inau, kad meluoji

Melo psichologija santuokoje, versle ir politikoje

ls angl kalbos vert

MILDA DYKE

UDK 159.923.3 Ek27

Versta i: Paul Ekm an, T E L L I N G LI ES . Clues to Deceit in the Marketplace, Politics, and Marriage. 2001.

Paul Ekman, 2009, 2001,1992,1985 Vertimas lietuvi kalb, Milda Dyke, 2012 ISBN 978-609-95125-5-6 Leidykla Aukso pieva", 2012

Turinys

Pratarm treiajam leidimui / 9

Padka /I I
PIRMAS SKYRIUS

vadas /13
A N T R A S SKYRIUS

Melas, informacijos nutekjimas ir kiti apgauls poymiai / 23

TREIAS SKYRIUS

Kodl nepasiseka pameluoti / 39

KETVIRTAS SKYRIUS

Kaip apgaul painti i odi, balso ar kno / 71

PENKTAS SKYRIUS

Kaip apgaul painti i veido iraikos /109

ETAS S K YR I U S

Klaid pavojus ir kaip j ivengti /143

SEPTINTAS SKYRIUS

Poligrafas kaip melo tikrintojas /167

ATUNTAS SKYRIUS

Melo patikrinimas / 213

D E V I N T A S SKYRIUS

Melo ir melagi aikinimas 1990-aisiais / 247

DEIMTAS SKYRIUS

Melas vieajame gyvenime / 265

VIENUO LIK TAS SKYRIUS

Nauji duomenys apie mel ir melo tikrinim / 289 Epilogas / 309

Priedas /314

Skiriu Ervingo Goffmano, gero biiulio ir kolegos atminimui ir savo monai Mary Annai Mason, kritikei ir artimai draugei

Kai situacija tarsi yra visikai tokia, kokia atrodo, labai gali bti, kad tai apgaul; tori, atrodyt, akis bado klasta, didiausia galimyb, kad nieko apgaulingo ia nra.

Ervingas Goffmanas, Strategin sveika

Svarbiausias dalykas yra ne moralumas, o ilikimas. Kiekviename lygmenyje nuo grubios maskuots iki poetins vizijos kalbos gebjimas slpti, klaidingai informuoti, palikti dviprasmybi, fce/fi hipotezes, pramanyti yra gyvybikai btinas mogikosios smons pusiausvyrai ir mogaus raidai visuomenje...

George Steineris, Po Babelio

Jeigu tiesa ir melas teturt vien veid, ms padtis bt nepalyginamai geresn. Tada patikti tereikt tuo, kas prieinga melo sakymui. Taiau tiesos prieyb reikiasi imtais tkstani pavidal, ji - it beribis laukas.

Michelis de Montaigne, Es

Pratarm treiajam leidimui

Dar kart perskaits 1985 met pirmj knygos leidim, kur sudar pirmieji atuoni skyriai, ir antr 1992 m. leidim, papil dyt devintu bei deimtu skyriais, su palengvjimu atsidusau, nes neradau juose nieko, k iandien laikyiau neteisingu. Vie nuoliktame skyriuje, kuriuo papildytas is, treiasis, leidimas, yra nauj teorini valg, trumpa nauj atradim apvalga ir paaikinimai, kodl dauguma moni, net profesional, taip prastai sugeba painti mel. Ilgainiui mano skeptikumas, ar apskritai manoma i elgesio kaip nors painti mel, iek tiek sumajo. Pasitikjimo suteik ir visas ms atliekamas mokymas. Per penkiolika pastarj met a ir mano bendradarbiai bei padjjai Marcas Francas (Ratgerso universitetas) ir Maureen O'Sullivan (San Francisko univer sitetas) dstme knygoje inau, kad meluoji nagrint mediag teissaugos pareignams Jungtinse Amerikos Valstijose, Angli joje, Izraelyje, Honkonge, Kanadoje ir Amsterdame. Ms klau sytojus i tema domino ne akademiniu, bet taikomuoju aspektu. Jie patys pateik mums daugyb pavyzdi, kurie patvirtino ne vien knygos inau, kad meluoji idj. Remdamasis tiek ms tyrimais, tiek su teissaugos pareig nais dirbant sukaupta patirtimi, drsiai galiu pasakyti tai k. Atskirti, kada mogus meluoja, kada sako ties, skmingiausiai manoma, kai: asmuo meluoja pirmkart, tokiu bdu iki iol niekada nra melavs, meluojantis daug kuo rizikuoja - svarbiausia, kad pagavus jam grst grieta bausm, kai tariamj kalbinantis asmuo plai pair, neskuba per greitai daryti ivad,
9

 kai tariamj kalbinantis asmuo moka j ar j paskatinti papasakoti savo istorij (kuo daugiau pasakoma odi, tuo lengviau atskirti mel nuo tiesos), kai kalbinantj asmen ir tariamj sieja ta pati kultrin aplinka, jie kalba ta paia kalba, kai tariamj kalbinantis asmuo knygoje inau, kad meluoji pamintas melo uuominas laiko ne melo rodymu, bet signalais, apie k reikia surinkti daugiau informacijos, kai tariamj kalbinantis asmuo suvokia sunkumus - jie aprayti ir knygoje inau, kad meluoji, - kylanius iaikinant nekalt asmen, tariam vykdius nusiengim.

10

Padka

Dkoju Nacionalinio psichins sveikatos instituto Klinikini tyrim skyriui u param mano neverbalins komunikacijos ty rimams nuo 1963 iki 1981 met (MH 11976). Nacionalinio psi chins sveikatos instituto mokslininko tyrjo stipendij progra ma per pastaruosius dvideimt met padjo pltoti mano tyri m program ir parayti i knyg (MH 06092). Noriu padkoti Hary F. Guggenheimo fondui, taip pat Johno D. ir Catherine T. Mac' Arthur fondui u param kai kuriems ketvirtame ir penk tame skyriuose apraytiems tyrimams. Walace V. Friesenas, su kuriuo dirbu daugiau kaip dvideimt met, yra atradim, ku riuos apraau iuose skyriuose, bendraautoris. Dauguma ioje knygoje pltojam idj pirmiausia gim du deimtmeius tru kusiame mudviej dialoge. Dkoju Silvanui S. Tomkinsui, draugui, kolegai, mokytojui, paskatinusiam mane parayti i knyg, u jo komentarus ir pasilymus, kaip patobulinti rankrat. Man padjo daugy b rankrat perskaiiusi biiuli, kurie atkreip dmes tas sritis, kurias imano geriau u kitus: gydytojas Robertas Blau, teism advokatas Stanley Casparas, romanistas Jo Carsonas, ijs pensij FTB agentas Rossas Mullaney, politinis mstyto jas Robertas Pickus, psichologas Robertas Omsteinas, vadybos konsultantas Billis Villiamsas. Mano mona ir pirmoji skaityto ja Mary Anna Mason nusipelno didels padkos u kantryb ir konstruktyvi kritik. Daugel knygos idj aptariau su Ervingu Goffmanu, kur melo tema domino iek tiek kitu aspektu. Mums abiem diugia patirtimi tapo skirting, bet ne prietaring mudviej poiri lyginimas. ios knygos rankrat bt papild ir jo komentarai,
11

jeigu ne netikta jo mirtis prie pat jam isiuniant rankrat. Dl io nelemto fakto liko nuskriaustas ir skaitytojas, ir a, nes mudviej su Ervingu Goffmanu dialogas, deja, galjo vykti tik mano mintyse.

P I RMAS S KY RI US

vadas

1938 met rugsjo 15-oji. Tutuojau vyks viena gdingiausi, viena pratingiausi apgavysi. Pirm kart susitinka Vokie tijos kancleris Adolfas Hitleris ir Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Neville Chamberlainas. Pasaulis stebi tikdamasis, kad tai, ko gera, paskutin viltis ivengti naujo karo. (Vos prie eet mnesi Hitlerio daliniai ygiavo Austrij ir prijung j prie Vokietijos. Anglija ir Pranczija ireik protest, taiau nieko daugiau nesim.) Rugsjo 12-j, likus trims dienoms iki susitikimo su Chamberlainu, Hitleris pareikalauja prijungti prie Vokietijos dal ekoslovakijos ir ioje alyje sukursto riaues. Hitleris jau slapta mobilizavs Vokietijos kariuomen ekoslo vakijai pulti, taiau tam parengta ji bus tik rugsjo pabaigoje. Jei jam pavykt uvilkinti ek armijos mobilizacij dar ke liomis savaitmis, Hitleris galt pasinaudoti netikto upuoli mo pranaumu. Kad laimt laiko, Hitleris nuslepia savo karo planus nuo Chamberlaino teigdamas, jog taik bt manoma isaugoti, jeigu ekai vykdyt jo reikalavimus. Chamberlainas apkvailintas, jis stengiasi tikinti ekus nemobilizuoti armijos, kol dar esama deryb su Hitleriu galimybs. Po susitikimo su Hitleriu Chamberlainas ra seseriai: Nepaisant kietumo ir iaurumo, kur a pamaiau veide, man susidar spdis, jog tai mogus, kurio odiu galima pasitikti."1 tikindamas Hitlerio odiu abejojusiuosius po penki die n Parlamente pasakytoje kalboje Chamberlainas patvirtina, jog
1 U didium svarstym apgauls tarptautiniuose santykiuose tema esu dkingas Ro berto Jerviso knygai The Logic of Images in International Relations, Princeton, N. J.: Prince ton University Press, 1970, i kurios suinojau ir apie Alexanderj Groth. i citata anali zuota Grotho straipsnyje "On the Intelligence Aspects of Personal Diplomacy," Orbis 7, 1964, p. 833-849. Cit. i: Keith Feiling, The Life of Neville Chamberlain, London: Macmillan, 1947, p. 367.

13

kliaudamasis asmeniniu susitikimu su Hitleriu gals teigti, kad jo odiai neprietarauja ketinimams."2 Kai prie penkiolika met miausi studijuoti melo reikin, n nenumaniau, kad mano darb bt galima pritaikyti aikinant tok mel. Maniau, mano analiz bus naudinga tik tiems, kurie dirba su psichikos ligoniais. Gilintis mel pradjau, kai psicho terapeutai, kuriems idsiau savo samprotavimus apie tai, kad veido iraikos universalios, o kiekvienos kultros gest pras m skirtinga, pasidomjo, ar toks neverbalinis elgesys negalt atskleisti, kada pacientas meluoja.3 Paprastai tuo sitikinti nra labai svarbu, iskyrus tuos atvejus, kai psichiatrijos ligonin paguldyti mginusieji nusiudyti pacientai tvirtina, jog jauiasi daug geriau. Kiekvienas gydytojas bijo bti apgautas paciento, kuris vos itrks i ligonins nusiudo. Toks praktinis interesas ikl vien svarbiausi su moni bendravimu susijus klau sim: ar mons, net smarkiai susinervin, gali suvaldyti apie save siuniam informacij, ar neverbalinis elgesys iduoda, k jie slepia po odiais? Tada miausi tikrinti pokalbi su psichiatriniais pacientais videoraus iekodamas melo apraik. i mediag buvau su kaups kitam tikslui - ketinau iskirti iraikas ir gestus, kurie gali bti naudingi diagnozuojant psichikos sutrikim sunkum ir tip. Dabar, kai dmes sutelkiau apgaul, m atrodyti, kad melavimo enklus miau velgti didumoje ios raytos me diagos. Beliko sitikinti j tikrumu. Kol kas neabejojau tik dl vieno - to, kas vyko po pokalbio. Marija - keturiasdeimt dvej met nam eiminink. Pasku tinis i jos trij bandym nusiudyti buvo visikai rimtas. Pa dauginusi migdomj tablei j tik atsitiktinai rado dar gyv. Bet Marijos istorija nelabai skiriasi nuo daugelio kit vidutinio amiaus depresij patiriani moter. Vaikai uaugo, jiems pa sidar nebereikalinga. Vyras buvo usims tik darbu. Marija pasijuto niekam nenaudinga. Tuo metu, kai atvyko ligonin,
2 1938 m. rugsjo 28 d. N eville Chamberlaino kalba Bendruomeni Rmuose, in Search of Peace, N ew York: Putnam and Sons, 1939, p. 210; cituota Grotho. 3 is darbas skelbtas kaip straipsni serija 1960 m. gale ir mano redaguotoje knygoje Darwin and Facial Expression (N ew York: Academic Press, 1973).

14

ji jau nebepajgdavo susitvarkyti namuose, kentjo nuo nemi gos, daniausiai sddavo viena ir verkdavo. Per pirmsias tris savaites ligoninje jai paskyr medikament ir grupin terapij. Atrod, kad pacient labai teigiamai reaguoja gydym, tapo linksmesn, nenekdavo apie nusiudym. Viename rayt pokalbi Marija sako gydytojui, kad jauiasi daug geriau, pa prao savaitgaliui ileidiama. Taiau prie gaudama sutikim Marija prisipasta pamelavusi tam, kad j ileist. Ji ir toliau beviltikai troko nusiudyti. Po daugiau kaip trij mnesi, praleist ligoninje, Marijos bkl i ties pagerjo, bet po met liga atkrito. J ileido i ligonins ir, atrodo, paskui daugel met ji nesirgo. Pokalbio su Marija videoraas apgavo daugel jaun ir paty rusi psichiatr, kuriems j parodiau.4 Mes gilinoms video ra daug valand, perirjome imtus kart sultin, tyri ndami kiekvien gest ir iraik, bandydami velgti galim apgauls uuomin (clues to deceit). Ir tai irdami sultint vaizd, per trumput pauz, prie pacientei atsakant gydytojo klausim apie ateities planus, ivydome jos veide mktelint nevilties iraik, taip trumpai tetrukusi, kad irdami pir muosius kartus jos nepastebjome. Kai jau tarme, kad u i be galo trum p mikroiraik gali pasirodyti slepiami jausmai, gilinoms toliau ir radome daugiau toki, daniausiai ypsenle pridengt mikroiraik. Dar mums pavyko velgti mikrogest. Sakydama gydytojui, kad ji kuo puikiausiai veikianti lig, Ma rija gteldavo peiu, bet tai tebuvo gesto fragmentas, ne visas gestas, tik jo dalis. Ji gteldavo vienu peiu truputl pakreip dama rank. Arba abi rankas laikydama sudtas visai ramiai akimirk kilsteldavo pet. Mums pasirod, kad pastebjome ir kitus neverbalinius ap gauls enklus, bet nebuvome tikri, ar juos tikrai velgiame ar tik sivaizduojame. Juk ir visikai nekaltas elgesys atrodys tarti nas, jei i anksto inai, kad mogus meluoja. Taiau ms atra
4 is darbas apraytas pirmajame mano straipsnyje apgauls tema: Paul Ekman and Wallace V. Friesen, "Nonverbal Leakage and Clues to Deception," Psychiatry 32,1969, p . 88-105.

15

dimus galjo patvirtinti tik objektyvus patikrinimas, nepaveiktas inojimo - meluoja mogus ar sako ties. Be to, ianalizuoti rei kjo daugiau moni, kad bt sitikinta, jog aptikti apgauls po ymiai nra iskirtiniai, saviti, bdingi tik vienam konkreiam in dividui. Suprantama, noriniam isiaikinti ties asmeniui (toliau vadinsime j melo tikrintoju, arba verifikuotoju - vert. past.) bt paprasiau, jei vieno asmens mel iduodantis elgesys akivaiz diai parodyt, kad kitas mogus irgi meluoja. Deja, kiekvie no mogaus melavimo poymiai gali bti individuals. Ms sukurtas eksperimentas buvo paremtas tokio tipo kaip Marijos melu, kai stebimi asmenys smarkiai motyvuoti slpti stiprias neigiamas meluojant patiriamas emocijas. irdami ypatin gai trikdant su kruvinomis scenomis operacinje film, tiria mieji turjo paslpti tikras emocijas - susikrimtim, skausm, pasibjaurjim - ir tikinti panekov, kad iri film apie nuos tabias gles. io eksperimento rezultatas apraytas ketvirtame ir penktame skyriuose. Neprajo n metai - tebuvome pasiek pradines melo eks periment stadijas, kai mans m iekoti vairi ri melu besidomintys mons. Kain, ar mano atradimus ir metodus bt galima taikyti nipinjimu tariamiems amerikieiams i aikinti? Ilgainiui, kai vairiuose moksliniuose urnaluose buvo paskelbti ms duomenys apie elgesio poymius, pagal kuriuos galima painti, kada pacientas meluoja gydytojui, toki uklau s daugjo. Gal iuos duomenis galima panaudoti apmokant saugos tarnyb pareignus i eisenos ar gest painti udiki k ksl turinius teroristus? Ar galiau supaindinti FTB su metodikomis, kaip parengti policininkus, kad greiiau atspt, ar tariamasis meluoja? Nebesistebjau, kai mans paklaus, ar galiau padti aukiausio lygio derybininkams painti opo nent melus arba gal i Patricijos Herst fotografij, daryt jai dalyvaujant banko apiplime, galiau pasakyti, ar ji tai dar savo noru, ar priversta? Per pastaruosius penkerius metus su sidomjimas pereng JAV sienas. mane jau kreipsi dviej Jungtinms Amerikos Valstijoms draugik ali atstovai, o kai skaiiau paskait Soviet Sjungoje, mane kreipsi pareignai,
16

prisistat kaip atstovaujantys kakokiam u tardym atsakin gam elektrotechniniam institutui". Toks dmesys man nepatiko, baiminausi, kad mano ivados bus panaudotos piktam, priimtos nekritikai, pritaikytos per daug skubotai. Atrod, kad mano neverbaliniai apgauls po ymi tyrinjimai negali turti nieko bendra su kriminalistika, politika ar diplomatija. Juk tai tra mano nuojauta. Paklaustas negaliau paaikinti rimiau. Kad i nuojaut pagrsiau, man reikjo isiaikinti, kodl meluodami mons apskritai padaro klaid. Juk ne visi melai nepasiseka. Kartais sumeluojama to bulai. Gali nepasirodyti joki apgauls poymi nei veido i raikoje, gestuose ar vos pastebim balso permain. Gali neb ti joki melag iduodani enkl. Taiau a inau, kad melo poymiai egzistuoja. Savo elgesiu gali isiduoti ir labiausiai u kietj melagiai. Taigi suinoti, kada melas pasiseka, kada su lunga, kaip pastebti apgauls uuominas, o kada neverta n stengtis jas velgti, man reik suprasti melo, meluojanij ir melo tikrintoj skirtumus. Hitlerio melas Chamberlainui ir Marijos gydytojui labai rim ti - ant kortos buvo pastatyti gyvenimai. Ir vienas, ir kitas slp ateities planus. Abiem, kad pasisekt, buvo svarbu parodyti ne jauiamas emocijas. Taiau skirtumas tarp vieno ir kito apgauls didiulis. Hitleris - puikus, i prigimties talentingas artistas. Be gimto talento, Hitleris dar buvo kur kas geriau nei Marija gu ds apgaudinti. Be to, Hitleris turjo pranaum dar ir todl, kad apgaudin jo apsigauti norjus asmen. Chamberlainas tapo auka, norin ia tikti Hitlerio melu, kad jis neplanuoja kariauti, jei tik e koslovakijos sienos bus pakeistos pagal jo reikalavimus. Kitaip Chamberlainas bt turjs prisipainti, kad jo nuraminimo po litika lugo ir faktikai susilpnino jo al. Pana atvej aptaria politologe Roberta Wohlstetter, analizuodama apgaudinjimo taktik ginklavimosi varybose. Svarstydama apie tai, kaip Vo kietija paeid Anglijos ir Vokietijos 1936 m. susitarim dl jr ginkluots, ji sako: ir apgaudinjantysis, ir apgaudinjamasis man, kad prieininkas padarys klaid. Jiems abiem reikia i
17

saugoti iliuzij, kad susitarimas nesulauytas. Brit nuogstavi mais dl ginklavimosi varyb skmingai manipuliavs Hitleris pasiek susitarimo dl jr ginkluots apribojimo, kuriuo britai, nepasitar su pranczais ar italais, slapta revizavo Versalio su tart. Londono nuogstavimai dl ginkluots varyb sutrukd britams velgti ar pripainti, kad naujoji sutartis sulauyta."5 Daugelyje apgavysi auka nepastebi melagio klaid. Dvi prasmik elges isiaikindama sau palankiausiu bdu ji slapta priima mel, kad ivengt prating apgauls atskleidimo pa sekmi. iriniam pro pirtus monos roman sutuoktiniui pavyksta atitolinti paeminim, pripainim, kad jis yra raguo tas, ir skyryb galimyb. Net jei pats pripasta monos neiti kimyb, gali padti jai ir toliau meluoti, kad nereikt jai pri sipainti ir atskleisti vis kort. Kol niekas aikiai nepasakyta, vyras dar gali puoselti tegul ir menk vilt, kad gal neteisingai j taria, gal mona jo neapgaudinja. Suprantama, ne kiekviena auka taip mielai leidiasi apgau nama. Kartais taikstymasis su apgaule ar padjimas meluojan iajam niekuo nenaudingas. Kai kurie melo gaudytojai laimi tik tada, kai apgaul atskleidia, ir tai padar jie nieko nepraranda. Policijos kvotjas ir u banko paskolas atsakingas banko tarnau tojas gerais darbuotojais laikomi tada, kai atskleidia meluojan tj ir atpasta teising mog. Danai auka laimi ir pralaimi ir jei leidiasi apgaunama, ir jei atskleidia mel. Bet ie du as pektai ne visada pasiteisina. Marijos gydytojas smarkiai nerizi kavo patikdamas jos melu. Jei ji bt pagijusi nuo depresijos, gydytojas galt sau prisiskirti nuopeln u skming gydym. Taiau jei pacient i ties nebuvo pasveikusi, jis ne tiek daug prarado. Skirtingai nuo Chamberlaino, gydytojas savo karjera nerizikavo. Jis nebuvo vieai prisims atsakomybs dl netei singo sprendimo, jei paaikt, kad Marija meluoja, - gydytojas pralaimt daug maiau nei laimt paaikjus, jog Marija sako ties. 1938 m. Chamberlainui isiaikinti ties jau buvo per vlu,
5Roberta Wohlsetter, "Slow Pearl Harbors and the Pleasures of Deception/' in Intelligence Policy and National Security, ed. Robert L. Pfaltzgraff, Jr., Uri Ra'anan, and Warren Milberg, Hamden, Conn.: Archon Books, 1981, p. 23-34.

18

nes Hitleriu pasikliauti nebuvo galima, nes niekuo kitu jau ne buvo manoma sustabdyti jo agresijos, tai reik, kad Chamberlaino karjera baigta, o karas, kurio vylsi gals ivengti, prasids. Nors Chamberlainas turjo sav motyv patikti Hitleriu, jam apgauti nebuvo sunku, nes nereikjo slpti joki emoci j. Daniausiai melas nepasiseka dl to, kad slepiama emocija vis viena ilenda. Kuo didesnes emocijas mogui tenka slpti meluojant, kuo j daugiau, tuo labiau tiktina, kad kokiu nors poelgiu jis isiduos. Hitleris tikrai nesijuto kaltas, o kalt yra emocija, kuri meluojaniam pridaro dvigubos bdos. Mat kal ts sukelti sins priekaitai kartais pastmja melag padaryti toki klaid, dl kuri j pagauna. Taiau Hitleris tikrai nesijuto kaltas meluodamas atstovui tos alies, kuriai dar taip neseniai Vokietija buvo eminamai pralaimjusi kare. Kitaip nei Marijos, Hitlerio ir jo aukos nesiejo bendros vertybs, savo melo aukos jis negerb, ja nesiavjo. Marijai, kad pavykt pameluoti, teko nuslpti intensyvias emocijas. Jai teko nuslopinti nor nusiu dyti motyvuojanius nusivylim ir kani. Be to, Marija nega ljo nesijausti nekalta meluodama gydytojams - ji juos mgo, avjosi, inojo, kad jie nori jai padti. Dl i ir kit prieasi saviudyb linkusio paciento ar ne itikimo sutuoktinio melagingo elgesio enklus daug lengviau pastebti negu diplomato ar dvigubo agento. Bet ir ne kiekvienas diplomatas, nusikaltlis ar valgybos agentas yra tobulas apga vikas. Klaid padaro ir jie. Mano atlikti tyrimai leidia vertinti realias galimybes pastebti melo ar pastang apgauti poymius. Tiems, kuriuos domina galimyb atskleisti politin ar nusikals tam mel, mano patarimas bt ne ignoruoti tam tikrus elgesio poymius (behavioral clues), bet atidiau juos sigilinti, vertinti j ribotumus ir galimybes. Nors jau esama rodym apie apgavysts poymius, jie ga lutinai dar nepatvirtinti. Tiek melo, tiek melo prieasi, tiek meluojant iaikjani klaid mano darytos analizs rezultatai sutampa su kitais melo srities eksperimentais, su istoriniais bei literatriniais io reikinio apraymais. Tiesa, neuteko laiko si tikinti, ar ios teorijos atlaikys tolesnius eksperimentus ir kritik.
19

Nusprendiau nelaukti vis atsakym ir parayti i knyg, nes juk tie, kuriems rpi atskleisti apgaul, laukti neturi kada. Jau dedamos pastangos painti neverbalinius apgauls poymius tose srityse, kuriose klaidos kaina didiausia. Su rodymais ir ar gumentais nesusipain ekspertai" jau silo melo atpainimo paslaugas parenkant prisiekusiuosius ir priimant mones dar b. Policininkai ir profesionals melo detektori operatoriai jau supaindinami su neverbaliniais apgauls poymiais. Madaug pus mokomosios mediagos informacijos, kuri man teko ma tyti, neteisinga. Muitins darbuotojai iklauso special kurs, supaindinant su neverbaliniais kontrabandins veiklos po ymiais. Man sak, kad iuose mokymuose naudojamas mano darbas, bet nors ir daugyb kart reikalavau parodyti man t mokomj mediag, baigdavosi paadais netrukus su mani mi susisiekti". Nemanoma suinoti ir k su mano duomenimis veikia valgybos tarnybos, nes j darbas slaptas. Taiau inau, kad juos tai domina, nes prie eerius metus mane buvo pa kviet Gynybos departament smulkiau paaikinti apie savo tyrinjimus, j teikiamas galimybes ir kylanius sunkumus. Paskui girdjau kalbas, kad darbas vyksta, man net pavyko nu girsti kai kuri su tais dalykais, matyt, susijusi asmen vardus. Taiau mano laikus jie nieko neatsak arba atsakydavo, kad nieko negali atskleisti. Nerim kelia ir tai, kad nei visuomens tiriamas vilgsnis, nei priekabi mokslins bendruomens kritika neabejoja tokiais eksperimentais". ia knyga noriu paaikinti ir jiems, ir tiems, kuriems jie dirba, savo metodo trkumus ir stiprisias puses. i knyg paraiau ir skiriu j ne tik tiems, kam rpi atskleisti gyvybs ar mirties klausimus. sitikinau, kad gilinantis, kaip ir kada mons meluoja arba sako ties, manoma daug skmin giau isiaikinti daugel moni santyki. Nedaug tra srii, kuriose nesama apgauls ar bent jos galimybs. Tvai meluo ja vaikams apie seks nordami apsaugoti juos nuo inojimo, kuriam, j manymu, vaikai nepasireng. Paaugliai vaikai slepia nuo tv savo seksualinius nuotykius bijodami, kad tvai j ne supras. Meluoja vieni kitiems draugai (net geriausias draugas
20

jums visko nepasakys), mokytojai ir mokiniai, gydytojas ir paci entas, vyras ir mona, liudininkas ir prisiekusieji, advokatas ir klientas, pardavjas ir pirkjas. Melas yra tokia svarbi ms gyvenimo ypatyb, kad geresnis jo supratimas reikmingas visoms moni veiklos sritims. Kai kas sudrebs nuo tokio teiginio, nes mel laiko smerktinu rei kiniu. Tokiam poiriui a nepritariu. Per daug paprasta bt sakyti, kad moni santykiuose apskritai neturt bti melo, nieku gyvu nepatariau ir imtis kiekvien mel atskleisti. Pa tarim skilties redaktor Ana Landers savo skaitytojams teisin gai primena, kad tiesa gali bti panaudota ir kaip kuoka, kuria mog gali skaudiai pritrenkti. Melas gali bti iaurus, taiau tokie ne visi melai. Yra altruistiko melo, inoma, daug maiau nei sako tie, kurie meluoja. Kai kurie visuomeniniai santykiai gali gyvuoti tik apgaubti mito. Taiau n vienas meluojantis ne turt per lengvai patikti, kad auka pageidauja bti apgauta. Ir n vienas melo tikrintojas neturt pradti nuo prielaidos, kad jis turi teis atskleisti bet kok mel. Esama nekenksmingo, net humaniko melo. Yra melas, kuris atskleistas paemint auk arba treij al. Taiau visa tai reikt aptarti daug smulkiau, i anksto isiaikinus ir nemaai kit dalyk. Pradti reikt nuo melo apibrimo, nuo dviej melo form apibdinimo ir dviej ri apgauls uuomin, arba poymi.

a ntr a s

skyrius

Melas, informacijos nutekjimas ir kiti apgauls poymiai

Richardas Nixonas prajus atuoneriems metams nuo at sistatydinimo i prezidento posto neig kada nors melavs, bet prisipaino, kaip ir kiti politikai, kai k nuslpdavo. Tai btina norint laimti ir ilaikyti post, sak jis. Negali sakyti, k gal voji apie vien ar kit asmen, nes tau jo gali prireikti... negali reikti savo nuomons apie pasaulio lyderius, nes ateityje gali tekti su jais susidurti."6 Nixonas ne vienintelis, vengiantis tiesos nutyljim vadinti melu, kai tai gali bti pateisinama.* Kaip nu rodoma Oksfordo angl kalbos odyne, iuolaikinje vartosenoje odis [melas] paprastai turi ryk moralinio smerkimo atspalv, tad mandagiame pokalbyje io odio stengiamasi vengti, pa keiiant j tokiais eufemistiniais sinonimais, kaip apgaul, netie sa/'7 Nesunku pavadinti melagiu nemgstam mog, bet labai nelengva, jeigu jis mgstamas, juo avimasi. Dar gerokai prie Votergeito skandal Nixonas savo oponentams demokratams vaizdingai apibdino melag - ar pirktumte i tokio mogaus pavaint automobil?", tuo tarpu jo paties gebjimas slpti ir maskuoti susiavjusi respublikon buvo liaupsinamas kaip politinis nuovokumas.
* Nuostatos gali keistis. Jody Powellas, buvs prezidento Carterio spaudos sekretorius, pateisina tam tikr mel: Nuo pat pirmos dienos, kai pirmasis reporteris udav vy riausybs pareignui pirm nelengv klausim, nesiliaujama ginytis, ar vyriausyb turi teis meluoti. Taip, turi. Tam tikromis aplinkybmis vyriausyb ne tik turi teis, bet yra net pareigota pozityviai meluoti. Per ketverius m etus Baltuosiuose Rmuose to kias aplinkybes buvau pateks du kartus/' Jis sakosi melavs, kad apsaugot nuo skausmo ir pasimetimo daugyb visikai nekalt moni." Kit kart nesak tiesos apie amerikiei kait gelbjimo i Irano karinio plano rengim (Jody Powell, The Other Side of the Story, N ew York: William Morrow & Co.,Inc., 1984). 6 San Francisco Chronicle, October 28,1982, p. 12. 7 The Compact Edition of the Oxford English Dictionary, N ew York: Oxford University Press, 1971, p. 1616.

23

Taiau manajam melo ar apgauls apibrimui ie dalykai nra svarbs (odius melas ir apgaul ia vartoju sinonimikai). Daugelis moni, net ir pateikdami klaiding informacij, ne meluoja. Moteris, persekiojama paranojins manijos, sako esanti Marija Magdaliet, ir ji nra melag, nors toks teiginys neteisin gas. Nepasiseks patarimas klientui, kaip investuoti kapital, nra melas, nebent konsultantas smoningai sak neties. mo ns, kuri ior kartais apgaulinga, dar nebtinai yra melagiai. ols lapeliu apsimets besislepiantis vabzdys maldininkas me luoja ne daugiau nei mogus, kur dl auktos kaktos palaikme protingesniu nei i ties yra.* Melagis - tas, kuris gali pasirinkti nemeluoti. Auk jis apgau dinja smoningai, j klaidingai informuoja turdamas aiki ketinim. Tiek paties meluojanio asmens, tiek bendruomens poiriu, melas gali bti pateisinamas, gali ir nebti pateisina mas. Melagis gali bti geras ar blogas mogus, mgstamas ar ne mgstamas. Taiau meluojantis asmuo gali pasirinkti - meluoti ar sakyti ties, jis suvokia melo ir tiesos skirtum.9 Patologiniai melagiai, kurie smoningai sako neties, bet savo elgesio ne stengia kontroliuoti, nra mano analizs objektas, taip pat ir ne suvokiantys, kad meluoja, saviapgauls aukos.**' Ilgainiui melV

* domu pasvarstyti apie toki stereotip kilm. Aukta kakta tariamai rodo didel sm e gen apimt, taiau tai nebtinai teisinga. sitikinimas, kad m ogus plonomis lpomis iaurus, paremtas taikliu pastebjimu, jog pykstant lpos susiaurja. Klaidinga ia tai, kad laikinas emocins bsenos poym is pritaikomas charakterizuojant asm enybs bruo^.Tokia ivada implikuojama, es m ons plonomis lpom is atrodo taip dl to, kad yra nuolat i pykio kietai suiaup lpas, bet juk jos gali bti tiesiog paveldtas veido bruo as. Lygiai toks pats stereotipikas sitikinimas neva putli lp m ogus juslingas pa remtas teisingu pastebjimu, kad seksualiai susijaudinus prisipildiusios kraujo, lpos tampa putlios, taiau pritaikytas jis netiksliai apibendrinant ir paveriant tai pastoviu bruou, nes juk ir putlios lpos gali bti paveldtas veido bruoas.8 ** Nors a neginiju, kad esama patologini m elagi ar saviapgauls auk, sitikinti tuo nra lengva. Suprantama, kad joki melagio odi negalim e laikyti rodymais. Iai kintas melagis gali sakyti bet k, kad sumaint sau bausm. 8 Zr.: Paul F. Secord, "Facial Features and Inference Processes in Interpersonal Percep tion," in Person Perception and Interpersonal Behavior," ed. R. Taguiri and L. Petrulio, Stan ford University Press, 1958. Taip pat: Paul Ekman, "Facial Signs: Facts, Fantasies and Possibilities," in Sight, Sound and Sense, ed. Thomas A. Sebeok, Bloomington: Indiana University Press, 1978. Vis dar ginijamasi, ar gyvnai gali smoningai apsisprsti, meluoti ar ne. r. David and Ann James Prema<*, The Mind of an Ape, N ew York: W. W. Norton & Co., a iTP ^at Premack an<* Premack, "Communication as Evidence of Thinking," in Animal Mind - Human Mind, ed. D. R. Griffin, N ew York: Springer-Verlag, 1982.

24

gis gali patikti savo melu. Jei taip atsitinka, toks mogus jau negali bti laikomas melagiu, o jo sakom neties dl kitame skyriuje nurodom prieasi paaikinti bus daug sunkiau. Tereikia prisiminti vien epizod i Mussolinio gyvenimo, pa rodant, kad patikti savo paties melu ne visuomet naudinga: ... 1938 m. [Italijos] armijos divizijos sudtis nuo trij pulk buvo sumainta iki dviej. Mussoliniui tai patiko, nes dabar jis galjo sakyti, kad faistai turi eiasdeimt divizij vietoj vos pus to skaiiaus turim i ties, bet armijoje, prie pat prasi dedant karui, i permaina sukl didiul sumait. Mussolinis umiro apie savo paties vykdytas reformas, po keleri met jis tragikai suklydo vertindamas realias savo kariuomens pa jgas. Atrodo, kad Mussoliniui ne daug k pavyko apgauti, i skyrus save."1 0 Pateikiant melo apibrim reikia apibdinti ne tik melag, bet ir auk. Meluojama, kai auka nenori bti apgauta, o mela gis i anksto nespja apie savo ketinim tai padaryti. Bt keista, _ jei melagiais vadintume aktorius. irovai juk sutinka, kad juos tam tikram laikui apgaut, dl to ir ateina teatr. Skirtingai nuo apgaviko, aktoriai neapsimeta nespj, kad tai tik trumpam priimamas pavidalas. Juk jei brokeris spt pateiksis kad ir tikim, bet klaiding informacij, klientas nesivadovaut jo pa tarimu. Jeigu Marija bt pasakiusi gydytojui, k i ties jaut, arba jei Hitleris bt spjs Chamberlain netikti jo paadais, niekas niekam nebt sumelavs. Tad pagal mano apgauls apibrim, vienas asmuo ketina apgauti kit, kai tai daro smoningai, i anksto nespjs ir au kos tiesiogiai nepapraytas nesakyti tiesos.* Taigi egzistuoja dvi
V

10 Dkoju Michaeliui I. Handeliui u pacitavim to intriguojaniame savo straipsnyje "Intelligence and Deception," Journal of Strategic Studies 5, March 1982, p. 122-154. Cit. i: Denis Mack Smith, Mussolini's Roman Empire, p. 170. * Mane domina tai, k Goffmanas vadino begdiku melu, tokiu, kai esama neabejotin rodym, jog m ogus inojo meluojs ir dar tai smoningai." Taiau Goffman domino ne toks melas, o kitokio pobdio klaidinantis pateikimas, kai skirtumas tarp teisingo ir klaidingo nra toks rykus: ... kasdieniame gyvenim e turbt nesama tokios teistos profesijos ar toki santyki, kuri dalyviai nesiim a slaptos praktikos, nesuderinam os su siekiamais pateikti (apie save) spdiais." (Abi citatos i: The Presentation of Self in Every day Life, N ew York: Anchor Books, 1959, p. 59, 64.

25

pagrindins melo formos: nuslpimas (conceal) ir klastojimas, arba ikraipymas (falsify). Nuslpdamas melagis nepasako tam tikros informacijos, bet i ties nepasako ir nieko neteisingo. Klasto jant ar ikraipant engiamas dar vienas ingsnis. Melagis ne tik nuslepia teising informacij, bet ir pateikia klaiding taip, tarsi ji bt teisinga. Danai norint apgauti neivengiamai tenka kai k nuslpti ir kai k suklastoti, taiau retkariais meluojaniam pavyksta isiversti vien nutylint. Ne visi nuslpim laiko melavimu, kai kas j traktuoja kaip lesn klastojim.1 2Jei gydytojas nepasako pacientui, kad liga nepagydoma, jei vyras nepamini, kad piet pertrauk praleido motelyje su monos geriausia drauge, jei policininkas nespja tariamojo, kad jo pokalbi su advokatu klausoma, jokia klai dinga informacija neperduodama, bet kiekvienas i i pavyz di atitinka mano melo apibrim. Aukos nepra, kad jas apgaudint, o apgaudinjantis asmuo veik smoningai, i anksto nespjs apie ketinim apgauti. Informacija nepateikta smoningai, ne atsitiktinai. Gali pasitaikyti iimi, kai informa cijos nuslpimas nra melas, nes apie tai spta i anksto arba auka sutinka bti apgauta. Jei vyras ir mona susitaria nesikiti vienas kito asmenin gyvenim ir nepraneti vienas kitam apie ryius u eimos rib, iskyrus tuos atvejus, kai apie tai tiesiai paklausiama, nuslpto susitikimo motelyje melu nelaikysime. Jei pacientas prao gydytoj nesakyti blog naujien, tokios informacijos nuslpimas nra melas. Taiau pagal statym ta riamasis ir advokatas turi teis pasikalbti slapta, ir tos teiss paeidimas visada bus melas. Jeigu manoma pasirinkti, kaip meluoti, meluojantis asmuo paprastai pasirenka galimyb nuslpti, o ne ikraipyti ties. Galimyb nuslpti suteikia daugiau pranaum. Pirmiausia,
" skirtum pripasta didum a apgauls analitik. r. str.: Handel, "Intelligence," and Barton Whaley, "Toward a General Theory of Deception," Journal of Strategic Studies 5, March 1982, p. 179-192, kuriuose aptariamas io atskyrimo pritaikymas analizuojant karines apgaules. 1 2 Sisela Bok termin melas taiko tam, k a vadinu klastojimu, o slaptumo samprata nusa ko tai, k vadinu nuslpim u. Ji tvirtina, kad toks skyrimas turi moralin reikm; pasak jos, melas yra "prima facie neigiam as su aikia neigiama prezumpcija, o slaptumui tai nebtinai bdinga" Kn.: Secrets, N ew York, Pantheon, 1982, p. xv.

26

nuslpti daug lengviau nei ikraipyti. Nieko nereikia prama nyti. Nerizikuoji, kad susimausi, jei nesi sukrs visos istorijos i anksto. Sakoma, Abrahamas Lincolnas saks, jog jo atmintis ne tokia gera, kad meluot. Jei gydytojas neteisingai paaikina paciento ligos simptomus stengdamasis nuslpti jo nepagydo m lig, jam teks prisiminti melaging paaikinim, kad pa klaustas po keli dien neprietaraut tam, k jau yra pasaks. Nuslpimas mieliau pasirenkamas dar ir dl to, kad atrodo tarsi maiau smerktinas negu ikraipymas. Tai pasyvus, ne aktyvus melas. Net jei aukai padaryta ne maesn ala, melagis jauiasi maiau kaltas slpdamas negu klastodamas.* Meluojantis gali guostis mintimi, kad auka i ties ino ties, tik nenori pavelgti jai akis. Neitikima mona gali samprotau ti kad ir taip: Mano vyras tikriausiai ino, kad a retkariais pa aidiu, nes niekada neklausia, kur praleidiu popietes. Nieko jam neatskleisdama elgiuosi gailestingai; juk a nemeluoju jam apie tai, k veikiu. Neversdama jo suinoti, kad esu neitikima, laikausi nuostatos jo neeminti." Nuslpt ties visada lengviau pateisinti, jei kartais ji vliau paaikja. Nutyljs apgavikas dar iki galo neklimps. Jis gali pasiteisinti vairiai - ir kad ketino pasakyti vliau, ir kad umiro. Asmuo, kuris prisiekia sakyda mas jei gerai prisimenu", pasilieka atsargin variant, jei vliau jo nuslpta informacija bt atskleista. Teiginys, kad ne itin ge rai prisimenama tai, kas prisimena ir kas smoningai nesakoma, yra tarpinis tarp nuslpimo ir ikraipymo. Taip apgaudinjantis tvirtina, kai negali nieko nesakyti, kai jam uduotas klausimas, kai juo suabejota. Sakydamas, neva jis neprisimena, melagis i vengia btinybs kada nors apskritai prisiminti suklastot isto rij, jam tereikia atsiminti savo melaging tvirtinim, kad nepri simena. Jei vliau iaikt tiesa, melagis gali pareikti, kad ne melavo, o tiesiog neprisimin.
* Eve Sweetser pateikia dom pastebjim, kad auka gali labiau pasipiktinti, kai infor macija nuo jos nuslepiama, nei kai ji suklastojama: Tada auka negali skstis, kad jai melavo, jai atrodo, tarsi oponentas pralindo" pro statymo sprag.1 3 1 3 Eve Sweetser, "The Definition of a Lie," in Cultural Models in Language and Thought, ed. Naomi Quinn and Dorothy Holland, 1987, p. 40.

27

Votergeito skandalas, dl kurio prezidentui Nixonui teko at sistatydinti i posto, puikiai iliustruoja toki umirimo strategi j. Vis daugjant rodym apie demokrat dalyvavim organi zuojant siverim viebut ir bandym ten rengti pasiklausy mo aparatr buvo priversti atsistatydinti prezidento patarjai Harry Robbinsas Haldemanas ir Johnas Ehrlichmanas. Spaudi mas Nixonui vis didja, Haldemano viet uima Alexanderis Haigas. Neprajo n mnesio nuo Haigo sugrimo Baltuo sius Rmus, kai 1973 m. birelio 4 d. jam su Nixonu teko svars tyti, kaip atsakyti rimtus kaltinimus, ikeltus buvusio Baltj Rm patarjo Johno W. Deano. Nixono ir Haigo pokalbio rae, paskelbtame rengiant apkalt, Haigas pataria Nixonui isisukti nuo tarim pasiteisinimu neva neprisimena."1 4 Taiau pasiteisinimas atmintimi tikimas ne visomis aplin kybmis. Gydytojas, paklaustas, ar paciento tyrim rezultatai neigiami, negali dtis j neprisimens, kaip ir policininkas, ta riamajam paklausus, ar kambaryje esama pasiklausymo apara tros. Prisidengti atmintimi galime tik kalbdami apie nereik mingus dalykus, dar apie tai, kas vyko seniai. Taiau vargu ar pasiteisinsime pamir reikmingus vykius, kad ir kiek laiko bt nuo j praj. Bet kai auka meta ik, meluojantis nebeturi pasirinkimo nuslpti ar suklastoti informacij. monai paklausus vyr, ko dl neradusi jo per piet pertrauk, jis priverstas meluoti, kad ilaikyt paslapt. Galima bt sakyti, kad net prastas klausi mas prie vakariens stalo - kaip prajo diena?" - yra informa cijos reikalavimas, taiau nuo jo galima isisukti. Vyras tiesiog pamins kitus dalykus nuslpdamas pasimatym, jei tiesioginis klausimas neveria jo pasirinkti - meluoti ar sakyti ties. Yra melas, kuris nuo pat pradios reikalauja apgauls, nes slpti ties jau nebepakanka. Psichiatrijos pacientei Marijai teko ne tik slpti, kad ji yra prislgta, ketina nusiudyti, jai teko dar ir apsimesti, kad jauiasi geriau, kad nori savaitgal praleisti su eima. Meluojant apie kandidato turim darbo patirt paprasto nutyljimo irgi nepakanka. Juk tekt ne tik nuslpti nepatyrim,
1 4 David Rosenbaum, New York Times, December 17,1980.

28

bet ir sukurti deram darbins patirties apraym. Sprunkant i nuobodaus vakarlio ir stengiantis neeisti eiminink prireiks ne tik nuslpti, kad mieliau namuose irsite televizori, bet ir sukurti tikim paaikinim, kad privalote anksti ryte kur nors bti, turite bd su aukle ar kok kit pasiteisinim. Kartais, nors melas to tiesiogiai nereikalauja, meluojaniam tenka imtis klastos, kad pridengt slepiam ties. Klasta u maskuojant tai, kas slepiama, ypa praveria, kai reikia paslpti emocijas. Nesunku paslpti emocijas, kuri jau nebejauiame, daug sunkiau suvaldyti tuo momentu patiriamas emocijas, ypa dideles. Baim sunkiau paslpti negu susirpinim, nir - nei susierzinim. Kuo stipresn emocija, tuo didesn tikimyb, kad kokie nors jos poymiai pasirodys, kad ir kaip meluojantis stengtsi j nuslpti. Imitavimas nejauiamos emocijos padeda umaskuoti jauiam emocij. Tad suklastota emocija gali pad ti sutramdyti slepiam emocij ir neleisti jai prasiverti. ir daugel kit mano ia idstyt samprotavim puikiai iliustruoja epizodas i Johno Updike romano Susituokime. Rtos telefono pokalb su irdies draugu nugirsta vyras. Iki iol roma ne Rtai pavykdavo nuslpti neitikimyb be melo, bet dabar, tiesiai paklausta vyro, ji priversta griebtis melo. Nors meluoja Rta, kad nuslpt nuo vyro roman, is epizodas kaip tik paro do, kaip greitai meluojant kyla emocijos, kaip joms prasiverus darosi dar sunkiau paslpti tai, k btina slpti. Deris [Rtos vyras] igsdina j, nes igirsta jos pokalb te lefonu su Diku [Rtos drauguiu]. Rta man, kad vyras sode u namo grb lapus. Taiau atjs i virtuvs jis paklaus: 'Kas ia skambino?' Rta isigando. 'Ai, nieko svarbaus. Moteris i sekmadienins mokyklos klaus, ar mes uraysime Doan ir arl/"1 5 Igstis pats savaime nra rodymas, kad mogus meluoja, ta iau pastebjs j isigandusi Deris gali tarti, jog Rta bijo, nes kak slepia. Nors kvoiami gali isigsti ir visai nekalti mons, kaip tik tai kvotjai danai ir neatkreipia dmesio. Rtos pad tis gana kebli. Nenumatydama, kad teks meluoti, ji nesugalvo
1 5 John Updike, Marry Me, N ew York: Fawcett Crest, 1976, p. 90.

29

jo, k reiks sakyti. Patekusi toki kebli padt bijo, kad jos neiaikint. O kadangi igst paslpti dar sunkiau, padidja tikimyb, kad Deris sugaus j meluojant. Rta galt imginti dar vien jim - tiesiai pasakyti, kaip jauiasi, nes veikiausiai vis viena to nenuslps, o sumeluoti tik apie savo emocij prie ast. Galt prisipainti isigandusi ne dl to, kad turi k slpti, o i baims, jog Deris ja nepatiks. Sis triukas duot vaisi tik tada, jei ir anksiau Deris bt ne kart tarinjs Rt, o v lesni vykiai bt parod j buvus nekalt, tad dabar paminjus nepagrstus jo kaltinimus, gal liautsi j tarinjs. Rtai turbt nepavykt ilikti altakraujikai, ramiai ar at rodyti n kiek nesusijaudinusiai. Kai rankos ima drebti, daug lengviau jas paslpti sugniauus kumt ar sunrus uuot sten gusis ilaikyti padtas ramiai. Kai lpos sitempia ir susiaurja, o virutiniai vokai ir antakiai pakyla i baims, sunku isaugoti ram veid. Tokias iraikas lengviau paslpti kitais raumen judesiais - dant grieimu, suspaustomis lpomis, surauktais antakiais, rsiu vilgsniu. Geriausia stiprias emocijas slpti po kauke. Taiau udengiant veid ar jo dal ranka, nusisukant nuo mogaus, su kuriuo kal bama, paprastai tik isiduodama meluojant. Geriausia kauk apsimesta emocija. Ji ne tik klaidina, bet ir geriausiai pridengia. Uvaldytas stiprios emocijos mogus nepaprastai sunkiai ilai ko ram veid ar ramias rankas. Pagavus emocijoms sunkiausia iorikai atrodyti nesusijaudinusiam, altakraujikam ar abejin gam. Daug lengviau nutaisyti poz, kitais veiksmais sustabdyti ar pridengti jauiam emocij iraikas. Updike romane Deris pasako Rtai ja netikintis. Tad jos bai m turt sustiprti tiek, kad paslpti jau nestengs. Slpdama igst ji galt supykti, nustebti ar nusistebti. Galt piktai priekaitauti Deriui, kad ja netiki, piktintis, kad kiasi ne savo reikalus. Galt net nustebti, kad ja nepasitiki, kad klauso jos pokalbi. Taiau ne kiekviena situacija leidia meluojaniam paslpti jauiam emocij. Yra tokio melo, kur lydini emocij nuslpti kone nemanoma. Toki sudting situacij aprao Eeras YVeiz30

manas, buvs Izraelio gynybos ministras. Po dramatiko Anwaro Sadato vizito Jeruzal Izraelio ir Egipto karins delegaci jos aptar, ar bt manoma pradti derybas. Per deryb sesij Egipto delegacijos vadovas Mohammedas el-Gamasy Weizmanui prane suinojs, jog Sinajuje Izraelis stato dar vien gy venviet. VVeizmanas suprato, kad tai gali sutrukdyti deryboms, nes dar nebuvo susitarta dl to, ar Izraeliui liks net ir esamos gyvenviets. Buvau pasipiktins, nors vieai pykio parodyti negaljau. Kol mes aptarinjame saugumo garantijas stengdamiesi nors kiek stumtelti priek taikos veim, mano kolegos Jeruzalje, uuot jaudinsi dl jau esam gyvenviei teistumo, stato dar vien kaip tik tuo metu, kai derybos jau pajudjo priek."1 6 Weizmanas negaljo parodyti supyks ant savo koleg Jeru zalje. Jei nuslpt pykt, jam pavykt nuslpti ir tai, kad kole gos Jeruzalje su juo nepasitar. Jam teko slpti stipri emocij, taiau negaljo umaskuoti jos kokia kita. Negaljo pasirodyti laimingas, isigands, sielvartaujantis, nustebs ar pasipiktins. Privaljo bti dmesingas, bet abejingas, neisiduoti, kad el-Gamasy pasakyta inia jam buvo svarbi naujiena. Deja, knygoje ne usiminta, pavyko jam ar ne. Pokerio loimas yra kita situacija, kai vienos emocijos nema noma paslpti po kita. Jei lojas susijaudins dl to, kad gavo geras kortas ir gali laimti didel sum, jis privalo nuslpti bet kokius digavimo enklus, kad kiti aidjai nepadt kort ant stalo atsisakydami loti. Tad usimaskuoti kokia nors kita emocija jam bt pavojinga. Jei jis bandys paslpti susijaudini m ddamasis nusivyls ar susierzins, kiti pamanys, kad gavo blogas kortas ir tiksis, jog is lojas pads jas ant stalo ir atsi sakys loti. Jo veidas turi bti visikai be iraikos. Bet jei lojas nuspren dia paslpti nusivylim ar susierzinim dl gaut prast kort, kad kiti lojai padt kortas, jam pravers kauk. Apsimetant patenkintu ar susijaudinusiu jam ko gera pavyks nuslpti nusi vylim ir sukurti spd, kad gavo geras kortas. Gal kiti lojai
1 6 Ezer Weizman, The Battle for Peace, N ew York: Bantam Books, 1981, p. 182.

31

juo ir patiks, ypa jei jis dar naujokas. Patyrusiam pokerio lo jui dera pasiekti meistrikumo ir mokti nuslpti bet kokias emocijas dl loiant ikritusi kort.* (Beje, tokios apgauls kaip loiant poker - nutyljimo ar aki dmimo - mano melo api brimas neapima. Loiant juk niekas nesitiki, kad aidjai at skleis, kokias gavo kortas. Pats loimas ikart spja, kad aidjai stengsis vienas kit apgauti). Paslpti nepageidaujam emocij galima po bet kokia kita apsimesta emocija. ypsena yra ta kauk, kuria prisidengiama daniausiai. Ji vis neigiam emocij - baims, pykio, sielvar to, pasibjaurjimo - prieyb. ypsotis skubama daniausiai dl to, kad vienoks ar kitoks laimingumo atspalvis ne vienu atveju padeda apgauti. Nusivyls darbuotojas turi ypsotis, kad viri ninkas nesuprast, jog jis skaudintas ar pyksta dl to, kad nebu vo paauktintas. Beird draug juk turi dtis linkinti gero, kai su rpestinga ypsenle ideda negailesting kritik. ia kauke taip danai prisidengiama dar ir dl to, kad ypsena laikoma tradicinio pasisveikinimo dalimi, susitikus mandagu mas daniausiai reikalauja ypsotis. Net jei jauiams siaubingai, paprastai pasisveikinant to parodyti ar pripainti nedera. Dar daugiau, i vargo mogaus tikimasi, kad jis nuslps neigiamus jausmus ir mandagia ypsenle palyddamas fraz ai, puikiai, o kaip js?", atsakys pasveikinim kaip iandien laikots?" Ti kri jausmai veikiausiai liks neatskleisti net ne dl to, kad ypsena tokia puiki kauk, bet ir kad mandagiai sveikinantis monms i ties retai rpi, kaip tas kitas mogus i ties jauiasi. Tikimasi tik to, kad abu dsis draugiki, vienas kitam malons. tokias ypsenas rimtesnio dmesio paprastai niekas nekreipia. Manda gaus pasisveikinimo fone mons prat melo nepastebti. Ga ltume net sakyti, kad kain, ar bt teisinga tok elges laikyti melagingu, nes neraytos mandagaus pasisveikinimo taisykls ikart spja, jog tikrosios emocijos atskleistos nebus.
* Stebdamas pokerio lojus Davidas Hayano aprao kit profesionali loj stili: susijaudin lojai per vis loim neka, taip priversdami prieininkus nerimauti ir nervintis... Ties jie pateikia kaip mel, o mel kaip ties. Toks odinis spektaklis kvp tas ir palydim as perdt gest..." Apie vien toki loj jis sako, kad tas atrod taip, tarsi okt pilvo ok." (Poker Lies and Tells," Human Behavior, March 1979, p. 20).

32

Dar viena ypsenos populiarumo paslaptis, kad tai lengviau sia i smoningai nutaisom, emocijas atspindini veido i raik. Dar nesulauk n vieneri kdikiai jau sugeba valingai ypsotis. ypsena yra viena ankstyviausi iraik, kurias k dikis valingai panaudoja, kad siteikt kitiems. Ir vliau vis gyvenim socialins ypsenos atspindi emocijas, kuri nejau iame, bet reikalaujama ar naudinga jas parodyti. Aiku, retsy kiais suklystama - tokia netikra ypsena nusiypsome ne laiku, kartais per skubriai, kartais per ilgai. Kartais suklystame terp dami j ne vietoje: nusiypsome per greitai ar per ilgai udels po odio ar frazs, kurias i ypsena turt lydti. Nusiypsoti lengviausia, bet apie vis kit emocij iraikas to pasakyti ne galtume. Daugeliui moni sunkiau suklastoti neigiamas emocijas. Penktame skyriuje aprayti mano tyrimai rodo, jog diduma moni nestengia valingai judinti raumen, kad realistikai imituot nejauiamus sielvart ar baim. Apsimest pykt ir pa sibjaurjim parodyti iek tiek lengviau negu ypsen, bet klai d irgi padaroma danai. Suklastoti ne ypsen, bet neigiam emocij ne visuomet lengva. Suprantama, yra iimi. Hitleris buvo puikus artistas, gebantis be vargo imituoti neigiamas emo cijas. Susitikime su brit ambasadoriumi Hitleris atrod taip ne monikai nirs, kad nesteng tsti pokalbio. Tame susitikime dalyvavs vokiei pareignas pasakojo: Vos ambasadorius spjo udaryti duris, kai Hitleris pliaukteljo sau per laun juokdamasis: 'Chamberlainas io pokalbio tikrai neitvers, jo ka binetas dar vakar subyrs!"'1 7 Be nutyljimo ir klastojimo, yra gana daug kit melavimo bd. Vien jau paminjau aptardamas tai, k epizode i Johno Updike romano Susituokime" Rta galt padaryti, kad isigandusi vyro neisiduot meluojanti. Uuot bandiusi nes kmingai nuslpti igst, galt prisipainti, kad isigando, bet pameluoti apie melo prieast. Melagingai nurodydama, i kur
1 7 Alan Bullock, Hitler, N ew York: Harper & Row, 1974, rev. ed., p. 528. Cit. i: Robert Jervis, The Logic of Images in International Relations, Princeton, N. J.: Princeton University Press, 1970.

33

kilo jos emocija, Rta teigt esanti visai nekalta, neva bijanti tik dl to, ar vyras ja patiks. Jei psichiatras bt paklauss Marijos, kodl ji atrodo iek tiek susinervinusi, galt prisipainti, kad taip i tikrj yra, bet sumeluoti, dl kokios prieasties. Bt galjusi pasakyti neva nervinasi, nes labai nori namo, pabti su savo eima. Tad pasakydama ties apie apmusi j emocij su meluot tik apie jos prieast. Kitas panaus bdas yra pasakyti ties, taiau pateikti j taip, kad auka nepatikt. Vadinu tai klaidingu tiesos pasakymu. Tad Derio paklausta, su kuo kalbjo telefonu, Rta galjo atsakyti: O, a kalbuosi su savo meiluiu, kuris skambina kas valand. Kadangi mes triskart per dien mylims, mums reikia nuolat dl to susitarti!" Toks tiesos sutirtinimas nuskambt kaip pa siaipymas i Derio, jam bt nelengva toliau mon tarinti. Apgauti auk padt ir paaipus balso tonas bei veido iraika. Kitas melagingo tiesos pateikimo pavyzdys pateiktas Rober to Daley knygoje ir pagal j pastatytame filme Miesto princas: Tikra istorija apie per daug inojus policinink. Kaip galima sprsti i paantrats, tai tikra istorija, ne literatrin imon. Robertas Leucis - slaptu informatoriumi taps policininkas, jis padeda federaliniams prokurorams rinkdamas rodymus apie policijos, advokat, laiduotoj u ustat nusikalstam ry su narkoti k perpardavintojais ir mafijos nariais. Daugiausia rodym jis surinko raindamas pokalbius drabuiose paslpt magne tofon. Taiau Leucis ima tarti. Jei paaikt, kad jis i tikrj neiojasi diktofon, kain ar jam pavykt isisukti nerizikuojant gyvybe. Siame epizode Leucis nekasi su DiStefano, vienu i nu sikaltli. - Nesskime vakar prie muzikos automato, nes a nieko negaliu rayti, - [sako Leucis]. - Nejuokinga, - atsako DiStefano. Leucis ima girtis, kad i ties dirba vyriausybei, kaip ir kitame kambario gale esanti barmen, kurios sistuvas paslptas jos... Visi nusijuok, bet DiStefano juokas nuskam bjo nelinks m ai."1 8
1 8 Robert Daley, The Prince of the City, N ew York: Berkley Books, 1981, p. 101.

34

Leucis pasiaipo i DiStefano liai pasakydamas ties. Jis tikrai negali padaryti gero rao netoli muzikos automato. Ir i ties dirba vyriausybei. Atvirai tai prisipaindamas, juokauda mas apie padavj, kuri kelnaitse ar u liemenls slepia rainjimo prietais, Leucis ukerta keli tolesniems DiStefano tarinjimams. Yra dar viena melaging tiesos sakym labai panai melo ris - pusiau tiesa. Pasakoma dalin tiesa. Suvelnindamas ar nepamindamas to, kas svarbiausia, meluojantis gali ir neat skleisti apgauls, bet ir nepasakyti nieko neteisingo. Netrukus po k tik aprayto romano Susituokime epizodo Deris ateina lov ir prisiglauds prie Rtos klausinja, kas jai patinka. Tu man patinki, - sako ji, - ir visi balandiai tame medyje, ir visi miesto unys, iskyrus tuos, kurie ivarto ms iukli des, ir visos kats, iskyrus t katin, nuo kurio m lauktis ms Lulu. Man patinka gelbtojai papldimyje ir policininkai mieste, iskyrus t, kuris aprk mane, kad ne ten apsisukau su maina, ir dar man patinka kai kurie ms siaubingi draugai, ypa kai igeriu... - Na, o kaip tau Dikas Metju? [Dikas - Rtos meiluis]. - Kodl, visai nieko."1 9 Yra dar vienas bdas, kuris padeda melagiui isisukti ne pasakant teisybs. Tai - neteising ivad skatinanti gudryb. Vienas laikraio skyrelio redaktorius duoda tai tok juoking patarim, kaip susidoroti su ia prasta problema - k pasakyti, kai biiulio darbai jums ne prie irdies. Js draugo darb paro dos atidaryme. Kriniai jums atrodo pasibaistini, taiau nesu skumbate i parodos pasprukti ir pripuols biiulis klausia js nuomons. Deri, - sakote js (tarkime, menininko vardas Deris), spitrindamasis jam akis, tarsi btumte labai sujau dintas. - Deri, Deri, Deri". Apglbkite j kuo tviriau, nenu leiskite vilgsnio nuo jo aki. Deimt kart i deimties Deris pagaliau isivaduos i js glbio, kukliai sumurms koki fraz ir nueis... Aiku, gali bti ir kit variant. Pabandykite i fraz pateikti su meno kritikui bdinga intonacija, tarsi kreipdamiesi
1 9 Updike, Marry Me, p. 90.

35

i nematom liudinink: Deri, Deri. Na, k ia ir beprid si? O gal sunibdkite kiek tyliau, paslaptingiau: - Deri. Man trksta odi. O gal veriau iek tiek ironikai: - Deri. Visi, visi tik apie tai ir neka."2 0 is triukas pranaus tuo, kad kaip ir sakant pusiau ties ar melaging ties, meluojaniam nereikia pasakyti nieko neteisingo. Taiau ir vien, ir kit atvej vis vien laikau melu dl smo ningos pastangos apgauti auk, i anksto jos apie tai nespjus. Bet kuri i i melo ri iduoda vienas ar kitas meluojan io asmens elgesio aspektas. Esama dviej apgauls poymi. Klaida gali atskleisti ties, bet gali tik usiminti, kad tai, kas sa koma ar rodoma, neteisinga, taiau tiesos neatskleisti. Tuos atve jus, kai melagis suklysdamas atskleidia ties, vadinu teisingos informacijos nutekjimu (leakage). Kai meluojanio elgesys rodo, kad ji ar jis meluoja neatskleisdamas tiesos, tai vadinu apgauls poymiu. Jei Marijai sakant, kad jauiasi puikiai, gydytojas paste bt j grant rankas, tai bt apgauls uuomina, prieastis tarti j meluojant. Taiau gydytojas nesuinos, kaip ji jauiasi i ties - gal pyksta ant medik, gal lyktysi savimi, gal nuo gstauja dl ateities, - jeigu nenuteks informacija. Tikrsias jos emocijas galt iduoti veido iraika, balso tonas, kalbos riktas, tam tikri gestai. Apgauls uuomina atsako klausim, ar asmuo meluoja, ar kak slepia. Tai parodys tik informacijos nutekjimas. Taiau danai tai nra svarbu. Kai svarbu tik tai, ar mogus meluoja, ar ne, bet ne k jis slepia, pakanka apgauls uuominos, informaci jos nuotkis nereikalingas. Pagal tai, kokia informacija slepiama, manoma suprasti, ar ji nesvarbi. Jei apgauls uuomina paska tina darbdav pajusti, kad pretendentas uimti pareigas meluo ja, to pakanka - jokio slepiamos informacijos nuotkio jam ne reikia, kad apsisprst meluojanio pretendento nesamdyti. Taiau to pakanka ne visuomet. Kartais svarbu tiksliai sui noti, kas nuslpta. Vien isiaikinti, kad darbuotojas ivaist jam nepriklausanius pinigus, gali nepakakti. Apgauls uuo
2 0Jon Carrroll, "Everyday H ypocrisy - A User's Guide," San Francisco Chronicle, April 11, 1983, p. 17.

36

mina parodys, kad darbuotojas meluoja, gal ji prives net prie konfrontacijos su juo ir prie jo prisipainimo. Taiau net jei i situacija iaikinta, vaistnas atleistas, baudiamoji byla baigta, darbdaviui vis dlto gali reikti informacijos nuotkio. Jis gali norti suinoti, kaip darbuotojas tai vykd, k jis padar su pa sisavintais pinigais. Jei Chamberlainas bt pamats apgauls uuominas, jis bt suprats, kad Hitleris meluoja, taiau ioje situacijoje bt praverts ir informacijos nuotkis, parodantis, kokie Hitlerio planai, kaip toli jis ketina eiti. Kartais nutekjimas suteikia tik dal aukos pageidaujamos in formacijos, atskleidia daugiau nei apgauls uuomin, bet ne visk, kas slepiama. Prisiminkime aptart romano Susituokime epizod. Rta isigsta, nes neino, kiek pokalbio telefonu su meiluiu jos vyras Deris igirdo. Paklausta apie tai Rta ga ljo padaryti k nors, kas bt idav jos igst - lpos galjo suvirpti ar virutinis vokas kilstelti auktyn. Tokia uuomina apie igst reikt, kad Rta veikiausiai meluoja. Nes kitaip kodl ji imt jaudintis dl jo klausimo? Taiau tokia apgauls uuomina nepasakyt Deriui nei k ji meluoja, nei su kuo ne kjosi telefonu. Dal ios informacijos Deris gavo i Rt idavusio jos balso: ...na, supratau i tavo balso tono. [Deris aikina Rtai, ko dl netiki jos paaikinimu, su kuo nekjosi telefonu.] - Tikrai? Ir koks jau tas mano tonas? - norjo sukikenti. Jis pavelg erdv tarsi sprsdamas filosofin problem. At rod pavargs, jaunas ir liesas, per trumpai nukirptais plaukais. - Tavo balsas skambjo kitaip, - tar jis. - iliau. Tai buvo moters balsas. - A juk esu moteris. - Tavo balsas, kai neki su manimi, - tar jis, - labiau mergai tikas."2 1 Jos balso tonas netiko nektis su kakuo i sekmadienins mokyklos, jis tiko nektis su meiluiu. Buvo panau, kad vei kiausiai tai romanas, bet visa istorija neaiki. Deris neino, ar romanas dar tik prasideda, ar jau pusjs, neino ir kas jos
2 1 John Updike, Marry Me, p. 90.

37

drauguis. Bet jis ino daugiau nei galt vien tik i apgaul iduodanios uuominos, terodanios, kad ji meluoja. Tad mel apibdinau kaip smoning apsisprendim suklai dinti auk, nesuteikiant jai jokio spjimo apie ketinim. Esa ma dviej pagrindini melo form - nuslpimas, kai teisinga in formacija nepasakoma, ir klastojimas (ikraipymas), kai klaidin ga informacija pateikiama kaip teisinga. Kiti melo bdai: klaidi nimas, kai pripastant kilusi emocij klaidingai nurodoma jos prieastis; tiesos pasakymas neteisingai; tiesos pripainimas j padidinant ar su tokiu humoru, kad auka suklaidinama; pusiau tiesa ar dalies tiesos pripainimas nukreipiant aukos dmes nuo to, k norima paslpti; neteising ivad nukreipiantis vingis ar tiesos pasakymas taip, kad ji gyja visai prieing reikm. Ap gauls uuomin, arba poymi, esama dviej ri: nuotkis, kai melagis netyia atskleidia ties, ir apgauls uuomina, kai meluojanio elgesys atskleidia tik tai, kad jis sako neties. Tiek informacijos nutekjimas, tiek apgauls uuomina yra klaidos. Jos padarom os ne visuomet. Ne visas melas nepavyks ta. Kitame skyriuje paaikinsiu, kodl kai kurie melai nepasi seka.

T R E I A S S KY RI US

Kodl nepasiseka pameluoti

Nepasiseka pameluoti dl daugelio prieasi. Apgauls auka, radusi paslptus dokumentus ar idavikik lpdaio dm ant nosins, gali netyia atskleisti rodymus. Apgavik gali iduoti kitas mogus. Pavydus kolega, paliktas sutuoktinis ar sutuoktin, samdytas informatorius - pagrindiniai apgau ls atskleidimo altiniai. Taiau mums rpi meluojant daromos klaidos, kurias apgaudinjantis padaro nevalingai, atvejai, kai sumeluoti nepavyksta dl paties melagio elgesio. Pasikeitusi veido iraika, kno judesys, balso intonacija, gerklje pakils gumulas, labai gilus arba itin pavirutinikas kvpavimas, ilgos pauzs tarp odi, kalbos riktai, mkteljusi veido iraika, nepataikytas gestas - visa tai gali tapti apgauls uuominomis arba nutekinti informacij. Kyla klausimas, kodl melagiai ne gali susidoroti su tokiomis elgesio idavystms? Kartais jiems tai pavyksta. Kartais sumeluojama tobulai - nei melagio odiai, nei veiksmai melo neiduoda. Kodl ne visada? Yra dvi prieas tys - viena susijusi su mintimis, kita - su jausmais.
Supainioti odiai

Melagiai ne visada numato, kada teks meluoti. Ne visada spja pasiruoti, k ketina pasakyti, surepetuoti odius ir juos imokti. Jau mintame epizode i Updike romano Susituokime Rta nesitiki, kad vyras Deris nugirs j kalbantis telefonu su meiluiu. Tad priedangai akimirksniu suregzta istorija apie sek madienin mokykl, kuri es turi urayti vaikus, iduoda j, mat, nesisieja su tuo, k vyras igirdo j sakant. Net kai melagis gerokai i anksto ino, kad turs meluoti ir kruopiai parengia odius, jam gali nepakakti imons nu
39

matyti visus klausimus, kuriuos jam gali uduoti, ir apgalvoti, kaip reiks juos atsakyti. Gali nepakakti ir imanumo, kai pa sikeitusios aplinkybs gali bti savaime idavikikos. Didiajai prisiekusij iuri svarstant Votergeito proceso liudinink paro dymus, federalinis teisjas Johnas J. Sirica toki situacij apib dino aikindamas savo reakcij ypatingojo prezidento Nixono patarjo Fredo Buzhardto liudijim: Pirmoji Fredo Buzhardto bda buvo ta, kad jam nepavyko paaikinti, kodl nra ra. Pirmj bylos svarstymo dien Buzhardtas pasak, kad balan dio 15 d. vykusio prezidento susitikimo su (teisininku) Deanu rao nra, nes... buvo sugeds laikmatis. ...Bet netrukus pirmin paaikinim pakeit. [Buzhardtas suinojo, kad kiti liudininkai gali parodyti, jog laikmatis i ties veik.] Dabar jis teig, kad balandio 15 d. susitikimas su D eanu... nebuvo raytas, nes abi paruotos juostos jau buvo upildytos ilgos susitikim dienos ra."2 2 Netgi kai aplinkybs neveria melagio keisti tekst, kai kuriems j sunku prisiminti, k sak anksiau, tad naujus klau simus jau nestengia atsakyti greitai ir nuosekliai. Bet kuri i i neskmi - kai nepavyksta numatyti, kada ne ivengiamai teks meluoti, numatyti pasikeitusias aplinkybes ati tinkanius odius, prisiminti anksiau sukurt mel - sukuria nesunkiai pastebim apgauls uuomin. Arba apgaudinjanio mogaus odiuose irykja vidinis prietaravimas, arba jie kertasi su kitais tuo metu inomais arba vliau paaikjaniais faktais. ios akivaizdios apgauls uuominos ne visada tokios patikimos ir aikios, kaip galt pasirodyti. Pernelyg sklandi fraz gali bti gerai isitreniravusio mulkintojo raikos enklas. Dar blogiau, kad tai inodami kai kurie apgavikai tyia daro klaideli, kad j odiai neskambt pernelyg sklandiai. ur nalistas tyrjas Jamesas Phelanas, iaikins Howardo Hugheso biografijos klastot, atskleid nepaprastai aving gudryb. Niekas nebuvo Hugheso mats daugyb met, todl itin pa didjo vieas susidomjimas iuo milijardieriumi, dar krusiu filmus ir buvusiu didiausi loimo nam Las Vegase savinin2 2John J. Sirica, To Set the Record Straight, N ew York: N ew American Library, 1980, p. 142.

40

ku. Hugheso vieumoje nesimat taip seniai, kad kai kas abejo jo, ar jis tebra gyvas. Visus apstulbino, kad taip atsiskyrlikai gyvenantis mogus paprayt parayti savo biografij. Taiau Cliffordas Irvingas kaip tik ir tikino j paras. McGraw-Hill" leidykla sumokjo autoriui 750 000 JAV doleri u knyg, o Life urnalas - 250 000 JAV doleri u trejet itrauk, bet paaik jo, kad tai klastot! Cliffordas Irvingas buvo ... puikus apgavikas, vienas geriausi. tai pavyzdys. Per krymin apklaus, kai bandme inarplioti t istorij, jis n karto nepadar klaidos pasakodamas j kiekvien kart visikai taip pat. Jo pasakojime bdavo smulki neatitikim, ir kai mes juos sugaudavome, jis i karto tai pripaindavo. Eilinis apgavikas usirayt savo pasa kojim iki paskutins raids - kad galt j pakartoti tiek kart, kiek reiks, nenukrypdamas. Siningas mogus paprastai daro nedideli klaid, ypa pasakodamas toki ilg, sudting isto rij kaip Cliffo. Cliffas buvo gudrus, gerai tai inojo ir sugebjo sukurti siningo mogaus spd. Kai mes sugaudavome j dl ko nors, kuo, regis, bt galima kaltinti, sakydavo, 'Oi, tai atro do man nenaudinga, tiesa? Bet taip buvo.' Jis kr atviro - net kai jam tai buvo alinga - mogaus vaizd, o tuo pat metu vie n po kitos rait melagystes."2 3Nuo tokio gudrumo nemanoma apsisaugoti - taip, talentingiausiems apgauti pavyksta. Taiau dauguma melagi ne tokie apsukrs. Nespjus apgalvoti odi arba pamirus, kas jau sumeluo ta, gali atsirasti apgauls uuomin, kylani i to, kaip tekstas pasakomas, net jei tai, kas sakoma, savaime nra prietaringa. Btinyb apgalvoti kiekvien itariam od - pasveriant gali mybes, iekant odio ar idjos - gali irykti pauzmis ar dar subtiliau - sitempia virutinis vokas ir antakis, gali pasikeisti kai kurie gestai (tai smulkiau paaikinta ketvirtame ir penkta me skyriuose). Tuo nenoriu pasakyti, kad jei kas prie itarda mas apsvarsto kiekvien od, btinai meluoja, bet kai kuriomis aplinkybmis - taip. Kai Deris paklausia Rt, su kuo kalbjosi telefonu - tada jau bet kokie enklai, rodantys, kad moteris at sargiai parenka odius, pirt mint, jog ji meluoja.
V

23 James Phelan, Scandals, Scamps and Scoundrels, N ew York: Random House, 1982, p. 22.

41

Melagingi jausmai

Nesugebjimas numatyti galim situacij, isamiai supla nuoti ir surepetuoti apgaulingus odius yra tik viena prieas i, dl kuri meluojant daromos klaidos, kurios virsta apgau ls uuominomis. Suklystama ir dl to, kad paslpti patiriamus ar imituoti menamus jausmus nra lengva. Ne kiekvienas melas susijs su emocijomis, bet tie, kurie susij, melagiui kelia ypatin g sunkum. Pastangas slpti tuo metu igyvenamus jausmus gali iduoti ir odiai, bet, iskyrus kalbos riktus, paprastai ne odiai iduoda iuos jausmus. Jei pats to nenori, niekas never ia melagio odiais ireikti slepiam jausm. Maiau nuo jo valios priklauso, kaip pavyks paslpti veido iraik, tankesn kvpavim, tamp balse. Suadinus emocijas pokyiai prasideda akimirksniu ir savai me - be pasirinkimo ar apsvarstymo. Romane Susituokime, kai Deris apkaltina Rt meluojant, jai nesunku uslopinti odius Taip, tai tiesa!". Bet baim, kad jos romanas bus atskleistas, siun ia girdimus ir regimus enklus. Rta negali rinktis - pasiduoti tai panikai ar ne, negali valios pastangomis liautis bijojusi. Ma nau, kad tai esmin emocins patirties savyb. mons negali aktyviai pasirinkti, kada koki emocij jie pa tirs. Veikiau emocijas jie patiria pasyviai, tuomet, kai jos kyla, o neigiamos emocijos - tokios, kaip baim ar pyktis - gali apimti mog prie jo vali. mons ne tik maai gali pasirinkti, kada koki emocij patirti, danai nuo j valios nepriklauso ir tai, ar tos emocins iraikos poymius mato kiti. Rta negal jo paprastai nusprsti, kad nepasiduos panikai. Nra tokio at sipalaidavimo mygtuko, kur paspaudusi moteris bt galju si nutraukti emocines reakcijas. Apimtas itin didels emocijos mogus gali nestengti suvaldyti savo veiksm. Stipri emocija paaikina - nors ir ne visada pateisina - netinkamus veiksmus: Nenorjau kelti balso (dauyti stalo, eisti tavs, trenkti tau), bet praradau savitvard. Nesusivaldiau." Kai emocija auga laipsnikai, o ne uklumpa staiga, jei ji pra sideda emu registru - jauiamas suirzimas, o ne niris - elgeS / N/

42

so pokyiai bna neryks ir gana lengvai paslepiami, jei tik mogus suvokia savo jausmus. Bet daugelis moni nesuvokia. Cai emocija kyla pamau, kai dar nestipri, ji gali bti labiau pastebima kit, nei paties mogaus - kol jausmas nesustiprja, smon jo nefiksuoja. Taiau kai emocija sustiprja, j daug sunkiau suvaldyti. Be pastang veido, kno ir balso pokyi nepaslpsime. Netgi kai pavyksta juos paslpti, netgi nesant emocij nutekjimo, kartais apgauls uuomina gali bti paios mogaus pastangos. Nelengva paslpti patiriam jausm, ne lengviau ir suklasto ti emocijos vaizd - net kai mogus nepatiria kit jausm, ku riuos reikt slpti. Tam reikia tikrai daugiau, nei vien pasakyti sau a pykstu", a bijau". Kad vaidyba bt tikinama, turi atrodyti ir kalbti taip, tarsi i tikrj btum piktas arba ts. Nelengva imituoti reikalingus judesius, ypatingus balso poky ius, btinus suklastoti emocijoms. Yra tam tikri veido judesiai, kuriuos valingai gali padaryti tik kai kurie mons. (Jie aprayti penktame skyriuje.) ie sunkiai atliekami veido judesiai gyvy bikai svarbs imituojant sielvarto, baims, pykio jausmus. Sunkiausia suklastoti jausmus kaip tik tada, kai labiausiai reikia, kad jie padt paslpti kit emocij. Nelengva dtis su pykus, taiau jei pykstaniu apsimetantis mogus dar patiria ir baim, jis jauiasi draskomas pusiau. I baims kylantys impul sai traukia j vien pus, o valingos pastangos dtis supyku siam - kit. Antai isigandus antakiai savaime pakyla auktyn. Bet apsimetantis pykstaniu mogus turt juos nuleisti. Danai apgaul iduoda patys patiriamos ir melagingos emocijos vidi ns kovos enklai. O kaip melai, kurie nesusij su jausmais, - kai sumeluojami veiksmai, planai, mintys, ketinimai, faktai arba fantazijos? Ar iuos melus iduoda melagio elgsena?
Melo sukeliami jausmai

Ne kiekvienai apgaulei prireikia emocijas slpti arba jas klas toti. Ieikvotojas slepia, kad jis vagia pinigus. Plagiuotojas slepia
43

pavogs kito darb ir pateiks j kaip savo. Tuiagarbis vidu tinio amiaus vyrikis slepia savo ami, dao ilus plaukus ir tikina ess septyneriais metais jaunesnis. Taiau emocijos gali kilti ir kai meluojama apie k kit, ne apie jausmus. Tuiagarbis vyrikis gali drovtis savo tutybs, o kad jo apgaul pavykt, jam teks slpti ne tik savo ami, bet ir susidrovjim dl to. Plagiuotojas gali niekinti tuos, kuriuos apgaudinja. Taigi jam teks slpti ne tik savo darbo altin, bet ir dtis turiniu tariam sugebjim, teks slpti savo paniek. vaistnas, ieikvojs sve timus pinigus, nustebs, kai jo nusikaltimu bus apkaltintas kas nors kitas. Jam teks slpti savo nuostab ar bent jos prieast. Taigi jausmai danai sipina mel, nors meluota buvo ne sie kiant paslpti emocijas. Sukilusias emocijas reikia paslpti, kad melas nebt atskleistas. Kalta dl to gali bti bet kokia emocija, bet trejetas j taip danai bna susipynusios su apgaule, kad rei kalauja atskiro paaikinimo. Tai melo iaikinimo baim, kalt dl apgauls ir diaugsmas apgavus.
Melo iaikinimo baim

velnesns formos baim nesutrukdo meluoti, kaip tik prie ingai, gali padti melagiui ivengti klaid, suteikti budrumo. Vidutiniko intensyvumo baim gali padti gudusiam melo aikintojui pastebti elgsenos enklus, o didel melagio baim atskleidia kaip tik tai, ko jis bijo. Jei meluojantis asmuo galt numatyti, kaip stipriai j apims baim dl atskleidimo, nusprs damas meluoti galt pagrsiau pasverti, ar verta rizikuoti. Jei tik galt apskaiiuoti, koki baim dl melo atskleidimo pa tirs, apsisprends meluoti galt planuoti baims suvelninimo ar nuslpimo priemones. i informacija gali bti naudinga ir tiesos verifikuotojui. inodamas, kad tariamasis labai bijo bti atskleistas, tiesos aikintojas gali sutelkti dmes jo baims enklus. Daug veiksni lemia, kok pavidal gaus melo atskleidimo baim. Pirmasis veiksnys - kaip melagis vertina apgauls aukos, kaip melo aikintojo, gdius. Jeigu inoma, kad jo taikinys 44

patiklus, malonus, nekils didel melo atskleidimo baim. Kita vertus, mogus, kur sunku apkvailinti, kuris turi aukt melo atskleidjo reputacij, ikart kels melo iaikinimo baim. Tvai danai tikina vaikus, kad jie meistrikai atskleidia kiekvien ap gaul. Pavelgs tau akis galiu pasakyti, ar meluoji." Neties sakanti mergait bijo bti pagauta, todl j iduoda baim arba ji prisipasta, nes neabejoja, jog isisukti ansai itin menki. Terence Rattigano pjesje Vinslov berniukas ir 1950 m. pagal j sukurtame filme tvas tok masal naudoja atsargiai. Jo paau glys snus Ronis buvo apkaltintas pavogs pinig pato perlai d ir paalintas i Jr laivyno koledo: A r t r a s [tvas]. Siame laike parayta, kad tu pavogei pini g perlaid. (Ronis iojasi kalbti, Artras j sustabdo.) Nenoriu, kad pasakytum nors od, kol neiklausei mans. Jeigu pavogei, privalai man pasakyti. A nepyksiu ant tavs, Roni, jei tik pasa kysi ties. Bet jeigu meluosi, a suprasiu, nes melo tu nuo mans nepaslpsi. A suprasiu, Roni, tad nepamirk to prie kalbda mas. (Pauz.) Ar tu pavogei t pato perlaid? R o n i s . (Dvejodamas) Ne, tte. Nepavogiau.
(Artras engia ariau jo.) A r t r a s . (smeigs vilgsn jo akis.) A r tu pavogei t pinig

perlaid?
R o n i s . Ne, tte. Nepavogiau. (Artras dar akimirk nenuleidia vilgsnio nuo jo aki, paskui atsipalaiduoja)."2 4

Artras patiki Roniu, pjesje pasakojama istorija, kokioms nepaprastoms aukoms pasiryta tvas ir visa eima, kad rody t Ronio teisum. Tvai n visada gali naudoti Artro strategij tiesai atskleisti. Berniukas, daug kart anksiau melavs ir skmingai apkvaili ns tv, neturs jokios prieasties manyti, kad kart jam ne pasiseks. Tvas ar motina gali nenorti pasilyti atleidimo u prisipainim nusiengus arba gali bti, kad dl praeities vyki tokiu pasilymu nebt patikta. Berniukas turi tikti tvu ir neabejoti, kad tvas gali patikti juo. Tvas, anksiau tarinjs ir
2 4 Terence Rattigan, The Winslow Boy, N ew York: Dramatists Play Service Inc. Acting Edition, 1973, p. 29.

45

nepasitikjs, netikjs ties sakiusiu snumi, nekaltam berniu kui kels baim. ia susidaro svarbi apgauls iaikinimo proble ma: beveik nemanoma atskirti nekalto berniuko baims dl to, kad juo nepatiks, nuo kalto berniuko baims, kad bus atskleista apgaul. Baims enklai bus tokie patys. ios problemos nra bdingos tik atskleidiant apgaul tarp tv ir vaik. Visada sudtinga atskirti nekalto mogaus baim dl to, kad juo nepatiks, nuo kalto mogaus baims, kad bus atskleista jo apgaul. i problema dar padidja, kai melo verifikuotojas turi taraus asmens reputacij ir praeityje nepatikjo tiesa. Kiekvien kart tokiam melo aikintojui bus vis sunkiau atskirti baim, kad mogumi nepatiks, nuo melo: iaikinimo baims. Apgaudinjimo patirtis ir skmingas isisukimas turt visada sumainti iaikinimo baim. Vyras, sukantis keturiolik t roman, per daug nesijaudins, kad j pagaus. Jis turi apgau dinjimo gdi. ino, ko tiktis, kaip prisidengti. Svarbiausia, kad jis mano, jog visada isisuks. Savikliova susilpnina atsklei dimo baim. Jeigu tai trunka pernelyg ilgai, melagis gali pradti daryti apmaudias klaidas. Melagiui veikiausiai naudinga iek tiek bijoti galimybs bti iaikintam. Poligrafas, arba melo detektorius, veikia tuo paiu principu kaip idavikik apgaudinjanio elges atskleidiantis mogus, taigi ir prietaisas gali suklysti dl t pai dalyk. Poligrafo tes tas neatskleidia melo, tik fiksuoja emocijas. Jo laidai prijungia mi prie tariamo asmens ir fiksuoja prakaitavimo, kvpavimo, kraujo spaudimo pokyius. Padidjs kraujo spaudimas arba prakaitavimas savaime nra apgauls poymiai. Rankos supra kaituoja, irdis plaka greiiau kylant emocijoms. Prie prad dami poligrafo test dauguma operatori stengiasi tikinti ta riamj, kad poligrafas visada nustato melag - taip jie padaro vadinamj stimuliavimo test. prasiausias bdas - parodyti tariamajam, kad maina gali atspti, kuri kort jis paima nuo stalo. Kai tariamasis paima kort ir deda j kort malk, jis praomas sakyti ne" kiekvien kart, kai poligrafo operato rius paklausia, ar tai tam tikra korta. Kai kurie naudodami i technik nesuklysta, nes jie nepasitiki, kad poligrafo fiksuojama
46

kreiv pagaus mel, bet naudojasi ymtomis kortomis. Jie teisi nasi dviem prieastimis, kodl apgaudinja tariamj. Jeigu jis nekaltas, labai svarbu, kad jis inot, jog maina neklysta - ki taip gali baimintis, kad juo nepatiks. Jeigu kaltas, svarbu, kad bijot bti pagautas - kitaip detektoriaus testas neduos jokio re zultato. Dauguma poligrafo operatori ia apgaule nesinaudoja, bet pasitiki maina, kad ji ufiksuos, koki kort testuojamasis pam.2 5 ia visai taip pat, kaip ir Vinslov berniuke - tariamasis turi tikti melo verifikuotojo gebjimu. Baims enklai bus dvipras miai, jeigu negalsime testo parengti taip, kad bijot tik melagis, o ne tas, kuris sako ties. Poligrafo testai nepavyksta ne tik dl to, kad kai kurie nekalti asmenys bijo bti neteisingai apkaltinti arba testuojant bna prislgti dl kit prieasi, bet ir dl kai kuri nusikaltli netikjimo mainos stebuklais. Jie ino, kad gali isisukti, ir jei jie tai ino, greiiausiai jiems ir pavyks.* Kita paralel su Vinslov berniuku - poligrafo operatoriaus pastangos igauti prisipainim. Kaip tvas skelbsi turs ypa ting gali atskleisti mel, kad paskatint sn prisipainti, jei jis kaltas, taip ir kai kurie poligrafo operatoriai stengiasi igauti prisipainim tikindami tariamuosius, kad mainos jie neapgausi. Jei tariamasis neprisipasta, kai kurie poligrafo ope ratoriai baugina sakydami, kad maina parod, jog jis nesako tiesos. Didinant iaikinimo baim viliamasi, kad kaltasis prisi pains. Nekaltieji kenia nuo neteising kaltinim tikdamiesi, kad bus iteisinti vliau. Deja, itaip spaudiami, nepakl tam pos, kartais prisipasta ir nekalti asmenys. Poligrafo operatoriai paprastai neturi tv galimybs ska tinti prisipainti, silyti amnestij u prisipaint nusikaltim. Kriminaliniai tardytojai gali iek tiek prie to priartti leisdami suprasti, kad prisipainimas suvelnins bausm. Tardytojai pa
25 i istorija minima ir Davido Lykkeno knygoje A Tremor in the Blood: Uses and Abuses of the Lie Detector, N ew York: McGraw-Hill, 1981. * Kai kurie poligrafo specialistai mano, kad tariamojo sitikinimas mainos tikslumu nra itin svarbus. is ir kiti su poligrafo testu susij klausimai bei tai, kaip poligrafo re zultatai palyginami su elgesio suteikiamomis apgauls uuominom is, aptariama septin tame skyriuje.

47

prastai negali pasilyti visikos amnestijos, tik psichologin. Jie tikisi igauti prisipainim leisdami tariamajam suprasti, kad jam nereikt patirti gdos ar net atsakomybs u vykdyt nusikaltim. Kvotjas gali su uuojauta paaikinti, kad jam tai puikiausiai suprantama, kad tokioje situacijoje pats irgi bt taip pasielgs. Kitas variantas galt bti pasilyti tariamajam jo reputacij gelbstint nusikaltimo motyvo paaikinim. Toliau pateikiamas pavyzdys i rayto magnetin juost nuudymu tariamo asmens tardymo, kai paaikjo jo nekaltumas. Policijos kvotjas kalbasi su tariamuoju: Bna toki laikotarpi, kai dl aplinkos, dl ligos, dl dau gelio prieasi mons nepasuka tiesiu lygiu taku... Kartais tai, k padarome, bna ne ms valioje. Kartais kak padarome pagauti aistros ar pykio akimirk ir galbt dl to, kad kakas ms galvoje suveikia ne taip. Normals mons, inodami, k padar blogai, nori tai pataisyti."2 6 Iki iol kalbjome apie tai, kaip melo verifikuotojo reputaci ja gali turti takos melagio nuogstavimams bti iaikintam ir nekalto mogaus baim, kad juo nepatiks. Kitas apgauls iaikinimo baims veiksnys yra melagio asmenyb. Vieniems monms meluoti labai sunku, kiti tai daro netiktinai lengvai. Daug daugiau inoma apie mones, kurie meluoja lengvai, negu apie tuos, kurie nestengia meluoti. Apie iuos man pavyko t isiaikinti tiriant, kaip slepiamos neigiamos emocijos. 1970 m. pradjau cikl eksperiment siekdamas patikrinti ap gauls uuominas, pastebtas analizuojant ra su psichiatrijos ligonins paciente Marija, kurios mel apraiau pirmame sky riuje. Prisiminkime - Marija nuslp savo nerim ir nusivylim, kad gydytojas savaitgaliui ileist j namo, kur ji nepriirima galt nusiudyti. A nagrinjau panaius kit moni melus nordamas isiaikinti, ar j elgesyje velgsiu iame rae paste btas apgauls uuominas. Nelabai tikjausi rasti pakankamai toki klinikini pavyzdi, nes nors ir galima tarti, kad paci entas melavo, retai pavyksta tuo sitikinti, nebent jis prisipasta kaip Marija. Vienintel mano galimyb buvo sumodeliuoti Ma2 6 J. Phelan, Scandals, p. 110.

