo asmens duomenimis bei tai, kad jie bt itaisomi. 3. Nepriklausoma institucija kontroliuoja, kaip laikomasi i taisykli. 9 straipsnis
Teis tuoktis ir kurti eim
Teis tuoktis ir kurti eim garantuojama pagal ios teiss gyvendinim reguliuojanius nacionalinius statymus. 10 straipsnis
Minties, sins ir religijos laisv
1. Kiekvienas turi teis minties, sins ir religijos laisv. i teis apima laisv keisti savo religij ar tikjim, taip pat laisv ipainti ir skelbti savo religij ar tikjim tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieai ar privaiai, laikant pamaldas, mokant tikjimo, j praktikuojant ar atliekant apeigas. 2. Teis atsisakyti veikti dl vidini sitikinim yra pripastama pagal ios teiss gyvendinim reglamentuojanius nacionalinius statymus.
C 326/398
LT
2012 10 26
11 straipsnis
Saviraikos ir informacijos laisv
1. Kiekvienas turi teis saviraikos laisv. i teis apima laisv turti savo sitikinimus, gauti bei skleisti informacij ir idjas valdios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybi sien. 2. Turi bti gerbiama iniasklaidos laisv ir pliuralizmas. 12 straipsnis
Susirinkim ir asociacij laisv
1. Kiekvienas turi teis laisvai rinktis taikius susirinkimus, taip pat laisv jungtis kartu su kitais vis lygi asociacijas, ypa politinje, profesinje ir pilietinje srityse, skaitant teis steigti profesines sjungas ir stoti jas ginti savo interes. 2. Politins partijos Sjungos lygiu prisideda reikiant Sjungos piliei politin vali. 13 straipsnis
Men ir mokslo laisv
Menai ir moksliniai tyrimai neturi bti varomi. Akademin laisv turi bti gerbiama. 14 straipsnis
Teis moksl
1. 2.
Kiekvienas turi teis moksl; profesinis ir tstinis mokymas turi bti prieinamas visiems. i teis apima galimyb nemokamai gyti privalomj isilavinim.
3. Laisv steigti demokratiniais principais grindiamas mokymo staigas ir tv teis utikrinti savo vaik vietim ir mokym pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius sitikinimus turi bti gerbiamos pagal j gyvendinim reglamentuojanius nacionalinius statymus. 15 straipsnis
Laisv pasirinkti profesij ir teis dirbti
1.
Kiekvienas turi teis darb ir usiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla.
2. Kiekvienas Sjungos pilietis turi laisv iekoti darbo, dirbti, pasinaudoti sisteigimo teise ir teikti paslaugas bet kurioje valstybje narje. 3. Treij ali pilieiai, kuriems leista dirbti valstybi nari teritorijose, turi teis tokias paias darbo slygas kaip ir Sjungos pilieiai.
2012 10 26
LT
C 326/399
16 straipsnis
Laisv usiimti verslu
Laisv usiimti verslu pripastama pagal Sjungos teis ir nacionalinius teiss aktus bei praktik.
17 straipsnis
Teis nuosavyb
1. Kiekvienas turi teis valdyti teistai gyt nuosavyb, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveld tojams. Nuosavyb negali bti atimta, iskyrus atvejus, kai tai yra btina visuomens poreikiams ir tik statymo nustatytais atvejais bei slygomis laiku ir teisingai u j atlyginant. Nuosavybs naudojim gali reglamentuoti statymai, kiek tai btina atsivelgiant bendruosius interesus.
2.
Intelektin nuosavyb turi bti saugoma.
18 straipsnis
Teis prieglobst
Teis prieglobst garantuojama pagal 1951 m. liepos 28 d. enevos konvencij ir 1967 m. sausio 31 d. Protokol dl pabgli statuso bei Europos Sjungos sutart ir Sutart dl Europos Sjungos veikimo (toliau Sutartys).
19 straipsnis
Apsauga perklimo, isiuntimo ar idavimo atveju
1.
Kolektyvinis asmen isiuntimas draudiamas.
2. Niekas negali bti perkeltas, isistas ar iduotas valstyb, kurioje jam gresia mirties bausm arba kurioje jis gali patirti kankinim ar kitok nemonik ar eminant elges arba bti taip baudiamas.
III ANTRATIN DALIS

