Sutari teiss ir sutarties samprata.Sutari rys.

Sutartini santyki alys ir tretieji asmenys

1.Atskleiskite sutari teiss viet civilins teiss sistemoje. Kokios Civilinio kodekso nuostatos yra
reikmingos sutari teisei?
CK sutari teisei skirta etosios knygos 2 dalis. Taiau neabejotinai svarbu suvokti sutari teis ir jos viet
bendroje CK sistemoje. Sutari teis i dalies yra savarankikas civilins teiss institutas, turintis savo
bendrsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims atsivelgiant sutari prigimt (CK 6.155 str. 1d.) ir
atskiras sutari ris (etos knygos 4 dalis). Kartu i dalis sistemikai susijusi su CK Pirmosios knygos
nuostatomis, reglamentuojaniomis bendrasis civilins teiss nuostatas (CK 6.154 str. 2 ir 3 d.), su Antrja
knyga Asmenys, taip pat su etosios knygos 1 dalimi, reglamentuojania bendruosius prievoli nuostatus.
Sutari teisei reikminga ir kodekso Ketvirtoji knyga, reglamentuojanti daiktin teis, Treioji knyga - eimos
teis ir Penktoji knyga - Paveldjimo teis, taip pat vairs specials statymai, kuriuose yra sutari teiss
nuostat (CK 6.155 str. 2 d.).
2.Kokios sutari teiss, kaip civilins teiss instituto, taikymo galimybs kitose teiss akose?

3.Koki soft law dokument ir konkreiai koki nuostat atspindi galima aptikti Lietuvos sutari teisje?
Kokios takos ie rekomendacinio pobdio teiss aktai turi formuojant Lietuvos teism praktik sutari
teiss klausimais?
UNIDROIT vienas pagrindini sutari teiss vienodinimo instituto pavyzdi tarptautiniu mastu, kuris padar
ities nema tak, tuo tarpu PECL labai svarbus rekomendacinis dokumentas Europos lygmeniu, kuriuo
vadovaujasi dauguma Europos valstybi, tokiu bdu vis labiau naikindamos skirtumus tarp atskir ali sutari
aikinimo ir taikymo taisykli. ie sutari teiss altiniai yra priskiriami soft law, nes yra sukurti
nevalstybinmis iniciatyvomis, todl yra rekomendacinio pobdio ir valstybs juos taiko laisva valia, savo
nuoira ir tinkamumo nacionalins teiss atvilgiu, nra numatyta joki sankcij u i princip netaikym,
nra vienos tarptautins ar nacionalins institucijos, kuri nagrint i princip taikymo ypatumus, tikrint kaip
valstybs jais vadovaujasi ar aikint i princip taikym. Taiau valstybei pasiryus naudoti ir realiai praktikoje
taikyti iuos principus, reikia atsivelgti ne tik savo nacionalins teiss praktik, bet jau ir usienio valstybi
teiss taikymo praktik, kaip vien i i altini sudedamj dali, nes kitaip, jei kiekviena alis iuos principus
taikys savo nuoira ir nepaisys susiklosiusios praktikos, ie principai praras savo prasm, teiss vienodinimas
nepasieks laukiamo rezultato palengvinti sutari teiss ali tarpusavio santyki reglamentavim, o sunkumai
perkeliant ir vienodinant teiss nuostatas matomi jau ir ES direktyv perklimo nacionalin teis atvejais
4.Kurie sutari teiss principai yra absoliutaus pobdio, o kurie gali turti ilyg? vardykite jas.
Sutarties laisvs principas nra absoliutus (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). alys negali savo susitarimu
pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo ir taikymo
Sutari privalomumo principas nra absoliutus, nes derintinas su kitais bendraisiais civilins teiss principais.
Pvz neteisinga ir nesininga versti al vykdyti sutart, jei antroji alis paeidia savo sutartinius
sipareigojimus,j bevykdo ir t.t.
Konsensualizmo principas remiantis jo sutariai sudaryti pakanka ali valios sukurti tarpusavio santykius,
todl paprastai laikoma, kad suderinta ali valios iraika yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams
atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikms valios iraikos formai
Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas r e i k i a , k a d k a i
kurie
teisini santyki dalyviai dl skirtingo profesinio statuso, materialins padties ar kit prieasi
gali bti pernelyg nelygioje padtyje lyginant su kita alimi, todl statym leidjas nustato gana
daug taisykli, kuriomis siekiama apginti silpnj sutarties al.
Siningumas yra bendrasis civilins teiss principas, tvirtintas CK 1.5 straipsnyje. is principas be
sutari teiss yra taikomas visoms prievolms be iimi.
5.Koki reikm sutari teisje turi geros valios (angl. good faith) principas? Koks jo praktinis
pritaikomumas atskiruose sutari teiss institutuose? Ar is principas pripastamas Lietuvos sutari
teisje? Koks io principo santykis su piktnaudiavimo teise ivengimo doktrina?
6.Kaip yra gyvendinamas silpnosios sutartini santyki alies gynimo principas?
Norint gyvendinti princip reikia formaliai atsisakyti civilini teisini santyki dalyvi lygybs principo bei