48

rijos melu pagrst situacij, kad galiau nagrinti meluojant moni daromas klaidas. Kad tai sietsi su Marijos melu, eksperimento dalyviai turjo patirti itin stiprias neigiamas emocijas ir turti svarius motyvus iuos jausmus slpti. Stiprioms neigiamoms emocijoms sukelti tiriamiesiems rodiau kruvinus operacins vaizdus ir papra iau j nuslpti visus jas irint patiriam jausm enklus. I pradi mano eksperimentas lugo - n vienas tiriamasis ne pakankamai pasisteng savo emocijas nuslpti. Nesitikjau, kad bus taip sunku paskatinti mones meluoti laboratorijoje. mo ns ima drovtis suprasdami, kad mokslininkai stebi juos ne tinkamai besielgianius. Danai jie beveik niekuo nerizikuoja, tad net jei ir meluoja, nesistengia taip, kaip stengtsi realiame gyvenime, kai sumeluoti svarbu. Savo eksperimento dalyviais pasirinkau slaugos studentes, nes btent joms buvo itin svarbu, kad tokio pobdio melas pavykt. Slaugytojos privalo sugebti nuslpti operacins ar kit kruvin vaizd keliamas neigiamas emocijas. Tad mano eksperimentas suteik studentms galimy b bandyti susiformuoti svarb j profesijai gd. Kita prieas tis, dl kurios pasirinkau slaugytojas, buvo etin - negaljau bet kam rodyti toki iauri vaizd. Pasirinkdamos profesij slau gytojos sutinka susidurti su tokiu realybs aspektu. Joms daviau tokius nurodymus: tai dirbate greitosios pagalbos priimamajame ir bga moti na su smarkiai sualotu vaiku, juk negalite parodyti, kaip esate sukrsti, nors ir inote, kad vaikas kenia bais skausm, kad jo ansai igyventi menki. Jums tenka ugniauti savo jausmus ir nuraminti motin, kol ateis gydytojas. Arba sivaizduokite, kaip elgsits, kai teks apvalyti imatas pacientui, kuris jau nekontro liuoja tutinimosi. Jis ir taip gdijasi, kad gro kdikio bv. Tikriausiai jausite pasibjaurjim, bet teks j slpti. Eksperimen tas suteikia jums galimyb patikrinti ir imginti savo gebjim kontroliuoti jausm raik. Pirmiausia matysite malon film su spalvingais vandenyno vaizdais ir j irdamos atvirai apib dinsite savo jausmus panekovui, kuris nemato to filmo. Paskui ivysite vienus baisiausi vaizd, kokie tik gali pasitaikyti met
49

metus dirbant slaugytojos darb. irdamos iuos vaizdus tu rsite slpti tikruosius jausmus, kad panekovas pamanyt, jog irite kok kit malon film, pavyzdiui, galsite pasakyti, kad rodomi gras glynai [San Fransisko] Aukso Vart parke. Stenkits, kaip manydamos." Mes parinkome baisiausius, kokius tik radome, raus. Per pradinius tyrimus nustatme, kad kai kuriuos tiriamuosius la biausiai sukrt dideli nudegim vaizdai, nes jie inojo, kad siaubing aukos skausm vaistai menkai temalina. Kitus labiau sujaudino amputacijos epizodas - ir pliaupiantis kraujas, ir min tys apie tai, kaip jausis mogus, kai atsibuds suvoks, kad neturi galns. Mes sujungme iuos du filmus, kad atrodyt, jog nu degimo aukai amputuojama galn. Rodydami i kraupi me diag norjome isiaikinti, kaip monms pavyksta nuslpti ypa stiprias emocijas, kai jie to nori arba privalo. Mano universitete stojant slaugytoj mokykl konkursas visuomet didelis, todl visos ios jaunos students buvo verti namos aukiausiais balais u vairi dalyk raomuosius, labai gerais paymiais ir puikiausiomis charakteristikomis. Nors vi sos priklaus iai rinktinei grupei, gebjimu slpti jausmus vie na nuo kitos smarkiai skyrsi. Kai kurios tai dar puikiai, kitos visai nesugebjo. Per pokalb pasibaigus eksperimentui paai kjo, kad nesugebjimas pameluoti apie savo jausmus irint baisiuosius filmus neapsiribojo tik iuo eksperimentu. Dalis slaugos studeni niekuomet nesugebjo pameluoti apie savo jausmus. Kai kurias itin gsdindavo j melo iaikinimo galimy b. Jos neabejoja, kad kiekvienas jas pavelgs gali pasakyti, ar jos meluoja, - ir i pranayst savaime isipildo. Visoms ioms studentms pateikiau daug objektyvi asmenybs test ir nu stebau, kad tos, kurioms labai sunku buvo meluoti, pagal testus visai nesiskyr nuo kit eksperimento dalyvi. Be ios savybs jos, regis, visai nesiskiria nuo vis kit. J eimos ir draugai ino apie i j savyb ir atleidia joms perdt teisum. A stengiausi isiaikinti daugiau ir apie j prieingybes - tas, kurios melavo lengvai ir labai skmingai. Melagiai i prigimties ino apie savo gebjim, kaip ir tie, kurie juos gerai pasta.
50

Jiems sekasi meluoti nuo pat vaikysts - kada panorj jie kvai lina tvus, mokytojus ir draugus. Melo atskleidimo baims jie nepatiria. Prieingai, jie neabejoja savo gebjimu apgauti. Toks pasitikjimas, melavimas nepatiriant melo atskleidimo baims yra vienas i psichopatins asmenybs poymi. Taiau tai buvo tik viena savyb, kuri iuos melagius i prigimties siejo su psi chopatais. Kitaip nei psichopatai, ie melagiai i prigimties pui kiai sugebjo priimti sprendimus, tinkamai mokydavosi i savo patirties. Jie nepasiymjo kitomis psichopatinmis savybmis: ...paviriniu avesiu... gailesio ar gdos jausmo stoka, asocia liu elgesiu be regimo sins grauimo, patologiniu egocentrizmu ir negebjimu mylti."2 7 (Kaip sins grauatis ir gda gali iduoti apgaul, paaikinsiu vliau, kai kalbsiu apie kalt dl apgauls.) Melagiai i prigimties mano eksperimente nesiskyr nuo kit pagal savo vairi objektyvi asmenybs test balus. J testai nerod joki psichopatins asmenybs poymi. J mstymo sanklodoje nebuvo nieko asocialaus. Kitaip negu psichopatai, jie nesinaudojo gebjimu meluoti, kad pakenkt kitiems.* Mela giai i prigimties, itin meistrikai apgaudinjantys, bet siningi mons, sugebt pasinaudoti savo talentu pasirink tam tikras profesijas - aktori, prekybos agent, teismo advokat, derybi nink, nip ar diplomat. Karini apgauli tyrjai domisi charakterio savybmis ge banij meluoti talentingiausiai: Toks asmuo turt bti ap dovanotas lanksiu, sieti ir derinti gebaniu protu, kuris veikia skaidydamas idjas, koncepcijas, arba 'odius' iki j pamatini
2 7 Robert D. Hare, Psychopathy: Theory and Research, N ew York: John Wiley, 1970, p. 5. * Nusikaltliai psichopatai apkvailina ekspertus. Robertas Reslleris, FTB Biheviorizmo skyriaus vadovas... apklauss 36 daug nuudym vykdiusius nusikaltlius...[sak]: Dauguma atrodo ir kalba normaliai... [Annai] Rule, buvusiai policijos pareignei, psi chologijos studentei, paraiusiai kelias knygas apie serijinius udikus... pavyko trum pam vilgtelti serijinio udiko smon, kai iurpaus atsitiktinumo aplinkybmis jai teko dirbti su Tedu Bundy. [Bundy vliau buvo nuteistas u nuudym us - kai kuriuos j vykd tuo metu, kai dirbo su Rule]. Jie greitai susidraugavo. [Rule pasakojo]: Tedas buvo toks manipuliatorius, kad niekada neinojai, ar jis tave mausto, ar ne... Asocialus asmuo visada kalba nuoirdiai, jo ior nepriekaitinga. Maniausi inanti, ko iekoti, bet kai dirbau su Tedu, nevelgiau jokio enklo, neturjau u ko usikabinti" (Edward Iwata The Baffling Normalcy of Serial Murders", San Francisco Chronicle, May 5,1984).

51

detali, o paskui juos i naujo vairiais bdais derina. (Vienas to kio mstymo tipo pavyzdi yra loto aidimas.)... didiausi pra eities apgauls vartotojai ... yra individualistai, turintys polink varytis, didelje organizacijoje jie lengvai nepritapt, nes link dirbti pavieniui. Danai bna sitikin savo nuomons pranau mu. Tam tikru aspektu j charakteris panaus vienio, ekscen triko, bohemiko menininko, tik j menas kitoks. Tai veikiausiai vienintelis bendras didij apgauls profesional, toki, kaip Churchillis, Hitleris, Dayanas ir T. E. Lawrence vardiklis."2 8 Tokiems didiesiems praktikams" veikiausiai prireikia poros labai skirting gdi - suplanuoti apgauling strategij ir ge bjimo suklaidinti prieinink atsidrus su juo akis ak. Aki vaizdu, kad Hitleris turjo juos abu, bet, matyt, itobulino tik vien. Deja, skming apgavik savybs tyrintos nedaug, nra jokio darbo, kuriame bt inagrinta, ar skming apgavik asmenybs savybs skyrsi pagal srit, kurioje jie apgaudinda vo. Numanau, atsakymas bt neigiamas, ir tie, kurie skmingai meluoja kovos lauke, puikiausiai t daryt ir dideliame versle. Kyla pagunda prakeikti visus melavusius politinius priei ninkus kaip asocialias psichopatines asmenybes. Nors neturiu rodym, kad galiau nuginyti, jog jie tokie nebuvo, panas vertinimai man kelia tarim. Kaip Nixonas yra herojus arba niekas, nelygu vertinaniojo politins pairos, taip ir usienio vadovai gali atrodyti psichopatai arba sukiai - pagal tai, ar jie savo melais remia ms vertybes. Manyiau, kad psichopatai retai isilaiko biurokratinse institucijose taip ilgai, kad tapt tautos lyderiais. Kol kas apraiau du atskleidimo baim lemianius veiksnius melagio asmenyb, iek tiek anksiau - melo tikrintojo reputa cij. Ne maiau svarbu ir tai, kuo melagis rizikuoja. Yra paprasta taisykl: kuo daugiau rizikuojama prarasti, tuo labiau bijoma, kad melas bus iaikintas. Taiau pritaikyti i paprast taisykl kartais gana sudtinga, nes isiaikinti, kuo rizikuojama meluo jant, ne visada paprasta.
2 8 Michael I. Handel, "Intelligence and D eception/' Journal of Strategic Studies 5, 1982, p. 136.

52

Kartais ir visai lengva. Slaugos studeni motyvacija siekti skmingos karjeros itin stipri, ypa kai jos ima rengtis darbui ligoninse, todl ms eksperimente jos rizikavo daug kuo. Dl to slaugytojos tikriausiai jaut didiul atskleidimo baim, kuri galjo iaikinti ar kitaip iduoti j apgaul. Melo iaikinimo baim bt maesn, jei studentms neatrodyt, jog is eksperi mentas susijs su busimja karjera. Pavyzdiui, daugeliui bt kur kas maiau rpj nesusikirsti, jeigu jas bt pra nuslpti jausmus, susijusius su vagiliavimu parduotuvje. inia, rizika bt padidjusi studentes spjus, kad susikirtusios per eksperi ment nebus priimtos slaugos mokykl.* Klient klaidinantis prekybininkas turt labiau stengtis parduoti tai, u k gaus didesnius, ne maesnius komisinius. Kuo didesnis atlygis, tuo didesn turt bti melo iaikinimo baim. Tada yra daugiau k prarasti. Kartais akivaizdus atlygis apgavikui nra svarbiausias dalykas. Galbt pardavjas siekia suavti kit pardavj. Apmaudamas kiet klient gali pelnyti aukt jo atlyg - susiavjim, tegul udirbtikomisiniai ir visai menki. Juk loiant poker i ma pinig ant kortos statoma kur kas daugiau, jei loikas trokta laimti prie varov dl mergi nos palankumo. Kai kuriems monms svarbiausia laimti t bt. Jiems nesvarbu, loiama i pens ar doleri, jie bet kuriose varybose rungiasi dl labai svarbi dalyk. Tai, dl ko meluo jama, gali bti taip unikalu, kad to isyk nesupras joks paalinis stebtojas. Mergininkui gali bti smagu kvailinti mon - itaip jis veikiau kartoja maniakik nor slptis nuo Mamyts, o ne tenkina j deginani aistr. Apgauls atskleidimo baim turt bti didesn, kai meluo jama siekiant ivengti bausms, ne tik pelnyti atlyg. Kai pir mkart apsisprendiama apgauti, paprastai tuo siekiama pasi pelnyti. Melagis daugiausia galvoja, k jis laims. Pradedantis ieikvotojas, matyt, pirmiausia galvos apie vyn, moteris ir linksmybes". Ieikvojimams tsiantis pasipelnyti tikriausiai jau
V

* Ms tyrimas parod, kad tos, kurioms geriausiai pavyko eksperimentas, kurios s kmingiausiai steng suvaldyti emocijas, visus kitus trejet mokslo met buvo geriau sios students.

53

nebepavyksta. Bendrov gali nustatyti nuostolius, kilti tarim, tad ieikvotojas daugiau savintis negals. Dabar jis toliau ap gaudinja tik kad isisukt, nes dabar jam gresia tik bausm. Ivengti bausms gali bti apgauls tikslas ir nuo pat pradi, jei auka tari ar apgavikas menkai pasitiki savimi. Apgaudinjant siekiama ivengti dviej ri bausms: gre sianios bausms, jei sumeluoti nepavyks, ir bausms u pat apgaudinjimo poelg. Iaikinimo baim didesn, kai gresia abi ios bausms. Kartais bausm pagavus meluojant bna daug di desn nei ta, kurios vengiant sukuriamas melas. Pjesje Vinslov berniukas tvas ikart tai pasako. Jeigu melo aikintojas prie kvosdamas tariamj gali ikart aikiai pasakyti, kad u mel laukia didesn bausm negu u nusikaltim, atsiranda didesn galimyb, kad tariamj tai paskatins nemeluoti. Tvai turi inoti, kad j bausms grietumas yra vienas veiks ni, lemiani vaik prisipainim arba mel apie nusiengi mus. Klasikin tokia situacija pateikta Masono Locke Weemso beletrizuotame pasakojime Dordo Vaingtono gyvenimas ir neu mirtami darbai. Tvas kalba jaunajam Dordui: Ties sakant, daugelis tv tiesiog veria vaikus griebtis io nedoro bdo (melavimo) barbarikai mudami juos u kiekvien nedide l prasiengim - taigi kit kart prasiengs maas baugin tas mogelis ima ir sumeluojal Tik kad ivengt rykts. Bet tu, Dordai, juk inai, kad tau visada sakiau ir dabar sakau, kad jei kartais netyia padarysi k bloga, kaip neretai atsitinka, nes tebesi nedidelis vargas berniukas, neturi nei patirties nei ini, niekuomet nemeluok, kad tai paslptum, bet drsiai rykis, ir kaip maas mogus, pasakyk man apie tai - o a, uuot tave mus, Dordai, tik labiau gerbsiu ir mylsiu, mano mielasis." Pasakojimas apie vynios med liudija, kad Dordas tvo pa adu patikjo. Ne tik vaikai praranda daugiau meluodami, nei bt sak ties. Vyras gali sakyti monai, kad tegul skaudintas, bt atlei ds u roman, jei nebt melavusi. Neteks pasitikjimo, saky t jis, prarado daugiau nei vien tikjim jos itikimybe. mona gali to neinoti ir gali taip neatsitikti. Gal prisipainimas apie
54

roman bt suprastas kaip iaurumas, sieids sutuoktinis juk galt pareikti, kad supratingai partnerei apie savo nukly dimus dert patylti. Vyras su mona gali danokai nesutarti. Santuokoje per ilgus metus jausmai gali pasikeisti. Salia santuo kos mezgamas romanas gali i esms pakeisti santykius, kurie juos siejo, kol toks romanas tebuvo hipotetinis. Net jei nusiengiantis mogus ino, kad pagautas patirs di desn al negu prisipaindamas apie nusiengim, meluoti gali kilti didel pagunda, nes atskleisdamas ties jis patirs tie sioginius nuostolius, o melas ada galimyb ivengti bet koki nuostoli. Galimyb isisukti nuo tiesiogins bausms gali bti tokia viliojanti, kad noras pasirinkti keli paskatina melag ne vertinti tikimybs, jog gali bti pagautas - ir to kainos. Supra timas, kad prisipainti bt buv geriau, ateina per vlai, o po ilgai ir kruopiai slptos apgauls jau ir prisipainimas baus ms nesumaina. Kartais kyla dvejoni dl santykins prisipainimo ir tolesnio slpimo kainos. Kai kurie veiksmai savo prigimtimi tokie blogi, kad idrsus apie juos prisipainti pelnoma maai palankumo, o j slpimas maai padidina paeidjo bausm. Tai tokie atvejai, kai slepiamas smurtas prie vaikus, kraujomaia, nuudymas, idavyst, teroras. Kitaip nei atlygis, galimas kai kuriems atgai laujantiems mergininkams, monms, kurie prisipasta padar tokius nusikaltimus, negali tiktis atleidimo (nors prisipaini mas ir atgaila galt sumainti bausm). Nereikt tiktis ir to, kad atskleidus j slepiam nusikaltim kils visuotinis moralinis pasipiktinimas. Tokioje situacijoje gali atsidurti ne tik pavojingi ir iaurs mons. Naci okupuotame krate savo tapatyb sle piantis ydas ar nipas karo metu maai laimi prisipaindami ir nieko nepraranda stengdamiesi slpti savo apgaul. Net kai nra vilties susimainti bausm, melagis vis tiek gali prisipain ti, kad nusimest melo nat, suvelnint iaikinimo baims sukelt kani ar palengvint kalts jausm. Kitas veiksnys, kur dera apsvarstyti aikinant, kaip iaikini mo baim lemia didesn ar maesn rizika, yra tai, k laimi ar praranda ir apgauls auka, ne tik apgavikas. Paprastai apgavi
55

kas pelnosi i aukos. Ivaists pinigus darbuotojas laimi tai, k praranda darbdavys. Bet ne visada viena lygu kitam. Prekybos agento komisiniai, udirbti neteisingai apibdinus produkt, gali bti daug maesni negu nuostoliai, kuriuos patiria patiklus klientas. Tai, kuo rizikuoja melagis ir melo auka, gali skirtis ne tik apimtimi, bet ir pobdiu. Mergiius laimi nuotyk, o raguo tas sutuoktinis praranda savigarb. Kai melagis ir melo auka rizikuoja nevienodai, ir vieno, ir kito rizika gali turti takos me lagio iaikinimo baimei. Svarbu dar ir tai, ar melagis velgia skirtum. Melagiai nra pats patikimiausias altinis vertinant, kuo rizi kuoja j aukos. Jie aikiai link tikti tuo, kas j tikslams paran ku. Apgavikams patogu tikti, kad melo aukos i j apgavysi gauna lygiai tiek pat ar net daugiau naudos. Gali bti ir taip. Ne kiekvienas melas auk nuskriaudia. Esama ir altruistinio melo: Iblykus sumenkus vienuolikos met berniuk sueist, bet gyv vakar itrauk i Josemiio nacionalinio parko kalnuo se sekmadien suduusio mao lktuvo. Vienuolikos tkstani pd auktyje, kur nukrito lktuvas, jis ikent dienomis siau tusias audras ir altas naktis susisups pkin miegmai, ant galins sniege nugrimzdusios lktuvo sdyns lenos. Vienas. 'Kaip mano mama ir ttis?' - paklaus klejojantis penktokas. Ar jie gyvi?' Gelbtojai nepasak berniukui, kad jo patvis ir mama mir ir yra dar prijuosti prie sdyni sudauytoje lktuvo kabinoje, tik per kelet coli nuo tos vietos, kur guljo jis pats."2 9 Nedaug kas ginytsi, kad tai altruistinis melas, naudingas au kai, o gelbtojams neteikiantis jokios naudos. Tai, kad meluoja ma aukos labui, nereikia, kad nra patiriama itin didel iai kinimo baim. Jeigu meluojama dl svarbi dalyk, iaikinimo baim bus didel, nepaisant to, kam is melas naudingas. Susi rpinusiems dl berniuko, kuris gal nepakelt tokio sukrtimo, gelbtojams teks smarkiai pasistengti, kad j nuslpta tiesa tuoj neikilt. Tad apibendrinant, didiausia baim dl galimo melo iaiki nimo patiriama tada, kai:
29 San Francisco Chronicle, January 9,1982, p. 1.

56

 melo auka turi nelengvai apmulkinamo mogaus reputacij, melo auka nuo pat pradi yra tari, melagis turi maai patirties ir iki iol jam nra pasisek skmingai sumeluoti, melagis ypa bijo, kad jo melas gali bti iaikintas, meluojama dl svarbi dalyk, rizikuojama ir prarasti atpild, ir susilaukti bausms, arba, jei bijoma tik dl vieno ar kito, rizikuojama usitraukti bausm, gresia didel bausm, jei pagaut meluojant, arba bausm u tai, apie k meluojama, tokia didel, kad nelieka paskatos prisipainti, melas aukai neteikia visikai jokios naudos.
Kalt dl apgauls

Kalt dl apgauls - tai jausmas, patiriamas dl melo, o ne teisinis klausimas, kaltas asmuo ar ne. Kalt dl apgauls reikia skirti nuo kalts jausmo, susijusio su melo turiniu. sivaizduo kime, kad pjesje Vinslov berniukas Ronis bt tikrai pavogs pinigin perlaid. Jis tikriausiai bt jauts kalt dl paios va gysts - laikyt save niekingu mogumi dl to, k padar. Jei Ronis vagyst bt nuslps nuo tvo, jaustsi kaltas, kad me luoja. sivaizduokime, kad Ronis bt apvogs berniuk, kuris apgaudinjo siekdamas nurungti Ron mokyklos varybose. Galbt Ronis, apvogs tok pikt klasiok nesijaust kaltas, gal jam tai atrodyt tinkamas kertas. Bet gal jis vis tiek jaust kalt dl apgauls, jei nuslpt vagyst nuo mokytojo ir tvo. Psichi atrijos pacient Marija nesijaut kalta dl savo plano nusiudyti, bet jaut kalt, kad sumelavo gydytojui. Kaip ir iaikinimo baim, kalt dl apgauls gali bti skir tingo intensyvumo. Ji gali bti vos juntama arba tokia stipri, kad melas nepavyks, nes kalt dl apgauls leis prasprsti tie sai arba sukurs apgauls uuominas. Pasiekusi virn kalt dl apgauls tampa kankinama, pakertania pamatin kenianio asmens saviverts jausm. Noras isilaisvinti i tokios kankyns
57

gali paskatinti prisipainim, net ir numatant u prasiengimus gresiani bausm. Ties sakant, bausm kaip tik gali bti tai, ko mogui reikia, dl ko jis prisipasta palengvindamas sau kanky n dl kalts. Tik apsisprend sumeluoti mons ne visada tiksliai numato, kokias kanias sukels melo kalt. Melagiai gal nesuvokia, kaip paveiks j auk padka u tariam pagalb arba kaip jausis, jei kitas mogus bus apkaltintas u j prasiengimus. Nors tokie dalykai paprastai sukelia kalts jausm, kitiems tai - katol, prieskoniai, dl kuri verta meluoti. Toliau toki reakcij vadin siu diaugsmu apgavus. Kita prieastis, dl kurios melagiai never tina, koki kalt dl apgauls pajus, yra ta, kad tik po kurio laiko melagiui paaikja, jog vieno melo nepakaks, kad teks vl meluo ti, danai prikuriant vis daugiau, kad paslpt pirmin apgaul. Gda glaudiai susijusi su kalte, bet esama ir esminio skirtu mo. Kalts jausmui nereikalinga auditorija, niekam to nereikia inoti, nes kaltas mogus pats sau teisjas. Kitaip yra su gda. Kad mogus pajust gding paeminim, reikia, kad kiti jam nepritart ar j pajuokt. Jeigu apie nusiengim niekas niekada nesuinos, gdos nepatirs, bet kalts jausmas vis tiek gali ap imti. inoma, gali apimti ir abu. Gdos ir kalts skirtumas la bai svarbus, nes ios dvi emocijos gali plti mog prieingas puses. Trokimas palengvinti kalt gal skatins prisipainti, bet noras ivengti gdos paeminimo gali sutrukdyti tai padaryti. sivaizduokime, kad pjesje Vinslov berniukas Ronis pavog pinigus ir jaut didel kalt, bet jaut ir kalt dl melo slpdamas savo prasiengim. Ronis gali norti prisipainti, palengvinti sins kanias. Taiau j veikiausiai stabdo gda sivaizduojant, kaip reaguos tai suinojs tvas. Prisimename, kad nordamas paskatinti prisipainti tvas silo amnestij - prisipainus nebus jokios bausms. Sumajusi Ronio bausms baim turt suma inti ir nuogstavim dl melo atskleidimo, bet kad Ronis pri sipaint, tvui dar reikia sumainti ir gd. Tvas bando tai padaryti addamas Roniui atleidim, bet jis bt dar labiau sumains gdos ir padidins prisipainimo tikimyb, jei bt pridjs pana masal, kok citavau anksiau, kai tardytojas
58

band igauti prisipainim i nuudym u tariamo mogaus. Jis bt galjs pasakyti Roniui: A suprantu, kad galima ap sivogti, gal ir a tavo vietoje biau t pat padars, jei atsi rast tokia pagunda. Kiekvienas gyvenime suklysta, padaro viena ar kita, tik paskui supranta, kad negerai. Kartais tiesiog negali susivaldyti." inoma, geras tvas anglas veikiausiai nestengt ito nuoirdiai pasakyti ir, kitaip nei nusikaltlio tardytojas, tikriausiai nenort meluoti, kad paskatint prisi painim. Kai kuriuos mones itin eidia gda dl melo ir kalt dl ap gauls. Tai labai grietai uauginti ir iauklti mons, tikintys, kad melas yra viena baisiausi nuodmi. Kitus aukljant gal nebuvo taip grietai smerkiamas melas, taiau buvo iugdytas stiprus, visa persmelkiantis kalts jausmas. Tokie kalts per smelkti mons, regis, siekia patiri, kurios galt sustiprinti j kalt taip, kad jie bt apgdinti kit akivaizdoje. Deja, kalts jausm patirianios asmenybs itin maai tirtos. Siek tiek dau giau inoma apie j prieyb. Jackas Andersonas, laikraio skilties reporteris apra me lag, kuris nejaut nei gdos, nei kalts, savo skiltyje suabejoda mas Melu Weinbergu - pagrindiniu FTB liudininku nagrinjant Abscam" byl. Andersonas apra, kaip Weinbergas pairjo monos reakcij, kad keturiolika met jis slp nesantuoki n roman. Kai Melas pagaliau parjo namo, jis tik gteljo peiais Marijos reikalavim visa tai paaikinti. 'Na, sakykim, mane suiupo, - tar jis, - juk visada sakiau, kad esu didiausias pasaulyje melagis.' Tada sitais savo mgstamiausiame krsle, usisak maisto i kin restorano ir papra Marijos padaryti jam manikir."3 0 Kai mogus nejauia nei kalts, nei gdos dl savo nusien gim, manoma, jis turi psichopato poymi - jei kalts ir gdos stygius persmelkia visus ar daugel to mogaus gyvenimo as pekt. (Akivaizdu, kad ivados apie toki diagnoz negali pa daryti i pasakojimo laikratyje.) Ekspertai nesutaria, ar tai, kad mogus nejauia kalts ir gdos, yra aukljimo padarinys, ar ko^ V

30San Francisco Chronicle, January 21, 1982, p. 43.

59

ki nors biologini veiksni sukeltas reikinys. Taiau sutaria ma, kad meluodamas psichopatas nedaro klaid nei dl kalts jausmo, nei i baims, kad bus atskleistas jo melas. Kai apgaviko socialins vertybs kitokios negu aukos, jis di dels kalts dl apgauls nejaus. mons jauiasi maiau kalti, kai meluoja tiems, kurie, j nuomone, elgiasi blogai. Merginin kas, kurio vedyb partner alta ir negeidulinga lovoje, jausis maiau kaltas dl melo, kad slepia roman. Revoliucionierius ar teroristas retai jauia kalt dl to, kad apgaudinja valsty bs agentus. nipas nesijaus kaltas suklaidins savo auk. Bu vs CV agentas tai labai aikiai apibendrino: Atmeskite visas skambias frazes apie nipinjim, ir nipo darbas tebus apvilti pasitikjim."3 1 Teikdamas patarimus saugumo pareignams, kurie norjo sugauti asmenis, ketinanius nuudyti aukto lygio vyriausybs pareign, negaljau tiktis, kad juos galt iduoti kokie nors dl apgauls jauiamos kalts poymiai. Jei jie nra profesionalai, udikai gali bijoti, kad j nepagaut, bet vargu ar jie pajus kalt dl to, k suplanav. Profesionalus nusikaltlis nejauia kalts apgavs paaliet. Tas pats principas galioja ai kinant, kodl diplomatas arba nipas nesijauia kaltas, kai su klaidina kit pus. Abi puss turi savo vertybes. Melagis savo pusei daro gera. Daugelyje i pavyzdi melas teisintas - kiekvienas i indi vid remiasi aikiai apibrta socialine norma, kuri teisina opo nento apgavyst. Tokia teisinta apgaul ypatingo kalts jausmo nesukelia, kai taikinys yra prieininko pusje, o vertybs - skir tingos. Gali bti pateisinama ir apgaul melo objekt, kurie nra oponentai, o j ir apgaviko vertybs - bendros. Gydytojai nejau ia kalts apgaudindami pacientus, jeigu mano, kad tai daro j labui. Skirti pacientui placeb - cukraus tablet, pavadint nau dingu vaistu, yra sena, laiko patikrinta medicinos apgaul. Jeigu pacientas jauiasi geriau ar bent liaujasi pras gydytojo vaisto, kuris jam nereikalingas, kuris greiiau pakenkt, daugelis me dik mano, kad toks melas pateisinamas. Hipokrato priesaika nereikalauja bti siningam su pacientu. Gydytojas turi daryti
3 1 William Hood, Mole, N ew York: W. W. Norton & Co., 1982, p. 11.

60

tai, kas pacientui padeda.' Kunigas, kuris nuslepia nusikaltlio ipaint, kai policija klausia j, ar ino, kas tai padar, neturt jausti kalts dl apgauls. Jo priesaika teisina i apgaul. Jis i apgauls nepasipelno, tik nusikaltlis, kurio tapatyb lieka nei noma. Mano eksperimente dalyvavusios slaugos students ne jaut kalts dl to, kad nuslp savo jausmus. Apgaul teisino mano pavyzdiai, kuriais paaikinau, kada slaugytojas turt nuslpti jausmus nordamas gerai atlikti darb ir palengvinti paciento kanias. Melagiai gali nesuvokti arba nepripainti, kad apgaul, kuri jie pateikia kaip altruistin, yra naudinga ir jiems. Nacionalins draudimo kompanijos viceprezidentas aikino, kad pasakydami ties mog ugauname tada, kai nukenia jo ego: Kartais ne lengva vyrukui pasakyti: 'Neieis i tavs joks pirmininkas.'"3 2 To nepasakant vaikinas neskaudinamas ir viceprezidentas ne patenka nepatogi situacij. Galt bti sunku" matyti to vy ruko nusivylim, jau nekalbant apie protesto galimyb, ypa jei jis pamanyt, kad viceprezidentas atsakingas u tok neigiam jo vertinim. Melas igelbsti juos abu. inoma, bt galima gin ytis, kad jaunam vyrui meluojant padaroma ala, jis negauna informacijos, kuri, nors ir nemaloni, galt paskatinti j dirbti geriau arba iekoti kito darbo. Panaiai bt galima sakyti, kad skiriantis placeb gydytojas irgi pelnosi i melo. Jam nereikia patirti paciento nusivylimo ir frustracijos, kad jo ligai nra vais t, nei paciento pykio, jei suinot, kad gydytojas skiria place b, nes pacient laiko hipochondriku. Galiausiai nebeaiku, ar melas ities padeda, ar kenkia pacientui. Bet vis tiek esama visikai altruistinio melo - kunigo, nusle pianio nusikaltlio ipaint, gelbtoj, kurie vienuolikame iam berniukui nepasako, kad jo tvai uvo lktuvo katastrofo* Nors nuo 30 iki 40 proc. pacient placebas suteikia palengvjim, kai kurie medicinos darbuotojai ir filosofai mano, kad jo naudojimas kelia pavoj pasitikjimui gydym o san tykiuose ir parengia keli pavojingesnms apgaulms. r. Lindsey Gruson str. "Use of Placebos Being Argued on Ethical Grounds", New York Times, February 13, 1983, p. 19, kuriame nagrinjamos abi io klausimo puss. 3 2 Bruce Horowitz, "When Should an An Executive Lie?" Industry Week, November 16, 1981, p. 81.

61

je, - kai meluojantis jokios naudos negauna. Jeigu meluojantis mogus mano, kad jis i melo neturi naudos, tikriausiai jis ne jaus ir kalts. Kai melas leidiamas, netgi egoistika apgaul gali nesukelti kalts. Pokerio aidjai nejauia kalts apgaudindami. Tas pats ir derantis - ir Artimj Ryt turguje, Volstryte arba vietinje nekilnojamojo turto agento kontoroje. Straipsnyje apie melus pramons srityje raoma: Bet tikriausiai garsiausias i vis mel yra fraz 'Tai galutinis mano pasilymas.' Tokia fraz ne tik prasta verslo pasaulyje, bet ito kaip tik ir tikimasi... Nie kas nesitiki, kad, pavyzdiui, per bendras derybas kas nors i pat pradi pads ant stalo visas kortas."3 3 Namo: savininkas, kuris prao u nam daugiau nei galt parduoti, nejaus kalts gavs pirm paprayt sum. Jo melas sankcionuotas. Deryb dalyviai, kaip ir pokerio lojai, pasireng gauti neteising informacij, tad melo apibrimas iose srityse netaikomas. ios sritys savo prigimtimi i anksto spja, kad niekas nesielgs tei singai. Tik kvailys rodo savo kortas lodamas poker arba tik pasils parduoti nam ikart nurodo emiausi kain, u kuri parduos. Kalt dl apgauls gali atsirasti, kai melas nra teisintas. Di diausia kalt melag kankina, kai auka pasitiki, kai ji nesitiki bti suklaidinta, nes melag ir melo auk sieja teisti, sinin gi santykiai. Tokia oportunistin apgaul kelia dar didesn kal ts jausm, jei auka nukenia tiek, kiek melagis laimi. Bet net ir iuo atveju kalts dl apgauls jausmas nebus itin stiprus (jei apskritai bus), jei aukos ir melagio nesies jokios bendros ver tybs. Paaugl, slepianti nuo tv, kad rko marihuan, gali ir nejausti kalts, jei mano, kad tvai kvailai sitikin, jog kvaialai kenksmingi, jei tariasi i patirties inanti, jog j nuomon netei singa. O jei dar mano, kad jie ir veidmainiai, patys girtauja, o jai neleidia mgautis atsipalaiduoti skirta substancija, dar maiau tiktina, jog jausis kalta juos apgaudindama. Bet jei mergina nesutaria su tvais nei dl marihuanos, nei kitais klausimais, bet tebra prie j prisiriusi, jie jai rpi, ji susigs paaikjus, kad
V

3 3 Ibid, p. 83.

62

meluoja. Kad mogus pajust gd, jis turi bent kiek gerbti tuos, kurie jo elgesiui nepritaria, kitaip is nepritarimas sukelia pykt ar paniek, o ne gd. Melagiai jauiasi maiau kalti, kai su aukomis j nesieja as meninis ryys ar jos visai nepastamos. Klient, kuri nuslepia nuo kasininko, kad jai paskaiiavo per ma kain u brang daikt jos pirkini veimlyje, jauiasi maiau kalta, jeigu to ka sininko nepasta. Jeigu kasininkas yra parduotuvs savininkas arba savininko eimos narys, jeigu tai nedidel, eimai priklau santi parduotuv, meluojanti klient jausis kaltesn nei jaustsi vienoje didelio prekybos tinklo parduotuvi. Kai auka anoni mika, lengviau susikurti kalt mainanias iliuzijas, es asmuo, kuriam sumeluota, n kiek nenuskriaustas, jam nesvarbu, jis n nepastebs melo, o gal net nusipelno bti apgautas.3 4 Danai kalts dl melo ir melo iaikinimo baims esama at virktinio santykio. Tai, kas sumaina kalt, padidina iaikini mo baim. Kai apgaul teista, kalt dl jos turt mati, bet melavimo pateisinimas visada padidina melo peln ar nuosto l, taigi padidja ir atskleidimo baim. Suprasdamos, kad toks slaptumas bus reikalingas j darbe, slaugos students rimtai prim mano eksperiment ir bijojo neskms. Jos labai bijojo, kad melas gali paaikti, taiau visai nesijaut kaltos dl to, kad apgaudinja. Darbdavys, meluojantis ivaistymu tariamam darbuotojui ir slepiantis savo tarimus bei mginimus suiupti nusikaltl, veikiausiai labai bijo, kad jo melas nebt atskleis tas, bet kalt dl apgauls jis kain ar pajus. Tie patys veiksniai, kurie padidina kalt dl apgauls, gali sumainti iaikinimo baim. Melagis gali jaustis kaltas, kad klaidina patikli auk, bet, matyt, maiau nuogstaus, kad j suiups meluojant to nesitikintis mogus. inoma, tas pats as muo gali jausti didiul kalt dl melo ir labai bijoti, kad jo nesuiupt, arba beveik nejausti nei vieno, nei kito. Tai pri klauso nuo aplinkybi detali, nuo melagio ir nuo melo veri fikuotojo.
V V

3 4 i mint ikl Robert L. VVolk ir Arthur Henley knygoje The Right to Lie, N ew York: Peter H. Wyden, Inc., 1970.

63

Kai kurie mons mgaujasi kalte, kuri patiria apgaudin dami. Galimyb pajusti kalt dl to, k padar, gali net moty vuoti juos meluoti. Taiau daugumai moni i patirtis taip ken kia, kad jie ieko bd j sumainti. Yra vairi bd apgaulei pateisinti. J galima laikyti kertu u patirt neteisyb. Galima sakyti, kad piktas melo objektas nenusipelno siningo elgesio. Virininkas buvo toks yktus, neatlygino man u vis padary t darb, todl a iek tiek pats pasimiau." Kartais aukos atro do tokios lengvatiks, kad melagis laiko tai j, o ne savo kalte. ioplys pats praosi apmaunamas. Kiti du melo pateisinimo bdai, palengvinantys kalts dl ap gauls jausm, jau buvo paminti anksiau. Kilnus tikslas arba toks darbo reikalavimas - prisiminkime, kaip Nixonas atsisak savo sakyt neties pripainti melu - tai buv btina, kad lai mt post ir jame ilikt. Kitas pateisinimas - neva meluojama saugant auk. Kartais melagis nueina taip toli, kad teigia, jog auka ito norjusi. Jeigu melo objektas bendradarbiaut rezgant apgaul, jei jis ikart inot ties, bet dtsi neins, tada tam tikra prasme ir melo nebt, o melagis nebt u melus atsakin gas. Tikrai norinti, kad jai meluot, auka padeda apgavikui i saugoti apgaul usimerkdama, kai melagio elgsena j iduoda. O nenorinti bti apgauta auka, pajutusi tarim, inia, stengsis apgaul atskleisti. domus aukos savo noru pavyzdys ikyla neseniai paskelb toje mediagoje apie Robert Leuc, buvus policinink, tapus slaptu informatoriumi, kurio istorij minjau antro skyriaus pa baigoje. Leucis buvo iliaupsintas Roberto Daley knygoje Miesto princas ir pagal j sukurtame filme, kuriame es papasakotos ti kros istorijos apie tai, kaip Leucis padjo federaliniams tyrjams surinkti policijos pareign ir advokat korupcijos rodymus. Leuciui pradjus dirbti su federaliniais kaltintojais, jie paklaus, kokius nusikaltimus vykds pats. Jis prisipaino vykds tik tris nusikaltimus. Tie, kuriuos Leucis paskui iaikino, teig, kad jis vykds daug daugiau nusikaltim nei prisipaino. Jie ginijosi, es Leucis melavo apie savo nusikaltimus, tad jo liudijimu pasi kliauti negalima. i kaltinim nepavyko rodyti, ir daug mo
64

ni buvo nuteisti remiantis Leucio parodymais. Alanas Dershovvitzas, vieno i asmen, nuteist remiantis Leucio liudijimu, gynjas taip apra pokalb po teismo, kai Leucis prisipaino ities padars daugiau nusikaltim. A [Dershovvitzas] pasakiau jam [Leuciui], kad man sun ku patikti, jog Shaw [federalinis prokuroras] neino apie nusi kaltimus, padarytus iki Rosnerio [Dershovitzo ginamojo] bylos. 'Esu tikras, kad irdyje jis ino, kad a padariau daugiau nusi kaltim, - pasak Leucis. - Jis turjo tai inoti. Maikas [Shaw] nra kvailys.' - Kaip tada jis galjo sdti ir irti, kaip tu meluoji bda mas liudininku? - paklausiau a. - Jis smoningai tikrai neinojo, kad meluoju, - ts Leucis. Tikriausiai tar ir tuo tikjo, bet a liepiau jam nespausti mans ir jis nespaud. A pasakiau 'tris kartus', - Leucis ikl tris pir tus ir plaiai nusiypsojo. - Ir jis sutiko. Prokurorai kiekvien dien pakursto melagingai liudyti, Alanai. Tu tai inai."3 5 Dershowitzas vliau isiaikino, kad is prisipainimas apie mel irgi buvo melas. Teissaugos pareignas, dalyvavs Leu cio pirmame susitikime su federaliniais prokurorais, papasakojo Dershowitzui, kad Leucis i pat pradi prisipaino vykds kur kas daugiau nusikaltim negu tris, kurie paskui buvo pripainti vieai. Federaliniai prokurorai kartu su Leuciu slp vis jo kri minalini nusikaltim istorij, kad bt isaugotas Leucio kaip liudininko patikimumas - prisiekusieji gal ir patiks policinin ku, kuris padar tik tris nusikaltimus, bet ne tuo, kuris padar j daugyb. Po teism, kai tapo plaiai inoma, kad Leucis pa dar daugiau nusikaltim, jis melavo Dershowitzui sakydamas, kad prokurorai buv aukos savo noru, jis nepripaino, kad jie atvirai tapo slaptais bendrininkais, siekianiais paslpti jo nusi kaltlio dosj, - taip jis prideng prokurorus, kol jie deng j. Sa koma, kad nesitikdamas garbingumo tarp vagi, Leucis ra savo prisipainim prokurorams ir ra isaugojo. Prokurorai jau nebegaljo dtis nekaltais, ir kadangi Leucis visada galjo
35 Alan Dershowitz, The Best Defense, N ew York: Random House, 1982, p. 370.

65

atskleisti j melaging liudijim apie jo parodymus, jis usitikri no, kad prokurorai apsaugos j nuo baudiamojo persekiojimo. Kad ir kokia tiesa apie Leuc, is pokalbis su Alanu Dershowitzu puikiai iliustruoja, kaip auka savo noru, kuriai melas naudingas, gali padti melagiui sumeluoti. mons gali bendra darbiauti ir leistis klaidinami ir dl ne toki piktavalik prie asi. Dl mandagumo apgauls auka danai pati sutinka bti apgauta. Seiminink priima sveio ankstyvo ijimo pasiaikini m ir daug j nesigilina. Svarbiausia, kad apseinama be grubu mo - pakanka apsimetimo, kuris apsaugo eimininks jausmus. Auka ne tik pasiruousi, bet i esms sutinka bti apgauta, tad mandagaus elgesio reikalaujama netiesa mano melo apibri m neeina. Meils romantika yra dar viena kilni apgaul, kai auka ben dradarbiauja su apgaviku, kai abi puss palaiko viena kitos mel. Shakespeare ra:
Kai man imi prisiekint, mieloji, Jog tu vari kaip angelas likai, Tikiu a, nors jauiu, kad tu meluoji, Nes pienburniu mane laikai. Ir vis dlto, patenkintas be galo, Kad man dar pakeliui su jaunatve, Klausausi tavo saldiabalsio melo, Kuris mane apraizgo kaip tave. Bet kam gi ties tu slepi taip uoliai? Ko gdiniesi taip il plauk? irdies apnuogint nedera grauolei, O meilei metais girtis - nejauku. Ibrist i melo nematau a bdo, Nes lygiai mes meluojame abudu .3 6

36 Viljamas ekspyras, Sonetai, vert Aleksys Churginas, Kaunas: MENS SANA, 2004.

66

inoma, ne visos romantikos apgauls yra tokios kilnios, ir ne visos aukos taip nori bti apgautos. Negalima tiktis, kad ap gavikas siningai isiaikins, ar jo busimoji auka pasirengusi apgavystei, ar ne. Jo nuomon apie aukos pasirengim yra ali ka, nes itaip apgavikas jauiasi ne toks kaltas. Jei jam pavykt pasiekti, kad auka pripaint tarusi, jis bent i dalies jau bt isisuks. I pradi neketinusi taikstytis su apgaule auka ilgainiui gali j priimti, kad netekt u tai sumokti. sivaizduokime, koki kebli padt paklina valstybs pareignas, kuris ima tarti, kad jo meilu, kuriai patikdavo informacij apie savo darb, yra nip. Verbuotojas darb gali sutikti tapti apgaulingai dar b gavusio kandidato auka, kai tas jau pasamdytas - tai geriau, negu pripainti, kad neteisingai kandidat vertino. Roberta Wohlstetter aprao daugyb atvej, kai valstybi vadovai savo noru tapo prieinink melo aukomis - Chamberlainas nebuvo vienintelis. Visais iais per ilg laik sisenjusiais suklydimais stiprjani prieing rodym akivaizdoje vis svarbesnis tam pa puoseljamas tikjimas ir raminanios prielaidos apie poten cialaus prieininko ger vali ir bendrus su juo interesus... Prie ininkas gali tik padti aukai rinktis - ir ioji stengsis paversti visai nesvarbiu dalyku tai, kas kitaip atrodyt gana grsmingas jimas."3 7 Tad apibendrinant, kalt dl apgauls bus didiausia, kai: auka apgaunama ne savo noru, apgaul yra absoliuiai savanaudika, ir aukai is melas niekuo nenaudingas, tas, kuris apgaunamas, praranda tiek pat ar daugiau, negu laimi melagis, apgaul neteisinta, prieingai - teisinti siningi santykiai, melag ir melo auk sieja bendros vertybs, melagis asmenikai pastamas su melo auka, aukos nepavykt lengvai apkaltinti nedorumu ar nepatiklumu,
37 Roberta Wohlstetter, "Slow Pearl Harbours and the Pleasures of Deception," in Intelli gence Policy and National Security, ed. Robert L. Pfaltzgraff, Jr., Uri Ra'anan, and Warren Milberg, Hamden, Conn.: Archon Press, 1981.

67

 auka turi prieast tiktis, kad bus apgauta, ir visai prieingai, melagis savo elgesiu siekia laimti pasitikjim savo teisingumu.
Diaugsmas apgavus

Kol kas aptariau tik neigiamus jausmus, kuriuos gali sukelti kieno nors melas, - baim, kad apgaul atskleis, ir kalt dl jos. Melas gali sukelti ir teigiam jausm. Mel galima sivaizduo ti kaip tam tikr pasiekim, ir tai geras jausmas. Melagis gali jaudintis arba laukdamas ikio, arba t akimirk, kai meluo ja, kai skm dar nra garantuota. Po: to gali apimti su palen gvjimu ateinantis pasitenkinimas, pasididiavimas laimjimu arba pasiptlika panieka aukai. Diaugsmas apgavus lydi vi sus arba bet kur i jausm, kurie neslepiami gali iduoti ap gaul. Nekaltas diaugsmo apgavus pavyzdys, kai pajuokavus apgaunamas patiklus draugas. Tas, kuris pajuokavo, turi slpti diaugsm, patirt apgavus, nors tas diaugsmas didia dalimi nukreiptas kitus, kurie vertina, kaip auniai patiklus mogus pamaunamas ant kabliuko. Diaugsmas apgavus gali bti vairaus stiprumo. Jis gali bti visai nejuntamas ar beveik nereikmingas lyginant su melo i aikinimo baime, bet gali bti ir toks stiprus, kad ilenda kokia nors apgaul iduodanti elgesio uuomina. mons gali prisi painti apgav nesitverdami noru pasidalinti diaugsmu, kad apstm kit. Yra tek girdti, kad nusikaltliai atskleid savo nusikaltim draugams, nepastamiems monms, net policijai, trokdami, kad juos pripaint ir vertint j sumanum tokiai apgaulei suregzti. Kaip alpinizmas ar achmatai, taip ir melas smagus tik tada, kai susijs su rizika. Kai etojo deimtmeio pradioje studija vau ikagos universitete, ten bta mados vogti knygas i uni versiteto knygyno. Virtusi mane kiekvieno naujo studento ini ciacijos ritualu, tokia vagyst paprastai apsiribodavo keliomis knygomis, is laimjimas bdavo plaiai demonstruojamas ir pripastamas. Kalti dl jos studentai beveik nesijausdavo. Stu
68

dentikoje kultroje vyravo sitikinimas, kad universiteto kny gynas turt bendradarbiauti su universitetu, bet jis siek pel no, vadinasi, tokio piktnaudiavimo buvo nusipelns. Netoliese buvusi privai knygyn niekas neliesdavo. Labai nebijodavo, kad apgaul bus pastebta, nes knygyne nebuvo joki apsaugos priemoni. Mano studij laikais paiupo tik vien mog - j idav jo diaugsmas apgavus. Bernardui neuteko papras iausiai pavogti. Jam reikjo didesns rizikos, kad galt pasi didiuoti, parodyti savo paniek knygynui, pelnyti troktam studij draug susiavjim. Jis vog tik didelius meno albu mus, kuriuos paslpti buvo ne taip lengva. Taiau greitai ir tai jau nedar jokio spdio, tad jis m kniaukti trejet ar ketvert knyg isyk. Bet ir tai tapo per lengva. Tad m erzinti knygyno darbuotojus. Trindamasis aplink kas su savo grobiais po pa astimi nesisteng slpti knyg. Tai paskatino pardavjus juo domtis. Diaugsmas apgaudinti vert j toliau erzinti likim. Jo diaugsmo apgavus enklai i dalies ir informavo apie va gyst. Vaikin suiupo. Jo bendrabuio kambaryje rado beveik penkis imtus pavogt knyg. Vliau Bernardas tapo milijonie riumi garbingame versle. Yra ir kit bd sustiprinti apgauls diaugsm. Jeigu ap gautasis turi sunkiai apkvailinamo mogaus reputacij, apgauls diaugsm gerokai pagardins ir sustiprins. S jausm gali sustiprinti ir kit, inani, kas vyksta, moni dalyvavimas vykiuose. Taiau auditorija nebtinai turi dalyvauti tiesiogiai, svarbiausia jos dmesys ir vertinimas. Kai stebtojai dalyvauja ir mgaujasi melagio pasirodymu, jis turbt patiria didiausi apgauls diaugsm, kur tuo metu sunkiausia nuslpti. Kai vai kas meluoja stebint briui vaik ir matydamas, kaip tai links mina draugus, melagis taip sismagina, kad diaugsmas pra siveria iorn susprogdindamas jo melo burbul. Meistrikas pokerio lojas geba suvaldyti visus apgauls diaugsmo poy mius. Kai jam ikrenta itin geros kortos, savo veiksmais privalo klaidinti kitus, kad tie pamanyt, jog jo kortos nra labai geros, kad jie didint statom sum ir likt loti. Net kai aplink susi br stebintys ir patarinjantys ino, k jis daro, lojas privalo
V

69

slpti bet kokius diaugsmo poymius. Lengviausia tai padaryti vengiant vilgsniu susidurti su stebtojais. Yra moni, kurie labai atspars apgauls diaugsmui. Kol kas mokslininkai nra toki moni ityr, nra aikiai patvir tin, kad jie egzistuoja. Taiau akivaizdu, kad kai kurie mons giriasi daugiau u kitus, ir kad pagyrnai, matyt, maiausiai pa jgia atsispirti apgauls diaugsmui. Taigi meluodamas mogus gali jausti apgauls diaugsm, kalt dl apgauls ir melo iaikinimo baim - ie jausmai gali apimti vienas po kito arba paeiliui. Grkime prie pokerio. Kai aidjui tenka labai blogos kortos, o jis apsimetinja turs to kias geras, kad kiti ikrenta, jis gali jausti apgauls iaikinimo baim, jei loiama i dideli sum. Matydamas kiekvien pasi traukiant aidj jis turbt pajus ir apgauls diaugsm. Kit klaidinimas pokeryje yra teisintas, tad lojai kalts dl apgau ls jausti neturt, kol jie nesukiauja. Pinigus ieikvojs asmuo gali patirti visus tris jausmus: diaugsm, kad apkvailino savo kolegas ir darbdav, baim tomis akimirkomis, kai, regis, yra tariamas, ir galbt kalt, kad sulau statymus ir sugriov ben drovs pasitikjim. Tad apibendrinant, diaugsmas apgavus didiausias, kai: apgaunant auk tenka veikti sunkumus, nes i turi nelengvai apkvailinamo mogaus reputacij, meluojant tenka veikti sunkumus dl to, k reikia nuslpti arba pramanyti, kai kiti stebi arba ino apie mel ir pritaria meistrikam melagio pasirodymui. Kalt, baim, diaugsmas - visi ie jausmai gali atsispind ti veido iraikoje, balse, kno judesiuose net tada, kai melagis stengiasi juos nuslpti. Net ir tada, kai ie jausmai prasiveria ne verbaliniu bdu, pastangos juos nuslpti gali virsti apgauls uuomina. Kituose dviejuose skyriuose paaikinsiu, kaip pain ti apgaul i odi, balso, kno ir veido.

70

KETVIRTAS s k y r i u s

Kaip apgaul painti i odi, balso ar kno

- I kur tu gali inoti, kad a pamelavau?
- Melas, mielas mano berniuk, ikart matyti. Jis bna dviej ri trumpom kojom ir ilga nosimi. Tavo melas, atrodo, i t ilganosi.

Pinokis, 1892 m. mons meluot maiau, jei inot, kad yra objektyvus mel rodantis enklas, bet tokio enklo nra. Nra jokio tiesiogiai ap gaul rodanio enklo - gesto, veido iraikos ar raumens trk teljimo, - kuris vienintelis pats savaime rodyt, kad mogus meluoja. Yra tik poymiai, i kuri galima sprsti, kad mogus ukluptas nepasiruos, kad jo emocijos nepatvirtina to, k ne ka. Tuomet ir isprsta mel iduodanti informacija ar apgau ls uuominos. Melo tikrintojui reikia imanyti, kaip emocij atspindi kalba, balsas, knas ir veidas, kokie jausm pdsakai ilieka, kad ir kaip meluojantis stengiasi juos nuslpti, kaip ino ti, kas iduoda rodom emocij melagingum. Norint pastebti apgaul reikia suprasti ir tai, kaip kiekvienas elgesio elementas rodo, jog melagis kuria pasakojim pagal situacij. Atskleisti mel nra taip paprasta. Viena i klii - infor macijos gritis. Per daug tenka vertinti vienu metu. Per daug altini - odiai, pauzs, balso skambesys, veido iraikos, gal vos judesiai, gestai, poza, kvpavimas, paraudimas ir ibalimas, prakaitavimas. I vien i altini informacijos nuteka daugiau nei i kit. Ir visi jie informacij gali skleisti tuo paiu ar panaiu metu, lenktyniaudami dl melo verifikuotojo dmesio. Laimei, jam nebtina vienodai dmesingai ianalizuoti visk, k girdi ar mato. Ne visi pokalbio informacijos altiniai patikimi. I vien nuteka daugiau informacijos negu i kit. Keista, bet diduma
71

moni vis pirma kreipia dmes maiausiai patikimus alti nius - odius ir veido iraikas - ir netrunka suklysti. Paprastai melagiai tikrina, kontroliuoja ir maskuoja ne vis savo elges. Tikriausiai jie to nestengt net ir labiausiai nor dami. Netiktina, kad kas nors pajgt kontroliuoti visa, kas galt j iduoti - nuo pirt gal iki kaktos. Todl melagiai sle pia ir klastoja tai, k, j sitikinimu, daugiausia dmesio kreips mons. Meluojantis mogus links ypa atsargiai parinkti o dius. Augdamas vaikas ima suprasti, jog dauguma moni ati diai klauso, kas jiems sakoma. odiams teikiamas toks didelis dmesys, nes jie akivaizdiai yra turtingiausias, iskirtinis ben dravimo bdas. odiais perduodama kur kas daugiau ir nepa lyginti greiiau negu veidu, balsu ar knu. Melagiai cenzruoja tai, k sako, atsargiai slpdami turin, kurio perduoti nenori, ne tik dl to, kad ino, jog altin dmes atkreipia visi, bet ir dl to, kad u odius veikiausiai teks atsakyti daug rimiau nei u balso ton, veido iraikas, daugum kno judesi. Visada galima paneigti pikt veido iraik ar iurkt balso ton, gali ma isiginti: Tau pasigirdo. Mano balse nebuvo jokio pykio." Daug sunkiau isiteisinti pasakius pikt od. Jis ilieka, j len gviau pakartoti, sunku visai isiadti. Kita prieastis, kodl taip rpestingai kontroliuojame, k sa kome, kodl taip danai stengiamasi vis pirma umaskuoti o dius, yra ta, kad odiais lengva klastoti, pasakyti neties. Juk galima tiksliai usirayti, k reiks pasakyti, i anksto sudstyti ant popieriaus odius. Tik profesionalus aktorius galt tiks liai suplanuoti veido iraik, gest, balso priegaids. odius galima daug kart surepetuoti. Girddamas savo paties odius ir nuolat gaudamas atsakomj reakcij, kalbantis asmuo gali geriau pakoreguoti turin. Atsakomoji reakcija i kit altini veido, kno, balso - ne tokia tiksli. Po odi didiausias kit dmesys krypsta veid. Veido iraik danai komentuoja ir kiti mons: Ir gali ia nesivaipyti!", Bent nusiypsotum, kai tai sakai!", Ir gali taip liai mane nedbioti." Veidas susilaukia tokio dmesio i dalies ir dl to, kad jis yra mogaus a" enklas ir simbolis. Tai svar
72

biausia, pagal k atskiriame vien mog nuo kito. Veidai tam pa ikonomis, kurios garbinamos fotografijomis, kabinamos ant sien, statomos ant raomj stal, neiojama piniginse ir ran kinse.3 8Neseniai atlikti tyrimai patvirtino, kad veidai atpasta mi konkreioje smegen srityje.3 9 Yra ir kit prieasi, kodl mons tiek dmesio teikia vei dui. Jis yra pagrindin vieta, kurioje pasirodo emocijos. Sykiu su balsu veidas gali pasakyti, koks kalbtojo poiris tai, kas sakoma, tik ne visada tiksliai, nes veidas apie jausmus gali ir sumeluoti. Kai odius sunku igirsti, klausantis mogus gali suprasti juos irdamas panekovui lpas. Stebint veid gau namas svarbus signalas, reikalingas pokalbiui tsti. Kalbantis asmuo nori sitikinti, kad jo panekovas j girdi. Jei jis iri kal baniajam veid, tai turt reikti, jog girdi, taiau is signalas nra pats patikimiausias. Nuobodiaujantys, taiau mandags panekovai gali velgti kalbaniam asmeniui veid, o galvoti visai apie k kit. Panekovas gali skatinti kalbtoj, pritariamai linkiodamas galv ir tarsteldamas na, taip, hm, taip", bet ir tok pritarim galima suvaidinti.* Palyginus su tuo dideliu dmesiu, kuris skiriamas odiams ir veidui, knas ir balsas tokio nesusilaukia, nes knas suteikia daug maiau informacijos nei odiai. Rank gestai gali suteik ti nemaai informacijos, panaiai kaip kurij kalbos enklai, bet jie nra prasti iaurs europiei ir i j kilusi amerikie i pokalbiuose, iskyrus tuos atvejus, kai nektis udrausta.** Balsas, kaip ir veidas, gali iduoti mogaus emocijas, parody ti, susijaudins jis ar ne, taiau dar neinoma, ar balsas galt
3 8 Str. "Facial, Fantasies and Possibilities," in Sight, Sound, and Sense, ed. Thomas A. Sebeok, Bloomington: Indiana University Press, 1978, a apraau atuoniolika skirting ri in formacijos, kuri gali perteikti veidas. Viena i j yra individo identitetas. 3 9 r.: J. Sergent and D. Bindra, "Differential Hemispheric Processing of Faces: M ethodo logical Considerations and Reinterpretation," Psychological Bulletin 89,1981, p. 554. * Daugumai m oni kalbant svarbi klausytojo reakcija ir jos nesulaukdami tuoj klausia: Ar klausai?" N edaug tra moni, kurie kaip udaros sistem os gali nekti nepaisyda mi, ar i klausytoj susilaukia padrsinamo atsako. ** Pavyzdiui, lentpjvs darbininkai, kuriems reikia bendrauti, taiau jie negali susi nekti dl triukmo, naudojasi itobulinta rank gest sistema. Dl tos paios prieas ties laknai ir nusileidimo gulos irgi susineka sudtinga gest sistema.

73

suteikti tiek informacijos kaip veidas apie konkreias jauiamas emocijas. Melagiai paprastai labiau nei bals ir kn stengiasi kon troliuoti odius ir veid - tai, k ino, kad atidiai stebi kiti. odius jiems seksis suvaldyti skmingiau negu veid. Meluoti lengviau odiais negu veido iraikomis, nes, kaip minjau, o dius surepetuoti paprasiau nei mimik. Nuslpti odiais irgi lengviau. Cenzruodami visk, kas gali juos iduoti, mons skmingiau kontroliuoja odius nei veido iraikas. Juk nesun ku inoti, k sakai, daug sunkiau suinoti, k rodo tavo veidas. Grtamojo ryio aikumas, kai mogus girdi savo odius juos itardamas, galt bti palygintas nebent su veidrodiu, kur nuolat irdami matytume kiekvien iraik. Nors veidui b dingi pojiai, galintys suteikti informacij, kada sitempia ir juda raumenys, mano tyrimai parod, kad dauguma moni ia informacija nesinaudoja. Nedaugelis suvokia, kokios iraikos pasirodo veide, gal nebent tik ribinmis slygomis.* Yra dar viena svarbi prieastis, kodl veidas parodo daugiau apgauls uuomin negu odiai. Veidas tiesiogiai susijs su to mis smegen sritimis, kurios nulemia emocijas, o odiai ne. Kai suadinama emocija, veido raumenys ima reaguoti nevalingai. Tik smoningomis pastangomis arba isiugd prot mons pa jgs imokti sutrukdyti toms iraikoms pasirodyti ir skmin giau ar ne jas paslpti. Veido iraik, kurios atsiranda pirmiau sia, vos suadinus emocij, iskyrus apsimestines, smoningai nepasirenkame. Veido iraikos yra dvilyp sistema - valinga ir nevalinga, melo ir tiesos sakymo, danai veikianti" vienu metu. tai kodl veido iraikos gali bti tokios sudtingos, to kios trikdanios ir avinios. Apie valing ir nevaling iraik skirtumo nervin aspekt daugiau paaikinsiu kitame skyriuje. tars mons turt kreipti daugiau dmesio bals ir kn. Balsas, kaip ir veidas, susijs su emocijas reguliuojaniomis
V V

* Neurofiziologai tiksliai neino, kaip konkreiai m ogus gauna informacij apie savo veido iraik pasikeitim ir ar registruojamos raumen ar odos permainos. Psichologai nesutaria, kiek m ogus jauia savo iraikas tuo metu, kai ios pasirodo veide. Mano tyrimai leidia manyti, kad iraik pasirodymo savo veide mes aikiai nesuvokiame, kad daniausiai pojius veide beveik nekreipiame dmesio.

74

smegen sritimis. Kai kuriuos balso pokyius, atsirandanius dl mog apmusi emocij, nuslpti labai sunku. Atsakomoji reakcija j balso skambjim, kurios melagiui reikia, kad galt savo bals reguliuoti, turbt nra tokia pat kaip odius. Pir mkart igird magnetofono juost rayt savo bals mons nustemba, mat, prat girdti j skambant savo kne kitaip. Kitas informacijos nutekjimo ir apgauls uuomin altinis yra knas. Kitaip nei veidas ar balsas, dauguma kno judesi nra tiesiogiai susij su emocijas reguliuojaniomis smegen sri timis. Kontroliuoti kno judesius neturt bti sunku. mogus jauia, danai ir mato, k daro jo knas. Paslpti kno judesius turt bti daug lengviau nei paslpti veido iraikas ar emocij sukeltus balso pokyius. Taiau mons retai stengiasi tai daryti. Jie uaugo inodami, kad kno judesi slpti nebtina. Juk u tai, k ireiki kno judesiais, retai esi atsakingas. Taigi knas iduoda informacij, nes j nekreipiama dmesio. mons per daug teikia reikms veidui, odiams. Nors visi inome, kad odiai gali bti neteisingi, mano tyri mai parod, kad mons priima kit odius u gryn pinig ir danai apsigauna. Nesakau, kad odi reikt visikai nepai syti. mons daro klaid kalbdami, ios verbalins klaidos tei kia informacij ir sukuria apgauls uuomin. Net jei odiais nepadaroma klaid, mel danai iduoda neatitikimas to, kas sakoma, ir to, k iduoda balsas, knas ir veidas. Vis dlto dau gumos apgauls poymi veide, kne ir balse nepaisoma arba jie interpretuojami neteisingai. Man tai paaikjo i gausi tyri m, kuriuos atlikau su monmis praydamas juos vertinti ki tus, parodytus videorae. Vieni mat tik veid, kiti tik kn, treti girdjo tik nek tarsi per filtr, kuris neleido suprasti odi, tik gars, dar kiti gird jo arba skait odius. Visi mat tuos paius mones - praeitame skyriuje apraytas slaugos studentes, - kurios irdamos fil mus sak ties arba melavo apie patiriamas emocijas. Primenu, kad atvirame pokalbyje su studentmis buvo rodomas malonus filmas su vandenyno vaizdais ir studeni buvo paprayta nuo irdiai apibdinti savo jausmus. Melaginguose pokalbiuose
75

students mat kraupius operacins vaizdus ir buvo papraytos tikinti panekov, kad iri kit malon film, syk su glyn vaizdais. Panekovas nemat, kok film busimosios slaugyto jos irjo. Students labai stengsi suklaidinti panekov, nes pasirodyti norjo kuo geriau. Jos neabejojo, kad eksperimentu tikrinamas j gebjimas kontroliuoti emocijas nelaiming atsiti kim metu ar operacinse. Stebint, kaip monms pavyko suprasti, ar students me luoja, mus domino ne tik tai, koks informacijos altinis patiki miausias - veidas, knas, balsas ar odiai - bet ir tai, ar tars mons apgaul pajunta greiiau negu tie, kurie nesitiki bti apgauti. Busimuosius vertintojus, kurie turjo girdti ar irti videora, suskirstme dvi grupes. Vieniems suklme tari m truput papasakodami apie tuos asmenis, kuriuos jie vertins, o kitai grupei tarimo pasistengme nesuadinti. Netarianij grupei apie eksperiment nieko nesakme, nieko nepaminjome n apie tai, kad jie gali bti apgauti ar jiems sumeluota. Sakme, kad jie matys ar girds mones, pasakojanius apie j irt film. Nenordami sukelti jiems tarimo, reikalavim vertinti siningum terpme ilg sra kit vertinim, kuriuos jiems reikjo pateikti, pavyzdiui, vertinti draugikum, ekstraversij, polink dominuoti, netakt, susitvardym ir kitus dalykus. Nors kai kurios students melavo itin prastai ir iaikinti jas nebuvo jokio vargo, daugeliui j pavyko suklaidinti neta riani vertintoj grup. Prasiausiai seksi tiems, kurie mat tik veid arba tik girdjo odius. Meluojanias studentes jie danai vertindavo kaip sakanias ties. tariesiems seksi ne k geriau. Vertintojams buvo pasakyta, kokie nurodymai duo ti slaugos studentms, jie spti, kad asmenys, kuriuos vertins, meluos arba sakys ties. vertinti jiems reikjo tik vien - ar stu dents neka siningai, ar apgaudinja. Tik nedaugeliui pa vyko geriau negu spjant nustatyti, kas melavo, kas sak ties. Taikliausiai pataik tie, kurie mat tik kn, taiau ir j tik 65% spjim buvo teisingi, nors manoma atspti 50%.4 0Vienas kitas
40 io darbo rezultat buvo skelbta: Paul Ekman, Wallace V. Friesen, Maureen O'Sullivan, and Klaus Scherer, "Relative Importance of Face, Body and Speech in Judgments of Personality and Affect," Journal of Personality and Social Psychology 38, 1980, p. 270-277.

76

atpaino mel itin skmingai - teisingai nustat 85% melavu si. Tarp tiksliai melagius identifikavusi buvo itin patyrusi didel klinikinio darbo patirt turini psichoterapeut. Kiti buvo tiesiog ypa jautrs mons, dirbantys kitose profesinse srityse.* Atpainti kai kurias melo ris galima imokti. mons, su sipain su tuo, kas dstoma iame ir kitame skyriuose, skmin gai vertindavo, kada slaugos students meluoja, - kone taip pat skmingai kaip patyr psichoterapeutai. Kai kuri melo ri poymius manoma imokti atpainti. Tiesos aikintojas turi daugiau ans painti apgaul, jei ji sumiusi su emocijomis, ir jei meluojantis asmuo nra psichopatas, labai patyrs arba me lagis i prigimties. Verifikuotojas turi trejet tiksl: daniau pa inti melag, reiau ties palaikyti melu ir, svarbiausia, suvokti, kada tiesos nuo melo atskirti nemanoma.
odiai

Keista, taiau daugel melagi iduoda nerpestingai itarti odiai. Turiu galvoje ne tuos atvejus, kai meluojantis mogus nestengia paslpti, k pasak, ar kai stengsi paslpti, tik jam nepasisek - kalbu apie tai, kad jis tiesiog nepasisteng klai dinti itariamais odiais. Agentros, atrenkanios vadovau janius darbuotojus, vadovas apra vyrik, kuris per vienus metus skirtingais vardais dukart kreipsi j agentr norda mas sidarbinti. Kai t mog paklaus, kokiu vardu j kreip tis, vyrikis, kuris pirmkart pasivadino Lesliu D'Einteriu, o vliau Lesteriu Deinteriu, melavo neusikirsdamas. Jis paai kino vard pasikeits, nes Leslis skambjo pernelyg moteri kai, o pavard - kad bt lengviau itariama. Taiau i ties j idav buvusi darbdavi rekomendacijos. Jis pateik tris pa
* Ne vienas psichologas m gino nustatyti, kas nulemia - sugeba m ogus vertinti kitus ar ne. Deja, aikesni rezultat dar niekas nepasiek. i tyrinjim apvalg r.: Mau reen O'Sullivan, "Measuring the Ability to Recognize Facial Expressions of Emotion," in Emotion in the Human Face, ed. Paul Ekman, N ew York: Cambridge University Press, 1982.

77

giriamuosius rekomendacinius laikus. Visi trys darbdaviai" buvo neteisingai para t pat od."4 1 Net ir apdair melag iduos tai, k Sigmundas Freudas vadi na kalbos riktu. Kasdienio gyvenimo psichopatologijoje Freudas rao, kad kasdienio gyvenimo apsirikimai, tokie kaip kalbos riktai, pa stam vard umirimas ir skaitymo bei raymo klaidos yra ne atsitiktinumai, bet prasmingi vykiai, atskleidiantys vidinius psichologinius konfliktus. Riktai parodo, sako Freudas, ...tai, ko mogus nenorjo pasakyti: jie tampa priemone isiduoti."4 2 Freu das specialiai apgaule nesidomjo, bet vienas jo pavyzdi buvo mel iduodantis kalbos riktas. Pavyzdyje apraoma dr. Brillio, vieno ankstyvj ir geriausiai inom Freudo sekj, patirtis. Vien vakar ijome su dr. Frinku pasivaikioti. Kalbjome apie Niujorko psichoanalizs draugijos reikalus. Susitikome ko leg dr. R., kurio nebuvau mats daug met ir nieko neinojau apie jo asmenin gyvenim. - Mes labai apsidiaugme vl su sitik ir man pasilius nujome kavin, kur gyvai nekuiavo ms geras dvi valandas. Pasirodo, jis nemaai inojo apie mane, nes paioje pradioje pasiteiravo apie mano mayl, paaikinda mas, kad kartkartmis igirsta apie mane i ms bendro drau go ir domisi mano moksline veikla, skaitydamas medicininius urnalus. - mano klausim, ar yra veds, atsak neigiamai ir pridr: Kam tokiam mogui kaip a vesti?" Kai susiruome eiti, jis staiga kreipsi mane: Noriau paklausti, k js tokiu atveju darytumte: pastu vien slaug, kuri kaip bendrinink buvo velta skyryb proces. mona pa dav vyr teism dl ituokos, apkaltindama slaug kaip ben drinink, ir jis gavo ituok". - Norite pasakyti, ji gavo ituo k", - siterpiau. Jis tuojau pasitais: Aiku, ji gavo ituok". Ir pasakojo toliau, kad slaug baisiai sujaudino is procesas ir skandalas, kad ji m gerti, tapo nervinga ir taip toliau, kol pa galiau papra patarimo, kaip turt j gydyti. Kai tik jis pasitais, a papraiau paaikinti klaid, bet igirdau prastus nusistebjimus, negi mogus neturs teiss suklysti, tai
4 1 Bruce Horowitz, "When Should an Executive Lie?" Industry Week, Novem ber 16,1981, p. 83. 42Sigmund Freud, Kasdienio gyvenimo psichopatologija, Vilnius: Apostrofa, 2006, p. 118-120.

78

buvs tik atsitiktinumas, ir nieko ia nereiki iekoti. Atsakiau, kad kiekvienas apsirikimas turt bti pagrstas, kad biau lin ks manyti, jog ios istorijos herojus jis pats, jei pradioje nebt saksis ess neveds; tokiu atveju rikt bt galima paaikinti noru, kad byl bt pralaimjusi mona, bet ne jis, kad jam (pa gal ms santuokos statym) netekt mokti aliment ir Niu jorko valstijoje jis vl galt vesti kit moter. Jis usispyrs neig mano spliones, kartu jas patvirtindamas perdta afekto reakci ja, aikiai matomu susijaudinimu ir pagaliau kvatojimu. Darsyk papraiau vien vardan mokslo pasakyti teisyb, bet jis kartojo t pat: Jei nenorite igirsti melo, turite tikti, jog esu viengungis, o visas js psichoanalitinis aikinimas - klaidingas". Pridrs, kad toks kiekvien smulkmen narantis mogus ess tiesiog pa vojingas, jis atsisveikino, neva turs pasimatym. Abu, dr. Frinkas ir a, buvome sitikin, kad mano aikini mas teisingas, todl nutariau gauti daugiau informacijos, kuri arba patvirtint, arba atmest j. - Po keli dien usukau pas kaimyn, sen dr. R. draug, kuris visikai patvirtino mano ai kinim. Teismo procesas vyko prie kelias savaites, slaug buvo pakviesta kaip viena kaltinamj."4 3 Freudas teig, jog btina kalbos klaidos slyga yra kalbtojo keti nimo k nors pasakyti slopinimas [kursyvas originale]."4 4Slepiama gali bti smoningai, jei kalbantis asmuo meluoja, taiau Freud labiau domino tie atvejai, kai kalbtojas nesuvokia, kad slepia. Padars klaid kalbtojas gali pamatyti, k nuslp, bet gali net ir tada nesuvokti. Melo tikrintojas turt elgtis atsargiai, nepasikliauti prielaida, kad kalbos riktas jau yra melo rodymas. Paprastai i konteksto manoma suprasti, ar kalbos riktas iduoda mel, ar ne. Melo tikrintojas turt nesuklysti manydamas, kad mogus sako ties vien todl, kad jis nedaro kalbos klaid. Diduma melo yra be jo ki kalbos klaid. Freudas nepaaikino, kodl vienok mel kal bos klaida iduoda, o kitokio ne. Nemenka pagunda pamanyti,
4 3 Freudas pateik ir kit domi, trumpesni kalbos riktu pavyzdi, bet jie ne tokie tikinami kaip is, mano parinktas, nes juos tenka versti i vokikojo originalo. Dr. Brillis buvo amerikietis, tad Freudas pavyzd pateik angl kalba. Ibid., p. 89-90. 4 4 S. Freud, Parapraxes (1916), James Strachey, tr. and ed. , The Complete Psychological Works, vol. 15, N ew York: W. W. Norton, 1976, p. 66.

79

jog kalbos klaid melagis padaro tada, kai nori bti pagautas, kai jauiasi kaltas meluodamas. Juk dr. R. i ties turjo jaustis kaltas dl to, kad melavo garbiam kolegai. Taiau neatlikta joki tyrim - nedaug yra ir hipotezi, - kurios paaikint, kodl tik kai kur mel iduoda kalbos klaida. Tirados yra treias bdas, kuriuo melagis isiduoda kalbda mas. Tirada skiriasi nuo kalbos rikto. iuo atveju praaunama pro al ne vienu ar dviem odiais, informacija ne iaip prasprsta, o staiai isilieja. Melag uvaldo emocija ir kol ji nepraeina, jis nesuvokia, kokias pasekmes turs tai, k jis atskleidia. Jei me lagiui pavykt susitvardyti, ios pratingos sau informacijos jis danai neatskleist. Dl upldusi emocij tampos - nirio, siaubo, baims ar sielvarto - melagis tiesiog priverstas isiduoti. Tomas Brokaw, kai dirbo NBC televizijos laidos iandien rodome" vedju, apibdino ir ketvirt apgauls uuomin al tin: Diduma uuomin, kurias gaunu i moni, - odins, ne fizins. rodym, kad mogus meluoja, iekau ne jo veide. Man rpi kita - pains atsakymai ar mantrs isisukinjimai."4 5 Brokaw nuojaut patvirtina keli tyrimai, kuri rezultatai rodo, kad vieni mons, kai i tikrj meluoja, atsakinja netiesiogiai, daugiaodiauja ir pasako daugiau, nei j praoma. Taiau kiti tyrimai parod kaip tik prieing dalyk: dauguma moni tie siog per daug nuovoks, kad atsakyt netiesiogiai, stengtsi isisukinti.* Tomas Brokaw toki melagi greiiausiai nepa45 John YVeisman, "The Truth w ill Out," TV Guide, September 3,1977, p. 13. * Sunku pasakyti, kaip reikt aikinti ir kitus prietaringumus apgauls reikin ti rianioje literatroje, nes atlikti eksperimentai nebuvo patys patikimiausi. Beveik visi tyrjai stebjo studentus, kurie m elavo apie gana kasdienikus dalykus beveik niekuo nerizikuodami. Daugelis m el tiriani eksperiment nebuvo parengti, tinkamai neap galvota, kokios ries melas bus tiriamas. Pavyzdiui, studentai buvo paprayti argu mentuotai pateikti nuomon, kuri prietaraut j pai sitikinimams mirties bausms arba abort klausimais. Arba jie buvo paprayti pasakyti, patinka jiems ar ne fotografi joje matomas asmuo, o paskui apsimesti, kad j nuom on prieinga. Paprastai tokiuose eksperimentuose neatsivelgiama nei meluojanio asmens santyk su apgauls auka, nei tai, kaip is santykis lem s melagio pastangas skm ingiau pameluoti. iuose ekspe rimentuose melagis ir auka buvo nepastami, jie neturjo jokios prieasties manyti, kad kada nors vl susitiks. Kartais jokios aukos n nebdavo, o meluojantis asm uo turjo pameluoti" mainai. Naujausi, nors ir nepakankamai kritik i eksperiment ap valg r.: Miron Zuckerman, Bella M. DePaulo, and Robert Rosenthal, Verbai and Nonverbal Communication of Deception," in Advances in Experimental Social Psychology, vol. 14, N ew York: Academic Press, 1981.

80

int. Taiau dar pavojingiau, jei melagiu palaikysime teising mog, kuris, savo nelaimei, neka painiais ar nuo pagrindins minties nukrypstaniais sakiniais. Juk yra btent taip nekani moni. Bet koks apgauls uuomin teikiantis elgesys gali bti kai kuriems monms prastas. Galimyb neteisingai vertinti tokius mones vadinu Brokaw spstais. Melo tikrintojo tyko to kie Brokaw spstai, kai tariamo melu asmens jis nepasta ir apie jo elgesio savitumus nieko neino. etame skyriuje aptar siu, kaip Brokaw spst ivengti. Iki iol neitirta joki kit informacijos nutekjimo odiais ar odi teikiam apgauls uuomin altini. Nemanau, kad daug j pavyks rasti. Kaip raiau anksiau, apgaudinjaniam asmeniui nepaprastai lengva odiais nuslpti ir klastoti ties, nors ir pasitaiko klaid - nerpestingumo, riktu, tirad, daugiaodysts, isisukinjimo.
Balsas

Balsas - visa kita, kas kalbant nra odiai. prasiausios ap gauls uuominos, iduodamos balsu, yra pauzs. Jos gali bti per ilgos ar per danos. tarim kelia ir tai, kai atjus mogaus eilei kalbti jis dvejoja, ypa kai dvejoja atsakydamas klausim. tamp sukelia ir trumpesns pauzs pokalbio metu, jei j pasi taiko pakankamai danai. Kalbos klaidos irgi gali bti apgauls uuomina. Joms priklauso ir tokie beprasmiai odelyiai, kaip aha", na-a-a", hm-m-m", pakartojimai, tokie, kaip na, su pranti, supranti...", odi dalys, kaip man la-la-labai patiko". Tokios apgauls uuominos balse, kaip klaidos ir pauzs, gali pasitaikyti dl dviej skirting prieasi. Melagis gali bti i anksto neapgalvojs, k sakys. Jei melagis nesitikjo, kad teks meluoti, o gal pasiruo meluoti, taiau nesitikjo konkretaus klausimo, jis, ko gera, dvejos ar padarys kalbos klaid. Taiau klaid gali pasitaikyti ir gerai apgalvotame melagio tekste. Di del baim, kad melas veikiausiai iaiks, ir gerai pasiruous melag priveria suklupti ar umirti tai, k ketino pameluoti. Melo atskleidimo baim gali padidinti nepasiruousio melagio
81

klaidas. Suprasdamas, kaip prastai jam sekasi meluoti, melagis gali dar labiau sibaiminti, kad j sugaus meluojant, tad pauzi ir kalbos klaid tik pagauss. Apgaul galima painti ir i balso skambjimo. Nors daugu ma ms tiki, kad i balso skambjimo galima pasakyti, koki emocij jauia mogus, bals studijuojantys mokslininkai tuo dar nra sitikin. Jie jau atrado nemaai bd, kaip atskirti ne malonius balsus nuo maloni, taiau iki iol nesitikino, ar balso skambjimas apmus kiekvienai i nemaloni emocij - pyk iui, baimei, sielvartui, pasibjaurjimui, paniekai - skiriasi. Ma nau, kad ilgainiui bus paaikinti ir ie skirtingumai. O kol kas apraau, kas inoma, kas teikia vili. Geriausiai nustatytas emocijos poymis yra balso auktumas. Apie 70% tirt asmen susijaudin imdavo nekti auktesniu balsu. Ir, matyt, reikia patikslinti - kai mogus susijaudina i pykio ar igsio. Yra ir ioki toki rodym, kad balsas tam pa emesnis, kai mogus nulids ar nusimins, taiau tai dar ne iki galo itirta. Mokslininkai dar neisiaikino, ar balso auktis keiiasi susijaudinus, pasibjaurjus, pajutus paniek. Kiti emoci j poymiai, nors dar tiksliai nenustatyti, yra garsesn, greitesn neka supykus ar isigandus ir tylesn, ltesn nulidus. Tur tume sulaukti svarbesni naujien ir i vertinani kitus balso kokybs aspektus - tembr, energijos spektr skirting dani juostose, su kvpavimu susijusius balso pokyius.4 6 Emocij sukeltas balso permainas sunku paslpti. Jei ir me luojama i esms daugiausia apie emocijas, kurios patiriamos sakant neties, galima tiktis, jog informacija nuteks. Jei melo tikslas nuslpti baim ar pykt, balsas turt bti auktesnis ir garsesnis, kalba greitesn. Prieingas balso pokytis veikiausiai iduos lides, kur apgavikas stengiasi nuslpti. Balso skambjimas gali iduoti ir tok mel, kuriuo siekiama ne nuslpti emocijas, net jei kokios emocijos ir nuslptos. Jei
4 6 Keletas nauj metod, sukurt balsui vertinti, per artimiausius kelerius metus turt duoti revoliucing rezultat. i m etod apvalg r. Klaus Scherer, "Methods of Rese arch on Vocal Communication: Paradigms and Parameters," in Handbook of Methods in Nonverbal Behavior Research, ed. Klaus Scherer and Paul Ekman, N ew York: Cambridge University Press, 1982.

82

mogus nuogstauja, kad jo mel iaikins, balse pasigirs baim. Galima spti, kad kalt dl apgauls balso skambjim pakeis panaiai kaip lidesys. Bet neaiku, ar balse gali atsispindti diaugsmo apgavus sukeltas pokytis. Neabejoju, kad bet koks susijaudinimas balse atsispindi tam tikru bdu, taiau tai dar reikt patvirtinti. Ms eksperimentas su studentmis slaugytojomis buvo vienas pirmj, per kur uregistruotas apgaudinjant pasikeiiantis balso auktis.4 7 Nustatme, jog apgaudinjant balsas tampa auktesnis. Manau, iuos rezultatus gavome dl to, kad students buvo isigandusios. Si emocija jas apm dl dviej prieasi. Padarme visk, k tik galjome, kad jos pamany t, jog eksperimento rezultatai daug k nulems. Todl jos dar labiau nuogstavo, kad nebt pagautos meluojant. Kai kurie kruvini vaizdai juos maiusioms slaugytojoms sukl dar ir empatik baim. Rezultatus btume gav kitokius, jei kuri nors i mint dviej baimi bt buvusi ne tokia didel. Pavyzdiui, jei btume stebj asmenis, nerizikuojanius bsima profesine karjera, gal jie n nepajust balso auktum pakeiianios bai ms. O jei, tarkime, studentms slaugytojoms btume parod film apie mirtant vaik, jis veikiau bt suadins lides, ne baim. Ir kai j baim, kad sugaus meluojant, bt lmusi balso paauktjim, i reakcij kompensuot lidesys, dl kurio bal sas tampa emesnis. Auktesnis balsas dar nra apgauls poymis. Tai veikiau bai ms ar pykio, gal ir susijaudinimo rodiklis. Ms eksperimente kaip tik i emocij poymis idav students tvirtinim, neva ji laiminga ir rami irjo film apie gles. Pavojinga bet kokios emocijos enklus balse interpretuoti kaip apgauls rodym. Ties sakantis mogus bijodamas, kad juo nepatiks, i baims gali pakelti bals taip, kaip j pakelia melagis, nuogstaujantis, kad j sugaus meluojant. Melo tikrintojo bda, kad kartais emo cikai susijaudina ir nekalti, ne tik melagiai. Aptardamas, kaip i problema trukdo melo tikrintojui interpretuoti kitas apgau4 7 ie rezultatai skelbiami: Paul Ekman, Wallace V. Friesen, and Klaus Scherer, "Body M ovement and Voice Pitch in Deceptive Interaction," Semiotica 16, 1976, p. 23-27. Tuos paius rezultatus gavo ir Schereris bei kiti tyrjai.

83

ls uuominas, kuri galt pasirodyti, vadinsiu j Otelo klaida. etame skyriuje aptarsiu i klaid smulkiau, paaikinsiu, kaip melo tikrintojui jos ivengti. Deja, ivengti ito nra lengva. As muo, besistengiantis isiaikinti apgaul iduodanius balso po kyius, neapsaugotas ir nuo Brokaw spst (individuali emo cinio elgesio skirtum), kuriuos minjau anksiau aptardamas pauzes ir kalbos klaidas. Kaip emocijos signalai balse, tokie kaip auktis, ne visada rodo mel, taip ir balsas, kuriame nepasigirsta joki emocij, nebtinai rodo asmens teisum. Johno Deano liudijim, trans liuot per nacionalin televizij svarstant Votergeito byl, pa tikimum i dalies nulm tai, kaip buvo interpretuotas joki emocij nerodantis, pabrtinai lygus jo balso tonas. Johnas Deanas, prezidento Nixono patarjas, liudijo prajus dvylikai m nesi po silauimo Demokrat partijos komiteto bstin Vo tergeito viebutyje. Jau prie mnes prezidentas Nixonas buvo prisipains, kad jo patarjai stengsi nuslpti silauim, taiau paneig pats k nors apie tai inojs. Federalinio teisjo Johno Siricos odiais tariant, byloje, su sijusioje su io silauimo dangstymu, smulkesns uvels jau buvo gerokai susipainiojusios, nes vis j parodymai skyrsi. Teliko nustatyti aukiausi sipainiojusi asmen kalt arba ne kaltum. Daugiausia ia ir turjo lemti Deano parodymai... Tad Senatui duotuose parodymuose jis patvirtino ne kart Nixonui saks, jog nutildyti Votergeito silauimo bylos kaltinamuosius prireiksi milijon doleri, o Nixonas atsaks, kad tuos pinigus manoma gauti. Be jokio igsio, jokio pasipiktinimo, jokio atsisakinjimo. Tad Deanas pateik sensacingiausi kaltinim. Jis tikino, kad Nixonas pats pritars kaltinamj papirkimui."4 8 Kit dien Baltuosiuose Rmuose Deano tvirtinimai buvo nuginyti. Po penkeri met paskelbtuose atsiminimuose Ni xonas ra: Johno Deano liudijimus Votergeito byloje laikau meistriku tiesos ir netiesos, manomo nuoirdaus nesupratimo ir aikiai smoning ikraipym lydiniu. Stengdamasis sumen kinti savo vaidmen jis perkl visk, k pats inojo apie ilau4 8 John J. Sirica, To Set the Record Straight, N ew York: W. W. Norton, 1979, p. 99-100.

84

im, ir savo nerim kit moni odius bei veiksmus."4 9Tuo metu Deanas buvo usipultas kur kas negailestingiau. spaud prasprdo tariamai i Baltj Rm atkeliavusios istorijos, es Deanas melavo, apkaltino prezident, nes bijojo homoseksual prievartos, kuri galbt tekt patirti atsidrus kaljime. Taigi Deanas sak savo, o Nixonas savo, ir maai kas inojo, kuris sako ties. Teisjas Sirica, reikdamas savo abejones, pasa kojo: Turiu prisipainti, jog Deano tarinjimus irjau skep tikai. Slepiant silauim ... jis pats aikiai buvo viena svarbiau si figr. Jam grs nemaai prarasti... Tuo metu man atrod, kad Deanui labiau rpi paiam apsiginti painiojant prezident, o ne pasakyti ties."5 0 Teisjas Sirica toliau aprao, kok spd jam paliko Deano balsas: Kai jis perskait savo liudijim, komiteto nariai itisas dienas tar j prieikais klausimais. Taiau savo versijos Dea nas nepakeit. Jis neatrod n maiausiai susinervins. Vieno das, be emocij balso tonas kl pasitikjim."5 1 Taiau kai kam gal pasirodyt, kad lygiu balso tonu kalbantis mogus kontro liuoja save, o tai jau galt reikti, jog turi k slpti. Nenorint suklysti dl vienodo Deano balso tono interpretacijos, reikt inoti, ar toks balsas iam asmeniui bdingas. Tai, kad mogaus balse nra joki emocij, nebtinai rodo, jog jis sako ties. Yra moni, kurie bent jau balsu niekada nero do emocij. Gana danai emocingi mons, meluodami apie kok konkret dalyk, gali joki emocij neparodyti. Taigi teisjas Si rica pateko Brokaw spstus. Prisiminkime - NBC urnalistas ir laid vedjas Brokaw sak, jog daugiaodyst supranta kaip en kl, kad mogus meluoja, o a paaikinau, kad galima apsirikti, nes yra individ, kurie visada daugiaodiauja. Dabar teisjas Sirica gali padaryti prieing klaid - patikti, kad asmuo sako ties vien todl, kad jis nepateikia joki apgauls uuomin, ne atsivelgti tai, kad kai kurie mons j niekada nepateikia. Abi klaidos kyla i individ emocins raikos skirtingumo.
49 Richard N ixon, The Memoirs of Richard Nixon, vol. 2, N ew York: Warner Books, 1979, p. 440. 50 Sirica, To Set the Record Straight, p. 99-100. 5 1 Ibid.

