Turinys :

1. vadas. 2. Darbo teiss altiniai. 3. Vieta ir reikm tarptautini teiss akt LR Darbo teisj. 4. Tarptautiniai teiss aktai Lietuvos darbo teisje. 5. Ivados. 6. Udavinys. 7. Naudota literatra.

vadas
Teis sudtingas visuomeninis reikinys, kur slygikai galima suskirstyti tris elementus. Pirmasis teisins idjos, teisin smon, antrasis teiss normos ir treiasis visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja ios normos, tam tikra teisin tikrov. Teis ne vien tai, kas parayta statyme. Teiss normos ir teisiniai santykiai tik atspindi moni idjas, yra j iraikos forma ir ji ne visada teisinga. Lietuvoje teiss mokslas daniausiai remiasi normatyvistiniu poiriu teise yra teiss akos, ios sudarytos i teiss nstitut, o ie jungia teiss normas. Darbo teiss normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius dirbant arba labai glaudiai susijusius su darbu. Kad teiss norma galiot, subjektas turi apie j inoti. Teiss norma privalo turti tam tikr objektyvizuot form, tam tikr iraik. Teiss altinis teiss normos iraikos priemon, bdas. Teiss istorijoje bta vairi iraikos priemoni. Seniausia paproi teis, vliau atsirado precedentin teis ir beveik tuo pat metu raytin teis , kai teiss normos ireikiamos norminiuose aktuose, kuriuos leidia aukiausios valstybs instancijos. Darbo teiss altiniai darbo teiss norm iraikos forma. Pagrindiniai altiniai yra norminiai aktai. altinius pagal galiojimo erdv galima suskirstyti : 1. tarptautinius norminius aktus; 2. nacionalinius ( valstybs vidaus ) norminius aktus. iame darbe bandysiu parodyti, tarptautiniu teiss akt viet Lietuvos Respublikos darbo teisje.

Darbo teiss altiniai

Lietuvos darbo teis reguliuodama darbo santykius vadovaujasi teiss principais. Jeigu tam tikr darbo santyki nereguliuoja norminiai darbo teiss aktai ir jiems negalima taikyti panaius santykius reguliuojani normini teiss akt, taikomi statyme ivardyti principai. Teiss principai yra tam tikros idjos, kuriomis btina vadovautis reguliuojant darbo santykius. Jie daniausiai yra ireikiami teiss normose. Pasauliniai ir regioniniai darbo teiss akai bdingi, principai, kuri altiniai yra 1948 metais Jungtini Taut Organizacijos Generalins Asambljos priimta Visuotin mogaus teisi deklaracija, Tarptautins Darbo Organizacijos konvencijos, 1961 m. Europos socialin chartija, 1989 m. Europos Bendrijos chartija dl darbuotoj pagrindini socialini teisi ir laisvi. Lietuvos Respublika nuo 1921 m. taip pat Tarptautins Darbo Organizacijos nar ir dabar yra ratifikavusi 29 Tarptautins Darbo Organizacijos konvencijas, todl ji privalo laikytis ios organizacijos priimt ir Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuot konvencij norm. Valstybs, Europos Tarybos, nars turi laikytis princip, suformuluot Europos Tarybos socialinje chartijoje, priimtoje 1961 m. ir sigaliojusioje 1965 m. vasario 26 d.: teis darb; teis laisv darbo pasirinkim; teis teisingas ir tinkamas darbo slygas; teis gauti teising atliginim u darb; teis jungtis asocijacijas, pavyzdiui, tiesiogiai tvirtinta Vokietijos Federacins Respublikos konstitucijoje darbuotojams ir darbdaviams garantuojama galimyb jungtis grupes ir nustatyti savo elgesio variantus, todl valstybei nebereikia kitis darbuotoj ir darbdavi santykius. Lietuvos valstyb, atvirkiai, mgina tiesiogiai reglamentuoti darbdavi ir darbuotoj santykius, nes nei darbuotojai, nei darbdaviai nra sukr stipri organizacij; galimyb sudaryti kolektyvines sutartis ir kolektyvinius susitarimus. Darbuotojas, bdamas vienas, negali diktuoti darbdaviui slyg. Sudarant kolektyvin sutart, galima nustatyti slygas, kurios bt kompromisas, tenkinantis ir darbuotojus ir darbdav; teisin vaik ir paaugli apsauga, pavyzdiui, Lietuvos Respublikos teiss normos numato tam tikras nepilnamei darbo santyki privilegijas; dirbani moter teisi apsauga; teis profesin orientavim; apsauga nuo nedarbo, ir kt.