sutarties laisvs, nes suteikiant silpnajai aliai papildom teisi atitinkamai jos kontrahentui suteikiama
papildomai pareig. Kartais teisinje literattoje tai tapatinama su kreditoriaus interes gynimu. Bet tai nra
visikai tapatu kalbant apie silpnosios alies gynum plaij prasme.
Teisini santyki dalyviai dl j skirtingo profesinio statuso, materialins padties arba kit prieasigali bti
absoliuiai nelygs. Pvz. akivaidiai nelygias galimybes turi pagal banko indlio sutart komercinis bankas ir
fizinis asmuo indlininkas. Jei nebt imamasi teisinio reguliavimo lygmeniu atitinkam priemoni, silpnoji
prievols alis turt visikai paklusti stipriajai aliai. Todl gana daug CK norm skirta silpnajai aliai ginti.
Vienas i tokio gynimo pavyzdiu yra vartotoju teisi gynimas, pateiktas CK 6.188 straipsnyje,
reglamentuojaniame vertojimo sutari sudarymo ypatumus, CK 6.193 straipsnyje, reglamentuojaniame
sutari aikinimo taisykles, CK 6.228 straipsnyje dl esmins ali nelygybs ir kt.
Vartotojas, kaip silpnoji alis, turi bti ginamas nuo sutari slyg, kurias primeta stiprioji alis verslininkas.
Bet paymtina, kad vien tik, pvz, ali nelygiavert turtin padtis arba vienos i ali neapdairumas negali bti
pagrindas pripainti sutart negaliojania. Tam, kad sutartis arba atskiros jos slygos bt pripaintos
negaliojaniomis, reikia nustatyti, jog stipresnioji alis, sudarydama sutart, pasinaudojo silpnesniosios padtimi,
o pastaroji dl tokio elgesio nepajgi daryti tak sutarties turiniui.
7.Kokios prezumpcijos bdingos sutari teisei ir kokia j praktin reikm?
Kalt prezumpcija prielaida, prezumpcija d asmens kalt veikoje. B inga civilinei teisei. Pvz.,
laikoma, kad sutarties alis yra paeidusi sutart nevykdama savo prievols, kol nerod prieingai.
8.Kaip gali bti suprantamas terminas sutartis? Kokia yra sutarties reikm, reguliuojant civilinius
teisinius santykius?
Sutartimi suprantamas: 1)juridinis faktas, esantis prievols pagrindu; 2)pati sutartin prievol; 3)raytinis
dokumentas, kuriame tvirtinta sutartin prievol.
Sutartis (kaip juridinis faktas) yra dviej arba daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti
civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam
tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo j atlikimo), pastarieji gyja reikalavimo teis ( CK 6.154 str. 1d.)
9.Koks yra sutarties ir a) susitarimo; b) paado; c) sandorio; d) prievols santykis?
A) i svok apimtis nesutampa. Pagal Dabartins lietuvi kalbos odyn, sutartis tai dviej ar daugiau
susitarimas dl ko nors, o susitarimas tai santyki nustatymas, suderinimas.
B)Angl - saks teiss sistemoje sutartis suprantama kaip paadas, u kurio nevykdym statymai nustato tam
tikras sankcijas, kurios pasireikia kaip kreditoriaus teis kelti iekin . Tas pasiadjimas ar sipareigojimas turi
bti duotas geranorikai. Tokia sutarties samprata Anglijoje susiformavo apie XIV -XVI a., kai teismai pradjo
pripainti ir ginti tuos teisinius santykius, kuriuose vienas asmuo pasiaddavo atlikti tam tikras prievoles.
Paadas atlikti prievole buvo duodamas mainais kok nors ekivalent.
Tarptautinje prekyboje, sudarant preki pirkimo - pardavimo sutartis, daniausiai vartojama kontrakto svoka.
Kontraktas - tai sutartis, nustatanti susitariani ali teises ir pareigas bei j vykdymo terminus . Kontraktu
forminami taip pat moksliniai, gamybiniai, techniniai, ekonominiai ir kt. bendradarbiavimo su usienio alimis
sandoriai, vykdomi komerciniu pagrindu.
C)Sandor reikia atskirti nuo sutarties. Sandoris ymiai platesn kategorija nei sutartis. Sandoriui atsirasti
utenka vieno asmens valios ir jos iraikos objektyviame pasaulyje. Pavyzdiui, vieas atlyginimo paadjimas,
testamentas ir pan. Tuo tarpu sutariai reikia bent dviej asmen suderintos valios - susitarimo. Todl visos
sutartys yra dvialiai arba daugiaaliai sandoriai. Svarbu, kad bendroji civilinio kodekso dalis, reglamentuojanti
sandorio formas ar galiojim, taikoma sutari teisje tiek, kiek sutari teiss normos nenustato kitaip.
D)sutarties ir prievole santykio negalima painioti, nes sutartis yra juridinis faktas, o prievole - teisinis
santykis, kuris gali atsirasti ir is sutarties, ir kitais istatymo numatytais pagrindais.
10.Kokie yra susitarimo, kaip btino sutarties elemento, poymiai?
Susitarimo kaip civilins sutarties btino elemento poymiai:
* Ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas prievolin teisin santyk
* Susitarimo pagrindas tikslas
*Suderinta susitarimo ali tarpusavio valia
* Teisin atsakomyb u sipareigojim nevykdym

