AC-34-2

BENDRJ KLAUSIM DL LAIKINJ APSAUGOS PRIEMONI TAIKYMO

APVALGA
Teis teismin gynyb, kuri garantuoja Visuotins mogaus teisi deklaracijos 8 straipsnis,
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos
Sjungos pagrindini teisi chartijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30
straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimyb asmeniui kreiptis teism, bet ir realiai
apginti paeist ar ginijam subjektin teis, gyvendinti priimt teismo sprendim. Kadangi nuo
iekovo kreipimosi teism iki teismo sprendimo siteisjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dl
vairi prieasi gali taptu sunku arba nemanoma realiai gyvendinti priimt teismo sprendim.
Siekiant utikrinti, kad jei bt priimtas iekovui palankus teismo sprendimas, jo vykdymas
nepasunkt arba nepasidaryt nebemanomas, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatos
numato laikinj apsaugos priemoni institut.
2009 m. spalio 15 d. Europos mogaus Teisi Teismo Didiosios kolegijos sprendimu byloje
Micallef prie Malta (Micallef v. Malta (GC), no. 17056/06) pakeistas Teismo poiris
preliminari procedr, kuriose sprendiamas laikinj apsaugos priemoni taikymo klausimas,
svarb asmens civilinio pobdio teisms ir pareigoms. Teismas, atsivelgs daugelyje valstybi
Europos Tarybos nari vyraujani nuomon dl Konvencijos 6 straipsnio aktualumo procesams
dl laikinj apsaugos priemoni bei Europos Bendrij Teisingumo Teismo pozicij dl teisingo
bylos nagrinjimo garantij, ypa teiss bti iklausytam, taikymo io pobdio priemoni
kontekste, nusprend, kad Konvencijos 6 straipsnis bus taikomas, kai nagrinjama teis tiek
pagrindiniame, tiek procese dl laikinj apsaugos priemoni yra civilinio pobdio ir kai
laikinoji priemon gali bti laikoma veiksmingai nustatania (angl. may be considered effectively
to determine) nagrinjam civilin teis ir pareig, nepaisant to, kiek laiko i priemon
taikoma[1].Teismas paymjo, kad ndienos aplinkybmis, kai dauguma valstybi Konvencijos
dalyvi susiduria su didelmis darb sankaupomis savo perkrautose teisingumo sistemose, kas
lemia usitsusius procesus, teismo sprendimas dl laikinosios apsaugos priemons nustatymo
danai prilygsta sprendimui dl bylos esms ilgesn laiko period ar netgi nuolat iskirtiniais
atvejais; procesai dl laikinj apsaugos priemoni nustatymo ir pagrindiniai procesai danai
sprendia t pat civilini teisi ar pareig klausim ir turi t pat ilgai trunkant ar nuolatin
efekt. Vis dlto Teismas toje paioje byloje yra paymjs, kad preliminars procesai pasiymi
tam tikra specifika ir iame etape ne visada bus manoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dal taikyti
visa apimtimi, pavyzdiui, kai siekiamos priemons efektyvumas priklausys nuo skubaus
sprendimo primimo poreikio. Tokiais specifiniais atvejais, iskyrus nepriklausomo ir nealiko
teismo garantijas, kiti procesiniai saugikliai (pvz., teis odin bylos nagrinjim) gali bti
taikomi tik tokia apimtimi, kuri suderinama su konkretaus proceso dl laikinj apsaugos
priemoni pobdiu ir siekiamu tikslu.
Atsivelgiant laikinj apsaugos priemoni svarb asmen teisi apsaugai, btinyb utikrinti
tinkam suinteresuot asmen interes pusiausvyr tokias priemones taikant, tai, kad ilgjant
byl nagrinjimo terminams laikinosios apsaugos priemons santykinai ilg laikotarp varo
suinteresuot asmen teises, didel toki priemoni, taikom Lietuvos Respublikos teismuose,
skaii, Aukiausiasis Teismas apvelgia laikinj apsaugos priemoni taikymo praktik.
Oficialios statistikos apie laikinj apsaugos priemoni taikym teismuose nra, taiau i teism
informacins sistemos LITEKO duomen matyti, kad 2009 metais priimta daugiau kaip 50 000
nutari su laikinosiomis apsaugos priemonmis susijusiais klausimais, apie 6000 nutari
apsksta apeliacins instancijos teismams, 2010 metais atitinkamai 45 000 ir 6500. Kadangi
laikinosios apsaugos priemons taikomos ir atsakovo teiss varomos tol, kol nra aiku, ar jis
paeid iekovo teises ir ar iekovo reikalavimas yra pagrstas, laikinj apsaugos priemoni
procese itin svarbu apsaugoti ali interes pusiausvyr, t. y. utikrinant bsimo teismo sprendimo
vykdym, kuo maiau varyti atsakovo teises. tai svarbu atsivelgti visuose laikinj apsaugos

priemoni taikymo etapuose, taip pat tiek priimant nutartis dl toki priemoni taikymo, tiek jas
pakeiiant arba panaikinant. Be to, ali interes pusiausvyrai ypa svarbus atsakovo nuostoli,
galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinimo institutas.
ioje apvalgoje analizuojama Lietuvos apeliacinio teismo ir apygard teism praktika laikinj
apsaugos priemoni taikymo klausimais. Apvelgiamos 20092010 met nutartys, priimtos
apeliacine tvarka inagrinjus bylas pagal atskiruosius skundus, kuriais apskstos pirmosios
instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos priemoni. Nutartys, priimtos faktini
aplinkybi poiriu iskirtinse bylose ir pasiyminios reikminga motyvacija, apvelgiamos
nepaisant j primimo laikotarpio. I viso perirta apie 1500 nutari, kurios atrinktos
atsitiktins atrankos bdu arba atsivelgiant j citavimo teism praktikoje danum. Apeliacins
instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos priemoni neskundiamos (CPK 151 straipsnio
5 dalis), todl Lietuvos Aukiausiasis Teismas kasacine tvarka nenagrinja byl, kuriose bt
skundiami teism procesiniai sprendimai dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, j galiojimo,
panaikinimo, atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo
utikrinimo ir pan. Aukiausiojo Teismo praktika, susijusi su laikinosiomis apsaugos
priemonmis, formuojama kasacine tvarka nagrinjant bylas dl nuostoli, kuri padar taikytos
laikinosios apsaugos priemons, atlyginimo, bylas dl antstoli, vykdani laikinj apsaugos
priemoni nutartis, veiksm ir kitas bylas, kuriose nenustatyta kasacijos ribojim.
Paymtina, kad remiantis oficialia konstitucine doktrina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas) ioje apvalgoje pateikiamos ne naujos teiss akt
aikinimo taisykls, o sistemin aktualios teism praktikos analiz. Jos tikslas yra ne nurodyti
teismams, kaip jie turt sprsti vienokias ar kitokias bylas, o pateikti susistemint mediag, kuri
parodyt, kaip panaaus pobdio bylas sprendia Lietuvos teismai, paaikint vyraujanias
teism praktikos tendencijas, irykint pozityvius teiss aikinimo pavyzdius. Apvalgoje
pateikiami iaikinimai, suformuluoti ne cituojamose teism nutartyse, vertintini kaip
rekomendacinio pobdio teiss norm taikymo iaikinimai, neturintys privalomosios galios.
ioje apvalgoje analizuojami bendrieji laikinj apsaugos priemoni taikymo klausimai, j
parinkimo kriterijai ir procesin tvarka, taip pat atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos
priemoni, atlyginimo utikrinimo problematika. Konkrei ri laikinj apsaugos priemoni
taikymo ypatumai, priemoni taikymas pagal specialiuosius statymus bei laikinj apsaugos
priemoni vykdymo klausimai nagrinjami tiek, kiek jie padeda atskleisti bendruosius laikinj
apsaugos priemoni taikymo principus.
1. Laikinj apsaugos priemoni paskirtis ir esm
Laikinsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144152 straipsniai. Pagal CPK 144
straipsnio 1 dal teismas dalyvaujani byloje ar kit suinteresuot asmen praymu gali imtis
laikinj apsaugos priemoni, jeigu j nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba
pasidaryti nebemanomas.Laikinj apsaugos priemoni poreik nulemia grsm (lot. periculum in
mora delsti pavojinga), kad dl koki nors atsakovo veiksm arba neveikimo, taip pat dl
objektyvi aplinkybi galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti
nemanomas.
Kaip paymima teism praktikoje, laikinosios apsaugos priemons yra kompleksas teismo taikom
po vien ar kelias priemoni dl atsakovui priklausanio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, l,
turtini teisi) nuosavybs teisi apribojim ir kit pareigojim, draudim ar veiksm
sustabdymo, kuriais siekiama utikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, vykdym bei kartu
ivengti teismo sprendimo vykdymo pasunkjimo arba pasidarymo nebemanomo (Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. birelio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-681-611/2010).
Laikinosios apsaugos priemons pasiymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu
pobdiu[2]. Nors ios priemons ir skirtos materialinio teisinio pobdio reikalavimams

utikrinti, taiau jos nra materialieji teisiniai civilini teisi gynimo bdai, t. y. materialinio
teisinio pobdio asmen teisi ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Procesinis teisinis laikinj
apsaugos priemoni pobdis lemia, kad:
1) laikinosios apsaugos priemons visada yra laikino pobdio suvarymai[3], j taikymas yra
ribotas laiko atvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio gino isprendimo;
2) tokios priemons taikomos prevenciniu tikslu[4], siekiant ivengti bsimo teismo sprendimo
vykdymo negalimumo arba pasunkjimo;
3) laikinosios apsaugos priemons neturi nei prejudicins, nei res judicata galios[5]. Tokias
priemones, inykus btinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybms, bet kada gali panaikinti
tiek auktesns instancijos teismas, kurio inioje yra byla, tiek ir pats jas pritaiks teismas. Kaip
nurodoma teism praktikoje, iekovas, kurio praymas dl laikinj apsaugos priemoni teismo
buvo atmestas, nepraranda teiss reikti tok praym pakartotinai, jei atsiranda papildom
aplinkybi, dl kuri teismas galt konstatuoti byloje atsiradus laikinj apsaugos priemoni
taikymo pagrind arba inykus pagrindui, dl kuri laikinsias apsaugos priemones taikyti buvo
atsisakyta[6].
Taikydamas laikinsias apsaugos priemones, teismas nesprendia ali gino, o tik patikrina, ar yra
pagrindas jas taikyti[7]. Dl ios prieasties paprastai laikinj apsaugos priemoni taikymu neturi
bti sprendiami klausimai, kuriuos turt bti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (dl
laikinj apsaugos priemoni specifikos prevencinio iekinio atveju r. ios apvalgos 1.3 skyri).
Byloje galim taikyti laikinj apsaugos priemoni ris nurodo CPK 145 straipsnio 1 dalis.
Teismas gali pritaikyti ir kituose statymuose numatytas priemones, kuri nesimus teismo
sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies
13 punktas). Atskiras privatini teisini santyki sritis reglamentuojaniuose teiss aktuose gali
bti nustatytos ne tik atskiros laikinj apsaugos priemoni rys, bet ir specials toki priemoni
taikymo pagrindai, ypatumai, gyvendinimo specifika ir kt. Su laikinosiomis apsaugos
priemonmis susijusi nuostat yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Autori teisi ir
gretutini teisi statyme, Viej pirkim statyme, Komercinio arbitrao statyme, moni
bankroto statyme, moni restruktrizavimo statyme ir kituose teiss aktuose. Kai kurie laikinj
apsaugos priemoni taikymo klausimai reglamentuoti tiesiogiai taikomuose Europos Sjungos
teiss aktuose. tai 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos
ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo aptariama
tarptautin jurisdikcija nagrinti praymus dl laikinj apsaugos priemoni taikymo. Panas
klausimai reglamentuojami 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dl
jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei
vykdymo, panaikinaniame Reglament (EB) Nr. 1347/2000.
1.1. Laikinj apsaugos priemoni klasifikavimas
Laikinosios apsaugos priemons gali bti klasifikuojamos remiantis vairiais kriterijais. J
klasifikavimas turi teisin reikm tiek, kiek praktikoje padeda atskleisti laikinj apsaugos
priemoni paskirt, parinkti pagal bylos aplinkybes tinkamiausias priemones ir vertinti j taikymo
specifik.
Pagal savo tiksl laikinosios apsaugos priemons gali bti keli ri:
1) konservacins paskirties laikinosios apsaugos priemons, utikrinanios padties, esanios bylos
nagrinjimo metu, stabilum, status quo isaugojim (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 110
punktai);

2) teisinius santykius laikinai sureguliuojanios laikinosios apsaugos priemons, sudaranios

slygas utikrinti asmen teisi apsaug, gino teisini santyki normal funkcionavim, kol nra
priimtas ir siteisjs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65
straipsnio 2 dalies 14, 7 punktai);
3) prevencins priemons, ukertanios keli alai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti
(pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Autori
teisi ir gretutini teisi statymo 81 straipsnio 1 dalies 13 punktai).
Pagal pareigojim pobd laikinosios apsaugos priemons gali bti skirstomos :
1) nustatanias draudimus, t. y. pareig susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo (pvz., CPK 145
straipsnio 1 dalies 14, 610 punktai);
2) nustatanios pareigojimus atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus (pvz., CPK 145 straipsnio 1
dalies 5, 1112 punktai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 12, 4 punktai).
Pagal savo objekt laikinosios apsaugos priemons gali bti:
1) turtinio pobdio laikinosios apsaugos priemons, t. y. nukreiptos turtini gri apsaug (CPK
145 straipsnio 1 dalies 17, 912 punktai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 36 punktai);
2) neturtinio pobdio laikinosios apsaugos priemons, taikomos bylose, kuriose nereikiami
turtinio pobdio reikalavimai (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 8, 12 punktai, CK 3.65 straipsnio 2
dalies 12, 7 punktai).
Paymtina, kad kai kurios laikinosios apsaugos priemons, priklausomai nuo konkretaus j
turinio, gali bti taikomos tiek turtinio, tiek neturtinio pobdio bylose. Pavyzdiui, draudimas
atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikr veiksm (CPK 145 straipsnio 1
dalies 6 punktas) gali reikti tiek draudim sukurti turtines teises ir pareigas, tiek draudim
atsakovui atitinkamai elgtis asmenini santyki, nesusijusi su turtiniais, srityje.
1.2. Laikinj apsaugos priemoni ryys su bsimo teismo sprendimo vykdymu
Laikinosios apsaugos priemoni paskirtis ukirsti keli tam, kad teismo sprendimo vykdymas
pasunkt arba pasidaryt negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra
teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla isprendiama i esms ir atsakoma iekovo iekinyje
ar atsakovo prieiekinyje pareiktus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. iekinys
(prieiekinis) patenkinamas visikai ar i dalies, ar iekinys (prieiekinis) atmetamas (CPK 259
straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi bsimo teismo
sprendimo galimas turinys turt bti vertinamas pagal byloje pareiktus materialinius teisinius
reikalavimus. Kadangi bsimu teismo sprendimu bus atsakoma iekinyje (prieiekinyje)
pareiktus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinsias apsaugos priemones, turt
bti vertinama, ar, primus iekovui palank sprendim, t. y. patenkinus jo pareiktus
reikalavimus, tokio teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas.
Dl ios prieasties teism praktikoje teisingai pripastama, kad teismas gali taikyti tik tokias
laikinsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareiktais reikalavimais ir gali utikrinti
bsimo teismo sprendimo, jei ie reikalavimai bt patenkinti, vykdym. Tai lemia kelet
laikinj apsaugos priemoni taikymo taisykli:
1) teismas gali taikyti laikinsias apsaugos priemones, siekdamas utikrinti tik t reikalavim,
kurie buvo pareikti byloje, vykdym, ir neturt taikyti laikinj apsaugos priemoni,
apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikti. tai Lietuvos apeliacinis
teismas byloje dl nekilnojamojo daikto perleidimo sandorio pripainimo negaliojaniu, kurioje
kartu buvo praoma taikyti restitucij, netaik laikinosios apsaugos priemons, utikrinanios

daikto pagerinimo ilaid priteisim, nes reikalavimo priteisti ilaidas dl daikto pagerinimo byloje
nebuvo pareikta. Apeliacinio teismo teisj kolegija nurod, kad nagrinjamoje byloje nesant
pareikt savarankik reikalavim, susijusi su gino turto pagerinimo ilaid priteisimu,
atsivelgiant tai, kad jie nesusij su restitucijos taikymu, pirmosios instancijos teismas neturjo
teisinio pagrindo sprsti ir dl j vykdymo utikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m.
liepos 29 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-942/2010);
2) siekdamas utikrinti byloje pareikt reikalavim vykdym, teismas turt taikyti tik tokias
laikinsias apsaugos priemones, kurios yra btinos bei realiai gali utikrinti bsimo teismo
sprendimo vykdym, ir netaikyti priemoni, kurios teismo sprendimo vykdymui utikrinti nra
btinos.
Pavyzdiui, Lietuvos apeliacinis teismas, sprsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinj apsaugos
priemon udrausti restruktrizuojamos mons kreditori susirinkimo nutarimu irinktam
kreditori komitetui vykdyti kreditori komiteto posdius ir priimti kreditori komiteto
nutarimus, kai byloje buvo pareiktas reikalavimas dl kreditori susirinkimo nutarimo, kuriuo
buvo irinktas kreditori komitetas, pripainimo negaliojaniu, konstatavo, kad laikinj apsaugos
priemoni paskirtis utikrinti bsimo teismo sprendimo, kuris gali bti palankus iekovui,
vykdym ir taip garantuoti io sprendimo privalomum. Civilinio proceso statymas numato
galimyb teismui dalyvaujani byloje ar kit suinteresuot asmen praymu imtis laikinj
apsaugos priemoni bsimo teismo sprendimo vykdymui utikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Civilinio proceso teiss normos, tvirtindamos laikinj apsaugos priemoni taikymo galimyb,
kartu nustato i priemoni taikymo slyg ir esmin apribojim laikinosios apsaugos priemons
gali bti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesimus i priemoni, bsimo
teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nemanomas. Laikinj apsaugos
priemoni instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja ivad, kad bsimo teismo sprendimo
vykdymui utikrinti gali bti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemons, kurios
susijusios su pareiktais iekinio reikalavimais, ir t laikinj apsaugos priemoni taikymas yra
realiai manomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Iekovo praoma priemon
nesusijusi su iekinio dalyku, nes nra pagrindo teigti, kad dl kreditori komiteto vykdom jam
priskirt funkcij nebt manoma vykdyti teismo sprendimo, jei bt pripaintas neteistu
komiteto irinkimas, juolab kad tokio pobdio teismo sprendimai nereikalauja priverstinio
vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2475/2010).
Kaip negalinios realiai utikrinti bsimo teismo sprendimo vykdymo teismai netaik laikinosios
apsaugos priemons draudimo gino patalpprekybos kiosk Vilniuje, Kalvarij turgavietje,
perduoti kitiems asmenims, paliekant teis juo naudotis tik iekovei, bei pareigojimo atsakov
jungti elektros tiekim gino patalpoje. Iekov byloje buvo pareikusi atsakovui UAB Kalvarij
turgus reikalavim pripainti jai nuomininks teises ir pareigoti ratu sudaryti nuomos sutart.
Vilniaus apygardos teismas, netenkindamas iekovs atskirojo skundo, nurod, kad laikinj
apsaugos priemoni instituto paskirtis suponuoja teismo pareig taikyti ias priemones atsakovui
tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padti utikrinti bsimo teismo sprendimo vykdym arba
ivengti kit neigiam padarini. Nagrinjamoje byloje atsakovas tvirtina ir antstoli surayt
Faktini aplinkybi konstatavimo protokolu, pridtu prie atsiliepimo iekovs praym taikyti
laikinsias apsaugos priemones, rodinja teisikai reikming aplinkyb, kad iekov jau
nesinaudoja gino patalpomis, dl j nuomos yra sudaryta sutartis su kitu asmeniu G. A., tai
patvirtina, kad gino prekybos vietoje iekov iuo metu nevykdo savo veiklos. Pati iekov
atskirajame skunde io fakto neginija, j buvo vardijusi ir praydama taikyti laikinsias apsaugos
priemones. Taigi susiklosiusioje faktinje situacijoje, kai gino patalpa jau yra inuomota ir
naudojama kito asmens, apeliants praom laikinj apsaugos priemoni pritaikymas i esms
reikt sankcij byl netrauktam treiajam asmeniui pritaikym be teismo sprendimo jau
sudarytos nuomos sutarties su G. A. nutraukim. Be to, tokiu procesiniu veiksmu nebt pasiekti
statymu deklaruojami laikinj apsaugos priemoni instituto taikymo tikslai iki sprendimo
byloje primimo ilaikyti byloje status quo padt (iki iekinio pareikimo buvusi situacij). Tai

reikia, kad bsimo galbt iekovei palankaus teismo sprendimo vykdymo utikrinimas nevykt
(Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. lapkriio 8 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 2S-1051-464/2010).
Gino situacij laikinai sureguliuojani laikinj apsaugos priemoni specifika
Laikinj apsaugos priemoni paskirtis ukirsti keli bsimo teismo sprendimo vykdymo
negalimumui arba pasunkjimui neturi bti aikinama vien kaip btinumas utikrinti teismo
sprendimo rezoliucins dalies gyvendinim. Teismo sprendimo vykdymas galt pasunkti arba
pasidaryti nemanomas ne tik tada, kai nesimus laikinj apsaugos priemoni nepavykt
gyvendinti sprendimo rezoliucinje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dl bylos
nagrinjimo metu egzistuojani objektyvaus ar subjektyvaus pobdio aplinkybi bsimo
teismo sprendimo vykdymas prarast prasm ir tapt netikslingas. Dl ios prieasties
laikinosios apsaugos priemons gali bti nukreiptos ne tik bsimu teismo sprendimu
suformuluot nurodym gyvendinimo utikrinim, bet ir laikin gino situacijos teisin
sureguliavim. tai taikydamas specialias eimos teisini santyki byloms CK 3.65 straipsnio 2
dalyje numatytas laikinsias apsaugos priemones teismas gali:
1) pareigoti vien sutuoktin gyventi skyrium;
2) nustatyti nepilnamei vaik gyvenamj viet su vienu i tv;
3) pareigoti vien sutuoktin netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
4) priteisti i vieno sutuoktinio laikin ilaikym nepilnameiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;
5) aretuoti turt, kol bus isprstas jo priklausomybs nuosavybs teise vienam sutuoktiniui
klausimas, taip pat siekiant utikrinti ilaikymo mokjim;
6) aretuoti vieno sutuoktinio turt, kurio verte bt galima utikrinti teismo ilaid atlyginim
kitam sutuoktiniui;
7) udrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnameiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad teismas gali taikyti laikinsias apsaugos priemones, btinas ne vien teismo galutiniam
sprendimui vykdyti, bet ir ukirsti keli gresiantiems neteistiems veiksmams ar neteistiems
veiksmams skubiai nutraukti, btent:
1) udrausti asmenims daryti gresiant pagal statym saugom teisi paeidim;
2) pareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal statym saugom teisi paeidim;
3) udrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie iomis paslaugomis naudojasi
paeisdami io statymo nustatytas teises;
4) aretuoti, udrausti, kad patekt apyvart, arba iimti i apyvartos krini, kit pagal
statym saugom teisi objekt kopijas ir prekes, jeigu tariama, kad jos paeidia autori teises,
gretutines teises ar sui generis teises;
5) aretuoti pagal statym saugom teisi paeidimu tariam asmen turt, kur turi jie arba
tretieji asmenys, skaitant banko sskaitas, ypa priemones ir rang, kurios, kaip tariama,
daugiausia naudojamos pagal statym saugomas teises paeidianioms krini, kit saugom
teisi objekt kopijoms, prekms sukurti ar gaminti;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

Laikinas gino situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdiui, laikino ilaikymo nepilnameiams
vaikams priteisimas, pareigojimas sutuoktiniui gyventi skyrium, pareigojimas laikinai nutraukti
tariam autori teisi paeidim) plaija prasme taip pat utikrina bsimo teismo sprendimo
vykdym, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinjimo metu alies ar kit
suinteresuot asmen (pavyzdiui, nepilnamei vaik) teisi paeidimai gali visikai eliminuoti
gino objekt ir bylos nagrinjim padaryti beprasm.
Teismai i esms tinkamai atskleidia laikinj apsaugos priemoni paskirt ir nesieja j taikymo
vien su btinybe priverstinai gyvendinti teismo sprendimo rezoliucin dal. tai Vilniaus
apygardos teismas, santuokos nutraukimo byloje nagrindamas atskirj skund dl pirmosios
instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemon nepilnameio D.
S. gyvenamoji vieta nustatyta su iekove, kartu nustatant, kad tam tikrus vakarus ir savaitgalius
snus praleis su atsakovu, nurod, kad laikinj apsaugos priemoni institutas civiliniame procese
turi trejop paskirt: utikrinti galutinio sprendimo vykdym; apsaugoti turtinius ir neturtinius
asmens interesus bei ukirsti keli alai iems interesams (prevencins priemons); utikrinti
rodymus. CK normos nustato, kad teismas, atsivelgdamas sutuoktini vaik, taip pat vieno
sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo
sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). i priemoni taikymo pagrindas btinyb apsaugoti
turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybs,
rodanios, kad, nesimus laikinj apsaugos priemoni, gali nukentti turtins ar asmenins
neturtins vaiko ar vieno sutuoktinio teiss. Laikinj apsaugos priemoni instituto reikm ir
paskirtis preliminariomis priemonmis paalinti arba sumainti galimos alos ateityje kilim.
Taikant laikinsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne iekinio reikalavim pagrstumas, o
kitos aplinkybs, kaip antai grsm, kad galimas palankus iekovui teismo sprendimas bus
nevykdytas arba iki bylos inagrinjimo bus padaryta ala statymo saugomiems asmen
interesams, taikytin laikinj apsaugos priemoni proporcingumas siekiamiems tikslams. Byloje
nebuvo nustatyta, taip pat iekov, praydama taikyti laikinsias apsaugos priemones, nepagrind,
kad, alims sudarius raytin laikin susitarim dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir
bendravimo su juo tvarkos, toks susitarimas paeid vaiko teises ir teistus interesus. CK 3.3
straipsnyje yra tvirtinta nuostata, kad eimos santyki teisinis reglamentavimas Lietuvos
Respublikoje grindiamas prioritetins vaik teisi ir interes apsaugos ir gynimo principu; kai
tvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tv susitarimu (CK 3.169
straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iekovs praym, turjo
atsivelgti nagrinjam situacij byloje ir tik nustaius, jog toks bendras ali susitarimas kenkia
vaiko interesams, taikyti iekovs praomas laikinsias apsaugos priemones (Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. birelio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-681-611/2010).
Panaiai argumentavo Vilniaus apygardos teismas, nagrindamas atskirj skund byloje, kurioje
pirmosios instancijos teismas buvo atmets iekovo praym taikyti laikinsias apsaugos
priemones nurodydamas, kad iekovo praymas nustatyti laikin bendravimo tvark nra susijs su
ali pareiktais reikalavimais bei tokia laikinoji apsaugos priemon kaip laikina bendravimo su
nepilnameiu vaiku tvarka nenustatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teisme
buvo ikelta civilin byla pagal iekovo D. A. iekin atsakovei L. S. dl tvysts nuginijimo,
vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ilaikymo priteisimo bei pagal atsakovs L. S. prieiekin
iekovui D. A. dl ilaikymo priteisimo. Kadangi nepilnamet ali dukt A. A. gyveno su
atsakove, iekovas pareik praym nustatyti laikin jo bendravimo su nepilnamete dukterimi
tvark iki teismo sprendimo siteisjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas, naikindamas
pirmosios instancijos teismo nutart, nurod, kad iuo metu nepilnamet ali dukt gyvena su
motina, teismo sprendimo, kuriuo bt nustatyta jos gyvenamoji vieta su kuriuo nors i tv,
nesama, prieingai, iekovas tok reikalavim nustatyti dukters gyvenamj viet su juo yra
pareiks btent ioje byloje. Taigi iekovo pareiktas materialusis teisinis reikalavimas yra susijs
su praoma taikyti laikinja apsaugos priemone laikinos bendravimo su nepilnamete dukterimi
tvarkos nustatymu iki bus inagrintas ali ginas. CK 3.3 straipsnyje yra tvirtinta nuostata, kad

eimos santyki teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindiamas prioritetins vaik