Nacionaliniai darbo teiss principai daniausiai konkretizuoja tarptautinius ir regioninius teiss principus nacionaliniuose statymuose. Tarptautiniai teiss aktai nra vienodi. Vieni i j udeda tam tikras prievoles valstybei, jos gyventojams kaip pasaulio bendrijos nariams. Pasaulin bendrij jungia Jungtini Taut Organizacija, kurta po Antrojo pasaulinio karo. Jos aktai privalomi visoms ios organizacijos narms. Tarptautin Darbo Organizacija, kurta 1919m., tapo pirmja specializuota Jungtini Taut staiga. Lietuva yra ios organizacijos nar. Tarptautins Darbo Organizacijos vykdomasis organas yra Tarptautinis darbo biuras enevoje. Aukiausias organas yra asambljos jos priima konvencijas ir rekomendacijas. Yra priimta apie du imtus konvencij ir iek tiek daugiau rekomendacij. Visos konvencijos yra privalomos jas ratifikavusioms organizacijos narms. Nra pasaulyje valstybs, ratifikavusios visas konvencijas. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 29 Tarptautins Darbo Organizacijos konvencijos. Taiau jeigu valstyb nra ratifikavusi tam tikros konvencijos, tai dar nereikia, kad, budama Tarptautins Darbo Organizacijos nar, ji neprivalo j atsivelgti. Konvencijos neratifikavimas rodo, kad teisikai nesipareigota, bet valstyb vis tiek turi atsivelgti konvencijoje nustatytus principus ir juos gyvendinti. Kiti tarptautiniai teiss altiniai yra tam tikr regionini organizacij ar specializuot pasaulini organizacij priimti norminiai aktai. Pavyzdiui, tai Europos Sjungos, kurios asocijuota nar yra ir Lietuvos Respublika, norminiai aktai, priimami Europos Sjungos institucij. I j labai svarbi yra 1989 m. Europos Bendrijos chartija dl darbuotoj pagrindini socialini teisi ir laisvi. Joje ufiksuoti pagrindiniai darbo teiss, socialins apsaugos teiss principai, kuri privalu laikytis prie jos prisijungusioms valstybms Europos Sjungos narms. Taip pat minti Europos Tarybos dokumentai: 1950 m. Europos mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencija bei 1961 m. Europos socialin chartija ir 1996 m. pataisyta Europos socialin chartija. Specializuotos organizacijos yra tos, kurios vienija valstybes tam tikroje veiklos sferoje. Viena i toki organizacij yra Tarptautin socialins apsaugos asocijacija.

Vieta ir reikm tarptautini teiss akt LR darbo teisje

inoma svarbiausi yra nacionaliniai norminiai aktai. Pagal teisin gali jie skirstomi statymus ir postatyminius aktus. statymai yra pagrindiniai darbo teiss altiniai, kadangi tai aukiausi valstybs valdios institucij priimti norminiai aktai. Jie turi didiausi teisin gali bei virenyb kitiems norminiams aktams. Ypa reikminga Lietuvos Respublikos Konstitucija, kadangi joje tvirtinti pagrindiniai darbo teiss principai ir ji yra juridinis kit darbo statym pagrindas. Negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai.

