Professional Documents
Culture Documents
zM0Gus
ANAT
ANATOMIJA
l
/.
I
zM0cus
\]
\l \i
t.
i
1
.J
&
KAUNAS ,,SVIESA" 1999
UDK 6[.01(031)
An-07
ANATOMIA UMANA
Vincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Cdauaiai
TURINYS
Griauiiai
Kaukole Stuburas
Kfitinds
16
l4sta
I.
Ilaumenq sistema
20
dr
VYTAUTAS GEDRIMAS
24
Il
ll
26
30
Vir!knimas
\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos Kvepavimo organq sistema Kvdpavimas plaudiais Apytakos organq sistma KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai
Pagrindines
Kvdpavimo organq
sistema
36 38
ii
40
nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Kituose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies rodykle puslapio nnrneri. An
Rodyklc (
+)
48
50 52
07
Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)
Zodyn.: p.
88 90.
Iemrinu Fkle: p.
91 93.
lliushr r-kle, p.
9,1.
ISBN 5 430 0271:1 6 Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Iidestyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos. Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.
Skodo organas
68
UDK in r.01031)
Nervu sistema
70
Nervq sistema Centrines nervq sistenos anatomija Centrind neryq sistema. Galvos smegenys
Autonomine (vegetacine)nervq sistema Calviniai nervai Nugariniai nervai
Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"
ANATOMIJA. ZMOCUS Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras 1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.
Spausclinttl ltalijoje SLrtariinc kaina
82
Lytiniai organai
B4
ISBN 5-43U-02714 5
1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr
lliustracijq rodykle
Griaudiai
Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvirlL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadinaesantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting raiiiiai, raumenys il kt.
5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirl
sAnariq; b1 gilc.ne', prvrzdTirri,
Zmogaus griaudiai
I(aukohs snegenine dalis
28 kn|hi
ca,va J \
(
1
.ilbclkJulio
duobe, i kuriq isistato llaunikaulio abi kartu sudaro klubo s4na{; 6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflilina s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4nadai).
Palie:Lrvinis
32
Skiriamos
gruPes:
StubLrras
kaulq
32-33 kmlni
galvos sritis
28 knulni
ber
1 kaulas
t rno
liemuo
32-33
kdrildi kr'rrldl
gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio
galinis 126 ka ai
rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rnineralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p-ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.
Kaulq i5o1. Kaulo paviriius nelygus. Cia yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq, iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum burais, o idubimai vagomis, duobemis. Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,
daro: l\:0t10i1th:
Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq: 1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' charakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilaunikaulis;
2)
netnisttklittrit
/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pavyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-
ii
kntlni
rutulini. c.jndfinio pa viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai; 2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r! tnl,'4
,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu
kauliai ir kiti;
J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s teliai, rieio, iillInl)s
if
kili.
4) .iiar,t,r,"
skritlittiai skriemulio forrnos iigaubi mai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt, )a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi;
3) gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu
Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrginmojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir' 14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirl yra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,, kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr's ktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri r1 rs J,lI
I
viriius, ir
Is
knlrlry
VJizdis is priekio
GRIAUCIAI
T
(2) (2) (1) (1) (1) (1)
Kaukole
Kaukold plokitiejikaulai momenkauliai I kaulai 4 kaulai smilkinkauliai
kaukoles veidines dalies kaulai ii 3onq, ausq srityje kaktos sdtis uZpakalinje kaukolcs dalyje su pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4
kaulai 4 kntlai
netajsyklingieji kaktikaulis
pakaulkaulis akytkaulis plei!takaulis
kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir ataugq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.r kdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji
apatineje dalyje).
Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pamato kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uolines, bignines, Zvyninds ir spenines. Apatineje dalyje yra s4narine duob6, i kuriq
isirla lo dpdtinio ataugos krumplys.
iandikaulio
s4narine<
nosios plokstels viliujc iikyltr kaulinis Lviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, prie kudo plisitvirtings kietasis srlegenq dangalas.
kauliu, nosikauliais,
Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kaukol6s pamato kaulas. Jo for.ma primena sparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5
I
Galva
Kaktikaulis
Galvos kaulai
galva
14
kaulq
viriutine
13 kaul4
dalis
6 podniai (12)
Momenkaulis Momenkaulis
aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenole kriaukles (vidurin ir virsutine) (Z); skuostakauliai (2) skruosto srityje gomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kaulinio gomurio dali virsutiniai Zandikauliai (2), i kuriq duobeles (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys
1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara
Smilkinkaulis
Akytkaulis
Smilkinkaulis
PleiStakaulis
apatinis Zandikaulis
1 kaulas
Skrruostakaulis
tiniai dantys
Apatind
nosies
Nosikar.rlis
kriaukle
Viriutinis Zandikaulis, Beveik keturkampis plok3iias kaukolds veidines dalies kaulas. Jame iSkyla gomurins, skruostind ir kitos ataugos. Gomurines ataugos padeda sudalyti kaulini gomuri, nosies ertme, o kiLos ataugos ir Zandikaulio paviriiai aki-
Staiioji alg/tkautio
plokstele Noragas
li.
ir
kairiqjQ no-
DeSinysis
viriutinis
Zandikaulis
Akiduobd. Sudaryta i5 atitinkamq akiduobinirl kaktikaulio, akytkaulio, pleiitakaulio, virsutinio Zandikaulio pavir.Siq.
Kairysis virsutinis
iandikaulis Dantys
Apatinis iandikaulis. Tai vienintelis paslankus galvos kaulas, sana u sujungtas su dantys. Judddamas Zandikaulis padeda susmulkinti maist4. Kaulas yra lanko pavida1o, o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandikaulio 3aka, pasidalijusia i dvi dalis. Sqnari-
Smakro
gumburai
Palieiuvinis kaulas,
raides pavidalo
kaulas, gulintis tarp kaklo r.auntcrrq, po lie Zuviu. Priekine jo dalis nasyvcsnO tai
smilkinini
U,/f),t l(.rlyiL.
ktno nusitesia didieii ir m,rZiL'ji rag,rr. Zcmiau palieiuvinio kaulo yra skyclines
kremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys). iiais ir raumenimis.
PalieZuvinis kaulas
Su
-t
ro
||
Stuburas
kaklilr dalis 7 kaklo slanksteliai krutinind dalis 12 kartines slanksteliq, kuriq kiekvienas sujungtas
su pora Sonkauliq juosmenine dalis kryZkauli uodegine dalis
kryimenin dalis
5 juosmens slanksteliai
Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai. Jie turi masyvq krinq, nue jo atgal iSsilenkusi la|k4,
tarp kino ir lanko yra slankstelio anga. Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga, o Sonuose dvi sket'sinis ataugos. Nuo lanko aukityn ir iemyn susidaro 2 poros
sqllarF
Skiliamieti slanksteliq poiymiai. Slanksteliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu,
angos pavidalu, ataugomis.
Slankstelitl dri&os. Krutins slanksteliq anga
ni4 ataugg!, su kuriomis susilieaia analogigkos (gretimq slanksteliq) ataugos, ir jos sudarc tarpsla kstclinius sqnarius. Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines plokitelds, vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis.
Slanksteliq paslankumas. SkirLingos stuburo dalys paslankios nevienodai. Did/iausia judesiq amplitud kaklineje stuburo dalyje, be to, kaklo slanksteliai dalyvauja ir galvos judesiuose. Pirmieji du kaklo slanksteliai, vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu, yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir panaius ikaulinl Ziedq; aiinis virsudneje kano dalyje turi kauling iSauga (danti), ji yra tarsi aiis, apie kuriq sukiojant galvq sukiojasi atlantas. Krl]tines slanksteliai paslankfls daug maZiau - tod6l padeda apsaugoti krntines lEstoje esaniius organus - lirdi, plauiius bei kraujagysles. Gana paslanki yra ir iuosmenine stuburo dalis, per kuriq liemuo lenkiamas, iisitiesia ir sukamasi.5 kryZmens slanksteliai, nepaslankiai suaugg vienas su kitu ir susijungg su dubenkauliais, padeda stabilizuoti
slanksteliq beveik trikarnpe; kaklo slarrkstcliq taip pat trikampe, taiiau priekineje dalyje daug platesne nei kitose dviejose dalyse.
yra ovali; juosmens
Slanh:t el i4
ktr
sQnarines jdubas, kuliose isitvirtina Sonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrl netud, o virSutines clalies ionuose turi du gumburelius; juosinens slilnkstc'liq kiinas
turi
ma'yviau'ia., nir.r rrti jdrrl'ry, rrur.L.r'rini' ataugos gumbureliq. treterines nugos. Kaklo slirll<stcliq jos yra
dvi\ako-; k-r inc- rlartlrir'lirr ilg'* rreir si6akojusios, labai nuoZrrlnios; jrrosnrens
slanksteliq - gana masyvios, nciisiiakojusios, horizontalios. Skcrsints ataugos. Kaklo slirrlkstelirl skersinese ataugose yra anga; krrltinas sl.rlkste liai tokio, ango. nchrri, lnr'i,llr jii lufi '.r)J-
rini paviriiq
ionkaulianrs;
jr.rosnrt'ns
kinq vertikaliai
I
Kriitines l4sta
kutines
kaulai 12 krrttines
slankstelitl
l4sta
12 porq
(24
kaulai)
su
poros), - B-10 krntinkaulio tiesiogiai nesiekia, o suauga su juo tik per vienas kito kremzlg laisvieji ionkauliai (2 poros), priekiniai jq galai pasi-
krntinkaulis
(1)
nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia su krlttinkaulil!. Tai plokiiias kritines l4stos priekyje tuoj po oda esantis kaulas. Son kauliai, tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu, radinrmi ilkraLiai.-. lr)s 2cmiJu t-5anaio. poros su knftinkauliu susijungia netiesio-
viriuje esantiais Sonkauliais ir su kritinkauliu, todel vadinamos netikraisinis ionkauliais. Dvi ligiai. Jos kremzle sujungtos su
VirSutines galunes
Viriudnes
peiiq lankas
Zastas (1)
(2)
galins
64 kaulni
dilbls (2)
pla6taka (27)
deias
(8)
eiLtmLs)
penki delnakauliai
pamatiniai piritakauliai (5)
pirBtai (14)
viduriniai pidtakauliai (4) galiniai piritakauliai (5) (nykstys turi tik pamatini
kaulius)
ir galini pirita
Petiq
lankas
Mentd. PlokSdias kaulas, esantis uZpakalirlusJrineie pu.eie i;kilgs dyg1v", o !ir(uje apitli ataLtga. Su Zastikauliu mentg jun- gana plati sQnarina duobi, kuri susidaro gia
Soniniame mentes kampe. neje peiiq lanko puseje. Mentd yra plonos, iigaubtos, trikampes plokitelds formos. Jos
alkilne, kud, ieidama i Zastikaulio alkuning idubq, neleidZia rankai per daug iisitiesti per alkunes s4nari. Siauresnis apatinis galas artdja prie fie3o sQnario.
Stipinkaulis. Apatinis jo galas yra masytiesti, pritraukti ir atitfaukti nuo vidurinds plolitumo-. Abu dilbio lrulu. tarpusary,je jungia tvirta tarpkaulini pltttt.
vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudaro rielo s4narj,leiditantj plaitakq sulenkti ir iS-
Raktikaulis. Ilgas, istestos S raides formos laulas. esanlis luoi po od,t priekjneje viriutindje kutines lqstos dalyje. Vienu galu jis suiungtas su kratinkauliu, kitu su
muoju ionkauliu.
Zastas. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas Zastikaulis. Tai ilgasis kaulas. Jo artimasis galas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio galva, o di su ments duobe peties sqnari.ll-
Rieias. Sudarytas i! aituonirl m.rzq, netaisyklingos formos, dvien cilcmis iisidsdiusiq kaulq. Aliiau dilbio, einant nuo stipinkaulio i alktrnkaulio ptrs9, yla laivelis, menuls, trikampis, ZirDis; atnhrrje, blimesneie eileje yr; didysi' rl.rrrgr.r(.rrnpi- ma iasis daugiakanpis, galvinis ir kirblinrs ne5o kaulai. Esant tiek gausiai mliq kauleliq, plastaka gali atlikti daug juclcsiq. Delnas. Sudarytas
V,t4 delnakauli1.
PlaBtaka
ii
Dilbio
kaulai
Tai
i,:tGt
Ii6!4i
Apatines galunes
Apatinds galunds dubenkaulis (1)
62 kaulai (po 31 kiekoienoje
pusale)
Slaunis (1)
ilaunikaulis girnele
(1)
blauzda (3)
blauzdikaulis (1)
Seivikaulis (1)
peda (26)
iiurna: 7 kaulai, iSsiddstg dviem eildmis; iokikaulis, kulnakaulis; laivakaulis, kubakaulis; 3 pleiitukai
padas
pirstai - 14 kaulq - 5 pamatiniai, 4 viduriniai, 5 Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini ir galini piritakaulius)
5 padikauliai
Dubuo. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryLkaulis. Dubenkaulis yra porinis, netaisyklingos formos kaulas, susidargs suaugus
trimskaulams
gaktikauliui(priekinis
*usidaro gili jduba gdiduobe, j turi4 !.istato ilaunikaulio galva, ir jiedu sudato klubo sqnari. Abiejrl pusirl dubenkauliai pdekyje susijungia kremzle. U2pakalineje puseje tarp jq lsiterpia trikampes formos kryZkaulis. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtq
kaulas), klubakauliui (viriuje) ir sedynkauliui (apaiioje). Ties 5iq kaulq kinq s4auga
kitu
greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidins pusds blauzrlikaulis, kurjo masyvesnis galas susitungia su dlaunikauliu, o plonesnis, apatini\ - su ioUldul ui ic ionine- puqds yra daug plonesnis ieiuikaulis, kuris savo ruoztu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu, o
- su iokikauliu (2r. iiurnos kaulai). Abu blauzdos kaulus jungia stipri tarpkaulind pldvd. Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq ir blauzdikaulio susidaro kelio s4nar.ys. Jis leidzia koj4 sulenkti ir iitiesti. Girnele, esanti kelio s4nario priekyje, atstoja skyo4, saugant! sqnad nuo smirgiq, sumudimq ir t. t.
kolos piritq kaulai. Sie kaulai laiko viso kn-
kaulini Ziedq
duben!.
Sutinis galas, arba galva, isitvirtina i gnzduobgi apatinis galas baigiasi gumburais, kurie yra kelio s4nario dalys. Prie jo priglunda girnele tvirta kaulind plokgteld, raiiiiu sujungta-su blauzdikauliu.
it
lanku ir sudaro pedos skliautE. lado srilyje yra 5 kaulai, v.rdin,rmi p.rdi kauliais. Kiekvienas kojos piritas irgi turi po 3 - pamdtinj. vidulini ir g;linj pirs takaulius; nykstys turi tik 2 (t. y. pamatini
ir galinD.
16
GRIAUCNT. NAUMENYS
Jungtys
ir
raiSiiai
raiiirai. lq paskirtis - tvirtai sujungti gretimus kaulinius segmentus ir neleisli kaulams per daug pasislinkti arba toliau atsiskidi vienam nuo kito. Meniskai. Negili blauzdikaulio viriutinio galo s4narin iduba ne visilkai atitinka gerokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galo kru mplius. Siems besilieaia n tiemb 54ndriniams pavirsiams ge au atitikti vienam kita padeda nedidelds pusZiedZio formos
krernzlis
Dantytoji sinle
Kaktikaulis
Tarpslanksteliniai
Molnenkaulis
diskai (kemzlds)
zvy
Slanksteliai
ku
lapelis i s4naiio ertmg iSskiria lipnq skysti - <q,nritti lepalq. li5 sulepa bei mailina sdnarine: kremzles pavir<iq, palengvind judesius. Sergant podagra, sqnario aplinkoje susikaupia Slapimins fiigsties ir druskq,
os judant sukelia skausmus. Ddl ivairiq
Paslankios jungtys. 2mogaus krtne yra daugybd sqnariq: kelio, alkuns, pirstq (ranlu ir koiq) ir kjLi. lie leidzia kdnui ar jo dalims laisvai judeti. S4narj hernletiikai apsupa plvd sQtr,.lo ,tapslld, kurios vidinis
\ '
Dantytoji sinl6
Pakauikaulis
Smilkinkaulis
MaZai paslankios
Nepaslankios
prieZasdiq (traumq, infekcijos tu kitq) gali prasideti sAnario kapsules uZdegimas. Pa-
lungrys
jungtys (sinles)
MaZai paslankios iungtys. Joms bndingi riboti Iudesiai. Tokioms kaulq jungtims (jo, mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) priklauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar.
Kitos, slanksteliq ionuose esaniios jungtys (raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje.
p sitvidina prie kaulq ne raumeninemis skaidulomis, bet galuose esandiomis tvirtomis junglamojo audinio
niniq skaidulq. Jie
juostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir
plaiiomi,, plolsciomis
u<plir)i
n
sn
sitvirtina
is. Sau\gy\les
ir u.pler e. pris..r
saubg)
slemi5
krumplys
stipinkaulio
raiStis
SEnarine kapsuld
krumplys
iSkilimq, antkrumpliq.