LYGYB
20 straipsnis
Lygyb prie statym
Prie statym visi lygs.
C 326/400
LT
2012 10 26
21 straipsnis
Diskriminacijos udraudimas
1. Draudiama bet kokia diskriminacija, ypa dl asmens lyties, rass, odos spalvos, tautins ar socialins kilms, genetini bruo, kalbos, religijos ar tikjimo, politini ar kitoki pair, priklau symo tautinei maumai, turtins padties, gimimo, negalios, amiaus, seksualins orientacijos. 2. Sutari taikymo srityje ir nepaeidiant konkrei j nuostat draudiama bet kokia diskri minacija dl asmens pilietybs. 22 straipsnis
Kultr, religij ir kalb vairov
Sjunga gerbia kultr, religij ir kalb vairov. 23 straipsnis

Moter ir vyr lygyb
Visose srityse turi bti utikrinta moter ir vyr lygyb, skaitant primim darb, darb ir atlygi nim. Lygybs principas nekliudo laikytis ar imtis priemoni, numatani konkreias lengvatas, padedanias nepakankamai atstovaujamai lyiai. 24 straipsnis
Vaiko teiss
1. Vaikai turi teis j gerovei utikrinti btin apsaug ir glob. Jie gali laisvai reikti savo nuomon. Sprendiant su vaikais susijusius klausimus, j nuomon atsivelgiama pagal j ami ir brand. 2. Visuose valstybs ar privai institucij veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi bti vadovaujamasi vaiko interesais. 3. Kiekvienas vaikas turi teis reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tvais, jei tai neprietarauja vaiko interesams. 25 straipsnis
Pagyvenusi moni teiss
Sjunga pripasta ir gerbia pagyvenusi moni teis gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultriniame gyvenime.
2012 10 26
LT
C 326/401
26 straipsnis
Negalij asmen integravimas
Sjunga pripasta ir gerbia negalij asmen teis naudotis priemonmis, utikrinaniomis j nepriklausomum, socialin bei profesin integravim ir dalyvavim bendruomens gyvenime.
IV ANTRATIN DALIS
SOLIDARUMAS
27 straipsnis
Darbuotoj teis informacij ir konsultacijas monje
Darbuotojams ar j atstovams turi bti atitinkamu lygiu garantuota informacija ir konsultacijos reikiamu laiku Sjungos ir nacionalins teiss akt bei praktikos nustatytais atvejais ir slygomis.
28 straipsnis
Teis kolektyvines derybas ir kolektyvini veiksm teis
Darbuotojai ir darbdaviai arba atitinkamos j organizacijos pagal Sjungos teis ir nacionalinius teiss aktus bei praktik turi teis dertis ir atitinkamu lygiu sudaryti kolektyvinius susitarimus, o interes konflikto atveju imtis kolektyvini veiksm, skaitant streikus, savo interesams apginti.
29 straipsnis
Teis naudotis darbinimo tarnyb paslaugomis
Kiekvienas turi teis naudotis nemokamomis darbinimo tarnyb paslaugomis.
30 straipsnis
Apsauga nepagrsto atleidimo i darbo atveju
Kiekvienas darbuotojas turi teis apsaug pagal Sjungos teis ir nacionalinius teiss aktus bei praktik nepagrsto atleidimo i darbo atveju.
31 straipsnis
Tinkamos ir teisingos darbo slygos
1.
Kiekvienas darbuotojas turi teis saugias, jo sveikat ir orum atitinkanias darbo slygas.
2. Kiekvienas darbuotojas turi teis tai, kad bt apribotas maksimalus darbo laikas, teis dienos ir savaits poils, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
C 326/402
LT
2012 10 26
32 straipsnis
Vaik darbo udraudimas ir jaun moni apsauga darbe
Vaik darbas draudiamas. Nepaeidiant jauniems monms palankesni taisykli, iskyrus ribotas iimtis, minimalus amius priimant darb negali bti maesnis negu minimalus privalomojo moky mosi pabaigos amius. Priimtiems darb jauniems monms turi bti sudarytos j ami atitinkanios slygos, jie turi bti apsaugoti nuo ekonominio inaudojimo ir bet kokio darbo, galinio pakenkti j saugai, sveikatai ar fiziniam, protiniam, doroviniam ar socialiniam vystymuisi ar trukdyti j mokymuisi. 33 straipsnis
eima ir profesin veikla
1.
eimai utikrinama teisin, ekonomin ir socialin apsauga.
2. Siekiant suderinti eimos gyvenim ir profesin veikl, kiekvienas asmuo turi teis bti apsau gotas nuo atleidimo i darbo dl prieasi, susijusi su motinyste, taip pat teis mokamas moti nysts atostogas ir vaiko prieiros atostogas gimus vaikui ar j vaikinus. 34 straipsnis
Socialin apsauga ir socialin parama
1. Sjunga pripasta ir gerbia teis gauti socialinio draudimo paalpas ir naudotis socialinmis paslaugomis, suteikianiomis apsaug pagal Sjungos teiss ir nacionalini teiss akt nustatytas taisykles ir praktik motinysts atveju, susirgus, patyrus nelaiming atsitikim darbe, esant ilaikytiniu ar sulaukus senatvs, taip pat netekus darbo. 2. Kiekvienas Sjungoje teistai gyvenantis ir teistai keiiantis gyvenamj viet asmuo turi teis gauti socialines paalpas ir naudotis socialinmis lengvatomis pagal Sjungos teis ir nacionalinius teiss aktus ir praktik. 3. Siekdama veikti socialin atskirt ir skurd, Sjunga pripasta ir gerbia teis socialin param ir param aprpinant bstu, kad pagal Sjungos teiss ir nacionalini teiss akt nustatytas taisykles bei praktik bt utikrintos tinkamos gyvenimo slygos visiems neturintiems pakankamai l. 35 straipsnis
Sveikatos apsauga
Kiekvienas turi teis profilaktin sveikatos prieir ir teis gydym nacionalini teiss akt ir praktikos nustatyta tvarka. Apibriant ir vykdant vis Sjungos politik ir veikl, utikrinamas auktas moni sveikatos apsaugos lygis.
2012 10 26
LT
C 326/403
36 straipsnis
Galimyb naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinaniomis paslaugomis
Siekdama skatinti Sjungos socialin ir teritorin sanglaud, Sjunga pagal Sutartis pripasta ir gerbia teis naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinaniomis paslaugomis, numatytomis nacionalini teiss akt ir praktikos. 37 straipsnis
Aplinkos apsauga
Auktas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybs gerinimas turi bti integruotas Sjungos politik ir utikrintas pagal tvaraus vystymosi principus. 38 straipsnis
Vartotoj apsauga
Sjungos politika utikrina aukt vartotoj apsaugos lyg. V ANTRATIN DALIS

