1

NERV SISTEMA, SYSTEMA NERVOSUM

Morfologiniai neuron tipai, j lokalizacija nerv sistemoje. Pagal neuron ataug skaii, jie yra
morfologikai skirstomi :
Daugiapoliai (multipoliai) turi daug ataug, einani vairiomis kryptimis. Visada viena i ataug yra ilga a
ksonas, ir daug trump, isiakojusi dendrit. Jie vyrauja mogaus nerv sistemoje.
Dvipoliai (bipoliai) turi 2 ataugas prasidedanias i prieing kno poli. Viena i ataug aksonas, kita
dendritas. eina sensorini sistem sudt (pirminiai, sensoriniai, receptoriniai neuronai).
Tariamieji vienpoliai (pseudounipoliai) turi vien bendr ataug, kuri vliau suskyla 2 atakas. Viena dendrit
in ataka, kuri periferiniais nervais plinta audiniuose, yra vadinama aferentiniu aksonu ir usibaigia
receptoriais. Kita centrin ataka, per nugaros smegen upakalines akneles ir per tam tikrus galvinius
nervus nueina juntamiuosius branduolius. eina sensorini sistem sudt (pirminiai, sensoriniai, receptoriniai
neuronai).
Centrin nerv sistema nervinio audinio telkiniai, pripildantys beveik vis stuburo kanal ir kaukols ertm.
Stuburo kanale nugaros smegenys, kaukols ertmje galvos smagenys.
Nugaros smegenys, medulla spinalis maiausiai diferencijuota CNS dalis, todl per nugarinius nervus palaiko
segmentinius ryius su oda ir griaui raumenimis. Pilkoji mediaga viduje, o iorje baltoji.
Galvos smegenys, encephalon pati stambiausia CNS dalis. mogaus galvos smegen sandara yra daugel
met trukusios stuburini gyvn CNS evoliucijos rezultatas.
Periferin nerv sistema nervinio audinio komponentai, esantys u smegen rib. Tarp i komponent gau
siausia struktra nervins skaidulos, kurios susilieja ir sudaro nervus. I nugaros smegen ieina 31 pora nuga
rini nerv, i galvos smegen 12 por galvini nerv.
Funkciniai neuron tipai.
Juntamieji neuronai (sensoriniai, aferentiniai, receptoriniai) perduoda impulsus i receptoriaus smegenis. Jie
yra pseudounipoliniai, knai sudaro nugarini ir galvini nerv juntamuosius mazgus.
Judinamieji neuronai (motoriniai, eferentiniai, efektoriniai) perduoda impulsus i smegen oraganus.
terptiniai neuronai (asociaciniai, tarpiniai) sujungia sensorinius ir motorinius neuronus.
Nervini skaidul skirstymas.
Neuron ataugos padengtos glijos kilms apvalkalais, yra vadinamos nervinmis skaidulomis, o atauga, esanti skaidulos
viduje ainiu cilindru. Yra skiriami 2 apvalkalai mielininis ir neurolema. Pagal apvalkalus skaidulos skirstomos:
Mielinins nervins skaidulos iplitusios CNS ir PNS. Mielino kiekis lemia skaidul stor (1-20 m). Mielini
nis dangalas atsiranda formuojantis nervinms skaiduloms. I pradi skaidulos mielino neturi. Mielininis dang
alas nesudaro irisos makties, nes j formuja atskiri gliocitai. Ties dviej kaimynini gliocit riba mielininis
apvalkalas nutrksta ir i vieta vadinama melino pjova (ssmauka), o vieno neurolemocito suformuota mielino
atkarpa nervins skaidulos mazgu. pjovos vietoje ain cilindr dengia tik neurolema.
Nemielinins nervins skaidulos daugiausia iplitusios autonomins nerv sistemos periferinje dalyje. Ain
cilindr dengia neurolema. Keli ainiai cilindrai apsupti neurolema kabelin skaidula. ia impulsas sklinda
liau nei mielininse skaidulose.
Pagal impulso sklidimo krypt:
centrins juntamosios, nes jomis nerviniai impulsai plinta i receptori smegenis.
Icentrins motorins, nes impulsai sklinda i smegan audinius ir sukelia tam tikr poveik.
Refleksas, reflekso lankas (jo dalys).
Refleksas organizmo atsakomoji reakcija dirginimus.
Reflekso lankas neuroanatomins struktros, garantuojanios refleksini reakcij vyksm. Jis sudarytas i aferentins
bei eferentins dali ir reflekso centro (monosinapsiai, polisinapsiai).
2
Aferentin dalis sudaro juntamasis neuronas. Jo dendritas oraganuose pasibaigia receptoriumi, kuris dirginim
paveria nerviniu impulsu. Nervinis impulsas i receptoriaus per juntamojo neurono akson patenka smegenis.
Eferentin dalis sudaro judinamasis neuronas, kur smegenyse suadina juntamasis neuronas. Motorinio neu
rono aksonas nueina organus ir skatina juos veikti.
Reflekso centras smegen vieta, kurioje nervinis impulsas i aferentins reflekso lanko dalies perduodamas
motoriniam neuronui. Pagal tai yra: spinaliniai (nugaros smegen); bulbariniai (pailgj ir tilto);
mezencefaliniai (vidurini smegen); diencefaliniai (tarpini); kortikaliniai (ieviniai) refleksai. ievje yra
gyt refleks centrai.
Somatin (soma knas) nerv sistema (animalin) valdo griaui raumen funkcij ir valing kno
judjim. Jai priklauso daug struktr perduodani impuls skersaruoiams raumenims.
Autonomin nerv sistema (vegetacin) inervuoja vidaus organus: lygiuosius raumenis, liaukas, ird,
kraujagysles. Dalyvauja reguliuojant mediag apykaita. Turi simpatin ir parasimpatin dal.
Receptorius aferentinio neurono dendrito pabaiga, juntamoji galnl, esanti audiniuose.
Eksteroreceptoriai priima dirginimus i aplinkos, pvz.: alio, kario, skausmo, spaudimo, lytjimo.
Interoreceptoriai gauna impuls i vidaus organ ir kraujagysli (skausmas, spaudimas, temperatros
pokyiai)
Proprioreceptoriai perduoda informacij smegenims i snari, sausgysli, raumen.
Nerv sistemos filogenezs stadijos.
Tinklin stadija nerv sistema sudaryta tik i nervini lsteli, kurios ataugomis susijungia tarpusavyje. Lste
ls isisklaidiusios visame kne, tik burniniame gale tinklas yra tankesnis. Tinklo nervini lsteli viena
atauga jungiasi su receptoriumi, kita sekrecinmis/raumeninmis lstelmis. Impulsas po dirginimo iplinta po
vis tinkl, todl organizmas reaguoja visu knu. (hidros, medzos).
Mazgin stadija neuronai telkiasi mazgus. Nerviniai mazgai isidsto poromis kiekviename kno segmente.
I mazg ieinanios nervins skaidulos sudaro nervus, kurie iilgine ir skersine kryptimi sujungia mazgus 2
iilgai kno einanias mazg grandines. Mazgas tampa atitinkamo kno segmento NS centru, kuris priima ir per
duoda dirginimus jo ribose. (bestuburiai).
Vamzdin stadija nerv sistema sudaryta i nervinio vamzdelio, kuris koncentruojasi iilgai kno,
nugariniame paviriuje. (visi stuburiniai, pradia iemutis)
CNS filogenez
Nerv sistemos embriogenez
NS vystosi i ektodermos, i kurios susidaro nervin ploktel. Usilenkus jo pakraiams ir jiems susijungus
susidaro nervinis vamzdelis, kuris yra nugaros bei galvos smegen uuomazga. Galvinio vamzdelio galas
pasidalina :
Telencephalon
Galins smegenys
Prosencephalon
Priekins smegenys
Diencephalon
Tarpins smegenys
Encephalon
Galvos smegenys
Mesencephalon
Vidurins smegenys
Rhombencephalon
Rombins smegenys
Metencephalon
Upakalins smegenys
Myelencephalon
Pailgosios smegenys
3
Nugaros smegen embriogenezs stadijos.
1) 17-18d. i ektodermos susidaro nervin ploktel.
2) Nervins ploktels pakraiai usilenkia ir susijungia.
3) Susidaro nervinis vamzdelis, kuris nutsta per vis embriono nugar, nuo galvinio iki udeginio galo, ir yra nuga
ros bei galvos smegen uuomazga.
Galvos smegen embriogenezs stadijos.
1) 22d. galvinis vamzdelio galas nerykiomis vagelmis pasidalija tris psleles: priekines smegenis, prosencepha
lon; vidurines smegenis, mesencephalon; rombines smegenis, rhombencephalon.
2) Spariausiai auga priekin pslel. I jos 1 mn.pab. susidaro dvi naujos pslels galins smegenys, telence
phalon. Likusi dalis tarpini smegen, diencephalon, uuomazga.
3) Rombini smegen pslel pasidalija upakalin ir priekin psleles. I upakalins pailgosios smegenys,
myelencephalon; i priekins upakalins smegenys, metencephalon.
4) I upakalins smegen pslels nugarins sienos isivysto smegenls, kuri pusrutuliai irykja 3mn.
5) I apatins upakalini smegen pslels sienos susidaro tiltas.
Nugaros smegenys, medulla spinalis
Cilindrinio virpsto formos, truput suspausto i priekio upakal. Ilgis 45cm, svoris 30g. Ties didija
pakaukaulio anga, foramen magnum jos pereina pailgsias smegenis, o apaioje nusmailja ir baigiasi kgiu,
conus medullaris, ties L1-2, vaik L3 slanksteli knais. apaia nuo conus medullaris nutsta galinis silas,
filum terminale. Iki S2 (krymens) silas yra apklotas velniuoju dangalu povoratinklinio tarpo juosmeninje
cisternoje, o emiau S2 jis suauga su kietuoju dangalu ir pasibaigia Co2 slankstelio antkaulyje.
Nugaros smegenys yra 1cm storio ir uima 1/3 viso stuburo kanalo. Kaklinje ir juosmeninje dalyje jos
sustorjusios:
Kaklinis sustorjimas, intumescentia cervicalis - ties C4-6
Juosmeninis krymens sustorjimas, intumescentia lumbosacralis - ties Th12.
I j eina stambs nervai galnes (daug nervini lsteli ir skaidul sankaup).
Smegen paviriuje yra iilgins vagos:
Priekinis vidurinis plyys, fissura mediana anterior - priekiniame paviriuje rykiausia
Upakalin vidurin vaga, sulcus medianus posterior.
Vagos padalina smegenis 2 simetrines puses. Kiekvienos puss oniniuose paviriuose matomos 2 vagos:
priekin onin vaga, sulcus lateralis anterior;
upakalin onin vaga, sulcus lateralis posterior.
Vagos padalija dalina nugaros smegen baltj mediag 3 pluotus:
Upakalinis pluotas, funiculus posterior - yra tarp upakalins vidurins ir onins upakalins vag;
oninis pluotas, funiculus lateralis tarp upakalins ir priekins onini vag.
Priekinis pluotas, funiculus anterior tarp priekins onins vagos ir priekinio vidurinio plyio.
Priekin/motorin aknel, radix anterior/motoria ieina iilgai priekini onini vag i kiekvieno segmento. J su
daro motorini neuron, esani pilkosios mediagos priekiniuose raguose, nervins skaidulos. Kartu su nugariniais ner
vais ir akomis pasiekia skersaruoius raumenis (susitraukia).
Upakalin/juntamoji aknel, radix posterior/sensoria eina iilgai upakalini onini vag nugaros
segment. Jos prasideda i nugarini mazg, ganglia spinalia, kurie yra stuburo kanale greta tarpslankstelini
ang ir sudaryti i pseudounipolini neuron. i neuron centrins atakos eina nugaros smegenis ir sudaro
upakalines akneles. Periferins atakos ijusios i nugarinio mazgo susijungia su priekine aknele ir sudaro
nugarin nerv, nervus spinalis, kuris i stuburo kanalo ieina per tarpslankstelines angas. Periferins atakos
iplinta kne ir usibaigia organuose nervinmis galnmis - receptoriais, kurie priiminja dirginimus bei
transformuoja juos nervinius impulsus, kurie periferinmis atakomis ateina nugarini mazg neuron knus
ir per centrines atakas, sudaranias upakalines akneles, perduoda jutimus nugaros smegenis. Todl
4
upakalins aknels yra juntamosios.
Nugaros smegen segmentas - tai nugaros smegen pilkosios mediagos dalis, i kurios ieina po por
priekini ir eina pora upakalini akneli, kiekvienoje pusje sudarani po nugarin nerv.
Segment skaiius atitinka tarpslankstelini ang skaii.
8 kakliniai segmentai (C1-C8)
12 krtinini segment (Th1-Th12)
5 juosmeniniai (L1-L5)
5 kryminiai (S1-S5)
1-2 uodegikauliniai (Co1-Co2)
Apatini juosmenini, krymenini ir uodegini segemnt akneli kompleksas sudaro arklio uodeg, cauda equina, kuri
nutsta emyn nuo nugaros smegen kgio, conus medullaris ir su galiniu silu yra povoratinklinio tarpo juosmeninje
cisternoje.
Kiekvienas segmentas ties atitinkamu slanksteliu yra tik embrione per pirmj ntumo pus. Kit pus ir i dalies kdi
kiui gimus stuburas ilg auga daug spariau negu nugaros smegenys, todl slanksteliai palengva nutolsta apai nuo
bendravardi nugaros segment. Kartu su slanksteliais pasislenka emyn tarpslankstelins angos, nusitempdamos ir nu
garos smegen akneles, todl kinta j padtis darosi vertikalesn.
Nugaros smegen pilkosios mediagos, substantia grisea, sandara.
Pilkj mediag, substantia grisea sudaro nervini lsteli knai, yra susitelkusi nugaros smegen viduje.
Sudaro 2 strlinje ploktumoje itsusias kolonas, kylanias vertikaliai kiekvienoje simetrinje nugaros sme
gen pusje.
Tarpinis ulas, columna intermedia pilkosios mediagos sluoksnis, jungiantis ias kolonas. Jo viduriu eina
centrinis kanalas. Centrinis kanalas, canalis centralis embriono nugaros smegen vamzdelio liekana, todl jis
viruje susisiekia su ketvirtuoju skilveliu, o apaioje, smegen kgio viduje, baigiasi nedideliu praplatjimu
galutiniu skilveliu, ventriculus terminalis. is kanalas vietomis gali uakti.
Tarpinis ulas padalija kolon :
Priekinis ulas, columna anterior
Upakalinis ulas, columna posterior
Centrin tarpin mediaga, substantia intermedia centralis tarpinio ulo dalis, esanti apie centrin kanal.
onin tarpin mediaga, substantia intermedia lateralis tarpinio ulo dalis, esanti onuose ir jungianti
priekin ir upakalin ulus. Nuo C1 iki L2-3 sudaro ikyul.
Horizontaliame pjvyje H formos (peteliks)
Priekiniai ragai, cornua anteriora pasukti priek ir iek tiek onus. Priekiniai j galai baigiasi neymiu
praplatjimu. Dydis kinta priklausomai nuo segmento, stambiausi sustorjimuose. Sudaryti i stambi neuron,
kuri aksonai sudaro ain cilindr mielinini skaidul, ieinani per priekines akneles, nugarinius ir
periferinius nervus (nervuoja skersaruoius raumenis). ia yra alfa ir gama motoneuronai, kurie yra susitelk
branduolius. Vidiniai branduoliai nervuoja liemens raumenis, oniniai galni raumenis.
Upakaliniai ragai, cornua posteriora atsisuk atgal ir onus, yra ilgesni, smailesni. Nusmailj galai
virn, kuri pereina galv, o i kakl. Upakalinio rago dalis, esanti ties tarpine mediaga, vadinama rago
pamatu. Sudaro asociaciniai ir juntamieji neuronai. Asociaciniai yra difuzikai iplit po vis rag, jie sujungia
sensorinius ir motorinius neuronus,
formuoja tarpsegmentinius asocia
cinius ir komisrinius laidus.
Virnje ir galvoje jie yra labiau
susitelk ir sudaro kratin
branduol, nucleus marginalis ir
drebutin mediag, substantia
gelatinosa (upakalinio rago galvoje,
tsiasi per visus segmentus). Juntami eji
neuronai sudaro savj branduol,
nucleus proprius, kuris yra kakle ir p a
5
mate (jame baigiasi pirmj sensorini neuron skaidulos). Jo skaidulos sudaro nugarin gumburo laid, tractus
spinothalamicus.
oniniai ragai ir centrin tarpin mediaga sudaro asociaciniai, juntamieji ir judinamieji neuronai.
Juntamieji nugarin, nucleus dorsalis (prasideda laidai smegenles) ir tarpin vidin, nucleus
intermediomedialis branduolius.
Judinamieji tarpin onin branduol, nucleus intermediolateralis, esant oniniame rage, cornu laterale
(autonomins funkcijos).Ties Th1-Th12 ir L1-L3 - simpatinis branduolys, S2-S4 parasimpatinis.
Ploktel iilgai nugaros smegen isidsiusi panaios sandaros ir funkcijos neuron kolona.
Nugaros smegen pilkosios mediagos branduoli ir plokteli histotopografija ir funkcija (paveiksllis).
Nugaros smegen baltosios mediagos sandara.
Baltoji mediaga, substantia alba gaubia pilkj mediag. J sudaro nervins skaidulos, prasidedanios i
nugaros smegen branduoli ir ateinanios i galvos smegen. Bendros pradios ir funkcijos skaidulos yra
susitelkusios laidus ir pluotelius.
Pluotelius, fasciculus sudaro asociacins skaidulos bendravardi neuron, kurie sujungia nugaros
segmentus.
Laidai, tractus abiem kryptim sujungia nugaros smegen segmentus su galvos smegen kamienu, smegenl
mis, tarpinmis ir galinmis smegenimis. Pagal impulso plitimo krypt skiriami:
Kylantieji laidai juntamieji, aferentiniai, centriniai prasideda i nugaros smegen branduoli ir eina galvos
smegenis.
Nusileidiantieji laidai judinamieji,.efektoriniai, icentriniai prasideda galvos smegen dalyse, pasibaigia
nugaros smegen pilkojoje mediagoje.
Upakalinis pluotas, funiculus posterior tarp upakalins vidurins ir onins upakalins vag. Sudaro ska
idulos pirmj sensorini neuron, esani nugariniuose mazguose. Kylaniosios akos pasiekia pailgtsias
smegenis.o nusileidianiosioss per kelet segment. Ariausiai vidurio vagos apatini krymenini segment
skaidulos (perduoda jutimus i pd), ioriau auktesnij segment, o iorje kaklini segment.
Apatini 19 segment skaidulos suformuoja graktj pluotel, fasciculus gracilis, esant ariau vidurio vagos.
Virutini krtinini ir kaklini segment skaidulos pleitin pluotel, fasciculus cuneatus. Tai somatosensori
ns sistemos laidins struktros baigiasi pailgj smegen branduoliuose. Plinta taktiliniai ir gilieji (snari ir
proprioreceptori) jutimai.
oninis pluotas, funiculus lateralis tarp upakalins ir priekins onini rib. Jame yra centrini ir icentri
ni laid.
centriniai laidai:
Nugarinis gumburo laidas, tractus spinothalamicus oninio pluoto priekins dalies pakratyje. Dalijamas
priekin (tr.sSpinothalamicus anterior) ir onin (tr. spinothalamicus lateralis), oniniame pluote, dalis.