85

Melo tikrintojas suklys, jei neinos, koks paprastai yra emocinis tariamojo melu elgesys. Brokaw spstai neegzistuot, jei neb t joki patikim apgaul rodani elgesio uuomin. Melo ti krintojas neturt u ko usikabinti. Brokaw spstai negrst ir tuomet, jei elgesio uuomin bt galima pritaikyti visiems, ne tik daugeliui moni. Nra toki apgauls uuomin, kurios bt vienodos visoms mogikosioms btybms, taiau po vien ir drau ge su kitomis jos gali padti tiesos aikintojui vertinti. Johno Deano sutuoktin, draugai ir bendradarbiai geriau inot, ar jis, kaip ir kiti mons, balsu parodo emocijas, ar sugeba bals val dyti. Tad teisjas Sirica, kuris iki iol Johno Deano nepainojo, pateko Brokaw spstus. Deano liudijimas vienodu balsu duoda ir dar vien pamok. Melo tikrintojas negali umirti galimybs, kad tariamasis gali bti nepaprastai talentingas artistas, sugebantis taip pakeisti savo elges, kad nesuprasi, meluoja jis ar ne. Pagal jo paties pri sipainim, galima manyti, kad Johnas Deanas buvo talentin gas melagis. Atrodo, kad jis i anksto inojo, kaip teisjas Sirica ir kiti isiaikins jo elges. Planuodamas, kaip elgsis, kai reiks liudyti, jis pasakoja svarsts taip: Bt lengva liudijant imti dramatizuoti ar leistis per ilgas nekas... Taiau a nuspren diau skaityti savo parodymus vienodu balsu, kaip manoma altakraujikiau, lygiai taip pat atsakinti klausimus... mons link manyti, kad sakantis ties liudytojas turt bti ramus."5 2 Deanas prisimena, kad kai baig liudyti ir prasidjo krymin apklausa, jis gerokai susijaudino: Jauiau, kaip dusau i pyk io, jausdamasis vienas ir bejgis prezidento galybs akivaizdo je. Giliai kvpiau, kad atrodyiau galvojs, o i ties stengiau si susitvardyti... Negali parodyti emocij, pasakiau sau. Spauda pastvers tai kaip ne vyrikumo, silpnumo enkl."5 3 Pats faktas, kad Deano liudijimas buvo dirbtinis, kad jis taip talentingai kon troliavo savo elges, nebtinai reikia, kad jis melavo. Veikiau tai reikia, kad monms reikt atsargiau vertinti jo elges. Vliau pateikti rodymai leidia sprsti, kad Deano liudijimas didija
5 2 John Dean, Blind Ambition, N ew York: Simon & Schuster, 1976, p. 304. 5 3 Ibid., p. 309-310.

86

dalimi buvo teisingas, o Nixonas, kuris, kitaip nei Deanas, nebu vo toks talentingas, melavo. Baigiant balso aptarti reikt usiminti dar ir apie tuos prie taisus, kurie neva automatikai ir teisingai pasta mel i balso. Tai psichologinio streso vertintojas (PSV), Mark II balso anali zatorius, streso balse analizatorius, psichologinio streso anali zatorius (PSA), Hagoth" streso balse analizatorius, streso balse monitorius. i prietais gamintojai teigia i balso galintys at painti mel net mogui nekant telefonu. Suprantama, kaip ir nurodo pavadinimai, i technika aptinka ne mel, o stres. Nra tokio balso signalo, kuris savaime reikt mel, yra tik neigiam emocij enklai. i gana brangi prietais gamintojai aikiai vartotojo nespja, kad jie neiaikins t melagi, kurie neigia m emocij nejauia, ir neteisingai vertins tuos nekaltus mo nes, kurie viso labo susinervin. Balso specialistai mokslininkai ir besispecializuojantieji su kita melo aikinimo technika rod, kad ie prietaisai mel aptinka ne geriau nei j aptinkame spda mi, kad jie ne itin skmingai veikia net ir lengvesn uduot, kai tereikia nustatyti, susinervins mogus ar ne.5 4Taiau neatrodo, kad dl to juos bt m maiau pirkti. Galimyb garantuotai ir be klii aptikti mel ilieka tokia pati intriguojanti.
Knas

Vien bd, kuriuo knas iduoda slepiamus jausmus, isi aikinau daugiau kaip prie dvideimt penkerius metus, studen tikais laikais atlikdamas eksperiment. Tuo metu dar nebuvo mokslini rodym, ar kno judesiai tiksliai atspindi emocijas ir asmenyb. Tiesa, vienas kitas psichoterapeutas taip galvojo, taiau j samprotavimus tuo metu akademinje psichologijoje sitvirtin bihevioristai atmesdavo kaip nepagrstus. Daugelis 1914-1954 m. atlikt tyrinjim taip ir neparm sitikinimo, kad neverbalinis elgesys gali suteikti tiksli informacij apie
54 Kritik i streso balse nustatymo bd apvalg r.: David T. Lykken, A Tremor in the Blood, N ew York: McGraw-Hill, 1981, 13 sk. ir Harry Hollien, "The Case against Stress Evaluators and Voice Lie Detection" (unpub, mimeograph), Institute for Advance Study of the Communicative Processes, University of Florida, Gainesville.

87

emocijas ir asmenyb. Akademin psichologija didiavosi, kad moksliniai eksperimentai paneig neprofesional sitikinim neva emocijas ar asmenyb galima paaikinti i veido ar kno kalbos. Vienas kitas sociologas ar psichoterapeutas, kurie toliau ra apie kno judesius, panaiai kaip ir tie, kurie domjosi ekstrasensorika ar grafologija, laikyti silpnaproiais ar arlatanais. A negaljau tuo patikti. Stebdamas grupins terapijos se ans metu kno judesius sitikinau, kad galiu atspti, kas dl ko nervinasi. Su visu pirm met doktoranto optimizmu miau si keisti akademins psichologijos poir neverbalin elges. Sukriau eksperiment, kuriuo ketinau parodyti, kad itikus stresui mogaus kno judesiai pasikeiia. Stres turjo sukelti dstytojas - jis sutiko veikti pagal plan, kur sukriau ketin damas apklausti savo kolegas doktorantus apie visiems jiems svarbius dalykus. Slapta kamera fiksuojant j elges dstytojas uduodavo pradedantiesiems psichologams klausimus, k jie ketina daryti baig studijas. Tuos, kurie paminjo tiriamj dar b, dstytojas usipuol, es jie slapstysis laboratorijoje ir vengs atsakomybs padti psichinmis ligomis sergantiems monms. Tie, kurie ketino padti monms ir praktikuoti psichoterapi j, kritikavo u tai, kad trokta tik usidirbti pinig ir purtosi atsakomybs dirbti tiriamj darb, kuris padt geriau gydyti psichikos ligas. Doktorantams dar uduodavo ir kit klausim, ar jie patys kada gydyti psichoterapija. Tuos, kurie buvo gydyti, paklausdavo, kaip jie patys sirgdami tikisi padti kitiems. Kurie psichoterapija niekada gydyti nebuvo, usipuldavo u tai, kad stengiasi padti kitiems patys neturdami jokios tiesiogins pa tirties. Tai buvo situacija, kurioje studentas bet kokiu atveju b davo apkaltinamas. tampai padidinti papraiau dstytoj, kad nutraukint atsakaniuosius klausimus, neleist jiems baigti, kai bandys atsakyti jo replikas. Doktorantai savo noru pasisil dalyvauti iame nelinksma me eksperimente nordami padti man, kolegai. inojo, kad tai tiriamasis pokalbis, kad paklius stres sukelianias situacijas, taiau nuo to lengviau jiems nebuvo. Dstytojas, kuris dabar el gsi taip neprotingai, turjo didiul gali. Jo nuomon buvo la
88

bai svarbi doktorantros pabaigoje, o nuo palankaus vertinimo priklaus, kok jie galt gauti darb. Po keli minui studen tai sutrikdavo. Nestengdami ieiti ar apsiginti, kunkuliuodami i pykio jie arba nutildavo, arba imdavo kak neriliai mur mti, kai bandydavo jam atsakyti. A buvau papras dstytojo, kad ie kankinimai nesitst ilgiau kaip penkias minutes, o kai pabaigs, kad paaikint, k jis dar ir kodl, pagirti studentus, kad taip skmingai itvr stres. A stebjau veiksm per veidrodin stikl kamera vis laik fiksuodamas kno judesius. Savo akimis negaljau patikti tuo, k ivydau per pirmj pokalb. Po treio usipuolimo doktoran t parod dstytojui pirt! Tokia poza ji laik rank vis minut. Bet neatrod n kiek supykusi, o dstytojas djosi nepastebintis. Pokalbiui pasibaigus puoliau vid. Abu sak, kad a isigalvo ju. Ji prisipaino pykusi, taiau neig, kad tai parod. Dstytojas pritar, kad a tikriausiai sivaizdavau, tikino, nevank gest tikrai bt pastebjs. Kai irykinome juost, pamatme mano rodym. Sis gestas riktas - parodytas pirtas - nebuvo nes moningos emocijos iraika. Student inojo, kad pyksta, taiau smoningai nesuvok ireikianti pykt. Ji neinojo jam rodanti pirt. Prasiver jausmai, kuriuos ji smoningai stengsi pa slpti. Po penkiolikos met dar syk pamaiau tokios pat prigimties neverbalins informacijos nutekjim. Maiau tai eksperimente su studentmis slaugytojomis, besistengianiomis nuslpti re akcij iurpius filme rodomus operacins vaizdus. syk pra sprdo ne pirto gestas, bet trkteljimas peiu. Viena po kitos busimosios slaugytojos isiduodavo meluojanios, kai neymiai trkteldavo peiu panekovui paklausus: Ar nortumte i rti toliau?", Ar tikt film rodyti vaikui?" Trkteljimas peiu ir parodytas pirtas yra du pavyzdiai, kurie vadinami emblemomis, atskiriant juos nuo vis kit moni rodom gest. Emblemos turi labai tiksli prasm, inom vi siems konkreios kultrins grups nariams. Visi ino, kad pir tas reikia velniop" ar susikik", o trukteljimas peiu reikia neinau", a bejgis" arba koks skirtumas?" Diduma kit ges89

1pav. t tokios konkreiai apibrtos prasms neturi ar ji daug maiau apibrta. Be odi daugelis gest nieko nereikia. Kitaip yra su emblemomis. Jas galima panaudoti vietoj odio ar kai odi pavartoti nemanoma. iuo metu JAV prasta naudoti apie 60 em blemomis laikom gest. (Kiekviena alis, danai ir alies regioni ns grups turi skirtingus emblemomis esani gest rinkinius). Kiti gerai inom emblem pavyzdiai yra pritarim ireikian tis linkiojimas, neigim reikiantis galvos purtymas, kvietimas pirtu prisiartinti, pamojavimas pasisveikinant ar atsisveikinant, dviej pirt sukryiavimas norint kit mog sugdinti, pri djimas rankos prie ausies praant nekti garsiau, pakeleivio, praanio pavti, auktyn ikeltas nyktys, ir kiti simboliai.5 5 Emblemomis esantys gestai beveik visada rodomi smonin gai ir juos rodantis asmuo ino, k daro. Jis nusprendia taip sisti ini. Taiau gali pasitaikyti iimi. Kaip bna kalbos riktu, taip gali pasitaikyti ir kno judesi riktu - emblemini gest, iduodani informacij, kuri asmuo stengiasi nuslpti.
M s simboli apvalgos metodas ir jo rezultatai amerikieiams pateikti: Harold G. Johnson, Paul Ekman, and Wallace V. Friesen, "Communicative Body Movements: Am e rican Emblems," Semiotica 15, 1975, p. 335-353. Skirting kultr simboli palygim r.: Ekman, "Movements with Precise Meanings," Journal of Communication 26,1976, p. 14-26.

5 5

90

Suprasti, ar emblema yra riktas, atskleidiantis slepiam infor macij, o ne smoninga inia, galima i dviej dalyk. Vienas parodomas tik emblemos fragmentas. Trktelti peiais galima kilstelint abu peius ar atveriant delnus arba derinant judes su veido mimika, kai pakeliami antakiai, virutiniai vokai nusilei dia, o burna gauna pasagos form; arba suderinant visus iuos veiksmus ir dar iek tiek atmetant on pakreipt galv. Kai toks emblema esantis gestas iduoda slepiam informacij, bus paro dytas tik vienas elementas ir tas nebaigtas. Gal bus trktelta tik vienu peiu ir ne itin smarkiai, gal bus patempta tik virutin lpa, gal atversti delnai bus vos kilstelti. Ikeltas pirtas yra ne tik tam tikra penki pirt kombinacija, bet ranka dar imetama prie k ir auktyn, danai ne vien kart. Kai i emblema - ikeltas pirtas - buvo parodytas nesmoningai, kai jis idav ugniaut students nir, ranka nebuvo imesta, liko tik pirt derinys. Antrasis enklas, kad emblema yra riktas, ne smoningas veiksmas, kai jis parodomas neprasta pozicija. Diduma toki emblemomis esani gest parodomi tiesiai prieais mog, tarp liemens ir kaklo. Kai toks simbolinis gestas parodomas i pras tos pozicijos, jo nepastebti nemanoma. Slepiam informacij i duodantis emblemos gestas niekada nebus parodytas prastai. Per tempt pokalb, kai doktorant parod dstytojui pirt, is nebu vo atkitas jam prieais, kad matytsi, bet jos ranka buvo padta ant kelio. Eksperimente su bsimomis slaugytojomis i pei trktel jimo, iduodanio bejgikum, nesugebjim paslpti jausmus, teliko neymus rankos pasukimas rank nepakeliant nuo skraito. Jei emblema nebt suskaidyta, jei ji nebt patraukta i prastos pateikimo padties, meluojantis asmuo suvokt, k daro, ir em blema esant gest cenzruot". inoma, ios savybs, bdingos slepiamos informacijos nutekjim rodaniai emblemai - suskai dymas ir pateikimas neprasta poza daro j sunkiai pastebim ki tiems. Melagis informacij iduodani emblem gali parodyti ir ne vien kart, bet nei jis, nei melo auka jos nepastebs. Niekas negali laiduoti, kad kiekvienas meluojantis asmuo padarys toki simbolinio gesto rodymo klaid. Labai tikr ap gauls enkl nebna. Kol kas pakankamai neitirta, kaip danai
91

monms meluojant pasitaiko toki riktais virtusi emblemos prasm turini gest. Susidr su dstytojo prieikumu du i penki student parod tok simbolin gest. I melavusi bu simj slaugytoj tok gest rikt parod daugiau nei pus. Bet neinome, kodl vieni mons tokiu pavidalu iduoda slepiam informacij, o kiti ne.* Nors ne kiekvienas melagis parodo tokias netikras emblemas, bet tos, kurios pasitaik, pakankamai patikimos. Netikra emble ma galima pasikliauti kaip enklu, rodaniu asmens nenorim atskleisti informacij. Nuo Brokaw spst ar Otelo klaidos emble mos interpretacija priklauso maiau nei dauguma kit apgauls poymi. Yra moni, kurie nuolat daugiaodiauja, bet maai kas nuolat rodys tokius netikrus simbolinius gestus. Kalbos klai dos gali reikti vairaus pobdio tamp, nebtinai sukelt vien melo. Kadangi emblema esantis gestas siunia itin konkret pra neim, beveik kaip odiai, tad klaidingai parodytas is simboli nis judesys paprastai nra toks daugiaprasmis. Jei asmuo apsirinka nordamas pasakyti eik velniop" ar man maiosi protas", arba ne t norjau pasakyti", - kuri kiekvien galima ireikti emble ma, - suprasti, kas norta pasakyti, neturt bti taip jau sunku. Tai, kokia emblema pasirodys kaip klaida, koks praneimas prasprs, priklausys nuo nuslptos tiesos pobdio. Eksperi mente, kuriame dalyvavo prieikai nusiteiks dstytojas, dok torantai slp pykt ir pasipiktinim, tad emblema turjusio bti gesto klaidomis tapo pirtas ir kumtis. Eksperimente, kai buvo rodytas mokamasis medicinos filmas, students slaugytojos pyk io nejaut, taiau daugeliui atrod, kad jos nestengia deramai nuslpti emocij. Bejgikas trkteljimas peiu tapo emblemos raikos klaida. Suaugusij nereikia mokyti emblem prasme vartojam gest odyno. Visi ino, k reikia j kultroje rodomi tokie simboliniai gestai. Taiau daugeliui moni dar reikia su inoti, kad emblemos gali bti klaidingos. Jei melo tikrintojai i leis i galvos i galimyb, klaiding emblem gest nepastebs,
* Gaila, kad niekas i apgaul nagrinjusi tyrj nepatikrino, ar jie galt pakartoti m s atradimus apie emblem klaidas. Viliuosi, kad jiems tai pavyks, kaip pavyko ir man dukart per dvideimt penkerius metus atskleisti informacijos nutekjim per klai dingus, emblemas turjusius reikti gestus.

92

jie paprasiausiai prasprs jiems pro akis, nes netikra emblema bna suskaidyta, pateikta neprasta poza. Iliustracijos yra kitos prigimties kno judesiai, suteikiantys apgauls uuomin. Iliustracijos danokai painiojamos su sim boliniais gestais, taiau svarbu juos vienus nuo kit atskirti, nes monms meluojant i dviej ri kno judesiai gali kisti at virktine tvarka, kitaip tariant, kai netikr emblem daugja, iliustracij paprastai maja. Iliustracijomis ie gestai vadinami dl to, kad mogus jais ilius truoja savo kalb. T padaryti galima ne vienu bdu. Pabrti od ar fraz, panaiai kaip kirio enklu ar parykinant, mini tkm gali bti nubrta ore, tarsi kalbtojas sau diriguot - ran komis jis gali ore nupieti paveiksl ar judesiais pakartoti ar su stiprinti tai, kas sakoma. Paprastai kalb iliustruoja rankos, nors antakio ir virutinio voko judesiai daniausiai yra svarbiausi, t pai funkcij gali atlikti ir visas knas ar virutin liemens dalis. Per pastaruosius kelis imtmeius visuomens poiris iliustracij deramum kito kelet kart. Vienu metu tos paios iliustracijos rod priklausym auktesnms klasms, o kitu jos laikytos netayt moni elgesiu. Oratoriaus, kalbanio vieuo menei, skmei btinos iliustracijos paprastai bdavo apraomos oratorysts menui skirtose knygose. Iliustracijas tirti mokslikai pirmkart imtasi ne siekiant at skleisti apgauls uuominas, bet ir metus ik naci sociolo gams. To mokslinio darbo rezultatai galt padti melo tikrinto jui ivengti klaid, padarom, kai neatsivelgiama iliustracij nacionalin pagrind. 1930-aisiais pasirod daug straipsni, ku riuose buvo teigiama, kad iliustracijos gimtos ir kad emes ns rass", tokios kaip ydai ar igonai, iliustruoja savo nek gausesnmis energingomis iliustracijomis, lyginant su maiau gestikuliuoti linkusiais arijais. Nepamintas tik Vokietijos sjun ginink ital polinkis naudoti daug iliustracij! Davidas Efronas5 6 , Argentinos ydas, studijavs Kolumbijos universitete su antropologu Franzu Boasu, analizavo Niujorko
56 Efrono knyga Gesture and Environment, ileista 1941, perleista kitu pavadinimu Gesture, Race, and Culture, The Hague: Mouton Press, 1972.

93

miesto emutins ryt dalies gyventojus. Jis nustat, kad emi grantai i Sicilijos naudoja iliustracijas, kuriomis tarsi nupieia mas paveiksllis arba parodomas veiksmas, o emigrav i Lie tuvos ydai naudoja iliustracijas, kurios akcentuoja ar nubria minties eig. J atalos, gim Jungtinse Amerikos Valstijose ir lank bendras mokyklas, iliustracijomis jau nesiskiria. Ir tie, kuri tvai kil i Sicilijos, ir Lietuvos yd vaikai savo kalb iliustruoja vienodai. Iliustravimo stilius, kaip parod Efronas, yra gytas, ne gim tas. Skirting kultr mons ne tik naudoja skirting ri iliustracijas, bet vieni iliustruoja labai maai, o kiti gausiai. Net ir toje paioje kultroje individai skiriasi pagal tai, kiek ilius tracij jie paprastai parodo.* Taiau mel gali iduoti ne vien tai, kiek ar kokios ries iliustracij mons naudoja. Apgauls uuomin velgsime pastebj, jog iliustracij sumajo, mo gus iliustruoja maiau negu paprastai. Reikt daugiau paai kinti, kada mons iliustruoja, tuomet maiau klysime vertinda mi, kodl asmuo m iliustruoti maiau. Pirmiausia apsvarstykime, kodl mons apskritai iliustruo ja. Iliustracijos pasitelkiamos norint geriau ireikti sunkiai o diais perteikiamas idjas. Paaikjo, kad mons link daniau iliustruoti papraius juos apibdinti zigzag, o ne kd, kad jie daniau pasitelks iliustracijas nurodydami, kaip nueiti pat, ne aikindami, kodl pasirinko vien ar kit profesij. Ilius tracij mons imasi ir tada, kai neranda odio. Spragteljs pirtais ar tarsi ko siekdamas ore, asmuo, regis, lengviau ran da od, tarsi tas odis plduriuot jam vir galvos ir judesiu kalbtojas j pagaut. Tokia iekomo odio iliustracija pane kovui bent parodo, kad odio iekoma, kad asmuo, kurio jis klauso, dar neuleido savo eils kalbti. Iliustracijos gali turti parengiamj funkcij, padedani monms susieti odius rili nek. Kuo labiau mones jaudina tai, k jie sako, tuo dau giau jie iliustruoja.
* Imigrant eimos, kilusios i t kultr, kurios gausiai naudoja iliustracijas, danai moko savo vaikus nenekti rankomis". Vaikus jie spja, kad jei iliustruos, atrodys tarsi atvyk i senosios alies. Iliustruodami maiau labiau primins iaurs europieius, senesniuosius amerikiei protvius.

94

mons link iliustruoti gausiau nei paprastai nir, pasibai sj, labai sunerim, sielvartaudami, apimti entuziazmo. Dabar aptarkime, kodl mons ima iliustruoti maiau, nei yra prat, nes tai pads suprasti, kada iliustracij sumajimas gali bti apgauls uuomina. Pirmoji prieastis veikiausiai, kad emocikai mogus abejingas tam, apie k neka. Tad kalbto jai iliustruos maiau negu prat tada, kai jie nesijaut, nuobodiauja, kai jiems nedomu, kai yra labai lidni. mones, kurie apsimeta nerimastingais ar entuziastingais, gali iduoti tai, kad jie nepalydi savo kalbos iliustracijomis. mogus iliustruos maiau ir negaldamas apsisprsti, k sakyti. Jei tenka atsargiai pasverti kiekvien od, prie sakant apgalvoti, k sakyti, daug iliustracij neivysime. Kai paskait skaitome ar preks reklam pristatome pirm arba antr kart, iliustracij nebus tiek daug, kaip vliau, kai jau nereiks toki pastang parinkti odius. Iliustracij sumaja, kai kalbame at sargiai. Su apgaule tai gali bti n nesusij. Gal mogus turi bti atsargus, nes daug kuo rizikuoja, nuo to priklauso, kok spd padarys virininkui, gal jis stengiasi bti atsargus atsakydamas klausim, kuris gali jam laimti priz, gal tai pirmieji odiai asmeniui, kuriuo aistringai avjosi i tolo. Dviprasmikumas irgi veria atsargiai apgalvoti, kas sakoma. Gal drov mog ne paprastai vilioja daug geresnio darbo pasilymas, taiau jis bijo i to kylanios rizikos. Neapsisprsdamas, sutikti su pasilymu ar ne, jis kankinasi, nes neino, k sakyti ir kaip pasakyti. Jei melagis i anksto tinkamai neapgalvojo savo odi, jam taip pat gali tekti elgtis apdairiai, prie pasakant kiekvien od atsargiai apsvarstyti. Apgavikai, kurie deramai nesurepetavo, kurie konkreiu bdu meluoti nepatyr, kurie nenumat, ko j ir kada gali paklausti, iliustracij naudos maiau. Net jei mela gis tinkamai pasirengs ir surepetavs, iliustruoti jis gali maiau dl emocij. Kai kurios emocijos, ypa baim, gali trukdyti ri liai nekti. Beveik bet kokios stiprios emocijos tvardymas truk do riliai jungti odius. Jei emocij reikia ne tik slopinti, bet ir slpti, jei ji stipri, net melagiui, puikiai parengusiam tekst, bus sunku j pasakyti ir iliustracij sumas.
V

95

Ms eksperimente students slaugytojos iliustracij naudo jo maiau, kai stengsi nuslpti reakcij film apie amputacijas ir nudegimus, nei tada, kai nuoirdiai pasakojo apie emocijas, sukeltas filmo su gli vaizdais. Iliustracij sumajo bent jau dl dviej prieasi: students nebuvo gudusios sugalvoti rei kiam mel, jos neturjo pakankamai laiko sugalvoti, k sakyti. Be to, buvo suadintos stiprios emocijos, tiek melo iaikinimo baim, tiek reakcija matyt iurp film. Daug kit tyrj irgi nustat, kad meluojant iliustracij naudojama maiau nei sa kant ties. J eksperimentuose emocij sukelta nebuvo, taiau meluojantys asmenys buvo prastai pasireng. Supaindindamas su iliustracij reikiniu sakiau, kad svarbu atskirti jas nuo emblem, nes meluojant j skaiius keiiasi skir tingai - emblemomis buvusi klaid gausja, o iliustracij ma ja. Svarbiausi emblemomis esani gest ir iliustracij skir tumai yra judesio tikslumas ir siuniamas praneimas. ie abu emblema esanio gesto elementai tiksliai nurodyti, bet kokiu judesiu emblemos neparodysi, tik tikslus judesys ireikia gana tiksl turin. Iliustracijos, prieingai, gali apimti didel spektr judesi ir ireikti gana neapibrt praneim. Prisiminki me nykio ir smiliaus derin (O), ireikiant emblem OK". J parodyti galima tik vienu bdu. Jeigu nykt sujungtume su viduriniu arba mauoju pirtu, is simbolinis gestas nebt vi sai aikus. Jo ir prasm labai konkreti - OK", gerai", viskas puiku".* Atskirtos nuo odi iliustracijos daug prasms neturi. Stebdami mog, iliustruojant savo odius judesiais, bet i odi negirddami, pokalb menkai tesuprasime, taiau visai kas kita, jeigu asmuo rodo emblema esant gest. Kitas emblem ir iliustracij skirtumas yra tai, kad nors ir vienos, ir kitos ro domos monms kalbantis, emblem gestus galima panaudoti vietoj odi arba kai mons negali nektis ar neneka. Melo tikrintojas turt atsargiau interpretuoti iliustracijas nei simbolini gest klaidas. Kaip minjau, tiek Otelo klaida, tiek Brokaw spstai turi takos iliustracijoms, bet ne emblemos pras m turini gest riktams. Jei melo tikrintojas pastebi, kad su* is simbolinis gestas turi visai kitokiu nepadori reikm kai kuriose Piet Europos alyse. Simboliai nra universals. J prasm skirtingose kultrose skirtinga.

96

majo iliustracij, jis privalo vertinti visas kitas prieastis (i skyrus mel), dl kuri mogus galt stengtis atsargiai parinkti kiekvien od. Emblemos klaida paprastai turi maiau dvipras mybi, perduodamas praneimas paprastai pakankamai aikus, kad melo aikintojas galt be vargo j tinkamai interpretuoti. Melo aikintojui nereikia painoti tariamojo i anksiau, kad suprast jo rodomo simbolinio gesto klaid. Toks judesys pats savaime turi prasm. Taiau kadangi individai labai skiriasi pa gal tai, kiek judesiais iliustruoja pokalb, j nemanoma vertinti neturint jokio vertinimo pagrindo. Kad galtum interpretuoti iliustracijas, kaip ir daugum kit apgauls uuomin, reikia painoti asmen i anksiau. Pastebti apgaul matant mog pirm kart labai sunku. Emblema esanio gesto klaida suteikia vien i toki ret galimybi. Kit kno judesi r - manipuliacijas - paaikinsiu norda mas spti melo tikrintoj neskubti j interpretuoti kaip apgau ls poymius. Isiaikinome, kad verifikuotojas danai klaidin gai vertina ties sakant asmen kaip meluojant, nes is naudoja daug manipuliacij. Nors manipuliacijos gali rodyti, kad mogus susinervins, taip yra ne visada. Manipuliacij pagausjimas nra patikimas apgauls poymis, nors mons btent tuo sitikin. Manipuliacijomis vadinami visi judesiai, kuriais viena kno dalis varina, masauoja, trina, laiko, naibo, krapto, kaso ar kitaip veikia kit kno dal. Manipuliacijos gali trukti labai trumpai, bet gali tstis ir iki keli minui. Kai kurios trumpos, rodos, turi tiksl: patvarkomi plaukai, ivaloma ausis, pakaso ma kuri nors kno dalis. Kitos manipuliacijos, ypa trunkanios ilgliau, atrodyt, yra visai betiksls: sukami ir vl paleidiami plaukai, patrinami pirtai, koja muama grindis. prasiausios manipuliacijos atliekamos rankomis. Manipuliacijos objektas gali bti ranka, taip pat ir kokia kita kno dalis. prasti mani puliacij objektai yra plaukai, ausys, nosis, tarpukojis. Manipu liavimo veiksmai gali bti atliekami ir veido srityje - lieuviu pliaukinama andus, dantimis kramsnojamos lpos, gali koja bti trinama koj. Manipuliacijoms gali bti naudojami ir re kvizitai, pavyzdiui, degtukas, pietukas, svarl, cigaret.
97

Dauguma moni iauklti vengti toki labiau vonios kam bariui derani proi, bet jie taip ir neimoko manipuliacij nusikratyti - n nepajunta, kad tai daro. Negaltume sakyti, kad mons i savo manipuliacij smoningai nesuvokia. Juk vos sumojame, kad kuri nors ms manipuliacij kakas stebi, j ikart nutraukiame, suvelniname ar umaskuojame. Vos pas tebim judes tuoj pridengiame kitu, rykesniu. Bet net ir i su dtinga strategija, skirta manipuliacijoms paslpti, nra daroma smoningai. Manipuliacijos yra prie paios smoningumo ribos. Dauguma moni nestengia ilgesniam laikui nutraukti mani puliacij, net jei smoningai stengiasi tai padaryti. Jie tiesiog prie savo manipuliacij priprat. Taiau matydami kit manipuliacijas mes elgiams padoriau nei jas atlikdami. Manipuliacij daraniam asmeniui suteikia ma privatumo j ubaigti net tada, kai ima j daryti vidury po kalbio. Pokalbio dalyviai, jam atliekant manipuliacij, nusuka vilgsn ir atsigria tik tada, kai is ubaigia. Jeigu manipulia cija yra viena i t, atrodyt, beprasmik veiksm, kaip plau k sruogos sukimas, kuris niekada nesibaigia, kiti mons, be abejo, nenusuka vilgsnio on visam laikui, bet ir manipu liacijos veiksm ilgam nesismeigia. Toks mandagus nedme singumas" manipuliacijoms yra per daug gerai imoktas protis, nereikalaujantis pastang. Manipuliacij stebintis, ne j darantis asmuo, kaip koks smalsusis Tomas nusiengia padorumui. Kai du automobiliai privaiuoja prie Stop" enklo, nusiengia tas, kuris vilgioja alia sustojusio automobilio vairuotoj, ne tas, kuris energingai kraptosi aus. Tiek a, tiek kiti, nagrinj manipuliacijas, svarstme, kodl mons imasi vienos ries manipuliacijos, o ne kitos? K rei kia, kai mogus trina, o ne spaudinja, krapto, o ne kaso? Ir ar yra koks nors skirtumas, ar kaso jis rank, aus ar nos? I dalies galima atsakyti, kad kiekvieno asmens psichika indivi duali. mons turi mgstam konkreios ries manipuliacij, kuri yra skiriamasis jo bruoas. Vienas mogus gal sukinja ie d, kitas kraptinja odeles aplink nagus, dar treias raito sus. Niekas neband isiaikinti, kodl mogus mgsta vien mani
98

puliacij, o ne kit, nes juk yra ir toki, kurie neturi joki spe ciali jiems bding manipuliacij. Yra ioki toki rodym, kad tam tikros manipuliacijos reikia ne vien tik nepatogumus. Isiaikinome, kad psichiatrijos pacientai kartais irgi naudoja manipuliacijas, pavyzdiui, kraptinjasi ir tais atvejais, kai jo mis nerodo pykio. Susigd pacientai usidengdavo akis. Ta iau ie rodymai nra galutiniai, nors apskritai jau rodyta, kad pajutus diskomfort manipuliacij pagausja.5 7 Mokslininkai jau pakankamai patikimai parm nespecialist sitikinim, kad mons nerimauja, atlieka nerimastingus judesius, kai jie nejaukiai jauiasi, nervinasi. Bet koks nerimas padaugina toki manipuliacij, kaip kno kasymasis, spaudi njimas, kraptymas, kiaurymi valymas ir varinimas. A taip pat manau, kad mons daro gausesnes manipuliacijas, kai jie yra atsipalaidav, kai nusimeta socialinius apribojimus. Draug brelyje mons paprastai maiau jaudinasi dl padoraus elge sio. Vieni greiiausiai nesidrovdami riaugs, kiti kraptinsis, o tok elges daugelyje situacij bent i dalies tramdyt. Jeigu taip yra i tikrj, manipuliacijos sukelia diskomfort tik oficialioje aplinkoje, su maiau pastamais monmis. Tad manipuliacijos nra patikimi apgauls enklai, nes jos gali rodyti prieingas bsenas - ir diskomfort, ir atsipalaidavi m. Be to, melagiai ino, kad manipuliacijas reikia stengtis nu slopinti, ir ne vienam danai tai pavyksta. Joki ypating ini tam nereikia, o nuomon, kad manipuliacijos yra diskomforto, susinervinimo enklai, paprasiausiai priklauso folklorui. Di duma juk sitikin, kad melagis nenustygsta vietoje, kad neri mavimas yra apgauls poymis. Kai moni paklausme, i ko jie atspt, kad asmuo meluoja, dauguma paminjo rangymsi, gudrias neramias akis. Taiau visiems inomi enklai, rodantys tok
elges, kur nesunku nuslopinti, nebus itin patikimi, jei melagis daug kuo rizikuoja ir nenori bti iaikintas.

Students slaugytojos meluodamos nedar daugiau manipu liacij nei sakydamos ties. Kitais eksperimentais rodyta, kad
5 7 Manipuliacini gest aptart r.: Paul Ekman and Wallace V. Friesen, "Nonverbal Be havior and Psychopathology," in The Psychology of Depression: Contemporary Theory and Research, ed. R. J. Friedman and M. N. Katz, Washington, D.C.: J. Winston, 1974.

99

apgaudinjant manipuliacij padaugja. Manau, kad i ro dym prietaringum paaikina didesnis ar maesnis rizikos veiksnys. Kai meluojant daug kuo rizikuojama, manipuliacijos veiksmas gali bti su pertrkiais, nes kartais pasireikia priei kos jgos. Didel rizika priveria melag stebti ir kontroliuoti prastas pastamas apgauls uuominas, prie kuri priklauso ir manipuliacijos. Taiau dl didels rizikos melagis gali bijoti, kad bus pagautas, tad baim gali pagausinti manipuliacij. J gali pagausti, jos gali bti valdomos, nuslopinamos, trumpam inykti, po tam tikro laiko vl pasirodyti, vl bti nuslopintos. Busimosios slaugytojos daug kuo rizikavo, tad jos stengsi kuo smarkiau manipuliacijas slopinti. Pati situacija buvo iek tiek keistoka - neprasta, kad eksperimento metu bt praoma meluoti, - tad sutrikimo galjo pakakti tam, kad manipuliacij padaugt. Taiau per iuos eksperimentus meluojantis asmuo nieko svarbaus nelaimjo apgavs, o nepasisekus daug neprara do, tad didels prasms stengtis valdyti ar slopinti manipulia cijas nemat. Net jei mano paaikinimas, kodl gaunami tokie prietaringi rezultatai, ir neteisingas (tokias po fakto pateikia mas interpretacijas paprastai reikt laikyti negalutinmis, kol jos nepatvirtintos tolesni studij), bet jau patys prietaringi duomenys yra pakankama prieastis, dl kurios melo tikrintojas manipuliacijas turt interpretuoti atsargiai. Eksperimentu, kuriuo buvo tikrinta, kaip skmingai mons atpasta mel, iaikinome, kad tie, kurie naudoja daug mani puliacij, laikomi melagiais. Buvo visai nesvarbu, ar daug mani puliacini gest darantis mogus i ties sak ties, ar melavo. Tie, kurie j mat gausiai gestikuliuojant, vertino kaip nesi ning. Taigi reikt atsivelgti tai, kaip lengva padaryti toki klaid. Dar kart pakartosiu daugyb prieasi, kodl manipu liacij gestai nra patikimi apgauls poymiai.
mons labai skiriasi tuo, kaip gausiai ir koki ri manipuliaci niais gestais jie paprastai palydi savo odius. Si individuali skir

tingum problema (Brokaw spstai) gali bti veikta, jei melo tikrintojas pasta konkret asmen i anksiau ir gali palyginti jo elges vairiomis aplinkybmis.
100

Manipuliacij, kaip apgauls uuomin, interpretacij sunki na Otelo klaida, nes labiau gestikuliuoti mons ima dl koki nors prieasi pasijut nepatogiai. Ta pati bda ir su kitais apgauls

poymiais, bet ios klaidos reikia ypa saugotis vertinant ma nipuliacinius gestus, mat, jie retkariais yra ne tik nepatogumo poymis, bet ir atsipalaidavimo su draugais atodsis.
Tikimasi, kad gauss kalb palydintys manipuliacij gestai iduos apgaul, tad motyvuotas melagis stengsis juos sutvardyti. Kitaip nei

veido iraikos, kurias mons irgi stengiasi kontroliuoti, ma nipuliacijas sutramdyti gana lengva. Jei su melu susijusi rizika didesn, melagiui bent i dalies pavyks manipuliacinius gestus sutvardyti. Poza yra kitas kno poymis, nagrintas ne vieno tyrjo, ta iau nedaug rasta patvirtinim, kad poza gali bti informacijos nutekjimo ar apgauls uuomin altinis. mons ino, kaip dera sdti ir stovti. Formaliam pokalbiui deranti poza skirsis nuo tos, kokia tinka kalbant su draugu. Kai mogus apgaudin ja, poza, atrodo, bna puikiai kontroliuojama ir valdoma. Nei a, nei kiti apgauls tyrjai nevelgme meluojani asmen pozos skirtum nuo ties sakani moni.* Aiku, galjome nevertinti to pozos poymio, kuris links kisti. Galimas daly kas, kad pastebtume tendencij susidomjus palinkti priek, o isigandus ar pasilyktjus lotelti atgal. Taiau turintis stipri motyvacij melagis turt stengti nuslopinti visas, iskyrus subtiliausias, tokias emocijas iduodanias pozos uuominas.
Autonomins nerv sistemos teikiamos apgauls uuominos

Iki iol aptariau skeleto raumen sukeltus kno veiksmus. Emocijos sujaudinto kno autonomin nerv sistema (ANS) taip pat sukelia pastebim pokyi - kvpavimo danumo ir gi lumo, rijimo danumo, didelio prakaitavimo. (Veide irykju* Vienas apgaul tyrinjantis eksperimentas nustat m oni sitikinim, kad tie, kurie danai keiia poz, meluoja. Taiau faktikai rodyta, kad poza su teisumu nesusijusi. r. Robert E. Kraut and Donald Poe, "Behavioral Roots of Person Perception: The Deception Judgements of Custom Inspectors and Laymen," Journal of Personality and Social Psycho logy 39, 1980, p. 784-798.

101

sios ANS sukelti pokyiai - paraudimas, ibalimas, aki lliuki isipltimas - aptariami kitame skyriuje). Suadinus emocijas, ie poymiai atsiranda nevalingai, juos sunku paslpti, todl dl ios prieasties jie gali bti itin patikimos apgauls uuominos. iuos ANS sukeltus pokyius fiksuoja poligrafas, arba melo detektorius, taiau dauguma j akivaizds ir be speciali prie tais. Jei melagis jauiasi isigands, piktas, susijaudins, siel vartaujantis, kaltas, susigds, veikiausiai jo kvpavimas taps tankesnis, krtin kilnosis, mogus tankiau ris seiles. Itisus de imtmeius mokslininkai ginijosi, ar kiekvienai emocijai bdin gas konkretus toki autonomins nerv sistemos pokyi rinki nys, ar ne. Daugelis psicholog mano, kad ne, jie sitikin, kad mogus tankiau kvpuoja, daugiau prakaituoja ir ryja suadi nus bet koki emocij. ANS pokyiai tik ymi emocijos stiprum, bet nepasako, kokia tai emocija. Vis dlto is poiris prietarau ja daugelio moni patiriai. Isigand mons jauia kitokius kno pokyius nei, pavyzdiui, supyk. Taip yra dl to, sakyt daugelis psicholog, kad tas paias kno pajautas jie vienaip in terpretuoja isigand, kitaip supyk. Tai ne rodymas, kad ANS veikla i tikrj skiriasi suadinus baims ir pykio emocijas.5 8 Mano naujesni tyrimai, pradti jau kone pabaigus i knyg, leidia tuo abejoti. Jei neklystu, ANS pokyiai nra vienodi vei kiant visoms emocijoms, kiekvienos emocijos skirtingi. Tai gali bti svarbu atskleidiant mel. Taigi melo tikrintojas poligrafu arba vien irdamas ir klausydamas gali nustatyti ne tik tai, kad tariamasis melu yra emocikai susijaudins, bet ir isiai kinti, kokios jis apimtas emocijos - isigands, piktas, pasibjau rjs ar nulids. Nors toki informacij, kaip aikinu kitame skyriuje, galima perskaityti veide, dauguma jame atsispindini signal mons pajgia nuslopinti. ANS veikl ugniauti daug sunkiau. Kol kas paskelbtas tik vienas tyrimas, ir kai kurie inomi psi chologai mano atradimams nepritaria. Mano gauti duomenys laikomi prietaringais, nepagrstais, taiau ms mokslinink
58 iuolaikinis io poirio alininkas: George Mandler, Mind and Body: Psychology of Emotion and Stress, N ew York: W. W. Norton & Co., 1984.

102

grups rodymai tvirti, manau, jog ilgainiui mokslo bendruo men juos priims. Man atrod, kad veikti teks dvi problemas, trukdanias ras ti tikinamus rodymus, jog skirtingoms emocijoms bdinga skirtinga ANS veikla, ir vyliausi pasilyti j abiej sprendim. Problema viena - kaip gauti gryn emocij pavyzdi? Kad su prieint baims ir pykio emocijoms bdingus ANS pokyius, mokslininkas turi neabejoti, kad jo tiriamasis patiria btent ias emocijas. ANS sistemos pokyi vertinimas reikalauja sudtin g prietais, tad tiriamasis privalo pateikti emocij mginius laboratorijoje. Klausimas, kaip igauti tas emocijas sterilioje ne natralioje aplinkoje? Kaip sukelti mogui baim ir pykt, bet ne vienu metu? Ypa svarbi problema, kaip pasiekti, kad mogus nebijot ir nepykt vienu metu, kaip atskirti emocijas, kad jos nesusiliet tai, k a ir kiti vadinu emocij miiniu. Jei emoci jos neatskiriamos, jei j mginiai nebus gryni, tuomet nra jokio metodo nustatyti, ar ANS veikla kiekvienos emocijos skirtinga. Nes jei tai pavykt nustatyti, turint galvoje, kad pykio miinys turs ir baims emocijos, o baims turs pykio emocijos, dl to gali atrodyti, kad ANS pokyiai vienodi. Tiek laboratorijoje, tiek realiame gyvenime ivengti tokio emocij susiliejimo nelengva. Miri emocij pasitaiko daniau negu gryn. Populiariausias bdas gauti emocij mgini yra paprayti tiriamj prisiminti ar sivaizduoti k nors baisaus. Pavyzdiui, tiriamasis sivaizduot ess upultas gatvs pliko. Mokslinin kas turi bti tikras, kad tiriamasis isigando, bet dar ant pliko nesupyko, kad nesupyko n ant savs, jog leidosi igsdinamas ar kad buvo toks paikas, jog rizikavo. Toks pats pavojus, kad vietoj gryn emocij bus suadintos mirios, ilieka ir jas suadi nus kitais bdais. Pavyzdiui, mokslininkas rodo baim keliant film, gal epizod i Alfredo Hitchcocko siaubo filmo Psichoz, kurioje Tonis Perkinsas staiga peiliu upuola due besimaudani Denet Li. Tiriamasis gali supykti ant mokslininko, kam j igsdino, ir supykti pats ant savs, kam isigando, supykti ant Tonio Perkinso, kam jis upuol Denet Li, pasibjaurti krauju, susijaudinti dl Denets Li kanios, nustebti dl tokio veiksmo
103

poskio. Tad sugalvoti, kaip gauti gryn emocij pavyzdius, nra taip paprasta. Manau, daugiausia ANS analizavusi moks linink tiesiog padar ivad, jog tyrimo subjektai daro tai, ko tyrjas pageidauja, kad jie be joki pastang pateikia grynj emocij pavydius. Jie nesim nieko, kas patvirtint, kad j emocij pavyzdiai tikrai gryni. Antra problema ta, kad emocij pavyzdius tenka kaupti laboratorijoje, emocijos sukeliamos technologikai. Daugelis ti riamj vos eng per duris jauia, kas jiems nutiks ir tas j pojtis nuolat stiprinamas. Mat, prie vairi tiriamo asmens kno dali turi bti prijungti laidai, kad bt galima nustatyti ANS veikl. Tenka prijungti daugyb laid, stebti kvpavim, irdies ritm, odos temperatr, prakaitavim. Sdjimas su prijungtais laidais mokslininkui stebint tai, kas vyksta j kne, danai videokameroms fiksuojant pokyius, daugel moni trikdo. Sumiimas yra emocija, ir jei ji sukelia ANS veikl, tie pokyiai nuspalvins kiekvien gaunam emocijos pavyzd, kur tyrjas stengiasi uregistruoti. Jam gali atrodyti, kad tiriamasis vienu metu prisimena igsdinus, kitu metu - pykt suklus vyk, taiau i ties abu prisiminimus gali nustelbti sumiimas. N vienas mokslininkas nesim joki priemoni sumainti su miim, n vienas nepatikrino ir nesitikino, ar sumiimas nesu gadino grynosios emocijos mginio. Mums su kolegomis pavyko paalinti sumiimo veiksn tiria maisiais pasirinkus profesionalius aktorius.5 9 Aktoriai priprat, kad juos iri, jie nesinervina, kai mons stebi kiekvien j judes. Uuot sumi, jie susiavjo mintimi, kad prie j bus pri jungti laidai ir stebima, kas vyksta j knuose. Tad su aktoriais pavyko veikti pirm problem, gauti gryn emocij pavyzdi. Pasinaudojome tuo, kad aktoriai daugel met buvo dirb pagal Stanislavskio vaidybos sistem, kuri iugdo gdius prisimin ti ir i naujo igyventi emocijas. i technik aktoriai praktikai naudodavo, kad pasitelk prisiminimus apie jausmus sukurt konkret vaidmen. Darydami eksperiment paprame akto59 Paul Ekman, Robert W. Levenson, & Wallace V. Friesen, "Autonomic N ervous System Activity Distinguishes between Emotions/' Science, 1983, vol. 221, p. 1208-1210.

104

rius - prijung prie j laidus ir nukreip j veidus videoka meras - taip intensyviai, kaip tik stengia, prisiminti ir i naujo igyventi epizod, kai jaut didiausi gyvenime pykt, paskui prisiminti ir kitus epizodus, kai jaut didiausi baim, lides, nuostab, laim ir pasilyktjim. Kiti mokslininkai i technik taik jau anksiau, bet mes tikjoms daugiau skms, nes tyr me profesionalus, gudusius dirbti iuo metodu, nesidrovinius. Negana to, mes labai nesitikjome, kad tiriami aktoriai padarys tai, ko paprame, patikslinome, ar gavome grynas, ne mirias emocijas. Jiems prisiminus kiekvien emocij papraydavome vertinti, kaip intensyviai jaut prisimint ir atkurt emocij, ir ar tuo pat metu jaut ir koki kit emocij. N vienas i t ban dym prisiminti ar vl igyventi emocij, kai patvirtino jaut ir kit emocij taip pat stipriai, kaip t, kuri prame atkurti, pavyzdius trauktas nebuvo. Eksperimentuojant su aktoriais buvo lengviau ibandyti ir antr gryn emocij pavyzdi igavimo technik, kuri iki iol nebuvo naudota. i nauj technik prie kelet met atradome atsitiktinai, suadindami emocijas kitam tyrimui. Gilindamiesi veido iraik mechanik - kokias iraikas kokie raumenys sukelia - mes su kolegomis ufiksavome tkstanius veido i raik. Jas nufilmavome, paskui nagrinjome, kaip kiekviena raumen judesi kombinacija keiia veido iraik. Ms pai nuostabai, pakartodami tuos emocijose dalyvaujanius raume n judesius, savo knuose staiga pastebdavome ANS veiklos pokyius. Nebuvo jokios prieasties tikti, kad valingas veido raumen judinimas galt sukelti nevalingus ANS pokyius, bet eksperimentai tai patvirtino. Mes ir toliau neinojome, ar kiekviena veido raumen judesi grup sukelia skirting ANS veikl. Tiksliai paprame aktori, kokius veido raumenis ju dinti. Kiekvienai i ei emocij suteikme eis skirtingus nu rodymus. Jie nesidrovjo paliepimo nutaisyti veido iraikas ir bti stebimi, kai tai daro. Aktoriai be vargo vykd daugum ms pageidavim. Ir vl mes nepasikliovme, kad jie tikrai pateiks gryn emocij pavyzdius. videojuost rame j de monstruojamas veido emocijas, o savo tikslui panaudojome tik
105

tuos bandymus, kurie, kaip paaikdavo i videojuostos, tiksliai atitiko ms pageidaut veido raumen judesi sek. Eksperimentas suteik svari rodym, kad ne vis emocij ANS veikla vienoda. irdies ritmo, odos temperatros, prakai tavimo pokyiai (tiek veiksni buvo vertinta) ne vis emocij vienodi. Pavyzdiui, kai aktoriai veido raumenimis vaizdavo pykt ir baim (neumirkime, j neprame apsimesti, kad ias emocijas jauia, prame tik parodyti konkreius veido rau men veiksmus), irdis plak tankiau abiem atvejais, bet odos temperatra kito skirtingai. Oda kaisdavo pykstant, ataldavo isigandus. Neseniai pakartojome eksperiment su kitais tiria maisiais ir gavome tuos paius rezultatus. Jei kiti mokslininkai pabandys pakartoti ms rezultatus savo laboratorijose ir ie duomenys bus patvirtinti, jie gals pa keisti tai, k melo tikrintojui reikia suinoti i poligrafo. Uuot vien stengdamasis suinoti, ar tariamasis melu jauia koki nors emocij, poligrafo operatorius, vertins ANS rodiklius, gals pasakyti ir kokia tai emocija. Net be poligrafo prietaiso, vien pa irjs, melo tikrintojas pajgt pastebti kvpavimo tankumo ar gilumo, prakaitavimo pokyius ir tai galt padti nustatyti konkrei emocij pasireikim. Klaid, padarom aikinant mel - netikjimo sakaniais ties ir tikjimo meluojaniais as menimis - bt padaroma maiau, jeigu ANS veikla, kuri la bai sunku nuslopinti, galt parodyti, koki emocij jauia melu tariamas asmuo. Kol kas neinome, ar emocijas galima atskirti vien pagal matomus ir girdimus ANS veiklos signalus, taiau dabar yra akstinas tai isiaikinti. etame skyriuje kaip tik ir aptariu tai, kaip konkrei emocij signalai - tiek i veido, kno, balso, odi, tiek ANS - gali padti nustatyti, ar mogus me luoja, ar sako ties, koki klaid pavojus su tuo susijs ir kaip j ivengti. Antrame skyriuje sakiau, kad yra du melo bdai - nuslpi mas ir ikraipymas. iame skyriuje svarstme, kaip pastangas jausmus nuslpti gali iduoti odiai, balsas ar knas. Melagis ikreipia ties, kai nejauia emocijos, nors turt jausti, arba kai dengia slepiam emocij. Pavyzdiui, igirds, kad svainio vers106

las lugo, vyrukas nutaisys lidn veid. Jei svainiui jis visai abejingas, dirbtine lidna iraika tiesiog parodys deram pa dorum, o jei dl svainio neskms slapta digauja, ia lidna iraika jis pridengs tikruosius jausmus. Neinome, ar odiai, balsas, knas gali iduoti tokias melagingas iraikas, atskleis ti, kad rodomos emocijos melagingos. Netikr emocij suvaidinimo trkumai nagrinti daug maiau negu slepiam emoci j prasiverimas. Tegaliu pateikti savo pastebjimus, teorijas ir nuojautas. Nors odiai skirti klastoti, niekam i ms - nei sakaniam ties, nei melagiui - nra lengva odiais nusakyti emocijas. Tokius iraikos niuansus gali aprayti tik poetas. Nejauiam jausm gali bti lygiai taip pat sunku aprayti odiais, kaip ir tikr. Nei vienas, nei kitas apraymas nebus labai ikalbingas, detalus ar tikinamas. Verbaliniam emocijos apraui prasm su teikia balsas, knas, veido iraika. tariu, kad daugelis moni gana neblogai gali nutaisyti pykio, baims, sielvarto, laims, pasibjaurjimo ar nuostabos bals, kad apkvailint kitus. Nors i emocij sukeltus balso pokyius nuslpti labai sunku, juos suklastoti kur kas lengviau. Daugel moni balsu apkvailinti gana paprasta. Kai kuriuos ANS sukeltus pokyius suvaidinti nesunku. Nors emocij enklus, pasireikianius tankiu kvpavimu ar seili ri jimu, nuslpti sunku, ypating gebjim juos suvaidinti tikrai nereikia, jei pasistengsi greiiau kvpuoti ar daniau ryti seiles. Prakaitavim paslpti jau sunkiau, j ir suklastoti sunku. Nors melagis tankiau kvpuodamas ir rydamas seiles galt sukurti neigiam emocij spd, manau, taip elgiasi nedaugelis. Nors apgavikui nesunku pagausinti manipuliacini ges t, kad pasirodyt nepatogiai pasijuts, bet turbt nedaugelis prisimins tai padaryti. Umirdamas atlikti iuos veiksmus jis rizikuoja sukompromituoti kitais poiriais tikinam patvirti nim, neva jis jauia baim ar sielvart. Iliustracij galime imtis (tegu ir ne visai skmingai), kad bt sukurtas susidomjimo ir entuziazmo spdis, kai to i tikrj nra. Laikraiai ra, kad buv prezidentai Nixonas ir Fordas
107

specialiai mokyti kalbant naudoti daugiau iliustracini gest. Stebdamas juos per televizij vis pagalvodavau, kad btent dl i pamok jie ir m atrodyti taip nenatraliai. Sunku smo ningai terpti iliustracij ten, kur ji turt bti, priderinti j prie odi. Jos paprastai siterpia per anksti arba per vlai. Panaiai atrodyt, jei bandytume slidinti apgalvodami kiekvien judes, koordinacija bt prasta ir tai matytsi. Taigi apraiau elgesio uuominas, kurios gali iduoti paslp t informacij, atskleisti, kad asmuo neapgalvojs savo odi, arba iduoti emocij, kuri nesiderina su sakomais odiais. Kalbos riktai, simbolini gest klaidos, tirados - visa tai gali iduoti vairi slepiam informacij - emocijas, vykdytus poel gius, planus, ketinimus, fantazijas, idjas. Kalba uuolankomis, pauzs, kalbos klaidos, iliustracini gest sumajimas gali nurodyti, kad kalbtojas itin atsargiai dsto tai, k nori pasakyti, nes jis i anksto neparengs teksto. Tai neigiam emocij enklai. Taiau iliustracij sumati gali ir i nuobodulio. Pakeltas balsas, tankesn, greitesn kalba rodo, kad mogus isigands. Lidesys bals pakeiia prieingai - jis paemja. Pakits kvpavimas, prakaitavimas, danesnis seili rijimas ir itin idivusi burna yra stipri emocij poymiai, o i i ANS veiklos pokyi modelio ateityje gal bus manoma nusta tyti ir kokios tai emocijos.

PENKTAS S KY RI US

Kaip apgaul painti i veido iraikos

Veidas gali bti vertingas altinis melo verifikuotojui, nes veidas meluoja ir sako ties danai tuo pat metu. Veide danai atsispindi du praneimai - tai, k melagis nori parodyti ir k nuslpti. Vienos veido iraikos padeda sumeluoti teikdamos melaging informacij, kitos mel iduoda, nes atrodo apsimes tins ir, nepaisant pastang jas nuslpti, kartais prasiveria ti krosios emocijos. Gali bti ir taip, kad akimirk veide pasirodys melagingos, taiau tikinamos iraikos, o kit akimirk jau pra siver slepiamos emocijos. manoma, kad tai, kas i ties jauia ma, ir tai, kas slepiama, pasirodys tam tikrose veido dalyse ir susilies vien iraik. Esu sitikins, kad mons veide melo neperskaito, nes nemoka atskirti nuoirdi jausm iraik nuo melaging. Tikros, igyvenamos emocijos iraikos veide pasirodo dl to, kad jo raumenys gali judti nevalingai, be ms pastang. Me lagingos iraikos atsiranda valingai kontroliuojant veido rau menis - taip suvaldomos patiriamos emocijos ir nutaisomos rei kiamos iraikos. Tad veidas yra dvilyp sistema, galinti atspin dti smoningai pasirenkamas iraikas, ir tas, kurios reikiasi spontanikai. Kartais mogus n neino, kas atsispindi jo veide. Yra ir tarpini iraik - toki, kurios kadaise buvo imoktos, o paskui m reiktis savaime, be pasirinkimo ar nepaisant pa sirinkimo, ir paprastai mums j nesuvokiant. Pavyzdiais gali bti prastins ir ritualizuotos iraikos, kurios atsiranda veide mogui tramdant tam tikras emocijas, tarkime, pykt, kurio ne dera rodyti aukt padt uimaniam asmeniui. Taiau mane domina valingos, smoningos melagingos iraikos, kurios pa sitelkiamos norint apgauti, ir nevalingos, spontanikos emocij

109

iraikos, kurios, kad ir kaip meluojantis stengiasi jas nuslpti, retkariais prasiveria. Stebint pacientus su vairiais smegen pakenkimais ypa ai kiai matyti, kad valingas ir nevalingas iraikas valdo skirtingos smegen sritys. Pacientai su pakenkta piramidines neuronines sistemas apimania smegen sritimi paprayti nusiypsoti ne stengia, bet ypsosi, kai igirsta pokt arba kaip nors kitaip nudiug. Visai prieing vaizd matome stebdami pacientus su paeista nepiramidins sistemos smegen dalimi. Jie sugeba valingai nusiypsoti, bet diaugsmas j veide neatsispindi. Tai gi pacientai su piramidini srii paeidimais veidu sumeluoti nestengs, nes jiems nepavyks nuslopinti emocijos ar nutaisyti melagingos iraikos. Pacientai su nepiramidini srii paei dimais, tie, kurie apimti emocijos nereaguoja veido iraikomis, jomis galt nepaprastai talentingai meluoti, nes jiems nereik t slopinti tikrai jauiam emocij iraik.6 0 Nevalingos emocij iraikos veide yra evoliucijos padarinys. Daugelis mogaus iraik nesiskiria nuo kit primat. Kai ku ri emocij iraikos veide, bent jau tos, kurios reikia laim, baim, pykt, pasibjaurjim, lides, sielvart, o gal ir kai kurios kitos, yra universalios, vienodos visiems monms, nepriklau somai nuo amiaus, lyties, rass ar kultros.6 1 ios veido irai kos yra geriausias emocij informacijos altinis, mat, jos atsklei dia subtiliausius trumpiausiai trunkani emocij niuansus. Veidas gali atskleisti tokias emocines subtilybes, kokias odiais amina tik poetas. I veido galime suprasti: kokias emocijas mogus jauia - pykt, baim, lides, pa sibjaurjim, sielvart, laim, pasitenkinim, susijaudinim,
6 0 Valingos ir nevalingos sistem pakenkim, sukeliani skirtingus paeidim us apray mas paimtas i klinikins literatros. r., pvz., K. Tschiassny, "Eight Syndromes of Faci al Paralysis and Their Significance in Locating the Lesion," Annals of Otology, Rhinology, and Laryngology 62,1953, p. 677-691. Ivadas, kaip m onm s su skirtingais sm egen sri i paeidimais sektsi apgauti, padariau a pats. 6 1 Vis mokslini duom en apvalg rasite: Paul Ekman, Darwin and Facial Expression: A Century of Research in Review, N ew York: Academic Press, 1973. Ne toki technin aptart su fotografijomis, iliustruojaniomis i iraik universalum, padarytomis Naujojoje Gvinjoje r.: Paul Ekman, Face of Man: Expressions of Universal Emotions in a New Guinea Village, N ew York: Garland STMP Press, 1980.

110

nuostab bei paniek - visus iuos jausmus gali perteikti skir tingos veido iraikos, ar dvi emocijos yra susiliejusios - danai mogus vienu metu jauia dvi emocijas, ir veide atsispindi kiekvienos j ele mentai, jauiamos emocijos intensyvum, kiekviena emocija gali skirtis intensyvumu - nuo susierzinimo iki nirio, nuo nuogs tavimo iki siaubo ir t.t. Taiau, kaip sakiau, veidas nra vien nevaling emocini si gnal sistema. Jau pirmaisiais gyvenimo metais kdikiai imoks ta kontroliuoti kai kurias veido iraikas, nuslpti tikruosius jausmus ir nutaisyti apsimestines emocij iraikas. Tvai moko vaikus kontroliuoti veido iraikas ir pavyzdiu, ir dar tiesiau, tokiais perspjimais: neirk mane tokiu piktu vilgsniu", nagi, parodyk, kaip diaugiesi, kai teta duoda tau dovanl", nenutaisyk ia nuobodiaujanio veido." Augdami mons i moksta iraik demonstravimo taisykles (display rules) taip puikiai, kad ios tampa giliai siaknijusiais proiais. Ilgainiui diduma taisykli ima veikti savaime, moduliuoja iraikas be ms pa sirinkimo ar net suvokimo. Net kai mons ima suvokti ias iraik demonstravimo taisykles, jiems ne visada manoma ir danai tikrai nelengva jomis nesivadovauti. sisenjusio ir savai me veikianio, nereikalaujanio suvokimo proio sunku atsikra tyti. Manau, kad emocijoms valdyti isiugdytus proius - iraik demonstravimo taisykles - sulauyti turt bti sunkiausia. Kaip tik dl to, kad iraik demonstravimo taisykls skir tingose kultrose skiriasi, keliautojui gali susidaryti spdis, kad veido iraikos nra universalios. A nustaiau, kad, pavyz diui, japonai emocijas adinanius filmus tokia iraika kaip amerikieiai iri tik bdami vieni. Jeigu film kartu iri kitas asmuo, ypa virininkas, japonai daug daniau negu amerikie iai paiso iraik demonstravimo taisykli, neigiam emocij iraikas pridengdami mandagia ypsenle.6 2
6 2 Ekman, Face of Man, p. 133-136.

111

Bet alia tokios savaime veikianios veido iraik kon trols mons pajgs ir smoningai cenzruoti tikr savo emocij iraikas arba suklastoti emocij raik. Ne vienam vienokiomis ar kitokiomis veido iraikomis pavyksta kuo puikiausiai apgauti. Kiekvienas turbt galime prisiminti, kaip smarkiai mus suklaidino kokio nors mogaus veido iraika. Taiau beveik visi esame patyr ir prieing - i mogaus vei de mkteljusios iraikos suprat, kad odiais jis meluo ja. Kain, ar bent viena sutuoktini pora neprisim int vienas kito veide mat tokios emocijos, paprastai pykio ar baims, iraik, kurios pasirodymo kitas mogus n nesuvok, kuri net neig. Daugelis moni sitikin sugebantys atskirti mela gingas iraikas, taiau mano tyrimai parod, kad dauguma negali. Praeitame skyriuje apraiau ms eksperiment, kuriuo ro dme, kad mons nepajg atskirti, kada slaugos students melavo, kada sak ties. Tie, kurie mat studeni veid irai kas, pataik dar prasiau nei bt vien spdami - jie vertino busimsias slauges kaip visikai siningas, nors jos melavo. Vertintojus apgavo melagingos iraikos, o tikras emocijas iduodanias iraikas jie neatkreip dmesio. monms me luojant akivaizdiausios, lengviausiai pamatomos iraikos, kurias daugiausia dmesio kreipia kiti, danai yra melagingos. Paprastai diduma praleidia pro akis subtilius, apsimestas emo cijas iduodanius enklus, trumpam vysteljanias slepiam emocij uuominas. Dauguma vertintoj nesisteng nustatyti, ar tiriamasis me luoja i jo veido iraik, bet sutelk dmes lengviau verti namas elgesio detales, tokias kaip iliustracijos kno judesiais ar kalbos klaidos. Tie keli, kurie vis pirma irjo veid, krei p dmes tik ypsen ir vertino j pernelyg paprastai. Jiems teko sitikinti, kad mons tiek meluodami, tiek kalbdami tie s ypsosi vienodai danai. ie vertintojai neatsivelg ypse nos prigimt. Ne visos ypsenos vienodos. Ms veido iraik vertinimo technika leidia iskirti daugiau kaip penkiasdeimt skirting ypsen. Mes nustatme, kad meluodamos slaugos
112

students ypsojosi kitaip nei sakydamos ties. Ms tyrim duomenis apraysiu io skyriaus pabaigoje. Besidomintys neverbaline komunikacija ir melu btent dl to, kad tenka iskirti toki iraik gausyb, vengia vertinti veid. Iki iol nebuvo jokio nuoseklaus, objektyvaus metodo visoms veido iraikoms vertinti. Perirj slaugos studeni melavi mo epizod videoraus, mms kurti tok metod inodami, kad norint pamatyti apgauls poymius i veido iraik teks jas vertinti tiksliai.6 3 Yra tkstaniai viena nuo kitos besiskiriani veido irai k. Dauguma j visikai nesusijusios su emocijomis. Daugelis iraik yra tai, k vadiname pokalbio signalais, kuriais, panaiai kaip iliustracijomis, pabriama kalba ar palengvinama sintaks (pavyzdiui, veido iraika paymimas klaustukas arba auktu kas). Dar yra nemaai mimikos emblem, i kuri paminkime tik kelias: mirkteljimas viena akimi, nuostab rodantis anta ki kilsteljimas nuleidiant vokus ir pasagos forma sudedant lpas, vieno antakio kilsteljimas ireikiant skeps. O kur dar visos mimikos manipuliacijos - kaip lp kramtymas, lp iul pimas, lp luostymasis ir and ptimas. Na ir, suprantama, dar yra emocij iraikos, tiek nuoirdios, tiek apsimestins. Daugyb, kartais net imtai, iraik gali perteikti t pai emocij. Kiekviena emocija turi vis kompleks iraik, kie kviena j akivaizdiai skiriasi viena nuo kitos. Ir tai neturt stebinti. Juk vien emocij atitinka ne vienas jausmas ar vienos ries patirtis, bet itisas patiri kompleksas. tai aptarkime pykio patiri eim. Pykio rys skiriasi: intensyvumu - nuo suirzimo iki nirio, pagal tai, kaip jis kontroliuojamas - nuo maus iki rusenanio, pagal siplieskimo spart (kokiu greiiu prasideda) nuo mai pratrkstanio iki ltai siiebianio, pagal ugesimo spart (kokiu greiiu slopsta) - nuo trumpalaikio iki ilgai trunkanio,
6 3 The Facial Action Coding System, Paul Ekman and Wallace V. Friesen (Palo Alto: Consul ting Psychologists Press, 1978), yra savarankikam darbui skirtas rinkinys, kur eina iraikas iliustruojanios fotografijos ir filmai bei kompiuterins programos, kuriomis m ogus gali pats imokti apibdinti ar vertinti bet koki veido iraik.

113

 pagal temperatr - nuo kunkuliuojanio iki altakraujiko, pagal nuoirdum - nuo tikro iki apsimestinio, tokio, kaip pralinksmintas tvas rodo nepaklusniam, bet mylimam vaikui. O jei dar pridursime pykio derinius su kitomis emocijomis, tokius, kaip pasitenkinimu nuspalvintas pyktis, kalte atmietas pyktis, teisuolikas pyktis, paniekos kupinas pyktis, tai pykio eima dar pagauss. Niekas neino, ar kiekviena i i pykio ri atsispinds ir tam tikra veido iraika. Manau, taip, ir i iraik esama dar daugiau. Jau turime rodym, kad yra daugiau skirting veido iraik nei odi bet kuriai emocijai. Veidas spja apie niuansus ir subtilybes, kuri kalba odiais perteikti nestengia. Veido iraik spektro ymjimus, nustatym, kiek konkreiai iraik atitinka kiekvien emocij, kurios sinonimikos, kurios nurodo skirtingas, bet susijusias vidines bsenas, pradjome tik nuo 1978 met. Dalis to, k apraysiu apibdindamas veide matomus apgauls enklus, paremta nuosekliomis studijomis, kurioms panaudota naujoji ms sukurta veid vertinimo tech nika, kita dalis pagrsta per tkstanius valand, skirt veido i raikoms tyrinti, sukaupta mediaga. Tai, k ia praneiu, tra negalutiniai rezultatai, nes dar n vienas mokslininkas nemgino pakartoti ms tyrimo, parodanio valing ir nevaling irai k skirtumus. Pradkime nuo labiausiai viliojanio altinio - veido iduoda mos informacijos arba mikroiraik. Tos iraikos parodo vis slepiamos emocijos vaizd, taiau taip trumpai, kad paprastai jos nepastebimos. Mikroiraika vysteli veide ir i jo dingsta greiiau nei per ketvirt sekunds. Jas atradome pirmajame savo eksperimente, skirtame apgauls uuominoms, beveik prie dvideimt met analizuodami rayt pokalb su minta pir mame skyriuje psichiatrijos paciente Marija, slpusia ketinim nusiudyti. Videojuostoje, kuri rayta Marijai ligoninje pralei dus kelet savaii, j matome sakani gydytojui, kad depresija daugiau nevargina, praani, kad ileist j savaitgaliui namo
114

pabti su eima. Vliau ji prisipasta melavusi nordama i trkti i ligonins prieiros ir nusiudyti. Prisipasta, kad vis dar jauiasi beviltikai nelaiminga. Marijos elges charakterizavo daliniai trkteljimai peiu simbolinio gesto riktas - ir sumajs iliustruojani gest skai ius. Pastebjome ir mikroiraik - daug kart atsuk juost ir irdami j sultintai ivydome Marijos veide absoliutaus lidesio iraik, kuri tutuojau pakeit ypsenl. Mikroiraikos yra viso veido emocins iraikos taip suspaustos laike, kad trunka tik ma dal prastos j trukms, ir pakeiiamos taip greitai, kad daniausiai nepastebimos. 2 paveiksle parodyta li desio iraika. Pastebti j labai lengva, nes ji sustingusi kny gos puslapyje. Taiau ivyd j vos dvideimtpenktj sekun ds dal, tutuojau slepiam po kita iraika, kaip daniausiai bna, jos veikiausiai nepastebtume. Netrukus po to, kai atra dome mikroiraikas, apie jas savo publikacijose paskelb ir kiti tyrjai, teigdami, kad jos yra slopinimo idava, atskleidianti nesmoningas emocijas.6 4 Taiau Marijos jausmai tikrai nebuvo nesmoningi - ji skausmingai suvok lides, atsispindjus jos mikroiraikoje.

2 pav.

Pokalbio su Marija itraukas, kuriose pamatme mikroi raikas, parodme kitiems ir paprame vertinti Marijos sa
6 4 r. E. A. Haggard and K.S. Isacs, "Micromomentary Facial Expressions/' in Methods of Research in Psychotherapy, ed. L. A. Gottschalk and A. H. Auerbach, N ew York: Appleton Century Crofts, 1966.

115

vijaut. Negud stebtojai suklydo ir mikroiraikos nepa stebjo, jiems pasirod, kad Marija jauiasi puikiai. Tik kai j pokalb parodme sultin, mons pastebjo lidesio enkl. Patyrusiems psichologams sultinti juostos n nereikjo - jie pastebjo momentin lidesio iraik ir irdami videora prastu greiiu. Pasipraktikav bent valand, dauguma moni imoksta pa stebti tokias itin trumpas iraikas. Projektoriaus objektyv nu statme taip, kad skaidr bt rodoma labai trumpai. I pradi, kai minta iraika vysteldavo tik penkiasdeimtj sekunds dal, stebtojai teig, kad jos nemato ir niekada nepamatys. Ta iau labai greitai jie imoko ias iraikas irti; Netrukus tai tampa taip paprasta, kad mons pamano, jog pailginome eks pozicij. Pamat kelis imtus veid, kad ir kiek trumpai, emo cijas ima pastebti visi. gd nesunkiai galime susiformuoti kiekvienas. Tam tereikia kaip galima trumpiau vilgtelti veido fotografijoje iraik ir pabandyti atspti, kokia tai emocija, tada pavelgti fotografij atidiau, kad sitikintum, paskui paban dyti t pat su kita fotografija. Taip reikt pasitreniruoti bent su keliais imtais fotografij.6 5 Mikroiraikos ada ir erzina, nes kad ir kokios jos yra i kalbingos, iduoda slepiamas emocijas, pasirodo jos nedanai. Eksperimente, kur atlikome praydami meluoti studentes slau gytojas, mikroiraik pasitaik nedaug. Kur kas daugiau pa matme ugniaut iraik. Iraikai formuojantis asmuo tarsi suvokia j netrukus pasirodysiant, tad j ugniauia, kartais dar pridengdamas kita. Daniausiai ugniauta iraika pridengia ma ypsena. Kartais iraika ugniauiama taip greitai, kad sun ku suprasti, kokia bt buvusi emocija, kuri turjo atspindti neugniauta iraika. Net jei ir nepaaikja, kokia galjo pasi rodyti emocija, pats jos ugniauimo faktas gali bti aiki uuo mina, kad asmuo slepia jausmus. Ugniauta iraika papras tai trunka ilgiau, taiau ji ne tokia baigtin kaip mikroiraika. ioji buna suspausta laike, taiau visas sutrumpintas emocijos
V _

65 Fotografijos ir nurodymai, kaip gyti gd, pateikti kn.: Unmasking the Face, Paul Ekman and Wallace V. Friesen, Palo Alto: Consulting Psychologists Press, 1984.

116

vaizdas joje matyti. Ugniauta iraika nutrksta, bet trunka ji ilgiau nei mikroiraika, o kartais galima pastebti ir tai, kaip ji nutraukiama. Tiek interpretuojant mikroiraik, tiek ugniaut iraik, susidursime su dviem problemomis, kurios danai pasitaiko ir aikinant daugel apgauls uuomin. Prisiminkime pra eitame skyriuje mintus Brokaw spstus, kai melo tikrintojas neatsivelgia individualius emocini iraik skirtumus. Ne kiekvienas emocijas slepiantis mogus parodys tai mikroirai ka arba ugniauta iraika, tad j nebuvimas dar nra tiesos rodymas. Individai skiriasi gebjimais kontroliuoti iraikas, yra moni - vadinu juos melagiais i prigimties, - kurie daro tai tobulai. Antra klaida, kuri pavadinau Otelo klaida, pada roma, kai neatsivelgiama tai, kad tariami meluojant ir kai kurie teiss mons nesutramdo emocij. Nordamas ivengti Otelo klaidos melo tikrintojas turi suprasti, kad jei jis pastebi mikroiraik ar ugniaut iraik, to jam nepakaks sitikin ti, ar mogus meluoja. Beveik bet kuri iomis iraikomis i duodam emocij gali patirti ir nekaltas asmuo, besistengian tis jausmus paslpti. Nekaltas asmuo gali nuogstauti, kad juo nepatiks, gali jausti kalt dl ko nors kito, gali pykti arba piktintis neteistai apkaltintas, gali diaugtis galimybe rodyti, jog kaltintojas neteisus, gali bti nustebintas kaltinimo. Jei toks nekaltas asmuo iuos jausmus nort paslpti, irgi pasitaikyt mikroiraik arba ugniaut iraik. Kitame skyriuje paai kinsiu, kaip ivengti i problem interpretuojant mikroiraikas ir ugniautas iraikas. Ne visas veido iraikas sukurianius raumenis vienodai len gva kontroliuoti. Vieni raumenys patikimesni u kitus. Patikimi raumenys yra tie, kuri nemanoma panaudoti melagingoms iraikoms, melagis j valdyti negali. Meluojantis mogus ne gali taip paprastai paslpti i raumen judesi stengdamasis slpti patiriam emocij, nes lengvai j sustabdyti ar ugniauti nemanoma. Isiaikinome, kurie raumenys negali bti lengvai kontro liuojami, papra mones valingai pajudinti tam tikrus veido
117

raumenis ir veidu pavaizduoti vairias emocijas.6 6 Yra toki raumen judesi, kuriuos valingai gali atlikti tik labai nedaug moni. Pavyzdiui, tik apie 10 % tikrint moni steng va lingai nuleisti emyn burnos kampuius nepajudindami smakro raumens. Taiau pastebjome, kad tie sunkiai kontroliuojami raumenys juda, kai mogus patiria t raumen judesi reika laujani emocij. Pavyzdiui, tie patys asmenys, kurie nesten gia valingai nuleisti emyn lp kampui, tai padaro pajut lides, sielvart, irdgl. Mums pavyko imokyti mones va lingai kontroliuoti iuos sunkiai judinamus raumenis, nors pa prastai iai uduoiai gali prireikti imt valand. ie raume nys yra patikimi, nes mogus neino, kaip perduoti informacij, priveriani juos parodyti melaging iraik. Manyiau, kad jei asmuo negali pasisti raumenims informacijos suklastoti iraik, jis sunkiai sustabdys" ar ugniau toki informacij, kuri sutrukdyt raumenims veikti, kai jis jauia tuos raumenis judti priveriani emocij. Jei mogus nestengia valingai pa judinti raumens apgaulingai iraikai, jis nestengs ir taip greitai sustabdyti judanio raumens, kad paslpt kuri nors emocins iraikos dal.* Kai jauiamos emocijos iraikos nepajgiama nuslopinti, yra kit bd j nuslpti. Galima umaskuoti, daniausiai ypse na, tik kaktoje ir virutini vok srityje matom tikros emoci jos enkl taip paprastai nepaslpsi. Galima tempti prieingus judesius sukelianius raumenis, kurie sutramdyt tikr irai k. Pavyzdiui, pasitenkinimo ypsen galima neutralizuoti suspaudiant lpas ir kilstelint auktyn smakr. Taiau danai prieing raumen panaudojimas gali bti apgauls uuomina, nes dl prieingus judesius sukeliani raumen veiklos, sumi usios su jauiamos emocijos iraikoje dalyvaujani raumen
66 Friesenas ir a sukrme veido raumen judesi test, kuriuo tyrme, kaip m ons valingai stengia pajudinti kiekvienus raumenis ir nutaisyti emocij iraikas. r.: Paul Ekman, Gowen Roper, and Joseph C. Hager, "Deliberate Facial Movement," Child Deve lopment 51,1980, p. 886-891; ia aprayta, kokius is testas dav rezultatus su vaikais. * A aptariau i idj su ne vienu neuropsichologu, imananiu apie veid ir emocijas, ir jie pritar, kad mano svarstymai logiki ir gal net teisingi. Taiau kol kas jie nepatikrin ti, tad tenka juos laikyti hipoteze.

118

judesiais, veidas gali pasidaryti nenatralus, sustings, temptas. Geriausias bdas nuslpti jauiam emocij bt visikai nuslo pinti jos iraik lemiani raumen judesius. O tai padaryti sun koka, jei t emocij sukuria judantys patikimi veido raumenys. Svarbiausia toki tiksli emocij poymius rodani rau men judjimo vieta yra kakta. 3a paveiksle parodyti patiki m raumen judesiai, kai igyvenamos lidesio, sielvarto, su sikrimtimo ir veikiausiai kalts emocijos. Tai ta pati iraika, kokia parodyta ir 2 paveiksle, bet 3a paveiksle lengviau sutelk ti dmes tik kakt, nes visos kitos veido dalys be iraikos. Atkreipkite dmes, kad vidiniai antaki kampeliai kilstelti auktyn. Paprastai dl to virutiniai vokai gauna trikampio pa vidal, kaktos vidury susimeta raukls. judes valingai atlikti sugebjo maiau nei 15% tikrint moni. Tai reikia, kad klas
119

tojant ias emocijas tokia iraika nepasirodys, o pasirodyti ji tu rt, kai mogus jauiasi lidnas, apimtas sielvarto (ar kalts), nors ir stengiasi tai nuslpti. Siame ir kitame paveiksle veido iraikos parodytos radikaliu pavidalu norint aikiai pabrti iraikos vaizd, kai nemanoma pavaizduoti, kaip ji atsiranda veide ir i jo pranyksta. Patiriant negil lides i emocija pasiro dyt kaktoje, kaip pavaizduota 3a paveiksle, tik ne taip rykiai. Susipainus su bendra viena ar kita iraika, nesunku pastebti net neymius jos variantus, kaip ir realiame gyvenime, kai ma tome kintani iraik, ne sustingus jos vaizd. 3b paveiksle parodytas patikim raumen judesys, kai jau iama baim, nerimas, nuogstavimas, siaubas. Atkreipkite d mes, kad antakiai pakelti ir sutraukti ariau vienas kito. Tok raumen judesi derin ypa sunku atlikti smoningai. I ms tikrint asmen tik 10% sugebjo atlikti j valingai. Iliustracijoje taip pat matome virutin vok pakelt, o apatin tempt - tipi kus baims enklus. Kai mogus stengiasi paslpti baim, vok judesi galime nepastebti, nes iuos judesius kontroliuoti ne sunku. Bet antaki padtis tikriausiai iliks. 3c paveiksle parodyti pykiui, o 3d nuostabai bdingi anta ki ir vok judesiai. Kitos emocijos nra susijusios tik su jomis bdingais antaki ir vok judesiais. 3c ir 3d paveiksluose pa rodyti antaki ir vok judesiai nra patikimi. Juos atlikti gali visi, tad jie galimi ir apsimestinse iraikose, juos ir paslpti nesunku. Juos traukiau, kad susidaryt isamesnis vaizdas, kaip anta kiai ir vokai rodo emocijas, nordamas pabrti j kontrast su patikim raumen judesiais, pavaizduotais 3a ir 3b paveiksluose. 3c ir 3d paveiksluose parodytas antaki paklimas ar nuleidi mas yra daniausios veido iraikos. ie antaki judesiai danai naudojami kaip pokalbio signalai, parykinantys ir pabrian tys tai, kas kalbama. Antaki kilsteljimas gali bti naudojamas ir kaip auktukas ar klaustukas, netikjimo ar skepsio simbolis. Darwinas sutraukiant antakius raumen vadino sunkumo raumeniu". Jis buvo teisus sakydamas, kad is raumuo sujuda, kai reikia padaryti k nors sunkaus, - tiek pakelti sunk daikt, tiek
120

isprsti sudting aritmetikos udavin. Antakius nuleisti ir su traukti prasta sumius ir susikaupus. Kita tikr emocij poymius rodanti raumen judjimo sritis yra burna. Viena patikimiausi pykio uuomin yra susiaur jusios lpos. Raudonoji lp sritis pasidaro maiau matoma, ta iau lpos nebtinai bna prikstos ar suspaustos. raumen judes daugeliui moni itin sunku atlikti, esu pastebjs, kad jis danai padaromas dar prie mogui imant pykti ir prie suvo kiant, kad pyksta. Tai subtilus judesys, be to, lengvai paslepia mas po ypsena. 4 paveiksle parodyta, kaip is judesys pakeiia lp ivaizd. Otelo klaida - nevelgimas, kad melu tariamas ties sakan tis mogus gali rodyti tuos paius emocinius enklus kaip ir melagis, - kartais apsunkina tikras emocijas ireikiani veido raumen judesi interpretacij. Nekaltas melu tariamas asmuo gali rodyti nuoirdios baims iraik (3b pav.), nes bijo bti neteistai apkaltintas. Jaudindamasis dl to, kad jei atrodys isi gands, mons pamanys, jog meluoja, jis stengsis paslpti bai m, tad baims poymius rodys jo antaki sritis, nes judes sustabdyti sunku. Bet melagis, bijantis, kad j sugaus meluojant, ir besistengiantis nuslpti baim, veikiausiai gaus t pai i raik. etame skyriuje paaikinu bdus, kuriais melo tikrinto jas galt i problem veikti. Brokaw spst - nepaisymo individuali skirtum, dl kuri melagis gali ir neparodyti apgauls uuomin, kai tuo tarpu ties
121

sakantis mogus jas parodo, reikt vengti ir interpretuojant pa tikim, tai yra tikr emocij iraikas lemiani raumen jude sius. Yra moni - psichopatai ir melagiai i prigimties, - kurie pasiymi nepaprastu sugebjimu kontroliuoti tikr jausm vei do iraikas. Tad vertinant juos, net ir patikim, tikras emocijas atspindini raumen judesiai negali bti patikimi. Tokie ypa talentingi maskuotojai yra dauguma charizmatini asmenybi. Sakoma, kad per 1983 m. vizit Lenkij tok talent pademons travo popieius Jonas Paulius II.* Vos prie kelet met Gdansko laiv statybos darbinink streikas buvo iebs vilt, kad Lenkijos komunistiniai vadovai suteiks politini laisvi. Daugelis bijojo, kad jei Lechas YValsa, Solidarumo" profsjungos lyderis, nueis per toli, Soviet S junga ves Lenkij savo karines pajgas, kaip jau buvo Vengri joje, ekoslovakijoje, Ryt Vokietijoje. Soviet daliniai jau kelet mnesi Lenkijos pasienyje vykd karines pratybas". Pagaliau Solidarum" tolerav politikai atsitrauk, j viet, padedami Maskvos, um karikiai. Generolas Jaruzelskis sustabd prof sjung veikl, suvar Lecho Walsos galiojimus, ved karin padt. Po atuoniolikos mnesi karinio reimo i Lenkijos kilu sio popieiaus vizitas galjo turti svarbi padarini. Ar popie ius pareik remis YVals, ar jo pasirodymas vl iebs streikus, paskatins sukilim, ar jis suteiks palaiminim generolui Jaruzelskiui? urnalistas Williamas Safire taip komentavo generolo ir popieiaus filmuot susitikim: Romos popieius ir politin marionet apsikeit ypsenomis ir paspaud vienas kitam ran kas. Popieius inojo, kaip pasirodymu vieumoje pasiekti no rimo efekto, ir visuomet rpestingai apgalvodavo veido irai k. Jo duoto enklo reikm buvo akivaizdi: banyia ir valstyb pasiek sutarim, ir i aukiausio palaiminimo, popieiaus suteikto Maskvos parinktajam Lenkijos vadui [Jaruzelskiui], epi zod dien dienas transliavo valstybin Lenkijos televizija."6 7
* Smerktinas poiris mel yra toks sitvirtins, jog mano melagio samprata, taikoma gerbiamam asmeniui, atrodo nederama. Kaip paaikinau antrame skyriuje, termino me lagis nevartoju menkinamja prasme, o paskutiniame skyriuje paaikinsiu, kodl kai kuriuos melus laikau dorovikai pateisinamais. 6 7 William Safire, "Undetermined," San Francisco Chronicle, June 28,1983.

122

Ne kiekvienas lyderis pajgia taip tobulai kontroliuoti savo veido iraikas. Buvs Egipto prezidentas Anwaras Sadatas ra, kaip bdamas paauglys stengsi imokti kontroliuoti veido rau menis: ... politika buvo mano hobis. Tuo metu Italijoje ikilo Mussolinis. Maiau jo fotografijas, skaiiau, kaip kreipdamasis visuomen jis keisdavo veido iraikas, sudarydamas ia tvirto, ia agresyvaus mogaus spd, kad irdami j mons tuose paiuose bruouose galt matyti tai valdi, tai jg. Mane tai avdavo. Stovjau prie veidrod namuose steng damasis pamgdioti iraik valdymo men, tik man nelabai seksi. Man paprasiausiai pavargdavo veido raumenys, skausdavo veid ir nieko daugiau pasiekti nepavykdavo."6 8 Sadatas neimoko meistrikai kontroliuoti veido iraik, bet jo skm sudarant slapt sjung su Sirija ir 1973 m. netiktai u puolant Izrael rodo, kad jis vis dlto buvo imoks apgavysts meno. Jokio prietaravimo ia nra. Suklastoti ar nuslpti veido iraikas, kno judesius ar bals nereikia gdi. To reikia tik susidrus asmenikai, apgaudinjant akis ak, kaip tame su sitikime, kuriame Hitleris taip meistrikai apgavo Chamberlain. Pasakojama, kad Sadatas susitiks akis ak su prieininkais niekada neslpdavo savo tikr jausm. Pasak Eero VVeizmano, Izraelio gynybos ministro, kuris ikart po 1973-j ved derybas tiesiogiai su Sadatu, tai nra mogus, kuris savo jausmus sle pia, jie ikart atsispindi jo iraikoje, balse, gestuose."6 9 Individuals skirtumai trukdo interpretuoti patikim veido raumen judesius dar vienu labiau ribotu bdu. Turiu galvoje anksiau mintus pokalb lydinius veido signalus. Dalis pokal bio signal panas iliustracinius rank gestus, jais pabriami konkrets itariami odiai. Dauguma moni arba nuleidia antakius, arba juos pakelia (kaip parodyta 3c ir 3d pav.). Tik labai nedaug moni kalbdami antakiais padaro lidesiui ar baimei bding judes (3a ir 3b). T, kurie taip daro, raumen judesiai laikytini nepatikimais. Aktorius ir reisierius Woody Alienas yra btent toks asmuo, kurio antaki judesiai nepati
68 "Anwar Sadat - in his ow n w ords/' San Francisco Examiner, October 11,1981. 69 Ezer Weizman, The Battle for Peace, N ew York: Bantam, 1981, p. 165.

123

kimi. Lides rodant antaki judes jis naudoja kalbai pary kinti. Dauguma moni pabrdami od antakius nuleidia ar pakelia, bet Woody Alienas kilsteli auktyn vidin antaki kamp. I dalies ir dl to jo vilgsnis atrodo toks ilgesingas ir toks iraikingas. Kiti, kurie panaiai kaip Woody Alienas li des reikianiu antaki judesiu pabria odius, nesunkiai t daro ir valingai. ie mons turt sugebti panaudoti tokius judesius melagingoms iraikoms, o panorj nesunkiai juos paslpt. Jie lengvai valdo tuos raumenis, kuri nepajgia kiti. Melo tikrintojas matys, kad jei melu tariamas asmuo tokius ju desius danai pasitelkia kalbai pabrti, i raumen judesiais pasikliauti negalima. Yra ir treia problema, gresianti komplikuoti patikim vei do raumen judesi interpretacij ir kitas apgauls uuominas. iuos raumenis galima priversti judti pasitelkus teatro techni kas melagingai iraikai nutaisyti. Stanislavskio vaidybos tech nika (dar vadinama Stanislavskio metodu) rengia aktori tiksliai perteikti emocij imokstant j prisiminti ir i naujo patirti. Pra eito skyriaus pabaigoje minjau, kad i vaidybos technika buvo panaudota analizuojant autonomins nerv sistemos veikl. Kai aktoriai taiko i technik, jie veido iraik nutaiso nevalingai, ji yra i naujo patiriamos emocijos rezultatas; o kaip rodo ms eksperimentas, suadinti emocijos fiziologij manoma. Kartais, kai mons nestengia nutaisyti 3a ir 3b paveiksluose parodyt iraik, papraau juos taikyti Stanislavskio metod ir i nau jo patirti lides arba baim. Tuomet danai atsiranda tie veido raumen judesiai, kuri jie ankiau valingai atlikti nesteng. Melagis irgi gali taikyti Stanislavskio metod, ir jei jis tai pada rys, joki apsimetimo poymi nepastebsime. Patikimi veido raumenys suveiks tokia technika sukeltoje apsimestoje veido i raikoje, nes jis jaus apsimest emocij. Emocijas suadinus Sta nislavskio metodu, riba tarp melagingo ir teisingo tampa nepas tebima. Dar sunkiau painti melag, kuriam pavyksta apgauti pat save, kuris patiki savo paties melu. Toki melagi iaikinti nemanoma. Pagauti meluojant galima tiktis tik tokius mela gius, kurie inojo tai darantys.
124

Taigi apraiau, kokiais trimis bdais gali pasirodyti slepiami jausmai: mikroiraikomis; tuo, kas matyti veide iki nuslopinant iraik; tuo, kas matyti veide nepajgus sustabdyti patikim veido raumen judesi. Daug kas tiki ir akimis, kaip slepiam informacij iduodaniu altiniu. Akys kaip sielos veidrodis neva ireikia slapiausius vidinius jausmus. Antropolog Margaret Mead cituoja soviet profesori, kuris tam nepritar. Prie re voliucij mes vis sakydavome 'akys - sielos veidrodis/ Bet akys gali meluoti - ir dar kaip. Akys gali ireikti nuoird susido mjim, kurio mogus i ties nejauia. Gali ireikti ramyb ar nuostab."7 0 Aki patikimumo problem galima isprsti apsvarsius kiekvien i penki informacijos altini, kuriuos teikia akys. I j tik trys gali teikti ini apie informacijos nute kjim ar apgauls uuomin. Pirmasis - aki ivaizdos pokytis, kur sukelia aki obuo lius supantys raumenys. ie raumenys keiia vok pavidal, daugiau ar maiau atidengia akies baltum ir rainel, formuoja bendr spd velgiant aki srit. Kai kurie i akies raumen sukelti veido pokyiai parodyti 3a, 3b, 3c ir 3d paveiksluose. Bet, kaip jau minjome, t raumen judjimas nesuteikia patikim apgauls uuomin. Palyginti nesunku iuos raumenis valingai judinti ir j judjim slopinti. Taigi nedaug informacijos suteiks mikroiraikos ar sustabdytos iraikos. Antrasis i aki gaunamos informacijos altinis yra vilgsnio kryptis. vilgsn mogus nukreipia apimtas ne vienos emoci jos; emyn ar al susigds, on pasibjaurjs. Taiau melu kaltinamas asmuo vilgsnio veikiausiai smarkiai nenukreips, nes melagiai ino, kad taip daugelis kaip tik ir tikisi atskleisti apgaul. Margaretos Mead cituojamas soviet profesorius pay mi, kaip lengva kontroliuoti vilgsnio krypt. Net nuostabu, kad mones ir toliau apgauna melagiai, kurie gerai imok vilgsnio nenukreipti. Labiausiai Patricij Gardner prie Giovanni Vigliotto - vyro, susituokusio gal jau su kokiu imtu moter - patrauk
70 Margaret Mead, Soviet Attitudes toward Authority, N ew York: McGraw-Hill, 1951, p. 6566. Cit.: Erving Goffman, Strategic Interaction, Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1969, p. 21.