11.Kaip suprantami consideration ir causa kaip sutari elementai? Ar Lietuvos sutari teisje juos
reikalaujama nustatyti?
Bendrojoje teisje paplitusi nuomon, jog teisikai privalomas pasiadjimas paprastai yra duodamas u atlyg,
todl btinas sutarties egzistavimo elementas yra prieprieinis patenkinimas (angl. Consideration).
O kontinentin teis btinu sutarties elementu laiko jos tiesiogin teisin tiksl, vadinam sutarties
pagrind (lot. causa)
Tiesiogiai nra reikalaujama joki papildom sutarties element nei consideration, nei causa. Taiau praktikoje
tas paias (arba labai artimas) funkcijas causa ir consideration funkcijoms atlieka kitos Civiliniame kodekse
tvirtintos priemons, tokios kaip esmins nelygybs itaisymo mechanizmas, galimyb pripainti
negaliojaniomis sutartis, sudarytas suklydus ar dl sunki aplinkybi, kai ie ar kiti valios formavimosi
trkumai turi takos ypatingai vienpusik sipareigojim prisimimui
12.Ar sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai gali bti nustatyti teismo sprendimu? Jei taip, kokiais atvejais ir
kokiomis slygomis?
Sutartiniai santykiai gali bti sukurti tik teiss aktuose nustatyta tvarka (pavyzdiui, pagal VSTVND 14
straipsnio 6 dal savivaldybei nuosavybs teise priklausantis materialusis turtas inuomojamas savivaldybs
tarybos nustatyta tvarka).
13.Koks yra sutarties santykis su PVM sskaita faktra ir ekspertizs aktu?
Pagrindine PVM sskaitos faktsos paskirtis yra buhalterine mokestine. PVM sskaita faktsa yra apskaitos
dokumentas, patvirtinantis in operacija ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Be to, PVM
sakaitomis faktaomis remiasi komercine veiklos subjektas apskaicuodamas i valstybe biudzete mokeinus
mokescus.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, jog PVM sskaitos-faktros gali bti laikomos sutartinius
santykius patvirtinaniais dokumentais, taiau siekiant nustatyti atsiskaitymo u prekes tvark ir kitas ali
sutarties turin patvirtinanias aplinkybes, PVM sskait-faktr neutenka. Vienos i sutarties ali irayta
PVM sskaita-faktra savaime nra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas.
PVM sskaitafaktra, esanti vieninteliu reikalavim pagrindianiu rodymu, pati savaime nerodo sutartini
santyki tarp ali buvimo vien dl tos prieasties, kad dvialiai sutariai sudaryti btina ireikta abiej sutarties
ali valia, tuo tarpu PVM sskaitosfaktros iraymas yra vienaalis aktas, sukuriantis mokestin dokument
iraiusiam asmeniui prievol sumokti nustatyto dydio mokest valstybei (PVM), taiau vien io dokumento
pagrindu civiliniai teisiniai santykiai tarp ali neatsiranda.
Atsivelgiant i teism praktik, galima daryti ivad, jog PVM sskaita-faktra galima patvirtinti pat ali
sutartini santyki fakt, taiau negalima nustatyti i santyki pobdio ir turinio, skaitant mokjimo ir
atsiskaitymo tvarkos, termin ir kit slyg.
14.Ar sutarties alis turi teis ireikti savo vali vieu skelbimu? Jei taip, kokiais atvejais?
statym ar sutarties nustatytais atvejais asmuo turi teis ireikti savo vali vieu skelbimu io straipsnio
nustatyta tvarka (vieas galiojimas, vieas galiojimo panaikinimas ir kt.).
Vieas skelbimas skelbiamas paskutins inomos kitos sandorio alies gyvenamosios ar verslo vietos arba vieai
ireikianio savo vali asmens gyvenamosios ar verslo vietos laikratyje (jeigu toks yra) ir viename i
nacionalini Lietuvos Respublikos laikrai, o sutartyje numatytais atvejais sutartyje nurodytame interneto
tinklalapyje. Teismas prireikus gali nustatyti ir kitoki asmens valios vieo skelbimo tvark.
Preziumuojama, kad valios ireikimas tapo inomas kitai sandorio aliai prajus keturiolikai dien nuo
paskutinio vieo paskelbimo dienos. Taiau i prezumpcija netaikoma, jeigu savo vali vieai paskelbs asmuo
neatliko vis manom ir jam prieinam veiksm kitos sandorio alies gyvenamajai ar verslo vietai nustatyti.
Apie asmens vali vieai skelbiama vali reikianiojo lomis.
15. Kuo skiriasi sutari registracija konstitutyvine ir deklaratyvine prasme? Koki Civiliniame kodekse
reglamentuojam sutari rims numatytas konstitutyvinis registravimas?
Konstitutyvin sandorio registravimo funkcija reikia, kad sandoris sigalioja ir ali
tarpusavio teiss ir pareigos atsiranda nuo sandorio registravimo momento.