Dvigalviai, trigalviai
ir
Leturgalvidi rau-
menys. I Sias grupes raumenys skirstomi pagal sandarq. Ihi raumenys, turintys dvi, t s, keturias galvas arba dalis, kurios lvarriose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir suteikia raumeniui daugiau funkciniq galimybirl.
tepalinis maiSelis
Meniskas
Ziedinis
siipinkaulio
raiStis
Alknnkaulis
Stipinkaulis
(pogirnelneje
tepalindje klostdje)
RaiSdiai
S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungia
Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i lenkiamuosius, tiesiamuosius, pdtraukiamuosius ir atitraukiamuosius, kramtymo, mimikos, kvepar imo ir kita* grupe..
nauME q srsTEMA
Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA, arba paslankqji tagk4. PradZia nejudri, o
pabaiSa paslanki.
lt
I
Galvos
kaklo odos (14) - (pieiinyje nupjautas) nuleidiia lupu lampus ir trJukia zemyn
smakro od4; tempia kaklo od4;
ir kaklo raumenys
=
'G
Galvos
ir kaklo
raumenys
(1)
kritininis palieiuvio
lieZuvin! kaulq;
(15)
nuleidZia pa-
E^
h".*
1l
galvos sukamasis (16) - suka galv4 i 3on4, kelia liemeni, raktikauli ir peti;
't; <g
NG
E
_q
e
o
antakiq sutraukiamasis
takius;
(2)
judrna an-
.i
(J)
(4)
pleiia
Snervg;
i3-
i hodzonta-
laiptiniai (22,24)
- ,t. didy(is ir maids 5 skruostiniai raumenys. Tiaukia butnos kamp4 aukityn ir i ion4.
skruostiniai (7. 8)
maiasis skruostinis Sutine lnp4i
buro kaklo dalies, kelia pirmuosius du ionkaulius; Sonkauliams esant nejudrioje paddtyje, suka isavo puse kakling stuburo dali;
trapecinis
(7) -
keli,r
i viriq \ir
(23)
traukia ltpq
ir
ments, kelia
(9)
uZiiaupia burnq;
iandinis (iOt
conirriq >ienq - iai burno: raumuo, ieinantis i iando suddtt padeda 6vilpti, skiemenuoti, kamtyti; kramtomasis (11)
diriinis galvos kaklo (26) sukioja ir lenkia galvq i 6on4; abu dirZiniai raumenys ja stumia i pdeki; kartu
antgalvinio raumens pakausinis pilvelis (27) traukia atgal galvos plaukuotos
'6
E
iandikaul!;
apatinds apating
lipos nuleidiiamasis
dangos od4;
ausies
ir atveriia
II
!-
!,N
E
!2
lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nuleidiia lapq kampE, taip pat traukia ji Zemyn
.j
smilkininis
ir i ion4;
20
(29)
SISTEMA
Ktrno raumenys
(priekinis vaizdas) smilkininis
burnos
Kflno raumenys
1.
(1)
tu. p. 2L;
plek5ninis
(27)
(26)
tu. p.25;
Smilkinnis
skruostiniai (2)
iiedinis (3)
ir. p. 21;
2r. p.2't)
i:r. p. 25;
kaktinis pilvelis
45. Akies iiedinis 44. Lnpq kampo nuleidiiamasis 43. Raktikaulis
42.
tlapecinis (5\
Lr.
p.21;
deltinis
i:t. p.25;
ir.hun!; -u-
4. Galvos sukamasis
tJO)
5.'Iiapecinis
6. Deltinis 7. Trigalvio Zasto raumens Sonin galva
41. Ilgoji
8. Dvigalvis zasto
9. Zastinis
10. Tiesusis
skiauterinis (32)
Slauni;
Ienkia
ir
pritraukia
iastinis
(9)
liesusis pilvo
pla5tak4
lenkia dilbl;
(/0t -
lenkia liemenl:
pilvo
11. Atgrgziaqasis
12. Ilgasis
stipininis
atgrgziamasis (11)
i5or9;
suka stipinkauli ir
(.34)
rieio iiesiamasis
13. Trumpasis
Nyksiio trumpasis
14. llgasis rankos
15. Trumpasis
lenkia plairakq;
(36)
atitraukiamasis
33.
trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13): ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14) atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali; dalyvauja lenkiant ilauni
i vidq;
lenkia
Ilorinis istrizinis
prlvo
nykSaio
16.
lstiesiamqju r
l1q laikiklis
17. Klubinis
- it. p. 25;
(38)
LB.
klubinis (i7)
{l9t
trau[a
Zdsid
i priegkve-
Didysis juosmens
19. Tiesusis Slaunies
i3or9;
(40)
Vidinis Slaunies
tiesusis Slaunies
(19)
kia ilaun!;
vrome garva
2b.
flckininis
laikiklis
Blauzdikaulis
- h. p. 21;
(46)
.j
tF.*
2t. p. 21.
Priekinis vaizdas
Kiino raumenys
/.,:..^1,^l:'^:^ ..^:-r^^\ \uzPdadrrLrr vdrzudb/ Sauspldvinis galvos Salmas (1) jungia kaktini pilveli su pakausiniu pilveliu, sudarydamas antgalvini laumeni; galvos sukamasis
galva ( ) - lenkia blauzdq ir pedE, pda suka ! iiorg. Thi svarbls djimo raumenys; trumpasis Seivinis (19)
Kuno raumenys
l.
Sauspler
kia pdd4,
lenkia kojos nyk3ti;
lenkia ir atitrau(20)
2. Calvos sukamasis
41. Antgalvinio raumens pakauSinis pilvelis 40. Mentg keliantysis 39. Septintasis kaklo slankstelis
(2)
2t.
p.21;
4. Ments
trapecinis (3) viriutiniai pluostai kelia mentg, apatiniai traukia j4 Zemyn. Abiejq pusiq raumenys susitraukdami kadu atloiia galvq, sutraukia mentes, atstato kriitine;
6. Trigalvio Zasto
38. Padyglinis
37. MaZasis apvallrsis
tiesia
Lt. p.21;
Zasto raumens
ilgoji galva
(6)
raumens ilgoji galva 7. Trigalvio Zasto raumens Sonind galva 8. Atgreziamasis 9. llgasis stipiniiis deso tiesiamasis 10. Trumpasis stipininis rieso tiesiamasis 11. Ilgasis nykidio atitraukiamasis 12. Rankos pirstq
tiesiamasis
36. Platusis llugaros 35. Trigalvio ;asto raumens vidine galva 34.
kartu su kitomis dviem galvomis, vidine ir isorine, sudaro trigalvi Zasto raumen!, kus tiesia dilbi;
(27)
pdtraukia ilauni;
(2B)
(7)
tiesia Slauni
ir
su-
tiesia dilbi;
vidurinis sddmens
(29)
atitraukia dlauni
tiesia
ir
suka jA
13. Nugariniai
(9)
tarpkauliniai
(32)
lenkia
plaStakos
alknninis
(33)
tiesia dilb!;
26. Pusplevirlis 25. Vidinis ilaunies platusis 24. Dvilypio blauzdos raumens vidine galva
platusis nugaros (36) suka Zastikauli i vidq, atgal ir Lettyn; staigiai susitraukdamas padeda apaiiA),
18. Dvilypio blauzdos raumens Sonin galva 19. Trumpasis ieivinis 20. Kojos nyksaio ilgasis lenkiamasis 21. Tiesiamqju raumenq laikiklis
suka iastikauli i
pusgyslinis
(16)
padyglinis
dvilypio blauzdos raumens Sonin galva (18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE
24
Lr. p.21
Uipakalilris vaizdas
t8 l0 - tose apdoroja-
veikianiios
sunys.
paruosianiios
ji
virikinti
Burna (ir. p. 28), dantys (Lt. p.28). Rykld. Ui burnos ertmds yra ryHe. Tai piltuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis. rra nosin, burnine ir gerklind dalys. Nuo rulir&ftolo gomurio Sonq Zemyn, lieZuvio ir rykles iorru linl, lg-ia.i rylde" gieivines ldo.tes, drba Lankai, o
mes qalyle.
skrandiio. Skrandiio sienele susideda ii: 1) rauk3ldtos gleivin6s, kurioje yra daug liaukq, gaminaniiq skrandiio sultis; 2) pagleivinio audinio; 3) raumeninio - t trt sluoksnjq ir krypiiq skaidultl, kurios virSkinam4 maistE nuolat sumaido; 4) pilvapleves. Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert-
dugnas, ilgiausia dalis - krtnas, kuns srauredamas j de3ing pereina ! prievartj. Prievariio .ln8a, atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4.
Palieiuvinis kaulas
CERKLOS
Sonkautiq pjnvis
DESINYSIS PLAUTIS
RYKLE
PAGRINDINIAI BRONCHAI
KAIRYSIS PLAUTIS
Virgutirld skiliis
Viriutin6 skiltis
STEMPLE
6 m ilgio
vamzdis
Vidurind
skiltis Apatine skiltis
Apatine
skiltis
Jo-_:ienoie yra valingq raumenq, kurie pa dedd ryti maistd. RykJes gleivineje yra liir-r. kq ir limfoidinio audinio ..rnkaupu. I ryldg ats\vena nasies ertmi, ausics timitas. Prreiais ryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis). tia terkla\ nuo rykle: .rt.kiria .lnLgerldi.. Apatineie dalyje rykle pereina i stemp&.
siauriausiavieta iioti4sqsmauka. Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir miau jo pereina i stemple.
ii
sLo14i4 Zdrnd. Zarn05 gleivines pavir!iuje yra daugyb rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigio pavidalo iiaugu i nas gnurclit!. Ravklles ir gaureJiai labai-padidina vrriUnrrn4ji 2drnu gleivine. pa! ir(idu. ploia, p.ldeda geridu lsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas. gaubtine
riamos try< jos daly<t lt drltlikapt;ti iat Dn taip vadinama todel, kad yra maZdaug dvylikos pirdtq ilglo; 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubini inrna, pa-ibaigiancio< klubint nklo,io> 2arnos rirgr, pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja i
Diafragma
KEPENYS
Iskrandis
SKRANDIS
Slempld. lai mazdaug 25 cm ilgio raumeninis vamzdelis, priekinje stuburo dalyje prasideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi krutines slanksteliu. Susideda i3 keturiq cluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio .luok:nio: r idurinio raumeninio; pogleivjnio purau: jungiamojo audinio; bej vi-
t iiesif. Akloji yra'maidittg 6 7 cm ilgio, maiSo formos, nusvirusi Zemyn nuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p.
33). Jos gale prasideda
dinio -
(iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiujq (nevalingq) raurnenq skaidulq). Abu sluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist.lltini.ri\ jude.iais sturnia m.ristq .krandzio linl. Apatineie krutine. dalyie cLemple perveria diafragm4 ir isiJieja iskrandi.
Skrandis. Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalo dalis. Skiriama jo pradine dats, iskrandis, j
dubenyje pereina i fixiqjq inrn4, o ii pas1ba1, $a iieinatn4ja ongn, kuriq nuolat uZdarq laiko iieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys (raukai), sulaikantys iSmatas. llorir.rio storosios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje, Sleivindje, esaniiq klostiq vietas. Storoioje Zamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos medZiagos, su{ormuojamos ir reguliar.iai paialinamos iimatos (Zr. p. 33).
alLarpur l) kvlntnio,ios (gulincio. pilvo ertme. de;ineje), 2) .k.t,ina,. 31 nucil;id2inniiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir 4) tlinku<io. r/..ti,/cs 2afl1os. Ricsline iarn.l
10 cm ilgio io?./r?iIina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpendicitu). Gaubtine iarna sudaryta ii keturir.t
(tuiiioji) ZARNA
STOROJI GAUBTINE STOROJI CAUBTINE
nusileidzianiioji) ZARNA
PLON"OJI
(kylannioji) ZARNA
STOROJI (akloji)
(klubnrd) ZARNA
STOROJI CAUBTINE
ZARNA
Kinneline atauga
Burna
ir
'
dantys
Virsutin Inpa
Burna
Viriutinds
ir
dantys
Iltys (l+1) Lieiuvelis
Gomurinis rykles lankas Gomurio migdolas Gomurinis liezuvio lankas Liezuvio vaga . Burnos prieangrs Krnminiai dantys (3+3) Kapliai (2+2)
Mazosios seilir! liaukos
Kandziai (2+2)
Burna. Sudaryta i5 burnos ertmes, kurioje uZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis, ir burnos prieangio, kuri apriboja lupos, dantq lankai bei Zandai. Burnos sieneles sudaro gleivind, kaulai (gomurys, dantys ir dantq lankai, vir5utinis ir apatinis Zandikauliai) bei raumenys (iandiniai, lnprl, mink5tolo gomudo). Priekindje dalyje tarp luprl yra burnos anga, atsiverianti iiiorg, uipakali-
nije
muli: | )12, C l - lM 22,M 3 J. o pieniniq l. dantt4 I A2, C 1/1, PM 010, M ?J2 (pieniniq kapliq ndra). Seiliq liaukos. Burnoje atsiveda
iaknics, isiterpusios
viriutinio bei
seilir! liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandikaulio duobdje; i5 Iq seiliq istekamuoju la-
dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq latakai. Tai paausines, paiandines ir palieiuvins seiliq liaukos, esaniios burnos ionuose. Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriutineje kaklo dalyje, paausio srityje; ii liaukos seiles isteka paausiniu lataku, kuris atsiveria burnos prieangyje ties antruoju virsuti-
Nuo 6 m. iki 9 m.Nuo 7 m. iki 10 m.> Nuo 9 m. iki 14 m.Nuo 9 m. iki 13 m,-..r Nuo 10 m. iki
14 m.
Dentinas
--,
ties viduje yra ertm6, vipildyta danties minkitimu, kuriame gausu nerviniq skaidulq ir kraujagysliq. Dantys sudaryti i3
atsparios mediiagos dentino, valfiikas padengtas kieiiausia -Zmogaus ktno medilaga - emaliu; kakleli ir danrq iaknis dengia plonas cemenfo sluoksnis. 2mogaus dantys keiaiasi. Pirmiausia iidygsta pieniniai, o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. Pirmqjq yra 20, antrqjq - 32. Pagal form4 rr funkcijq skiriamos kelios dantq ru3ys: kcadtini. il!y<. kapliai i krfininini. KandTiq vainika" ; ra ilenkta*, skalpelio formo. lais at-
"eiles
palieiuvines liaukos latakas. Be 5ir{, didZiqlq, burnoje yra daugybe smulkiq seiliq liaukq, kurios seiles isskida nuolat. Seilds yra bespalvis, belvapis, beskonis, t45us .19!tis. ldausiniU
ir
Nuo 5 m. iki
Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis); kairje dygimo amiius; deiindje dy8imo tvarka
Virbutinis zandikaulis
Pirmasis
Danties pjuvis
Nuolatiniai kapliai (2)
Nuolatine iltis Vidu nysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Pieniniai virsutinio iandikaulio dantys Pieniniai apatinio Zandi-
Seilds sudrdkina, paslidina maistq, padeda ji virikinti ir ryti, mucinas sutepa ryklg ir stemple. MaZosios seiliq liaukos seiles iSskiria nuolat. Valgant, vos tik maistas patenka i burnq (arba paiutus io kvapq, ar netgi ji
kriminis
kandama); iltiu vainikas aEtriabria u n is, kugio formos (skirtas maista atpleiti); kapliq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai; krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-s gumburdliai. Kruminiai dantys yra uZpakalineje danlq lanku dalyje {kur mdTi.rusio28
kaulio dantys
Vidurinysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Nuolatine iltis
Smalqind anga
Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko; rausva sPalva Parodytos nuolatiniq
clantq uzuomazgos)
29
,,vtBsKIliilm
Virikinimas
I Virdkinimas - tai biolo&inis procesas, per tas, virtes s,t /sfd maisto tyre, pro skrandZio I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas p evardio anga atskiromis porcijomis iiteI chemiSkai suskaidomas. Virikinimo organq ka ! dvylikapirbtg Zartq. Chemind maisto funkcija - paruoiti maist4, kad organrz- tyrds sudetis priklauso nuo to, koks yra mas galetq ji pasisavinti. Jvairiis burnoje maistas ir kiek trunka pilminis virskinimo
sulramlyli produktai, nuolat stumiami ir sumaiiomi virikinimo kanalo sieneles raumenq, susimaiio su liaukq (seiliq, skrandLlo, Larnt4, kepenq ir kasos) sekretu, chemiikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnq
procesas. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti (ddl joje esaniios druskos rdgsties)
tt
VirSkinamasis traktas
Stuburo slanksteliai Galvos smegenu Nosikaulis
Nosies aukles Nosies erhn
VirSutinis Zandikaulis
vr6uflne rupa
Kaulinis gomurys KVEPAVIMO TAKAI Burnos p eangis VIRSKINIMO KANALAS Apatine lDpa Apatinis Zandikaulis Minkstasis gomurys Liezuvelis Nosiarykld Bunine ryklds dalis -
ir
Virskinimas iarnose. Veikiant Zarnq gleivines hormonams iisiskiria larnq, kasos sultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis. Maisla5, peri\la ltines bangos ctumiamd5
rijimas.
