V44-011

GENEROLO JONO EMAIIO

LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Petras Algirdas ioys

TARPTAUTIN
HUMANITARIN TEIS
Mokomoji knyga

Vilnius
2002

7610004440011

UDK 341.24 (075.8)

i144

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros doc. Petro Algirdo ioio parengta mokomoji knyga Tarptautin
humanitarin teis skiriama KA karinams ir klausytojams. Ji gali bti
naudinga ir kitiems tikrosios karo tarnybos kariams.

Atsakingasis redaktorius doc. Pranas Jankauskas

Recenzavo Lietuvos teiss universiteto Tarptautins teiss katedros
vedjas prof. Saulius Katuoka

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2002

Petras Algirdas ioys, 2002

ISBN 9955423129

TURINYS

Pratarm ........................................................................................................ 5
Santrumpos ................................................................................................ 10
1. iuolaikins tarptautins teiss samprata ir vaidmuo utikrinant
tarptautin saugum ............................................................................. 11
2. Grasinimo jga ar jgos nenaudojimo principas ............................. 25
3. Tarptautin humanitarin teis: kilm ir esm ............................... 40
4. Tarptautins humanitarins teiss principai .................................... 51
5. Tarptautin humanitarin teis ir mogaus teiss ginkluot
konflikt metu ..................................................................................... 57
6. Karas ir tarptautin teis .................................................................... 62
7. Karinis neutralitetas ............................................................................ 79
8. Karo dalyvi teisinis statusas ............................................................. 90
9. Kariavimo priemoni ir metod teisinis ribojimas ........................ 102
10. Karo auk tarptautin teisin apsauga ........................................... 137
10.1. Sueistj, ligoni ir asmen, patyrusi laivo suduim,
apsauga ..................................................................................... 139
10.2. Karo nelaisvs teisinis reimas ................................................ 149
10.3. Civili gyventoj apsauga ....................................................... 164
10.4. Netarptautini ginkluot konflikt auk apsauga .............. 183
11. Kultros vertybi apsauga ginkluoto konflikto metu .................. 191
12. Karins okupacijos reimas ............................................................. 200
13. Karo pabaiga ir jo tarptautiniai teisiniai padariniai .................... 207
14. Tarptautinio Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio
judjimas ir jo vaidmuo konfliktinse situacijose ........................ 213
15. Atsakomyb u tarptautins humanitarins teiss
paeidimus ........................................................................................ 218
15.1. Tarptautin valstybi atsakomyb .......................................... 219
15.2. Fizini asmen baudiamoji atsakomyb .............................. 225

Priedai
I priedas. Skiriamieji enklai .................................................................. 251
II priedas. Naujojo Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso
XV skyriaus Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai
redakcija .................................................................................................... 252
Aikinamasis teiss svok ir tarptautini termin odynlis ............ 257
Literatra .................................................................................................. 267