Sudaro skaidulos prasidedanios nuo I,II,III ir IV plokteli neuron (substantia gelatinosa, nucleus marginalis,
nucleus proprius) ir pasibaigianios ne tik tarpini smegen gumbure, bet ir smegen kamieno tinkliniame
darinyje (tr. spinoreticularis) ir vidurini smegen virutiniuose kalneliuose (tr. spinotectalis).
Somatosensorins sistemos laidas skausmo, temperatros, kno paviriaus (odos lytjimo, spaudimo) signalai
Nugarinis smegenli laidas, tractus spinocerebellaris sudarytas i skaidul, kuriomis eina propriorecepcin
informacija i galni raumen ir snari smegenles tiksli judesi koordinacija. 3perdavimo keliai:
Upakalinis nugarinis smegenli laidas
Priekinis nugarinis smegenli laidas
Pleitinio branduolio smegenli skaidulos.
Upakalinis nugarinis smegenli laidas, tractus spinocerebellaris posterior prasideda i VII ploktels
nucleus dorasalis, neuron gauna informacij i raumen verpsi. Pradia baltoji mediaga oninio pluoto
upakalins dalies pakratyje. Per apatines smegenli kojytes laidas eina smegenles ir baigiasi tos paios
puss smegenli kirmino branduoliuose.
Priekinis nugarinis smegenli laidas, tractus spinocerebellaris anterior prasideda i VI ir VII plokteli nu
cleus basilaris et dorasalis (juosmenini ir krymenini segment atkarpoje). Skaidulos pereina prieing
pus - baltoji mediaga oninio pluoto priekins dalies pakratyje ( on nuo oninio nugarinio gumburo
laido). Laidas eina pailgj smegen bei tilto dangiu ir per virutines smegenli kojytes, dar kart
6
persikryiavs, pasibaigia tos paios puss kirmino branduoliuose.
Pleitinio branduolio smegenli skaidulos, fibrae cuneocerebellaris propriorecepcin informacija i
virutini galni. Prasideda i pailgj smegen pleitinio branduolio neuron. Signalai ateina kaklini
segment nugarini mazg neuron skaidulomis, fibrae spinocuneati.
Icentriniai laidai:
oninis ievinis nugaros smegen laidas, tractus corticospinalis (pyramidalis) lateralis pusrutuli apsiausto
ievs 5 sluoksnio piramidini neuron skaidulos (prasideda i priecentrinio vingio). Pailgj smegen pira
midi apaioje 90% pereina kit pus ir pasibaigia pilkojoje mediagoje.
Raudonbranduolis nugaros smegen laidas, tractus rubrospinalis prieais ievs onin nugarin laid, oninia
me ir priekiniame pluote. Prasideda i raudonojo branduolio (skaidulos i karto persikryiuoja), baigiasi VI ir
VII ploktelse. Jungia su poieviniais motoriniais centrais, kurie dalyvauja koordinuojant sinergistini ir
antagonistini raumen judesius. Priklauso ekstrapiramidinei sistemai. Stimuliuojant branduol suadinamas
fleksori susitraukimas ir ekstensori atsipalaidavimas.
Tinklinis nugaros smegen laidas, tractus reticulospinalis yra oniniame ir priekiniame pluotuose. Prasideda
i smegen kamieno tinklinio darinio branduoli, baigiasi pilkojoje drebutinje mediagoje (stimuliuoja jos
neuronus gali blokuoti skausmo signal perdavim galvos smegenis), o kita dalis ant VII,VIII ir IX
plokteli neuron eina simpatinius ir parasimpatinius branduolius (moduliuoja irdies, kvpavimo ritmus,
kraujo spaudim ir t.t.).
Priekinis pluotas, funiculus anterior
Priekinis ievinis nugaros smegen laidas, tractus corticospinalis (pyramidalis) anterior somatomotorinis lai
das. Skaidulos piramidse nepersikryiuoja ir leidiasi priekiniu pluotu. Prie pasibaigdamos pasegmeniui
pereina kit pus. Visos ievinio nugaros smegen laido skaidulos pasiekia prieingos puss nugaros smegen
pilkj mediag. Persikryiavimo vieta ties pailgtj smegen pradia. Skaidulos pasibaigia krtiniuose
segmentuose.
Prieanginis nugaros smegen laidas, tractus vestibulospinalis uima lauk ties oninio ir priekinio pluot
riba. prasideda i pusiausvyros nervo branduoli, baigiasi VII, VIII ir IX ploktelse. Aktyvina refleksines
reakcijas raumen itempim, didina tiesiamj r. susitraukim (atkuriant pusiausvyr pasikeitus kno
padiai). Nesikryiuoja.
Keturkalnis nugaros smegen laidas, tractus tectospinalis prasideda i keturkalnio virutini kalneli,
leidiasi priekiniu pluotu ir baigiasi VI, VII ir VIII ploktelse ties kakliniais segmentais. Orientacini
refleks aferentin grandin regos ir klausos signalai perduodami kaklo ir virutini galni raumenims.
ievinis nugaros smegen laidas (piramidinis) somatomotorins sistemos laidin struktra. Valing judesi
valdymo laidas sualojus vyksta centrinis paralyius. Viso kno raumenys (iskyrus veido) i apsiausto
ievs gauna valingo judesio programas.
Nugaros smegen dangalai, meninges
Kietasis nugaros
smegen dangalas, dura
mater spinalis
Iorinis ir tviriausias dangalas. Supa nugaros smegenis, sudarydamas mai. Viruje
suauga su foramen magnum kratais, o apaioje suauga su galiniu silu (emiau S2). Prie
stuburo kanal sien nesilieia. Tarp sien ir dangalo ilieka epidurinis tarpas, spatium
epidurale. Tose vietose, kur kietojo dangalo mai perveria nerv aknels, kietasis
dangalas apdengia jas ir nutsta nugarini nerv paviriumi iki periferini nerv dangal
(suauga su nugariniais nervais ir ieina i tarpslankstelini ang).
Voratinklinis nugaros
smegen dangalas,
Arachnoidea mater
spinalis
Vidurinis, ploniausias dangalas. Tai j. a. plv. Viruje pereina galvos smegen
voratinklin dangal, apaioje sudaro mai arklio uodegai.
velnusis nugaros
smegen dangalas, Pia
mater spinalis
Betarpikai lieia smegenis ir suauga su jomis. Sudarytas i 2 lap, tarp kuri eina
kraujagysls.Tarp voratinklinio ir io dangal yra povoratinklinis tarpas, spatium
subarachnoideum, upildytas serozinio smegen skysio, liquor cerebrospinalis. Viruje i
ertm susisiekia su galvos smegen subarchnoidine ertme, o apaioje sudaro juosmenin
cistern, cisterna lumbalis, kurioje yra arklio uodega (imamas skystis tarp III-IV ar IV-V).
Nugaros smegen dangalai ir tarpai apsaugo, suvelnina smgius.
7
Dantytieji raisiai, ligg. denticulata tvirtos ploktels, einanios abipus nugaros smegen skersine kryptimi. Tai suaug
velnusis ir voratinklinis dangalai. Vidinis dantytojo raiio kratas prasideda nuo velniojo dangalo. oniniai plokteli
kratai skyla 21-22 dantelius - prisitvirtina iilgai kietojo dangalo vidinio paviriaus. Raiiai laiko pakabin nugaros
smegenis stuburo kanale.
Galvos smegenys, encephalon
mogaus galvos smegenys yra kaukols ertmje. Sveria nuo 1020g iki 1970g, vidutinikai 1438g vyr ir 1263g moter.
mogaus smegen santykiniai dydiai(su kno mase) lenkia vis gyvn smegen dydius.
Smegen sandara remiantis filo- ontogenetinio vystimosi pagrindais:
1. Rombins smegenys, rhombencephalon
Dar ontogenezs metu embriono rombini smegen pslel nerykia vaga pasidalija dvi dalis. Viena tarsi nugaros
smegen prapltjimas myelencephalon; antroji esanti ariau priekio upakalini smegen pslele.
Myelencephalon upakalinei sienai sustorjus , formuojasi pailgosios smegenys, medulla oblongata. Jos prasideda nuo
nugaros smegen, kyla vir truputi stordamos ir atsiremia tilt, pons.
I upakalini smegen pslels isivysto upakalins smegenys, metencephalon., sudarytos i tilto bei smegenli, ir
rombini smegen ssmauka.
Tiltas, pons, vystosi i apatins (ventralins) sienos upakalini smegen pslels. Viruje suaugs su smegen kojytmis,
apaioje su pailgosiomis smegenimis.
Smegenls, cerebellum
Vystosi i rombini smegen pslels nugarins sienos vidurio, i nugarins puss padengdamos pailgsias smegenis ir
tilt. Anksiausiai formuojasi smegenli vidurin, neporin dalis kirminas, vermix cerebelli. I ono nuo kirmino vys
tosi porins dalys smegenli pusrutuliai, hemispheria cerebelli. Kirminas smegenli lieka vagoje tarp pusrutuli.
Smegenli pusrutuli apatiniai paviriai atsisuk smegen pamat ir sudaro dub, kurioje yra pailgosios smegenys. Pa
kaukaulio pusrutuli skiltys, dengianias smegeneles i viraus, nuo smegenli skiria gilus skersinis smegen plyis,
fissura transversa cerebri. Smegenli pusrutuli ir kirmino pavirius iraizgytas vag, skirstani juos skilteles ir vin
gius.
Su pailgosiomis smegenimis ir tiltu smegenls jungiasi apatinmis ir vidurinmis kojytmis (jos isivysto i rombini
smegen pslels onini sien)
Apatins smegenli kojyts, pedunculi cerebellares inferiores jungia pailgsias smegenis su smegenlmis.
Vidurins smegenli kojyts, pedunculi cerebellares medii prasideda nuo tilto on ir nugrimzta smegenles.
Rombini smegen ssmauka, isthmus rhombencephali
Vystosi i rombini smegen pslels nugarins sienos, esanios priekyje smegenli. I ios dalies isivysto virutins
smegenli kojyts, pedunculi cerebellaris superiores, jungianios smegenles su vidurinmis smegenimis, ir virutin
smegenin br, velum medullare superius (tarp virutini smegenli kojyi).
Rombini smegen pslels ertm, vystantis pailgosioms ir upakalinms smegenims, susiaurja, ilieka visam gyveni
mui, vadinama ketvirtuoju skilveliu, ventriculus quartus.(jo pagrind sudaro tilto bei dalies pailgtj smegen nugariniai
paviriai, onines kratines apatin ir virutin smegenli burs)
2. Vidurins smegenys, mesencephalon
Isivysto i vidurini smegen pslels. Jos nugarin sien iilgai ir skersai einanios vagos padalija 4 laukelius. Jiems
sustorjus ir ikilus paviri susidaro keturkalnis, lamina tecti.
8
I vidurini smegen pslels apatins (ventralins) sienos isivysto antroji vidurini smegen dalis smegen kojyts,
pedunculi cerebri. Jos prasideda nuo tilto priekio krato, priekyje prasiskiria ir eina pusrutulius.
Vidurin smegen pslels ertm, sustorjus jos sienoms, sumaja ir virsta siauru kanalu smegen vandentiekiu,
aquaeductus cerebri. Jis tsiasi po keturkalniu, iilgai vidurini smegen, ir jungia ketvirtj ir treij skilvelius.
3. Tarpins smegenys, diencephalon
Vystosi i tarpini smegen pslels. Labiausiai iauga rapini smegen pslels onins sienos, i kuri isivysto stam
biausia i smegen porin dalis tarpini smegen gumburas, thalamus. Gumburai kyla pslels ertms vid ir paver
ia j vertikaliu plyiu, treiuoju skilveliu, ventriculus tertius. Virutin siena suauga su velniuoju smegen dangalu ir
sudaro 3-ojo skilvelio kraujagyslin dangal, tela chorioidea ventriculi tertii., i viraus udaranti 3-j skilvel. I pslels
virutins sienos, esanios ties vidurinmis smegenimis, vystosi neporinis darinys, panaus kankor kankorin
liauka, corpus pineale.
Tarpini smegen pslels apatin (ventralin) siena sustorja ir sudaro 3-ojo skilvelio dugna. I jos isivysto pogumbris,
hypothalamus. Pogumbur sudaranios dalys : pikasis gbrys, tuber cinereum, piltuvlis, infundibulum, speniniai knai,
corpora mammillaria, regos nerv krym, chiasma opticus.
Ugumbris, methalamus, sudarytas i oninio ir vidurinio kelini kn. Ugumbris ir tretysis skilvelis padengti iaugusio
galini smegen apsiausto.
4. Galins smegenys, telecephalon
Didiosios smegenys, arba tiesiog smegenys, cerebrum.
Sudarytos i 2 pusrutuli, hemispheria cerebralis, kuriuos sudaro apsiaustas, pamato mazgai ir oniniai skilveliai.
Galins smegenys vystosi i embriono galini smegen pslels, kuri i pradi nelabai kuo skiriasi nuo kit smegen
dali. Labiausiai iauga pusrutuli pusrutuli virutinio oninio paviriaus siena , kurioje susidaro daug raukli smege
n vingi, gyri cerebri. Juos vien nuo kito skiria vairaus gilumo vagos, sulci cerebri. Vingi ir vag paviri dengia
pilkoji mediaga iev, cortex.
*Uodeguotj, lin, migdolin branduolius ir utvar, kurie dar vadinami pamato mazgais, taip pat sudaro pilkoji me
diaga.
Vidinius pusrutulius skiria didij smegen plyys, fissura longitudinalis cerebri. Jame susidaro didioji smegen jung
tis, corpus callosum.(i viraus dengia tarpines smegenis ir keturkaln). Didij smegen jungti sudaro nervins skaidu
los, jungianios prieing pusi pusrutuli apsiausto dalis.
Plaiausiai isivysts yra virutinis oninis pavirius, facies superolateralis cerebri, atsisuks kaukols skliaut. Jame ma
tosi visos 4 pusrutuli skiltys.
Pusrutuli skiltys:
1. Kaktin, lobus frontalis - kaktin ir momenin skiltis atskiria centrin vaga, sulcus centralis
2. Momenin, lobus parietalis - be aiki rib pereina pakauin skilt.
3. Pakauin, lobus occipitalis
4. Smilkinin, lobus parietalis - yra apaioje, o jos viruje aikiai matyti onin vaga, sulcus lateralis.
Didioji smegen jungtis. Jos vidurin dal sudaro didiosios jungties kamienas, truncus corporis callosi, upakalyje
pasibaigiantis stormeniu splenium corporis callosi, o priekyje alkne, genu corporis callosi, pereinania snap, rost
rum. Snapas nutsta emyn snapin ploktel, lamina rostralis, i pereina galin ploktel, lamina terminalis.
Vidiniame paviriuje: kaktin sritis didiausia momenin skilt pereina be aikios ribos, kuri nuo pakauins skilties
atskiria ryki momenin pakauio vaga, sulcus parietooccipitalis. Pakauin skiltis palengva pereina smilkinin, esani
9
vidinio paviriaus apaioje.
galvos smegen pamat nusitsia tik kaktin, smilkinin ir pakauin skiltys.
Kaktines ir pakauines skiltis skiria iilginis smegen plyis. Kaktines nuo smilkinini skili atskyria onins vagos.
Kaktini skili apatiniame (ventraliniame) paviriuje esanios uosls sensorins sistemos periferins dalies struktros:
uosls laidas, tractus olfactorius, prikyje pasibaigiantis sustorjimu uosls stormeniu, bulbus olfactorius, o upakalyje
uosls trikampiu, trigonum olfactorium.
Giljant pslels virutins sienos iilginei vagai, jos ertm pasidalija 2 oninius skilvelius, ventriculi laterales. Anga, si
ejanti galini smegen pslels ertm su tarpini smegen pslels ertme, persiskiria 2 dalis, kurios palengva siaurja ir
virsta tarpskilvelinmis angomis, foramina interventricularia.
oninio skilvelio centrin dalis, pars centralis, yra momeninje skiltyje, o nuo jos prasideda ragai:
-priekinis ragas, cornu anterius (eina kaktin skilt)
-upakalinis ragas, cornu posterius ( pakauin skilt)
-apatinis ragas, cornu inferius ( smilkinin dal)
Skliauto ulai, columnae fornicis, - pusrutuli baltosios mediagos dariniai. J onuose yra tarskilvelins angos, siejan
ios treij ir onin skilvelius. Skliauto ulai lanku kyla vir ir susijungia neporin skliauto kn, corpus fornicis (pria
ugs prie didiosios jungties kamieno upakalinio galo apatinio paviriaus).
Tarp skliauto ul upakalyje ir didiosios smegen jungties snapo bei snapins ploktels priekyje siterpusi skaidriosios
pertvaros ploktel, lamina septi pellucidi, kuri kartu su prieingos puss tokia paia ploktele sudaro skaidrij pertvar,
septum pellucidum. Skaidrioji ploktel skiria prieing pusi skilveli priekinius ragus. Apaioje i ploktel nutsta
galin ploktel, lamina terminalis. Skaidriosios ploktels centre ploktels nesuaugusios, todl tarp j yra nedidel ert
m, kai kada dar vadinama penktuoju skilveliu.
Smegen kamienas, truncus encephali
Ariausiai nugaros smegen esanti galvos smegen dalis. Savo sandara ir funkcija labai panaus nugaros smegenis. Jame
yra branduoliai, 10 por galvini nerv, per kuriuos galvos smegenys palaiko ryius su vidaus organais. Smegen
kamienas yra atsakingas u gyvybikai svarbias funkcijas, pavyzdiui rijim, kvpavim, irdies darb, kno jutimus, va
ling judjim ir pan. Smegen kamien sudaro:
Pailgosios smegenys, medulla oblongata
Tiltas, pons
Vidurins smegenys, mesencephalon
Rombins smegenys, rhombencephalon
Susiformuoja anksiausiai. Susideda i pailgj ir upakalini smegen (i tilto ir smegenli)
Pailgosios smegenys, myelencephalon, s. medulla oblongata
Dar vadinamos nugaros smegen stormeniu, bulbus medullae spinalis.
Apaioje prasideda nuo nugaros smegen, viruje suauga su tiltu. ~2,5 cm ilgio.
Riba tarp pailgtj ir nugaros smegen yra ties pakaukaulio didiosios angos kratais ir atitinka nugarini
nerv 1 poros akneli viet.
Pailgosiose smegenyse skiriami priekinis(ventralinis), upakalinis ir oniniai paviriai.
Priekinis(ventralinis) atsisuks smegen pamato pus. ia nuo nugaros smegen priekinio paviriaus nutsta priekinis
vidurinis plyys, fissura mediana anterior, kurio onuose yra 2 pailgi ikilimai piramids, pyramis (jas sudaro motori
niai laidai, jungiantys pusrutuli iev su nugaros smegenimis. ~90proc. io laido skaidul susikryiuoja piramidi apa
tiniuose galuose. Tai oninis ievinis nugaros smegen laidas). Susikryiuojanios skaidulos sudaro piramidi kry
10
m, decussatio pyramidum. Ji pripildo vidurinio plyio dal, esani aukiau u pailgtj ir nugaros smegen ribos.