Usienio teis netaikoma, jeigu jos taikymas, prietaraut Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kit statym tvirtintai vieajai tvarkai. Tokiais atvejais yra taikomi Lietuvos Respublikos darbo statymai. Darbo santykiams usienio teis taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Kai Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis yra nustatytos kitokios taisykls negu tos, kurias nustato Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos darbo statymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari taisykls. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus atvejus, kai tarptautins sutartys nustato, jog joms taikyti yra btinas specialus Lietuvos Respublikos norminis teis aktas. Lietuvos Respublikos norminiai aktai galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jie yra privalomi ir tiems usienio subjektams, kurie veikia ms valstybs teritorijoje, ir tiems subjektams, kurie yra u Lietuvos Respublikos teritorijos rib, bet priklausani ms valstybs jurisdikcijai. Kieno jurisdikcijai priklauso tam tikras subjektas sprendia tarptautins sutartys arba steigimo dokumentai. Tarptautini sutari normos turi bti taikomos ir aikinamos atsivelgiant j tarptautin pobd ir btinum utikrinant vienod j aikinim ir taikym. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo ias Tarptautines darbo organizacijos konvencijas: 1) 1921 m. 11 konvencija ,,Dl ems kio darbuotoj teisi jungtis asocijacijas ir vienytis; 2) 1930 m. 29 konvencija ,,Dl priverstinio ar privalomojo darbo; 3) 1935 m. 47 konvencija ,,Dl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valand per savait; 4) 1946 m. 79 konvencija ,,Dl vaik ir jaunuoli naktinio darbo apribojimo nepramoniniuose darbuose; 5) 1946 m. 80 konvencija ,,Dl baigiamj straipsni pakeitimo; 6) 1947 m. 81 konvencija ,,Dl darbo inspekcijos pramonje ir prekyboje; 7) 1948 m. 87 konvencija ,,Dl asocijacij laisvs ir teiss jungtis organizacijos gynimo; 8) 1948 m. 88 konvencija ,,Dl darbinimo tarnyb organizavimo; 9) 1948 m. 90 konvencija ,,Dl jaunuoli naktinio darbo pramonje (pakeista); 10) 1949 m. 98 konvencija ,,Dl teiss jungtis organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip taikymo; 11) 1951 m. 100 konvencija ,,Dl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims u lygiavert darb; 12) 1957 m. 105 konvencija ,,Dl priverstinio darbo panaikinimo; 13) 1958 m. 111 konvencija ,,Dl diskriminacijos darbo ir profesins veiklos srityje; 14) 1961 m. 116 konvencija ,,Dl baigiamj straipsni pakeitimo; 15) 1967 m. 127 konvencija ,,Dl vienam darbuotojui leistino maksimalaus krvio perneimo; 16) 1970 m. 131 konvencija ,,Dl minimalaus darbo umokesio nustatymo, ypa atsivelgiant besivystanias alis;

17) 1971 m. 135 konvencija ,,Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje; 18) 1975 m. 142 konvencija ,,Dl profesinio orientavimo ir profesinio rengimo ugdant mogaus igales; 19) 1976 m. 144 konvencija ,,Dl triali konsultacij tarptautinms darbo normoms gyvendinti"; 20) 1981 m. 154 konvencija ,,Dl kolektyvini deryb skatinimo; 21) 1983 m. 159 konvencija ,,Dl (invalid) profesins reabilitacijos ir uimtumo; 22) 1990 m. 171 konvencija ,,Dl naktinio darbo; 23) 1992 m. 173 konvencija ,,Dl darbuotoj reikalavim gynimo j darbdaviui tapus nemokiu. Ir kt.

Tarptautiniai teiss aktai Lietuvos darbo teisje

Drabo teiss vienov pasireikia tuo, kad visi darbo statymai grindiami bendraisiais konstituciniais darbo organizacijos principais, visi darbuotojai turi vienodas darbo teises ir pareigas. Vienov tai visai valstybei bendri principai, reikalavimai, garantuojantys darbo saug, darbuotoj gyvyb ir panaiai. Teisinis darbo teiss vienovs pagrindas Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo statymo kodeksas, Darbo sutarties sakymas, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Lietuvos darbo teisje tarptautinius teiss aktus atsivelgiama beveik visose darbo teiss srytise, darbo teiss darbo santykiuose. Darbuotoj apsauga usiimanios profesins sjungos taip pat vadovaujasi Tarptautinmis Darbo Organizacijos konvencijomis. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Tai numatoma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Tarptautins Darbo Organizacijos konvencijoje Nr. 87 ,,Dl asocijacij laisvs ir teiss jungtis organizacijas gynimo ir konvencijoje Nr. 98 ,,Dl teiss jungtis organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip taikymo . Tarptautin Darbo Organizacija yra primusi rekomendacij Nr. 143 ,,Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems suteikiam slyg. 1970 m. Tarptautin Darbo Organizacija ileido rezoliucij ,,Dl profesini sjung teisi ir j santykio su pilietinmis laisvmis. ia pateikiamas pilietini laisvi sraas, btinas taikyti ir profesinms sjungoms. Tai teis laisv ir saugum, nuomoni ir saviraikos laisv, susirinkim laisv ir panaiai. Konvencij esm yra ta, kad darbuotojai ir darbdaviai turi teis pasirinkti, ar jie nori stoti organiacijas ir vadovautis j statais. Valstyb negali daryti takos j veiklai. Darbuotojo apsauga priklauso nuo to, yra jis organizacijos narys ar ne. Darbuotoj ir darbdavi teis vienytis organizacijas ir kitus junginius grindiama asocijacijos laisve - tai yra konstitucine laisve, kuri tvirtinta daugelio