5-7
Rijimas prasideda nuo burnos. Cia dantq susmulkintas ii sukramtytas, sudrdkintas ir lieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gumul6lis virsta maisto koiele. LieZuvis maistA i3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali. Kad nepatektq i kvepavimo takus, ryjant antgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq. Seiles, kudose yra fermento ptialino, pradedantio virikinti krakmol4, itakoja angliavandeniq virikinim4. I3 ryklds maistas nustumiamas ! stemple. Joje susidaro peristaltikos (t. Jr ritmiSko kas 8-10 sekundiiq
pradine skrandzio
dalt
iskrandi.
baltyminius peplonus
riamas iarmines reakcijos skystis, sukaupiamas tulZies ptLsltje. Maitinantis tulzis ima teketi I dvylikapirste Zarn4. Tulzis yra Zalsvai geltonos spalvos, kartus skystis, dezinfekuojantis Zarnyno mikrobus. Ji neutralizuoja maisto tyreles rdgstingum4 bei emulguoia riebalus. Ka:os *ultys yra *armines reakcijos, skaidrus, tiritas lipnus skystis. Jame yra fermentrl - lipazis, tripsino, amilazis. Llpazd skaido riebalus i glicerinq ir riebi4sias rigstis; tripsinas, panasus i skrandyje esanti pepsinA, toliau perdirba i
ikj
a
tims, \u\irikinamds visas galimas pasisavinti maistas. Tulzis tai kepenq iiski-
m ilgio Zamq kanalu, susilietia su Zarnu gleivines raulslemis bei gaureliaiq, susimaiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu i pien4, neskaid u Sarmines reakcijos skysiiu. Padedant tulZiai, kasos ir Zarnq sul-
Zioiiq
sasmauka
r.Stemple
Kvdpavimas ir lijimas
STEMPLE
lskrandis
SKRANDIS
minorIg\ciq.
pepsino
dgstis). Skrandzio liaukos gamina druskos rngiti (HCI), kud iiek tiek dezinfekuoja
maistq ir aktyvina pepsinogenA, paversdama ji pepsinu. Pepsinas baltymus skaido i suddtines dalis - peptonus (baltymq skilimo produktas). Virikinimas skrandyje lrunka 2-3 valdndas. Apvirskintds mair30
Kasos latakas
ir virikinimo liaukos
SISTEMA
kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4 latak4, kufi,s susijungia su tulZies pusl6s lataku ir sudaro bendrqji frliies latakq. Didiiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(, \usijunges su bendruoju tulZies lataku, atsiveria ir kasos latakas, kuriuo ib kasos iSteka kasos sultys. Kitas maZesnis latakas (pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsiveria maZajame dvylikapiritds Zarnos spenelyje.
nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiioja i visas organizmo lEsteles, kut vyksta oksidacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymo
proce<ai. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr-
VirSkinamasis traktas
Limfoidinio audinio mazgelis
Kraujagysliq kapiliarq tinlJas gleivines
epitelis
Pasisavinimas. Pried patekdamos ! kraujq, maisto medZiagos, suskaidytos i smulkiausias sudetines dalis, lsiurbiamos. Isiurbimas prasideda duylikapirai eie lri'nol. ir tq\iasi vi sose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflojoje i klubinije Zarnose. Cra ypat svarbis gleivinds gaureliai. Suvirikintos ir isiurbtos maisto medZiagos !krauj4 patenka dviem bldais. Kai kurie elementai (vanduo, druskos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliq
nr{ gleivines i3augos, i kurias iteka plonyte kraujagysld - arteriole, gaurelyle i3siSakodaugybe kapiliarq. Kiekvieno gaureianti i lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles, kurios, susijungdamos i stambesnes, isilieja i limfinio latako cisterna. Maisto tyrei patekus i stor4ja @khajL, gaubti e i tiesi\jq\ Zarnq, baigia5i svarbidusioji r iri(inimo faze i\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos, druskos ir vanduo.
Limlinis
kapiliaras Arterija LimfagysJe
kapiliarus,
Zarnyno venas, kurios susirenka i atskirA didele kepenq vadq ven4. Tik lvairios debiosios rugitys ir
cholesterolis patenka i ZarnU gleivines gaureliq limfagysles, suteka ! limfinio latako cislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLl bendrqjq jungo ir paraktines venos sutekejimo kampq. Sias medZiagas kartu su orga-
sutekaniius
piamos paskudneje Zarnyno dalyje tiesiojole Zarnoje, iS kur periodi3kai paialinamos. Maisto atliekos, susikaupusios iieinamnjame kanale, atsipalaidavus valingam tiesiosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui,
i3org.
,{
Kylaniioji Zarna
Virsrrtin
klubinio
\ P\
voZtuvo dalis Kylaniloji Zarna Klubine allosios Klubins Zarnos zarnos anga Apatind klubinio
Zarnos anga
voztuvo dalis
Voztuvo
Priekine
atauga
ffi;i)irhii*'
ataugos anga
Kirmeline
VIDAUS SEKRECTJOg
LtauKu stsTEMA
Liaukos
liorirle5 \eLre.iioc
sandaros
nervq dirglumas, atsiradqs del kalcio tlukumo kraujyje. Skydliaukd. Yra prielJrreje kalJo pu.eje. po .lldine krernzle rAdomo obuoliu;. Ilskiiia jodo pisotintas medziagas, viena jq yra hor-
(laulE.
Patekq
rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukq kraujagysliq kapiliarus, t. y., patenka tiesiai i
mona\
/irtrA:lan>,
(urt
audirrruoce regu-
krauj4 ir iSneiioti po visq organizmq, hormonai dalyvauja mediiagq apykaitoje, reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybillius procesus.
mate, pleiitakaulio kino, vadinamo tur.kiikuoju balnu, iduboje. Sudaryta ii dviejq daliq: priekine gamina somaiotr.opini hormor1.t r S I H l, ,l.t linar ti ,lugimd t1 pJt (;ulu r.
>urflrus lo garnyDdl, zmogu5 nuclola augq,; ii.iskyrus iio hormono per daug, vaikam. ir
paaugliams iSsivysto gigantizmas. (io hormurro i..i.|.iria per gauriai, i:sivy* to alromegrliia padideja rankos, pedo., liezuvi-, dubuo ir kiia. PrieUneje liaukos da lyie gamin;mi ir kiti tropinidi hornronai, r'cJei
ir
lyri-
Sutrikus kasos funkcijai, insulinas jkrauj4 nepatenka, gliukoze nesuvartojama, ji kauPid.,i Lrru j) ie ir t.rmpd kenlrminga, 7motu. 5u\ergd diJbeiu Culr.rus peltekliu organizmJ. :alina .u ;lJpitnu, todel slapimo lyrintas padedJ nu.ialyti lig4. Cliulozes kieLl krrujyje didina adrenalinas.
nas. Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjq raumenrl susitraukimus, antidiuretinis hormonas lemia Slapimo koncentracija.
turi pusm6nulio ar lapelio form4. Antinksiiq iievd gamina kartikostcroidus, o ierdis nd-
Jie
Kankoriind liauka, Ji yra giliai tarp galvos smegenu pu-rutuliLl, prie viduriniq .mcgenq kelurlalnio. Sio- lraukos funlcija dar iki galo neiStirta. Manoma, kad hormonai tu itakos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq per
anksLyvq lytini subrendim4.
t)vina raurnenu veiu4, reguliuoja orgJnizmo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4. vyriikieji androgerdl, moteriskieji cstrogenai tr progesterotras. Jie skatina formavirnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org.rniz mo fonnos bei sandaros, t. y. tam tikrq
2-4 nedideles liaukos, esaniios vir3utindje kaklo dalyje, ui skydliaukds. Jos reguliuoja kalcio kieki kraujyje. PaZeidus prieskydilres liaukas arba sutrikus jq funkcijai, prasideda raumenq spazmar. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir
Prieskydins liaukos. Tai
norfologiniq, fiziologrniq bei psichologiniq savitumq, kuriais lytys skiriasi viena nuo kitos skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq,
Kvepavimo takai
3,5-5 cm
ilgio
Antgerklis Palieiuvinis kaulas Skydine paliduvio pleve Skydinis paliezuvio raiStis Skydini kremzle GERKLOS
l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido .usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj. laigr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_ tdkai tiekia detuonj ir pai,iind Lrauju is org"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini. Kvepavimo organu sistemq .uddro: l) lve_ pavimo takai, 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve. Kvdpavimo takais nosies edme, gelklomis, gerkle ir bronchais - oras patenka i plauii4 aloeoles, pro kuriq sieneig vyksta dujq apykaita su krauju, esandiu kraujo kapiliaruose.
vamzdis, esantis kakle, stempls priekyje. VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavidalo antgerklis. Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis, f.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis;27 Temidu yra bdlso rduk;les;3) tdrp priedngio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _
(priekinis vaizdas)
Vedegine kremzld
gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply.elis tarp abiejq pusiq balso rauksliq. Cerklq
GERKLE
CERKLE
kremzliniai Ziedai
viriiq dengia
ma
Gerkld. Gerklos pereina ! gerklg. Tai ig 1618 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamzdelis, jo vidus i3klotas gleivine, kunos pa-
daugiaeilis virpamasrs
Plaudiai. Tai svarbiausias kvdpavimo sistemos organas: du dideli rausvai melsvos spalvo\, kugio pavidalo vidaus organai jie yra oringi, elastingi, lygaus ivilgandio paviriiaus. Apatine dalis remiasi !diafragmq, tarp abiejq plauiir! yia Sirdis. Deiinysls plduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji. jis sudarytas ii trijq skildiq, kurias skiria du ply-
pagrindin!
DeSinioji
viriutine skiltis
Bronchq
Sakos
Bronchai, Tai vamzdeliai, kuriq g auiius irgi sudaro kemzliniai pusziedzi;i. Jq Sakos ieina iplduiiu", qkvla idaugybe smulke.nir;, kol pd>iekja plauaiq prt"lele5 - alveoles, i kurias pro plonytes sieneles iS kraujo difunduoja dnglies d\idegini(. Ii-
Vidurine[
ra\
l\1 u I
ta
rpelis gali
laisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZeti. Serg.rnl pleurilu, drba krutinpleves lapeliu uzdegimu, lrninpleves ertmeje padiu-
!kvepiant i alveoles paLenka deguonis. Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300 milijonq, o jq bendras kvepuojamasir paviriius sudaro apie 100 m, plot4. I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija, kuri i; deSiniojo.irdies skilrelio atneia renin! kraujq. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais, apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. Bronchq sieneles arteriniu krauju apripina bronc,4
nftefllos.
kvepiant
sKrns
Taryskiltij
niai plySiai
Kai ojo
plautio
apahne
skiltis
tali tik
I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas link Sirdies iiteka plauii4 oenomis, i kurias susrrenka kraujas i3 atitinkamo plaudio artedjq. Be to, i5 plauiiq isteka bronchines venos bei plauiiq ir bronchq limfagysles.
pamatas
Plauiio pamatas
Kvepavimas plaudiais
jo
Hemoglobino reikbm6. Roudonuosluose kt-at!_ ki eliuose yra hemoglobino raudonos spalvos pigmento su geleiies molekulemis. giau kitokiq formq taip pat svarbios energijos (ATF - adenosintrifosfato ir kitos), ku vartojama lasteliq gyvybinei veiklai.
Daugiausia deguonies suvartojama raume-
Kvepavimo fiziologija
Raudonieji kraujo krlneliai eritrocitai, turintys hemoglobino
.idaro oksihcnaglobinns - hemoglobinas, suslunges su deguonimi. Taiiau iis junginys yra nepatvarus, ir kraului pasiekus audinitl l4steles, deguonis atsiskida ir difunduoja ! organizmo l4steles. Hemoglobinas yra svar_ bus apnlpinant or.ganizmo audinius deguo_ nimi. Hemoglobino neturintis krauja, per_ neia tik 1-J% deguonies, tuo tarpu hemoglobinas 17%, t. y. 40 kartq daugrau. Kitaip sakant, netudnt iio pigmento ii deguonies, kuri jis iineiioja, mums reiketU 150 litrq kraujo vietoj 4-5 litflt, cirkuliuojanaiq musq Kune.
Deguonis su hemoglobinu jungiasi labai lengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_
PLAU.IU ARTERUA
(veninis kraujas)
Kvpavimo plautiais mechanizmas. Kv6pavirnas plauiiais - tai du vienas kit4 ne_ nutrrlk\tdmai :ekantys elapait jkoipinns
isstumiamas. Abiejq veiksmq pasikar_ tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu. Sioie veiklole dalyvauja tarpionkauliniai raumenys tu diafragma.
iS
oras patenka
jrl
i plauiiLrs it iikoapiru$
oras
Raudonieji jo kaneliai, prisijunge deguoni
ALVEO
An
piant susitraukia tarpSonkauliniai -raumenys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!). luo pat metu, susitraukus diafragmos rau_ menims, diafragmo. [upolai 5uploksteja,
veiksma<
ikve-
Cerkhl skilvelis
Skydind kremzle Skydinis vedegos raumuo Prieangio rauksli
Balso rauksle
Silumos ir energijos gamyba. Deguoni. ii krduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsidaciios redk.ijose, padeda sudeginti lAste_ lrq prolopldzmoje es.lltiias mdisto med2ia_
angliaoandenius, nors ne visr! jq gaunama vienodai iilumos. Sudegant Sioms medziagoms, susidaro ir anglies
gas
riebalus
ir
ii
padidina krutines hstos turi, plautiai iisipletia, il pro nosi, gerklg bei bronchus ! juos patenka oras.
Stuburas
Ziedino kremzle
Apatin gerklq
ertms dalis Sonkauliai
dvideginis, kuris patenka I krauj4 ir paialinamas pio pla:uti:us (iikoepiant). Cia kalba_ ma apie ezote ni degim4 jo - metu iilu_ mos pavidalu isskiriamas tam tikras energijos kiekis. Vykstarlt 6iems oksidacijos procesams/ deguonis padeda gaminti dau_
vu'
pahiduoja, did lragma pdkyla, sLlna2eja kritines lastos turis plauiiai spaudZiami, i5 jq paialinamas oias. Plauiiuose i3kvepus, palyginti su 5,5 I viso plauiirl tiirio, oro lieka tik iiek tiek 1 l.
Krntinkaulis
Kvepavimo mechanizmas:
lsKveprmas;
lKveplmas
Sirdis
Kairioji bendroji
KAIRYSIS . Arteriniai :- kapiliarai plauiiuose -+- Veniniai kapiliarai PLAUTIS
li:). Prieiirdziu, ir skiheliu. cuiungiJ prie .irdines slilveliu angos. kurioie 1ro
uZdara
prisisotina deguonies, po to jau arterinis kaulas grizta atgal i iirdi; antrasis ratas prasideda kairiajame skilvelyje, ii kurio arterinis kraujas pasiskirsto po organizmo 14steles, atiduodamas deguoni ir paimdamas iS jq anglies dvidegin!, kol galiausiai veninis kraujas gritta i deiiniji prieiird!. Kraujotakos sistema yra uitlan, nes Sirdyje veninis ir arteri nis kraujas nesimaiSo. AiSkindamiesi krau, jotakos sistemA, detaliai studijuosime dlrdl svarbiausiA kraujo apytakos sjstemos organq, aptarsime krouj7, io lqsteles, kelitrs, kut,iai,
Kfau lo
ratat mnifik ir dldysls. Pirmuoiu ventms kraujas i5 Sirdies teka i plauiius, kur atiduoda anglies dvidegini
ir
l4stelds. Zr. p.42 Kraujo tekdjimo kryptis. Norint suprasti klaujotakos sek4, reikia atsiminti, kad: 1. Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir .Lilvelvie) leka veninis krauja', kairiojole
Kylaniioji aorta
Plautinis kamienas Kairysis priesirdis Deiinysis priedirdis
pusds teketi !aitering (ir atvirksdiai). 3. Pro angas, esaniias tarp prie6irdZirl ir skiJveliu, krauj;s laisvdi tek.r j toie pacioje
flautins venos
Apatino tusaioji vena
i Sirdi itekantios kraujagysles vadinJmos Jc,7o,ri\/ o ii iirdies i.lekaniio. arterijomis. Did2iojo kraujo apytakos rato alterijomis teka arterinis (oksiduotas), o ve-
4. Visos
DeSinysis skilvelis
Kairysis sl.ih,elis
nomis
mis
.krnujn., ,teka
n
orgattizm,
t t
pv tn Kas lt1tc na
lzm 4.
kraujagysles,
veninis (beveik be O,, tudntis d.rug CO_) krJUid*: md.Zoio krauio rpvlaloq rdlo verromic tek.r arlerinis. o arlerijo-
Sirdis. Tai tuiiiaviduris, netaisyklingo kngio formor rdumeninis ort.lnas, lurio virSune nukeipta kair6n, iemyn, link diafragmos, o pamatas - aukityn ir ideiine. Sirdis yra k ines ldstoje, tarp plduiiu, la biau kaireje puseje i jg kraujas patenka
veninis kraujas.
ii-
ir
Iiilginiame pjnvyje matyti, kad vertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: de
epikardas.
daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns, vidurinis (rJurnenini,) - tiokard05 ir i.orinis, panaJu: i dvi,ieni 5ero,/ini mdii4
teka i3 plauiirt, patenka ikairi4jQ, artedng iirdies pusg, i kairiji skilvelj, pasklinda organizrne, ir i vening. deiini4id Sirdie- pu5e alileld apylako5 metu netekqq deguonier veninis kraujas. 6. Arterija, iieinaniia ii de5iniosios iirdies
prieiirdis
Plautinis kamienas, Iglantis i dvi plautines arterijas
pusds (deBiniojo skilvelio), teka venrnrs kraujas, kuris deguonimi pasipildo plauaiuose; iia virtgs arteriniu, kraujas ketudo-
prie!irdis
laiti4ia, drteirc pu,c, lel.r deguonies pri50tintas drlerinis lrauias. Kiekvienoje pu\eje
dL. o apatine - skilueli:. l; viso sirdyje yra Leturjos kameros - virlutine L.tirioji {kairysis prieiirdis), vir5utin deiinioji (deiiny-
sias kamelas
erlme\:
virsuline
priAir-
mi5 plJuair.l venomis palenkd ikdiriajd !irdies pusg (pieiirdi). Ituauio ielejimo k) pti\: pl.ruaiuo\e pri.otint.ls deSuonies, virl9. 6r1qr1n1r, 5rr;r. teka i kairiji prieiirdi, i5 jo i kairiji skllveli. l; cid krauiagy:lemir arterinis krauja< patenka i organus f audinius, kur palieka
uZdaryta
plautini kamien4
PrieSirdis De;nlysis skilvelis
Kraujas isteka i
Sirdies sienele
triburis voituvas
Desinysis skilvelis
ir prisijungia anglies dvidegin! (virsdamas veniniu); griZta atgal i desiniji prie!irdi. ii io I deSinijl .Ulveli. tada i
deguonl
plautiu<,
Skilveliams atsipalaidavus
It
Kraujotaka
Kraujotaka - nepaliaujamas kraujo cirkuliavimo organizme procesas, vykstantis ne iltisai, bet bangomis - susitraukiant ir atsipalaiduojant !irdZiai (susitraukimas vadinamas sislolc, o atsipalaidavimas - dtdsfo, lc). Susitraukimai ir atsipalaidavimai nuolat kartojasi. Kai priegirdis susitraukia, tuo metu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipalaidaves, ir atvirkiiiai. I3 priesirdiio ijstumtas kaujas patenka i skilveli. Tvinksnis po tvinksnio, diastole po sistoles, iirdis taj pakartoja vidutiniikai 72 kartus per minute.
p.381
Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo 7 mikronai. Pasenusios l4steles suyra, o raudonuosiuose kaulq iiulpuose, kepenyse rr
Iliustracijose vaizduojama,
kraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3ndis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio diastole; pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio ankraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius. Pusmenuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamieno rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiia kaujui teketi atgal; (;2) Sirdis per skil, veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg; triburis ir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZia krdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsme
kaip
veikia
duoli. Jo iiordje yra plona membrana. Sios l4steles gali savarankiSkai skverbtis audiniuose. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fagocitq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su-
nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmog;ur kraujo 5-7 tulst. rciai, idii.ru jie didesni. Turi patvarq ivairiq formq bran-
yn
94
ir
stabdyti
tem4.
ir uikirsti
nuliniai voituvai yra atuid, leidiia kraujui tekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamienq; iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaidavusius pdeiirdZius.
kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogaus kraujo apie 250 000 tukst. Paskirtis apsaugin. Jos padeda suformuoti kreSulius (trombus), kurie uikemia suZalotas kraujagysles ir neleidZia teketi kraujui.