PILIETINS TEISS
39 straipsnis
Teis balsuoti ir bti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose
1. Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis balsuoti ir bti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose valstybje narje, kurioje jis gyvena, tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai. 2. Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine, visuotine rinkim teise laisvu ir slaptu balsavimu. 40 straipsnis
Teis balsuoti ir bti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose
Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis balsuoti ir bti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose vals tybje narje, kurioje jis gyvena, tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai. 41 straipsnis
Teis ger administravim
1. Kiekvienas asmuo turi teis tai, kad Sjungos institucijos, staigos ir organai jo reikalus tvarkyt nealikai, teisingai ir per kiek manomai trumpesn laik.
C 326/404
LT
2012 10 26
2.
i teis apima:
a) kiekvieno asmens teis bti iklausytam prie taikant bet koki individuali jam nepalanki priemon; b) kiekvieno asmens teis susipainti su savo byla, laikantis teisto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo; c) administracijos pareig pagrsti savo sprendimus. 3. Kiekvienas asmuo turi teis tai, kad Sjunga pagal valstybms narms bendrus teiss principus atlygint jam al, kuri atlikdami savo pareigas padar Sjungos institucijos ar j tarnautojai. 4. Kiekvienas asmuo gali kreiptis Sjungos institucijas viena i kalb, kuria suraytos Sutartys, ir jam turi bti atsakyta ta paia kalba. 42 straipsnis
Teis susipainti su dokumentais
Kiekvienas Sjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybje narje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buvein yra valstybje narje, turi teis susipainti su Sjungos institucij, staig ir organ bet kurios formos dokumentais. 43 straipsnis
Europos ombudsmenas
Kiekvienas Sjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybje narje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buvein yra valstybje narje, turi teis kreiptis Europos ombuds men su skundu dl netinkam Sjungos institucij, staig ar organ administravimo veiksm, iskyrus Europos Sjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas. 44 straipsnis
Peticijos teis
Kiekvienas Sjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybje narje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buvein yra valstybje narje, turi teis pateikti peticij Europos Parlamentui. 45 straipsnis
Judjimo ir apsigyvenimo laisv
1.
Kiekvienas Sjungos pilietis tur teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje.
2. Pagal Sutartis judjimo ir apsigyvenimo laisv gali bti suteikta treij ali pilieiams, teistai gyvenantiems valstybs nars teritorijoje.
2012 10 26
LT
C 326/405
46 straipsnis
Diplomatin ir konsulin apsauga
Kiekvienas Sjungos pilietis treiosios alies teritorijoje, kurioje valstyb nar, kurios pilietis jis yra, neturi atstovybs, naudojasi bet kurios kitos valstybs nars diplomatine ir konsuline apsauga tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs nars pilieiai. VI ANTRATIN DALIS
TEISINGUMAS
47 straipsnis
Teis veiksming teisin gynyb ir teising bylos nagrinjim
Kiekvienas asmuo, kurio teiss ir laisvs, garantuojamos Sjungos teiss, yra paeistos, turi teis veiksming j gynyb teisme iame straipsnyje nustatytomis slygomis. Kiekvienas asmuo turi teis, kad jo byl per kiek manoma trumpesn laik vieai ir teisingai inag rint pagal statym steigtas nepriklausomas ir nealikas teismas. Kiekvienas asmuo turi turti galimyb gauti teisin pagalb, bti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai l, turi gauti nemokam teisin pagalb, jei tai reikalinga utik rinti teis veiksming teisingum. 48 straipsnis
Nekaltumo prezumpcija ir teis gynyb
1. Kiekvienas kaltinamas padars nusikaltim asmuo laikomas nekaltu, kol jo kalt nerodyta pagal statym. 2. Kiekvienam, kuris kaltinamas padars nusikaltim, utikrinama teis gynyb. 49 straipsnis
Teistumo ir nusikalstamos veikos bei bausms proporcingumo principai
1. Niekas negali bti nuteistas u veikim ar neveikim, kurie pagal j padarymo metu galiojusi nacionalin ar tarptautin teis nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis. Taip pat negali bti skiriama grietesn bausm negu ta, kuri buvo taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Jeigu po to, kai nusikalstama veika buvo padaryta, statymo nustatyta lengvesn bausm, skiriama lengvesn bausm. 2. is straipsnis nekliudo teisti ir nubausti kiekvien asmen u veikim ar neveikim, kurie j padarymo metu buvo laikomi nusikalstamomis veikomis pagal visuotinai pripaintus bendruosius teiss principus. 3. Bausms grietumas turi atitikti padaryt nusikalstam veik.
C 326/406
LT
2012 10 26
50 straipsnis
Teis nebti du kartus teisiamam ar baudiamam u t pai nusikalstam veik
Niekas negali bti antr kart teisiamas ar baudiamas u nusikalstam veik, dl kurios Sjungoje jis jau buvo galutinai iteisintas ar pripaintas kaltu pagal statym.
VII ANTRATIN DALIS