valstybi konstitucijose. Esminiai teiss aktai, numatantys ios laisvs garantijas Lietuvoje yra: 1. Lietuvos Respublikos Konstituicija; 2. Tarptautins Darbo Organizacijos konvencija Nr. 87 ,,Dl asocijacij laisvs ir teiss vienytis organizacijas gynimo; 3. Tarptautins Darbo Organizacijos konvencija Nr. 98 ,,Dl teiss jungtis organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip taikymo; 4. Tarptautins Darbo Organizacijos konvencija Nr. 11 ,,Dl ems kio darbuotoj teisi jungtis asocijacijas ir vienytis; 5. 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija; 6. 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija; 7. 1966 m. Jungtini Taut tarptautinis eonomini, socialini, kultrini teisi paktas; 8. Lietuvos Respublikos Profesini sjung statymas. Tarptautins Darbo Organizacijos konvencija tai tarptautin sutartis, kuri turi ratifikuoti valstyb, konvencijos dalyv, ir kurios laikymas gali kontroliuoti Tarptautins Darbo Organizacijos kontrols organai. Tarptautins Darbo Organizacijos priimtose rekomendacijose reikiami principai, pageidautini traukti nacionalinius statymus, taiau tai nra btina. Siekiant utikrinti valstybs gyventoj uimtum, galimyb gauti tinkamomis darbo slygomis darbo, tai visuomens daliai, kuri nepasirinko ar negaljo pasirinkti kitos uimtumo formos, kuriems samdomas darbas vienintelis pajam altinis. T gyventoj saugomi interesai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucij, ir Tarptautins Darbo Organizacijos konvencij Nr. 88 ,,Dl darbinimo tarnyb organizavimo. Taigi ioje srityje svarbiausia yra bedarbiai. i Tarptautin Darbo Organizacijos konvencija reikalauja, kad valstyb sukurt valstybin uimtumo tarnyb. Konvencija leidia greta jos steigti ir privaias tarnybas. Lietuvoje toki valstybin tarnyb steig Socialins apsaugos ir darbo ministerija. Darbo teiss poiris visada buvo palengvinti dirbani asmen dali tai yra mainti darbo laik, nuo pat darbo teiss atsiradimo. teisin darbo laiko reguliavim kreipia dmes tarptautins organizacijos. Tarptautin Darbo Organizacija prim kalet konvencij ir rekomendacij: 1. konvencija Nr. 47 ,,Dl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valand per savait; 2. Tarptautins Darbo Organizacijos rekomendacija Nr. 116, kuria vadovaudamosi valstybs pagal igales turi nustatyti 40 val. darbo savait. Lietuvoje, kaip ir TSRS, ilgai buvusi ilgesn, 41 valand, darbo savait. Normali darbo trukm negali bti ilgesn kaip 40 valand per savait. Matoma akivaizdi Tarptautini teiss akt taka siekiant utikrinti geresnes mogaus darbo slygas. Taipogi ir atostog klausimai aptariami Tarptautins Darbo Organizacijos konvencijoje Nr. 132 ,,Dl kasmetini apmokam atostog. ia valstybms , Tarptautins Darbo Organizacijos narms, rekomenduojama nustatyti ne maesns