teisi ir interes apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tvai gyvena skyrium, turi teis nuolat
ir tiesiogiai bendrauti su abiem tvais, nesvarbu, kur tvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
Nors pirmosios instancijos teismas nurod, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalis nenumato iekovo
praomos laikinosios apsaugos priemons, taiau kolegija paymi, kad CK 3.65 straipsnio 2
dalyje pateiktas laikinj apsaugos priemoni sraas nra baigtinis, teismas, atsivelgdamas
konkrei situacij, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios iame srae nenumatytos,
taiau, teismo nuomone, yra btinos siekiant apsaugoti vaiko interesus (Vilniaus apygardos teismo
2010 m. balandio 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-448-623/2010).
Atkreiptinas dmesys tai, kad, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyt laikinj apsaugos
priemoni, teismas papildomai gali taikyti tik tokias priemones, kurios yra nustatytos kituose
statymuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). CPK ir kiti statymai pateikia plat sra
priemoni, kurios, taikant po vien ar kombinuojant kelias, yra pakankamos bylinjimosi
laikotarpiu apsaugoti tiek turtinius, tiek neturtinius ali interesus. Kadangi laikinosios apsaugos
priemons reikia atsakovo turtini ir (ar) asmenini teisi ribojim, tai toki ribojim taikymas
galimas tik tada, kai tam yra aikus teisinis pagrindas. Kartu paymtina, kad iimtiniais atvejais
byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifin gino situacij, kuriai statymuose
netvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemons, teismas, vadovaudamasis teisingumo,
protingumo ir siningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinj
apsaugos priemoni taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobdio apsaugos
priemon. Tokiu atveju teismas turi tinkamai motyvuoti ir konstitucini vertybi apsaugos
poiriu pagrsti, kodl buvo btina taikyti statyme aikiai netvirtint laikinj apsaugos
priemon. Apvelgtoje Vilniaus apygardos teismo nagrintoje byloje teismo taikyta laikinoji
apsaugos priemon laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymas reikia tai, kad
teismas taik CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte tvirtint laikinj apsaugos priemon
nepilnamei vaik gyvenamosios vietos su vienu i tv nustatym, kuri i esms apima ir teismo
galiojimus nustatyti kito tvo bendravimo su vaiku tvark. Taigi Vilniaus apygardos teismas
byloje statyme nenumatytos priemons realiai netaik.
Laikinj apsaugos priemoni santykis su rodym utikrinimu
Teismai taip pat kartais nurodo, kad laikinj apsaugos priemoni paskirtis, be kita ko, yra ir
rodym utikrinimas[8]. I ties, nors rodym utikrinimas ir laikinj apsaugos priemoni
taikymas turi bendr bruo (abi priemons taikomos teismo nutartimi, kol byla nra inagrinta;
abi priemons tam tikru mastu gali varyti atsakovo interesus), taiau skiriasi i institut paskirtis,
tikslai ir taikymo prielaidos. Laikinj apsaugos priemoni taikymas reglamentuotas CPK XI
skyriaus penktajame skirsnyje, o rodym utikrinim reglamentuoja CPK XIII skyriaus
rodymai devintojo skirsnio normos. Laikinosios apsaugos priemons yra nukreiptos bsimo
teismo sprendimo vykdymo utikrinim, tuo tarpu rodym utikrinimo tikslas sudaryti slygas,
kad teismas galt surinkti mediag, nustatyti bylai teisikai reikmingas aplinkybes ir priimti
sprendim byloje. Laikinj apsaugos priemoni taikymo pagrindas yra tikimyb, kad teismo
sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis),
kai tuo tarpu rodymai utikrinami, jei kyla pavojus, kad pateikti reikalingus rodymus vliau
pasidarys negalima arba sunku (CPK 221 straipsnis).
Turtinio pobdio laikinj apsaugos priemoni ryys su bsimo teismo sprendimo vykdymu
Paymtina, kad laikinj apsaugos priemoni ryys su bsimo teismo sprendimo vykdymu
paprastai reikalauja taikyti turtinio pobdio reikalavimo vykdym utikrinanias priemones
tik tokiose bylose, kuriose pareikti iekinio reikalavimai priteisti, o ne reikalavimai pripainti ar
modifikuoti teisinius santykius. Pavyzdiui, byloje iekovas buvo pareiks reikalavim pakeisti
nuomos sutarties slygas, praydamas sumainti nuomos sutartyje nustatyt kain. Kartu iekovas
pra taikyti laikinsias apsaugos priemones leisti iekovui mokti praom sumainti nuomos
mokesio dalies sum teismo (arba iekovo pasirinkto notaro) depozitin sskait, o sukaupt

sum paskirstyti alims, atsivelgiant teismo baigiamj akt. Kaip paymjo Lietuvos apeliacinis
teismas, teiss doktrinoje ir teism praktikoje iekiniai pagal procesin tiksl skirstomi iekinius:
1) dl pripainimo; 2) dl priteisimo; 3) dl teisini santyki modifikavimo. Iekiniai dl
pripainimo paprastai turi prejudicin gali iekiniams dl priteisimo ir nereikalauja priverstinio
vykdymo. Iekiniais dl priteisimo iekovas siekia, kad atsakovas atlikt tam tikrus turtinio
pobdio veiksmus (perduot turt, sumokt skol ir pan.). Siekiant utikrinti iekovui galbt
palankaus teismo sprendimo vykdym pagal tokius reikalavimus, gali bti taikomi laikini turtinio
pobdio suvarymai atsakovui. Pagal pareiktus iekinius dl teisini santyki modifikavimo
(sukrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis
vykdymas. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdiui, pagal reikalavim pakeisti vaiko gyvenamj
viet ar asmens globj (rpintoj) ir panaiai, teismas gali taikyti laikinsias apsaugos
priemones byloje, nes teismo sprendimo vykdymas (vaiko perdavimas) gali bti utikrintas
valstybs prievarta. Taiau kai reikiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius,
konkreiai sumainti sutart kain u naudojimsi daiktu, ali sutartiniai teisiniai santykiai
modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi sprendimas neturs bti vykdomas priverstine
tvarka. Tai reikia, kad toks reikalavimas negali bti utikrintas laikinosiomis apsaugos
priemonmis, kuriomis bt nustatomi turtinio pobdio ribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo
2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 2-886/2010).
1.3. Laikinj apsaugos priemoni specifika bylose, kuriose pareiktas prevencinis iekinys
CK 6.255 straipsnis tvirtina prevencinio iekinio institut. Tokio iekinio pareikimo pagrindas
yra realus pavojus, kad ateityje gali bti padaryta alos. Prevenciniu iekiniu laikomas iekinys,
kuriuo siekiama udrausti atlikti veiksmus, sukelianius reali alos padarymo ateityje grsm (CK
6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi prevencinio iekinio dalykas yra specifinis reikalavimas udrausti
atlikti veiksmus, dl kuri ateityje gali kilti alos.
Nors paprastai laikinj apsaugos priemoni taikymu neturi bti sprendiami klausimai, kuriuos
turt bti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, taiau prevencinio iekinio specifika lemia,
kad laikinoji apsaugos priemon ir iekinio dalykas, taip pat bsimo teismo sprendimo turinys
gali visikai ar i dalies sutapti. tai civilinje byloje, kurioje pareiktu iekiniu buvo siekiama
udrausti atsakovui nutraukti elektros energijos, vandens ir ilumos tiekim iekovo valdomoms
patalpoms, teismas pritaik i esms analogiko turinio laikinsias apsaugos priemones.
Atsakydamas atskirojo skundo argumentus, kad iekovo praomos taikyti laikinosios apsaugos
priemons pagal j turin ir prasm i esms yra iekovo prevencinio iekinio patenkinimas,
Vilniaus apygardos teismas nurod, kad prevenciniu iekiniu siekiama udrausti atsakovui atlikti
veiksmus, sukelianius reali alos padarymo ateityje grsm (CK 6.255 straipsnis), o laikinj
apsaugos priemoni tikslas yra utikrinti bsimo teismo sprendimo vykdym, vertinus reali
grsm, jog galimas palankus iekovui teismo sprendimas bus nevykdytas. Taigi, akivaizdu, kad
vien dl to, jog iekinio reikalavimas ir praomos taikyti laikinosios apsaugos priemons yra
analogiko turinio, nesimus laikinj apsaugos priemoni, konkreiu atveju galimas palankus
iekovui teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatyt tiksl arba gali sukelti
negrtam padarini, t. y. neukirtus kelio atsakovo trukdymams, i esms bt buvusi paneigta
iekovo teis naudotis patalpomis ir pltoti savo veikl, o vlesnis teismo sprendimo vykdymas
labai pasunkt (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S1627-467/2010). Nors prevencinio iekinio atveju taikomos laikinosios apsaugos priemons ir gali
sutapti su byloje pareiktais reikalavimais, taiau tai nereikia, kad taikydamas toki priemon
teismas pasisako dl bylos esms, taip pat kad dl tokios priemons taikymo bt pagrindas abejoti
byl nagrinjanio teismo nealikumu. Kaip yra paymjs Lietuvos apeliacinis teismas, neturi
pagrindo pirmosios instancijos teismo argumentas, kad taikant nurodyt laikinj apsaugos
priemon bt pasisakyta dl iekinio pagrstumo. Aplinkyb, kad minta laikinosios apsaugos
priemon i dalies susijusi su vienu i ioje byloje iekovo pareikt iekinio reikalavim,
neukerta kelio tokios apsaugos priemons taikymui, nes teismas, taikydamas laikinsias apsaugos
priemones, nesprendia bylos i esms ir nepasisako dl iekinio reikalavim pagrstumo[9].

Su prevenciniu iekiniu yra susijusi CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta apsaugos
priemon pareigojimas atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti. Kai byloje
pareiktas prevencinis iekinys, tam, kad bt ivengta gresianios alos, gali bti reikalinga ne
tik udrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir pareigoti j atitinkamai veikti, t. y.
atlikti veiksmus, kuri nesimus atsirast ar padidt ala. Toki laikinj apsaugos priemoni
pavyzdys galt bti pareigojimas atlikti gresianio nugriti pastato sutvirtinimo darbus,
pareigojimas paalinti al darani informacij ir pan. tai Lietuvos apeliacinis teismas yra
panaikins pirmosios instancijos teismo nutart, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinj
apsaugos priemon pareigoti atsakov paalinti i laikraio interneto svetains
apsinuoginusi iekov nuotrauk, nurodydamas, kad, nesimus tokios laikinosios apsaugos
priemons, tuo atveju, jeigu, inagrinjus byl i esms, bt nustatyta, jog iekov teiss yra
paeistos ir ala jiems padaryta, iki bylos inagrinjimo i esms ir sprendimo siteisjimo gali
bti toliau tsiamas iekov teisi paeidimas ir toliau jiems daroma ala. Taigi, praoma taikyti
laikinoji apsaugos priemon pareigojimas atsakovui paalinti i interneto svetains iekov
bendr nuotrauk, gali bti taikoma, nes ja yra siekiama ukirsti keli tolimesniam teisi
paeidimui (jeigu toks bt nustatytas) bei alos padidjimui, taip pat naujo teisinio gino tarp
bylos ali kilimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr.
2-496).
Vis dlto reikia atkreipti dmes tai, kad galimyb laikinosiomis apsaugos priemonmis isprsti
klausimus, kurie bus sprendiami teismo sprendimu, turt bti iimtin ir susijusi su negalimumu
kitokiu bdu utikrinti teismo sprendimo real vykdym[10].
I teism praktikos analizs matyti, kad teismai daug daniau taiko konservacins paskirties ir
turtinio pobdio interes apsaugai skirtas laikinsias apsaugos priemones (paprastai atsakovo
turto aret), nei gino situacij laikinai sureguliuojanias ir neturtinio pobdio apsaugos
priemones. Tai paaikinama tuo, kad teismuose vyrauja btent turtinio pobdio ginai, kuriuose
iekovai, naudodamiesi dispozityvumo principo jiems suteiktomis teismis (CPK 13 straipsnis),
siekia utikrinti atsakovo turtins padties nepablogjim bylos nagrinjimo metu. Gino situacij
laikinai sureguliuojanios priemons daniausiai taikomos eimos bylose; tai teismus orientuoja
ir specialios CK 3.65 straipsnyje tvirtintos iam tikslui skirtos laikinosios apsaugos priemons. Jas
teismas turt taikyti ypa tais atvejais, kai bylos nagrinjimas usitsia dl bylos sustabdymo
(pavyzdiui, teismui kreipusis Europos Sjungos Teisingumo Teism ar Konstitucin Teism) ar
dl kit prieasi, o byloje btina apsaugoti vaiko ar vieno i sutuoktini interesus. Paymtina,
kad laikinj apsaugos priemoni klausimas gali bti sprendiamas ir sustabdytoje byloje (CPK
166 straipsnio 3 dalis).
1.4. Asmenys, kuriems gali bti taikomos laikinosios apsaugos priemons
Paprastai laikinosios apsaugos priemons taikomos atsakovui. Tai susij su tuo, kad materialiniai
teisiniai reikalavimai yra pareikiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti siteisjus teismo
sprendim. Nors kai kuriomis laikinosios apsaugos priemonmis nustatyti draudimai ar
pareigojimai bna adresuoti ir kitiems asmenims, pavyzdiui, raas vieame registre dl
nuosavybs teiss perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), draudimas
kitiems asmenims perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles (CPK 145 straipsnio 1
dalies 7 punktas), taiau dl toki suvarym neigiam padarini patiria atsakovas. Jei byloje
pareiktas prieiekinis, atsakovas pagal prieiekin yra iekovas pradinje byloje, taigi laikinosios
apsaugos priemons dl jo gali bti taikomos pagal tas paias taisykles.
Laikinosiomis apsaugos priemonmis negalima tiesiogiai varyti asmen, kurie nra atsakovai
byloje, teisi, nes teismo sprendimu negalima nusprsti dl toki asmen teisi ir pareig (CPK
266 straipsnis), taigi nra ir pagrindo teigti, kad dl t asmen gali bti priimtas teismo
sprendimas, kurio vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti negalimas. Taiau kai kuriais atvejais
asmen, nesani atsakovais byloje, teiss laikinosiomis apsaugos priemonmis gali bti
suvarytos netiesiogiai, pritaikius atitinkamas priemones atsakovui. Pavyzdiui, viej pirkim

byloje konkurso dalyviui ginijant konkurso rezultatus ir kaip laikinj apsaugos priemon praant
sustabdyti konkurso procedras bei udrausti perkaniajai organizacijai (atsakovui) sudaryti sutart
su konkurso laimtoju, neigiam padarini dl tokios priemons taikymo patiria ne tik perkanioji
organizacija, bet ir konkurso laimtojas, su kuriuo sutartis negali bti sudaryta.
Atsivelgiant tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonmis siekiama utikrinti bsimo teismo
sprendimo vykdym, priklausomai nuo bsimo teismo sprendimo turinio tokios priemons kai
kuriais atvejais gali bti taikomos ne tik atsakovui, bet ir iekovui, kuriam nepareikta
savarankik materialini teisini reikalavim. tai byloje, kurioje bankrutuojanti mon buvo
pareikusi actio Pauliana atsakovams, reikalaudama pripainti nekilnojamojo daikto perleidimo
sandor negaliojaniu, taikyti restitucij, teismas iekovo praymu pritaik laikinj apsaugos
priemon ir aretavo atsakovo nekilnojamj turt, kurio perleidimo sandoris buvo ginytas.
Atsiliepimu iekin atsakovai pra aretuoti iekovui priklausant nekilnojamj turt,
kilnojamuosius daiktus, las, priklausanias iekovui ir esanias pas atsakov arba treiuosius
asmenis, atsakov sumoktas ginijamais sandoriais, nevirijant pagerinim sumos. Lietuvos
apeliacinis teismas nurod, kad restitucijos taikymo natra ypatumai atlygintino turto perleidimo
sandorio pripainimo negaliojaniu ab initio atveju lemia ne tik atsakovo, bet ir iekovo turtini
prievoli atsiradim. Atsivelgiant nagrinjamoje byloje pareiktus iekinio reikalavimus,
iekinio tenkinimo atveju atsakovas gyt pareig grinti iekovui ginijamu sandoriu jam
perduot turt natra, ir iekovas pareig grinti atsakovui ginijamo sandorio pagrindu u
turt sumokt kain. i prieprieini gino ali vykdytin turtini prievoli atsiradimo
galimyb teismo sprendimu tenkinus iekinio reikalavimus, lemia btinyb utikrinti tokio teismo
sprendimo vykdym, jei byloje esani rodym pagrindu bt galima padaryti pagrst ivad
dl grsms teismo sprendimo vykdymui egzistavimo. Tokiu atveju btent restitucijos vykdymo
ypatumai lemia tai, kad teis reikalauti utikrinti teismo sprendimo vykdym iekinio tenkinimo
atveju turi ne tik gino sprendim teisme inicijavs ir savarankikus reikalavimus byloje pareiks
iekovas, bet ir pagal pareikt iekin privalantis atsakyti atsakovas, kiek tai susij su iekovo
prievols grinti ginijamu sandoriu perleisto turto kain galimu atsiradimu ir toki pareig
nustatanio teismo sprendimo vykdymo utikrinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos
29 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-942/2010). Aptariamoje byloje teismai netaik iekovo turto
areto, nes iekin buvo pareikusi bankrutuojanti mon, ir turto areto atveju atsakovas negyt
teiss kitoki savo reikalavim bankrutuojaniai monei patenkinimo tvark nei ta, kuri nustato
moni bankroto statymas, t. y. jis negyt teiss reikalauti, kad jo reikalavimai bt patenkinti i
konkretaus taikant laikinsias apsaugos priemones aretuoto turto, taip pat negyt pirmenybs, jog
jo reikalavimai bt patenkinti prie kitus auktesnje eilje esanius kreditorius ar tos paios eils
kreditorius, nei jis pats. Taiau atsivelgiant galim bsimo teismo sprendimo turin, kuris
nustatyt pareigas ne tik atsakovui, bet ir iekovui, laikinj apsaugos priemoni taikymas i
principo yra galimas ir iekovui.
Tam tikras laikinsias apsaugos priemones iekovui teismas taik ir byloje, kilusioje i viej
pirkim teisini santyki, kurioje iekovas ginijo perkaniosios organizacijos sprendim dl
pasilym eils sudarymo, perkant mobiliojo ryio paslaugas. Kaip laikinj apsaugos priemon
iekovas pra teismo sustabdyti tolimesnes vieojo pirkimo procedras bei udrausti atsakovui
sudaryti mobiliojo ryio paslaug pirkimo sutart su atsakovo sprendimu laimjus pasilym
pateikusiu tiekju. Kadangi iekovas teik mobiliojo ryio paslaugas atsakovui ir prie konkurso
paskelbim, o i paslaug kaina 50 kart virijo paties iekovo konkurse pasilyt paslaug kain,
tai teismas ne tik sustabd pirkimo procedras, taiau, atsivelgdamas iekovo sutikim, laikinj
apsaugos priemoni galiojimo laikotarpiu taip pat pareigojo iekov teikti atsakovui mobiliojo
ryio paslaugas u kainius, nurodytus iekovo pasilyme atsakovui. Teismas paymjo, kad nors
abi alys teismo pareigojim iekovui vertina kaip atsakovo nuostoli, galim dl laikinj
apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinim (CPK 147 straipsnis), toks pareigojimas
neatitinka CPK 147 straipsnyje numatytos priemons pobdio ir paskirties. pareigojimas
iekovui laikinj apsaugos priemoni galiojimo laikotarpiu teikti atsakovui mobiliojo ryio
paslaugas u maesnius kainius pagal savo prigimt yra prevencin priemon, skirta ivengti
neproporcing atsakovo nuostoli atsiradimo, kuri, nors civilinio proceso statyme tiesiogiai

nenumatyta, savo esme yra artimiausia CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytai
priemonei ir neprietarauja civilinio proceso tikslams, principams bei laikinj apsaugos
priemoni instituto paskiriai (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkriio 18 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 2-8411-823/2010).
2. Laikinj apsaugos priemoni taikymo principai ir kriterijai
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje
tokios priemons gali bti taikomos, jeigu j nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti
arba pasidaryti nebemanomas. statyme netvirtintas kriterij, kuriais remdamasis teismas galt
nusprsti, ar byloje kyla teismo sprendimo nevykdymo rizika, sraas. Ar taikyti ir kokia apimtimi
laikinsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes bei
ekonomikumo, proporcingumo ir kitus laikinj apsaugos priemoni taikymui aktualius
principus. Teism praktikoje yra susiformav tam tikri laikinj apsaugos priemoni taikymo
kriterijai bei aplinkybs, kurie turi bti vertinti sprendiant dl toki priemoni taikymo. Kai
byloje pareikti turtinio pobdio reikalavimai, laikinj apsaugos priemoni taikymui paprastai
reikminga iekinio suma, atsakovo turtin padtis, jo turtins padties pokyio perspektyvos,
atsakovo elgesys iki bylos iklimo ir jos nagrinjimo metu. Neturtinio pobdio bylose
daniausiai atsivelgiama ali teisi paeidimo rizik, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios
apsaugos priemons yra skirtos, poreik utikrinti kit suinteresuot asmen teises, nauj teisini
gin atsiradimo tikimyb ir kt. Visais atvejais turt bti vertinta ir tai, ar tarp ali susiklost
teisiniai santykiai leidia velgti iekovui palankaus sprendimo tikimyb, taip pat ar laikinj
apsaugos priemoni taikymas nepaeis vieojo intereso.
2.1. Preliminarus iekinio pagrstumo vertinimas taikant laikinsias apsaugos priemones
Teism praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendiant laikinj apsaugos
priemoni taikymo klausim vertinti ir iekinio pagrstum. Jis vertinamas bylos nagrinjimo
pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendim dl gino esms. Taikant
laikinsias apsaugos priemones, iki byla bus isprsta i esms, vertinamas ne iekinio
pagrstumas, o kitos aplinkybs, t. y. grsm, kad galimas palankus teismo sprendimas bus
nevykdytas[11]. Svarstant klausim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo tikslingumo,
iekinio reikalavim pagrstumas ir teistumas nevertinami[12].
Taigi teismas, taikydamas laikinsias apsaugos priemones, nevertina pareikto materialinio teisinio
reikalavimo pagrstumo ir tik nustato, kad nesimus laikinj apsaugos priemoni teismo
sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti negalimas. Ar iekovo materialinis teisinis
reikalavimas yra pagrstas, bus atsakyta tik ityrus rodymus, nustaius bylai teisikai reikmingas
aplinkybes ir jas teisikai kvalifikavus, t. y. inagrinjus byl i esms. Taiau i CPK 144
straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinj apsaugos priemoni taikymo pagrindo matyti, kad
teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turt nustatyti, ar yra tikimyb, jog bus
priimtas iekovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) vertins pareiktus
reikalavimus ir pateiktus rodymus teismas susidaro nuomon, kad iekovui palankus
sprendimas negalt bti priimtas, kartu tampa aiku, jog negalt pasunkti arba tapti
negalimas ir tokio sprendimo vykdymas. Kaip nurodoma teism praktikoje, tokio vertinimo
tikslas teismo sitikinimas, ar, inagrinjus byl i esms, galt bti priimtas iekovui palankus
teismo sprendimas[13]. Preliminarus iekovo pareikto reikalavimo vertinimas nereikia bylos
nagrinjimo i esms, o tik sudaro pagrind vertinti laikinj apsaugos priemoni taikymo
pagrind. Jis taip pat neturi prejudicins galios nei bylos nagrinjimui i esms, nei pakartotiniam
klausimo dl laikinj apsaugos priemoni taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinjimo metu
surinkus papildom mediag, vertinus ali papildomus argumentus laikinj apsaugos
priemoni taikymo klausimas gali bti sprendiamas pakartotinai. Kartu paymtina, kad
nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai vertino iekinio reikalavim
tiktin pagrstum, savaime nereikia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko
laikinsias apsaugos priemones ir nurodo, kad j nesimus teismo sprendimo vykdymas

pasunkt arba pasidaryt negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejoni dl to, kad iekovui
palankaus teismo sprendimo tikimyb egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje
preliminarus iekinio reikalavim vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsivelgiant
atskirojo skundo faktin ir teisin pagrind, gali bti pateikiamas pareikt atskirj skund
nagrinjimo apeliacins instancijos teisme metu[14].
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrindamas atskirj skund dl pirmosios instancijos teismo
nutarties, kuria atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemons, nurod, kad
atskiruosiuose skunduose apeliantai pagrstai akcentuoja btinyb teismui sprendiant laikinj
apsaugos priemoni taikymo klausim vertinti iekovo iekinyje idstytus teisinius ir faktinius
argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir bti pakankami, kad teismas sitikint, jog
iekinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. I bylos
duomen matyti, kad iekovo iekinio argumentai bei kartu su iekiniu pateikti rodymai sudaro
preliminar pagrind manyti, jog reikalavimas atlyginti al galt bti tenkinamas. Kartu
atkreiptinas dmesys tai, kad teisj kolegija nepasisako dl iekinio reikalavim pagrstumo.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendiant
laikinj apsaugos priemoni klausim, nesprendiama, ar iekinio reikalavimas, kuriam utikrinti
yra praoma taikyti laikinsias apsaugos priemones, yra pagrstas ir tenkintinas, nes iekinio
pagrstumo klausimas sprendiamas inagrinjus byl i esms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008
m. gruodio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-949/2008). Sprendiant klausim dl laikinj
apsaugos priemoni turto areto taikymo, reikia atsivelgti ne tik iekinio sum, bet ir abiej
ali turtin padt, j finansines galimybes, taip pat tai, ar iekovo prayme idstyti argumentai
ir juos pagrindiantys rodymai prima facie patvirtina iekinio galim pagrstum[15].
Teism praktikoje praymai dl laikinj apsaugos priemoni netenkinami, kai nustatoma, kad
preliminariais duomenimis iekinys negali bti patenkinamas. tai Vilniaus apygardos teismas
nagrinjo atskirj skund dl nutarties, kuria buvo aretuoti atsakovui priklausantys nebaigti
statyti gyvenamieji namai, udraudiant disponuoti aretuotu turtu. Byloje pareiktas iekinys
grstas tuo, kad atsakovas statybas vykdo savavalikai, nors su ginu susij kit teism sprendimai
tokius teiginius paneig. Teismas nurod, kad laikinosios apsaugos priemons turi atitikti
pareiktus reikalavimus, o teismas, sprsdamas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, turi
vertinti ne tik formali j atitikt iekovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsivelgti
nurodomus ginamos teiss pagrindus. Nagrinjamu atveju iekov reikia reikalavim nugriauti
pastatus ignoruodama fakt, kad j statybai yra iduoti galiojantys leidimai, statyba vykdoma
pagal patvirtint detalj plan, tokiu atveju jos teiginys, kad statyba yra savavalika, negali bti
laikomas pagrstu. Reikalavim, kuriais bt siekiama nuginyti statybos leidim, detaliojo plano
sprendinius, iekov taip pat nereikia. Pirmosios instancijos teismas, formaliai vertindamas tik
iekovs pareikt reikalavim, taiau neatsivelgdamas aplinkyb, kad iekov savo teiginio
apie savavalik statyb niekuo nerodo, aretuodamas nebaigtus statyti gyvenamuosius namus,
nepagrstai suvar atsakovo teises (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 2S-430-492/2010).
Preliminarus iekinio pagrstumo vertinimas, taikant laikinsias apsaugos priemones, ypa aktualus
civilinse bylose, kuriose kreditorius prao ikelti skolininkui bankroto byl. Bankroto procedr,
nors ir inicijuojam savo privat interes ginanio kreditoriaus, paskirtis apsaugoti vis mons
kreditori, o ne tik teism su pareikimu dl bankroto bylos iklimo besikreipianio kreditoriaus
interesus. Kadangi iekinio dl bankroto bylos iklimo dalykas nra konkreios skolos kreditoriui
priteisimas, ir bankroto bylos iklimo atveju kreditoriams dalytino turto mas pateks visas (su
nedidelmis iimtimis) bankrutuojanios mons turtas, tai laikinosios apsaugos priemons i
esms gali bti pritaikytos visam atsakovo turtui, kur gali bti nukreiptas iiekojimas bankroto
procese. Viso atsakovo turto suvarymas laikinosiomis apsaugos priemonmis gali i esms
apsunkinti mons, kuriai praoma ikelti bankroto byl, veikl. Dl ios prieasties tokio masto
laikinosios apsaugos priemons galt bti taikomos tik tada, kai pateikiami duomenys, leidiantys
preliminariai sprsti, kad atsakovas gali bti nemokus. Kartu kreditoriui, siekianiam laikinj
apsaugos priemoni taikymo bankroto procese, nepakanka nurodyti esant prievoli paeidim i