Smegen onuose yra po elipsoidin ikilim alyva, oliva. J sudaro alyvos branduolys, padengtas baltaja mediaga.
Skiria nuo piramidi priekin onin vaga, sulcus lateralis anterior, einanti i bendravards nugaros smegen vagos.
Upakalyje alyv yra neryki upakalin onin vaga, sulcus lateralis posterior, skirianti apatin (ventralin) paviri nuo
oninio. Viruje oniniai pluotai atsiskiria nuo pailgtj smegen ir nueina smegenles, sudarydami apatines smegen
li kojytes, pedunculi cerebellares inferiores. Didiausia i kojyi dalis upakalinio nugarinio smegenli laido, trac
tus spinocerebellaris posterior, skaidulos (+skaidulos einanios i alyvos, graikiojo ir pleitinio branduoli)
Virutinis (dorsalinis) atsisuks smegenles. Iskiriamos 2 dalys: apatin laisva, virutin eina rombins duobs
sudt ir atsisukusi ketvirtojo skilvelio vid. Atviroje dalyje yra upakalin vidurin vaga, sulcus medianus posterior, ski
rianti gretimus grakiuosius pluotelius. on nuo j atsiskirti nerykios vagels pletiniai pluoteliai. Pluoteliai
pasibaigia sustorjimais grakiojo pluotelio gumburliu, tuberculum gracile, pleitinio pluotelio gumburliu, tuber
culum cuneatum. Kiekvieno gumburlio viduje yra po branduol. Graktusis branduolys, nucleus gracilis, pleitinis nu
cleus cuneatus.
Virutinje dalyje, kuri sudaro rombin duob - 4 skilvelio dugn, pailgosios smegenys susilieja su tiltu ir rib
tarp j rodo ploni balti smegeniniai ruoeliai, stirae medullares ventriculi quarti.
Galvini nerv akels, ieinanios i ribos tarp tilto ir pailgtj smegen (arba tiesiog i pailgj smegen):
I ribos tarp tilto ir piramidi VI galvini nerv pora atitraukiamasis nervas, n. abducens.
Tarp tilto ir alyvos( on nuo atitraukiamojo) VII galv. nerv. pora veidinis nervas, n. facialis, lydimas
atskiros aknels ieinanio tarpinio nervo, n. intermedius.
Dar labiau on, kampe, kur sudaro vidurini smegenli kojyts, pailgosios smegenys ir smegenls, yra
VIII galv.nerv.poros klausos ir pusiausvyros nervo, n. vestibulocochlearis, aknel.
Leidiantis iilgai upakalins onins vagos emyn:
IX pora lieuviais rykls nervas, n. glosso pharyngeus;
X pora klajoklis nervas, n. vagus;
XI pora priedinis nervas, n. accessorius.
Tarp piramids ir alyvos oninje vagoje XII poros polieuvinio nervo, n. hypoglossus.
Pailgj smegen vidin sandara.
Yra svarbi branduoli koordinuojani kno pusiausvyr ir judesius, galvini nerv branduoli, tvarkani virkinimo,
kvpavimo bei kraujo apytakos organ darb, ir kit centr.
Skersiniame pjvyje skiriamos 2 dalys: pamatas ir dangtis.
Pamatui, basis, priklauso apatin pjvio dalis iki piramidi. Sudaryta i baltosios mediagos, kuri sudaryta i nusilei
dianij nugaros smegenis ievinio nugaros smegen laido skaidul.
Likusioji pjvio dalis, esanti vir piramidi pailgj smegen dangtis, tegmentum. Dangtis sudarytas i pilkosios ir bal
tosios mediag.
Stambiausias dangio pilkosios mediagos darinys alyvoje esantis alyvos branduolys, nucleus olivaris. io branduolio
neurono skaidulos eina smegenles ir reguliuoja pusiausvyr. Dangio virutiniame paviriuje yra poriniai graktusis ir
pleitinis branduoliai, nucleus gracilis et nucleus cuneatus, IX-XII nerv branduoliai. apaia nuo to pailgj smegen
tinklinis darinys, formatio reticularis i susikryiuojani skaidul ir akot nervini lsteli tinklo.
Pailgj smegen dangio baltosios mediagos laidai:
Nusileidiantieji (dangio oninje dalyje tarp apatini smegenli kojyi ir alyvos branduolio):
Raudonbranduolis nugaros smegen laidas, tractus rubrospinalis
Keturkalnis nugaros smegen laidas, tractus tectospinalis
Kylantieji:
11
Priekinis nugarinis smegenli laidas, tractus spinocerebellaris anterior
Upakalinis nugarinis smegenli laidas, tractus spinocerebellaris posterior (pailgosiose smegenyse
atsiskiria nuo priekinio ir per apatines smegenli kojytes eina smegenles)
Grakiojo ir pleitinio branduoli antruj neuron skaidulos susikryiuoja srityje tarp alyvos branduoli
dangio baltojoje mediagoje. Kyla tarpini smegen link. i krym vadinama Vidine kilpos kryme,
decussatio lemniscorum medialium,
Visas laidas vadinamas stormeniniu gumburo laidu, tractus bulbothalamicus, arba vidine kilpa,
lemniscus medialis.
Prie io laido pailgosiose smegenyse prisijungia nugarinis gumburo laidas, tractus spinothalamicus ir jie kartu
kyla tarpines smegenis. Be aprayt laid, pailgusiuose smegenyse dar yra daug trump laid, jungiani
vietinius branduolius ar su gretimomis smegen dalimis.
Tiltas, pons
Tilto forma
Upakalyje suaugs su pailgosiomis smegenimis, o priekyje su smegen kojytmis. Apatinis pavirius
atsisuks kaukols pamato lait, jame matyti skersins juostos. Iilgai apatinio paviriaus vidurins linijos
eina pamatin vaga, sulcus basilaris (bendravardei arterijai). onuose tiltas siaurdamas pereina vidurines
smegenli kojytes, pedunculi cerebellares medii. Ties ta vieta ieina V galvini nerv poros triakio nervo,
n. Trigeminus (2 akels). Stambesnioji akel juntamoji, radix sensoria, plonesnioji motorin, radix
motoria.
Virutinis(dorsalinis) pavirius eina rombins duobs sudt ir yra atsisuks ketvirtojo skilvelio ertm.
Tilto vidin sandara
Skersiniame pjvyje dalys tilto pamatin dalis ir dangtis. Skersins skaidulos, sudaranios trapecin kn,
corpus trapezoideum, - riba tarp tilto dali.
emiau trapecinio kno pamatin dalis, pars basilaris pontis i baltosios ir pilkosios mediagos. Pilkoji
mediaga: pamate isibarst tilto branduoliai, nuclei pontis. Baltoji mediaga: iilgins ir skersins skaidulos.
Iilgins skaidulos - per tilto pamatin dal nusileidianios i ievs:
- nugaros smegenis, fibrae corticospinales,
- galvini nerv motorinius branduolius, fibrae corticonucleares,
- galvos smegen kamieno tinklinio darinio branduolius, fibrae corticoreticulares
- tilto savuosius branduolius, fibrae corticopontinae
I i branduoli prasideda naujos skaidulos, kurios eina skersai pamatins dalies smegenles ir sudaro
vidurines smegenli kojytes.
Vir tilto pamatins dalies yra tilto dangtis, tegmentum i pilkosios ir baltosios mediagos. Pilkoji mediaga:
galima 2 sluoksnius suskirstyti:
Virutinis - io sluoksnio pilkj mediag sudaro V, VI, VII ir VIII galvini nerv por branduoliai.
Apatinis - io sluoksnio pilk. mediag sudaro tinklinis darinys, formatio reticularis. one yra virutins
alyvos kompleksas (referentins skaidulos ateina i klausos nervo branduoli ir t.t.)
Tilto dangio baltaja mediag sudaro kylantieji projekciniai ir asociaciniai laidai.
1. Projekciniai laidai: (klausos sensorins sistemos laidai):
Vidin kilpa, lemniscus medialis pakyla i pailgj smegen
Trapecinis knas, corpus trapezoideum sudarytas i tilto dangio apaioje skersai einani skaidul. Jos
prasideda i klausos nervo branduoli ir eina prieing tilto pus.
onin kilpa, lemniscus lateralis iilgai dangio kylanio laido dalis (skaidulos eina i trapecinio kno ir
onins kilpos branduoli ir nedaug i klausos nervo branduoli)
2. Asociaciniai laidai:
Sujungia galvos smegen kamieno branduolius koordinuotai veikianias sistemas.
Iilginis vidinis pluotelis, fasciculus longitudinalis medialis sujungia akies obuolio raumen motorinius
branduolius.
12
Smegenls, cerebellum
Smegenli iorin sandara
Yra didiausia upakalini smegen dalis upildanti upakalin smegenins duob ir esanti dorsaliau pailgj smegen
bei keturkalnio. Sveria ~150g.
Yra sudarytos i vidins neporins dalies smegenli kirmino, vermis cerebelli, ir porini dali - smegenli pusru
tuli, hemispheria cerebelli.
J pavirius iraiytas lygiagrei plyi, fissurae cerebelli, kurie atskiria smegenli lapus, folia cerebelli. Lapai
jungiasi skilteles 10, ymimos romnikais skaiiais + pusrutuli H (hemispherium). Kirmino skiltels atitinka
pusrutuli skilteles:
Smegenli lieuvlis, lingula cerebelli (I). U jos kirmino centrin skiltel i priekins (II) ir upakalins
(III) dalies. Ji tsiasi smegenli centrins skiltels sparnus, ala lobuli centralis (HII ir HIII)
Kirmino mazgelis, nodulus (X)
Smegenli skili skiaut, floculus (HX)
Smegenles galima skirstyti kn, corpus cerebelli, ir skiauts mazgelio skilt, lobus floculonodularis.
Skiltis sudaryta i smegenli pusrutuli skiaui, floculus (HX), kirmino mazgelio, nodulus (X) ir jas sujungiani
kojyi.Tai pati seniausia smegenli dalis, archicerebellum, kuri nuo smegenli skiria upakalinis oninis pyys,
fissura posterolateralis.
Smegenli kno virutiniame paviriuje yra pirmasis plyys, fissura prima, kuris padalija kn priekin smegenli
skilt, lobus cerebelli anterior, ir upakalin smegenli skilt, lobus cerebelli posterior.
Didesnioji dalis priekin4s skilties yra senosios smegenls, paleocerebellum
Uapakalin skiltis, iskyrus kirmino piramid ir lieuvl naujausios smegenls, neocerebellum.
ievs citoarchitektonika
Sudaro 3 sluoksniai:
Iorinis molekulinis vaigdiniai ir krepiniai neuronai (vykdo interneuron funkcij) Dendritai tsiasi ievs iorinio
sluoksnio paviriuje, statmenai smegenli lap ir sveikauja su aksonais i grdtojo sluoksnio. Aksonai sveikauja su
Purkin lsteli dendritais. Slopinamasis poveikis
Vidurinis kriauini neuron. Sudaro kriauinia neuronai (Purkin lstels) irikiuoja knus vienoje eilje. 2-3
dendrtitai kyla iorin sluoksn. Gausiai akojasi vienoje ploktumoje, statmenai smegenli lap. Aksonas per grdtj
sluoksn (jame atskyla kolaterals ir grt vidurin sluoksn) eina smegenli branduolius. Aksonai yra vienintelis ie
vs eferentinis ryis su smegenli branduoli neuronais (slopinamasis poveikis gama aminosviesto r.)
Vidinis grdtasis.
Vyrauja smulks, didel branduol turintys neuronai (grdtieji). Dendritai sveikauja su iev ateinaniomis
skaidulomis. Aksodendrit ryiai panas kamuollius ir vadinami smegenli glomerulais. Aksonai eina io
rin ir vidin sluoksn ir sveikauja su j dendritais perduoda jaudinamj poveik.
Trump akson vaigdini neuron dendritai eina iorin sluoksn ir sveikauja su grdtaisiais neuronais. Bai
giasi glomeruluose ir gali blokuoti samanini skaidul signal perdavim grdtiesiems neuronams.
Su ilgais aksonais nedaug eina smegenli baltj mediag ir formuoja asociacinius laidus. J dendritai bai
giasi grdtajame sluoksnyje.
eiviniai neuronai dendritai akojasi iame ir 2 sluoksnyje, o aksonai baltj mediag.
Aferentins skaidulos skirstomos :
Vijoklines baigiasi smegenli ievs ioriniame sluoksnyje. J terminals apsivynioja apie Purkin lsteli dendritus.
Jos ateina i apatins alyvos branduoli.
Samanines j terminals yra labai akotos ribotame plote ir eina glomerul sudt. Ateina i nugaros smegen ir sme
gen kamieno.
smegenli ievs sluoksnius ateina:
Noradrenergini skaidul i melsvosios dms, locus caeruleus, branduoli
Dopaminergini i juodosios mediagos, substantia nigra
Serotoninergini i sils branduoli
Smegenli branduoliai
Kirmino viduje, apsuptas baltosios mediagos sluoksniu yra elmeninis branduolys, nucleus fastigii.
Pusrutuli baltojoje mediagoje yra stambus dantytasis branduolys, nucleus dentatus.
13
O medialiau nuo jo - kamtinis branduolys, nucleus emboliformis ir rutulinis branduolys, nucleus globosus dar va
dinami priekiniu ir upakaliniu terptiniais branduoliais, nucleus interpositus anterior et posterior.
Pilkosios mediagos sandara
Smegenli paviri dengia pilkoji mediaga, kuri sudaro smegenli iev, cortex cerebelli. Savitas smegenli ievs
reljefo vaizdas - gyvybs medis, arbor vitae.
Pilkosios mediagos yra ne tik ievje, bet ir baltosios mediagos viduje, kur ji sudaro smegenli porinius branduolius.
Baltosios mediagos sandara
Sudaryta i asociacini (jungia skilteles, skiltis ir iev su branduoliais Purkin ir vaigdini neuron aksonai)
Projekcini skaidul (eina aferentini ir referentini laid sudt):
Apatins smegenli kojyts, pedunculi cerebellares inferiores, jungia pailgsias smegenis su smegenlmis, sudarytos
daugiausiai i aferentini laid. Per ias kojytes smegenli iev ateina:
Upakalinis nugarinis smegenli laidas, tractus spinocerebellaris posterior - sensorin informacija i galni ir
liemens judamojo aparato receptori (ir per pleitines smegenli skaidulas, fibrae cuneocerebellares). Ateina
samanins skaidulos
Alyvinis branduolys, tractus olivocerebellaris vijoklins skaidulos
Prieanginis smegenli laidas, tractus vestibulocerebellaris ateina smegenli skiauts ir mazgelio skilt. J
sudaro prieangio mazgo ir pusiausvyros branduoli neuron skaidulos. Juo ateina statokinetin sensorin infor
macija i vidins ausies plvinio labirinto ir pusiausvyros nervo branduoli.
Tinklinio darinio smegenli laidas, tractus reticulocerebellaris smegen kamieno tinklinio darinio onins
grups branduoli skaidulos
Eferentiniai (nedaug):
Smegenlinis prieangio laidas, tractus cerebellovestibularis sudaro tos paios puss elmeninio branduolio,
skiauts ir mazgelio Purkin lsteli skaidulos. Baigiasi pusiausvyros nervo branduoliuose
Smegenli tinklinio darinio laidas, tractus cerebelloreticularis sujungia smegenli branduolius su tilto ir
pailgtj smegen tinklinio darinio branduoliais (nedaug skaidul nusileidia ir nugaros smegen tinklin
darin).
Vidurines smegenli kojytes, pedunculis cerebellares medii, jungianias tilt (taip pat galini smegen pusrutuli ie
v) su smegenlmis, sudaro aferentiniai laidai.
Tiltins smegenli skaidulos, fibrae pontocerebellares ateinantys i tilto pamato branduoli neuron. Baigiasi smegen
li upakalinje skiltyje.
smegenli kirmino iev skaidulos ateina i abiej tilto branduoli pusi, o pusrutuli iev i prieingos.
Virutins smegenli kojyts, pedunculi cerebellares superiores, jungia smegenles su vidurinmis smegenimis. D
augiausiai sudaro eferentins skaidulos, ieinanios i smegenli branduoli vidurini smegen dangt i ia plinta
raudonj branduol, tarpini smegen gumburo priekinio aukto oninius branduolius, vidurini smegen tinklinio dari
nio branduolius.
Priekinis nugarinis smegenli laidas, tractus spinocerebellaris anterior ateina per virutines kojytes. Skaidulos
persikryiuoja virutinje burje ir baigiasi priekins smegenli skilties kirmino ievje.
Keturkalninis smegenli laidas, tractus tectocerebellaris jungia poievinius klausos ir regos centrus
su smegenlmis.
Ateina adrenergins skaidulos i melsvosios dms, locus caeruleus, branduoli.
Rombini smegen ssmauka, isthmus rhombencephali - tai vieta, kur upakalini smegen virutin dalis perei
na vidurines smegenis. J sudaro:
virutins smegenli kojyts, pedunculi cerebellares superiores - du neryks velenliai, prasideda nuo ketur
kalnio ir truput prasiskirdamos eina smegenles. Jos susilieja su vidurinmis smegenli kojytmis. Virutins
smegenli kojyts sudarytos i laid, tractus cerebellorubralis, einani i smegenli branduoli smegen
kamien.
virutin smegen bur, velum medullare superius - tai plona, baltosios mediagos ploktel, kuri onuose suau
gusi su virutinmis smegenli kojytmis. J sudaro skaidulos, einanios smegenles kartu su priekiniu nugari
niu smegenli laidu, tractus spinocerebellaris anterior, taip pat susikryiuojanios 4 galvini nerv poros -
n.trochlearis, skaidulos. pastarojo aknel, skirtingai nuo vis kit galvini nerv, smegen paviri ieina ne
pamate, bet rombins ssmaukos paviriuje, alia virutins smegen burs pavadlio. Pastarasis yra plona, balta
14
juostel, einanti nuo keturkalnio vidurins vagels iki virutins burs vidurio.
kilpinis trikampis, trigonum lemnisci - jam priklauso nedidel rombini smegen ssmaukos dalis, esanti latera
liau virutini smegenli kojyi. Priekyje jis ribojasi su apatinmis keturkalnio kojytmis, medialine kryptimi
susilieja su virutinmis smegenli kojytmis, o lateraline kryptimi, apaioje, pereina smegen kojytes. Kilpos
sritimi eina klausos sensorinio sistemos (analizatoriaus) laido skaidul pluotas, sudarantis onin kilp, lemnis
cus lateralis.
Projekcins skaidulos sudarytos i aferentini ir eferentini laid, kurie eidami arba ieidami i smegenli, sudaro 3
poras smegenli kojyi:
Rombin duob ir ketvirtasis skilvelis
Ketvirtasis skilvelis, ventriculus quartus:
Yra rombini smegen ertms liekana.
Forma panaus palapin, kurio virn remiasi smegenles.
Skilvelio dugn ir onines sienas sudaro rombin duob, o jo stog - virutin ir apatin smegen burs.
Burs suauga smailiu kampu sudarydamos skilvelio virn, fastigium.