125

tas 'siningas', tiesiai akis nukreiptas jo vilgsnis", sak vakar liudydama ji [jo daugpatysts byloje]."7 1 Treias, ketvirtas ir penktas informacijos, gaunamos i aki, altiniai turt atskleisti daugiau nuslptos informacijos ir paro dyti apgauls uuomin. Mirksti galima valingai, taiau kartu tai ir nevalinga reakcija, kuri sustiprja emocikai susijaudinus. Aki lliuks isipleia emocikai susijaudinus, taiau mogui nesuteikta galimyb j iplsti valingai, panorjus. Aki lliuks isipleia dl autonomins nerv sistemos veiklos, kuri lemia ir seili rijimo, kvpavimo, prakaitavimo pokyius, mintus ke tvirtame skyriuje. Padanjs mirksjimas ir isipltusios aki lliuks rodo, kad asmuo susijaudins, bet i i poymi atpa inti emocijos nemanoma. Tai gali bti ir susijaudinimo, ir pyk io, ir baims enklai. Mirksjimas ir lliuki isipltimas gali suteikti vertingos informacijos tik tada, kai rodymas apie kuri nors emocij iduos, kad mogus meluoja, o melo aikintojas ga ls atmesti galimyb, jog tai nra neteistai apkaltinto asmens baims enklai. Aaras, penktj ir paskutin informacijos, gaunamos i aki srities, altin, taip pat sukelia autonomins nerv sistemos vei kla, bet aaros yra ne vis, o tik kai kuri emocij poymis. Aa ras sukelia sielvartas, lidesys, palengvjimas su kai kuriomis nevaldomo diaugsmo, juoko formomis. Jos gali iduoti sielvar t, lides, kai kiti i emocij poymiai slepiami, nors neabejo ju, kad antakiai taip pat iduos i emocij. Pasirodius aaroms, slepiam jausm netruks pripainti ir pats mogus. Juk jei bus nuslopintas juokas, diaugsmo aaros tikriausiai irgi nepasipils. Autonomin nerv sistema sukelia veide dar ir paraudim, pabalim, prakaitavim. Kaip ir kitus autonomins nerv sis temos sukeltus veido ar kno pokyius, paraudim, ibalim ir prakaitavim nuslpti sunku. Nra tikra, ar prakaitavimas ir padanjs mirksjimas bei isipltusios aki lliuks yra bet kokios emocijos suadinimo enklas, ar jis bdingas vienai, ar kelioms emocijoms. Apie paraudim ir ibalim inoma labai maai.
7 1 San Francisco Chronicle, January 11,1982.

126

Paraudimas laikomas sumiimo poymiu, paraustama susi gdus, o gal ir pajutus kalt. Sakoma, moterys rausta daniau nei vyrai, nors kodl taip turt bti, neinoma. Paraudimas gali rodyti, kad melagis susidrovjs ar susigds dl to, k slepia, o gal jis slepia pai savo gd? Veidas paraudonuoja ir i pykio, bet neinoma, kuo paraudimas skiriasi nuo ibalimo. Matyt, ir viena, ir kita susij su odos periferini kraujagysli isipltimu, bet pykio ir susigdimo raudonis ar lengvas paraudimas susi drovjus gali skirtis intensyvumu, trukme, paraudusiomis ar pa balusiomis tam tikromis veido sritimis. Manau, veidas parausta tik tada, kai mogus nesuvaldo arba kai stengiasi sutramdyti pratrkstant pykt. Jei tai tiesa, veide ir balse bus ir kit pykio rodym, tad painti i emocij melo tikrintojas negals vien pasikliaudamas veido spalva. Smarkiau tramdant pykt, kaip ir pykstant, veidas gali iblykti ar pabalti. Pabalimas gali iduoti emocijas net ir tada, kai pykio ar baims iraikos slepiamos. Stebina, kad aar, nukaitimo, paraudimo ar pabalimo ryys su konkrei emocij iraika ar j slpimu nagrintas labai maai. Dabar nuo aptarimo, kaip i veido painti slepiam emocij poymius, pereikime prie veido enkl, rodani apsimestin iraik, kad demonstruojamos emocijos mogus i ties nepa tiria. Viena jau minta galimyb yra ta, kad patikim raumen judjimas negali bti melagingos iraikos detal, jei, inoma, kalbame ne apie Woody Allen ar Stanislavskio metod. Yra trys kitos uuominos, rodanios, kad iraika melaginga - asi metrija, jos trukm ir vieta pokalbio tkmje. Esant asimetrinei veido iraikai tie patys raumen judesiai reikiasi abiejose veido pusse, bet vienoje jie stipresni. J ne reikt painioti su tomis iraikomis, kurios pasirodo vienoje veido pusje. Tokie vienos veido puss raumen judesiai nra emocij enklai, iskyrus paniekos iraikas, kai apatin lpa Pakeliama ar tempiamas lpos kampas. Vienos veido puss ^raikos bdingos simboliniams gestams, pavyzdiui, mirkte ljimas ar skeptikas vieno antakio kilsteljimas. Asimetrins lsraikos yra subtilesns, prastesns, kur kas domesns nei vienos puss iraikos.
127

Mokslininkai, domjsi atradimais, kad deinysis smege n pusrutulis gali bti skirtas specialiai emocijoms, man, kad viena veido pus galt bti emocingesn. Deinysis pusrutulis kontroliuoja daugel kairiosios veido puss raumen, o kairysis deiniosios, tad kai kurie mokslininkai ikl mint, jog emocijos aikiau atsispinds kairiojoje veido pusje. Stengdamasis isiai kinti vieno i i eksperiment nenuoseklumus a netyia su pratau, kaip asimetrija galt tapti apgauls uuomina. Kreivos iraikos, kai raumen judjimas yra iek tiek stipresnis vienoje veido pusje nei kitoje, yra uuomina, kad demonstruojamos emocijos mogus i ties nepatiria. U atradim a dkingas pirmajai grupei mokslinink, tvirtinusi neva atrad, kad emocijos aikiau atsispindi kairje veido pusje, kurie naudojosi ne savo mediaga, bet i mans pasiskolintomis veid fotografijomis. Labai atidiai inagrinjau j gautus rezultatus ir aptikau j nepastebt dalyk vien dl to, kad kaip fotografas painojau tuos veidus. Haroldas Sackeimas su kolegomis kiekvien mano daryt veido fotografij perkirpo pusiau, paskui sudjo veidus i dviej kairij ir dvie j deinij dali, tad kiekvienas visas veidas susidjo i vienos sukarpytojo veido kairiosios ar deiniosios dalies ir jos atvirk tinio atvaizdo. mons matydavo intensyvesnes emocijas, kai irdavo veid, sudt i kairij pusi, lyginant su sudtu i dviej deinij pusi.7 2 A pastebjau vien iimt - laimin gus veidus mons vertindavo vienodai. Sackeimui tai sak ne daug, bet a inojau daugiau. iuos veidus fotografavau pats, tad inojau, kad laiming veid fotografijos buvo vienintels, kuriose matyti tikr emocij iraikos. Kitose a buvau papras savo modelius smoningai pajudinti konkreius veido raume nis. Laimingus veidus nufotografavau modeliams specialiai ne pasirengus, jiems kuo nors natraliai diaugiantis. Tad palygins iuos duomenis ir anksiau iame skyriu je apraytus tyrimus su pakenkt smegen veido iraikomis, pasiliau visai skirting asimetrijos eksperiment interpretaci
7 2 Harold Sackeim, Ruben C. Gur, and Marcei C. Saucy, "Emotions Are Expressed More Intensely on the Left Side of the Face/' Science 202,1978, p. 434.

128

j. Minti tyrinjimai parod, kad valingos ir nevalingos irai kos yra susijusios su skirtingomis neuron grandinmis, kuri viena gali bti pakenkta, o kita ne. Tai priklauso nuo smegen pakenkimo pobdio. Kadangi valingos ir nevalingos reakcijos vienos nuo kit nepriklauso, jei viena buvo asimetrika, kita ne btinai turi bti tokia pati. Ir paskutinis mano argumentas buvo patvirtintas faktu, kad smegen pusrutuliai valdo valingus, o ne nevalingus veido raumen judesius. Nevalingus generuoja e mesns, primityvesns smegen sritys, tad kairiojo ir deiniojo pusrutulio skirtumai turt bti svarbs valingoms, o ne neva lingoms emocinms raikoms. Remdamasis mano svarstymais Sackeimas atrado prieing dalyk nei mansi atrads. Man neatrod, kad dvi veido puss skiriasi emocinmis iraikomis. Asimetrija irykdavo tada, kai iraikos bdavo nutaisomos smoningai, prireikus. Kai i raika bdavo nevalinga, kaip tie spontaniki laimingi veidai, asimetrija menkai buvo pastebima. Asimetrija yra uuomina, kad emocijos iraika nenatrali.7 3Padarme nemaai ias idjas patvirtinani eksperiment lygindami valingas ir spontanikas veido iraikas. Mokslinink nuomons iuo klausimu labai skyrsi, ir tik ne seniai pasiekta iokio tokio sutarimo ir tik dl t raumen, kurie dalyvauja teigiam emocij iraikose. Dauguma mokslinink dabar pritaria ms atradimams, kad kai emocija natraliai nejauiama, ypsen sukeliantis pagrindinis raumuo smarkiau juda vienoje veido pusje. Papra mones smoningai ypsotis ar dtis laimingais ivydome asimetrij, kaip j matme ir ityr tas ypsenas, kuriomis mons kartais ypsosi irdami vien i ms baisij film. Paprastai deiniarankio judesys bdavo iek tiek stipresnis kairje veido pusje. Kai ypsen sukeldavo nuoirdios, natraliai jauiamos emocijos, iraikos asimetrijos nustatme daug maiau. Tendencijos, kad asimetrija turt bti stipriau ireikta kairje veido pusje, nepastebjome.7 4
7 3 r. Paul Ekman, "Asymmetry in Facial Expression" ir Sackeimo paneigim Science 202, 1980, p. 833-836. 7 4 Paul Ekman, Joseph C. Hager, and Wallace V. Friesen, "The Symmetry of Emotional and Deliberate Facial Actions/' Psychophysiology, 18/2,1981, p. 101-106.

129

Tam tikr asimetrij pastebjome neigiamas emocijas atspin dini raumen judesiuose, kai raumenys bdavo judinami smoningai, bet ne kai jie lyddavo spontanik emocij. Kar tais judesiai bdavo stipresni kairje, kartais deinje pusje, o kartais asimetrija bdavo nepastebima. Ne tik ypsena, bet ir antakius nuleidiantis judesys, danas pykio iraikos elemen tas, paprastai bna stipresnis kairje veido pusje, kai judesys atliekamas valingai. Nosies suraukimo judesys rodant pasibjau rjim ir lp tempimas link aus isigandus paprastai stiprsni deinje veido pusje, jei tie judesiai atliekami valingai. ie rezultatai visai neseniai paskelbti, tad neaiku, ar jie tikins Sackeimo alininkus, siliusius kitoki emocij iraik asimetrijos interpretacij.7 5 A nemaniau, kad melo tikrintojui tai galt turti kokios nors reikms. Asimetrija paprastai bna menka, tad nesitikjau, jog nepasirengus galima j pastebti. Pasirodo, klydau. mons, paprayti vertinti iraik simetrij ar asimetrij, pataikydavo daniau nei paprastai spdami, nors vertino juostos nesultinus, neatsukus atgal.7 6 Tik jiems buvo lengviau, nes nurodyta, k tiksliai atkreipti dmes. Dar neinome, ar monms pavykt vertinti dalyk taip pat skmingai, jei reikt atkreipti dme s kitus trukdius, pavyzdiui, matyti kno judesius, girdti kalb, atsakinti asmeniui, su kuriuo kalbama. Parengti eksperi ment, kuris visa tai patikrint, labai sunku. Jei dauguma veido iraik yra asimetrikos, veikiausiai emocijos netikros, bet asimetrija dar nra tikras rodymas, kad iraika dirbtin. Kai kuri tikr emocij iraikos gali bti asi metrikos, bet ne daugumos. Panaiai ir asimetrijos nebuvimas dar nerodo natralios iraikos, nes melo tikrintojas galjo jos tiesiog nepastebti. Be to, dar ne kiekviena valios pastangomis nutaisyta, ne nuoirdiai patiriama, emocija yra asimetrika, bet toki dauguma. Melo tikrintojas niekada neturt pasikliauti viena apgauls uuomina, j turt bti daug. Veido uuominos turt
v-

75 Joseph C. Hager and Paul Ekman, "The Asymmetry of Facial Actions Is Inconsistent w ith M odels of Hemispheric Specialization," Psychophysiology, 49 (5), 1985, p. 1416-1426. 76 Dkoju Ronaldui van Gelderiui, padjusiam atlikti neskelbt darb.

130

bti patvirtintos balso, odi, kno uuomin. Net veido vie nintel uuomina neturt bti interpretuojama, jeigu ji nepasi kartoja, ar dar geriau, jeigu jos nepatvirtina kitos ries mimikos uuominos. K tik paaikinau tris bdus, kuriais veidas iduoda nuslptus jausmus (tris informacijos nutekjimo altinius), - pa tikim veido raumen judesiai, akys, autonomins nerv siste mos sukelti veido pokyiai. Asimetrija priklauso kitai trij ap gauls uuomin grupei. Ji nenurodo, kas nuslpta, bet gali bti apgauls uuomina, spjanti, kad rodoma iraika melaginga. Antra apgauls poymi altini grup yra iraikos trukm. ia turime galvoje vis veido iraikos trukms laik - ir t, per kur ji pasirodo (pradia), ir t, per kur inyksta (pabaiga). Visi ie trys elementai gali tapti apgauls uuominomis. Ilgai trunkanios iraikos, 10 sekundi ar ilgiau, tikrai, ir papras tai tos, kurios trunka 5 sekundes, veikiausiai, bus apsimestins. Daugelis nuoirdi iraik taip ilgai nesitsia. Iskyrus tuos atvejus, kai mogus igyvena koki ribin patirt, yra apimtas didiausios ekstazs, kunkuliuoja niriu ar nugrimzta depre sijos gelmes, nuoirdi emocij iraikos veide nesilaiko ilgiau nei kelias sekundes. Net ir ekstremaliomis slygomis iraikos retai trunka ilgliau, daniau jos reikiasi kaip keletas trumpes ni iraik. Ilgiau trunkanios iraikos paprastai bna emble mos ar skirtos paiepti. Kalbant apie iraikos pradi ir pabaig, joki patikim taisykli pastebti apgauls uuominas pritaikyti nemanoma, iskyrus nuostab. Pradia, pabaiga ir trukm turi bti trum pos, trumpesns nei sekund, jei nuostaba nuoirdi. Jeigu ji u trunka ilgiau, tai jau paaipi nuostaba (asmuo dedasi nustebs), nuostabos simbolis (asmuo nurodo kak, kas buvo nustebs) ar apsimestin nuostaba, kai mogus stengiasi dtis nustebs. Nuostaba paprastai bna labai trumpa emocija, trunkanti tik tol, kol mogus supranta, kas vyko. Dauguma moni sugeba apsimesti nustebusiais, bet nedaug kas sugeba padaryti tai ti kinamai, su trumpa nuostabos iraikos pradia ir pabaiga. ia pateikiama iniasklaidos papasakota istorija rodo, kokios verts gali gyti nuoirdi nuostabos iraika: Ginkluotu apiplimu
131

kaltinamas vyrikis buvo ilaisvintas, kai kaltintojas pamats jo reakcij nuosprend 'kaltas' ikart rado nauj rodym, kad Wayne Miltonas nekaltas. Valstijos prokuroro padjjas Tomas Smithas sak suprats, jog kakas negerai, kai pamat Miltono veido iraik prisiekusij iuri praeit mnes pripainus j kaltu 200 JAV doleri pagrobimu i gamtini duj bendrovs 'Lake Apopka Gas Co'."7 7 Visos kitos emocins iraikos trunka trumpai, pasirodo ir inyksta per sekunds dal, nors kartais utrunka ir iki keli sekundi. Iraikos pradia arba pabaiga gali bti staigi arba laipsnika - tai priklauso nuo aplinkybi. Pavyzdiui, darbuo tojas apsimeta, kad jam juokingas kyraus, humoro jausmo ir at minties neturinio virininko ketvirtkart pasakojamas lktas anekdotas. Kiek utruks jo ypsenos pasirodymas, priklausys nuo to, kaip spariai pasakotojas pasieks anekdoto kulminacij, pamau ir su smulkesniais elementais, ar ikart. Anekdoto po bdis, pagal tai, kiek laiko galt prireikti j perprasti, nulems, kaip greitai inyks ypsenos judesys. Juk ispausti diuges imi tuojani ypsen sugeba bet kas, taiau pagal kitas aplinkybi reikalaujamas subtilybes apsimetlis tikriausiai tinkamai nenu taikys ypsenos pradios ir pabaigos. Iraikos pasirodymas bendrame pokalbio sraute, reaguojant balso pokyius, kno judesius, yra apgauls uuomin, rodan i apsimestin iraik, treiasis altinis. Pavyzdiui, mogus dedasi pykstantis ir sako: Man toks tavo elgesys nusibodo!" Jei pykio iraika pasirodo po odi, pyktis veikiausiai bus apsimestas, nes tikras pyktis pasirodyt kartu su odiais, o gal net iek tiek anksiau j. Dar maesnis atotrkis turt bti nuo veido mimikos ir kno judesi. Pavyzdiui, sakydamas nusibodo", apsimetlis trinkteli kumiu stal. Jeigu pykio iraika pasirodo jau trinkteljus kumiu stal, ji veikiausiai yra apsimestin. Nesuderintos su kno judesiais veido iraikos veikiausiai bus apgauls uuominos. Kalba apie veide pasirodanias apgauls uuominas bt ne baigta, jeigu neaptartume vienos daniausiai pasitaikani vei7 7San Francisco Chronicle, June 14, 1982.

132

do iraik - ypsenos. Tai unikalios veido iraikos. Diaugs mui ireikti utenka vieno raumens, o daugelis kit emocij reikalauja nuo trij iki penki raumen judesi. Dl savo pa prastumo ypsena yra lengviausiai atpastama iraika. Nu statme, kad ypsen galima painti per didesn atstum (300 pd) nei kitas iraikas, ir per trumpesn laik nei kitas emoci nes iraikas.7 8 ypsen sunku neatsakyti tuo paiu - mons net ypsen fotografijoje reaguoja ypsena. Malonu irti be siypsant mog, ir tai puikiai ino reklamos darbuotojai. ypsena, kaip veido iraika, nra pakankamai vertinta, ji, matyt, kur kas sudtingesn nei daugeliui atrodo. Yra daugy b ypsen, visos jos skiriasi tiek forma, tiek perteikiama infor macija. ypsena lydi daug teigiam emocij, i kuri pamin kime diaugsm, fizin ir sensorin malonum, pasitenkinim, nuostab ir daug kit. mons gali ypsotis ir tada, kai jiems nelinksma, bet ne ta apsimestine ypsena, kuria mons ypso si, kai nori tikinti kitus, kad jiems gerai, nors slepia neigiamas emocijas. Neseniai isiaikinome, kad tokios apsimestins yp senos mones klaidina. Paprame juos vertinti tik tas ypse nas, kuriomis ms eksperimente ypsojosi slaugos students, ir nusprsti, ar kiekviena i t ypsen buvo nuoirdi (kai i rjo malon film) ar apsimestin (kai irjo iurp film su daugybe kraujo). Rezultatai nesiskyr nuo paprasto spjimo. Manau, kad bda buvo ne tik ta, kad mons nesugeba atskirti apgaulingos ypsenos, bet kad mons nesuvokia, jog ypsenos gali skirtis. Taigi apsimestins ypsenos nemanoma atskirti nuo nuoirdios neinant vis ypsenos ri. Toliau pateikiamas atuoniolikos skirting, bet nuoirdi ypsen apraymas. Daugelio ypsenos ri bendras elementas yra didio jo skruosto raumens (zygomaticus major musele) sukeltas veido raikos pokytis. is raumuo eina per skruostikaul emyn visa apatine veido dalimi ir baigiasi prie burnos kampui. Susi traukdamas didysis skruosto raumuo pakelia lp kampuius skruostikauli link. Kai juda stipriau, itempia ir lpas, kilste78 r.: Paul Ekman and Joseph C. Hager, "Long Distance Transmission of Facial Affect Signals," Ethology and Sociobiology 1,1979, p. 77-82.

133

li skruostus suformuodamas maielius po akimis ir raukleles aki kampuose, vadinamsias sies kojeles. (Kai kuriems mo nms is raumuo dar iek tiek trukteli emyn nosies galel, o retkariais patempia ir od palei ausis). Skruostikaulio bei kit raumen bendra veikla ir suformuoja vairias ypsenos ris. Yra kelios ypsenos rys, kurias sukelia ne didiojo skruosto raumens, bet kit raumen veikl. Tik didiojo skruosto raumens judjimas sukelia ypsen, ko kia ypsomasi jauiant nuoirdias, nekontroliuojamas, teigia mas emocijas. Nuoirdioje ypsenoje nedalyvauja jokie kiti apa tiniai veido raumenys, tik virutinje veido dalyje gali atsirasti vienintelis pokytis - sitempti iedinis aki raumuo. ie raume nys sukelia didum virutins veido dalies pokyi - kilsteli skruostikaulius, suformuoja odos maielius po akimis, suklosto sies kojeles, - kurie gali bti suformuoti ir stipraus didiojo skruosto raumens judesio. 5a paveiksle parodyta nuoirdi yp sena. Tokia nuoirdi ypsena trunka ilgliau ir yra intensyvesn, kai igyvenami teigiami jausmai.7 9Manau, kad visos teigiamos emocins patirtys - diaugsmas kitu mogumi, palengvjimo laim, pasitenkinimas, patiriamas lytjimo, klausos, vizualiniu bdu, nuostaba, pasitenkinimas - reikiasi ia nuoirdia ypse na, skiriasi tik trukme ir intensyvumu. Baiminga ypsena (fear smile), pavaizduota 5b paveiksle, su tei giamomis emocijomis neturi nieko bendra, bet kartais gali bti su painiojama su diaugsmo ypsena. J sukelia juoko raumuo (so rius musele) traukdamas lp kampus horizontaliai link aus taip, kad lpos itempiamos staiakamp. Risorius kils nuo lotyniko odio, reikianio juok, taiau is raumuo juda isigandus, ne juokiantis. Si painiava, matyt, kilo dl to, kad kai risorius itempia lpas horizontaliai, j kampai pakyla vir sukurdami itin pla ios nuoirdios ypsenos vaizd. Baims iraika, itempianti l pas staiakampio form (tiek pakeltais lp kampais, tiek be j) bus palydta ir 3b paveiksle pavaizduotu antaki ir aki judesiu. Paniekinama ypsena (contempt smile) yra kitas netikslus emoci ns iraikos pavadinimas, nes ji visai nesusijusi su teigiamomis
^ V V

79 Paul Ekman, Wallace V. Friesen, and Sonia Ancoli, "Facial Signs of Emotional Experi ence", journal of Personality and Social Psychology 39,1980, p. 1125-1134.

134

135

emocijomis, nors danai btent taip manoma. Paniekinama yp sena, kuri matome 5c paveiksle, susiformuoja sitempus raumeniui lp kampuiuose, dl to kampuiuose ir aplink juos i kyla raumens gauburlis, neretai ir duobuts, o lp kampuiai iek tiek isilenkia vir.* Painiav kelia kaip tik is lp ilin kis, bdingas nuoirdiai ypsenai. Kitas bendras elementas yra duobut, kuri kartais atsiranda ypsantis nuoirdiai. Pagrindi nis paniekinamos ir nuoirdios ypsenos skirtumas yra tempti lp kampuiai, bdingi tik paniekos ypsenai. Besiypsantis tramdoma ypsena (dampened smile) asmuo fakti kai jauia stiprias teigiamas emocijas, taiau stengiasi j neparo dyti visa jga. iuo atveju siekiama sutramdyti, bet ne nuslopinti teigiam emocij raik, o gal ir pai emocij. Lpos gali bti suspaustos, kampuiai tempti, truktelti emyn, apatin lpa at kita, bet kurie i judesi deriniai gali lydti ir nuoirdi yp sen. 5d paveiksle matome tramdomj ypsen, kurioje visi trys tramdymo judesiai sutampa su nuoirdios ypsenos judesiais. Graudi ypsena (miserable smile) atspindi neigiamas mogaus emocijas. Tai ne pastanga nuslpti emocij, o atspindys to, k mogus i tikrj jauia. Graudi ypsena paprastai reikia, kad asmuo susitaiks su tokia savo bsena. Jis tik yptels ir toliau ken ts. Toki graudi ypsen matme veiduose t moni, kurie vieni sdjo laboratorijoje irdami baisiuosius filmus ir nei nojo, kad jie filmuojami slapta kamera. Danai tokia ypsena atsi rasdavo ikart, vos jiems supratus, kokie iurps tie filmai. Tokias nelaimingas ypsenas matme ir depresijos prislgt pacient veiduose, jomis jie ikalbingai rod, kokia apgailtina j padtis. Graudi ypsena danai bna asimetrika. Ji danai ne priden gia, bet aikiai rodo patiriamus neigiamus jausmus. Jei lidna ypsena stengiamasi pridengti baim, pykt ar sielvart, ji gali gerokai priminti tramdom ypsen. Lpos suspaustos, apatin atkita priek, lp kampuiai tempti arba nuleisti - visa tai gali padti sutramdyti ir neleisti prasiverti kuriai nors plstaniai neigiamai emocijai. Pagrindinis lidnos (5e pav.) ir tramdomos
* Paniek gali rodyti ir vienpus ios iraikos versija, kai vienas lp kampas temptas ir iek tiek pakeltas.

136

ypsenos skirtumas yra tai, kad graudiai ypsantis nesitempia iedinis akies raumuo. io raumens judjimas, sutraukiantis od aplink akis ir suformuojantis sies kojeles, yra tramdomos yp senos elementas, nes taip ypsomasi patiriant tikr diaugsm, o esant lidnai ypsenai, kai diaugsmo nejauiama, is raumuo nesujuda. Lidn ypsen gali rodyti ir antakiai bei kakta, tuomet akivaizdu, kad mogus neslepia neigiam emocij. Pasitaiko, kad viena veido iraika gali bti atspindimos dvi ar daugiau emocij, kuri kiekviena gali bti sumiusi su bet kuria kita. Bet dabar mes nagrinsime su teigiamomis emocijo mis susijusius derinius. Jei mogus mgaujasi pykiu, tai nuo mgavimosi pykiu (enjoyable anger) natralios ypsenos dar su siaurs lpos, virutin kartais iek tiek pakils, o visa virutin veido dalis atrodys taip, kaip pavaizduota 3c paveiksle. (Toki ypsen dar galima vadinti iauria ar sadistine.) Mgavimosi pa nieka (enjoyable contempt) veido iraikoje natrali ypsen dar papildys tempti vieni ar abu lp kampai. Lidesiu ir baime irgi galima mgautis - taip daro siaubo ar sentimentali film ir knyg autoriai. Mgavimosi lidesiu (enjoyable sadness) iraikoje lp kampai gali bti nuleisti emyn, skruostai kilstelti auk tyn, kaip ir ypsantis nuoirdiai, o galbt nuoirdi ypsena tie siog susilies su 3a paveiksle parodyta veido iraika. Mgavimosi baime (enjoyable fear) virutins veido dalies iraik, pavaizduo t 3b paveiksle, be natralios ypsenos, dar lydi horizontaliai itemptos lpos. Kai kurie malons igyvenimai bna rams, teikia pasitenkinim, bet kartais jie bna sumi su jauduliu, dirginimu. Mgavimosi susijaudinimu (enjoyable surprise) irai koje nuoirdi ypsena atsiranda kartu su kilsteltu virutiniu voku. Kino aktorius Harpo Marxas danai ypsodavosi tokia diugaus susijaudinimo ypsena, o kartais, ikrts pokt, nuvisdavo ir piktdiugiko mgavimosi ypsniu. ypsantis m gavimosi nuostaba ypsena prie nuoirdios ypsenos prisideda kilstelti antakiai, nuleisti andikauliai, pakil virutiniai vokai. Kitos dvi ypsenos rys suderina ypsen su ypatingu vilgs niu. Koketika ypsena (flirtatious smile) nuoirdi, taiau asmuo pavelgs savo vilions objekt tuoj pat nusuka akis, o paskui slapta trumpam vl j vilgteli, tik tiek, kad vilgsnis, kuris tu
V V

137

tuojau vl nusukamas, bt pastebtas. Vienas i nepaprast Monos Lizos portreto spdi yra tai, kad Leonardo da Vinci pavaizdavo j besiypsani tokia koketika ypsena - pasisu kusi vien on ji velgia kit, jai rpim objekt. Gyvenime i iraika be galo trumpa, vilgsnis nukreipiamas akimirksniu. Drovi ypsena (embarrassment smile) pasiymi tuo, kad vilgsnis bna nukreipiamas emyn ar al vengiant susitikimo su pane kovo akimis. Kartais kartu su nuoirdia ypsena pastebsime trump pasmakrs (odos ir raumen tarp apatins lpos ir sma kro galiuko) kilsteljim auktyn. Drovumas gali bti reikiamas ir kitu ios ypsenos variantu - kukliai ypsantis ir emyn ar al nukreipiant vilgsn. Chaplino ypsena (Chaplin smile) neprasta tuo, kad joje daly vauja raumuo, kurio dauguma moni negali pajudinti. Charlie Chaplinas sugebjo j pajudinti - jam ypsantis lpos pakildavo auktyn daug staigiau negu prastai nuoirdiai ypsantis. Tai buvo ypatinga jo ypsena (r. 5f pav.), puikybs ypsena, kai ypsomasi i savo paties ypsenos. Kitos keturios ypsenos rys yra panaios ivaizdos, bet at lieka skirtingas socialines funkcijas. Kiekviena nutaisoma valin gai ir danai bna asimetrika. Vertinanti ypsena (qualifier smile) suvelnina rykiai nemalo n, kritikos veido iraikos atspalv, danai priversdama objek t atsakyti ypsena. Si ypsena nutaisoma smoningai, prasideda greitai. Lp kampai danai bna tempti, kartais apatin lpa labai trumpai neymiai atkiama. Vertinanti ypsena danai

138

pabriama ir mauml galv linktelint on, tarsi sudarant spd, jog besiypsantis panekovas iek tiek i aukto iri kritikuojam mog. siteikiania ypsena (compliance smile) mogus pripasta, jog kari piliul praris neprotestuodamas. Niekas negalvoja, kad besiypsantis ia ypsena asmuo laimingas, bet ji rodo, jog mo gus yra susitaiks su tokiu vyki poskiu. Ji iek tiek primena vertinani ypsen, tik be tai bdingo galvos krypteljimo. Vie toj to trumpai gali kilstelti antakiai, pasigirsti atodsis, gali bti trktelta peiu. Susitaikymo ypsena (coordination smile) suderina dviej ar daugiau panekov santykius. Tai mandagi draugika ypsena, reikianti sutarim, supratim, ketinim deramai atlikti darb, tinkamai atlikto kito asmens darbo vertinim. ypsena neryki, paprastai asimetrika, kiti akies raumenys nesujuda. Pritarimo ypsena (listener response smile) - ypatinga, ja ypsomasi klausantis ir leidiant kalbaniajam suprasti, kad visk supratome, kad jam nereikia kartoti ar pasakyti to paties kitais odiais. i ypsena reikia t pat, k hm, hm", na, taip, ino ma", danai palydima galvos linkteljimu. Kalbtojas nemano, kad klausytojas yra patenkintas, bet jo ypsen priima kaip pa drsinim tsti. Bet kuri i j - vertinani, siteikiani, susitaikymo ir pri tarimo - kartais gali pakeisti nuoirdi ypsena. Kam teikia malo num vertinimas, mokjimas siteikti, iklausymas ar pritarimas, gali ypsotis ir nuoirdia ypsena, nebtinai ia apraytomis. Dabar aptarsime apsimestin ypsen. Ji skirta tikinti, kad mogus jauia teigiam emocij, kurios i ties nejauia. Mela gis gali arba nejausti nieko arba netgi jausti neigiamas emocijas, kurias stengiasi paslpti po apsimestins ypsenos kauke. Ki taip nei lidna ypsena, kuria mogus prisipasta nejauiantis diaugsmo, apsimestine ypsena stengiamasi apgauti, priversti pamanyti, kad besiypsantis asmuo jauia malonius jausmus. Tik tokia ypsena ir yra apgaulinga. Yra keletas poymi, atskiriani apsimestines ypsenas, Pretenduojanias atrodyti nuoirdiomis, nuo tikrai nuoirdi.
139

Apsimestins ypsenos bna labiau asimetrikos nei tikros. Apsimestinje ypsenoje raumenys aplink akis nesujuda, tad ney mi ar vidutiniko intensyvumo ypsena skruost auktyn nepa kels, nesuformuos raukleli aplink akis, nebus n lengvo anta ki nusileidimo - viso to, kas bdinga neymiai ar vidutiniko intensyvumo nuoirdiai ypsenai. Kaip pavyzd palyginkime 6 ir 5a paveikslus. Jei ypsena platesn, didiojo skruosto raumens judesys pakelia skruostus, sutraukia od po akimis, suformuoja smulkias raukleles, bet antaki jis nenuleidia. Jei irdami veidrod ypsosits vis plaiau, pastebsite, kad ypsenai platjant skruostai pakyla, atsiranda rauklels, bet antakiai emyn nenusileidia, jeigu nesujudinate iedinio akies raumens. Nors toks antaki pasyvumas ypsenoje yra nelabai pastebimas, bet ji turi lemiam reikm atskiriant nuoirdi ypsen nuo apsi mestins, kai ypsomasi plaiai. Nenatrali ypsena neretai inyksta netinkamu metu. Ji gali ding ti nuo veido per staigiai ar baigtis tarsi pakopomis, vis silpndama, o kartais prie inykdama sustoja ar vl susilpnja viena pakopa, kol pagaliau inyksta nuo veido. Kai apsimestine ypsena slepiamos kitos emocijos, joje dalyvauja tik apatins veido dalies ir apatini vok judesiai. Dl patikim" raumen darbo kaktoje dar gali pasimatyti baims ar sielvarto enkl. Netikra ypsena gali nepavykti iki galo paslpti emo cijos poymi ir apatinje veido dalyje. Emocij elementai gali susimaiyti, suformuoti mirios emocijos pdsakus.

140

Nordami ibandyti ias idjas savo eksperimente pirmiausia vertinome studeni slaugytoj ypsen iraikas. Jeigu mano samprotavimai apie ypsenas teisingi, pairjusios malon fil m ir nuoirdiai nekdamos apie savo jausmus students tu rjo ypsotis natralia ypsena. O pairjusios t labai nemalo n film ir kalbdamos apie j, jos turjo ypsotis apsimestine yp sena, nes stengsi apsimesti, kad taip pat mat malon film. Mes vertinome tik du apsimestins ypsenos poymius - nejudant iedin akies raumen ir pastebtus pasibjaurjimo (suraukta nosis) ar paniekos (tempti lp kampai) poymius. Rezultatus gavome visikai tokius, koki tikjausi, jie rimtai parm mano spjim: pirmuoju atveju nuoirdi ypsen buvo daugiau nei apsimestini, nepastebjome ypsen, rodani pasibjaurjim ar paniek; antruoju atveju pasirod kitokias emocijas liudijan ios uuominos, netikr ypsen buvo daugiau nei nuoirdi. Mane nustebino ne tik tai, kad ios dvi apgauls uuominos dav tokius puikius rezultatus, bet ir kad mons, vertindami kit el ges, jomis, regis, visai nesiremia. Anksiau atliktuose eksperi mentuose mes parodme tas paias veido iraikas videojuostoje ir paprame mones vertinti, kada busimosios slaugytojos me luoja, o kada sako ties. Vertinimai buvo pagrsti tik spjimu. Tad, ar mes prame vertinti kak, kas per daug subtilu, kad mons galt tai irti, ar mons tiesiog neino, k irti? Kitame eksperimente nusprendme tai isiaikinti - pamokme mones, kaip pamatyti, ar iediniai aki raumenys juda, ar ne, ir taip patikrinti, ar jiems pavyks bent kiek geriau painti mel. Taigi veidas pateikia gausyb vairi apgauls uuomin: tai mikroiraikos, slopinamos iraikos, tikr emocij raiko je dalyvaujani raumen judesiai, mirksjimas, lliuki isi pltimas, aaros, paraudimas ir ibalimas, asimetrija, trukm ir terpimo vietos klaidos, apsimestins ypsenos. Kai kurie i i poymi iduoda slepiamus jausmus, kiti suteikia tik apgauls uuomin, treti parodo, kad iraika netikra. ie apgauls poymiai veido iraikoje, kaip ir praeitame sky riuje aprayti odi, balso, kno iduodami apgauls enklai,
141

skiriasi suteikiamos informacijos tikslumu. Kai kurie apgauls poymiai tiksliai parodo, kokia emocija jauiama, nors mogus tikr jausm ir stengiasi slpti. Kitos apgauls uuominos at skleidia tik ar slepiamos emocijos yra teigiamos, ar neigiamos, bet tiksliai nepasako, kokias emocijas i ties mogus jauia. Yra ir dar maiau aiki uuomin, rodani tik tai, kad melagis jauia kakokias emocijas, bet nenurodani, teigiamas ar nei giamas. Kartais to gali ir pakakti. inant, kad asmuo kakoki emocij jauia, jau galima tarti, kad jis meluoja, iskyrus tuos atvejus, kai melagis jokios emocijos nejauia. Kartais melo iai kinti nepavyksta, jei neinoma, kokius jausmus mogus slepia. Tai priklauso nuo melo pobdio, nuo to, kaip mogus elgiasi, nuo aplinkybi ir ar yra koki kit paaikinim, kurie rodyt, kodl mogus stengiasi slpti emocijas. Melo verifikuotojui svarbu prisiminti, kurie poymiai pertei kia konkretesn, kurie tik bendr informacij. Priede pateiktose 1 ir 2 lentelse apibendrinami visi apgauls poymiai, aprayti ir iame, ir ankstesniame skyriuje, o 3 lentelje pateikti netikr emocij poymiai.

ETA S SKYRIUS

Klaid pavojus ir kaip j ivengti

Paprastai melagiams pavyksta apgauti daugum moni.* Net vaikams, vos jie sulaukia atuoneri ar devyneri (kai ku rie tvai tvirtina, kad daug anksiau), pavyksta skmingai ap gauti savo tvus. Bandant atskleisti apgaul suklystama ne tik tada, kai patikima melagiu, bet, dar blogiau, kai nepatikima tei siu mogumi. Tokios klaidos ilgam sualoja vaik, kuris buvo teisus, bet juo nepatikjo, nors vliau ir stengiamasi t klaid itaisyti. Teisiam suaugusiajam, kuriuo nepatikima, ie padari niai irgi gali bti katastrofiki. Gali netekti draugo, darbo ar net gyvybs. Kai nekaltai nuteistas mogus po nepelnytai kaljime praleist met i jo paleidiamas, apie tai raoma laikraiuose, taiau tie atvejai nra tokie reti, kad paklit pirm puslap. Nors atskleidiant apgaul visikai ivengti klaid nemanoma, galima imtis apdairumo priemoni joms sumainti. Pirmoji apdairumo priemon - kuo tikslesn i elgesio pastebi m apgauls poymi interpretacija. Ankstesniuose poroje skyri pateikta informacija, kaip veidas, knas, balsas, kalba gali rodyti mel, neukirs kelio klaidingam sprendimui, ar asmuo meluo ja ar ne, bet galt padti pasiekti, kad tokio pobdio klaidos bt iaikinamos ir itaisomos. Melo tikrintojams jau neberei kt kliautis vien nuojautomis ir intuicija. Turdami daugiau i ni apie savo sprendimo pagrind, melo tikrintojai galt dau giau pasisemti patirties, kaip atmesti ar suteikti daugiau reik
* M s ir kit mokslinink vykdyti tyrimai parod, kad yra moni, kurie daugiau ar maiau gebt patikimai nusprsti, ar asmuo meluoja, ar sako ties. Mes nustatme ir tai, kad dauguma moni mano, jog j vertinimas teisingas, nors i tikrj taip nra. Tik ne daugelis iskirtini moni geba gana tiksliai pastebti apgaul. Kol kas neinau, ar tokie m ons i prigimties apdovanoti, ar gyja gebjim ypatingomis aplinkybmis. Mano tyrimas nebuvo nustatyti, kas geriausiai gali aptikti apgaul, bet tai, k atskleidiau, liu dija, jog io gebjimo neisiugdo tradicins psichins sveikatos profesij atstovai.

143

ms tam tikroms apgauls uuominoms. I to veikiausiai turt naudos ir neteisingai apkaltintieji, kurie pajgt tviriau ginyti sprendim, jei jo pagrindas bt apibdintas konkreiai. Kita atsargumo priemon - klaid, pasitaikani atskleidiant apgaul, geresnis prigimties supratimas. Pasitaiko dviej ri klai dos, kurios prietaringos viena kitai pagal prieastis ir padari nius. Nepatikjs tiesa melo tikrintojas klaidingai nusprendia, kad ties sakantis mogus meluoja. Patikjs melu verifikuotojas klaidingai nusprendia, kad meluojantis asmuo sako ties.* Melo tikrintojas gali padaryti ias abi klaidas tiek remdamasis melo detektoriaus testu, tiek elgesyje irykjani apgauls po ymi analize. Prisiminkime antrame skyriuje mint Updike romano Susituokime epizod, kai Deris nugirsta, kaip mona Rta kalbasi telefonu su drauguiu. Pastebjs, kad jos balsas skamba moterikiau negu kalbantis su juo, Deris klausia, su kuo kalbjosi. Rta sukuria pasakojim, es skambinusi moteris i sekmadienins mokyklos ir klaus, ar uraysime j Doan ir arl. Jeigu Deris patikt Rtos istorija, padaryt patikji mo melu klaid. sivaizduokime kitok siuet: Rta - itikima mona, ji ities kalbasi su mogumi i sekmadienins moky klos, o Deris - tarus jos vyras. Jeigu Deris pamanyt, kad jo itikima mona meluoja, nors i tikrj nemeluoja, tuomet bt padaryta netikjimo tiesa klaida. Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris padar klaid pati kdamas melu, o Stalinas taip pat pratingai suklydo nepati kdamas tiesa. vairiomis priemonmis - imituodami dalini telkim, skleisdami gandus, pakidami suklastotus karinius planus inomiems vokiei nipams - Sjungininkai tikino vo kieius, kad jie puls Europ ir atidarys antrj front Kal, ne
* Kalbant apie pasitaikanias klaidas, kai atliekama bet kokio pobdio tikrinimo proce dra, danai vartojamas terminas neteisingas pozityvas - juo apibriama situacija, kuri apibdinau kaip netikjim tiesa, o neteisingas negatyvas, mano terminais, - tikjimas melu. iais terminais a nesiremiu, nes kalbant apie m el jie klaidina, o pozityvas", man regis, netinkamas terminas apibdinti asmeniui, kuris sugaunamas meluojant. Be to, man sunku prisiminti, kuri klaid apibdina neteisingas pozityvas, o kuri negaty vas. Teko sutikti ir kit termin, pvz., netikras pavojus, kuriuo apibdinama netikjimo tiesa klaida, ir praovimas, kuriuo nusakoma patikjimo melu klaida. ie terminai trum pesni, bet nra tokie tiksls, kaip mano pasirinktieji.

144

Normandijos pakrantje. Prajus eioms savaitms nuo opera cijos pradios Normandijoje, vokieiai toliau laiksi klaidingo sitikinimo ir daugum pajg laik parengtus prie Kal, uuot stiprin savo prie apgult kariuomen Normandijoje, nes ti kjo, kad isilaipinimas Normandijoje buvo tik atitraukianti d mes preliudija pulti Kal! Taip buvo patikta melu - pranei mus, kad Sjungininkai planuoja upulti Kal, vokieiai palaik tiesa, nors tai tebuvo kruopiai sugalvota apgaul. Visikai prieing klaid - ties palaikydamas melu - padar Stalinas, kai nepatikjo daugybe gaut spjim, tarp j ir i savo nip Vokietijoje, kad Hitleris ruoiasi pulti Soviet Sjung. Tikslius praneimus apie Vokietijos planus Stalinas palaik melu. Patikjimo melu ir nepatikjimo tiesa skirtumas yra svar bus, nes jis sutelkia dmes melo tikrintojui gresiani klaid dvigubus pavojus. Nra bdo visikai ivengti abiej klaid rinktis galime tik tok, kuris mums atrodo maiau rizikingas. Melo tikrintojas privalo vertinti, kada rizikuoti bti apgautam, o kada veriau rizikuoti apkaltinti nekalt. Tai, kas laimima ar prarandama tariant nekalt arba patikint melagiu, priklauso nuo melo, melagio ir verifikuotojo. Gali bti, kad viena kuri i klaid turs blogesnius padarinius, o gali bti, kad abi klaidos bus vienodai pratingos. Nra bendros taisykls, kuri padt ivengti i klaid. Kar tais abiej tikimyb beveik vienoda, kartais didesn tikimyb padaryti kuri nors vien i klaid. Tai vl priklauso nuo melo, melagio ir melo tikrintojo. Klausimai, kuriuos melo tikrintojui dert apsvarstyti prie nusprendiant, kuri klaid jis rizikuo t padaryti, aptariami kito skyriaus pabaigoje. Jame aptariu poligraf (melo detektori) ir lyginu jo panaudojim su apgaul atskleidianiomis elgesio uuominomis. Dabar apraysiu, kaip lengva aikinant kiekvien apgaul atskleisti elgesio uuomin, padaryti ir vien, ir kit i klaid bei koki atsargumo priemo ni reikt imtis norint j ivengti. Individuals skirtumai - tai, k anksiau pavadinau Brokaw spstais, kai siekiant atskleisti apgaul neatsivelgiama mo ni elgesio raikos skirtumus - sukelia abiej tip klaidas. Jo
145

kia apgauls uuomina - veidas, knas, balsas ar odiai, netgi poligrafo ufiksuota autonomin nerv sistemos veikla - nra melo rodymas. Patikjimo melu klaida padaroma todl, kad kai kurie mons meluodami tiesiog nesuklysta. Tai ne tik psicho patai, bet ir melagiai i prigimties, naudojantys Stanislavskio metod mons, ir tie, kurie nuoirdiai tiki savo melu. Melo verifikuotojas privalo nepamirti, kad apgauls poymi nebuvi
mas nra tiesos rodymas.

Apgauls poymis irgi gali suklaidinti, pastmti padaryti prieing klaid - nepatikti tiesa. Apgauls uuomina gali bti tyia pakita apgaviko, siekianio pasinaudoti klaidingu savo aukos sitikinimu neva ji suiupusi apgavik meluojant. Pasako jama, kad pokerio lojai naudoja triuk, pokerio argonu vadi nam klaidingu signalu". Pavyzdiui, vienas loj gali itisas valandas, dumdamas akis, tyia kosti. Prieininkas, kaip tikima si, pakankamai nuovokus, netrukus sidmi, kad jo aki dmimo modelis yra kosulys. aidiant lemiam partij, kai statomos su mos pakeliamos, apgavikas vl kosi, bet kart nebevaidina, o tikrai laimi suklaidinto prieininko pinigin itutinant bank."8 0 Siame pavyzdyje pokerio lojas sureisavo ir inaudojo neti kjimo tiesa klaid pasipelnydamas i to, kad prieininkas man j meluojant. Kai melo tikrintojas padaro netikjimo tiesa klaid, daug daniau nukenia mogus, klaidingai palaikytas melagiu. Kai kurie mons palaikomi melagiais, nors kalba ties ne dl j nesiningumo, bet dl kokios nors elgesio keistenybs, indi vidualios raikos stiliaus. Tai, kas daugelio kit atveju bt ap gauls uuomina, kai kurie moni apgauls tai neparodo, nes: kalba netiesiogiai, uuolankomis, kalbdami tarp odi daro daug trump ar ilg pauzi, kalbdami daro daug kalbos klaid, menkai iliustruoja, naudoja daug kno manipuliacij, j veido iraika danai rodo baim, kani arba pykt, kad ir kaip jie i tikrj jaustsi, j veidas gauna asimetrines iraikas.

80 David M. Hayno, "Communicative Competence am ong Poker Players/' Journal of Communication 30,1980, p. 117.

146

Visais iais elgesio aspektais mons labai skiriasi, dl t skir tum ir padaromos ne tik netikjimo tiesa, bet ir tikjimo melu klaidos. Kai teisus mogus, kuris painiai kalba, pavadinamas melagiu, padaroma netikjimo tiesa klaida, kai meluojantis, bet sklandiai kalbantis palaikomas teisiu - tikjimo melu klaida. Net jei toks kalbtojas meluodamas imt painiau kalbti, daryti daugiau klaid, tai gali likti nepastebta, nes jo kalba vis tiek sklandesn negu daugelio moni. Dl Brokaw spst padarom klaid pavyks sumainti tik vienu bdu - pagrindiant vertinimus tariamojo elgsenos pokyiais. Melo tikrintojas turi palyginti prastin tariamojo elges ir tai, kaip jis elgiasi pareikus tarimus melu. mons veikiausiai su klys per pirmj paint, nes neturi su kuo lyginti ir galimybs pastebti elgesio pokyius. Beslygiki vertinimai, kaip antai, ji daro tiek daug manipuliacini judesi, kad tikriausiai dl ka ko, ko nepasako, nerimauja, greiiausiai bus neteisingi. Palygi nimu grsti vertinimai - ji daro kur kas daugiau manipuliacini judesi, nei jai paprastai bdinga, tikriausiai smarkiai nerimau ja - vienintelis bdas sumainti nepatikjimo tiesa klaid, nes remiamasi individualiais raikos stiliaus skirtumais. Patyr po kerio lojai labai to laikosi - jie simena savitus pastovi loi mo partneri poymius" (apgauls uuominas).8 1 Jeigu melo tikrintojui btina priimti sprendim po pirmo susitikimo, jis turt trukti tiek, kad bt galima stebti prast tariamojo elg sen. Taigi melo tikrintojas i pradi turi kalbtis streso neke lianiomis temomis. Kartais tai nemanoma. tariamajam, kuris piktinasi arba bijo, kad yra tariamas, visas susitikimas gali bti temptas. Jeigu taip yra, melo tikrintojas turi suprasti, kad gali padaryti klaid dl Brokaw spst, nes neino prastins taria mojo elgsenos ypatum. Daryti sprendimus per pirmuosius susitikimus ypa pavo jinga, nes per pirmsias akistatas mons reaguoja labai indi vidualiai. Vieni elgiasi itin graiai, laikosi gerai imokt elgesio taisykli, tad i pirmo susitikimo sprsti apie prast j elges negalima. Kitiems pirmieji susitikimai gali sukelti nerim, todl
81Ibid, p. 115.

147

j elgesys irgi nra prastas, nors jau dl kitos prieasties. Jei manoma, melo verifikuotojas sprendimus turt padaryti su rengs kelis susitikimus, nes vis geriau susipaindamas jis gis vis patikimesn palyginimo pagrind. Nors atrodyt, atskleis ti mel lengviau, kai mons ne tik pastami, bet vienas kit pasta artimai, taip yra ne visada. simyljliai, eimos nariai, draugai, artimi kolegos gali susiformuoti iankstines nuostatas arba umerkti akis prie kak ir tai trukdys tiksliai sprsti apie apgauls uuominas j elgesyje. Keturi informacijos nuotkio altini - kalbos riktu, emo cini tirad, emblemomis esani gest klaid ir mikroirai k - interpretacijai Brokaw spstai nra tokie pavojingi. Jiems vertinti nebtinas palyginimas, nes tie altiniai turi savaimin absoliui reikm. Prisiminkime i Freudo cituot pavyzd, ku riame dr. R. apibdino neva kakieno kito skyrybas: pastu vien slaug, kuri kaip bendrinink buvo velta skyryb pro ces. mona padav vyr teism dl ituokos apkaltindama slaug kaip bendrinink, ir jis gavo ituok." Reikia inoti to meto skyryb statymus (neitikimyb buvo vienintel skyryb prieastis, bylintis dl skyryb galjo tik iduotas sutuoktinis ar sutuoktin, ir teism kreipsis sutuoktinis turjo teis gauti pastov ir paprastai nemenk ilaikym), kad i to kalbos rikto suprastum, jog gali bti, kad dr. R. pats yra tas vyras. Taiau ir be to kalbos riktas, kai vietoj ji" jis pasak jis" turjo itin kon krei prasm, suprantam savaime - dr. R. norjo, kad skyrybas gaut jis, o ne mona. Kalbos riktai tai ne pauzs, kurias galima suprasti kaip apgauls poymius tada, kai j skaiius keiiasi. Kalbos riktus suprasti galima ir neinant, ar kart mogus j padar daugiau nei prastai. Riktas, mikroiraika arba tirada atskleidia informacij ir visai nesvarbu, kaip danai pasitaiko. Jie neumaskuojami. Pri siminkite pavyzd i mano eksperimento, kuriame dstytojo puldinjama student parod simbolin gest - pirt". Tai ne iliustracija, kuri galima vertinti tik palyginus, kaip danai jas asmuo naudoja ypatingomis aplinkybmis ir prastai. Pirtas" nra prastas, jo prasm gerai inoma. Kadangi tai buvo emble mos riktas - tik dalis simbolinio gesto, pirto" prasm galima
148

interpretuoti kaip students bandom paslpti ja u s m nutekji m. Taip pat galima interpretuoti saviudybs p la n u s slpusios pacients Marijos veide mkteljusi lidesio m ikroiraik. Tai, kad lidesys tik mkteljo, o ne buvo n o rm a li iraika, rod, jog Marija bando lides slpti. Pokalbio k on tek stas gali padti isamiai interpretuoti melo turin, bet rik tu , tirad, mikroiraik siuniami praneimai iduoda slepiam informacij ir yra savaime prasmingi. ie keturi informacijos nutekjimo altiniai - k a lb o s, emble m riktai, tirados ir mikroiraikos - nuo vis k i t apgauls uuomin skiriasi vienu dalyku. Melo tikrintojui n e re ik ia paly ginimo pagrindo, kad ivengt netikjimo tiesa k laid o s. Pavyz diui, per pirmj susitikim melo tikrintojui n e re ik ia galvoti, kaip interpretuoti kalbos rikt, mikroiraik a rb a tirad, nes galbt jis bendrauja su mogumi, kuriam toks e lg e sy s bdingas apskritai. Prieingai, melo tikrintojui pasiseka, jei tariam asis yra links kalbos riktus, tiradas, mikroiraikas. Jei g a v u s informa cijos i i keturi informacijos nutekjimo altin i , netikjimo tiesa klaidos galima ivengti ir nepaisant atsargum o priemons, reikalaujanios painti mog i anksiau, ap d airu m o , galinio sumainti tikjimo melu klaid, vis viena reikia laik y tis. Tai, kad nra nei mint, nei koki kit apgauls u uom in, dar negali ma interpretuoti kaip nekaltumo rodymo. Ne kiekvienas mela gis padaro kalbos klaid, ne kiekvieno veide a tsira n d a mikroiraika, ne kiekvienam isprsta tirada. Kol kas mes aptarme klaid, darom atskleidiant apgaul, tik vien altin - nesugebjim vertinti individuali skirtum Brokaw spstus. Kitas ne maiau svarbus bdos p rid aran tis alti nis, i kurio kyla netikjimo tiesa klaidos, yra O te lo klaida. i klaid melo tikrintojas padaro, kai nevertina, kad ta m p pati riantis mogus gali atrodyti meluojantis, nors i tik r j sako tie s. Kiekvienas i melo sukeliam jausm (jie p aaik in ti treiame skyriuje), galini iprovokuoti tikros informacijos nutekjim arba sukelti apgauls uuominas, gali apimti ir dl eit prieas i teisingam mogui pajutus tarim dl melo. T eisingas mo gus gali bijoti, kad juo nepatiks, ir t baim g a lim a supainioti
149

su melo atskleidimo baime. Kai kuriuos mones slegia toks sti prus kalts jausmas dl kit dalyk, kad jiems suvokus, jog yra tariami bet kokiais kitais prasiengimais, tas kalts jausmas vl sukyla. Teisingi mons gali niekinti melagingai juos kaltinan ius, susijaudin jie gali mginti rodyti, kad j kaltintojai klysta, gali jausti malonum laukdami savo iteisinimo, o i jausm poymiai gali priminti melagio patiriam malonum apgavus. Tiek melagiai, tiek teisingi mons, inodami, kad yra tariami, gali patirti ir kitoki jausm. Nors dl skirting prieasi, ir melagis, ir teisus mogus gali jausti nuostab, pykt, nusivyli m, bti sukrstas ar pasibjaurjs melo verifikuotojo tarimais arba klausimais. A i klaid pavadinau Otelo vardu, nes Shakespeare pjesje apraytas mirties epizodas yra puikus ir inomas tokios klaidos pavyzdys. K tik apkaltins Dezdemon mylint Kasij, Otelas liepia jai prisipainti, nes ketins nuudyti j u idavyst. Dez demona prao pakviesti Kasij, kad paliudyt jos nekaltum. Otelas jai sako, kad jo paliepimu Kasijus jau nuudytas. Dezde mona suvokia, kad ji nepajgs rodyti savo nekaltumo, ir Otelas j nuudys.
Dezdemona: J apmei! O dieve, a uvau! Otelas: Verkt mano akyse dl jo? Lauk, keke! Dezdemona. Ivykite mane, bet neudykit! O telas. Mirtis, tau, keke!82

Otelas mano, kad Dezdemonos baim ir sielvartas yra reakcija jos tariamo meiluio mirt, ir tai tik patvirtina jos neitikimyb. Otelas nestengia suvokti, kad bdama nekalta Dezdemona pa tirt tas paias emocijas - sielvart ir nevilt dl to, kad Otelas ja netiki, kad paskutin viltis rodyti nekaltum nuudius Kasij i jos atimta, ir baim, kad dabar Otelas nuudys j. Dezdemona verkia dl savo gyvenimo, savo vargo, kad Otelas ja netiki, o ne dl meiluio mirties. Otelo klaida yra pavyzdys, kaip dl iankstini nuostat melo tikrintojo sprendimai tampa neobjektyvs. Dar iki io epizodo
82 ekspyras, Ratai, t. 2: Tragedijos, i angl kalbos vert Aleksys Churginas, Vilnius: Valstybin groins literatros leidykla, 1961, p. 155.

150

Otelas buvo sitikins Dezdemonos neitikimybe. Jis atmeta kitas Dezdemonos elgesio interpretacijas, nepagalvoja apie tai, kad jos emocijos nerodo nei vieno, nei kito. Otelo pavyzdys ypatingas, taiau iankstins nuomons danai ikreipia spren dimus, paskatina melo tikrintoj atmesti idjas, galimybes ar faktus, kurie nesiderina su tuo, kaip jis jau i anksto yra nusi stats. Tai atsitinka net tada, kai melo verifikuotojas kankinasi dl savo iankstinio nusistatymo. sitikins Dezdemonos melu Otelas kankinasi, taiau tai nepaskatina jo bandyti pateisinti j. Dezdemonos elges jis interpretuoja taip, kaip jis maiausiai no rt, kad taip bt, kas jam yra labai skausminga. Tokios iankstins nuomons, ikreipianios melo tikrinto jo sprendim ir pastmjanios netikjimo tiesa klaid, gali turti daugyb prieasi. Otelo sitikinimas, kad Dezdemona neitikima, buvo Jago, piktavalio jo padjjo darbas, kuris i sa vanaudik paskat sulugd Otel pasdamas ir kurstydamas jo tarimus. Galbt Jagui nebt pavyk, jeigu Otelas nebt buvs pavydus i prigimties. Labai pavydi moni tarimai kartais gali isikeroti ir be Jago. Jie ieko bd patvirtinti savo baisiausius nuogstavimus tardami, kad visi jiems meluoja. tars mons turt bti itin prasti melo tikrintojai, itin link daryti netikjimo tiesa klaidas. inoma, yra ir patikli moni, kurie daro tikjimo melu klaidas, nes niekada netaria, kad juos apgaudinja. Kai smarkiai rizikuojama, kai melo tikrintojui tariamojo me las gali brangiai kainuoti, net ir nepavydus mogus gali pasku bti su neteisinga ivada. Kai melo tikrintoj apima pyktis, kai jis bijo paeminimo, jei jo blogiausi nuogstavimai pasitvirtint, jis gali ignoruoti visk, kas galt pakeisti jo sitikinim ir ie koti, kas j dar labiau nulidins. Jis gali sutikti su paeminimu net neturdamas idavysts rodym uuot rizikavs patirti dar didesn, jeigu paaiks, kad jis neteisus. Geriau kentti dabar, negu ksti netikrumo, baims kanias. Jis labiau bijo patikti melu, pavyzdiui, kad yra raguotas, negu nepatikti tiesa, tapti nepagrstai kaltinaniu. Tai nra racionals pasirinkimai. Verifi kuotojas tampa vadinamojo aibiko emocij gaisro auka. mogus
151

gali nebevaldyti emocij, jos gauna pagreit ir laikui bgant neslopsta, kaip paprastai, o prieingai - stiprja. Griebiamasi vis ko, kas pakursto baisius jausmus, padidina j griaunamj jg. Tokiame emociniame pragare mogus negali nusiraminti - ir ne nusiraminti jis siekia. mogus siekia sustiprinti kiekvien pati riam emocij, baim paveria siaubu, pykt - niriu, bodjim si - pasibjaurjimu, krimtimsi - sielvartu. Siauianti emocij ugnis naikina visk, kas paklina, - daiktus, svetimus mones, mylimus, pat asmen, - kol isenka. Niekas neino, kas toki emocij ugn pakursto ir kaip ji galiausiai ugsta. Akivaizdu, kad kai kurie mons turi didesn polink emocinius gaisrus. Suprantama, kad pagautas emocinio gaisro bus itin prastas kit teisjas, nes jis tiks tik tuo, dl ko patirs daugiau kani. Netikjimo tiesa klaidos - kai matoma apgaul ten, kur jos nra, - padaromos ne tik siauiant emocij gaisrui, kai mogus i prigimties pavydus arba kurstomas Jago. Apgaul mons link tarti dar ir dl to, kad tai galingas ir naudingas paaikinimas pasaulyje vykstani gluminani dalyk. Dvideimt atuone rius metus CV dirbs darbuotojas ra: mons daugyb da lyk link aikinti apgaule, kuri turi prigimtin savyb patenkin ti abejojant savo racionalumu. Kai kit tikinam paaikinim nra (galbt dalykus, kuriuos siekiame paaikinti, sukl klai dos, sakym nesilaikymas arba kitos mums neinomos aplin kybs), apgaul yra patogus ir lengviausias. Paprastai valgybos pareignai jautrs apgauls galimybei ir jos atskleidimas danai priimamas kaip sudtinga, skvarbi analiz. ... Beveik kiekvien rodym galima taip racionalizuoti, kad jis tapt apgauls hipo teze, ties sakant, galima teigti, kad jei apgaul ikeliama kaip rimtas dalykas, tokios hipotezs beveik nemanoma paneigti."8 3 iuos pastebjimus galima pritaikyti daug plaiau nei val gyboje ar policijoje. Net kai tariama, kad vaikas, tvas, draugas ar mylimasis neteko pasitikjimo, melo tikrintojas gali daryti ne tikjimo tiesa klaidas, nes neteisingai taria apgaul, kuri paai8 3 Richards J. Heuer, Jr., "Cognitive Factors in Deception and Counterdeception/' in Stra tegic Military Deception, ed. Donald C. Daniel and Katherine L. Herbig, N ew York: Pergamon Press, 1982, p. 59.

152

kina tai, kas kitaip nepaaikinama. Jei jau susidarei iankstin nuomon, kad mylimas mogus meluoja, visa informacija, kuri galt tai paneigti, filtruojama. Melo tikrintojai turt stengtis suvokti savo iankstines nuostatas apie tariamj. Ir nesvarbu, i ko jos kyla - melo tikrintojo asme nybs, emocini gaisr, kit moni takos, praeities patirties, spaudimo darbe, btinybs isklaidyti abejones, - jei ianksti ns nuostatos tariamojo atvilgiu atvirai pripastamos, melo tikrintojas turi vilties ivengti situacij interpretuoti tik taip, kad ji ias nuostatas atitikt. Galiausiai melo tikrintojui dert bent suvokti, jog pats per daug priklauso nuo savo iankstini nuo stat, kad galt objektyviai nusprsti, meluoja tariamasis ar ne. Melo tikrintojas turi neumirti ir tai, kad emocijos enklas gali
ir nebti apgauls uuomina, kad jis gali bti uuomina to, k tie s sakantis mogus jauia, kai jis tariamas meluojant. A r emocijos

uuomina rodo jausm, kylant meluojant, ar jausm, kuris api ma nekaltai apkaltinus ir teisiant? Melo tikrintojas turi vertinti, kokius jausmus konkretus tariamasis veikiausiai pajus ne tik meluodamas, bet ir sakydamas ties. Ne visi melagiai patirs visus manomus meluojant kylanius jausmus ir ne visi sakan tys ties - visus, kurie galt apimti pajutus tarim. Treiame skyriuje paaikinta, kaip nustatyti, ar melagis patirs apgauls atskleidimo baim, kalt dl apgauls ir diaugsm apgavus. Dabar pasvarstykime, kaip tiesos aikintojui vertinti, kokius jausmus gali patirti tariamas melu, bet ties sakantis mogus. Melo tikrintojas turi remtis iniomis apie tariamojo asmeny b. io skyriaus pradioje raiau, kad melo tikrintojui reikia i anksto susipainti su tariamuoju, kad sumat pirmu spdiu pagrst klaid, kurios padaromos neatsivelgiant individua laus elgesio skirtingumus, galinius tapti apgauls poymiais. Dabar kitam tikslui reikalingos kitokios inios apie tariamj. Melo tikrintojas turi inoti emocin tariamojo charakteristik, kad atmest kai kuri emocij enklus kaip negalinius bti ap gauls uuominomis. Ne kiekvienas jaus baim, kalt, pykt ir kitokius jausmus, kai ino, kad yra kaltinami prasiengimais ar melu. I dalies tai priklauso nuo tariamojo asmenybs.
153

Savo teisumu visikai sitikins asmuo suinojs, kad j taria melu, gali jausti pykt, bet tik ne baim, kad juo nepatiks, ir ne koki kalt. Drovus asmuo, kuriam trksta pasitikjimo sa vimi, gali bijoti, kad juo nepatiks, bet nei pykio, nei kalts jis veikiausiai nejaus. Jau minjome individus, taip persekiojamus kalts jausmo, kad vos kritus tarimui jie jauiasi kalti dl to, ko nepadar. Taiau tokie kalts varginami mons gali ir nejaus ti baims ar pykio, bti nusteb, nulid ar susijaudin. Melo tikrintojas turi atmesti emocijos enklus kaip apgauls uuominas,
jeigu tariamas asmuo i prigimties links igyventi tok jausm net ir sakydamas ties. Kurias emocijas reikia atmesti, priklauso nuo

tariamojo, nes ne kiekvienas teisus mogus, inantis, kad j ta ria, patirs kiekvien mint emocij. Koki emocij gali patirti mons, jei apskritai patiria sui noj, kad yra tariami nusikaltus, priklauso ir nuo j santykio su melo tikrintoju. Apie tai galima sprsti i j painties su tuo mogumi patirties. Vinslov berniuko tvas inojo, kad Ronis lai ko j teisingu. Jis niekada nebuvo neteisingai apkaltins Ronio ir nebaud, kai Ronis i ties buvo nekaltas. Dl to tvui nerei kjo atmesti baims enkl, kuri bt buv galima tiktis tiek Roniui sakant ties, tiek meluojant. Berniukui nebuvo pagrin do bijoti, kad juo nepatiks, o jei bt melavs, galt pajusti tik apgauls atskleidimo baim. Danai neteisingai kaltinantys, nuolat teisiais monmis netikintys asmenys sukuria tokius san tykius, dl kuri baims enklai tampa dviprasmiki: tuomet tiek tariamajam meluojant, tiek sakant ties, baims enklai vei kiausiai pasirodys. Daug kart neitikimybe kaltinta, bet nekal ta mona, kenianti odin ar fizin smurt, turs pagrindo bijoti tiek meluodama, tiek sakydama ties. Salia kit dalyk jos vyras neturi pagrindo baims poymius laikyti melo rodymais. Verifikuotojas privalo atmesti emocijos enkl kaip apgauls uuomin,
jeigu pagal tariamojo santyki su melo tikrintoju patirt tariamasis jausm patiria net sakydamas ties.

Gali taip susiklostyti, kad anksiau nebuv pastami asme nys per pirmj susitikim taria vienas kit meluojant. Galbt tai pirmasis pasimatymas ir vienas j taria kit, kad yra veds.
154

Kandidatas gali tarti, kad darbdavys meluoja, kai sako kalbssis su kitais prie apsisprsdamas, kur priims darb. Nusi kaltlis gali tariai irti policijos kvotjo teigin, kad jo drau guis prisipaino ir liudija prie savo bendrinink. Pirkjas gali svarstyti, ar nekilnojamojo turto agentas bando pakelti kain, kai sako, kad savininkas tokio mao pasilymo net nesvarstys. Negaldamas pasiremti ankstesne paintimi su tariamuoju, melo tikrintojas rizikuoja dvigubai. Jis nepasta tariamojo, neino, kaip jis elgiasi tam tikromis aplinkybmis, todl negali vertinti, kokias emocijas patiria, j tarus. Kad itos emocijos bt teisingai vertintos, reikia inoti, ko tariamasis tikisi i ve rifikuotojo. Ne kiekvienas tariamas mogus turi susiformavs aikius su kiekvienu tiesos aikintoju siejamus lkesius ir ne vis tie lkesiai bus vienodi. sivaizduokime, kad tariamasis gali pri eiti prie slaptos informacijos, j mat bendraujant su monmis, kurie, FTB sitikinimu yra slapti soviet agentai. Visai nesvar bu, ar tariamasis turjo koki nors kontakt su konkreiu FTB agentu, ar apskritai su kuo nors i FTB, kad galt susiformuoti nuomon apie FTB, kuri dert atkreipti dmes. Jei is asmuo sitikins, kad FTB klaid nedaro, yra visikai patikimas, baims enklai neatmestini, juos reikt interpretuoti kaip atskleidimo baim. Bet jei jis mano, kad FTB niekam tikusi ir linkusi juo dinti mones, baims enklus teks atmesti. Tada io mogaus emocijos gali bti veikiau nuogstavimas, kad juo nepatiks, ne apgauls atskleidimo baim. Melo tikrintojas turt atmesti emoci
jos enkl kaip apgauls uuomin, jeigu tariamasis dl savo lkesi galt jausti tokius jausmus net ir sakydamas ties.

Iki iol kalbjau tik apie tai, koki jausm sumait gali sukelti ties sakanio mogaus tarinjimas meluojant. Taiau emocins ties sakanio mogaus reakcijos gali ir paaikinti, ne tik supai nioti, padti atskirti teis asmen nuo melagio. Painiava kyla, kai atsiranda pavojus, kad abu, ir ties sakantis mogus, ir melagis tarim reaguos tomis paiomis emocijomis; aikiau, kai galima tiktis, kad j reakcijos skirsis. Juk tariam moni reakcija, kai jie meluoja ir kai sako ties, gali bti visikai skirtinga.
155

To pavyzdys - Vinslov berniukas. Tvas turjo pakankamai informacijos, ini apie snaus asmenyb, j ryys turjo isto rij, kuri leido jam itin tiksliai vertinti, kaip jo snus Ronis vei kiausiai jausis tiek sakydamas ties, tiek meluodamas. Jis inojo, kad snus nra nei melagis i prigimties, nei psichopatas, nei sle giamas kalts - tv ir sn siejo bendros vertybs. Tad meluo damas Ronis jaust didel kalts jausm. Prisiminkime, meluoti jam reikt neigti, kad vogs, jei tai bt tikrai padars. Tvas inojo, kad dl savo bdo snus jaus kalt, jei bt nusikalts, nesvarbu, meluot ar sakyt ties. Taigi, jei Ronis tikrai pavog pato perlaid ir bandys tai nuslpti, j iduot dvejopos kalts jausmas - kalt dl apgauls ir kalt dl slepiamo nusikaltimo. Jeigu neigdamas vagyst jis sako ties, kalts jausti neturt. Tvas inojo, kad snus juo pasitiki. J praeities santykiai leido Roniui pasikliauti tvo nuoirdumu. Todl Roniui nerei kia bijoti, kad tvas juo nepatiks. Kad padidint atskleidimo baim, tvas tarsi melo detektorius pasiskelb neklystaniu: ... jeigu tu man pameluosi, a inosiu, nes melo tarp ms bti negali. A inosiu tai, Roni, taigi prie apsisprsdamas pri simink tai." Ronis, veikiausiai remdamasis praeities patirtimi, tikjo. Tad jei meluot, Ronis turt bijoti bti pagautas. Galiau siai tvas u prisipainim pasil amnestij: Jeigu tu tai pa darei, privalai man pasakyti. A nepyksiu ant tavs, Roni, jei tik pasakysi ties." Taip sakydamas tvas taip pat padidino rizik, nes, jei Ronis meluot, tvas ant jo supykt. Jei bt apsivogs, Ronis tikriausiai labai gdintsi ir tai galt trukdyti jam prisi painti. Tvas galjo pasakyti, kad galima pasiduoti pagundai, bet svarbiausia yra ne slpti, o pripainti nusikaltim. vertinus, kokias emocijas turi Ronis patirti, jei meluot (bai m ir kalt), ir turint pagrindo manyti, kad ios emocijos nebus, jei Ronis sakys ties, tvas turs engti dar vien ingsn, kad ivengt galim apgauls uuomin interpretacijos klaid. Jis privalo sitikinti, kad pasaks ties Ronis nejaus joki jausm, kurie galt priminti baim arba kalt, nors apsunkint vertini m, meluoja jis ar ne. Ronis gali pykti ant mokyklos direktoriaus u tai, kad neteisingai j apvagino - taigi pykio enklai, ypa
156

jei bus kalbama apie mokyklos vadovyb, vertinimo pagrindu bti negali. Gal Ronis bus susikrimts dl savo situacijos ir toks nusivylimas bus paenklins vis bendr jo elges. Taigi tvas gali interpretuoti iuos jausmus kaip baim ir kalt, tarsi rodan ius jo mel, bet pykt ir nusivylim Ronis ko gero jaust net ir sakydamas ties. Netgi kai situacija labai aiki - ir kai inoma, kokias emocijas tariamasis pajust meluodamas, o kokias sakydamas ties, ir kai tai nra tos paios emocijos, - interpretuoti i elgesio paste bimas apgauls uuominas vis tiek gali bti pavojinga. Daugel
poelgi atspindi vairi emocij enklai, tad jei vieni rodo mog me luojant, o kiti esant teis, suabejoti reikia visais. Priede, 1 ir 2 lentel

se, pateikiamas sraas, kuriame matyti, kokios emocijos lemia kiekvien elgesio uuomin. sivaizduokime, tvas pastebi, kad Ronis prakaituoja, danai ryja seiles. ie enklai jam but beveriai, nes tai bet kokios, po zityvios ar negatyvios, emocijos enklai. Jeigu Ronis meluot, ie poymiai rodyt baim ar kalt, jei sakyt ties - nusivylim ir pykt. Jei Ronis gausiai gestikuliuot, tai irgi nieko nepaai kint, nes manipuliacini veiksm pagausja su kiekviena nei giama emocija. Tekt nekreipti dmesio ir tokius enklus, kurie tikrai liudija tik neigiamas emocijas, pavyzdiui, tylesnis balso tonas. Jei balsas tapt tylesnis dl kalts, tai bt melo poymis, bet vaikinas galt kalbti tyliau ir susikrimts, nulids, Ronis tikrai turt dl ko sielotis tiek kalbdamas ties, tiek meluoda mas. Tad tik toks elgesys, kuris rodo baim ar kalt, bet ne pykt, lides ar sielvart, galt bti interpretuojamas kaip apgauls uuomina. Elgesys, kuris rodo pykt arba sielvart, bet ne baim ar kalt, galt bti interpretuojamas kaip siningumo poy miai. 1 ir 2 lentelse matyti, kad nustatyti, meluoja Ronis ar ne, galtume i toki poelgi, kaip kalbos riktai, simboliniai gestai, mikroiraikos ir patikim veido raumen judesiai. Tai vienin teliai poelgiai, kurie siunia pakankamai tikslius informacijos si gnalus, leidianius atskirti baim ar kalt nuo pykio ar sielvar to. Beje, patikrinus Ron poligrafu, rezultatai bt nepatikimi. Kaltas ar ne, Ronis vis tiek reaguot emocikai. Poligrafas tik
V ^ _

157

nustato, kad asmen apm emocija, jis nenurodo, kokia emo cija jauiama. Nors poligrafo tikslum pagrindiantys tyrimai rod, kad jis gali vertinti tiksliau nei paprastai spjant, taiau gana nemaai darb atskleid, jog padaroma daug netikjimo tiesa klaid. Tuos tyrimus ir j reikmingum nagrinju kitame skyriuje. Kaip atskleidiau Vinslov berniuko analizje, sudtinga ver tinti, kokias emocijas tariamasis jaust sakydamas ties, ir ar jos skiriasi nuo t, kurias jaust meluodamas. Tam apie tariamj reikia nemaai inoti. Taiau neretai ir to nepakanka, tad labai tiksliai nustatyti melag nemanoma. inios mums patvirtint, kad tiek meluodamas, tiek sakydamas ties tariamasis galbt patirs t pai emocij, kaip atsitiko Dezdemonai. Bet kai verti nimai skatina manyti, kad sakant ties ir meluojant asmen tu rt apimti skirtingos emocijos, elgesio poymiai gali bti dvi prasmiki. Gali bti, kad n vieni nebus bdingi tik toms emo cijoms, kurios padt atskirti meluojant nuo ties sakanio. Tad kai nepakanka ini vertinti tariamojo emocijas, kai nustato ma, kad tariamasis patirs tas paias emocijas tiek meluodamas, tiek sakydamas ties arba kai inoma, jog melagis ir siningas mogus patirs skirtingas emocijas, bet j elgesio uuominos yra daugiaprasms, melo tikrintojas negali naudotis jokiomis su emocijomis susijusiomis apgauls uuominomis.* Tik suprats, kad atsidr tokioje keblioje padtyje verifikuotojas gali ivengti netikjimo tiesa klaidos ir nepakliti ant me lagio mekers padarydamas patikjimo melu klaid. inoma, kartais pati analiz, kokios emocijos kilus tarimui apimt mela g ir kokios teis mog, gali padti iaikinti mel. I Vinslov berniuko pavyzdio matyti, kad taip analizuojant bus atrinkti ne dviprasmiki siningumo arba apgauls poymiai ir melo ai kintoj nukreipus iekoti btent su iais enklais susiet poelgi palengvs jo uduotis. Mano apgauls aikinimo pavoj ir galim atsargos priemo ni nagrinjimas kol kas buvo susijs tik su tokiomis situaci
V

* Prisiminkime, kad esama ir kitoki apgauls uuom in, nesusijusi su emocijomis, kaip antai, kalbos, simbolini gest riktai ir tirados.

158

jomis, kai tariamasis ino, jog jis tariamas melu. Taiau ties sakantys mons gali ir nesuvokti, kad kiekvienas j itariamas odis, kiekvienas gestas ir veido raumens trukteljimas kuriuo nors metu tiriamas melu juos tarianio asmens. Kartais teiss mons galvoja, kad jie yra tokiu bdu stebimi, nors i ties ne. Melagiai irgi ne visada ino, ar j aukos taria j apgaules. ta rimui uglostyti sukurtas mantrus pateisinimas anksiau pasi tikjusiai aukai gali sukelti klausim. tardamos apgaul aukos paios gali imti meluoti slpdamos savo tarimus, stengdamosi nuraminti melag ir pastmti klaidingam ingsniui. Kai kontr valgyba atskleidia nip, gali bti slepiama, o per j prieui teikiama melaginga informacija. Kai kurios aukos gal net nu slps supratusios, kad buvo klaidinamos, - nordamos susikeis ti vaidmenimis ir pairti, kaip melagis rezga tinklus nesumo damas, jog auka mato jo mel. Kai tariamasis neino, kad yra tarinjamas, melo tikrintojas ir laimi, ir pralaimi. Melagis galbt nedangsto pdsak, nesitiki klausim ir neparuoia atsakym, neimoksta odi ir kitais bdais nesisaugo, jeigu nemano, kad kiekvien jo judes tariai stebi auka. Ilgainiui, kai, atrodo, melas visikai priimtas, mela gis gali taip atsipalaiduoti, kad per daug pasitikdamas ims da ryti klaidas. melo tikrintojo laimjim atsveria tikimyb, kad savimi pasikliaudamas melagis nesistengs slptis, nes didels iaikinimo baims nejaus. Klaidas, padaromas i baims bti iaikintam, dabar pakeiia neapdairumo klaidos. Tad melo ai kintojas praranda ne tik baims sukeltas elgesy pasirodanias apgauls uuominas, bet ir melagis jau nepatiria trikdanio bai ms poveikio, dl kurio, kaip ir dl perdtos savikliovos, gali lugti melagio planai. Turbt didiausias praradimas verifikuotojui yra melagio pagavimo baim - jeigu melagis nemano, kad j kas nori pagauti, jos tikrai nepakaks motyvuoti prisipainim. Rossas Mullaney, policijos tardytoj rengimo specialistas, propaguoja vadinamj Trojos arklio strategij. Policijos parei gnas dedasi tiks tariamuoju, kad tariamasis imt daugiau kalbti ir meluodamas susipainiot. Nors atskleidimo baim gali sumati, padidja tikimyb, kad tariamasis padarys j atsklei
159

diani klaid. Pasak Mullaney, pareignas turi paskatinti altin [tariamj] apgaudinti, skatindamas j, traukdamas vis daugiau ir daugiau detali, kaip jis taria, jam pateikiamose pra manytose istorijose. I ties pareignas, ddamasis, kad altiniu tiki, irgi apgaudinja.... Bet siningam altiniui tai alos pada ryti negali. Jeigu pareignas i pradi suklydo, kad tariamasis galimai apgaudinja... [i apklausos technika] nesukels jokios skriaudos. Jos bijoti reikia apgaudinjantiems."8 4 Si strategija primena Schopenhauerio patarim: Jeigu turi pagrindo tarti, kad mogus tau meluoja, dkis, kad patikjai kiekvienu jo o diu. Tai padrsins j tsti, jis vis labiau aistrinsis, kol pagaliau isiduos."8 5 tikinimas, kad auka pasitiki, turt sumainti melagio iai kinimo baim, bet sunku pasakyti, kaip toks inojimas paveiks kitus melo sukeliamus jausmus. Kai kurie melagiai gali pasijusti labiau kalti dl apgauls klaidindami pasitikini auk negu ta ri. Kiti gali jaustis maiau kalti teisindamiesi, kad kol auka ne ino, kol jos nekankina tarimai, jokios skriaudos jai nedaroma. Tokie melagiai gali manyti, kad j mel skatina gerumas, noras neskaudinti aukos. Jei melagis ino, kad jo taikinys juo pasi tiki, apgauls diaugsmas irgi gali pakrypti tiek vien, tiek kit pus, sustiprti arba susilpnti. Visikai pasitikinios aukos kvailinimas gali teikti ypatingo pasigardiavimo, lydimo dar ir paniekos, taiau sunkesnis ikis - taraus melo taikinio apgau l - gali bti labiau jaudinantis. Tad nra bdo numatyti, ar aukai atskleidus tarim melagis darys daugiau ar maiau klaid. inoma, gali bti ir taip, kad tarimai nepagrsti, tariamasis gali bti siningas. Ar bt len gviau nustatyti tariamojo teisum, jeigu jis neinot ess taria mas? Jeigu jis neino, kad j taria meluojant, neturt bijoti, kad juo nepatiks, neturt jausti n pykio ar suirzti dl to, kad j taria meluojant, taigi tariamasis, netgi slegiamas kalts, netu rt jokio pagrindo elgtis taip, tarsi jam kakas grst. Visa tai j
84 Ross Mullaney, "The Third Way - The Interroview," neskelbtas, rotaprintu daugintas tekstas, 1979. 85 Schopenhauer, "Our Relation to Others," in The Works of Schopenhauer, ed. Will D u r a n t , Garden City, N. Y.: Garden City Publishing Company, 1933.

160

gera, nes tada visi i emocij enklai gali bti interpretuojami kaip apgauls uuominos, ir jau nereikia svarstyti, ar tai negal t bti tariamo, bet ties sakanio mogaus emocijos. Deja, is laimjimas pasiekiamas jau minta kaina, kad kai kurie su melu susij jausmai, kuriantys apgauls uuominas, ypa iaikinimo baim, susilpns, jei i tikrj meluojantis asmuo neino, kad yra tariamas melu. Kai tariamasis to neino, melo tikrintojas tikriausiai padarys maiau netikjimo tiesa klaid, nes labiau tiktina, kad jo emocij enklai bus apgauls uuominos. Taiau gali pasitaikyti daugiau patikjimo melu klaid, nes mel lydin tys jausmai nebus tokie stiprs, kad iduot melag. Jeigu apie tarim inoma, tada prieingai, daugiau pasitaikys netikjimo tiesa, bet maiau tikjimo melu klaid. Dvi problemos, ar melo tikrintojui nebt geriau, jei taria masis neinot ess tariamas, padaro klausim dar keblesn. Pirma - melo tikrintojas gali neturti pasirinkimo. Ne kiekviena situacija leis apgauls aukai paslpti savo tarinjimus. Net jei tai manoma, ne kiekvienas, kuris numano esantis melo taikiniu, nors tokius tarimus slpti - meluoti, kad sugaut melag. Ir ne kiekvienas melo tikrintojas turi melagio talent, kad jam pavyk t neatskleisti savo apgauls. Antroji problema dar sudtingesn. Bandydamas slpti ta rimus melo tikrintojas rizikuoja, kad jo slaptumas ikils aiktn nepasiekus tikslo. Jis, inoma, negali tiktis, kad melagis bus s iningas! Kai kurie melagiai vos pastebj, kad yra tariami, gali drsiai meluoti toliau, ypa jei jie gali atskleisti aukos pastan gas slpti tarimus. Melagis gali dtis teisuoliu, pasipiktinusiu ir skaudintu, kad auka tiesiai nepateik savo tarim, neteistai atm i jo galimyb isiteisinti. Net jei is manevras netikina, jis gali bent tam tikram laikui bauginti auk. Ne kiekvienas melagis bus toks begdikas. Kai kurie gali slpti suprat, kad auka m tarinti, ir itaip laimti laiko sunaikinti pdsakus ir pasiruoti pabgti. Deja, tok atradim gali slpti ne tik melagis. Ir teiss mons gali slpti inantys, kad yra tarinjami - ar no rdami ivengti scen, ar laimti laiko, per kur tikisi susirinkti savo teisum rodani liudijim, ar kad galt imtis veiksm,
161

dl kuri tariantis asmuo vertint j naudai, jei manyt, kad ie veiksmai atlikti nenumanant apie tarimus. Vienas i tarim atskleidimo pranaum yra bandymas i vengti netikrumo klampyns. Pagaliau jau auka ino, kad taria masis supranta ess tariamas. Net ir tada teisus mogus, kaip ir melagis, gali bandyti slpti jausmus, susijusius su jo tarinjimu. tarimui ikilus vieumon melagis tikriausiai nors visikai nu slpti iaikinimo baim, bet teisus mogus taip pat gali slpti baim, kad juo nepatiks. Nerimas, kad ie jausmai bus palaiky ti melo rodymais, j gali priversti slpti ir pykt bei susierzinim dl tarinjimo. Jei jausmus nuslpti stengtsi tik melagiai, at skleisti apgaul bt lengviau. Taiau jei taip bt, kai kuriems melagiams pakakt gudrumo jausmus rodyti. Kitas pranaumas, gyjamas kai atvirai rodomas tarimas, yra tai, kad tada jis gali taikyti kaltininko ini metod. Da vidas Lykkenas, fiziologas psichologas, kritikai irintis poligraf, yra sitikins, kad kaltininko ini metodas gali pa gerinti poligrafo testo rezultatus. Uuot klauss tariamojo, ar jis padar nusikaltim, tardytojas klausia jo to, k gali inoti tik kaltas mogus. sivaizduokime, kakas yra tariamas nu udymu, tariamasis turjo motyv, jis pastebtas netoli nusi kaltimo vietos. Taikant kaltininko ini metod tariamajam pateikiami klausimai ir galimi atsakymai. Vienas kiekvieno klausimo atsakymas apibdina, kas i ties atsitiko, kiti, nors tokie pat tikinami atsakymai, - ko i ties nebuvo. Tik kaltas, o ne nekaltas tariamasis skirs iuos atsakymus. Pavyzdiui, tariamojo gali klausti: Ar nuudytas mogus guljo knibs ias, auktielninkas, ant ono, ar sdjo?" Perskaits kiekvien pasirenkam atsakym tariamasis turi pasakyti ne" arba a neinau". Tik nusikaltim padars mogus gali inoti, kad nu udytasis guljo auktielninkas. Atlikdamas laboratorinius mel tirianius eksperimentus Lykkenas atrado, kad toki kaltininko informacij turinio mogaus autonominje nerv sistemoje vyksta pokytis, kur, paminjus teising variant, uregistruoja poligrafas; nekaltas mogus pagal poligrafo duomenis v is u s atsakymus reaguoja vienodai. Nors kaltas mogus stengiasi nu
162

slpti tai, k gali inoti tik kaltas, taikant metod melo detek torius j atskleidia.8 6 Kaltininko ini testas pranaus tuo, kad neprastos reakcijos negali sukelti nekalto tariamo mogaus jausmai. Net jei nekal tas mogus bijo, kad juo nepatiks, pyksta dl tarimo, igyvena dl savo padties, tik atsitiktinai jis galt emocingiau reaguoti atsakym guljo auktielninkas" nei visus kitus alternaty vius atsakymus. Pateikiant daug toki pasirenkam atsakym klausimus bet kokios neprastos nekalto mogaus reakcijos bus vienodos teisingus ir neteisingus alternatyvius atsakymus. Tai gi kaltininko ini testas paalina didiausi pavoj aptinkant apgaul - netikjimo tiesa klaidas, kai tariamo teisaus mogaus jausmai supainiojami su melagio jausmais. Deja, is perspektyvus melo atskleidimo metodas nebuvo pakankamai itirtas, kad bt galima vertinti jo tikslum, o at likti tyrimai liudija, kad jis ne visada veikia taip tiksliai, kaip i pradi teig Lykkenas. Naujoje Technologinio vertinimo biuro ataskaitoje, kurioje apvelgiamas poligrafo panaudojimas, pa stebta, kad kaltininko ini testas ...atskleid iek tiek maiau kalt asmen negu [prastinis poligrafo testas]." Buvo nustaty ta, kad taip tikrinant padaryta palyginti daugiau tikjimo melu, bet maiau netikjimo tiesa klaid.8 7 Kad ir kaip bt, kaltininko ini testas be kriminalinio tar dymo galt bti pritaikytas tik labai ribotai. Pernelyg danai asmenys, manantys, kad yra aukos, neturi tos informacijos, ku ri turi melagis, o be jos kaltininko ini testo atlikti nemano ma. Updike romane Susituokime Rta ino, kad ji suka roman, ir ino su kuo. Jos vyras Deris tik taria, bet informacijos, kuri turt tik kaltas asmuo, jis neturi, tad kaltojo informacijos testo jis nebt galjs pritaikyti. Kad galt taikyti metod, melo tikrintojas turi inoti, kas vyko - jis tik neino, kas tai padar. Net jeigu melo tikrintojas ino visas alternatyvas, kaltojo in formacijos testas negali bti pritaikytas suinoti, kuri i j vyko.
8 6 r.: Lykkeno knyg Tremor in the Blood, N ew York: McGraw-Hill, 1981, kurioje isamiai aprayta, kaip kriminalini kvot metu tikrinant poligrafu taikomas kaltininko ini testas. 8 7 Scientific Validity of Polygraph Testing: A Research Review and Evaluation - A Technical Memorandum, Washington D.C.; U.S. Congress, Office of Technology Assessment, OTATM-H-1, November 1983.