Deklaratyvin funkcija, dar vadinama rodomja, sandorio galiojimui ir ali teisms ir

pareigoms jokios takos neturi, taiau informuoja treiuosius asmenis, kad sandoris
egzistuoja.
Daugumos registruotin sandori registracija turi deklaratyvin prasm. Ji reikia, kad alys prie treiuosius
asmenis gali panaudoti sandorio sudarymo fakt ir rodinti savo teises prie treiuosius asmenis
remdamosi kitais rodymais, tik jei sandoris registruotas vieame registre.
Konstitutyvinis registravimas nustatytas:
hipotekos sutariai;
keitimo sutariai;
servitutui;
uzufruktui.
Pagal iuos sandorius ali teiss ir pareigos atsiranda nuo j registravimo
momento, o tam tikrais atvejais ir teisi bei pareig pasibaigimas siejamas su
iregistravimu. i sandori neregistravus vieame registre, jie bus
negaliojantys. Pavyzdiui, CK 4.124 straipsnis nustato, kad i servituto kylanios teiss
ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus servitut, iskyrus, kai servitut nustato
statymai. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus,
kai sutampa viepataujaniojo ir tarnaujaniojo daikto savininkas arba sta
viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas.
16. Kokiuose Lietuvos Respublikoje veikianiuose vieuosiuose registruose gali bti registruojamos sutartys?
Kokia sutari registravimo iuose registruose reikm?
Lietuvoje yra gana didel registr vairov. Lietuvos Respublikos valstybs registr
statymas nustato, kad pagrindiniai valstybs registrai yra:
1)
2)
3)
4)
5)
6)

Juridini asmen registras;

Gyventoj registras;
Nekilnojamojo turto registras;
Adres registras;
Teiss aktus registruojantys registrai;
Hipotekos registras.