Virutin smegen bur, velum medullare superius - tai plona baltosios mediagos ploktel, oniniais kratais suau
gusi su virutinmis smegenli kojytmis. Jos virutinis galas pereina smegenli kirmino apatin paviri.
Apatin smegen bur, velum medullare inferius - tai plona gyslin epitelio ploktel, lamina chorioidea epithelialis.
I iors ploktel suaugusi su kraujagysliniu audiniu, tela chorioidea ventriculi quarti, kuriame yra gyslinis rezginys,
plexus chorioideus. Apatin bur suauga su smegenlmis ir su rombins duobs kratais. Sustorj trikamps apati
ns burs kratai - plona juostel, tenia ventriculis quarti. Sustorjusi apatins burs dalis, esanti paiame apatiniame
rombins duobs kampe, vadinama sklsiu, obex. Vir jo apatinje burje yra neporin medialin atvara, apertura
mediana. Kitos 2 lateralins atvaros, aperturae laterales, yra rombins duobs lateraliniuose kampuose..
Per ias atvaras skilvelis susisiekia su povoratinkliniu tarpu.
Per smegen vandentiek ketvirtasis skilvelis jungiasi su treiuoju.
Apatiniame rombins duobs kampe ketvirtj skilvel atsiveria nugaros smegen centrinis kanalas.
Ketvirtojo skilvelio ertmje yra smegen skysio, liquor cerebrospinalis, kur gamina skilvelio gysliniai rezginiai.
Smegen skystis per ketvirtojo skilvelio vidurin ir onines atvaras nuteka subarchnoidin (povoratinklin) ertm.
Rombin duob, fossa rhomboidea:
Rombins duobs forma:
Ji sudaro ketvirtojo skilvelio dugn.
Jos paviri dengianioje pilkojoje mediagoje isidst 8 paskutinij galvini nerv por branduoliai.
Duobs dugn sudaro tilto ir pailgj smegen virutins dalies dorsaliniai paviriai, o kratus:
viruje - virutins smegenli kojyts;
apaioje - apatins smegenli kojyts.
Duobs forma yra taisyklingo rombo, kurio smailieji kampai atsisuk vir ir apai, o bukieji - lateralines puses.
Iilgai rombins duobs vidurins linijos eina vaga, sulcus medianus, dalijanti j dvi simetrines dalis.
Toje vietoje, kur pailgosios smegenys suauga su tiltu, nuo lateralini kamp iki vidurins vagos eina 3-5 ploni, balti
smegeniniai ruoeliai, strae medullares, dalijantys duob virutin ir apatin dalis.
Abipus vidurins vagos iilgai rombins duobs eina neryki vidin pakyla, eminentia medialis.
Apaioje ji usibaigia polieuvinio nervo trikampiu, trigonum n.hypoglossi.
Lateraliau nuo pastarojo yra klajoklio nervo trikampis, trigonum n.vagi.
Vir smegenini ruoeli medialinje pakyloje galima irti nedidel veidin gumburl, colliculus facialis.
Rombins duobs lateraliniuose kampuose yra prieanginis laukas, area vestibularis, kur prasideda smegeniniai ruoe
liai. Aukiau jo melsvoji dm, locus caeruleus.
VIDURINS SMEGENYS, MESENCEPHALON
Sudaro smegen kamieno virutinij dal. Jos yra smegen pamato viduryje, sudarytos i smegen kojyi ir keturkalnio.
Smegen kojyts, pedunculi cerebri matomos smegen pamato paviriuje. Jos kaip 2 stori velenliai
prasideda nuo tilto ir prasiskirdamos onus nugrimzta pusrutuliuose. Tarp kojyi susidaro duob, fossa
interpeduncularis, kurios dugnas ivarpytas kraujagysli ir vadinamas upakaline akytja mediaga,
substantia perforata posterior. ia pamato paviri ieina III poros judinamojo akies nervo, n.oculomotor
ius, aknels.
15
Keturkalinis, lamina tecti yra vir nuo smegen kojyi, po didiosios smegen jungties sustorjimu. J
sudaro 2 poros kalneli: 2 virutiniai, colliculi superiores, ir 2 apatiniai, colliculi inferiores. Juos vien nuo
kito skiria skersai i iilgai einanios vagos. Nuo kiekvieno kalnelio onus ir emyn tsiasi voleliai -
keturkalnio kojyts. Nuo virutini kalneli prasideda virutini kalneli kojyts, brachium colliculi
superioris, kurios pasibaigia tarpini smegen lateraliniame keliniame kne. Apatini kalneli kojyts,
brachium colliculi inferioris, pasibaigia medialiniame keliniame kne. Upakalyje apatini kalneli, alia
virutins burs pavadlio vidurini smegen virutin paviri ieina IV poros skridininio nervo, n.tro
chlearis, aknels, kurios nueina smegen pamato paviri smegen kojyi lateraliniu paviriumi.
Vidin sandara
*
:
o Iilgai vidurini smegen centrins dalies vidurio, tarp keturkalnio kojyi, eina smegen
vandentiekis, aqueductus cerebri, jungiantis ketvirtojo ir treiojo skilveli ertm.
o Skersiniame (frontaliniame) pjvyje smegen kojyts yra padalytos 2 dalis strio pilkosios
mediagos tamsesnio ruoelio, vadinamo juodja mediaga, substantia nigra.
o Vidurini kojyi dalis, esanti emiau juodosios mediagos, vadinama smegen kojyi pamatu,
basis.
o Vidurini smegen dalis, esanti tarp juodosios mediagos ir keturkalnio, vadinama dangiu,
tegmentum.
Smegen kojyi pamatas sudarytas i baltosios mediagos.
ia eina vien tik nusileidiantieji, eferentiniai, laidai i pusrutuli ievs smegen kamien ir nugaros smegenis.
Smegen kojyi pamato: vidurine dalimi- nusileidia ievinis nugaros smegen ir ievinis branduoli laidai, medialine
dalimi - laidai i pusrutuli ievs kaktins skilties, onine dalimi - i pusrutuli ievs pakauins ir smilkinins skili
tilto savuosius branduolius.
Juodoji mediaga yra ties smegen kojyi pamato ir dangio riba. Joje skiriamos 2 dalys:
o Tinklin, pars reticulata yra ariau pamato. Sudaryta i smulki neuron, kuri skaidulos eina
tarpini smegen gumbur ir virutinius keturkalnio kalnelius.
o Tankioji, pars compacta pasukta dangt. Sudaryta i stambi pigmentuot dopaminergini
neuron, kuri skaidulos eina pamato mazgus. Jie dalyvauja vykstant motorinms valingoms
reakcijoms. i neuron hipofunkcijos arba paeidimo atvejais atsiranda rank ir pirt
drebjimas, raumen sustingimas ir pasiprieinimas pasyviam raumens tempimui (Parkinsono
liga).
Vidurini smegen dangtis sudarytas i pilkosios ir baltosios mediag.
o Smegen vandentiekio pakraiuose yra centrin pilkoji mediaga, substantia grisea centralis. ia
neuronai susitelk grupes, kurios skiriasi sintetinamais neuropeptidais (enkefalinai ir endorfinai)
Per nusileidianiuosius laidus tinklinio darinio branduolius ir nugaros smegenis ie neuronai
moduliuoja skausmo signal plitim anterolateralinje sistemoje.
o Raudonasis branduolys, nucleus ruber stambiausias pilkosios mediagos darinys dangtyje. Jis
guli tarp centrins pilkosios ir juodosios mediag ir tsiasi per vis dangt. Skersiniuose
pjviuose jis yra ovalios formos ir rausvos spalvos, kuri suteikia tankus kraujagysli tinklas. J
supa vidins kilpos ir virutinio smegenli laido skaidulos. Raudonasis branduolys yra svarbus
somatomotorins sistemos struktrinis komponentas, dalyvaujantis valingj judesi
koordinacijoje. j ateina aferentiniai laidai i motorins ievs, smegenli branduoli ir nugaros
smegen. Raudonojo branduolio eferentiniai laidai eina prieingos puss nugaros smegen
motorinius branduolius tractus rubrospinalis, ir apatin alyv. io branduolio funkcijos
sutrikimas sukelia judesi koordinacijos sutrikimus prieingoje kno pusje.
o Vidurini smegen dangio virutinio sluoksnio, esanio ariau smegen vandentiekio, pilkj
mediag sudaro tinklinio darinio ir galvini nerv (III ir IV por) branduoliai.
o Dangio baltoji mediaga sudaryta i laid, kylani per vidurines smegenis, ateinani vidurines
smegenis i kit smegen dali arba prasidedani vidurinse smegenyse.
16
o Baltosios mediagos lauk, esant on ir vir nuo raudonojo branduolio, uima aferentinio
laido vidins kilpos skaidulos, einanios tarpines smegenis.
o Iorje nuo vidins kilpos nutsta pluotas onins kilpos skaidul, kurios eina apatinius
keturkalnio kalnelius.
o Abipus vidurins linijos, vir (dorsaliau) nuo centrins pilkosios mediagos, vidurinmis
smegenimis eina vidinio iilginio pluotelio, fasciculus longitudinalis medialis, skaidulos.
Pluotelis sudarytas i kylanij ir nusileidianij skaidul, kurios tarpusavyje jungia akies
judinamj nerv branduolius, sujungia juos ir su pusiausvyros nervo branduoliais.
Keturkalnio sandara (vidin) ir funkcijos.
Keturkalnio vidin sandara ir jo funkcija yra susijusi su regos ir klausos sensorinmis sistemomis.
Virutiniams kalneliams tenka poievini refleksini centr funkcija.
Virutiniai kalneliai sudaryti i 7 pakaitomis kintani baltosios ir pilkosios mediagos
sluoksni/pluoteli. Baltj mediag sudaro ateinantys asociaciniai ir ia prasidedantys laidai.
o Antrajame, paviriniame pilkajame sluoksnyje pasibaigia skaidulos i pakauini skili regos
ievs (tr.corticotectalis)
o Treiasis, regos sluoksnis, sudarytas i skaidul, ateinani per virutini kalneli kojytes i
oninio kelinio kno.
o Likusiuose sluoksniuose baigiasi skaidulos i vidins bei onins kilp, asociacins skaidulos i
apatini kalneli branduoli bei prasideda laidas nugaros smegenis (tr.tectospinalis).
Apatiniai keturkalnio kalneliai sudaryti i poievini klausos branduoli.
o Juose pasibaigia klausos laido skaidulos, ateinanios ia onine kilpa.
o Vienos skaidulos i apatini kalneli branduoli eina tarpini smegen vidin kelin kn,
sudarydamos apatini kalneli kojytes.
o Kitos skaidulos galvos smegen kamieno tinkliniame darinyje, taip pat eina nugaros smegenis,
eidamos tractus tectospinalis.
FUNKCIJA:
o Virutiniai kalneliai svarbs poieviniai regos orientacini refleks centrai, jie padeda ir be
pusrutuli ievs reaguoti stipresn viesos dirgikl tam tikrais ir viso kno, ir aki judesiais,
krypstaniais dirgiklio pus. ia yra ir vyzdio reflekso centras.
o Apatiniai kalneliai atlieka klausos orientacinio reflekso centro funkcijas, skatinanias
nesmoningas aki, galvos bei kno judesius garsino dirginimo kryptimi.
Galvos smegen kamieno galvini nerv branduoliai
Visi galvini nerv branduoliai yra galvos smegen kamieno dangio pilkosios mediagos sluoksnyje,
esaniame rombins duobs paviriuje ir vandentiekio dugne. Juntamieji branduoliai yra dangio oniniuose
kratuose, motoriniai ariau dangio vidurio linijos, o tarp j iek tiek giliau yra galvini nerv
parasimpatiniai (vegetaciniai) branduoliai.
Galvos smegen kamienas, truncus encephalis, vidine sandara panaus nugaros smegenis Jame yra
branduoli, kuriuose prasideda arba pasibaigia skaidulos 10 por galvini nerv.
Per galvinius nervus smegen kamienas vykdo galvos ir kaklo organ sensorin ir skersaruoi raumen
motorin funkcijas, valdo i srii bei pilvo ir krtins organ parasimpatines funkcijas.
Galvini nerv pavadinimai susij su inervuojamos vietos, organo ar atliekamos funkcijos pavadinimais.
Juo didesnis galvinio nervo numeris, tuo ariau nugaros smegen yra galvinio nervo branduoliai.
Rombins duobs apatinje dalyje, pailgj smegen dangtyje yra XII, XI, X, IX galvini nerv branduoliai.
Vidurini smegen dangtyje, vandentiekio dugne, yra III ir IV por galvini nerv branduoliai.
Rombins duobs virutinje dalyje yra VIII, VII, VI ir V galvini nerv branduoliai.
Galvinio nervo pava
dinimas
Nervo branduolys (-iai)
XII, polieuvinis ner
vas, n.hypoglossus
Motorinis somatinis branduolys rombins duobs dugne, apatinje jos dalyje, polieuvinio
nervo trikampio srityje.
17
vas, n.hypoglossus
Motoriniai: nucleus nervi hypoglossi ir nucleus spinalis nervi hypoglossi.
XI, priedinis nervas,
n. accessorius
Motorinis branduolys:
- Viena dalis, nucleus spinalis n. Accessorii, yra nugaros smegenyse, eina
iilgai 6 virutini kaklini segment;
- Kita dalis yra rombins duobs apaioje, ji bendra su X ir IX nerv motoriniu
branduoliu.
Vegetacinis branduolys dvilypis, nucleus ambiquus (IX, X, XI).
X, klajoklis nervas,
n. vagus
Vegetacinis, parasimpatinis branduolys, nucleus dorsalis n. Vagi yra rombins
duobs apaioje, klajoklio nervo trikampio srityje.
Motorinis somatinis, dvejinis branduolys, nucleus ambiquus yra giliau nei
vegetacinis branduolys, ariau vidurins vagos, tinklinio darinio onins grups
branduoli aplinkoje.
Juntamasis branduolys, nucleus solitarius eina iilgai rombins duobs pakraio,
jame pasibaigia centrins klajoklio nervo virutin ir apatin mazgus sudaranios
neuron atakos.
Nucleus tractus solitarii vieniojo pluotelio branduolys, juntamasis (X, XI, XII)
IX, lieuvinis rykls
nervas,
n. glossopharyngeus
Vegetacinis, parasimpatinis, apatinis seilinis branduolys, nucleus salivatorius
inferior yra tinkliniame darinyje tarp nucleus ambiquus ir alyvos branduolio.
Motorinis somatinis ir juntamasis branduoliai bendri su X nervo branduoliais.
Juntamajame branduolyje, nucleus solidarius, baigiasi centrins neuron akos,
sudaranios io nervo virutin ir apatin mazgus.
VIII, klausos ir pu
siausvyros (prieangio
ir sraigs) nervas,
n. vestibulocochlearis
Branduoliai yra rombins duobs onini kamp dugne, prieanginio lauko srityje.
Nerv sudaro 2 dalys:
- Klausos (sraigs) dalis, pars cochlearis nea jutimus i klausos receptoriaus;
- Pusiausvyros (prieangin) dalis, pars vestibularis perduoda jutimus i
pusiausvyros receptori.
Sraigins dalies skaidulos: prasideda sraigs mazgo, ganglion cochleare, neuronuose, baigiasi
virutiniame ir apatiniame sraigs branduoliuose, nuclei cochlearis ventralis et dorsalis.
Prieangins dalies skaidulos: prasideda prieangio mazgo, ganglion vestibulare (jis yra klau
somosios landos dugne), baigiasi 4 branduoliuose viduriniame, oniniame, virutiniame ir
apatiniame.
VII, veidinis nervas,
n. facialis
Motorinis somatinis branduolys yra tilto tinkliniame darinyje, veidinio gumburlio
gilumoje: i jo prasidjusios skaidulos sudaro veidin gumburl, po to pasuka emyn
ir ieina pamato paviri aknele veidiniu nervu.
Vegetacinis parasimpatinis, virutinis seilinis branduolys, nucleus salivatorius
superior yra vir ir on nuo motorinio branduolio.
Smegen kamieno juntamaje branduolyje, nucleus salivatorius baigiasi skonio
jutimo skaidulos (jos prasideda i veidinio nervo alkninio mazgo, ganglion geniculi
, kuris yra veidinio nervo kanalo pradioje).
Parasimpatins ir juntamosios skaidulos sudaro veidinio nervo aknel tarpin
nerv, n. intermedius.
VI, atitraukiama
sis nervas, n. abdu
cens
Motorinis somatinis branduolys yra veidinio gumburlio viduje, veidinio nervo motorini
skaidul kilpoje.
V, triakis nervas,
n. trigeminus
Motorinis branduolys yra rombins duobs virutinje dalyje: jame prasideda dalis triakio
nervo skaidul (jos i tilto ieina motorine aknele, radix motoria)
- Didesn triakio nervo skaidul dalis prasideda nuo neuron, sudarani triak
mazg, ganglion trigeminale (tos skaidulos sudaro triakio nervo juntamj aknel
, radix sensoria).
- Tilto viduje skaidulos skyla: nusileidianiosios akos pasibaigia triakio nervo
nugariniame branduolyje, nucleus spinalis n. Trigemini (nuo tilto iki nugaros
smegen kaklini segment)
18
Kylaniosios akos baigiasi antrame juntamajame branduolyje triakio nervo
pagrindiniame branduolyje, nucleus principalis n. trigemini (yra tilto dangtyje)
bendrojo jutimo (lietimo, temperatros, skausmo)
- Treiasis triakio nervo vidurini smegen branduolys, nucleus mesencephalicus
n. trigemini, yra propriorecepcinio jutimo branduolys (skaidulos eina kramtymo ir
akies obuolio raumenis).
IV, skridininis nervas,
n. trochlearis
Branduolys yra smegen vandentiekio dugne, apatini kalneli auktyje.
io nervo skaidulos perjusios prieing pus, ieina virutin smegen paviri abipus prie
kins smegenins burs pavadlio.
III, judinamasis
akies nervas, n. o
culomotorius
Motorinis branduolys yra smegen vandentiekio dugno pilkojoje mediagoje, virutini kalne
li auktyje.
Parasimpatiniai priediniai judinamj akies nerv branduoliai, nuclei accessorii
n.oculomotorii alia motorinio branduolio. eina akies nerv.
II, regos nervas,
n. opticus
I, uodiamasis nervas,
n. olphactorius
Tinklinis darinis
Tinklinis darinys, formatio reticularis sudaro galvos smegen kamieno dangio antrj pilkosios
mediagos sluoksn. Jis tsiasi nuo nugaros smegen kaklini segment iki tarpini smegen pagumburio,
subthalamus.
Tinklinis darinys sudarytas i vairios formos ir dydio neuron. Dendritai ilgi, jie akojasi statmenai
smegen kamieno iilginei aiai. Tokia j padtis lemia gausius ryius su kylaniaisiais, sensoriniais
laidais. Neuron aksonai suskyla nusileidianisias bei kylanisias atakas, kurios plinta kitas
smegen dalis: nugaros smegenis, smegenles, tarpines bei galines smegenis.
Funkcijos
Tinklinio darinio neuronai (aminergins lstels, cellulae aminergica) sintetina amino jungini grups
neuromediatorius: dopamin, noradrenalin, serotin ir kt.