163

Melo tikrintojas, taikydamas kaltininko ini test, turi visikai tikrai inoti, kas vyko, o jo uduotis tik isiaikinti, ar tai vykd tariamasis. Jeigu uduotis kitokia (suinoti, k is asmuo pa dar, kaip jis jauiasi), jei verifikuotojas neino, k tariamasis padar, kaltininko ini testo taikyti negalima.
Atsargumo priemons, interpretuojant apgaul liudijanias elgesio uuominas

Interpretuojant apgaul liudijanias elgesio uuominas kyla vairi klaid pavoj. Toliau pateikiamas sraas, kuriame i dstytos visos atsargumo priemons, padedanios sumainti ia me skyriuje aptartas klaidas. Melo tikrintojas visada turi vertinti tikimyb, kad gestas arba iraika rodo mel arba ties - abso liutus tikrumas manomas retai. Kai tai manoma - kai emocija prietarauja melui, kur rodo paprasta iraika arba tik mikroiraika, kai dalis slepiamos informacijos isprsta tirada, - tai su voks tariamasis ims ir prisipains. 1. Pasistenkite aikiai nusakyti, kuo paremtos visos js nuo jautos ir intuicijos, meluoja asmuo ar ne. Labiau sismonin, kaip js interpretuojate apgaul liudijanio elgesio uuominas, imoksite pastebti savo klaidas ir tas aplinkybes, kuriomis turi te nedaug ans padaryti teising sprendim. 2. Prisiminkite, kad atskleidiant apgaul, padaromos dvejo pos klaidos: netikjimo tiesa (kai ties sakantis mogus palaiko mas melagiu) ir tikjimo melu (kai melagis palaikomas teisiu). Nra bdo visikai ivengti vien ar kit klaid. Apsvarstykite, kokios bus pasekms, jei rizikuosite padaryti vien arba kit klaid. 3. Tai, kad nematote apgauls enkl, nerodo tiesos. Kai ku rie mons neisiduoda. Pasirods apgauls enklas ne visada yra melo rodymas; yra moni, kurie atrodo susivar ar sle giami kalts net tada, kai sako ties. Brokaw spst, gresiani dl individuali ekspresyvios raikos skirtum, pavoj galima sumainti sprendimus pagrindiant tariamojo elgesio pokyiais.
164

4. Pasvarstykite, ar neturite apie tariamj joki iankstini nuostat. Pagalvokite, ar js iankstins nuostatos nesutruk dys priimti teisingo sprendimo. Nebandykite nusprsti, ar kas nors meluoja, jeigu jus apms pavydas ar itin stiprios emocijos. Venkite pagundos tarti apgaul vien todl, kad tai paaikint kitaip nepaaikinamus dalykus. 5. Visada apsvarstykite galimyb, kad emocijos enklas gali bti uuomina ne apgauls, o to, kaip ties sakantis mogus jau iasi, kai tariamas meluojant. Atmeskite emocijos enkl kaip apgauls uuomin, jei: teisus tariamas mogus galt patirti toki emocij dl savo asmenybs prigimties; jei su tariamuoju praeityje siejo ypatingas santykis, ir dl tariamojo lkesi. 6. Turkite galvoje, kad daugelis apgauls uuomin yra daugiau nei vienos emocijos enklai. Jeigu vien i i emocij galt patirti teisus tariamasis, o kit meluojantis asmuo, tokie emocij enklai turi bti atmesti. 7. Apsvarstykite, ar tariamasis ino ess tariamas, ir k at skleidus apgaul abi puss laimt ar prarast. 8. Jeigu turite informacijos, kuri tariamasis inot tik jei ne meluot, ir galite apklausti tariamj, susidarykite kaltininko ini test. 9. Niekada nedarykite galutins ivados, meluoja tariamasis ar ne, vien interpretuodami apgaul liudijanius elgesio en klus. Elgesyje atsispindinios apgauls uuominos turt tik padti jums apsisprsti, kokios tolesns informacijos ir tyrin jimo reikt. Elgesio uuominos, kaip ir poligrafas, nepateikia absoliui rodym. 10. Naudodamiesi priede 4 lentelje pateikta atmintine, ver tinkite mel, melag ir save, melo tikrintoj, vertinkite klaid tikimyb ir teisingo sprendimo apie teisum galimyb. Bandymai aptikti mel poligrafu - irgi neapsaugoti nuo klai d. Nors a daugiausia domiuosi i elgesio pastebimomis ap gauls uuominomis ir daugeliu aplinkybi, kuriomis mons gali meluoti ir tarti mel, o ne poligrafo testo apimama siaura sritimi, poligrafo taikym aptarsiu kitame skyriuje. Jis vis da
165

niau naudojamas daugelyje svarbi srii - kontrvalgyboje, aikinant nusikaltimus ir vis plaiau versle. Viliuosi, kad iame ir ankstesniuose skyriuose mano pateikta melo analiz gali pa dti geriau suprasti stiprisias ir silpnsias puses atskleidiant poligrafu mel. Be to, svarstymai apie poligrafo tikslumo pro blemas pads verifikuotojui giliau suprasti pavojus klaid, ku rias nesunku padaryti atskleidiant apgaul i elgesio uuomi n. Reikt apsvarstyti dar vien dom ir praktik klausim kas tiksliau atskleidia mel, poligrafas ar elgesyje pasirodantys apgauls poymiai?

S E P TIN TA S S K Y R IU S

Poligrafas kaip melo tikrintojas

Policininkas i kito Kalifornijos valstijos miesto pateik do kumentus nordamas sidarbinti ms policijos nuovadoje. Jis atrod pats tikriausias tobulo policininko siknijimas, inojo visus kodeksus ir jau turjo io darbo patirties, tad lyg ir buvo idealus kandidatas. Prie patikrinim poligrafu neprisipaino pa dars koki nusiengim. Tik kai poligrafas parod j meluojant, prisipaino darbo metu vykds dvylika apiplim, policijos automobiliu gabens vogtus daiktus, paddavs narkotik ne kaltiems tariamiesiems, kad galt juos aretuoti, ir kelet kart turjs lytini santyki policijos automobilyje su ne vyresnmis kaip eiolikos met merginomis. (Detektyvo seranto V. C. Meeko,
Kalifornijos valstijos Salinaso policijos departamento poligrafo opera toriaus ataskaita apie poligrafo pritaikym j departamente.8 8 j

Fay aretuotas 1978 m. Tolede, kai apiplimu ir nuudymu j apkaltino jo pastamas, kuris prie mirdamas patvirtino, jog kauktas plikas atrods kaip Vabzdys [Fay]". Du mnesius Fay prabuvo udarytas kaljime be galimybs bti paleistas u ustat, kol policija bergdiai iekojo rodym, kad jis susi js su nuudymu. Pagaliau kaltintojas pasil, jei Fay ilaikys patikrinim poligrafu, jam pareikt kaltinim bus atsisakyta, taiau gavo Fay sutikim, kad poligrafui parodius apgaul, jo ivados bus pateiktos teisme. Fay sutiko, tikrinamas poligrafu susikirto, neilaik patikrinimo antr kart, kito operatoriaus, ir u nuudym sunkinaniomis aplinkybmis buvo nuteistas kalti iki gyvos galvos. Po daugiau kaip poros met surasti tikri
88 Richard O. Arther, "How Many Robbers, Burglars, Sex Criminals Is Your Department Hiring This Year?? (Hopefully, Just 10% of Those Employed!)," Journal of Polygraph Stu dies 6, May-June 1972, puslapiai nenurodyti.

167

udikai ir jie prisipaino. Paaikjus, kad Fay nekaltas, buvo i teisintas ir netrukus paleistas. ( vyk apra psichologas Davidas
Lykkenas straipsnyje, kuriame autorius patikrinim poligrafu vadina pseudomoksline metodika ".8 9 j

ie pavyzdiai u ir prie poligrafo panaudojim toliau kaiti na diskusijas apie poligraf, taiau mokslini rodym apie io prietaiso tinkamum melui nustatyti nra itin nedaug. I dau giau kaip 4000 ia tema publikuot straipsni ar knyg maiau kaip 400 remiasi kokiais nors faktiniais tyrimais, i j ne dau giau kaip 30-40 atitinka minimalius mokslinius reikalavimus.9 0 Neparemtas moksliniais tyrimais arus ginas dl poligrafo verda toliau. Daugiausia poligrafo naudojimui pritaria teissau gos, valgybos tarnyb, su vagiliavimu ir vaistymu susidurian io verslo atstovai ir ios srities tyrinjimus vykdantys moksli ninkai. Kritikai apie poligraf atsiliepia piliei teisi gynjai, kai kurie teisininkai ir advokatai, ir kai kurie kiti poligraf stu dijav mokslininkai.* Mano tikslas iame skyriuje - ne isprsti gin, bet pateikti labiau argumentuotus paaikinimus. Tvirt patarim apie po ligrafo naudojim a nepateikiu, tik stengiuosi paaikinti iuos prietaravimus, kad tie, kurie turi priimti sprendimus, suprast, i ko jie gali rinktis, ir velgt mokslini rodym ribotumus. i aptart skiriu ne vien vyriausybs pareignams, policinin kams, teisjams ir advokatams. iais laikais visi turtume su prasti ginus dl poligrafo, nes kada j panaudoti, k daryti su patikrinimo rezultatais, yra svarbs vieosios politikos klausi mai. Be geriau informuotos vieuomens j tinkamai neispr sime. Gali bti ir asmenini prieasi, kodl kiekvienas asmuo nort bti geriau informuotas. Daugelyje su vyriausybs veikla visai nesusijusi darb, kuriuos dirba daugiau ar maiau isila vin mons, niekada netarti jokiais nusikaltimais, jie paprao mi pasitikrinti poligrafu - tiek priimant darb, tiek t darb isaugant, tiek pakeliant auktesnes pareigas.
89 David T. Lykken, "Polygraphic Interrogation," Nature , February 23,1984, p. 681-684. 90 I asmeninio susirainjimo su Leonardu Saxe. * Labai nedaug mokslinink tyrinjo melo atskleidim poligrafu.

168

Daugelis mano idj, kaip atpainti apgaul iduodanias elgesio uuominas, kurias aikinau eiuose ankstesniuose sky riuose, ne maiau tinka ir aikinant apgaul poligrafu. Tikrina mi poligrafu melagiai gali isiduoti, nes bijo bti iaikinti, o gal jauiasi kalti, kad apgaudinja, ar dl to, kad apgav apsvaigsta i diaugsmo. Melo verifikuotojai turt saugotis Otelo klaidos ir Brokaw spst - klaid, padarom dl individuali emocinio elgesio skirtum. Poligrafo operatoriams teks stengtis nepada ryti tikjimo melu ir netikjimo tiesa klaid. Dauguma priemo ni ivengti klaid ir pavoj jas padaryti aikinant mel yra tos paios, nesvarbu ar naudojamas poligrafas, ar nustatoma i el gesio uuomin. Taiau yra ir kai kuri nauj, sudting sam prat, kurias reikia inoti: tikslumo ir naudingumo skirtumas - supratimas, kad poligrafas gali bti naudingas, net jei nra visikai tikslus, pagrindins tiesos nustatymas - supratimas, kaip sunku vertinti poligrafo tikslum aikiai neinant, kas yra melagiai, bazin melo norma - supratimas, kad net itin tiksliu testu galima padaryti daug klaid, kai tariamj grupje melagi yra tik labai maai, atgrasymas nuo melo - supratimas, kaip baim bti patikrintiems net ir ydinga tikrinimo procedra gali kai kuriuos asmenis atgrasyti nuo melo.
Poligrafo testo panaudojimo sritys

Poligrafo naudojimas aikinant vien ar kit melo form pla iai paplits - taip tikrinama vis daniau. Sunku nustatyti tiksl toki patikrinim skaii JAV, bet galima spti, kad susidaryt daugiau kaip milijonas per metus.9 1Didij j dal - apie 300 000 per metus - atlieka privats darbdaviai. ie testai atliekami kaip
9 1 Mediag apie poligrafo panaudojim pamiau i: Scientific Validity of Polygraph Testing: A Research Review and Evaluation - A Technical Memorandum, Washington D.C.: U.S. Con gress, Office of Technology Assessment, OTA-TM-H-1, November 1983. I esm s ta pati ataskaita pateikta straipsniu, pavadintu "The Validity of Polygraph Testing," by Leonard Saxe, Denise Dougherty, and Theodore Cross, in American Psychologist, January 1984.

169

patikrinimo dalis priimant darb, vykdant nusikalstamumo kontrol darbovietse, kaip dalis procedr, atliekam reko mendavus suteikti asmeniui auktesnes pareigas. Pokalbis nau dojant melo detektori ypa populiarus tarp Nacionalins vais tini asociacijos ir Nacionalins greito apsipirkimo parduotuvi asociacijos (savininkas Brinks, Inc.), Bakaljos preki asociacijos nari.9 2 Nors atuoniolikoje JAV valstij udrausta reikalauti, kad darbuotojai tikrintsi poligrafu, darbdaviai randa bd iuos statymus apeiti. Darbdaviai gali pasakyti darbuotojams, kad taria juos vagyste, bet jei darbuotojas rast bd parody ti ess nekaltas, darbdavys jo i darbo neatleisis."9 3 Trisdeimt vienoje valstijoje darbuotojai gali bti paraginti tikrintis melo detektoriumi. I privai darbdavi daniausiai poligrafo testu naudojasi bankai ir didmenins prekybos operacij vykdyto jai. Pavyzdiui, madaug pusje i 4700 McDonald's" greitojo maisto restoran prie priimant darb darbuotojai tikrinami poligrafu.9 4 Po verslo poligrafo testas daniausiai naudojamas vykdant baudiamuosius tyrimus. Juo testuojami ne tik tariami nu sikaltimais asmenys, bet kartais ir liudininkai ar aukos, kuri parodymais abejojama. Teisingumo departamentas, FTB, daug policijos nuovad laikosi taktikos poligrafu tikrinti tik tada, kai per iankstin kvot tariamj jau bna sumaj. Daugelyje JAV valstij poligrafo testo rezultat teisme skelbti neleidiama. Dvideimt dviejose valstijose poligrafo testo rezultatus galima panaudoti kaip rodymus, jeigu dl to i anksto kaltintojas ir gy njas susitaria. Kaltinamojo advokatas paprastai sutinka, u tai pareikalaudamas kaltintojo sutikimo, kad jei poligrafas parodys tariamj sakius ties, bylos svarstymas bus nutrauktas. Kaip tik taip ir atsitiko io skyriaus pradioje apraytoje Vabzdio" Fay byloje. Paprastai, kaip ir ioje byloje, kaltintojas nesilo to kio susitarimo, jei jam pakanka tvirt rodym tikinti prisieku siuosius tariamojo kaltumu.
92 David C. Raskin, "The Truth about Lie Detectors," The Wharton Magazine, Fall 1980, p. 29. 93 Technologinio vertinimo biuro ataskaita, p. 31. 94 Benjamin Kleinmuntz and Julian J. Szucko, "On the Fallibility of Lie Detection," Law and Society Review 1 7 , 1982, p. 91.

170

Naujosios Meksikos ir Masasetso valstijose poligrafo tes to rezultatai gali bti pateikti teisme be iankstinio susitarimo. Taip pat gali bti pateikti teisme tik i anksto susitarus ir dau gelyje, bet ne visuose federaliniuose apeliaciniuose teismuose. N vienas JAV apeliacinis teismas neatauk apygardos teismo nuosprendio, kad is atmet galimyb susipainti su melo de tektoriaus testo rezultatais. Pasak JAV Generalinio prokuroro pavaduotojo Richardo K. Willardo, Aukiausiasis Teismas, kitaip nei federalinis, niekada nra prims nutarimo, kuriuo reikalaut atlikti test poligrafu."9 5 Federalin vyriausyb yra treiasis didiausias poligrafo tes to rezultat naudotojas. 1982 m. vairios federalins tarnybos patvirtino atlikusios 22 597 poligrafo testus.* Daugelis patikri nim poligrafu, iskyrus Nacionalins saugumo agentros ir Centrins valgybos valdybos, daryti tiriant nusikaltimus. Mi ntos tarnybos naudoja poligraf valgybos ir kontrvalgybos tyrimams. Jiems priskiriamas ir tikrinimas asmen, kuriems su teikti galiojimai darbe prieiti prie slaptos informacijos ir kurie tariami dalyvavimu saugumo utikrinimui grsm kelianioje veikloje, taip pat nipinjimu tariam asmen ir norini gauti galiojimus dirbti su slapta informacija. Nacionalin saugumo agentra 1982 m. atliko 9672 patikrinimus poligrafu - daugiau sia tikrinti busimieji darbuotojai. CV nepateikia melo detekto riaus panaudojimo skaii, bet patvirtina tikrinusi panaiomis aplinkybmis kaip Nacionalin saugumo agentra. 1982 m. Gynybos departamentas pasil kelet su poligrafo naudojimu susijusi pakeitim. Silyta, kad daniau bt tikri nami naujai priimami darbuotojai ir kartkartmis tikrinti leidi mus dirbti su slapta informacija turinius darbuotojus. Gynybos
95 JAV Teisingumo departamento, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, Richardo K. Wil lardo pareikimas statym leidybos ir nacionalinio saugum o komitetui apie vyriausy bs operacijas, JAV Atstov Rmai, 1983, spalio 19, dauginta kopijavimo aparatu, p. 22. * Poligrafo test iuo metu taiko JAV kariuomens kriminalini tyrim vadovyb, JAV kariuomens valgybos ir saugum o vadovyb, Jr laivyno kriminalini tyrim tarny ba, Oro pajg specialij tyrim tarnyba, JAV jr pstinink korpuso Kriminalini tyrim skyrius, Nacionalinio saugum o agentra, Slaptoji tarnyba, Federalinis tyrim biuras, Pato inspekcijos tarnyba, Kovos su narkotikais administracija, CV, Maral tarnyba, Muitins tarnyba ir Darbo departamentas.

171

departamento siloma naujov dar turjo reikti, kad darbuo toj ar pageidaujani gauti darb asmen atsisakymas pasi tikrinti poligrafu gali turti nepalanki padarini." 1983 m. prezidentas Reaganas pasil plaiau taikyti poligrafo test. Visi vykdomieji departamentai buvo galioti pareikalauti, kad darbuotojai bt patikrinti melo detektoriumi tiriant neteist slaptos informacijos atskleidim... [Kaip ir Gynybos departa mento silymu] pasitikrinimas poligrafu gali baigtis... admi nistracinmis sankcijomis ir galiojim dirbti su slapta informa cija praradimu... [Dar viena nauja vyriausybs nuostata] leist vyriausybs tarnyboje naudoti poligraf tikrinant personal, darbuotojus ir kandidatus, dirbanius ar dirbsianius su ypa slapta informacija. Taigi i nauja politika suteikt vyriausybs institucij vadovams galiojimus periodikai arba ne poligrafu tikrinti atsitiktinai parinktus darbuotojus, dirbanius su ypa slapta informacija, ir udrausti prijim prie jos atsisakiusiems pasitikrinti."9 6 Apsvarsts Gynybos departamento pasilym Kongresas prim statymus, iki 1984 m. balandio mnesio atidedanius tokios politikos gyvendinim ir pareikalavo, kad Technologinio vertinimo biuras (TVB) parengt ataskait apie tikrinimo poligrafu tikslumo mokslinius rodymus.9 7 TVB atas kaita paskelbta 1983 m. lapkriio mnes ir kaip tik man apie tai raant Baltieji Rmai perirjo pasilym apie poligrafo panau dojim, po savaits j prads svarstyti Kongresas. Technologinio vertinimo biuro ataskaita yra nepaprastos verts dokumentas, pateikiantis rodym apie poligrafo taiky mo mokslin pagrstum isami, nealik apvalg ir kritik analiz.* Parengti toki ataskait nebuvo lengva, nes klausimai
96 Technologinio vertinimo biuro ataskaita. 97 Technologinio vertinimo biuras buvo sukurtas 1972 m. kaip Kongreso pagalbininkas analizms. Ataskait apie poligraf galima gauti ratu kreipiantis JAV Vyriausybs spaudos biur Dokument skyriaus virinink Vaingtone, D. C. 20402. * Raydamas skyri rmiausi Technologinio vertinimo biuro ataskaita. Esu dkingas keturiems autoriams, perskaiiusiems skyri ir pateikusiems daug nauding ir kriti k pastab: Leonardui Saxe (Bostono universiteto psichologijos docentui) ir Denise Dougherty (Technologinio vertinimo biuro analitikei), ios ataskaitos autorei ir bendra autorei, Davidui T. Lykkenui i M inesotos universiteto bei Davidui S. Raskinui i J u to s universiteto. Denise Dougherty taip pat kantriai atsak gausius klausimus, ikilusius man skinantis keli tarp prietaring argument ir nuom oni ia tema.

172

sudtingi, o nuostatos dl poligrafo teistumo net mokslins visuomens nebuvo vienareikmikos. Lm tai, kad pataria mosiose grupse, priirjusiose ataskaitos rengim, buvo takingiausi vairi poiri alinink. Ne visi tikjosi juos susitarsiant, kad ataskaita teisinga, bet jiems pavyko. Nors, inia, iokio tokio nepasitenkinimo bta, bet priekaitai jiems nedideli. Kai kurie profesionals poligrafo operatoriai sitikin, kad Technologinio vertinimo biuro ataskaita per daug neigiamai vertina poligrafo testo tikslum. 1983 m. Nacionalins saugumo agentros ataskaita Tikrinimo poligrafu tikslumas ir praktiku mas" buvo parengta armijos, laivyno, oro pajg ir Nacionali nio saugumo agentros poligrafo skyri vadov.9 8J ataskaita, kuri pareng per 30 dien nesinaudodami mokslins bendruo mens patarimais ar apvalga, rmsi tik vieno poligrafo testo alininko nuomone. Taiau Nacionalinio saugumo agentros (NSA) ir Technologinio vertinimo biuro ataskaitose sutariama dl poligrafo panaudojimo vienam tikslui - nors TVB laikosi at sargesns nuomons u NSA, bet ir vieni, ir kiti sutinka, kad poligrafu geriau nei spjant manoma iaikinti mel, kai tiriami konkrets nusikaltimai. Vliau paaikinsiu j nesutarimus dl rodym taigumo, taip pat TVB ir NSA nesutarim dl to, kaip tikrinti poligrafu suteikiant darbuotojams galiojimus dirbti su slapta informacija ir kontrvalgybje. TVB ataskaitoje nepateikta viena paprasta ivada, kuri bt manoma padaryti statymu. Kaip ir galima tiktis, j nuomone, poligrafo (ar kokios kitos technikos) tikslumas priklauso nuo aikinamo melo pobdio, melagio ir melo tikrintojo (nors TVB ataskaitoje ie terminai nevartojami). Poligrafo panaudojimas Priklauso nuo konkreios klausim pateikimo technikos, nuo tikrintojo gdi suformuluoti klausimus, nuo to, kaip sumuo jami poligrafu tikrinam atsakym rezultatai.

* Marcia Garwood and Norman Ansley, The Accuracy and Utility of Polygraph Testing, Department of Defense, 1983, puslapiai nenumeruoti.

173

Kaip veikia melo detektorius? Vebsterio odyne terminas poligrafas reikia instrument, skirt

registruoti kelet skirting impuls vienu metu; platesne prasme, melo detektorius." Impulsai registruojami slenkanio popieriaus lape judriais raikliais. Paprastai terminu poligrafas nusakomas autonomins nerv sistemos veiklos pokyi registravimas, nors poligrafo raikliai gali uregistruoti bet koki veikl. Ketvirtame skyriuje paaikinau, kad autonomins nerv sistemos veikla - ir dies ritmo, kraujo spaudimo, odos temperatros ir kiti pokyiai yra emocinio susijaudinimo poymiai. Minjau, jog kai kurie i pokyi - padanjs kvpavimas, prakaitavimas, veido parau dimas ar ibalimas, - pastebimi ir be poligrafo. Prietaisas tokias permainas uregistruoja tiksliau, aptinka neymesnius pokyius, kurie akimis nepastebimi, be to, jis registruoja tokius autonomi ns nerv sistemos pokyius, kaip, pavyzdiui, irdies ritmas, kurie paprastai nematomi. Prietaisas sustiprina signalus, pri imamus i sensori, kurie prijungiami prie vairi mogaus kno dali. Paprastai naudojant poligraf melui aikinti prie tiriamo asmens prijungiami keturi sensoriai. Giluminiams pokyiams ir kvpavimo daniui nustatyti dviem pneumatiniais vamzdeliais ar dirais apjuosiama asmens krtin ir pilvas. Ant bicepso u dedamas irdies veikl ir kraujo spaudim matuojantis apmovas. Ketvirtas daviklis matuoja neymius prakaitavimo pokyius, ku riuos registruoja prie pirto prijungti metaliniai elektrodai. Vebsterio odyne teisingai pasakyta, kad poligrafas kartais vadi namas ir melo detektoriumi, taiau i ties tai klaidina. Poligra fas pats savaime melo neiaikina. Bt daug paprasiau, jeigu bt koks tiesioginis tik melui bdingas poymis, kuris nereik t nieko kito. Deja, to nra. Beveik dl vis poligrafo naudojimo aspekt ginijamasi, bet visi, kas tikrina poligrafu, sutaria, kad tiesiogiai melo jis nefiksuoja. Poligrafas fiksuoja tik autonomins nerv sistemos sujaudinimo signalus - fiziologines permainas, kurias sukelia vis pirma emocinis susijaudinimas.*
* Kai kurie informavimo procesai - susikaupimas, informacijos pateikimas, galbt ir sumiim as - taip pat gali sukelti autonomins nerv sistemos veiklos pokyius. N o r s daug paaikinim, kodl poligrafas atskleidia mel, akcentavo emocinio sujaudinimo vaidmen, tiek Raskinas, tiek Lykkenas sitikin, kad tikrinant poligrafu informacijos ve dimas yra ne maiau svarbus veiksnys, sukeliantis autonomins nerv sistem os veikl-

174

Taip pat atsitinka ir su i elgesio matomomis apgauls uuo minomis. Prisimenate, a jau aikinau, kad nra tokios veido i raikos, gesto, balso pokyio, kuris savaime bt melo poymis, gie elgesio poymiai tik spja apie emocin susijaudinim arba mstymo sunkumus. Mel galima i j numanyti, kai emocijos nepatvirtina to, kas kalbama, arba pastebti, kad asmuo impro vizuoja" tekst. Poligrafas nesuteikia tokios tikslios informacijos kaip elgesio uuominos, kokia emocija suadinama. Mikroiraika gali parodyti, kad mogus piktas, isigands, prasikalts, poligrafas gali pasakyti tik tai, kad kakokia emocija suadinta, bet negali nurodyti, kokia tai emocija. Kad atskleist mel, poligrafo operatorius palygina duome nis, uregistruotus, kai tariamam asmeniui uduodam as klau simas, dl kurio jis tikrinamas, pavyzdiui, Ar js pavogte 750 doleri?", su tariamojo atsakymu kit klausim, nesusijus su pagrindiniu, pavyzdiui, Ar iandien antradienis?", o gal Ar esate kada gyvenime k nors pavogs?" Nustatoma, jog taria masis meluoja, kai poligrafas uregistruoja daugiau emocins veiklos atsakant pagrindin klausim nei kitus. Tiek tikrindamas poligrafu, tiek aikindamas elgesio uuo minas tyrjas nra apsaugotas nuo Otelo klaidos. Prisimename, jog Otelas nepajg suprasti, kad Dezdemonos baim gali bti ne neitikimos monos nuogstavimas bti iaikintai, bet itikimos monos baim dl to, kad vyras ja netiki. tarti melu susijaudina ne tik melagiai, bet ir nekalti. Kaltinamas nusikaltimu, kvoia mas apie veikl, dl kurios rizikuoja netekti darbui reikaling galiojim prieiti prie slaptos informacijos, tariamas, kad perda v spaudai slaptus dokumentus, nekaltas mogus irgi gali emo cikai susijaudinti. Kai kuriems monms baim sukelia jau vien Nurodymas tikrintis poligrafu. Ji gali dar sustiprti, jei tariamas melu asmuo turi prieasi manyti, jog poligrafo operatorius ir Policija nusiteik prieikai. Baim - ne vienintel emocija, kuri Sali apimti melag. Kaip paaikinau treiame skyriuje, melagis Sali jausti kalt dl to, kad apgaudinja, ar diaugsm, jei pa u k ta apgauti. Bet kuri i emocij sukelia poligrafo registruo jam autonomins nerv sistemos veikl. Visus iuos jausmus
175

gali jausti ne tik melagiai, bet ir niekuo dti mons. Kokias emocijas jaus tariamasis, priklausys nuo jo asmenybs, ankstes ni tariamojo ir melo tikrintojo santyki ir tariamojo lkesi. Visa tai jau aptariau etame skyriuje.
Kontrolinio klausimo metodas

Visi, ir tie, kurie taiko poligrafo metod, ir kurie j kritikuo ja, pripasta btinyb sumainti Otelo klaid. Nesutariama tik dl to, kaip skmingai poligrafo klausim udavimo proce dros gali j sumainti ar padti ivengti. Tikrinant poligrafu naudojamos keturi ri klausim udavimo procedros, o kartais ir daugiau, jei prireikia koki nors i keturi variant. Dabar mums reikia apsvarstyti dvi. Pirmoji i j - kontrolinio klausimo metodas, daniausiai taikomas kvoiant nusikaltimais tariamus asmenis. tariamajam uduodamas ne tik tiesiogiai su nusikaltimu susijs klausimas (Ar js pavogte 750 doleri?"), bet ir kontroliniai klausimai. Didium su iuo metodu susijusi prietaravim sukelia nesutarimai, k is klausimas kontroliuoja ir kaip skmingai. Pacituosiu psicholog David Raskin, is mokslininkas vie nas takingiausi, pritariani kontrolinio klausimo metodui: Tikrinantis asmuo gali tyrimo subjektui pasakyti: 'Kadangi ai kinama vagyst, turiu uduoti jums kelis bendrus klausimus, susijusius su js paties poiriu vagyst, nes mums reikia nustatyti, ar esate toks mogus, kuris galt pavogti pinigus ir apie tai sumeluoti. Tad jeigu js paklausiau, ar per pirmuo sius atuoniolika savo gyvenimo met esate pams k nors, kas jums nepriklaus, k atsakytumte klausim?' Tiek klausimo formulavimo bdas, tiek kvoianiojo elgsena skatina tyrimo subjekt imti gintis ir susigdus atsakyti ne". Dl tokio klau simo formulavimo bdo [rao Raskinas] nekaltam tariamajam labiau rps, kaip teisingai atsakyti kontrolinius, ne tiesiogia1 su nusikaltimu susijusius klausimus. Taiau kaltam tiriamajam labiau rps, kaip sumeluoti atsakant svarbiausius k l a u s i m u i nes kaip tik jie ir kelia jam rimiausi grsm. Taiau nekalta5
176

mogus ino, kad svarbiausi klausim jis atsako siningai, tad jis ima labiau jaudintis, ar jo atsakymai kontrolinius klausi mus nra apgaulingi ir ar taigiai juos atsako."9 9 Davidas Lykkenas, psichologas, kaltininko ini testo, kur ap raiau eto skyriaus pabaigoje, alininkas, yra pagrindinis kontro linio klausimo metodo kritikas (o Raskinas kritikai vertina kalti ninko ini test). Paskutinje savo knygoje apie poligrafo naudoji m Lykkenas rao: Kad kontrolinio klausimo metodas veikt kaip skelbiama, kiekvien tikrinam asmen reikt tikinti, kad prietai sas kone neklystantis (o tai netiesa) ir kad per daug kontroliuoda mi savo atsakymus rizikuoja bti iaikinti (o teisinga yra kaip tik prieinga). Netiktina, kad visi poligrafo operatoriai tikins visus tikrinamus asmenis abiem iomis klaidingomis prielaidomis."1 0 0 Lykkenas teisus sakydamas, kad ios abi prielaidos, kuriomis privalo patikti tiriamasis, klaidingos. Niekas, net nekritikiausi poligrafo alininkai, nelaiko jo neklystaniu. Taip, poligrafu tikrinant padaroma klaid. Taiau Lykkenas irgi, matyt, teisus teigdamas, kad tikrinamas asmuo neturt ito inoti.* Jei ne kaltas tiriamasis inos, kad poligrafas daro klaid, jis veikiausiai nuogstaus, jog ydingas metodas neteisingai j vertins. Toks ne pasitikintis, gsdintas tiriamasis gali vienodai atsakyti ir kon trolin, ir pagrindinius klausimus, ir jei jis bus emocikai sujau dintas ir vienu, ir kitu atveju, poligrafo operatorius neinos, ar j vertinti kaip kalt ar kaip nekalt. Manau, nekaltas tariamasis, sitikins poligrafo klaidingumu, gali labiau isigsti, kai jam uduodamas tiesiogiai su nusikaltimu susijs klausimas, ir dl to gali atrodyti, kad jis kaltas.**
9 9 David C. Raskin, "The Scientific Basis of Polygraph Techniques and Their Uses in the Judicial Process", in Reconstructing the Past: The Role of Psychologists in Criminal Trials, ed. A. Trankbell, Stockholm: Norstedt and Soners, 1982, p. 325. 1 0 0 David T. Lykken, A Tremor in the Blood, N ew York: McGraw-Hill, 1981, p. 118. * Nors Lykkeno logika iuo klausimu atrodo tikinama ir neprietarauja m ano sampro tavimams, Raskinas teigia, kad ito rodymai itin netvirti. Lyginant du poligrafo testus, kai vienas tikrinamas asmuo inojo detektori nesant neklaiding, o kitas ne, pastebimo skirtumo aikinant m el neaptikta. Taiau Raskino pavyzdiu pateikiam tyrim adekvatumas abejotinas. Taigi, tai vienas i t daugelio klausim, kuriuos dar reiks itirti. ** Raskinas teigia, kad patyrs poligrafo operatorius turt sugebti nuo tiriamojo as mens nuslpti, kokie klausimai jo likimui svarbesni - kontroliniai ar tiesiogiai susij su vykiu. Taiau tiek man, tiek visiem s tiems, kurie kritikuoja kontrolini klausim meto d, tai atrodo menkai tikinama, ypa jei tiriamasis asm uo gana sumanus.

177

Antroji prielaida, kad didesn reakcija atsakant kontrolinius klausimus tariamojo padt tik pablogins, taip pat klaidinga. Tai irgi ino visi poligrafo operatoriai. Teisinga yra kaip tik prie inga, nes jei tariamasis aktyviau reaguoja kontrolinius klau simus (Ar iki atuoniolikos met esate pams k nors, kas jums nepriklauso?") nei tiesiogiai susijusius su vykiu (Ar js pavogte 750 doleri? "), jis nustumia nuo savs grsm, jis ver tinamas kaip nekaltas. Tai vag, ne nekalt asmen turt labiau sujaudinti su nusikaltimu susijs klausimas apie pavogtus 750 doleri. Kad tyrimas poligrafu bt skmingas, kontrolinis klausi mas turt emocikai sujaudinti nekalt asmen - bent tiek, jei ne daugiau, kaip su nusikaltimu susijs klausimas. Jei tikims nekalt tariamj priversti labiau susirpinti kontroliniu klausi mu nei tiesiai su nusikaltimu susijusiu, to pasieksime paskatin j patikti, kad jo atsakymas kontrolin klausim labai svarbus, kad jis lems vertinim. Pavyzdiui, poligrafo operatorius daro prielaid, kad beveik visi mons iki atuoniolikos met bna pam kak, kas jiems nepriklauso. Paprastai daugelis prisi pasta apie tok ankstyv nusiengim. Bet tikrinant poligrafu nekaltas tariamasis tuo neprisipains, nes jam atrodys, kad pri sipaindamas apie tok nusiengim pasirodys ess toks mo gus, kuris gali pavogti 750 doleri. Poligrafo operatorius nori, kad atsakydamas kontrolin klausim nekaltas asmuo pame luot, paneigt pams kak jam nepriklausanio. Tikrinantis asmuo tikisi, kad nekaltas tariamasis emocikai susijaudins dl melo ir tai uregistruos prietaisas. Kai nekaltam tariamajam u duoda su nusikaltimu susijus klausim, Ar js pavogte 750 doleri?", jis teisingai atsako - Ne". Jis nemeluoja, todl ir emo cikai nesusijaudina, bent jau nesusijaudina tiek, kiek susijau dino melagingai atsakydamas kontrolin klausim, ir iuokart poligrafas ypatingos reakcijos neuregistruos. Vagis, paklaustas apie 750 doleri, irgi pasakys ne", taiau emocikai susijaudins daug labiau btent dl io su nusikaltimu susijusio klausimo, negu melagingai atsakydamas kontrolin klausim. Tad logi ka tokia, jog nekalto asmens poligrafo nubraiytas grafikas pa
178

rodys didesn emocin susijaudinim atsakant klausim Ar kada nors pamte k ne savo?..." nei klausim Ar pavogte 750 doleri?" Tik kaltas labiau susijaudins emocikai atsakyda mas klausim apie 750 doleri. Kontrolinio klausimo metodas paalina Otelo klaid tik tada, jei nekaltas tariamasis labiau emocikai susijaudina dl kontro linio nei su nusikaltimu tiesiogiai susieto klausimo. Kitaip gre sia padaryti netikjimo tiesa klaid. Apsvarstykime, kas sukelia toki klaid. Kas galt paskatinti nekalt tariamj smarkiau susijaudinti emocikai dl su nusikaltimu susijusio klausimo (Ar js pavogte 750 doleri?") negu dl kontrolinio klausimo (Ar iki atuoniolikos met esate pams k nors, kas jums ne priklauso?")* ia reikia atsivelgti intelektin ir emocin veiks n. Logikai tariamasis turi suvokti, kad tie du klausimai ski riasi, kad ir kaip poligrafo operatorius stengiasi to nepabrti. Nekaltas tariamasis gal atkreips dmes tik tai, kad klausimas apie 750 doleri susijs su konkreiu dabarties vykiu. Arba ne kaltas tariamasis gali suprasti, kad pagrindinis klausimas kelia jam didesn grsm. Tai klausimas, dl kurio jis gali bti nubaus tas, tuo tarpu kontrolinis klausimas nukreiptas praeit, u j baudiamas nebus.** Tikrinimas poligrafu gali duoti rezultat ir jei nekaltas ta riamasis emocikai nereaguoja, kai jam uduodamas konkretus, grsm keliantis su nusikaltimu susijs klausimas. Apsvarstyki me kelias prieastis, kodl kai kurie nekalti tariamieji gali elgtis prieingai ir bti pripainti kaltais, nes emocingiau reaguoja svarbiausius, ne kontrolinius klausimus. 1. Policija padaro klaid. Ne visi galimai vykd konkret nu sikaltim tikrinami poligrafu. Pasitikrinti poligrafu papraytas nekaltas tariamasis ino, jog policija j tardama suklydo, ir tai jau pakenk io mogaus reputacijai. Jis jau paaikino policijai,
* I tikrj uduodam as ne vienas tiesiogiai su nusikaltimu susijs klausimas, taiau mano analizs esm s tai nekeiia. ** Kontrolinio klausimo metodo alininkas pasakys, kad guds poligrafo operatorius gali priversti tariamj jaustis kaltu dl praeities, taip patikti, jog praeities klaidos pa veiks jo vertinim, ir taip nervintis, kad nepagaut meluojant, jei neprisipains, kad atsa kydamas kontrolin klausim reaguos ymiai emocingiau nei atsakydamas pagrindin.

179

kodl jis nevykd nusikaltimo, kodl negaljo jo vykdyti ir nie kada nevykdyt. Akivaizdu, kad policija juo nepatikjo, nors patikti turjo. Galimyb pasitikrinti poligrafu is mogus tur t laikyti palankia proga rodyti savo nekaltum, bet jis nuogs tauja, kad tie, kurie suklydo j tardami, gali padaryti ir daugiau klaid. Jeigu policija gali itaip klysti, j patikrinimas poligrafu irgi gali bti klaidingas. 2. Policija nra teisinga. Gal dar mogus iki tarimo nusikalti mu nemgo teistvarkos pareign ir jais nepasitikjo. Jei nekal tas tariamasis priklauso etninms maumoms ar subkultros grupei, niekinaniai policij ir ja nepasitikiniai, jis ko gera ti ksis ir bijos, kad poligrafo operatorius ir j vertins neteisingai. 3. Technika gali suklysti. Gal mogui pasirodys visai supranta ma, kad policija apklausia mog dl nusikaltimo, kurio jis ne padar. Bet net ir taip nusiteiks asmuo nebtinai pasitiki poli grafu. Gali bti, kad jis apskritai nepasitiki tokia technologija, gal jam rankas jau buvo pateks vienas i t gausi poligraf kriti kuojani straipsni ar urnal, gal mat toki televizijos laid. 4. tariamasis gali bti isigands, jaustis prasikalts, prieikai nu siteiks. Kas links nuogstauti ar jaustis kaltas, gali smarkiau rea guoti konkreius, su dabartimi susijusius ir jam grsm kelianius klausimus, panaiai reaguos ir prieik nuostat, ypa ant valdios nirti links mogus. Visas ias emocijas uregistruos poligrafas. 5. tariamajam, net ir nekaltam, gali sukelti emocijas su nusikalti mu susij vykiai. Emocingesn reakcija nusikaltimo vykius, ne kontrolin klausim, kartais bdinga ne tik kaltajam. Pavyz diui, nekaltas asmuo, tariamas bendradarbio nuudymu, iki iol pavydjo jam skmingesns karjeros. Dabar, kai konkuren tas mirs, tariamasis jauia sins priekaitus dl savo pavy do, iok tok pranaumo diaugsm, kalt dl to digavimo ir kitus jausmus. Ar, pavyzdiui, nekaltas tariamasis buvo ne paprastai sukrstas, kai rado kruvin suniokot bendradarbio kn. Kvota apie nuudym vl tai primena, vl sukelia pana ius jausmus, bet mogaus ididumas neleidia to prisipainti. Vis i jausm pats tariamasis gali nesuvokti. Poligrafas u registruos, kad jis meluoja, taiau juk slepia jis ne nuudym, o
180

prietaringus jausmus ar puikyb. Kitame skyriuje aptarsiu atsitikim/ kai patikrintas poligrafu nekaltas tariamasis pripaintas kaltu ir nuteistas u nuudym. Kontrolinio klausimo metodo nusikaltimams tirti alininkai pripasta visus iuos klaid altinius, taiau teigia, kad suklystama nedanai. O jo kritikai tvirtina, kad dideliam procentui nekalt tariamj - ariausij teigimu, 50% - kilo didesn emocin reakcija pagrindin klausim nei kontrolinius. Kai taip atsitinka, poligrafas padaro klaid. Tai Otelo klaida, kai ne patikima ties sakaniu mogumi.
Kaltininko ini testas

etame skyriuje apraytas kaltininko ini testas sumaina galimybi padaryti netikjimo tiesa klaid. Kad galt panau doti apklausos metod, melo tikrintojas privalo apie nusikal tim turti tokios informacijos, kokios turi tik kaltas asmuo. Pa vyzdiui, niekas, iskyrus vag ir poligrafo operatori, neino, kiek buvo pavogta pinig, neino, kad visi banknotai buvo po 50 doleri. tariamasis bus paklaustas: Jei js pavogte i kasos pinigus, inote, kiek buvo pavogta. Ar 150, ar 350, ar 550, ar 750, ar 950 doleri?" Ir: Pavogti pinigai buvo vieno nominalo. Jei pamte pinigus, inote, kokio nominalo jie buvo. Ar 5, ar 10, ar 20, ar 50, ar 100 nominalo banknotai?" Nekaltas mogus turi tik vien ans i penki stipriausiai sureaguoti vieno klausimo vien teising atsakym, tik vien ans i dvideimt penki smarkiausiai sureaguoti vien tei sing atsakym i dviej pateikt klausim ir tik vien ans i deimties milijon smarkiau sureaguoti teising klausim, jei pateikiama deimt klausim apie nusikaltim."1 0 1 Svarbus psichologinis kalto ir nekalto tariamojo skirtumas, kad vienas buvo nusikaltimo vietoje, ino, kas ten vyko, jo smonje liko vaizdini, kuri nekaltas mogui neturi... Kaip tik dl i ini kaltas tariamasis pains su nusikaltimu susijusius mones, objektus ir vykius... Tai paskatins j susijaudinti..."1 0 2
1 0 1 I asmeninio susirainjimo su Davidu T. Lykkenu. 1 0 2 Lykken, Tremor in the Blood, p. 251.

181

Vienas kaltininko ini testo trkum, kad net nusikaltimams tirti j ne visada galima panaudoti. Informacija apie nusikaltim kartais bna taip plaiai pagarsinama, kad visus faktus suino ir nekaltieji, ir kaltieji. Jei tos informacijos neatskleidia laikra iai, apklausdama tariamuosius danai j pagarsina policija. Yra nusikaltim, kuriems taip paprastai kaltininko ini testo nepritaikysi. Pavyzdiui, bt nelengva vertinti, ar nuudymu tariamas asmuo meluoja tvirtindamas, kad tai buvusi savigyna. O kartais ir nekaltas tariamasis, buvs nusikaltimo vietoje, ino visas smulkmenas ne prasiau u policij. Kontrolinio klausimo metodo alininkas Raskinas teigia, kad naudojant kaltininko ini test padaroma daugiau patikjimo melu klaid: ... tariama, kad kaltininkas neva ino nusikaltimo detales, kurias stengiamasi iaikinti jam uduodamais klausi mais. Bet jeigu tariamas nusikaltimu asmuo neatkreip tinkamo dmesio tas detales, jeigu neturjo galimybi tas smulkmenas pastebti, o gal vykio metu buvo apsvaigs, slepiamos informa cijos testas tokiam subjektui netinka."1 0 3 Kaltininko ini testas neduos naudos, kai tariamj tikri nant poligrafu aparatas neufiksuoja jokios autonomins nerv sistemos reakcijos. Kaip minjau etame skyriuje, aptardamas i elgesio pastebimas apgauls uuominas, individ emocinis elgesys smarkiai skiriasi. Nra toki emocinio sujaudinimo en kl, kurie bt visikai patikimi ir nra toki apgauls poymi, kurie bt bdingi kiekvienam asmeniui. Nesvarbu, k anali zuotume - veido iraik, gestus, bals, irdies ritm, kvpavi m - bus moni, kuri n vienas is poymis joki emocini pokyi neparodys. Jau anksiau pabriau, kad kalbos klaid ar emblemos funkcij atliekani gest klaid nedarymas dar nerodo, jog tariamasis nekaltas. Panaiai ir autonomins ner v sistemos veiklos pokyi nebuvimas - juos paprastai tikrina poligrafas - ne visais atvejais rodo, kad asmuo nra emocikai sujaudintas. moni, kuri autonomin nerv sistema emoci kai susijaudinus daug aktyvumo neparodo, io testo rezultatai bus nepatikimi. Lykkenas sako, kad taip vyksta itin retai, taiau
10 3 Raskin, "Scientific Basis," p. 341.

182

tirta per maai, kad inotume, kaip danai is testas neduoda rezultat tikrinant asmenis, tariamus nusikaltimais ar nipin jimu. moni, kurie autonomin nerv sistema nerodo didelio aktyvumo, kontrolinio klausimo testo rezultatai irgi bus gana nepatikimi, nes tiek kontrolinius, tiek klausimus, susijusius su nusikaltimu, jie atsakys vienodai. Be to, vairs vaistai, taip pat narkotikai, slopina autonomins nerv sistemos veikl, tad tikrinant poligrafu rezultatai gauna mi netiksls tiek taikant kaltininko ini, tiek kontrolinio klau simo metod. Vliau apibendrinsiu iuos klausimus ir aptarsiu, ar psichopatai gali isisukti tikrinami iais metodais. Technologinio vertinimo biuro ataskaitoje, kurioje kritikai vertinti visi rodymai, nustatyta, kad abu apklausos metodai neapsaugoti nuo kritik nurodom klaid. Vertinant kaltininko ini test paprastai padaroma daugiau tikjimo melu klaid, o kontrolinio klausimo test - daugiau netikjimo tiesa klaid. Taiau kai kurie poligrafo operatoriai ir tyrjai nepritaria net ir iai ivadai. Taip yra ir dl to, kad dar nedaug atlikta tyrim* ir kad poligrafo tikslum vertinanius tyrimus atlikti sunku. Iki iol nra n vienos studijos, kuri neturt yd. Ypa svarbi va dinamoji pamatin tiesa (ground truth) - koks nors bdas, kokiu, neatsivelgiant poligrafo duomenis, bt manoma suinoti ties - ar tas asmuo melavo, ar sak ties. Jeigu tyrjas ios tiesos neino, jei neino, kuris melavo, o kuris sak ties, nra bdo, kuriuo bt manoma vertinti poligrafo tikslum.
Poligrafo tikslumo tyrimas

Tyrj poiriai poligrafo tikslumo tyrim skiriasi pagal tai, kiek jie gali bti pagrsti pamatine tiesa. Realiomis slygomis vyk domi tyrimai nagrinja faktinius realaus gyvenimo epizodus. Analoginiuose arba realias slygas imituojaniuose tyrimuose nagrinjamas koks nors, daniausiai tyrjo parengtas, eksperi* Nors apie poligraf parayta tkstaniai straipsni, tyrimais paremti tik nedaugelis. TVB perirjo 3200 straipsni ir knyg, i kuri tik 320 paremti tyrimais. Dauguma i j neatitiko minimali mokslini reikalavim. Technologinio vertinimo biuro tyrj many mu, tik apie 30 poligrafo tikslum vertinani mokslini tyrim buvo atlikti siningai.

183

mentas. Reali slyg ir eksperimento situacijos tyrimai atspindi vieni kit stiprisias ir silpnsias puses. Atliekant reali situacij tyrimus tariamieji i ties jaudinasi dl patikrinimo poligrafu rezultat, todl reikia tiktis intensyvi emocij pasirodymo. Kitas tokio tyrimo pranaumas yra tai, kad tiriami tinkami su bjektai - tikri tariamieji, ne koledo pirmakursiai. Toki prakti ni tyrim silpnoji pus yra pamatins tiesos dviprasmikumas. Tikras pamatins tiesos inojimas yra realias slygas imituojan i (analogini) tyrim stiprioji pus; i ties nesunku suino ti, nes tyrjas susitaria, kas meluos, kas sakys ties. io eksperi mento trkumas yra tai, kad tariamieji" paprastai maai kuo ar niekuo nerizikuoja, tad veikiausiai intensyvi emocij suadinta nebus. Tikrinami asmenys iuo atveju maai primins tuos, kurie realiame gyvenime daniausiai tikrinami poligrafu.
Realiomis slygomis vykdomi tyrimai

Pirmiausia aptarkime, kodl realiomis slygomis atliekant tyrimus taip sunku nustatyti ties. mons, kurie faktikai ta riami nusikaltimu, tikrinami poligrafu ne tyrimo tikslais, bet tik siejant tai su nusikaltimo tyrimu. Vliau jau galima suinoti, ar jie prisipaino, ar buvo pripainti kaltais ar nekaltais, ar kaltini mai buvo atmesti. Atrodyt, jog turint vis t informacij neb t sunku nustatyti pamatin ties, taiau taip nra. Pacituosiu Technologinio vertinimo biuro ataskait:
Kaltinimai gali bti atmesti ne dl nekaltumo, bet kad trksta pa kankam rodym. Jei prisiekusieji iteisina kaltinamj, nemanoma nustatyti, kiek i ties jie buvo sitikin jo faktiniu nekaltumu, o gal jiems tiesiog nepakako rodym neabejotinai pripainti j kaltu. Dau gelis prisipainusij faktikai pripasta maesn kalt nei jiems in kriminuojama, kaip paymi Raskinas, tad sunku paaikinti, kaip toki prisipainim turinys susijs su nusikaltimu, kuriuo tariamasis vis pirma kaltinamas. Taigi naudojant poligraf baudiamosios teiss sistemoje padaroma daug [netikjimo tiesa] klaid kaltinamj itei sinant ir [tikjimo melu] klaid bylas nutraukiant.1 0 4
1 0 4 Technologinio vertinimo biuro ataskaita, p. 50.

184

Atrodyt, kad ias problemas bt galima isprsti suaukus ekspert komisij, kuri perirt visus rodymus ir nusprs t, kaltas asmuo ar ne, vis dlto ia susiduriame su dvejopos prigimties esminiais sunkumais. Ekspertai ne visuomet sutaria, o kai sutaria, nra kaip sitikinti, ar jie neklysta. Juk net prisi painimai ne visada visk isprendia. Prisipasta ir nekalti mons, ir net jei prisipainimai pagrsti, jie tampa pagrindine tiesa tik nedidelei, galtume sakyti, ypatingai kaltinim daliai, dl kuri tikrinama poligrafu. Beveik vis realiomis slygomis atlikt eksperiment trkumas dar ir tas, kad neinoma, kaip tiems tyrimams buvo pasirinkti mons.
Analoginiai tyrimai

Analogini tyrim problem ne maiau, tik jos kitokios. iuo atveju dl pagrindins tiesos galima neabejoti, nes tyrjai liepia vieniems tiriamiesiems vykdyti" nusikaltim, kitiems ne. Netikra tik tai, ar toks nusikaltimo imitavimas kada nors bus rimtai priimtas kaip tikras nusikaltimas. Tyrjai sukr imitaci nius nusikaltim modelius, kurie sudomint tiriamuosius, nes jie motyvuojami apdovanojimais, jei poligrafas j nepagaus me luojant. Kartkartmis tyrimo subjektams net bdavo grasinama bausmmis, jei j mel iaikint, taiau dl etini prieasi tokios bausms nedidels (tarkime, u neskming dalyvavim eksperimente bus neuskaitytas kursas). Beveik visi, taikiusieji kontrolinio klausimo metod, panaudojo toliau aprayt Raskino pasilyt imituojamo nusikaltimo situacij.
Pus tiriamj i rao suino, kad kakuriame pastato kabinete pavogtas iedas ir jiems teks pasitikrinti melo detektoriumi, kuris nustatyt, ar neigdami dalyvav vagystje jie sako ties. Jiems pasa kyta, kad jei tikrinant paaiks, jog jie sako ties, gaus gana solidi pinigin premij. Kitai tiriamj daliai buvo nurodyta, kaip vykdyti jiems paskirt nusikaltim. Tad jie nujo kabinet kitame aukte, i viliojo i jo sekretor, surado jos raomojo stalo staliuose grynj pinig dut, kurioje buvo iedas, umov j vienam eksperimento

185

dalyviui ant pirto ir gro laboratorij pasitikrinti poligrafu. Jiems buvo liepta niekam nesakyti, kad dalyvauja eksperimente, parengti alibi, jei kas netyia aptikt juos sekretors kabinete. Dar buvo spti neatskleisti joki nusikaltimo detali poligrafo operatoriui, nes jei jis suinos, jie praras ir pinigus, kuriuos jiems adta sumokti, ir deim ties doleri premij.1 0 5

Bandymas imituoti tikr nusikaltim spdingas, bet kyla klausimas, ar meluojant tokiomis aplinkybmis suadinamos kokios nors emocijos. Poligrafas fiksuoja emocin susijaudinim, tad nusikaltimo imitacija galt parodyti, ar poligrafo duome nys tiksls tik tada, jei bt suadintos tos paios ir tokio pat intensyvumo emocijos, kaip vykdius tikr nusikaltim. Treiame skyriuje paaikinau, kokios trejopos emocijos sua dinamos meluojant, aptariau kiekvien j, paaikinau, kas nu lems vienos ar kitos jauiam emocij intensyvum. Aptarkime, ar tikrinant poligrafo tikslum ios emocijos bus jauiamos ir vykdius imituojam nusikaltim. Iaikinimo baim. Tai labai svarbus veiksnys, kuriuo tariamasis rizikuoja, jei bus iaikintas meluojant. Treiame skyriuje min jau, kad kuo didesnis atlygis u skming sumelavim, kuo di desn bausm u neskming mel, tuo didesn iaikinimo bai m mogus jaus. Daugiausia, matyt, lemia bausms u neskm sunkumas. Sunki bausm ir teisiam mogui sukels ne maesn baim bti neteisingai vertintam, negu melagiui baim bti iai kintam - juk padariniai abiem vienodi. Imituojant nusikaltimus atpildas menkas, bausmi nra, tad nei teisus mogus, nei mela gis neturt jausti baims, kad j gali sugauti meluojant. Gal tiria mieji iek tiek ir susijaudins, kad jie daro tai, u k jiems mokama, bet tai beveik be abejoni ne toks stiprus jausmas kaip baim, ku ri nekaltas ar kaltas asmuo jauia tiriant tikr nusikaltim. Kalt dl apgauls. Kalts jausmas apima, kai melag ir auk sieja bendros vertybs. Imituojant nusikaltimus kalt s u m a ja, nes meluoti leidiama, melui pritariama, to reikalauja ty rimas. Imituojamuose nusikaltimuose melagiui liepiama m e 1 0 5 Raskin, "Scientific Basis," p. 330.

186

luoti, meluodamas jis padeda mokslui. mons, meluojantys imituojamuose nusikaltimuose, tikrai neturt jausti ypatin gos kalts. Diaugsmas apgavus. Ikio diaugsm, malonum apmauti melagis jaus daug stipriau, jei jis turi kieto rieutlio reputacij. Apkvailinti poligraf yra tikras ikis, is jausmas turt bti itin stiprus, jei nesusimaio su jokiomis kitomis emocijos, pavyz diui, baime ar kalte.* Tad diaugsm apgavus jaus tik melagis, ne teisus mogus. I to, kas nagrinta anksiau, galima sprsti, kad imituojami nusikaltimai sukels tik vien i t trij emocij, kurias jauia ti krai nusikalts asmuo, - diaugsm apgavus. i emocij jaus tik melagis, ne teisus mogus. Veikiausiai tik melagis susijau dins emocikai, tad j iaikinti imituojant real nusikaltim bus lengviau nei aikinant i tikrj padaryt nusikaltim, kai teis mog gali apimti tie patys jausmai kaip ir melag. Taigi, i viso to, kas pasakyta, galima daryti ivad, kad tyrimams, kurie poli grafo tikslum vertins remdamiesi real nusikaltim imituojan iomis situacijomis, bus bdingas polinkis j pervertinti.
Mirs tyrimai

Yra dar vienas tyrimo bdas, kuriuo stengiamasi ivengti re ali ir jas imituojani situacij tyrimo metodo silpnj pusi, suderinant abiej geriausias ypatybes. Dl tiesos ia neabejoja ma, kaip ir realius nusikaltimus imituojani tyrim atvejais - ir teiss, ir tariami daug kuo rizikuoja, kaip ir realiomis slygomis vykdomuose eksperimentuose. Netzeris Daie, Izraelio Jeruzals miesto policijos Mokslini tyrim skyriaus darbuotojas, rengda mas daktaro disertacij atliko tok tyrim. Melas buvo ... tikras, mons neapsimetinjo; ...tyrimo subjektai tikjo, kad kvotjas neino, kas vykd nusikalstam poelg; tyrimo subjektams...
4 Dar nesusipains su mano poligrafo testo analize Raskinas man sak, kad, jo m any mu, melag iduoda ne tiek iaikinimo baim ar diaugsm as apgauti, kiek ikio pri mimas. Nors tai ir nepatvirtina mano teigini, bet sustiprina argumentus, kad netikri nusikaltimai nra pats geriausias bdas pasireikti visai tai skalei emocij, kurios jauia m os vykdius tikr nusikaltim, kai tiek kaltas, tiek nekaltas turi kuo rizikuoti.

187

nuoirdiai rpjo patikrinimo poligrafu rezultatai; ...o poligra fo operatorius neinojo, kurie atrinktieji tirti yra kalti, kurie ne kalti."1 0 6Tikrinta dvideimt vienas Izraelio policininkas. Jie ra raomj pietuku ant popieriaus, neva tinkamumo darbui tes t. Tiriamieji buvo paprayti vertinti savo pai raomuosius, o tai suteik galimyb sukiauti, pataisyti i pradi paraytus atsakymus. Raomj lapai buvo apdoroti specialia chemi ne mediaga, kad nesiningi taisymai bt matyti. Septyni i dvideimt vieno policininko patais pradinius savo atsakymus. Vliau tiriamiesiems buvo praneta, kad juos taria sukiavimu, todl pasilyta pasitikrinti poligrafu. Jie spti, kad nuo rezulta t gali priklausyti tolesn j karjera.1 0 7 Realiame gyvenime policininkams suteikiama galimyb at sisakyti tikrintis poligrafu - baudiamosiose bylose tikrinti tariamuosius poligrafu tra viena i galimybi, taiau nerei kalaujama, kad tariamasis tai btinai daryt. Trys i septyni policinink prisipaino. Vienas prisipains sukiavimu ir kiti du, kurie teig nesukiav, atsisak tikrintis poligrafu, o treia sis apgavikas neatjo patikrinim poligrafu.* Tad i raomj raiusi dvideimt vieno policininko tik penkiolika tikrinosi po ligrafu - du sukiav ir trylika nesukiavusi. Taikytas kontro linio klausimo metodas, abu sukiavusieji policininkai tiksliai nustatyti. Du i trylikos nesukiavusi buvo klaidingai nustatyti kaip sukiav. Tad i io eksperimento nemanoma padaryti joki ivad, nes patikrintas nedidelis skaiius moni. Bet tokie mirs tyri mai gali bti labai naudingi, yra tik etikos problema - mons skatinami apgaudinti ir meluoti. Izraelio tyrjai mano, kad tai pateisinama, nes svarbiau sitikinti, kaip teisingai galima nusta tyti mel. Tkstaniai moni kasmet patikrinami poligrafu...
1 06 Avital Ginton, Netzer Daie, Eitan Ellad, and Gershon Ben-Shakhar, "A Method of Evaluating the Use of the Polygraph in a Real-Life Situation/' Journal of Applied Psycholo gy 67,1982, p. 132. 107 Technologinio vertinimo biuro ataskaita, p. 132. 4 ie skaiiai rodo t pat, k teigia poligrafo operatoriai, kad patikrinimo poligrafu grs m paskatina kai kuriuos kaltus asmenis prisipainti. Taiau atsisakymas tikrintis poli' grafu tikrai nra kalts rodymas.

188

ir patikrinimo rezultatais pagrindiami svarbs sprendimai. Ta iau tikrasis io instrumento patikimumas dar neinomas..."1 0 8 Galbt tok tikrinimo bd bt galima daniau silyti policijai, nes policinink darbas susijs su ypatinga rizika, jie daniau su sij su aplinkybmis, kai poligrafu teisingai arba ne vertinami mons. io miraus eksperimento vertingas aspektas yra tai, kad jis tikrovikas. Tikrai, yra policinink, kurie sukiauja lai kydami egzaminus. Ypa slaptas aukto lygio pareign pa tikrinimas FTB leido sitikinti, kaip plaiai paplits apgaudi njimas - keli imtai io biuro darbuotoj sukiavo laikydami egzaminus, turinius lemti, kam teks taip troktamas ypatingojo agento darbas."1 0 9 Taigi Izraelio policijos mirus eksperimentas nebuvo aidimas. Tai nebuvo ir vien ikis, skirtas skmingai apkvailinti eksperimentuotoj. Policininkai turjo labai bijoti, kad pagaus sukiaujant, jausti kalt dl melo, nes rizikavo ne tik reputacija, bet, ko gero, ir visa savo karjera.
Tyrim ivados

Minimalius mokslinius reikalavimus atitiko deimt realiomis slygomis atlikt eksperiment ir keturiolika ias slygas imi tuojani (analogini) eksperiment, kuriuose pritaikytas kon trolinio klausimo metodas, bei ei realias slygas imituojantys (analoginiai) eksperimentai, kuriuose panaudotas kaltininko i ni testas.* Toliau pateiktas iais eksperimentais paremtas gra1 0 8 Ginton et ai., "Method for Evaluating," p. 136. 1 0 9Jack Anderson, San Francisco Chronicle, May 21,1984. * Apie tai, kurie realiomis slygom is atlikti ir kurie analoginiai kontrolinio klausimo me tod taik eksperimentai atitiko mokslinius kriterijus, rmiausi Technologinio vertinimo biuro ataskaita. Lykkenas man sak, kad jis pasitiki tais realiomis slygom is atliktais tyrimais, kuriuos kaip pavyzdinius atrinko Technologinio vertinimo biuras, taiau mano, kad realiomis slygom is atlikt tyrim rezultatai iek tiek pagerinti. galutinius apibendrinimus TVB netrauk kaltojo ini testo rezultat. A juos traukiau, kad skai tytojas galt palyginti juos su kontrolinio klausimo testo rezultatais. Nepateikiau tik Timmo eksperimento, kuriame nebuvo nekalt subjekt, rezultat. Panaudojau ir pir mojo testo rezultatus, gautus i Ballouno ir Holm es tyrimo bei EDT duom enis i Bradley ir Janisse studijos (H. W. Timm, "Analyzing Deception from the Respiration Patterns," Journal of Political Science and Administration 10, 1982, p. 47-51; K. D. Balloun and D.S. Holmes, "Effects of Repeated Examination on the Ability to Detect Guilt with a Po lygraphic Examination: A Laboratory Experiment with a Real Crime," Journal of Applied Psychology 64, 1979: p. 316-322; M. T. Bradley and M. P. Janisse, Accuracy Demonstra tions, Threat, and the Detection of Deception: Cardiovascular, Electrodermal, and Pupil lary Measures," Psychophysiology 18,1981, p. 307-314.

189

fikas rodo, kad poligrafas naudingas. Jis padeda mel iaikinti daniau, taiau tikrinant juo ir suklystama. Kiek padaroma klai d, kokios jos, priklauso nuo to, ar ie eksperimentai atlikti rea liomis slygomis ar jas imituojaniomis, ar panaudotas kontro linio klausimo ir kaltojo ini metodas, taip pat nuo konkretaus eksperimento detali. tai kelios bendros ivados: 1. Didesnio tikslumo pasiekiama realiomis slygomis atlie kamais eksperimentais nei realias slygas imituojaniais (analo giniai eksperimentai). Tai gali lemti keletas veiksni. Realiomis slygomis atliekamuose eksperimentuose sukeliamas didesnis emocinis sujaudinimas, tariamieji maiau apmokyti,, bet pama tin tiesa ne tokia tikra, nes maiau tikros informacijos turima apie eksperimentui parinktus asmenis. 2. Daug padaroma netikjimo tiesa klaid, kai tikrinama kal tojo ini analogijos testu. Dar reikia atlikti daugiau tyrim, ypa eksperiment realiomis slygomis, taip pat miri, pritai kant kaltojo ini test. 3. Daug padaroma tikjimo melu klaid, daugiausia naudo jant kaltojo ini test.

190

Nors Raskinas mano, kad skaiiai grafike poligrafo tikslum sumaina, o Lykkenas teigia, kad padidina, trims bendroms ia pateikiamoms ivadoms neprietarauja nei vienas, nei kitas. Vis dlto dar nesutariama dl daugelio problem, susijusi su po ligrafo rezultat patikimumu. Ar psichopatai gali lengviau i vengti iaikinimo tikrinami poligrafu? Ivados prietaringos, kai tikrinant taikomas kontrolinio klausimo metodas. Lykkenas neabejoja, kad kaltininko ini testas turt iaikinti ir meluo janius psichopatus. Jis samprotauja, nors jie ir nerodo jokios baims, kad gali bti iaikinti, nei to, k pavadinau diaugs mu apgauti, paprasiausiai teisingo atsakymo inojimas i teste pateikt atsakym jau sukels autonomins nerv sistemos vei klos pokyius. Taiau iki iol neatlikta tyrim, ar psichopatams taikomas kaltininko ini testas tikrinant poligrafu duos koki rezultat. Reikia atlikt daugiau psichopat tyrim, taip pat pasistengti nustatyti kitas grupes moni, kuriems tikrinimas poligrafu sukelia minimali reakcij. Ar gali bti skmingos kontrpriemons - smoningos mela gio pastangos ivengti apgauls iaikinimo? Ir vl tam reikia daugiau tyrim. Manau, sveikas protas veria sutikti, kad nau dojant kontrpriemones kakokiam skaiiui melagi pasiseks i vengti iaikinimo. Manau, tai pavykt, jei bt sudarytos gali mybs kelet mnesi apmokyti melag, kaip naudojantis sud tinga technologija pritaikyti kontrpriemones. Niekas neino, ar iuo metu to mokomi nipai, mano supratimu, bt neprotinga manyti, kad nemokomi. Kalbama, kad tokia ypatingo parengi mo mokykla, kurioje agentai mokomi pergudrauti poligraf, yra
* Grafike pateikti vidurkiai, kurie ne visada tiksliai atspindi tyrim rezultat skal. Ska ls nurodom os toliau. Teisingai nustatyt m elagi realiomis slygom is atliktuose eks perimentuose 71-99%; analoginiuose eksperimentuose, naudojant kontrolinio klausi mo metod, 35-100%; analoginiuose eksperimentuose, naudojant kaltojo ini test, 61-95%. Teisingai nustatyt asmen: realiomis slygom is atliktuose eksperim entuose 13-94%; analoginiuose eksperimentuose, naudojant kontrolinio klausimo metod, 3291%; analoginiuose eksperimentuose, naudojant kaltojo ini test, 80-100%. Neteisin gai nustatyt teisi asmen: realiomis slygom is atliktuose eksperimentuose 0-75%; analoginiuose eksperimentuose, naudojant kontrolinio klausimo metod, 2-51%; analo giniuose eksperimentuose, naudojant kaltininko ini test, 0-12%. Neteisingai nustaty t melagi: realiomis slygom is atliktuose eksperimentuose 0-29%; analoginiuose eks perimentuose, naudojant kontrolinio klausimo technik, 0-29%; analoginiuose eksperi mentuose, naudojant kaltininko ini test, 5-39%.

191

kakurioje Ryt bloko ali. Sakoma, kad tai savo prisipainime parod KGB agentas, kuris ne itin skmingai imoko toje moky kloje dstyt dalyk. TVB ataskaitos baigiamajame paragrafe teigiama, kad po ligrafo tyrimai pateikia ...tam tikr rodym, kad tikrinimas poligrafu gali bti pagrstas kaip prast baudiamj tyrim papildymas konkretiems nusikaltimams atskleisti...1 1 0 Taiau a tikiu, kad manoma engtelti ir truputl toliau tos atsargios i vados, isaugant iok tok takingiausi poligrafo alinink ir kritik sutarim.
Daugiau reikms reikt teikti poligrafo testo rezultatams, kuriais patvirtinama, kad tariamasis sako ties, nei kad meluoja. Jei kitais as

pektais rodymai nra tikinami, tardytojai galt apsisprsti at mesti tariamajam ikeltus kaltinimus, kai paaikja, kad jis sako ties. Raskinas ir kiti toki priemon silo taikyti ypa tais atve jais, kai atliekamas kontrolinio klausimo testas poligrafu, nes j taikant padaroma tik nedaug tikjimo melu klaid. Lykkenas sitikins, kad kontrolinio klausimo testas apskritai neturt bti taikomas, ir kad tik kaltininko ini metodas yra vaisingiausias nagrinjant baudiamuosius nusikaltimus.
Kai tariamojo patikrinimas poligrafu rodo j meluojant, tai netur t bti laikoma pakankamu pagrindu j nuteisti ar net patraukti bau diamojon atsakomybn... apgaul rodantys poligrafo testo rezultatai tiesiog tapt prieastimi toliau tsti tyrim..."m Lykkenas pritaria

iai Raskino miniai, bet tik tuomet, kai tikrinant poligrafu nau dojamas kaltininko ini testas, ne kontrolinio klausimo metodas. Atuntame skyriuje paaikinsiu, k vadinu melo tikrinimu, arba verifikacija, o priede 4 lentelje ivardiju trisdeimt atuonis klausimus, kuriuos galima uduoti apie mel norint vertinti jo iaikinimo galimybes poligrafu arba i elgesio uuomin. Vie na mano melo patikrinimo iliustracij yra tariamo mogudys te asmens tikrinimo poligrafu smulkus apraymas. Tas pavyz dys suteikia dar vien galimyb apsvarstyti klausim, kaip pa tikrinimas poligrafu gali bti panaudotas tiriant kriminalinius
1 10 Technologinio vertinimo biuro ataskaita, p. 102. 1 1 1 Davido C. Raskino pareikimas (1845) Konstitucijos pakomiteiui Jungtini A m e r i k o s Valstij Senate, 1978, rugsjo 19, p. 14.

192

nusikaltimus. Dabar aptarkime, kur dar gali bti panaudotas poligrafo testas, nes kaip tik dl t dalyk iuo metu daugiausia nesutariama.
Tikrinimas poligrafu priimant i darb

TVB ataskaitos rengjai ir Raskinas su Lykkenu nepritaria, kad kandidatai darb bt tikrinami poligrafu. Taiau tokiam patikrinimui pritaria daugyb darbdavi, profesionali poligra fo operatori, kai kurie vyriausybs pareignai, ypa dirbantys valgybos tarnybose. Poligrafas labai danai naudojamas tikri nant kandidatus darb, bet dar neatlikta joki mokslini tyri m, kaip tiksliai poligrafas nustato, kurie kandidatai sumeluoja tokius dalykus, kuriems paaikjus j darb nepriimt. Nesun ku suprasti, kodl toki eksperiment neatlikta. Atliekant juos realiomis slygomis pamatin ties nustatyti bt sunku. Ties nustatyti bt galima tik tokiu eksperimentu, kai darb bt priimti visi kandidatai, neatsivelgiant j patikrinimo poligrafu rezultatus, o paskui stebint juos darbo vietose bt tikrinamos ir iaikinamos vagysts ar kitokia alinga veikla. Kitas bdas nu statyti ties bt stropiai itirti vis kandidat darbins veiklos istorij ir isiaikinti, kurie i j apie savo praeit meluoja. Atlikti tai stropiai, padarant kuo maiau klaid, bt labai brangu. vyk dyti tik du realias slygas imituojantys eksperimentai - vienas patvirtino, kad poligrafo vertinimas buvo labai tikslus, kitas ne, taiau t eksperiment duomenys daugeliu atvilgiu nesutampa, kiekvieno j vykdytojams ikilo sunkum, dl kuri buvo sunku padaryti ivadas.* Kandidat darb patikrinimo poligrafu tikslumo nemano ma vertinti, jeigu manysime, kad jis bus toks pats kaip ekspe rimentuose, tirianiuose poligrafo naudojim kriminaliniams
* A naudojausi TVB pateiktu i dviej eksperiment vertinimu.1 1 2 Tikrinimo poligra fu alininkai ias studijas laiko patikimomis ir svarbiomis. Net jeigu j rezultatus priim tume, vis tiek manyiau, kad kol kas pagrstai galima tvirtinti, jog daryti ivadas apie kandidat darb tikrinimo poligrafu tikslum mokslinio pagrindo nra. Tokiam svar biam ir prietaringam dalykui pagrsti reikia daugiau nei dviej eksperiment. 1 1 2 Technologinio vertinimo biuro ataskaita, p. 75-76.

193

vykiams nagrinti (r. grafik). Tikrinami asmenys, kaip ir egzaminuotojai bei egzaminavimo technikos, gali labai skirtis. Kandidatuojantis darb turi pasitikrinti poligrafu, kad galt uimti pareigas, o tariamieji nusikaltimu turi galimyb nesitikrinti poligrafu ir toks atsisakymas nebus laikomas rodymu prie juos. Raskinas tikina, kad kandidat darb patikrinimas poligrafu yra ... prievartinis ir veikiausiai sukels pasipiktini m, kuris smarkiai trukdys gauti tikslius tikrinimo poligrafu rezultatus."1 1 3Tikrinami asmenys rizikuoja skirtingais dalykais. Bausm poligrafo testu nustaius mel turt bti maesn ti krinant busimuosius darbuotojus nei nusikaltimu tariamus asmenis. Dl maesns rizikos melagiai turt jausti maesn iaikinimo baim, tad juos ir pagauti meluojant sunkiau. Taiau niekuo nenusikalt, tik labiausiai norintys gauti darb bijos bti neteisingai vertinti, ir kaip tik dl ios baims jie ir bus neteisin gai vertinti. Pritariani tikrinimui poligrafu kontrargumentas yra tai, kad is patikrinimas vis dlto duoda vaisi. Daugelis poligrafu patikrint kandidat prisipaino apie jiems pakenkusius daly kus - pasisak vykd tokius nusiengimus, apie kuriuos nebuvo usimin prie tikrinami poligrafu. Tad tai praktinis argumentas. Nesvarbu, ar poligrafas tiksliai padeda pagauti meluojanius, jeigu tie, kurie neturt bti priimti darb, identifikuojami tokiu bdu patikrinus. Lykkenas mano, kad tvirtinimai apie praktikum patys savaime nra pagrsti.1 1 4Jo manymu, prane im apie sau pakenkusius kandidatus prisipainim skaiius padidinamas, o kai kurie j gali bti ir melagingi, igauti darant spaudim. Negana to, asmenys, padar tokius dalykus, dl ku ri galt bti nepriimti darb, patikrinimo poligrafu gali ne bijoti tiek, kad prisipaint. Be tiksli tyrim nra kaip suinoti, kiek asmen, neilaikiusi poligrafo testo, bt buv itikimi darbuotojai nei kiek poligrafo test ilaikiusi vogs. Raskino iugdytas psichologas Gordonas Barlandas, kuris at lieka kandidat darb patikrinim poligrafu, pateikia dar vien
113 Raskin, Statement, p. 17. 11 4 Lykken, Tremor in the Blood, chap. 15.

194

argument, patvirtinant poligrafo testo naudingum. Barlandas susipaino su keturiais imtais kandidat tokius darbus, kaip sunkveimio vairuotojas, kasininkas, sandli darbininkas ir kitais, kuriuos darbdaviai atsiunt privai patikrinimo poli grafu firm. Pus i 155 pareikimus darb padavusi kandida t, suinoj, kad poligrafo testo rezultatai parod juos melavus, prisipaino. Taiau Barlandas suinojo, kad darbdaviai pasam d 58% i t melu prisipainusi moni. Daugeliui darbdavi patikrinimo poligrafu rezultatai reikalingi ne tiek tam, kad ap sisprst, ar priimti asmen darb, kiek kad galt isiaikin ti, kok darb jis galt dirbti. Pavyzdiui, jeigu nustatyta, kad kandidatas darb alkoholikas, jis galbt bus pasamdytas dirbti kroviku, ne vairuotoju."1 1 5 Barlandas teisingai nurodo, kad ypa turt dominti t sep tyniasdeimt atuoni asmen, kuriuos poligrafas parod mela vus, taiau jie paneig, likimas, nes tai gali bti netikjimo tiesa klaid aukos. Barlandas rodinja, kad 66% i j vis dlto buvo priimti darb. Bet nra kaip sitikinti, ar jie pasamdyti dirbti tokius darbus, koki bt pageidav, ir kokius bt gav, jei ne patikrinimo poligrafu rezultatai. Diduma nepasamdyt, kurie neig melav, nors poligrafas tai patvirtinta, buvo nepriimti dl to, kuo prisipaino per pokalb prie poligrafo test. Tik labai nedidel dalis (maiau negu 10%) kandidat, kurie nustatyti kaip melav, bet neprisipain, potenciali darbdavi buvo at mesti btent dl tos prieasties."1 1 6 Vertinimas to maiau nei 10% skaiiaus, kiek alos juo galima padaryti, priklauso nuo bazins melo normos. Ji yra statistinis vei klos rodiklis, pavyzdiui, poligrafu tikrinam tariam nusikal timais asmen bazin melo norma veikiausiai gana aukta, ko gero, 50%. Atliekant kriminalinius tyrimus poligrafu tikrinami ne visi, tik maa tariamj grupel. Barlando studija leidia Prieiti prie ivados, kad kandidat darb bazin melo norma yra apie 20%. Madaug vienas i penki kandidat pameluos k nors, kam paaikjus jis nebt pasamdytas i tarnyb.
1,5 Gordon H. Barland, "A Survey of the Effect of the Polygraph in Screening Job Applicants: Preliminary Results/' Polygraph 6, December 1977, p. 321. 1 1 6 Ibid.

195

Net jei pripainsime, kad poligrafo testas tikslesnis nei i ti krj, 20% bazin melo norma vis vien jau gali sukelti nelemt padarini. Nors Raskinas prietarauja, kad kandidatai darb bt tikrinami poligrafu, vis dlto daro prielaid, kad tikrinimo poligrafu rezultat tikslumas yra 90%.
Tad remiantis iomis prielaidomis kandidat j darb tikrinimas poligrafu duos tokius rezultatus: i 200 apgauti linkusi subjekt 180 bus teisingai nustatyti kaip apgavikai, o 20 bus neteisingai nu statyti kaip teiss; i 800 sakani ties subjekt 720 bus teisingai nustatyti kaip sakantys ties, o 80 bus neteisingai nustatyti kaip apgaudinjantys. I 260 subjekt, nustatyt kaip melagiai, 80 faktikai sakys ties. Tad i t, kurie bus vertinti kaip apgavikai, 31% faktikai bus teisingi mons. Tai labai aukta [netikjimo tiesa klaid] norma, dl kurios mons nebus priimti darb, jei sprendimai bus daromi remiantis tikrinimo poligrafu rezultatais. Tiriant baudiamuosius nu sikaltimus rezultatai bus kitokie, nes ia apgauls bazin norma vei kiausiai yra 50% ar auktesn, o didesnis technikos tikslumas neleis padaryti tiek daug klaid."7

Tad kontrargumentas prie poligraf gali bti toks:

Bazins melo normos tikrinant kandidatus darb vertinimas 20% yra per emas. Sis argumentas paremtas tik viena kandidat

darb Jutos valstijoje tyrimo studija. Gal valstijose, kur mormo n procentas maesnis, melagi pasitaikys daugiau. Net jei jis bt ir 50%, poligrafo testo priimant darb prieininkai sakys, kad tikrinimas poligrafu neturt bti atliekamas nevertinus jo tikslumo. O tas tikslumas, matyt, daug maesnis nei 90% . Taiau poligrafo testo tikslumas i ties nra toks jau svarbus. Pa tikrinimas ar patikrinimo grsm priveria mones prisipainti apie jiems patiems galinius pakenkti dalykus, ko kitomis aplin kybmis nepripaint. Vlgi reikt pasakyti, kad neatlikus tikslumo analizs nra bd suinoti, kiek moni neprisipas ta kada nors padar tokius dalykus, dl kuri darbdaviai vliau galt nukentti.
11 7 Raskin, Statement, p. 21.

196

Reikia pasakyti, kad poligrafu periodikai tikrinami dirban tys asmenys. Tokiam poligrafo naudojimui tinka visa ta kritika, kuri jau isakyta dl kandidat darb tikrinimo.
Tikrinimas poligrafu priimant darb policijoje

Tai dar viena sritis, kurioje plaiai taikomas tikrinimas poli grafu. Visi argumentai, kuriuos k tik aptariau kalbdamas apie kandidat kitus darbus tikrinim poligrafu tinka ir ioje srityje. Taiau norinius dirbti policijoje aptariu atskirai, nes yra duo men apie j tikrinimo poligrafu naud, be to, policijos darbo specifika leidia pateikti nauj argument, paremiani kandi dat darb tikrinim poligrafu. Richardo Artherio, profesionalaus poligrafo operatoriaus, straipsnio pavadinimas Kiek plik, silauli, seksualini nusikaltli js departamentas pasamdys met? (Tikkims, kad tik 10% vis naujai priimt darbuotoj!)"1 1 8 atspindi vis i argument esm. Artherio ivados, padarytos pagal apklau sas, gautas i trisdeimt dviej skirting teissaugos institucij. Jis nepateikia informacijos, koks procentas teissaugos instituci j tas anketas atsak. Artheris pranea, kad 1970 m. jo apklau s atsiliep teissaugos pareignai teig atlik 6524 kandidat darb patikrinim poligrafu. Svarbi kandidatus eminanti in formacija jau pirm kart patikrinus gauta i 2119 padavusij dokumentus gauti darb. Tai 32%. Dar svarbiau, kad daugumos i 6524 poligrafo test laikiusi asmen jau buvo atliktas deta lus biografijos patikrinimas." Artheris savo argumentus paremia cituodamas vairius pavyzdius, kaip svarbu buvo panaudoti poligraf. tai vien atsiunt Normanas Luckay, Ohajo valstijos Klivlendo policijos departamento poligrafo operatorius: [Tas] asmuo buvo vienas i deimties geriausi kandidat, kuris prie Priimant tarnyb buvo patikrintas poligrafu. Prisipaino daly vavs neiaikintame ginkluotame apiplime."1 1 9

1 1 8 Arther, "How M any/' puslapiai nesunumeruoti. 1,9 Ibid.

197

Kad ir kokios tai bt spdingos istorijos ir meluojani poli cinink stulbinami skaiiai, vis viena negalime umirti, kad vis dar nra mokslini rodym apie kandidat policijos tarnyb tikrinimo poligrafu tikslum. Tuo sunku patikti tik dl to, kad taip paprasta supainioti naud su tikslumu. Artherio duomenys patvirtina poligrafo naud. Apsvarstykime, ko jis nepasak.
Kiek kandidat policijos darb, kuriuos poligrafas parod meluo jant, to neprisipaino, nepasak kuo nors nusieng ? Kas vyko su

jais? Tai irgi svarbu, taiau diduma kandidat darb tikrinimo poligrafu alinink i skaii nemini.
Kiek t, kurie nustatyti melav, bet tai neig, faktikai sak teisyb ir turjo bti priimti darb? Kad atsakytume klausim - kiek

netikjimo tiesa klaid buvo padaryta - reikia poligrafo tikslu mo vertinimo studij. Kiek t, kurie nustatyti nemelav, i ties melavo? Kiek plik, silauli, prievartautoj ir kit apkvailino poligraf? Kad at sakytume klausim - kiek tikjimo melu klaid buvo pada ryta - taip pat reikia tikslumo vertinimo studij. Mane stebina, kad ioje srityje nra joki praktini duome n. Aiku, sukaupti j nebt nei paprasta, nei pigu, taiau ir j nepakanka. Per daug rizikuojama neinant, kiek padaroma ti kjimo melu klaid, jau nekalbant apie netikjimo tiesa klaidas. Taigi, kol bus padaryti tokie tyrimai, kandidat dirbti policijoje tikrinimas poligrafu vis viena gali bti pateisinamas, kad ir kiek klaid bt padaroma, nes taip tikrinant manoma atsijoti ne taip jau maai nepageidaujam asmen. Net jei poligrafu ne atmetami visi, kuriuos reikt, net jei kai kurie asmenys, kurie bt tap gerais policininkais, darb nepriimami (jie tampa ne tikjimo tiesa aukomis), vis viena i kaina nra per didel paly ginus su rezultatais. Tai socialinis ir politinis sprendimas. J padaryti privalu i nant, kad nra mokslini rodym apie poligrafo tikslum tikri nant juo kandidatus policininko pareigas. Esu sitikins, kad pritariantys tikrinimui poligrafu, nes taip atsijojami bent kai ku rie nepageidaujami kandidatai, turt pasirpinti, kad tikrinant poligrafu bt atliekami ir tikslumo nustatymo tyrimai sten
198

giantis iaikinti bent jau tai, kaip danai mons nepriimami darb neteistai.
Tikrinimas poligrafu nipams susekti
Armijos serantas, dirbs su slapta informacija, norjo gauti pos t civilinje tarnyboje, susijusioje su valgyba. Tikrinant poligrafu jis reagavo vairius svarbius klausimus. Per pokalb po patikrinimo po ligrafu jis prisipaino padars smulki nusikaltim, ioki toki nu siengim. Poligrafo operatorius pastebjo, kad jis nuosekliai labiau reaguoja specifinius pagrindinius klausimus; tas pats pasikartojo po keleto savaii serant dar kart patikrinus poligrafu. Jam buvo atimta teis dirbti su slapta informacija, pradtas tyrimas.Tyrimo dar nebaigus serantas rastas negyvas automobilyje. Vliau paaikjo, kad jis nipinjo Soviet Sjungai.1 2 0

Nacionalins saugumo agentros ataskaita apie poligrafo pa naudojim pateikia ir daug kit pavyzdi, kaip priimamus mones darb prastai tikrinant poligrafu buvo iaikinti ni pai. Aiku, gali bti, kad ir kai kurie ne nipai ir visikai tinkami darbui mons neilaik poligrafo testo. NSA nepateikia informa cijos, kiek ji iaikina nip, kiek, kaip iaikja vliau, poligrafas neatspja. Bet NSA pranea, kiek moni nepriimta dl vairi prisipainim, toki, kaip teistumas u praeityje padarytus nusi kaltimus. Pavyzdiui, apie 2902 kandidatus, kuri darbui reikjo specialaus galiojimo dirbti su slapta informacija, tikrinim poli grafu paskelbti tokie duomenys - 43% nustatyti kaip sakantys tie s, bet vlesn informacija parod, kad 17 i 2902 slp nepalanki sau informacij. Tad tikjimo melu klaid inomas procentas buvo maesnis nei 1% (17 i 2902 patikrint poligrafu asmen). 21% ne ilaik patikrinimo poligrafu ir tada prisipaino padar didelius nusiengimus, dl kuri jie nepriimti darb. 24% neilaik poli grafo testo ir prisipaino vykd maesnius nusiengimus, kurie netapo klitimi juos pasamdyti darb. 8% neilaik patikrinimo poligrafu, taiau niekuo neprisipaino.
1 2 0 Garwood and Ansley, Accuracy and Utility, puslapiai nesuymti.

199

Tie 8% galt bti netikjimo tiesa klaidos. NSA ataskaitoje pabrta, jog poligrafas nra nei vienintelis instrumentas, nau dojamas nusprendiant, kas bus priimtas darb, nei galutinis arbitras. Patikrinimo poligrafu neilaikiusieji asmenys paskui kvieiami pokalbiui, stengiamasi isiaikinti, kodl tikrinamas poligrafu mogus emocikai sureagavo konkret klausim. Gordonas Barlandas man sak, kad nepavykus isiaikinti, ko dl kandidatas susikirto tikrinamas poligrafu, NSA darb jis nepriimamas. Ir dar kart tenka priminti, kad ie skaiiai rodo tik naudin gum, ne tikslum. Neturint duomen apie tikslum, nemano ma atsakyti tok klausim, pavyzdiui, kiek dar neiaikint melagi gali bti lik Nacionalinio saugumo agentroje? NSA mano, kad j skaiius maesnis nei 1%, taiau joki tikslesni tyrim tam patvirtinti nra. Nors jiems ir gali atrodyti, kad poli grafas iaikina visus meluojanius asmenis, labai tikri tuo bti jie negali. Technologinio vertinimo biuro ataskaitoje paymta, kad tie individai, kuriuos federalin vyriausyb labiausiai no rt iaikinti (u nacionalinio saugumo paeidimus), gali bti labiausiai motyvuoti ir geriausiai parengti nekliti tikrinant."1 2 1 Neatlikus tikslumo tyrim nra kaip sitikinti, kiek patikjimo melu klaid padaroma. Poligrafo tikslumo tyrimus atlikti, be abejo, bt sunku, taiau nra nemanoma. Mirius eksperimen tus, tokius kaip mano apraytas Izraelio policijos atliktas tyri mas, tikriausiai bt manoma padaryti. Ar atsakomosios priemons galt apgauti poligraf? Prie j priskirtini tokie fiziniai veiksmai, kaip lieuvio kramtymas, narkotik vartojimas, hipnoz, grtamasis ryys. Atlikti tyri mai rodo, kad tam tikru laipsniu atsakomosios priemons gali duoti rezultat; taiau turint galvoje, koki al nacionaliniam saugumui gali padaryti bent vienas nenustatytas nipas, jei bus padaryta bent viena tikjimo melu klaida, tyrim turt bti atliekama kur kas daugiau. i tyrim objektas turt bti taria mieji agentai, naudojantys atsakomsias priemones stengdamie si apgauti poligraf, kai jiems padeda ekspertai, kai p r ie in a m a
1 2 1 Technologinio vertinimo biuro ataskaita, p. 100.

200

technin ranga, kai jiems parengti skiriami itisi mnesiai, o kaip tik tokias galimybes veikiausiai ir turs tikrasis agentas. Dr. Johnas Beary III, buvs gynybos sekretoriaus padjjas sveikatos apsaugos reikalams, ...spjo Pentagon, kad j pasikliovimas poligrafu ne stiprina nacionalin saugum, o kelia jam grsm, jis girdjs apie tai, kad kakurioje Ryt bloko alyje sovietai turi mokykl, kurioje agentus moko apgauti poligraf. Dauge lis ms Gynybos departamento atsaking pareign sitikin, kad poligrafu galima pasitikti, jie jauiasi apgaulingai saugs ir palengvina sovietiniam nipui, ilaikiusiam patikrinim poli grafu, prasigauti Pentagon."1 2 2Turint galvoje i galimyb ste bina tai, kad, pasak Technologinio vertinimo biuro, NSA vykdo nedaug toki poligrafo apgavimo priemoni bandomj tyrim. Kiek i t 8%, kuriuos nustat meluojant, nors jie tai panei g, mano skaiiavimais, 245 mons (i ties melagiai), ir kiek teising moni neteisingai vertino poligrafas? Ir vl, atsakyti galt poligrafo tikslumo tyrimas. Tiek Nacionalinje saugumo agentroje, tiek Centrinje val gybos tarnyboje, uklausus Technologinio vertinimo biurui, at likti tik vieni poligrafo tikslumo tyrimai - atliktas slygas imi tuojantis eksperimentas, kuriame dalyvavo studentai. io eks perimento tiesos nustatymo kriterijai abejotini, o suformuluoti klausimai maai susij su nacionaliniu saugumu! Ir vl stebina, kad tokiais svarbiais klausimais atlikta tiek nedaug tyrim. Net jei atmestume netikjimo tiesa klaidas, kai rizikuojama tokiais svarbiais dalykais, ypa svarbu ivengti tikjimo melu klaid. Be abejo, nors nra duomen apie poligrafo testo tikslum, reikt rekomenduoti patikrinim poligrafu parenkant kandi datus pareigas, susijusias su slapta informacija, kuri patekusi ! prie rankas sukelt grsm nacionaliniam saugumui. Gene ralinio prokuroro padjjas Richardas K. YVillardas reziumuoja: Net jei tikrinant poligrafu klaidingai atmetami kai kurie i ties kvalifikuoti kandidatai, ms manymu, svarbiau ivengti klai dos priimti darb tuos, kurie kelt grsm nacionaliniam sau1 2 2 Daniel Rapoport, "To Tell the Truth/' The Washingtonian, February 1984, p. 80.