atsakovo puss, nes, nors statymas suteikia teis mons kreditoriui kreiptis teism dl bankroto
bylos monei iklimo, sutartini ar kitoki sipareigojim nevykdymas savaime nerodo atsakovo
mons nemokumo. Nesant galimybs sprendiant klausim dl laikinj apsaugos priemoni
taikymo bent preliminariai nustatyti, kad iekovo pareiktas reikalavimas ikelti bankroto byl
atsakovui teismo galt bti tenkinamas (t. y. nesant galimybs bent preliminariai teigti, kad
teismo sprendimas galt bti iekovui palankus), nra pagrindo taikyti ir io reikalavimo
utikrinimo priemoni. Taigi tam, kad bt pagrindas teismui taikyti laikinsias apsaugos
priemones byloje dl bankroto bylos iklimo, i iekovo teismui pateikto pareikimo teismas
turt turti galimyb daryti bent preliminari ivad dl atsakovo nemokumo. Galima pritarti
teism praktikai, kurioje paymima, kad kai sprendiama dl laikinj apsaugos priemoni
taikymo bankroto procese, turi bti vadovaujamasi ne tik CPK, bet ir moni bankroto statymo
nuostatomis. moni bankroto statymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavs
pareikim ikelti bankroto byl, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti
laikinsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosianias iki
nutarties ikelti bankroto byl ar atsisakyti j kelti siteisjimo. ia norma siekiama apsaugoti ne
tik ir ne tiek iekovo, silanio ikelti monei bankroto byl, bet mons, kuri gali bti pripainta
nemokia, vis kreditori teises. Taiau tokios priemons atsakovui gali bti taikomos tik tada, kai
teismui pateikiami prima facie rodymai apie atsakovo nemokum. Jeigu tokie rodymai
nepateikiami, nra pagrindo i esms sunkinti mokios mons veikl (Lietuvos apeliacinio teismo
2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-396/2010).
Kai kurie specials statymai teismo pareig taikant laikinsias apsaugos priemones preliminariai
vertinti iekinio pagrstum detalizuoja. tai remiantis Autori teisi ir gretutini teisi statymo
81 straipsnio 1 dalimi, tame straipsnyje nurodytos laikinosios apsaugos priemons gali bti
taikomos, kai yra pakankamas pagrindas tarti, kad buvo padarytas autori teisi, gretutini teisi
ar sui generis teisi paeidimas. Taikant ias nuostatas teism praktikoje pripastama, kad tam,
jog tok tarim sukeliantis pagrindas bt realaus pobdio, asmuo, praantis taikyti laikinsias
apsaugos priemones, turi pateikti visus pagrstai turimus rodymus, galinius pakankamai tikinti,
kad jis ar asmuo, kurio interesais praoma taikyti laikinsias apsaugos priemones, yra pagal
Autori teisi ir gretutini teisi statym saugom teisi subjektas ir kad pareikjo teis
paeidiama arba kad gresia toks paeidimas. Kitaip tariant, iekinyje idstyti teisiniai ir faktiniai
argumentai turi prima facie patvirtinti ir bti pakankami, kad teismas sitikint, jog iekinys,
remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali bti tenkinamas[16].
Apibendrinant galima pabrti, kad taikant laikinsias apsaugos priemones atliekamas
preliminarus iekinio pagrstumo vertinimas yra skirtas ne bylai i esms isprsti, o bsimo
teismo sprendimo nevykdymo rizikai vertinti. Tikimybs, kad bus priimtas iekovui palankus
sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo nevykdymo rizik. Preliminarus iekinio
pagrstumo, taikant laikinsias apsaugos priemones, vertinimas neukerta kelio teismui bylos
nagrinjimo i esms stadijoje bylos aplinkybes ir tarp ali susiklosiusius teisinius santykius
vertinti kitaip, nei tai padaryta pradinse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo
abejoti teismo, sprendianio klausim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, nealikumu.
2.2. Laikinosios apsaugos priemons ir vieasis interesas
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vieojo intereso, kaip valstybs pripainto
ir teiss ginamo visuomeninio intereso, gyvendinimas yra viena svarbiausi paios visuomens
egzistavimo ir raidos slyg. Pagal Konstitucij negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad
vieojo intereso negalt apginti teismas, kur buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, sprsdamas
byl, bt priverstas priimti tok sprendim, kuriuo paiu bt paeidiamas vieasis interesas,
vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje tvirtinta, jos ginama ir saugoma vertyb (inter alia asmens
teis ar laisv). Jeigu teismas priimt tok sprendim, tas sprendimas nebt teisingas (pvz.,
Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas). Dl to, kad btent teismas sprendia, ar
konkreiu atveju yra vieasis interesas, savo jurisprudencijoje yra pasisaks ir Lietuvos
Aukiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. balandio 19 d. nutartis

civilinje byloje Nr. 3K-3-291/2006). Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje taip pat paymta,
kad i svoka yra vertinamojo pobdio, jos turinys gali bti atskleidiamas tik analizuojant
konkreios bylos faktines aplinkybes ir aikinant bei taikant joms konkreias teiss normas, bet ne
a priori (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gruodio 15 d. nutartis civilinje bylojeNr. 3K-31103/2003; 2006 m. balandio 19 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2006 m. rugsjo
18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-486/2006; kt.).
Btina paymti, kad kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieuoju, turi bti
manoma pagrsti, jog, nepatenkinus tam tikro asmens ar grups asmen intereso, bt paeistos ir
tam tikros Konstitucijoje tvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybs. Prieingu atveju kilt
pagrsta abejon, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip vieasis interesas, i tikrj yra ne
vieasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d.
nutarimas).
Pirmiau nurodytais iaikinimais teismai turi vadovautis ir tada, kai sprendiamas laikinj
apsaugos priemoni taikymo klausimas.
Vieojo intereso egzistavimas sprendiant laikinj apsaugos priemoni taikymo klausim
aktualus dviem aspektais:
1) kai tai yra btina siekiant apginti viej interes, teismas laikinsias apsaugos priemones gali
taikyti savo iniciatyva (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Savo iniciatyva teismas tokias priemones paprastai taiko eimos teisini santyki bylose, taip pat
kitose bylose, kuriose vieojo intereso egzistavimas preziumuojamas. tai Klaipdos apygardos
teismas, palikdamas nepakeist laikinj apsaugos priemon, kuria ilaikymo dydio pakeitimo
byloje teismo iniciatyva i atsakovo buvo priteistas laikinas ilaikymas, nurod, kad ios
konkreios laikinosios apsaugos priemons tikslas yra utikrinti, kad btinos vaikams vystytis
slygos ir bent minimals vaik poreikiai bt utikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinjimo
teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali utrukti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis)[17]. Vis dlto
reikia paymti, kad byl, kuriose laikinosios apsaugos priemons taikomos teismo iniciatyva, yra
itin maai. Tai i dalies paaikinama tuo, kad CPK norma, leidianti teismui veikti savo iniciatyva,
yra dispozityvumo principo iimtis, o paprastai suinteresuoti asmenys patys aktyviai prao taikyti
laikinsias apsaugos priemones. Taiau nustats, kad byloje yra vieasis interesas, o egzistuojant
teismo sprendimo nevykdymo rizikai suinteresuoti asmenys neprao taikyti laikinj apsaugos
priemoni, teismas, vertins bylos aplinkybes, ali status, j patirt ir procesin elges, turt
veikti savo iniciatyva;
2) vieojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemons
neturt bti taikomos, nors ir egzistuot teismo sprendimo nevykdymo rizika.
Pavyzdiui, kaip paymi Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartyje civilinje
byloje Nr. 2-304/2010, atsakovo V Vilniaus statybinink rengimo centro vykdomos viej
pirkim procedros yra susijusios su vieuoju interesu, nes jomis siekiama rekonstruoti mokykl,
esani Vilniuje, Laisvs pr. 53 ir Ateities g. 28, pastatus, juos suremontuoti, apiltinti, rengti
vdinimo sistemas, pakeisti stog dangas. Tai susij su valstybs interesu vieajame sektoriuje
didinti energijos efektyvum bei mainti ilaidas, skiriamas energijai, rekonstruoti pastatus. iuo
atveju vertintina ir ta aplinkyb, kad energijos efektyvum siekiama didinti mokykloje. Mint
priemoni gyvendinimas mokykloje leist ne tik pagerinti mokini ir mokyklos darbuotoj
slygas, sukurti geresnes bendras darbo slygas, bet ir optimizuoti mokyklos ilaidas, skiriamas
mokyklos ilumos kiui. gyvendinamas projektas finansuojamas Europos Sjungos lomis.
Nagrinjamoje byloje pritaikius laikinsias apsaugos priemones ir sustabdius io projekto
gyvendinim kyla grsm, kad jis nebus gyvendintas nustatytu laiku bei bus prarastas btent
iam projektui skirtas finansavimas. Pateikt argument pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas
sprend,jog pritaikius laikinsias apsaugos priemones (sustabdius konkurso procedras)

nukentt dalies visuomens (mokini bei mokykloje dirbani asmen) interesai, kartu bt
paeistas vieasis interesas. Nagrinjamas klausimas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo
tikslingumo ioje byloje yra glaudiai susijs su vieuoju interesu.
Kitoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, kad, sprendiant dl laikinj apsaugos
priemoni taikymo, privalo bti vertinta ir laikinj apsaugos priemoni, jeigu jos bt
pritaikytos, taka egzistuojaniam vieajam interesui. Nagrinjamu atveju aiku, kad atsakovas
(Policijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos) vykdo pirkim tikslu iplsti vaizdo
stebjimo sistem sandliuose, kuriuose yra daug vertingo Policijos departamentui priklausanio,
taip pat konfiskuoto turto, o mintas vaizdo stebjimo sistemos ipltimo pirkimas vykdomas
siekiant maksimaliai apsaugoti turt, kuriam sigyti skiriami valstybs biudeto asignavimai
(iskyrus konfiskuot turt), t. y. mokesi moktoj pinigai. Atitinkamai jau vien tai, kad vaizdo
stebjimo sistem buvo nusprsta iplsti, leidia daryti ivad, kad iuo metu pirmiau minto
turto apsauga (stebjimas ir kontrol, siekiant maksimaliai ivengti mogaus faktoriaus takos)
nra pakankama. Taigi, kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, vaizdo stebjimo sistemos
ipltimo pirkimas yra susijs su vieuoju interesu (siekiu apsaugoti u mokesi moktoj pinigus
sigyjam turt), kur apsaugoti btina kuo greiiau, o ginijami iekovo reikalavimai ir su jais
siejamas reikalavimas taikyti laikinsias apsaugos priemones nagrinjamu atveju vieojo intereso
negali paneigti ar sumenkinti, nes grsm valstybs turtui yra svarbiau negu iekovo reikalavim
vykdymo utikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinje byloje
Nr. 2-1167/2010)[18].
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra paymjs, kad atskir galim kreditori reikalavimu
pritaikius laikinsias apsaugos priemones (iki bus inagrinti praymai patvirtinti kreditori
reikalavimus udrausti aukti bankrutuojanios mons kreditori susirinkimus ar kreditori
komiteto posdius, nustatyti turto kainas, mokti administratoriui atlyginim), dl kuri i esms
bt sustabdytos bankroto procedros, bt paeistas vieasis interesas. Tuo, kad dl pritaikyt
laikinj apsaugos priemoni reikalavim tenkinimas bt nukeltas neapibrtam terminui, o jo
metu bankrutuojanti mon vis tiek patirt administravimo ilaid, kas maint kreditori
galimybes patenkinti kuo didesn savo reikalavim dal, bt paeidiami vis bankrutuojanios
mons kreditori interesai. Dl apeliant praom taikyti laikinj apsaugos priemoni taikymo
operatyvus bankroto procedr vykdymas ir kuo greitesnis kreditori reikalavim tenkinimas, kas
yra susij su vieuoju interesu, tapt nemanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 25
d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-1603/2010).
Taip pat svarbu paymti tai, kad aplinkyb, jog iekin pareikia viej interes ginantis subjektas
(CPK 49 straipsnis), nesudaro pagrindo, neinagrinjus gino, daryti ivad dl vieojo intereso
egzistavimo ir nelemia iekovo praymo taikyti laikinsias apsaugos priemones tenkinimo[19].
Kitaip tariant, vieojo intereso gynimas per se nelemia laikinj apsaugos priemoni atsakovui
taikymo.
Jeigu byloje susiduriama su viej interes konkurencija, konkreiu atveju teismas turi sprsti,
kuriam interesui suteiktinas prioritetas. Pavyzdiui, Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas
utikrinti interes pusiausvyr, yra nurods, kad jo nagrinjamoje byloje nra toki aplinkybi,
kurios sudaryt pagrind sprsti, jog egzistuoja vieasis interesas, reikalaujantis itin spariai
ubaigti pirkimo procedras, vykdyti rekonstrukcijos darbus, o ne stabdyti pirkimo procedras.
Prieingai, vieasis interesas reikalauja isiaikinti, ar i ties perkanioji organizacija pagrstai
i tolesni pirkimo procedr paalino iekov, pasilius daug maesn darb atlikimo kain, ir
nutar prioritet suteikti ne maiausi kain pasiliusiai monei, ar tokiu sprendimu nepadaryta
alos valstybei. Be to, atsakovas nepateik duomen, kad, operatyviai nevykus vieajam
konkursui, i esms nukents valstybs biudetins staigos turtin padtis ir ji nesugebs
panaudoti konkursui skirt l. Nesant toki duomen, daryti ivad, kad teismas pagal iekovo
pareiktus neturtinio pobdio reikalavimus nepagrstai sustabd vieojo pirkimo procedras,
nra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegus 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2581/2009).

Kiekvienu atveju, kai teismas, sprsdamas laikinj apsaugos priemoni taikymo klausim,
remiasi vieojo intereso argumentu (tiek taikydamas tokias priemones savo iniciatyva, tiek
atsisakydamas jas taikyti), turt savo procesiniame sprendime argumentuoti, kuo konkreiu
atveju pasireikia vieasis interesas ir kodl jis lemia poreik laikinj apsaugos priemoni
klausim sprsti teismo iniciatyva arba vieojo intereso apsaugos sumetimais taikyti (netaikyti)
laikinsias apsaugos priemones. tai Lietuvos apeliacinis teismas kaip nemotyvuot yra
panaikins pirmosios instancijos teismo nutarties dal, kuria laikinosios apsaugos priemons buvo
pritaikytos didesne apimtimi, nei pra suinteresuotas asmuo: teismas savo iniciatyva gali taikyti
laikinsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu tai yra btina siekiant apginti viej
interes. Taiau teismas, pasinaudodamas iniciatyvos teise, tokio pagrindo nenurod ir jo
nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas nepagrstai ijo u atsakovs praymo rib, teismo
pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemons neproporcingos ir neekonomikos
(Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjio 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-523/2007).
2.3. Ekonomikumas ir proporcingumas taikant laikinsias apsaugos priemones
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaudoti kelias laikinsias apsaugos
priemones, taiau bendra j suma neturi bti i esms didesn u iekinio sum. Laikinosios
apsaugos priemons parenkamos vadovaujantis ekonomikumo principu.
Nors nuostata apie ekonomikumo princip yra toje paioje straipsnio dalyje, kurioje nurodoma
apie iekinio sumos nevirijim taikant laikinsias apsaugos priemones, taiau tai nereikia, kad is
principas aktualus vien utikrinant turtinio pobdio reikalavim vykdym. Ekonomikumo
principo turinys CPK nuostatose neatskleidiamas, o draudimas panaudoti daugiau priemoni, nei
pareikta iekinio suma, yra tik vienas i ekonomikumo principo sudedamj element.
Ekonomikumo principas i esms reikia draudim bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio
pobdio laikinosiomis apsaugos priemonmis taikyti didesnius suvarymus, nei absoliuiai
btina siekiant utikrinti bsimo iekovui palankaus teismo sprendimo vykdym. Taigi teismas
turi parinkti tokias laikinsias apsaugos priemones, kurios, utikrindamos teismo sprendimo
vykdym, kuo maiau suvaryt atsakovo interesus.
Ekonomikumo principas glaudiai siejasi su proporcingumo principu. Nors pastarasis CPK
nuostatose tiesiogiai netvirtintas, taiau civiliniame procese turi bti vadovaujamasi ne tik
akiniais ios teiss akos principais, bet ir bendraisiais teiss principais (Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas). Proporcingumas yra vienas i bendrj
teiss princip. io principo taikymas sprendiant laikinj apsaugos priemoni klausim reikia,
kad teismas, taikydamas tokias priemones, turt vertinti tiek iekovo, tiek atsakovo teistus
interesus ir n vienam i j nesuteikti nepagrsto prioriteto. Teismas turt atsivelgti galimus
padarinius, kurie kilt iekovui, jei laikinosios apsaugos priemons nebt pritaikytos, o
iekinys bt patenkintas, ir padarinius, kurie kilt atsakovui, jei laikinosios apsaugos
priemons bt pritaikytos, o iekinys atmestas.
Atskleidiant ekonomikumo ir proporcingumo princip turin teism praktikoje paymima, kad
laikinj apsaugos priemoni taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogum ar ribojim proceso
aliai, taiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemons nevaryt atsakovo teisi
daugiau nei btina pareiktiems reikalavimams utikrinti. Laikinosios apsaugos priemons turi bti
taikomos atsivelgiant faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomikumo,
proporcingumo principais. Ekonomikumo principas reikalauja, kad teismas taikyt tokias ir tiek
laikinj apsaugos priemoni, kad bt utikrintas bsimo teismo sprendimo vykdymas, o
teisingumo principas pareigoja teism ilaikyti proceso ali interes pusiausvyr (CPK 3
straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemons turi bti
parenkamos tokios, kad n vienai i ali nesuteikt nepagrsto pranaumo ir nevaryt vienos
proceso alies teisi daugiau negu btina tikslui pasiekti[20]. Teiss normos negali iimtinai ginti
tik vienos alies, pareikusios galimus pagrstus reikalavimus, kuri vykdymo utikrinim
garantuoja statymo normos, teises, ignoruojant kitos alies prieingus interesus[21].

Pavyzdiui, byloje, kurioje pareiktas reikalavimas pripainti sutartis negaliojaniomis ir taikyti

restitucij, iekovas viej interes ginantis prokuroras pra aretuoti atitinkam ems
sklypo dal bei sustabdyti teritorijos detaliojo plano rengim. Lietuvos apeliacinis teismas,
tenkindamas atsakovo atskirj skund ir panaikindamas pirmosios instancijos nutarties dal, kuria
udrausta rengti detalj plan, paymjo, kad i bylos mediagos matyti, jog vienas i iekovo
iekinio reikalavim yra taikyti restitucij, t. y. grinti valstybei 1317 kv. m ploto ems sklypo
dal, esani 2299 kv. m ploto ems sklype Vilniuje, Geleinio Vilko g. 21 / Geleinio Vilko g. 23A.
Reikalavim, susijusi su teritorijos, esanios Vilniuje, Geleinio Vilko g. 21 / Geleinio Vilko g.
23A, detaliojo plano rengimu, iekovas nereikia. Dl to, teisj kolegijos nuomone, iekinio
reikalavimams utikrinti pakanka vienos laikinosios apsaugos priemons gino ems sklypo
areto. Taip pat svarbus ali interes pusiausvyros kriterijus. Laikinosios apsaugos priemons
taikomos ityrus aplinkybes: ar iekovas bus pajgus atlyginti atsakovo ir (arba) treij asmen
patirtus nuostolius, jei laikinosios apsaugos priemons i dalies ar visikai bus nepagrstos, o jei
negals, tai kiek tikslingiau (ekonomikai) yra taikyti laikinsias apsaugos priemones, nei j
netaikyti. Bylos duomenys rodo, kad teritorijos, esanios Vilniuje, Geleinio Vilko g. 21 / Geleinio
Vilko g. 23A, detaliojo plano rengimas apima daug didesn teritorij, nei ta, dl kurios vyksta
ginas, todl sustabdius detaliojo plano rengimo procedras galintys atsirasti nuostoliai gali bti
didesni, nei netaikius ios laikinosios apsaugos priemons (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m.
spalio 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-652/2007).
Galimas ekonomikumo bei proporcingumo princip paeidimas buvo velgtas ir Vilniaus
apygardos teismo byloje, kurioje buvo pareiktas iekinys dl naudojimosi ems sklypu tvarkos
nustatymo. Iekov pra taikyti laikinsias apsaugos priemones ra vieame registre apie
draudim atsakovams perleisti jiems priklausanias ems sklypo dalis. Teismai, atsisakydami
taikyti laikinsias apsaugos priemones, nurod, kad, iekovei reikalaujant nustatyti naudojimosi
turtu tvark, taiau nesiekiant atidalyti jai priklausanios turto dalies i bendrosios dalins
nuosavybs, jos praymas pritaikyti laikinsias apsaugos priemones atsakovams ir rayti vieame
registre draudim perleisti atsakovams nuosavybs teise priklausanias ems sklypo dalis,
suteikt nepagrsto pranaumo iekovei prie atsakovus, o pastariesiems nepagrstai suvaryt
nuosavybs teises, tokios laikinosios apsaugos priemons neatitikt j paskirties, nes paeist
ali interes pusiausvyr, be to, neatitikt ekonomikumo bei proporcingumo princip, nes,
iekovei reikiant reikalavim naudotis turtu, atsakovams bt suvarytos ne tik naudojimosi, bet
ir valdymo bei disponavimo iuo turtu teiss (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 2S-1106-302/2009).
Taigi teismai sprsdami dl laikinj apsaugos priemoni taikymo turt vertinti j taikymo ar
netaikymo galimus padarinius. Jei dl toki priemoni taikymo atsakovas patirt neproporcing
suvarym ar nuostoli, kurie iekinio atmetimo atveju galt bti sunkiai atlyginami,
laikinosios apsaugos priemons turt bti netaikomos, jei net ir egzistuot iekovui palankaus
teismo sprendimo nevykdymo rizika.
2.4. Iekinio (prieiekinio) sumos kriterijus ir atsakovo (skolininko) turtin padtis
2.4.1. Vertinimas, ar iekinio (prieiekinio) suma yra didel
Kai byloje yra pareikti turtinio pobdio reikalavimai, iekinio (prieiekinio) suma yra vienas i
kriterij, kuris yra svarbus, vertinant btinyb konkreiu atveju taikyti laikinsias apsaugos
priemones ir, jeigu ios priemons yra taikomos, nusprendiant dl j masto.
Teism praktikoje nurodoma, kad didel iekinio (prieiekinio) suma preziumuoja btinum
taikyti laikinsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bsimo teismo sprendimo
nevykdymo rizik[22]. Didel iekinio suma nra objektyvus veiksnys, nes vienomis
aplinkybmis ta pati suma gali atrodyti didel, o kitomis maa. Tai, ar iekinio (prieiekinio)
suma yra didel, turi bti vertinama priklausomai nuo konkreios bylos aplinkybi, atsivelgiant
ali padt, byloje pareiktus reikalavimus ir kit gino specifik. Pavyzdiui, kaip yra paymjs

Lietuvos apeliacinis teismas, didel iekinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatikai
taikyti atsakovo turto aret kaip laikinj apsaugos priemon. Prieingu atveju io klausimo
teisingas isprendimas, vien tik esant didelei iekinio sumai, kuri savo nuoira nustato iekovas,
neatsivelgiant kitas reikmingas aplinkybes, reikt formal, o ne real, konstitucinmis
normomis pagrst teisingumo vykdym. Teisingumas turi bti vykdomas konkreioje byloje
teisikai pagrstais argumentais vertinus byloje esanias faktines aplinkybes (Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Dl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkreias
faktines bylos aplinkybes, atsivelgti atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam i iekinio suma,
palyginus j su nuosavybs teise valdomo turto verte, juridinio asmens statiniu kapitalu, kine
veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat ios mons sipareigojimais, yra didel (Lietuvos
apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-28/2010)[23].
Akcentuotinas teism argumentavimas, didels iekinio (prieiekinio) sumos vertinim siejant su
konkreiais byloje dalyvaujaniais asmenimis ir j turtine padtimi. Ar suma yra didel, btina
vertinti atsivelgiant gino subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias (lemianias) su konkretaus
subjekto turtine padtimi, nes objektyvus didels sumos slenksio nustatymas negalimas.
Pavyzdiui, kaip yra nurods Lietuvos apeliacinis teismas, prieiekinio (iekinio) sumos dydis
objektyviai gali padidinti bsimo teismo sprendimo nevykdymo rizik, taiau didel prieiekinio
(iekinio) suma nra beslyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinsias apsaugos priemones.
Atsivelgti kriterij ypa btina tada, kai iekovo (atsakovo) valdomas nuosavybs teise turtas,
statinis kapitalas yra maesni u prieiekinio (iekinio) sum. Kai yra rodym, kad prieiekinio
(iekinio) suma konkreiam asmeniui pagal jo turto vert, gaunamas pajamas, turimo kapitalo
dyd nra didel, t. y. kai iekovas (atsakovas) paneigia objektyvios grsms (pavyzdiui, dl
didels prieiekinio (iekinio) sumos) bsimo teismo sprendimo vykdymui egzistavim, teismas
neturi pagrindo taikyti laikinj apsaugos priemoni (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birelio
12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-428/2008)[24].
Arba, pavyzdiui, kaip yra paymjs Lietuvos apeliacinis teismas, tai, ar iekinio suma yra didel
ir ar egzistuoja faktinis pagrindas taikyti laikinsias apsaugos priemones, nustatoma vertinant i
atsakovo pozicij, t. y. subjektyvija prasme. Kai yra rodym, kad iekinio suma konkreiam
asmeniui pagal jo turimo turto vert, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dyd nra didel, t. y. kai
paneigiama objektyvi grsm bsimo teismo sprendimo vykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti
laikinj apsaugos priemoni (CPK 178 straipsnis). Atskirajame skunde atsakovas,
prietaraudamas laikinj apsaugos priemoni taikymui, nurod bei pateik duomenis apie tai,
kad per 2008 metus udirbo 242 599 Lt, o per 2007 metus 134 375 Lt apmokestinamojo pelno.
Taip pat apeliantas nurod, kad bendrov turi automobili, kuri vert 52 235,18 Lt, ir ilgalaikio
materialaus turto, kurio vert 136 609,11 Lt. Taiau kaip matyti i apelianto pateikto 2009 m.
balandio 17 d. preliminaraus 2008 m. balanso, bendrovs turtas sudaro 2 439 168 Lt, o per
vienerius metus moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai 1 959 241 Lt. Taigi pateikti
mons finansins padties rodymai neeliminuoja abejoni dl atsakovo galimybs vykdyti teismo
sprendim iekinio patenkinimo atveju, o taikant laikinsias apsaugos priemones, siekiama, kad
vis bylos nagrinjimo laik atsakovo turtin padtis ilikt tokia, kokia buvo prie bylos
nagrinjim, kad bt reali galimyb vykdyti priimt teismo sprendim (Lietuvos apeliacinio
teismo 2009 m. birelio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-663/2009).
Kartu btina atkreipti dmes tai, kad iekinio (prieiekinio) sumos ir skolininko turtins
padties santykio vertinimas, kaip vieno i kriterij sprendiant, ar yra pagrindas konkreiu atveju
taikyti laikinsias apsaugos priemones, turi bti atliekamas, atsivelgiant reali turtin padt
tokio sprendimo primimo metu, t. y. siekiant gino ali interes pusiausvyros, turt bti
vengiama hipotetini rodymais neparemt abstrakcij dl galimo atsakovo (skolininko) turtins
padties pasikeitimo[25]. Vis dlto, jeigu teismas pateikia konkreius argumentus dl atsakovo
(skolininko) turtins padties (pavyzdiui, turimo turto pobdio (trumpalaikis, ilgalaikis), kit
turim sipareigojim ir pan.), galimas atsakovo (skolininko) turtins padties pasikeitimas gali
bti vertinamas kaip pagrindas taikyti laikinsias apsaugos priemones. Svarbu, kad teismai vengt
nekonkretizuoto pobdio teigini, o pateikiami argumentai rodyt turtins padties pasikeitimo

tikimybs realum. Pavyzdiui, Lietuvos apeliacinis teismas, sprsdamas dl laikinj apsaugos