CHARTIJOS AIKINIMO IR TAIKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
51 straipsnis
Taikymo sritis
1. ios Chartijos nuostatos skirtos Sjungos institucijoms, staigoms ir organams, tinkamai atsi velgiant subsidiarumo princip, bei valstybms narms tais atvejais, kai ios gyvendina Sjungos teis. Todl jie turi gerbti teises, laikytis princip ir juos taikyti pagal turimus atitinkamus galiojimus, nepaeisdami Sjungos galiojim, suteikt jai Sutartimis, rib.
2. i Chartija neipleia Sjungos teiss taikymo srities u Sjungos galiojim rib, nenustato Sjungai nauj galiojim ar uduoi ir nepakeiia Sutartyse nustatytj.
52 straipsnis
Teisi ir princip taikymo sritis ir aikinimas
1. Bet koks ios Chartijos pripaint teisi ir laisvi gyvendinimo apribojimas turi bti numatytas statymo ir nekeisti i teisi ir laisvi esms. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie btini ir tikrai atitinka Sjungos pripaintus bendrus interesus arba reikalingi kit teisms ir laisvms apsaugoti.
2. ios Chartijos pripaintos teiss, reglamentuojamos Sutartyse, gyvendinamos jose nustatytomis slygomis ir neperengiant jose nustatyt rib.
3. ioje Chartijoje nurodyt teisi, atitinkani mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos garantuojamas teises, esm ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. i nuostata nekliudo Sjungos teisje numatyti didesn apsaug.
4. ios Chartijos pripastamos pagrindins teiss, atsiradusios i valstybms narms bendr kons titucini tradicij, aikinamos remiantis tomis tradicijomis.
2012 10 26
LT
C 326/407
5. Principus apibrianios ios Chartijos nuostatos gali bti gyvendinamos Sjungos institucij, staig ir organ priimtais statymo gali turiniais aktais ir vykdomaisiais aktais bei valstybi nari teiss aktais, kuriuos jos pagal savo galiojimus priima gyvendindamos Sjungos teis. Teismo proceso metu jomis galima remtis tik aikinant tokius aktus ir priimant sprendim dl j teistumo. 6. Turi bti visikai atsivelgiama ioje Chartijoje nurodytus nacionalinius aktus ir praktik.
7. Sjungos ir valstybi nari teismai skiria deram dmes iaikinimams, kurie yra parengti siekiant nubrti ios Chartijos aikinimo gaires. 53 straipsnis
Apsaugos lygis
Jokia ios Chartijos nuostata negali bti aikinama kaip ribojanti ar kitaip varanti mogaus teises ir pagrindines laisves, kurias atitinkamoje taikymo srityje pripasta Sjungos teis ir tarptautin teis bei tarptautiniai susitarimai, kuri alys yra Sjunga arba visos valstybs nars, skaitant Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij, taip pat valstybi nari konstitucijos. 54 straipsnis
Draudimas piktnaudiauti teismis
Jokia ios Chartijos nuostata negali bti aikinama kaip suteikianti teis pradti veikl ar atlikti veiksm siekiant panaikinti bet kuri ioje Chartijoje pripastam teis ar laisv arba apriboti j labiau, negu numatyta ioje Chartijoje.
is tekstas yra 2000 m. gruodio 7 d. paskelbtos Chartijos tekstas su adaptacijomis; jis pakeis mint Chartij nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo dienos.
2012 m. prenumeratos kainos (be PVM, skaitant paprastosios siuntos ilaidas)

