1. Koordinai sistemos.

Tako padeties
apraymas. Koordinatiniai paviriai ir kreives.
Lame koeficientai. Cilindrine koordinai sistema.
Diferencialini operacij (gradientas, divergencija,
rotorius, Laplaso operatorius) reikimas.
Tegul kiekvienas ploktumos takas apraomas
1 2 3
, , q q q
(apibendrintos arba kreivins koordinats). Jo
radius vektori galime nagrinti kaip vektorin f-ja
( ) 1 2 3
, , r r q q q =

.Dekarto koord. sistemoje:
Reikalaujame, kad
kiekvienas takas x,y,z
atititkt tik viena
1 2 3
, , q q q
rinkin.
Jei
1
q const =
o kinta tik
2 3
, q q
tuomet visi takai
priklausys tam tikrai paviri eimai, vadinami
koordinatiniai paviriai, taip pat, kai
2
q const =
arba
3
q const =
.
Dviej paviri susikirtimas duoda kreiv.
Koordinatins kreivs:
1 2 1
3 3 2
q const q const q const
q const q const q const
= = =


= = =


Lame koeficientas:
2 2 2
i
i i i i
r x y z
h
q q q q
| | | | | |
c c c c
| | |
= = + +
| | |
c c c c
\ . \ . \ .

Atstumo kvadratas:
( ) ( ) ( )
2 2 2
2
1 1 2 2 3 3
ds h dq h dq h dq = + +
Trio elementas:
1 2 3 1 2 3
d V h h h d q d q d q =
Cilindrin koordinai sistema:
0
0 2
r
z
t

cos
sin
x r
y r
z z

2 2
1
2
3
r q x y
y
q arctg
x
z q z

= = +

= =

= =

Koordinatiniai paviriai ir linijos:

apskritasis cilindras
ploktuma
ploktuma
r const
const
z const

=
=
=
, ties
, apskritimas
, spindulys
r const const
r const z const
const z const

= =
= =
= =
2 2 2 2
0 0 0
, , ( )
r z
r r r kz a r a a ka ds dr rd dz

= + = + + = + +

. : 1, , 1. . :
r z
Lame koef h h r h Trio elem dV rdrd dz

= = = =
Diferencialines operacijos:
0 0
0 0
.. 1 .. ..
: .. ;
1
Nabla r k
r r z
f f f
grad f f r k
r r

c c c
V = + +
c c c
c c c
= V = + +
c c c


Norint rasti divergencija reikia diferencijuoti ortus.
0
0
0
0
0
0
r
r
r
r
z

c
=
c
c
=
c
c
=
c

0
0
0
0
0
0
r
r
z

c
=
c
c
=
c
c
=
c

0
0
0
k
r
k
k
z

c
=
c
c
=
c
c
=
c

Divergencija:
( )
0 0 0 0
1
( , ) ,
1 1 1 1
r z
z
r r z r
diva a r k r a a ka
r r z
a
a
a a a ra
r r r z r r r z

| |
c c c
|
= V = + + + + =
|
c c c
\ .
c
c c c c c
= + + + = + +
c c c c c c

Laplaso operatorius:
2 2
2 2 2
1 .. 1 .. ..
( , ) ; .. div grad f f f r
r r r r z
| | c c c c
| = V V = A A = + +
|
c c c c
\ .
Rotorius:
0 0 0 0
r k r k
+

( )
0 0 0 0
0 0
1
, ,
1 1
,
1
r z
z r
r
rot a a r k r a a ka
r r z
r a a a az k r a
r z z r r r
a
r

(
c c c
(
= V = + + + + = (
(

c c c (

c c c c c
= + +
` `
c c c c c
) )

`
c

)


2. , Koordinai sistemos. Tako padeties
apraymas. Koordinatiniai paviriai ir kreives.
Lame koeficientai. Sferine koordinai sistema.
Diferencialini operacij (gradientas, divergencija,
rotorius, Laplaso operatorius) reikimas.
Tegul kiekvienas
ploktumos takas
apraomas
( )
( )
( )
( )
( )
( )
1 2 3 1 1
1 2 3 2 2
1 2 3 3 3
, , , ,
, , , ,
, , , ,
x x q q q q q x y z
y y q q q q q x y z
z z q q q q q x y z

= =


= =
` `


= =

) )
( )
( )
( )
( )
( )
( )
1 2 3 1 1
1 2 3 2 2
1 2 3 3 3
, , , ,
, , , ,
, , , ,
x x q q q q q x y z
y y q q q q q x y z
z z q q q q q x y z

= =


= =
` `


= =

) )
1 2 3
, , q q q
(apibendrintos arba kreivins koordinats). Jo
radius vektori galime nagrinti kaip vektorin f-ja
( ) 1 2 3
, , r r q q q =

.Dekarto koord. sistemoje:
Reikalaujame, kad kiekvienas takas x,y,z atititkt tik
viena
1 2 3
, , q q q
rinkin.
Jei
1
q const =
o kinta tik
2 3
, q q
tuomet visi takai
priklausys tam tikrai paviri eimai, vadinami
koordinatiniai paviriai, taip pat, kai
2
q const =
arba
3
q const =
.
Dviej paviri susikirtimas duoda kreiv.
Koordinatins kreivs:
1 2 1
3 3 2
q const q const q const
q const q const q const
= = =


= = =


Lame koeficientas:
2 2 2
i
i i i i
r x y z
h
q q q q
| | | | | |
c c c c
| | |
= = + +
| | |
c c c c
\ . \ . \ .

Atstumo kvadratas:
( ) ( ) ( )
2 2 2
2
1 1 2 2 3 3
ds h dq h dq h dq = + +
Trio elementas:
1 2 3 1 2 3
dV h h h dq dq dq =
Sferin koordini sistema:
0
0
0 2
r
u t
t
=

sin cos
sin sin
cos
x r
y r
z r
u
u
u
=

Koordinatiniai paviriai ir
linijos:
sfera
kgio pavirius
pusploktum
r const
const
const
u

=
=
=
, apskritimas
, pusapskritimis
, spindulys
r const const
r const const
const const
u

u
= =
= =
= =
. : 1, , sin
r
Lame koef h h r h r
u
u = = =
Diferencialines operacijos:
0 0 0
0
0 0 0
0
.. 1 .. 1 ..
: .. ;
sin
1 1
sin
Nabla r
r r r
f f f
grad f f r
r r r
u
u u
u
u u
c c c
V = + +
c c c
c c c
= V = + +
c c c


Norint rasti divergencija reikia diferencijuoti ortus.
0
0
0
0
0
0
sin
r
r
r
r
u
u
u

c
=
c
c
=
c
c
=
c

0
0
0
0
0
0
cos
r
r
u
u
u
u
u

c
=
c
c
=
c
c
=
c

( )
0
0
0
0
0 0
0
0
sin cos
r
r

u u u
c
=
c
c
=
c
c
= =
c
= +

Divergencija:
) ( )
( )
0 0 0 0 0
2
0
2
1 1
( , ) ,
sin
1 1 1
sin
sin sin
r
r
diva a r r a a
r r r
a
a r a a
r r r
r
u

u
u u
u u
u
u u u
|
c c c
= V = + + + +

c c c
\
c
c c
+ = + +
c c c

Laplaso operatorius:
2
2
2 2 2 2 2
1 .. 1 .. 1 ..
.. sin
sin sin
r
r r
r r r
u u
u u
| | | | c c c c c
A = | + | +
| |
c c c c
c
\ . \ .
Rotorius:
0 0 0 0 0 0
r r u u
+

( ) ( )
( )
0 0 0 0 0 0
0 0
0
1 1
, ,
sin
1 1 1
sin
sin sin
1 1
,
r
r
r
rota a r r a a a
r r r
r a a a a r
r r r
r a a
r r r
u
u

u u
u u
u u
u u u

u
(
c c c
(
= V = + + + + = (
(

c c c (


c c c c
= + +
` `
c c c c

) )
c c
+
`
c c

)

3. Paprastosios diferencialins lygtys.Pirmos eils

diferencialins lygtysir j sprendimo metodai.
Diferencialine lygtimi vadinama lygtis, turinti
nepriklausoma kintamj x, iekoma f-ja y, ir ivestin
y,y.
( )
( , , ',..., ) 0
n
F x y y y =
Jei reikiama funkcija yra tik vieno kintamojo funkcija
ji vadinama paprastja dif. lygtimi.Dif. lygties
sprendiniu (integralu) vadiname f-ja y=(x). Kiekvien
sprendin atitinkakreiv, kuri vadinama integraline.
Koy udavinys: reikia rasti lygties y=f(x,y) atskirj
sprendin tenkinant pradines slygas.Kadangi
( , , ') 0 F x y y =
turi be galo daug sprendini, todl
reikalaujame kad sprendinys eit per tam tikr
tak.Lygties sprendiniai nusakomi f-ja priklausancia
nuo laisvosios konstantos c. Bendru atveju y=(x,c)-
lygties bendrasis sprendinys. Bendrasis sprendinys
turi tenkinti ias salygas:
1.)su bet kuria c reikme, sprend. turi tenkinti dif.lygt
2.)kad ir kokios butu pradins slygos galima rasti tokia
c reikm c
0
, su kuria f-ja y=(x, c
0
)tenkint lygties
pradines slygas.
Lygties sprendinys kurio negauname i pradinio
sprendiniovadinamas ypatinguoju sprendiniu
y=(x).lygt galime urayti: A(x)y+B(x)y+C(x)=0
A,B,C- tolydios funkcijos intervale (a,b). Jei A(x)0,
tada y+P(x)y=Q(x). Jei Q(x)=0- homogenin,jei Q(x)
0-nehomogenin.
Bernulio sprendimo metodas:
( ) ( ); ' ' ' ; : ' ' ( ) ( ) y u x v x y u v v u Gaunam u v v u P x uv Q x = = + + + =
( )
( )
1
' ' ( ) ( ) ' ( ) 0; ( ) ;
( ) ;integruojame: ln | | ( ) ;
P x dx
dv
u v u v P x v Q x v P x v P x v
dx
dv
P x dx v P x dx c v c e
v

+ + = + = =
}
= = + =
}
( ) ( )
1
1
( )
2
1
( ) ( )
2 1
1
( ) ( )
2 1
1
' ( );atskiriam kint.: ( )
1
( ) , ,
1
( )
( ) ;ia:
P x dx P x dx
P x dx
P x dx P x dx
P x dx P x dx
u c e Q x du Q x e dx
c
u Q x e dx c kadangi y uv tai
c
y Q x e dx c c e
c
e Q x e dx c c c c

} }
= =
}
= + =
| |
} }
|
= + =
|
\ .
| |
} }
+ =
|
\ .
}
}
}
Konstantu varijavimo (Lagrano) metodas:
Pirmiausia sprendiame homogenin lygt y+P(x)=0.
Kadangi y0
( )
homog.
( ) ; ln | | ( ) ln | |;
sprend.
P x dx dy
P x dx y P x dx c y ce
y

}
= = + =
}
( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( )
* *
( ) ; '( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ); ( ) '( ) ; ( ) ( )
. ( )
.
P x dx P x dx P x dx
P x dx P x dx P x dx
P x dx P x dx P x dx
raom
y c x e c x e P x c x e P x
pradin
c x e Q x Q x c x e c x Q x e dx
Bendras
c y c e e Q x e dx
sprend