priemoni taikymo, paymjo, kad trumpalaikis turtas dl savo pobdio nra pakankamas
garantas, todl, nepritaikius laikinj apsaugos priemoni, galt kilti grsm teismo sprendimo,
kuriuo tenkinamas prieiekinis, vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birelio 12 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 2-437/2008). Arba, pavyzdiui, nors konkreiu atveju iekinio suma
(6215,04 Lt) nra didel, taiau, atsivelgusi iekovo prie atskirojo skundo pridt Skol
iiekojimo biuro paym bei Lietuvos teism informacins sistemos LITEKO duomenis, i kuri
matyti, kad atsakovui I Laut teismuose yra ikelta daug civilini byl dl skol priteisimo, be
to, byloje nesant rodym, patvirtinani aplinkyb, jog atsakovas bt pajgus vykdyti teismo
sprendim, teisj kolegija sprendia, kad yra pagrindas ivadai, jog teismo sprendimo vykdymas
gali pasunkti arba pasidaryti nemanomas (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodio 15 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 2S-1334-275/2009).
iuo atveju btina turti omenyje tai, kad atsakovo (skolininko) turtins padties pasikeitimo
ateityje galimyb, kaip kriterijus taikyti laikinsias apsaugos priemones, turi bti suprantamas
ne kaip taisykl, o kaip taisykls iimtis. Laikinj apsaugos priemoni taikymo klausimo
isprendimas byloje neukerta kelio iekovui pakartotinai kreiptis teism su motyvuotu praymu
taikyti laikinsias apsaugos priemones. Pavyzdiui, kaip nurodoma vienoje i Lietuvos apeliacinio
teismo nutari, sprendiant dl laikinj apsaugos priemoni taikymo pagrindo, teisin reikm
turi viso atsakovo turimo turto (trumpalaikio ir ilgalaikio turto, nuosavo kapitalo) santykis su jo
sipareigojimais. Tokia ivada darytina atsivelgiant ir teismo sprendimo, kuriuo priteisiama tam
tikra pinig suma, vykdymo ypatumus, nes vykdymo procese iiekojim nukreipti galima bet kok
atsakovo turt. Paymtina, kad mons finansin bkl gali kisti. Pasikeitus atsakovo turtinei
padiai ar atsiradus kit aplinkybi, dl kuri bsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti
arba tapti nemanomas, laikinj apsaugos priemoni taikymo klausimo isprendimas byloje
neukerta kelio iekovui pakartotinai kreiptis teism su motyvuotu praymu taikyti laikinsias
apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandio 16 d. nutartis civilinje byloje
Nr. 2-302/2009).
2.4.2. rodinjimo natos paskirstymas sprendiant dl laikinj apsaugos priemoni
taikymo
Pagal CPK 178 straipsn alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei
atsikirtimus. Taigi proceso alis, praanti taikyti laikinsias apsaugos priemones, turt rodyti
egzistuojant grsm bsimo teismo sprendimo vykdymui, o atsakovas, siekdamas ivengti toki
priemoni taikymo, turt teikti rodymus, kurie toki grsm paneigia. Sprendiant dl laikinj
apsaugos priemoni taikymo, inter alia paskirstant rodinjimo nat (CPK 178 straipsnis), taip
pat turi bti atsivelgiama tai, kuriai i bylos ali paprasiau (lengviau) rodyti teisikai
reikmingas aplinkybes, esant minimalioms snaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis)[26].
Pasitaikantis teism praktikos nevienodumas dl rodinjimo natos paskirstymo, kai praoma
taikyti laikinsias apsaugos priemones, turi bti sprendiamas vadovaujantis pirmiau nurodytomis
taisyklmis. Teismai skirtingai sprendia, ar duomen apie (ger) atsakovo (skolininko) turtin
padt neturjimas (nepateikimas) yra aplinkyb, vertintina iekovo, praanio taikyti laikinsias
apsaugos priemones, ar atsakovo (skolininko) nenaudai. Nustatant, kuri alis turi rodyti vienokias
ar kitokias aplinkybes, kai nagrinjamas laikinj apsaugos priemoni taikymo klausimas, minta,
turt bti vadovaujamasi bendrosiomis rodinjimo natos paskirstymo taisyklmis. Atsakovo
(skolininko) turtins padties rodinjimo nata negali bti perkeliama iimtinai iekovui.
Prieingai, btent atsakovas, siekdamas rodyti savo mokum, taigi ivengti laikinj apsaugos
priemoni taikymo, turi pateikti tai patvirtinanius rodymus. Pavyzdiui, kaip yra paymjs
Lietuvos apeliacinis teismas, ginas yra kils dl dideli sum priteisimo, todl gali padidinti
bsimo teismo sprendimo nevykdymo rizik ateityje, taigi egzistuoja pagrindas dl atsakov imtis
laikinj apsaugos priemoni. Be to, teismas neturi joki duomen apie atsakov turtin padt.
Atsakovai nepateik j ger turtin padt patvirtinani duomen apeliacins instancijos teismui,
o iekovui yra sudtinga tai padaryti, todl pirmosios instancijos teismas nepagrstai rodinjimo

natos pareig siejo tik su iekovu, reikianiu praym utikrinti iekinio reikalavimus (Lietuvos
apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-25/2010). iuo atveju
teismas paneig, kad btent iekovas, praydamas taikyti laikinsias apsaugos priemones, turi
pateikti rodymus apie atsakovo turtin padt[27]. Taiau kitoje byloje Lietuvos apeliacinis
teismas paymjo, kad apeliantas atskirajame skunde pripaino, jog jam atsakovo turtin padtis
nra inoma. Vien didel iekinio suma nra pakankamas pagrindas taikyti iekovo praomas
laikinsias apsaugos priemones viso atsakovui priklausanio turto aret (Lietuvos apeliacinio
teismo 2010 m. birelio 10 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-969/2010). Kitaip tariant, atsakovo
turtins padties rodymo nata buvo perkelta iimtinai iekovui.
Teismas, sprsdamas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, turi vertinti grsms rizik, kad
teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nemanomas (tai, praydamas taikyti
laikinsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei rodyti iekovas). Ar iekinio (prieiekinio)
suma vertintina kaip didel, sprendiama pagal konkreios bylos aplinkybes. Jeigu iekinio
(prieiekinio) suma vertintina kaip didel, tai yra vienas i veiksni, darant ivad dl grsms
rizikos. Kartu atsakovas, siekdamas ivengti laikinj apsaugos priemoni taikymo, pirmiausia turi
pareig nurodyti aplinkybes ir pateikti rodymus, paneigianias teismo sprendimo nevykdymo
rizik.
2.5. Laikinj apsaugos priemoni taikymas, esant skolinink daugetui
Taikant laikinsias apsaugos priemones byloje, kai yra skolinink daugetas, pagrindin taisykl
yra ta, kad laikinosios apsaugos priemons taikomos nevirijant bendros iekinio sumos
apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam i solidarij ar subsidiarij skolinink.
Tokios pozicijos laikomasi ir teism praktikoje[28]. Tais atvejais, kai iekovas prao taikyti,
pavyzdiui, vis atsakovais patraukt bendraskoli turto aret, reikalavimo dydis vertinamas
atsivelgiant bendraskoli bendr turtin padt, o ne kiekvieno bendraskolio turtin padt
atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendr j vis turto vert iekinio sum galima laikyti didele.
Kaip paymi Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavus, kad pagrindins skolininks finansin
bkl, atsivelgus iekinio sum, nekelia grsms bsimo teismo sprendimo vykdymui, kit
atsakov subsidiarij skolinink mokumo klausimas ioje situacijoje neturi reikms (CPK
274 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis civilinje byloje
Nr. 2-226/2010)[29].
Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurod, kad, esant solidariajai skolinink atsakomybei,
kreditorius turi teis reikalauti, jog prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet
kuris i j skyrium, be to, tiek j vis, tiek jos dal (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnis),
iekovas turi teis pasirinkti atsakov, i kurio iiekoti priteist sum, todl turi teis pasirinkti ir
atsakovus, kuriems taikytinos laikinosios apsaugos priemons. iuo atveju iekovas prao taikyti
laikinsias apsaugos priemones visiems atsakovams. Teisj kolegijos nuomone, pateikto dydio
iekinys (solidarij reikalavim suma yra 10 730 835,07 Lt, be to, i kiekvieno atsakovo praoma
priteisti po 20 000 Lt neturtins alos atlygimo) sudaro pagrind teigti, kad tokia iekinio suma
yra didel atsakovams, juolab kad visi atsakovai yra fiziniai asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. balandio 29 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2472/2010).Kartu, kaip nurod teismas ioje nutartyje, apeliantai (atsakovai) nepateik teismui
duomen, kurie paneigt pirmiau mintas aplinkybes ir grsms bsimo teismo sprendimo
vykdymui egzistavim bei patvirtint, kad iekinio suma, atsivelgiant atsakov turim turt bei
gaunamas pajamas, jiems nra didel. Taigi apeliantai nepaneig prezumpcijos dl didels
iekinio sumos ir btinumo utikrinti pareikt iekinio reikalavim (CPK 178 straipsnis).
Btina paymti ir tai, kad skolinink daugeto faktas gali turti takos vertinant rizik, ar teismo
sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas. Kaip nurodyta Lietuvos
apeliacinio teismo 2009 m. gegus 21 d. nutartyje civilinje byloje Nr. 2-568/2009, iekovas,
grsdamas pareikt reikalavim solidaria atsakov pareiga atlyginti al, kaip laikinj apsaugos
priemon pra aretuoti vis bendraskoli turt. Tokiu atveju praym nagrinjantis teismas turi

atsivelgti ne tik iekovo teises bei interesus iekovo praom priteisti didel pinig sum bei jo
rodinjam prievols r, kuri lemia skolinink daugeto r, bet ir atsakov teisin status, j
skaii bei turtin padt. Jeigu atsakovais patraukti keli solidarieji bendraskoliai ir jie pateikia
duomen apie savo ger ir stabili finansin padt, grsm, kad iekovui galimas palankus teismo
baigiamasis aktas bus nevykdytas, sumaja arba apskritai jos neatsiranda.
Darytina ivada, kad skolinink daugetas yra aplinkyb, reikminga vertinant, ar pagal
konkreios bylos aplinkybes iekinio suma yra didel, taip pat rizik, ar teismo sprendimo
vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas.
2.6. Atsakovo teisinio statuso taka vertinant teismo sprendimo nevykdymo rizik
Sprsdamas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, teismas turi atsivelgti ir atsakovo teisin
status. Atsakovo teisinis statusas gali bti veiksnys, lemiantis grsms, kad teismo sprendimo
vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas, nebuvim.
Pavyzdiui, Lietuvos apeliacinis teismas vienoje i nagrint byl yra paymjs, kad atsakovas
vieoji staiga yra valstybei nuosavybs teise priklausanti ne pelno staiga (Visuomens
informavimo statymo 30 straipsnis), kuri finansuojama i valstybs biudeto asignavim (taip pat
pajam, gaut u radijo ir televizijos laid pardavim, reklam, leidyb, taip pat i paramos ir
pajam, gaut i komercins ir kins veiklos) ir kuriai netaikomas bankrotas (moni bankroto
statymo 2 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1, 4 dalys). Preziumuojama, kad valstyb negali bti
nemoki. Dl to nei didel pareikto reikalavimo suma, nei atsakovo veiklos pelningumas
(nuostolingumas) negali bti vertinami kaip keliantys grsm sprendimo, kuris gali bti palankus
iekovui, vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr.
2-66/2010).
Analogikais argumentais teismai vadovaujasi ir sprsdami dl reikalavimo taikyti laikinsias
apsaugos priemones savivaldybei, kai i yra patraukta atsakovu. Teism praktikoje paymima, kad
savivaldybs turi savo biudet, susidedant i valstybs skiriam l ir savivaldybs surenkam
(sav) l, taip pat gali gauti param i Europos Sjungos struktrini fond ir kt. Todl,
nepaisant to, kad dl valstybs ekonomins krizs savivaldybi finansin bkl yra sudtinga,
neegzistuoja rizika bsimo teismo sprendimo vykdymui, jeigu atsakovas yra savivaldyb[30].
Taiau kartu atkreiptinas dmesys tai, kad tokia iimtis netaikoma savivaldybs monei[31].
Pavyzdiui, kaip paymjo Lietuvos apeliacinis teismas, faktas, kad atsakovas (savivaldybs
mon), be kini komercini funkcij vykdo tam tikras vieojo administravimo funkcijas,
nesudaro pagrindo naikinti pritaikytas laikinsias apsaugos priemones. Atsakovas, teigdamas, kad
savivaldybs mon yra vieas juridinis asmuo, kuris finansuojamas i savivaldybs biudeto ir
kurio prievoli vykdymui skiriamos savivaldybs (savininko) los bei tai, kad savivaldyb yra
specifinis juridinis asmuo, kuris i esms negali bti nemokus, bankrutuoti, t. y. nevykdyti bsimo
teismo sprendimo, taip save tapatina su savivaldybe. Todl neegzistuoja bsimo teismo sprendimo
vykdymo rizika, kai skolininkas yra pati savivaldyb. Kadangi iuo atveju atsakovas yra
savivaldybs mon, tai jai, be kit statymini nuostat, yra taikomos ir moni bankroto statymo
nuostatos. io statymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad mon, kurios savininko teises ir
pareigas gyvendina savivaldybs institucija, gali bankrutuoti ir bti likviduojama dl bankroto
(Lietuvos apeliacinio teismo2010 m. spalio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-1259/2010).
Vieojo juridinio asmens valstybins auktosios mokyklos atveju teismai paymi, kad tokio
subjekto teiss disponuoti tiek nuosavybs, tiek ir patikjimo teise valdomu turtu yra grietai
reglamentuotos. i aplinkyb, sprendiant dl tikslingumo taikyti laikinsias apsaugos priemones
iekovo iekiniui utikrinti, teism vertinama kaip aplinkyb, mainanti grsm, kad atsakovo
turtas gali bti perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip suvarytas[32].
3. Teismo pareiga patikrinti proceso teistum prie taikant laikinsias apsaugos priemones

Pirmosios instancijos teismas, sprsdamas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, vis

pirma turi patikrinti, ar i ties teistai ikl civilin byl, ir, tik sitikins savo procesinio
sprendimo teisingumu, sprsti kit su bylos esme nesusijus procesin klausim. Tai
suponuoja tiek konstitucinis realaus ir veiksmingo, o ne formalaus teisingumo vykdymo principas
(pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriio 27 d. nutarimas, 2006 m. rugpjio 8 d.
sprendimas), tiek ir vienas i pagrindini teiss princip, kad i ne teiss teisiniai padariniai negali
atsirasti. Teisinje valstybje negali bti toleruojama situacija, kai civilinje byloje atliekami
atskiri procesiniai veiksmai, priimami procesiniai sprendimai, nors akivaizdu, kad byla net
negaljo bti ikelta. Prieingu atveju bylinjimasis tapt beprasmis, nukentt sining asmen
teiss ir teisti interesai, jie nepagrstai patirt bylinjimosi kat, taip pat bt nepagrstai
didinamos valstybs ilaidos.
Pradto proceso teistumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso
stadijose byl nagrinjant teisme. Tai reikia, kad net ir tada, kai apeliacine tvarka sprendiami
klausimai, kurie tiesiogiai nra susij su pradto proceso teistumu, pavyzdiui, sprendiant dl
pirmosios instancijos teismo nutari taikyti laikinsias apsaugos priemones arba atsisakyti jas
taikyti teistumo ir pagrstumo, apeliacins instancijos teismo kolegija ex officio gali ir turi
sitikinti pradto ir vykstanio proceso teistumu. Kaip savo praktikoje yra paymjs Lietuvos
apeliacinis teismas, kai yra pagrst abejoni dl pradto proceso teistumo, apeliacins
instancijos teismas turi panaikinti emesns instancijos teismo priimt tarpin procesin sprendim
byloje ir klausim perduoti nagrinti i naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandio 30
d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-502/2009)[33]. Galima ir kitokia situacija, t. y. pirmosios
instancijos teismo nutartis dl atsisakymo taikyti laikinsias apsaugos priemones apeliacins
instancijos teismo paliekama galioti vien tuo pagrindu, kad procesas pirmosios instancijos teisme
buvo pradtas neteistai. Pavyzdiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandio 15 d.
nutartyje civilinje byloje Nr. 2-457/2010, sprsdamas dl pirmosios instancijos teismo nutarties,
kuria buvo atsisakyta taikyti laikinsias apsaugos priemones, teistumo, konstatavo, kad iekov
(bankrutuojanios mons bendraturt) negaljo savarankikai inicijuoti teisminio
bankrutuojanios mons gino su kreditoriumi. Iekovs reikalavimus dl atitinkam kredito
sutari pakeitim nuostat pakeitimo ir panaikinimo, atsakovo (kreditoriaus) AB Turto banko
pareigojimo grinti I V. ir S. M. prekybos centrui sumokt delspinigi dal, bankrutuojanios I
V. ir S. M. prekybos centro prievols dydio AB Turto bankui nustatymo pirmosios instancijos
teismas turjo atsisakyti priimti kaip paduotus negalioto vesti byl asmens (CPK 137 straipsnio 2
dalies 8 punktas). Be to, kaip paymjo apeliacins instancijos teismas ioje nutartyje, gavs
iekovs iekin, kurio esm tikslinti kreditoriaus reikalavim bankroto byloje, pirmosios
instancijos teismas neturjo pagrindo ikelti atskiros bylos. Kitaip tariant, proceso neteistumas
gali bti pagrindas konstatuoti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dl laikinj
apsaugos priemoni netaikymo teistum.
4. Teismingumas taikant laikinsias apsaugos priemones
Pagrindin jurisdikcijos taisykl yra ta, kad praymas taikyti laikinsias apsaugos priemones
pateikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrins iekin (CPK 148 straipsnio 2
dalis). Teismas, kompetentingas nagrinti iekin, yra kompetentingas sprsti laikinj
apsaugos priemoni taikymo klausim, nepriklausomai nuo to, ar praymas paduodamas kartu
su iekiniu ar ne.
Tais atvejais, kai, sprendiant dl jurisdikcijos, turi bti taikomos ES civilinio proceso nuostatos,
teismas savo kompetencij konkreiu atveju sprsti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo,
tikrina vadovaudamasis 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dl
jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo (taip
pat 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo
sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinaniu
Reglament (EB) Nr. 1347/2000. Tai teismas turi padaryti savo iniciatyva (ex officio)[34].
Reglamente Nr. 44/2001 yra tvirtintas bendras siekis, kad ES valstybi nari teism jurisdikcij

reglamentuot privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teiss aktas. Reglamento Nr. 44/2001
angins dalies 12 punkte pabriama, kad jurisdikcija turt bti nustatoma ne tik pagal atsakovo
gyvenamj viet, bet ir pagal kit, alternatyv, jurisdikcijos pagrind, atsivelgiant glaud ry
tarp teismo ir bylos arba siekiant padti tinkamai vykdyti teisingum. Panas principai galioja ir
taikant Lietuvos su kitomis valstybmis sudarytas teisins pagalbos sutartis, tarptautinio civilinio
proceso nuostatas, tvirtintas CPK.
Reglamentas Nr. 44/2001 nustato bendrojo, alternatyvaus, specialiojo, iimtinio, keli tarpusavyje
susijusi byl ir sutartinio teismingumo taisykles. Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje yra
tvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teismams. Valstybje narje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali bti keliamos
kitos valstybs nars teismuose tik pagal Reglamento Nr. 44/2001 II skyriaus 27 skirsniuose
nustatytas taisykles (Reglamento Nr. 44/2001 3 straipsnis).
Kartu btina paymti, kad Reglamentas Nr. 44/2001 suteikia ir kit galimyb, t. y. dl laikinj
apsaugos priemoni taikymo kreiptis tiesiogiai teism tos ES valstybs nars, kurioje bus
vykdomas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, kad is taikyt laikinsias apsaugos
priemones (Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnis)[35]. Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnyje
tvirtinta nuostata, kad praymas dl laikinj, skaitant ir apsaugos, priemoni, kurias numato tos
valstybs statymas, taikymo gali bti paduotas valstybs nars teismui, net jeigu pagal
Reglament kitos valstybs nars teismai turi jurisdikcij nagrinti byl i esms. Tokiu atveju
gin nagrinja vienas ES valstybs nars teismas, o laikinsias apsaugos priemones taikys kitas
ES valstybs nars teismas. Kartu btina atkreipti dmes tai, kad minta Reglamento nuostata
gali bti taikoma tik tada, kai pagrindinis procesas, kuriame nagrinjamas iekinys, vyksta pagal
Reglamento nuostatas. Paymtina yra tai, kad iekovas, prie priimdamas sprendim iekin
pateikti kompetentingam teismui, turt vertinti ir galimybes taikyti laikinsias apsaugos
priemones atsakovo turtui.
Viena i faktini aplinkybi poiriu reikmingesni Lietuvoje nagrint byl, kurioje buvo
sprstas laikinj apsaugos priemoni taikymo, inter alia Lietuvos teismo jurisdikcijos klausimas,
yra byla pagal iekovo akcins bendrovs fly-LAL-Lithuanian Airlines iekin atsakovams
Latvijos monei Air Baltic Corporation A/S, Latvijos mons Air Baltic Corporation filialui
Lietuvoje ir oro uostui Ryga dl neteist veiksm nutraukimo ir alos atlyginimo. Byloje buvo
kils klausmas ir dl Lietuvos teismo jurisdikcijos sprsti laikinj apsaugos priemoni taikymo
klausim (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2949/2008). Iekovas AB flyLAL-Lithuanian Airlines kreipsi Vilniaus apygardos teism su
iekiniu atsakovams Latvijos monei Air Baltic Corporation A/S, Latvijos mons Air Baltic
Corporation filialui Lietuvoje ir oro uostui Ryga, reikalaudamas pripainti neteistais,
prietaraujaniais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams atsakov Latvijos
mons Air Baltic Corporation A/S ir oro uosto Ryga veiksmus dl draudiamo susitarimo ir
piktnaudiavimo dominuojania padtimi, bei priteisti solidariai i Latvijos mons Air Baltic
Corporation A/S ir oro uosto Ryga 199 830 000 Lt turtins alos atlyginim. Byloje, minta, be
kita ko, buvo kils ir Lietuvos teismo jurisdikcijos nagrinti i byl, taigi ir sprsti dl laikinj
apsaugos priemoni taikymo, klausimas. Konkreiai, Lietuvos teismo jurisdikcija buvo ginijama
remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 ir 5 punktuose tvirtintomis nuostatomis[36].
Lietuvos apeliacinis teismas sprend, kad, prieingai, negu teig atsakovai, Lietuvos teismas turi
jurisdikcij nagrinti kilus gin, taigi ir taikyti laikinsias apsaugos priemones.
Kartu paymtina, kad laikinsias apsaugos priemones teismas gali taikyti ir tada, kai ali ginas
nagrinjamas arbitrae. Pagal Komercinio arbitrao statymo 12 straipsnyje tvirtint nuostat
alies kreipimasis teism iki arbitrainio nagrinjimo pradios arba jo metu praant imtis
priemoni iekiniui utikrinti ir teismo nutartis dl toki priemoni taikymo nra nesuderinama su
arbitrainiu susitarimu. Praymas paduodamas teismui pagal atsakovo (skolininko) ar jo turto
buvimo viet. Be to, arbitrao teismas gali bet kurios gino alies praymu kreiptis savo buvimo

vietos apylinks teism dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, jeigu ali susitarimas
nenumato ko kita (Komercinio arbitrao statymo 20 straipsnis).
klausim, kokiam usienio arbitrao sprendimo vykdymo vietos Lietuvos pirmosios
instancijos teismui yra teismingas praymas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, kai bylos
nagrinjimas i esms baigtas, yra atsaks Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkriio 30 d.
nutartyje civilinje byloje Nr. 2-1405/2009. ioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas paymjo,
kad kai arbitrao sprendimas siteisja, praymas dl laikinj apsaugos priemoni nra
savarankika paeist ir (ar) ginijam civilini teisi gynimo bd forma. Praymas dl laikinj
apsaugos priemoni - procesinis reikalavimas, o praymas dl usienio (arbitrao) teismo
sprendimo pripainimo ir leidimo j vykdyti Lietuvoje materialinis reikalavimas, nors ir turintis
daug procesinio reikalavimo bruo (pvz., sprendiant klausim dl usienio (arbitrao) teismo
sprendimo pripainimo negalima tikrinti sprendimo teistumo bei pagrstumo materialiosios teiss
aspektu, sprendim pripainimo slygos orientuotos procesinius dalykus). Bylos teismingumas
visada yra nustatomas atsivelgiant materialin reikalavim, kuris buvo ar gali bti pareiktas, o
procesini reikalavim, kaip alutini, papildom reikalavim, teismingumas atskirai
nereguliuojamas j lemia (potencialaus) pagrindinio reikalavimo teismingumas. Praymus dl
usienio (arbitrao) teismo sprendim pripainimo ir leidimo juos vykdyti Lietuvoje pirmja
instancija nagrinja tik Lietuvos apeliacinis teismas(Komercinio arbitrao statymo 39 straipsnio
2 dalis ir CPK 809 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, praymas dl laikinj apsaugos priemoni
taikymo, bdamas alutinis (papildomas) procesinis reikalavimas, palyginti su praymu dl
usienio (arbitrao) teismo sprendimo pripainimo ir leidimo j vykdyti Lietuvoje, gali bti
paduotas taip pat tik Lietuvos apeliaciniam teismui, nepriklausomai nuo to, buvo pradta usienio
(arbitrao) teismo sprendimo pripainimo ir leidimo j vykdyti Lietuvoje procedra ar ne.
5. Laikinj apsaugos priemoni netaikymas atsakovui pateikus vykdymo utikrinim
Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinj apsaugos priemoni, jeigu
atsakovas moka reikalaujam sum teismo specialij sskait arba u atsakov yra laiduojama.
Taip pat atsakovas gali keisti turim turt (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
Laikinj apsaugos priemoni ir kit iekinio reikalavim utikrinimo bd, kurie yra tvirtinti
CPK 146 straipsnio 2 dalyje, taikymo paskirtis utikrinti bsimo teismo sprendimo vykdym ir
garantuoti io sprendimo privalomum. Taiau pirmuoju atveju yra priverstinai ribojamos atsakovo
turtins teiss ir interesai arba jam udedama prievol atlikti tam tikrus veiksmus, o iekinio
utikrinimo kitomis priemonmis atveju atsakovas bendrja prasme nepatiria prievartinio pobdio
apribojim. Teismai paymi, kad ekonomikumo, teisingumo ir kitais civilinio proceso teiss
principais turi bti vadovaujamasi taikant ir kitus iekinio utikrinimo bdus[37]. Kitaip tariant, ir
kiti iekinio utikrinimo bdai turi bti parenkami taip, kad nesuteikt n vienai i ali perdto
pranaumo ar nesuvaryt vienos proceso alies teisi daugiau, nei btina teistam tikslui pasiekti.
Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo utikrinti gino ali ir
kit suinteresuot asmen teist interes pusiausvyr, nes to reikalauja minti universalieji
civilinio proceso teiss principai. ali lygiateisikumo principas reikalauja laikytis
proporcingumo principo, suponuoja btinum vertinti, ar konkretaus iekinio reikalavim
utikrinimo bdo taikymas bus proporcingas jo taikymu siekiamiems tikslams.
Teism praktikoje taip pat paymima, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje tvirtinta teiss norma
negali bti aikinama siaurai. Pavyzdiui, teismai nurodo, kad nors ioje teiss normoje nra
atskirai iskirta tokia galima iekinio utikrinimo priemon kaip banko garantija, taiau tai
nereikia, jog tokia priemon negali bti taikoma, jeigu nustatoma, kad ja i esms utikrinami
pareikti reikalavimai ir kad tokia alternatyvi utikrinimo priemon konkreiu atveju visikai
atitinka laikinj apsaugos priemoni taikymo tikslus ne tik siekiant kuo optimalesns gino ali
interes pusiausvyros, bet ir kuo maesnio atsakovo turtini teisi ir interes suvarymo (Lietuvos
apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinje
byloje Nr. 2-208/2010).