Klauio plazma.'Iai skystoji kraujo dalis.
atsiskiria, o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skystls (serumis). Kraujyje vyksta ryikus poky tis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri-
duolio, apvalios formos kraujo lqstels, va dlnamos tronbocitals. Jq ndra tiek daug,
IGau
Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukreia. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalis
Kraujo leshles. Zlurint pro mikroskop4, knui) je galimd pallebeti d,rugybe m.r,/yiiu knneliq, judaniiq bespalviame skystyje. Tai
kraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tam tikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini, bnllieji krnnio ku,tdini. Arnujo plok;hlis: jie juda balzganame skystyje, vadinamame
plnzna.
nu
pakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai. Plazma - tai bespalvis skystis (jo 90% sudaro randuo), luriame vr.r i<lirpusiu organinirJ ir neorganiniq medZiagq (daugiausia na! rio chlorido). Kitos sudetines plazmos da
kuri
lv.
Raudonieji krauio kuneliai. Kitaip vadinamr eritrocitais. Tai neturiniios branduolio, di:ko pavidalo. i! dbiejLl pu:iu jg.rublo\ qp,rlvJ iiel l4slele< - kiekvienos al.kirai tiek gelsva, visq kartu rausva. Jq yra labar daug: I mrn''veiLo imog.lu. krdujo
42
mechanizmams, lieka vien'odas. Fiziikai kiaujas yra skystis, taiiau i! tiesq jis suda rytas id skysto l4stelinio audinio, kuname gausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujo
forminiq elementq.
Limfagysles
TAi permatomos nelygiasienes kraujagysles su mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ-
fo
i,
vai, taip vadinami todel, kad Zinrint i3 priekio yr,r panaiiis i kregzdes lizda. Pusmenuliniai voituvdliai atsiveria susitraukiant .kiIeliams {sistolet, o uzsiveria jiems alsipalaidavus (diastole). Auskultuodamas iir-
Sirdies
ir
aortos voZtuvai
atb.1 aud
iniu .lgrsciui,
susidarirr.ia m
di
audiniuose i3 kraujo plazmos). Pirmini limt'o susiformuoja audiniuose. Ji sudaryta beveik tik i5 kraujo plazmos. PeriJerint litnt'a teka ddesndmis limfagysldmis ir, kaip ir kraujas, ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiq elementq (limfocitq bei leukocitq). Daugyb6 limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes limfagysles, o Sios
skardq gars4, vadinan.r4ji dirdies darbo ton4, kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli,
itam
tikra
SkaidLrliniai Ziedai tarp
niai voztuvliai, taip pat i kitrl vo;tuvq (dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 to sprendZia apie tai, kaip veikia voZtuvai,
taip pat, kaip vyksta kraujo apytaka.
Venq voituvai. Kai kuriq venq vidiniame pavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes - voztuvai, isgaubti i prieging4 nei kraujo tekme puse ir treleid./i,rnty. veniniam
eiirclziq ir skilvcliq
Uidarytas triburis
UZdarytas dvibuis (miiralinis) voituvas
rio pradiioje yra ampules formos paplatdjimas cisterna. Limfinis kutininis latakas pasibaigra kakle ltekddamas j kairiosios vidines jungo ir kairiosios paraktinds venq santak4. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka i desiniosios vidinec jungo ir de,inio5ios pJlaktins venq santak4.
Limfagysliq voztuvai. Kai kurios didesns limfagyslds ir limfinis latakas turi tokius paiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p.43).
I3 to, k4 suZinojome, nesunku nusakyti, ko-
Sirdies voZtuvai
kia yra kraujo apytakos fiziologija. IisiaiSkinome (p. 42), kad Sirdis pakaitomis tai
susitraukia (sistold), tai atsipalaiduoja (dias-
ir
stambiose
limfagyslese.
tole). Tai kartojasi per labai trump4 laik4 kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenys buna atsipalaidavg. Ii tusiiqjr.! venq i deiinlji prieiird! per diastolg atiteka veninis kraujas. Pdsipildes prieiirdis iskart susi(netrunka ne sekundes). Praddsime nuo to,
anSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiineje iirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdies jie puseje) - abu plonytmis juostelenis (sausgrlslitinis sirlrls) prisitvirtine p e skilveliq vidinio paviriiaus raumenq. Sie voZtuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio j skilveli, u2kirsdani keli4 atgal. Irlbaric voTluv,ls susideda i; priekine', uipakalines ir pertvadns buriq: pirmoji labiau itempta, pertvarine mazesne uZ kitas. Per slilvelio -i.lole vi.oq tr)! bures.u,ii Blaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deiiniojo skilvelio i deiinijj prieiirdi. D,'iburio uozluuo d\ i dstrio. buriq vir.rtne* pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg). Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg neleidiia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal
traukia. Raumenys isstumia krauj4 i skilveli. Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq diastold ir skilveliq sistole, jiems susitraukiant, u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5), LJip pat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai: krauids, i.lekej95 i! desinioio rr kairiojo
Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus); b uzdarytas oleleidzia kraujui teketi atgal); c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn)
kamien4 bei aortQ. Po kiekvieno Sirdies susitraukimo ciklo seka tiumpa pauze. Raumenvs alsipaldiduoja. pu>menuliniai vo,/-
plauiirl
Aortos pjuvis
ir
dviburis
! kairlji prieiirdi. 2. Ii dedit.riojo ir kairiojo iirdies skilveliq iieina plautinis ka,zlcnas (deSinje) ir aorta (kairje). Jq angose yra pusmnuliai vo2tu-
Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilve Jio ir. pa>idaliies idvi plauline- arterij.r., !\ilieja ! abu plauiius. Juose palei bronchus i3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq bei arterioliu, kr-rrio.5dvo ruoiiu sudrro apie alveoles tankq kapiliarq tinklq. Cio .rr",.rrr.rrt
::,:r...i..:
-..... 1
. .'
kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arteAor.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio, o jos iakos nusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us.
liarais. Kapiliaruose atiduodamos maisto medZi,rgo., vanduo, druslos. deguonis ir surenkamos ialintinos. Virtgs veniniu krauju, kuriame daug anglies dvideginio, vis stambesnemis kraujagysldmis kaujas atiteka i tuiii4sias venas, itekaniias I deiiniji prieiirdi, i3 kurio vdl teka i plauiius.
apatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrrego artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide) it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukoles viduje, sn.regenyse). Deiinioii paraktine arleriid pdlei raktilduli .uka linl desiniojo peties sEnario. Tolesne jos t4sa pazasties duobdje vadinama paiasfine arterija, kuti betarpiskai nusitesia iiasto arteriiE. Si ties
i viriq
ir.ties
DidZiosios arteriios
Kairioji bendroji miego
ISorind smilkinio
Aortos lankas
alkn-
arleriios
\el
k[no
'udarydamos ktf, iS (uriu ptasideda pi.!u nr!e,/los. aprn pinaidios krauju piritus.
Delinioji patastue
Aortos lankas
Kritines aorta
BluZnine
Ii
{airioii bendroii miego arteriia. Kaip ir deiinioii. ii .uskyla i d\i i;oriug ir uidiuq
Skrandiio vainikine
VirSutine pasaito Apatin pasaito
Plautinis kamienas. Prasideda de3iniajame skilvelyje, po aoitos lanku iisidakoja idvi plduiiq drterijJ., o Sio{ pl,ruciuo\e: cia teka veninis kraujas, tatiau ji vadinama arterija, nes taip iprasta vadinti kr.aujagysles, iieinaniias i< rkJlreliq. tuo tarpu krduiagyslds, einaniios link Sirdies (nepaisanr ro, ar iomir iela drterinis, ar veninis krauias), v.rdlnamos venomlsAorta. Prasideda Sirdies kairiajame skilvelyje; ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! viritl, po to iilinksta lanku (aorfos lat*as), pasisuka i kaire, atgal, pakildama iki ketvirtojo katines slankstelio. Nuo iia aorta vertikaliai
Kairioji inksto
Pilvinis kamienas. Prasideda i3 pilvinds aorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl arfd,-t?, maitinandia kepenis; bluinics arterijq,
L.rsa; kalrrn,;n .ktand2io nttffijq, kuri eina p.r-
filvine
Kairioji alknnine
aorta
Deiinioji stipinini
Ketvidojo juosmcns slankstelio lygis
Kairioji klubo
bendroji
lankai
Mriutini
lu
Apripina krauIsorine deiinioji klubo Dcsinioji Slarnine Priekine deiiniosios blauzdos Deliniosios blauzdikaulines arterijos Seivine Saka Kaifiosios slaunies gilioji
leidZiasi iemyr.r iki ketvir.toio juosmens slankstelio. sio;e atkarpose vadinama atitin kAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i.emiau diafragmos) dolfd. Nuo jos atsidakoja d.lug clambiu saku. Srarbiausio. ii iLl: ./ijtunis galuo< knmienns. koirioji bendroji nirgo orterija, kditioji paraktht rtteija, pilztinis kamicnas, oiriutilli pasito arterij7, itlkst4 arterijas, apnttne pasaito artcrija, klubo nrtcrijos.
Kairioji pakinklind
go
46
Zastinis galvos kamienas. Prasideda i3 aortos lanko virsutines dalies; kfitinkaulinio raktikaulio sEnario aukityje kamienas pasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie-
tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ. Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla i oidine klubo art ijq, aprupindnci4 krauju vidinius dubens organus bei uZpakaling Slaunies dali, ir ieorinc klubo arler'4a, Luri nusileidZia iki klubo sEnario, nusitesia.i Slauni, kur jau vadinama ilaunine arterija. Slaunyje
Delinioji !eivikauline
Desins kojos pirstq
ir
deSiuiqja pnmkti\q
nt!
ija<. De<inioji
kind arterija maitina priekinius bei Soninius (ieivinius) blauzdos raumeni., od4 ir nusitesia i pedos nugaring pusg bei pirstus. UZpakaline maitina uZpakalinius blauzdos raumenis, od4, pado raumenis, od4 bei
piratus.
dama !Zasto ven4. Alkunes duobes s tyje abi poodinds venos susijungia, iia daZnai i venE leidiiami vaistai. Glliosros rankos ve nos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas, o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas, kurioc tie\ paiasih duobe su\ijungi.r iviend pazasting vena, nusitgsianiiQ aukstyn kaip paraktini aena. Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgia su kaklu einaniiomis vidindmis jungo venomis ir sudaro dvi kairi4jq ir deiini4jq iasliti( B1luos rr./rns, kurio5 \usijurrgusioc sudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt.
I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4, kuriomis arte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidji pdesirdi, ir airiutint tultioji bei apatini tu!-
ii
ii
i4 suteka veninis
ii,cf
z'znos,.
qeslryll pnesrol.
ii
tihksiir.!), lytiniq liaukq bei kepenq. I5 virikinimo organq pilvo ertmeje kraujas suteka dviem pasaito I)enomist kurios susijungusios su bluZnine vena sudaro didelg oart4 ven4, ieinanii7l ,tepenls. Veninis kraujas, tekjgs ir apsivales kepenyse, kepenq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiaja
vena. Venini> krauias ap.rtinese galinese prasideda smulkig venu parirliniais rezginrar-
pedoie.
ii
tyn.
ir giliosios.
- karaliskoji ir galvenine. Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka i pazasting vena, o karaliskoji - vidine rankos puse ir pasibaigia iasto viduryje, iteke-
Slauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinkling v en4) pood.inas oetlos. Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojos
arterijas
ir
llauninp zten4, kuri dubenyle nusitgsia i klrbo ueaa. Su.ijungus Uubo abiejq pusiq venoms, susidaro apatine tuSdioji vena.
siausvyr4 ir ialina
k,riios produltur. Sie procluktJi yrd rr organiniai, ii neorganiniai junginiai, jic dar
vadinami katabolitdis. Tipiski katabolirai yra anglie' dvideginis {COr) (ii. pa<dlinJma\ iskvepiantt. 5lapaldc. ilapimine rrlgstr.. dmoniakas ir kitos medziagos, kurios paialinamos kaltu su ilapimu. Salinimo funkcijas atlieka lnkslal i ilapimo takai, o i3 dalies ir odos prakaito liaukos (Zr. p.67).
ii
iiords, arba jas, vykstant medZiagr! apykaitai, pasigamina pats organizmas; kepenys tdip pat gamina ir rul)i. ful2is iatekJ j dvy_
Antinkstiq vena
Vidu nd antirlksiiq
vena
J.
ANTINKSCIAI
Apatin antinksiirl
artei!a
INKSTAS
Inkstai. Tai po nis rausvos spalvos pupelds formos organas pilvo ertmje, esantis
lnksto
geidele
ldboraloriia, (u rioic garnin;mo- ._rminorngstys, i5 jrl sintezuojami baltymai (l4stelirl citoplazma, plazmos proteinai ir kiti); padaugdjus krauiyje gliukozs, iia sinte zuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsargos); iia vyksta riebalq apykaita; suardomos toksines mediiagos, kurios patenka ii
po diafragma nuo dvylikto krntininio iki antro juosmeninio stuburo slankstelio (kairysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desinysis). Inkstai paialina didZiausiq dal! nereikalingq arba ialingrl medZiagq, kurios susidaro vykstant mediiagq apykaitai audiniuose. Likusias suardo ir nukenksmina kepenys. Ylen4 ii kenksmingiausiq med2iagq amoniak4 kepenys paveriia Slapalu. krrris:u .lapimu paSalinarnas iS organizmo. Taigi vertetq iisamiau panagrineti kelias kepenq funkcijas. Kepenyse vyksta dauguma kitimo procesr.l tq medZiagq, kurias isiurbia 2arnynas it kurios vartq vena atnesamos !kepenis. Kepenys yra didele
adT"rali-
s4lygoja
kraujo indq susitraukimE. Adrenalinas taip pat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p.
zervuaro vaidmenj. Pnsleje telpa 250- 400 cm3 Slapimo, tadiau kadangi ji labai elastin8d, 8,tli tilpli il daugiau. li ildpimo prtcle\ i/dpl. -lnpima5 pa:alin.rma>. Sl.rple - tai neilgas varnzdelis. lurio sienele iuri raumeniniq skaidulq. Juo ilapimas i3 pnsls iS leld i iiore. Vi15ulineje <laples dallje yra raurnerrirrio sluoksnio rnrikni, reguliuojantys ilapimo salinim4.
porinir vamzdeli:. meniniq skaidulq. Juo Slapimas nuteka i alapiDrc piisle. lai eld5tinga5, (to14 r,lumenin! sluoksni tudntis maiielis. Jis atlieka re-
Slapimo nutekdiimas. Pasigamines inkste ilapimas surerrlamaisiais (analeliai. rr *peniniais latakliais suteka t inkstq taureles, inksto geldelg, o i3 jos ! ilnpintak!. Tai
SLAPIMTAKIS
SLAPIMTAKIS
SLAPIMO PUSLE
Shpimtakis pervcria
ilapimo pnslg
Il
4jq n J-4
taureldse atsiveria speniniai ir surenkamieji Slapimo kanaleliai. Jais i taureles atsive a inkstq piramides sudaiantys ilapimo kana11iai.
ilgas siauras kanalelis, nusitgsiantis iki pat inkstq piramides virgdnds. Toliau kilpos kanaldlis vel g{Zta aukstyn, iieves link, kur dar Ldrl4 is5ivingiavgs .udaIo tolimesniji kanalAU, esanti vel prie pat inksto kunelio. Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina j surenkamuosius kanal6lius, kurie nuteka maiqjq taureliq link.