} } }
= +
} } }
= = = +
} } }
+ = +
}
}
4. Paprastosios diferencialins lygtys. Antros eils
tiesins diferencialins lygtys. Bendrasis sprendinys.
Vronskio determinantas. Liuvilio formul.
Diferencialine lygtimi vadinama lygtis, turinti
nepriklausoma kintamj x, iekoma f-ja y, ir ivestin
y,y.
( )
( , , ',..., ) 0
n
F x y y y =
Jei reikiama funkcija yra tik vieno kintamojo funkcija
ji vadinama paprastja dif. lygtimi.Dif. lygties
sprendiniu (integralu) vadiname f-ja y=(x). Kiekvien
sprendin atitinkakreiv, kuri vadinama integraline.
Antrosios eils diferencialine lygtimi vadiname
lygt
( , , ', '') 0 F x y y y =
.
1 2 1 2
'' ( ) ' ( ) ( ); , tolydios intervale ( , ) y P x y P x y f x P P a b + + =
Kai f(x)0, kiekviename
( , ) x a b e
tursime homogenin
lygt.
1 2
( ), ( ) P x P x
gali bti konstantos, tada turime
homogenine lygt su pastoviais koeficientais.
1 2
'' ( ) ' ( ) ; ( ) 0 L y y P x y P x y L y f x arba L y
( ( (
= + + = =

L[y]-diferenciavimo operatorius, kuriam galioja
tiesikumo savyb:
Tiesikumas:
1 1 2 2 1 1 2 2
L c y c y c L y c L y ( ( ( + = +

Terorema:Jei f-jos y
1
y
2
yra lygties
0 L y ( =

sprendiniai
tada
1 1 2 2
c y c y +
irgi yra
tos lygties sprendinys.
Vromskio determinantas:
Tarkime kad galime parinkti:
( )
2 1 1 1
1 1 1 2 1 1 2 1 1 1
3 kai y yra tos lygties sprendinys, tai ir 3y yra tos lygties
sprendinys. 3 3 sprendinys
y y
y c y y c y c c y c y
=
= + = + =
Taigi y=c
1
y
1
+c
2
y
2
bus bendrasis lygties
0 L y ( =

sprendinys, kai i jo galima gauti atskiraj
sprendin tenkinant pradines slygas:
0 0
0 0
;
x x x x
y y y y
= =
' ' = =
Tada gauname:
10 1 10 1
0 0 0 1 10 2 20
0 1 10 2 20
20 2 20 2
0 0
,
x x x x
x x x x
y y y y
y c y c y
y c y c y
y y y y
= =
= =
' ' = =
= +

' = +
' ' = =

Gauname determinant:
( )
10 20 1 2
1 2 1 2 2 1
10 20 1 2
0; ,
y y y y
W y y y y y y
y y y y
' ' = = =
' ' ' '
Kai Vromskio determinantas 0, tada y=c
1
y
1
+c
2
y
2
yra
lygties
0 L y ( =

bendrasis sprendinys.I io determinanto
galime gauti konstant c
1
c
2
reikmes. Sprendiniai y
1
,y
2
sudaro fundamentali sprendini sistem.y
1
,y
2
,...y
n
-
vadinami tiesikai nepriklausomi intervale[a,b], kai
c
1
y
1
+c
2
y
2
+...+c
n
y
n
=0o tai b8na tik tada kai c
1
...c
n
=0
Liuvilio formule:
0 L y ( =

;
1 2
'' ( ) ' ( ) ( ) y P x y P x y f x + + =
Tarkime, kad y
1
ir y
2
tiesikai nepriklausomi atskirieji
lygties sprendiniai.Tada jie tenkina:
Norint rasti P
1
(x) ir P
2
(x), pirmj lygt dauginame i (-
y
2
)o antrj i y
1
ir sudedam
1 2 1 2 1 1 2 2 1
( , )
1 2
( )( ) 0
W y y
y y y y P x y y y y '' '' ' ' + =

( ) 1 2 1 2 1 2 1 1 1 2 1 2 1 1 2
( , )
x
y y y y y y y y y y y y y y y y W y y
'
'' '' '' ' ' ' ' '' ' ' ' = + = =
1 2 1 1 2 1 2
( , ) ( ) ( , ) 0; ( , ) 0
x
W y y P x W y y W y y ' + = =
, tada:
1 1 1 2 1
2 1 2 2 2
( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( )
y P x y P x y f x
y P x y P x y f x
'' ' + + =

'' ' + + =

1 2
1 1 1
1 2
( , )
( ) ; ( ) ; ( )
( , )
x
W y y dW dW dW
P x W P x W P x dx
dx W y y dx W
'
= = = =
( )
1
1 1 2
ln ( ) ln ; ( , )
P x dx
W P x dx c W y y ce Liudvilio formul

}
= = =
}
R
emiantis ia formule galime rasti y
2
, kai inome y
1
.
( ) ( )
2 1 2 1 2 1 1 1
1
2 2 2 2
1 1 1 1
( ) ( )
* 2 2 1 1
2 2
1 1
1 1
( , )
0; ; ;
;
P x dx P x dx
P x dx P x dx
W y y y y y y c c
y e e
y y y y
y y c c
e e c
y y
y y


' '
} }
= = =
'
| |
} }
|
= = +
|
\ .
}
Reikia rasti atskiraj sprendin, todl c=1, o c
*
=0:
Kadangi y
1
ir y
2
tiesikai
nepriklausomi,tada
y
1
/y
2
const, tuomet
bendrasis sprendinys:
y=c
1
y
1
+c
2
y
2.
5.Paprastosios diferencialins lygtys.Antrosios eils
tiesins dif. lygtys ir j sprendimo metodai.
Diferencialine lygtimi vadinama lygtis, turinti
nepriklausoma kintamj x, iekoma f-ja y, ir ivestin
y,y.
( )
( , , ',..., ) 0
n
F x y y y =
Jei reikiama funkcija yra tik vieno kintamojo funkcija
ji vadinama paprastja dif.
lygtimi.Dif. lygties
sprendiniu (integralu)
vadiname f-ja y=(x).
Kiekvien sprendin
atitinkakreiv, kuri vadinama
integraline.
Antrosios eils diferencialine
lygtimi vadiname lygt
( , , ', '') 0 F x y y y =
, o tiesine antros
eils dif. Lygtimi vadiname lygt kuri galima ireikti
tokiu pavidalu.
1 2 1 2
'' ( ) ' ( ) ( ); , tolydios intervale ( , ) y P x y P x y f x P P a b + + =
Kai f(x)0, kiekviename
( , ) x a b e
tursime
homogenin lygt.
1 2
( ), ( ) P x P x
gali bti konstantos, tada
turime homogenine lygt su pastoviais koeficientais.
1 2
'' ( ) ' ( ) ; ( ) 0 L y y P x y P x y L y f x arba L y
( ( (
= + + = =

L[y]-diferenciavimo operatorius, kuriam galioja
tiesikumo savyb:
Tiesikumas:
1 1 2 2 1 1 2 2
L c y c y c L y c L y ( ( ( + = +

Terorema: Jei f-jos y
1
,y
2
yra lygties
0 L y ( =

sprendiniai tada
1 1 2 2
c y c y +
irgi yra tos lygties
sprendinys.
Sprendimo metodai:
1.y=f(x) maindami eil nuosekliai integruojame abi
lygties puses.
2. y=f(x,y) naudojame keitin y=P(x) ,y=P(x).
P=f(x, P) isprendiame P atvilgiu.
3. y=f(y,y) naudojame keitin y=p(y)
, ( , )
dy dp dp dy dp dp
y p tada p f y p
dx dx dy dx dy dy
'
'' = = = = =
integruojame gaut lygt.
4. y+py+qy =0, ia p,q realieji skaiiai. Tarkime kad
atskiras tiesikai nepriklausomas sprendinys apibrtas:
( )
2
2 2
, ; ;
0; 0, 0
kx kx kx
kx kx kx kx kx
y e kur k const y ke y k e sustatom pradin
k e pke qe e k pk q kur e
' '' = = = =
+ + = + + = =
tuomet
2
0 k pk q + + = , i lygtis vadinama diferencialins lygties
charakteristika. Isprendiamelygt, jei:
a)jei k
1
,k
2
realios bet skirtingos reikms:
( ) 1
1 2 1 2
1 2 1 2
2
1 2
1 2
; ; ; ( . .)
:
k x k x k k x
k x k x
y
k k y e y e e const ties neprikl
y
Bendrasis sprendinys y c e c e

= = = = =
= +
b) jei k
1
,k
2
realios, bet vienodos
1
1 2 1 2
2
; ; ; 1 ( . .)
kx kx
y
k k k y e y e ties prikl
y
= = = = =
Turi
me pirmji atskirj sprendin 1
kx
y e = Randame antrj:
( )
1 2
2 1
2 2
1
1 2 1 2
: ( ) 2 .
Pasinaudoj Liuvilio formule gausime:
:
pdx
px
kx kx kx
kx
kx kx kx
Pagal Vieto teorema p k k k
e e
y y dx e dx e dx xe
y e
Bendrasis sprendinys y c e c xe e c c x

= + =
}
= = = =
= + = +
} } }
c)aknys k
1
,k
2
kompleksins.
2 2
1,2
( )
1 1
( )
2 2
; ; / 4 , / 4 0
2
(cos sin )
,
(cos sin )
i x x
i x x
p
k i q p q p
y e y e x i x pagal Eulerio
formule
y e y e x i x
o | o
o | o
o | o |
| |
| |
+

= + = = >

= = +

= =

y
1
ir y
2
realiojo argumento kompleksins f-jos. Jei
kompleksin realiojo argumento funkcija y=u(x)+iv(x)
yra diferencialins lygties sprendinys, tuomet ir u(x),
v(x) yra tos lygties sprendinys.

1 1
2
2
cos Atskirieji homog. tiesiskai
;
lygties sprendiniai neprikl.
sin
x
x
y e x y
ctg x const
y
y e x
o
o
|
|
|

= =

Bendrasis lygties sprendinys:

1 2 1 2
y= cos sin ( cos sin )
x x x
c e x c e x e c x c x
o o o
| | | | + = +
6.Paprastj diferencialini lygi kratinis
udavinys ir Gryno funkcija.
( )
1
2 1
2
1
P x dx
e
y y dx
y

}
=
}
Yra sprendini kurie intervalo galuose gyja tam tikras
reikmes, tokie udaviniai vadinami kratiniais.
'' ( ) ' ( ) 0 Imame y P x y Q x y + + =
ios lygties Koy
udavinys tokias pradines
slygas:
0 0 0 0
( ) ; ( ) y x y y x y ' ' = =
Nurodome kad intervalo
[a,b] galuose sprendinys gyja tokias reikmes
y(a)=A,y(b)=B, ia A ir B const.Tokias slygas
vadiname kratinmis, nes jos apibdina sprendin
int[a,b] kratuose. Taigi i daugelio integral reiks
atrinkti t kuris eina per takus M
1
ir M
2
. Kratinis
udavinys ne visada turi sprendin.
Tarkime y=f(x)(1) tolydi intervale [a,b].Jos
sprendinys:
1 2
( ) (2) y f x dxdx c x c = + +
}}
(2)- f-ja srityje a<x<b, |y|<+, |y|<+ yra (1)-os
lygties atskirasis sprendinys.
(2)- f-ja turi tenkinti pradines slygas
Integruodami (1) lygt gauname:
1 1 0 2
0 0 0
( ) ; ( ) ( )
x x x
x x x
y f x dxdx c y f x dxdx c x x c = + = + +
} } }
,
matom kad
1 0 2 0 0 0 0
0 0
, ; : ( ) ( )
x x
x x
c y c y istatome y f x dxdx y x x y ' ' = = = + +
} }
0 0
, y y '
-pasirenkame laisvai. Paimame atskirj lygties
sprendin:
0 0
( )
x x
x x
y f x dxdx =
} }
. Taip bus, kai
0 0 0 0
( ) 0, ( ) 0 y x y x ' = =
0 0 0 0
0 0 0
( ) ( )( ) ; ( )( )
( )
x x x x
x x x x
y f x dxdx f t x t dx tuomet y f t x t dx
y x x y
= = = +
' + +
} } } }
Lygties bendrasis sprendinys:

;nehomog.lygties atskirasis sprendinys ( )
x x
a a
y y y y f x dx dx
| |
|
= + =
|
\ .
} }
Tarkim, kad:
1 2
( ) ; ( ) ; ( - ) homog. lygties sprendinys y a y b y c x a c o | = = = +
Reikia ireikti
( )
x x
a a
f x dxdx
} }
vienu integralu:
Sritys :
t=a
t=u
u=x
Gauname:
( )
x t u
a t a
du f t dt
=
=
} }
dtdu reikia ploto element
( ) ( ) ( )( )
x u x u x x
a a a u t a
du f t dt f t dt du f t x t dt
=
=
= =
} } } } }
Bendrasis
sprendinys bus:
1 2
( ) ( ) ( )( )
x
a
y x c c x a f S x S dS = + +
}
Kadangi
( ) ; ( ) y a y b o | = =
, galime gauti:
1
1 2
( )
( ) ( ) ( ) ( )
b
a
y a c
y b c c a b b S f S dS
o
|

= =

= + + =

}
1
2
1
( ) ( )
b
a
c
c b S f S dS
b a
o
| o
=

( =

}
( )
( ) ( ) ( ) ( )( )
b x
a a
x a
y x b S f S dS f S x S dS
b a
o | o
(

( = + +
(

} }
Atskliaudziame, o nariai:
( ) ( )
( ) ( ) ( )( ) ( )
( ) ( )( )
( ) ( ) ( ) ( )
( )( )
( ) ( )
b x x
a a a
b x
x a
b
x
x a x a
b S f S dS f S x S dS b S
b a b a
x a x b S a
x S f S dS S b f S dS
b a b a
x a S b
f S dS f S dS
b a

+ = +

( + + =

} } }
} }
}
Taigi kratutinio ud. sprendin galime urayti taip:
( )
( )
( ) ( , ) ( ) ;
( , ) GRYNO f-ja
b
a
x a
y x G x S f S dS
b a
G x S
o | o

= + +

}
( )( )
,
( , )
( )( )
,
x b S a
kai a S x
b a
G x S
x a S b
kai x S b
b a

s s

s s

Taigi homogenins lygties su kratinmis slygomis

( ) ; ( ) y a y b o | = =
sprendinys:
( )
( )
( )
x a
y x
b a
o | o

= +

.
Nehomogenins:

( ) ( , ) ( )
b
a
y x G x S f S dS =
}
.
Gryno f-jos svybs:
1.G(x,S)tolydi intervaluose:
a S x s s
ir
x S b s s
2.Kai x=S turime trk
( , ) ( 0, ) ( 0, ) 1
S a S b
G x S G S S G S S
b a
+
' ' ' = + = =

3.Kai x=a, x=b, tenkina kratins slygas.

4.Kai xS yra
1 0
'' ( ) ' ( ) 0 y a x y a x y + + =
sprendinys.
7.Paprastj diferencialini lygi
sistemosir pagrindiniai j sprendimo
bdai.
Sistema,kuri sudaro dif. lygtys, siejanios kintamj x,
f-jas y
1
(x)...y
n
(x) ir j ivestines vadinama dif. lygi
sistema.
Normalij dif. lygi sistema(x-neprikl. Kintamasis,
y
1
...y
n
-iekomosios f-jos):
1
1 1
1 1
2
2 1
( , ,..., )
( )
( , ,..., ) ...
( )
...
n
n
n n
dy
f x y y
dx
turi y x
dy
f x y y sprendiniu
dx
aibe y x

Koy udavinys: reikia rasti sistemos sprendinius

tenkinanius pradines
slygas:
1 10 0
0 0
,...,
n n
x x x x
y y y y
= =
= =
Normaliosios dif. lygi sistemos sprndimo bdai:
integrujam darini, eliminavimo.
Integruojam darini:
Integruojami dariniai tai visa dif. lygtis kuri gaunam
i nagrinjamos dif. lygi sistemos sudties, atimties,
dalybos, daugybos veiksmais ir kuri yra
suintegruojama.
( )
1 1
2
( )
: ;ln( ) ln ;
( )
: ;
t
t
dx d x y
y sudedam x y x y c t x y c e
dt dt
dy d x y
x atimam x y x y c e
dt dt

+
= = + + = + + =

= = =

Gaunam bendrj sprendin:

1 1 2
2 1 2
( ) x(t)=1/2( )

( ) y(t)=1/2( )
t t t
t t t
e x y c c e c e
e x y c c e c e

+ = +


=

Eliminavimo:
I sistemos imame pirmj lygt ir diferencijuojame
pagal x. Gauname lygt:
.............
Tiesini diferencialini lygi su pastoviais
koeficientais sprendimas:
..................
8.Kompleksinio kintamojo funkcij teorija.
Analizins funkcijos. Koy ir Rymano analizikumo
slygos, funkcijos analizinio tsinio svoka. Gama
funkcija, jos ypatingieji takai.
Menamasis vienetas:
1 i ; 1 i
2
= =
Kompleksinis skaiius:
iy x z + = z Im y
z Re x
=
=
Patogu vaizduoti polinje koordinai sistemoje:
,... 1 , 0 k , k 2 z arg
2 0
y x | z | r
0
0
2 2
= t + =
t < s
+ = =
z z r
skaicius jungtinis iy x z
2
=
=
Trigonometrin forma:

= + =
i
re ) sin i (cos r z
Kompleksinio kintamojo f-ja
) z ( w w = ,kai pagal taisykles surandam vienam z kit
) y , x ( iv ) y , x ( u w + =
Diferenciavimas
y i x z
iy x z

z
) z ( w ) z z ( w
lim
z
w
lim
dz
dw
0 0
0 | z | 0 | z | A + A = A
+ =
A
A +
=
A
A
=
A A
Analizin f-ja vienareikm, diferencijuojama
kiekviename take f-ja. Jos ivestins nepriklauso nuo
artjimo krypties prie tako, kur diferencijuojame.
y
u
i
y
v
x
v
i
x
u
c
c

c
c
=
c
c
+
c
c
Koy ir Rymano slygos:

c
c
=
c
c
c
c
=
c
c
y
u
x
v
y
v
x
u
dekarto koord.sis.

c
c
=
c
c
c
c
=
c
c
r
v
r
u
v
r
1
r
u
polinj
Funkcij analizinis tsinys
Turime kompleksin z
ploktum, kurioje
) z ( w w
1 1
=
,
1
S
analizinje srityje
) z ( w w
2 2
=
,
2
S
analizinje srityje
jei
2 1
w w =
srityje
2 1
S S
, tai turime f-jos analizin
tsin.

e
e
=
2 2
1 1
S z ), z ( w
S z ), z ( w
) z ( w
Gama funkcija:
}

= I
0
1 z t
dt t e ) z (
ji analizin, kai
0 z Re >
paimkime
) z ( z dt t e z e t dt t e ) 1 z (
0
1 z t
0
t 2
0
z t
I = + |
.
|

\
|
= = + I
} }

) 1 z (
z
1
) z ( + I = I
f-ja analizin,
kai
1 z Re >
, o take 0 z = bus polius.
Analogikai:
) 2 z (
) 1 z ( z
1
) z ( + I
+
= I
ir t.t.
Taigi gauname gama fukcijos analizin tsin su
patingaisiais takais
,... 2 , 1 , 0 z Re =
9.Integravimas kompleksinje ploktumoje. Koy
teorema, Koy integralas ir Koy integralin
formul.
Tarkime, kad kompleksinje ploktumoje turime
dalimis glodi kreiv AB, kuri aprao funkcija f(z).
A=z
0
B=z=z
n
n ,..., 2 , 1 i z ir z
i 1 i
=

=
=

A =
= =
n
1 i
i i
n
1 i
1 i i i n
z ) ( f
) z z )( ( f S
0 | z | max
i
A
Koy integravimo teorema
Jei funkcija f(z) tam tikroje
srityje yra analizin, tai
keivinis integralas aplink
udar kontr yra lygus nuliui.
0 dz ) z ( f
L
=
}
rodymas:
f-ja analizin srityje D
) y , x ( iv ) y , x ( u ) z ( f + =
idy dx dz + =
| |( )
( )
} }
}
} }
+ + =
= + + =
= + + =
C C
C
C C
) udy vdx ( i ) vdy udx (
vdy iudy ivdx udx
idy dx ) y , x ( iv ) y , x ( u dz ) z ( f
Pasinaud
oj Gryno formule
dxdy
y
P
x
Q
Qdy Pdx
D C
}} }
|
|
.
|

\
|
c
c

c
c
= +
gauname, kad abu integralai lygus nuliui, taigi ir visas
integralas lygus nuliui. Q.E.D.
Taip pat i ios teoremos gauname:
} }
} }
=
= +
B 2 A B 1 A
A 2 B B 1 A
dz ) z ( f dz ) z ( f
0 dz ) z ( f dz ) z ( f
Koy integralas. Koy integralin formul
}

=
C
a z
dz ) z ( f
) a ( I
take z=a funkcija neanalizin
1) kai a kontrui nepriklauso
2) kai a kontro viduje
3) kai a yra ant kontro
1)
0
a z
dz ) z ( f
C
=

}
2) z=a funkcija neanalizin, integralas nelygus nuliui
kontr deformuojame iki r spindulio apskritimo
} } } }

=
r r r C
dz
a z
) a ( f ) z ( f
a r
dz
) a ( f
a z
dz ) z ( f
a z
dz ) z ( f
) a ( I
vertiname 2-j nar:
t = t

}
2 ) a ( f ) z ( f max r 2
r
) a ( f ) z ( f max
dz
a z
) a ( f ) z ( f
r
kai
0 r
,tai
a z
ir
0 ) a ( f ) z ( f max
,taigi 2-
asis narys =0
Sutvarkom pimj nar:

=
i
re a z
,
=

d rie dz
i
) a ( f i 2 d
re
rie
) a ( f ) a ( I
2
0
i
i
t = =
}
t

3) kai a yra ant kontro, integralas

suprantamas Koy pagr. prasm.
reikme.
. p . v
a z
dz ) z ( f
C
= } =

}
Papildom kontr iki udarumo
} } }

} } + } =

=
a z
dz ) z ( f
a z
dz ) z ( f
a z
dz ) z ( f
a z
dz ) z ( f
) a ( I
0
C
patogu skaiiuoti polinje koordinai sistemoje:

=
i
re a z
,
=

d rie dz
i
,
tada
i ) a ( f d
re
rie
) a ( f ) a ( I
0
i
i
t = =
}
t

Apibendrin gauname Koi integralin formul:

e t
c t
e
=

}
konturo pacio nt //a C a kai , i
viduje nturo //ko C a kai , i 2
viduje konturo e //n C a kai , 0
) a ( f
a z
dz ) z ( f
C
10.Funkcijos reziduumas. Pagrindin reziduum
teorema, jos taikymas kopleksinio kintamojo
funkcij integralams skaiciuoti.
Ap. Funkcijos f(x) reziduumu take
0
z
(
0 z
0
=
), kai
0
z
priklauso kokios
nors udaros kreivs L ribojamai sriiai,
vadiname skaii
}
t
dz ) z ( f
i 2
1
ir j
ymime
) z ( f s Re
0
z z=
}
t
=
=
dz ) z ( f
i 2
1
) z ( f s Re
0
z z
Pagrindin teorema: Jeigu f-ja f(z) yra analizin srityje
apribotoje kontru C, iskyrus baigtin skaii
n 2 1
z ,... z , z
vadinam poliais, tada

}
=
=
t =
n
1 k k
z z
C
) z ( f s Re i 2 dz ) z ( f
Reziduum skaiiavimo atvejai:
1) a z
) z ( f
) z ( f
1

=

0 ) a ( f
1
=

) a ( f ) z ( f s Re
1
0 z
=
=
2)
) z ( f
) z ( f
) z ( f
2
1
=

0 ) a ( f
0 ) a ( f
2
1
=
=
) a ( ) a ( f
) a z )( z ( ) z ( ) z ( f
) z ( ) a z ( ) z ( f
2
2
2
= '
' + = '
=
taigi
) a ( f
) a ( f
) z ( f s Re
2
1
a z '
=
=
3) n-tos eils polius
n
1
) a z (
) z ( f
) z ( f