6. Laikinj apsaugos priemoni taikymo tvarka

Reikalavim taikyti laikinsias apsaugos priemones gali reikti byloje dalyvaujantys ar kiti
suinteresuoti asmenys, kurie yra pareik byloje materialaus pobdio reikalavimus[38]. Iimties
tvarka, kai btina ginti viej interes, taikyti laikinsias apsaugos priemones gali teismas savo
iniciatyva (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Vis dlto proceso alies tinkamumo ar netinkamumo
klausimas isprendiamas ne nagrinjant klausim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, o
pasirengimo bylos nagrinjimui ar teisminio nagrinjimo metu[39].
Praym dl laikinj apsaugos priemoni teismas isprendia ne vliau kaip per tris dienas nuo jo
gavimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
6.1. Etapas, kuriame galima taikyti laikinsias apsaugos priemones
Pagal galiojaniame teisiniame reguliavime tvirtintas nuostatas laikinj apsaugos priemoni
taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareikus iekinio (CPK
144 straipsnio 2, 3 dalys). Praymas taikyti laikinsias apsaugos priemones gali bti pareiktas
iekinyje, prieiekinyje, pareikime iduoti teismo sakym; paduodamas kartu su iekiniu arba
atskirai, kai byla jau ikelta ir nagrinjama teisme. Laikinosios apsaugos priemons gali bti
taikomos ir vykdymo procese.
CPK 148 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos
priemones, iki iekinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dl koki prieasi iekinys
nebuvo paduotas i karto, ir pateikti rodymus, patvirtinanius tam tikr grsm pareikjo
turtiniams interesams.
Teism praktikoje paymima, kad i statymo leidjo tvirtint teiss norm iplaukia, kad
laikinosios apsaugos priemons iki iekinio padavimo atsakovui gali bti pritaikytos tik esant trij
aplinkybi visetui.
Pirma, turi bti rodyta, kad egzistuoja tikimyb, jog ateityje galbt kils grsm dl to, jog
nepritaikius laikinj apsaugos priemoni bsimo galimo palankaus iekovui teismo sprendimo
vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nemanomas.
Antra, turi bti nurodytos prieastys, pateisinanios, kodl iekinys nepateikiamas kartu su
praymu taikyti laikinsias apsaugos priemones.
Treia, turi bti pateikti rodymai, patvirtinantys, kad jau praymo taikyti laikinsias apsaugos
priemones momentu yra kilusi (galbt kils) grsm suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo
atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemons (Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
vasario 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-5322-560/2010).
Minta, kad asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones iki iekinio padavimo dienos,
privalo nurodyti teismui, dl koki prieasi iekinys nebuvo paduotas i karto, taigi iekovas
nra visikai laisvas pasirinkti, kada paduoti praym dl laikinj apsaugos priemoni taikymo.
Kartu statyminis reguliavimas numato ir tai, kad, pateikdamas tok praym, suinteresuotas asmuo
sumoka pus CPK 80 straipsnyje numatyto yminio mokesio, kuris negrinamas nepareikus
iekinio, iskyrus atvejus, kai iekinys nepareikiamas be suinteresuoto asmens kalts (CPK 148
straipsnio 2 dalis). Teismas, pritaiks laikinsias apsaugos priemones, nustato termin, per kur turi
bti bti pateiktas iekinys. Nepateikus per teismo nustatyt termin (kuris negali bti ilgesnis kaip
keturiolika dien), laikinosios apsaugos priemons panaikinamos (CPK 148 straipsnio 2 dalis).
Taigi motyvuotas praymas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo turi bti paduodamas
proceso metu (arba inicijuojant proces), iskyrus atvejus, kai yra papildoma slyga, leidianti

praym dl laikinj apsaugos priemoni taikymo paduoti iki pareikiant iekin. i slyga yra
iekovo negaljimas i karto pareikti iekinio, ir tai btina nurodyti motyvuojant praym dl
laikinj apsaugos priemoni. Tais atvejais, kai pareikiant praym taikyti laikinsias apsaugos
priemones nepareikus iekinio nra nurodoma, dl koki prieasi iekinys nebuvo paduotas i
karto, ir (arba) nepateikiami rodymai, patvirtinantys tam tikr grsm pareikjo turtiniams
interesams, pripaintina, kad toks dalyvaujanio byloje asmens procesinis dokumentas neatitinka
io dokumento turiniui ir jo priedams keliam reikalavim (CPK 110 straipsnis, 148 straipsnio 3
dalis). Tokiu atveju teismas turi priimti nutart, kuria pareikjui bt nustatytas terminas
konstatuotiems procesinio dokumento trkumams paalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kai
pareikjas laiku paalina praymo dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nepareikus iekinio
trkumus, teismas per CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyt 3 dien termin turi isprsti klausim
dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nepareikus iekinio.
Lietuvos apeliacinis teismas yra nurods, kad kai laikinsias apsaugos priemones praoma taikyti
nepareikus iekinio, teismas klausim turi sprsti dar neturdamas vis duomen, koks bus
iekinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todl ioje proceso stadijoje turi i
esms labai maai duomen apie kylant ar jau kilus teisin gin. Laikinosiomis apsaugos
priemonmis iki iekinio pareikimo siekiama utikrinti, kad iekovas galt tinkamai pasirengti
bylai bei pradti proces, o atsakovui nebt sudarytos slygos iki iekinio pareikimo atlikti
veiksmus, kurie sukliudyt bsimo ir jam galbt nepalankaus teismo sprendimo vykdym ar
padidint al(Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjio 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2839/2009).
Taigi teismas dl grsms, kad bsimo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti
nemanomas, sprendia neturdamas iekinio, ir dl ios prieasties negaldamas ne tik
preliminariai (lot. prima facie) vertinti pareikt reikalavim, bet netgi ir apskritai sprsti dl
iekovo tinkamumo. Tokiais atvejais (kai praymas dl laikinj apsaugos priemoni paduodamas
dar nepareikus iekinio), teismas turi ypa atidiai vertinti laikinj apsaugos priemoni taikymo
tikslingum, vertinti galimus padarinius, kurie kilt iekovui, jeigu laikinosios apsaugos
priemons nebt pritaikytos, o iekinys bt patenkintas, ir padarinius, kurie kilt atsakovui,
jeigu laikinosios apsaugos priemons bt pritaikytos, o iekinys atmestas.
Pagal CPK 372 straipsnio 2 dal praym atnaujinti proces nagrinjantis teismas turi teis
sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdym, iki bus inagrinta byla dl proceso atnaujinimo (CPK
372 straipsnio 2 dalis)[40].
Taiau dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, kaip tokio, procesas negali bti atnaujintas.
Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas, pasisakydamas inter alia ir dl proceso atnaujinimo
galimybs byloje, kurioje buvo sprstas jr laivo areto klausimas, teismui neturint jurisdikcijos
nagrinti gin i esms, paymjo, kad praymu dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nra
isprendiamas ali ginas. Pagal 1952 m. Tarptautinje konvencijoje dl kai kuri taisykli,
susijusi su jr laiv aretu, suvienodinimo tvirtintas nuostatas, jr laivo aretas apibriamas
kaip laivo sulaikymas teismo nurodymu, siekiant utikrinti jrinio reikalavimo vykdym
(Konvencijos 1 straipsnio 2 punktas). Tai taip pat patvirtina ios priemons taikymo skirtum nuo
ali gino i esms isprendimo. Minta, kad laikinj apsaugos priemon taiks teismas turi
teis i priemon ne tik pakeisti, bet ir panaikinti. Netgi tuo atveju, kai dl pirmosios instancijos
teismo nutarties dl laikinj apsaugos priemoni buvo paduotas atskirasis skundas, statyme
nustatyta galimyb iam teismui, sutinkant su atskiruoju skundu, raytinio proceso tvarka
panaikinti skundiam nutart (CPK 151 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1
punktas). Visa tai patvirtina, kad proceso atnaujinimo institutas laikinj apsaugos priemoni
taikymo klausimais apskritai netaikytinas. Nesant i esms isprsto ali gino bei esant
galimybei teismui, pritaikiusiam laikinj apsaugos priemon jr laivo aret paiam i
priemon panaikinti, proceso atnaujinimo instituto taikymas iam klausimui reikt io proceso
paskirties ir juo siekiam tiksl (ekstraordinarumo ir galimybs byl inagrinti pakartotinai
sudarymo) paneigim. Taigi proceso atnaujinimas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo

negalimas, nes kaip toks jis nenagrintinas teisme (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1
dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-20/2010).
Teismo atsisakymas taikyti laikinsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujani byloje
asmen ar kit suinteresuot asmen teiss kreiptis su pakartotiniu praymu, atitinkamai j
motyvuojant bei taip gyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3
dalis). Praymo dl laikinj apsaugos priemoni taikymo isprendimas nesukelia CPK 293
straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatyt padarini, t. y. draudimo su tuo paiu
praymu kreiptis teism pakartotinai. i ivad pagrindia dar ir tai, kad teismo nutartis laikinj
apsaugos priemoni klausimu gali bti ne tik skundiama instancine (iskyrus kasacij) tvarka
(CPK 151 straipsnis), bet ir pats laikinj apsaugos priemon taiks teismas gali laikinj apsaugos
priemon pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinsias apsaugos
priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi ias panaikinti (CPK 150 straipsnis)[41].
6.2. Atsakovo informavimas
Praymas taikyti laikinsias apsaugos priemones inagrinjamas raytinio proceso tvarka, ne vliau
kaip per tris dienas nuo praymo gavimo. Teisinis reguliavimas numato, kad apie praymo
nagrinjim yra praneama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos
nepraneus atsakovui tik iimtiniais atvejais, kai yra reali grsm, kad toks praneimas
sutrukdys laikinj apsaugos priemoni taikym arba padarys j taikym nebemanom (CPK
148 straipsnio 1 dalis). Svarbu paymti, kad jau vien i teisinio reguliavimo konstrukcijos matyti,
jog klausimo dl laikinj apsaugos priemoni isprendimas, nepraneus atsakovui, yra ne
taisykl, o taisykls iimtis (kaip ultima ratio priemon). Tokia tvirtinta galimyb yra teiss bti
iklausytam principo iimtis. Taisykl yra ta, kad is klausimas turi bti sprendiamas praneus
atsakovui. Kaip yra pabrs Lietuvos apeliacinis teismas, iimties taikymas negali tapti taisykle
(Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegus 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-802/2010). Vis
dlto kartais btent dl praneimo apie ketinim taikyti laikinsias apsaugos priemones teismo
sprendimo vykdymui gali kilti grsm. Susiklosius aplinkybms, kai laikinosios apsaugos
priemons turi bti taikomos netiktai (pavyzdiui, yra duomen, kad atsakovas ruoiasi
perleisti gino turt: sudaryta preliminarioji sutartis, yra skelbimas dl gino turto perleidimo,
kt.), pirmenybteikiama iekovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galim nesining
atsakovo veiksm. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teis bti iklausytam vliau, t. y.
kreipiantis teism su skundu dl priimtos nutarties laikinj apsaugos priemoni taikymo
klausimu teistumo ir pagrstumo arba vliau praant panaikinti laikinsias apsaugos
priemones.
Aptarto teisinio reguliavimo ratio legis yra ta, kad atsakovui i esms yra sudaroma galimyb
prayti teism taikyti galim nuostoli atlyginimo utikrinim (CPK 147 straipsnis), mokti
teismo sskait reikalaujam priteisti sum, pateikti laidavim ar keisti turt (CPK 146 straipsnio
2 dalis), prayti taikyti kitoki, negu nurodyta prayme, laikinj apsaugos priemon (CPK 146
straipsnio 1 dalis) arba pateikti argumentus, paneigianius laikinj apsaugos priemoni taikymo
btinum[42]. Kitaip tariant, turi bti ne tik prioritetikai saugomi iekovo interesai, bet ir
dedamos visos pastangos maksimaliai utikrinti ali interes pusiausvyr (operatyvumas taikant
laikinsias apsaugos priemones turi bti derinamas su atsakovo teisi apsauga). Turi bti sudaroma
galimyb atsakovui ginti savo interesus, o tokia galimyb suvaroma, kai mintas klausimas
isprendiamas jo (atsakovo) neinformavus. Vis dlto btina turti omenyje tai, kad pirmiau
nurodyta procesin garantija (praneimas atsakovui) atlieka tik alies informavimo apie teismo
atliekamus procesinius veiksmus, funkcij, bet nereikia kvietimo posd, vyksiant raytinio
proceso tvarka[43]. Taigi visus praymus ir paaikinimus, susijusius su laikinj apsaugos
priemoni taikymu, atsakovas turt pateikti iki raytinio posdio pradios, iskyrus, jeigu
teismas yra nustats kit pateikimo termin.

Teis sprsti, ar konkreiu atveju yra CPK 148 straipsnio 1 dalyje tvirtintos slygos klausim dl
laikinj apsaugos priemoni taikymo sprsti nepraneus atsakovui, priklauso teismui[44], taiau
teismas savo sprendim turi motyvuoti.
Teism praktikoje paymima, kad nepraneimas atsakovui priimant nutart dl laikinj apsaugos
priemoni taikymo savaime nereikia iuo klausimu priimtos nutarties neteistumo ir
nepagrstumo. Teismo nutartis dl proceso teiss paeidimo gali bti panaikinta tik tuo atveju, kai
dl io paeidimo galjo bti neteisingai isprstas procesinis klausimas[45]. Kitaip tariant,
apeliacins instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutart panaikina ne dl argumento per
se, kad atsakovui nebuvo praneta apie klausimo dl laikinj apsaugos priemoni taikymo
nagrinjim. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama nustaius, kad vertinant duomenis
(kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, bei tuos, kuriuos atsakovas pateik su atskiruoju
skundu) nebuvo pagrindo taikyti suvarymus atsakovo turtui, t. y. nebuvo grsms, kad sprendimo
vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nemanomas.
Tai, kad iekinio suma yra pakankamai didel, per se negali bti laikoma tinkamu argumentu,
laikinj apsaugos priemoni klausim sprsti nepraneus atsakovui[46].
Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurods, kad teismas kiekvien kart turi pagrsti
ivad, kodl, jo nuomone, klausim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo reikia sprsti
neinformavus atsakovo, neapsiribodamas nuorodomis tam tikras normas ar paodiniu teiss
norm perklimu procesinio dokumento turin. Paymtina, jog teismas aretuoja turt teisikai,
antstolis faktikai (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Per laiko tarp nuo praneimo apie posd dl
laikinj apsaugos priemoni taikymo arba ir po to, kol antstolis vykdys nutart dl laikinj
apsaugos priemoni taikymo (susisieks su atsakovu, apirs jo turt, nustatys turto vert, t. t.),
atsakovas gali imtis veiksm, kurie nutart padaryt negyvendinam. Pvz., rizik, kad laikinosios
apsaugos priemons gali likti de facto nepritaikytos, gali rodyti atsakovo sudaryta preliminarioji
sutartis, skelbimo dl gino turto perleidimo djimas, kt. Svarstant klausim, ar privalu
informuoti atsakov apie posd dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, reikia vertinti, i
koki santyki kilo ginas, koks yra gino objektas (pvz., savo savybmis unikalus ar apibrtas
riniais poymiais), kiek laiko prajo nuo tariamo iekovo teisi paeidimo iki bylos iklimo, kt.
(Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d nutartis civilinje byloje Nr. 2-96/2010).
Lietuvos apeliacinis teismas pabr, kad teismo ivada dl galimumo klausim dl laikinj
apsaugos priemoni taikymo sprsti nepraneus atsakovui negali bti grindiama
pseudoargumentais, abstrakcijomis; argumentacija turi bti siejama su konkreioje byloje
susiklosiusiomis faktinmis aplinkybmis. Teiss bti iklausytam tinkamas gyvendinimas
svarbus ne tik dl laikinj apsaugos priemoni varomojo pobdio, bet ir dl j vykdymo
ypatumo nutartis imtis laikinj apsaugos priemoni yra vykdoma skubiai, o nutarties
apskundimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 148 straipsnio 5 dalis, 151 straipsnio 3 dalis, 152
straipsnio 1 dalis). Teismas, gavs asmens, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos
priemons apie tai jam nepraneus, atskirj skund, privalo nagrinti jame pateikiamus
argumentus ir, tik su jais nesutikdamas, perduoti skund apeliacins instancijos teismui (CPK 334
straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas[47]. Tai
turt bti laikoma principinmis nuostatomis, teismui sprendiant dl galimybs taikyti
laikinsias apsaugos priemones, nepraneus atsakovui.
7. Laikinj apsaugos priemoni taikymo mastas
Laikinj apsaugos priemoni mast apibria CPK 145 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad
teismas gali panaudoti kelias laikinsias apsaugos priemones, taiau bendra j suma neturi bti i
esms didesn u iekinio sum[48]. Laikinosios apsaugos priemons parenkamos vadovaujantis
ekonomikumo principu.
Teism praktikoje akcentuojama, kad konkreios ries ir masto laikinosios apsaugos priemons
gali bti taikomos tik neieinant u pareikt reikalavim rib ir tik siekiant utikrinti teismo

sprendimo, priimto btent pagal pareiktus iekinio reikalavimus, vykdym. Laikinoji apsaugos
priemon, neatitinkanti ginijamo materialinio reikalavimo esms ir nesusijusi su bsimo teismo
sprendimo vykdymo konkreioje byloje apsauga, negali bti taikoma. Tiesiogiai su pareiktu
reikalavimu ir bsimo teismo sprendimo vykdymu nesusijusi bei takos teismo sprendimo
vykdymui nedarani apribojim dl atsakovo taikymas paeidia ekonomikumo princip, todl
yra neteistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2949/2008).
Atsivelgiant tai, kad laikinj apsaugos priemoni taikymu siekiama garantuoti teismo
baigiamojo akto real ir tinkam vykdym konkreioje byloje tik pagal joje pareiktus
reikalavimus, esant dviem (ar daugiau) skirting byl, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, vienoje
byloje taikyt ar netaikyt laikinj apsaugos priemoni rys, apimtis ir mastas nebtinai yra
reikmingi sprendiant klausim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo kitoje byloje, nes
skirtingose bylose skiriasi iekinio elementai, ali procesin padtis ir panaiai[49].
Paymtina laikinj apsaugos priemoni taikymo specifika esant reikalavimui priteisti skol ir
ikelti atsakovui bankroto byl. Teism praktikoje paymima, kad laikinj apsaugos priemoni
taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, jog jos taikomos ne tik pareikim padavusi, bet ir
kit mons kreditori reikalavimams utikrinti; svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iklim,
atsakovo turimo turto apimtis nesumat ir nepablogt finansins galimybs (Lietuvos
apeliacinio teismo 2009 m. gegus 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-559/2009). Taigi,
kreditoriui pareikus reikalavim ikelti skolininkui bankroto byl, teismas laikinsias apsaugos
priemones gali taikyti visam atsakovo turtui, o ne tik iekovo materialiniam teisiniam reikalavimui
(kreditoriaus reikalavimo dydio).
Kadangi laikinosios apsaugos priemons yra taikomos iekinio reikalavimams utikrinti, o iekiniu
gali bti reikiami ne tik materialinio teisinio, bet ir procesinio teisinio pobdio reikalavimai,
pavyzdiui, dl bylinjimosi ilaid atlyginimo, tai laikinosios apsaugos priemons gali bti
taikomos ir procesinio teisinio pobdio iekinio reikalavimams utikrinti, nes tuo atveju, jeigu
ie reikalavimai bt patenkinti, atsakovas turt atlyginti ir iekovo turtas bylinjimosi ilaidas
(CPK 93 straipsnis)[50]. Dl ios prieasties Vilniaus apygardos teismo pozicija, kad laikinj
apsaugos priemoni institutas bylinjimosi ilaidoms utikrinti i viso nra taikomas, to statymas
nenumato (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birelio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-590464/2010), stokoja pagrstumo.
Nepaisant galimybs laikinosiomis apsaugos priemonmis utikrinti tiek materialini, tiek
procesini reikalavim patenkinim, taikant laikinsias apsaugos priemones pradiniame teisminio
proceso etape, kai nra objektyvios galimybs preliminariai vertinti pareikto iekinio pagrstum
ir (arba) neturima objektyvi duomen, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendim, teismas
gali laikinsias apsaugos priemones taikyti maesniu nei iekinio suma mastu. Ypa bylose,
kuriose praoma apginti neturtines vertybes ir kuriose iekinio sumos nurodymas priklauso nuo
subjektyvaus iekovo suvokimo apie jam padarytos neturtins alos dyd, teismas galt
preliminariai vertinti, kokiu mastu laikinosios apsaugos priemons turi bti taikomos. Kaip
nurodo Lietuvos apeliacinis teismas, pradtas teisminis procesas remiasi tik prielaidomis, todl
bsimo galimo iekovui palankaus teismo sprendimo vykdymo utikrinimas, ypa pradinio
teisminio proceso etapo metu, neturt bti maksimalus. Maksimalus teismo sprendimo vykdymo
utikrinimas suprantamas kaip visikas bsimo galimo iekovui palankaus teismo sprendimo
vykdomumo utikrinimas, o is galimas tik esant objektyviems duomenims, kad atsakovas vengs
vykdyti teismo sprendim arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumainti galimybes vykdyti
teismo sprendim (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2206/2008). Tai neukerta kelio bylos nagrinjimo metu, paaikjus naujoms aplinkybms, iekovui
pakartotinai kreiptis teism su praymu pakeisti laikinj apsaugos priemoni mast.
Sprsdamas dl laikinj apsaugos priemoni masto teismas turi atsivelgti ne tik pareikto
iekinio dyd bei pobd, bet ir vertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemons nepaeis

ekonomikumo principo. is principas reikia, kad teismas gali taikyti laikinsias apsaugos
priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinj apsaugos priemoni, kiek tai btina ir
pakanka bsimo teismo sprendimo, kuris gali bti palankus iekovui, vykdymui utikrinti[51].
Ekonomikumo principas teism praktikoje aikinamas sistemikai su teisingumo bei ali
lygiateisikumo principais nurodant, kad turi bti ilaikoma proceso ali interes pusiausvyra, o
laikinosios apsaugos priemons turi bti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteikt n vienai
i ali perdto pranaumo ar nesuvaryt vienos proceso alies teisi daugiau, nei btina
teistam tikslui pasiekti[52], bei taikant laikinsias apsaugos priemones turi bti atsivelgiama ne
tik iekovo, bet ir pagrstus atsakovo interesus, jo turtin padt, utikrinimo priemoni taikymo
padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Bet kuris teismo atliekamas procesinis
veiksmas neatsiejamas nuo tikslo utikrinti gino ali ir kit suinteresuot asmen teist interes
pusiausvyr, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teiss principai[53].
Akivaizdu, kad laikinj apsaugos priemoni taikymas visada yra susijs su tam tikr apribojim
taikymu atsakovui, taiau ali lygiateisikumo principas reikalauja taikant laikinsias apsaugos
priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja btinum vertinti, ar konkrei laikinj
apsaugos priemoni taikymas bus proporcingas j taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios
valstybs taikomos poveikio priemons turi bti proporcingos (adekvaios) teiss paeidimui bei
turi atitikti siekiamus teistus tikslus, neturi varyti asmens akivaizdiai labiau, negu reikia iems
tikslams pasiekti. Kiekvienu atveju turi bti surasta pusiausvyra tarp bsimo teismo sprendimo
vykdymo galimybs utikrinimo ir atsakovo teisi apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.
gruodio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-949/2008). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat
nurodo, kad laikinosios apsaugos priemons turi bti parenkamos taip, jog utikrint bsimo
teismo sprendimo vykdym, kartu nesukelt atsakovui nuostoli arba jie bt minimals[54].
iems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinsias apsaugos priemones, turi atidiai parinkti
j r. Laikinosios apsaugos priemons yra reikalavimo utikrinimo priemons ir negali bti
naudojamos kitos alies verslo lugdymui, todl teismas, turdamas galimyb, turi parinkti
laikinj apsaugos priemon ar kelias priemones, kurios apsaugo kreditoriaus interesus, kartu
kiek manoma maiau turs neigiamos takos skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.
kovo 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-211/2008).
Paprastai monms yra itin skausmingas j l aretas, todl teism praktikoje nurodoma, kad
pirmiausia turt bti aretuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar
esant nepakankamai los kreditoriaus reikalavim sumai utikrinti. Btent toks laikinj
apsaugos priemoni taikymo eilikumas nepaeidia ekonomikumo bei ali interes
pusiausvyros principo, nes aretas las nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidia
atsakovui patirti maiausiai suvarym kinjekomercinje veikloje[55]. ios teismo formuluots
nereikt suprasti kaip beslygikos visais atvejais taikomos taisykls, todl, esant situacijai, kai
atsakovo kinkomercin veikl maiau riboja ne nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, bet l
aretas, pirmiausia turt bti taikomas pastarasis.
Teism praktikoje, kai iekinio reikalavimams utikrinti nepakanka kilnojamojo ar nekilnojamojo
turto ir atsiranda pagrindas aretuoti skolininko turimas las, konstatuojama, kad ekonomikumo
ir interes pusiausvyros principai suponuoja btinyb palikti galimyb skolininkui toliau vykdyti
kinkomercin veikl, net jei iekovo reikalavimas nebt visikai utikrintas. Kaip yra nurods
Lietuvos apeliacinis teismas, atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemons negali trukdyti
mons normalios kinskomercins veiklos, t. y. taikant laikinsias apsaugos priemones turi bti
siekiama palikti galimyb i esms netrikdomai vykdyti kinkomercin veikl. Juolab teismo
taikytos laikinosios apsaugos priemons negali bti nemokumo ar mons veiklos pabaigos
prieastis[56]. Arba: teisminio nagrinjimo metu aretavus juridiniam asmeniui nuosavybs teise
priklausanias las, kai jis neturi kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir nesuteikus jam teiss
i aretuot l vykdyti joki mokjim, gali bti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaromos
jo galimybs rinkoje vienodomis slygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Atsakovui
negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo finansinis siskolinimas gali didti ir kartu gali mati
galimybs iekovui vykdyti teismo sprendim visa apimtimi, t. y. pasiekiamas prieingas

rezultatas, nei siekiamas taikant laikinsias apsaugos priemones. Dl to, taikant laikinsias
apsaugos priemones ir aretuojant atsakovo turt, turi bti siekiama atsakovui palikti galimyb i
esms netrikdomai vykdyti gamybinkin veikl, kuria nemainama galimyb vykdyti teismo
sprendim. Juolab teismo taikytos laikinosios apsaugos priemons negali bti nemokumo ar
mons veiklos pabaigos prieastis[57].
Tokiais atvejais, kai teismui tenka vertinti, kokia apimtimi leisti iekovui disponuoti turimu turtu
ir (ar) lomis, turi bti sprendiama, kam ir kokio dydio mokjimai gali bti atliekami, bei kaip
laikinosios apsaugos priemons paveiks treij asmen teises ir teistus interesus. Lietuvos
apeliacinis teismas byloje, kurioje, nesant kito turto, buvo aretuotos los, konstatavo, kad,
monei neleidus i taikant laikinsias apsaugos priemones aretuot l mokti darbuotojams
protingo dydio darbo umokest bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias imokas, bt
paeista j konstitucin teis teising atlyginim, t. y. nukentt su iekovo iekinio pareikimu
nesusijusios silpnesniosios alies mons darbuotoj bei su jais susijusi asmen (j ilaikom
asmen, darbuotoj kit kreditori) teisti interesai. Tai, kad atsakovo aretuotose sskaitose nra
pakankamai pinig iekinyje pareikt reikalavim vykdymui utikrinti, nesudaro pagrindo daryti
kitoki ivad[58]. ioje byloje teismas taip pat atkreip dmes tai, kad kiti skolininko
kreditoriai (elektros, vandens, komunalini paslaug, mobiliojo operatoriaus ryio, pato paslaug
teikjai, kuro tiekjai, advokatai, atstovaujantys atsakovui) nra silpnesnioji sutartini teisini
santyki su skolininku alis ir negali turti joki iskirtini teisi iekovo, kuris yra privatusis
juridinis asmuo, atvilgiu: suteikus ioje situacijoje teis atsakovui atsiskaityti su visais iais
asmenimis (net ir atliekant einamuosius mokjimus, tiesiogiai susijusius su mons kine
komercine veikla), bt paeistas lygiateisikumo principas, nepagrstai nukentt iekovo teiss
bei teisti interesai. Taigi, kaip iliustruoja pirmiau nurodyta teism praktika, laikinj apsaugos
priemoni mastas nustatomas ne tik atsivelgiant iekinio dyd, bet ir atidiai vertinus atsakovo
ir su juo susijusi treij asmen teises bei radus tinkam interes pusiausvyr. Tais atvejais, kai
yra aretuojamos atsakovo los, taiau i j leidiama atsiskaityti su treiaisiais asmenimis,
teismo nutartyje ie asmenys turi bti konkreiai vardijami ir turi bti nurodoma, kodl jie turi
pirmum prie iekov. Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, laikinosios apsaugos
priemons turto areto taikymas, leidiant aretuojam turt naudoti ilaidoms, skirtoms
prastai mons veiklai vykdyti, nra pakankamai aikus vykdymo prasme, t. y. nra aiku, ar vis
aretuojam turt, ar tik las bt leidiama naudoti mons veiklai vykdyti. Laikinosios
apsaugos priemons l areto taikymas, leidiant atsiskaityti su pirmesns eils kreditoriais,
jei prievoli iems kreditoriams vykdymo terminas yra sujs, taip pat nra pakankamai aikus
vykdymo prasme, nes kiekvienu atveju reikalinga nustatyti konkret pirmesns eils kreditori.
Nutartis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo turi bti aiki ir vykdoma, todl, siekiant
utikrinti ali teist interes pusiausvyr, tikslinga taikant laikinsias apsaugos priemones i
aretuojam l leisti atsiskaityti tik su iekovu, valstybs ir VSDFV biudetais bei darbuotojais
(Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-470/2010).
Tais paiais principais yra vadovaujamasi taikant laikinsias apsaugos priemones fiziniams
asmenims. Jei fiziniai asmenys, kuri los yra aretuojamos, negali patenkinti minimali poreiki,
j skolos didja, t. y. pasiekiamas prieingas tikslas, nei siekiama taikant laikinsias apsaugos
priemones. Dl ios prieasties teism praktikoje paprastai yra paliekama nearetuota ta pajam
dalis, kuri yra reikalinga btiniems poreikiams tenkinti, atsivelgiant ne tik paties skolininko, bet
ir jo eimos nari (ypa maamei vaik) interesus, j teisi apsaug. Kaip vienoje savo byl,
kurioje buvo sprendiamas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino
taikyt aret atsakov loms, kuri reikia atsiskaityti su banku pagal kredito sutart, leisdamas
ias las mokti banko sskait ir i jos atsiskaityti pagal kredito sutart, yra pagrsta ir teista,
nurod Lietuvos apeliacinis teismas, siekiant utikrinti vaik gyvenimo slygas, btina, kad
atsakovai iuo atveju turt galimyb nustatytu terminu ir slygomis mokti su kredito grinimu
susijusias mokas u hipoteka suvaryt atsakov eimos bst, kuriame jie gyvena. Skiriant
laikinsias apsaugos priemones btina atsivelgti ne tik btinumo utikrinti teismo sprendimo
vykdym kriterij, bet ir tai, kokia apimtimi laikinsias apsaugos priemones konkreioje
situacijoje yra tikslinga taikyti. Nors CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios

apsaugos priemons taikomos siekiant utikrinti bsimo teismo sprendimo vykdym, taiau,
atsivelgiant proporcingumo princip, svarbu yra ne vien is procesinis tikslas, bet ir konkretaus
asmens teisi bei teist interes apsauga. Tai, kad apelianto nurodymu atsakovai prisim tam
tikrus sipareigojimus, kuri vykdymo ar nevykdymo padarini atsiradimo rizika jiems tenka,
savaime nesudaro pagrindo pritaikyti iekovo pageidaujamos apimties laikinsias apsaugos
priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2158/2010).
Jeigu byloje nra konkrei rodym, kokia pinig suma yra btina atsakov elementariems
poreikiams patenkinti, teism praktikoje vadovaujamasi vairiais kriterijais: teisingumo bei
protingumo principais, Vyriausybs nustatytu minimalaus mnesio atlyginimo dydiu arba
vidutiniu mnesiniu darbo umokesio dydiu, atsivelgiama galimus btinus atsakov bei j
eim poreikius[59].
Tam tikrais atvejais fizinio asmens turtas yra glaudiai susijs su juridiniu asmeniu, ypa kalbant
apie neribotos atsakomybs juridinius asmenis, todl verta atkreipti dmes Lietuvos apeliacinio
teismo iaikinim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo masto individualioms monms.
Teismas paymjo, kad svarbu suvokti skirtum tarp individualios mons kaip juridinio asmens ir
individualios mons kaip turtinio komplekso bei nuosavybs teiss objekto (CK 1.110, 4.38
straipsniai). mon, kaip atskiras teisini santyki subjektas, negali bti laikoma atsakinga u jos
savinink prievoles, taiau j gali bti nukreipiamas iiekojimas kaip savininkams priklausant
turtin vienet. Dl to, nors laikinosios apsaugos priemons negali bti taikomos mons turtui,
taiau, pritaikius ias priemones j savinink atsakov turtui, jos gali bti nukreipiamos ir vien
i tokio atsakovams nuosavybs teise priklausani turto objekt mon kaip vienet (CK 1.110
straipsnis)[60]. Taigi, tuo atveju, kai skolininkas yra individualios mons savininkas, i mon gali
bti aretuojama, siekiant utikrinti individualios mons savininko skolini sipareigojim, net ir
nesusijusi su mons veikla, vykdym. Ir prieingai, savininko turtas gali bti aretuojamas
utikrinant mons prievoli vykdym, jeigu tiek individuali mon, tiek jos savininkas patraukti
atsakovais byloje. Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, statymas nustato, kad individuali
mon yra neribotos civilins atsakomybs privatusis juridinis asmuo (I 2 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dal tuo atveju, kai neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens,
koks yra individuali mon, prievolms vykdyti neutenka juridinio asmens turto, u jo prievoles
atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi, statymas numato individualios mons savininko prievol
atsakyti u mons skolas savo turtu, kai individualios mons turto neutenka jos prievolms
vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegus 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2664/2010).
Dl laikinj apsaugos priemoni masto atskirai pamintini atvejai, kai ias priemones prao
taikyti hipotekos kreditorius. Toks kreditorius turi pirmumo teis prie kitus skolininko kreditorius
visik jo reikalavim patenkinim i sumos, gautos pardavus keist turt (CK 4.192 straipsnio 1
dalis), todl kai iekovo reikalavim suma yra utikrinta hipoteka tam paiam subjektui (iekovui),
nra objektyvaus ir btino pagrindo tai paiai reikalavim sumai taikyti papildomus ribojimus
laikinj apsaugos priemoni institutu. i taisykl galioja ir tada, kai skolinio sipareigojimo
vykdymas yra utikrintas ne tik turto keitimu, bet ir laidavimu: jei kreditoriaus reikalavimo
patenkinimas gali bti vykdytas i keisto turto, nra objektyvaus ir btino pagrindo papildomai
aretuoti laiduotojo, kurio prievol yra tik ivestin, turt[61]. Nors hipoteka nra laikinoji
apsaugos priemon ir ji taikoma skolinio sipareigojimo, bet ne iekinio reikalavim ir teismo
sprendimo vykdymui utikrinti[62], toks prievols utikrinimas i esms atitinka tuos paius
tikslus, kurie keliami taikant laikinj apsaugos priemoni institut[63].
8. Reikalavimas identifikuoti turt, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemons
Pagal CPK 145 straipsnio 4 dalyje tvirtint teiss norm, dl laikinj apsaugos priemoni
teismas priima motyvuot nutart, kurioje turi bti nurodyta laikinoji apsaugos priemon, jos
mastas, vykdymo tvarka ir bdas. Jei yra taikomas turto aretas, teismas nutartimi turi isprsti to

turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausim. Aretavus las, esanias bank ir kit kredito
staig sskaitose, leidiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
CPK 148 straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai teismo nutariai dl laikinj apsaugos
priemoni taikymo. Teismo nutartis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo turi atitikti statyme
nustatytus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar tokia nutartis yra priimta iki bylos iklimo,
ikeliant byl ar jau vykstant teisminiam nagrinjimui. Tokioje nutartyje, be kit reikalavim, turi
bti apibdinama teismo taikoma laikinoji apsaugos priemon (jeigu ji susijusi su turtu, nurodomas
turto pavadinimas, trumpas apraymas, kiti turt identifikuojantys duomenys), nurodomas jos
taikymo mastas, vykdymo bdai, kiti su laikinja apsaugos priemone susij teisi ribojimai, jeigu
jie taikomi, nutarties vykdymo bei apskundimo tvarka ir pan. Tuo atveju, kai teismas kaip laikinj
apsaugos priemon taiko asmens turto aret, nutartyje turi bti aikiai nurodyta, kokiam turtui
(jeigu aretas taikomas konkreiam turtui) ir kokiu mastu taikomas aretas, idstytas aretuojamo
turto eilikumas, kad antstolis galt tinkamai vykdyti tok teismo procesin
sprendim.statyminio reguliavimo taisykl yra ta, kad turi bti aikiai ir isamiai nurodyti turto,
kuriam yra taikomi apribojimai, duomenys.i taisykl vis pirma taikytina tais atvejais,kai ginas
vyksta dl konkretaus turto. Pavyzdiui, kai pareiktas reikalavimas dl nuosavybs teisi
pripainimo konkreius nekilnojamuosius daiktus ir teisins registracijos pakeitimo vieame
registre, alys iekinyje gino dalyk turi aikiai identifikuoti. Toks identifikavimas reikalingas ne
tik sprendiant gin i esms, bet ir teismui taikant konkretaus turto aret. Prieingu atveju gali
susidaryti situacija, kai teismas aretuos ne gino turt. Kitaip tariant, gino pobdis suponuoja,
jog gino turtas bt tiksliai identifikuotas.
Be to, net ir tais atvejais, kai ginas vyksta ne dl konkretaus turto, taiau teismui pateikiami
duomenys apie konkret atsakovo turim turt, teismas, taikydamas su tuo turtu susijusias
laikinsias apsaugos priemones, privalo t turt tiksliai identifikuoti savo nutartyje.
Pavyzdiui, Lietuvos apeliacinis teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi,
paymjo, kad CPK 148 straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai teismo nutarties, kuria
sprendiamas klausimas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, turiniui. ioje normoje
paymta, jog jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemon konkretaus registruotino turto aretas,
turi bti nurodyti visi turt identifikuojantys duomenys. Taiau pirmosios instancijos teismas
nutartyje nurod vis bendro naudojimo patalp unikal numer, pastato indeks bei aretuojam
patalp plot 412,39 kv. m, bet aikiai neidentifikavo aretuojam patalp, t. y. neapibr j
pagal vieame registre pastato patalpoms priskirt indeks. Tai reikia, kad teismas,
neidentifikavs gino dalyko atsakovui nuosavybs teise priklausani bendrojo naudojimo
patalp, kurias nuosavybs teisi pripainimo siekia iekovas, aretavo atsakovo turt, kuris
nebtinai yra io gino objektas. Teismo nutartyje esantys netikslumai, neaikumai, ypa tais
atvejais, kai ja suvaromos asmen prigimtins teiss, iuo atveju teis nevaromai disponuoti
nuosavybs teise priklausaniu turtu, netoleruotini teisinje valstybje. Dl to siekiant paalinti
susidariusi situacij, kuri neatitinka teisingumo, teisinio aikumo, teisinio apibrtumo bei teist
lkesi princip, laikinj apsaugos priemoni taikymo paskirties, paeidia atsakovo bei galbt
ir kit asmen teises, sudaro klitis tinkamai vykdyti teismo nutart dl areto, yra pagrindas
keisti pirmosios instancijos teismo nutart ir nurodyti konkreias aretuojamas patalpas pagal
joms priskirtus indeksus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinje
byloje Nr. 2-249/2009).
Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nutart,
paymjo, kad, atsivelgiant tai, jog, aretuojant turt, teismo nutartyje turi bti nurodyti turt
identifikuojantys duomenys, o skundiamoje nutartyje buvo nurodyti tik kai kurie turt
apibdinantys duomenys, kurie nra pakankami, siekiant registruoti buto aret, tai, kad is
butas nra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o i bylos duomen nra aiku,
ar butas i viso egzistuoja (ar namo 7 auktas, kartu su iuo butu, yra pastatytas), darytina ivada,
kad skundiama nutartimi teismas aretuojamo turto tinkamai neidentifikavo pagal CPK 148

straipsnio reikalavimus, todl skundiama nutarties dalis negali bti laikoma teista ir pagrsta
(Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-898/2010).
Tais atvejais, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, isams turto duomenys
nutartyje gali bti nenurodyti, jeigu aretuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis
daiktas arba nutarties primimo dien teismui nra inoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas.
Surasti ir aprayti atsakovo turt pavedama antstoliui. Taigi, jeigu teismas nutartyje dl turto areto
nenurodo konkretaus aretuojamo turto, atsakovo turt, laikydamasis nutartyje idstyto areto
eilikumo, suranda, aprao bei jo vert nustato iekovo pasirinktas antstolis, vadovaudamasis
vykdymo proceso taisyklmis (CPK 152 straipsnio 4 dalis, 675 straipsnio 3 dalis, 677 straipsnis).
Tokiu atveju teismo nutartis registruojama su laikina yma ir toks registravimas galioja iki
antstolis pateikia aretuoto turto apra arba pateikiamas areto akto pakeitimas ar papildymas,
arba pagal hipotekos teisjo nutart laikinai registruotas turto areto aktas iregistruojamas i
registro(Lietuvos Respublikos turto areto akt registro statymo 11 straipsnis).
Taiau tokia nuostata turi bti suprantama kaip taisykls iimtis ir taikoma tik tada, kai ali
ginas nra dl konkretaus turto arba teismui nra inoma, kokio turto turi atsakovas. Visais
kitais atvejais turi bti aretuojamas konkretus turtas, o teismo pareiga yra t turt tiksliai
identifikuoti nutartyje.
9. Vienos laikinosios apsaugos priemons pakeitimas kita
Pagal CPK 146 straipsnio 1 dal teismas gali dalyvaujani byloje ar kit suinteresuot asmen
pagrstu praymu pakeisti vien laikinj apsaugos priemon kita.
Laikinj apsaugos priemoni pakeitimo institutas atlieka tiek iekovo, tiek atsakovo teisi
apsaugos funkcij: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemons nra efektyvios ar
pakankamos bsimo teismo sprendimo vykdymui utikrinti, iekovas gali prayti jas pakeisti
kitomis, ir prieingai, jei pritaikyt laikinj apsaugos priemoni ris ar mastas yra pernelyg
varantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti praym taikyti kitas jo silomas
laikinsias apsaugos priemones arba sumainti j mast.
CPK 146 straipsnio 1 dalyje nurodoma laikinj apsaugos priemoni keitimo procesin tvarka:
praymas yra paduodamas skundiam nutart primusiam teismui, kuris apie tok praym
pranea dalyvaujantiems byloje ir kitiems suinteresuotiems asmenims, o pastarieji turi teis
pareikti prietaravimus.
Laikinosios apsaugos priemons pakeitimas i esms reikia dviej procesini sprendim
primim: vienos laikinosios apsaugos priemons panaikinim bei kitos taikym. Parenkant nauj
laikinj apsaugos priemon, taikomos tos paios taisykls kaip ir laikinosios apsaugos priemons
taikymo atveju, iskyrus vykdymo ypatumus[64], todl procedra (kitos alies informavimas,
rodym rinkimas) ir nutarties turinys yra analogiki kaip ir laikinj apsaugos priemoni taikymo
atveju.
Tiek taikant, tiek keiiant vien laikinj apsaugos priemon kita, iekovo pareikta atsakovui
materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinj apsaugos
priemoni taikymo mast. Be to, keiiant pritaikytas laikinsias apsaugos priemones, svarbiausia,
kad bt efektyviai utikrinti pareikti reikalavimai. Paeista ar ginijama subjektin teis realiai
apginama tik tada, jeigu gyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami
reikalavimai. Dl to, kaip konstatuota Vilniaus apygardos teismo nutartyje, teismas, sprsdamas
praym pakeisti vien laikinj apsaugos priemon kita, turi vertinti, ar pakeitus laikinsias
apsaugos priemones teismo sprendimo vykdymas nepasunks arba nepasidarys nebemanomas, ar
pakeiiamos laikinosios apsaugos priemons atitiks j taikymu siekiamus tikslus[65].

Laikinj apsaugos priemoni keitimas apima tiek teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios
apsaugos priemons, keitim (pvz., vieno aretuoto turto pakeitim kitu), tiek teismo nutarties
konkretinim, kai aretuotas turtas nebuvo konkretizuotas. Kartais pastarasis atvejis teism
praktikoje nra laikomas laikinj apsaugos priemoni keitimu: atsakovo pateikto praymo dl
laikinj apsaugos priemoni sukonkretinimo, kuriuo praoma aretuoti konkret atsakovo
nurodyt turt, negalima prilyginti praymui dl vienos laikinosios apsaugos priemons pakeitimo
kita (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjio 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2605/2008).
Atsivelgiant tai, kad CPK numato tris laikinj apsaugos priemoni atvilgiu atliekamus
veiksmus: laikinj apsaugos priemoni taikym, pakeitim ir panaikinim, laikinj apsaugos
priemoni sukonkretinimas laikytinas vienos laikinosios apsaugos priemons (abstraktaus turto
areto) pakeitimas kita (konkreiu aretuojamu objektu). i pozicija dstoma ir Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. birelio 5 d. nutartyje civilinje byloje Nr. 2-407/2008: esant tokioms
aplinkybms, kai dl iekovo neveikimo ilg laik buvo apribotos atsakovo galimybs disponuoti
jam nuosavybs teise priklausaniu registruotinu turtu, kurio vert kelis kartus virija iekinio
sum, ir atsakovui pateikus rodym apie turim kilnojamj apdraust turt, yra pagrindas vien
laikinj apsaugos priemon pakeisti kita ir vietoje abstraktaus turto areto taikyti atsakovui
nuosavybs teise priklausanio konkretaus turto, kurio vert ne maesn nei iekinio suma, aret.
Galimyb kreiptis teism ir prayti pakeisti laikinsias apsaugos priemones egzistuoja viso
proceso metu, jos neriboja antstolio byloje atliekami veiksmai. Kaip nurodo Vilniaus apygardos
teismas, nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemons, vykdymo klausimai bei
atsakovo praymas pakeisti laikinsias apsaugos priemones nra vienas nuo kito
priklausomi[66],todl atsakovas turi kelet alternatyvi galimybi: kreiptis teism iki turto
apyrao sudarymo ir vietoje abstraktaus turto areto prayti taikyti konkretaus turto aret; turto
apyrao sudarymo metu kreiptis antstol ir prayti aretuoti konkret turt; arba po apyrao
sudarymo ir konkretaus turto areto kreiptis teism praydamas pakeisti laikinsias apsaugos
priemones ir aretuoti kit konkret turt.
10. Laikinj apsaugos priemoni galiojimas ir panaikinimas
CPK 148 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nutartis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo
sigalioja nuo jos primimo momento. Atskirojo skundo dl nutarties taikyti laikinsias apsaugos
priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 151 straipsnio 3 dalis).
Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemons galioja iki sprendimo patenkinti iekin
vykdymo arba iki sprendimo atmesti iekin siteisjimo[67] (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys). Tais
atvejais, kai byla baigiama neprimus sprendimo, kuriuo ji bt isprendiama i esms (iekinys
paliekamas nenagrintas arba byla nutraukiama), pagrindas laikinosios apsaugos priemons taikyti
inyksta, ir jos turi bti panaikintos. Kaip yra nurods Lietuvos apeliacinis teismas, ubaigus byl,
turi bti isprsti visi su ja susij procesiniai klausimai, t. y. ne tik klausimai, susij su byloje
pareikt reikalavim tenkinimu, bet ir kiti procesiniai klausimai yminio mokesio grinimo
bei laikinj apsaugos priemoni, jeigu jos buvo taikytos, panaikinimo. Sprendiant klausim dl
laikinj apsaugos priemoni tolesnio taikymo tikslingumo, kai pirmosios instancijos teismas
priima iekinio atsimim ir iekin palieka nenagrint, pagal statymo analogij turi bti
vadovaujamasi CPK 150 straipsnio 4 dalimi (CPK 3 straipsnio 6 dalis). ioje teiss normoje
nustatyta, kad, teismui atmetus iekin, laikinosios apsaugos priemons, kuri buvo imtasi,
paliekamos galioti iki teismo sprendimo siteisjimo. Teismo nutartis, kuria forminamas iekinio
atsimimas, atskiruoju skundu neskundiama, t. y. siteisja nuo jos primimo dienos. ia nutartimi
turi bti panaikintos ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemons, nes jos nevykdo t tiksl,
dl kuri buvo taikytos. Prieingos ivados reikt, kad, net ir nebelikus bylos nagrinjimo dalyko
(nes iekinys atsiimtas ir teismo nutartimi formintas io procesinio veiksmo teistumas), likt
neisprst procesini klausim, kurie yra ivestiniai. Tokia procesin situacija neatitikt
protingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomikumo princip, nepagrstai pailgint

bylinjimosi laik ir padidint bylinjimosi katus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis)

(Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-922/2008).
Taigi, bendroji taisykl suponuoja teismo pareig ubaigus byl kartu (tuo paiu sprendimu)
isprsti ir laikinj apsaugos priemoni klausim.
Atkreiptinas dmesys ir tai, kad CPK 277 straipsnio 1 dalis laikinj apsaugos priemoni
klausimo nepriskiria prie t klausim, kurie isprendiami priimant papildom sprendim[68],
todl kai teismas savo iniciatyva laiku nevykdo prievols panaikinti laikinsias apsaugos
priemones, byloje dalyvaujantys ar suinteresuoti asmenys gali kreiptis teism su praymu, ir
teismas laikinsias apsaugos priemones panaikina priimdamas nutart.
Teismo pareiga panaikinti taikytas laikinsias apsaugos priemones ilieka ir tuo atveju, kaiiklus
civilin byl ir idavus teismo sakym paaikja, kad skolininko buvein nra inoma. Tada
teismas nutartimi panaikina teismo sakym ir kreditoriaus pareikim palieka nenagrint bei
panaikina pritaikytas laikinsias apsaugos priemones. Tai, kad laikinsias apsaugos priemones
galima taikyti bet kurioje proceso stadijoje, nereikia, jog, teismo sakym panaikinus ir
kreditoriaus pareikim palikus nenagrint, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemons
gali bti paliekamos galioti neribot laik. Aplinkyb, kad kreditoriaus pareikimo ir teismo
sakymo nuora kartu su praneimu nepavyko teikti skolininkui, sudaro pagrind panaikinti
laikinsias apsaugos priemones[69].
Laikinosios apsaugos priemons turi bti panaikinamos teismo iniciatyva ir kitais CPK 150
straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais:
1) kai to reikalauja vieasis interesas[70];
2) jeigu asmuo, kuris kreipsi dl laikinosios apsaugos priemons taikymo, per teismo nustatyt
termin nepaduoda iekinio;
3) jeigu asmuo nevykdo pareigos pateikti atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl laikinj
apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinim.
Atkreiptinas dmesys tai, kad jeigu iekovas nuostoli atlyginimui utikrinti pateikia terminuot
banko garantij, teismas dar iki pasibaigiant garantijos galiojimo terminui turt pareikalauti i
iekovo informacijos, ar buvopratstas garantijosgaliojimas naujam terminui, ir tik po to sprsti dl
laikinj apsaugos priemoni panaikinimo[71].
Pirmiau nurodytos CPK 150 straipsnio normos yra imperatyvios, ir teismas neturi galimybs
palikti galioti laikinsias priemones esant bent vienam pagrindui. Teism praktikoje nurodoma,
kad tokiu atveju negali bti paliekama ir dalis laikinj apsaugos priemoni: nevykdius teismo
nustatyto pareigojimo utikrinti galim nuostoli atlyginim, panaikinami visi laikinosiomis
apsaugos priemonmis taikyti ribojimai. statymas nenumato galimybs, nevykdius teismo
nustatyto pareigojimo, dal laikinj apsaugos priemoni panaikinti, o dal j palikti(Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-722/2008).
Galimyb byloje paduoti kasacin skund nra pagrindas palikti galioti laikinsias apsaugos
priemones[72]. Tokiu atveju asmuo, duodantis skund, gali prayti, kad laikinsias apsaugos
priemones taikyt kasacinis teismas.
Nors teismas, ubaigs byl, turi isprsti ir visus su ja susijusius procesinius klausimus, praktikoje
pasitaiko atvej, kai tokio reikalavimo nesilaikoma. Tais atvejais, kai ubaigs byl apeliacins
instancijos teismas neisprendia laikinj apsaugos priemoni panaikinimo klausimo, ir byla
pasiekia kasacin teism, reikia vadovautis protingumo bei ekonomikumo principais ir
galiojanios laikinosios apsaugos priemons neturi bti automatikai panaikinamos vien todl, kad
apeliacinio teismo sprendimas yra siteisjs. Kaip nurod Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m.

kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje Nr. 2-194/2007, perirint kasacine tvarka
siteisjus teismo sprendim, kuriuo iekinys atmestas, pagrindas taikyti laikinsias apsaugos
priemones gali bti neinyks. Dl to CPK 144 straipsnio 1 bei 3 dali ir 150 straipsnio 4 dalies
normos aikintinos sistemikai. Teismas, sprsdamas laikinj apsaugos priemoni panaikinimo
klausim, neisprst siteisjusiu teismo sprendimu, kuriuo iekinys atmestas ir kurio teistumas
bei pagrstumas dl kasacinio skundo tikrinamas kasacine tvarka, turi aikintis, ar inyko
pagrindas taikyti laikinsias apsaugos priemones. Nustaius, kad toks pagrindas neinyko,
taikytos laikinosios apsaugos priemons neturi bti panaikinamos vien dl to, kad teismo
sprendimas siteisjo, o praymas taikyti ias priemones gali bti pateiktas kasacins instancijos
teismui.
Inagrinjus byl kasacine tvarka ir palikus nepakeist apeliacins instancijos sprendim, kuriuo
iekinys yra atmestas, kasacinis teismas turt isprsti ir laikinj apsaugos priemoni klausim,
t. y. nutartyje, kurioje pasisakoma dl bylos esms, nurodyti, kad laikinosios apsaugos priemons
yra panaikinamos. Tais atvejais, kai byla grinama nagrinti i naujo pirmj ar apeliacin
instancij, laikinosios apsaugos priemons gali bti paliekamos galioti. Bet kokiu atveju laikinj
apsaugos priemoni panaikinimo klausim sprendia tas teismas, kurio inioje yra byla.
Be jau aptart atvej, teismas dl laikinj apsaugos priemoni ex officio turi sprsti ir tada, kai
iekinys yra tenkinamas i dalies. Kaip yra nurods Lietuvos apeliacinis teismas[73], patenkinus
iekin i dalies, yra privaloma panaikinti laikinsias apsaugos priemones ta apimtimi, kuria jos
virija priteist iekinio dal. Pareikus iekin, laikinj apsaugos priemoni taikymo mast lemia
iekinio suma, o siteisjus teismo sprendimui, laikinj apsaugos priemoni galiojim ar
negaliojim, taip pat ir galiojani laikinj apsaugos priemoni taikymo mast siteisjusiu
teismo sprendimu patenkint iekinio reikalavim suma. Atsivelgiant tai, esant siteisjusiam
teismo sprendimui, kuriuo iekinio reikalavimai tenkinami i dalies, laikinj apsaugos priemoni
taikymo mastas mainamas iki iekiniu priteistos sumos. Atkreiptinas dmesys tai, kad ioje
byloje iekovei buvo priteista gerokai maesn suma, nei ji reikalavo (iekov pra priteisti 448
834 Lt nuostoli ir 5 proc. metini palkan; buvo priteista 50 000 Lt nuostoli, 2594 Lt
negrintos avansins mokos, 5 proc. metini palkan u priteist sum nuo bylos iklimo
teisme dienos, 1577,82 Lt yminio mokesio ir 1100 Lt ilaid u turto verts akto parengim),
todl svarstytina, ar teismui, primusiam sprendim iekin tenkinti i dalies, nebuvo pagrindo
sprsti klausimo dl visiko laikinj apsaugos priemoni panaikinimo. Aplinkyb, kad atsakovui
iekiniu pareikt reikalavim suma yra didel, ir kyla grsm, kad netaikius laikinj apsaugos
priemoni teismo sprendimo vykdymas pasunks, nebtinai reikia, kad i grsm ilieka iekin
patenkinus i dalies. Reikmingi aspektai iuo atveju gali bti ne tik patenkint reikalavim dydis,
bet ir atsakovo elgesys. Kaip vienoje savo byl konstatavo Vilniaus apygardos teismas, laikinosios
apsaugos priemons gali, o inykus j taikymo pagrindui privalo bti panaikintos, jeigu bylos
nagrinjimo metu atsakovas pateikia pakankamus rodymus, paneigianius bsimo teismo
sprendimo nevykdymo grsm, arba atsakovas geranorikai vykdo pagrindin iekovo
reikalavim. Teisj kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad nagrinjamos bylos atveju
prielaid atsakovui pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonms panaikinti nebuvo. Apelianto
akcentuojama aplinkyb, jog atsakovas vis jo reikalavim nepatenkino, t. y. nesumokjo 5 proc.
dydio metini palkan sumos, apskaiiuotos nuo bylos iklimo iki skolos sumokjimo, bei
bylinjimosi ilaid, nesudaro pagrindo prieingai vertinti susiklosiusi situacij ir palikti galioti
laikinsias apsaugos priemones, net ir sumainus j mast. Nra pagrindo manyti, kad atsakovas
bt finansikai nepajgus vykdyti 456,36 Lt reikalavim dl palkan, palyginti su deimteriopai
didesns sumos jau sumokjimo aplinkybe (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birelio 8 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 2S-590-464/2010).
Be jau aptart atvej, kada teismas privalo ex officio panaikinti laikinsias apsaugos priemones,
pamintini CPK 146 straipsnyje ivardyti pagrindai, kai byloje dalyvaujantys ir suinteresuoti
asmenys gali prayti panaikinti laikinsias apsaugos priemones:
1) mokj reikalaujam sum speciali teismo sskait;

2) keit turim turt;