Slapimo sistemos fiziologija. 2mogaus kane per parE iisiskiria apie 1,5 litro ilapimo. Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens,
funkcinio vieneto
neJrono
kilpa
arba
Inkstas
pj[vio
schema
Serdine medziaga
Tnk\lo piiivyie i!ry.keja Lamsesne i!oreje esanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilumoje esanti ierdls. Serdi sudaro trikamps
formos ilrksto pirumile*
Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje, kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo-
Didzioji inksto
paialinamo pro plauiius kvdpuojant, 400 ml skysiio, nejuntamai isgaruojaniio pro oda. 200 ml praldito ir 100 ml *Ly.ci6. p3ialinamo su iSmatomis, susidaro 2600 ml
gasalinto slcysdio. Slapima< yIa sudetingas cheminis jungirryc, kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmo bnlles ir maitinimo>i. Sveiko zmogrus jis bdna gelsvos spalvos. 1000-yje ml Slapimo yra 950 ml vandens,20 ml organituq mediiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) bei neorganiniq (chloridq, fosfatq, karbonatq t amoniako). Aplinkoje esaniioms bakteriiom' veikidnL amonirka. fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. Slapimind rdgstis, jeigu su ilapimu greitai nepaialinama, su-
'Ihure16s
zreves sturPas
MaZosios iaufeles
zrevlne medztaga
Inksto spenelis
iakotis dar inksto antyje, vdliau maZesnes tarpskiltelins iakos pasiekia inksto Zierr, kudoje yra inkst4 knneliai. Nuo tarpskilteliniq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles, kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl kamttoliii; i. kamuolelio susidaro i;teklttio,ios
a/tcliolds,
ku
ir juos
maiti-
nanaius. Po to susidaro veniniai kapiliarai, o iie susijungg sudaro smulkius inkstq venq intakus.
sukefia stiprius skausmus (podagra). Fostatai, kaip ir Slapimind fligdtis, gali kristalizuotis geldelese ar ilapimo pnsleje. IS Sirl kristaldliq gali praddti formuotis inkstq akmenys arba smelis, kuriems slenkant Slapi, mo takais Zmogui skauda. Paieidus inksto kAnelius ir kanallius, atsiranda inkstq ne-
Pradiia
kapsul6
Kapiliarq karnuolelis
Nuo in(sto kunclio prasideda,lrtimieji vingiuotieji kanaldliai, kurie pasiekia ir inksto ierdi, cid te.ia.i kaip inLsto \iruktIrinio
MEDZIAGA
Speninis lataklis
lnksto tatLrele
JUTIMO ORGANAI
JUTIMO ORGANAI
Regos organas
Regos sistemq sudaro porinis organas rki>, su.ided,r li ii akies obuulio, e:ancio akiduobje, regos nervo ir priedini4 orga-
Akis I
E
ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu. Tinklainc cudar)t.r i- leleto cluolsniq. i; kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadinami lazdelemis) t kageli4 (kolbelen.ris)
sluoksnis, bipoliniq neroitli4 lqstcli4
daugia-
Akies obuolys. Tai netaisyklingo rutulio tormos organas. J! sudaro kapsule ir branduolys. Kapsuls i3orinis dangalas skaiduli-
dangala., o viduie vidini* dang;la- ((inklaine). Branduoli sudaro stiklakrinis, 193iukas, vandeningas skystis.
kraujagyslini"
Kapsuld. J4 sudaro skaidulinis, kraujagyslinis dangalai ir fl?*lairl. Skaiduliniame dangale ski ama odena it ragena. Odena yra
polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis. lirma.is 'luok*nis sud,trll,rs is ivie5,li jJUl. riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir .i lindriniLJ {stiebeliai,. l6* pasi.Ur.ciu<ios rre tolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliai kaupiasi vienoje dalyje, vadinamoje fizklalnes geLton|ja dime. Tai jautriausia iviesai tinklaines vieta. Stiebeliai nuo n1edziagos, kuri jas prisodrina, gauna rausv4 spalv4. Juos
J?
E'?
oU
I
.[.
r9
9
E
l4stel6s.
lg, yra skaidri ragcna. Ragena sudaryLa iB epitelio ir kolageniniq fibriliq, todel pro jQ netrukdomai praeina iviesa. Be to, ragena tai iigaubtas galingas optinis lglis, kurio optine geba yra 2/3 visos akies optines
gebos.
vadinimas kilgs i5 graikisko LodLi,o ,,sclefis" Tai iiorinis -,,kietas"). pries;kineje akies obuolio dangalas, kurio dalyje, priel raine-
Sliebeliai ii-ide5te daugi.ru linllaine. perifeiijoje, ui geltonosios ddmes. Stiebeliai ir Ldgeli.ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\inemis lAstelemis.
i:;
.9E
o
Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniq l4steliq, kuriq aksonai jungrasi su heiiojo (daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksnio
lastelemis. Tinklainds nervines l4steles tar-
pusavyje susijungia, sudarydamos regos ,i.r"uf. Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ iesai
ddme.
e.
Skaidriosios akies obuolio terpis. Skaidliasias akies obuolio terpes sudato oantleitil1gzs sltystis, stiklakutlis
l4steliq
Rainele yra lyg automatine diafragma reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!. Raineles raumenys judedami vienas siaurina, kitas pleiia vyzdi.
sluoksnis, nuo kurio priklauso akiq spalva. Rainels centre yra apvali anga ayzdys.
uZpildo priek e ir Lr7pakaling akies kameras. Priekine kamera yrd L.lrp ragellos ir raineles. Bespalvj vandening4 skysti daugiausia sudaro vanduo,
V.rndeningas
-lysli'
ir
lCiiukas.
E
ji'
'N
II .r I l9 t9 t"l9
ts
'I
:9F
!
3 ! .9
gl
9
9
E
- akies obuolio branduolio dalis. Ii iiores j! dengia plona ir skaidri membrana, uZ kurios tgsiasi kraujagyslinis
drebucius, ir plonyaiU skaidulq tinklas. Pagrindine stiklaknnio funkcija atramine.
mase, patraii
ddr?&ilrs. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid-
Stiklaknnis
E*
t
e
a
,N
a(res
obuolio dangalas. J4 sudaro Sviesai jautrios iEsteles ir nervinds skaidulos, toddl j4 gali-
ri
LgSiukas tai i
Liaukos. Akiq vokuose yra apie 30 maiq liaukutirl. Tai -ookinis liatLkos, kurios plony iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus ir is.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94. >tabdaniiq aiarq iSsiskyrimq. Aiar4 liauk4 sekretas/ t. y. a6aros, nuolat sudrekina bei Siek
ticl dezinieluuj.r
iSplauna dulkes. Aiarq liaukos gana dideles, jos yra viriutiniame Soniniame akiduobes kampe.
Lgdiuko akomodacija. Lgiiukas atlieka akie. prisitril)rno funkcija, L y. ji5 turi ij"i
gaubti taip, kad iviesos spinduliai nuolatos su.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie. bia labiau, jo verlikdlu'is matmuo \umJ7eja; ir atvirkgtiai, Zinrint itolim4 daiktE, 19Siukas suplokiteja, jo vertikalusis matmuo
padideja.
Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau,rro. Kai iis ramybes bukls, lgiiuk4 veikia
2iedo formos membrana, juostines skaidulos, kurios, budamos ties lgiiuko pusiauju, tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krumplyno. Kai tik krumplyno raumuo susitraukia, prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i
baigia akiduobs gilumoje. Tiesusis oirirli is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq, npal'ris i apair4; tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi i i3org, nuo nosies, o oldlnls - nosies link. Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpdiios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuo nos1,es. Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akj Ziedu viriulindje akiduobes dalyje. Susi-
Akies obuolio judinamieji raumenys. Yra iesi: keluri tiesieji {t/i,'irlirli, nl,ali'tis. i;Fnnis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r apitilis). Tie.ieii raumeny5 vienu galu pri,rugg prie akies obuolio, lies elvdtoriunti, kitu pa5i
lrduLdJma- iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)n ir nosies link. Akies priediniai
kakta Zemyn.
rizontalusis. Kitaip tariant, lgsiukas tada yra labiausiai i5sigaubgs. 59 P. (-1) matyti, kaip lgsiukas keiiia savo formq tam, kad akis galtq matyti tolitllus oDJektus. Kaireje pieiinio puseje matyti, kad lqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip lengviau matyti d/fl,r,ls objektus, r.es susitraukia krumplynas ir atsipalaiduoja juostines skaidulos). Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokieiiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei.
69 psl.).
per ryikios
raukiles, kurios judedamos orirksejimas) palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuolio pavirsiumi. Jungine dengia vokq viding puse. Tai Svelni ir jautri plevele. Joje gausu nervq. Rausva jos spalva rodo esant daugybg kraujo
Sviesos. Vokai
alie' obuolio prieUnio pavirvoko vidinio pavir5iaus ir akies obuolio susiformavusios jungines klostes
u.Zlink.l,r ani
Siaus). Tarp
skliautai.
.,UTIMO ORGAI{AI Rega ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savo iSlinkimo. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii, ku*, reikia, Lrd obiekh, butu bent per 05 cm nuo akies. Jei objektas yra ariiau, tai vra t,lrp 65 ir l2.m,.rkjai rcikia pri.iLrikyti
(o
konladu at is) .
Regos defektai. Kai akies obuolys ar lgiiuturi defektq, Sviesos linilos susikerta ui tinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpat"Systc). Senq inoniq akies lgiiukas sukiekas
piesiant netinkamai apiviestoje vietoje), ji nesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm. Tokia yda vadinama truDlp7reolste. Zmogus apanka (daZniausiai nepagydomai) tada, kai regos nervas arba tinklain praranda jautrum4, arba kada stiklakunis, ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris. Regos galima netekti ir ddl to, kad tr.trksta vitamino A, arba susirgus diabetu. Aklumas Bali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu, pJrazitiniq ligq, traumq.
Regos defektq koregavimas. Regos defek tus galima paialinti naudojant specialius 193ius. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti
teja, krumplyno raumenys atsipalaiduoja, todel lolimus objektu' jie mato gerai, o.rrtimu5 - blogiJu. 5i, defclt.rs r adilamas fo,'es.ysfc. Kitais atvejais (daZnai pasitaiko vaikams), kai akis per da2nai tu pdsitaikyti pde artimq atstumq (skaitant, rasanr,
Klausos organai
rso ne
aLr srs
ausies kauSelis iiorine klausos landa ausies bignclis ovalLlsis ir apvalusis langeliai ausies trimitas klausos kauleliai
vidurine ausis
plaktukas
piekalas
kilpa
vidine ausis
Pneanljls
prsratiniai karlalai
slarge
rinis ir vidines
racijas (garsus, triukim4 ir pan.). Ji sudaryta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines, viduausies.
kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9, o plevinio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind (vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind (vadinama pailguoj u nnilel iu).
Vidin ausis. Tai sudetingos formos vamzdelis, pripildytas skysiio (perilinfosl, esan-
tis uZ ovaliojo langelio, smilkinkaulio srity li sudarc qan.r pJ.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne. \a
Kaulind sraig. Sker,iniamc Ju-ie- plIvvje matyti, kad sraig sudaryta ii trijr! laiptq:
(atitinka plevint sraigds kanalQ), DiilLttitlio, arba pricattgio /arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia, atba bfiX o ldipto (pasibaigia priesais a;rvalqjj
langeli).
ccl1trii1io, arba sraiges /aipl.J
clinanra plieru.qlu, nuo kurio iSonq nusitesi,\ trys lLtsratitriii kaanlni. Leisdamiesi pr.ie-
vamzdeli, primenanti sraigs kriauklg ir.todel vadinamq tiesiog sr"l{L. sio vamzdelio viduje driekiasi kcistos ir imantdos for.rnos plvinis labirintas, kuris i kaulinio labirinto
sieneles nesirernia, taiiau yra lygiai tokios pat formos.
Membraninis tplivinisl labirintas. ii. labirintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo, kad
Spiralinis (Korlijaus) organas. Sr.aigds laip ta nuo bigrlo laipto skiria spiraline plokitcli, -UdJryt.l i: dr rcju d.rlirl: kaulini. ir plevines. Ant iios ploksteles yra spir.alinis ( kot I i in u' ) o,tr'tl/n., lu ri snu g', d,,/.!//ir,/oli nenbrnna. Spiralini organ4 sudar.o vidiniai ir iSoriniai stulpai, sudaryti i5 poromis tar,
pusavyje susijungusiq l4steliq, labai pana iiu i skriestuvo kojeles.
Uosles organas
Kvapus pajuntame nosies ertmeje, dviejose virgutinese nosies landose, sudarytose i3
Nosis
Viriutin6 nosies kriaukle
Aukrtutine ktauUe
p.
biauklis (viriutine, vidurine ir apatin). Jas skiria plysiai, arba la[dos, kurios taip ir vadinamos: viriutine, vidurine ir
nosies
apatind landa.
Nosies ertmd. Nosies ertme prasideda ire,'zrirrls, o pasibaigia nosin6mis rykls angomis, kurios atsiveria inosiarykle, t. y. ten pat, kur atsiveria ir ausies trimitas. Vertikali nosies peltvara nosies ertme dalija i 2 dalis. Prieking nosies pertvaros dal! sudaro
kriauklds driekiasi maZytE raukileld, vadinama nukitufi e kriaukle. Kriaukles sudaro kaulai, kuduos dengia nosies ertmes gleivine. Nosies ertme dengianiios gleivines skiiiamos dvi
Mri viriutinds
Kaktinis antis
UodZiamasis laidas
kremzle, o
li i
dalys: apatine ir viriutine. Apatina dalis dengid apating ir viduring kriaukles. Si gleivine rausva, nes joje gausybe krauja-
gysliq. ji suiildo, sudrekina ikvepiam4 orE (kad jis nepasiektq gerklq Saltas). Vlrdailae
dalls dengia viriuting gelsvos spalvos lioslds zonq, krltioje yra dvipolines uodZiamosros
Vidurine nosies
landa Apatine nosies kriauklE
Rykles slJiautas Trimito velenas RyLle
viriln
gos, paslankios, kremzlds, kurios padeda nosi ap>augoti. Snerviq vidinis paviriius ir
nosies prieangis i5klotas epiteliu. Cia daug
bsteles.
nosi
patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus. Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga. Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos gleivineje esaniias uoslines l4steles, kudq alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-, jais
Uodiiamasis stormuo. T; uod Ziamo>ios nosies sities gleivines ideina daug uodiia-
ataugq, uodZiamqjq nervq, kurie nueina iuodiiam4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stormens nervinemis lqstelemis, kurirl ataugos sudaro uosles 1aid4, pasibaigianti galvos smegenq Zieveje. UodZiamoji sritis yra vii!utineje no>ie5 Iandoje, ikvepiama ora aia nukreipia isorine nosis.
Virsutine lirpa
nosles lanoa
Uodziamasis
Poepitelinis
audinys I
Dvipold uodZiamoji l4stele
(recepiorius) Uodziamosios l4steles perilerin atauga (dendritas)
Gleivinds liauka
lEsteles
UodZiamosios gleivines
ir nervq galtniq
schema
63
Skonio organas
Skonio organas ivertina maisto pobfldi. Ji su-
Skonio organas
Siarlinis spenelis su
daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange/asr, esaniys lie2uvio gleivine. pa!ir;iuje.
LieZuvis
prisitvirtings prie burnos dugno, laisvuoju galu galintis judeti burnos ertmeje. Vidin! burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri. Ji dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzrio
gl eizt lne. Sroje gleivindje licZltaio spctlcliL!. Skoniui
daugybd iSkilimq, pajusti reikia, kad medziagos, turiniios skonio savybiq, tirptq seilese ir patektq ant speneliq.
Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos, iiside.te dJugrau\ia liezuvio pdk.l-ciuose, o lapiniai - visame lieZuvio uZpakalines dalies paviriiuje. Jie jautriis suriam, saldZiam ir rugsiiam dirgikliams. Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4steliq, issidstiusiq ratu, kaip skiltels apelsino vaisiuje. Svognnelyje yra keletas skonio jutiminiq l4steliq, kudr.! viritrnese yra plonyiiq plaukeliq, pro skonio polns i5lendaniiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. Sios lEste-
raukilta virsin
VirSutind
Comurinis
,rykles
Speneliai. Liezuvio nugdro\ gleivine yra Biurkiti, nes jos pavir5iuje iSkyla daugybe
ivairios formos i3augq - speneliq. Daugumd ju. t. y. ,irlini0i it kilginiai speneliai, i!sidestg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\
gleivindje. Juose pasibaigia bendrojo jutimo (ne skoniot nervirre- -Laidulos. l. ). iie priima skausmo, temperalfiros, lietimo dirginlmus. Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pasibaigia skonio jutimo nervins skaidulos.
saldaur, c[raus. kartau5) dirginimui. Svogdneliq skonio l4stels kontaktuoja su lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidulomis, kuriq impulsus nuneda i galvos smegenls.
Comuriris
lankas
Liezuvio Saknis
Pyliminiai skonio
Duobutes, ar, ba skonio taureles, iisidesiiusios juosta ant skonio svogunliq sieneliq.
DuobLltas, arba skonio faurelis.
-./
Pyliminiai speneliai
Crybeliniai speneliai
(8
#ffi$
[ 1,(;-"],$
LieZuvio gleivins speneliai
svoguneliai)
skaidulos
ir duobutes (skonio
!l
JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI
Lytejimo organai
lS visq penkiq jutimo organq lytjimo organas uzima didiiausiir plotE, nes plyti vi same odos pavirlidje, nors ne visur vtcno-
galime
raturos pokytius. Oda der.rgia visq ktlno paviriiq. fq sudaro c1u sluoksniai: 1) paviriinis, atba 4titlennis, susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio lEsteliq, nejautriq iiors poveikiui; Mnlpi3ro Jr,nl r//-. Eilc.nieji -io ,lrrok.nio Un(ldi, 5ud,,fvli i: gyvybirrFU l,r-telrU. c:,Jnciu f,, anksiiau minitu sluoksniu (,,naujosios" lEStcl6s keiiia paviriines, jas paialindamos Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji odn (tlcrnn) yra po epiderniu. J4 sudaro sluoksniais, gilesnysis vadinamas poodine lqsteliena, iia daug kraujagysliq, nervq.
atpazinti daiktr-!, sn kuriais,,koni;rktuoj'ame" savo odos pzrviriiumi, fizines savybes (forrn4, kietumE ir t. t.) bei ivertinti tempe-
linukos, tiekianiios plaukui r.iebalus, lcikalingts jo lankstumui palaikyti. Plauk4 jtldina raumuo, kuris vadinamas plauko
l,is
iinuiiatntutjtt rfiunldlit. Jls sujungtas
su
je glndi plaukas,
jungiamojo auclinio, turiniio daug kraujagyslirl bei nerviniq galnniq), 2) -sfich, kuris iieina iodos paviriiq. fi.,/rkala (plauko maiielyje) vanzdelio formos ertrncje, kurio
dainai atsiveria
r.rrDall-
'?I^
Malpigio tuklL'lis
Riebaline liauka Rictralinc liiruka
plauko maigeliu. Odojc yla liauktl riebalq, pieno, prakaito. Prakaito liaukos iisiiakojg v;rmzdeliai, einantys nuo odos paviriiaus gilyn i ptroditti jungiarnuji rrr'lini, lur l.Lb.ri -u*i. r.rilo.5iu, li.ruko- ii.Urra /'rnldlia fr,, cpidernTio polas.