=
,
0 ) a ( f
1
=
) z ( f
1
skleidiame eilute arti tako a
n
) n (
1
1 1 1
) a z (
! n
) a ( f
... ) a z )( a ( f ) a ( f ) z ( f + + ' + =
...
) a z ( )! 1 n (
) a ( f
...
) a z (
) a ( f
) a z (
) a ( f
) z ( f
) 1 n (
1
1 n
1
n
1
+

+ +

'
+

) a ( f
)! 1 n (
1
) z ( f s Re
) 1 n (
1
a z

=
=
Funkcijos reziduum taikymas integralams skaiiuoti
1.
}
t
O O O =
2
0
d ) sin , (cos f I
f-ja racionali, trupmenin
vedame naujo kintamojo ploktum
O
=
i
e z
1 z =
tegul kryptis prie laikrodio rodykl
tada:
)
z
1
z (
2
1
)
i
e
i
e (
2
1
cos + =
O
+
O
= O
)
z
1
z (
2
1
sin = O
;
O
O
= d
i
ie dz
iz
dz
i
ie
dz
d =
O
= O

}
t =
=
) z ( f s Re i 2 dz ) z ( f
1 z
2.
} }

= =
R
R
R
dx ) x ( f lim dx ) x ( f I
f-ja racionali, trupmenin

} }
t = +

) z ( f s Re i 2 dz ) z ( f dx ) x ( f
R
R
} }


t = = dz ) z ( f ) z ( f s Re i 2 dx ) x ( f lim I
R
R
R
3.
}

=
0
1
dx ) x ( f x I
skaiiuojame integralus udaru kontru
Rymano pavirius
R ; 0 r
}

= dz ) z ( f z I
1
{ }

t = ) z ( f z s Re i 2 I
1
) z ( f z I
1
0
FGA DF
0
BCD AB

= =
|
|
|
|
.
|

\
|
+ + + =
} } } }
integralai apskritimu lygs nuliui...
{ }
{ }
( )
{ } { }
{ } 1 //e f(z) z) ( Res
sini

... Res
1) 2isinis
2i
... Res
e e
2i
I
f(z) z Res
e 1
2
I
f(z) z Res 2 I ) e (1 I
) e (1 I f(x)dx x e
f(x)dx x )dx f(xe e x f(x)dx e x I
dx 0 dz xe z
i 1
1) i(
1) i( 1) i(
1) i(
1
1
1) i22 1
1 1) i22
1
1) i22
1
0
1 1) i22
0
1
0
i2 1) i22 1
0
i0 1
i
= =
=

=

=

=
= =
= +
+ = + =
= = =

}
} } }

11. Begalini sum skaiiavimas pasinaudojant

reziduum teorema
1
2
( )
( 1) ( )
n
n
n
I f n
I f n

=
=
=

ias sumas irime kaip udaro

integralo integravim.
Reikia parinkti polius, kur
, 0, 1, 2,... z n n = =
Tada
reikia sudaryti udar kontr.
( )...
C
f z dz
}
- ypatinga pagalbin f-ja. Jos reziduumas
turi bti lygus 1-am pirmai sumai, ir
( 1)
n

antrai
sumai. Pagalbins f-jos:
,
sin
ctg z
z
t
t t
t t
.
{ }
1
z n
Res ctg z t t
=
=

( 1)
sin
n
z n
Res
z
t
t t =


=
`

)
Imame integral udaru kontru. Udaras kontras turi
bti toks, kad visi poliai bt jo viduj. Po to j didinam:
{ }
{ }
( ) 2 ( )
2 ( ( ) ( ) ) 0
n
ctg z f z dz i Res ctg z f z
i f n Res ctg z f z
t t t t t
t t t

=
=
+ =

I ia:
{ }
( ) ( )
( 1) ( ) ( )
sin
n R
n
n R
f n Res ctg z f z
f n Res f z
z
t t
t
t t

=
=


=
`

)


Integralinis f-j vaizdavimas
1) Hevisaido (vienetin) f-ja
1, 0
( )
0, 0
x
x
x
o
>

=

<

1
( )
2
ixk
c
e
x dk
i k
o
t
=
}
k k ik ' '' = +
a)
0 x >
( ) ixk ix k ik ixk xk
e e e e
' '' ' '' +
= =
konverguoja, exp
maja iki nulio
1 2
( ) 1 1
2 2
ixk
c
e i
x dk
i k i
t
o
t t
= = =
}
b)
0 x <
diverguoja, papildyti i viraus negalima, tai
papildome i apaios:
1 1
( ) ( 2 0) 0
2 2
ixk
c
e
x dk i
i k i
o t
t t
= = =
}
2) Dirako delta f-ja
1 1
( ) ( )
2 2
ixk
ixk
e
x x ik dk e dk
i k
o o
t t


' = = =
} }
Galima integruoti iilgai realios aies nes dingo
polius
0 k =
.
Savybs:
a)
1 1
( ) [ ]
2 2
ixk ixk
x e dk k ki e dk
i
o
t t

= = = =
} }
,
( ) ( ) x x o o =
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
b b
b
a
a a
x dx x dx x a b o o o o o ' = = =
} }
baigtini
s integralas
a ir b turi bti skirtingose pusse, tada integralas bus
lygus 1.
b)
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) f x x dx f x x dx
c c
c c
o o


= + +
} } } }
=
[1 ir 3 integralai lygs nuliui]
( ) ( ) (0) f x x dx f
c
c
o

= =
}
pagal vidurki teorem
Turint integral
( ) ( ) ( ) f x x c dx f c o

=
}
c)
1
( ) ( ) ( ) (| | ) [ ] f x ax dx f x a x dx x ax o o


= = = =
} }
1 1
1
1
( ) (0)
| | | | | |
x dx
f x f
a a a
o

| |
|
=
|
\ .
}
d)
2 2
( ) ( ) ( ) (( )( ))
c
c
f x x c dx f x x c x c dx
c
c
o o
+

= + +
} }
( ) (( )( )) ( ) ( 2 ( ))
c c
c c
f x x c x c dx f x c x c dx
c c
c c
o o
+ +

+ + = + +
} }
1 1
( ) (2 ( )) ( ) ( )
2 | | 2 | |
c
c
f x c x c dx f c f c
c c
c
c
o
+

+ = +
}
---
1
1
1
( )
2
ixk
x e dk o
t

=
}
2
2
1
( )
2
iyk
y e dk o
t

=
}
( )
1 2
1 2
2 2
1 1
( ) ( )
(2 ) (2 )
ixk iyk i kz
x y
x y e dk dk dk dk e o o
t t

+

= = =
} } } }

( )
2
1
(2 )
i kz
dk e
t

=
} }


( )
( )
3 3
1 1
( ) ( ) ( )
(2 ) (2 )
i k x k y k z
i kr x y z
x y z
x y z dk dk dk e dk e o o o
t t

+ +

= =
} }} }


12. Greiiausio nuolydio, arba balno metodas
integralo asimptotinei reikmei skaiiuoti
( )
( )
q z
C
J e dz
e
e =
}
integralas z ploktumoje, kai kur gali
bti analizinis.
e
exponent labai kinta
0 e >
- realus i teig.
( ) q z u iv = +
neinomoji
( ) 0
b
q z ' =
| | 1
iv
e =
. Arti balno tako
Svarbu, kad arti to tako svyravim nebt
Im( ( )) Im[ ( ( ))]
b
q z q z C e e = =
f-j
( ) q z
galima skleisti eilute
2
1
( ) ( ) ( ) ( ) ...
2
b b b
q z q z z z q z '' = + +
( ) 0
b
q z '' =
,
2
( ) ( )
b
q z q z s =
2 2
( ( ) ) ( )
( )
q z s q z s
b b
z z
b
dz dz
J e ds e e ds
ds ds
e e e
e



=
| |
| = = =
|
\ .
} }
( ) q z
b
z z
b
dz
e
ds
e
t
e
=
| |
| =
|
\ .
Skaiiuojame
dz
ds
| |
|
|
\ . :
( ) 2
dz
q z s
ds
' =
2 2
( )
( )
dz s
dz
ds q z
q z
ds
= =
'
''
2
2
( )
dz
ds q z
| |
| =
|
''
\ .
0
2
( ) z z
b b
s
dz
ds q z =
=
=
''
Gauname:
( )
2
( )
( )
q z
b
b
J e
q z
e
t
e
e
=
''
Stirlingo f-l didelio skaiiaus faktorialo apytikslis
skaiiavimas. Naudosime gama f-j.
1
0
( )
t z
z e t dt

I =
}
,
( 1) ! z n I + =
1
1
0 0
( 1) [ ]
t z zt z z
z e t dt t zt e z t dt

+
I + = = = =
} }
1 ln 1 (ln )
0 0
z zt z t z z t t
z e e dt z e dt

+ +
= =
} }
( ) ln q t t t =
1
( ) 1 0 q t
t
' = =
(prilyginam nuliui),
tada
1
b
t =
2
1
( ) ( 0) q t
t
'' = =
balno take nelygu 0, t.y. balno takas
Rasime skleidin
2
lnt t i s =
abi puses diferencijuojame
1
1 2
dt
s
t ds
| |
| =
|
\ . i ia 2
2 2
1 1
1
dt s
dt
ds
t ds
t

= =

0
1
2
s
t
dt
ds
=
=
| |
| =
|
\ .
, tada
2
1 ( )
0
1
( 1)
z z i s
s
t
dt
z z e ds
ds
+
+
=

=
| |
| I + ~
|
\ .
}
ia raome
dt
ds
| |
|
|
\ .
1
( 1) 2
z z
z z e
z
t
+
I + ~
(tai Puasono kakas )
1
2
( 1) 2
z
z
z z e t
+

I + =
, ( 1 z >> )
Vietoj z raome n
1
2
! 2
n
n
n n e t
+

~
Stirlingo f-l.
13. Furj transformacija, jos savybs. Furj
integralas kompleksinje ploktumoje.
Furje integralas:
( ) ( )
it
F t f e d
e
e e
+

=
}
Tarkime
turime f-j f(x), kur x realus kintamasis, tada f-ja f(x)
irgi reali, apibrta - iki + . F-jos furje transformacija:
1
( ) ( )
2
ikx
f k e f x dx
t
+

=
}
, ia k realus sk.
ia f(k) Furje vaizdas,
ikx
e

- Furje transformacijos
branduolys.
Orginal atstatome i vaizdo:
1
( ) ( )
2
ikx
f x e f k dk
t
+

=
}
Tikriname:
1
1 1
1 1
( ) ( )
2 2
ikx ikx
f x e e f x dx dk
t t
+ +


= =
} }
( )
( )
1
1 1 1 1 1
1
( ) ( ) ( )
2
ik x x
dx f x e f k dk dx f x x x o
t
+ + +

= =
} } }
1
[ ] ( ) x x f x = = =
Savybs:
1. Integravimas kompleksinje ploktumoje
z x iy = + k i o t = +
Ms kompleksin f-ja f(z)
yra analizin arti x aies.
Galime vesti analizikumo
srit (juost): y- < y < y+
Praplsti juostos nebegalime.
F-ja f(k) taip pat analizin, kai f(z) analizin. Jeigu
, kai , 0
| ( ) |
, kai x - , 0
x
x
Ae x
f z
Be
t
t
t
t

+
+

<

=

>

Tada f(k) yra analizin juostoje

t t t
+
< <
( )
1
| ( ) | | ( ) |
2
i i x
f k e f x dx
o t
t
+
+

s =
}
1
| ( ) |
2
i x x
e e f x dx
o t
t
+

=
}
, matom
(
1
i x
e
o
>
)
Taigi, kai
x +
( ) x x x
e e
t t t t +

=
,
t t

<
kai
x
( ) x x x
e e
t t t t +
+ +
=
,
t t
+
<
Gauname, kad tas integralas
egzistuoja ir , kad f(x) arti
+
ir

analizin. Integralai
konverguoja.
Gauname analizikumo juost.
2. F-ja (f(x) bloga, Furje vaizdas
+
neegzistuoja
( ) ( )
x
o
g x f x e
t
=
, ia
0
o
t >
, toks, kad g(x) mat
pakankamai greitai, kad Furje integralas egzistuot +
(konverguot)
1
( ) ( ) ( )
2
x ikx
o
g x f x e e g k dk
t
t
+