kaip 3 savaii trukms atostogas, t laikotarp neskaitant sekmadieni, ir suteikti atostogas dalimis, kad viena dalis bt ne trumpesn kaip viena savait. Anksiau Lietuvos Respublikos Darbo statymo kodeksas reguliavo atostog klausimus ir minimalus atostog laikas buvo numatytas 15 dien. Dabar atostog laik neskaitomos veni dienos, bet sekmadieniai skaitomi. Norminiai aktai, reglamentuojantys darbo saug Lietuvoje nesuderinti tarpusavyje. Tarptautiniai dokumentai, tvirtinantys darbo saugos principus yra: 1. Visuotuotin mogaus teisi deklaracija. 2. Europos Sjungos dokumentai: a) Bendrijos chartija dl darbuotoj pagrindini socialini teisi ir laisvi; b) Europos Sjungos direktyvos. 3. Tarptautins Darbo Organizacijos konvencija Nr. 155 ,,Dl darbo saugos, darbo higienos ir gamybos aplinkos. Prie daugelio tarptautini dokument Lietuva yra prisijungusi. Tarptautiniuose dokumentuose nustatytus principus btina reglamentuoti nacionaliniuose statymuose. Esant kolizijai, tiesiogiai taikomi tarptautiniai dokumentai. Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymas priimtas 1993 m. spalio 7d., taiau jis formaliai nepakeit nei vieno Darbo statymo kodekso straipsnio. moni darbo sauga apima vairius visuomeninius santykius teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus, siekiant utikrinti sveikas darbo slygas. Darbdavio atsakomyb u darbuotojui padaryt al numato, ne tik Lietuvos Respublikos teiss normos, bet tarptautins sutartys, reglamentuojanios tarpvalstybinius santykius, susijusius su alos atlyginimu, - dl teisinio bendradarbiavimo esant civiliniams, darbo, eimos ir kitiems teisiniams santykiams. Tai galima pasakyti, kad nema vaidmen reglamentuojant darbo santykius pasauliniu mastu, be abejons, priklauso Tarptautiniai Darbo Organizacijai kaip specializuotai Jungtini Taut staigai. Tarptautins Darbo Organizacijos nustatomi darbo slyg standartai privalomi konvencijas ratifikavusiuoms alims, jos turi prie j atitinkamai priderinti savo nacionalin teis. Lietuva dabar yra ratifikavusi tik 29 Tarptautins Darbo Organizacijos konvencijas.

Ivados
Konstitucija yra pagrindinis ir aukiausias darbo teiss altinis, tvirtinantis paius bendriausius darbo teiss pagrindus (teis darb ir jo pasirinkim, teising apmokjim, nediskriminavim, socialin param, asociacijos laisv, profesini sjung veiklos nepriklausomum ir kt.). I kit statym svarbiausi yra Darbo kodeksas ir visuotinai pripastamas tarptautins teiss prioritetas. Tarptautiniai teiss aktai nema vaismen atlieka Lietuvos darbo teisje, pakoregavimu nacionaliniuose staymuose, paskatinimu Lietuvai priimti naujas normas ar taisykles. inoma rekomendacijos ir nuomons nra privalomos, bet jos kartais btinos jei norime, kad bt laisvas darbo jgos judjimas, kad bt garantuojama darbuotojui ,i kitos alies, teis sidarbinti ir dirbti kitoje valstybje, tokiomis slygomis kaip ir tos alies pilieiams. Lietuva, kaip ir kitoms Vidurio ir Ryt Europos valstybms, yra skirta vadinamoji Baltoji knyga, atspindinti asocijuot Vidurio ir Ryt Europos valstybi pasirengim integruotis Europos Sjungos vidaus rink. Lietuva, siekdama narysts Europos Sjungoje 1995 m. pasira asocijuotos narysts sutart su Europos Bendrijomis ir j narmis. Panagrinjus Europos sutart detaliau, aikiai matyti jos toli siekiantys ir ilgalaikiai tikslai sukurti tinkam aplink Lietuvai pamau integruotis Europos Sjung. Europos Sjungos alyse tam tikr reikm turi Europos Sjungos teiss aktai, reglamentuojantys darbo santykius, ir ypa tokiais klausimais kaip usieniei galimybs sidarbinti vyr ir moter lygios galimybs ir nediskriminavimas, darbo sauga ir kt.. Verta pastebti, kad tarptautini sutari nuostatos i esms vis pirma tiesiogiai saisto ir pareigoja valstybes nares ir institucijas. Pasaulyje vis labiau pltojami vairiausi tarptautiniai prekybiniai, ekonominiai, socialiniai, moksliniai, kultriniai ir kitokie ryiai. Integracija vyksta viso pasaulio mastu.