201

gumui."1 2 3 Lykkenas argumentuotai prietarauja Didiojoje Bri tanijoje neseniai priimtam nutarimui taikyti tikrinim poligrafu institucijose, kuri darbuotojams prieinama slapta informacija: Jau nekalbant apie al nekalt asmen karjerai ir reputacijai, iuo sprendimu vyriausyb tikriausiai praras paius itikimiau sius valstybs tarnautojus. ...[Ir] dl tos tendencijos ignoruoti iek tiek brangesnes, bet veiksmingesnes saugumo procedras, primus sprendim ir vedus tikrinim poligrafu, slaptsias tarnybas bus atvertos durys usienio agentams, imokytiems apgauti poligraf."1 2 4
Darbuotoj tikrinimas poligrafu

Neabejotinai svarbu, kad nepageidaujami asmenys netapt valgybos tarnyb darbuotojais, deimant pirkliais ar prekybos centro pardavjais, bet, atrodyt, akivaizdiai naudinga bt ir jau dirbanius mones kartkartmis patikrinti, ar jie kartais nepaslydo. Taip daro daugelis verslinink. Ir vl nra duome n, ar taip pritaikomas poligrafas duot tikslius rezultatus. ia bazins melo normos tikriausiai emesns: juk tikrinant prie priimant darb, diduma supuvusi obuoli" nupurtyti; lygi nant su kandidatais darb, dirbantys asmenys maiau turi k slpti. Kuo emesn bazin melo norma, tuo daugiau pasitaikys klaiding vertinim. Grkime prie ankstesnio pavyzdio apie tkstant darbuotoj, kai tarme, kad poligrafo tikslumas bus 90%, tik syk sakykime, kad bazin melo norma yra ne 20%, bet 5%, tad rezultatai bus tokie: 45 melagiai bus teisingai identi fikuoti, bet 95 teiss asmenys bus identifikuoti neteisingai kaip melav, 855 teiss asmenys bus identifikuoti teisingai, bet 5 me lagiai prasmuks, klaidingai nustatyti kaip teiss. 7 ir 8 grafikuose pateikiami tokios emos bazins melo nor mos rezultatai. Kad parodyiau, kaip pakitusi bazin melo nor ma pakeiia klaidingai melagiais identifikuot moni skaii,
123 Willard, ibid., p. 36. 1 2 4 Lykken, "Polygraphic Interrogation," p. 684.

202

vertinimo tikslum palikau nepakeist - t pat 90%.* Kai melo norma 20%, iaikinimo santykis yra vidutinikai du melagiai ir vienas neteisingai vertintas asmuo. Kai bazin melo norma 5%, santykis atvirkias - kiekvienam sugautam melagiui tenka du teisingi mons, vertinti klaidingai. ia nereikt pamirti ir to, kad dl pasipiktinimo, kur jau ia tikrintis poligrafu veriami asmenys, tikslius rezultatus gauti sunkiau. Dirbantys mons gali net ir labiau piktintis, kad veria mi tikrintis melo detektoriumi, nei tada, kai siek gauti darb.

Tiek policinink, tiek tokios tarnybos kaip Nacionalin sau gumo agentra darbuotoj tikrinim poligrafu galima patei sinti. Policijos darbuotojai tikrinami retai, nors turint galvoje j darbe tykanias pagundas, korupcijos paplitim, toks tikri nimas tikrai atrodyt pateisinamas. NSA poligrafu tikrina dir banius darbuotojus. Jei darbuotojas neilaiko poligrafo testo ir vliau pokalbis nepadeda isiaikinti to prieasties, atliekamas
* Kadangi tai tinkamai neitirta, nra kaip isiaikinti, koks kiekvienu atveju bt tikslu mas. Taiau vargu ar jis galt bti auktesnis nei 90%.

203

saugumo tyrimas. mano klausim, kas nutinka, jei klausimo nepavyksta isprsti, jei darbuotojas keliskart neilaiko poligrafo testo, taiau nieko neteisto neatskleidiama, man atsak, kad to dar nra atsitik, tad nra jokios kitos taktikos, kaip kiekvien atvej sprsti individualiai - tokio sprendimo nra tek priimti. Tai bt gana kebli situacija. Bt nelengva atleisti i darbo il gamet darbuotoj, jei nra joki nusiengim rodym, isky rus keliskart neilaikyt poligrafo test. Jei asmuo bt nekal tas, niris dl to, kad imet i darbo, gali paskatinti j iduoti slapt informacij, kuri suinojo dirbdamas. Taiau jei kaskart asmen paklausus, ar per pastaruosius metus jis idav infor macij kokios nors alies agentams, jam atsakant neigiamai poligrafas uregistruos smarkesn jo emocin reakcij, nekreipti tai dmesio bt gana sunku.

204

Informacijos nuotkio aptikimas ir atgrasymo nuo melo teorija

Viena i silom nauj poligrafo panaudojimo srii yra ne traukiant Gynybos departamento identifikuoti vyriausybje dir banius mones, kurie neteistai atskleid slapt informacij. Iki iol visi tokie tyrimai bdavo prilyginami baudiamosioms by loms. Jei Reagano administracijos pasilyti 1983 m. pakeitimai sigaliot, neteistus informacijos atskleidimo atvejus bt gali ma nagrinti kaip administracinius". Bet kurios vyriausybins institucijos virininkas, manantis, kad jo darbuotojas paskleid informacij, gali paprayti j pasitikrinti poligrafu. Neaiku, ar to bt reikalaujama vis, kuriems buvo prieinamas pavieintas dokumentas, - tuomet bazin melo norma bt ema, o klaid norma vertinant poligrafu aukta, - ar tik t, kurie tyrimu prie tai nustatyti kaip galimi tariamieji. Technologinio vertinimo biuro ataskaitoje pabriama, kad neatlikta joki tyrim vertinant poligrafo tikslum, kai jis nau dojamas aikinantis neteist informacijos atskleidim. Tiesa, Federalinis tyrim biuras pateik duomenis, kad per ketverius metus jie skmingai panaudojo poligraf dvideimt eiems to kiems atvejams, kurie pasirod skmingi, nes dauguma neilai kiusij poligrafo testo, prisipaino.1 2 5 Bet Federaliniame tyrim biure poligrafo panaudojimas skiriasi nuo to, kas bus leidiama pagal naujus vyriausybs nurodymus. FTB netikrindavo vis, kurie galt bti prisidj prie neteisto informacijos atskleidi mo. Tokia procedra buvo pavadinta poligrafo panaudojimas nusikaltliams gaudyti. Tikrindavo maesn grupel tariamj, iaikint prie tai vykdytu tyrimu, tad bazin melo norma bda vo auktesn, o klaid pasitaikydavo maiau nei tikrinant pagal nusikaltli gaudymo sistem. FTB nurodymai draudia taikyti //nusikaltli iaikinimo poligrafo test dideliam skaiiui indivi d tikrinti arba panaudoti j kaip logiko tyrimo prastomis prie monmis pakait."1 2 6 Bet 1983 m. silomi priimti nauji nuostatai kgalizuot nusikaltli iaikinimui naudoti poligrafo test.
1 2 5 Technologinio vertinimo biuro ataskaita, p. 109-110. 1 2 6 Technologinio vertinimo biuro ataskaita, p. 99.

205

Tikrinami asmenys, poligrafo testo turinys, testavimo proce dros administraciniais tikrinimo poligrafu atvejais veikiausiai skirsis nuo kriminaliniais poelgiais tariam asmen tikrinimo poligrafu. Administraciniais atvejais pasipiktinimo lygis, matyt, bus auktas, nes nepasitikrins poligrafu darbuotojas rizikuot prarasti teis savo darbe naudotis slapta informacija. NSA, atli kusi darbuotoj apklaus, nustat, kad darbuotojai sitikin, jog tikrinimas poligrafu pateisinamas. Tai gal ir tiesa, bet jei apklau sa nebuvo anonimin, tie, kurie nepritaria tikrinimui poligrafu, to nepripains. Manau, kit vyriausybs institucij darbuotojai neabejoja, jog tikrinimas poligrafu pateisinamas nustatant infor macijos nutekjim, ypa jei atrodo, kad tikslas - uslaptinti in formacij, kurios pagarsinimas pavojingesnis paiai institucijai nei nacionaliniam saugumui. JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Willardas, atsiskaity damas Kongresui, pateik dar vien tikrinimo poligrafu netik t pagrindim: Papildoma poligrafo nauda yra atgrasymas nuo konkretaus alingo elgesio, kur bt nelengva atskleisti kitomis priemonmis. inodami, kad gali bti patikrinti poligrafu, dar buotojai veikiausiai susilaikys nuo alingo elgesio."1 2 7 Taiau ne visada viskas ia taip gerai, kaip galt atrodyti. Kai darbuotojai nedirba valgybos tarnyboje, tikrinant poligrafu veikiausiai bus padaroma kur kas daugiau klaid stengiantis iaikinti asmenis, meluojanius apie slaptos informacijos pagarsinim, taiau net jei taip ir nra - niekas i ties neino, - jei tikrinami mons viliasi ar net ino, jog tiesos niekas nesuinos, atgrasymas gali ir nesu veikti. Poligrafas duoda gerus rezultatus tik tada, jeigu dauguma juo tikrinam moni tiki. Tiriant neteist informacijos atsklei dim pareikalavus tikrintis poligrafu nekalti darbuotojai gali isi gsti, ne maiau nei kalti, o supykti irgi gali ne maiau u kaltus. Galima ginytis, kad ne taip svarbu tikrinimo poligrafu re zultatai, nes bus moni, kuriems tai vis viena turs atgrasomj poveik. O jei neskirsime bausms susikirtusiems tikrinant po ligrafu, ivengsime etins dilemos ir nenubausime neteisingai vertint nekalt asmen. Taiau jei poligrafu nustaius mel jo
1 27 Willard, Statement, p. 17.

206

pasekms nereikmingos, tikrinimas veikiausiai joki rezultat neduos, o inant, kad poligrafo testo neilaik nra baudiami, didelio atgrasomojo poveikio toks tikrinimas irgi neturs.
Poligrafo duomen ir elgesio teikiam apgauls uuomin palyginimas

Poligrafo operatoriai apie tariamojo mel sprendia ne vien i poligrafo grafiko. Operatorius ino, kas paaikjo prie tai vykusio nagrinjimo metu. Per pokalb prie tikrinant poligrafu aikinda mas tiriamajam procedr ir rengdamas klausimus, kurie bus pa teikti tikrinant, operatorius gauna daugiau informacijos. Poligrafo operatorius taip pat susikuria tam tikr spd i tyrimo subjekto veido iraik, balso, gest, kalbdamasis su juo prie poligrafo test - j sustiprina tikrindamas poligrafu ir per pokalb po pati krinimo. tai, ar poligrafo operatorius savo vertinim - meluoja tariamasis ar ne - turt pagrsti ir elgesio uuominomis, ne tik poligrafo briniu, irima dvejopai. Mokomoji mediaga, kuri man teko matyti, naudojama t, kurie remiasi ir elgesio apgauls uuominomis, apverktinai pasenusi, neparemta naujausiais tyri mais. Joje daugyb neteising mini ir viena kita teisinga, kaip interpretuoti elgesio suteikiamas apgauls uuominas. Tik keturiuose darbuose palyginti poligrafo testais ir elgesio uuominomis paremti vertinimai su poligrafo operatori, netyrusi pai subjekt, bet nagrinjusi tik poligrafo duomenis pateiktais vertinimais. Dviejuose darbuose nurodyta, kad tiks lumas remiantis vien elgesio uuominomis prilygsta tikslumui, pagrstam vien poligrafo duomenimis, viename nustatyta, jog elgesio uuominos suteik rodym, kurie buvo tiksls, taiau ne tokie tiksls, kaip patikrinus poligrafu. Visi trys darbai turjo dideli trkum: nebuvo apibrta pagrindin tiesa, patikrinta per maai tariamj arba per maai poligrafo operatori atli ko vertinimus.1 2 8 ie trkumai buvo paalinti ketvirtajame dar
1 2 8 Ginton et ai., "Method for Evaluating." Taip pat: John A. Podlesny and David C. Ras kin, "Effectiveness of Techniques and Physiological Measures in the Detection of Decep tion," Psychophysiology 15, 1978, p. 344-359 and Frank Horvath, "Verbal and Nonverbal Clues to Truth and Deception During Polygraph Examinations," Journal of Police Science and Administration 1,1973, p. 138-152.

207

nepublikuotame Raskino ir Kircherio darbe.1 2 9 Jie parod, kad elgesio uuominomis paremti vertinimai nra tikslesni nei spji mas, o tik poligrafo duomenimis paremti vertinimai, be kontak to su tariamaisiais, daug tikslesni nei spjimas. Interpretuodami elgesio teikiamas apgauls uuominas mo ns danai apsirinka. Prisiminkime ketvirtojo skyriaus pradioje mano aprayt eksperiment, kuriuo rodyta, kad vien i vide ojuost mons nestengdavo atspti, ar slaugos students me luoja, ar savo emocijas nusako teisingai. Mes inome, kad toje situacijoje bta nepastebt apgauls uuomin. Kai students melavo slpdamos neigiamas emocijas, kurias patyr irda mos filmus su operacins scenomis, j balsai tapdavo auktesni, odius jos maiau iliustruodavo, daniau trkiodavo peiu padarydamos simbolinio gesto klaid. Mes neseniai baigme i tyrimo subjekt veido iraik vertinim, nors dar neturjome laiko iuos rezultatus paskelbti, jie teikia dideli vili identi fikuojant mel. Iraikingiausias i vis mimikos rodym yra pastebti subtils veido raumen judjimo enklai, iduodantys pasibjaurjim ar paniek, kurie pasirodydavo sumi su taria mai laimingomis ypsenomis. Mums reikt itirti informacij, kuri monms arba neino ma, arba nevelgiama. Kitmet ketiname isiaikinti, kaip i tie s yra. Mes apmokysime grup moni paaikindami jiems, k atkreipti dmes, tada parodysime jiems tas videojuostas. Jei j vertinimai ir tuomet bus klaidingi, inosime, kad norint tiksliau pastebti elgesio uuominas, tas videojuostas btina perirti daugel kart ir sultinus, atidiai vertinant. Galiu laintis, kad tie asmenys atsps taip, kaip juos parengsime, bet ne taip tiks liai, kaip specialiai tiriant. Tokiame darbe kaip Raskino ir Kircherio bt svarbu paly ginti vertinim, atlikt remiantis elgesio uuomin stebjimu ir suderint su poligrafo duomenimis tikslum su apmokyt, nenaivi stebtoj vertinimais. Tikiuosi, kad bent kai kuri ta riamj elgesio stebjimas derinant j su poligrafo duomenimis
1 2 9 David C. Raskin and John C. Kircher, "Accuracy of Diagnosing Truth and D eception from Behavioral Observation and Polygraph Recordings/' rengiama.

208

paremtu vertinimu gerokai padidins galimyb tiksliau atskleisti mel. Elgesio uuominos gali suteikti informacij, kokia emocija jaudama, ar poligrafo rezultatus nulemia baim, pyktis, nuosta ba, sielvartas ar susijaudinimas. Konkrei informacij, kokia emocija jauiama, bt galima gauti ir i pai poligrafo duomen. Prisiminkime ms atra dimus, apraytus ketvirto skyriaus pabaigoje, apie tai, kad kie kvienai emocijai bdingas kitoks autonomins nerv sistemos veiklos modelis. Niekas dar nemgino ito pritaikyti interpre tuojant poligrafo parodymus melui aikinti. Informacija apie konkreias emocijas - gauta tiek i elgesio uuomin, tiek i po ligrafo duomen - padt sumainti ir pasitaikani netikji mo tiesa, ir patikjimo melu klaid. Kitas svarbus dalykas, kur reikia nustatyti - kaip skmingai galima pastebti melo iaiki nimui sutrukdyti skirtas kontrpriemones i elgesio uuomin ir konkreias emocijas atitinkani poligrafo grafik. Poligrafu manoma tikrinti tik bendradarbiauti linkusius, sutinkanius su tuo asmenis. Bet elgesio uuominas galima pa stebti bet kada, be jokio leidimo, be iankstinio spjimo, taria majam neinant, kad jis tariamas. Nors ir bt galima statymu udrausti tikrinim poligrafu tam tikrose srityse, kain ar kada pavykt udrausti interpretuoti elgesio poymius aikinant ap gaul. Net jei poligrafas ir nebt legalizuotas iaikinti paslap tis pagarsinantiems valstybs darbuotojams, tiesos aikintojai gali tirti ir tirs jiems tarim keliant elges. Daugelyje srii, kai tariama apgaule - santuokoje, diplo matijoje ar derybose - apie poligrafo panaudojim negali bti n kalbos. Net nesvarbu, kad nesitikima igirsti tiesos, tokiose srityse nemanoma pateikti klausim kaip per apklaus. Kai tikimasi pasitikjimo, pavyzdiui, sutuoktini, draug, tvo ir vaiko, tokie tiesioginiai klausimai net be poligrafo jau kelia pa voj santykiams. Net tvai, kurie turi daugiau valdios savo vai kui nei dauguma melo tikrintoj tariamiesiems, gali nepakelti tokios kvotos tampos. Nepajgdami patikti vaiko nekaltumu tvai gali visam laikui pakenkti j santykiams, net jei vaikas ir Nusileist, o nusileis ne kiekvienas.
209

Kai kurie mons jausis dori ir nenusiengiantys moralei tik stengdamiesi nepastebti melo, patikti monmis, kliaudamiesi j nekomis, priimdami gyvenim tok, koks jis atrodo, nedaryti visikai nieko, kad juos bent truputl maiau apgaudint. Jie veriau renkasi nerizikuoti, kad kartais nepagrstai neapkaltint kit melu, net jei ir rizikuoja patys bti apgauti. Kartais nieko geresnio ir negali pasirinkti. Priklauso nuo to, kuo rizikuojama, kas gali bti tariamas, kokia galimyb suklysti, koks melo ti krintojo poiris kitus. Pavyzdiui, k Updike romane Susituo kime prarast Deris patikjs, kad mona Rta sako ties, nors ji apie savo roman meluoja, ir kaip galtume palyginti su tuo, k jis pralaimt ar laimt patikjs, jog mona meluoja, nors ji yra itikima? Kai kuriose santuokose nepagrst kaltinim padaroma ala gali bti didesn nei leidiant klestti apgaulei, jos neatskleidiant tol, kol rodymai nepasipila it krua. Taiau taip yra ne visada, viskas priklauso nuo kiekvienos situacijos konkrei detali. Kartais didelio pasirinkimo nra, gal mogus tiesiog per daug tarus, kad rizikuot galimybe patikti melu, tad jis veriau pasirinks nepagrstai apkaltinti kit, nei rizikuoti pats bti apgautas. Vienas pasilymas, k visuomet dert atkreipti dmes nu sprendiant, kuo rizikuoti, bt toks: niekada nesistenkime pada
ryti galutins ivados, meluoja tariamasis ar sako ties, remdamiesi vien tik poligrafu ar vien tik apgauls uuominomis i elgesio. eta

me skyriuje paaikinau galimus pavojus interpretuojant elgesio teikiamas apgauls uuominas ir kaip j galima ivengti. I io skyriaus turjo paaikti, kokios galimos klaidos interpretuojant poligrafo duomenis kaip melo rodymus. Melo tikrintojas visuo met turt pradti nuo prielaidos, kad gestas, iraika, poligrafo enklas, bylojantys apie emocin sujaudinim, rodo arba mel arba ties; absoliuiai tikri jie bna retai. Tais retais atvejais, kai neigiant mel atitinkamai pasikeis veido iraika, kai koki nu slptos informacijos dal iduos odi tirada, tai suvoks ir pats tariamasis prisipains. Taiau daug daniau, kad ir su poligrafo pagalba, velg i elgesio matomas apgauls ar teisingo elgesio uuominas, lengviau apsisprsime, tsti tyrim ar ne.
210

Melo verifikuotojas turt vertinti konkret melo atvej, ne umirti, kad melagis gali nepadaryti joki klaid. Kartais ap gauti taip lengva, kad beveik nemanoma tiktis pasirodysiant koki nors idavikik elgesio uuomin. O kitu kartu sume luoti bus taip sunku, jog apgaul rodani elgesio poymi bus gausyb. Kitame skyriuje aptarsime, k atkreipti dmes nusta tant, ar mel painti bus lengva ar sunku.

atuntas

sk y r iu s

Melo tikrinimas

Melagiams danai sumeluoti pavyksta, nes niekas nesivargi na aikintis, kaip juos pagauti. Paprastai tai nra labai svarbu. Bet kai ant kortos pastatyti rimti dalykai - kai patikjusi melu auka smarkiai nukentt, kai sugautam melagiui gresia rimti padariniai arba bt atlyginta, jei j klaidingai palaikyt teisiu, tuomet verta darb atlikti. Melo patikrinimas nra paprasta, greitai atliekama uduotis. Tenka apsvarstyti daugel klausim, kad vertintume, ar galime tiktis meluojanio klaid, koki klaid ir kaip jas velgti i konkrei elgesio poymi. Reikia aikintis ir melo pobd, konkretaus melagio ir konkretaus melo tikrintojo savybes. Niekas negali bti absoliuiai tikras, kad mela gis susikirs arba teisus mogus bus iteisintas. Melo patikrinimo rezultatas - ne daugiau negu iniomis pagrstas spjimas. Bet jei pasistengtume bent prielaidomis vertinti, turt sumati ti kjimo melu ir netikjimo tiesa klaid. Bent jau tiek melagiui, tiek melo tikrintojui turt paaikti, kaip sunku prognozuoti melagio sugavimo skm. Melo tikrinimas sudarys slygas tarim pajutusiam mogui vertinti savo tarinjimo patvirtinimo ar atmetimo galimybes. Kartais jam tik paaiks, kad isiaikinti tiesos nepavyks. O, kad tai bt inojs Otelas. Bna, kad pavyksta isiaikinti, koki klaid galima tiktis, k reikia atkreipti dmes, k igirsti. Melo tikrinimas gali bti naudingas ir melagiui. Kai kurie su man meluoti gali suprasti, kad ans turi nedaug ir nesigriebti melo arba liautis melavus. Kiti gali pasijusti drsiau, jei pasiro do, kad ne taip sunku iplaukti sausam, arba imokti ivengti klaid, kurias kitaip veikiausiai padaryt. Kitame skyriuje pa aikinsiu, kodl iame ir kituose skyriuose pateikta informacija melo tikrintojui pads labiau nei melagiui.
213

Tikrinant mel reikia atsakyti trisdeimt atuonis klausimus. Daugelis j jau buvo minti ankstesniuose skyriuose aikinant kitus dalykus. Dabar a juos sudjau vien viet, pridjau dar kelet kit, kuri dar neturjau progos aprayti. Inagrinsiu kelet skirting melo atvej pagal iuos klausimus ir parodysiu, kodl vieni melai lengvi, o kiti - sunks. (Visas trisdeimt atuo ni klausim sraas pateiktas priede 4 lentelje). Kai melagiui lengvai sekasi meluoti, jis neturt daryti daug klaid, dl to melo tikrintojui j bt sunku susekti, o jei melagiui sunkiai einasi meluoti, melo tikrintojas turt lengvai j atskleisti. Lengvas melas nereikalauja slpti ar klastoti emocij, melagis turi pakankamai laiko pasitreniruoti, kaip konkreiai jis meluos, jam netrksta melavimo patirties, ir nei tas, kam meluojama, nei potencialus melo tikrintojas tarimo nepajus. Laikraio straips nyje Kaip kvalifikuot darbuotoj mediotojai korporacij diunglse persekioja vykdomuosius direktorius"1 3 0 apraoma nemaai toki labai lengv mel. Kvalifikuot darbuotoj mediotojai susiranda vykdomuo sius direktorius, kuriuos bt galima pervilioti i vienos bendro vs kit konkuruojani bendrov. N viena bendrov nenori prarasti talenting darbuotoj ir atiduoti j konkurentams, tad darbuotoj mediotojai, bandydami suinoti apie verbavimo galimybes, negali klausinti tiesiai. Vienoje Niujorko bendrovi dirbanti mediotoja Sara Jones pasakojo, kaip ddamasi pra mons tyrintoja surenka jai reikiam informacij i taikinio". Ji sako: Mes atliekame mogaus studij tyrim - kaip karjera koreliuoja su isilavinimu. Ar galiau pateikti por klausim? Mans nedomina js vardas, tik statistiniai duomenys apie js karjer ir isilavinim. Taip vyruk iklausinju visko: kiek udirba, ar susituoks, kokio amiaus, kiek turi vaik... Galv mediokl - tai manipuliacija monmis, siekiant ipeti i j informacij. Kalbant tiesiai viesiai, mes tai ir darome."1 3 1Kitas galv mediotojas savo darb apibdino taip: Kai mons va
1 3 0 Randall Rothenberg, "Bagging the Big Shot," San Francisco Chronicle, January 3,1983, p. 12-15. 1 3 1 Ibid.

214

karlyje mans klausia, i ko gyvenu, atsakau jiems, kad meluo ju, apgaudinju ir vagiu."1 3 2 Pirmame skyriuje apraytas pokalbis su psichiatrijos paciente Marija yra labai sunkaus melo pavyzdys:
G y d y to ja s : M a rija :

Na, Marija, kaip js iandien jauiats?

Gerai, daktare. Noriau praleisti savaitgal su eima, na, i Ar jau niekas nebeslegia, Marija? Ar tikrai negalvojate

note. Jau penket savaii praleidau ligoninje.

G y d y to ja s :

apie saviudyb?
M a rija :

Dabar man net drovu dl to. Dabar jau taip nesijauiu,

tikrai ne. Tik noriau vykti namo, pabti su vyru.

Ir Marijai, ir Sarai pavyksta sumeluoti. N viena nepagau ta, bet Marij galjo ir pagauti. Visais poiriais Marijos melas pasmerktas, o Sarai visos aplinkybs palankios. Marijos melas daug sunkesnis. Ji maiau patyrusi melag, o gydytojas kaip melo tikrintojas turjo daugiau pranaum. Pirmiausia pasvars tykime, kuo i moter melas skiriasi pats savaime, nesiejant su meluojaniomis ir t mel tikrinaniomis asmenybmis. Marijai tenka meluoti apie jausmus, Sarai - ne. Marija slepia sielvart, dl kurio ji kuria saviudikus planus. ie jausmai gali prasiverti, ji gali palti nuo j slpimo natos ir atskleisti, kad tie teigiami jausmai yra melagingi. Marijai, kitaip nei Sarai, tenka ne tik meluoti apie jausmus - pats melas jai irgi sukelia dideli emocij, kurias taip pat tenka slpti. Saros melas teisintas - tai jos darbo dalis, tad kalta dl melo ji nesijauia. Neteistas Marijos melas sukelia kalts jausm. Pacientas turt siningai elgtis su gydytoju, kuris bando jai padti - dar daugiau, Marija mgsta savo gydytoj. Marija jauia ir gd - dl melo, dl savo saviu dybs plan. Sunkiausia meluoti apie jausmus, kurie patiriami mo
gui meluojant; kuo ie jausmai stipresni, kuo daugiau vairi slptin jausm apima, tuo sunkesnis bus melas. Kol kas paaikinau, kodl

Marija, apimta sielvarto, jauia dar ir kalt bei gd. Kai dabar, apsvarst i mel prigimt, ianalizuosime melages, suprasime, kodl Marija patiria dar ir ketvirt emocij, kuri jai tenka slpti.
1 3 2Ibid. 215

Marija turi maiau melavimo gdi ir patirties. Anksiau ji neband slpti nerimo ir saviudybs plan, neturi patirties, kaip meluoti psichiatrui. Patirties stoka kelia baim, kad j pa gaus meluojant, tad ir i baim gali irykti - taip ji pasunki na jos slepiam jausm nat. Dl psichikos ligos ji tampa ypa paeidiama baims, kalts ir gdos. Dar blogiau, veikiausiai ji nepajgs i jausm nuslpti. Marija nesitikjo vis klausim, kuriuos gydytojas galt u duoti, tad atsakymus jai tenka kurti ikart paklaustai. Saros pa dtis visai prieinga. Ji tokio melo srityje patyrusi, dar tai dau gel kart, pasitiki savo gebjimais, pagrstais praeities skme, paruousi gerai surepetuotus, ibandytus odius. Sara turi ir kit pranaum, ji uima aktyvi pozicij, tad savo vaidmen at lieka meistrikai, kartais patikdama tuo pati. Gydytojas kaip melo tikrintojas trimis aspektais pranaesnis u vykdomj direktori. Tai ne pirmas j susitikimas ir tai, kad jis pasta Marij, sudaro jam geresn galimyb ivengti Brokaw spst, kai suklystama nepajgus vertinti individuali skirty bi. Nors ne visi psichiatrai apmokyti pastebti slepiamos emo cijos enklus, jis tok gd turi. Kitaip nei vykdomasis direk torius, gydytojas yra atidus. Jis budriai numato apgauls gali myb, yra pasimoks, kad saviudyb link pacientai po keli savaii ligoninje gali imti slpti tikruosius jausmus siekdami pasprukti i ligonins ir nusiudyti. Marijos klaidos akivaizdiai pastebimos i jos kalbos, balso, kno, iraik. Ji nepatyrusi melag, nesugeba sklandiai kal bti: jos balsas, odi parinkimas, kalbos klaidos, kalbjimas uuolankomis, frazi nenuoseklumas, pauzs - jau yra apgau ls uuominos. ias kalbos klaidas lemia stiprios tuo metu i gyvenamos neigiamos emocijos, ji kalba pakeltu balsu. ias pa slptas keturias emocijas rodo uuominos, slypinios bdinguo se informacijos nutekjimo enkluose - simboliniuose gestuose. Tai gteljimas, kno manipuliacijos, retesns iliustracijos ir visas ias keturias emocijas patvirtinanios veido mikroirai kos. Visas keturias emocijas parod patikimi raumen judesiai, nors Marija ir stengsi jas paslpti. Gydytojas jau pasta Mari
216

j, tad jis turjo sugebti geriau interpretuoti jos iliustracijas ir manipuliacijas, kurias, pavyzdiui, per pirm susitikim dl in dividuali skirtybi bt galjs interpretuoti klaidingai. Ties sakant, gydytojas neperskait Marijos apgauls uuomin, nors a manau, kad jei bt kreips dmes tai, k a apraiau, jis ir dauguma kit bt i apgaul pastebj. Saros padtis beveik idealiai tinka melui: jausm slpti jai ne reikia, ji turi tokio melo patirties ir laiko parepetuoti, praeities skm teikia jai pasitikjimo, o vaidindama kliaujasi prigimti niais ir susikurtais gdiais, jos melas teisintas, auka nieko ne taria, nes tai pirmas j susitikimas, be to, neturi ypatingo talen to sprsti apie mones. inoma, a negaljau inagrinti Saros situacijos, kitaip negu Marijos, pairti vaizdo rao, ar jame pastebimos apgauls uuominos, nes remiuosi tik laikraio straipsniu. Galiu tik tarti, kad nei a, nei kas kitas nepastebt joki apgauls enkl. Tai buvo labai lengva apgaul, suklysti nebuvo jokios prieasties. Vienintelis kitas pranaumas, kur dar Sara bt galjusi tu rti, bt aktyviai apgauls procese bendradarbiaujanti auka, dl asmenini prieasi linkusi leistis klaidinama. io prana umo neturjo nei Sara, nei Marija. J turjo Rta, kuri flirtavo su drauguiu, i ankstesniuose knygos skyriuose mano cituoto Updike romano Susituokime epizodo. Rtos melas labai sunkus, veikiausiai ji dar daug klaid, bet apgaulei pasiduodanti auka j nepastebjo. Prisiminkime, Deris, Rtos vyras, nugirsta j te lefonu kalbantis su meiluiu. Pastebjs, kad jos balsas skamba kitaip, Deris klausia Rt, su kuo kalbjosi. Pagauta Rta suku ria pasiteisinim, kad skambino i sekmadienins mokyklos, bet Deris tuo suabejoja, nes i versija nedera su jo igirstais odiais. Bet toliau ios situacijos nenarplioja. Updike nori parodyti, kad Deris neatskleidia Rtos apgauls, nes pats turi prieast - jis irgi slepia roman, ir, kaip paaikja, su Rtos meiluio mona! Palyginkime labai sunk, bet neatskleist Rtos mel su itin lengvu, kuris irgi praslysta neatskleistas, bet dl visai skirting prieasi. is lengvas melas paimtas i apgauls triuk meistr technikos analizs:
N/

217

Veidrodio aidim e"... triuk meistras puola auk garsiai irdamas ios slapt mintj ir pajuts auk ruoiantis konfrontacijai, nuginkluoja j. Johnas Hamrakas - vienas iradingiausi XX amiaus pradios triu k meistras Vengrijoje - ir techniku persirengs jo bendrininkas atjo miesto rotu, miesto tarybos nario kabinet. Hamrakas prane, kad jie atj laikrodio, kur reikia pataisyti. Veikiausiai dl to, kad laikrodis buvo labai vertingas, tarybos narys nenorjo jo duoti. Hamrakas, uuot bands tikinti, nukreip tarybos nario dmes ypating to laikrodio vert, sakydamas, kad kaip tik dl ios prieasties jis atjs pats. Taigi apgauls triuk meistrai nori nukreipti aukos dmes jautriausi vie t - taip tariamai kenkdami savo tikslui jie padaro savo vaidmen labai tikrovik.1 3 3

Norint isiaikinti, ar galima tiktis pastebim apgauls uuomin, pirmiausia reikia isiaikinti, ar melas susijs su emocijomis, igyvenamomis meluojant. Kaip paaikinau treia me skyriuje ir iliustravau psichiatrijos pacients Marijos melo pavyzdio analize, sunkiausias melas susijs su meluojant pati riamomis emocijomis. Bet emocijos dar ne viskas: reikia klaus ti ir kit klausim, kad vertintume, ar tas emocijas pavyks s kmingai paslpti. Taiau darb pradti reikt nuo klausim apie emocijas. Paslpti emocijas gali bti ir pagrindinis melo tikslas - taip atsitiko Marijai, bet ne Rtai. Netgi kai meluojama ne apie jaus mus, gali spinti su melu susij jausmai. Pakankamai prieasi Rtai jausti iaikinimo baim ir kalt dl apgauls. Akivaizdu, kad ji bijot pasekmi, jeigu jos pastangos slpti roman bt atskleistos. Melui nepavykus Rta ne tik negalt toliau tsti malonaus romano, bet, ko gero, bt net nubausta. Atskleids neitikimyb vyras Deris gali Rt palikti, o jeigu skirsis, liu dijimas apie jos neitikimyb gali neigiamai paveikti skyryb fi nansines slygas (Updike romanas paraytas tuo metu, kai sky ryb, neapkaltinant n vieno sutuoktinio, samprata dar nebuvo prigijusi). Ir netgi tose alyse, kuriose skiriamasi ir be tokios kai
13 3Agness Hankiss, "Games Con Men Play: The Semiosis of Deceptive Interaction," Jour nal of Communication 3,1980, p. 104-112.

218

ts, svetimavimas gali neigiamai lemti klausimo, kuriam tv teks vaiko globa, sprendim. O jei santuoka ir neiirs, bent jau kur laik ji bus sugadinta. Ne kiekvienas sugautas melagis nubaudiamas - nei darbuo toj mediotoja Sara, nei psichiatrijos pacient Marija j melui lu gus nebt susilaukusios jokios bausms. Triuk meistras Hamrakas, kaip ir Rta, bt nubaustas, jo atskleidimo baim silpnina kiti dalykai. Hamrakas guds taip meluoti, ino turs asmenini itekli, kurie jam kaip melagiui padeda. Rta skmingai apgau dinja vyr, bet ji nra labai patyrusi, kad inot tiksliai, ko reikia btent iam melui - kaip pridengti nugirst pokalb telefonu. Dl savo, kaip melags, talento Rta nra itin tikra. Supratimas, kad melui iaikjus bus nubausta, yra tik vie na prieastis Rtai nuogstauti dl melo iaikinimo. Ji bijo ir bausms. Jeigu Deris suinos, kad Rta norjo ir sugebjo j ap gauti, jo nepasitikjimas, be neitikimybs, gali atsirasti ir dl kito dalyko. Kai kurie apgauti sutuoktiniai teigia, jog atleisti negali ne tiek neitikimybs, kiek sugriauto pasitikjimo. Ir vl, atkreipkite dmes, kad ne kiekvienas melagis nubaudiamas u mel. Taip yra tik tuomet, kai melagis ir auka ketina turti bendr reikal ateityje, ir nepasitikjimas kelia tai ateiiai pa voj. Pagauta meluojant darbuotoj mediotoja Sara viso labo negalt gauti informacijos i konkretaus taikinio". Hamrakas bt nubaustas ne u vaidyb, bet u vagyst arba mginim apvogti. Net psichiatrijos pacient Marija u mel, kaip atskir prasiengim, baudiama nebt. Isiaikins, kad ji meluoja, gydytojas tiesiog tapt apdairesnis. Ne i kiekvieno ilgalaikio santykio tikimasi ar reikalaujama kito mogaus teisingumo, i toks pasitikjimas bdingas net ne kiekvienai santuokai. Derio tarimas turi padidinti Rtos baim, kad jos mel gali iaikinti. Hamrako aukai, miesto tarybos nariui jo verting lai krod norintis pasiimti mogus irgi kelia tarim. Veidrodio aidimas" avus tuo, kad tiesiai ir vieai vardijus slaptai jauia m tarim, jis sumainamas. Auka pamano, kad vagis niekada nebt toks lus, jog pripaint kaip tik tai, ko auka bijo. To kia logika gali paskatinti melo tikrintoj atmesti poym kaip
219

apgauls enkl, jam turt bti nelengva patikti, kad melagis padaryt toki klaid. Analizuodami karines apgaules Donal das Danielis ir Katherine Herbig pastebi, kad ... kuo didesnis informacijos nutekjimas, tuo maesn tikimyb, kad auka juo patiks, nes atrodo per daug gerai, kad tai bt tikra. [Daugeliu atvej karo specialistai atmet tokiu bdu paaikjusi ties]... kaip pernelyg akivaizdi, kad ji galt bti ne apgaul."1 3 4 Rt, kaip ir psichiatrijos pacient Marij, su auka sieja ben dros vertybs, todl meluodama gali jautis kalta. Taiau nra pakankamai aiku, ar Rtai atrodo, kad jos romano slapstymas yra teistas. Netgi smerkiantys svetimavim mons ne visada mano, kad neitikimi sutuoktiniai ir sutuoktins turt atskleisti savo neitikimyb. Su Hamraku viskas paprasiau. Kaip ir gal v mediotoja Sara, kalts jis nejauia - melas jo darbas, i kurio pragyvena. Galbt Hamrakas yra melagis i prigimties arba psi chopatas - tai dar sumaina tikimyb, kad meluodamas galt jausti kalt. Hamrako bendraminiai mano, kad meluoti apgau ls objektams yra teista. Rtos ir Hamrako melas iliustruoja dar du dalykus. Rta ne numato, kada jai prireiks meluoti, todl nepasirengia ir nesure petuoja odi. Pradjusiai meluoti Rtai gali padidti pagavimo baim, nes ji ino, kad negals pasinaudoti paruotais atsakymais. Net jeigu Hamrak bt sugav tokiomis aplinkybmis - profe sionaliam melagiui tai nedanai pasitaiko - is artistas dar gali improvizuoti, tuo tarpu Rta tokio talento neturi. Bet, palyginti su Hamraku, Rta turi vien didel pranaum - jos auka sutin ka bti apgauta, nes dl sav prieasi nenori ikelti aiktn jos melo. Kartais tokia auka gali net nesuvokti, kad tarsi slap tas bendrininkas ji palaiko apgaul. Updike skaitytojui aikiai nepasako, ar Deris suvokia taps bendrininku ir ar Rta t suvokia. Melagio uduot aukos palengvina dviem bdais. Me lagiai maiau bijo bti pagauti, jeigu ino, kad aukos aklos j klaidoms. Apgav tokias aukas melagiai jauiasi maiau kalti, nes gali manyti, kad daro tik tai, ko i j nori aukos.
1 3 4 Donald C. Daniel and Katherine L. Herbig, "Propositions on Military Deception", in Strategic Military Deception, ed. Daniel and Herbig, N ew York: Pergamon Press, 1982, p. 17.

220

Kol kas ianalizavome keturis melo atvejus nurodydami, ko dl Marijai ir Rtai meluojant gali pasirodyti apgauls uuomi nos ir kodl t uuomin nebt meluojant Sarai ar Hamrakui. Dabar panagrinkime situacij, kai ties saks mogus palaiky tas melagiu, kad pamatytume, kaip melo patikrinimas bt ga ljs padti ivengti toki klaid. Geraldas Andersonas buvo apkaltintas iprievartavs ir nu uds Nancy Johnson, artimiausi kaimyn mon. Sugrs namo vidury nakties Nancy vyras aptiko j negyv, nubgs Anderson namus prane i ini, sak, neranda snaus ir pa pra pon Anderson ikviesti policij. Andersonas tapo tariamuoju dl keleto epizod. Kit dien po nuudymo jis njo darb, liko namuose, daug gr greti mame bare, kalbjo apie nuudymus, o kai j pargabeno namo, mons nugirdo j verkiant ir sakant monai, kad nenorjs to daryti, bet privaljs. Vlesniu jo teiginiu - es jis kalbjs ne apie nuudym, o apie tai, kad prisigr, - niekas nepatikjo. Policijai paklausus apie dm ant jo automobilio sdyns, jis atsak, kad dm buvo jau jam perkant automobil. Vliau tardomas Andersonas pripaino melavs, nes jam buvo gda pasakyti, kad susiginijs su mona taip skl jai, kad i nosies plipteljo kraujas. Tardytojai kelis kartus pakartojo, kad is epizodas liudija, jog jis yra smurtaujantis mogus, kuris galt nuudyti, ir melagis, kuris tai padars neigt. Tardomas Ander sonas prisipaino, kad dvylikos met buvo painiotas smulk seksualin nusiengim, kuriuo mergina nebuvo nuskriausta, ir toks jo elgesys daugiau nepasikartojo. Vliau paaikjo, kad tuo metu jam buvo ne dvylika, o penkiolika met. Tai, pasak tardytojo, buvo dar vienas rodymas, kad jis melagis ir kad turi seksualini problem, todl ir galt bti savo kaimyns Nancy prievartautojas ir udikas. Buvo pakviestas Joe Townsendas, profesionalus poligrafo operatorius, kur tardytojai painojo kaip neklystant melagi identifikavimo specialist.

221

I pradi Townsendas patikrino Anderson, atlikdamas dvi ilgas serijas test ir gavo gluminanius, prietaringus atsakymus. Ander sonui liudijant poligrafo brinyje buvo matyti enklai, parodantys, kad neigdamas kalt jis apgaudinja. Taiau pateikus klausimus apie nuudymo ginkl, kaip ir kur jis jo atsikrat, poligrafo raas rod, kad tariamasis varus". Paprasiau tariant, Andersono rezultatai rod j esant kalt" Nancy nuudymu, bet nekalt" dl ginklo, kuriuo ji buvo iauriai nudurta ir subadyta. Kai jam pateik klausim, kur jis gavs peil, koks buvo tas peilis ir kur jis juo nusikrat, Andersonas sak neinau", o raas nefiksavo pokyi... Townsendas tris kartus klausinjo Anderson apie nuudymo ginkl - rezultatai buvo tie patys. Kai jis baig, Joe Townsendas pasak Andersonui, kad jis nei laik melo detektoriaus testo.1 3 5

Poligrafo operatoriaus sprendimas sutapo su tardytoj siti kinimu, kad jie surado udik. Jie tard Anderson itisas eias dienas. Tardymo garso raai liudija, kad Andersonas iseko ir galiausiai prisipaino nusikaltimu, kurio vykds nebuvo. Be veik iki pat pabaigos tvirtino ess nekaltas, protestavo, kad ne galjs to padaryti, nes neprisimens, kad bt prievartavs ar umus Nancy. Tardytojai pateik kontrargument, kad jam galjo bti aptemusi smon. Tai, kad jis neprisimena uds, sak jie, dar nerodo, kad to nepadar. Andersonas pasira prisi painim po to, kai tardytojai jam patvirtino, neva jo mona sak inanti, kad jis nuud Nancy; nors vliau mona paneig tai sa kiusi. Po keli dien Andersonas paneig savo prisipainim, o po septyni mnesi tikrasis udikas, kaltinamas ir kitu iprie vartavimu bei nuudymu, prisipaino nuuds Nancy Johnson. Mano analiz rodo, kad Andersono emocines reakcijas klau simus apie nuudym tikrinant poligrafu sukl kiti veiksniai, ne tik galimas melas, kai jis tvirtino neuds. Prisiminkime, kad poligrafas nra melo verifikuotojas. Jis fiksuoja tik emocin susi
1 35 Pavyzd pamiau i Johno Phelano, i nuostabi istorija aprayta knygos Scandals, Scamps and Scoundrels (N ew York: Random House, 1982, p. 114) etame skyriuje. Papa sakojau tik jos dal. Kam domu, kaip atskleidiamas nusikaltimus vykdiusi asmen melas, turt perskaityti skyri. Jame aptarta ir daugiau klii, kurios gali atsirasti kvoiant ir aikinant mel.

222

jaudinim. Kyla klausimas, ar tardomas dl nuudymo Ander sonas galjo susijaudinti tik tuomet, jei bt nuuds Nancy. Ar yra kit prieasi, dl kuri Andersonas, net nepadars nusi kaltimo, galjo emocikai susijaudinti minint nuudym? Jeigu toki prieasi buvo, tai reikt, kad poligrafo testas buvo ne tikslus. ia ant kortos buvo pastatyta labai daug - bausm tokia grieta, kad dauguma* taip nusikaltusi tariamj jaust baim, bet toki pat baim jaust ir kai kurie nekalti. Poligrafo operato riai bando sumainti nekaltj baim, kad jais nepatiks, ir pa didinti kaltojo baim, kad j pagaus, sakydami tariamajam, jog maina neklysta. Viena prieasi, dl kuri Andersonas bijojo, kad juo nepatiks, buvo prie poligrafo test vykusio tardymo pobdis. Policijos ekspertai1 3 6 skiria pokalbius, skirtus informa cijai gauti, nuo tardym, kurie vykdomi pareikus tarim ir yra skirti igauti prisipainim. Tardytojai danai daro spaudi m atvirai kalbdami apie aiki tariamojo kalt, kaip dar ir su Andersonu, kad priverst j atsiimti nekaltumo pareikim. Nors galima bauginti kalt, kad jis prisipaint, to pasiekiama nekaltojo bauginimu, jo suvokimu, kad tardytojai nra objekty vs jo atvilgiu. Andersonas poligrafo test atliko po dvideimt keturi valand tardymo be pertraukos. Poligrafo ufiksuotos Andersono emocins reakcijos klau simus apie nuudym galjo bti sukeltos ne tik baims, kad juo nepatiks, bet ir gdos bei kalts jausm. Nors Andersonas nenuud, jam buvo gda dl kit dviej nusikaltim. Jo tardy tojai inojo, kad jis gdijasi sudavs monai ir kad paauglystje padar seksualin nusiengim. Jis jaut kalt dl apgauls, kai stengsi nuslpti ir neteisingai pavaizduoti iuos vykius. Tar dytojai primin jam tai, gro prie i vyki ir pateik juos taip, kad tikint Anderson, jog jis ess tokio tipo mogus, kuris gaN/

* Sakau, dauguma kalt tariamj jaust baim, nes ne kiekvienas udikas bijo bti su gautas. Nei profesionalas, nei psichopatas to nebijot. 13 6 U i informacij apie kvotas dkoju Rossiteriui C. Mullaney, 1948-1971 m. dirbu siam FTB agentu, paskui iki 1981 m. iaurs Centrinio Teksaso regionins policijos aka demijos tardymo program koordinatoriumi. r. jo straipsn "Wanted! Performance Standards for Interrogation and Interview," The Police Chief, June 1977, p. 77-80.

223

lt udyti ir prievartauti. Tai irgi galjo padidinti jo gdos ir kalts jausmus ir susieti su nusikaltimu, kurio vykdymu buvo kaltinamas. Melo verifikavimas paaikina, kodl tokie baims, gdos ar kalts jausmo enklai, kuriuos pastebime i Anderseno irai kos, gest, balso, kalbos, poligrafo uregistruotos autonomins nerv sistemos veiklos, yra dviprasmikos apgauls uuominos. ios emocijos galjo sukilti ir jei Andersonas bt nekaltas, ir jei jis bt udikas. I Anderseno reakcij, meluoja jis ar ne, nu sprsti tardytojams sutrukd dar vienas jiems neinomas vykis. Kai Andersonas ijo i kaljimo, Jamesas Phelanas, urnalistas, kurio straipsnis pagreitino Andersono ilaisvinim, paklaus jo, dl ko galjs neilaikyti" poligrafo testo. Andersonas atsklei d dar vien altin emocij, susiet su nusikaltimu, kurio jis nepadar. Nancy nuudymo nakt, kai Andersonas su policija nujo kaimyno namus, jis keliskart vilgteljo nuog nuudy tosios kn. Jautsi padars bais dalyk. Savo mintyse vykd nusikaltim, kitok nei nuudymas, bet vis tiek dl to jaut kalt ir gd, o prietaisas tai fiksavo. Slpdamas bais poelg nuo tardytoj ir nuo poligrafo operatoriaus jis melavo, ir, inoma, jautsi dl to kaltas. Andersono kvotjai padar Otelo klaid. Kaip ir Otelas, jie teisingai suprato, kad j tariamasis emocikai sujaudintas. Su klydo jie neteisingai nustatydami emocijos prieast, nesupras dami, kad tiek kaltas, tiek nekaltas tariamasis galjo patirti vie nodai identifikuojamas emocijas. Kaip Dezdemona sielojosi ne dl to, kad prarado tariamj mylimj, taip ir Andersono gda, kalt ir baim buvo susijusios ne su nuudymu, bet su kitais jo nusikaltimais. Kaip ir Otelas, tardytojai tapo iankstini nuosta t apie savo tariamj aukomis. Jie irgi negaljo pripainti, kad tikrai neino, meluoja tariamasis ar ne. Atsitiktinai kvotjai tu rjo informacijos ir inojo detales apie nuudymo ginkl - infor macijos, kuri galt inoti tik kaltas mogus, bet ne nekaltas. Matant, jog tikrinamas poligrafu Andersonas nereagavo klau simus apie peil, poligrafo operatoriui derjo pagalvoti, kad An dersonas gali bti nekaltas. Uuot kartojs test tris kartus poli224

grafo specialistas turjo parengti kaltininko ini test, kuriame bt tik nusikaltliui inoma informacija apie nusikaltim. Apgavikas Hamrakas ir mogaus nuudymu kaltinamas An dersonas iliustruoja dviej tip klaidas, kurios sumenkina pa stangas pagauti melagius nusikaltlius. Tardomas arba tikrina mas poligrafu Hamrakas veikiausiai emocikai nesusijaudint, atrodyt, kad jis visikai nekaltas. Melo verifikacija paaikina, kodl patyr profesionals melagiai i prigimties arba psicho patai meluodami klysta retai. Hamrakas yra tipikas mogus, kuri melu tikima. Andersonas visikai prieingas pavyzdys. Jis buvo nekaltas mogus, bet dl vis aukiau idstyt prieas i buvo palaikytas kaltu - padaryta netikjimo tiesa klaida. iuos du pavyzdius nagrinju ne siekdamas, kad apklausiant nusikalstamais poelgiais tariamus asmenis bt udrausta nau doti poligraf, arba raginu nepasikliauti apgauls poymiais, pastebimais i mogaus iraikos. Kiekvieno mogaus nuomo n apie kit i dalies pagrsta kito mogaus elgesio raika, kuri sukuria vaizd apie daug daugiau dalyk nei tik to mogaus teisumas. Elgesio raika yra pagrindinis altinis, i kurio susida rome spd, ar mogus draugikas, atviras, dominuojantis, pa trauklus, mokantis patraukti kitus, intelektualus, ar domisi tuo, k neka kitas, ar tai supranta, ir daug kit dalyk. Paprastai to kie spdiai susiformuoja savaime, mogui negalvojant, kok elgesio poym jis atkreip dmes. etame skyriuje jau paaiki nau, kodl klaid pasitaikys maiau, jeigu tokie vertinimai bus tikslesni. Jei mogus suvokia, i kokio altinio kilo tas spdis, jei ino taisykles, kuriomis reikia vadovautis analizuojant tok elges, galima tiktis, kad klaidos bus itaisytos. Tuomet tokie vertinimai bus atviresni ir koleg, ir vertinamo mogaus kriti kai, o remiantis patirtimi bus lengviau pasverti, kurie i j buvo teisingi, kurie klaidingi. Daniausiai rengiant policininkus i el gesio pastebimoms apgauls uuominoms dmesio neskiriama. Darau prielaid, kad detektyvai daniausiai aikiai neino, kuo remiasi j nuojauta, kad is tariamasis kaltas, o anas - ne. Nors dabartiniame poligrafo operatori mokymo kurse pabriama neverbalini apgauls poymi svarba, j inios, kokie apgau
225

ls poymiai nustatomi i elgesio, yra pasenusios arba nepagrs tos, per maai teikiama reikms supratimui, kada tokie poy miai neduoda naudos arba klaidina. Baudiamj byl kvotjams nemanoma udrausti remtis i elgesio pastebimomis apgauls uuominomis ir nesu tikras, kad tai pasitarnaut teisingumui. Kai gali bti prarasta gyvyb, kai u nusikaltim gali bti neteisingai kalintas arba mirties baus me nubaustas nekaltas mogus, kai gresia, kad meluojantis u dikas paspruks nenuteistas, turi bti panaudota kiekviena tei sta priemon tiesai iaikinti. A links skatinti, kad toki ap gauls uuomin interpretavimo procesas bt kuo atviresnis, labiau apgalvotas ir atsargesnis. Jau pabriau klaid galimyb, ir kaip melo tikrintojas, apsvarstydamas kiekvien klausim i mano melo tikrinimo klausimyno (pateiktas priede 4 lentelje), gali vertinti ansus atskleisti mel arba suinoti ties. Tikiu, kad mokymas, kaip pastebti apgauls uuominas, klaid pavoj, ir atsargumo priemoni aikinimasis, melo verifikavimo praktika iugdyt kruoptesnius detektyvus, sumaint tiek netikjimo tiesa, tiek tikjimo melu klaid. Bet tam reikt tyrim realiomis slygomis, kuriuose dalyvaut policijos tardytojai ir nusikalti mais tariami asmenys. Toks darbas buvo pradtas ir rezultatai teik vili, deja, jis nebaigtas.1 3 7 Kai itikus tarptautinei krizei susitinka prieik valstybi vadovai, apgaul gali sukelti dar rimtesnius mirtinus padari nius nei policijos darbe, o j atskleisti bt dar pavojingiau ir sunkiau. ia klaidingo sprendimo - netikjimo tiesa ar tikjimo melu - kaina yra didesn nei baisiausi kriminalini apgauli atvejais. Vos keli mokslininkai politologai yra ra apie melo ir apgauls atskleidimo svarb per valstybs vadov arba aukto lygio pareign asmeninius susitikimus. Alexanderis Grothas sako: Perprasti kitos puss nuostatas, ketinimus ir nuoirdum yra svarbiausia bet kurioje politikos srityje."1 3 8Nors joks valsty
1 37 Mullaney pradjo itin skming serij mokym, kurie turjo parengti tardytojus rem tis apgauls poym iais atpastant mel ir sykiu vertinti i mokym naudingum, ta iau neubaigs darbo ijo pensij. 1 38 Alexander J. Groth, "On the Intelligence Aspects of Personal Diplomacy," Orbis 7, 1964, p. 848.

226

bs vadovas nenori pelnyti akipliko melagio reputacijos, tai gali bti atlyginta, kai, pasak Roberto Jerviso, skminga apgau l stengia pakeisti pagrindin tarptautins jgos santyk. Nes jeigu melas gali padti valstybei gyti dominuojani pasaulyje padt, ne taip jau svarbu, kad ji gyja melags reputacij."1 3 9 Henry Kissingeris, regis, su tuo nesutinka, jis mano, kad me las ir gudrybs - neprotinga politika: Tik romantikai tikisi, kad derybose gali paimti vir gudrybmis... Diplomatui gudrybs yra ne iminties, bet praties kelias. Kadangi tenka daug kar t turti reikal su tuo paiu mogumi, tad isisukti geriausiu atveju pavykt vien kart, ir tai tik [nuolatini] slogi santyki sskaita."1 4 0 Gal diplomatas gali pripainti apgauls svarb tik baigs savo karjer, bet toli grau neatrodo, kad Kissingeris j jau baig. Kaip ten bebt, jo pasakojime apie savo diplomati nes pastangas gausu pavyzdi, kai jis msi to, k vadinu melu nuslepiant ar pusiau nuslepiant, ir ne maiau svarstym, ar jo kolegos kitoje pusje slepia ties ar pateikia suklastot mel. Stalinas tai suformulavo labai tiesmukai: Diplomato odiai turi visikai nesisieti su veiksmais - kitaip kokia gi tai diploma tija?... Geri odiai skirti paslpti blogus darbus. Nuoirdi diplo matija manoma ne daugiau nei sausas vanduo arba geleinis medis."1 4 1 Akivaizdu, kad tai pernelyg radikalus teiginys. Kar tais diplomatai kalba ties, taiau, be abejons, ne visada, o sa kydami ties savo tautos interesams pakenkia retai. Kai nelieka abejoni, kad btent tokia politika gali padti gyvendinti vals tybs interesus, kitos valstybs jau ino, ko i jos tiktis ir niekas nesijaudina dl melo, veikiausiai jo net nesiimama, nes apgau l bt akivaizdi. Bet danai nebna taip paprasta. Viena alis mano, kad kita viliasi turti naudos i slapt veiksm, apgauli arba klaidinani pareikim, net jeigu jos negarbingi veiksmai vliau bus atskleisti. Tuomet nepakanka vertinti nacionalinius interesus, nieko nereikia n nepasitikjim suklusios alies o diai ar veiksmai. Apgaule tariama alis dsis tokia pat teisinga,
1 3 9 Robert Jarvis, The Logic of Images in International Relations, Princeton, N.J.: Princeton University Press, 1970, p. 67-68. 1 4 0Henry Kissinger, Years of Upheaval, Boston: Little, Brown and Company, 1982, p. 214,485. 1 4 1 Jervis, Logic, p. 69-70.

227

kaip ir teisingai besielgianti. Jervisas paymi: Rusai tiek ketin dami apgauti (dl atominio ginklo bandymo udraudimo), tiek kalbti ties sukurdavo siningo derybininko spd. Paklaus tas, ar sakys ties, tiek siningas mogus, tiek melagis atsako teigiamai."1 4 2 Todl nieko keista, kad vyriausybs ieko bd atskleisti savo prieinink mel. Tarptautin apgaul galima daugybje vairi kontekst, gali tarnauti visikai skirtingiems nacionali niams tikslams. Vienas jau pamintas kontekstas - kai lyderiai arba lyderiui atstovaujantys aukto rango pareignai derasi siekdami isprsti tarptautin kriz. Abi puss gali norti dumti viena kitai akis, teikti negalutinius pasilymus, bet turti vilties, kad jie bus priimti, neatskleisti tikr ketinim. Abi puss kartais nori sitikinti, kad prieininkas gerai supranta j vardijamas grsmes, kad jos nra igalvotos, tuos pasilymus, kurie tikrai galutiniai, ketinimus, kurie bus vykdyti. Melo ir melo verifikavimo gdiai svarbs ir kai reikia pa slpti arba atskleisti netikt upuolim. Politologas Michaelis Handelis aprao tok pavyzd: Iki birelio 2 d. [1967 m.] Izrae lio vyriausybei tapo aiku, kad karas neivengiamas. Jiems ikilo problema, kaip parengti skming netikt puolim, kai abi puss mobilizavo kariuomen ir laiko j parengties bsenoje. Sumans apgaul, kuri turjo nuslpti Izraelio ketinim kariauti, Dayanas [Izraelio gynybos ministras] birelio 2 d. vienam brit urnalis tui pasak, kad Izraeliui dabar pradti kar bt per anksti ir per vlu. teigin jis pakartojo per spaudos konferencij bire lio 3 d."1 4 3 Nors tai nebuvo vienintel priemon, kurios Izraelis msi savo prieininkams apkvailinti, Dayano melas padjo bir elio 5 d. Izraeliui skmingai pradti visikai netikt puolim. Kitas apgauls panaudojimo bdas - prieininko klaidinimas apie savo karinius iteklius. Bartono Whaley atlikta slapto Vo kietijos persiginklavimo nuo 1919 iki 1939 met analiz duoda daugyb pavyzdi, kaip meistrikai tai dar vokieiai.
142 Ibid., p. 67-68. 1 43 Michael I. Handel, "Intelligence and Deception," Journal of Strategic Studies 5, 1982, p. 123-153.

228

... 1938 m. rugpjt, kai Hitleriui spaudiant ekoslovakijos kriz vis labiau atrjo [Vokietijos karini oro pajg maralas], Hermannas Goringas pakviet Pranczijos karini oro pajg virininkus ap irti vokiei karini oro pajg. Generolas Josephas Vuilleminas, karini oro pajg generalinio tabo vadas, nedelsdamas prim kvietim... [Vokiei generolas Ernstas Udetas ] nuskraidino Vuillemin asmeniniu kurjerio lktuvu.... Kai Udetas m dar labiau ltinti ir taip lt lktuv..., atjo kruopiai jo suplanuota akimirka. Staiga visu greiiu pro al nrHeinkel He-100", jie pamat tik dmus ir igirdo nyptim. Abu lktuvai nusileido, ir vokieiai nuved isi gandusius lankytojus pairti... Klausyk, Udetai, - su apsimestiniu abejingumu paklaus [vokiei generolas] Milchas - o kiek mes pasistmjome su j gamyba?" Udetas atsak ta paia gaidele: O, pa rengta antra gamybos linija, treia bus po poros savaii." Sumis Vuilleminas lepteljo Milchui, ess sukrstas." Prancz delegacija gro Paryi nusiteik pralaimti, jiems pasirod, kad vokiei kari ns oro pajgos nenugalimos.1 4 4

He-100" naikintuvas, kurio greit padidino triukas, buvo tik vienas i trij pagamint. Toks aki dmimas, vaidyba, kad turi nesunaikinamas karines oro pajgas, ...tapo svarbia dalimi Hitlerio diplomatini deryb, pasibaigusi serija jo pergali nuolaidiavimo politika i dalies buvo pagrsta vokiei karini oro pajg baime."1 4 5 Nors apgaulei tarptautiniuose santykiuose ne visada btinai reikia tiesioginio melagio ir aukos kontakto (tai gali bti mas kuot, suklastoti komunikatai ir kiti dalykai), ie pavyzdiai rodo, kad kartais meluojama ir akis ak. Tokiais atvejais ne manoma panaudoti poligrafo ar kokios nors kitos intervencins priemons, kurioms reikia oponento sutikimo. Taigi pastarai siais deimt met jau domtasi ir aikinamasi, gal ioje srityje bt galima pritaikyti elgesio suteikiam apgauls uuomin mokslinius tyrimus. vade paaikinau, kad man susitikus su savo
1 4 4 Barton Whaley, "Covert Rearmament in Germany, 1919-1939: Deception and Misma nagement," Journal of Strategic Studies 5,1982, p. 26-27. 1 4 5 Handel, "Intelligence", p. 129.

229

vyriausybs ir kit ali vyriausybi pareignais, spjimai apie klaid pavojus jiems tarsi nepadar jokio spdio. Vienas mano motyv raant i knyg yra dar kart idstyti savo raginim mel aikintis labai atsargiai, kruopiai ir isamiai, pasistengti, kad ios inios bt prieinamos plaiau, o ne tik keliems parei gnams, su kuriais teko kalbtis. Kaip ir kriminalins apgau ls atvejais, pasirinkti nra paprasta. Kartais i elgesio matomi apgauls poymiai gali padti nustatyti, ar vadovas arba kitas valstybei atstovaujantis asmuo meluoja. Sudtinga atskirti, kada tai manoma, o kada ne, ir kada vadovus gali suklaidinti savo pai ar j ekspert pateikti apgauls uuomin vertinimai. Grkime prie ios knygos pradioje mano pateikto pavyz dio, kai 1938 m. rugsjo 15 d., penkiolika dien prie Miun cheno konferencij Berchtesgadene, Chamberlainas pirm kart susitinka su Hitleriu.* Hitleris stengsi tikinti Chamberlain, kad neplanuoja karo prie Europ, o tik siekia isprsti Sude t vokiei problemas ekoslovakijoje. Jeigu Didioji Britanija pritart jo planui, ekoslovakijos teritorijose, kuriose gyven toj daugum sudaro Sudet vokieiai, turt bti surengtas plebiscitas, ir jei mons pritart, tos teritorijos turt bti pri jungtos prie Vokietijos. Slapta Hitleris jau buvo pradjs rengtis karui. Jis jau spalio 1-j prie ekoslovakijos sienos buvo sutel ks armij, ir jo planai tuo nesibaig. Prisiminkime mano anks iau cituot Chamberlaino laik seseriai po pirmojo susitikimo su Hitleriu: [Hitleris] tai mogus, kurio odiu galima pasitik ti."1 4 6Atsakydamas opozicins leiborist partijos lyderi kriti k Chamberlainas Hitler apibdino kaip keisiausi btyb", mog, kuris daug geresnis nei gali sprsti i jo odi."1 4 7 Po savaits Chamberlainas Bad Godesberge susitiko su Hitle riu antr kart. Dabar Hitleris pateik naujus reikalavimus - vo kiei daliniai turi nedelsiant uimti teritorijas, kuriose gyvena Sudet vokieiai, plebiscitas bus surengtas ne prie, bet po Vo
1 46 i citata analizuota Grotho "Intelligence Aspects." * ias inias apie Chamberlain ir Hitler pamiau i Telfordo Tayloro knygos Miunchenas (r. ina). Esu dkingas p. Taylorui, kad patikrino mano interpretacijos ir m edia gos panaudojimo tikslum. 147Cit.: Groth, "Intelligence Aspects."

230

kietijos aneksijos, teritorij kart pareikalauta didesni negu ansyk. tikins ministr kabinet priimti iuos reikalavimus, Chamberlainas kalbjo: Kad suprastume moni veiksmus, btina suprasti j motyvus ir k apie tai galvoja... Ponas Hitle ris buvo ribotas mogus, kai kuriais klausimais nirtingai gyn savo poir, bet niekada smoningai neapgaut mogaus, kur gerb ir su kuriuo derjosi. O mane jis gerbia. Kai ponas Hitleris paskelbia, kad ketina k nors daryti, nelieka joki abejoni, kad jis tai ir padarys."1 4 8Pacitavs iuos Chamberlaino odius isto rikas Telfordas Tayloras klausia: Ar Hitleris tikrai taip tobulai apgavo Chamberlain, o gal is, paklusdamas Hitlerio reikala vimams, apgaudinjo kolegas?"1 4 9 Kartu su Tayloru darykime prielaid, kad Chamberlainas patikjo Hitleriu, bent jau per pir m j susitikim Berchtesgadene.* Dl tokios itin didels rizikos Hitleris galjo jausti melo iai kinimo baim, bet tikriausiai nejaut. Jo auka sutiko bti apgau ta. Hitleris suvok, kad perkands jo mel Chamberlainas su prast, jog visa jo nuolaidiavimo Hitleriui politika lugo. Tuo metu nuolaidiavimo politika nebuvo laikoma gdinga, priein gai, kl susiavjim, taiau po keli savaii is poiris pasi keit, kai netiktas Hitlerio puolimas aikiai parod, kad Cham berlainas buvo kvailinamas. Hitleris buvo usimojs paimti Eu rop jga. Jeigu Hitleriu bt buv galima pasitikti, jeigu jis bt laiksis savo susitarim, Chamberlainui pasaulis bt pa dkojs u Europos igelbjim nuo karo. Chamberlainas norjo tikti Hitleriu, ir Hitleris tai inojo. Kitas veiksnys, sumains jo atskleidimo baim, buvo tai, kad Hitleris tiksliai inojo, kada jam reiks meluoti, k sakyti, taigi tekst galjo paruoti ir surepetuo ti. Hitleriui nebuvo pagrindo jaustis kaltam ar gdintis apgau dinjant - apgauti britus jam nebuvo negarbinga, to reikalavo jo misijos ir istorijos suvokimas. Ir ne tik toks niekingas lyderis
148 Telford Taylor, Munich, N ew York: Vintage, 1980, p. 752. 149 Ibid., p. 821. * Nors visi tame susitikime dalyvav m ons taip ir vertina, yra viena iimtis - Josepho Cennedy praneime apie j susitikim su Chamberlainu Vaingtonui teigiama, kad Chamberlainas susidar itin blog nuom on apie [Hitler]... jis iaurus, primeta savo vali, kietas ir ... tiksl siekia negailestingiausiais metodais" (Taylor, Munich, p. 752).

231

kaip Hitleris meluodamas prieininkams nesigdina ir nejauia kalts. Daugelio politolog akimis, tarptautinje diplomatijoje ir reikia tiktis melo, jis kelia abejoni tik tada, kai neatitinka nacionalini interes. Vienintel emocija, kuri Hitleris patyr ir kuria galjo isiduoti, buvo diaugsmas apgavus. Kaip pasa kojama, Hitleris itin mgavosi savo gebjimu suklaidinti britus, o tai, kad dalyvavo ir kiti vokieiai, kurie mat jo skming ap gaul, tikriausiai padidino Hitlerio susijaudinim ir diaugsm kvailinant Chamberlain. Bet Hitleris buvo itin gabus melagis, ir, regis, pasisteng, kad ie jausmai nepasirodyt. Kai melagis ir auka yra i skirting kultr, kai kalba ne ta paia kalba, atskleisti apgaul dar sunkiau dl keleto prieas i.* Net jeigu Hitleris dar klaid, o Chamberlainas nebuvo su melu susitaikanti auka, jam tas klaidas pastebti buvo labai sun ku. Viena prieasi ta, kad jie kalbjosi per vertjus. Dl to me lagis gauna du pranaumus, lyginant su tiesioginiu pokalbiu. Jeigu jis daro verbalini klaid - per ilg pauzi, kalbos klaid, apsirikim - vertjas jas gali pridengti. Be to, nuoseklusis verti mas suteikia kalbtojui laiko, mat, kol veriama kiekviena fraz, jis gali apgalvoti, kaip toliau meluos. Net jei klausytojas supran ta melagio kalb, bet ji nra jo gimtoji, jis veikiausiai nepastebs subtilybi, kurios galt tapti apgauls uuominomis. Nacionaliniai ir kultriniai skirtumai irgi gali sutrukdyti velgti balso, veido ir kno iraikoje apgauls uuominas, tik ia viskas dar painiau ir sudtingiau. Kiekvienai kultrai bdingos savitos taisykls, tam tikra prasme reguliuojanios kalbos greit, ton, gars, rank ir veido judesius, kuriais iliustruojama kalba. Emocijos enklai, atsispindintys veide ir balse, irgi yra reguliuo jami. Mano penktame skyriuje apraytomis taisyklmis pavadinti susitarimai diktuoja emocins ekspresijos paproius - tam tikrose kultrose jie nra vienodi. Jeigu melo verifikuotojas neino i skirtum ir j nevertina, jis bus labiau links neteisingai interpre tuoti vis elges ir daryti netikjimo tiesa ir tikjimo melu klaidas.
* Grothas pastebjo i problem, nors jis nepaaikino, kaip ir kodl ji atsiranda: as meniniai [lyderi] spdiai veikiausiai bus vis labiau klaidinantys proporcingai did janiam politiniam, ideologiniam, socialiniam ir kultriniam dalyvi atotrkiui" (Groth Intelligence Aspects", p. 848, r. ina).

232

valgybos tarnybos pareignas ia galt paklausti, kaip tiksliai tokia mano pateikta Hitlerio ir Chamberlaino susitiki m analiz galjo bti padaryta anuomet. Jei tai manoma tik po daugelio met, kai ikyla anksiau neinoti faktai, melo verifi kacija neturt praktins naudos pagrindiniams veikjams arba j patarjams, kai jiems tokia pagalba reikalinga. Remdamasis to meto apraymais, manyiau, kad daugelis mano sprendim ir tada buvo akivaizds, bent jau kai kam. 1938 m. Chamberlai nas tiek daug stat ant kortos tikdamas Hitleriu, kad jei jis ir nesuprato pats, kiti turjo suvokti, jog derjo atsargiau kliautis Hitlerio teisingumu. Sakoma, Chamberlainas jautsi pranaes nis u savo politinius kolegas, irjo juos i aukto,1 5 0ir gal n nebt prims raginim elgtis atsargiau. Iki Berchtesgadeno susitikimo Hitlerio nusiteikimas meluoti Anglijai jau buvo visikai susikristalizavs. Chamberlainui net nebt reikj bti skaiius ir tikti tuo, k jis ra savo kny goje Mano kova. Buvo daugyb pavyzdi, toki kaip jo slapti Anglijos-Vokietijos jr pakto paeidimai arba melas apie Vo kietijos ketinimus Austrijos atvilgiu. Prie susitikim su Hitle riu Chamberlainas prasitar tariantis, kad Hitleris meluoja apie planus ekoslovakijoje ir slepia siek nukariauti Europ.1 5 1Buvo inoma, kad Hitleris gabus melagis ir meluoja ne tik diploma tiniais ir kariniais kanalais, bet ir akis aukai. Jis gebjo greitai pereiti nuo susiavjimo nir, su dideliu meistrikumu sua vti arba bauginti, suklastoti jausmus ir planus. Politologai ir istorikai, nagrinjantys 1938 m. Anglijos ir Vo kietijos santykius, turt vertinti, ar a teisus sakydamas, kad tada buvo inoma pakankamai, jog bt galima atsakyti melo testo klausimus (r. pried). Vis dlto netikiu, kad melo patikri nim tuo metu bt manoma atlikti taip patikimai, kad iaik t Hitlerio ketinimas meluoti. Bet i analiz gal parodyt, kad Chamberlainas jo melo neatpaint. I Hitlerio ir Chamberlaino susitikimo galima pasimokyti kit dalyk apie mel, bet juos ge riau apsvarstyti nagrinjant kit pavyzd, kai valstybs vadovo
1 5 0 Ibid., p. 552. 1 5 1 Ibid., p. 629.

233

melas galjo bti atskleistas pagal patikimus apgauls enklus jo elgesyje. Per Kubos raket kriz, por dien prie susitinkant prezi dentui Johnui F. Kennedy ir soviet usienio reikal ministrui Andrejui Gromykai,* 1962 m. spalio 14 d., antradien, preziden t Kennedy McGeorge Bundy informavo, kad U-2 praskridus vir Kubos gauta neginijam rodym, jog Soviet Sjunga dislokuoja Kuboje branduolines raketas. Paskui vl pasigirdo toki pat gand, o lapkriio mnes artjant rinkimams, Chru iovas, pasak politologo Grahamo Allisono, utikrino prezi dent paiais tiesiausiais asmeniniais kanalais, kad jis supranta Kennedy vidaus problemas, ir nedarys nieko, kas jas dar labiau sukomplikuot. Chruiovas prezident atsakingai utikri no, kad Soviet Sjunga branduolini raket Kuboje nedislo kuos."1 5 2Kennedy, anot Arthuro Schlesingerio,1 5 3 buvo ts. ...pyks dl Chruiovo pastang j apgauti...[jis]... iklaus naujienas ramiai, taiau su nuostabos iraika", sak apie tuos vykius Theodore Sorensonas.1 5 4 Roberto Kennedy odiais, ... kai CV atstovai paaikino t ryt i U-2 padarytas nuotrau kas ... mes suvokme, koks tai melas, - visas meno fabrikas."1 5 5 Svarbiausi prezidento patarjai t dien susirinko svarstyti, koki veiksm turt imtis vyriausyb. Prezidentas nuspren d, kad kol nebus pasirinktas ir paruotas vykdymui veiksm planas,... mes neturime vieai atskleisti, kad inome apie sovie t raketas Kuboje... Svarbiausia buvo saugumas, ir prezidentas aikiai pasak pasieksis, kad bent vien kart Vaingtono isto rijoje informacija nenutekt, kad ir koki priemoni tam pri

* Dkoju Grahamui Allisonui, kuris perirjo Kennedy ir Gromykos susitikim o mano interpretacij. Taip pat mano pateikim patikrino kitas asmuo, buvs Kennedy adminis tracijos narys, tuo metu artimai bendravs su visais su iuo vykiu susijusiais asmenimis. 1 5 2 Graham T. Allison, Essence of Decision: Explaining the Cuban Missile Crisis, Boston: Little, Brown and Company, 1971, p. 193. 1 5 3 Arthur M. Schlesinger, Jr., A Thousand Days: John F. Kennedy in the White House, N ew York: Fawcett Premier Books, 1965, p. 734. 1 5 4 Theodore C. Sorensen, Kennedy, N ew York: Harper and Row, 1965, p. 673. 1 5 5 Robert F. Kennedy, Thirteen Days: A Memoir of the Cuban Missile Crisis, N ew York: W.W. Norton, 1971, p. 5.

234

reikt", prisimena tada Valstybs departamente dirbs Rogeris Hilsmanas.1 5 6 Po poros dien, spalio 16-j, antradien, kol jo patarjai vis dar diskutavo, koki pozicij alis turt uimti, prezidentas Kennedy susitiko su Gromyka. Gromyka daugiau nei savait prabuvo Jungtinse Valstijoje, bet n vienas amerikiei parei gnas neinojo, ko. ... Jis papra audiencijos Baltuosiuose R muose. Sis kreipimasis gautas labai panaiu laiku, kaip ir ...[U-2 fotografij rodymai]. Gal rusai pastebjo U-2 lktuv? O gal no rjo pasinekti su Kennedy tikdamiesi patirti jo reakcijas? Ar pokalb jie inaudos informuoti Vaington, jog Chruiovas iuo momentu visai atvirai prabyla apie raketas ir atskleidia savo smoksl, kol Jungtins Amerikos Valstijos nespjo staiga sureaguoti?"1 5 7 Pasak Siorenseno, Kennedy ... artjant susitiki mui buvo sunerims, bet pajg nusiypsoti sutikdamas Gromyk ir [Anatolij] Dobrynin [soviet ambasadori] savo ka binete".1 5 8 Dar neturdamas konkretaus plano Kennedy man, kad nuo Gromykos turt slpti inantis apie soviet raketas, kad nesuteikt sovietams pranaumo.* Susitikimas prasidjo penkt po piet ir truko iki penkiolikos po septyni. Valstybs sekretorius Deanas Ruskas, buvs Jungtini Valstij ambasa dorius Soviet Sjungoje Llewellynas Thompsonas ir Vokieti jos reikal departamento direktorius Martinas Hildebrandas atstovavo vienai pusei, o Dobryninas, soviet usienio reikal ministro pavaduotojas Vladimiras Semenoras ir treias soviet pareignas atstovavo kitai aliai. Dalyvavo abiej pusi vertjai. Kennedy sdjo supamojoje kdje prieais idin, Gromyka jam i deins ant vienos smlio spalvos sofos. jo fotografai, nuotrauka amino susitikim [r. nuotrauk] ir ijo. Ruskas atsirm dryuot pagalvl ir prabilo..."1 5 9
156 Roger Hilsman, To Move a Nation, Garden City, N.Y.: Doubleday & Co., 1967, p. 98. 157 David Detzer, The Brink, N ew York: Thomas Crowell, 1979. 1 58 Sorensen, Kennedy, p. 690. 159 Detzer, Brink, p. 142. * Pasakojimai iuo klausimu skiriasi. Sorensonas pranea, kad Kennedy neabejojo dl btinybs nepasakyti tiesos Gromykai, Elie Abelis (The Missile Crisis, p. 63, r. ina) rao, kad isyk po to Kennedy paklaus Rusk ir Thompson, ar jis padar klaid nepa sakydamas Gromykai tiesos.

235

Ilgokai nekjs apie Berlyn Gromyka pagaliau pasuko kal b apie Kub. Kaip prisimin Robertas Kennedy, Gromyka pa reik, kad nori kreiptis Jungtines Amerikos Valstijas ir prezi dent Kennedy premjero Chruiovo ir Soviet Sjungos vardu, siekdamas sumainti dl Kubos atsiradusi tamp. Prezidentas Kennedy klaussi apstulbs, bet sykiu ir grdamasis Gromy kos drsa. ... [prezidentas atsakinjo] ... tvirtai, bet tvardyda masis, nenordamas iprovokuoti ..."1 6 0 urnalistas Elie Abelis pasakoja: Prezidentas Gromykai suteik prog visa idstyti tiesiai, grdamas prie ne kart Chruiovo ir Dobrynino tiki njim, kad raketos Kuboje yra ne kas kita, kaip prielktuvin gynyba... Gromyka usispyrs pakartojo senuosius tikinjimus, kurie, dabar jau prezidentas inojo, buvo melas. Kennedy nepa teik prietaraujani fakt."1 6 1 Kennedy liko ramus... neparo d n enklo tampos ar pykio", tvirtino Sorensonas.1 6 2 1 6 0Robert F. Kennedy, Thirteen Days, p. 18. 1 6 1Elie Abel, The Missile Crisis, N ew York: Bantam Books, 1966, p. 63. 1 6 2Sorensen, Kennedy, p. 690.
236

Kaip prisimena Abelis, ivykdamas i Baltj Rm Gromyka buvo kaip reta diugios nuotaikos".1 6 3Reporteriai paklaus, kas buvo kalbta susitikime. Gromyka, akivaizdiai geros nuo taikos, nusiypsojo ir pasak, kad pokalbis buvo 'naudingas, labai naudingas.'"1 6 4Robertas Kennedy pasakoja, A atjau ne trukus po to, kai Gromyka ijo i Baltj rm. Galima sakyti, kad Jungtini Amerikos Valstij prezidentas buvo nepatenkin tas Soviet Sjungos atstovu."1 6 5 Kaip teigia politologas Davi das Detzeris, Kennedy pasaks: Nesitveriau noru pateikti jam ms rodymus."1 6 6 jo kabinet atjusiems Robertui Lovettui ir Bundy Kennedy pakomentavo taip: Gromyka... iame kabinete vos prie deimt minui prinekjo man tiek gryniausio melo, kiek per tok trump laik dar niekada neteko girdti. Vis t laik, kol jis neig,... kovojau su nemonika pagunda jam pa rodyti viduriniame raomojo stalo staliuje esanias i nedidelio aukio padarytas nuotraukas."1 6 7 Pirmiausia aptarkime ambasadori Dobrynin. Jis veikiausiai buvo vienintelis nemelavs susitikimo dalyvis. Robertas Kenne dy man, kad sovietai pamelavo Dobryninui, nes nepasitikjo jo melavimo gdiais, taigi Dobryninas, ankstesniuose susitiki muose su Robertu Kennedy neigs, kad Kuboje yra raket, ne melavo, nes sak, k inojo.* Tai nebt buv visai neprasta, kai dl tokio tikslo alies ambasadori klaidina jo paties vyriausyb.
1 63 Abel, Missile , p. 63. 1 6 4 Detzer, Brink, p. 143. 1 65 Kennedy, Thirteen Days, p. 20. 1 66 Detzer, Brink, p. 143. 167 Ibid., p. 144. * Ginai dl Dobrynino tsiasi: Nuo io susitikimo lieka vienas taip ir neisprstas klau simas apie Dobrynin. Ar jis inojo apie raketas, kai i esm s padjo savo usienio reikal ministrui apgauti JAV prezident? Jis turjo inoti, - sako George W. Ballas, vliau taps valstybs sekretoriaus pavaduotoju. - Juk turjo meluoti gindamas savo alies interesus." Prezident ir jo brol tam tikra prasme Dobryninas apgavo, - tvirtina buvs Aukiau siojo Teismo teisjas Arthuras J. Goldbergas. - Nemanoma sivaizduoti, kad jis galjo to neinoti." Kiti nra tokie tikri. Kennedy nacionalinio saugum o patarjas McGeorge Bun dy sakosi links spti, jog Dobryninas apie raketas neinojo. Daugelis Amerikos specia list su tuo sutinka aikindami, kad soviet sistemoje informacija kariniais klausimais buvo tokia slapta, kad Dobryninas galjo ir nesuprasti, kokio pobdio yra Kuboje dis lokuoti soviet ginklai." (Madeline G. Kalb, "The Dobrynin Factor", New York Times Magazine, May 13, 1984, p. 63).

237

Johnas F. Kennedy lygiai taip buvo pasielgs su Adlai Stevensonu, kai neinformavo jo apie Kiauli lank, ir, kaip pabria Allisonas, panaiai japon ambasadorius nebuvo informuotas apie Pearl Harbor; vokiei ambasadorius Maskvoje nebuvo informuotas apie Barbaros" [vokiei plan pulti Rusij]."1 6 8 Vis t laik nuo 1962-j birelio, kada, kaip manoma, sovie tai nusprend Kuboje dislokuoti raketas iki io susitikimo spalio viduryje sovietai Dobrynino ir soviet ambasados darbuotojo, atsakingo u viej informacij Georgijaus Bolakovo lpomis kelet kart utikrino Kennedy administracijos narius (Rober t Kennedy, Chester Bowles ir Sorenson), kad Kuboje nra dislokuot raket su branduoliniu ginklu. Bolakovui ir Dobryninui nereikjo inoti tiesos, tikriausiai jie jos ir neinojo. Nei Chruiovas, nei Gromyka, nei niekas kitas i inojusi ties nebuvo tiesiogiai susitik su prieininkais iki spalio 14 d., likus porai dien iki Gromykos ir Kennedy susitikimo. Chruiovas susitiko Maskvoje su Amerikos ambasadoriumi Foy Kohleriu ir paneig, kad Kuboje yra raket. Tik tuomet sovietai pirm kar t rizikavo, kad j melas gali bti atskleistas, jeigu Chruiovas arba po dviej dien Gromyka padaryt klaid. Per susitikim Baltuosiuose Rmuose melavo dviese - Ken nedy ir Gromyka. Gal kai kurie skaitytojai nustebs, kad a varto ju od melas kalbdamas ir apie Kennedy, ne tik apie Gromyk. Dauguma moni nemgsta vartoti io odio, kai kalba apie asmen, kuriuo avisi, mat jie - bet ne a - laiko mel prigim tiniu blogiu. Kennedy veiksmai tame susitikime atitinka mano melo nuslepiant apibrim. Ir Kennedy, ir Gromyka nuslp vienas nuo kito tai, k inojo esant tiesa - kad Kuboje dislokuo tos branduolins raketos. Mano analiz silo paaikinim, kodl yra didesn tikimyb, kad Kennedy, o ne Gromyka pateik ap gauls uuomin. Jei abu i anksto buvo imok tekst, o abu ia galimybe gal jo pasinaudoti, veikiausiai neturjo kilti problem vienam nuo kito slepiant abiem inomus faktus. Abu vyrai galjo jausti melo atskleidimo baim, nes rizikavo labai svarbiais dalykais. G a lb t
1 6 8 Allison, Essence, p. 135.

238

nerimas, kaip pasakojama, apms Kennedy prie susitinkant Gromyk, ir buvo melo iaikinimo baim. Kennedy rizika ir sy kiu iaikinimo baim veikiausiai buvo didesn u Gromykos. Jungtini Amerikos Valstij vadovyb dar nebuvo nusprendusi, k daryti. Net nebuvo isami valgybos duomen, kiek rake t esama Kuboje, koks j parengties lygis. Kennedy patarjai man, jog nereikia sovietams isiduoti, kad raketos aptiktos, nes baiminosi, jei Chruiovas suinos apie tai prie Jungtinms Amerikos Valstijoms imantis koki veiksm, isisukinjimais ir grasinimais apsunkins amerikiei veiksmus ir gis taktin pranaum. Pasak McGeorge Bundy, tai ir buvo svarbiausia. A ir tada jauiau, ir iki iol taip manau, jog rusai buvo pagauti nevykusiai apsimetinjantys, kad nepadar to, k, kaip paaik jo visam pasauliui, jie i ties padar."1 6 9 Sovietams irgi reikjo laiko ubaigti statyti raket bazes, taiau tai, ar amerikieiai i siaikins apie branduolines raketas dabar, nebuvo taip svarbu. Sovietai inojo, kad amerikiei valgybiniai lktuvai U-2 ne trukus jas suras, jei to dar nepadar. Net nevelgiant skirtumo, kuo kiekvienas j rizikavo, Kenne dy, matyt, turjo jausti didesn atskleidimo baim nei Gromyka, nes veikiausiai nebuvo toks tikras dl savo gebjimo meluoti. Jis buvo maiau patyrs u Gromyk. Be to, Gromyka galjo labiau pasikliauti savimi, jei rmsi Chruiovo nuomone, susidaryta prie metus per Vienos virni susitikim, kad Kennedy nra kietas rieutas. Be to, kad Kennedy jaut didesn melo iaikinimo baim negu Gromyka, jam, pasak liudinink, teko slpti daugiau kit emocij. Sakoma, kad susitikimo metu Kennedy buvo apstul bs, susiavjs ir nepatenkintas. Bet kurios ios emocijos nu tekjimas bt galjs j iduoti, nes tokie jausmai bt reik, kad Kennedy ino apie soviet apgaul. Antra vertus, Gromyka galjo patirti net diaugsm apgavus. Tai bt logika, nes, anot liudinink, po susitikimo jis atrod linksmas. Informacijos nuotkio ir apgauls uuomin galimyb neb t buvusi didel, nes abu vyrai buvo gud ir turjo asmenini
1 6 9 Abel, Missile, p. 64.

239

savybi, kurios padjo jiems paslpti patiriamas emocijas. Bet Kennedy nata buvo sunkesn negu Gromykos, pasak apray, m, jis patyr daugiau emocij, buvo menkiau patyrs ir ma iau pasitikintis apgavikas. Kultros ir kalbos skirtumai galjo pridengti apgauls uuominas, vis dlto ambasadorius Dobry ninas turjo sugebti juos pastebti. Daugel met praleids io je alyje jis puikiai nutuok apie amerikiei elges, gerai mokjo kalb, be to, Dobryninas turjo pranaum, nes buvo stebtojas, o ne tiesioginis dalyvis, tad galjo atidiai stebti tariamj. Pa naiai ir ambasadoriaus Thompsono padtis teik jam puikias galimybes i Gromykos elgesio pastebti apgauls uuominas. Turjau galimyb naudotis daugeliu io susitikimo apraym i amerikiei puss, bet i soviet puss nra jokios informaci jos nei bdo atspti, ar Dobryninas i ties nujaut ties. Prane imai, kad Dobryninas atrod pribloktas ir regimai sukrstas, kai po keturi dien valstybs sekretorius Ruskas informavo apie rastas raketas ir kad amerikieiai pradeda laivyno blokad, buvo interpretuojami kaip rodymas, jog sovietai ligi tol neino jo, kad amerikieiai surado raketas.1 7 0Jeigu jo vyriausyb iki tol nuslp nuo jo paties apie dislokuotas branduolines raketas, tai turjo bti pirmas kartas, kai Dobryninas apie tai igirdo. Net jeigu jis apie raketas inojo ir jeigu inojo, kad Jungtins Ame rikos Valstijos jas aptiko, jis vis tiek galjo bti apstulbintas ir sukrstas amerikiei sprendimu atradim" reaguoti kari nmis priemonmis. Taiau tuo siekiame ne nustatyti, ar kas nors atskleid, k nuslp Kennedy, bet kodl tokia galimyb buvo, ir parodyti, jog net tada painti apgauls uuominas nebt buv paprasta. Remiantis praneimais, Kennedy nepastebjo koki nors Gro mykos melo klaid. Kennedy ties jau inojo, tad jam nereikjo pastebti apgauls poymi. Apsiginklavs tomis iniomis jis galjo avtis Gromykos meistryste. Analizuodamas iuos du tarptautins apgauls pavyzdius sakiau, kad Hitleris, Kennedy ir Gromyka buvo melagiai i pri gimties - iradingi ir gudrs, dst tikinamai, kalbjo sklan17 0Allison, Essence, p. 134.