3) iekovo reikalavimus utikrin laidavimu[74].
Byloje dalyvaujantis ar suinteresuotas asmuo, kuris nebuvo iklausytas taikant laikinsias apsaugos
priemones arba kuris turi duomen apie naujas aplinkybes, nordamas, kad bt panaikintos
laikinosios apsaugos priemons, turi paduoti praym pirmosios instancijos teismui dl j
panaikinimo bei nurodyti aplinkybes, kurios sudaryt pagrind laikinosioms apsaugos priemonms
panaikinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje nedalyvaujantis
suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad teismas panaikint laikinsias apsaugos priemones, turi
pateikti praym pirmosios instancijos teismui bei nurodyti aplinkybes, kurios sudaryt pagrind
laikinj apsaugos priemoni panaikinimui, o ne paduoti atskirj skund apeliacins instancijos
teismui[75]. Teismas, gavs asmens praym panaikinti laikinsias apsaugos priemones, priima
nutart, kuria laikinosios apsaugos priemons yra panaikinamos arba kuria praymas yra
atmetamas. Dl ios nutarties gali bti duodamas atskirasis skundas.
Sprendiant subjekto, galinio paduoti atskirj skund dl nutarties dl laikinj apsaugos
priemoni, klausim turi bti sistemikai vadovaujamasi CPK 150 straipsnio 1 dalimi ir 151
straipsnio 1 dalimi. CPK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teism su
praymu panaikinti laikinsias apsaugos priemones gali kreiptis byloje dalyvaujantys ir kiti
suinteresuoti asmenys, o CPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dl vis pirmosios instancijos
nutari dl laikinj apsaugos priemoni gali bti duodamas atskirasis skundas. Tai reikia, kad
visi asmenys, kurie turi teis paduoti praym pirmosios instancijos teismui dl laikinj
apsaugos priemoni panaikinimo (inter alia suinteresuotieji), taip pat turi teis paduoti
atskirj skund, jei pirmosios instancijos teismas tokio j praymo netenkint.
Jei pirmosios instancijos teismas su atskiruoju skundu sutinka, jis panaikina nutart, kuria
praymas dl laikinj apsaugos priemoni panaikinimo buvo atmestas (CPK 334 straipsnio 2
dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismui su atskiruoju skundu nesutinkant, skundas kartu su
byla siuniamas apeliacins instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Apeliacins instancijos teismas turi teis tiek panaikinti pirmosios instancijos nutart (kuria
praymas naikinti laikinsias apsaugos priemones yra atmestas), tiek (panaikindamas nutart)
isprsti klausim i esms ir panaikinti taikytas laikinsias apsaugos priemones[76].
Byloje dalyvaujantis asmuo, kuris buvo iklausytas sprendiant laikinj apsaugos priemoni
klausim, taiau manantis, kad teismas, nusprsdamas taikyti laikinsias apsaugos priemones,
prim neteist ir (ar) nepagrst sprendim, gali tiek kreiptis su praymu panaikinti laikinsias
apsaugos priemones, tiek paduoti atskirj skund (jei apskundimo terminai nra pasibaig).
Atskirojo skundo padavimas dl nutarties taikyti laikinsias apsaugos priemones nutarties
vykdymo nesustabdo, o dl nutarties panaikinti laikinsias apsaugos priemones arba jas pakeisti
sustabdo (CPK 151 straipsnio 3, 4 dalys), t. y. tiek vienu, tiek kitu atveju pritaikytos laikinosios
apsaugos priemons galioja iki tol, kol bus inagrintas atskirasis skundas.
11. Atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo
utikrinimas
ali teiss civiliniame procese yra grindiamos lygiateisikumo principu (Konstitucijos 29
straipsnio 1 dalis, CPK 17 straipsnis). N viena proceso alis nra labiau privilegijuota, o
vienos alies procesins teiss atitinka kitos alies teises (CPK 42 straipsnis).
Laikinj apsaugos priemoni institutu, be kita ko, siekiama, kad gino ali finansin padtis per
vis gino nagrinjimo laik ilikt tokia pati, kokia buvo prie bylos nagrinjim teisme. Kadangi
laikinj apsaugos priemoni taikymas susijs su laikinu turtini ir kit atsakovo teisi ribojimu
bei jo veiklos suvarymu, tai akivaizdu, kad gali bti paeidiamos jo teiss. Atsakovo nuostoli,

galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinimas yra viena i
priemoni, utikrinani skolininko ir kreditoriaus teisi bei teist interes pusiausvyr. Kitaip
tariant, tai yra vienas i teisini instrument, kuriuo gyvendinamas proporcingumo principas.
11.1. Pagrindas taikyti nuostoli atlyginimo utikrinim
CPK 147 straipsnio 1 dalis tvirtina atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni
taikymo, atlyginimo utikrinimo institut. Jei dl laikinj apsaugos priemoni taikymo atsakovas
gali patirti nuostoli, btina ne tik numatyti toki nuostoli atlyginimo galimyb, bet ir utikrinti,
kad toki nuostoli atlyginimas nepasunkt. Tuo tikslu CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
teismas, taikydamas laikinsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad iekovas ar kitas
praym taikyti laikinsias apsaugos priemones padavs asmuo pateikt atsakovo nuostoli,
galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinim, kuriuo taip pat
gali bti ir banko garantija. Utikrinimo ar banko garantijos sumos dydis nustatomas atsivelgiant
iekinio sum ir preliminar galim nuostoli dyd.
Kaip nurodoma teism praktikoje, CPK 147 straipsnio 1 dalies normoje iekovas vardytas
expressis verbis todl, kad btent jis paprastai suinteresuotas laikinj apsaugos priemoni
taikymu ir j prao. Galimi atvejai, kada laikinj apsaugos priemoni taikymas aktualus ne
iekovui, bet kitam byloje dalyvaujaniam asmeniui, todl ioje normoje nepateikiamas baigtinis
subjekt, i kuri galima reikalauti nuostoli atlyginimo utikrinimo, sraas, tik nurodomas
lemiamas toki asmen kriterijus: tas, kuris pateik praym taikyti laikinsias apsaugos
priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2997/2009). Laikinj apsaugos priemoni taikymo, be iekovo, taip pat gali prayti, pvz., treiasis
asmuo su savarankikais reikalavimais; vienas atsakovas kito atsakovo turtui, jeigu iekovas inter
alia prao restitucijos ir t. t. Asmeniui, kuris buvo pareigotas mokti pinigus arba pateikti banko
garantij, to nepadarius per nustatyt termin, procesinis padarinys u teismo pareigojimo
nevykdym yra laikinj apsaugos priemoni panaikinimas (CPK 147 straipsnio 2 dalis, 150
straipsnio 2 dalies 3 punktas)[77]. Taiau, kaip yra paymjs Lietuvos apeliacinis teismas,
mint norm reguliavimo srit nepatenka situacijos, kada laikinsias apsaugos priemones taiko
teismas ex officio. Teismo atliekama vieojo intereso gynimo funkcija yra i statymo nuostat
iplaukianti teismo pareiga, kurios gyvendinimas nepriklauso nuo kit asmen valios, t. y. pinig
mokjimo depozitin sskait ir (arba) banko garantijos pateikimo. Dl ios prieasties negali
bti tenkinamas praymas utikrinti nuostoli, galini atsirasti dl teismo iniciatyva taikytos
laikinosios apsaugos priemons, atlyginim. Taiau asmuo, kuriam teismo iniciatyva pritaikytos
laikinosios apsaugos priemons padar alos, gals pretenduoti nuostoli atlyginim, jei teismas
pripains, jog iekovas nesiningai pareik nepagrst iekin (Lietuvos apeliacinio teismo 2009
m. liepos 2 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-649/2009). Taigi tais atvejais, kai teismas taiko
laikinsias apsaugos priemones savo iniciatyva, nuostoli atlyginimas neutikrinamas.
Nuostoli atlyginimo utikrinimo reikalavimas, kaip ir reikalavimas taikyti laikinsias apsaugos
priemones, vis pirma priklauso tiesiogiai nuo byloje dalyvaujani ali valios, nuostoli atveju
nuo atsakovo. Kartu teism praktikoje paymima, kad nuostoliai, kuri gali patirti tretieji asmenys
dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, nra tiesiogiai atsakovo patiriami nuostoliai dl
laikinj apsaugos priemoni taikymo; i nuostoli atsiradimas atsakovui priklauso nuo treij
asmen valios, todl negali bti utikrinami nuostoliai, kuri gali patirti ir turi galimyb reikalauti
tretieji asmenys i atsakovo[78]. Taiau i taisykl neturt bti absoliuti; priklausomai nuo
konkreios situacijos, teismas galt sprsti ir dl btinumo utikrinti nuostolius, kuri dl
laikinj apsaugos priemoni taikymo gali patirti tretieji asmenys. Teismai turt vengti
laikinosiomis apsaugos priemonmis varyti asmen, kurie nra atsakovai byloje, teises. Jei vis
dlto laikinosiomis apsaugos priemonmis taikomi suvarymai yra nukreipti treij asmen
atvilgiu, ie asmenys turi teis savarankikai kreiptis teism, praydami taikyti j galim
nuostoli atlyginimo utikrinim[79].

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojam praktik, savo iniciatyva teismas gali taikyti
atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinim
esant vieajam interesui. Tokia ivada darytina atsivelgiant CPK 144 straipsnio 2 dalies
nuostat, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinsias apsaugos priemones tik tais atvejais,
jeigu tai btina siekiant apginti viej interes, ir atsivelgiant laikinj apsaugos priemoni
instituto ry su atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo
utikrinimo institutu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinje byloje Nr.
2-677/2009). Taigi, pagrindin taisykl yra ta, kad dl atsakovo nuostoli atlyginimo utikrinimo
teismas imasi sprsti esant praymui.
Be abejo, laikinj apsaugos priemoni taikymo ir nuostoli, galini atsirasti dl laikinj
apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinimo institutai yra susij. Tai paymima ir teism
procesiniuose sprendimuose[80]. Vis dlto, kaip yra nurods Lietuvos apeliacinis teismas,
nuostoli atlyginimo institutas skirtas atsakovo galim nuostoli atlyginimui utikrinti, taiau jis
nra gynimosi priemon nuo laikinj apsaugos priemoni taikymo, todl negali paneigti
laikinj apsaugos priemoni taikymo btinybs. Teismas gali netaikyti atsakovo galim nuostoli
atlyginimo utikrinimo, jei taikant institut bt paneigta asmens teis tinkam teismin
gynyb, t. y. real teismo sprendimo vykdym, ypa jei atsakovai gali kitu bdu apginti savo
teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2836/2007).
11.2. Nuostoli atlyginimo utikrinimo taikymo procesin tvarka
Civilinio proceso kodeksas nedetalizuoja io instituto taikymo slyg ir procesins tvarkos, todl
aikinant CPK 147 straipsnio 1 dal btina atsivelgti ios normos sisteminius ryius su kitomis
normomis, nuostoli atlyginimo instituto paskirt, taip pat vertinti civilinio proceso princip tak
aptariamo instituto taikymui. I CPK 147 straipsnio 1 dalies konstrukcijos matyti, kad nuostoli
atlyginimo utikrinimas yra susijs sisteminiais ryiais su laikinj apsaugos priemoni taikymu.
Pirmiausia CPK 147 straipsnis, reglamentuojantis nuostoli dl laikinj apsaugos priemoni
atlyginimo utikrinim, sistemikai yra CPK skirsnyje, reglamentuojaniame laikinj apsaugos
priemoni taikym; antra, CPK 147 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas institutas gali bti taikomas
tik tada, kai yra taikomos ar jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemons; treia, ali
procesinis lygiateisikumas reikalauja, kad tiek laikinj apsaugos priemoni, tiek nuostoli dl
toki priemoni taikymo atlyginimo utikrinimas remtsi i esms panaiomis taisyklmis. Tas
pats pasakytina ir apie nutari, priimt nuostoli dl laikinj apsaugos priemoni atlyginimo
utikrinimo klausimu, apskundim, t. y. apeliacins instancijos teismo nutartys dl nuostoli
atlyginimo utikrinimo neskundiamos (CPK 151 straipsnio 5 dalis). Tokios pozicijos savo
praktikoje laikosi ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas[81].
Taigi, taikant nuostoli dl laikinj apsaugos priemoni atlyginimo utikrinimo institut turi
bti vadovaujamasi tais paiais principais, kuriais vadovaujamasi taikant laikinsias apsaugos
priemones, iskyrus, kai objektyvs i institut skirtumai reikalauja kitokio vertinimo.
i taisykl, be kita ko, reikia, kad taikant nuostoli atlyginimo utikrinim turi bti
vadovaujamasi panaiais kriterijais ir procedromis, kaip ir taikant laikinsias apsaugos priemones.
CPK 147 straipsnyje tiesiogiai nenurodoma, kad atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos
priemoni taikymo, utikrinimas taikomas vadovaujantis ekonomikumo principu, taiau is
principas turi bti taikomas (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 6 dalis) ir parenkamas toks
utikrinimo bdas, kuris kuo maiau varyt iekovo interesus. Kadangi taikant laikinsias
apsaugos priemones ne tik preliminariai vertinama iekovui palankaus teismo sprendimo
tikimyb, taiau ir teismo sprendimo nevykdymo rizika, taikant nuostoli atlyginimo
utikrinim taip pat turi bti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimyb, kad
netaikius nuostoli atlyginimo utikrinimo j realus iiekojimas gali pasunkti. Be to, kadangi
taikant laikinsias apsaugos priemones nereikalaujama rodyti iekinio pagrstumo, analogikai
ir taikant atsakovo nuostoli atlyginimo utikrinim teismui nebtina turti rodym, kad tam

tikro dydio nuostoli ateityje tikrai atsiras. Turi bti utikrinamas atsakovo tiktin ir realiai
prognozuotin nuostoli atlyginimas, jei tik is rodo, kad dl laikinj apsaugos priemoni
taikymo jam ateityje i ties gali atsirasti nuostoli, t. y. tiktin nuostoli susidarymo
mechanizmas turi bti a priori aikus ir pagrstas bei prieastiniu ryiu susijs su pritaikytomis
laikinosiomis apsaugos priemonmis. Teismas, sprsdamas dl nuostoli atlyginimo utikrinimo,
turi motyvuoti, kodl prognozuojamas tam tikras preliminari nuostoli dydis ir kaip jis
apskaiiuojamas (reikia vertinti laikinj apsaugos priemoni r, j taikymo mast, poveik
atsakovui, jo prastins veiklos pobd ir mast, laikinj apsaugos priemoni padarinius ribojant
i veikl, galim nuostoli susidarymo mechanizm, konkrei bsim nuostoli (jeigu apie juos
yra duomen) dyd ir kitas reikmingas aplinkybes)[82].
Teism praktikoje pripastama, kad taikant nuostoli atlyginimo utikrinimo institut abiej
slyg (atsakovo nuostoliai ir tikimyb, kad netaikius nuostoli atlyginimo utikrinimo j realus
iiekojimas gali bti apsunkintas) visuma yra btina. Svarbu paymti ir tai, kad, atsakovui
pateikus praym dl nuostoli, galini atsirasti iekovo iniciatyva pritaikius laikinsias
apsaugos priemones, atlyginimo utikrinimo, tok praym pateikusiam asmeniui tenka pareiga
leistinais rodymais pagrsti btinyb tenkinti jo pareikt praym. Teismui turi bti pateikti visi
duomenys, pagal kuriuos bt galima pagrstai prognozuoti, kad dl laikinj apsaugos priemoni
pritaikymo gali atsirasti nuostoli ir kad alies patirt nuostoli atlyginimas gali pasunkti, t. y.
kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansikai nepajgus j padengti, neturi Lietuvoje turto, gali
vengti atlyginti nuostolius ir panaiai[83]. Taigi, kaip ir laikinj apsaugos priemoni taikymo,
taip ir nuostoli atlyginimo utikrinimo taikymo reikalingumas turi bti teismo pasvertas ir
nutartyje tinkamai motyvuotas.
Kaip nurodo teismai savo procesiniuose sprendimuose, atsakovo nuostoliai dl laikinj apsaugos
priemoni taikymo turi bti realiai prognozuotini, bet tai nereikia, kad atsakovas turi rodyti, kad
tie nuostoliai tikrai atsiras (bei pagrsti nuostoli konkretaus dydio)[84]. Trumpai tariant, negali
bti keliama nuostoli atsiradimo akivaizdumo slyga[85].
Kaip yra nurods Lietuvos apeliacinis teismas, pateikiam rodym dl nuostoli atsiradimo
ateityje galimybs pakankamumo lygis negali bti tapatinamas su tais atvejais rodinjimo
procese, kai privaloma pagrsti konkrei nuostoli atsiradimo neivengiamum ir tiksliai
apskaiiuoti j dyd. Utikrinant galim atsakovo nuostoli atlyginim, pakanka pateikti rodymus,
kad nuostoli gali atsirasti ateityje, taiau nebtina pagrsti j konkretaus dydio. Teismui
neprivaloma turti tiek ir toki rodym, kurie patvirtint, kad tam tikro konkretaus dydio
nuostoli ateityje neabejotinai atsiras. Teismui pakanka sitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje
egzistuoja tam tikra nuostoli atsiradimo tikimyb (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 2-427/2007)[86].
Vis dlto teismas, taikydamas nuostoli atlyginimo utikrinimo institut, kiekvienu atveju turi
isiaikinti, ar i tikrj egzistuoja objektyvi tikimyb, kad atsakovas dl taikyt laikinj apsaugos
priemoni gals patirti nuostoli, koks gali bti j pobdis ir preliminarus dydis, o vertindamas
ias aplinkybes vadovautis juos pagrindianiais rodymais. Teism praktikoje suformuotos
taisykls, kad galimi nuostoliai dl laikinj apsaugos priemoni taikymo turi bti realiai
prognozuojami. Tok galim nuostoli realum turi pagrsti ir rodyti asmuo, reikiantis praym
dl galim nuostoli atlyginimo utikrinimo (CPK 12, 178 straipsniai)[87].
Paymtina, kad atsakovo praymo dl nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos
priemoni taikymo, atlyginimo utikrinimo atmetimas nereikia pripainimo, jog teismo nutartimi
pritaikytos laikinosios apsaugos priemons visikai nesukelia ir negali sukelti atsakovui nuostoli
atsiradimo.Kaip paymima teism praktikoje,tai reikia, kad atsakovas, turdamas rodinjimo
pareig, nepateik rodym, kurie leist teismui daryti ivad dl konkrei atsakovo prayme
nurodyt nuostoli atsiradimo galimybs (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovui nedraudiama
pakartotinai kreiptis teism su motyvuotu praymu dl nuostoli atlyginimo utikrinimo (CPK
147 straipsnio 1 dalis). Be to, siteisjus teismo sprendimui, kuriuo iekovo iekinys atmestas,

atsakovui bet kokiu atveju ilieka teis reikalauti, kad iekovas atlygint nuostolius, kuriuos jam
padar iekovo praymu taikytos laikinosios apsaugos priemons (CPK 147 straipsnio 3 dalis)
[88].
Antai, kaip yra paymjs Lietuvos Aukiausiasis Teismas, nesiningas naudojimasis
procesinmis teismis, taip pat ir praant taikyti laikinsias apsaugos priemones, gali bti viena i
kreditoriaus veiksmus kvalifikuojani aplinkybi. Tokiu atveju skolininkas gali prayti atlyginti
nuostolius tiek dl piktnaudiavimo procesinmis teismis, tiek jo nekonstatavus, t. y. dl to, kad
kreditorius, neturdamas pakankamo pagrindo, rizikavo praydamas apsaugoti iki bylos
inagrinjimo, jo manymu, paeist teis ir suvar skolininko teises. Tokiais atvejais, reikdamas
reikalavim dl nuostoli atlyginimo, skolininkas gali remtis tiek CPK 95 straipsniu, tiek 147
straipsnio 3 dalimi, taiau CPK 95 straipsnis nra CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo slyga
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. gruodio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3589/2006)[89].
Teism praktikoje taip pat laikomasi nuomons, kad iekovo bankrutuojanios ar bankrutavusios
mons statusas nra klitis, esant pagrindui, tokiam iekovui taikytinuostoli atlyginimo
utikrinim, kaip ir neatleidia tokio iekovo nuo nuostoli, atsiradusi dl iekovo praymu
taikyt laikinj apsaugos priemoni, atlyginimo, jeigu siteisjusiu teismo sprendimu iekinys
atmestas. Iekovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi mon, netaikymas nuostoli, galim
dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinimo vien dl to, kad iekovas yra
bankrutuojanti ar bankrutavusi mon ir neturi pakankamai turto, reikt CPK 17 straipsnyje
tvirtinto ali procesinio lygiateisikumo principo paeidim ir toks procesas neatitikt statymo
nustatyt reikalavim[90].
Nutartis dl nuostoli atlyginimo utikrinimo priimama tokia paia tvarka kaip ir dl laikinj
apsaugos priemoni taikymo (raytinio proceso tvarka, praneus iekovui arba iimtiniais
atvejais iekovui nepraneus). Terminas, per kur btina mokti nuostoli atlyginimo
utikrinim, turi bti realus. Nutartis utikrinti atsakovo nuostoli atlyginim skundiama
paduodant atskirj skund. Jeigu iekovas ar kitas asmuo, pras taikyti laikinsias apsaugos
priemones, per teismo nustatyt termin nevykdo teismo nutarties mokti pinigus teismo
depozitin sskait ar pateikti banko garantij, laikinosios apsaugos priemons panaikinamos.
Atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarties panaikinti laikinsias apsaugos priemones
vykdym (CPK 151 straipsnio 4 dalis). Kartu, kaip paymi Lietuvos apeliacinis teismas, statymas
nenumato galimybs, nevykdius teismo nustatyto pareigojimo, dal laikinj apsaugos
priemoni panaikinti, o dal palikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 2-722/2008).
Atsakovo nuostoli atlyginimo utikrinimas panaikinamas ar pakeiiamas tokia pat tvarka ir
pagrindais, kaip ir laikinosios apsaugos priemons. Atsakovo nuostoli atlyginimo utikrinimas
panaikinamas, jeigu panaikinamos laikinosios apsaugos priemons. Tais atvejais, jeigu pritaikytos
atsakovo nuostoli atlyginimo utikrinimo priemons nra efektyvios ar pakankamos galimiems
nuostoliams utikrinti, atsakovas gali prayti jas pakeisti kitomis. Ir prieingai, jei pritaikyt
nuostoli atlyginimo utikrinimo priemoni ris ar mastas yra pernelyg varantys iekovo
interesus, jis gali pateikti praym taikyti kitas nuostoli atlyginimo utikrinimo priemones arba
sumainti j mast.
11.3. Galim nuostoli apimties ir dydio nustatymas
Nuostoli atlyginimo utikrinimo dyd teismas turi nustatyti, atsivelgdamas galim nuostoli
dydio prognoz, vertindamas laikinj apsaugos priemoni r, j taikymo mast, poveik
atsakovui (iekovui), jo prastins veiklos pobd ir mast, laikinj apsaugos priemoni
padarinius ribojant i veikl ir kitas reikmingas aplinkybes[91].

Nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimui utikrinti

moktinos pinig sumos ar banko garantijos dydis nra ribojamas ir turi bti nustatomas remiantis
proporcingumo, protingumo bei ekonomikumo principais, atsivelgiant tiek atsakovui pareikt
reikalavim dyd, tiek preliminar galim nuostoli dyd[92]. Taip pat, kaip pagrstai paymima
teism praktikoje, nuostoli atlyginimo utikrinimas neturi ukirsti iekovui galimybs ginti savo
interesus teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandio 10 d. nutartis civilinje byloje Nr.
2-240/2008). Nuostoli atlyginimo utikrinimo taikymas per se negali bti siejamas vien tik su
CPK 145 straipsnyje tvirtintu proporcingumo principu. Ta aplinkyb, kad teismas pritaik
laikinsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatikai taikyti galim
nuostoli atlyginimo utikrinimo institut, teismui nenustaius jo taikymui btin pagrind.
Procesinis proporcingumo principas neturi bti suprantamas kaip savaime sudarantis pagrind
taikyti nuostoli atlyginimo institut, kai yra taikomos laikinosios apsaugos priemons.
Bylos trukm (prognozuojama) gali bti vienas i kriterij, sprendiant dl galim nuostoli
dydio. Taiau, sprendiant dl galim nuostoli dydio, is kriterijus neturt bti siejamas su
vidutine bylos trukme.
Pavyzdiui, Vilniaus apygardos teismas, nagrindamas UAB Baltik Light Steel Framing iekin
atsakovui UAB Vilsotos metalas dl pastato nuomos sutarties nutraukimo, vienaals restitucijos
taikymo, praant teismo pareigoti atsakov grinti iekovui sumokt avansin mok, taik
laikinsias apsaugos priemones, aretuodamas atsakovui nuosavybs teise priklausant turt, kurio
vert avansins mokos sumos (384 208 Lt) dydio.Atsakovas UAB Vilsotos metalas teismo
pra pareigoti iekov pateikti atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos
priemoni taikymo, atlyginimo utikrinim (902 745,16 Lt). Teismas praym dl nuostoli
atlyginimo utikrinimo tenkino i dalies (46 105 Lt). Toki ivad teismas motyvavo tuo, kad
atsakovas nuostoli atsiradim grindia CK 6.210 straipsnio 2 dalyje tvirtintu metini palkan
dydiu, apskaiiuotu nuo vidutins nekilnojamojo turto rinkos verts, atsivelgiant vidutin bylos
nagrinjimo trukm. Teismas atmet atsakovo praym dl likusios sumos (856 640,16 Lt), nes i
atsakovo praymo dalis yra hipotetinio pobdio ir net du kartus virija pareikto iekinio sum.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrindamas byl apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo
nutart pakeit, nuostoli atlyginimo utikrinimo sum sumaino.Kaip paymjo apeliacins
instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas i esms teisingai taik proceso normas,
reglamentuojanias atsakovo nuostoli atlyginimo institut, taiau nepagrstai galimus nuostolius
apskaiiavo remdamasis statistiniu bylos nagrinjimo trukms vidurkiu. Pasak teismo, suma, kuri
turt bti neama teismo depozitin sskait, negali bti siejama su statistine vidutine byl
nagrinjimo trukme (dvejais metais). Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencija nustato, kad asmuo turi teis, jog jo byla bt inagrinta per kiek manoma trumpesn
laik. Teismas turi imtis vis priemoni, kad bylos nagrinjimas nebt vilkinamas. Konkreios
bylos atveju nra jokios prielaidos daryti ivad, jog teismo procesas utruks net dvejus metus
(Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-358/2009).
Kitoje i byl buvo nagrinta situacija, kai atsakovas nuostoli atlyginimo utikrinimo instituto
taikymo btinyb grind argumentais, susijusiais su antstolio veiksmais, kai is, vykdydamas
teismo nutart dl laikinj apsaugos priemoni, aretavo atsakovo turto daugiau nei nurod
teismas, dl ko atsakovas negaljo laiku ir tinkamai vykdyti sipareigojim pagal preliminarisias
sutartis.Teismas atsisak pareigoti iekov utikrinti galimus atsakovo nuostolius paymdamas,
kad atsakovas dl galim neteist antstolio veiksm, sukeliani atsakovui nuostolius, turi teis
kreiptis statym nustatyta tvarka antstolio procesin veikl kontroliuojant teism, taip pat gali
prayti antstolio aretuoti kit jam priklausant turt ar panaikinti aret turtui, kurio suma virija
teismo nutartimi nustatyt sum (CPK 594 straipsnis). Nuostoli atlyginimo utikrinimo institutas
skirtas atsakovo galim nuostoli atlyginimui utikrinti, taiau jis nra savitiksl gynimosi
priemon nuo laikinj apsaugos priemoni, todl negali paneigti j taikymo btinybs (Lietuvos
apeliacinio teismo 2009 m. rugsjo 17 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-1164/2009).
Apibendrinamosios pastabos

1. Laikinj apsaugos priemoni poreik nulemia grsm, kad dl koki nors atsakovo veiksm
arba neveikimo, taip pat dl objektyvi aplinkybi, galimo teismo sprendimo vykdymas gali
pasunkti arba pasidaryti nemanomas.
2. Nors laikinosios apsaugos priemons ir yra skirtos materialinio teisinio pobdio reikalavimams
utikrinti, taiau jos nra materialieji teisiniai civilini teisi gynimo bdai, t. y. materialinio
teisinio pobdio asmen teisi ribojimai taikomi procesiniais tikslais.
3. Laikinosios apsaugos priemons visada yra laikino pobdio suvarymai, j taikymas yra
ribotas laiko atvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio gino isprendimo.Tokios priemons taikomos
prevenciniu tikslu, siekiant ivengti bsimo teismo sprendimo vykdymo negalimumo arba
pasunkjimo.
4. Laikinosios apsaugos priemons neturi nei prejudicins, nei res judicata galios. Tokias
priemones, inykus btinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybms, bet kada gali panaikinti
tiek auktesns instancijos teismas, kurio inioje yra byla, tiek ir pats jas pritaiks teismas.
5. Teismas gali taikyti laikinsias apsaugos priemones, siekdamas utikrinti tik t reikalavim,
kurie buvo pareikti byloje, vykdym, ir neturt j taikyti, apsaugodamas galimus reikalavimus,
kurie byloje nebuvo pareikti.
6. Siekdamas utikrinti byloje pareikt reikalavim vykdym, teismas gali taikyti tik tokias
laikinsias apsaugos priemones, kurios yra btinos bei realiai gali utikrinti bsimo teismo
sprendimo vykdym, ir turi netaikyti priemoni, kurios teismo sprendimo vykdymui utikrinti
nra btinos.
7. Teismas taiko konservacins paskirties laikinsias apsaugos priemones, kai byloje tikslinga
utikrinti padties, esanios bylos nagrinjimo metu, stabilum, status quo isaugojim.
8. Teismas gali taikyti gino situacij laikinai sureguliuojanias laikinsias apsaugos priemones,
btinas siekiant utikrinti bsimo teismo sprendimo vykdym. Teismo sprendimo vykdymas gali
pasunkti arba pasidaryti nemanomas ne tik tada, kai nesimus laikinj apsaugos priemoni
nepavykt gyvendinti teismo sprendimo rezoliucinje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tais
atvejais, kai dl bylos nagrinjimo metu egzistuojani objektyvaus ar subjektyvaus pobdio
aplinkybi bsimo teismo sprendimo vykdymas prarast prasm ir tapt netikslingas.
9. Teismas gali taikyti tik Civilinio proceso kodekse ir kituose statymuose nurodytas laikinsias
apsaugos priemones. Iimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifin gino
situacij, kuriai statymuose tinkama laikinoji apsaugos priemon nra tvirtinta, teismas,
vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei
specialiaisiais laikinj apsaugos priemoni taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus
pobdio apsaugos priemon.
10. Laikinj apsaugos priemoni ryys su bsimo teismo sprendimo vykdymu paprastai
reikalauja taikyti turtinio pobdio reikalavimo vykdym utikrinanias priemones tik tokiose
bylose, kuriose pareikti iekinio reikalavimai dl priteisimo, o ne reikalavimai dl pripainimo ar
teisini santyki modifikavimo.
11. Nors paprastai laikinj apsaugos priemoni taikymu neturi bti sprendiami klausimai,
kuriuos turt bti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, taiau prevencinio iekinio specifika
lemia, kad laikinoji apsaugos priemon ir iekinio dalykas, taip pat bsimo teismo sprendimo
turinys gali visikai ar i dalies sutapti.