PRATARM
monijos istorijoje gausu kar didelio masto ir vietins reikms,
ilgalaiki ir trump, tarpvalstybini ir pilietini, teising ir neteising.
Kad ir kokie jie buvo, rezultatas visada bdavo tas pats sugriaunamos
senos ir kuriamos naujos valstybs ir imperijos, taiau nuolat vyko socialins paangos pltros procesas. U tai monija sumokjo milijardais
gyvybi. Tikriausiai siaubingiausias ir pratingiausias buvo eerius metus truks Antrasis pasaulinis karas, kurio metu uvo daugiau kaip 50
milijon moni, o materialiniai nuostoliai virijo 4 trilijonus doleri.
Jau daugel met nebuvo panaaus masto kar, taiau ginkluoti konfliktai planetoje vyksta ir dabar, tampa vis nirtingesni, siiebia dl pai vairiausi motyv (religini, etnini, nacionalini ir kt.). Sunku tiktis, kad j
sumas, dar daugiau kad jie visai inyks. Sulaikyti kariaujanias alis nuo
beprasmio iaurumo, taip pat utikrinti btin apsaug tiems, kurie tiesiogiai nukenia nuo karo, palengvinti karo auk kanias tarptautins humanitarins teiss, dar vadinamos ginkluoto konflikto teise, pagrindinis tikslas.
Po to, kai buvo priimtos 1949 m. enevos konvencijos dl karo auk
apsaugos, tarptautin humanitarin teis, pradjusi formuotis dar XIX a.
viduryje, galutinai tapo savarankika tarptautins teiss aka, reguliuojania ginkluot konflikt ali elges, siekiania suvelninti karo veiksm
iaurumus ir utikrinti humanitarinius kariaujanij, sueistj, ligoni,
karo belaisvi, taip pat taiki civilini gyventoj apsaugos standartus.
1949 m. enevos konvencijas ir 1977 m. du j papildomus protokolus
2000 m. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas (18), suteikdamas iems
dokumentams statymo gali, nes valstybs, pasiraiusios ias konvencijas, sipareigoja bet kokiomis aplinkybmis j laikytis ir jas gerbti.
Tarptautins humanitarins teiss normos palieia daugelio tkstani (o kartais ir milijon, kaip tai buvo pasaulini kar metu) moni interesus paiuose vairiausiuose pasaulio regionuose. Deja, tenka konstatuoti, kad ne tik ginkluoto konflikto aukos, bet ir nemaai
aukto rango pareign yra nepakankamai gerai susipain su tarptautins humanitarins teiss nuostatomis arba j neino. Ne iimtis
ir kariuomen, ir kitos ginkluotosios struktros. Todl enevos konvencijas ir j protokolus pasiraiusios alys privalo tiek taikos metu,
tiek ir kilus ginkluotam konfliktui iuos dokumentus platinti, j nag5

rinjim traukti karinio rengimo programas, taip pat skatinti studijuoti ir visuomen, kad su jais susipaint ir ginkluotosios pajgos, ir
civiliai gyventojai (I protokolo 83 str.).
Btinyb mokyti savo ginkluotj pajg personal tarptautins humanitarins teiss taisykli, supaindinti j su pareigojimais ir utikrinti, kad kiekvienas karys inot, kokia pagal nacionalin ir tarptautin
teis u vairius veiksmus numatyta asmens atsakomyb, pabriama ir
1994 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje priimtame Elgesio kodekse dl politini karini saugumo aspekt (51), prie
kurio tais paiais metais prisijung ir Lietuva.
Pareiga laikytis visuotinai pripaint tarptautins humanitarins teiss
norm numatyta ir Lietuvos Respublikos statymuose Karo padties statyme (67) bei Ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statyme (68).
ioje knygoje nesiekiama pateikti konkrei rekomendacij dl ginkluotj pajg vad pareig, kovini operacij metu priimant svarbius
sprendimus, duodant uduotis pavaldiniams ir vykdant tarptautins humanitarins teiss norm ir taisykli laikymosi kontrol, dl pavaldini
mokymo metodikos, nes tai, autoriaus nuomone, atskira tema.
Kartu reikt paymti, jog per pusantro amiaus buvo priimta beveik
90 ios teiss akos konvencij, tarptautini sutari, deklaracij ir kit
oficiali akt, kurie nra tinkamai kodifikuoti. Skirtingu laiku priimti dokumentai liudija to laikmeio poreikius, juos skaitant galima susipainti
su ankstesne karybos terminija, koncepcijomis, kurios buvo tuometini
politini kompromis bei vairi teiss sistem rezultatas. Dl to dabar ne
tik karikiams, bet ir teisininkams jas sunku studijuoti ir taikyti, tuo labiau
kad tarptautins humanitarins teiss tematika pastebimai stinga tiek normins, tiek specialiosios literatros lietuvi kalba.
iuo metu Lietuvoje yra oficialiai paskelbtos tik Seimo ratifikuotos 1949
m. keturios enevos konvencijos ir du j 1977 m. papildomi protokolai,
1954 m. Hagos kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija bei dar keletas ratifikuot konvencij dl atskir draudiam naudoti ginkl ri ir su mogaus teisi apsauga susijusi dokument.
2000 m. pasirodiusi V. Vadapalo ir I. Jarukaiio studija, analizuojanti tarptautins humanitarins teiss gyvendinimo bkl Lietuvos Respublikoje, yra pirmasis i autori darbas (92), kuriame daugiausia dmesio skiriama ne tarptautins humanitarins teiss normoms, o prie6