240

jai. A manau, kad kiekvienas i dalies savo gebjimu ves ti debatus ir sakyti viesias kalbas valdi ikeltas politikas, puikiai susidorojantis su klausimais spaudos konferencijose, susikuriantis puik vaizd televizijoje ar radijuje, turi melagio i prigimties talent. (Nors Gromyka tokiomis priemonmis ga lios nepasiek, jis ilgai iliko savo poste tuo metu, kai tai ma ai kam pavykdavo, ir iki 1963 m. jau buvo gerai patyrs tiek diplomatijoje, tiek vidinse Soviet Sjungos politikos kovose.) Tokie mons sugeba tikinti, tai j kasdien duona. Ar jie nu sprendia meluoti, ar ne, sugebjimai padaryti tai gerai jiems vis tiek padeda. inoma, yra ir kit keli politinei galiai pasiek ti. gdiai, svarbs tarpusavio santyki apgaulei, nra btini surengti valstybs perversm. Taip pat ir lyderis, kuris pasiekia valdios biurokratiniais gebjimais, paveldjimo keliu, pergu draudamas vietos konkurentus slaptais manevrais, nebtinai turi bti melagis i prigimties, talentingas oratorius. Talentas kalbti - gebjimas slpti ir ikreipti odius atitin kamomis iraikomis ir gestais - nra btinas, jeigu melagiui ne reikia susitikti ir kalbtis su apgauls auka. Apgauti galima ra tu, per tarpininkus, per spaudos konferencijas, karinius veiks mus ir kitus dalykus. Taiau bet kuri melo forma sulugs, jeigu melagis neturi strategini gdi, nesugeba apgalvoti savo ir savo aukos jim. A manau, kad visi politiniai vadovai turi bti apsukrs strategai, bet tik kai kurie turi pokalbininko talent, padedant jam meluoti akis ak savo pasirinktai aukai, kaip io je knygoje apraom apgauli pavyzdiai. Ne visi gali meluoti, ne visi ir nori. Manyiau, kad dauguma politini lyderi yra nusiteik meluoti, bent jau tam tikriems asmenims ir tam tikromis aplinkybmis. Netgi Jimmy Carteris, kuris per rinkimin kampanij adjo niekada nemeluoti Amerikos monms ir pademonstravo tai prisipaindamas apie savo geidulingas fantazijas interviu Playboy" urnalui, vliau melavo slpdamas planus jga ilaisvinti kaitus Irane. Karines apgaules tyrinjantys analitikai band nustatyti, ku rie vadovai labiau pasireng ar geriau sugeba meluoti. Galima manyti, kad jie priklauso kultroms, kuriose apgaul toleruo241

jama,1 7 1 taiau rodym, kad toki kultr yra, nedaug.* Kita nepatvirtinta mintis yra ta, kad labiau link meluoti lyderiai t ali (ypa jeigu jos diktatrikos), kuri vadovams tenka svar bus vaidmuo priimant karinius sprendimus.1 7 2Pastangos istori joje atrasti apgaulingos asmenybs tip, charakterizuojant apsimelavusius vadovus, vaisi nedav, taiau neturiu informacijos, kodl nepavyko.1 7 3 Nra aiki rodym, nei patvirtinani, nei paneigiani, kad politiniai lyderiai paprastai bna gabs melagiai, meluojan tys meistrikiau ir noriau negu, pavyzdiui, vykdomieji direkto riai, verslininkai. Jeigu taip yra i tikrj, tarptautins apgauls tampa dar sunkesns, o melo verifikuotojui dar svarbiau atskirti tuos valstybi vadovus, kurie garsja kaip neturintys prast melagio gdi. Dabar pavelkime kit monetos pus - ar valstybi vado vai yra gabesni u kitus melo tikrintojai. Tyrimai atskleid, kad kai kurie mons yra neprastai gabs melo tikrintojai ir is su gebjimas nra susijs su gebjimu meluoti.1 7 4 Deja, tyrim daugiausia buvo traukti koledo studentai. Niekas netyrinjo kokiose nors organizacijose vadovaujamus postus uimani moni. Jeigu toki moni testavimas parodyt, kad kai kurie j yra gabs melo tikrintojai, tuomet kilt klausimas, ar galtu1 7 1 Daniel and Herbig, "Propositions," p. 13. 17 2 Herbert Goldhamer, 24 nuoroda, cit.: Daniel and Herbig, "Propositions." 173 Barton Whaley, 2 nuoroda, cit.: Daniel and Herbig, "Propositions." 17 4 Maureen O'Sullivan, "Measuring the Ability to Recognize Facial Expressions of Emo tion," in Emotion in the Human Face, ed. Paul Edman, N ew York Cambridge University Press, 1982. * Sakoma, kad sovietai yra ir didiausi slapukai, ir teisingesni negu kit ali mons. Sovietologas Walteris Hahas teigia, kad slaptumas turi sen istorij ir yra rus, ne sovie t savyb (The Mainsprings of Soviet Secrecy," Orbis, 1964, p. 719-747). Ronaldas Hinglly teigia, kad rusai greiiau neprayti papasakoja asmeninio gyvenim o detales, jie la biau link svetimiem s rodyti emocijas. Tai nereikia, kad jie teisingesni arba maiau tei singi u kitas tautas. Jie gali bti sausi, atiaurs, rezervuoti kaip legendiniai n e k a l b s ir grieti anglosaksai, mat, rus tautos psichologija tokia pat vairialyp, kaip ir bet ku rios kitos tautos. Sweetser sitikinimu, kultros skiriasi tik tuo, kokio tipo informacija tampa apgauls objektu, o ne tuo, kad kuri nors tauta daugiau apgaudinja u kitas (The Definition of a Lie," in Cultural Models in Language and Thought, ed. Naom i Quinn and Dorothy Holland). Kadangi a neturiu pagrindo ginytis, bet kokia ivada iuo metu bt ankstyva, nes nacionaliniai melavimo ir m elo patikrinimo skirtumai dar tiek maai tyrinti.

242

me nustatyti juos nuotoliniu bdu, netestuodami. Jei neprastai talentingus melo tikrintojus galima nustatyti remiantis infor macija, paprastai prieinama apie vieuosius asmenis, politinis vadovas, kuris laikomas meluojaniu, galt tiksliau pasverti savo prieininko ansus pastebti informacijos nutekjim arba apgauls uuominas. Politologas Grothas teigia ir, mano galva, tikinamai, kad valstybs vadovai yra labai nevyk melo tikrintojai, kur kas neat sargiau vertinantys savo gebjim perprasti prieininko charak ter ir jo patikimum negu profesionals diplomatai. Valstybi vadovams ir usienio reikal ministrams danai trksta papras iausi deryb ir komunikacijos gdi, apie savo prieininkus jie neturi biografini ini, kurios padt kompetentingai juos vertinti."1 7 5 Jervisas pritaria paymdamas, kad valstybi gal vos gali pervertinti savo kaip melo tikrintoj gebjim, jeigu jie ikilo valdi i dalies ir dl savo atrios valgos vertinant ki tus."1 7 6Net jeigu vadovas teisingai mano esantis itin talentingas melo tikrintojas, jam gali nepavykti vertinti, kaip i uduot pasunkina kitos kultros ir kita kalba kalbantis tariamasis. A Chamberlain vertinau kaip apgauls auk savo noru j taip kvp siekis ivengti karo, jei tai apskritai buvo mano ma, taip beviltikai norjo patikti Hitleriu, kad pervertino savo gebjim perprasti Hitlerio charakter. Chamberlainas nebuvo kvailas mogus, kad nenumanyt Hitler meluojant. Bet Cham berlainas turjo labai stipr motyv Hitleriu tikti, nes jei bt negaljs to daryti, bt tek isyk pradti kar. Tokios valsty bs galv sprendimuose pasitaikanios klaidos, klaidingas pa sitikjimas savo kaip tiesos aikintojo savybmis, pasak Grotho, nra neprastas dalykas. Mano akimis, jos itin tiktinos, kai rizi kuojama ypa svarbiais dalykais. Kaip tik gresiant didiausiam pavojui valstybs galva tampa paeidiama ir sutinka tapti prie ininko apgauls auka. Paimkime kit aukos savo noru pavyzd. Kad ilyginiau re zultat, kart i daugelio Grotho pateikt pavyzdi parinkau
1 7 5 Groth, "Intelligence Aspects," p. 847. 1 76 Jervis, Logic, p. 33.

243

Chamberlaino oponent Winston Churchill. Jis teigia, jog tai, kad Stalinas od 'Rusij' tardavo taip pat danai, kaip 'Soviet Sjung' ir minjo Diev"1 7 7sukljam abejoni, ar Stalinas neturi koki nors religini sitikinim.* Kitas epizodas -1945 m. grs i Jaltos Churchillis itaip gyn savo tikjim Stalino paadais: A jauiu, kad jo odis tvirtas. Neinau kitos vyriausybs, kuri laikytsi savo pareig net patirdama nuostoli tviriau negu Rusijos vyriausyb."1 7 8 Vienas biograf apie Churchill ra: ... nors ir puikiai inodamas soviet praeit, Winstonas buvo pasirengs galimyb abejoti perleisti Stalinui, o pats buvo links pasitikti jo ketinimais. Jam buvo sunku nepatikti auktas pa reigas uimani asmen, su kuriais turdavo reikal, sinin gumu."1 7 9Stalinas tuo paiu jam neatsak. Milovanas Djilasas ci tuoja 1944 m. Stalino pasakytus odius: Gal manote, kad vien todl, jog esame angl sjungininkai... pamirome, kas jie yra, ir kas yra Churchillis. Jiems nra nieko saldiau nei apmauti s jungininkus. Churchillis i t, kurie, jei tik akis nuleisi, itrauks ir kapeik tau i kiens..."1 8 0Gal dl to, kad Churchillis taip sie k sunaikinti Hitler, o tam jam btinai reikjo pasitelkti Stalin, jis tapo Stalino apgauls nuolankia auka. Lyginant su visomis kitomis apgauls formomis, kurias na grinjau iame skyriuje, valstybs vadov savitarpio apgaul aptariau plaiausiai. Ir ne dl to, kad tai bt sritis, kurioje gali ma atskleisti daugiausia apgaul iduodani elgesio poymi, bet kad tai pavojingiausia sritis, kurioje klaidingi sprendimai
177 Winston Churchill, The Hinge of Fate, Boston: Houghton Mifflin, 1950, p. 481, 493, cit.: Groth, ibid., p. 841. 1 78 Lewis Broad, The War Churchill Waged, London: Hutchison and Company, 1960, p. 356, cit.: Groth, "Intelligence Aspects," p. 846. 179 Broad, War, p. 358, cit.: Groth, "Intelligence Aspects," p. 846. 180 Milovan Djilas, Conversations with Stalin, N ew York: Harcourt, Brace, Jovanovich, 1962, p. 73, cit.: Groth, ibid., p. 846. * Jimmy Carteriui irgi panaiai pasirod. Apraydamas pirmj susitikim su soviet prezidentu Leonidu Brenevu Carteris pacitavo savo angin atsakym, kur kit dien pateik Brenevui: "is susitikimas buvo per ilgai atidliotas, bet dabar, kai mes p aga liau susitikome, turime kuo labiau pasistmti priek. Vakar man tikrai padar spd, kai prezidentas Brenevas man tar 'Jeigu mum s nepavyks, Dievas m um s neatleis" ! Carterio komentaras, kad Brenevas atrod iek tiek susidrovjs" dl ios pastabos, reikia, kad Carteris, kaip ir Churchillis, Dievo paminjim prim rimtai (Carter, Keeping the Faith, N ew York: Bantam Books, 1982, p. 248).

244

gali kainuoti brangiausiai, nes tokios apgauls gali kelti mirtin pavoj. Taiau kaip ir atskleidiant kriminaliniais nusikaltimais tariam asmen apgaul, nra reikalo rodinti, kad negalima atmesti galimybs i elgesio poymi atskleisti apgaul. Nra tokios alies, kuri tai udraust. Rinkti toki informacij, bent jau laisva forma, mogaus prigimiai bdinga. Ir, kaip sakiau aptarindamas pavojus, kylanius atskleidiant apgaul kvot metu, geriausiai apsisaugos nuo klaid, jeigu tiesioginiai dalyviai ir jiems patariantys inos, kaip vertinti apgauls uuominas mo gaus iraikose, negu kad pasikliaut vien nuojauta ir intuicija. Tai, k pastebjau kalbdamas apie apgauls aptikim nagri njant kriminalines bylas, pritaikysiu ir tarptautiniams susitiki mams, nes nemanau, kad iais atvejais nebt manoma i el gesio pastebim apgauls uuomin interpretacija. Juk istorijos metraiuose amintos lidnai pagarsjusios visai nesenos pra eities apgauls. Kas nenort, kad j alis geriau pajgt paste bti tok mel? Problema viena - kaip tai padaryti nepadidinat klaiding sprendim tikimybs. Bijau, kad perdta Chamberlai no bei Churchillio savikliova, es jie pajgia velgti apgaul ir vertinti savo partneri charakter, nublankt alia psichologo bihevioristo puikavimosi, kuris pragyvena i to, kad neva suge ba atpainti usienio lyderi apgauls poymius. Nors ir netiesiogiai, bandiau mesti ik visiems bihevioriz mo ekspertams, kad ir kokioje alyje jie dirbt neva melo aikin tojais, bandydamas jiems parodyti j uduoties sudtingum, o j klientus, tuos, kuriems jie teikia patarimus, norjau paraginti velgti skeptikiau. Mano ikis netiesioginis, nes ie ekspertai, jei j esama, dirba slapta,* kaip ir tie kiti, kurie atlieka slaptus ty rimus, kaip atskleisti derybinink ir valstybi vadov apgaul. A tikiuosi, kad tokie anonimiki tyrjai taps atsargesni, o tie, kurie u j darb moka, bus reiklesni ir kritikiau vertins savo darbuotoj tvirtinimus apie j darbo naud.
* Nors niekas neprisipains, kad gilinasi i problem, i susirainjimo su Gynybos departamento darbuotojais bei pokalbi telefonu su CV, pavyko suprasti, kad yra m oni, kurie kontrvalgybos ir diplomatijos srityse tyrinja apgauls poym ius. Vie nas toks neslaptas mano matytas Gynybos departamento darbas buvo pasibaistinas ir neatitiko prast mokslini reikalavim.

245

Nesupraskite mans neteisingai. A noriu, kad tokie tyrimai bt vykdomi, manau, kad to reikia, ir sugebiau suprasti, ko dl kuri nors alis bent dal j atlikt slapta. Galbt tyrimas, kas i t, kurie tampa valstybi vardu priimamus sprendimus le mianiomis asmenybmis, yra vyk, o kas nevyk melagiai bei melo tikrintojai, parodys, kad misija nemanoma, bet stengtis aikintis tai reikia. Panaiai manau, kad tyrimai, imituojantys virni susitiki mus arba derybas krizi metu, kai dalyvauja itin patyr skir ting valstybi atstovai, ir kai subjektai rizikuoja svarbiais da lykais (o ne prastinis laboratorinis eksperimentas su koledo pirmakursiais), parodyt, kad nauda j menka. Bet tokius tyri mus reikia daryti, o j rezultatai neturi bti slepiami, turi bti prienami visiems. iame skyriuje atskleidme, kad apgauls skm nepriklau so nuo to, kurioje srityje meluojama. Nebtinai visi sutuoktini tarpusavio melai sulunga, o visi verslo, nusikaltim ir tarptau tiniai pavyksta. Neskm arba skm priklauso nuo melo, me lagio ir nuo melo tikrintojo ypatybi. Tarptautiniu lygiu melas daug sudtingesnis negu melas tarp tv ir vaik, bet kiekvie nas tvas ar mama ino, kad net ir jie neapsaugoti nuo klaidos. Pried 4 lentelje ivardyti visi trisdeimt atuoni melo tikri nimo klausimai. Beveik pus - atuoniolika - padeda nustatyti, ar melagiui teks slpti arba klastoti emocijas, atskleisti, ar jis me luoja apie patiriamus jausmus. Atsakymais iuos klausimus ne visada pavyks pagrsti ver tinim. Gali bti, kad pritruks ini atsakyti daugel klausim, arba atsakymai bus mirs - i vien atrodys, kad mel bus lengva atskleisti, i kit - kad sunku. Taiau tai inoti pravartu. Netgi kai galima vertinti, ar melas bus sunkiai ar lengvai at skleidiamas, prognozuojant galima suklysti, nes melagius gali iduoti ne tik j, bet ir treiosios puss elgesys, o akivaizdiau sios apgauls uuominos atsitiktinai gali praslysti nepastebtos. Bet tiek melagis, tiek melo tikrintojas nort inoti vertinimKam ios inios labiau padeda - melagiui ar melo tikrintojui? Tai pirmasis klausimas, kur aptarsiu kitame skyriuje.
246

p E V I NTAS S K Y R I US

Melo ir melagiu, aikinimas 1990-aisiais

Pradjau i knyg apraydamas 1938 m. vykus pirmj Vo kietijos kanclerio Adolfo Hitlerio ir Didiosios Britanijos minis tro pirmininko Neville Chamberlaino susitikim. vyk pasi rinkau kaip vien didiausi istorijos apgavysi, suteikiani svarbi pamok, kodl melas pasiseka. Prisiminkime - slapta Hitleris jau buvo saks Vokietijos kariuomenei pulti ekoslova kij. Taiau praeis dar keletas savaii, kol jo armija bus visikai mobilizuota pulti. Nordamas upulti netiktai Hitleris nusl p sprendim pradti kar. Jis prane Chamberlainui, kad yra pasirengs isaugoti taik, jeigu ekai vykdys jo reikalavimus ir perirs dviej valstybi sienas. Chamberlainas patikjo Hi tlerio melu ir pasisteng tikinti ek vyriausyb nemobilizuoti armijos, kol dar yra ans isaugoti taik. Tam tikra prasme Chamberlainas buvo savanorika auka, su tinkanti bti suklaidinta. Kitaip jam bt tek pripainti, kad jo politika su Vokietija visikai sulugo, ir jis sukl grsm savo alies saugumui. i melo pamoka mus spja, jog gali bti auk, kurios nesmoningai bendradarbiauja rezgant joms paioms skirtas apgauls pinkles. Kritikas vertinimas nuslopinamas, prietaringos informacijos nepaisoma, nes isiaikinti ties yra skausmingiau nei patikti melu, bent jau tuo momentu. Nors a tebetikiu, kad tai itin svarbi pamoka, kuri galima pri taikyti ir daugeliui kit melo situacij, ne tik toms, kai meluoja valstybs vadovai, dabar, prajus septynetui met nuo pirmojo ios knygos leidimo, jaudinuosi dl to, kad Hitlerio ir Chamber laino susitikimas neduot kit dviej neteising pamok apie mel. Gali pasirodyti, kad jei Chamberlainas nebt norjs bti apgautas, Hitleriui nebt pasisek. Ms tyrimai po 1985 m., kai pirmkart pasirod i knyga, leidia manyti, kad net Wins247

tonas Churchillis, Chamberlaino konkurentas, spjs saugotis Hitlerio, ko gero, nebt stengs perprasti Hitlerio melo. Net jei Chamberlainas bt atsives ekspertus i Skotland Jardo ar brit valgybos - turbt ir jiems nebt pasisek. iame skyriuje paaikinu naujus ms tyrim duomenis, ku rie leido man padaryti naujas ivadas. Apraysiu, kas dar su inota apie galimybes iaikinti melagius, pateiksiu kai kuri nauj melo aikinimo rodym. Pateiksiu ir patarim, paremt tuo, k naujo suinojau apie ms tiriamojo eksperimento pri taikym aikinantis realaus gyvenimo melus, daugiausia kliaujuosi savo patirtimi, kuri sukaupiau per penkerius metus mo kydamas kasdien su melu tariamais monmis susidurianius profesionalus. Hitleris buvo siknijs blogis, tad is pavyzdys, inia, gali pamokyti ir to, kad valstybi vadovams meluoti nedera. Taiau tokia ivada bt pernelyg paprasta. Deimtame skyriuje pagal inomus melo pavyzdius i iuolaikins Amerikos politins istorijos pasigilinsiu argumentus, kada melas visuomens gy venime gali bti pateisintas. Aptardamas buvusio prezidento Lyndono Johnsono melagingus teiginius apie amerikiei kari ni pajg tariam skm Vietnamo kare bei Nacionalins aero nautikos ir kosmoso administracijos (NASA) sprendim paleisti kosmin laiv Challenger gresiant nemenkam jo sprogimo pavo jui, paliesiu ir klausim, ar ie melo pavyzdiai buvo ir saviapgauls pavyzdiai. O jei buvo, ar tie, kurie melavo patys sau, vis tiek turt bti laikomi atsakingais u savo veiksmus?
Kas gali sugauti melagius?

Kai raiau i knyg, maniau, kad melas, kok gilinausi a, apgaul, kurios mogus griebiasi, kad nuslpt jam meluojant patiriamas stiprias emocijas - maai tegali bti susijs su tomis situacijomis, kai meluoja diplomatai, politikai, nusikaltliai ar nipai. Nuogstavau, kad profesionals melo verifikuotojai policija, Centrins valgybos valdybos agentai, teisjai ir su vy riausybe bendradarbiaujantys psichologijos ar psichiatrijos eks
248

pertai - galbt per daug optimistikai vertina savo gebjim i elgesio uuomin nustatyti, ar asmuo meluoja. Norjau spti tuos, kuri darbas reikalauja sprsti apie mel ir ties, nepasi kliauti niekuo, kas tvirtina gebantis iaikinti apgaul i elgesio uuomin, kurias vadinu elgsena. Norjau spti juos, kad per daug nepasikliaut savo gebjimu pastebti melag. Dabar jau yra tvirt rodym, kad buvau teisus spdamas profesionalius melo tikrintojus dl to, kad diduma j turt ma iau pasikliauti savo gebjimais. Taiau supratau, kad gal per daug nuogstavau. Gerokai nustebau suinojs, kad kai kurie profesionals melagi gaudytojai itin talentingai pasta melus i elgesio poymi. t suinojau, kas jie yra ir kodl jie ioje srityje taip gud. O dabar jau turiu prieasi manyti, kad tai, k suinojau apie melagingas emocijas, galima pritaikyti atsklei diant kai kuri ri mel politinje, baudiamojoje bei kontr valgybos srityse. ito turbt niekuomet nebiau suinojs, jeigu jau nebiau paras knygos inau, kad meluoji. Psichologijos profesorius, ku ris laboratorijoje atlieka melo ir emocij eksperimentus, papras tai nesutinka vis t moni, dirbani baudiamojo teisingumo sistemoje ar valgyboje bei kontrvalgyboje. ie profesiona ls melo gaudytojai suinojo apie mane ne i mano mokslini publikacij, pasirodiusi per pastaruosius trisdeimt met, bet per iniasklaidos paskelbtus mano darbo, susijusio su knyga i nau, kad meluoji, vertinimus. Netrukus mane pakviet vesti se minar miesto, valstijos, federaliniams teisjams, advokatams, policijai, poligrafo operatoriams i Federalinio tyrim biuro, Centrins valgybos valdybos, Nacionalinio saugumo agent ros, Kovos su narkotikais agentros, Slaptosios tarnybos, armi jos, laivyno ir karini oro pajg. Melas iems monms nra akademinis dalykas. savo darb ir tai, k a galiu jiems pasakyti, jie iri baisiai rimtai. Tai ne studentai, kurie priima profesoriaus od, nes is juos vertina paymiu, jis yra knyg paras autoritetas. ioms specialist grupms mano akademins kvalifikacijos veikiau yra trkumas. Jie prao pavyzdi i realaus gyvenimo, kad palyginiau j
V

249

patirt, susipainiau su j sunkumais ir pateikiau jiems k nors, k galt pritaikyti jau rytoj. Galiau papasakoti, kaip sunku iaikinti melag, taiau sprendimus jiems teks priimti nedelsiant, tad tolesni tyrinjim laukti jie negali. Jie nori tiek pagalbos, kiek stengiu jiems suteikti, ne tik spjimo bti labai atsargiems, ir kartu jie be galo skeptiki, kritiki. Savo nuostabai isiaikinau, kad jie daug paslankesni nei aka deminis pasaulis. Lyginant su daugumos universitet mokslo program komitetais, jie pasirod labiau pasireng perirti savo darbo organizavimo principus. Per piet pertrauk vienas teisjas mans paklaus, gal jam pertvarkyti teismo sal, kad matyt liu dinink veidus, o ne j pakauius. Apie tok paprast dalyk ne buvau n pagalvojs. Nuo tada kalbdamas su teisjais visada tai jiems pasilydavau, ir daugelis taip pertvark teism sales. Vienas Slaptosios tarnybos agentas man guodsi, kaip sun ku atskirti, ar prezident pabands pasiksinti asmuo meluoja ar sako ties, kai tikina, jog tai nebuvo rimtas pasiksinimas, jis tenorjs padaryti spd draugui. Sis agentas su siaubu prisi min, kaip jiems nusprendus, kad Sarah Jane Moore nesanti ti kra udik, kad ji tik kuokteljusi", per klaid paleista laisv vos po keleto valand, 1975 m. rugsjo 22 d., ov prezident Gerald Ford. Pasakiau agentui, kad seminaras, kur galiu pa silyti, suteiks jiems tik itin kukli papildom ini, kurios gal kokiu 1% padidins j spjim tikslum. Puiku, - tar jis, - tuo met rengiam t seminar." M udu su kolege Maureen O'Sullivan1 8 1 visuomet pradda vome seminarus trum pu testu, kuriuo patikrindavome, kaip kiekvienas dalyvi i elgsenos sugeba painti mel. Parodome deimt skirting moni, slaugos studeni, kurios dalyvavo antrame skyriuje apraytame eksperimente. Visos students teigia irjusios film su nuostabiais gamtos vaizdais, ai dianiais gyvulliais. Penkios moterys sako ties, kitos pen kios meluoja. Meluojanios i tikrj irjo iurpius filmus
1 8 1 Su kolege ir biiule Maureen O'Sullivan i San Fransisko universiteto drauge dirbau daugel met kurdamas test, su ja bendradarbiavau tirdamas profesionalius melo ti krintojus, drauge vedme ne vien seminar.

250

su vaizdais i operacins, taiau stengiasi nuslpti, kaip tas vaizdas jas prislg, tikinti panekov, kad irti filmai buv malons. gebjimo painti mel test atlieku dl dviej prieasi. Negaliu praleisti progos pasiirti, kaip tiksliai mons, kas dien susiduriantys su paiomis baisiausiomis apgaulmis, i ti krj sugeba painti mel. Be to, neabejoju, kad toks melo pai nimo patikrinimo testas yra puikus bdas pradti seminar. Jis ikart parodo mano auditorijai, kaip sunku pasakyti, ar mogus meluoja. Sugundydavau klausytojus sakydamas, kad jiems su teikiama unikali galimyb suinoti, kaip jie sugeba painti mel. Juk iems monms vertinti mel ar ties tenka nuolatos, tai negi jie nenort i ties suinoti, ar tai daro tiksliai? tai dabar jie gali tuo sitikinti. Vos jie pasitikrina, a ikart pasakau teisin gus atsakymus. Tada papraau pakelti rankas teisingai atspju sius visus deimt kart, paskui tuos, kurie atspjo devynis kar tus ir taip toliau. Rezultatus suraau ant lentos, kad visi galt vertinti, kaip kiekvienam seksi, palyginti savo rezultatus su grups. Nors tokio tikslo ir neturjau, bet i procedra parody davo ir tai, kaip kiekvienam j pavyko. Didumai, kaip ir tikjausi, tiksliai vertinti nepavykdavo. is lidnas pavyzdys puikiai atitiko mano tiksl spti iuos mo nes atsargiau nusprsti, ar mogus meluoja. Per pirmuosius kelis seminarus a jaudindavausi, kad mano studentai" prie taraus, nenors, kad vieai iaikt, jeigu painti meluojani jiems nepavyko. Kai suinodavo, kaip prastai kai kuriems i j pasisek, laukiau, kad suabejos mano patikrinimo pagrstumu, ginysis, kad mano parodytas melas visikai nesusijs su tokiu, kokiu tenka susidurti jiems. Taiau to niekada nebuvo. ie vyrai ir moterys i baudiamojo teisingumo ir valgybos bendruomeni mielai sutikdavo, kad j gebjimas painti mel bt pagarsintas kolegoms. Tad jie parod daugiau drsos nei mano akademini sluoksni kolegos, kai pasiliau jiems t pai galimyb - vieai, student ir dstytoj akivaizdoje isiaikinti, kaip jiems pavyks painti mel. Isiaikin, kaip prastai jie stengia painti mel, kai kurie i
251

i profesionali melo tikrintoj buvo priversti atsisakyti tam tikr bendriausi princip, kuriais iki iol kliaudavosi savo dar be. Jie m kur kas atsargiau sprsti apie apgaul i elgsenos. spjau juos vengti ir t gausi stereotip, kuriais mons va dovaujasi neva isiaikinti, ar kitas meluoja, kaip, pavyzdiui, sitikinimo, kad tie asmenys, kurie nenustygsta vietoje ar danai nukreipia vilgsn on, paprastai meluoja. Nordamas patarti jiems k nors teigiamo parodiau, kaip naudoti melo patikrinimo klausimyn, aprayt atuntame sky riuje, su kai kuriais realaus gyvenimo pavyzdiais. Pabriau, kaip ir ankstesniuose ios knygos skyriuose, kaip mel gali i duoti emocijos, kaip pastebti t emocij enklus. A parodiau jiems tuzinus veido iraik, trunkani labai trumpai, gal imtj sekunds dal, kad jie imokt lengviau pastebti vei do mikroiraikas. Parodydavau videojuost raytus vairi melo ri pavyzdius, kad jie galt pritaikyti naujai gytus gdius. 1991 m. rugsjo mnes buvo publikuoti ms duomenys apie iuos profesionalius melo tikrintojus.1 8 2 Paaikjo, kad tik viena profesin grup, JAV Slaptoji tarnyba, vertindama mel parod geresnius nei atsitiktinis spjimas rezultatus. Siek tiek daugiau nei puss j tikslumas buvo per 70%, o kone kas treias pasiek 80% ir daugiau. Nors tiksliai negaliu pasakyti, kodl Slaptoji tarnyba pasirod daug geriau u kitas grupes, spiau, galbt dl to, kad daugumos darbas buvo susijs su apsauga jie stebi mini ir pagal manomus enklus identifikuoja tuos, ku rie galt kelti grsm j saugomam asmeniui. Tokia budrumo praktika turt bti ypa geras pasirengimas tiems, kurie nori isiugdyti pastabum subtilioms elgesio teikiamoms apgauls uuominoms. Daugelis nustebo suinoj, kad vis kit danai su melu susi duriani grupi - teisj, advokat, policijos, poligrafo opera tori, dirbani Centrins valgybos valdyboje, Federaliniame tyrim biure ar Nacionalinje saugumo agentroje, karinse tar1 82 Straipsnyje "Who Can Catch a Liar" Paulio Ekmano ir Maureen O'Sullivan keliama problema pasirod 1991 rugsjo mnes urnale American Psychologist.

252

nybose, net psichiatr, dirbani teismo medicinos srityje - re zultatai nebuvo geresni nei atsitiktinis spjimas. Ne maiau nu stebino ir tai, kad diduma j neinojo nesugebantys painti melo i elgesio. J atsakymas j klausim, kur udavme prie patikri nim, kaip mano, ar jiems seksis spti, visikai neatspindjo to, kaip gerai ar prastai jie pasirod i ties, to neatspindjo ir j at sakymas t pat klausim, kur udavme ikart po patikrinimo. Mane nustebino, kad kai kurie i profesionali melo ai kintoj tiksliai pastebjo mel, nors jie nieko neinojo nei apie konkrei situacij, nei apie savybes melavusi asmen, ku riuos ivydo. Videojuostoje situacij a sumodeliavau taip, kad ji primint psichiatrins ligonins pacients, slepianios savo plan nusiudyti, kai tik itruks laisv nuo medik priei ros. Ji privalo slpti sielvart ir elgtis tikinamai, tarsi jos jau nebeslegia depresija. Stiprias tuo metu jauiamas neigiamas emocijas ji slp po teigiamomis emocijomis. Su tokiomis si tuacijomis danai susiduria psichiatrai ir psichologai, taiau ir jie kaip grup nenustebino geresniais nei atsitiktinio spjimo rezultatais. Kodl Slaptoji tarnyba gerai paino tokio pobdio apgaul?* Tada to a dar nesuvokiau, taiau apmstant i ms tyrim rezultatus, man gim nauja idja, kada bt manoma aptikti apgaul i elgesio suteikiam uuomin. Melo tikrintojui nerei kia daug inoti nei apie tariamj melu, nei apie situacij, jei suadinamos stiprios emocijos. Kai mogus atrodo isigands, kaltas ar susijaudins, kai tos iraikos nesutampa su tuo, k jis sako, galima laintis, kad is asmuo meluoja. Kai mogaus kal ba danai pertraukiama pauzi, toki terpim, kaip hmm", kai, atrodo, nra jokios prieasties, kodl tariamasis neinot, k pasakyti, kai tariamasis kalba ne taip, kaip paprastai, jis vei kiausiai meluoja. Toki elgsenos suteikiam apgauls uuomi
* Gal profesins grups tikrinamos bt pasirodiusios daug geriau, jeigu j nariai bt paprayti vertinti mel, kuris bdingas tai situacijai, su kuria jiems tenka susidurti da niau. Gal mums pavyko isiaikinti tik gerus verifikuotojus, neatsivelgiant tai, ar jie veikia pastamoje situacijoje, o ne tuos, kurie gerai atpasta mel tada, kai veikia pras toje savo teritorijoje. A nemanau, kad taip yra, taiau toki galimyb galt paneigti tik tolesni tyrimai.

253

n bus kur kas maiau, kai nesuadinamos emocijos. Jeigu me lagis neslepia stipri emocij, norint skmingiau atskleisti mel melo verifikuotojui teks geriau susipainti su konkreiomis situ acijos detalmis bei melagio asmeninmis savybmis. Kai meluojantis asmuo daug kuo rizikuoja, labai gali bti, kad baim bti sugautam, trokimas pergudrauti melo tikrin toj ( jausm pavadinau diaugsmu apgauti) leis gana tiksliai iaikinti mel, ir melo tikrintojui net nebereiks daugiau ko ki detali apie situacij ar apie tariamj melu. Bet, ir is bet" gana svarbus, didel rizika ne kiekvien meluojant privers isi gsti, kad jis gali bti sugautas. Tokios baims nejaus nusikal tliai, kurie priprat isisukti, nei mergininkas, kuriam jau ne vien kart pavyko nuslpti romanus, nei patyrs derybininkas. O su didele rizika susijs melas ir nekaltus tariamuosius, bijan ius, kad jais nepatiks, privers atrodyti taip, tarsi jie meluoja (r. Otelo klaidos aptart). Jeigu melag su melo auka sieja ben dros vertybs ir pagarba, gali bti, kad melagis jausis kaltas dl melo ir tos kalts poymiai elgesyje iduos mel arba motyvuos prisipainim. Taiau melo tikrintojas turt atsispirti pagundai galvoti apie save per gerai tikdamasis pagarbos, kurios nenu sipeln. Nepasitikinti ar pernelyg kritika motina turt painti save, kad suvokt, jog negali kliautis prielaida, kad dukra jausis kalta jai meluodama. Neteisingas darbdavys turt inoti, kad darbuotojai laiko j neteisingu, tad jam nevertt pasikliauti kal ts poymiais, kurie iduot j apgaul. Paprastai neprotinga pasikliauti vertinimais, ar mogus me luoja, visikai nieko neinant apie tariamj ar apie situacijMano melo aikinimo testas melo tikrintojui nesuteik jokios galimybs susipainti su kiekvienu asmeniu, kurio mel jam teko vertinti. Nusprsti, mogus meluoja ar sako ties, reikjo pamaius asmen vos vien kart, neturint apie j daugiau jokios informacijos. Tokiomis aplinkybmis meluojanius asmenis tei singai vertino tik labai nedaug moni. Tai nebuvo n e m a n o m a , taiau daugumai sunku. (Vliau a paaikinsiu, kaip tie, kurie vertino tiksliai, pajg padaryti sprendim remdamiesi tokia menka informacija). Mes esame pareng dar kit io patikrinimo
254

versij, kurioje parodomi to paties asmens du elgesio variantai. Kai melo tikrintojas gali palyginti to paties asmens elges dviejo se situacijose, j vertinimai tikslesni, nors ir tada daugelis verti na tik iek tiek tiksliau, negu paprastai spdami.1 8 3 Atuntame skyriuje apraytas melo tikrinimo klausimynas turt padti vertinti, ar esant didelei rizikai pasirodys akivaiz ds, klaidinantys, ar vienas kitas apgaul rodantis elgesio poy mis. Tai turt padti vertinti, ar melagis jaus iaikinimo bai m, kalt dl apgauls ar diaugsm apgavus. Melo tikrintojas niekada neturt paprasiausiai remtis prielaida, kad i elgesio poymi visuomet manoma apgaul atskleisti. Jis privalo atsi spirti pagundai ir nepervertinti savo gebjimo pastebti mel. Slaptoji tarnyba buvo vienintel profesin grup, kurios melo vertinimo rezultatai pranoko paprasto spjimo rezultatus, vie nas kitas mogus kiekvienoje kitoje grupje taip pat labai tiksliai vertino meluojanius asmenis. A toliau tsiu tiriamj darb, kuris turt iaikinti, kodl kai kurie mons sugeba taip tiks liai painti apgaul. Kaip jie ito imoko? Kodl visi kiti negalt imokti tiksliau painti mel? Ar is gdis tikrai imokstamas, o gal tai galt bti talentas, kakas, k turi arba ne? Si keista mintis man dingteljo, kai paaikjo, jog mano vienuolikmet dukt paino meluojanius asmenis kone taip pat tiksliai, kaip geriausi JAV Slaptosios tarnybos agentai. Ji juk neskait mano knyg ar straipsni. Gal mano dukt ir nra niekuo ypatinga, gal dauguma vaik geriau nei suaugusieji pasta mel? Prade dame tyrimus iaikinti ir tai. Gal lengviau atsakytume klausim, kodl vieni mons tiksliau pasta mel, jei pairtume, k ms test laikiusieji asmenys para paklausti, kokiomis uuominomis jie vadova vosi vertindami, ar mogus meluoja. Lygindami visus vairi profesini grupi atstovus, kurie atspjo tiksliai, su atspjusiais ne taip tiksliai, iaikinome, jog tiksliai atspj asmenys pamin jo gav informacijos i veido, balso, kno, o atspjusieji netiks liai paminjo kreip dmes tik tariamus odius. ie duome
1 8 3 ie atradimai apraomi: "The Effect of Comparisons on Detecting Deceit" by M. O'Sul livan, P. Ekman, and W.V. Friesen, Journal of Nonverbal Behavior 12,1988, p. 203-215.

255

nys, inia, puikiai patvirtina tai, k sakiau anksiau, pradiniuo se knygos inau, kad meluoji skyriuose, taiau niekas i ms eksperimente dalyvavusi asmen prie tai ios knygos nebuvo skait. Kai kas i tiksliau atpainusi mel asmen inojo, kad odiais ties daug lengviau umaskuoti negu veido iraiko mis, balsu ar kno judesiais. Nesakau, kad odiai nesvarbs labai danai odiuose irykjantys prietaravimai gali daug atskleisti, o sudtinga kalbos analiz ko gera taip pat padt i aikinti mel,1 8 4bet dmes reikt kreipti ne tik turin. Mums dar teks paaikinti, kodl ne visi mons lygina odius su vei do iraikomis, balsu.
Nauji duomenys apie elgesio suteikiamas apgauls uuominas

Kiti per pastaruosius por met ubaigti tyrimai patvirtina ir papildo tai, kas knygoje inau, kad meluoji pasakyta apie vei do ir balso svarb isiaikinant apgaul. vertindami veido i raikas, raytas videojuostoje, kurioje matme meluojanias ir ties sakanias slaugos studentes, pastebjome dviej skirting ri ypsenas. Kai jos i ties diaugsi, daugelis j ypsojosi nuoirdia ypsena (5a pav. penktame skyriuje), o meluodamos ypsojosi tokiomis ypsenomis, kurias pavadinome maskuo janiomis". (Maskuojanioje" ypsenoje matyti ne tik besiyp sanios lpos, bet ir lidesio [3a pav.], baims [3b pav.], pykio [3c ar 4 pav.] ar paniekos enklai.)1 8 5 Tokie i ypsen ri skirtingumai patvirtinti stebint ne tik meluojanius vaikus ir suaugusiuosius tiek m s alyje, tiek usienyje vairiomis aplinkybmis. Iaikinome skirtumus tarp to, kas vyksta smegenyse, ir k mons teigia jauiantys, kai ypsosi tikromis ypsenomis ir palyginome jas su kitomis ypsen rimis. Patikimiausia uuomina, rodanti, kad ypso
1 8 4 Mokslininkas Udo Undeutschas i Vokietijos sukr procedr, vadinam teigini analize, kurios pagrstum vertindami vaik liudijimus iuo metu tikrina nemaai ame rikiei. 185 ie duom enys pateikiami: "Face, Voice, and Body in Detecting Deceit" by P a u l Edman, Maureen O'Sullivan, Wallace V. Friesen, and Klaus C. Scherer, Journal of Nonver bal Behavior, vol. 15,1991, p. 203-215.

256

damasis asmuo tikrai jauia diaugsm, yra iedinio akies rau mens dalyvavimas ypsenoje, ne vien ypsojimasis lpomis.1 8 6 Nepakanka vien pastebti raukleles ioriniuose aki kampuo se, nes ir jos dar nra galutinis rodymas. Rauklels po akimis yra nuoirdios ypsenos uuomina, kai ypsomasi neplaiai, kai diugesys nra itin didelis. ypsantis didele plaia ypse na lpos paios suformuoja raukleles, bet dar reikia atkreipti dmes antakius. Jei tai nuoirdi ypsena, kurioje dalyvauja iedinis akies raumuo, antakiai iek tiek nusileis emyn. Tai subtili uuomina, taiau, kaip isiaikinome, mons pajgs j pastebti be jokio specialaus mokymo.1 8 7 Isiaikinome, kad kai busimosios slaugytojos meluodavo, jos imdavo nekti auktesniais balsais. Toks balso aukio po kytis rodo intensyvesn emocin sujaudinim, taiau pats savai me jis nra melo rodymas. Jeigu moteris sako grisi malonia, raminama scena, jos balsas neturt tapti auktesnis. Taiau ne kiekvieno melagio veidas ar balsas suteiks uuomin, kad jis meluoja. Kreipiant dmes abu iuos uuomin apie mel altinius, melo aikinimo rezultatai buvo rekordiniai - 86%. Ta iau vis dlto 14% vis spjim buvo klaidingi - pasikliaudami veido ir balso poymiais manme, kad asmuo sako ties, kai jis melavo, ir manme, kad meluoja, kai jis sak ties. Tad nors ie poymiai tinka aikinant didum moni, visiems jie netinka. A ir nesitikiu, kad kada nors pavykt sukaupti tok elgesio po ymi rinkin, kur bt galima pritaikyti kiekvienam mogui. Juk i prigimties talentingi melagiai niekada nebus sugauti me luojant, o asmen, pasiymini ypatingomis individualiomis raikomis, taip pat nepavyks vertinti pagal kitiems taikomus bendresnius poymius. I tyrim, kuriuos kaip tik atliekame su dr. Marku Franku, ga vome mano idj paremianius pirmuosius patvirtinimus, kad yra nepaprastai talenting melagi i prigimties, bet yra mo
186 "The Duchenne Smile: Emotional Expression and Brain Physiology II" by P. Ekman, R. J. Davidson, and W.V. Friesen, Journal of Personality and Social Psychology 58, 1990. 1 8 7 M. G. Frank, P. Ekman, and W.V. Friesen "Behavioral Markers and Recognizability of the Smile of Enjoyment," Journal of Personality and Social Psychology 64,1993, p. 83-93.

257

ni, kurie meluoja itin nevykusiai, kuriems niekada nepavyks nieko apgauti. Mudu su dr. Franku paprame mones sumeluoti arba pasakyti ties pagal du apgauls scenarijus. Pagal vien sce narij jie galjo padaryti nusikaltim" paimdami i portfelio 50 doleri, kuriuos galt pasilikti, jeigu pavykt tikinti kvotj, jog tvirtindami nepam pinig sako ties. Pagal kit scenarij jiems reikjo meluoti arba sakyti ties idstant savo nuomon tokiomis opiomis temomis, kaip abortai arba mirties bausm. Frankas nu stat, kad tiems, kurie skmingai sumelavo pagal pirmj scena rij, gerai pasisek ir meluojant pagal antrj, o tie, kuriuos buvo lengva iaikinti meluojant, kai dst neva savo nuomones, buvo be vargo iaikinti ir kai melavo apie vagyst.1 8 8 Galbt ie samprotavimai pasirodys savaime suprantami, ta iau daug kas i pasakyto ankstesniuose skyriuose tarsi ir leidia manyti, kad tai, ar konkreti apgaul pavyks, nulemia konkre taus melo ypatybs, ne meluojanio asmens gebjimas. Veikiau siai svarbus ir vienas, ir kitas veiksnys. Yra moni, kurie me luoja taip puikiai ar taip prastai, kad konkretaus melo situacija ir detals didels reikms neturi. Gabieji paprastai isisuks, o maiau gabius iaikins. Taiau ar skmingai pameluos didioji dauguma, priklausys nuo to, kam meluoja, apie k meluoja, kuo rizikuoja, jei iaikint.
Ar manoma painti melag teismo salje?

Per pastaruosius penkerius metus mokydamas policij, tei sjus ir advokatus, supratau vien dalyk ir dabar danai per seminarus paminiu j kaip pokt: baudiamojo teisingumo sistema aikiai buvo sukurta kakieno, kuris siek, kad pain ti apgaul i elgesio bt nemanoma. Nusikaltimu tariamam asmeniui suteikiama daugyb galimybi pasirengti ir sure petuoti atsakymus, kol jo byla bus inagrinta prisiekusij komisijos arba teisjo. Taigi, jam suteikiama pasitikjimo su mainant baim, kad galt bti iaikintas. Taigi vienas nulis
1 8 8 M.G. Frank and P. Ekman, "The Ability to Detect Deceit Generalizes across Different Types of High-Stake Lies," Journal of Personality and Social Psychology 72, 1997, p. 1429^ 1439.

258

teisjo ir prisiekusij iuri nenaudai. Tiesiogins ir krymins apklausos trunka mnesi mnesius, jei ne metus, ir taip at bunka tariamojo emocijos, susijusios su baudiamuoju vykiu. Taigi/ du nulis teisjo ir prisiekusij nenaudai. Dl to, kokia galyb laiko praeina, kol prasideda bylos svarstymas teisme, tariamasis jau bna pakartojs melaging savo istorij apie vyk tiek kart, kad jis gali imti ir patikti savo paties pram a nytu pasakojimu, o kai tai vyksta, liudydamas jis jau tam ti kra prasme nebemeluoja. Tad trys nulis teisjo ir prisiekusij nenaudai. Kai vyksta krymin apklausa, kaltinamj jau bna parengs advokatas, o gal net kartu jie surepetuoja atsakymus, tad klausimus gali atsakyti paprastai - taip arba ne. Taigi jau ir keturi nulis teisjo ir prisiekusij nenaudai. Na o dabar si vaizduokime nekalt kaltinamj, kuris atvyksta teism isi gands, kad juo nepatiks. Kodl prisiekusieji ir teisjas turt juo patikti, jei nepatikjo policija, kaltintojas, teisjas, kai jis iki teismo prasi paleidiamas? Baims, kad juo nepatiks, poymiai gali bti neteisingai interpretuoti kaip kalto asmens baim bti sugautam. Taigi, ir penki vienas teisjo ir prisieku sij nenaudai. kali iekotojai, kaip vadiname teisj ir prisiekusiuosius, turi maai ans pasikliauti elgesio uuominomis, bet didelius ansus turi tie asmenys, kurie atlieka pirmin apklaus arba kvot. Kartais tai policija, o tiriant smurt prie vaikus ir sociali nis darbuotojas. ie mons turi geriausias galimybes i elgesio uuomin nustatyti, ar asmuo meluoja. Melagis ia jau neturi joki ans surepetuoti, ir veikiausiai jis bijos bti sugautas arba jausis kaltas dl padaryto blogio. Nors policija ir socialiniai dar buotojai gali turti ger ketinim, dauguma j nra tinkamai apmokyti, kaip uduoti netiesioginius ir atsakym nenukrei pianius klausimus. Jie nra imokyti velgti elgesio uuomi n, vertinti, kas teisus, kas meluoja, jie aliki ir link daryti tipikas prielaidas.1 8 9 Jiems atrodo, kad kone visi, su kuriais jie susiduria, yra kalti, visi meluoja ir su tokia nuostata jie kone vi
1 8 9 Profesorius Johnas Yuille, dirbantis Brit Kolumbijos universitete, vadovauja progra mai, pagal kuri socialiniai darbuotojai mokomi geresni pokalbi su vaikais metod.

259

sus apklausia. Pirm kart tikrinant mano testu policininkus, kai jie turjo painti meluojanias studentes, paaikjo, jog daugelis kiekvien vaizdo juostoje ivyst asmen palaik melagiu. Nie kas niekada nesako tiesos", aikino jie man. Laimei, prisiekusieji ne visuomet susiduria tik su nusikaltusiais tariamaisiais, dl to nra link pradti nuo prielaidos, kad tariamasis btinai kaltas.
Signalins vliavls admirolo Poindexterio byloje

Elgesio uuominos, kurias iduoda veidas, knas, balsas, kal bjimo maniera, savaime dar nra melo enklai. Taiau jos gali bti emocij, nederani su tuo, kas sakoma, enklai. Ar tai gali bti enklai, kad tariamasis prie pasakydamas galvoja, k rei kt pasakyti. ios uuominos tai tarsi vliavls, yminios sri tis, kurias reikia tyrinti. Jos melo tikrintoj spja, kad ia ka kas vyksta, kad tai jis turt isiaikinti uduodamas daugiau klausim, patikrindamas kit informacij. Pavelkime vien pavyzd, kuris rodo, kaip veikia" ios vliavls. Prisiminkime, kaip 1986 m. viduryje Jungtins Amerikos Valstijos pardav ginkl Iranui tikdamosi, kad u tai bus pa leisti Irano sist ar jam prijauiani grupuoi pagrobti Liba ne laikomi amerikiei kaitai. Reagano administracija tvirtino, kad tai buvo ne paprastas ginkl keitimas kaitus, o pastangos atkurti geresnius santykius su ajatola Chomeini Irane pakeitu sia nauja nuosaikia islamika vyriausybe. Taiau kilo didiu lis skandalas paaikjus, kad dalis pelno u parduotus Iranui ginklus, paeidiant Kongrese priimtas Bolando pataisas, buvo slapta panaudota nupirkti ginkl kontoroms"- proamerikietikai Nikaragvos sukilli grupei, kovojaniai su nauja proso vietine sandinistine ios Centrins Amerikos alies vyriausybe. 1986 m. spaudos konferencijoje prezidentas Ronaldas Reaganas ir generalinis prokuroras Edwinas Meese patys atskleid, kad los buvo nukreiptos sukilliams. Kartu jie teig nieko apie tai neinoj. Jie informavo, kad viceadmirolas Johnas Poindexteris, patarjas nacionalinio saugumo klausimais, atsistatydino, o jo kolega jr pstinink pulkininkas leitenantas Oliveris Northas
260

atleistas i pareig Nacionalinje saugumo taryboje. iniasklaida plaiai komentavo Irano ir kontr" skandal, o vieosios nuomons apklausos rod, jog dauguma amerikiei netiki pre zidentu Reaganu, kad jis neinojo apie nelegal pelno u gin klus nukreipim sukilliams. Po atuoni mnesi pulkininkas leitenantas Northas dav parodymus Irano ir kontr" klausim nagrinjusiam Kongreso komitetui. Jis patvirtino danai svarsts reikal su Centrins valgybos valdybos direktoriumi Williamu Casey. Taiau Casey mir likus trejetui mnesi iki jo parodym davimo. Northas Kongreso komitetui pasak, jog Casey buvo j spjs, kad jam teks bti tuo muamu" ir tuo muamo" vaidmeniu, apsau gant prezident, su juo gali tekti pasidalinti Poindexteriui. Liudydamas Kongreso komitetui dabar jau Poindexteris sak, kad jis vienintelis patvirtino pulkininko Northo plan u ginkl pardavim gaut peln nukreipti sukilliams. Jis patvirtina pasinaudojs savo galiojimais, nesaks prezidentui nordamas apginti Reagan nuo 'politiniu sprogimu gresianios virsti pro blemos', kuri paskui tikrai sukl didiul triukm. 'Sprendim primiau a', pasak jis dalykiku tonu."1 9 0 Kai liudijant buvo paklaustas apie priepieius, kuriuos val gs su velioniu CV direktoriumi Williamu Casey, Poindexte ris pareik neprisimens, kas per tuos priepieius nekta, prisimens tik kad valg sumutinius. Senatorius amas Nunnas smarkiai usipuola Poindexter dl tokios susilpnjusios jo atminties ir per kitas dvi minutes Poindexterio veide atsiranda dvi itin trumpos pykio mikroiraikos, jo balso tonas pakyla, jis keturiskart nuryja seiles, padaro daug pauzi, kartoja tuos pa ius odius. Sis Poindexterio liudijimo momentas pailiustruoja keturis svarbius melo aptikimo principus. 1. Kai elgesio pokyiai neapsiriboja vienu modalumu (veido, balso ar autonomins nerv sistemos veiklos, kuri pasireikia, pavyzdiui, seili rijimu), tai svarbus enklas, kad vyksta ka kas svarbaus, k dar reikt patyrinti. Nereikia ignoruoti ir toki poymi, kuriuos rodo vienos ries elgesys, nes tai gali
1,0 Time, July 27,198 7, p. 10.

261

bti vienintel turima uuomina, nors patikimiau, - o emocijai stiprjant toki intensyvesni pokyi bus, - jei tokie poymiai iryks keliais elgesio aspektais. 2. Maiau rizikinga interpretuoti elgesio pokyt nei kok mo gaus elgesio ypatum, kuris nuolat pasikartoja. Poindexteris ne taip danai dvejodavo nekdamas, terpdavo pauzi, rydavo seiles. Tad melo tikrintojas, vengdamas Brokaw spst (juos ap raiau ketvirtame skyriuje), paprastai turt stebti, ar elgesys keiiasi. Jei kreipsime dmes ias elgesio teikiamas uuomi nas, neapsigausime, ms nesuklaidins atskiro asmens ypatin gos individualios savybs. 3. Kai reaguojant j konkret klausim ar tem elgesys kei iasi, melo tikrintojas turt suprasti, jog paliesta svarbi sritis, kuri reikia atkreipti dmes. Nors senatorius Nunnas ir kiti kongresmenai spaud Poindexterj daugeliu klausim, jo elge sys nedav joki uuomin, kol senatorius nem klausinti jo apie priepieius su Casey. Poindexterio elgesio pokyiai inyko senatoriui liovusis klausinti apie priepieius ir perjus prie ki tos temos. Kai elgesio pokyiai atsiranda ukliudius tam tikr tem, melo tikrintojas turt patikrinti, ar iuos pokyius sukl btent ji. Vienas bdas, kaip tai padaryti, - pereiti prie kitos te mos, taip padar Nunnas, o paskui vl grti prie to paties klau simo sitikinant, ar tie elgesio pokyiai vl pasikartos.
262

4. Melo tikrintojas turt pabandyti suinoti ir kitus galimus elgesio pokyi paaikinimus, apsvarstyti, ar nra kit alterna tyv, vien tik apgauls poymiai. Jei paklaustas apie priepie ius Poindexteris bt melavs, jis veikiausiai susinervint. J mons painojo kaip religing mog, kurio mona buvo j banyios diakone. Veikiausiai jis bt kankinsis meluodamas, net ir sitikins, kad jo mel pateisina alies interesai. Taiau jei meluot, dar tikriausiai lygiai taip pat bijot, kad j gali iaikin ti. Vis dlto reikia apsvarstyti ir kitas alternatyvas. Poindexteris dav parodymus daugel dien. Gal per pie t pertrauk jis paprastai tardavosi su advokatais valgydamas monos sutept sumutin. Tarkime, iandien, kai paklaus mon, ar sutep sumutin, ji suirzusi atsak: Johnai, a ne galiu diena i dienos tau sutepti sumutinio, juk man dar tiek daug kuo reikia pasirpinti." Ir jei jie pykstasi retai, Poindexter kaip tik tai galjo sunervinti. T ryt senatoriui Nunnui u davus klausim apie priepieius, kai Poindexteris pamini, kad jie valg sumutinius, vl ikyla dl gino su mona susikau pusios emocijos, gal mes kaip tik ir pastebime iuos jausmus, o ne kalt, kad pamelavo dl kurio nors Irano ir kontr" aspek to, ne baim, kad j gali pagauti meluojant. Neturiu galimybi patikrinti, ar mano samprotavimai pagrsti, bet noriu pasakyti tai k. Melo tikrintojas visuomet privalo apsvarstyti ir kitus ga limus paaikinimus, ne vien mel, jis turt surinkti informacij, kuri padt tuos kitus spjimus atmesti. I Poindexterio elge sio tik paaikjo, kad per priepieius su direktoriumi Cassey kalbta opia tema, bet mes neinome kokia. Tad neatmetus kit galimybi nereikt skubti padaryti ivad, jog jis meluoja.
Oliverio Northo artisto talentas

Pulkininko leitenanto Northo liudijimas nagrinjant Irano ir kontr" klausim pailiustruoja dar vien ioje knygoje idsty t mint. Northas puikus artisto i prigimties pavyzdys.1 9 1Neno*1 9 1 Ankstesniuose skyriuose vartojau fraz melagis i prigimties, taiau ji tarsi implikuoja, kad ie m ons meluos daugiau u kitus, nors toki rodym neturiu. Fraz artistas i pri gimties geriau ireikia tai, k turiu galvoje, tai yra, kad jei jie meluoja, daro tai meistrikai.

263

riu pasakyti, kad Northas i tikrj melavo (nors jis buvo pripa intas kaltu, kad melavo anksiau liudydamas Kongrese), sakau tik tai, kad jei bt melavs, i jo elgsenos to nebt manoma suprasti. Jei bt melavs, jo melas bt be galo tikinamas. Jo, kaip artisto, pasirodymas akiai buvo malonus.1 9 2 Tuo metu atlikta nuomoni apklausa parod, kad dauguma Amerikos moni Northu avjosi. Gal net mat j kaip Dovyd, stojus kov su galinga valstybe Galijotu, Kongreso komitetu. Kai kam spd dar ir jo uniforma. Galjo, aiku, jis bti ir tas nekaltai muamas" - nekaltas, bet prisiimantis kalt u prezi dent ar Centrins valgybos valdybos direktori. Jo patrauklu m lm ir manieros, elgsena. Vienas i prigimtinio artisto talen to rodym yra tai, kad jo elges malonu stebti, jo pasirodymu avimasi. Nra jokios prieasties manyti, kad tokie mons me luoja daugiau u kitus (nors gal jiems galt kilti daugiau pa gund, nes ino, kad pavyks isisukti), taiau meluoja jie tobulai. Northo liudijimas ikelia ir etini bei politini klausim apie valstybs atstovo mel. Kitame skyriuje aptariu ir t, ir kitus is torinius pavyzdius.
1 9 2 Kadangi neturjau galimybs sutikti North ir pats tiesiogiai jo paklausinti, nesu tik ras, kad mano vertinimas teisingas. Taiau jo pasirodymas per televizij tiksliai atitinka mano apraym.

264

D E I M TA S S KY R I US

Melas vieajame gyvenime

Ankstesniame skyriuje apraiau naujausi ir dar vykdom tyrim rezultatus remdamasis patirtimi, kuri sukaupiau mo kydamas profesionalius melo tikrintojus. Sis skyrius nepagrs tas jokiais moksliniais rodymais. Jame remiuosi asmeniniais vertinimais, kuriuos padariau apmstydamas melo prigimt, ir pastangomis pritaikyti savo tyrinjimus visuomens, kurioje gyvenu, geresniam supratimui.
Oliverio Northo melo pateisinimas

Duodamas parodymus pulkininkas leitenantas Northas vie nu metu pripaino, kad prie kelet met melavo Kongresui apie gaut l, pardavus Iranui ginklus, paskyrim proamerikietikiems Nikaragvos sukilliams. Meluoti man nelengva, - pasak jis. - Taiau mums teko vertinti, kas svarbiau, moni gyvybs ar melas." Northas pacitavo klasikin melo pateisinim, kuris filosofijoje inomas ne vien ami. K pasakytumte ginkl vanginaniam mogui, kuris klausia: Kur tavo brolis? A j nudsiu." Juk tokios aplinkybs mums nesukelia joki dilem. Meluosime, pasakysime jam melaging viet. Kaip sako Olive ris Northas, jei pavojuje atsiduria gyvyb, tenka meluoti. tai ir prozikesnis pavyzdys - uov duris tvai nurodo vaikams, k pasakyti, jei pasibelst nepastamas mogus. Jiems juk liepia nesakyti, kad jie namuose vieni, bet pameluoti neva tvai atsi gul nusnsti. Knygoje, kuri Northas ileido prajus ketveriems metams po liudijimo Kongresui, jis apra, k jaut apklausiamas Kon grese, paaikino, kodl savo reikal laik teisiu: Man dauguma senatori, kongresmen ir net j samdomi darbuotojai atrod
265

privilegijuoti mons, kurie begdikai apleido Nikaragvos pa siprieinimo judjim, paliko sukillius kariauti su galingu ir gerai ginkluotu prieu. O paskui jie dar norjo paeminti mane u tai, kad padariau tai, k jie turjo padaryti!... Niekada nelai kiau savs aukiau statymo, niekada neketinau daryti ko nors nelegalaus. Visada tikjau ir tebetikiu, kad Bolando pataisos neudraud Nacionalinei saugumo tarybai paremti kontrrevo liucionieri. Net ir grieiausiose pataisose buvo galima rasti sprag, kuriomis pasinaudojome, kad padtume Nikaragvos pasiprieinimo kovotojams. " 193 Savo knygoje Northas prisipai no, kad 1986 m. suklaidino Kongreso narius, kai ie band isi aikinti, ar jis tiesiogiai teik pagalb sukilliams. Northo paaikinimas, kad melavo gelbdamas gyvybes, ne pateisinamas vis pirma dl neaikumo, ar tikrai gelbjo gy vybes. Jis teig, kad dl Bolando patais revoliucionieriai bus iudyti, mat, jomis buvo udrausta toliau teikti jiems mirt neani" pagalb. Taiau ekspertai nesutar, ar tokios pagalbos sustabdymas sukilliams reikt mirt. Tai buvo politinis spren dimas, dl kurio diduma demokrat ir respublikon smarkiai nesutar. Jie tikrai nepasiek tokio tikrumo, koks bt vieai tai pripastanio udiko grasinimas nuudyti. Antras prietaravimas pateisinti Northo mel, neva jis gelb js gyvybes, kad jis supainiojo melo aukas. Jis melavo ne tam asmeniui, kuris pareik apie savo ketinim nuudyti, - jeigu kas ir udyt, tai Nikaragvos armija, ne Kongreso nariai. Nors Bolando patais prieininkai galt tvirtinti, kad kaip tik tokios ir bt pasekms, taiau balsavusieji u Bolando pataisas apie tok ketinim tikrai nebuvo pareik, tad negalima teigti, kad iomis statym pataisomis to buvo siekta, jau nekalbant, kad tai nebuvo ir paskelbta. Imintingi ir, reikia manyti, tokie pat dorovingi mons nesu tar, kokios galt bti mirt neanios" pagalbos sustabdymo pasekms, ir ar Bolando statym pataisos udaro visas spra gas tai pagalbai. Usidegs Northas nevelg, o jei ir velg, nekreip tai dmesio, kad vieningo sprendimo, dl kurio visi
193 Oliver L. North, Under Fire, N ew York: Harper Collins, 1991, p. 66.

266

racionals mons bt sutik, iuo klausimu nebuvo. Northo puikyb pastmjo j savo sprendim laikyti svarbesniu negu Kongreso daugumos ir neabejoti, kad tai pakankamas Kongreso klaidinimo pateisinimas. Treias Northo pasiteisinimo prietaravimas, kad melavo gel bdamas gyvybes, bt tai, jog jis paeid sutart, kuri buvo sudars su Kongresu ir kuri jam draud meluoti. Juk niekas ne pareigotas siningai atsakyti grasinaniam nuudyti asmeniui. Paskelbdamas apie savo ketinim udikas sulauo statym, ku riam ir mes, ir jis paklstame. Ms vaikai nra pareigoti si ningai elgtis su beldianiu duris nepastamu asmeniu, nors, inoma, reikalai susikomplikuoja, jeigu jis sakosi itiktas bdos. Taiau visi esame pareigoti teisingai liudyti Kongreso komite tui ir u mel galime bti nuteisti. Northas turjo ir papildo m prieasi bti teisingu, juk to reikalavo karininko statusas. Pulkininkas leitenantas Northas buvo prisieks laikytis Konsti tucijos. Meluodamas Kongresui Northas paeid Konstitucijos skirsn apie dviej valstybs valdi atsakomyb, konkreiai, biudeto ir vykdomosios valdios kontrol, kuri Konstitucija suteikia Kongresui. 194 Juk Northas galjo rasti kit bd prie tarauti, jei jautsi suvarytas politikos, kuri savo nemoralumu, kaip jam atrod, kl grsm kitiems. Jis galjo atsistatydinti ir vieai reikti savo protest prie Bolando pataisas. Ginai tsiasi ir dabar, kai patraukiami teisinn atsakomybn CV pareignai, tariamai melav Kongresui. Vienas spaudoje neseniai nagrintas klausimas, ar CV pareignams galioja ypa tingos taisykls, ar jie dl savo darbo slaptumo gali bti galioti Kongresui neatskleisti tiesos. Northas gaudavo sakymus tiesiai i CV direktoriaus Cassey, jo veiksmus bt galima pateisinti sakant, kad laiksi valdybos darbuotojams taikom norm. Davidas Whipple, buvusi CV darbuotoj asociacijos di rektorius, sak: Mano manymu, jei darbuotojai sugeba prie Kongres isisukti tepasakydami tik tiek, kiek btina, nieko blogo ia nra. Man bt sunku tuos vyrus u k nors kaltin1 9 4 Su Konstitucija susijusi panai problem aptartis neseniai pateikta straipsnyje: Ed win M. Yoder, Jr., "A Poor Substitute for an Impeachment Proceeding," International He rald Tribune, July 23,1991.

267

t "195 Ray Cline, irgi ijs pensij CV pareignas, pasako jo: Pagal senas CV tradicijas vadovyb turt bti apsaugota nuo demaskavimo. " 196 Stansfieldas Tumeris, kuris 1977-1981 m., prezidento Jimmy Carterio laikais, buvo CV direktoriumi, tei gia, kad prezidentas neturt suteikti CV joki galiojim me luoti Kongresui, anot jo, valdybos darbuotojai turt inoti, kad niekas j neustos, jeigu meluos . 197 vBtent tai ir rodo Northo, Poindexterio, o neseniai ir CV pareign Alano Fierso ir Clairo George patraukimas baudia mojon atsakomybn. George yra aukiausias CV pareignas, patrauktas teisminn atsakomybn u tai, kad 1987 m. melavo Kongreso komitetui, nagrinjusiam Irano ir Nikaragvos sukilli klausim. Gerai inoma, kad CV direktorius Cassey rei kalavimo nemeluoti Kongresui per daug nepais, tad bt ga lima ginytis, ar teisinga bausti mones, kurie buvo paskatinti manyti, kad ne tik daro tai, ko nori prezidentas, bet iaikinus bus ginami.
^ V '

Prezidentas Richardas Nixonas ir Votergeito skandalas

Buvs prezidentas Richardas Nixonas yra, matyt, daniausiai melu kaltintas valstybs pareignas. Jis buvo pirmasis atsistaty dins prezidentas, bet ne vien dl to, kad paprasiausiai melavo. Atsistatydinti priverstas jis buvo ne dl to, kad 1972 m. bire lio mnes Baltj Rm darbuotojai buvo sugauti Votergeito viebutyje, kai mgino silauti Demokrat partijos bstin. Svarbiausia buvo t vyki dengimas, melai, kuriuos preziden tas skleid tam vykiui pridengti. Vliau i Nixono pokalbi Bal tuosiuose Rmuose paskelbt garso ra suinota, jog jis saks: Man nerpi, kas vyko, isisukite, kaip imanote, prisidenkite penktja pataisa, jei tai pads, - bet situacija turi bti igelbta." Ir pridengti pavyko, tikrojo silauimo masto neiaikino kone metus, kol Jamesas McCordas, vienas nuteistj u ilau1 9 5 Stansfield Turner, "Purge the CIA of KGB Types," New York Times, October 2,1991, p. 21. 196 Ibid. 197 Ibid.

268

im, teisjui pasak, jog tai buv kur kas didesnis smokslas. Tada paaikjo, kad Nixonas ra visus Ovaliniame kabinete vykusius pokalbius. Nors prezidentas stengsi nuslpti labiau siai kompromituojani informacij, Rm Teiss komitetui pakako rodym, kad galt pritaikyti apkaltos straipsn. Kai Aukiausiojo Teismo nurodymu Nixono pareikalauta perduoti raus didiajai prisiekusij iuri, 1974 m. rugpjio 9 d. prezi dentas atsistatydino. Bda, man atrodo, ia ne ta, kad Nixonas melavo, nes, manau, valstybi lyderiai kartais priversti meluoti, svarbiau, apie k Nixonas melavo, jo melo motyvacija, kam melavo. Jis neband suklaidinti kitos vyriausybs, Nixono melo auka tapo Amerikos tauta. Sunku bt buv sugalvoti kok manom paaikinim, pavyzdiui, kad to reikj kakokiems usienio politikos tiks lams. Nixonas nuslp, k inojo apie nusikaltim, kad silau ta siekiant pavogti dokumentus i Demokrat partijos bstins Votergeite. Jis stengsi isaugoti post, nerizikuoti prarasti u j balsavusij palaikym, jei kartais paaikt, kad jis inojs, jog jo darbuotojai, siekdami jo pranaumo artjaniuose rinki muose, sulau statym. Pirmasis apkaltos straipsnis kaltino Nixon nusiengus statymams, antrasis u piktnaudiavim valdia, nesugebjim utikrinti, kad bt laikomasi statym. Pagal treij straipsn Nixonas buvo apkaltintas smoningu ne paklusimu Teiss komiteto reikalavimui pateikti teismui raus ir kitus dokumentus. Nixono negalime taip paprastai pasmerkti u mel, nors jo nekent asmenys daniausiai diugiai kartoda vo kaip tik kaltinim. Taiau valstybi vadovai tikrai negalt atlikti savo darbo, jeigu bet kokiomis aplinkybmis jiems bt udrausta meluoti.
Prezidento Jimmy Carterio melo pateisinimas

Ger pavyzd, kokiomis aplinkybmis valstybs pareigno melas gali bti pateisintas, galtume pateikti i Jimmy Carterio prezidentavimo laikotarpio. 1976 m. veiks Gerald Ford, u mus prezidento post po Nixono atsistatydinimo, buvs Dor
269

dijos valstijos gubernatorius Jimmy Carteris irinktas prezi dentu. Per rinkim kampanij Carteris paadjo po varginani ir skandaling Votergeito met sugrinti Baltuosius Rmus moral. Jimmy Carteris prie televizijos kameras nuoirdiai sak niekada Amerikos monms nemeluosis. Taiau jau po trej met iam prezidentui ne kart teko meluoti slepiant ame rikiei kait gelbjimo i Irano plan. Pirmaisiais Carterio prezidentavimo metais islamikoji fun damentalizmo revoliucija Irano ach nuvert nuo sosto. JAV vi suomet rm ach, tad kai j itrm i Irano, Carteris leido jam atvykti Jungtines Amerikos Valstijas pataisyti sveikatos. nir dl to Irano karikiai ugrob JAV ambasad Teherane ir pam kaitais 60 asmen. Diplomat bandymai veikti kait kriz tru ko itisus mnesius, bet joki rezultat nedav. Televizijos ini laid vedjai kiekvien vakar skaiiuodavo krizs dienas, pas kui jau m skaiiuoti ir mnesius, o kaitai amerikieiai buvo toliau kalinami. Netrukus po kait pagrobimo Carteris slapta sak kari kiams ruotis gelbjimo operacijai. Pasiruoimas buvo ne iaip paprastai nuslptas - administracijos atstovai daug kart skel b melagingus pareikimus, kurie turjo sumainti bet kokius tarimus apie pasiruoim. Ne vien mnes Pentagonas, Vals tybs departamentas ir Baltieji Rmai kartojo, kad kait gelb jimo misija logikai nemanoma. 1980 m. sausio 8 d. prezidentas Carteris melavo spaudos konferencijoje sakydamas, kad karin gelbjimo operacija tikr tikriausiai lugt ir beveik be abejo ni baigtsi kait mirtimi." Tuo tarpu Delta" karins pajgos, paslptos pietvakarinje Jungtini Amerikos Valstij dykumoje, jau rengsi gelbjimo operacijai. Carteris melavo Amerikos monms, nes inojo, kad ir Iranas klauso, k jis kalba, tad norjo suteikti j kariniams vadeivoms apgaulingo saugumo jausm. Carterio nurodymu, jau vykstant gelbjimo misijai, spaudos sekretorius Jody Powellas paneig, kad vyriausyb planuoja kait gelbjim. Carteris savo memu aruose ra: Bet koks j kariki tarimas, kad gali bti mgi nama gelbti kaitus, grs sulugdyti ms planus... Skm
270

priklaus nuo visiko netiktumo . " 198 Prisiminkime, kad Hitleris irgi melavo siekdamas gyti netikto puolimo pranaum. Hitle r smerkiame ne u tai, kad melavo, bet u jo tikslus ir poelgius. Valstybs vadovui meluoti, kad gyt pranaum prie prie, savaime dar nra blogis. Carteris melavo vis pirma iranieiams, kurie sulau tarp tautinius statymus pagrobdami kaitais JAV ambasados dar buotojus. Neapgavus Amerikos moni ir Kongreso nebuvo kito bdo apgauti Iran. Prezidento melo motyvas dar buvo ir apsau goti amerikietiksias karines pajgas. Melas buvo trumpalaikis. Nors kai kurie Kongreso nariai kl klausim, ar Carteris turjo teis taip elgtis, i anksto j nespjs, kaip reikalaujama Karo ga li rezoliucijoje, Carteris atsak, jog i gelbjimo operacija buvo malons, o ne karo aktas. Carteris buvo pasmerktas dl lugu sios gelbjimo misijos, o ne todl, kad sulau paad nemeluoti. Stansfieldas Tumeris, CV direktorius Carterio prezidentavi mo laikotarpiu, raydamas apie Irano ir Nikaragvos sukilli si tuacij ir apie tai, kad CV pareignai turt bti siningi Kon gresui, ikelia klausim, k jis bt dars Kongreso paklaustas, ar CV rengia gelbjimo operacij: Biau neinojs, k atsa kyti. Tikiuosi, biau pasaks k nors, pavyzdiui, - manau, ne patartina nekti apie kokius nors kait problemos sprendimo bdus, kad nebt padaryta neteising ivad, ir ta informa cija, ko gero, pasiekt Iran. O paskui biau pasikonsultavs su prezidentu, ar man grti ir tiesiai atsakyti klausim . " 199 Stansfieldas nepasako, k bt dars, jei prezidentas Carteris bt lieps jam grti Kongreso posdi sal ir paneigti, kad yra plan gelbti kaitus.
Prezidento Lyndono Johnsono melas apie Vietnamo kar

Kur kas pavojingesnis buvo prezidento Lyndono Johnsono melas, kuriuo jis nuslp nuo visuomens nepalanki informa cij apie karo Vietname eig. Johnsonas um prezidento post po 1963 m. Johno F. Kennedy nuudymo, taiau 1964 m. pats da1 9 8Jimmy Carter, Keeping Faith: Memoirs of a President, N ew York: Bantam Books, 1982, p. 511.

1 9 9r. 3 ina.
271

lyvavo rinkimuose. Per rinkim kampanij Johnsono oponen tas Arizonos senatorius Barry Goldwateris pareik, jog karui laimti pasirengs panaudoti branduolinius ginklus. Johnsonas laiksi prieingos taktikos: Mes nesisime amerikiei vaiki n u deimties ar devyni tkstani myli, kad jie padaryt tai, k azijieiai vaikinai turt atlikti patys." Taiau irinktas ir sitikins, kad laimt kar Vietname, teks pasisti karinius dalinius, Johnsonas per kelet ateinani met Vietnam i siunt apie pus milijono amerikiei vaikin. Amerika numet ant Vietnamo daugiau bomb nei per vis Antrj pasaulin kar buvo numesta apskritai. Johnsonas buvo sitikins, kad jam pavyks isiderti tinkam sau karo Vietname pabaig tik tada, jei iaurs vietnamieiai ti ks, kad j palaiko Amerikos visuomen. Tad Johnsonas atrink davo informacij, kuri apie karo eig dert pateikti Amerikos monms. Karo vadai netrukus suprato, kad jis norjo gauti tik paius palankiausius praneimus apie amerikiei pergales ir Vietnamo bei nacionalinio isivadavimo fronto Vietkongo pra laimjimus. Taiau i apgaul iaikjo 1968 m. sausio mnes, kai vietnamieiams veniant Naujj met vent Tet Siau rs Vietnamas ir Vietkongas perjo triukinam puolim, ku ris amerikieiams ir pasauliui parod, kad JAV toli grau karo nelaimi. Tet puolimas vyko naujos JAV prezidento rinkimins kampanijos metu. Senatorius Robertas Kennedy, rimiausias Demokrat partijos Johnsono varovas rinkimuose, pasak, kad Tet puolimas nupl oficiali iliuzij kauk, po kuria net nuo savs slpme tikrj padt." Po keleto mnesi Lyndonas Johnsonas paskelb savo sprendim nesivaryti dl prezidento posto antrai kadencijai. Demokratijos slygomis nra paprast bd, kuriais bt galima apgauti kit taut neapgaunant savosios, tad ilg laik palaikoma apgaul tampa pavojinga politika. Johnsonas savo taut apgaudinjo ne dienas ir ne savaites, net ne mnesius. Su krs iliuzij, kad pergal ia pat, Johnsonas atm i rinkj informacij, kuri jiems buvo reikalinga, kad galt pasirinkti, u kur kandidat balsuoti. Demokratija negali gyvuoti, jeigu viena
272

politin partija kontroliuoja t rinkjams teikiam informacij, kuri lemia j bals. Kaip pastebjo senatorius Kennedy, ir tariu a, dar vienas ios apgauls aspektas, kad Johnsonas ir kai kurie jo patarjai beveik patikjo savo pai melais. iuos spstus patenka ne vien valstybs pareignai. Man atrodo, kad kuo daniau mo gus kartoja mel, tuo lengviau patiki juo pats. Kaskart mel kar tojant, vis maiau dvejojama, ar teisinga apgaudinti. Daugel kart mel pakartojs melagis gali taip su juo susitaikyti, kad n nebegalvos meluojs. Ir tik baktinamas ar igirds abejones melu prisimins sumelavs. Nors Johnsonas ir norjo patikti apgaulingais tvirtinimais, kaip gerai jam sekasi karas, kartais gal jam net pasirodydavo, kad tai tiesa, vis dlto abejoju, ar jam kada nors pavyko paiam visikai apsigauti.
Erdvlaivis Challenger", tragedija ir saviapgaul

Sakydami, kad mogus apgavo pats save, susiduriame jau su kitokiu reikiniu. Saviapgauls auka taps mogus nesuvo kia, kad meluoja sau. Jis neturi ir saviapgauls motyvo. Saviap gauls, neabejoju, pasitaiko kur kas maiau nei teigia kaltinami mons, nordami, kad jiems bt atleista u blogus poelgius. Veiksmai, kurie ved erdvlaivio Challenger" tragedij, kelia klausim, ar primusieji sprendimus, nepaisydami perspjim apie galimus pavojus, galjo bti saviapgauls aukos? Kaip ki taip paaikinti sprendim moni, kurie inodami apie pavoj rizikavo erdvlaiv paleisti? Erdvlaivio paleidim 1986 m. saus per televizij irjo mi lijonai moni. Apie io erdvlaivio start buvo daug kalbama vieai, nes guloje buvo mokytoja Christa McAuliffe. Per televi zij vyk ijo daugyb vaik, taip pat Christos McAuliffe klass mokiniai. Ji turjo vesti jiems pamok i kosmoso. Taiau teprajus septyniasdeimt trims sekundms nuo starto erdvlai vis sprogo, visi septyni gulos nariai uvo. Vakare prie erdvlaivio paleidim bendrovs Morton Thiokol", gaminusios paleidimo variklius, ininieri grup oficialiai
273

rekomendavo atidti paleidim, nes nakt pranaaujamas altis grs smarkiai sumainti gumini izoliacini ied elastingu m. Jeigu tai vykt, dl itekjusio kuro gali sprogti paleidimo varikliai. Morton Thiokol" ininieriai paskambino Naciona lin aeronautikos ir kosmoso administracij (NASA), vieningai ragino numatyto pakilimo dat perkelti kitos dienos ryt. Pakilimo data jau tris kartus buvo atidta paeidiant NASA paad, kad erdvlaivio paleidimas vyks pagal numatyt tvar karat. Lawrence Mulloy, NASA raket projekt vadovas, nesu tiko su Morton Thiokol" ininieriais, jis sak, neva nra pakan kam rodym, kad altis gali pakenkti izoliaciniams iedams. T vakar Mulloy kalbjosi su Morton Thiokol" vadybininku Bob Lundu, kuris vliau dav parodymus Challenger" tra gedij nagrinti prezidento paskirtai komisijai. Lundas paliu dijo, kad t vakar Mulloy paragino j pasijusti ne ininieriumi, bet vadybininku. Matyt, taip ir pasielgs Lundas nebesipriei no erdvlaivio paleidimui, tikino ir savo ininierius. Mulloy kreipsi ir Joe Kilminister, vien Morton Thiokol" vicepre
274

zident praydamas j pasirayti erdvlaivio paleidimo do kument. Likus penkiolikai minui iki pusiaunakio jis taip ir padar, o faks su paleidimo rekomendacijomis nusiunt NASA. Morton Thiokol" raket projekt direktorius Allanas McDonaldas atsisak pasirayti oficial erdvlaivio paleidimo dokument. Po dviej mnesi McDonaldas buvo priverstas palikti tarnyb. Vliau prezidento sudaryta komisija isiaikino, kad keturi i svarbiausi NASA vyriausij vykdomj pareign, atsakin g u kiekvieno erdvlaivio start, t vakar, kai buvo priimtas sprendimas paleisti erdvlaiv, nebuvo informuoti apie nesuta rim tarp Morton Thiokol" ininieri ir NASA raket valdy mo vadybinink. Kennedy kosmoso skrydi centro erdvlai vi vadybininkas Robertas Sieckas, Kennedy kosmoso skrydi centro Challenger" paleidimo direktorius Gene Thomas, John sono kosmoso skrydi centro Hjustone transportavimo siste m vadybininkas Arnoldas Aldrichas ir erdvlaivi direktorius Moore - visi jie paliudijo, kad nebuvo informuoti apie Morton Thiokol" ininieri prietaravim paleisti erdvlaiv. Kaip galjo Mulloy paleisti erdvlaiv, jei inojo, kad jis gali susprogti? Vienas paaikinimas galt bti, kad spaudiamas ininieri jis tapo saviapgauls auka. Jis buvo sitikins, kad in inieriai per daug nuogstauja dl nereikming dalyk. Tad jei Mulloy i ties tapo saviapgauls auka, ar jis atsakingas u neteising sprendim? Pavyzdiui, Mulloy bt pamelav ir pa sak, kad jokios rizikos nra. Juk tuomet tikrai jo nekaltintume, kad padar neteising sprendim. Ar skiriasi i situacija nuo tos, kai jis pats apsigavo? Tikriausiai ne, jei Mulloy i ties apgavo pats save. Klausimas tik, ar tai buvo saviapgaul, ar netinkamas, gerai racionalizuotas sprendimas? Kad atsakytume klausim, palyginkime, k inome apie Mulloy, su vienu i t itin aiki pavyzdi, kur danai patei kia saviapgaul nagrinjantys ekspertai.200 Nepagydoma vio
200iuolaikin vairi poiri saviapgaul aptart r.: Self-Deception: An Adaptive Mechanism? ed. by Joan S. Lockard and Delroy L. Paulhus, Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall, 1988.

275

forma sergantis pacientas tikisi pasveikti - nors yra daugyb poymi, kad jo auglys piktybinis, spariai progresuojantis, jis puoselja klaidingas viltis. Mulloy irgi puoseljo klaiding vilt, kad erdvlaivis gali bti paleistas saugiai. (Kad Mulloy galjo tikrai inoti, jog is susprogs, manau, reikt atmesti). Sergantis viu mogus yra sitikins, kad pasveiks, nepaisydamas kuo tviriausi prieing rodym. Vininkas ino, kad jis silps ta, kad jam vis labiau skauda, taiau viliasi, kad tai tik laikinai. Nors buvo informuotas, Mulloy irgi laiksi klaidingo sitikini mo. Jis inojo ininieri perspjim, kad altis gali sumainti ap saugini ied elastingum, ir jei kuras iteks, erdvlaivis gali sprogti, taiau j susirpinim palaik perdtu. Tai, k iki iol aptariau, vis dar nepaaikina, ar vininkas ir Mulloy yra smoningi melagiai, ar saviapgauls aukos. Saviap gauls svarbiausia ypatyb, kad auka nesuvokia savo motyva cijos, verianios j laikytis tokio klaidingo sitikinimo.* Viu sergantis mogus smoningai nesuvokia, kad jo saviapgaul motyvuoja negaljimas veikti artjanios mirties baims. io elemento, nesuvokimo, kokia jo saviapgauls motyvacija, kaip tik ir trksta Mulloy. Kai jis liepia Lundui pasijusti vadybininku, jis parodo, kaip puikiai suvokia, k privalo daryti, kad nesuabe jot savo sitikinimu, jog erdvlaivis turi bti paleistas. Richardas Feynmanas, fizikas, Nobelio premijos laureatas, paskirtas prezidento suformuot Challenger" katastrofos prie astis nagrinjusi komisij, apie valdymo mentalitet, kuriam pasidav ir Mulloy, ra taip: Kai buvo baigtas mnulio projek tas, NASA ... turjo tikinti Kongres, kad tokius umojus vyk dyti tegali jie. Kad Kongres tuo tikint, i visko sprendiant, atrod btina pabrti, koks ekonomikas bus erdvlaivis, ips ti, kaip danai jis gals skristi, perdti, koks jis bus saugus, su reikminti svarbiausius mokslinius faktus, kurie bus atrasti. " 201
* Galt atrodyti, jog saviapgaul tra kitas Freudo slopinimo teorijos terminas. Taiau reikt nurodyti bent du j skirtumus. Slopinant nuo savs slepiama informacija kyla i gilum ins reikms asmenybs sanklodoje, bet saviapgaulei tai nebdinga. Kai kas teigia, kad jeigu save apgaudinjaniam asmeniui atversi ties, jam tai pads isivaduoti nuo saviapgauls, o slopinant toks akivaizdus tiesos iklimas neprivers asm ens pripainti tiesos. i klausim aptarti r.: Lockard and Paulhus, Self-Deception. 2 0 1 Richard Feynman, What Do You Care What Other People Think? Further Adventures of a Curious Character, N ew York: W.W. Norton, 1988.

276

Newsweek urnalas ra: Administracija tarsi tapo savo paios

reklamos auka, jie m elgtis taip, tarsi kelion kosmos bt toks prastas dalykas, kaip pavaiavimas autobusu." Mulloy buvo tik vienas i daugelio NASA darbuotoj, palai kiusi tuos sutirtinimus. Tad jis veikiausiai bijojo Kongreso re akcijos, jeigu erdvlaivio paleidim tekt atidti ketvirt kart. Prasta lov, kuri prietaravo ipstoms, su erdvlaiviais sieja moms NASA ambicijoms, galjo neigiamai atsiliepti tolesniam darb finansavimui. Dar vien kart atidta erdvlaivio paleidi mo data, be abejoni, reik tik nieko gero neadant triukm. O rizika dl oro slyg buvo tik galimyb, ne tikra. Net startui nepritariantys ininieriai nebuvo absoliuiai tikri, kad sprogi mas vyks. Kai kurie i j vliau sak, jog likus sekundms iki sprogimo dar vylsi, kad viskas bus gerai. Taigi Mulloy turt bti pasmerktas u yding sprendi m, kad nutar vadovo rpest paleisti erdvlaiv laiku laikyti svarbesniu u ininieri susirpinim saugumu. Erdvlaivi saugumo ekspertas Hankas Shuey, kuris NASA pareikalavus perirjo rodymus, padar toki ivad: Tai ne konstrukci jos klaida. Padarytas neteisingas sprendimas." Tad aikinti ar teisinti klaiding sprendim kaip saviapgaul nereikt. Rei kt smerkti Mulloy, kad apie tai, k dar ar ko nedar, nepra ne savo vyresnybei, kuri turjo tarti paskutin od - paleisti erdvlaiv ar ne. Feynmanas pateikia tikinam paaikinim, kodl Mulloy nusprend pats prisiimti atsakomyb: Vaikinai, kurie stengiasi gauti Kongreso pritarim savo darbams, tokios kalbos [apie problemas, rizik, panaius dalykus] girdti neno ri. Geriau, jeigu jie to negirdi, tada gali bti 'siningesni' ir su Kongresu - jie juk nenori atsidurti tokioje padtyje, kai reiks Kongresui meluoti! Tad gana greitai nuostatos pakinta: nema loni informacija i apaios, - na, kad ir tokia, 'turime bd su izoliaciniais iedais, reikt juos sutvarkyti, iki skrydio,' - dide li virinink ir tarpinink bna nuslopinama, jie tepasako: 'Jei aikinsite apie tuos netikusius iedus, tai teks patupdyti erdvlai v ant ems ir remontuoti.' O gal: 'Ne, ne, skriskite, nes neskrisdami prastai pasirodysime.' O gal tiesiog: 'Gali man nepasakoti,
277

nieko nenoriu girdti/ Gal jie taip tiesiai ir nepasako, kad nenori nieko girdti, bet neskatina ir neigiam praneim, o tai juk pri lygsta tokiam pasakymui. " 202 Mulloy sprendimas neinformuoti vyresnybs apie didelius nesutarimus dl erdvlaivio paleidimo galt bti laikomas melu nutylint. Prisiminkime mano melo apibrim antrame skyriuje. Meluojama, kai vienas asmuo smoningai suklaidina kit nespdamas apie i apgaul. Nesvarbu, ar sumeluojama pasakant k neteising, ar praleidiant (nepasakant) itin svarbios informacijos. Tai tik technikos skirtumai, o rezultatas toks pat. Svarbiausia yra spjimas. Aktoriai nra melagiai, jie - vai dmen imituotojai, nes auditorija ino, kad aktorius vaidins. Gal iek tiek dviprasmikesnis yra pokerio loimas, kai taisy kls leidia kai kuri ri apgaul, pavyzdiui, aki dmim, ir nekilnojamojo turto pardavimas, kai niekas nesitiki, kad par davjas i pat pradi pasakys tikrj pardavimo kain. Jeigu Feynmanas teisus, jeigu NASA vadovaujantys darbuotojai i ties neskatino komunikacijos, i esms pasakydami nenorintys nieko girdti, tai gali bti laikoma spjimu, jog sutinka bti ap gauti. Mulloy, kaip, matyt, ir kiti NASA organizacijoje, inojo, kad blogos naujienos ir sudtingi sprendimai virenybs netu rt pasiekti. Jeigu taip i ties buvo, tuomet Mulloy negalt bti laikomas melagiu u tai, kad neinformavo vyresnybs, nes jie suteik teis apgaudinti, tad ir inojo, kad visko jiems pa sakyta nebus. Mano vertinimu, vyresnyb, kuriai jis neprane, lygiai taip pat, kaip ir apie j nespjs Mulloy, turt bti kalti nama dl tos nelaims. Virininkai juk atsako ne tik u galutinio sprendimo paleisti erdvlaiv primim, bet ir u toki aplinky bi, kuriomis veik Mulloy, sukrim. Feynmanas atkreip dmes panaumus NASA situacijos ir to, kaip elgsi vidutinio rango pareignai, pavyzdiui, Poindexteris per Irano ir Nikaragvos sukilli skandal, kai nepra ne prezidentui apie savo veiksmus. Valdia griaunama, jei sukuriama atmosfera, kurioje pavaldiniai sitikina, jog tie, ku riems priklauso aukiausia sprendim galia, neturt bti in
202 Ibid., p. 214.