12. Kai byloje pareiktas prevencinis iekinys, tam, kad bt ivengta gresianios alos, gali bti
reikalinga ne tik udrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir pareigoti j atitinkamai
veikti, t. y. atlikti veiksmus, kuri nesimus atsirast ar padidt ala.
13. Laikinosiomis apsaugos priemonmis negalima tiesiogiai varyti asmen, kurie nra atsakovai
byloje, teisi, nes teismo sprendimu negalima nusprsti dl toki asmen teisi ir pareig.
14. Teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turt nustatyti, ar yra tikimyb, kad bus
priimtas iekovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) vertinus pareiktus
reikalavimus ir pateiktus rodymus teismas susidaro nuomon, kad iekovui palankus sprendimas
negalt bti priimtas, taip pat tampa aiku, kad negalt pasunkti arba tapti negalimas ir tokio
sprendimo vykdymas.
15. Taikant laikinsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus iekinio pagrstumo vertinimas
yra skirtas ne bylai i esms isprsti, o bsimo teismo sprendimo nevykdymo rizikai vertinti.
Tikimybs, kad bus priimtas iekovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo
nevykdymo rizik.
16. Kiekvienu atveju, kai teismas, sprsdamas laikinj apsaugos priemoni taikymo klausim,
remiasi vieojo intereso argumentu (tiek taikydamas tokias priemones savo iniciatyva, tiek
atsisakydamas jas taikyti), turt savo procesiniame sprendime argumentuoti, kaip konkreiu
atveju pasireikia vieasis interesas ir kodl jis lemia poreik laikinj apsaugos priemoni
klausim sprsti teismo iniciatyva arba vieojo intereso apsaugos sumetimais taikyti (netaikyti)
laikinsias apsaugos priemones.
17. Ekonomikumo principas reikia draudim bet kuriomis (tiek turtinio, tiek neturtinio pobdio)
laikinosios apsaugos priemonmis taikyti didesnius suvarymus, nei absoliuiai btina siekiant
utikrinti bsimo iekovui palankaus teismo sprendimo vykdym.
18. Teismas turt atsivelgti galimus padarinius, kurie kilt iekovui, jei laikinosios apsaugos
priemons nebt pritaikytos, o iekinys bt patenkintas, ir padarinius, kurie kilt atsakovui, jei
laikinosios apsaugos priemons bt pritaikytos, o iekinys atmestas.
19. Jei dl laikinj apsaugos priemoni taikymo atsakovas patirt neproporcing suvarym ar
nuostoli, kurie, iekinio atmetimo atveju, galt bti sunkiai atlyginami, tokios priemons turt
bti netaikomos, net jei ir egzistuot iekovui palankaus teismo sprendimo nevykdymo rizika.
20. Didel iekinio (prieiekinio) suma preziumuoja btinum taikyti laikinsias apsaugos
priemones, nes tai gali padidinti bsimo teismo sprendimo nevykdymo rizik.
21. Iekinio (prieiekinio) sumos ir skolininko turtins padties santykio vertinimas turi bti
atliekamas atsivelgiant reali turtin padt tokio sprendimo primimo metu. Atsakovo
(skolininko) turtins padties pasikeitimo ateityje galimyb, kaip kriterijus taikyti laikinsias
apsaugos priemones, turi bti suprantamas ne kaip taisykl, o kaip taisykls iimtis.
22. Proceso alis, praanti taikyti laikinsias apsaugos priemones, turt rodyti egzistuojant
grsm bsimo teismo sprendimo vykdymui, o atsakovas, siekdamas ivengti toki priemoni
taikymo, turt teikti rodymus, kurie toki grsm paneigia. Sprendiant dl laikinj apsaugos
priemoni taikymo, inter alia paskirstant rodinjimo nat (CPK 178 straipsnis), taip pat turi bti
atsivelgiama tai, kuriai i bylos ali paprasiau (lengviau) rodyti teisikai reikmingas
aplinkybes, esant minimalioms snaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
23. Taikant laikinsias apsaugos priemones byloje, kai yra skolinink daugetas, pagrindin taisykl
yra ta, kad laikinosios apsaugos priemons taikomos nevirijant bendros iekinio sumos apskritai,
o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienami solidarij ar subsidiarij skolinink.

24. Skolinink daugetas yra aplinkyb, reikminga vertinant, ar pagal konkreios bylos aplinkybes
iekinio suma yra didel, taip pat rizik, ar teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba
pasidaryti nebemanomas.
25. Atsakovo teisinis statusas gali bti veiksnys, lemiantis grsms nebuvim, kad teismo
sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas.
26. Kai pirmosios instancijos ar apeliacins instancijos teisme sprendiami klausimai, susij su
laikinj apsaugos priemoni taikymu, teismas ex officio gali ir turi sitikinti pradto ir vykstanio
proceso teistumu.
27. Praymas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo pateikiamas teismui, kuris pagal
teismingumo taisykles nagrins iekin (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Teismas, kompetentingas
nagrinti iekin, yra kompetentingas sprsti laikinj apsaugos priemoni taikymo klausim,
nepriklausomai nuo to, paduodamas praymas kartu su iekiniu ar ne. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 44/2001 taip pat suteikia galimyb dl laikinj apsaugos priemoni taikymo kreiptis tiesiogiai
teism tos ES valstybs nars, kurioje bus vykdomas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas,
kad is taikyt laikinsias apsaugos priemones.
28. Motyvuotas praymas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo turi bti paduodamas proceso
metu (arba inicijuojant proces), iskyrus atvejus, kai yra papildoma slyga, leidianti praym dl
laikinj apsaugos priemoni taikymo paduoti iki pareikiant iekin. i slyga yra iekovo
negaljimas i karto pareikti iekinio, ir tai btina nurodyti motyvuojant praym dl laikinj
apsaugos priemoni.
29. Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos nepraneus atsakovui tik iimtiniais
atvejais, kai yra reali grsm, kad toks praneimas sutrukdys laikinj apsaugos priemoni
taikym arba padarys j taikym nebemanom (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Susiklosius
aplinkybms, kai laikinosios apsaugos priemons turi bti taikomos netiktai, pirmenybteikiama
iekovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galim nesining atsakovo veiksm. Tokiu atveju
atsakovui suteikiama teis bti iklausytam vliau, t. y. kreipiantis teism su skundu dl priimtos
nutarties laikinj apsaugos priemoni taikymo klausimu teistumo ir pagrstumo arba vliau
praant panaikinti laikinsias apsaugos priemones.
30. Konkreios ries ir masto laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos tik neieinant u
pareikt reikalavim rib ir tik siekiant utikrinti teismo sprendimo, priimto btent pagal
pareiktus iekinio reikalavimus, vykdym.
31. Laikinosiomis apsaugos priemonmis galima utikrinti tiek materialini, tiek procesini
reikalavim patenkinim.
32. Paprastai monms yra itin skausmingas j l aretas, todl pirmiausia turt bti
aretuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, los
kreditoriaus reikalavim sumai utikrinti. Esant situacijai, kai atsakovo kinkomercin veikl
maiau riboja ne nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, bet l aretas, pirmiausia turt bti
taikomas pastarasis.
33. Tais atvejais, kai aretuojamos atsakovo los, taiau i j leidiama atsiskaityti su treiaisiais
asmenimis, teismo nutartyje ie asmenys turi bti konkreiai vardijami bei turi bti nurodoma,
kodl jie turi pirmum prie iekov. Tais paiais principais yra vadovaujamasi taikant laikinsias
apsaugos priemones fiziniams asmenims. Aretuojant fizini asmen turt turt bti paliekama
nearetuota ta pajam dalis, kuri reikalinga btiniems poreikiams tenkinti, atsivelgiant ne tik
paties skolininko, bet ir jo eimos nari (ypa maamei vaik) interesus, j teisi apsaug.

34. Kai iekovo reikalavim suma yra utikrinta hipoteka tam paiam subjektui (iekovui), nra
objektyvaus ir btino pagrindo tai paiai reikalavim sumai taikyti papildomus ribojimus laikinj
apsaugos priemoni institutu.
35. Galimyb teismo nutartyje nenurodyti konkretaus aretuojamo turto turi bti suprantama kaip
taisykls iimtis ir taikoma tik tada, kai ali ginas nra dl konkretaus turto arba teismui nra
inoma, kokio turto turi atsakovas. Visais kitais atvejais turi bti aretuojamas konkretus turtas, o
teismo pareiga yra t turt tiksliai identifikuoti nutartyje.
36. Jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemons nra efektyvios ar pakankamos bsimo teismo
sprendimo vykdymui utikrinti, iekovas gali prayti jas pakeisti kitomis, ir prieingai, jei
pritaikyt laikinj apsaugos priemoni ris ar mastas yra pernelyg varantys atsakovo interesus,
atsakovas gali pateikti praym taikyti kitas jo silomas laikinsias apsaugos priemones arba
sumainti j mast.
37. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemons galioja iki sprendimo patenkinti iekin
vykdymo arba iki sprendimo atmesti iekin siteisjimo (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys). Tais
atvejais, kai byla baigiama neprimus sprendimo, kuriuo ji bt isprendiama i esms (iekinys
paliekamas nenagrintas arba byla nutraukiama), pagrindas laikinosios apsaugos priemonms
taikyti inyksta, ir jos turi bti panaikintos.
38. Atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo
utikrinimas yra viena i priemoni, utikrinani skolininko ir kreditoriaus teisi bei teist
interes pusiausvyr ir proporcingumo princip. Taikant nuostoli dl laikinj apsaugos
priemoni atlyginimo utikrinimo institut turi bti vadovaujamasi tais paiais principais, kuriais
vadovaujamasi taikant laikinsias apsaugos priemones, iskyrus, kai objektyvs i institut
skirtumai reikalauja kitokio vertinimo.
39. Tais atvejais, kai teismas laikinsias apsaugos priemones taiko savo iniciatyva, nuostoli
atlyginimo utikrinimas netaikomas.
40. Taikant nuostoli atlyginimo utikrinim turi bti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai,
bet ir tikimyb, kad netaikius nuostoli atlyginimo utikrinimo j realus iiekojimas gali
pasunkti. Be to, taikant atsakovo nuostoli atlyginimo utikrinim teismui nebtina turti
rodym, kad tam tikro dydio nuostoli ateityje tikrai atsiras. Taiau tiktin nuostoli
susidarymo mechanizmas turi bti a priori aikus ir pagrstas bei prieastiniu ryiu susijs su
pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonmis.
2010 m. gruodio 15 d.
Teiss tyrim ir apibendrinimo departamentas
Svarstyta Civilini byl skyriaus teisj pasitarimuose. Pritarta spausdinti Lietuvos Aukiausiojo
Teismo biuletenyje Teism praktika 34.

[1] Byloje Micallef, kurioje Konvencijos 6 straipsnis pripaintas taikytinu,pagrindiniame procese

nagrinjamos teiss turinys buvo susijs su kaimyn naudojimusi nuosavybs teismis (ginas kilo
dl galimybs diauti skalbinius kieme). Kvestionuojama teis buvo civilin tiek pagal vidaus
teis, tiek pagal Teismo jurisprudencij. Byloje pritaikyto draudimo (diauti skalbinius kaimyno
kieme), kuris buvo tuoj pat vykdomas, tikslas buvo isprsti, nustatyti t pai teis, kuri buvo
ginijama pagrindiniame procese.

[2] r., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birelio 14 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-681611/2010; 2010 m. kovo 29 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-324-115/2010, 2010 m. lapkriio 8 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2S-1051-464/2010.
[3] Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-270-340/10.
[4] Kauno apygardos teismo 2010 m. gegus 17 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-873-413/2010.
[5] Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjio 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-795464/2010.
[6] Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkriio 18 d. nutartis civilinj byloje Nr. 2-8411823/2010.
[7] Klaipdos apygardos teismo 2010 m. rugsjo 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-1362125/2010.
[8] r., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birelio 14 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-681611/2010; 2010 m. balandio 27 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-448-623/2010; 2009 m. rugsjo
17 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-941-520/2009.
[9] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsjo 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-654/2008.
[10] Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjio 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-795464/2010.
[11] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandio 17 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-254/2008;
2008 m. balandio 17 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-285/2008.
[12] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-831/2008.
[13] Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkriio 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-2174/2010.
[14] Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkriio 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-2174/2010.
[15] Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-698/2009.
[16] Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birelio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-663/2009.
[17] Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. birelio 18 d. nutartis civilinje
byloje Nr. 2S-603-112/2008.
[18] Dl vieojo intereso gynimo taip pat r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegus 24
d. nutart civilinje byloje Nr. 2-326/2007; 2007 m. rugpjio 10 d. nutart civilinje byloje Nr. 2554/2007; 2007 m. spalio 11 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-658/2007; 2008 m. spalio 9 d. nutart
civilinje byloje Nr. 2-674/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-745/2009; 2010
m. sausio 21 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-78/2010; 2010 m. vasario 18 d. nutart civilinje
byloje Nr. 2-304/2010; 2010 m. gegus 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-812/2010; 2010 m.
liepos 22 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-1167/2010.
[19] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutart civilinje byloje Nr. 2745/2009.
[20] Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-48/2010.

[21] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-949/2008.
[22] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjio 11 d. nutart civilinje byloje Nr. 2397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkriio 29 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birelio 12 d. nutart civilinje byloje Nr. 2428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodio 11 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-906/2008; iauli apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutart
civilinje byloje Nr. 2S-700-154/2010. Pavyzdiui, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d.
nutartyje civilinje byloje Nr. 2S-1109-467/2010 paymima, kad vien tai, jog praoma iiekoti
suma yra didel, laikytina, kad yra reali grsm, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti
arba pasidaryti negalimas, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemons. Iekovo UAB
Nekilnojamojo turto valdymas reikalavimas yra turtinio pobdio, jo suma yra 59061,47 Lt. Dl
to pirmosios instancijos teismas visikai pagrstai atsivelg i aplinkyb (CPK 144 straipsnio 1
dalis), nes byloje skundiamos nutarties primimo metu nebuvo pakankam rodym apie atsakovo
UAB Palink (apelianto) finansin padt. Teisj kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo
ivadai, kad nagrinjamu atveju iekovo nurodytos aplinkybs sudar pakankam pagrind taikyti
laikinsias apsaugos priemones.
[23] Kaip yra paymjs Kauno apygardos teismas 2010 m. gegus 4 d. nutartyje civilinje byloje
Nr. 2S-765-555/2010, pagrindas taikyti laikinsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta
ginas dl didels pinig sumos, nes iekinio sumos dydis objektyviai gali padidinti bsimo teismo
sprendimo nevykdymo rizik. Taiau i prezumpcija nra absoliuti. Ji remiasi prielaida, kad
atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendim, kuriam vykdyti turi turti dideli finansini
resurs. Teismas turi vertinti reikalavimo sumos dyd ne absoliuiu dydiu, bet atsivelgdamas
konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar konkreiam atsakovui yra didel reikalavimo
suma, palyginus j su io asmens nuosavybs teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis ir
turimais sipareigojimais. Taip pat r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjio 11 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-389/2005; 2008 m. vasario 28 d. nutart civilinje byloje Nr. 2131/2008; 2008 m. birelio 26 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-435/2008; 2010 m. birelio 10 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-842/2010; Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodio 7 d. nutart
civilinje byloje Nr. 2S-1878-254/2010; kt.
[24] Taip pat r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 4 d. nutart civilinje byloje
Nr. 2-916/2008; 2008 m. gruodio 11 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. birelio
18 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-698/2009; 2009 m. birelio 4 d. nutart civilinje byloje Nr. 2663/2009; 2010 m. birelio 30 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-766-56/2010.
[25] Kaip nevisikai tinkamo motyvavimo pavyzdys galt bti toks teism argumentas: vien tik
aplinkyb, kad mons turtin bkl iuo metu yra gera, nra pagrindas atsisakyti taikyti
laikinsias apsaugos priemones, nes bylos nagrinjimo metu skolininko turtin bkl gali
pasikeisti ir tenkinus reikalavimus sprendimo vykdymas nebt utikrintas; r., pvz., Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. balandio 10 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-250/2008; 2008 m. liepos
31 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-555/2008; 2008 m. lapkriio 27 d. nutart civilinje byloje Nr.
2-920/2008; Panevio apygardos teismo 2010 m. rugsjo 2 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-543212/2010.
[26] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkriio 25 d. nutart civilinje byloje Nr. 21349/2009; Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsjo 30 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-1804.
[27] Panai pozicija idstyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartyje
civilinje byloje Nr. 2-25/2010; Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsjo 1 d. nutartyje civilinje
byloje Nr. 2S-1675-260/2010; Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsjo 23 d. nutartyje civilinje
byloje Nr. 2S-1939-260/2010. Pavyzdiui, Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsjo 23 d.
nutartyje civilinje byloje Nr. 2S-1939-260/2010 paymima, kad apeliantas (atsakovas),
teigdamas, jog mons turtin padtis gera, turjo pateikti mons turtin padt pagrindianius

rodymus duomenis, kad atsakovui priklausantis turtas nra keistas, aretuotas ar kitaip
suvarytas. Nesant nurodyt duomen, negalima sprsti apie atsakovo turtin padt. Apeliantas,
teigdamas, kad yra mokus, pateik 2009 m. balans, kuris, teisj kolegijos vertinimu, neatspindi
realios mons finansins padties atskirojo skundo nagrinjimo metu. Nesant pirmiau nurodyt
duomen, pateiktas 2009 m. mons balansas neatspindi atsakovo tikrosios finansins padties
laikinj apsaugos priemoni taikymo metu. vertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti
ivad, kad atsakovas nerod, jog mons finansin padtis yra gera.
[28] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 31 d. nutart civilinje byloje Nr. 2949/2008; 2009 m. gegus 21 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-532/2009; 2009 m. rugsjo 10 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-1157/2009; 2009 m. lapkriio 26 d. nutart civilinje byloje Nr. 21381/2009.
[29] Taip pat r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkriio 25 d. nutart civilinje byloje
Nr. 2-1458/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-407/2010; 2010 m. balandio
29 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-472/2010.
[30] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birelio 21 d. nutart civilinje byloje Nr. 2394/2007; 2007 m. birelio 21 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-1075/2007; 2009 m. spalio 29 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-1235/2009; 2009 m. spalio 8 d. nutart civilinje byloje Nr. 21075/2009; 2009 m. gruodio 10 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-1678/2009; 2010 m. sausio 14 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-47/2010.
[31] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutart civilinje byloje Nr. 21259/2010.
[32] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutart civilinje byloje Nr. 2646/2009.
[33] Taip pat r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandio 1 d. nutart civilinje byloje
Nr. 2-599-1/2010; 2010 m. balandio 15 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-457/2010.
[34] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 31 d. nutart civilinje byloje Nr. 2949/2008.
[35] Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnyje nustatyta, kad praymas dl laikinj, skaitant ir
apsaugos, priemoni, kurias numato tos valstybs statymas, taikymo gali bti paduotas valstybs
nars teismui, net jeigu pagal Reglament kitos valstybs nars teismai turi jurisdikcij nagrinti
byl i esms.
[36] Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte tvirtinta, kad valstybje narje nuolat
gyvenaniam asmeniui kitoje valstybje narje byla dl civilins teiss paeidim, delikto ar
kvazidelikto gali bti ikelta vietos, kurioje vyko al sukls vykis ar jis gali vykti. Minto
straipsnio 5 punkte tvirtinta, kad valstybje narje nuolat gyvenaniam asmeniui kitoje valstybje
narje byla dl gino, susijusio su filialo, agentros arba kitokio mons padalinio veiklos, gali bti
nagrinjamos vietos, kurioje veikia toks filialas, agentra arba kitoks mons padalinys, teismuose.
Motyvuodamas savo jurisdikcij nagrinti gin pagal mint Reglamento Nr. 44/2001 straipsnio 3
punkte tvirtint nuostat, Lietuvos apeliacinis teismas paymjo, kad i nuostata turi bti
suprantama kaip apimanti tiek viet, kurioje atsirado ala, tiek ir j suklusio vykio viet.
Iekovas iekinyje btent ir nurod, jog jam atsakov neteistais veiksmais, pasireikianiais
nesininga konkurencija, padaryta ala atsirado Lietuvoje. Savo jurisdikcij nagrinti gin pagal
Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punkt Lietuvos apeliacinis teismas grind tuo, kad
Lietuvos Respublikoje veikia ia registruotas Latvijos mons Air Baltic Corporation A/S
filialas, yra svarbi aplinkyb sprendiant byloje kilusio gino teismingumo klausim.

[37] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. vasario
25 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-292/2010.
[38] r., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birelio 3 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-640520/2010.
[39] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutart civilinje byloje Nr. 2798/2009.
[40] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutart civilinje byloje Nr. 2781/2008.
[41] r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K3-20/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 11 d. nutart civilinje byloje Nr. 2942/2008.
[42] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutart civilinje byloje Nr. 2105/2006.
[43] Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-213-464/2010.
[44] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutart civilinje byloje Nr. 2105/2006; 2010 m. rugsjo 2 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-997/2010.
[45] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 31 d. nutart civilinje byloje Nr. 2949/2008; 2010 m. rugsjo 9 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-1071/2010; 2010 m. rugpjio 26 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-1046/2010; 2010 m. rugsjo 2 d. nutart civilinje byloje Nr. 2997/2010; 2010 m. rugsjo 1 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-984/2010; Vilniaus apygardos teismo
2010 m. rugsjo 16 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-1019-520/2010.
[46] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 26 d. nutart civilinje byloje Nr. 2465/2007; 2007 m. sausio 18 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-61/2007; 2008 m. balandio 10 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-259/2008; 2008 m. balandio 17 d. nutart civilinje byloje Nr. 2284/2008; 2010 m. rugsjo 2 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-997/2010; Klaipdos apygardos
teismo 2009 m. gruodio 30 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-1613-538/2009.
[47] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegus 27 d. nutart civilinje byloje Nr. 2802/2010.
[48] Apie laikinj apsaugos priemoni mast esant skolinink daugetui r. 2.5 skyri.
[49] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 29 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-1074/2008.
[50] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-32/2008.
[51] Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-221/2009.
[52] Ten pat.
[53] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-949/2008.
[54] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandio 17 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-285/2008.
[55] Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsjo 29 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-998623/2010.

[56] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandio 10 d. nutart civilinje byloje Nr. 2253/2008.
[57] Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-84/2009.
[58] Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-768/2009.
[59] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsjo 23 d. nutart civilinje byloje Nr. 21393/2010. ioje byloje palikta nearetuota pajam dalis, sudaranti 1400 Lt.
[60] Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-43/2010.
[61] Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjio 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 21033/2010.
[62] Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-677/2009.
[63] Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-35/2010.
[64] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birelio 5 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-407/2008.
[65] Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegus 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-57256/2010.
[66] Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-24/2009.
[67] Laikinj apsaugos priemoni panaikinimo byloje, kurioje buvo atmestas iekinys, neturi
takos ir tai, kad dl atsakovo yra pradtas ikiteisminis tyrimas, nes prireikus tam tikri suvarymai
asmeniui gali bti taikomi BPK nustatyta tvarka. Plaiau r. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.
spalio 23 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-781/2008.
[68] Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-481/2010.
[69] Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birelio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2S-444567/2010.
[70] Plaiau apie viej interes r. 2.2 skyriuje. Teism praktikoje taip pat nurodoma, kad
aplinkyb, jog atsakovas teikia paslaugas biudetinms organizacijoms (pvz., ligoninms), nra
pagrindas pripainti, kad, atsakovui pritaikius laikinsias apsaugos priemones, bus paeistas
vieasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegus 28 d. nutartis civilinje byloje Nr.
2-487/2009).
[71] Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandio 19 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-236/2007.
[72] Plaiau r. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutart civilinje byloje Nr. 2781/2008.
[73] Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-189/2010.
[74] Pastaruoju atveju laikinosios apsaugos priemons gali bti panaikintos, tik jeigu laiduotojo
prievol baigiasi po byloje priimto teismo sprendimo vykdymo (r., pvz., Lietuvos apeliacinio
teismo 2008 m. lapkriio 13 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-858/2008).
[75] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-482/2008.

[76] Analogikai bylose, kuriose pirmosios instancijos teismas atsisak taikyti ar pakeisti
laikinsias apsaugos priemones, apeliacins instancijos teismas gali panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendim ir priimti nauj nutart, kuria laikinosios apsaugos priemons yra
taikomos ar keiiamos.
[77] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutart civilinje byloje Nr. 2649/2009.
[78] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutart civilinje byloje Nr. 2603/2007.
[79] Neturi pagrindo apelianto motyvai, kad nuostoli atlyginimo utikrinimo gali prayti tik
atsakovas, o ne byloje dalyvaujantis treiasis asmuo. CPK norm sistemin analiz duoda
pagrind teigti, jog laikinj apsaugos priemoni taikymo ir galim nuostoli atlyginimo
utikrinimo institutai yra susij, o treiasis asmuo turi alies procesines teises ir pareigas (iskyrus
nurodytas CPK 47 straipsnio 2 dalyje), tarp j ir CPK 147 straipsnyje nustatyt teis reikalauti
utikrinti galim nuostoli atlyginim, jeigu jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemons
(Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjio 11 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 2-387).
Taip pat r. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutart, priimt civilinje byloje Nr. 2536/2006.
[80] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutart civilinje byloje Nr. 2997/2009; 2008 m. birelio 5 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-402/2008; 2008 m. birelio 5 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-695/2008; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutart
civilinje byloje Nr. 2S-88-516/2010.
[81] Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. gruodio 10 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3524/2010.
[82] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutart civilinje byloje Nr. 2136/2005.
[83] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birelio 5 d. nutart civilinje byloje Nr. 2402/2008; 2008 m. birelio 5 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-695/2008; Vilniaus apygardos teismo
2010 m. vasario 1 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-88-516/2010; Klaipdos apygardos teismo
2010 m. spalio 14 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-1472-125/2010.
[84] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birelio 5 d. nutart civilinje byloje Nr. 2402/2008; 2008 m. birelio 5 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-695/2008; Vilniaus apygardos teismo
2010 m. vasario 1 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-88-516/2010.
[85] r., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandio 26 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S359-275/2010.
[86] Taip pat r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birelio 5 d. nutart civilinje byloje
Nr. 2-402/2008, 2008 m. birelio 5 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-695/2008, 2010 m. kovo 4 d.
nutart civilinje byloje Nr. 2-362/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutart
civilinje byloje Nr. 2S-88-516/2010; 2010 m. gegus 20 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-531340/2010.
[87] Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-826/2008,
2008 m. lapkriio 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-857/2008, 2009 m. kovo 19 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 2-321/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 2-928/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 2-928/2010. Arba, kaip, pavyzdiui, yra paymjs Lietuvos apeliacinis

teismas 2008 m. birelio 5 d. nutartyje civilinje byloje Nr. 2-415/2008, byloje btinumas taikyti
atsakovo nuostoli atlyginimo utikrinim turi bti pagrstas tam tikrais duomenimis, kad
nuostoliai realiai gali atsirasti, kad i tikrj egzistuoja objektyvaus ar subjektyvaus pobdio
aplinkybs, jog dl konkrei laikinj apsaugos priemoni pritaikymo atsakovo patirt nuostoli
atlyginimas gali bti apsunkintas. Taip pat turi bti motyvuojama, kodl prognozuojamas tam
tikras preliminari nuostoli dydis ir kaip jis apskaiiuojamas.
[88] Taip pat r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. gruodio 15 d. nutart civilinje
byloje Nr. 3K-3-589/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodio 31 d. nutart civilinje
byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. kovo 25 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-445/2010.
[89] Taip pat r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutart civilinje byloje Nr.
2-321/2009.
[90] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutart civilinje byloje Nr. 2A84/2008; 2010 m. kovo 25 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-445/2010.
[91] r., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birelio 5 d. nutart civilinje byloje Nr. 2402/2008; 2008 m. birelio 5 d. nutart civilinje byloje Nr. 2-695/2008; Vilniaus apygardos teismo
2010 m. vasario 1 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S-88-516/2010.
[92] r., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegus 20 d. nutart civilinje byloje Nr. 2S531-340/2010.