= =
}
tada
pagal apibrim vaizdo orginalas:
( )
1 1
( ) ( ) ( )
2 2
ikx x ix k i
o o
f x e g k dk e g k dk
t t
t t
+ +
+ +

= =
} }
Pasiymime
1 o
k k it = +
tada orginalas:
1
1 1
1
( ) ( )
2
i
o
ik x
o
i
o
f x e g k i dk
t
t
t
t
++

+
=
}
Daba tikriname
rius kai
k =
, tada
1 o
k it = +
ir
1
( ) ( )
2
x ikx
o
g k e f x e dx
t
t
+

=
}
( )
1
1
1
( ) ( )
2
ix k i x
o o
o
g k i e f x e dx
t t
t
t
+

= =
}
1
1
1
( ) ( )
2
ixk
e f x dx f k
t
+

= =
}
ia k
1
yra
kompleksinis skaiius:
1
k i o t = +
Matome, kad
1
( )
o
g k it
yra reikaimas taip pat kaip f(k) turintis
menam pokyt , kuris utikrina, kad integralas
konverguot
+
( )
1 1
( ) ( ) ( )
2 2
ix i ix x
f k e f x dx e f x dx
o t o t
t t
+ +
+

= =
} }
Integralas konverguoja, jei
0
o
t t > >
3. f(x) bloga f-ja

vedame f-j g(x), kur bt 1 t

1
( ) ( )
x
g x f x e
t
=
, 1 t < 0, kad konverguot
1
( ) ( )
2
ikx
f k e f x dx
t
+

=
}
, kur
k i o t = +
1
( ) ( )
2
i x x
f k e e f x dx
o t
t
+

=
}
integralas egzistuoja, kai
1
0 t t s <
. Orginalas:
1
( ) ( )
2
i
ikx
i
f x e f k dk
t
t
t
++

+
=
}
4. f(x) bloga prie

ir
+
Tada vedame f-jas
( ), kai 0
( )
0, kai 0
f x x
f x
x
+

>

=

<

0, kai 0
( )
( ), kai 0
x
f x
f x x

>

=

s

Skaiiuojame vaizdus:
0
1
( ) ( )
2
ikx
F k e f x dx
t
+
+
=
}
- analizin f-ja. k
kompleksinis skaiius,
k i o t = +
. Kai
0
o
t t > >
,
konverguoja.
0
1
( ) ( )
2
ikx
F k e f x dx
t

=
}
irgi analizin.
k i o t = +
, ir konverguoja kai
1
0 t t < <
. Orginalai:
1
( ) ( )
2
i
o
ikx
i
o
f x e F k dk
t
t
t
++

+ +
+
=
}
1
( ) ( )
2
i
o
ikx
i
o
f x e F k dk
t
t
t
++

+
=
}
Orginalas yra pastumtas. Sudj abu iuos narius
gausime f-j f(x). Patikrinimas:
1)
1
0 ( ) ( ) 0, nes yra ypat. tashkas
2
ikx
x f x e F k dk
t

+ +

> = =
}

1
0 ( ) ( ) 0
2
ikx
x f x e F k dk
t

+ +

< = =
}

2)
1
0 ( ) ( ) 0, nes nera ypat tashko
2
ikx
x f x e F k dk
t

> = =
}

1
0 ( ) ( ) 0
2
ikx
x f x e F k dk
t

< = =
}

14. Furje transformacija. Dviej f-j ssuka, jos

Furj vaizdas.
Furje integralas:
( ) ( )
it
F t f e d
e
e e
+

=
}
Tarkime turime f-
j f(x), kur x realus kintamasis, tada f-ja f(x) irgi reali,
apibrta -

iki +

. F-jos furje transformacija:
1
( ) ( )
2
ikx
f k e f x dx
t
+

=
}
, ia k realus sk.
ia f(k) Furje vaizdas,
ikx
e

- Furje transformacijos
branduolys.
Orginal atstatome i vaizdo:
1
( ) ( )
2
ikx
f x e f k dk
t
+

=
}
Tikriname:
1
1 1
1 1
( ) ( )
2 2
ikx ikx
f x e e f x dx dk
t t
+ +


= =
} }
( )
( )
1
1 1 1 1 1
1
( ) ( ) ( )
2
ik x x
dx f x e f k dk dx f x x x o
t
+ + +

= =
} } }
1
[ ] ( ) x x f x = = =
Turime f-jas f
1
(x) ir f
2
(x), jos tolydios. J ssuka
vadinama f-ja:
1 2
1
( ) ( ) ( )
2
f x f y f x y dy
t
+

=
}
. Jos
furje transformacija:
( )
1 2
1 1 1 2 2 2
1 1 1
( ) ( ) ( )
2 2 2
ik y ik x y
f x dy dk e f k dk e f k
t t t
+ + +


= =
} } }
( )
2 2 1
1 1 1 2 2 2
1 1
( ) ( )
2 2
ik x k k iy
dk f k dk e f k dye
t t
+ + +


= =
} } }
2
1 1 1 2 2 2 2 1
1
( ) ( ) ( )
2
ik x
dk f k dk f k e k k o
t
+ +

=
} }
1 2
k k =
, tada Direchle delta f-jos argumentas lygus
nuliui, tada f-ja nelygi nuliui. Dviej f-j ssukos Furj
vaizdas:
1
1 1 1 2 2
1
( ) ( ) ( )
2
ik x
f x dk f k f k e
t
+

=
}
15. Laplaso transformacija. Rymano ir Melino f-l.
Kai kuri f-j Laplaso vaizdai.
Laplaso transformacija dar vadinama operaciniu
skaiiavimu. Integralas 0
( ) ( )
px
f p e f x dx

=
}
yra Laplaso
transformacija, kur
( ) f p
Laplaso vaizdas, p
kompleksinis kintamasis.
Re
( ) 0
p
f p

Furje ir
Laplaso transformacijos siejasi:
( ), 0
( )
0, 0
t
f x x
f x
x
>

=

<

F-jos
( )
t
f x
Furje
transformacija
0
1
( ) ( )
2
ikx
t
F k e f x dx
t
+
=
}
,kai
k ip =
0
1 1
( ) ( ) ( )
2 2
px
t
F ip e f x dx f p
t t
+

= =
}
( ) 2 ( ) f p F k t
+
=
1
( ) ( )
2
i
o
ikx
t t
i
o
f x e F k dk
t
t
t
++

+
=
}
,
o
k i o t t t = + >
k ip =
p ik =
1
( ) ( ) ( )
2 2
i i
o o
px px
t t
i i
o o
i
f x e F ip idp e f p dp
t t
t t
t t
+ +
+ + + +
= = =
} }
1
( ) ( )
2
i
o
px
i
o
e f p dp f x
i
t
t
t
+
+ +
= =
}
I vaizdo gaunam
orginal.
p i o t = +
Orginalo suradimo formul (inant Laplaso atvaizd)
vadinama Rymano ir Melino f-l.
1
( ) ( )
2
i
o
px
i
o
f x e f p dp
i
t
t
t
+
+ +
=
}
Keletos f-j atvaizdai:
1. Vienetin Hevisaido f-ja.
1, 0
( )
0, 0
x
x
x
o

>

=

<

0
0
1 1
( )
px px
x e dx e
p p
o

= = =
}
, p=0
ypatingas takas.
1
( ) p
p
o
-
-

,
Re 0 p >
.
2.
( )
x
f x e

=
( ) ( )
0 0
0
1 1
( )
px x p x p x
f x e e dx e dx e
p p

= = = =

} }
Re Re p >
,
3.
( )
df
x
dx
=
0
0 0
( ) ( ) ( ) ( ) (0).
px px px
df
x e dx e f x p f x e dx p f p f
dx

= = + =
} }
4.
0
( ) ( )
x
y f y dy =
}
( )
( ) ( ) (0) ( )
d y
f y p p f p
dy

-
-
= =
1
( ) ( ) p f p
p
=
16. Laplaso transformacija. Vlavimo teorema.
Poslinkio teorema. Periodins funkcijos Laplaso
vaizdas.
Laplaso transformacija dar vadinama operaciniu
skaiiavimu. Integralas
0
( ) ( )
px
f p e f x dx

=
}
yra Laplaso
transformacija, kur
( ) f p
Laplaso vaizdas, p
kompleksinis kintamasis.
Re
( ) 0
p
f p

.
Vlavimo teorema.
0,
( )
( ),
t
f t
f t t
t
t
t t

<

=

>

1 1
0
( ) ( ) [ , ]
pt
f t e f t dt t t dt dt
t
t t

= = = = =
}
( )
1 1
1 1 1 1
0 0
( ) ( ) ( )
p t pt p p
e f t dt e e f t dt e f p
t t t

+
= = =
} }
- vlavimo teorema.
Poslinkio teorema
0
( ) ( )
px
f p e f x dx

=
}
0
( ) ( )
px x
f p e e f x dx
o
o


+ =
}
( ) ( ) f x f p
-
-

( ) ( )
x
e f x f p
o
o
-
-
+
Periodins funkcijos Laplaso vaizdas
f-ja f(t) periodin.
toks 0, kad ( ) ( ), 0 T f t T f t t - > + = >
( ), 0
( )
0,
f t t T
t
t T

s s

=

>

0
( ) ( )
pt
f p e f t dt

=
}
Suskaidome 5 du integravimo
intervalus:
0
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
T
pt pt pt
T T
f p e f t dt e f t dt p e f t dt


= + = +
} } }
( )
1
1 1 1 1
0
( ) [ , ] ( )
p t T pt
T
e f t dt t t T dt dt e f t T dt

+
= = + = = + =
} }
1
1 1
( ) ( )
pt pT pT
T
e e f t dt e f p

= =
}
,
( ) ( ) ( )
pT
f p p e f p

= +
( ) (1 ) ( )
pT
p e f p

=
, 0
( ) ( )
T
pT
p e f t dt

=
}
.
17. Laplaso transformacija. Dviej funkcij ssuka,
jos Laplaso vaizdas. Vaizdo diferencijavimas.
Vaizdo integravimas.
Laplaso transformacija dar vadinama operaciniu
skaiiavimu. Integralas 0
( ) ( )
px
f p e f x dx

=
}
yra Laplaso
transformacija, kur
( ) f p
Laplaso vaizdas, p
kompleksinis kintamasis.
Re
( ) 0
p
f p

.
Dviej f-j ssuka. Turime f-jas
1
( ) f x
ir
2
( ) f x
. Ssuka
bus:
1 2
0
( ) ( ) ( )
x
f x f x f x y dy =
}
Utenka integruoti iki
x, nes
kai 0, tai ( ) 0 x y f x < =
. Laplaso operacija
komutatyvi:
y x =
,
0
1 2 1 2 2 2
0 0
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( )
x x
x
f x f x y dy f x f d f f x d = =
} } }
Tai pritaikome ir iuo atveju:
1 2
0 0
( ) ( ) ( )
y x
px
y
f p dx e f y f x y dy
=

=
=
} }
1 2
0
( ) ( ) ( )
px
x y
f p dy f y e f x y dx

=
= =
} }
1
1
1 2 1 1 2 1
1 0 0
( ) ( ) ( ) ( )
px py
x x y
dy f y e f x e dx f p f p
dx dx


(
= +
= = = (
=
(

} }
2 1
( ) ( ) ( ) f p f p f p =
Tai vaizd sandaugos teorema.
Sskos Laplaso vaizdas:
1 2 2 1
0
( ) ( ) ( ) ( )
x
f x f x y dy f p f p
-
-