Be pagrindini valstybs registr, yra nemaai ne pagrindini valstybs registr, kaip

antai: Testament registras, Turto aret registras, Vedyb sutari registras, Sutari
registras, Keli transporto priemoni registras, Preki enkl registras, Valstybinis ginkl
registras, Jr laiv registras, Vidaus vanden laiv registras, Civilini orlaivi registras ir
kt.
Registravimo reikm
Sandori registravimo tikslas teisingai ir isamiai atspindti esam teisin
padt ir garantuoti, kad tai, kas rayta registre, yra tikra ir teisinga.
Registravimu siekiama apsaugoti teises t, kurie jas gijo, ir utikrinti informacijos
patikimum bei prieinamum visuomenei. Pavyzdiui, nekilnojamojo turto registravimo
tikslas ir esm nuosavybs, jos savininko, vairi teisi ir pretenzij nuosavyb
identifikavimas. Tretiesiems asmenims svarbu, kad informacija bt tiksli. CK 4.262
straipsnis tvirtina viej registr duomen teisingumo prezumpcij: rayti vie
registr duomenys laikomi teisingais ir isamiais, kol nenuginijami statym nustatyta
tvarka.
Pagrindiniai sandori registravimo reikms aspektai:

- Vieumas pirmiausia reikia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis naudotis
vieo registro duomenimis, iskyrus statym nustatytus apribojimus. Kitas vieumo
aspektas registr duomenys turi vie pasitikjim, nes jie laikomi teisingais, kol nra
nuginyti. Be to, tam tikr teisi perjimo i vieno savininko kitam vieumas svarbus ir
renkant mokesius.
- rodomoji reikm registruota sutartis sukuria jos galiojimo bei teistumo prezumpcij
ir pirmenybs teis daikt. Tam tikr teisi turjim prie treiuosius asmenis galima
panaudoti tik jei ios teiss buvo vieos ir tretieji asmenys galjo patikrinti, kas yra t
teisi savininkas.
- Savininko ir treij asmen teisi ir interes apsauga. Ginamas siningas teisi
gijjas, gyjantis teises pagal registro duomenis. Jei vliau teismo sprendimu
pripastama, kad asmuo, i kurio sigytas turtas, nebuvo tikrasis savininkas, i siningo
gijjo turtas negali bti atimtas. Galimyb kiekvienam suinteresuotam asmeniui vieame
registre gauti informacij apie teisi priklausomyb ir suvarymus turi esmins reikms
pasitikjimo, saugumo ir stabilumo civilinje apyvartoje utikrinimui, taip pat padeda
ukirsti keli galimam piktnaudiavimui.
- Valstybinio registro garantas yra valstyb. Dl registro tarnybos kalts atsiradusi al
dl duomen neteisingumo, neteisto atsisakymo registruoti sandor ir pan. atlygina
valstyb.
17. Kas registruojama vieajame registre: dokumentas dl sutarties ar (ir) sutarties pagrindu atsiradusi teis?
Atkreiptinas dmesys, kad sandorio sudarymas dar nereikia, kad asmuo gijo nuosavybs teis nekilnojamj
daikt. Nuosavybs teis nekilnojamj daikt pirkjui pereina tik nuo daikto perdavimo, kuris forminamas
pardavjo ir pirkjo pasiraytu primimoperdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (CK 6.393
str. 4 d., 6.398 str. 1 d.). Kadangi nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties registravimas yra tik
juridinio fakto, patvirtinanio prievolini teisini santyki dl atitinkamo nekilnojamojo daikto atsiradim,
registravimas, o pagal CK 4.253 str. 2 dal vieajame registre turi bti registruojamos ir daiktins teiss
nekilnojamuosius daiktus (taip pat ir nuosavybs teis), nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo
sutarties ir primimoperdavimo akto pagrindu btina uregistruoti ir nuosavybs teiss nupirkt
nekilnojamj daikt perjimo fakt. Jeigu viena alis vengia registruoti nuosavybs teiss perjimo fakt, tai
kita alis gali kreiptis teism dl io fakto registravimo. iuo atveju sutartis (jos pagrindu ir nuosavybs teis
nupirkt nekilnojamj daikt) registruojama teismo sprendimo pagrindu, o alis, nepagrstai vengusi registruoti
nuosavybs teiss perjim, turi atlyginti kitai aliai dl to patirtus nuostolius (CK 6.393 str. 4 d.)
18. Kokios reikms registruojant sutartis vieajame registre turi prior tempore, potior iure taisykl?
Prior tempore, ir potior iure taisykls sietinos su senovs romn teiss kodeksuose galiojusia
nuostata: Kas pirmiau atranda savininko neturint daikt ,tam is daiktas turs ir
priklausyti.
prior tempore potior jure (pirmas laike pirmas teisje Tomo Chochrin pastaba) principu grindiam hipotekini
kreditori reikalavim eilikum hipotekos registre net ir tuo atveju, jeigu lygiaveriams kreditoriams bt
suteikta teis siekti hipotekos pagal, pvz. kreipimosi teism laik, laikant, kad visi kreditoriai turi teis reikalauti
hipotekos nustatymo.
19. Pagal kokius kriterijus sutartys gali bti skirstomas ris? Kokios reikms turi sutarties priskyrimas
vienai ar kitai sutari riai?