278

formuojami apie dalykus, u kuriuos jie galt bti apkaltinti, taip paliekant jiems, iuokart prezidentui, galimyb paneigti k nors inojus. Buvs prezidentas Harry Trumanas teisingai pa stebjo, kad ia atsakomyb ir pasibaigia." O juk prezidentas ar vyriausiasis vykdomasis pareignas privalt stebti, vertin ti, nusprsti ir bti atsakingas u padarytus sprendimus. Kitas bdas bt gal ir parankesn trumpalaik ieitis, bet ji kenkia organizacijos hierarchijai, nes sukelia netiktus sprogimus" ir sukuria teisinto apgaudinjimo atmosfer.
Teisjas Clarence Thomasas ir profesor Anita Hill

Nemaai prablaivani pamok melo tema 1991 m. ruden dav labai prietaringi kandidato Aukiausij Teism Clarence Thomaso ir teiss profesors Anitos Hill liudijimai. Dramatika per televizij transliuojama akistata prasidjo prie pat Senatui patvirtinant Thomaso kandidatr Aukiausij Teism. Pro fesor Hil paliudijo Senato Teism komitetui, kad 1981-1983 m. laikotarpiu, kai dirbusi Clarense Thomaso padjja, i pradi vietimo departamento Pilietini teisi biure, paskui Thomasui vadovaujant Lygi sidarbinimo galimybi komisijai, ji buvusi seksualinio priekabiavimo auka. Jis pasakodavo apie porno grafiniuose filmuose matytus seksualinius aktus, scenas, kaip moterys santykiauja su gyvuliais, grupin seks ar prievarta vim... nekdavo apie vyrus su didiuliais peniais ar moteris milinikomis krtimis, dalyvaujanius vairiuose seksualiniuo se aktuose. Kelet kart Thomasas jai vaizdingai pasakojo apie savo paties seksualin pajgum... Sak, jeigu kam nors apie tai usiminiau, sugriaut jo karjer." Ji kalbjo visikai ramiai, nuosekliai, stebtojams pasirod be galo tikinama. Netrukus po jos liudijimo Thomasas visikai paneig jos kal tinimus: A nesakiau ir nedariau n vieno to dalyko, apie ku riuos kalba Anita Hill." Po Hill liudijimo Thomasas pareik: Noriau pradti kuo tviriausiai pareikdamas, kad neigiu vi sus ir kiekvien atskirai man pareikt tarim." Teistai pyks ant komiteto, kad suter jo reputacij, Thomasas tvirtino ess
279

rasistini paskat motyvuoto puolimo auka. Jis ts: A nega liu nusimesti vis i kaltinim, nes jie atitinka nepalankiausius stereotipus, kurie ioje alyje taikomi juodaodiams." Sksda masis dl to, k j priverts iksti Senatas, Thomasas pasak: Veriau jau udikas bt paleids mane kulk nei itas gyvas pragaras." Sis parodym teikimas, jo manymu, rafinuotas linas, surengtas juodaodi auktuomenei." Tos savaits Time urnale didel antrat skelb: Tautai ste bint, du patikimi, puikiai mintis dstantys liudininkai pateikia prietaringus liudijimus apie prie deimt met vykusius vy kius." Skilties redaktor urnalist Nancy Gibbs Time urnale ra: Net ir iklausius vis t skaudi liudijim, kas dabar galt pasakyti inantis, kaip buvo i ties? Kuris i i dviej epinio masto melagis?" A sutelkiu dmes iek tiek siauresn reikin, Hill ir Thomaso elges, kai kiekvienas j liudijo komitetui dar prie Anitai ikeliant byl, ne kiekvieno j gyvenimo istorij, ne liudinin k parodymus apie vien ar kit. vertindamas tik elges jokios
\S

280

ypatingos informacijos negavau. Pastebjau tik k ra ir spau da, kad kiekvienas nekjo ir elgsi tikrai tikinamai. Taiau i ios konfrontacijos galima padaryti svarbi ivad apie mel ir elgsen. N vienam i j nebt buv lengva smoningai meluoti ste bint visai tautai. Abu tikrai daug kuo rizikavo. Tereikia pagalvoti, kaip bt pasibaig, jeigu bent vienas bt elgsis taip, kad tie siogiai ar ne, iniasklaidos ar Amerikos moni bt vertintas kaip melagis. Bet to nevyko - abu atrod taip, lyg sakyt ties. Sakykime, teisi buvo Hill, ir Thomasas smoningai nuspren d meluoti. Jei jis bt susipains su ios knygos antru sky riumi, ten bt rads mano patarim, kad baims iaikinimo jausm geriausia nuslpti pridengiant apsimestine kita emocija. Pateikdamas pavyzd i Johno Updike romano Susituokime, ap raiau, kaip neitikima mona Rta galt apkvailinti tar vyr pati j usipuldama, pati pratrukdama pykiu ir priversdama j gintis, kodl ja netiki. Kaip tik taip ir pasielg Clarense Thoma sas. Jo pyktis isiver galingai, pykio taikiniu tapo ne Anita Hill, bet Senatas. Jam padjo ir tai, kad pavyko suadinti vis pykusi ant politik uuojaut ir pasirodyti j akyse tarsi Do vydu, stojaniu kov su Galijoto galybe. Kaip Thomasas, usipuldamas Hill, bt prarads vis prijau iani simpatij, taip pat ir senatoriai bt prarad tautos palan kum, jei bt usipuol Thomas, juodj, teigiant, neva jis lin iuojamas u priklausomyb auktuomenei. Jei jis ketino meluoti, jam bt buv geriau neirti Anitos liudijim, kad senatoriams nebt buv galimybs tiesiogiai apie tai jam uduoti klausim. Nors tokie samprotavimai patikt tiems, kurie iki jam liudi jant buvo Thomaso prieininkai, tai dar nerodo, kad jis melavo. Jis galjo upulti Senato komitet ir sakydamas ties. Jei melavo Hill, tuomet Thomasas turi teis pagrstai pykti ant Senato, kam klaus jos istorij, kurias i ikl vieum paskutin akimirk, kai politiniai prieininkai, besistengiantys sutrukdyti jo pasky rimui Aukiausij Teism, rodos, jau pralaimjo. Jei Hill me lavo, Thomasas galjo taip nervintis ir pykti, kad nebt galjs irti, kaip ji liudija per televizij.
281

Ar galjo meluoti Anita Hill? Menka tikimyb, nes jei ji bt melavusi, bt bijojusi, kad melas gali iaikti, taiau ji nepa rod n trupuio baims dl to. Ji liudijo altakraujikai, ramiai, beveik be joki emocij. Taiau apgauls uuomin nebuvimas elgesyje dar nereikia, kad asmuo sako ties. Anita Hill turjo laiko pasiruoti ir surepetuoti savo istorij. Dl to ji galjo me luoti tikinamai, nors maai tiktina. Labiau tiktina, kad melavo ne Anita, o Thomasas, bet yra dar treia galimyb, kuri, man atrodo, labiausiai tikina. Galjo n vienas nesakyti tiesos, taiau galjo n vienas ir nemeluoti. Pavyzdiui, vyko kakas, bet ne tiek, kiek pasakoja profesor Anita Hill, ir daugiau, nei prisipasta teisjas Thomasas. Jei iki liudijimo ji savo ipstus kaltinimus, o jis neigimus kartojo daug kart, maai ans, kad nors vienas i j prisimins, jog j o diai nra visika tiesa. Thomasas gal jau ir pamiro, k jis i ties sak, o jei ir prisi mena, tai padailint versij. Tada jo pyktis dl profesors kalti nim bt visikai pateisintas. Jis nemeluoja, jis sako ties, kaip
282

pats mato ir prisimena. O jei Hill dl kokios nors prieasties, nepagarbos ar eidimo, tikro ar prasimanyto, ant jo pyksta, jei tebenirta dl kokios kitos prieasties, per tiek laiko ji jau galjo pagrainti, pridti detali, padidinti, kas i ties buvo sakoma. Ji irgi sako ties, toki, koki j prisimena, kokia tiki. Tai panau saviapgaul, tik pagrindinis skirtumas, kad ia neteisingas si tikinimas susiklosto per ilgesn laik, kaskart pakartotas jis vis po truputl patobulinamas. Kai kurie apie saviapgaul ra au toriai neatkreip dmesio svarb skirtum. I j elgsenos nemanoma pasakyti, kuris pasakojimas teisin gas, - meluoja jis ar ji, ar n vienas nesako tikros tiesos? Taiau, kai moni sitikinimai tvirti, - o jie tvirti tokiais klausimais, kaip seksualinis priekabiavimas, kokios asmenybs turi teis patekti Aukiausij Teism, kokie turi bti senatoriai, kokie yra vy rai ir apie kitus dalykus, - jiems sunku pripainti, kad neino, kokias padaryti ivadas. Kai susiduriama su tokia dviprasmika situacija, dauguma moni stengiasi veikti j manydami, kad i elgsenos gali atspti, kas sako ties. Ir paprastai jie nusprendia, kad teisus tas mogus, kuriam palankum pajuto i pat pradi. Tad nereikt manyti, jog elgesio uuominos nenaudingos, reikt tik inoti, kada jos tokios naudos duos, kada ne, o kada teks susitaikyti, jog negalsime pasakyti, ar mogus meluoja, ar ne. Kaltinimams seksualiniu priekabiavimu galioja senaties statymas, juos reikalaujama pateikti per 90 dien. Viena to prieasi, kad per tiek laiko vykiai dar nepasensta, o geriau pastebimos elgesio teikiamos apgauls uuominos. Jei btume galj kiekvien j stebti prajus vos kelioms savaitms po ta riamo seksualinio priekabiavimo, i j elgesio bt lengviau vertinti, kas sako ties. Tada gal ir kaltinimai bei j neigimas skambt kitaip.
Melo alis

Prie kelet met maniau, kad Amerika tapo mel alimi: Lyndonas Johnsonas melavo apie Vietnamo kar, Nixonas li dnai pagarsjo dl Votergeito skandalo, Reaganas dl Irano ir
283

Nikaragvos sukilli peripetij, taip ir neiaikintas paslaptin gas senatoriaus Edvardo Kennedy vaidmuo, susijs su jo pa stamos moters mirties Capakidike aplinkybmis; senatoriaus Baideno plagiatas, buvusio senatoriaus Gary Harto melas 1984 m. per prezidentin kampanij apie meils roman. Ir tai jau ne tik politika: melai versle perduodami i kartos kart, Volstryto skandalai, taip pat skandalai dl santaup ir paskol, melas sporte, pavyzdiui, ymus beisbolininkas Pete Rose slp, kad loia azartinius loimus, o olimpinis sportininkas Benas John sonas, kad vartojo narkotikus. Bet 1990 m. gegus mnes man teko penket savaii skaityti paskaitas Rusijoje. Jau buvau Rusijoje lanksis 1979 m. kaip Fulbraito akademi ni main programos profesorius, tad nustebau pamats, kad 1990 m. mons tapo daug atviresni. Jie jau nebijojo nektis su amerikieiais ar kritikuoti savo vyriausyb. Js atvykote btent t al, - danai jie kartodavo man. - ia juk melo alis! Septy niasdeimt melo met!" Taigi rusai man nuolat kartojo visuomet inoj, kad j vyriausyb jiems meluoja. Per penket ten pra leist savaii pamaiau, kad jie apstulb klausosi apie naujus melus, koki anksiau n netar. Skaudus pavyzdys buvo tiesa apie Leningrado moni kanias per Antrj pasaulin kar. Vos nacistin Vokietija 1941 m. siver Rusij, naci dali niai apsupo Leningrad (dabar Sankt Peterburgas). Apgultis tru ko 900 dien. Tada Leningrade mir pusantro milijono moni, daugiausia i bado. Beveik kiekvienas suaugusysis, kuriuos man teko sutikti, pasakodavo apie uvusius eimos narius per Lenin grado blokad. Taiau tuo metu vyriausyb prane, kad uvu sij per blokad civili skaiiai padidinti. Gegus mnes, kai visa alis vent pergal prie nacius, soviet vyriausyb prane , kad kare uvo tiek daug todl, kad trko karinink vadovau ti soviet daliniams. Soviet vadas Stalinas, tvirtino vyriausyb, iud daugyb sav karinink dar prie prasidedant karui. Tad ikyla ne tik seni praeities melai, jis klesti ir iandien. Prajus vos metams po Michailo Gorbaiovo atjimo valdi ernobylio atominje elektrinje vyko katastrofinis sprogimas. Radiacijos debesis nuplauk vir Vakar ir Ryt Europos ali
284

teritorij, taiau soviet vyriausyb i pradi nieko neprane apie avarij. Skandinavijos ali mokslininkai uregistravo aukt radiacijos lyg atmosferoje. Po trij dien soviet pa reignai pripaino, kad vyko didiul avarija, patvirtino mi rus trisdeimt du mones. Gorbaiovas apie tai prabilo vieai prajus kelioms savaitms. Daugiausia dmesio jo kalboje buvo skiriama Vakar reakcijai. Vyriausyb taip niekada ir neprisipa ino, kad mons i t teritorij nebuvo pakankamai anksti eva kuoti, kad daugelis susirgo spinduline liga. iuolaikini rus mokslinink apskaiiavimu dl ernobylio avarijos pasekmi gali mirti iki 1 0 0 0 0 moni. Visa tai a suinojau i ukrainiei gydytojo, su kuriuo vienoje naktinio traukinio kup vykau Kijev. Komunist partijos nariai igabeno savo eimas, pasakojo jis, taiau visiems kitiems prane , kad pasilikti visikai saugu. is gydytojas dabar gydo jaunas kiauidi viu serganias merginas, o anksiau jaunos moterys paprastai tokiomis ligomis nesirgdavo. Spinduline liga sergani vaik palatoje kneliai nakt vyti. Susikalbti mums buvo nelen gva, a taip ir nesupratau, ar jis kalbjo rimtai, ar metaforikai. Gorbaiovas meluoja mums lygiai tai pat, kaip ir visi kiti, - tar jis. - Jis ino, kas vyko, ino ir tai, kad mes jo melus perprantame." Susitikau su psichologu, kuris buvo paskirtas kalbtis su ernobylio apylinkse gyvenaniais monmis, kad vertint, kaip po trej met jie veikia streso dl io vykio padarinius. Jo nuomone, padariniai bt lengvesni, jeigu nesijaust taip savo vyriausybs umirti. Jis oficialiai rekomendavo Gorba iovui kreiptis taut ir pasakyti: Mes padarme baisi klaid nevertindami, koks auktas buvo radiacijos lygis. Mes prival jome evakuoti js kur kas daugiau ir kur kas greiiau, taiau neturjome kur js dti. Suinoj apie savo klaid privaljome pasakyti jums ties, taiau to nepadarme. Dabar norime, kad js inotumte ties, kad inotumte, jog tauta jus ujauia. Mes pasirpinsime js sveikata ir tikims, kad jums viskas bus ge rai." Taiau i rekomendacija atsako nesulauk. Pyktis dl melo apie ernobyl dar neugeso. 1991 m. gruo dio pradioje, prajus daugiau kaip penkeriems metams po
N/

285

ernobylio avarijos, Ukrainos parlamentas pareikalavo, kad Mi chailas Gorbaiovas ir septyniolika kit sjungos ir ukrainiei pareign bt patraukti baudiamojon atsakomybn. Ukrai nos parlamento komisijos, tyrusios avarij, pirmininkas Volodimiras Javorivskis sak: Visa vadovyb, pradedant Gorbaiovu ir baigiant koduot telegram ifruotojais, inojo radioaktyvaus utertumo lyg." Ukrainos vadovai sak, kad prezidentas Gor baiovas pats asmenikai nuslp radiacijos mast." Itisus deimtmeius soviet mons moksi, kad norint k pasiekti btina palenkti arba apeiti statymus. ioje alyje me las ir apgaul tapo prastais dalykais, visi inojo, kad sistema korumpuota, statymai neteisingi, kad norint igyventi juos tenka apeiti. Visuomens institucijos negali funkcionuoti, jeigu visi mano, kad bet kokius statymus reikia sulauyti arba apei ti. Nesu sitikins, kad kokios nors permainos vyriausybje to kias nuostatas galt spariai pakeisti. iuo metu niekas netiki, kad dabartine vyriausybe galima tikti. Nedaug sutikau, kurie tikt Gorbaiovu, o juk buvo lik metai iki nepavykusio 1991 m. rugpjio puo. Tauta negali ilikti, jei niekas netiki, k sako vadai. Gal dl to gyventoj dauguma pasirengusi, netgi trokta turti stipr lyder, kurio tvirtinimai drss, o veiksmai pakan kamai tikri, kad galt palenkti masi pasitikjim. Amerikieiai pajuokauja apie meluojanius politikus: Kaip inoti, kada politikas meluoja? - Kai tik jis judina lpas!" Ta iau vizitas Rusij mane tikino, kad mes, kitaip nei jie, dar tikims, kad ms lyderiai elgsis teisingai, nors ir tariame, kad jie taip nesielgs. statymai veikia, kai dauguma moni sitikin j teisingumu, tik mauma sitikinusi, kad statym paeisti yra teisinga. Demokratijos slygomis vyriausyb funkcionuoja tik tada, kai dauguma moni tiki, kad daniausiai jiems sakoma tiesa, kai yra pagrindo tiktis tiesos ir teisingumo. N vieni svarbesni santykiai ilgiau netvers, jeigu nebus pasi tikjimo. Jei isiaikinate, kad js draugas jus idav, kad jis ne kart savanaudikai melavo, tokia draugyst tstis negali. Nega li ir santuoka bti ne daugiau nei didelis nesusipratim kamuo lys, jei vienas sutuoktinis isiaikina, kad kitas apgaudinjo j, ir
286

ne vien, bet daug kart. Nemanau, kad kokia nors vyriausybs forma galt ilgai isilaikyti, nebent panaudot jg savo taut prispausti, jei mons neabejot, kad vadai visada meluoja. Nemanau, kad mes jau ito pasiekme. Valstybs pareign melas ir toliau traukia iniasklaidos dmes, jis smerkiamas, o ne garbstomas. Melas ir korupcija jau ms istorijos dalis. Jie jokia naujiena, taiau ir toliau laikomi nukrypimu nuo normos, o ne norma. Mes ir toliau tikime, kad niekais pajgsime nusikratyti. Nors Votergeito skandalas ir Irano bei Nikaragvos sukilli kriz galt bti laikomi rodymu, kad amerikietikoji sistema lugo, tuo pat metu iuos vykius galima vertinti ir kaip prie ingo rodymus. Nixonui teko atsistatydinti. Kai Aukiausio jo Teismo pirmininkas Warrenas Burgeris prisaikdino Nixon pakeitus prezident Gerald Ford, vienam i dalyvaujani senatori jis pasak: Tai suveik, ai Dievui, [sistema] suvei k ." 203 Northas, Poindexteris, dabar kiti traukiami baudiamo jon atsakomybn u tai, kad melavo Kongresui. Kongrese svars tant Irano bei Nikaragvos sukilli klausim, kongresmenas Lee Hamiltonas spjo Oliver North tokia Tomo Jeffersono citata: Menas valdyti yra menas bti siningam."

203 Time, August 19,1974, p. 9.

V I E N U O L I K T A S S K Y R I US

Nauji duomenys apie mel ir melo tikrinim.

skyri paraiau leisdamas ios knygos treij leidim ir sudjau j nauj mediag, kurios nra paskutiniame 1992 m. amerikietikajame leidime. Vis pirma jame apraau melo ir kit neteisingo informavimo form naujus rastus skirtumus. Antra, aptariu mog meluoti skatinanius motyvus. Pagaliau apsvarstau gausias prieastis, kurios galt paaikinti, kodl monms ir toliau nelabai sekasi iaikinti melagius. iame skirsnyje papasakosiu du naujus atradimus - jog mes jau daug skmingiau pastame mel i veido iraik nei aprayta anks tesniuose skyriuose, taip pat iaikinome, kad yra ir kit profe sij grupi, kurios atskiria mel i elgsenos uuomin taip pat gerai, kaip Slaptosios tarnybos darbuotojai.*
Nauji skirtumai

Sisela Bok204 smoning nuslpim vadina slapumu. Manau, kad tai reikal tik supainioja, nes slapum nuo melo nuslpi mo skiria spjimas. A slapumo terminu apibdiniau toki situacij, kai spja apie ketinim neatskleisti informacijos. Pa vadindami k nors paslaptimi mes pareikiame savo teis ito neatskleisti, isaugoti jo slaptum. Paslapt gali saugoti vienas asmuo, o kartais du ar daugiau moni gali nuo kit slpti in formacij, kuri laiko slapta. Jeigu klausiu dukr, ar ji turi vai kin, ji gali visai teistai man pasakyti, kad tai paslaptis". Jei
* Esu dkingas Helenai Kroninai i Londono ekonom ikos mokyklos u klausim, kodl evoliucija nepareng m s geriau painti mel, taip pat Markui Frankui i Ratgerso universiteto ir Richardui Schusteriui i Haifos universiteto u daugyb nauding io rankraio komentar. 2 04 S. Bok, Secrets, N ew York: Pantheon, 1982.

289

ji i ties turi vaikin, tuomet nuo mans tai nuslp, taiau tai jau pripainta paslaptis. Sakykime, a nebiau jos apie tai pa klauss, bet i ankstesni pokalbi ji ino, kad mane tai domina. Jeigu ji turi vaikin, taiau man nesako, vadinasi, nuo mans tai slepia, bet tai ne paslaptis, nes ji nepareik savo teiss slpti ties, bet tai ir ne melas, nes man nebuvo paadjusi btinai pra neti apie savo romantikus susiavjimus. Sulauytas paadas nra melas. Likus savaitei iki prezidento Clintono atjimo valdi reporteris apkaltino j sulauius pa ad dl emigracijos i Haiio, mat, dabar jis jau iri klausi m taip, kaip ir ankstesnis prezidentas Bushas, o juk jo politik kritikavo per rinkim kampanij. Clintonas pykteljs pareik, kad amerikieiai laikyt j kvailiu, jeigu aplinkybms pasikei tus jis nepakeist savo politikos. Mano poiriu, Clintonas bt melavs tik tada, jeigu kritikuodamas Bush bt inojs, kad pats ketina laikytis tokios paios politikos. Tada ir Bush, kuris baigiantis kadencijai padidino mokesius, galtume pavadinti melagiu. Ir tikrai, juk per rinkim kampanij buvo paadjs mokesi nedidinti, taiau meluojant j bt galima apkaltinti tik tada, jei bt rodyta, kad duodamas tok paad ketino j sulauyti. Negaljimas prisiminti nra melas, nors iaikinti melagiai danai bando pateisinti savo melus sksdamiesi sulubavusia atmintimi. Nieko neprasta umirti veiksmus, dl kuri apgai lestaujame, bet i tikrj umirus jie nebeturt bti laikomi melu, nes nebra i ko rinktis. Danai nemanoma sitikinti, ar mogus tikrai pamiro, ar skundas nusilpusia atmintimi pats sa vaime yra melas. Jei asmuo neteisingai pranea apie tai, kas i ties vyko, tai nebtinai reikia, kad jis ketino suklaidinti, ir jei smoningai neketino suklaidinti, neteisingas tvirtinimas neturt bti laiko mas melu. Kodl turt bti svarbu, k galime vadinti neteisin gu tvirtinimu? Tai nra vien semantikos ar apibrimo klausi mas. Jei asmuo nemeluoja, jei nemano, kad jis apgaudinja, nors i tikrj taip yra, manyiau, kad jo elgsena bus teisaus mo gaus elgsena. Neturt atsirasti joki elgesio uuomin, rodan
290

i, kad jo informacija neteisinga, jei asmuo tuo momentu yra sitikins, kad nemeluoja. Nors io spjimo tiesiogini rodym neturiu, jis neprietarauja mano bendrajai teorijai apie tai, kada elgesys iduoda mel, ir tvirtinim paremia kiti rodymai.205 Yra ne vienas bdas monms suteikti melaging informacij, kuri jie laiko teisinga. mons neteisingai interpretuoja vykius, ypa kit moni veiksm prasm ir vienaip ar kitaip pasielgti paskatinusius kit moni motyvus. Jei mogus interpretuoja dalykus taip, kad jie teigiamai parodo j pat, kad suteikia jam galimyb daryti, ko jis pageidauja, dar nereikia, kad is mogus btinai meluoja, o ne paprasiausiai klaidingai interpretuoja. Tok reikin nebtinai laikysime saviapgauls iraika. Ne kiekvienas klaidingas su pratimas arba klaidinga interpretacija yra saviapgaul. tai tariamas prievartavimu asmuo tikina, kad auka pati no rjusi su juo seksualini santyki. Taip sako net tie prievartau tojai, kurie puikiai ino, kad auka visikai nenorjo, jie meluoja stengdamiesi ivengti bausms, ir toks tvirtinimas pats savaime nra melagingas. Net jei tai ir netiktina, galima sivaizduoti, kad tai gali bti tiesa. Tarkime, auka buvo iprievartauta per pasimatym, ji buvo drovi ar labai baili, protestavo tik vien kart, ne itin grietai, o paskui nesiprieino. Prievartautojas ga lt klaidingai interpretuoti pradin protest, o tai, kad auka vliau nebeprotestavo, jis gali klaidingai aikinti kaip sutikim. Ar prievartautojas bt saviapgauls auka? Manau, ne, iskyrus tuos atvejus, jei tikrai bt inoma, kai jis visikai nesuvok, jog klaiding aukos elgesio interpretacij nulm jo trokimas pa tenkinti savo poreikius. Tad ar buvo prievarta? Bijau, atsakyti reikt - taip, nors prievartautojui taip gali ir neatrodyti, jis gali ir toliau teigti, kad jo auka netiesiogiai sutiko. Viena prieasi, kodl itaip tvirtinanio asmens elgesys gali pasirodyti tikinamas, yra ta, kad jis nemano meluojs, jis tuo tiki. (Zr. Crosso ir
V

2 0 5 P. Ekman, W. V. Friesen, and M. O'Sullivan, "Smiles When Lying," Journal of Persona lity and Social Psychology 54, 1988, p. 414-430; P. Ekman, M. O'Sullivan, W. V. Friesen, and K. R. Scherer, "Face, Voice and Body in Detecting Deception," Journal of Nonverbal Behavior, 15, 1991, p. 125-135.

291

Saxe206 ios problemos kritik, kuri jie idsto aptardami liudi nink tikrinim poligrafu vaik seksualins prievartos bylose). Suprantama, tai ne vienintel prieastis, kodl vienas ar kitas asmuo gali visikai tikinti. Artistai i prigimties turi gebjim susilieti su atliekamu vaidmeniu, akimirk visikai tikti tuo, k sako, o kadangi jie tuo tiki, j ir elgesys atrodo tikinamas. Patikti, kad jos ar jo neteisingas tvirtinimas yra tiesa, asmuo gali ne tik klaidingai interpretuodamas. I pradi mogus gali inoti, kad jis meluoja, taiau paskui patiki savo melu. Kai tik jis patiki, kad jo melas yra tikras vykio atpasakojimas, jis gali atrodyti teisingas. tai vaiko tvirkintojas, kuris apkaltintas i pradi sako, jog tik glost vaik, i ties nedar nieko blogo, ko vaikas nebt norjs, kas jam nebt patik. Nors i pradi jis inojo meluojantis, per ilgesn laik daug syki mel pakarto js tvirkintojas, manau, patiks melagingo savo pasakojimo tei singumu. Gali bti, kad smonje jis isaugojs ir prisiminim apie tikr vyk - apie prievart prie vaik - ir pramanyt siti kinim, kad jis tik glamonjo tam neprietaraujant vaik. Arba tikr vyk jis gali prisiminti vis menkiau u pramanyt, o gal jo visai neprisiminti. O dabar tarkime, kad vaikas vaizduojasi, jog mokytoja j sek sualiai inaudojo, nors ino, kad taip nebuvo. Gal jis turjo mo tyv nubausti mokytoj, paeminusi j prie klas u prastai parayt raomj. Jei vaikas jauiasi turs teis keryti, jis gali samprotauti, kad kaip tik i mokytoja ir bt galjusi piktnau diauti, ji veikiausiai skriaud ir kitus vaikus. Negalima atmesti galimybs, kad praeis daugiau laiko, ir vaizdin kartodamas bei padailindamas vaikas patiks, jog jis buvo seksualiai nuskriaustas. ie pavyzdiai kelia nerim, nes neinoma, ar danai tokie dalykai vyksta. Neinome, ar vaikai labiau nei suaug link pa tikti tuo melu, neisiaikinome, ar esama konkrei asmenybs poymi, kuriuos turintys mons labiau tai linkt. Kol kas nra ir tikr bd nustatyti, ar prisiminimas teisingas, ar jis i dalies, o gal visas igalvotas. Yra bd painti melaging vykio
206 T. P. Cross and L. Saxe, "A Critique of the Validity of Polygraph Testing in Child Sexu al Abuse Cases/' Journal of Child Sexual Abuse 1,1992, p. 19-33.

292

pateikim, juos pakomentuosiu vliau, taiau painti j mano ma tik tada, jei tok melaging praneim pateiks asmuo ino, kad sako neties.
Melo motyvai

I pokalbi su vaikais207 ir klausimyn suaugusiesiems man pavyko nustatyti devynis skirtingus melavimo motyvus. 1. Bausms vengimas. Daniausiai vaik ir suaugusij nu rodomas motyvas. Bausms mogus gali bijoti u netinkam el ges ar u atsitiktin klaid. 2. Trokimas gauti kitaip nepasiekiam atpild. Tai antras daniausiai minimas melo motyvas, nurodomas ir vaik, ir su augusij. 3. Siekis apsaugoti nuo bausms kit mog. 4. Siekis apsisaugoti nuo fizins skriaudos. Fizin skriauda nra tapati bausmei, paprastai ji atsiranda ne dl nederamo po elgio. Pavyzdys galt bti vaikas, kai paliktas vienas namie sako svetimam, duris beldianiam asmeniui, kad tvas iuo metu miega, kad ateit vliau. 5. Siekis gyti kit palankum. 6 . Siekis isisukti i nepalankios socialins situacijos. Pavyz dys gali bti tvirtinimas, kad nra kas priiri vaikus, norint pasprukti i nuobodaus vakarlio, ar pokalbio telefonu ubaigi mas, pareikiant, kad kakas skambina prie dur. 7. Siekis ivengti gdos. Pavyzdys galt bti vaikas, kuris rodinja, jog sdyn sulapo dl ipilto vandens, o ne dl jo ar jos prilapint kelni, - jeigu jis bijo tik gdos, ne bausms. 8 . Siekis isaugoti slaptum, jei asmuo nespja apie ketinim informacij laikyti paslaptimi. 9. Siekis ilaikyti gali kit atvilgiu, kai meluojantis nori kontroliuoti informacij. Nesu tikras, kad ie devyni motyvai apima visas melo ris, bet btent jie irykjo i mano pokalbi su monmis. Gali bti
2 0 7 P. Ekman, Why Kids Lie, N ew York: Charles Scribner's Sons, 1989.

293

vairi banali mel, mandagumo ir takto mel, kuri taip len gvai iais motyvais neapibendrinsi. Bet pagal mano apibrim jie nra melas, nes mandagumo etiketas pats savaime yra spji mas, kad bus meluojama. Daug sunkiau sumeluoti, pavyzdiui, apie netikt, paslapia surengt gimtadienio vakarl. Gal net iuo atveju lemia ne melo, o slapumo motyvas!
Nauji rezultatai

Visoje ioje knygoje akcentavau, kaip sunku painti mel i elgsenos. Naujausi m s duomenys ir paremia poir, ir j paneigia. Analizuojant situacijas, kai meluojama apiie pavogtus pinigus, ir situacijas, kai pateikiamos melagingos nuomons, mums pavyko vien i veido iraik atskirti 80% meluojani nuo sakani ties. Tikiuosi, kad pridjus vertinimus, gau namus i kno judesi, balso ir kalbos, ir visus 90% teisingai identifikuotume. Reikia turti galvoje, kad iems vertinimams atlikti prireik daugelio valand. Vis dar isiaikiname, kad daugelis moni, kurie vaizdo juostas mat tik vien kart nesugebdavo tiksliau nei spdami vertinti, kas meluoja, kas sako ties. Radome rodym, kad egzistuoja bendras gebjimas atskirti meluojanius nuo sakani ties. Tie tiksliai nustat, kas melavo apie pavogtus pinigus, sugebdavo tiksliai atspti ir kas melavo isakydami nuomones. Manau, taip yra dl to, kad kai daug kuo rizikuojama, elgesio uuominos bna panaios, kad ir kas me luojama. Suprantama, melai yra vairs, kaip ir tam tikr elgesio uuomin danumas. Pavyzdiui, monms isakant melagingas nuomones, kalbos turinyje bus daugiau uuomin nei jiems me luojant apie pinigus. Nepaisant to, kuo daugiau odi mons pasakydavo meluodami apie bet k, tuo tiksliau juos vertindavo. Geri interviu vedjai ino, kad j pagrindin uduotis yra kalbina m asmen pranekinti. Kuo mogus daugiau neka, tuo geriau, kaip tik tai ms duomenys ir patvirtino. Ir ne vien todl, kad daugiau uuomin atsiranda odiuose, bet ir dl to, kad mo nms kalbant daugiau uuomin pasirodo veide, kne, balse.
294

Jau turime duomen, kad gebjimas sumeluoti nepriklauso nuo to, kas meluojama208. Tie asmenys, kurie skmingai sume lavo dstydami nuomones, lygiai taip meistrikai melavo ir apie pavogtus pinigus. Mes209 nustatme tris profesines grupes, kurios stengia tiks liau negu spdami atskirti tuos, kurie meluoja dstydami nuo mones, nuo t, kurie sako ties. Vien grup sudaro vairios federalins agentros, j atstovai savo noru pasisil dalyvauti vienos dienos seminare, kuriame mokiau, kaip painti mel i elgsenos. N vienas t seminar neatjo veriamas, visi savo noru. J gebjimas painti mel buvo tikrinamas prie seminar, kaip ir kit toliau apraom grupi. i federalini institucij darbuotojai buvo daug tikslesni nei kit teissaugos grupi na riai ar federalini teism teisjai. Antr tiksliai spjani grup sudar vairi policijos depar tament darbuotojai, kurie savo noru sutiko iklausyti dviej savaii kurs, kaip mokyti kitus policininkus apklausos meto d. Tai daugiausia buvo skmingomis apklausomis garsjantys policininkai. Jie mel identifikuodavo kur kas tiksliau negu vai ri teissaugos institucij grupi atstovai. Treia grup tiksliai mel painusi asmen buvo klinikiniai psichologai, besiver iantys privaia praktika, ir nusprend paaukoti dviej savaii udarb, kad iklausyt kurs apie apgaul ir i elgesio pasta mus jos poymius. Jie mel identifikuodavo daug tiksliau negu lyginamoji klinikini psicholog grup, kuri io kurso iklausy ti nepanoro, ir tiksliau nei akademini psicholog grup. Na o i vis keturi tiksliau mel pastani grupi - JAV Slaptosios tarnybos (apie j raiau devintame skyriuje), vals tybs tarnautoj, Los Andelo erif ir praktik psicholog rezultatai faktikai neprilygo atsitiktiniam spjimui ar emes niam rezultatui, daugiau kaip tredalio tikslumas buvo 80% ar auktesnis. Kitose grupse toki ger rezultat pasiek maiau
208 M. Frank and P. Ekman, "The Ability to Detect Deceit Generalizes across Deception Situations," Journal of Personality and Social Psychology 72,1997, p. 1429-1439. 209 P. Ekman, M. O'Sullivan, and M. Frank, "A Few Can Catch a Liar," Psychological Science 10,1999, p. 263-266.

295

kaip 1 0 %, o daugelio rezultatai prilygo atsitiktiniam spjimui ar buvo emesni. Vertindami visus ms analizuotus asmenis - psichiatrus, teisjus, advokatus, policininkus, valstybs tarnautojus ir psi chologus - nustatme, kad amius, lytis, darbo patirtis su melo identifikavimo tikslumu nesusij. Tie, kuriems mel vertinti se ksi tiksliausiai, iuo savo gebjimu pasitikjo labiau nei kiti, taiau bendras pasitikjimas su tikslumu nedaug susijs. Geb jimas pastebti mikroiraikas buvo susijs su tikslumu atski riant melag nuo teisaus asmens, kai mons apibdindavo savo emocijas tiek situacijose su pavogtais" pinigais, tiek pateikda mi nuomones socialiniais klausimais. Tiksliausiai spjani asmen grups mel paino daug s kmingiau u kitas, ne tiek daug nuo kit jos skyrsi ir atpaindamos ties. Tai tik dar kart rodo, kaip svarbu mokyti mones painti melu tariam teis asmen.
Kodl sunku pagauti melag

Dabar pasvarstykime, k inome apie tai, kaip monms se kasi velgti mel i melagio elgesio. rodymus, kad daugumai moni ne itin gerai sekasi painti melagius, gavome i toliau apraomo eksperimento. Eksperimentui surenkami studentai, vien praoma meluoti, kit - sakyti ties apie menkai jiems rpimus dalykus. Tai, apie k jie kalba, niekaip nesusij nei su j praeities gyvenimu, nei su tiktina ateitimi. Kartais imama si menk (mano manymu) pastang juos motyvuoti, jiems sa koma, kad gebjimas sumeluoti svarbus, arba kad sumaniems monms i uduotis gerai sekasi. J elgesio vaizdo raai rodo mi kitiems studentams ir klausiama j, kas meluoja, o kas sako ties. Paprastai daugumai bandani painti melagius pasiseka pataikyti ne geriau nei atspjant atsitiktinai arba vos iek tiek geriau. Ms atliktas tyrimas skyrsi keliais aspektais. Mes stengiams, kad melas bt susietas su meluojani gy venimu, ir kad skms arba neskms kaina bt itin didel. To siekme dl dviej prieasi. Tik tas melas, kuriuo daug siekia
296

ma arba rizikuojama daug netekti, suadina su melavimu susi jusias emocijas (baim, kalt, susijaudinim arba tai, k pavadi nau diaugsmu apgavus), galinias iduoti melag. ios stiprios emocijos ne tik elgesyje sukels apgauls poymi, bet jos gali suardyti melagio kognityvin minties darb, dl to jis ima isisu kinti, netikinamai, nesklandiai pasakoti. Kita prieastis, dl kurios tyrinjame su didele rizika susijus mel, kad visuomenei kaip tik toks melas kelia daugiausia rpesi. Antrame skyriuje viename aprayt eksperiment tyrme, kaip busimosioms slaugytojoms seksi slpti neigiamas emoci jas, patiriamas irint filmus apie amputacijas ir nudegimus. Jos buvo labai motyvuotos skmingai sumeluoti, nes man, kad ms eksperimentas teikia joms galimyb susiformuoti gd, kurio prireiks ateityje susidrus su tokiais sukreiamais vaiz dais. Kito ms scenarijaus dalyviai turjo galimyb pasiimti ir negrinti 50 doleri, jei jiems pavyks tikinti kvotj, kad pini g nepam. Tie, kurie pinig pam nebuvo, galjo udirbti 10 doleri, jeigu juos apklausiantis asmuo patikdavo j tvirtini mu, kad 50 doleri nepam. Paskutinis scenarijaus tikslas - pir miausia nustatyti, kokie socialiniai klausimai tyrimo subjektams labiausiai rpi, tada paprame juos siningai idstyti savo nuomon ir sudarme galimyb udirbti 1 0 doleri, jei jais pati ks, arba pateikti prieing tikrajai savo nuomonei ir udirbti 50 doleri, jei jais patiks. Atlikdami nauj tyrim kai kuriems tiriamiesiems suteikme galimyb rinktis - meluoti ar sakyti ties. Toki galimyb mo ns turi realiame gyvenime. Yra daugyb prieasi, dl kuri kai kurie mons nusprendia nemeluoti, viena i j gali bti ta, kad i ankstesns patirties ino, jog juos vis laik iaikina. melagi atrank traukus tokius prastus melagius, kurie ver iau nemeluos, jei j nepriveria eksperimento vykdytojas, melo iaikinimo atvej gali neproporcingai padaugti. Faktikai per visus praeityje atliktus tyrimus - tiek tarpusavio santyki srity je, tiek melo atskleidimo poligrafu - tyrimo subjektai neturjo pasirinkimo meluoti ar sakyti ties. Viena iimtis buvo septin tame skyriuje apraytas Gintono, Daie, Ellado ir Ben-Shakharo
297

atliktas poligrafo tikslumo tyrimas - tsyk tyrimo vykdytojai inojo, kurie policininkai apgaudinjo atsakydami testo klausi mus dl paauktinimo tarnyboje. Stiffas, Cormanas, Krizekas ir Snideris210irgi inojo, kurie i student apgaudinjo per egzami n. Bradley211 taip pat leido savo tyrimo subjektams pasirinkti, meluoti ar sakyti ties atliekant tyrim poligrafu. Kita ms naujausi tyrim ypatyb, kad mes pasakme ti riamiesiems, jog j laukia bausm - ir nemenka, - jeigu kvot jas nusprs, kad jie meluoja. Sak ties, bet klaidingai palaikyti meluojaniais, ir atskleistieji melagiai pelnys t pai bausm. Taigi pirm kart atliekant melo tyrimus bijoti turjo pagrindo ir teiss, ir melagiai, kad jais nepatiks sakant ties arba pagaus meluojant. Jei bti apkaltintas melu bijot tik melagis, melo ti krintojui tai bt pernelyg paprasta, neatspindinti tikro gyve nimo situacija. O jei bausms nebijot nei melagis, nei teisus mogus, tai maai sietsi su tokiu melu, su kuriuo susiduriama baudiamosios teisenos arba nacionalinio saugumo srityje, jau nekalbant apie sutuoktini ginus, tv ir vaik bei kitus konf liktus. Nors ms naujieji bandymai galt pretenduoti didesn pritaikomum realiam gyvenimui negu anksiau atlikti tyrimai ar diduma tarpasmenini santyki apgaulei ir melo atskleidi mui poligrafu skirtos literatros, duomenys apie melo atskleidiamum i esms nesiskiria. Dauguma asmen, maiusi raus ir vertinusi juose melavusius ar ties sakiusius asmenis, pataikydavo kaip ir spdami atsitiktinai arba vos iek tiek tiks liau. Ms eksperimentuose dalyvavo tkstaniai moni ir, i skyrus kelet iimi, - baudiamojo teisingumo sistemos dar buotoj (policinink, advokat, teisj), valgybos darbuotoj ir psichoterapeut - vertinim tikslumas buvo vos auktesnis u atsitiktin spjim. Viena iimtis - policijos grup, sudaryta i skyriuose atrinkt kvotos ekspert, kuri kiekvienas dalyva vo savaits seminare, skirtame i elgesio pastebimiems apgauls
210 J. Stiff, S. Corman, B. Krizek, and E. Snider, "Individual Differences and Changes in Nonverbal Behavior," Communication Research 21,1994: p. 555-581. 2 1 1 M. T. Bradley, "Choice and the Detection of Deception." Perceptual and Motor Skills 66, 1988, p. 43-48.

298

poymiams nustatyti. Jiems itin gerai seksi atskleisti melagin gas nuomones dstanius asmenis. Imdamiesi svarstyti, kodl monms taip prastai sekasi at skleisti mel, atkreipkime dmes tam tikr ms tyrimo ribo tum, dl kurio nepavyko visikai vertinti sugebjimo pastebti mel i elgesio. Didia dalimi stebtojai, kurie vertino, kas me luoja ir kas sako ties, nebuvo gyvybikai suinteresuoti nusprs ti kuo tiksliau. U didesn tikslum jiems niekas nepasil di desnio atlygio. Atskleisti melagius neturta ir vidins motyvaci jos, nes daugumos t moni melo atskleidimas nra profesija. ribotum mes bandme veikti savo tyrimais, 212 band ir kitos mokslinink grups , 213 kurios sutelk dmes daugiausia mel aikinanius profesionalus. Paaikjo, kad Federalinio tyrim biuro, Centrins valgybos valdybos, Alkoholio, tabako, auna mj ginkl ir narkotik tarnybos kvotj, teismo psichiatr, muitins pareign, policinink, pirmosios instancijos teismo teisj ir teism advokat vertinimo tikslumas nebuvo didesnis u atsitiktin spjim. Gal didesnio tikslumo bt pasiekta, jeigu sprendimus pri imantys asmenys, uuot pasyviai stebj, bt galj pateikti klausimus. Negaliau tokios galimybs atmesti, nors abejoju, kad tikrai taip bt buv. Klausim pateikimas veikiausiai truk dyt apdoroti vertinamo asmens pateikiam informacij. Btent dl ios prieasties daugelyje kvot vienas asmuo pateikia klau simus, o kitas, nedalyvaujantis apklausoje, nagrinja tariamojo atsakymus. Bt labai domu, jei profesionals kvotjai galt pateikti klausimus ms eksperiment dalyviams, o paskui nu statyti, ar t, pairjusi i vaizdo mediag, vertinimai bt tikslesni nei ligi iol. Ms stebtojai vertinam moni nepainojo, bt galima manyti, kad jei jie bt pain, vertinimas bt tikslesnis. Zi212 P. Ekman and M. O'Sullivan, "Who Can Catch a Liar," American Psychologist 46, p. 1991, p. 913-920. 213 R. E. Kraut and E. Poe, "On the Line: The Deception Judgments of Customs Inspectors and Laymen," Journal of Personality and Social Psychology 39, 1980, p. 784-798; B. M. Depaulo and R. L. Pheifer, "On-the-job Experience and Skill at Detecting Deception," Journal of Applied Social Psychology 16,1986, p. 249-267; G. Kohnken, "Training Police Officers to Detect Deceptive Eye-witness Statements: Does it Work?" Social Behavior 2,1987, p. 1-17.

299

noma, pasitaiko daugyb situacij, kai sprendimai dl melo da romi vertinant nepastamus mones, tad ms eksperimentai susij btent su tokiomis situacijomis. Taiau nesu tikras, kad paintis visada padeda atskleisti mel. Nors atsiranda galimyb atmesti iskirtines konkretaus asmens elgesio apraikas, bet tai dar ne viskas. Mes link puoselti savo draugystes, darbo san tykius, tad noras juos isaugoti gali paskatinti usimerkti prie tam tikr t moni elges, kuris galt juos suardyti. Pasiti kintis mogus lengviau suklaidinimas, nes sumaja prastinis budrumo lygis, o neaikumus paprastai palenkiame tariamo melu asmens naudai. Santykis su tariamuoju gali paskatinti pa sitikjim savo gebjimu atskleisti apgaul, o toks pasitikjimas savaime daro mog labiau paeidiam. Paintis tapt neabe jotinai naudinga aplinkybe tik tais atvejais, kai turima reikalo su monmis, kuriais yra pagrindas nepasitikti, ir apie kuriuos inoma, kaip ir kada jie gali iduoti. Ms eksperimentuose stebtojams buvo parodytos tik ke lios kiekvieno pokalbio minuts, po to juos reikjo vertinti. Ta iau ilgesni videorao pavyzdiai greiiausiai nebt labiau padj atskleisti mel. Atlikome vien bandym ir parodme dvigubai ilgesnius pavyzdius, bet tikslumas nepadidjo. Be to, i atlikto elgesio vertinimo inome, kad iuose trumpesniuose pavyzdiuose jau yra apgauls uuomin. Taiau tokio apriboji mo visai atmesti negalime. Jeigu vertinama bt remiantis daug ilgesniais pavyzdiais, tarkime, valandos ar poros valand ilgio epizodais, gal vertinta ir bt tiksliau. Kritikui gali kilti klausimas, ar nedidel tikslum lm tai, kad bta maai i elgesio pastebim apgauls poymi, taiau, kaip k tik paminjau, ms eksperimentams tai neturjo trukdyti. Ms ir koleg atlikti veido judesi, balso ir kalbos vertinimai rodo, kad manoma buvo pasiekti didelio, iki 80%, tikslumo at skiriant meluojanius nuo sakani ties. Kadangi tokiems ver tinimams prireik sultinus kelis kartus atsukti ra, inome, kad teisingi vertinimai manomi tik irint iuos vaizdo raus realiu laiku. Nedidelis ms tirt asmen skaiius pasiek 80% ar net didesnio tikslumo, ir tai jiems pavyko vertinant daugiau
300

nei vien scenarij, tad nepanau, kad tai tik laimingas atsi tiktinumas. Be to, iaikinome kelias profesines grupes, kurios vertino labai tiksliai. JAV Slaptosios tarnybos nariai itin tiksliai nustat mel apie emocijas, n vienas j nesurinko spjimui pri lygstanio ar emesnio balo, o tredalis pasiek 80% ir auktesn tikslumo lyg. Atrinkti savo gdiais garsjantys kvotjai po sa vaits mokymo mel nustatydavo ne tiksliau nei anksiau. Nors ms nagrint mel rizika buvo didesn negu kit at likt panai eksperiment, ji, suprantama, nebuvo tokia didel kaip daugelio nusikaltim ar su nacionaliniu saugumu susiju siais atvejais. Jei meluojant rizika bt buvusi daug didesn, gal vaizdo rauose matytsi daug akivaizdi apgauls enkl, tad ir melo spjimas bt buvs tikslesnis. Tokios galimybs nega liau nuginyti, taiau, kaip jau raiau anksiau ir kaip matme i vaizdo mediagos, kelios profesins grups spdavo tiksliau. Taiau taip ir liko neaiku, kodl visos kitos grups nestengda vo melo painti tiksliau. Juk informacijos apie mel tuose scenarijuose buvo, vieni j pastebdavo, bet daugelis ne. Taiau prie imantis svarstyti, ko dl didioji dauguma mel paindavo retai, atkreipkime dme s dar vien ms eksperiment ypatyb, kuri galjo padidinti spjim tikslum. Dl jos ir melo atpainimo tikslum vertinome kaip didesn, ne kaip maesn. Paskutiniuose atliktuose eksperi mentuose stebtojus spjome, kad apie 40-60% moni, kuriuos matys vaizdo juostoje, meluoja. I pradi eksperimentuodami to nedarydavome ir paaikjo, kad policinink grup visus matytus vaizdo rauose asmenis palaik meluojaniais.Vliau jie paaiki no, kad meluoja visi, ypa policijai. inant bazin melo norm meluojanius asmenis painti bt lengviau, taiau tokios gali mybs danai neturime. Apie tai daugiau usiminsiu vliau. Nors ms rodymai ir nebuvo galutiniai, vaizdo rauose vis dlto buvo i elgesio pastebim apgauls uuomin. Kai kurie mons pastebi jas tiksliai, taiau dauguma visai nepastebi. Tie dalykai rodo, kad realiame gyvenime didioji dauguma moni i elgesio nepastebi melo, kurio atskleidimas susijs su didiu le rizika. Tad a klausiu - kodl jie to nepastebi, kodl mums
301

visiems negalt sektis iek tiek geriau? Juk nesakysime, kad mums visai tas pats. Vieosios nuomons apklausos gana danai atskleidia, kad siningumas yra viena i penki svarbiausi pageidaujam lyderio, draugo, mylimojo savybi. O pramog pasaulyje gausyb istorij, film ir dain, kuriose vaizduojamos tragikos idavysts pasekms. Kodl esame tokie nevyk melo tikrintojai aikiniau tuo, kad evoliucija nepareng ms nei meluoti, nei melo atskleisti. Nu manau, kad ms protviai gyveno tokioje aplinkoje, kur gal jai meluoti ir lengvai isisukti. Sugautam melagiui veikiausiai grs gana iauri bausm. Jeigu i prielaida teisinga, monms, kurie buvo itin gabs melo tikrintojai ar melagiai, nebuvo jokio pasirinkimo. Fosilij duomenys nedaug k pasako apie sociali n gyvenim, taigi belieka splioti, koks galjo bti mediokli ir miko grybi rinkj gyvenimas. Prie io sivaizdavimo dar pridedu savo darbo patirt prie trisdeimt met dabar Papua Naujja Gvinja vadinamoje alyje, kur tuo metu bta ikiraytins akmens amiaus kultros. Tame maame kaimelyje nebuvo patalp su durimis, labai maai privatumo, vis dien vieni kitus mat ir visk vieni apie kitus inojo. Mel daniausiai atskleisdavo auka ar koks nors kitas liudininkas, stebjs melui prietaraujant elges, ar kito kie fiziniai rodymai. Kaimelyje, kuriame gyvenau, daniausiai dangstyti melu mgindavo svetimavim. Taiau toks melas b davo atskleidiamas ne tyrinjant itikimyb prisiekinjanio svetimautojo elgesio enklus, bet uklupus j ar j po krmu. Galbt tokioje aplinkoje bt sunkiau atskleisti mel apie si tikinimus, emocijas ir planus. Taiau kai kurie i mel vis tiek galiausiai vest vienok ar kitok veiksm, tuomet ir tikt mano argumentas, kaip sunku paslpti ar suklastoti veiksmus aplin koje, kurioje nra jokio privatumo. Bendruomenje, kurioje individas labai priklausomas nuo kit nari, netekti gero vardo dl to, kad sugavo meluojant svarbius dalykus, gali bti itin pavojinga. Gali bti, kad niekas nebenors bendradarbiauti su mogumi, kuris, kaip visi suinos, rimtai apsimelavo. Keisti sutuoktinius, darbus ar kaimus ne taip lengva.
302

Cheney ir Seyfarthas214 skyriuje apie gyvuli apgaul dsto labai panaias mintis. Svarbus nuo melo sulaikantis suvarymas
...kyla i ries socialins sanklodos. Bandydami apgaulingai komunikuoti, pastoviomis socialinmis grupmis gyvenantys gyvuliai susiduria su ypatingomis problemomis...Tarp bendruomenje gyve nani gyvuli apgaulingi signalai tikriausiai turi bti subtilesni ir, kad j neaptikt, siuniami emesniais daniais. Ne maiau svarbu ir tai, kad jei gyvuliai gyvena socialinmis grupmis, kuriose ilikimui btinas tam tikras bendradarbiavimas, poreikis dirbti drauge suma ina nepatikim signal siuntimo danum.

Tokiomis aplinkybmis ypatingo melo atskleidimo (arba melavimo) gdis nebt turjs didels taikomosios verts. Ti kriausiai dl svarbi dalyk nebdavo meluojama taip danai, nes galimybi maai, o melo kaina didiul. Veikiausiai ir ta riama melu ar jis atskleidiamas buvo ne pagal elges. (Noriu atkreipti dmes, kad a kalbu tik apie mel grups viduje, ne abejotinai melo galjo pasitaikyti ir tarp grupi, tsyk jo kaina ir atskleidimas galt bti visai kitoks.) Yra ir altruistinis melas, bet mano tyrinjimas skirtas ne draugikam melui, bet kai meluojama vienam mogui gyjant pranaum danai melo aukos sskaita. Kai pranaumas gyja mas paeidiant statym arba nepateisinus lkesi, vadiname apgaule. Melo kartais prireikia apgaulei tvirtinti, melas papras tai btinas jai pridengti. Tie, kuriuos apgauna, paprastai dkingi nebna, juos tai paskatina atskleisti mel. Taiau ms protvi aplinkoje apgauli veikiausiai nepasitaikydavo taip danai, kad itin gabs apgavysi aikintojai bt gij pranaum. Ir kaip jau sakiau, tikriausiai bta tiek maai privatumo, kad apgauls bt buvusios atskleistos kitomis priemonmis, ne bandant nu statyti moni nusiengimus i j elgesio. Biologas Alanas Grafenas215 ra:
2 1 4 D. L. Cheney and R. M. Seyfarth, How Monkeys See the World, Chicago and London: University of Chicago Press, 1990, p. 189. 2 15 A. Grafen, "Biological Signals as Handicaps," Journal of Theoretical Biology 144, 1990, p. 517-546.

303

Kol apgaul nra labai paplitusi, jos signalai daugma patiki mi. Kai signalizuotojams tenka maksimaliai prisitaikyti, reikia, kad aplinkybs, kuriomis apgaul teikia pranaumo, ribotos. Gal signa lizuotoj, kuriems naudinga sukiauti, tra mauma, o gal signalo siuntjui tik nedaugelyje situacij verta apgaudinti... Apgaul tik tina evoliucijos poiriu stabiliose signal sistemose, bet tokia siste ma gali bti stabili tik tokiu atveju, jeigu susiklosto daugiausia tokios aplinkybs, kad sukiauti neverta. Sukiavimas prie signalo reikms tarsi prideda papildom mokest. Pagrindin stabili signalizavimo sistem vert yra garbingumas, o, kad stabilumas bt ilaikytas, si gnalo prasms nuvertinimas sukiaujant turi bti apribotas, (p. 533)

Taigi, apgavik signalai, kuriuos a vadinu melu, dl tokios prieasties turt bti ne itin paplit. Anot L. Cosmides ir J. Tooby2 1 6 , mes isiugdme jautrum taisykli lauymui, ir apgavi kai nra gerbiami. Tai gali paaikinti, kodl apgauls pasitaiko nedanai. Ms tyrim duomenys rodo, kad apgavik mes nenustatysime vien i j elgesio, kad teks imtis koki nors kit priemoni. Apibendrinant galima pasakyti, kad protvi aplinka nepa reng ms bti skvarbiais melo tikrintojais. Tie, kuriems bt galj geriausiai sektis nustatyti melag i elgesio, bt turj minimalios naudos tomis slygomis, kuriomis tikriausiai gy veno ms protviai. Rimtai tikriausiai danai nemeluodavo, nes privatumo stygius bt smarkiai padidins melagio atsklei dimo ansus. Toks privatumo nebuvimas, matyt, reikia, kad mel paprastai atskleisdavo tiesiog pamat arba kitais fiziniais rodymais, kad netekdavo kliautis elgesio poymiais. Galiausiai bendrai dirbanioje, udaroje, maoje bendruomenje melagio iaikinimas bt neivengiamas, o melagio vardas individui bt per brangi kaina. Moderni industrini visuomeni situacija visikai kitokia. Galimybi meluoti daugyb, u daugybs udar dur priva tumo pasiekti nesunku. Melagio iaikinimo pasekms ne tokios
2 1 6 L. Cosmides and J. Tooby, "Cognitive Adaptations for Social Exchange," in The Adapted Mind, ed. J. Barkow, L. Cosmides, and J. Tooby, N ew York: Oxford University Press, 1992.

304

tragikos - juk galima pakeisti darb, sutuoktin, kaim. Blo ga reputacija tavs nepersekios. itaip mstydami susikuriame aplink, kuri veikiau skatina, nei atgraso nuo melo, rodymus ir veikl nuslpti daug lengviau, todl sprendiant melo problem tenka daug labiau kliautis elgesio stebjimu. O evoliucija ms nepareng pastebti melaging elgesio uuomin. Jei pritariame, kad evoliucija nepareng ms susekti melo i elgesio, kodl mes to neimokstame? Tiktina - ir tai yra dar vienas mano paaikinimas - kad tvai moko mus nepastebti j melo. J gyvenimas danai priveria klaidinti vaikus apie tai, k jie daro, kada tai daro ir kodl. Akivaizdu, kad itaip melu dangstomi seksualiniai dalykai, taiau gali bti ir kitoki daly k, kuriuos tvai nori nuslpti nuo vaik. Treiasis paaikinimas - esame link apskritai melagi ne pastebti, nes gyvenimo vertyb yra pasitikjimas, o ne tari njimas, nors u tai ir gali tekti sumokti. Nuolatins abejo ns, neteisingi kaltinimai ne tik nemalons abejojaniam, bet sumaina tikimyb umegzti poros, draug ar bendradarbi artimus santykius. Negalime sau leisti netikti draugu, savo vaiku, sutuoktiniu, kai jie tikrai sako ties, todl geriau klysta me kitaip - patikdami melu. Pasikliauti kitais ne tik reikalau jama - tai palengvina gyvenim. Argi svarbu, kad nepastebime kako, kas tuo pasitikjimu naudojasi, jei to i tikrj nepaste bime. Tik paranoikas skuba prarasti dvasios ramyb arba tie mons, kuri gyvybei tikrai gresia pavojus, jei jie nra gerai pasireng pastebti idavyst. Laikydamiesi ios formuluots mes (Bugentalis, Shennumas, Frankas ir Ekmanas2 1 7 ) surinkome pradinius rodymus, kad globos ar prieiros staigose gyve nantys vaikai, su kuriais elgiamasi iurkiai, taikliau negu kiti pastebi mel i elgesio. Kol kas paaikinau tris prieastis, kodl mes nepagauname melagi: tam ms nepareng ms evoliucija, tvai neimok, mes labiau link tikti nei tarinti. Ketvirtasis mano paaikini mas - danai mes norime bti suklaidinti, n nenumanydami
217 D. B. Bugental, W. Shennum, M. Frank, and P. Ekman, "True Lies': Children's Abuse History and Power Attributions as Influences on Deception Detection" (rankratis).

305

slapta tampame melo bendrininkais, nes neinoti tiesos mums vienaip ar kitaip naudinga. Pasvarstykime por sutuoktini pa vyzdi. Motina, auginanti labai maus vaikus, nebus suintere suota atskleisti sutuoktinio neitikimyb dengiant m el jei jis trumpam romanui nenaudoja jai ir jos vaikams skirt itekli. Mergininkas irgi nenori bti sugautas, taigi jiems abiem palan kiau, kad melas nebt atskleistas. Panaia logika pagrstas ir panaus, tik labiau altruistinis melas ir slaptas tikjimas. Mote ris klausia vyr Ar vakarlyje buvo graesn u mane mote ris?" Jis meluoja sakydamas, kad ji buvusi patraukliausia, nors tai netiesa. Jis nenori, kad ji imt pavydti, nenori patirti, k jai sukelt tokie jausmai, o ji veikiausiai linkusi tikti, kad buvo pati patraukliausia. Kai kuriais atvejais naudos i melo siekianti auka gali tos naudos negauti arba gauti tik trumpalaiks. Pasvarstykime dar kart apie bene prasiausiai pagarsjus io amiaus pavyzd, kai auka patikjo melagiu, kuris siek jam blogo. Kalbu apie brit premjero Neville Chamberlaino ir Adolfo Hitlerio, Vokie tijos kanclerio 1938 m. rugsjo 15 d. susitikim, kur apraiau ios knygos pradioje. Kodl Chamberlainas patikjo Hitleriu? Juk ne visi juo tikjo, daugelis Didiosios Britanijos opozicins partijos nari ir kiti suprato, kad Hitleris nesilaiko odio. A manau, kad Chamberlainas nesuvokdamas tapo Hitlerio ben drininku, nes jis turjo patikti Hitleriu. Jei Chamberlainas bt pripains Hitlerio mel, jam bt tek pripainti akivaizd fakt, kad savo nuolaidiavimo politika stm krat rimt pavoj. Prajus kelioms savaitms jam vis tiek teko tai pripain ti, tad galtume paklausti, kodl to nepripaino per susitikim su Hitleriu. Tai bt buvs logikas ingsnis, bet psichologija veikia kitaip. Daugelis ms veikiame pagal nerayt taisykl, skatinani atidlioti akistat su itin nemaloniais dalykais, itai galime daryti ir ddamiesi nepastebintys melagio klaid. Chamberlainas nebuvo iskirtinis. Melo aukos danai n nenutuokia, kad padeda melagiui juo patikdamos. Tas pats motyvas - nenoras pripainti gresianio pavojaus - paaikina, kodl verslininkas, per klaid pasamds ieikvotoj, ir toliau
306

nepastebi vaistymo enkl. Racionaliai galvojant - kuo grei iau jis atskleis ieikvojim, tuo geriau, taiau psichologikai tai reikia, kad teks pripainti ne tik bendrovs nuostolius, bet ir savo klaid, kad pasamd tok niek. Panaiai ir kai visi, isky rus raguot sutuoktin, ino, kas vyksta. Arba dar paauglysts nesulaukusi stiprius narkotikus vartojanti mergait gali bti sitikinusi, kad jos tvai tikrai ino, k ji daro, o tvai patys to nesuvokdami stengiasi nepastebti melo, kuris priverst juos pripainti, kad jiems, kaip tvams, nepasisek, dabar j laukia sunki kova. Beveik visada renkamasi geriau trumpai neikelti vieum melagio, net jei tai reikia, kad rytoj pasekms bus dar blogesns. Motyvai, skatin auk nepriiupti melagio, akivaizds CV darbuotojo Aldricho Ames, 1994 m. aretuoto u nipinjim, istorijoje. Devynerius metus Ames teik KGB informacij apie visus su CV bendradarbiavusius rusus, ir ne vienas j buvo nuudytas. Ames nebuvo subtilus vyrukas ir soviet duoda mus pinigus leido nesivarydamas - nusipirko nam ir au tomobil, gerokai pranokstant jo atlyginim. Sandy Grimes, kontrvalgybos agent, pagaliau sugavusi Ames, taip apib dino savo darb: Skmingiausi tavo jimai, nuostabiausios pergals sykiu yra ir didiausi pralaimjimai... Kai sugauni ni p, reikia, kad tavo tarnyboje yra akivaizdi trkum - nes kodl to mogaus nepagavai anksiau!" Penktj paaikinim pagrsiu Ervingo Goffmano tekstu .218 Mes iauklti bendrauti mandagiai, nevogti informacijos. Ry kus to pavyzdys - kaip mes n nenuvokdami nukreipiame vilgsn, kai kas nors kalbdamasis su mumis kraptosi ausis ar nos. Goffmanas sako ir tai, kad netiesa socialiniu poiriu gali bti svarbesn negu tiesa. Tai pripainta informacija, ku ri asmuo pateikia ir u j imasi atsakomybs. Kai sekretor, griaudamasi dl vakarykio gino su vyru, virininko klausi m Kaip jautiesi ryt?" atsako Gerai", is neteisingas prane imas aktualus jos bendravimui su virininku. Tai reikia, kad ji padarys savo darb. Tiesa - kad ji jauiasi nelaiminga - jam gali
218 E. Goffman, Frame Analysis, N ew York: Harper and Row, 1974.

307

bti visai nesvarbi, jei tik ji neketina leisti, kad i bsena sutruk dyt tinkamai atlikti darb. N vienas iki iol mano pateikt aikinim neatsako klau sim, kodl dauguma baudiamosios teiss ir valgybos nari taip menkai sugeba atskleisti melagius i j elgesio. Policijos ir kontrvalgybos kvotjai nra nusiteik pasitikti tariamaisiais, jie netampa slaptais bendrininkais, savo noru sutinkaniais su apgaule, jie pasireng pavogti nesuteikt informacij. Tad kodl jiems nesiseka geriau atskleisti melagius i elgesio? Jiems trukdo auktas bazinis melo lygis ir nepakankamas atsakomasis ryys. Dauguma moni, su kuriais jie susiduria, tikriausiai jiems me luoja. Tie, su kuriais man teko kalbtis, mano, kad bazinis melo lygis - trys ketvirtadaliai. Toks auktas lygis nra geras moky muisi pastebti subtilias apgaul liudijanias elgesio uuomi nas. Pernelyg danai j pastangos skirtos ne pastebti melag, bet igauti rodymams ir melag prigriebti. O kai jie padaro klai d ir suino, kad kas nors buvo neteisingai nubaustas, i gr tamoji informacija bna pavluota, per smarkiai nutolusi nuo klaidingo sprendimo, kad j bt galima itaisyti. Tai leidia sprsti, kad jei bazinis melo lygis bt emesnis, pavyzdiui, apie 50%, jei po kiekvieno padaryto sprendimo gau t patikslint grtamj informacij, jie galt imokti taikliai nustatyti mel i elgesio. eksperiment dabar ir planuojame. Nesitikiu, kad pasiektume 100% tikslumo, ir dl to nemanau, kad tokie sprendimai dl melo galt bti teisme leistini kaip rodymai. Taiau tokie parodymai gali suteikti tvirtesn pagrin d sprsti, bet jau tyrimo pradioje, kur asmen tirti toliau, ir kada pateikti klausimus, kurie iaikint, kodl jo elgesyje pa stebta kas nors neprasta . 219

219 Nem aai pirmosios dalies teksto pasirod skyriuje, kur paraiau knygai Memory for Everyday and Emotional Events, red. N. L. Stein, P. A. Om stein, B. Tversky, and C. Brainerd, Hillsdale, N ew Jersey: Lawrence Erlbaum Associates, 1996. Paskutin dalis buvo publikuota urnale Social Research, 63 (3), Fall 1996, p. 801-817.

308

Epilogas

Visa, k ia paraiau, turt bti naudingiau melo tikrinto jams nei melagiams. A manau, kad lengviau isiugdyti gd painti mel negu meluoti. Lengviau imokti, k reikia suprasti. Nereikia jokio ypatingo talento suprasti mano idjas, kaip at skirti mel. Kiekvienas kruoptus mogus gali pasinaudoti prie de pateiktu melo patikrinimo klausimynu ir vertinti, ar galima tiktis melagio klaid. Norint imokti pastebti apgauls uuo minas, reikia daugiau nei vien suprasti tai, k idsiau - gdis formuojamas taikant j praktikai. Bet kiekvienas, kuris skiria laiko, kuris dmiai klauso bei stebi kreipdamas dmes ketvir tame ir penktame skyriuose apraytas uuominas gali padaryti paang. Mes ir kiti psichologai organizavome seminarus, ku riuose mokme dmiau irti ir klausyti, daugeliui seminaro dalyvi tai tikrai buvo naudinga. Net ir nedalyvaudami semina ruose mons gali savarankikai praktikai pabandyti pastebti apgauls uuominas. Galt bti kurta melo tikrintoj mokykla, bet steigti me lagi mokykl nebt prasms. Melagiams i prigimties to ne reikia, o kiti neturime talento, kad tokie mokslai teikt naudos. Melagiai i prigimties ino ir naudoja daugum mano aprayt dalyk kartais to gal n nesuvokdami. Gerai meluoti - ypatin gas talentas, ir jis nra lengvai gyjamas. Tam reikia prigimtini vaidybos duomen, savo pusn patraukiani ir avini ma nier. Tokie mons sugeba lengvai kontroliuoti veido iraikas, sukurti tok spd, kok jie nori perteikti. Jiems nereikalinga ypatinga pagalba. Kitiems monms pagalbos reikia, bet jei jie neturi prigimti nio artisto talento, niekuomet nesugebs meluoti gerai. Visa, k paaikinau, kas iduoda mel ir kas suteikia melui tikroviku
309

mo spd, maai jiems pads. O pakenkti gali. inodamas, k daryti ir ko nedaryti, nepameluosi tikinamiau. Rimtai abejoju, ar praktika galt duoti naudos. Susikausts melagis, kuris me luodamas dar planuoja kiekvien ingsn, primint slidinink, kuris slysdamas nuo laito galvoja apie kiekvien pasispyrim. Yra dvi iimtys - dvi melo pamokos, kurios gali padti kie kvienam. Melagiai turt kruopiau ipltoti ir mintinai imok ti sugalvotos istorijos tekst. Dauguma melagi negali numa tyti vis klausim, kurie bus pateikti, vis netikt epizod, kuriuos gali pakliti. Melagis turi pasirengti, surepetuoti atsa kymus didesniam skaiiui netikt situacij nei jam veikiausiai teks patirti. Kad melagis ukluptas greitai ir tikinamai sugalvo t atsakym, tiksliai atitinkant tai, kas jau buvo pasakyta, ir k galbt dar teks patvirtinti ateityje, reikia intelektini gebjim, spaudiamam neprasti savitvardos, o iomis savybmis pasi ymi nedaugelis. Kita pamoka apie mel, kuri dabar jau bus imok visi skaitytojai, - kaip sunku meluojant nedaryti klaid. Dauguma moni sumelav isisuka tik todl, kad j apgauls aukos nesistengia j melo atskleisti. Labai sunku ivengti, kad neprasprst tiesa, kad visos apgauls uuominos bt tinka mai paslptos. Ties sakant, niekada nebandiau imokyti k nors meluoti geriau. Mano sprendimas, kad tikriausiai ne kain kiek galjau padti, pagrstas logika, ne rodymais. Viliuosi, kad neklystu, nes labiau noriau, kad mano tyrimas padt melo tikrintojui negu melagiui. Vis dlto a nemanau, kad melas i prigimties - blogis. Daugelis filosof tikinamai rodinjo, kad bent kai kurias melo ris galima pateisinti moraliniu poiriu, o tiesa gali bti iauri ir negailestinga .220 A esu melo tikrintojo, o ne melagio pusje. Galbt todl, kad mano mokslinis darbas sutelktas paiekoms poymi, atskleidiani tikrj moni bsen. Man domus
22 0 Argumentus prie mel klastojant r. Siselos Bok knygoje Lying: Moral Choice in Public and Private Life, N ew York: Pantheon, 1978. Argumentai u slaptum asmeniniame, bet ne vieame gyvenime, pateikti knygoje Secrets, N ew York: Pantheon, 1982. Prieing poir, velgiant melo teigiamybi, rasite: Robert L. Walk and Arthur Henley, The Right to Lie: A Psychological Guide to the Uses of Deceit in Everyday Life, N ew York: Peter H. Wyden, 1970.

310

apsimetimas, taiau tikrasis ikis - atskleisti tikr, nuoirdi, po kauke slepiam emocij. Atradimas, kuo skiriasi tikra ir apsi mestin emocijos, kad tobulai nuslpti nepavyksta, kad suklas tota emocijos iraika tik primena tikrj, teikia pasitenkinimo. iuo poiriu apgauls tyrimai dar platesni. Jie teikia galimyb stebti valing ir nevaling ms gyvenimo aspekt didel vi din kov, suinoti, kiek stengiame apgalvotai kontroliuoti vi dinio gyvenimo iorinius poymius. Nors labiau simpatizuoju melo tikrinimui, palyginti su me lavimu, suvokiu, kad melo atskleidimas ne visada teisuolikas. Draugas, gerairdikai slepiantis nuobodul, teistai sieist, jei jo apgaul bt atskleista. Vyras, apsimetantis, kad jam patinka monos nevykusiai papasakotas juokas, mona, neva susidom jusi sutuoktinio pasakojimu, kaip jis patais kok rengin, pasi just prastai, jei j apgaul imtsi atskleisti. O karins apgauls atvejais nacionalinius interesus visai deramai gina melagis, ne melo tikrintojas. Tarkime, ar per Antrj pasaulin kar bent vie na i Sjunginink nenorjo, kad Hitleris bt suklaidintas dl to, kurioje pakrantje - Normandijos ar Kal - isilaipins Sjun ginink pajgos? Nors Hitleris akivaizdiai turjo vis teis bandyti atskleisti Sjunginink mel, melo atskleidimas ne visada pateisinamas. Kartais tenka gerbti ketinim, nesvarbu, k ities manome ar jauiame. Kartais mogus turi teis, kad j priimt pagal jo od. Melo atskleidimas paeidia privatum, teis kai kurias mintis ar jausmus pasilikti tik sau. Nors ir yra aplinkybi, kuriomis me las teisintas - atliekant baudiamj tyrim, perkant automobil, derantis dl kontrakto, ir kitomis, - bet yra ir kitoki srii, kai mons mano tur teis, jei jie taip nusprendia, neatskleisti ki tiems savo asmenini jausm ir mini, ir tiktis, kad jie priims tai, k jis sako. Ne tik altruizmas ar privatumo gerbimas turt apmaldyti nerimstant melo tikrintoj. Kartais bti suklaidintam mogui tiesiog geriau. eimininkui geriau manyti, kad sveiui buvo smagu, monai geriau tikti, kad ji vykusiai juokauja. Suklastota melagio inia gali bti ne tik malonesn, ji gali bti netgi nau
311

dingesn u ties. Melagingas staliaus atsakymas virininkui viskas gerai" jo klausim kaip iandien jautiesi?" gal suteikia svarbesn informacij, nei teikt jo teisingas atsakymas Dar vis jauiuosi siaubingai po vakarykio barnio namuose". mogaus melas teisingai atspindi jo ketinim atlikti darb nors ir yra pri slgtas. inoma, net iomis geranorikomis aplinkybmis ap gaul turi tam tikr kain. Veikiausiai inodamas apie staliaus susikrimtim virininkas geriau paskirstyt darbus. velgusi vyro apgaul mona gal imokt geriau pasakoti anekdotus, o gal nusprst ir visai nepasakoti. Esu sitikins, kad reikia at kreipti dmes tai, jog kartais melo atskleidimas paeidia santy k, iduoda pasitikjim, pavagia informacij, kuri dl rimt prie asi nebuvo pateikta. Melo tikrintojas turi inoti, kad apgauls poymi aikinimas yra perdtas pasitikjimas savimi, nes infor macija pasiimama be leidimo, nepaisant kito mogaus nor. Kai pradjau tyrinti apgaul, negaljau inoti, k atskleisiu. Bta prietaring tvirtinim. Kakada Freudas sak: Tas, kuris turi akis ir mato, ir kuris turi ausis ir girdi, gali sitikinti, kad mirtingas mogus negali isaugoti paslapties. Jeigu tyli lpos, jis plepa pirt galiukais, per visas jo poras sunkiasi idavyst " . 221 Taiau a inojau daugyb visai skming mel, o mano pirmie ji tyrimai parod, kad dauguma moni apgaul pastebi atsitik tinai. Ne geriau tai seksi ir psichiatrams bei psichologams. Esu patenkintas rastu atsakymu. Kaip melagiai nesame nei tobuli, nei nevykliai, atskleisti mel nra nei taip lengva, kaip tvirti no Freudas, nei nemanoma. Reikalas ia daug sudtingesnis ir dl to domesnis. Ms netobulas gebjimas meluoti yra vienas kertini - ir galbt neivengiamai btin - ms egzistencijos akmen. Pasvarstykime, koks bt gyvenimas, jeigu kiekvienas galt tobulai meluoti arba niekas negalt sumeluoti. Apie tai dau giausia galvojau turdamas omeny mel apie emocijas, nes tai sunkiausias melas, o emocijos mane domina labiausiai. Jei nie kada negaltume suinoti, kaip kas nors jauiasi, ir jei paaik
2 2 1 Sigmund Freud, "Fragment of an analysis of a case of hysteria" (1905), Collected Pa pers, vol. 3, N ew York: Basic Books, 1959, p. 94.

312

t, kad suinoti negalime, gyvenimas bt ne toks jaudinantis. Tvirtai inodami, kad kiekviena emocijos iraika gali bti paro domoji, kad ja siekiama siteikti, manipuliuoti arba suklaidinti, mons gyvent atitrk vienas nuo kito, tviriau neprisirit. Akimirkai sivaizduokime, kokia dilema ikilt tvams, jei vie no mnesio kdikis sugebt taip slpti ir klastoti emocijas, kaip gali dauguma suaugusij. Kiekvienas pravirkimas bt vil ko" stgavimas. Mes gyvename tikdami, kad egzistuoja emo cin tiesos erdis, kad dauguma moni negali ms suklaidinti ir neklaidins sakydami, k jie jauia. Jeigu emocijas bt taip lengva iduoti kaip idjas, jeigu iraikas ir gestus galtume taip lengvai klastoti kaip odius, ms emocinis gyvenimas bt kur kas skurdesnis ir udaresnis nei yra. Ir jei mes niekada negaltume sumeluoti, jei kiekvienas yp sotsi, kai jam malonu, ir nesiypsot, jei jis i tikrj nesidiau gia, gyvenime bt daug daugiau grubumo, daugel santyki bt gerokai sunkiau isaugoti. Mandagumo, pastang u glaistyti situacij, paslpti jausmus, kuri pats mogus mieliau nepatirt, - viso to nelikt. Nelikt bdo likti nepastebtam, pakiurksoti paniurus ar isilaiyti aizdas kitaip, kaip tik vie numoje. sivaizduokite, kad turtumt draug, bendradarb ar mylimj, kuris nesugebt valdyti ir paslpti emocij kaip tri j mnesi kdikis, taiau visais kitais poiriais - isilavini mo, gdi ir kitais, - bt visikai subrends. Tai bt gana skausminga. Mes nesame nei pervieiami kaip kdikiai, nei tobulai usislaptin. Galime meluoti arba sakyti ties, pastebti apgaul arba leisti jai prasprsti. Rinktis galime, nes tokia ms prigimtis.

313

Priedas
1 ir 2 lentelse apibendrintai pateikta visa informacija apie apgauls uuominas, apraytas ketvirtame ir penktame skyriuo se. 1 lentel sudaryta pagal i elgesio pastebimas uuominas, 2 lentel - pagal perteikiam informacij. Nordamas suinoti, k gali atskleisti tam tikra informacija apie tam tikr elges, skai tytojas turt irti 1 lentel, o nordamas isiaikinti, koks elgesys gali suteikti tam tikro tipo informacij, turt pasigilinti 2 lentel. Prisiminkime, kad yra du pagrindiniai melavimo bdai: slpimas ir klastojimas. Abi 1 ir 2 lentels apibdina slpim. 3 lentelje apibdinti i elgesio pastebimi melo klastojant po ymiai. 4 lentelje pateikiamas isamus klausimynas, pagal kur galima patikrinti, ar asmuo meluoja. 1 LENTEL Slepiamos informacijos atskleidimas pagal i elgesio pastebimus poymius
Apgauls poym is Kalbos riktai Atskleista informacija Gali bti susij su konkreia emocija, gali i duoti nesusijusi su emocija informacij Gali bti susijusios su konkreia emocija, gali iduoti nesusijusi su emocija informacij Neparengtas tekstas; arba neigiamos emoci jos, veikiausiai baim Neparengtas tekstas; arba neigiamos emoci jos, veikiausiai baim Neigiama emocija, veikiausiai pyktis ir/arba baim Neigiama emocija, veikiausiai lidesys

Tirados

Kalba uuolankomis

Pauzs ir kalbos klaidos

Pakeltas balsas

Paemjs balsas

314

Garsesn, greitesn kalba Ltesn, tylesn kalba Emblemos (simboliniai gestai) Sumaja iliustracij

Tikriausiai pyktis, baim ir/arba susijaudinimas Tikriausiai lidesys ir/arba nuobodulys Gali bti susieti su konkreia emocija, gali at skleisti su emocija nesusijusi informacij Nuobodulys, neparengtas tekstas arba sveria mas kiekvienas odis Neigiam a emocija

Padaugja kno manipuliacij Greitas arba pavirutinikas kvpavimas Prakaitavimas Danas seili rijimas Mikroiraika Nuslopinta iraika

Neapibrta emocija

Neapibrta emocija Neapibrta emocija Bet kuri konkreti emocija Konkreios emocijos; arba ji rodo, kad kokia nors emocija buvo nuslopinta, taiau nerodo kokia Baim arba lidesys Neapibrta emocija Neapibrta emocija Lidesys, sukrtimas, nekontroliuojamas juokas Susidrovjimas, gda arba pyktis, galbt kalt Baim arba pyktis

Patikimi veido raumenys Patankjs mirksjimas Vyzdi isipltimas Aaros Parauds veidas Ibals veidas

315

2 LENTELE

Slepiamos informacijos nutekjimas, sugrupuota pagal informacijos tip

Informacijos tipas Neparengtas tekstas Elgesio uuomina Kalbjimas uuolankomis, pauzs, kalbos klaidos, maiau iliustruojani gest Kalbos riktas, tirada, simbolinis gestas, emblema222 Kalbos riktas, tirada, mikroiraika, ugniauta iraika Kalbjimas uuolankomis, pauzs, kalbos klaidos, auktesnis balso tonas, garsesn ir greitesn kalba, patikim veido raumen judesiai, iblyks veidas Balso tonas pakeltas, garsesn ir greitesn kalba, parauds, ibals veidas Balso tonas nuleistas, ltesn ir tylesn kalba, patikimi veido raumenys, aaros, vilgsnis nuleistas, veidas parauds Veidas parauds, vilgsnis nuleistas arba nu kreiptas al Daugiau iliustracij, balso tonas pakeltas, garsesn ir greitesn kalba Maiau iliustracij, ltesn ir tylesn kalba Netiesiogin kalba, pauzs, kalbos klaidos, balso tonas pakeltas arba nuleistas, daugiau manipuliacini gest

N eem ocin informacija (pvz., faktai, planai, fantazijos) Emocijos (pvz. laim, nuostaba, sielvartas) Baim

Pyktis

Lidesys (gali bti kalt arba gda)

Susidrovjimas

Susijaudinimas

N uobodulys N eigiam os emocijos

Bet kokios emocijos suadinimas Pasikeits kvpavimas, prakaitavimas, seili rijimas, ugniauta iraika, padanjs mirksjimas, isiplt vyzdiai

316

3 LENTEL

Apsimestini iraik poymiai

Apsimesta emocija Baim Lidesys Laim Entuziazmas ar susidomjimas tuo, kas sakoma Neigiam os emocijos Elgesio uuomina, rodanti apsimest emocij Nra aikios kaktos iraikos Nra aikios kaktos iraikos Nedalyvauja aki raumenys Nepadaugja iliustracij, neteisingas iliustra cij laikas Nra prakaitavimo, pakitusio kvpavimo, nepadaugja kno manipuliacij Asimetrin iraika, emocija per staiga pra sideda, per greitai arba netolygiai pranyksta, neteisingai terpiama kalb

Bet kokia emocija

222 Emblemos (simboliniai gestai) neperteikia tiek vairios informacijos kaip kalbos riktai arba tirados. Amerikieiai naudoja apie eiasdeimt skirting reikm turini emble m ar simbolini gest.

317

4 LENTEL

Melo tikrinimo klausim sraas

Apsimesta emocija Elgesio uuomina, rodanti apsimest emocij

K L A U S IM A I A PIE M EL 1. Ar melagis gali numatyti, kada tiksliai jam ar jai reiks meluoti? 2. Ar meluojama tik slepiant, nereikia klastoti? 3. Ar melas susijs su iuo momentu patiriamomis emocijomis? TAIP: tekstas parengtas NE: tekstas neparengtas ir surepetuotas

TAIP

NE

NE

TAIP: ypa sunku, jeigu a) tenka slpti neigiamas emocijas, tokias kaip pykt, baim, sukrtim, b) melagis turi apsimesti, kad nepatiria joki em o cij ir negali pasitelkti kitos emocijos, kuria pridengt slpdam as TAIP: sudaro galimyb paskatinti prisipainti

4. Ar prisipains melagis gali tiktis atleidimo?

NE: sustiprina mela gio motyvacij siekti skmingai sumeluoti

5. Ar melu tikimasi daug laimti arba ivengti didels bausms?

Sunku prognozuoti: nors meluojant dl svarbi dalyk turt padidti m elo iaikinimo baim, kita vertus, bausms baim melag motyvuoja tikinamiau meluoti NE: tuomet melo iaikinimo baim nedidel, dl to net gali imti meluoti ne taip rpestingai TAIP: sustiprina melo iaikinimo baim, bet m ogus gali bijoti, kad juo nepatiks, i to kyla netei singo teigimo klaidos

6. Ar pagavus meluojant gresia didel bausm?

318

7 Ar laukia bausm u
pat m elo fakt, be to, jcas laukt u nepavykus mel?

NE

TAIP: sustiprina melo iaikinimo baim; m ogus gali persigalvoti ir neme luoti, jei jis ar ji ino, kad bausm u bandym meluoti bus didesn negu praras nemeluodamas NE: padidina kalt dl apgauls

8. Ar auka dl melo nepatirs nuostoli, o gal net pasipelnys? Ar melas altruistinis, ar jis melagiui nra naudingas? 9 . Ar ioje situacijoje auka bus linkusi pasikliauti melagiu netardama, kad gali bti suklaidinta?
10. Ar melagiui anksiau yra pavyk apgauti auk?

TAIP: maesn kalt dl apgauls, jeigu m elagis tuo tiki

TAIP

NE

NE TAIP: sumaina melo iaikinimo baim; jei auka gdinsis ar kitaip kents turdama pripainti, kad j apkvailino, gali tapti auka savo noru NE: sumaina kalt dl apgauls TAIP: sumaina kalt dl apgauls TAIP: sumaina kalt dl apgauls NE TAIP: padidina kalt dl apgauls NE: padidina kalt dl apgauls NE

11. Ar melag ir auk sieja bendros vertybs? 12. Ar is melas teisintas?

13. Ar melo auka anonimin? 14. Ar auka ir melagis asmenikai pastami?

TAIP: melo tikrintojas skmingiau ivengs klaid dl individuali melagio savybi NE

15. Ar melo tikrintojas turi slpti savo tarimus nuo melagio?

TAIP: m elo tikrintojas gali slpdamas susi painioti ir negals budriai stebti melagio elgesio

319

16. Ar m elo tikrintojas ino informacij, kuri gali inoti tik kaltas, bet negali nekaltas asmuo? 17. Ar yra auditorija, kuri ino arba taria, kad auka apgaudinjama?

NE

TAIP: jeigu tariamj galima apklausti, galima bandyti sudaryti kaltininko ini test TAIP: gali sustiprinti diaugsm apgauti, iaikinimo baim ar kalt dl apgauls TAIP: pajgs geriau interpretuoti apgauls uuominas

NE

18. Ar m elagis ir melo tikrintojas kalba ta paia kalba, ar juos sieja nacionalinis arba kultrinis bendrumas?

NE: daugiau klaid vertinant apgauls uuominas

K L A U S IM A I APIE ME LA G 19. Ar melagis patyrs? TAIP: ypa jei danai meluoja tokiu bdu TAIP NE

20. Ar melagis iradingas ir gudriai klastoja?

NE

21. Ar melagio gera atmintis? TAIP 22. Ar melagis ikalbingas, kalba tikinamai? 23. Ar melagis naudojasi patikimais raumenimis pokalbiui pabrti? TAIP

NE NE

NE TAIP: geriau sugeba slpti arba klastoti veido iraik NE

24. Ar melagis patyrs TAIP kaip aktorius, sugeba taikyti Stanislavskio metod'? 25. Ar m elagis sugeba pats save tikinti, kad tai, k jis sako, yra tiesa? TAIP

NE

26. Ar jis melagis i TAIP prigimties arba psichopatas?

NE

320

27. Ar dl melagio asmenybs tipo jis yra paeidiamas baims, kalts arba apgauls diaugsmo? 28. Ar jis/ji gdinasi to, k slepia?

NE

TAIP

Sunku prognozuoti, nors gda prisipainimo neska tina, gda gali iduoti mel

29. Ar galima tarti, kad TAIP: Negali interpre tariamas melu jauia baim, tuoti emocij kalt arba apgauls uuom in diaugsm, net jei jis nekaltas ir nemeluoja arba meluoja k kit, ne kuo tariamas? K L A U S IM A I A PIE MELO TIK R IN T O J 30. Ar melo tikrintojas turi nesuklaidinamo m ogaus reputacij?

NE: i emocij enklai yra apgauls poym iai

TAIP: padidina iaikinimo NE: ypa jei praeityje baim, gali padidinti melagiui skmingai pavyko melo tikrintoj diaugsm apgavus apkvailinti Sunku prognozuoti: tokia reputacija gali sumainti kalt dl apgauls, gali padidinti m elo iaikinimo baim.

31. Ar melo tikrintojas turi nepatiklaus m ogaus reputacij?

32. Ar melo tikrintojas turi NE: maiau tiktina, teisingo mogaus reputacij? kad melagis jausis kaltas apgavs melo tikrintoj 33. Ar melo tikrintojas TAIP: tikriausiai links neigti ir vengti nepastebs apgauls problem, galvoti apie kitus uuom in, bus links kuo palankiau? neteisingo neiginio klaidas 34. Ar melo tikrintojas turi iskirtini gabum interpretuoti elgesio iraik? NE

TAIP: padidina kalt dl apgauls

NE

TAIP

321

35. Ar m elo tikrintojas melagio atvilgiu turi iankstini alik sitikinim?

NE

TAIP: nors melo tikrintojas ir budriai stebs apgauls uuominas, jis bus links daryti netikjimo tiesa klaid NE

36. Ar m elo tikrintojas patirs kokios nors naudos neatskleids melo?

TAIP: melo tikrinto jas smoningai arba nejuiom ignoruos apgauls uuominas

37. Ar m elo tikrintojas nesusitaiko su tuo, kad yra apgaudinjamas?

Sunku prognozuoti, gali padaryti tiek netikjimo tiesa, tiek tikjimo m elu klaid

38. Ar m elo tikrintojas yra labai emocionalus?

NE

TAIP: melagiai bus pagauti, bet nekalti bus apkaltinti melu (netikjimo tiesa klai dos )

322

Paul Ekman
Ek27 INAU, KAD MELUOJI. M elo psichologija santuokoje, versle ir politikoje / Paul Ekman; i angl kalbos vert Milda Dyke. - Vilnius: Aukso pieva", 2012. 324 p.: iliustr. ISBN 978-609-95125-5-6

Siame leidinyje garsus emocij ir neverbalins komunikacijos tyrintojas Paulis Ekmanas pateikia naujos informacijos apie m elo tyrimus ir bdus j atskleisti. Analizuojama daugyb apgauls strategij - nuo tarptautini visuom ens veik j, toki kaip Adolfas Hitleris ir Richardas Nixonas, politini strategij iki priva i asmen - svetimautoj ar sm ulki nusikaltli - apgaulingo elgesio ir paaiki nama, kaip melagio skm daniausiai priklauso nuo aukos noro j apgauti. Kuo skiriasi vairios melo formos, kaip jas atskirti nuo kit neteisingo informavimo bd, kaip kvotjai gali igauti daugiau informacijos, galinios padti atskleisti neties, ir kaip m ogaus kno kalba, balsas, veido iraikos gali iduoti mel, bet vis dlto apkvailina profesionalius melo mediotojus", teisjus, policijos parei gnus, kovos su narkotikais, slaptj tarnyb ir kitus agentus.

U D K 159.923.3

Redaktor I R E N A S T A N K E V I I E N D a ilin in k J U D I T A I D I N I E N

Tiraas 2000 egz. Leidykla Aukso pieva", tel. +370 671 83492 info@auksopieva.lt www.auksopieva.lt Spaud UAB BALTO print", Utenos g. 41 A, Vilnius LT-08217 www.baltoprint.com

PAUL EKMAN - ve ido iraik pasaulinio garso

e kspertas, K a lifo rn ijo s u n iv e rs ite to p s ic h o lo g ijo s profesorius emeritas. Keturiolikos kn yg autorius, k u ri viena p o p u lia ria u s i - Ryt ir Vakar imintis (drauge su Jo ventenybe Dalai Lama). u rn a lo T im e " raytas im to ta kin g ia u si pasaulio m o n i sra.

Ar tiesa, kad pokalbio metu iuolaikinis mogus meluoja vidutinikai tris kartus per deimt minui? K gali iduoti veidas, kalba, kno ju d e siai? Kaip pastebti tiesos enklus? Knygoje rasite isamius atsakymus, imoksite matyti tai, ko kiti nepastebi. Savo elgesiu gali isiduoti ir la biausiai ukietj melagiai. Garsus emocij ir neverbalins komunikacijos tyrintojas Paulis Ekmanas pateikia naujos informacijos apie melo tyrimus ir bdus j atskleisti. Analizuojama daugyb apgauls strategij - nuo tarptautini visuo mens veikj, toki kaip Adolfas Hitleris ir Richardas Nixonas, p oliti ni strategij iki privai asmen apgaulingo elgesio. Kaip kvotjai gali igauti daugiau informacijos, galinios padti atskleisti neties, ir kaip mogaus kno kalba, balsas, veido iraikos gali iduoti mel, bet vis dlto apkvailina profesionalius melomediotojus"? Jungtini Amerikos Valstij FTB agentai naudoja i mediag rengiant slaptus pareignus. Aukiausio lygio derybininkai, teisjai, advokatai, policijos, poligrafo operatoriai, dirbantys Centrins valgybos valdybo je, Federaliniame tyrim biure ar Nacionalinje saugumo agentroje, karinse tarnybose, net psichiatrai ir psichoterapeutai remiasi iomis metodikomis ir patarimais. Paulio Ekmano eksperimentais paremtas populiarus FOX televizijos se rialas Melo teorija" (Lie to Me), kuriame jis - pagrindinio herojaus dak taro Laitmano prototipas.