}
Vaizdo diferencijavimas
0
( ) ( )
px
f p e f x dx

=
}
0
( ) ( )
px
d
f p xe f x dx
dp

=
}
( ) ( ) f x f p
-
-

,
( ) ( )
d
xf x f p
dp
-
-

, ... ,
( ) ( )
n
n
d
x f x f p
dp
-
-
| |
|

|
\ .
.
Vaizdo integravimas
0
( ) ( )
px
f p e f x dx

=
}
1
1 1 1
0
( ) ( )
p x
p p
f p dp dxf x dp e

= =
} } }
1
1
1 0 0
1 1
( ) ( )
p
p x px
p p
dxf x e dxf x e
x x
=

=
| |
| = =
|
\ .
} }
( ) ( ) f x f p
-
-

1 1
1
( ) ( )
p
f x f p dp
x

=
}
18.Elementarij fizikini vyksm
diferencialins lygtys. Stygos
svyravim lygtis. Stygos svyravim
kinetin ir potencin energija.
Styga vadiname itempt tarp dviej tak absoliuiai
lankst sil. Sil vadiname absoliuiai lanksiu, kai
jame susidariusi tempimo jga visada veikia liestins
kryptimi. Kokiu nors bdu iveskime styg i
pusiausvyros. Imkime, kad kiekvienas stygos takas
juda vienoje ploktumoje.
y(x,t) vertikalus atsilenkimas
Tempimo jga T nepriklauso nuo laiko, nes stygos
dali ilgiai nekinta.
Kadangi
0 o
T cos T = o
) dx x ( y T Ttg sin T
x
+ ' = o ~ o
Elementui dx
( ) dx y T ) x ( y ) dx x ( y T
xx x x
' ' = ' + '
Niutono dsnis
dx ) t , x ( f dx
x
y
T
t
) t , x ( y
dx
2
2
2
2
mase
+
c
c
=
c
c

ia
dx ) t , x ( f
iorini jgu tankis
Stygos svyravimus apraanti lygtis:
dx ) t , x ( f
x
y
T
t
y
2
2
2
2
+
c
c
=
c
c

stat
2
c
T
=

, kur c
signalo sklidimo greitis iilgai stygos, gauname:
T
dx ) t , x ( f
x
y
t
y
c
1
2
2
2
2
2
+
c
c
=
c
c
jei iorins jgos neveikia
2
2
2
2
2
x
y
t
y
c
1
c
c
=
c
c
arba
xx tt
y T y ' ' = ' '
Dimensijos:
m
kg
] [ ;
s
m
] c [ ;
s
m kg
N 1 ] T [
2
= =

= =
Gavom antros eils diferencialin lygt. Papildysime j
papildomomis slygomis. Pvz. reikia pradinio
momento
Kai t=0

=
c
= c
= =
greiciai niai //pradi ) x ( v
t
) 0 t , x ( y
) x ( f ) 0 t , x ( y
Kratins slygos

= =
= =
0 ) t , l x ( y
0 ) t , 0 x ( y
duos begalin
staiakamp.
ios slygos nusakys pradin elemento greit ir form.
Sprendiant lygt galima taikyti Laplaso
transformacijas.
Kinetin ir potencin energijos
Kinetin enegija:
}
|
|
.
|

\
|
c
c
=
l
0
2
t
) t , x ( y
dx
2
1
K
Darbas, reikalingas elemento dx deformacijai, yra
proporcingas stygos ilgio pokyiui:
dx 1
x
) t , x ( y
1 ) x ( T ) dx dl )( x ( T
2
|
|
|
|
|
.
|

\
|

|
|
.
|

\
|
c
c
+ =
Kai svyravimai mai, aknies
2
x
) t , x ( y
1
|
|
.
|

\
|
c
c
+
skleidinyje
x
) t , x ( y
c
c
laipsniais galima atmesti
auktesniuosius laipsnius. Todl elemento dx potencin
energija
dx
x
) t , x ( y
) x ( T
2
1
dx 1
x
) t , x ( y
2
1
1 ) x ( T ) dx dl )( x ( T
2 2
|
|
.
|

\
|
c
c
=
|
|
|
.
|

\
|

|
|
.
|

\
|
c
c
+ ~
Visos stygos potencin energija:
}
|
|
.
|

\
|
c
c
=
l
0
2
dx
x
) t , x ( y
) x ( T
2
1
v
19.Difuzijos lygtis ir jos sprendimas (vienmatis
atvejis)
Difuzijos viendimensin lygtis:
2
2
t
n
D
t
n
c
c
=
c
c
. const ) t , x ( n =
}
+
pradin slyga:
(x) 0) t N(x, o = =
Reikia nusakyti bet kuriuo laiko momentu. Taikome
Laplaso transformacij
}

=
0
-pt
dt ) t , x ( n e p) (x, n
Difuzijos Laplaso vaizdas
2
2
(x)_/ __ \ x
p) (x, n
D 0) t n(x, - p) (x, n p
c
c
= =
o =
Toliau taikom Furj transformacij (pagal x)
}
}

t
= o
=
0
ikx -
0
-ikx
dx e
2
1
) x (
dk ) p , k ( n e p) (x, n
Uraome lygties Furj vaizd
D
p
k
1
D 2
1
Dk p
1
2
1
) p , k ( n
2
1
Dk p ) p , k ( n
) p , k ( n Dk
2
1
) p , k ( n p
2
2
2
2
+
t
=
+
t
=
t
= |
.
|

\
|
+
=
t

Dabar reikia gauti original n(x,t). Tuo tikslu

integruojame udaru kontru naudodami kompleksin
kintamj.
D / p x
D / p x
2
2
ikx
2
ikx
e
pD 2
1
D / p i 2
e
i 2
D / p i 2
1
D / p i k D / p i k
D
p
k
D
p
k
dk e
D 2
1
D
p
k
dk
D 2
1
e p) (x, n

+

=
= t =
|
|
.
|

\
|
+
|
|
.
|

\
|
= + =
=
+
t
=
+
t
=
} }
pasiymime:
D x/ /a / e
p
1
) p (
p a
= =

Pasinaudojam Rymano ir Meleno formule
}

t
=
C
p a
pt
dp e
p
1
e
i 2
1
) t (
Ploktumoje vaizduosime pjv. Jei funkcija yra
analizin, tai nepriklauso nuo integravimo kelio ir t
keli galime deformuoti.

=
i
re p
,
=

id re dp
i
. Integruojame apskritimu BCD.
0 d ... r ... rd
r
1
BCD
= =
} } }
t
t
t
t
. Integruojam AB
}
}
} }
} }

|
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
+ +

+
=
=
=
)
`

=
=
)
`

+
+
+
=
dr e e

(t)
dr e
r
r

r
dr
e
r
dr
e
i
r i
)dr (
e
i) ( r
)dr (
e
i
(t)
)
t
ia
t(r
t
a
t
ia
t
ia
t
ia
r r t
iar tr iar tr
r ia tr r ia tr
2
2
2 2
2
2 2
2 4
2 2 2
2
0
2 0 2
0
0
1
2
2
2
1
1 1
2
1

pasiymime
z
t 2
ia
r = +
t
e
t

dz e e

dz e e

(t)
t
a
t
a
tz
t
a
C
tz
t
a
4
4 4 4
2
2
2
2
1
2
2
1 1 1

= = = =
} }

Dt 4
2
x
e
t
1
D 2
1
) t , x ( n

t
=
difuzija
Suintegrav turim gaut konsant:
1 4 tD
t D 2
1
dx e
t D 2
1
t 4
2
x
= t
t
=
t
}

20.Dalini ivestini diferencialins lygtys.

Diferencialins lygties charakteristikos.
Diferencialini lygi klasifikavimas.
Bendru atveju turime:
|
|
.
|

\
|
c
c
c
c
=
c
c
+
c c
c
+
c
c
y
,
x
, , y , x F
y
) y , x ( C
y x
) y , x ( B 2
x
) y , x ( A
2
2 2
2
2
Sprendinys iekomas tam tikroje srityje, apribotoje
kontru C (uduodama
parametrin slyga).
Kartins slygos:
) (
) (
S
S
q q

=
=
Imkime takus
) y , x (
kurie nedaug skiriasi nuo
) , ( q
vidury esantiems takams paraome Teiloro eilut:
{...
! 3
1
) y (
y
) x )( y (
x y
2
) x (
x
! 2
1
) y (
y
) x (
x
) , ( ) y , x (
2
C
2
2
C
2
2
C
2
2
C C
+

q
c
c
+ q
c c
c
+

+
c
c
+ q
c
c
+
c
c
+ q =
Reikia apskaiiuoti skleidimo koeficientus:
) s (
) S ( N
y dS
d
x dS
d
0
C
C C
=
=
c
c

c
c q
Sprendiam Koy udavin: Idiferencijuojame pagal S
kaip sudtin funkcij
dS
d
y dS
d
x dS
d
C C

=
c
c

c
c q
//tiesin nehomogenin
Gauname determinant:
0 1
dS
dS
dS
d
dS
d
dS
d
dS
d
dS
d
dS
d
2
2
2 2
= = =
|
|
.
|

\
|
+
|
|
.
|

\
| q
=
q

q
= A
dS
d
j
dS
d
i
dS
r d q
+

;
) S ( p
x
C
=
c
c
;
) S ( q
y
C
=
c
c
Diferencijuojame pagal S dar kart (kaip sudtin f-j)
ir gauname antrsias ivestines:

+
c
c
=
q
c
c
+

c c
c
=
q
c c
c
+

c
c
dif.lygtis //pati ... B 2
x
) y , x ( A
dS
dq
dS
d
y
dS
d
x y
dS
dp
dS
d
x y dS
d
x
2
2
C
2
2
C
2
C
2
C
2
2
Randame determinant:
0
dS
d
C
dS
d
dS
d
B 2
dS
d
A
C B 2 A
dS
d
dS
d
0
0
dS
d
dS
d
2 2
=
|
|
.
|

\
|
+
q

|
|
.
|

\
| q
=
q
q
= A
Kai 0 = A , tada i lygtis uraoma visiems takams (ne tik
kratiniams), todl vietoj q , atsiranda x,y
0 C
dx
dy
B 2
dx
dy
A
arba
0 Cdx Bdydx 2 Ady
0
dS
dx
C
dS
dx
dS
dy
B 2
dS
dy
A
2
2 2
2 2
= +
|
|
.
|

\
|
= +
=
|
|
.
|

\
|
+
|
|
.
|

\
|
gavome II eils diferencialin kreivs lygt.
Diferencialins lygties charakteristikos aprao kreiv
ploktumoje.
dx AC B B Ady
arba
AC B B
dx
dy
A
0 AC
dx
dy
A B 2
dx
dy
A
2
2
2
=
=
= +
|
|
.
|

\
|

|
|
.
|

\
|
Isprendiame ir gauname sprendinius
neig. //kai const y) (x,
teig. //kai const ) y , x (
= =
= =
Lygi klasifikavimas:
1)kai D>0 B
2
>AC hiperbolin diferencialin lygtis
2)kai D<0 B
2
<AC elipsin diferencialin lygtis
3)kai D=0 B
2
=AC parabolin diferencialin lygtis
21.Dalini ivestini diferencialins lygtys. Koy
udavinys: DAlambero formul; baigtins stygos
svyravim lygties sprendimas.
Iekosime vienmats bangavimo lygties
0 t , R x ), t , x ( f u a u
xx
2
tt
> e =
sprendinio,
tenkinanio pradines slygas:
R x ), x ( u ), x ( u
0 t
t
0 t
e = =
= =
Bangavim lygt atitinka charakteristik lygtis
0 a x
2 2
= '
. Integruodami j, randame dvi
charakteristik klases:
const at x , const at x = + =
Kadangi Koy udavinys yra tiesinis, tai j patogu
iskaidyti du paprastesnius Koy udavinius:
0 u , 0 u ), t , x ( f u a u
) x ( u ), x ( u , 0 u a u
0 t
t
0 t
xx
2
tt
0 t
t
0 t
xx
2
tt
= = =
= = =
= =
= =
I pradi rasime pirmojo Koy udavinio sprendin.
Apibriame naujus nepriklausomus kintamuosius
at x , at x + = q =
Tada homogenin bangavimo
lygtis virsta
0 u =
q
o jos bendrasis sprendinys:
) ( c ) ( c u
2 1
q + =
i formul sustat
q ir
gausime
homogenins lygties bendrj sprendin:
) at x ( c ) at x ( c u
2 1
+ + =
. Parenkame 1
c
ir 2
c
:

= ' + '
= +
) x ( ) x ( c a ) x ( c a
) x ( ) x ( c ) x ( c
2 1
2 1
ios sistemos sprendiniai:
C d ) (
a 2
1
) x (
2
1
) x ( c
C d ) (
a 2
1
) x (
2
1
) x ( c
x
0
1
x
0
1
+ t t =
t t =
}
}
//ia C laisvoji const
pirmoje formulje x pakeisime x-at, o antroje x+at.
Gauname Koy udavinio sprendin (Dalambero
formul):
( )
}
+

t t + + + =
at x
at x
d ) (
a 2
1
) at x ( ) at x (
2
1
) t , x ( u
22.Dalini ivestini diferencialins lygtys.
Kintamojo atskyrimo (Furj) metodas. Laplaso
lygtis ploktumoje. Dirichl ir Noimano udavinys.
Kaip pavyzd nagrinsime Laplaso lygt ploktumoje
0
y x
2
2
2
2
2
=
c
c
+
c
c
= V
Sritis yra udaras kontras, taigi
reikalinga tik viena kratin slyga
) S (
C
=
<...kol kas neikirtau ka rasyti...>
Dirichl udavinys: reikia rasti funkcij
) P ( u u =
,
harmonin srityje
t
, apribotoje paviriumi
o
,
tolydin udaroje srityje
o + t = t
ir turini
paviriuje
o
i anksto duotas reikmes:
) Q ( f ) Q ( u
1
Q
=
o e
.
Noimano udavinys: reikia rasti
funkcij
) P ( u u =
, harmonin
srityje
t
, apribotoje lygiu udaru paviriumi
o
,
tolydin,turini tolydines pirmsias dalines ivestines
udaroje srityje
o + t = t
ir gyjani paviriuje o
duotas normalins ivestins reikmes:
) ( f
n
) Q ( u
2
Q
o =
c
c
o e .
23.turmo ir Liuvilio, arba tikrini veri,
udavinys. Funkcij ortogonalumas ir normavimas.
Membranos svyravim lygties tikrins funkcijos.
Helmholco diferencialin lygtis.
Sprendiam lygt:
( ) konstanta atskyrimo 0 ) z ( ) z ( r ) z ( q
dz
d
) z ( p
dz
d
= + +
|
|
.
|

\
|

Kratins slygos:
b z a 0; (b) ; 0 ) a ( s s = =
f-jos p(z), q(z), r(z) turi bti duotos.

gauna tam tikras vertes, vadinamas tikrinmis, o

p,q,z tikrins funcijos
2 2
2 1 1 1
n n
, s sprendiniu du turim
ja - f tikrine kai , verte tikrine



tada sudarome dvi lygtis:
( )
( )

= + +
|
|
.
|

\
|

= + +
|
|
.
|

\
|

1 2 2
2
2 1 1
1
/ 0 r q
dz
d
p
dz
d
/ 0 r q
dz
d
p
dz
d
atimame
}
}
=

=
=

=
|
|
.
|

\
|

|
|
.
|

\
|

z
0
2 1 1 2
z
2
1
1
2
z
0
2 1 1 2
2
1
1
2
2 1 1 2
2
1
1
2
dz r ) (
dz
d
p
dz
d
p
0 a taske
m integruoja ir dz // r ) (
dz
d
p
dz
d
p
dz
d
r ) (
dz
d
p
dz
d
dz
d
p
dz
d
Tegul z=b, tada, pasinaudojus kratine
slyga,
0 dz r ) (
b
0
2 1 1 2
=
}
, o kadangi integralas lygus
nuliui, tai
1 2
=
ir funkcijos yra ortogonalios.
Jei
1 2
=
, tai integralas gali bti ir nelygus nuliui.
Jei tikrin vert atitinka viena funkcija, tai tikrin vert
nra isigimusi.
0 const dz r
b
a
2
1
= =
}
. Iekomos funkcijos
atvilgiu udavinys teisingas.
Tikrin funkcij galima normuoti:
1 dz r
b
a
2
1
=
}
Jeigu sujungsime dar ir ortogonalum, tursime
m , n
b
a
m n
dz r o =
}
ortonormavimas.
Isigimusi funkcija kai vien tikrin vert atitinka
keletas tikrini funkcij, tada tos funkcijos nebus
ortogonalios, taiau jas galima ortonormuoti.
Tarkim turim:
1 3 , 1 2 , 1 1 , 1
, , ,
.
1)Sudarom funkcijas, kurios tenkina diferencialin lygt
ir kratines slygas:
1 , 1 1 , 1
=
2)Surandam j tiesinius darinius (kombinacijas)
(1) ) ; ( B ) ( A 0 ) ; (
) , ( dz 2
B A
2 , 1 1 , 1
2
1 , 1 2 , 1 1 , 1
2 1
b
a
2 1
2 , 1 1 , 1 2 , 1
+ = =
=
+ =
}
3)
3 , 1 2 , 1 1 , 1 3 , 1
C B A + + =
0 ) , (
0 ) , (
mavimas //nor 1 ) , (
1 , 1 3 , 1
2 , 1 3 , 1
3 , 1 3 , 1
=
=
=
paimam
2
2 , 1 1 , 1
2
2 , 1 2 , 1
B ) , ( AB 2 A 1 ) , ( + + = =
(2)
I (1) ir (2) rasim A,B
Membranos svyravim lygties tikrins funkcijos.
Turim udavin
0
t t
1
) t , y , x (
2
2
2
=
c
c
A
Kartins slygos:
0 ) t , y , x (
0
=
Nagrinjam
nusistovjusius vyksmus.
Ivedame membran i pusiausvyros ir laukiam ilg
laik.
t i
e ) y , x ( ) t , y , x (
e
=
Nagrinjamos funkcijos harmonins.
0 k
y x
2
2
2
2
2
= +
c
c
+
c
c

daznis svyravimu membranos -
skaicius bangos - k
e
c
k
e
=
Hemholco lygtis
Sprendimui taikomas kintamj atskyrimo metodas:
0 k
Y
Y
X
X
) y ( Y ) x ( X ) y , x (
2
= +
' '
+
' '
=
i lygyb galios, jei
2
y
2
x
k
Y
Y
k
X
X
=
' '
=
' '
2
y
2
x
2
k k k + =
Turim
0 kx x
2
= +

X k cos B X k sin A x
x x
+ =
I kratins slygos:
1,2,... n ,
a
n
k ; n a k , a x kai
0 x kai , 0 B
x x
=
t
= t = =
= =
Analogikai:
1,2,... m ,
a
m
k
y
=
t
=
2 2
2
n m,
a
n
a
m
k
|
|
.
|

\
|
t
+
|
|
.
|

\
|
t
=
;
y
b
m
sin x
a
n
sin A
n , m
t t
=
A normavimo konstanta
Daniai, kai svyruoja membrana, fiksuojami.
Nagrinjami sprendimai:
a)
1 n =
,
1 m =
;
y
b
sin x
a
sin A
1 , 1
t t
=
gaunam pus
sinusoids, taigi visi takai juda vienoda faze.
b)
2 n =
,
1 m =
;
y
b
sin x
a
2
sin A
1 , 2
t t
=
atsilenkimas take a/2 lygus nuliui.
Gauname linij staiakampio viduj, kur
funkcija lygi nuliui. i linija vadinama
mazg linija
Dipolis judjimas
c)
2 n =
,
2 m =
;
y
b
2
sin x
a
2
sin A
2 , 2
t t
=
Atsiranda dar viena mazg linija.
24. Variacinis skaiiavimas. Funkcionalo svoka.
Variacinio udavinio formulavimas. Funkcionalo
ekstremumas. Funkcijos ir funkcionalo variacija.
Pagrindin teorema.
Funkcionalais vadinami kintamieji dydiai, kurie
nusakomi viena ar keli f-j parinkimu.
Jos kreivs ilgis - funkcionalas
1
2
0
[ ( )] 1 ( )
x
x
y x y dx ' = +
}
- funkcionalas
[ ] ( , ( ) ( ))
b
a
J y F x y x y x dx ' =
}
(1)
Variacinis skaiiavimas nagrinja funkcionalo
ekstremumus. Udavinys formuluojamas taip: Reikia
rasti glodij f-j y=y(x), kur
( ) a x b s s
tenkina
kratines slygas:
( )
a
y a y =
,
( )
b
y b y =
. Ir
minimizuojani arba maksimizuojani funkcional
apibrt (1) formule. Fubkcionalas
[ ] J y
, kai
( )
o
y y x =
gyja min arba max, jei su visom f-jom y(x)
teisinga nelygyb:
0
[ ] [ ] J y J y s
. Variacinis skaiiavimas
nagrinja metodus, kurie leidia rasti funkcional min
arba max reikmes.
Turim f-j f(x) ir kintamojo skirtum
1
x x x A =
dx x = A
Funkcionalas
[ ( )] J y x
. Jo pokytis
bus y pokytis
( ) ( ) y y x y x o =
- tai yra variacija.
( ) y o
,
[ , ] x a b e
vadinamas kreivs y(x) variacija,
Jei
( ) ( ) ( ) y x y x y x o = +
F-jos pokytis
( ) ( ) f f x x f x A = + A
,
t.y.
( ) ( , ) f A x x x x x | A = A + A A
,
( , ) 0
0
x x
x
| A
A
.
Tokia f-ja vadinama diferencialine, o f-jos diferencialas
( ) A x x df A =
,
( ) ( ) A x f x ' =
,
( ) df f x x ' = A
.
Funkcionalo pokytis:
[ ( ) ( )] [ ( )] J J y x y J y x o A = +
[ ( ), ( )] ( ( ), ( )) max | | J L y x y y x y y o | o o A = +
,
max| | y o
-
variacijos rekm.
( ( ), ( )) 0 y x y | o
tai
max | | 0 y o
.
L bus f-jos variacija
[ ( ), ( )] J L y x y o o =
.
Pagrindin teorema. Tarkime, kad funkcionalas
[ ] J y
,
kai
1
( ) [ , ]
o
y y x C a b = e
gyja ekstremum. Todl
egzistuoja funkcionalo variacija
[ , ] 0
o
J y y o o =
teisinga lygyb.
25. Variacinia udaviniai su nejudamais riais.
Pirmoji funkcionalo variacija. Eulerio lygtis.
Eulerio ir Ostrogradskio lygtis. Ekstremal.
Tiriame funkcional
[ ] ( , ( ), ( ))
b
x
a
J y F x y x y x dx ' =
}
Galai tvirtinti.
Kratins slygos:
( )
( )
a
b
y a y
y b y
=
=
Reikia rasti toki f-j, kad ekstremumas = 0. Pirmoji
variacija:
( ; ; ) ( , , )
b b
x
a a
J F x y y y y dx F x y y dx o o o ' ' ' = + +
} }
{ }
( ; ; ) ( , , )
b
x
a
J F x y y y y F x y y dx o o o ' ' ' = + + =
}
b
x a
F F d
y y dx
y y dx
o o

c c
= + =
`
' c c

)
}
0
( ) 0
x b
b
x a
x
F F d F
y y x dx
y y dx y
o o
=
=

c c c

= + =
`
' c c c

)
}
0 Eulerio lygtis
Krashtines salygos konstantoms surasti:
0
0
x
x
x a
x
x b
F d F
y dx y
F
y
y
F
y
y
o
o
=
=
c c
=

' c c

=
' c

' c

Kai turime
1 2 1 2
[ ] ( , , , , )
b
a
J y F x y y y y dx ' ' =
}
1 1
2 2
0
0
+ 4 krashtines salygos.
F d F
y dx y
F d F
y dx y
c c
=

' c c

c c
=

' c c

Jei turime auktesni eili ivestines

[ ] ( , ( ), , )
b
a
J y F x y x y y dx ' '' =
}
, tada lygtis:
2
2
0
+ 4 krashtines salygos.
F d F d F
y dx y y
dx

c c c

+ =

' '' c c c

n-tos ivestins lygtis:

2
2 ( )
(n-1) (n-1)
a a a
(n-1) (n-1)
b b b
... ( 1) 0
+ 2n krashtiniu salygu.
y(a)=y ,y (a)=y ,...,y (a )=y
y(b)=y ,y (b)=y ,...,y (b )=y
n
n
n n
F d F d F d F
y dx y y
dx dx y

c c c c

+ + + =
' '' c c c
c

' '

' '

( , , ( , ), ( , ), ( , )
x y
S
J F x y u x y u x y u x y dxdy ' ' =
}}
Pirmoji
variacija:
x y S
F F F
J u u u dxdy
u u x u y
o o o o

c c c c c
= + + =
`
' ' c c c c c

)
}}
x x S
F F F
u u u
u x u x u
o o o

| |
c c c c c
|
= + +

|
' ' c c c c c

\ .