6.160 straipsnis. Sutari rys:

1. Sutartys gali bti dvials ir vienaals; atlygintins ir neatlygintins; konsensualins ir realins; vienkartinio
vykdymo sutartys ir tstinio vykdymo sutartys; vartojimo sutartys ir kitos.
2. Pagal sudarymo bd sutartys skirstomos abipusmis derybomis sudaromas sutartis ir prisijungiant
sudaromas sutartis.
3. Pagal gaunamos naudos apibrtum sutartys skirstomos rizikos sutartis (jose konkreiai nenustatytas naudos
gavimas ar ali pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro vykio buvimo ar nebuvimo) ir ekvivalentines
sutartis (jose sudarymo metu konkreiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar ali pareig dydis).

20. Kuo vienaals ir dvials sutartys skiriasi nuo vienaali ir dviali sandori? Koks yra vienaals
sutarties ir sandorio santykis?
Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
Vienaalis sandoris (testamentas, galiojimas, kiti). Sandoris, kuriam sudaryti btina ir pakanka vienos alies
valios.
Dvialis sandoris Sandoris, kuriam sudaryti btina dviej ali suderinta valia
Dvialis sandoris ir daugiaalis sandoris - sutartis.
Sutartis dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai
vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo
kit veiksm atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo teis (CK 6.154 str.). Atskiros sutari rys:
Rangos, nuomos, pirkimo pardavimo, main, panaudos, paasugos, dovanojimo,
pavedimo, franizs ir kt.
21. Kokios sutartys yra laikomos sinalagmatinmis? Pateikite toki sutari pavyzdi
I dviali sutari iskiriamos sinalagmatins sutartys, kuriose alys turi prieines lygiavertes prievoles. Pvz :
pirkimo-pardavimo sutartis yra sinalagmatin pirkjas ir pardavjas turi vienodai
svarbias ir tarpusavyje susijusias pareigas.
22. Kokios reikms vindikacijos ir actio Pauliana taikymo atvejais turi sutarties atlygintinumo ar
neatlygintinumo faktas?
23. Koks konsensualizmo, kaip sutari teiss principo, ir sutari klasifkavimo konsensualines ir realines
santykis?
Turbt visiems girdta sutari klasifikacija konsensualines ir realines. Tai viena i romnikojo paveldo
klasifikacij, kuri turjo reikm sutarties galiojimui (jos sudarymo momentui).
Realini sutari sudarymui esminiu elementu laikytas daikto (lot. rei) perdavimas, o konsensualini ali
valios sutapimas (lot. consensus ad idem).
Remiantis konsensualizmo principu, sutariai sudaryti pakanka ali valios sukurti tarpusavio santykius, todl
paprastai laikoma, kad suderinta ali valios iraika yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti,
ir nesuteikiama lemiamos reikms valios iraikos formai
24. Pagal kokius kriterijus konsensualins sutartys gali bti atskiriamos nuo realini? Kokia tokios
klasifkacijos reikm?
Sutartys skirstomos i realines ir konsensualines. Realines sutartys laikomos sudarytomis nuo nuo to momento,
kai turtas perduodamas kreditoriui pagal sutart, i kurios atsidaro skolin prievol, o konsensualines - nuo to