Per kylaniuosius ir nusileidianiuosius laidus tinklinis darinys reguliuoja autonomines funkcijas,
moduliuoja skausmo ir raumen refleksus, veikia smons, miego ir elgsenos procesus.
Tinklinio darinio neuronai isidsto 3 kolonomis:
Slils branduoliai, nuclei raphes isidst ties smegen kamieno vidurio linija, palei jo sil. ia
ateina skaidulos i vidurini smegen centrins pilkosios mediagos branduoli. ie branduoliai skirstomi
:
o Apatin (kaudalin) dal neuron dendritai sveikauja su kylaniaisiais laidais i nugaros
smegen, taip pat su triakio nervo juntamj branduoli skaidulomis. Neuron aksonai nusileidia
nugaros smegen upakalinio ulo branduolius.
o Virutin (rostralin) dal branduoliai isidst tilto dangio virutinje dalyje ir vidurini
smegen dangtyje. Neuron aksonai formuoja laidus smegenles, tarpini smegen gumbur,
galini smegen pamato mazgus, galini smegen naujj ir senj iev.
o ia vyrauja serotonin sintetinantys neuronai (serotoninerginiai).
o J poveikis, daniausiai jaudinantis, kitoms smegen dalims perduodamas nusileidianiaisiais ir
kylaniaisiais laidais, kuri skaidulose vykstas serotonino sintez ir pernaa.
Vidurins (medialins) grups branduoliai isidst ior (lateraliau) nuo sils branduoli ir tsiasi
per pailgasias smegenis (nucleus gigantocellularis), tilt (nuclei reticulares) ir vidurines smegenis (nucleus
cuneiformis et subcuneiformis).
o iuose branduoliuose vyrauja satmbs neuronai, turintys labai akotus dendritus. Dendritai
sveikauja su aksonais, ateinaniais i tinklinio darinio onins grups branduoli. Aksonai labai
akodamiesi sveikauja su tinklinio darinio, galvos smegen kamieno bei nugaros smegen
19
motoriniais branduoliais.
o ios grups branduoliai laikomi tinklinio darinio efektorine dalimi, nes jie turi ryk stimuliuojant
poveik.
o Vidurins grups branduoli neuron skaidulos (tractus reticulospinalis) pasibaigia nugaros
smegen VII, VIII ir IX ploktelse ir tiesiogiai veikdamos motoneuronus arba per sveik su
interneuronais reguliuoja nugaros smegen refleks aktyvum ir raumen tonus. Taip pat veikia ir
galvos smegen kamieno motorinius branduolius.
o Vidurins grups branduoli aktyvus poveikis smegen ievei perduodamas per kylaniuosius
laidus tarpini smegen gumburo vidini pluoteli branduolius. J aksonai plinta vis pusrutuli
skili iev.
Bandymais nustatyta, kad stimuliuojant iuos branduolius gyvnas pabunda, o suardius umiega.
onins (lateralins) grups branduoliai isidst galvos smegen kamieno dangio oniniame krate.
Jie yra iek tiek vid nuo nucleus spinalis nervi trigemini ir nucleus tractus solitarii.
o Sudaryti i smulki neuron ir yra tarsi tinklinio darinio sensorinis centras.
o Neuron dendritai sveikauja su smegen kamieno juntamj branduoli neuronais ir kylanij
skaidul oninmis akomis. Aksonai formuoja laidus, kuriais onins grups branduoliai yra
sujungti su tinklinio darinio sils ir vidurins grups branduoliais, su smegen kamieno
motoriniais ir parasimpatiniais branduoliais.
Melsvosios dms, locus caeruleus, branduoliai yra tilto dangio apatinje (ventrolateralinje) dalyje. Jie taip vadina
mi, nes yra melsvos spalvos.
ioje vietoje yra homogenika grup neuron, sintetinani noradrenalin. Tai vienas i svarbiausi
smegen adrenergins inervacijos altini.
Neuron aksonai turi labai plai projekcij nuo nugaros smegen iki galini smegen ievs.
Kylaniojo adrenerginio laido skaidulos pasibaigia smegenli ievje, gumbure, amono rage.
Adrenergini neuron projekcija panai serotoninergini neuron, todl manoma, kad ios abi sistemos
veikia kartu viena kit papildydamos.
Per kylanius ir nusileidianius laidus tinklinis darinys reguliuoja autonomines funkcija, moduliuoja
skausmo ir raumen refleksus, veikia smons, miego ir elgesio procesus.
TARPINS SMEGENYS, DIENCEPHALON
Priekini smegen pslels, prosencephalon, kilms Tarpins smegenys yra tarp vidurini ir galini smege
n. Upakalyje jos yra suaugusios su vidurini smegen dangiu, o priekyje ir onuose su galinmis
smegenimis.Tik apatin i smegen dalis matoma i smegen pamato puss, o visas kitas dalis dengia
galins smegenys. Skirstomos :
Gumburas, thalamus
Ugumburis, metathalamus
Antgumburio, epithalamus
Pogumburis, hypothalamus
Pagumburis, subthalamus
Treiasis skilvelis, ventriculus tertius.
Gumburas, thalamus yra stambiausia tarpini smegen dalis. Jis yra kiauinio formos, turi priekin ir
upakalin galus; vidin, onin, virutin ir apatin pavirius.
Gumburas yra po didija smegen jungtimi.
Priekinis galas nedaug nusmailjs ir yra upakalyje emiau uodegotojo branduolio galvos.
Upakalinis galas sustorjs ir yra vadinamas pagalviu, pulvinar.
Vidinis ir virutinis paviriai laisvi, o kiti suaug su gretimomis smegen dalimis:
Virutinis pavirius laisvas ir atsisuks didiosios smegen jungties apatin paviri. ia
oniniame krate yra melsvas galinis ruoelis, stria terminalis.
Apatinis pavirius suaugs su pagumburiu.
20
oninis pavirius suaugs su vidine kapsule.
Iilgai vidinio paviriaus apaios eina pogumburin vaga, sulcus hypothalamicus, rodanti rib tarp gumburo
ir pagumburio.
Baltas smegeninis ruoelis, stria medullaris nutsta riba tarp vidinio ir virutinio paviriaus.
Gumburo vidin sandara: branduoli grups, j funkcijos.
Didesn gumburo mass dal sudaro pilkoji mediaga.
Baltoji mediaga plonu sluoksniu dengia gumbur iorje ir iorins bei vidins vertikali plokteli
pavidalu siterpia gumburo vid.
Jos yra Y formos ir padalija gumbur priekin, onin ir vidin dalis. i dali pilkoji mediaga sudaryta
i daug branduoli.
Bendra yra tai, kad juose baigiasi sensorini sistem aferentiniai laidai (iskyrus uosls), taip pat
ateinantieji i smegen kamieno, smegenli bei galini smegen atitinkam struktr.
I branduoli prasideda eferentiniai laidai, kurie plaiai sklisdami pasibaigia apsiausto ievje.
Branduoliai Apibdinimas, laidai Funkcija
Priekins grups
branduoliai
iuos branduolius ateina skaidulos i:
spenini kn branduoli, fasciculus
mammillothalamicus
amono rago per skliaut, fornix.
Prasideda eferentins skaidulos, kurios pasibaigia
juostinio vingio, gyrus cinguli, kaktins ievs
dalyje.
Priklauso limbinei sistemai. Patol
ogini pokyi juose aptinkama,
sutrikus informacijos siminimui
ir tam tikr psichozi atvejais.
Vidins dalies bra
nduoliai
Polimorfiki savo dydiu, vidine sandara bei
tarpneuroniniais ryiais. Juose pasibaigia
aferentins skaidulos i:
smegen kamieno dopaminergini neuron
tinklinio darinio sils branduoli
melsvosios dms branduoli
vidurini smegen centrins pilkosios
mediagos branduoli.
Daugiausia eferentini skaidul i i branduoli
nueina kaktins skilties iev, nedaug kitas ie
vs sritis ir pusrutuli pamato mazgus.
Tam tikri vidins grups
branduoliai turi abipusius ryius s
u migdolinio kno branduoliais.
Per eferentinius ryius su
mintomis galini smegen
struktromis dalyvauja emocij,
judjimo ir atminties procesuose.
onins dalies vir
utinio aukto bran
duoliai
priekinius ir vidurinius branduolius ateina
aferentins skaidulos i spenini kn ir amono
rago komplekso, o i branduoli eferentins
skaidulos pasibaigia juostinio vingio ievje.
Upakalins grups branduoliai eina pagalv.
iuos branduolius ateina aferentins skaidulos i
keturkalnio virutini kalneli branduoli ir i
regos laido.
Pagalvio branduoli eferentins skaidulos
pasibaigia pakauins, smilkinins ir momenins
skili regos asociacinje ievje.
Tai regos sensorins sistemos
komponentai.
onins dalies apa
tinio aukto bran
duoliai
Priekins grups branduoliai per aferentinius ir
eferentinius laidus sujungia pusrutuli pamato
mazgus su somatomotoriniu ievs centru.
onins grups branduoliai yra smegenles ir
ievs motorin centr jungianioji grandis.
Upakaliniame ventraliniame oniniame bra
nduolyje, nucleus ventralis posteriolateralis
paskutini neuron grandin persijungia
vidins kilpos skaidulos.
Upakalins grups branduoliai
yra somatosensorins ir skausmo
informacijos perdavimo iev
tarpininkai.
I ventralini branduoli
somatosensorin ir skausmo
informacija perduodama
ucentrin ving, o skonio
salos iev.
21
Upakaliniame ventraliniame vidiniame bra
nduolyje, nucleus ventralis posteromedialis
pasibaigia triakio nervo sistemos ir
skonio laidai.
salos iev.
Nespecifiniai
aferentiniai
branduoliai
I j prasideda gumburiniai ievs laidai. i bra
nduoli dirginimas pasklinda po vis iev ir j
aktyvina.
Gumburo tinklinio darinio branduolys yra
tarp gumburo baltosios mediagos iorins
ploktels ir vidins kapsuls upakalins
kojyts.
Gumburo baltosios mediagos plokteli
branduoliai susitelk gumburo baltosios
mediagos plokteli viduje ar greta j.
Perduoda vis apsiausto iev
tinklinio darinio aktyvinant
poveik.
Pagumburis, subthalamus gumburo upakalinio galo apatin dalis, kuri pereina vidurini smegen
dangtis.
i dal nusitsia raudonojo branduolio, juodosios mediagos priekiniai galai, vidins kilpos ir smegen
kamieno asociacini laid skaidulos.
Tai pilkosios mediagos telkinys, gulintis ior nuo raudonojo branduolio priekinio galo.
Apatins gumburo dalies iorje yra vidin kapsul, skirianti j nuo blykiojo kamuolio, vir gumburo
onins dalies apatinio aukto branduoliai.
Pagumburio branduoliai funkcikai susij su pusrutuli pamato mazgais. ios dalies branduoli neuronai
aktyvina blykiojo kamuolio, globus pallidus, iorins dalies neuronus, kurie slopina gumburo apatinio
aukto priekini ir onini branduoli neuron aktyvum. ia sveika valdomas motorins ievs neuron
aktyvumas.
Ugumburis, methathalamus sudarytas i 2 kelini kn. Po gumburo pagalviu atskirtas vaga nuo jo
vidinius keliniu knu, corpus geniculatum mediale. Viduje bendravardis branduolys, kuriame pasibaigia
klausos laido skaidulos ateina per brachium colliculi inferioris i keturkalnio apatini kalneli (atlieka
poievinio klausos centro funkcijas).
oninis kelinis knas, corpus geniculatum laterale yra ant pagalvio apatinio oninio krato (gumburlis).
Priklauso poieviniam regos centrui. Jame pasibaigia dalis regimojo laido skaidul ir prasideda neuronai,
einantys ievs regimj srit.
Antgumburio, epithalamus
Svarbiausias darinys kankorin liauka, corpus pineale. Ji yra vagoje tarp virutini keturkalnio
kalneli, po didiosios smegen jungties sustorjimu.
I jos priekinio galo prasideda dvi plonos juostels vadels, habenulae, kurios prisitvirtina prie gumbur
smegenini ruoeli ir tarsi pakabinusios laiko kankorin liauk.
Priekinis liaukos pavirius suaugs su plona baltosios mediagos ploktele upakaline smegen jungtimi,
commissura cerebri posterior. Ji ulinksta virutin pus ir suauga su keturkalniu.
Kankorin liauka yra endokrinin ir turi tak lytiniam brendimui. Pradedant septintaisiais gyvenimo
metais, ji palengva nyksta ir perauga jungiamuoju audiniu.
.
Pogumburis, hypothalamus sudaro tarpini smegen apatin dal, kuri yra galvos smegen pamate, priekyje
smegen kojyi. Jam priklauso :
Priekinis regimasis laukelis, area preoptica yra pogumburio priekinje dalyje, priekyje ir viruje regos
kryms. i laukel atsiremia galin ploktel, lamina terminalis, kuri yra didiosios jungties snapins
ploktels apatinis galas.
Regos krym, chiasma opticum yra priekyje pilkojo gbrio. Ji susidaro i susikryiuojani regos
nervo skaidul. Regos laidas, tractus opticus porinis darinys, jis prasideda nuo kryms, tuoj pat isiskiria
22
prieingas puses, nugrimzta tarp pilkojo gbrio ir smilkinini skili. ia regos laidas i onins puss
apeina smegen kojytes, suskyla vidin ir onin akneles, kurios atitinkamai pasibaigia pagalvyje ir
oniniame keliniame kne. Regos laidais eina skaidulos i tinklains mazgini lsteli atitinkamos
smilkinins puss ir prieingos puss akies tinklains nosins puss.
Pilkasis gbrys, tuber cinereum yra pogumburio centre. J sudaro plona, igaubta pilkosios mediagos
ploktel, kuri priekyje pereina galin ploktel, lamina terminalis, o upakalyje upakalin akytj
mediag. Gbrio centrin dalis pereina piltuvo formos ataug piltuvl, infundibulum. Jo galas suaugs
su posmegenine liauka.
Speniniai knai, corpora mammillaria du nedideli gumburliai upakalyje pilkojo gbrio. J ior
dengia plonas baltosios mediagos sluoksnis, o vidus sudarytas i pilkosios mediagos. Nuo spenini kn
prasideda skliauto ulai, columnae fornicis. Skliauto ulais, jo knu ir kojytmis eina projekciniai laidai,
sujungiantys tarpines smegenis su limbins sistemos ieve. Patys speniniai knai priskiriami prie uosls
poievini centr.
Posmegenins liaukos upakalin dalis, neurohypophysis tai posmegenins liaukos upakalin skiltis,
kuri nuo priekins skilties, adenohipofizs, skiria liaukos paviriaus skersinje ploktumoje esanti neryki
vagel. Neurohipofizei priskiriamas piltuvlis, infundibulum. J sudaro pogumburio posmegenins liaukos
skaidulos, tractus hypothalamohypophysialis. iomis skaidulomis ateina aksonai sekrecini neuron,
sintetinani vazopresin (ADH) ir oksitocin.
Vidin sandara. Pogumburis sudarytas i pilkosios ir baltosios mediag. Pilkojoje mediagoje iskiriama iki 30 bran
duoli. Jie yra isidst trijose iilginse eilse: vidurinje, vidinje ir oninje. oninje eilje j yra maiausiai, nes ia
vyrauja baltoji mediaga, sudaryta i aferentini ir eferentini skaidul. Funkcikai skiriamos 3 dalys:
1) Priekins (supraoptins) dalies branduoliai sudaryti i sekrecini ir smulki laidini neuron:
a. Sekreciniai neuronai (nucleus supraopticus, paraventricularis) sintetina vazopresin, oksitocin.
ie hormonai neuronai perneami neurohipofiz, o i ia patenka kraujotak.
b. Laidini neuron aksonai eferentinmis skaidulomis eina smegen kamieno galvini nerv
branduolius ir tinklin darin.
c. Priereginiai pranduoliai, nuclei preoptici dalyvauja termoreguliacijoje.
Pogumburio priekins dalies branduoli dirginimas sukelia parasimpatin poveik: kraujagysli isipltim, seiltek,
vyzdio susiaurjim, irdies ritmo retjim, arnyno peristaltikos ir sekrecijos stiprjim.
2) Vidurins (tuberalins) dalies branduoliuose yra:
a. Stambi sekrecini neuron, kurie sintetina adenohipofiziotropiniusneuro hormonus. Jie skirstomi
liberinus stimuliuojanius, ir statinus slopinanius adenohipofizs lsteli funkcij. ios
mediagos adenohipofiz patenka kraujo keliu per pogumburio posmegenins liaukos vart
sistem.
b. Neuron, vykdani receptorin funkcij reguliuoja gliukozs koncentracijos kitimus kraujyje.
ie receptoriniai neuronai kartu su efektoriniais neuronais, kuri aksonai eina smegen kamien,
formuoja alkio ir sotumo centrus.
3) Upakalin dal sudaro spenini kn ir pogumburio upakaliniai branduoliai.
a. Spenini kn branduoliai yra susijung laidais su tarpini smegen gumburo priekiniais
branduoliais ir eina limbin sistem.
b. Upakaliniai pogumburio branduoliai dalyvauja termoreguliacijoje. ia buvo aptikti histamin
sintetinantys (histaminerginiai) neuronai dalyvauja koordinuojant judesius, atliekant atminties,
mstymo, apetito formavimo bei imunins apsaugos procesus.
i branduoli dirginimas aktyvina simpatin nerv sistem: pakyla kraujospdis, danja irdies ritmas, isipleia
vyzdiai, silpnja liauk sekrecija, ltja peristaltika ir kt.
Baltoji mediaga yra isidsiusi onuose sudaro aferentiniai ireferentiniai laidai:
Aferentiniai:
pogumburio priekins ir vidurins dalies branduolius ateina skaidul i smegen kamieno tinklinio darinio
23
priekins dalies branduoli
Adrenergins skaidulos i melsvosios dms branduoli baigiasi adenohipofiziotropini neuron branduoliuose.
Eferentiniai:
Skaidulos prasideda i jo branduoli ir eina tarpini smegen priekinius branduolius, antgumbur, migdolinius
kno branduolius.
Suformuoja nusileidiantj laid smegen kamien jungia pogumbur su vegetaciniais branduoliais galvos
smegen kamiene ir nugaros smegenyse.
Posmegenin liauka, hipofiz, hypophysis, yra labiausiai apai nusileidusi pogumburio dalis, esanti turkikojo balno
bendravardje duobje, i viraus padengta kietuoju dangalu.
Minktas, pilkvai rausvos spalvos, ovalus darinys. Su smegenimis j jungia tik piltuvlis.
Ji yra nedidelis, apie 1,5cm skersmens, 1cm storio ir 4-8mm aukio, 0,5-0,8g svorio darinys, vykdantis labai svar
bias vidins sekrecijos liaukos funkcijas.
Treiasis skilvelis, ventriculus tertius
Treiasis skilvelis, tarpini smegen pslels liekana, yra vertikalus plyys tarp dviej tarpini smegen gumbur.
Pastarj medialiniai paviriai sudaro io skilvelio onines sienas.