}}
y y
F F
u u dxdy
y u y u
o o

| |
c c c c
|
+
`
|
' ' | c c c c

\ .
)
S C
A
dxdy Ady
x
c
=
c
}} }
S C
B
dxdy Bdy
y
c
=
c
}} }
Dabr rodome tai:
{ }
( )
2
2 1
( )
1
( , ( )) ( , ( ))
y x b b
S a y x a
B B
dxdy dx dy dx B x y x B x y x
y y
c c
= = =
c c
}} } } }
2 1
2 1
( , ) ( , ) ( , )
By A By A C
dxB x y dxB x y B x y dx


= + =
`

)
} } }
x y C C
F F
J udy udx
u u
o o o
c c
= +
' ' c c
} }
( , ) 0
x y S
F F F
u x y dxdy
u x u y u
o

c c c c c
+ =
`
' ' c c c c c

)
}}
Eulerio - Ostrogradskio lygtis:
0
x y
F F F
x x u y u
c c c c c
=
' ' c c c c c
26.Variaciniai slyginio
ekstremumo udaviniai. Izoperimetrinis udavinys.
Variacinio skaiiavimo Hamiltono funkcija.
Variaciniai ekstremumo udaviniai tai udaviniai,
kuriuose reikia rasti funkcionalo ekstremum, o
funkcijoms kuriose yra funkcionalas, yra udti
papildomi ryiai (apribojimai).
Jei funkcijose kintamieji nepriklausomi, tai
ekstremumai vadinami absoliuiaisiais.
Reliatyvieji ekstremumai tai funkcij kintamieji,
suriti tam tikrais sryiais.
Izoperimetrinis udavinys: tarp vis kreivi y(x),
kurioms integralas
const a dx ) y , y , x ( q J
b
a
1
= = ' =
}
turi
duot reikm a, reikia nustatyti t, kuri duoda integralo
J ekstremum:
}
' =
b
a
dx ) y , y , x ( F J
Siaurja prasme.
Teorema: jeigu kreiv y(x) duoda J integralo
ekstremum esant papildomai slygai J
1
ir prastinm
kratins slygoms y(a)=y
a
y(b)=y
b
ir jeigu y(x) nra
J
1
integralo ekstremal, tada egzistuoja toks daugiklis

, kad kreiv y(x) yra integralo J

*
ekstremal.
}
+ =
b
a
*
dx } q F { J
J
*
- pagalbinis ekstremalas,

- pagalbinis Lagrando daugiklis.

Imame paprasiausi Eulerio lygt
0
y
F
dx
d
y
F
x
=
' c
c

c
c
) y , y ( F F ' =
0 y F y F F , 0 F
y y y y y y x
= ' ' ' ' ' ' ' ' = ' '
' ' ' '
;
( ) 0 F y F
dx
d
y
1
y
= ' '
'
'
( )
( ) y F F F y
y F y y F y F y y F y F F y F
dx
d
y y y y y
y y y y y y y y
' ' ' ' ' ' ' =
= ' ' ' ' ' ' ' ' ' ' ' ' ' ' ' + ' ' = ' '
' ' '
' ' ' ' ' '
i ia turime pirmj integral
const C F y F
1 y
= = ' '
'
y
F y F H
'
' ' =
- variacinio skaiiavimo Hamiltono f-
ja
27.Stygos svyravim lygtis ir variacinis principas
Remsims maiausio veikimo principu.
Veikimo funkcija:
}
=
2
t
1
t
Ldt S
jega tempimo - T
energija potencine - V
energija kinetine - K
V K L =
}
|
|
.
|

\
|
c
c
=
l
0
2
t
y
dx
2
1
K
( ) dx
x
y
T dx
x
y
T dx dy dx T dx) T(dS dV
2 2
2 2
2
1
1 1 |
.
|

\
|
c
c
=
|
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
c
c
+ = + = =
s_/ itvirtinta strypas nes atsiranda, _ \
2
2
2
1
2
l
0
) t , l ( y C
2
1
) t , 0 ( y C
2
1
dx
x
y
T
2
1
V + +
|
|
.
|

\
|
c
c
=
}

(
(
(

|
|
.
|

\
|
c
c

|
|
.
|

\
|
c
c
=
} }
) t , l ( y C
2
1
) t , 0 ( y C
2
1
x
y
T
2
1
t
y
2
1
dx dt S
2
2
2
1
l
0
2 2
2
t
1
t
Kadangi nagrinjama maiausio veikimu principu, tai
pirmoji variacija turi bti lygi nuliui.
Variacijos ivestin lygi ivestins variacijai
}
( )

)

o o
(
(

(
c
c
c
c
o
|
|
.
|

\
|
o
c
c
c
c

|
|
.
|

\
|
c
c

c
c
o
|
|
.
|

\
|
o
c
c

c
c
= o

o
(
(

o
c
c
c
c
o
c
c
c
c
= o
} }
} }
) t , l ( y ) t , l ( y C ) t , 0 ( y ) t , 0 ( y C
x
y
T
x
y y
x
y
T
x
t
y
t
y y
t
y
t
dx dt ) t , l ( y ) t , l ( y C
) t , 0 ( y ) t , 0 ( y C x
x x
y
T y
t t
y
dx dt S
2 1
l
0
2
t
1
t
2
1
l
0
2
t
1
t
variacijos:
0 ) t ( y
1
= o
ir
0 ) t ( y
2
= o
. t
1
ir t
2
yra fiksuoti, tai
0 ) t , l ( y y C ) t , 0 ( y y C ) t , 0 ( y
t
y
T
) t , l ( y
t
y
T ) t , x ( y
x
y
T
t
y
dx dt S
2 1
l
0
2
2
2
2
2
t
1
t
=

o o o
c
c
+

+ o
c
c
o
(
(

c
c
+
c
c
= o
} }
Svyravim lygtis:

=
c
c
=
c
c
c
c
=
c
c

salygos krastines
) t , l ( y C
x
) t , l ( y T
) t , 0 ( y C
x
) t , 0 ( y T
x
y
T
t
y
2
1
2
2
2
2
a)jei atramos nejuda, o c , tada
0 ) t , l ( y
0 ) t , 0 ( y
=
=
b)
0 c
0
x
) t , l ( y T
0
x
) t , 0 ( y T
=
c
c
=
c
c
28.Extremals su lio takais.Vejertraso ir
Erdmano kratins slygos.
Reikia rasti funkcionalo extremum
}
' =
2
x
0
x
dx )) x ( y ), x ( y , x ( F J
, kreiv eina
per taka x
0
ir x
2
. tak B patenka po atspindio nuo y
= (x). Ta6kas x
1
lio kampas. y(x
1
-0) << artja i
kairs puss, y(x
1
+0) << i dens. Bendru atveju jos
nelygios. Patogu funkcional urayti taip:
} }
' + ' =
2
x
1
x
1
x
0
x
dx ) y , y , x ( F dx ) y , y , x ( F )] x ( y [ J
. Tuose
intervaluose funkcija y tolydi. Pagrindin ir btina
ekstremumo slyga
0 J = o
.
0 dx ) y , y , x ( F dx ) y , y , x ( F J
2
x
1
x
1
x
0
x
= ' o + ' o = o
} }
. Takas y
1
, y
2
gali judti. Gauname udavin su judaniais takais.
Kreiv AC ir CB bus extremals. y(x)- Eulerio lygties
sprendinys. Jei laikom, kad viena kreiv inoma, tai
udavinys susivest funkcionalo ekstremumo
iekojim.
} }
|
|
|
.
|

\
|
1
x
0
x
2
x
1
x
Fdx Fdx
.Skaiiuojam variacijas:
( ) | |
1
0
1
x x
y
1
x
0
x
x F y F dx ) y , y , x ( F o ' ' ' + = ' o

=
' }
,
0 x
0
= o
,
( ) | |
1
0
1
x x
y
2
x
1
x
x F y F dx ) y , y , x ( F o ' ' ' + = ' o
+
=
' }
.
J o
slyga bus
( ) | | ( ) | | 0 x F y F x F y F
1
0
1
x x
y 1
0
1
x x
y
= o ' ' ' + o ' ' ' +
+
=
'

=
'
.
1
x o
kinta laisvai, todl gaunama slyga:
( ) | | ( ) | |
0
1
x x
y
0
1
x x
y
F y F F y F
+
=
'

=
'
' ' ' + = ' ' ' +
stat
reikmes gauname:
)) 0 x ( y , y , x ( F )) 0 x ( y ) x ( ( )) 0 x ( y , y , x ( F
)) 0 x ( y , y , x ( F )) 0 x ( y ) x ( ( )) 0 x ( y , y , x ( F
1 1 1 y 1 1 1 1 1
1 1 1 y 1 1 1 1 1
+ ' ' + ' ' + + ' =
= ' ' ' ' + '
'
'
Kratins slygos kai yra lio kampai: tegul
ekstremal turi tik vien lio tak C, kuriame tos
slygos turi bti tenkinamos :
} } }
' + ' = ' =
2
x
1
x
1
x
0
x
2
x
0
x
dx ) y , y , x ( F dx ) y , y , x ( F dx ) y , y , x ( F J
x
1
yra kampinio tako abscis. AC ir CB- Eulerio
lygties integralines kreivs. Dabar skaiiuojame pirmaja
variacij:
0 ) x y y (
y
F
x F
2
x
1
x
=
|
|
.
|

\
|
o ' o
' c
c
+ o
0 y F
x ) F y F ( y F x ) F y F ( J
1
0
1
x x
y
1
0
1
x x
y 1
0
1
x x
y 1
0
1
x x
y
= o ' +
+ o ' ' o ' + o ' ' = o
+ =
'
+ =
'
=
'
=
'
Tada galime urayti:
1
0
1
x x
y 1
0
1
x x
y 1
0
1
x x
y 1
0
1
x x
y
y F x ) F y F ( y F x ) F y F ( o ' + o ' ' = o ' + o ' '
+ =
'
+ =
'
=
'
=
'
ox
1
ir oy
1
yra nepriklausomos, tuomet galimi du atvejai:
1) ox
1
=0, oy
1
0,
0
1
x x
y
0
1
x x
y
F F
+ =
'
=
'
' = '
2) ox
1
0,
oy
1
=0,
0
1
x x
y
0
1
x x
y
) F y F ( ) F y F (
+ =
'
=
'
' ' = ' '
ios slygos
yra skaiiuojamos kritiniuose takuose ir jos vadinamos
Vejertraso ir Erdmano kratinmis slygomis.