(tikfoji
Defm!1 ocia)
Prakaito liauka
apraizto prakaito liaukas, paBalina daug vandeDs. Jame bnna tq patiq medziagr!,
kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo, ita pltlines rugities, natrio, kalio, kalcio, mi.rgnio iI kitq dluskq).
Pootlinis ricbalinis I
sluoksnis
guliatorius, iiskirdanros plakait4, odos liaukos padeda inkstams palalinti vandeni, druskas, Slapal4. Ji taip pat organizrn4 sau8o nuo telnperatiros svyravimq, dreglrds ir dulkiq, nuodingrl medZiagq bei mikrobq, nrp(lrdr)inio pJ,ir iLlrm,'. p.IJ,/ilu. g) vrl|]rl il augalq agresyvaus poveikio. Be to, oda yra svarbus kvdpavir'no organas. Zmogui ir kai
Lytdjino knneliai. Paviriinis oclos sluoksnis nera lygus, nes jame claug skyluiiq ir linijq. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3, tt!, kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta odos sluoksniuosc, apie plauktl folikulus,
liaukas. Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo /rIncli4, kuriuos reiketq isidcmeti. Tai Pdiiiio kuicliti, Mcistictin kutltlili, Krnuzts kol,
bos, Rufiuio ktuttliai. Paiiilo ktrneliai yra ,^.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna
i
Kraujasysle
Spenelis
lliruko
stormr.Lo
kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq nera toks rcikimingas kaip cl;rugumai 1<itt1 gyvnnrl. Kai kuriems gyvunans, pvz., amfibijoms, jis toks sv;rlbus, jog gali beveik visiikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik, rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirl gyvhnq analogiik4 kvipavimo organq. Pln[t]ias yn plonytis odos darinys, sudarytas ii raginls medZiagos ir iur.intis odos savybiq. Jis suclarytas ii: 1) iaknies, kuri baigiasi folikulu, arba suoginilfu sustor.ejes darinys, ikuri lsiterpja spe,c/is (pumpuro formos clarinys, kyiantis plauko maiielio
apatineje dalyje, sudarytas
i!
piritq (rankq ir kojtl), ltrpq, taip pat krutq bei iioriniq lytiniq org;rnq odoje. Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule ir karnelio centro mediiaga, ikuriA aieina rleNines skaidulos. Krauzes kolbos ir Paiinio kaneliai yra periferiniai tcmperaifiros receptodai (vieni jauaia ialti, kiti karsti). Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tikrojoje odoje arba jungiamajarne audinyje
sia yra
irrakaiio liaukn
Paiinio ktrnclis
Jrulgiirmasisaudinys
Nervii
'-
I'ooclinis fiebnlinis
sutankejusio
po lleivine.
Odos
tr Llk
t Lr
r;r
6i
lt
Jutimo organq fiziolo$ja
AJary aparatas. Ji sudaro ainr4 liaukn,
is\lrriJ ai.lras, nulekanciJ- i jungines sk\iautq, bei aiartl lntnkai visuma kanale-
kvl
kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalaiduoid ir .ky'iio *legi labirinte 5um,riin.r; kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau, kia, bignelis labai isitempia, maZiau vibruoja, silpnai iijudindamas labirinto slg/stt.
aiarq kanal6lis
ASary maisclis ASarinis
ji
g14Zi-
Viriutinis plaktuko
raiStis
nama ipirmykite paddti, taip garantuoja, mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi-
raistis
kdnalo Zioly5
lond4.
.rtsir
eri,r
upali
no<ic;
Apatine nosies
kriaukle
Kilpa ranybes
Ovalusis langelis
Snerves
duoja bugneli, taip reguliuodami giuso bangos poveiki. Abu jie sukelia skirting4
Klausos aparatas. Prie klausos kauleliq prisitvirtina du raumenys - bngnelio itempiamasis ir kilpels. Vienas jungiasi su plaktukLt, afitras stt kilpcle. Prleknlas neturi raumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su kiiais klausos kauliukais. Abu iie raumenys yra gana svarbls itempia arba atpalai-
Apatinis plaktuko
(pajuclejusi i5 victos)
raiitis
Asarq aparatas
Bigneli item7,/
Ptancto raumens
Vidurine ausis
langclio LrJitas inis kilpos
raiStis
prisitvirtinimo
ji
lancla
poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempia bi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi,
Ovalusis langelis
chijaus vanzdis)
Klausos aparatas
Akies obuolys Tinklaine
(f okrgrafine
zlcolnts rllPoS
raiStis
plokgteli)
(foioaparato
Lgsiukas (fokusuoJnnl
Klausos aparatas
68
NENVU SISTEMA
Nervq sistema
NeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6
dalys. Centring nervq sistemE sudaro galz,os n ttugaros slnegetlys, o per.ifering nervq sistenr.r - Balvinirr. nuSafini,ri ir ,Jutonomini,ii ,croai bei nerviltiai rezginiai. Smegenq dangalai. Gnl'oos
/i15 -ul1a
ir apsaugota
aSis,
kntLkolijc
bei
stLt
apie kuli4 santykinai sinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervq sistemos dalys. Aplink centring nervq sistem4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li- ria.(ar-os s 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoi dine ertme). Ji- -aug,r nqpyini ludrnj nuo smugrl, juos Svelnina. Centrine neivq sistema dar vadinama grToy brrrc, rinrbor -l-/r,,rn. ne. ji regulruoj.r ri-.rorganizrnogyvybinesfunkcijas kontroliuoja visus valintus ir automatinius judesius, vidaus organq darb4, pojniius, aukit4j4 nerving veikl4 ftalb4, nl4stymE, atminti). J4 sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p. 79, 81). Lygiagreiiai nugaros smegenims, abipus .lubrrro. kallo. krrrtine, rr iuosmen. -rily-c
tgsiasi dakon.ds sujuDgtq mazgq grupd, kurie
'rnrgerru dang.rlri. l.orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus jis vadinamas kictuoju dangalLL; -oiduri s plonas kaip voratinklis, todel ir vadinanas itorati kLitiLr dn,gdu; vidilis dangalas yra plonas, tu gausybg kaujagysliq, jisai tiesiogiai jungiasi su smegenq paviriiumi ir. vadinanas iac,rluojr srrc,t r'rr.t ddr?Snllt. Viriutine je centlines nervq sistenlos dalyje dangalai
lsiskverbia
ir \ruAo
lr)\
ir
ntLgaros
suttgt-
n4 dangalus, o apatinje dalyje stuburo kan,tle \up.r nutJro\ \meBeni-. ii kuriu i-eira pcrilerirli.ri neIrai. Smegenu darrg.rl;i -upa ir. ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq.
i katkolg il sudaro
gn/rros sne.ge
\ervin l4stelF (neuronas). Ccntrine ir feri lering ner\u.i'(eml .rrJaro nervini- l4,lcles (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audinys (glija).
Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna, tsliniio branduoli. -\ arbidusio. ner\ inr\
lEstelds strukturos. -Nuo lqsteles kino tgsiasi keletas medZio kamien4 primenantiq ata gq
- sudeti. Simpatine ir parasimpatine ri*Lerna .Lrdnro ,/ \aln,itry. atba qttt. trctri \'. neto\ sistefiq, kontroliuojantiQ vegetacines funkcijas, t. y. virikinim4, lygiqjrl raurnenq veiklq, mediiagq apykait4, lalinimQ ir kitas. Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz.qlr., nes periferineje jos dalyje yra daugybe nerviniq mazgq ( . pav. p.77). Somatine ir autonornine (arba vegetacine) nervrl sistemos, nols i3 pirmo Zvi)gsnio lyg it nePriUausomos, yra lic.irJtsr.ri -rrsijurio.. Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuoja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik 14, lemdama tobul4 anatomine bei fiziologlrelvo
ne jq vienovg. Autonomine nervq sistema funl.ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mI sq valios, nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centri
ne nervq slsterra.
70
.is'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u temo..imp,rtirlj l.rnrien4. l. io i.eina Jrug nervq, nusidriekianiiq I organus ir audinius. Tai sinpatila trcraL! sistc:ma. \ra i. pnrnshryafil.' sislcr?a, kurios daugiausia skaidulq lern;r klajoklio i deSimtos galviniq neNq por.os
kuriomis tlerviniai impulsai plinta kuno link, il vienas ,lcrrifds, aroa aK sonas/ L y. viena ilga neurono atauga, nusltiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo negu
(dr:trdt'1ry),
lQsteles
gos struktfiros medzi;rgos. Pirmoji vadinama pilkqjl nrcdiing. Jq sudaro daugiausia rrcarot1r! ktnni, iie sudaro ivairius branduolils, o juose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrq skaidulq pluoitai. I l4steliq kuna patenka dirginimai ir ii jq impulsai perduodami toliau. Antroji mediiaga, vadinanra balf4fn. Ji -udaryin ri nefvinilJ slaidulrl, Lurio-r rrervi-
PilLoii arba b.rlloii medziagr. Kielvienanr. cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiskiliarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin,
(dendritai) arba iicerltrine (neuritai). Didiiqiu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\iriiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni, nq
vddrn.rmJ,,ieve, u pailguju ir lugrro. -mege vidini sluoksn!, o baltoji iionnl.
lys
smegellys.
limis. Abu smegendliq pusrutulius per filLa tarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL! /cojclcs. Vienas i5 svarbiausiq smegeneliq elementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuo iios lqstels kuno i5eina gausybd iakotq .ttJu8q, i:.irai./g,rniiq .meSendliu 2ieveje ir savo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4
medliag4. Pailgosios smegenys. Jos ieina i smeger4 kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis bei lillu uZrma vidinio kaulolc> p.lmato u2pdkaling duobe. Apa.ioie pailgosio* .mege-
Smegenys
Virsutinis momeninis
KAIRYSIS PUSRUTULIS DESINYSIS PUSRUTULIS
Centrind (Rolando)
vaga
Apatinis mome-
Vidurinis
kaktos
vDlgrs
Vi*utinis kaktos
vingis
KAKTINE
Iiilginis
, nrnLs vLngrs
MOMENINE
SKILJIIS
Didiiosios smegenys. DidZiosios smegenys sudaro didiiausi4 centrins nervq sistemos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g. Smegenrt (ir smegenliq) pusrutuliq pavirSiuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnis vadinama. stn,l,nU Zt(ri. Smegeny. 5u-;deda i3 2 simetriikq daliq, vadinamtl pasrutuliais, krrias skiria gilus ply3ys, besileidZiantis iki pat vadinamosios dldllosios sn1egenll Jungftcs, gana tvirtai sujungianiios abu pusrutulius. Isorinis smegenq pusrutuliq paviriius yra nelygus, iSraiZytas daugybis oingi4, oagL 1r plyiitl. Ii pastarqjq gali-
ViIiutine
VirSutine kaktos vaga
Priekine
r,Hr
cent nd
vaga
lgs
vaga
n1,- ru.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\. Tiek pailgosiose, tiek nugaios smegenyse pilkoji medZiaga susitelkusi vidindje dalyje, o baltoji - isoreje. Pailgosios smegenys ieina t IV srnegenq skilvelio sudti, kuris
Priekinis
cent ris
vm8ls Centrind
vaga (Rolando)
Apatlne
ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq, kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn, ir ioniry (Sil,itaust ,n8t, einanci4 nuo |JLtos srities atgal ir kiek Zemyn, beveik horizontalia kryptimi. DidZiausios trikampes formos nervinds smegenq iieves lEstelds
vadinamos piramidiniais neuronnis. Smegenls. Jas sudaro daugybd plonq nervinio audinio lapeliq (smegendliq vingiq). Jtl pjnvyje matyti, kad pilkoji medZiaga yra paviriiuje, o baltoji centre. Todel pjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl medi, senoves mokslininkq pavadintE .,gyvybes medziu". Manyta ten esant sielos buveing. Stregenlds taip pat sudarytos ii
smegenq vandentiekiu susijungia su III skilveliu. DidZiosios smegenys yra viri didZiosios smegenq jungties, o smegeneles viri ketvirtojo skilvelio.
Apatine pakauiine
vaSa vaga
Sonines
(Silvii lvfaus
Nugaros smegenys. Iai d,rug plonesne negu pailgosios smegenys centrines nervll sistemos dalis, esanti stuburo kanale. NuBaro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio- p,rkauikaulio angos, per visq stuburo kanal4 iki II juosmens slankstelio, kur, joms pasibaigus, Zemyn nutista tik galinis sinlas. Be to, iemiau II juosmens slankstelio stuburo kanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iaknels, kurios pasklinda stubulo kanale, su-
Tarpiniu smegenq
gumburas
Uipakalinis
vrngrs
judina-
Bly!kusis gubrys
Ziurint i3
viriaus
liauka (hipofizd
Speninis
uodegq.
Tiltf,s
Nugaros smegenis, kaip ir galvos, dengia tie patys trys dangalai. Galvos ir nugaros smegenq skystis, uzimantis erdvg tarp vo
dviejq pusrutuliq, vadinamq smegenaliL pusrutttliais. Juos skiria gili vaga, kurios gi-
lumoje yra kirmino {ormos struktiira, vadinama smegeneliq kilr?li?rl. Smegen6ls jungiasi su galvos smegenimis dviem pluoitais nerviniq skaidulq - rr'rirttninis stuege ili4 kojelimis, o su pailgosio- ,nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi, mis smegenimis kita nerviniq skaidulq skverbti pro vadinamEji galoos ir nugaros
ratinklinio ir Svelniojo dangalo, atlieka dvigub4 funkcijq: saugo smegenis nuo mechaninio poveikio ir padeda paialinti ddl medZiagq apykaitos nerviniame audinyje susidariusius produktus (veliau peremaniius ! kaujA). Dangalai i ii skysti nepraleidZia daugumos cheminiq medZiagq, nors
pluoitrl
72
pora apatinimis
suegeneliy koje-
iriulirrcs dJlie- .ienel+mi- ldid;i.r'io. smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plonejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nu
r
dengianiius dangalus ir atskyrg pusrutulius, natome, kad tarp pusruiulirl keliu cenlirneiru gl lvie yr.r plJlu. ner\ in iq
skaidultl pluoitas, jungiantis abu pusrutulius. Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4 sudaro baltoji mediiaga, tai yra laidai, formuojantys ditliiqjq suegen4 jan.gfl. Kai kurjas vidins smegenq sandaros ypatybes
galima iivelgti smegenq pjarviuose. Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai. Abu didziqjr! smegenq pusrutulirs jungia didZioji srnegenq jungtis. Kiekviename pusrutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku, o Po io- Plunildis su5idnro pailg.r. pl)ry.. v,rdinamas iolirfu skllz.rella. Vienas jq yra dediniajame smcgenq pusrutulyje, kitas kairiajame. Siuos skilvelius skiria plonytd
siq
susijungia su treiiuoju skilveliu. Ill skilvelio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq .meEenu Jali, pagumbur!. .udlo .iaureianir,,l \truktu14 - 1,tl!u,;li. prie kurio pri sitvirtina pasrre.gelini I i nu k n (hipoJizt). Ntto treiiojo skilvelio.rtgal tgsiasi plonas kana lelis sntt'gcnt1 anttduttickis. Soninruose skilveliuose yra smulkiq kraujagysliq suformuota struktira, kud ii kraujo plazmos tsfiltruoja gnftros ir r,.qaros s'rcge,ry sky.stl (likvor4), iis uZpildo Soninius skilvelius, pro tarpskilvelines angas iSteka i III skilveli, o
ir
nugaros smegenys
Isilginis sme8enu plySys
Skaidriosios
Skaidrioji pertvara
pertvaros erhne
Soninis
DidZjoji
Smegenq pusruRrlis Soninis
PtlSl.trIUlrq
liauka n-,;,,^-
\, J
skilvelis (II)
Smegenq
iIV
i{J
-\ |
Zieve (piikoii
mcdziaga)
fl-
n n,.r."r.,.
pjn
vi.
ka-
mieno dalyje, tarp pailgUjU smegenq, tilto ir smegenelirl. J! uZdengia smegeneliq kojytes, snegenq bures, o jo dugnq sudaro labai svarbi smegenq kamieno dalis rombine duobe, kurioje yra daugybe galvi-
SMEGENELES
,,gyvybds
nedis"
Stuburas
NUCAROS
SMEGENYS
Nugaros smegenys
ir nugaros smegenq skystis, i5 ITI skilvelio smegenq vandentiekiu (per viduGalvos rines smegenis) atitekdjes
Galvos
tris angas
me
iS iiores.
ir.lalauia
pro ertSmegenLl
Slankstelio kflnas
-mrgrni.
teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar vaclinama penktuoju skilveliu). Skilveliq i5oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga, prie jq priglunda branduolys, vadinamas dryZuotuoju kflnu.
III
skilvelis. Tarp Zemiau didZiosios smegenq jungties esantir+ tarpiniq smegenq gumburq vidiniq paviriiq yra vertikalus pllieli: i rcirn.i. skl/rrli'. Prielrrejc iio
skilvelio sienoje, tarp skliiLtto iulq
Pasmegenind liauka, arba hipofizi (Lr. ,,Belatakes [aukos"). Tai maZyte ovalios for mos belatak6 liauka, esanti kaukoles ertne je po didziqjq smegenq pamatu (su ku liuo sujungta kojyte), vadinamojo tarklito7o bnlrc duobeje. Tai vidaus sekrecijos liauka, reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar-
Kietasis rugaros
smegenLl dangalas Nugaros smegenu
palrarga
Nugaros smegenq
apa!rnls Saras
l.*
Galinis
slrllas
b4
iSskirianti tropinids hormonus bei hormonus, reguliuojaniius gimdos raume, nr -u.ilrauLim.t. ilapirno l.rnccnlr',rvim.1.
il
l^otr
t6
aJn
il
tarpiga-
Centrinis nugaros smegenq kanalas. Tii labai siauras kanalas. Jis tgsiasi nuo IV skil vclio ir yra nugaros smegenyse. Jame yra nedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio.