ES oficialusis leidinys, L ir C serijos, tik spausdintin versija ES oficialusis leidinys, L ir C serijos, spausdintin versija ir metinis skaitmeninis diskas ES oficialusis leidinys, L serija, tik spausdintin versija ES oficialusis leidinys, L ir C serijos, mnesinis kaupiamasis skaitmeninis diskas Oficialiojo leidinio priedas, S serija (Konkursai ir vieieji pirkimai), skaitmeninis diskas, leidiamas vien kart per savait ES oficialusis leidinys, C serija. Konkursai 22 oficialiosiomis ES kalbomis 22 oficialiosiomis ES kalbomis 22 oficialiosiomis ES kalbomis 22 oficialiosiomis ES kalbomis daugiakalbis: 23 oficialiosiomis ES kalbomis konkurs kalbomis 1 200 EUR per metus 1 310 EUR per metus 840 EUR per metus 100 EUR per metus 200 EUR per metus 50 EUR per metus
Europos Sjungos oficialj leidin, leidiam oficialiosiomis Europos Sjungos kalbomis, galima prenumeruoti bet kuria i 22 kalb. J sudaro L (teiss aktai) ir C (informacija ir praneimai) serijos. Kiekviena kalba leidiamas leidinys prenumeruojamas atskirai. Oficialieji leidiniai airi kalba parduodami atskirai, remiantis 2005 m. birelio 18 d. Oficialiajame leidinyje L 156 paskelbtu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005, nurodaniu, kad Europos Sjungos institucijos laikinai nepareigojamos rengti ir skelbti vis akt airi kalba. Oficialiojo leidinio priedas (S serija. Konkursai ir vieieji pirkimai) skelbiamas viename daugiakalbiame skaitmeniniame diske visomis 23 oficialiosiomis kalbomis. Pateik paprast praym Europos Sjungos oficialiojo leidinio prenumeratoriai gali gauti vairius Oficialiojo leidinio priedus. Apie pried ileidim prenumeratoriai informuojami praneime skaitytojui, kuris skelbiamas Europos Sjungos oficialiajame leidinyje.
Pardavimas ir prenumerata
vairi mokam leidini, toki kaip Europos Sjungos oficialusis leidinys, galima usiprenumeruoti ms pardavimo biuruose. Pardavimo biur sra galima rasti internete adresu http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm
EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu) tai tiesiogin ir nemokama prieiga prie Europos Sjungos teiss akt. iame tinklalapyje galima skaityti Europos Sjungos oficialj leidin, susipainti su sutartimis, teiss aktais, precedentine teise bei parengiamaisiais teiss aktais. Isamesns informacijos apie Europos Sjung rasite http://europa.eu
LT