Priekin treiojo skilvelio sien sudaro didiosios smegen jungties kelio tsa snapin ploktel, lamina rostralis,
apaioje pereinanti lamina terminalis, prie pastarj esanti skersa priekin smegen jungtis, commisura cerebri ant
erior, ir skliauto ulai, columnae fornicis.
Tarp skliauto ul ir gumbur priekinje sienoje yra porins tarpskilvelins angos, foramina interventricularia, su
jungianios treij ir oninius skilvelius.
Upakalin treiojo skilvelio siena yra trumpa, j sudaro upakalin smegen jungtis, commissura cerebri posterior.
Ventraliau pastarosios atsiveria smegen vandentiekis, jungiantis treij skilvel su ketvirtuoju.
Apatin skilvelio sien, dugn, sudaro pogumburio dariniai: speniniai knai, pilkasis gbrys, regos nerv krym ir
priekyje jos esanti priekin akytoji mediaga, substantia perforata anterior.
Virutin treiojo skilvelio siena yra plona. J sudaro trikamp epitelin ploktele, lamina epithelialis. Ji oniniais
kratais suaugusi su gumburo smegeniniais ruoeliais, striae medullaris, jos virn prisitvirtinusi ties tarpskilvelini
ang kratais, o upakalinis kratas suaugs su kankorines liaukos dorsaliniu paviriumi.
I viraus epitelin ploktel suaugusi su velniojo dangalo kloste, vadinama tela chorioidea ventriculi teriti. Ji susi
daro: velnusis dangalas, pia mater, per skersin smegen ply lenda gilyn ir eina iki tarpskilvelini ang. Apatiniu
paviriumi suauga su epiteline ploktele.
Dangalo klosts oniniai kratai siterp onini skilveli ertmes ir turi daug iaug su tankiu kraujagysli tinklu,
vadinamu oninio skilvelio gysliniu rezginiu, plexus chorioideus ventriculi lateralis. Tai tamsiai pilkos spalvos dari
niai, kurie nukar skilvelio ertmes.
Treiojo skilvelio virutine siena, abipus vidurins linijos, nutsta treiojo skilvelio gyslinis rezginys, plexus chorioi
deus ventriculi tertii, kuris, pasieks tarpskilvelines angas, pereina bendravardius onini skilveli rezginius.
Skilveli gysliniai rezginiai gamina smegen skyst, kuris isiskiria skilveli ertmes.
Treiojo skilvelio vidinis sien pavirius nelygus, vietomis yra didesni dubimai, vadinami kienmis.
Tokios kiens yra vir piltuvo, recessus infundibuli, vir regos nerv kryms, recessus opticus, ties kankorine
liauka, recessus pinealis ir kt.
Skilvelio ertm 2 susisiekianias dalis padalija tarpgumburin sauga, adhesio interthalamica (tarp abiej gumbur
vidini paviri).
GALINS SMEGENYS, TELENCEPHALON
Galins smegenys yra labiausiai isivysiusi galvos smegen dalis, todl dar vadinamos didiosiomis
smegenimis, cerebrum
Jos sudarytos i dviej pusrutuli, hemispheria cerebralis.
Abu pusrutulius skiria iilginis smegen plyys, fissura longitudinalis cerebri. Jos dugne didioji smegen
jungtis, corpus callosum jungia abu pusrutulius.
Skersinis smegen plyys, fissura transversa cerebri atskiria pusrutulius nuo smegnli
Kiekvienas pusrutulis sudarytas i apsiausto, pamato branduoli ir onini skilveli.
Iorin pusrutuli sandara
24
Apsiaustas, pallium - vingiais ir vagomis iraiytas pusrutuli pavirinis sluoksnis.
iev, cortex pilkoji mediaga apsiausto iorje, po ja baltoji mediaga. ievs plotas 0,22 m
2
.
Smegen pusrutuli virutinis oninis pavirius, facies superolateralis hemispherii cerebri, didiausias,
atsisuks vir ir on.
Vidinis pavirius, facies medialis hemispherii cerebri, plokias ir pasuktas iilgin smegen ply.
Apatinis smegen pavirius, facies inferior hemispherii cerebri, atsisuks smegen pamat. Priekin dalis
ploksia, upakalin ir vidurin ikilios.
Pirmins vagos dalija pusrutulius kaktin, momenin, smilkinin ir pakauin skiltis.
onin smegen vaga sulcus lateralis cerebri - prasideda onine smegen duobe, fossa lateralis cerebri. Eina
ant virutinio oninio paviriaus ir ia eina vir ir atgal. Smilkinins skilties, lobus temporalis priekin ir
virutin riba.
Centrin vaga, sulcus centralis, dalija pusrutuli virutin onin paviri 2 dalis.
i vaga atskiria priekyje jos esani kaktin skilt, lobus frontalis apatiniame paviriuje, nuo momenins
skilties, lobus parietalis (o ji pereina pakauin skilt, lobus occipitalis).
Momenin pakauio vaga, sulcus parietooccipitalis pusrutuli vidinio paviriaus upakaliniame gale. Atskiria
pakauin skilt nuo momenins.
Penktoji skiltis, sala, insula onins duobs dugne.
etoji limbin skiltis.
Smegen pusrutulio virutinis oninis pavirius
Kaktin skiltis, lobus frontalis . ioje skiltyje prie centrin vag, lygiagreiai su ja eina priecentrin vaga,
sulcus precentralis, kuri danai viduryje yra nutrkusi. Nuo ios vagos prasideda ir eina priek 2 kaktins
vagos: virutin, sulcus frontalis superior, ir apatin, sulcus frontalis inferior. Tarp centrins ir priecentrins
vag priecentrinis vingis, gyrus precentralis. Likus plot kaktins vagos padalija kaktinius vingius:
virutin, gyrus frontalis superior; vidurin, gyrus frontalis medius;ir apatin, gyrus frontalis inferior. Apatin
kaktos ving akos padalija tris dalis. Apaioje priekins akos akiduobin dalis, pars orbitalis; tarp
priekins ir kylaniosios ak - trikamp dalis, pars triangularis; upakalyje kylaniosios akos gaubtelio
dalis, pars opercularis.
Momenin skiltis, lobus parietalis. Virutiniame oniniame paviriuje, lygiagreiai su centrine vaga, eina
ucentrin vaga, sulcus postcentralis. Nuo jos prasideda ir madaug iilgai atgal eina vidin momenin vaga,
sulcus intraparietalis. ios vagos momenin skilt dalija 3 dalis. Tarp centrins ir ucentrins vag
ucentrinis vingis, gyrus postcentralis. Apsiausto dalis vir momenins vagos virutin momenin skiltel,
lobulus parietalis superior, emiau ios vagos apatin momenin skiltel, lobulus parietalis inferior. ioje
skiltelje skiriami 2 vingiai: kampinis, gyrus angularis, ir antkratinis vingis, gyrus supramarginalis. Apatins
momenins skiltels dalis priekyje antkratinio vingio momeninis gaubtelis, operculum parietale.
Pakauin skiltis, lobus occipitalis. i skilt nusitsia vidins momenins vagos galas, kuris ia vadinamas
skersine pakauine vaga, sulcus occipitalis transversus. Kitos vagos ir j ribojami vingiai labai nepastovs ir
vairs.
Smilkinin skiltis, lobus temporalis. ia i priekio upakal eina 2 smilkinins vagos: virutin, sulcus
temporalis superior, ir labiau kintanti vidurin, sulcus temporalis medius, einanti madaug viduriu tarp
virutins vagos ir apatinio skilties krato. Tarp vag susidaro 3 vingiai: virutinis, gyrus temporalis superior;
vidurinis, gyrus temporalis medius; ir apatinis, gyrus temporalis inferior. Pastarasis eina iilgai apatinio
smilkinins skilties krato ir yra tarp vidurins ir apatins smilkinins vagos, esanios skilties apatiniame
paviriuje.
Sala, insula primena em kg, kurio pagrindas apsuptas gilios iedins vagos, sulcus circularis insulae.
Centrin salos vaga, gyrus centralis insulae, dalija salos paviri priekin ir upakalin dalis. Salos ilgasis
25
vingis, gyrus longus insulae, yra salos upakalinje dalyje, o trumpieji vingiai, gyri breves insulae, sudaro salos
priekin dal.
Vidinio ir apatinio smegen pusrutuli paviri reljefas:
Medialiniame paviriuje yra visos pusrutuli skiltys.
Tarp apsiausto ir didiosios jungties yra didiosios jungties vaga, sulcus corporis callosi, kuri u didiosios jungties su
storjimo ulinksta emyn ir nusitsia hipokampo puss vag, sulcus hippocampi.
Aukiau ir lygiagreiai mintajai vagai eina juostin vaga, sulcus cinguli. Ties momenins skilties pradia juostinis vin
gis ulinksta vir ir pasibaigia pusrutuli virutiniame krate tsa u kratins vagos pamomenin vaga, sulcus subpa
rietalis.
is vir, ulinkstantis juostins vagos galas vadinamas kratine aka, ramus marginalis.
Madaug ties didiosios jungties viduriu i juostinio vingio vir ieina pacentrin vaga, sulcus paracentralis, kuri kak
tins skilties upakaliniame gale pakyla vir.
Vidurinio paviriaus upakaliniame gale bendru kamienu prasideda 2 gilios vagos: momenin pakauio vaga, sulcus pa
rietooccipitalis,ir pentinin vaga, sulcus calcarinus.
io paviriaus pakauinje skiltyje, emiau pentinins vagos, eina alutin vaga, sulcus collateralis.
emiau alutins vagos yra pakauin smilkinio vaga, sulcus occipitotemporalis.
Momenins skilties dalis, esanti tarp kratins akos ir momenins pakauio vagos, vadinama priepleiiu, praecuneus,
Tarp pacentrins vagos ir kratins akos yra pacentrin skiltel, lobulus paracentralis, sujungianti priecentrin ving su
ucentriniu.
Pakauins skilties vidiniame paviriuje 2 vingiai
Pleitas, cuneus tarp momenins pakauio ir pentinins vag
Lieuvinis vingis, gyrus lingualis tarp pentinins ir alutins vag
emiau yra pakauins ir smilkinins skili apatiniai paviriai. Sudaro 2 vingiai:
Vidinis pakauinis smilkinio vingis, gyrus occipitotemporalis medialis tarp alutins ir pakauins smilkinio vag.
oninis pakauinis smilkinio vingis, gyrus occipitotemporalts lateralis riboja pakauin smilkinio ir apatin smilkinin
vagos. ior nuo vagos yra apatinis smilkinins vingis, gyrus temporalis inferior.
Skliautinis vingis, gyrus fornicatus vidinio ir apatinio paviriaus vingiai, supantys didij smegen jungt ir smegen
kamien. 3 dalys:
Hipokampo puss vingis, gyrus (para)hippocampalis smilkinins skilties apatiniame paviriuje. Baigiasi susto
rjimu kabliu, uncus
Juostinis vingis, gyrus cinguli - tarp didiosios smegen jungties ir pamomenins vag esanti apsiausto dalis.
Juostinio vingio ssmauk, isthmus gyri cinguli (jungia juostin ir hipokampo vingius) - didiosios jungties stor
mens upakalinje dalyje.
Kaktins skilties pavirius, esantis lateraliau uoslins vagos, ivagotas vingi. Pastovesnis tiesusis vingis, gyrus
rectus. Jo iorje akiduobiniai vingiai, gyri orbitales.
Pusrutuli kaktini skili apatiniame paviriuje yra isidsiusios svarbios uosls sensorins sistemos struktros: uosls
stormuo, uosls laidas ir uosls trikampis.
Uodiamasis stormuo, bulbus olfactorius, yra apie 1 cm ilgio, 34 mm ploio pilkosios mediagos darinys,
esantis kaktins skilties apatiniame paviriuje (vir akytkaulio akytosios ploktels). Jis sudarytas i nervini ls
teli ir skaidul, kurios ia isidsto penkiais sluoksniais.
Ant mitralini nervini lsteli usibaigia aksonai bipolini neuron, esani nosies uoslins srities gleivinje.
Mitralini neuron aksonai ieina i uodiamojo stormens ir sudaro uosls laid, tractus olfactorius, kuris yra
bendravardje vagoje.
Upakalyje, lateraliau regimojo laido, uosls laidas usibaigia gumburliu, kurio ventralinis pavirius
vadinamas uosliniu trikampiu, trigonum olfactorium.
Upakalyje pastarojo yra nedidelis laukas su daug smulki angui, tai priekin akytoji mediaga, substantia
perforata anterior.
Uosliniame trikampyje ir priekinje akytojoje mediagoje yra nervini lsteli, ant kuri pasibaigia uosls laido
skaidulos ir prasideda laidai uosls sensorins sistemos poievinius ir ievinius centrus.
Iki 1998 m. Tarptautinio anatominio vardyno uosls sensorins dalys buvo priskiriamos prie uodiamj
smegen, rhinencephalon. Jos kilusios i uosls skilteli, lobulus olfactorii.
26
Dabar uodiamj smegen centrins dalys priskirtos struktros padalytos i dv limbin skiltis ir hipokampas.
ievs apibdinimas.
Smegen iev, cortex cerebralis svarbiausia CNS dalis, nes ji yra aukiausios lygio integracins
nervins veiklos materialioji mediaga.
iev dengia apsiausto vingi ir vag pavirius.
Jos abiej pusrutuli plotas 0,22 m
2
. iev turi iki 14-15 mlrd. neuron. ievs storis 2-4 mm.
iev sudaro nervins skaidulos, nervins lstels ir neurogilija.
iev kaip ir apsiaut galima skirstyti 3 dalis: naujj, senj ir seniausij.
Naujoji iev, neocortex, mogaus smegenyse uima didiausi plot; dengia apsiaust pusrutuli
virutiniame oniniame paviriuje ir vidiniame bei apatiniame paviriuose.
Senoji iev, paleocortex, dengia limbins skilties vingius ir vagas.
Seniausioji iev, archicortex, yra hipokampo dali paviriuje.
ievs vidin sandara
Daugiapoliai neuronai:
Piramidini ir verpstini neuron aksonai ieina u ievs rib ir plinta kaip asociacini, komisrini ir
projekcini laid dalis.
vaigdiniai ir grdtieji neuronai tarpini, asociacini neuron funkcij (j aksonai neieina i
ievs, formuoja tarpneuroninius ryius ievs sluoksniuose).
Piramidiniai neuronai sudaro gausiausi ir specifikiausi naujosios ievs nervini lsteli grup. J
virn pasukta ievs paviri, nuo jos ir kno on prasideda dendritai, pasibaigiantys vairiuose
ievs sluoksniuose. Nuo pamato aksonai: trumpieji akojasi ievje, ilgieji eina i ievs
pusrutuli baltj mediag.
Smulks piramidiniai neuronai asociacins funkcijos (j neuritai sujungia skirtingas ievs sritis
vieno pusrutulio ribose asociacini laid neuronai). Kit ios funkcijos neuron aksonai formuoja
komisrinius laidus (sujungia prieing pusrutuli atitinkamas sritis.)
Stambi piramidini neuronu aksonai formuoja projekcinius laidos galvos smegen kamien ir
nugaros smegenis.
ievs citoarchitektonika (ievs lsteli struktros ir pasiskirstymo tyrimai ). Sluoksni skaiius
vairiose ievs dalyse yra skirtingas, nuo 5 iki 8.
Embrioniniu laikotarpiu, vaisiaus vystymosi paskutinio ketvirio metu, visose naujosios ievs dalyse
sluoksni kiekis vienodas 6, todl eiasluoksnis ievs tipas laikomas pagrindiniu (isocortex).
ievs nervini skaidul sandaros, mieloarchitektonikos tyrimai parod, kad jos yra taip pat dsningai
isidsiusios ir atitinka nervini lsteli sluoksnius. Kiekvienas ievs sluoksnis atlieka skirting funkcij.
I molekulinis sluoksnis, lamina molecularis negauss, smulks, asociacins funkcijos, horizontaliai
gulintys verpstiniai neuronai. Aksonai plinta lygiagreiai apsiausto paviriui ir dalyvauja sudarant statmen
nervini skaidul rezgin.
II iorinis grdtasis, lamina granularis externa sudaro mai piramidiniai ir vaigdiniai neuronai.
Dendritai silieja I sluoksnio nervini skaidulrezgin. vaigdini neuron aksonai formuoja tarpneuroninius
ryius, o piramidini eidami asociacini skaidul sudt, eina pusrutuli baltj mediag.
III iorinis piramidini nervini lsteli sluoksnis, lamina pyramidalis externa storiausias sluoksnis.
Sudarytas i piramidini neuron. Stambs sluoksnio gilumoje. Virni dendritai eina I sluoksni, o oniniai
sveikauja su gretimais neuronais. Aksonai eina i ievs ir plinta asociacinmis ir komisrinmis skaidulomis.
IV vidinis grdtasis sluoksnis, lamina granularis interna i smulki vaigdini neuron. Ant j baigiasi
gumburo neuron aksonai (talamokortikaliniai laidai). Aksonai plinta II ir V sluoksnius.
V vidinis grdtasis sluoksnis, lamina granularis interna i stambi piramidini neuron
(priecentriniame vingyje). Ilgieji dendritai siekia I sluoksn, o trumpieji V ir VI. Aksonai formuoja
projekcinius laidus nugaros smegenis (tr.corticospinalis), smegen kamien (tr.corticonuclearis,
tr.corticopontinus). Atskyla kolaterals ir plinta V-VI sluoksnyje.
VI verpstini nervini lsteli sluoksnis, lamina multiformis vyrauja verpstinia neuronai. Dendritai
27
akodamiesi visuose sluoksniuose pasiekia I nervini skaidul rezgin. Aksonai eferentinmis skaidulomis eina
tarpini smegen gumbur (kortikotalamin projekcija).
Neuromediatoriai:
Piramidiniai, leiviniai, vaigdiniai sintetina jaudinamuosius neuromediatorius glutamat ir aspart
(akson sinapsse).
ievs grdtosios slopinamj gama aminosviesto rgt.
Noradrenalinas i melsvosios dms branduoli
Serotoninas i tinklinio darinio sils branduoli
Dopaminas ir acetilcholinas i tarpini smegen bei pamato mazg branduoli.
Serotoninergins skaidulos baigiasi III-IV ievs sluoksniuose (padidina jautrum signalams i gumburo),
noradrenergins V ir VI (prasideda projekciniai laidai).
ievs laukai
ievje yra morfologiniai skirtumai skirting skili ievs storio vairov, ievs sluoksni skirtingas
storis, nervini lsteli skaiiaus bei j sandaros vairov.
Remiantis tais poymiais iev galima suskirstyti heterotipinius (savo struktra besiskirianius laukus)
ir homotipinius (panaius laukus).
Labiausiai pripaintas K. Brodmann ievlapis i 47 heterotipini lauk.
ievs modulin sandara
ievs modulis vertikaliai orientuota ievs kolonl, kurios pagrindas pasuktas apsiausto paviri.
Modulis ievs struktrinis ir funkcinis vienetas.
Modulio centrin a sudaro ievs piramidinio neurono skaidula (kortikokortikalin), ateinanti i tos
paios pusrutulio puss (asociacin) arba i prieingos puss (komisrin).
ios skaidulos onins akos (kolaterals) akojasi visuose sluoksniuose, o galins akos, siliejusio I
sluoksnio horizontali skaidul sudt, ieina u savojo modulio rib.
kiekvien kolonl ateina dvi aferentins skaidulos i gumburo (talamokortikalins) viena i j yra
specifin, perduodanti atitinkam sensorini sistem informacij, kita nespecifin.