Calinis sitrlas
--'
'-\"- Uodegikaulis
J SIS?EMA
dalies segrltentrl blanduoliuose. Daug parasinpatiniq mazgq, t. y. postgangliniq neuronq kunq sankaupll, yra pilvo organq sienoje. lara'irnp.ltirle. si*iemu5 itaLJ .rii|.iau pa\ireiikia lamybes metu, virikinant.
skaidulos, iieinaniios ii nugaros smegenq klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo. liq. Preg.rngliner sirnp;tines :kridulos p.r-ibaigid nerviniq ma/gu Br.tndineje (:irnp,rtinidme Larnrcne). nu.idriel usioje palei *tubull. :iuo. se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal, nai, nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro
JA
iudJro ner!
ini'
Viriutinis kaklo simpatinio
kamreno mazgas
)tr
I\ lie)uvinis
lykles nclvas
autonominius rezginius. Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srmpJlinc.) po\cilj. nereiai yr<r..priejinga\, nors LlJTnrauriai iio\ 5islpmo- veiki.l k.ltlu. Vt:u5 orglnu., lunq drrbt reguliuuja .tulonontinu nervrl sistena, ineNuoja tiek simpatines, tiek ir pdrd5inlpJrine. *laid ulo-. Vei].iant par;.impatindms klajoklio nervo skaidulolns bronchq laumenys susitraukia, o simpatine nervL] slstema juos atpalaiduoja. Ir prieiingai, kai klajoklis neNas suletina iirdies darbq, simpatin sistema ii pagreitina. Simpatines sistemos periieriner dalie. "i,11pnliui,t skiriami !ie
")
]ungiamosios Sakos
Krttinkaulis
V krutininis simpatinio
kamleno maz,las
Sorrkauliai
Klajoklio
-nervo
Sldr
Stemple Diafragma
Klajoklio nervo
(skrandiniai kamienai)
Skrandis
,/r'rzidi:
ldlliniai,
deles dalis, priklausomai nuo nerviniq skaicluIt1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos.
nominis neNq sistemos parasimpatines c{alies brandrrnliu, 5iuo.e brandurlliuo.e prasideiucloq <KalOUlO\
Lryznreninidi bei vien;. uodcgini. (neporiIlrr. 5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try: knkl,rrai mazg.ti: vir.utini., vrdurinis ir apdtini5. Tie yra priei,ii. k.rUo 5lanLtclirl 'ker-ine. ataLrgas. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutini nis stuburo dalies slanksteliq ktrnq; jq yra 11 ar 10; pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs su apatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitzdirri mrzg.r. luosti^\tiaini m,?zddi ii*rdi-t9 Jbipus siuburo; jq yra 4 (kartais 3 arba 5). Kylmcniini nnzgai yra 4 (kartais 5). Jie iSsidestg prieUnaic krvZk,rulio pu,eie. Uod.?/,ri,. arbd it,porutis. ntnzqn' wa labai ma)rs. pa-kulrrri. sinpatinio kamieno mazgas. Ii visq minetq simpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieina
Juosmeniniai nugariniai
IV juosmeninis sinpatinio
kamreno naz,las
I kryzneninis 5impatinio
Kamleio mazgas
i'
ref\,rc - Lri ldaiolli' nervJs. kuri. incrvuoja daugum4 vidaus organq, tarp jq ir iirdi. Jis letina Birdies darbq. Tai X galviniq newq pora. Parasimpatiniq skaidulq turi ir III, VII bei IX galviniq nervq poros, be to, iios skaidulos ot.rsideda ir nuqJros qmegenLl ky,/menine76
nclvirri- rlaidulor. D.rlis .kaidulu rudaro lrrrr<.',/j,,i4.idi -rlr4i. lurio5 nuiina inug,lriniu- ner ru:. fito- .udaro ,tilutiU nrttu-, lulrc inernervrl
srityje
skaidulos isipina i pilvo srities nervinius rezginius bei mazgus; autonominiai r.ezginiai tgsiasi palei kraujagysles. Pilvo srityje susidaro saules, pasaitiniai, papilves rezginiai, ktrtinds
Sirdies,
plauiiq, stemples
tu
kiti.
77
L
NEBVU STSTEMA
Galviniai nervai
Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll sistenlos suditini dalis. Jic sudaryti ii suditirrgos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl.
Vienas nervines skaiclul;rs, kurios yra asiniarlc cilindre, dengia nrielinas (rnielinins skaidulos), o kii4 rnieljnas neclengia - iai nemielininds skaidulos. Jas dengla tik labai plonasdangallis neurolema. Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4
skridinir-ris nervas notorinis, iner' vlroj,r viin.r -.rkie. \ir:ulini i.lri2ir'ri f,]lrmcni; V triiakis niirus nelvas. Moiorines skai
IV
Galviniai nervai
duJo- incrruoj.r Lr.lIl'tymo r.rL|rlenis. o juntamosios viriugalvio, vcido odq, burnos/ t-rosies gleivines, jungine ir kt.; Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli-
lsilgrnis snrLBcnq
flls)
/laro{. Kiekviena nervr} poln Zymima romdniiku skaihreniu. Kuo toliau nuo galvos smegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii-
lieTr\
lius, palasimpatines
i" I'rrrlire.
dali,
r -koni,, -v"gnne
kai kurias veido
numeriu
ji.
liu- tlal,.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-. ausir. gelklas, odE, raumenis ir kitus)j tik X pora klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines ir pilvo ertmiq org.lluose. Kai kuliuos nervus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulq
jLtdilnntosias s/rnldr.ilos (tai pluoitai, kitus rnotoriniai ncrvai), trctieji yra rni!rus. l2 porrl g.rlriniu nervu ,rlliel.r jv.ririJ.
liaukas; VTII prieangio ir 'raige. 'pv, iiini- junla masis (klausos iI pusiausvylos funkcija); TX liciuvinis rykles ni!r'us. Motorincs skaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis, speci fines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali-
kryime
Piltuvclis (tarpiniU
snregenq) Pasmegenine liiluka
I pora: uodZiamasis
(hipofize)
III pora:
Speninis kanas
akies
judinanasis
funkcijas:
II regos
specifinis juntanrasis nervas: (optiniq impulsq perdavimas); III akiq judinanasis notorinis, inervLlo ja daugeli akies obuctio raumenLli
X klajoklis miirus. Juntamosios skaidulo- incr'r uoja r iJ.ru. or8,.rnrr-. Inotorind\ ryklis raunenis, parasimpatinis viclaus org;rnus: iirdi, plauiius, virikinimo ir kitus ortantls; XI priedinis notorinis, inervLroia trapecinj ir galvos- sukam4ji rauneni; mutLJri|li:,, i ervuoj.r \TT p;liezu vin is
lV
skridhll1is
l,ora:
l<aklo
IX poral
rykles
^ryva
Smcgcnaliq
klajoklis ncrvas
\
Sn.geneliq Lrrninas
79
Nugariniai nervai
Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipakaliniq ntgannil; nera4 iaknelis, ileinaniios
nugaros smegenrl per vis4 stuburo kanalo ilgi. IS nugaros smegenq iieina 31 pora
iS
ir
uodtgt-
niu neraris. Jie skyla i priekincs ir uipakalines iakas. Tng; i5 kiekvieno nugaros Bmegenrl segmento ileina pora priekinh4 (udinamqjU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpakalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq. Priekines SaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4, atba molorinh1 $ttdlmallrriq), neroiniq skaidul4, o utjuntam4j4, pakalins - i3 icentriniL, arba neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5aknelje yra nugarinis mazgas, kuri sudaro T forma iisiiakojusios juntamosios neryines bsteles; periferines 5iq l4stetiq ataugos ieina i nugariniq nervq sudEti, o centrinos I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19). Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai-
niai nugarinbi neroai, krtie pasklinda tarp Sonkauliniuose raumenyse bei inervuoja juosmenikrtdnes ir pllvo od4. 5 poros niai nugariniai renai, inervuojantys juosmens raumenis, od4 bei dali apatines galiinds; 5 poros - krylmeniniai nugariniai rcruai, ir.er']u:ojarLtys likusi4 apatinds galuns dali bei J, uodeginis nugarinis nervas,
inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnos raumenis ir i5einamosios angos aplinkos
od4.
16
dulq eina i pakauSio sriti, virButines 8 porcs - lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU atsidakoja nervai, nueinantys ir i virdutines galanes bei diafragmq); 12 pottl krtttini-
KAKLO
7 slanksteliai
KAKLINIAI NUGARI-
NIAI NERVAI
8 poros
ir
sedimasis
gaus kuno newas, kai kurios jo skaidulos tesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos. Daugumos nugariniq nervq priekins 5akos tarpusavyje susipina, sudarydamos ivaiius rezginius: kaklini, pelini, juosmnini, kryimenini. N&a nk nugadniq nervq krdtinines dalies rezeinio,
KRUTINES
12 slanksteliq
porq
]UOSMENS
5 slanksteliai
5 suauge slanksteliai
KRYZKAIJLTS l
I I
l
I
\
UODEGIKAULIS
q
**"zrr*,*,o, | NUGARINIAI / )
I
NERVAI
s poros
-,-4 c,rarroc
slanksteliai
jq valingi, jU vyksm4 lemia nervq sistema, kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi.ri lyg ir nepriklauso. Tai ncxaliligi procesai. Ir vieni, iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsq sraulqr juntamojo, arba icentrinio, sklin daniio ii periferijos i nervinius centrus, ir motorinio (judinamojo), arba iScentrinio, nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijos link. Peliferiniai linn ort.tn.ri - l,1i rdumenys, liaukos, oda ir t. t. Nervq sistemos veiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo, jog nervinds skaidulos ateina jvisus organus
taip, kad juos ar audinius sujungia su nerviniais centrais. Vieni nervai pasibaigia galvos arba nugaros smegenyse, kiti autono
nutnikstamai pasiekia, pavyzdZiui, raurreni ir piveriia ji susitraukti, sukelia iScentrini. judinrmdji arbd motorini efekta. 2. Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo-
sius
jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg). Cia impulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus (nepa.ield.-rmi galro* smegerrrl Tiere\). ir atsakomasis impulsas prasids nuo jq. 3. Kylantieji (icenriiniai, juntamieji) impulsai pasiekia ir suiadina galvos smegenq iie\i' relrronu-. Me* >u\ukiJme, k,ts ai.itiko, ir suformuojame sqmoning4 atsak4, kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais iemyn, po to periferiniais nervais pasiekia kino raumeni. ir sukelia ralingq efekt4.
nio Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekia
nugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nes dilgiklis paveikia arba nugarinio, arba .galrrl-
i galvos ir
Plaitakos odos nervai siuniia juntanqji impuls4 i nugaros smcgcnis (nervirli ccrltr4)
judesys
(refleksas)
niniuose periferiniuose mazguose. Thi lernia tobul4 anatoming iI histologine strukturine organizmo vienovg, o !i /izioLagin| 7)ietfixQ. Taigi atsiradus kurioje nors kino dalyje dirgikliui, juntamieji neuronai priima impuls4, nuneia ji iki nervrnto (eDlru (drb.r mJ/Bo). i\ luriu iitentrirrernis skaidulomis jau plinta impulsas, igalinantis organizmo atsak4. Refleksins veiklos (atsako) schema. Iiorinis dirgiklis, paveikgs juntanojo neurono nervines galines - receptorius, - galilnse sukelia nervini inpulsQ, kuris juntamo siomis skaidulomis plinta nervines l4steles (cenirrr) fink, todel radinamer: jtiili tosio.
suzadina, ii centro impulsas sukelia nesqmoning4 efekta, vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek,
sncgetry Zieatjc esant! centrq,
ga/?ros
ji
Refleksinis judesys
Slrnkstulio kcterinc aiau6a Slankstelio skersirle atauga SanJlinc
I
lu: pa\y/d)iui, nevrlinga: mirl,:rjim.r., t. y. greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimas tlorinl \udri(inti vi.d junBil|es p.lvirsiq drba in>tinktvvu. fanlo* atitrdu(imns pnjutus skausmE.
TeiSu
.,;
SlinLstclis
Juntamieji impulsai pasiekia smegenis Suvokian1as pojniis Calvos sncgcnys siuniia judinamuosius inpulsus ir duoda komand4 pakclti rankil
Galvos smegenys
.rtaue.r "
I
.
centrus, pasiekia ir suZadina galvos smegenq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasideies impulsas sukelia efektq, priklausantl nuo m[sq valios. Toks judesys arba efektas
UZfrlaline
nugariniL)
--t_*_
Juntarnoji uzpakallne
11clc
Smegeneles Pailgosios
smegenys
Motoriniai impuisai
yra s4tutttitt
gas, i.talingas.
\Juntamieji
Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas, r-.llrk<itti< nt>nka:. pa\yzd/iui, idnru* adat.r i
liBa> prccbn-. i kurj isijungia pozievini,ri centrai bei galvos smegenq Ziev6, t. y. mes
suvokiame dirginimo visum4, prieZastingum4 ir kita.
ir
srde-
Nugaros smegenu
1\Ugaros srneSenys
pilkoji medZiaga
Nugaros
Valingas judesys
lie
stklifu,
sikliCe-s
ir
prielipas, siklinis lqtfikas, siklinis puslelts, siklos iimetnmasis latakls, oarpa, prieiiui linuka.
SdHide. Tai porine vyro lytine liauka (seHidds: Zr p. 35). Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn, t. y. jU susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos), t. y. \Triikojo lytinio hormono testosterono
sekrecija.
sldos iSmetamojo latako. Jis prasideda seklides plielipo uodegoje, pasiekia dubeni, pereirra uZ ilapimo p[Jes. perveria prieiine liauk4 (prostat4), kurioje susijungia su seklines pnsleles latakeliu, sudarydamas seklos
iimetamqjj latakq.
epl
viri
clidynoi
sdklidds). {patinis seNides prie[po galas pereina i .iklin! Iatak4, kuris jE palaiko kaip obuolio kotelis vaisiq. Latakas yra kietomis sienelemis,
i! labai su sivingiavusio vamzdelio, kuri apgaubia kapsule. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina sls/stq sekretE, kuris ejakuliacijos metu rsmetamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakulato) sudti. P0sleliq sekretas svarbus lytiniq l4steliq juddjimui po ejakuliacijos.
pDsles esantis organas, sudarytas
paslankus. Kekviena seklide sudaryta ii daugybes plonydiq vamzdeliq, vadinamq Di t tgi uotn i>in i. sck i n in i s Aa nn l,.l io i<, kuriuo,e gaminasi lydnes l4steles spcrnatozoidii.
I
Testosteronis iisiskiria
krauj4
ii
Sdklos ismetamieji latalai. Br-rd.rrni priciinje liaukoje, sudaryti susijungus seklniams latakams ir seuiniq pusleliq latakeliui, jie leid,/ia.i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\.q ir atsiveria i ilaple. Pereidami priebing liauk4, j4 padalija i dvi skiltis. Seklos idmetamaisiais latakais sperma patenka
tam tikrq
Slaple.
tarp sdkliniq kanaleliq. Sklids guli plonos elastingos odos maiSelyje (kapielyje). Jo paviriius tankiai iivagotas rauk5liq, atsirandaniiq del kapielio odos raumeniniq skai
ir
jjj
Varpa. V.rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic organas. Juo sperma patenka i noters lytinius takus. Jis yra ritinio formos, kiek suplotas isilgai, pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu Galvutes virsuneje atsive- varpos galvute.Varp4 sudalo alg'tkur.riai, ia ilaplts anga. juos dengia oda, galvutes srityje pereinanti i laisv4 odos kloste, vadinamA aryoni?c. Prildausomai nuo issivystymo laipsnio ii daugiau ar maZiau uZdengia galvutg.
at-rvelia seLlides
ckr/-
tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl /a/nka. SeUides prielipe galirne i.skirhi: galvute, arba prieking dali, ku yra didesnd hegu kitos dalys, ktrfl1, arba viduring dal!, aodeg4, arba uZpakaling dali, kuri yra plonesr.r ir pereina i seklin! latak4. Sklides prielipo kunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides, tuo farpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtai priaugusios - galvute prijungia iS sklidds i3je sekliniai latakeliai, o uodegq jungia-
Pieiini
mojo audinio skaidulq pluoitai. Sdklinis latakas. Tai tarpinis apie 45 cm ilgio kanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys)
liarka tai vidinis vyro lytinis organas, sudarytas i3 raumeninio ir liaukinio audinio. Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq, i kuriq, pervdrgs liauka, atsiveria sdklos i3metamasis latakas. Prieiine liauka isskiria balzgan4 slgrsti, ejakuliacijos metu praskiediianti
sperm4.
I
Moters lytiniai organai
Moters lytiniams organams priklauso: kint:idi>. kia ditlaki', gintla, nakilis ir i:oriuiai Iytiniai organai. Kiaudidis. Tai porine ovalo pavidalo moteriskoji lytind liauka, kurioje gaminasi lytines lqstelds (kiausineliai). Be to, ji isski a i krauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csflogenus ir progestercnq (moteriikuosius lytinius hormonus). Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubens sienos. Su gimda jas jungia savasis kiausids raistis. Pilvapldvd suformuoja kiauiides
pasaitE, kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojo gimdos raiiiio. Prie dubens sienq kiau3idd prisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu, kuris j4 palaiko. Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniq
raumeninis organas, kuriame isitvirtina ir nedtumo metu vystosi spermatozoido apvaisintas kiauBinolis, vadinamas gemalu ir v.risiumi. Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\les ir tiesiosios Zarnos. Forma primena 8I0 cm ilgio nupiduta klgi, nulreiptd vir(itne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje. Skiriama viriutine gimdos dalis, vadinama kanu, kuri atitinka kflgio pagrinda, ir apatin6 dalis beveik ritinine, vadinama koirle-
Gimda. Gimda
Pakabinamasis
folikulas /
Gimdos pjnvis:
l4steliq uzuomazgrt (folikulq); didesn jq dalis sunyksta, lytinio brendimo pradiioje jq lieka keletas tukstaniiq.
lokai padideja
ir
iSkyla aukityn
Kiauiintakiai.
se tesiasi
ertme. Po glmdymo gimda vdl susitraukia, sumaieja. Makdtis. Tai gana ilgas, platus ir elastingas vamzdelis, sudarytas i5 raumeninio ir tungiamojo audinio. Jis tgsiasi nuo gimdos
pilvo
Makities anga
iuhnio gimdo. karnpo. Po ovuliJcijos (Uauiidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus ! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka i
gimda. Joje, jeigu kiausinelis apvaisinamas, isitvirtina ii ima vystytis gemalas. Neapvaisintas Lidu.inelis paBalinam.lq per menesines. Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS
- kiauiinis ir lydeti. Vidinis kiduSintakio gala. nlsiveria gimdoie, ii virsaus ii dengia pilvapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4, kudkie
ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti. Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzdelis. Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakis atsiveria j gimd4, perverdamas jos siena). I Son4 nuo jos yra siauriausia dalis - sAsmauka. Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukos yra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis kiau-
ruacijU meLu i- gimdos ii.iskiria kraujo ir gimdos atsisluoksniavusios gleivines audiniai. Gimdant pio makiti iieina gimstantis vaisius ir placenta. Lytinio akto metu ii varpos i maksti iisilieja sperma.