momento, kai alys susitar dl vis esmini slyg ir t susitarim ireik sutarties forma. Isigalioja sutartys
nuo ju sudarymo momento, nebent sutartyje nustatoma kitaip.
Realini sutari ms kodekse galime rasti ne vien, jas atpastame pagal lingvistin formuluot sutarties
sampratoje pvz.: paskolos davjas perduoda; pagal dovanojimo sutart viena alis (dovanotojas) neatlygintinai
perduoda turt; neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena alis (panaudos davjas) perduoda;
ir kt.
25. Ar tam tikros ries sutartis gali bti ir konsensualin, ir realin? Jei taip, pateikite konkrei pavyzdi.
Konsensualin- kuri laikoma sudaryta nuo ali susitarimo momento.
Realin- tai kurios ali teiss ir pareigos atsiranda nuo tam tikr veiksm atlikimo
( perduodamas daiktas, sumokami pinigai),
26. Kokiais bdais yra ginamos alies, sudariusios sutart prisijungimo bdu, teiss?
Pagal 6.193 straipsnis. Sutari aikinimo taisykls 6d. Visais atvejais sutarties slygos turi bti aikinamos
vartotoj naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai

27. Pagal kokius kriterijus rizikos sutartys yra atribojamos nuo ekvivalentini sutari? Kuriai i i ri
priskirtinos rangos ir atlygintin paslaug teikimo sutartys?
Rizikos- konkreiai nenustatytas naudos gavimas ar ali pareigos dydis, o tai priklauso
nuo tam turto vykio buvimo arba nebuvimo ( draudimo).
Ekvivalentins- i sutari sudarymo metu konkreiai nurodoma gaunama nauda ar jos
dydis ir ali pareigos dydis ( pirkimo -pardavimo)
Rangos sutartis yra atlygintin, nes usakovas privalo vykdyti priepriein pareig
sumokti atlyginim u tinkamos kokybs darbo rezultato perdavim. Todl rangos
sutartis yra ekvivalentin sutaris
28. Ar sutartis gali bti kvalifkuojama kaip vartojimo, jeigu ji sudaroma dvigubo naudojimo ir verslo, ir
asmeninio tikslu?
Civilinio kodekso 1.39 straipsnyje pateikiamas vartojimo sutarties apibrimas: vartojimo sutartimi yra
laikoma sutartis dl preki ar paslaug sigijimo, kuri fizinis asmuo (vartotojas) su preki ar paslaug pardavju
(tiekju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam kio
poreikiams tenkinti.

Tam tikr ri sutartys negali bti kvalifikuojamos vartojimo sutartimis dl savo dalyko (vartojimo sutartimis
nelaikomos darbo sutartys, taip pat sutartys, susijusios su teismis paveldjim, su teismis pagal eimos teis,
bendrovi steigimo ar reorganizavimo arba kini bendrij sutartys.
Kai fizinio asmens sudarytos sutarties prekei (paslaugai) sigyti tikslas nra vienareikmis, t. y. kai sutartis
sudaroma dvigubo naudojimo - tiek verslo, tiek asmeninio - tikslu, teismas, sprsdamas dl sutarties
kvalifikavimo vartojimo sutartimi bei specialaus vartotojo teisi apsaugos mechanizmo taikymo, turt vertinti
sutarties tiksl reikmingum,vertinti ar buvo siekiama patenkinti asmens poreikius, reikmingai susijusius su jo
veikla ir profesija, ar, prieingai, naudojimas profesiniam tikslui buvo visikai nereikmingas, atsivelgti ne tik
sutarties turin, pobd ir tiksl, bet ir objektyvisias sutarties sudarymo aplinkybes. Kilus abejoni dl fizinio
asmens preks (paslaugos) sigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikmingas konkreios
sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turin, pobd, ali elges po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan.

(CK 6.193 straipsnis) bei, remdamasis faktini bylos duomen ir nustatyt aplinkybi visuma, sprsti, koks buvo
sutarties tikslas. Jeigu nustatoma, kad fizinio asmens sudarytos sutarties tikslas taip pat buvo ir jo kinskomercins ar profesins veiklos poreiki tenkinimas, tokia sutartis vartojimo sutartimi kvalifikuotina ir tokiam
fiziniam asmeniui specialusis vartotojo teisi apsaugos mechanizmas taikytinas tuo atveju, kai yra pagrindas
konstatuoti, jog sigytos preks (paslaugos) naudojimas kins-komercins ar profesins veiklos tikslui buvo
visikai nereikmingas.