ES Oficialus Leidinys PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

ES Oficialus Leidinys PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Europos Sjungos

55 tomas 2012 m. spalio 26 d.

Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo suvestins redakcijos

Europos Sjungos pagrindini teisi chartija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 391

Pastaba skaitytojui (r. antrj virelio puslap)

Kaina: 10,50 EUR

Europos Sjungos oficialusis leidinys

EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES

Europos Sjungos oficialusis leidinys

II ANTRATIN DALIS ANTROJI DALIS TREIOJI DALIS

I ANTRATIN DALIS II ANTRATIN DALIS 1 skyrius

Europos Sjungos oficialusis leidinys

III ANTRATIN DALIS IV ANTRATIN DALIS

1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius 4 skyrius

V ANTRATIN DALIS 1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius 4 skyrius 5 skyrius

VI ANTRATIN DALIS VII ANTRATIN DALIS

Konkurencijos taisykls . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . monms taikomos taisykls . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Valstybi teikiama pagalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1 skirsnis 2 skirsnis 2 skyrius 3 skyrius

Mokesi nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Teiss akt suderinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . EKONOMIN IR PINIG POLITIKA . . . . . . . . . . .

VIII ANTRATIN DALIS 1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius

Ekonomin politika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pinig politika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Institucij nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Europos Sjungos oficialusis leidinys

Europos Sjungos oficialusis leidinys

IV ANTRATIN DALIS V ANTRATIN DALIS VI ANTRATIN DALIS

VII ANTRATIN DALIS ETOJI DALIS

INSTITUCINS IR FINANSINS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . INSTITUCIJAS REGLAMENTUOJANIOS NUOS TATOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

I ANTRATIN DALIS 1 skyrius

1 skirsnis 2 skirsnis 3 skirsnis 4 skirsnis 5 skirsnis 6 skirsnis 7 skirsnis 2 skyrius

1 skirsnis 2 skirsnis 3 skyrius

Sjungos patariamieji organai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ekonomikos ir socialini reikal komitetas . . . . . . . . . . Region komitetas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1 skirsnis 2 skirsnis 4 skyrius

Europos investicij bankas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . FINANSINS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . . .

II ANTRATIN DALIS 1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius 4 skyrius

Europos Sjungos oficialusis leidinys

Bendrosios nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kova su sukiavimu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS . . . . . . . . . .

187 188 189 192 201 203 206 210

III ANTRATIN DALIS SEPTINTOJI DALIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS . . . . . . . . . . .

Protokolas (Nr. 5) Protokolas (Nr. 6)

Protokolas (Nr. 7) Protokolas (Nr. 8)

Protokolas (Nr. 10)

275 278 279 281 283

Europos Sjungos oficialusis leidinys

Protokolas (Nr. 15)

284 287 288 289 290

Protokolas (Nr. 21)

295 299 304 305 307 308 309 310 312

Protokolas (Nr. 31)

315 318 319

Protokolas (Nr. 32) Protokolas (Nr. 33)

Europos Sjungos oficialusis leidinys

320 321 322

328 331 333

337 339 339 339 339 339

343 344 344 344

10. 11. 12.

Europos Sjungos oficialusis leidinys

13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21.

345 345 345 346 346 346 347 347

348 348 348

24. 25. 26.

349 349 350

30. 31. 32.