I makiti
mens!
Apvalusis gimdos
Savasis kiauSides raiStis
Kryzkrulir
pnsl6
Tiesioji Zarna
MakStis ISeinamosios angos
pat sudaro oda. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprl su.idaro plyiys, vadinamas maklties prie
Sintakio ampule, pasibaigianti piltuvlio formos paplatejimu; jo kaStai nelygus. Jie apsupa pilving kiauiintakio ang4, nukreipt4 kiauiides paviriiaus link.
86
an$u,
i kuri
anga. Greta gios angos yra varputa (klitoris), kuri savo sandara pdmena vyrq varpa, tik daug maiesne.
iiorine
Slaplds
Zodynelis
Adrenalinas
antinksiiq Serdies iiskiriamas hormonas,-kuris paruo3ia organizm4 busimam liziniam veiksmui, greitina Sirdies
Kapiliarai
darb4, gerina raumenq aprupinimA krauju, Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no audinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukoze bei riebalinemis rngstimis, po to lengvai virstaniiomis energija. Aksonas (neudtas) nervines l4steles, arba neutono, atauga, kuria nervinis impulsas sklinda i3 r.rervines lasteles kunelio i perife-
ji
ir
tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zonose, tokiose kaip llpos arba pirSq galai.
Sonkauliais.
Tai
plauiius.
veikla. Dirglumas
n4
Alveold
Antigenas
terminas, nusakantis koki4 nors organizmui svetim4 medZiagq, kuri, patekusi i i!. suketia fliologing realcija. o,i an-
organizmo sugebejimas reaguoPagrindins dirglumo formos yra: regejimas, klausa, l}tejimas, skonis ir uosld ir kt. Dubuo - kaulinis Ziedas, palaikantis pilvo ir dubens ertmds organus ir perkeliantis kuno svori i apatines gahnes. UZpakaline jo dali sudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys, vadinamas krytkauliu; o Sonus - dubens kaulai, sudarlti ii klubakaulio, gaktikaulio ir
nius, kuriomis i l4steles ne5amas deSuonis ir maislo med)iagos, o ii audiniu iineiami mediiagq apykaitos produktai. Tai patys maziausi arterijq ir venq iSsisakojimai, kuriais kraujas ii arterijLl patenka i venas, kad vel griZtq i apytakos rata. Kasos (Langerhanso) salelis - kasos l4stelir.l grupds, iiskirianiios insulin4 ir gliukagon4. Kaulinis audinys rnedZiaga, sudaranti organizmo gdauiius. Didzioti kaulinio audinio
Medziagq apykaita - lomplekas cheminiq medZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energetinirl reiskiniq, kurie vykta organizme arba Iqsteleje, kad juos sudaraniios g]n/os medZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll.
Nagai
gin,rntis nJgo guolio l.rstelem(, esaniioms apie ,ogo d{k l, h sudaryta daugiausia ii keratino ragins mediiagos, esaniios taip pat plaukuose ir iioriniame
sluoksnie.
epidermio
mineraliniq druskq (pvz., kalcio fosfato), jungiamojo audinio l4steliq, baltyminir.l struktirq, kurios suteikia kaulams tam tilq4
elastingumq.
Nervas
sistemos
duodantis impulsus
i6
centrines nervq
Kiaudinilis
Antikinai
- baltymai, susidedantys i5 kai kuriq organizmo l4steliq. Susidaro tuo metu, kai gvetimos medZiagos, vadinamos antigenais, isiskverbia
sedynkaulio.
Folikulas
Apvaisinimas
organ;zmA.
(spermatozoido)
maiSeliq (folikulq) i5191a plaukai; kiaubidZiq foiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai. Geltonoji dmi maZa zona akies tinklaindie, kr-rr susikerta optirlds akies a(ys, cia yra daugiausia foloreceploriq, ji jautriausid Syie-
saL
vadinama zigota, i3 kurios vystosi gemalas. Apvaisinimas normaliai lvykta viename i! 2 kiauiintakiq, kurie apvaisint4 kiauiinli perneba i gimd4, ir jis isitvirtina gimdos
gleivindje.
panaiiq l4steliq, atliekaniiq koki4 nors joms budinge funkcija (raumenr.!, smegenq, krauio apytakos ir kitq), junginys. Ausies trimitas, arba Eustachijaus vamzdis plonds kdnal,rc, jungianli> \ iduring ausi su nosiarykle. Jis islygina oro sldg! abipus au-
Audinys
Cenetinis kodas - azoto bdlas, issjdesaiusios grandine iSilgai nukleino Inggiiq lEsteles taip, kad igalina koduoti baltym4. Kiekviena tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vienos specifines aminorugsties itraukima i balt)'rno $andine. Gimd'.mas vaisiaus iistumimo ii girndos faze, vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai, susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi
chromosomq skaidiq, lygq pusei esandiq kitose organizmo lQsteldse. Kiauiintakis vamzdelit jungiantis gimda su kiau3ides- aplinka. Labirintas - sudednga vidines ausies sistema, sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq, Luriuose yra nerviniu l4sleliq, reaguojaniiq i pusiausvFos, t. y. kl1no padeties, pokytius
erdvdje.
kanr.l sankaupa, sudamnLi nervo sustorejima arba esanti Breta nervo. nervind l4stel6, sudaryta ii lEsteNeuronas
L4*ela
(olsitocina., gaminama:
pasmegenineje
elementad g'.l/oji sistema, Sebanti savarankiSkai egzistuoti ir daugintis. L4stel6 taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltesniojo ortanizmo struktirinis vienetas, kudo viduje vyksta medZiagq apykaita, genetiSkai nulemta dar gemalo vystymosi stadijoje. Liauka organas, gaminantis seketa. Egzok-
linio klno, nerviniq galunir!, vadinamq dendrifais, kwie p ima impulsus ii gretutiniq neuronq, ir ilgos ataugos, vadinamos aksonri, kuris perduoda irnpulsus kitiems neuronams, raumenims bei organams. Organizmas - gyvybingas kunas, glvos btrtybes sinonimas; turi specifing formq bei cheming sudeti, sugeba iblaikyti, o kartais ir atnaujinti savo form4, struktir4 bei dauginli-, suleikdama\ 8y\rybg kitiems, panaiiem<
l
save olganrzmams.
Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenq dalis, esanti tarp galvos smegenq didZiqjq pusrutuliq. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai, regu-
sies bugnelio.
liaukoje hipofizeje). Gleivs -klampus gleiviniq liaukq sekretas (skystis), tepantis ir apsaugantis gleivinirl
l4stelese
pav[srq. Hormonai - chemines medZiagos, endokininiq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE ir veikianiios daug kuno audiniq. Insulinas - hormonas, iiskiriamas kasos saleldse. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje, stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audinius, slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl ir gedna glikogeno sintezq kepenyse. Be to, dis hormonas maiina riebalq atsargq mobiliza.iia pnpYcii^c orhvh'i
rinines liaukos {pv,/., prakaitol iiskiria cavo sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epitelio pavidiq, o endokrinines fiaukos sekreta (hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus. LieZuvdlis - maZa mink3tojo gomudo atauga, kabanti burnos ertmds gilumoje. Limbind sistema galvos smegenq pagumburio, migdolinio branduolio ir speniniq kirnq bei galvos smegenq Zievds nerviniai centrai, nuo kudq priklauso emocijos ir kittl Iipazds
Lytejinas
od4.
f
Pilvo
erhnd apatine lienens dalis tarp diafragmos ir dubens; joje yra kai kurie svarbos
vidaus organai: inktai, kepenys, skandis, Zarnl'nas ir kiti. Plazma vandeninis druskq ir baltymq tir-
Jutimas
88
palas, sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!. Pleura (ktrtinpleve) - dviguba plveld, hermetiSkai supanti plauiius; iSorinis jos lapelis pdauga p e krutines sienos vidaus, o vidinis pde plauiir; isords. Slidtrs abiejq lapeliq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojant judti ktrtines ertmje be t nties. Pisld - tamprus raumeninis maiselis, kuriame laikinai gali kauptis slglstis. TipiSki paB9
Terminq rodykle
Blauzdikaulis Bronchai 36 Burna 28
Cementas 28
16
Smegenq vingiai
Spermatozoidas
- vyriika lyfine l4stel, turinti galvE ir uodega, kuri suteikia jam gali-
akomodacija 54, 56
kraujagyslinis dangalas
54
Raumuo
liams ir perduodandios impulsus nervrmq centry link. Refleksas - reakcija ! dirgikli. Anatomidkai reJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai; lcentriniai nerviniai pluoitai, perduodantys impulsus i centuine nervq sistemAi laidai, esantys cenhineje neNq sistemoje, ir ii jos iieinantys nervai, perduodantys impulsus i organus (raumenis arba liaukas). Rezus faktorius - raudonqlq kraujo klnelirl membranos molekuld, esanti ivairiq genetiskai apibreztq formq. Riba - kritinis dirgiklio intenslvumo lygis, Zemiau kudo nervjn skaidula nereaguoja; kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio intensyvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4. Riebalinis audinys jungiamasis audinys, kuriame yra daug riebaliniq lAstelir4i jis sudaro tankq poodini sluoksni, apsauganti organlzma nuo temperatarros poveikio ir kaupiand nemaZa maisto medziagq atsarga. S4narys - kaulq susiiungimo vieta, dainai, bet nebtrtinai suteikianti galimybe atlikti Judes!.
dos susitraukia paveikus dirgikliui, daZniausiai d61 nervq sistemos veiklos. Receptoriai tam tikos l4stelds arba nervrns galtrnes, jautrios tam tikriems dirgik-
mybg savaranki5kai judeti; kaip tu kiaujindlis ji yra haploidind ir turi apibrZta chromosomq skaitiq, lygq pusei esaniiq kitose - organizmo lqsteldse. Salinimas tekskretiia, - Inedziagu dpykrilos produktq, iu Jielanu i.slgrimas ij orgdnizmo; pvz./ vandens gary ir anglies dvideginio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19rimas veikiant inkstams. Slapalas - medziagu, turiniiq azoto junginiq (pvz., baltymul, apyl.ritoc galutinis produltas, laip azot.r- iisis[ria Slapimo pavidalu.
geldeles
Iskandis 26, 30
26, 32 ISmatos 32
Iieinamoji anga
26
Alkunkaulis Antakiai
56
14
iltiniai
28
Jungiamosios Sakos 76
Jungine 56
70
Dendritai Dilbis
14
Kaktikaulis 6,
Kanalai klausos 60
Antinksiiai 34 50
Aorta 44, 46 Ap).varpd 84 Arklio uodega 72
Tiltas
(uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis smegenimis, o viduje (prielyje) - su smegenq koiytemis {vidurinemis smetenimist. I ja at ejna kl.tusos neno impulsai. o ji jos iseina nervaj, inervuojantyc veido rdumenis. 'Iirliis - tiGtokas skystis, ialsvos spalvos kepenq sekretas, iStekantis tulZies lataku i dvylikapir3tg ZarnA. Jo atsargos sukaupiamos tuliies pusleje. jautrumas kvapams, atsimndantis Uosld chemiSkai dirginant nosies ertmes viriufines
52
Altefiia klubo
45
Ertme 4
Vaga
Vaisius
dalies receptorius.
- tuirtas skaidulinis pluostas, sudarytas i3 kolageno (sinlinio balt)'mo), pritvirtinantis raumeni prie kaulo. Sekrecija - medZiagq pasigaminimo liaukose, tiek organizmo viduje (hormonai, skrandZio sultys, ir kt.), tiek ir isordje (prakaitas),
Procesas.
Sausgysld
I skiltis.
Zmogaus organizmo vystlrnosi II stadija, po aituntos neitumo savaits; iki tol vadinarnas gemalu (embrionu). Venos platios kraujagysles, kuriomis i3 audiniu i sirdi teka netekq. deguonies ir prisotintas anglies dvideginio kraujas. Tik plau-
Gelt[ge
50
GerkJi 26, 36
Gerklos 26, 36
Sinapsd
- dviejq neuroml susijungimo vteta, kur susilieiia nervins skaidulos ir impulsas perduodamas ii vienos l4stels i kit4. Skilvelis - tuituma (ertme); Zmogaus ktrne iu 1.ra daug: pvz., iirdie: skilveliai apa90
tiq
krauias.
kauielis
60
Katabolitai 50 Katarakta 54 Kaukole 70 Kaulai - blauzdos1616 dubens - nosies 6, B, 82 - palieZuvinis 8 - peties 14 - pedos 16
prieangis 60
iki
daugiakampis didysis
daugiakanpis
L4
maZasis
galvinis 14
kaklinis
14
Hormonai
34
91
Liaukos
NeNrl
sistema
Liemuo 16
Neudtai -
Raktikaulis
Raumenys akies 56
14
Smegenq
kumplyno
36
54
-plauko Rieias 14
Rykle 26,
Biaudiamasis 66
Liezuvets 28
LieZuvio speneliai 64
16
Kiausintakis 86
Kilpele
60
Klubakaulis
Kolbeles 54
64
Nosies
Lytiniai organai
42
Sauspldvd 18 Seiles 28, 30 SeKides 84 Sdklides prielipas 84 SeHines pusleles 84 SeHinis latakas 84 Serumas 42 Stutes lit
- didzioji jungtis 72 - galvos ir nugaros sme- gentl skyslis 70, 72, 74 dangalas 70 - kietasis 72 kojytas - Svelnusis dangalas 70 - vrngtrai, 72 dangalas voratinklinis - 70 - i:ieve 72, 82 8 Smilkinkaulis 6,
Speneliai
dangald,70, 72
Uodegikaulis
mazgas 76 - nervas 80 Uodziamieji stolmenys
62
Uremija 52
Vandeningas akiq skystis 54 Varpa 84 Varpos galvute 84
Varyutd 86
Vena
Krumplys
- plauko 66 Maltaze 30
ovalusis 60 pailgasis 60
Peiiai
14
4 36
16
IGndnkaulis 12
Krntinpldve
Kubakaulis
Pepsinas 30 Pepsinogenas 30
stiklaknnis 54,
Stipinkaulis 14
Sultys kasos 30
paraktine 46
plauiiq
36, 44, 48
68
tuBaioji 48
72, 74
skandzio
30
Pirbtakauliai 14,
galviniai 14,
- viduriniai Plaktukas 60
16 16 14, 16
Skuostai
28
ServlKaulls 10 Sirdis 40
Slapalas 50, 52, 66 Slapimas 4 StaPUno Pusle DU, Jz
42, 44
Laktoze 30
Lastele
tlibutls
42, 44
Leidigo 84
nervind
Plazma
70 Purkinjd 72
Monrd angos 74
Mucinas 28
Pleibtukas 16
Plok-iretds 42
/-andtKaulls t)
apatinis 8
virsutinis
Lafna
Latakai kasos 30
52
Tikoji oda
66
galviniai 78
nugariniai pilvo 76
80
84
*
92
asaq
- akloji 26 26, - dvylikapirift 32 32 gaubtine 26, - klubine 26, 32 - plonoji 26 - IjestiJle 26, 32 - storoji 26 - t.uEtiojl 26, 32 - LI gaweliai 26, 32 Zar
Zasfikaulis 14
56 52 rR
Malpigio
n,i'rcihp
76
kiauiides 86
IL|USIBACTJU BODYKLT
Criaudiai
5 7 9
Il Sh:hrra< i3 KnltinFs laqlns ka,rl,i 15 Vir;utiniq gahnirl kaulai 17 Apafiq gahniq kaulai
Gdaudiai. Raumenq
sistema 19
21 25 sistema 27 29 31 33 Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Kvepavimo organq sistema 37 39 Ap,'takos olganq sistema 41
Vtulkinimo organq
ir dantvs
\,irikinahasistraktas Virikinamasisbaktas
Liaukos
K Kvepavimofiziologija
Sirdis Sraujagysles, limfagysEs ir kmujo Sirdies ir aortos voituvai
43 45 47 49 51 53
klneliai
Nen'q sistema
'
Lytiniai organai
57 Akis 59 Rega 51 Ausis 63 Nosis 65 Skonio olganas 67 Odos jutimo organai 69 Jutimo organq fziologija 71 Galvos ir nugaros, atba centrin4 neNq sistema 73 Smegenys 75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys 77 Autonomin (vegetacine) nervq sistema 79 Galviniai nervai 81 Periferine nervq sistema 83 Nerv!+ sistemos fiziologUa 85 Vyro lytiniai organai 87 Moters lytiniai organai
rLIUsrRUorAs Zlttvnns
FrzroloctJn. Zvrocus
ZOOLOGIJA. BESTUBURIAI ZOOLOGIJA. STUBURINIAI
BOTANIKA CHEMIJA FIZIKA ASTRONOMIJA
rsBN 5430-02714-6