Udavinys
Marijona Berkien pareik iekin AB ,,Lietuvos kuras ir AB ,,Lietuvos kuras Vilniaus filialui dl 165000 Lt paalpos priteisimo. Iekov nurod, kad jos vyras Jonas Berkys dirbo AB ,,Lietuvos kuras Vilniaus filiale vairuotoju. 1996 m. liepos 9 d. J. Berkio vairuojamas AB ,,Lietuvos kuras priklausantis automobilis ,,Iveco 190 kelyje Maeikiai Taurag apvirto ir vykio metu J. Berkys buvo mirtinai sualotas. Iekovs manymu, auto vykis vyko ir J. Berkys uvo dl to, kad reis buvo ileistas technikai netvarkingas automobilis, nes jo kairij galini rat padang protektorius buvo nudils 100 proc. ir tai lm autovyk. Kokius rodymus turi surinkti teismas ir kok sprendim priimti? Teismas priimdamas sprendim dl iekovs Marijonos Berkiens pareikto iekinio turi surinkti iuos rodymus: 1. Giminyst patvirtinantys dokumentai: santuokos liudijimas, vaik gimimo liudijimai ir pan.; 2. AB ,,Lietuvos kuras ir J. Berkio darbo sutartis; 3. Iraas i J. Berkio Socialinio draudimo paymjimo; 4. Payma apie autovykio kaltinink; 5. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas; 6. Jei buvo ikelta baudiamoji byla pridti teismo nuosprend; 7. AB ,,Lietuvos kuras vidaus taisykls ar kokia sutartis, tikslu suinoti kas atsakingas monje u transporto priemoni technin bkl; 8. Laidotuvi ilaid dokumentai. Teisinis pagrindas priimti teismo sprendim:

PAREIKIMAS
Dl pilieio paskelbimo mirusiu

1944 m. sausio mn. 22d. susituokiau su Marcelinu Bagdonu, gim. 1921 07 02. Santuoka buvo registruota Radvilikio valsiuje. Gyvenant santuokoje, 1945 05 15 gim snus Martynas. Mano vyras M. Bagdonas 1944 m. rugsjo mn. Buvo paauktas front. Iki 1945 m. pradios su vyru palaikme ryius, susirainjome laikais. Po to ryiai nutrko, a nebegaudavau joki ini, laik apie savo vyr. Madaug po met mano pusbrolis Jonas Petraitis, kuris karu tarnavo su mano vyru tarnavo viename fronte, man prane, kad mano vyras uvo. 1945 02 25 Radvilikio jungtinio karinio komisariato paymoje nurodyta, kad mano vyras Marcelinas Bagdonas Didiojo Tvyns karo metais buvo fronte ir 1945 m. vasario mnes dingo be inios. Savo vyro daugiau nebemaiau. Pagal ias aplinkybes galima teigti, kad mano vyras 1945 m. vasario mnes uvo kare. Vyro mirties liudijimas man reikalingas kaip dokumentas, rodantis mano eiminin padt bei tvarkant turtinius reikalus. Remiantis idstytu, vadovaujantis LR CPK 277 str.- 280 str. , CK 2.31 str. P r a a u : Paskelbti mano vyr, Marcelin Bagdon gim. 1921 07 02, mirusiu.

Priedas : Pareikimo nuoraas, santuokos liudijimo kopija, gimimo rao iraas, pareikimas, pensininko paymjimo irao kopija, eimos sudties payma.

Naudota literatra :
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija Vilnius 1994 m. 2. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas // Valstybs inios, 2002 06 26 Nr. 64 2569 3. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 4. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas 1994 06 23 Nr. I 307 ,,Dl tarptautins darbo organizacijos konvencij ratifikavimo 5. Drabo teis Vilnius 2001 08 25 6. Tiakijus V. Petraviius R. Buinskas G. Darbo teis. Justicija Vilnius 1999 m.