monms, kuri Lietuvos Respublika msi ir turt imtis siekdama gyvendinti tarptautinius sipareigojimus.
Atskiri tarptautins humanitarins teiss bruoai nagrinjami P. Krio ir M. Poarsko monografijose bei V. Vadapalo tarptautins teiss
vadovlyje, G. vedo ir kit autori moksliniuose straipsniuose apie karo nusikaltimus. TRKK yra ileids kelet i usienio kalb lietuvi
kalb iverst daugiau paintinio ir informacinio pobdio broirli,
skirt ginkluotosioms pajgoms. Tai, ko gero, ir visas lietuvi kalba ileistos literatros tarptautins humanitarins teiss temomis lobynas.
Todl i mokomoji knyga yra pirmasis didesns apimties karikiams skirtas leidinys, numatantis teisikai reguliuojam ginkluot konflikt auk
apsaugos normas. ia tarptautins humanitarins teiss klausimai nagrinjami ne tik tarptautins, bet ir Lietuvos vidaus teiss aspektais.
Autoriaus tikslas buvo aikiai ir suprantamai istoriniu, teoriniu ir praktiniu poiriais nuviesti pagrindines ios msuose maai nagrintos tarptautins teiss akos krimosi ir pltros problemas, pavelgti ginkluotos kovos veiksm prigimt, esm ir principus, supaindinti su j klasifikavimo, kariavimo teisinio reglamentavimo, ginkluot konflikt auk
tarptautins teisins apsaugos pagrindais, su kari teismis ir pareigomis toki konflikt metu, su atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus ir karo nusikaltimus reglamentuojaniomis nuostatomis.
Atsivelgdamas skaitytoj, kuriems daugiausia skiriama i knyga, kontingent ir karinio personalo poreikius, naudodamasis usienio specialist
rekomendacijomis, autorius paband iskirti ginkluotj pajg vad (virinink) pareigas, akcentuoti tuos momentus, kuriuos btina atsivelgti kovini operacij metu priimant svarbius sprendimus, duodant uduotis pavaldiniams ir atliekant j vykdymo kontrol, nes visa tai turi bti daroma
grietai laikantis tarptautins humanitarins teiss norm ir taisykli.
iuolaikini tarptautini santyki srityje stabilum garantuoja tarptautin teis, kuri efektyviai veikia beveik visas tarpvalstybini santyki sferas.
Ginkluotj pajg veikla taip pat neatsiejama nuo bendrosios tarptautins teiss, kurios normos reguliuoja tarptautinio saugumo stiprinimo garantijas. I j svarbiausios tarptautini gin taikaus sprendimo
priemons, jgos nenaudojimo bei nusiginklavimo principai. Todl, autoriaus nuomone, elementariausios tarptautins teiss inios yra reikalingos ir aktualios tiek bsimiesiems, tiek ir dabartiniams karini dalini
7