Specifin aferentins skaidula savo oninmis akomis santykiauja su IV, III, ir II sluoksniais, o
nespecifin baigiasi I sluoksnyje.
Modulio piramidini neuron aksonai formuoja jo eferentins skaidulas: VI sluoksnio gumbur, V
projekcinius laidus, III kitus tos paios puss ir prieingos puss pusrutulio modulius.
K.Brodmann lauko
Nr.
Vieta apsiauste ievs funkcija
1,2,3 Ucetrinis vingis Pirmin somatosensorin iev
4 Priecentrinis vingis Pirmin motorin iev
6 Pacentrin skiltel Premotorin iev
17 Pentinin vaga Pirmin regos iev
18,19 Pleitas Antrin regos iev
39,40 Apatin momenin skiltel Asociacins ievs sensorinis kalbos centras (Wernicke)
41,42 Virutinis momeninis vingis Pirmin klausos iev
44-45 Apatinis kaktinis vingis Motorinis kalbos centras (Broca)
28
32,24,23,28,34,38 Limbin skiltis Asociacin atminties ir elesio funkcijos iev
Smegen ievs funkcin organizacija
ievje galima iskirti kelias sritis: sensorin, motorin ir asociacin.
Sensorin iev
ias ievs srytis ateina sensorini sistem signalai.
Tos sensorins ievs vietos, kuriuose pasibaigia paskutini, tarpini, smegen neuron skaidulos, yra
vadinamos pirminiais arba projekciniais ieviniais centrais.
Vyksta pirminis signal apdorojimas (alia antriniai ieviniai centrai).
Somatosensorin sritis
is jutimo pirminis ievinis centras yra ucentriniame vingyje.
ving ateina prieingos kno puss signalai i odos ir gleivins eksteroreceptori ir judamojo aparato
interoreceptori.
Tai bendrojo (lietimo, spaudimo, temperatros ir skausmo) ir proprioreceptorinio jutim ievinis
centras.
Ucentriniame vingyje i receptori signalai turi nuolatin somatotropin projekcij. Tai iliustruoja
sensorinis humunkulas (kojos vingio paviriuje, o veidas - apaioje).
Antrin somatosensorin iev yra virutinje momeninje skiltelje; ios srities iev atlieka detalesn
somatosensorini signal analiz ir perduoda informacij sensorins funkcijos asociacin iev.
Regos sensorin sritis
Yra pakauini skili vidiniame paviriuje: pirmin regos iev yra pentinins vagos, sulcus
calcarinus, kratuose, antrin pleito ievje.
Pirminje ievje pasibaigia oninio kelinio kno neuron skaidulos.
Pagalvs branduoli neuron skaidulos plinta antrin regos ir asociacin iev ie neuronai sujungia
keturkalnio virutini kalneli branduolius su regos sensorine ieve.
Pirmin klausos iev
Yra virutinio smilkininio vingio viduryje, antrin iev viduriniame smilkininiame vingyje.
Pusiausvyros sensorin iev
ji yra momeninje skiltyje, vidins momenins ir ucentrins vag sandros vietoje.
Arba, kt nuomone, pusiausvyros ievinis centras yra virutiniame smilkininiame vingyje, priekyje
pirmins klausos ievs.
Skonio ievinis centras
Skonio ievinis centras yra ties riba tarp salos priekins dalies ir momeninio dangtelio, operculum
parietale, vidinio paviriaus.
Motorins funkcijos iev
Ji yra kaktins skilties virutiniame oniniame ir vidiniame paviriuje.
Ji yra skirstoma pirmin motorin ir premotorin iev.
Pirmin motorin iev.
29
Yra priecentriniame vingyje.
Tai somatomotorinis projekcinis ievinis centras, kurio ievs V sluoksnio piramidini neuron
aksonai, eidami projekcinius laidus (tractus corticonuclearis, tractus corticospinalis), eina
motorinius branduolius.
ieviniame nugeros smegen laide, tractus corticospinalis, yra apie 30% ios ievs neuron skaidul.
Primin motorin iev valdo kno judesius.
Priecentrinio vingio iev turi somatotopin organizacij (neuron aktyvumas vienoje vingio srityje
visada aktyvina atitinkam raumen ar raumen grup). Tai parodo motorinis humunkulas.
Tos kno dalys, kurios vykdo sudtingus judesius, todl reikalauja tikslesns motorins kontrols, uima
didesnius ievs plotus (ranka, veidas, lieuvis).
ios dalies sueidimas sukelia centrin raumen paralyi (inyksta valingi judesiai .)
Premotorin iev
Yra pacentrins skiltels, virutinio ir vidurinio kaktini vingi upakalini gal ievje.
Ji atlieka sudtingus judesius ir suteikia impuls judesio pradiai.
Poveikis judesiui perduodamas per eferentinius asociacinius laidus pirmin iev ir per projekcinius
laidus motoneuronus.
Piramidini neuron projekcins skaidulos plinta dviem keliais: laidais iki smegen kamieno tinklinio
darinio branduoli, kurie laidais yra sujungti su nugaros smegenimis, ir ieviniu nugaros smegen laidu.
Per projekcinius laidus premotorin iev dalyvauja atliekant sudtingus judesius
Asociacini funkcij iev
Labiausiai didjo smegen ievs filogenezs metu.
Ji yra didiausia mogaus smegenyse.
Jai priklauso apsiausto iev, neuimta pirmini ir antrini motorini ir sensorini ievini centr.
Atsivelgiant vyraujant auktesniosios nervins veiklos pobd, asociacin iev skirstoma :
sensorin, motorin ir limbin.
Asociacin sensorin iev
Didiausia savo plotu.
Jai priklauso virutin ir apatin momenins skiltels, pakauins skilties virutinis oninis pavirius,
apatinis smilkininis vingis ir smilkinins skilties vingiai ties sandra su momenine ir pakauine
skiltimis.
ia ateina somatosensoriniai , regos ir klausos signalai i atitinkam pirmini ir antrini ievini centr.
i ievs sritis atpasta vairi jutim signalus (polimodalin).
Regos ir klausos signal apdorojimas padeda suprasti raytin ir odin kalb.
Regos ir somatosensorins sistem signal integracija turi varbi reikm aplinkinei erdvei ir savo kno
ar jo dali padiai vertinti.
Vyraujanio pusrutulio (deiniaranki kairiojo) apatins momenins skiltels srityje yra kalbos
sensorinis (Wernicke) centras, padedantis suvokti tariam ir uraom odi prasm.
Asociaciniais laidais perduoda integruot sensorin informacij motorin ir limbin asociacin iev, o
per projekcinius laidus smegen kamien ir nugaros smegenis. Ateina apie 40% skaidul i
momenini skilteli asociacins ievs neuron.
Asociacin motorin iev (priekaktin/prefrontalin)
Yra kaktiniuose vingiuose, prie premotorin iev.
ia yra planuojami judesiai ir kuriamos programos skirting raumen grupi integruotai funkcijai
atlikti.
Apatiniame kaktiniame vingyje (priekaktinje ievje) yra motorinis kalbos (broca) centras,
planuojantis daugelio raumen (mimikos, lieuvio, gerkl) judesius, kuri reikia kalbos garsams
30
susidaryti.
Virutiniame kaktos vingyje yra akies judesi centras, koordinuojantis akies obuolio, mimikos ir kaklo
raumen judesius.
Priekaktinje ievje planuojamas ir kuriamas emocij motorini reakcij greitis ir pobdis.
Asociaciniais laidais sensorini sistem integruota informacija atneama i sensorins asociacins
ievs.
Per projekcinius laidus ateina specifin sensorin informacija i atitinkamos funkcijos tarpini smegen
gumburo branduoli.
Atliekant planuojamus judesius, dalyvauja ir pamato mazgai, kurie aferentiniais laidais per gumburo
branduolius yra sujungti su priekaktine ieve.
Pusrutuli pamato pilkosios mediagos dariniai
Pilkosios mediagos yra pusrutuli ievje ir viduje, pusrutuli apatinje dalyje, ariau smegen
pamato.
Pilkosios mediagos dariniai: pamato branduoliai ir galini smegen pamatin dalis.
Pamato branduoliai, nuclei basales:
Uodegotasis branduolys, nuleus caudatus
Lanko pavidalo pilkosios mediagos darinys, ikilja puse atsisuks momenin skilt, o gaubtja
pamat.
Priekinis galas yra kaktinje skiltyje, jis sustorjs, ulinks apai tai uodegotojo branduolio galva,
caput nuclei caudati.
Knas, corpus nuclei caudati vidurin dalis, momeninje dalyje.
Upakalinis galas plonja, baigiasi smilkinins skilties baltojoje mediagoje tai uodegotojo branduolio
uodega, cauda nuclei caudatii.
Linis branduolys, nucleus lentiformis
apai ir on nuo uodegotojo branduolio kno.
Vidinio paviriaus priekin dalis atsisukusi uodegotojo branduolio galvos pus, o upakalin dalis
tarpini smegen gumbur.
Vidinis pavirius nuo t darini atskirtas baltosios mediagos sluoksniu, vadinamu vidine kapsule,
capsula interna.
Virutinis priekinis galas yra ties priekine akytja mediaga.
Frontaliniuose (skersiniuose) ir horizontaliuose pjviuose yra pleito formos.
Jo virn atsisukusi vidin pus, o pamatas sal.
onin dalis tamsesn, vadinama kiautu, putamen, o likusi viesesn blykusis kamuolys, globus
pallidus.
Baltosios ir pilkosios mediagos kaitaliojimasis apraom branduoli pjviuose suteik jiems
dryuotojo kno, corpus striatum, pavadinim. Uodegotasis branduolys ir kiautas filogentetikai
naujesn dryuotojo kno dalis.
Dryuotasis knas skiriamas dryuotj dal, striatum, ir blykj kamuol, globus pallidus.
Dryuotoji dalis skirstoma du auktus virutin ir apatin, striatum dorsale et ventrale.
Virutiniame aukte yra visa dryuotoji dalis.
Apatiniam auktui priklauso nedidelis pilkosios mediagos telkinys, prigluds branduolys, nucleus
accumbens (guli vir priekins akytosios mediagos, greta priekins apatins linio branduolio dalies.
Striatum ventrale yra limbin sistem ir pamato mazgus jungianti dalis.
Blykusis kamuolys dalijamas onin ir vidin, globus pallidus lateralis ir globus pallidus medialis.
oninis blykusis kamuolys eferentinias laidais sujungtas su pagumburiu, subthalamus, o vidinis
blykusis kamuolys su gumburo branduoliais.
Susij su juodja mediaga, gumburo apaia, su ievs motoriniu ir premotoriniu centrais ir asociacins
31
funkcijos ieve.
pamato mazg dryuotj dal, striatum, ateina aferentiniai laidai i motorins ir sensorins asociacins
ievs ir juodosios mediagos.
ievini skaidul sinapsse isiskiria neuromediatorius glutamatas.
Jis suadina dryuotosios dalies GABA-erginius (sintetina gama aminosviesto rgties mediatori)
neuronus.
Blykiojo kamuolio onins dalies, sujungtos su ieve per pagumbur, poveikis yra slopinamasis, o
blykiojo kamuolio vidins dalies, veikianios iev tiesiogiai per gumbur, poveikis yra
stimuliuojamasis.
Branduoliai parengia judesio program motorinje ievje pagal asociacins ievs plan.
Galini smegen pamatin dalis, pars basalis telencephali
iai daliai priklauso pilkosios mediagos telkiniai, esantys pusrutuli pamato baltojoje mediagoje,
ventraliau nuo pamato mazg.
Pamatins dalies struktoms priklauso:
- migdolinis knas, corpus amygdaloideum,
- utvara, claustrum,
- Pertvaros lauko, area septalis, branduoliai;
- Prigluds branduolys, nucleus accumbens.
Pamatins dalies branduoliai aferentiniais ir referentiniais laidais sujungti su hipokampu, limbins
skilties ieve ir kitomis tarpini smegen struktromis, priklausaniomis limbinei sistemai.
Pusrutuli baltoji mediaga.
Baltoji mediaga sudaro pagrindin mass dal. Ji sudaryta i ievs aferentini ir eferentini skaidul.
Skaidulos skirstomos komisrines, asociacines ir projekcines.
Komisrins skaidulos, fibrae commissurales telencephali sujungia abiej pusrutuli naujojo apsiausto
iev. Jos sudaro akimis gerai matomas komisrini laid jungtis.
o Didioji smegen jungtis, corpus callosum stambiausias komisrini skaidul darinys. Vidurin
dalis, jungianti momenines skiltis, vadinama kamienu, truncus, priekinis galas, jungiantis kaktines
skiltis alkne, genu. Alkn ulinksta emyn, pereina snap, rostrum, kuris plonos galins
ploktels, lamina terminalis, pavidalu nusileidia kaktini skili pamat. Upakalyje didioji
smegen jungtis baigiasi stormeniu, splenium.
o Pusrutuli horizontaliniuose pjviuose matomas bendras baltosios mediagos laukas. io lauko
priekinis ir upakalinis galai ulinksta lankais ir yra vadinami nyplmis. Priekins, maosios
nypls, forceps minor, sujungia kaktines skiltis, o upakalins, didiosios nypls, forceps major,
baigiasi pakauinse skiltyse.
o Priekin jungtis, commisura anterior sudaryta i dviej lank, susijungusi per vidur, o galais
isiskiriani prieingas dalis. Vidurin jungties dalis eina skersai priekyje skliauto ul. Jungties
priekin dalis yra nedidelis komisrini skaidul pluotas, kurio galai nugrimzta uodiamj
trikamp. Upakalin dal sudaro gana storas pluotas, kurio galai eina smilkinini skili priekinius
galus ir sujungia tas pusrutuli sritis, kuri nesiekia didiosios jungties skaidulos.
o Skliautas, fornix limbins sistemos asociacini ir komisrini skaidul darinys (jungia hipokampo
kompleks, limbin skilt ir tarpines smegenis). Savo forma truput panaus lanku ilinkusi X raid,
kurios upakalins kojyts yra ilgesns. Jo vidurin dalis knas, corpus fornicis, guli po didija
smegen jungtimi ir yra suaugs su jos apatiniu paviriumi. Knas priekyje isiskiria ir pereina
porinius ulus, columna fornicis. Jie baigiasi speniniuose knuose. Upakalyje knas pereina
kojytes, crura fornicus. Jos atrodo kaip plokios juostos ir i pradi suaugusios su apatine
didiosios jungties puse; upakalyje jos labai isiskeia ir riboja trikamp. Trikamp upildo baltosios
mediagos jungtis, jungianti hipokampus. Kojyts nusitsia hipokampo spurg, fimbria hippocampi
leidiasi oninio skilvelio apatinio rago ertm. Vienas kratas suaugs su hipokampu, kitas
32
laisvas.
o Skaidrioji pertvara, septum pellucidum sudaryta i 2 plon baltosios mediagos pluoteli,
siterpusi vidurio ploktumoje tarp skliauto ul upakalyje ir didiosios jungties lakns bei snapo
priekyje. Tarp plokteli yra plyys, pripildytas skaidraus skysio. Kartais vadinama penktuoju
skilveliu. Plokteli apaioje, vir ir priekyje priekins smegen jungties yra nedaug pilkosios
mediagos pertvaros laukas, area septalis.
Asociacins skaidulos, fibrae associationis telencephali sujungia skirtingus ievs laukus tik vieno
pusrutulio ribose ir yra ariau ievs. Vienos skaidulos trumpos, nes jungia tik savo skilties vingius. Kitos
ilgos, nes jungia skirting skili vingius. ios skaidulos sudaro pluotelius:
o Virutinis iilginis pluotelis, fasciculus longitudinalis superior jungia kaktin skilt su apatine
momenine skiltele, pakauine ir smilkinine skiltimis.
o Apatinis iilginis pluotelis, fasciculus longitudinalis inferior jungia pakauin ir smilkinin skiltis.
o Kablinis pluotelis, fasciculus uncinatus jungia kaktins skilties akiduobinius vingius su
smilkinins skilties priekiniu galu.
o Lankinis pluotelis, fasciculus arcuatus jungia motorinius ir sensorinius kalbos centrus.
o Juosta, cingulum jungia limbins skilties vingius.
Projekcins skaidulos sudaro aferentinius ir eferentinius laidus, kuriais iev jungiasi su tarpinmis
smegenimis, pamato mazgais, smegen kamienu ir nugaros smegenimis.
o Dauguma i skaidul yra susitelkusios siaurame baltosios mediagos sluoksnyje vidinje
kapsulje, capsula interna. Ji yra tarp tarpini smegen gumburo ir uodegotojo branduolio galvos i
vidins puss ir linio branduolio i iorins puss.
o Kapsul sudaryta i 3 dali:
Priekin kojyt, crus anterius tarp uodegotojo branduolio galvos ir linio branduolio.
Upakalin kojyt, crus posterius tarp gumburo ir linio branduolio. Upakalin gal sudaro
aferentins skaidulos i gumburo apatini onini branduoli ievs momenin skilt.
Vidins kapsuls alkn, genu capsulae internae susidaro susijungus kojytms.
o Apaioje kapsul pereina vidurini smegen pamat, o viruje iev, sudarydama priekin,
centrin ir upakalin gumburo spindulyn, radiato thalami anterior, centralis et posterior.
ievs eferentins skaidulos (i vidins kapsuls alkns ir upakalini kojyi) eina smegen kamieno (
fibrae corticonucleares) ir nugaros smegen (fibrae corticospinales) motorinius branduolius.
Limbin sistema
ievins, poievins ir tarpini smegen struktros. Joje vyksta emocini program krimas (amono rage). I jo
per skliaut patenka tarpini smegen pogumbur, vliau i spenini kn gumburo priekins dalies
branduolius ir tada limbin skilt. Apdoroja gaut informacij ir formuoja emocij vidines (lidesys, pyktis,
gera nuotaika) ir iorines (juokas, verksmas)
Hipokampas, hippocampus seniausias apsiaustas, archipallium, giliausiai nugrimzdusi dalis. Hipokampo
kompleks sudaro tikrasis hipokampas (amono ragas), ramstis, dantytasis vingis ir hipokampo spurga.
Hipokampo kompleksui taip pat priklauso ir nedidelis kablio, uncus, ievs laukas, vadinamas entorinaline
ieve (neturi IV sluoksnio, o II sudarytas i piramidini neuron) perduoda limbins skilties informacij
hipokampo kompleks (3 sluoksni iev).
Tikrasis hipokampas, hippocampus proprius (cornu ammonis) yra apsiausto pilkosios mediagos
darinys, onio skilvelio apatinio rago upakalinje sienoje, sudarantis apie 5cm ilgio lanko formos
pakyl. Jos gale yra nedidelis sustorjimas hipokampo koja, pes hippocampi, kurios paviriuje yra
neyms grioveliai, alveus hippocampi.
apai, vidine kryptimi, hipokampas pereian ramst, subiculum. Tai apsiausto dalis, lanku jungianti
tikrj hipokamp su hipokampo puss vingiu. ioje jungtyje seniausioji iev senoji iev.
Dantytasis vingis, gyrus dentatus platoka, dantyta apsiausto ievs ploktel, kuri apaioje iorine
kryptimi suaugusi su hipokampu. io vingio vidinis dantytas kratas kaip siaura juostel tsiasi
33
hipokampo vagos gilumoje.
Hipokampo spurga, fimbria hippocampi baltosios mediagos darinys. Tai skliauto kojyi
suploktjs artimasis galas, kuris oniniu kratu yra suaugs su hipokampu ir dantytuoju vingiu.
Spurgos vidinis kratas laisvas ir pasuktas oninio skilvelio apatinio rago ertm.
Dl nevienodos citologins sandaros hipokampo iev, skirstomaa 3 sritis:
CA I (Cornu ammonis) ties ramsiu (jo iev ties hipokampo puss vingio 6 ievs riba su
piramidiniais neuronais. Jungia kompleks su smegen pamatins dalies branduoliais, tarpini
smegen gumburo priekins grups branduoliais ir speniniais knais)
CA II
CA III prie dantytojo vingio (limbin skilt jungia hipokampo komplekso dantytojo vingio iev).
Tikrojo hipokampo ievs viduriniame sluoksnyje yra piramidini neuron (dantytajame nra).
Limbin skiltis, lobus limbicus senojo apsiausto, paleopallium, dalis, kuri didjant naujajam apsiaustui,
neopallium, pasislinko pusrutuli vidin bei apatin pavirius.
o Jai priklauso juostinis vingis, gyrus cinguli, juostinio vingio ssmauka, hipokampo puss vingis,
gyrus parahippocampalis, ir kablys, uncus. Visos ios dalys yra pusrutuli vidiniame paviriuje.
o Limbins skilties iev yra eiasluoksn.
o Asociacini skaidul pluotas, vadinamas juosta, cingulum, jungia limbins skilties vingius.
o Limbins skilties iev vykdo asociacines funkcijas, susijusias su emocij vidins ir iorins iraikos
reakcij formavimu. ioms funkcijoms atlikti labai svarbs limbins ievs aferentiniai ir eferentiniai
ryiai su naujja ieve ir poievinmis struktromis.
o Per aferentinius laidus i naujosios ievs ateina sensorin informacija i pirmini ievini centr,
taip pat integruota informacija i asociacini srii.
o Limbins skilties iev integruoja vis limbini struktr veikl per asociacini laid grandin (J.
Papezo iedin grandin). Jos dalis - asociacini skaidul juosta, cingulum - signalai perduodami
entorinalin iev.
o Ramsio eferentins skaidulos limbins skilties asociacini skaidul grandin per skliaut pratsia iki
pogumburio spenini kn. J skaidulos per spenini kn ir gumburo pluotel, fasciculus
mammillothalamicus, ateina gumburo priekins grups branduolius. i branduoli skaidulos
pasibaigia skliautinio vingio ievje ir udaro limbins sistemos asociacini skaidul grandins ied.
Nustatyta, kad grandin dalyvauja formuojant ilgalaik atmint, mokymsi, vidins ir iorins
iraikos emocijas. Paeidus atsiranda motorini reakcij vangumas, emocij bukumas, sumaja
jautrumas skausmui.
GALINI SMEGEN PAMATINS DALIES STRUKTROS migdolinis knas, utvara, pertvaros lauko branduo
liai, prigluds branduolys sudaro limbins sistemos poievin dal.
Migdolinis knas, corpus amygdaloideum
Pilkosios mediagos telkinys smilkinins skilties apatinje dalyje, oninio skilvelio apatinio rago
priekinje sienoje.
Jo upakalyje yra amono rago galas, o vidinje pusje kablys, uncus (j nuo migdolinio kno skiria
migdolinio kno aplinkos iev, cortex periamygdoloideus).
Migdolinis knas sudarytas i branduoli, kurie tarpusavy skiriasi neuron neurocheminmis savybmis,
aferentiniais ir eferentiniais ryiais.
migdolinio kno branduolius ateina uosls sensorins sistemos laidai, laidai i smegen kamieno.
Branduoli eferentins skaidulos turi plai projekcij:
- priekaktin ir limbins skilties iev,
- hipokampo komplekso ramst ir entorinalin iev,
- tarpini smegen gumburo vidinius virutinius branduolius ir pogumbur,
- smegen kamieno visceralinio jutimo branduol (nucleus tractus solitarii),
- klajoklio nervo parasimpatin branduol,
- tinklin darin.
Veikia somatomotorines ir vegetacines reakcijas, atminties, emocij pokyius. Sutrikus veiklai sukelia uosls,
34
vidaus organ atminties sutrikimus, depresijos priepuolius.
Utvara, claustrum
Limbins sistemos struktrin dalis.
Atsiskyrusi nu salos ievs, atrodo kaip iilgai gulinti plona pilkosios mediagos ploktel.
Plonas baltosios mediagos sluoksnis, capsula extrema, skiria utvar nuo salos ievs.
Pertvaros laukas, area septalis
Pilkosios mediagos laukas skaidriosios pertvaros apaioje, priekins smegen jungties viruje ir
priekyje.
ia yra branduoli, kuri cholinergini ir GABA-ergini neuron skaidulos eina amono rag ir limbin
skilt.
ia ateina migdolinio kno branduoli, pogumburio priekins dalies, melsvosios dmes ir tinklinio
darinio sils branduoli skaidulos.
Prigluds branduolys, nucleus accumbens
Yra ior nuo pertvaros lauko branduoli, vir priekins akytosios mediagos upakalinio galo.
Priskiriamas prie pamato mazg dryuotosios dalies priekinio aukto (topografikai).
eina limbins sistemos sudt (funkcikai).
j ateina eferentins skaidulos i migdolinio kno branduoli, hipokampo komplekso ir skiautinio
vingio ievs.
Jis yra mezolimbins sistemos sudtin dalis. Mezolimbin sistem sudaro vidurini smegen juodosios
mediagos dopaminerginiai neuronai ir j inervuotos galini smegen struktros: prigluds branduolys,
apatin kiauto dalis, priekaktins ievs vidinis pavirius.
Per mezolimbin sistem perduodamas dopaminerginis poveikis naujajai ir limbinei ievei suadina
tarpneuronines grandines. Aktyvinamos sensorins ir motorins reakcijos, gerja atmintis, nuotaika,
orientacija, vyrauja teigiamos emocijos. J gali aktyvinti migdolinio kno branduoliai (baigiasi ant
dopaminergini neuron).
ONINIS SKILVELIS, ventriculus lateralis
Tai susisiekianij plyi sistema pusrutuli baltojoje mediagoje.
Skilveli ertm nutsta visas keturias pusrutuli skiltis, todl skiriamos keturios dalys: centrin dalis ir
priekinis, upakalinis ir apatinis ragai.
Centrin dalis, pars centralis
Yra momeninje skiltyje, horizontalaus plyio formos.
Virutin sien sudaro didiosios smegen jungties apatinis pavirius, o apatin sien uodegotojo
branduolio kno virutinis pavirius ir nedidel dalis tarpini smegen gumburo virutinio paviriaus.
Plyio vidiniame krate yra oninio skilvelio gyslinis rezginys, plexus choroideus, kuris ia lenda i
treiojo skilvelio pro ply, esant tarp didiosios smegen jungties ir tarpini smegen gumburo.

Kaktinis ragas, cornu frontale (anterius)

Trumpa, plati ertm kaktinje skiltyje.
Vidin sien sudaro skaidriosios pertvaros ploktel, lamina septi pellucidi, ji atskiria j nuo prieingos
puss priekinio rago.
Iorin sien ir dal apatins sienos sudaro uodegotojo branduolio galva.Visos kitos sienos sudarytos i
pusrutulio baltosios mediagos.
Per tarpskilvelin ang susisiekia su treiuoju skilveliu.
35
Pakauinis ragas (upakalinis), cornu occipitale (posterius)
Trumpiausia dalis. Tai ertm, nutstanti pakauin skilt.
Visos sienos sudarytos i baltosios mediagos.
io rago vidinje sienoje yra nedidelis ikilimas gaidio pentinas, calcar avis, atsirads dl giliai
sirusios pentinins vagos.
Smilkininis ragas (apatinis), cornu tempotale (inferius)
Siauriausia, labiausiai apai nusileidusi oninio skilvelio dalis.
Yra smilkininje skiltyje, lanku eina emyn ir priek, truput nukrypdamas vidin pus.
Stogo oninis kratas ir onin siena sudaryti i baltosios mediagos.
Likusi stogo dal sudaro uodegotojo branduolio uodega.
Vidin ir dal apatins sienos sudaro amono ragas.
Amono ragas ties apatinio rago pabaiga baigiasi sustorjimu. Kurio paviriuje yra gumburliai,
digitationes hippocampi.
Apatinio rago apatinje sienoje yra nedidel alutin pakyla, eminentia collateralis, atitinkanti
bendravards vagos viet pusrutulio vidiniame paviriuje.
oniniuose skilveliuose yra smegen skysio, liquor cerebrospinalis.
Skyst gamina skilvelio ertmje esantys gysliniai rezginiai ir plonas ependimos sluoksnis, iklojantis
ertmi sienas.
Skystis per tarpskilvelines angas priekiniuose raguose nuteka treij skilvel.
I treiojo skilvelio per smegen vandentiek ketvirtj skilvel.
I ketvirtojo skilvelio per skilvelio onines ir vidurio angas didij cistern ir pripildo vis
povoratinklin tarp galvos smegen ir nugaros smegen paviriuje (galvos ir nugaros smegen
povoratinkliniai tarpai susisiekia).
Arklio uodegos aplinkoje nugaros smegen povoratinklinis tarpas yra praplatjs ir vadinamas
juosmenine cisterna, cisterna lumbalis.
Smegen skystis per voratinklinio dangalo gaurelius teka veninius anius.
Per par skysio pagaminama 300-500 ml. Skystis panaus kraujo plazm.
Ne visos kraujyje esanios mediagos gali patekti smegen skyst, nes yra hematolikvorinis barjeras
kraujagyslini rezgini kapiliar endotelio desmosomins jungtys, standi pamatin membrana ir
ependimocitai.
Hematolikvorinis barjeras su hematoencefaliniu palaiko vidaus chemins sudties ir osmosinio
spaudimo pastovum.
Smegen skystis saugo smegenis nuo mechanini poveiki, maitina jas, dalyvauja palaikant vidinio
kaukols spaudimo pastovum.
GALVOS SMEGEN DANGALAI, MENINGES
Kietasis galvos smegen dangalas, dura mater encephali (cranialis)
Tvirta, kieta, blizganiu paviriumi fibrozinio audinio plv.
Jis ikloja smegenins vidin paviri, jame daug kraujagysli bei nerv.
Jis atstoja antkaul, kurio nra kaukols kaul vidiniame paviriuje.
Su smegenins skliauto vidiniu paviriumi jis silpnai suaugs, todl ia lengvai atsiskiria ir gali susidaryti
epiduralinis tarpas, spatium epidurale.
tarp gali kraujuoti i paeist kietojo dangalo kraujagysli atsiranda epidurins hematomos.
Smegenins pamate jis sunkiai atsiskiria nuo kaulini paviri, nes ia, prie kaulini sil, jis tvirtai
priaugs.
Kietasis dangalas per didij pakaukaulio ang nusileidia stuburo kanal, taip pat nutsta galvini
nerv paviriais ir pereina j maktis.
Nuo kietojo dangalo atskyla daug pertvar, kurios sudaro:
Didysis smegen pjautuvas, falx cerebri:
36
Tai pjautuvo formos vertikali ploktel, kurios virutinis kratas ikilas ir iilgai vidurio linijos
suaugs su kietuoju dangalu.
Jis yra iilginiame smegen plyyje. Jo apatinis kratas gaubtas ir beveik siekia didij smegen
jungt.
Smegenli pjautuvas, falx cerebelli:
Nedidel kietojo dangalo vertikali ploktel.
Upakaliniu kratu suaugusi su pakaukaulio vidine skiautere.
Priekiniu kratu siterpusi vag tarp smegenli pusrutuli.
Smegenli padangt, tentorium cerebelli:
Sudaro upakalins kaukols duobs stog, po kuriuo yra smegenls.
Tai horizontalios padties kietojo dangalo ploktel.
Priekinis kratas siskverbia ply tarp smegenli ir pusrutuli pakauini skili.
Upakalinis kratas priaugs prie pakaukaulio skersinio anio vagos krat.
oniniai kratai prisitvirtin iilgai smilkinkaulio piramidi virutini krat.
Prie padangts virurinio paviriaus yra priaugs didiojo smegen pjautuvo upakalinio galo apatinis
kratas.
Turkikojo balno diafragma, diaphragma sellae:
Sudaryta i kietojo dangalo ploktels, kuri i viraus udalo turkikojo dangalo duobut.
ios duobuts sienos iklotos plonu kietojo dangalo lapu.
Diafragmos centra yra angel, pro kuri piltuvas eina posmegenin liauk.
Triakio mazgo ertm, cavum trigeminale:
Yra ant piramids virns, ties bendravardiu dubimu.
ioje vietoje kietasis dangalas suskyla du lapelius, kurie dubime atitolsta vienas nuo kito, o
pakraiuose vl suauga.
ia yra triakis mazgas.
Kietojo smegen dangalo aniai, sinus durae matris
Jie susidaro, kai ties mint darini kratais kietasis dangalas suskyla dvi plokteles, tarp kuri atsiranda
endoteliu ikloti vairaus dydio kanalai. Tose kanal vietose, kur prie j prisglaudia aniai, yra
bendravards vagos.
kietojo dangalo anius atsiveria venos, kuriomis atiteka kraujas i smegen, j dangal, aki ir kit
smegenins viet.
Kietojo dangalo aniai sudaro sudting venin sistem, kuria kraujas laisvai iteka i kaukols, nes ani
sienos ties kaulini vag kratais yra temptos ir nesublikta net jas paeidus.
Virutinis strlinis antis, sinus sagittalis superior:
Yra didiojo smegen pjautuvo virutiniame krate.
Jis prasideda ties gaidio skiautere, crista galli, tsiasi bendravarde vaga iilgai skliauto vidurins
linijos ir upakalyje, ties pakaukaulio krymine pakyla, eminentia cruciformis, atsiveria skersin
ant.
Apatinis strlinis antis, sinus sagittalis inferior:
Yra prie didiojo smegen pjautuvo apatinio krato.
Upakalyje atsiveria tiesj ant, sinus rectus.
Tiesusis antis, sinus rectus:
Tsiasi iilgai tos vietos, kur didysis smegen pjautuvas suauga su smegenli padangte.
Jis atsiveria kartu su virutiniu
strliniu aniu.
Skersinis antis, sinus transversus:
Yra toje vietoje, kur smegenli
padangts upakalinis kratas
suauga su pakaukauliu.
Ties krymine pakyla skersinis
antis yra labai platus, nes ia j
37
sijungia virutinis strlinis ir tiesusi aniai, todl i vieta vadinama ani ssmauka, confluens
sinuum.
Riestinis antis, sinus sigmoideum:
Tai porinis antis, kur onus nuo vidins krymins pakylos pereina skersinis antis.
is antis eina bendravarge vaga iki jungo angos ir silieja vidin jungo ven.
Akytasis antis, sinus cavernosus:
Yra turkikojo balno pakraiuose.
Jo ertmje daug pertvar, kurios dalija j kameras.
Jis susisiekia su virutiniu uolos aniu, apatiniu uolos aniu ir pamatiniu aniu.
Virutinis uolos antis, sinus petrosus superior:
Eina piramids virutiniu kratu ir atsiveria skersin ant.
Apatinis uolos antis, sinus petrosus inferior:
Eina apatiniu piramids kratu, atsiveria vidin jungo ven.
Pamatinis antis, sinus basilaris:
Yra ant laito ir pereina stuburo kanalo veninius mazgus.
Pakauinis antis, sinus occipitalis:
Yra iilgai tos vietos, kur smegenli pjautuvas prisitvirtina prie vidins pakaukaulio skiauters.
Atsiveria skersin ant.
Voratinklinis galvos smegen dangalas, arachnoidea mater encephali (cranialis)
Yra po kietuoju dangalu, nuo jo atskirtas subdurinio tarpo.
Tai plona, skaidri jungiamojo audinio plv, i abiej pusi iklota plokiomis lstelmis. Joje yra
nedaug kraujagysli ir nerv.
Kai kur voratinklinis dangalas yra sustorjs ir susidaro pilkai rausvos spalvos speneli formos ikilimai
voratinklinio dangalo gaureliai, granulationes arachnoideae.
J ypa daug pusrutuli paviriuje, apie virutini strlini dangalo ani ertmes ir venines dubas, lacunae
venosae durae matris.
ios dubos yra vairaus dydio ertms kietajame dangale, susisiekianios su virutiniu strliniu aniu.
Kietasis dangalas vir voratinklinio dangalo gaureli yra suplonjs, o kaul paviriuje nuo j susidaro
smulkio duobuts, foveolae granulares.
Gaureliai dalyvauja smegen skysio apytakoje. Pro juos smegen skystis teka venin sistem.
velnusis galvos smegen dangalas, pia mater encephali (cranialis)
Plonas, silpnas puriojo jungiamojo audinio dangalas, betarpikai lieiantis smegen paviri (eina visus
plyius bei vagas).
Jis sudarytas i 2 lap, tarp kuri eina kraujagysls, maitinanios smegenis.
velniojo dangalo klosts plyiais lenda gilyn smegen skilvelius, kur sudaro gyslinius rezginius, plexus
chorioidei.
Voratinklinis dangalas lieia tik tik labiau ikilusias smegen dalis, todl tarp jo ir velniojo dangalo lieka
povoratinklinis tarpas, spatium subarachnoideum.
Povoratinklinis tarpas ivarstytas gausi sij, jungiani abu dangalus ir yra pripildytas smegen skysio.
Tose vietose, kur velnusis dangalas giliau nusileidia vagas/plyius, susidaro cisternos.
Didioji cisterna, cisterna magna tarp pailgj smegen ir smegenli.
Tarp smegen kojyi, cisterna interpeduncularis
Ties onins vagos pradia, cisterna fossae lateralis cerebri
Smegen skystis, liquor cerebrospinalis
Skaidrus, bespalvis, jo sudtyje yra 99% vandens ir 1% gliukozs, baltym, vairi drusk ir lapalo.
Jis pripildo smegen skilvelius ir povoratinklin tarp.
Skyst i kraujo plazmos gamina skilveli gysliniai rezginiai ir skilveli ependimocitai.
oniai skilveliai treiasis skilvelis ketvirtasis skilvelis
Tarpskilvelins angos Smegen vandentiekis
Vidin ir onin angos Voratinklinio dangalo gau
reliai
38
Kietojo dangalo aniai Povoratinklinis tarpas
Vienu metu smegenyse ir apie jas yra 150 ml smegen skysio, keiiasi 5 kartus per par. Skilveli
gysliniuose rezginiuose yra hematolikvorinis barjeras, kuris trukdo i kraujo smegen skyst patekti kraujo
lstelms ir kitoms mediagoms. Smegen skystis atlieka metabolitin (maitina ir alina), mechanins
apsaugos (amortizuoja) funkcijas.