vadams, nes ie teiss pagrindai padeda jiems atlikti tarnybos pareigas

utikrinant valstybs saugum, gyvendinant kari teisin status, atliekant pavestas uduotis tarptautini pratyb bei tarptautini operacij
usienyje metu pagal JT mandat. Knygoje glaustai aprayta ir JT, kaip
pasaulins tarptautins taikos ir saugumo palaikymo bei bendradarbiavimo organizacijos, veikla. Kartu apvelgiami TRKK, kaip nepriklausomos tarptautins humanitarins organizacijos, atliekanios svarb vaidmen gyvendinant tarptautins humanitarins teiss principus ir normas, kai kurie veiklos aspektai.
Rengdamas knyg, autorius istudijavo ne tik ms spaudoje pasirodiusias, bet ir neskelbtas pagrindines tarptautins humanitarins teiss
konvencijas bei kitus tarptautinius dokumentus, naudojosi Lietuvos ir
usienio mokslinink darbais, TRKK leidiniais, ios organizacijos rengt konferencij mediaga. Atskiri teiginiai iliustruojami istoriniais faktais ir statistiniais duomenimis.
Dl ypatingos panaudotos mediagos gausos tekste ir literatros srae nurodyti ne visi, o tik pagrindiniai ir svarbiausi kai kuri normini
akt ir mokslo darb altiniai. Kit nenurodyt altini, ypa istorini
fakt bei statistini duomen, autentikumas neturi kelti abejoni.
Taiau rengiant darb susidurta ir su kai kuriomis lingvistinio pobdio problemomis. I tarptautini dokument kalbos lietuvi kalb
skirtingai iversti kai kurie terminai (tai gali pastebti ir valgesni skaitytojai), todl autoriui kartu su redaktore teko apsisprsti dl toki termin suvienodinimo. Pavyzdiui, atskirose 1949 m. enevos konvencijose ta paia prasme vartojami terminai: lktuvai ir orlaiviai (autorius
visur vartoja svok orlaiviai), sunks paeidimai ir rimti paeidimai (vartojama sunks paeidimai), civilin gynyba ir civilin
apsauga (vartojama civilin gynyba), o terminai prieininkas ir
prieas laikomi sinonimais ir pan. 1980 m. Konvencijoje dl tam tikr
prastini ginkl ir jos papildomuose protokoluose kai kuri ginkl ri pavadinimai neatitinka karybos termin odynuose nurodytj.
Siekiant skaitytojams, norintiems savarankikai giliau istudijuoti nagrinjamas temas, palengvinti kitos reikiamos literatros paiek, tekste nurodomi pagrindini tarptautini dokument ir Lietuvos Respublikos statym pavadinimai, j primimo datos ir straipsniai. Juos galima rasti oficialiame Seimo leidinyje Valstybs inios arba interneto svetainje. Knygos
8

pabaigoje pridedamas aikinamasis teiss svok ir tarptautini termin odynlis bei spausdinami konvencij aprobuoti skiriamieji enklai.
ioje knygoje remiamasi Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos norminiais aktais, priimtais iki 2002 m. balandio 17 dienos.
Mokomoji knyga skiriama Generolo Jono emaiio Lietuvos karo
akademijos karinams ir klausytojams. Ji gali bti naudinga ir kitiems
tikrosios karo tarnybos kariams, Valstybs sienos apsaugos tarnybos ir
specializuot policijos dalini, kurie karo padties ir valstybs gynybos
(karo) atveju priskiriami ginkluotosioms pajgoms, pareignams bei asmenims, besidomintiems tarptautine humanitarine teise.

SANTRUMPOS
BK Baudiamasis kodeksas
CIA Centrin karo belaisvi informacijos agentra
CPA Centrin TRKK paiek agentra
ES Europos Sjunga
ESBO Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
GA JT Generalin Asamblja
IC (angl. internment camp) internuot asmen stovyklos ymjimas
YYY vienas i sanitarini laiv atpainimo povandenini
akustini signal
JT Jungtins Tautos
NATO (angl. North Atlantic Treaty Organization) iaurs Atlanto
sutarties organizacija
NVS Nepriklausom Valstybi Sandrauga
PP 1949 m. enevos konvencij 1977 m. papildomi protokolai
PW, arba POW (angl. prisoner of war),
PG (pranc. prisonnier de guerre) belaisvi stovykl ymjimas
RF Rusijos Federacija
SSRS Soviet Socialistini Respublik Sjunga
SIPRI (angl. Stockholm International Peace Research Institute) Stokholmo tarptautinis taikos tyrim institutas
ST JT Saugumo Taryba
TBT Tarptautinis baudiamasis teismas
TKT Tarptautinis karo tribunolas
TRKK Tarptautinis Raudonojo Kryiaus komitetas
TTT JT Tarptautinis Teisingumo Teismas
UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural
Organization) JT vietimo, mokslo ir kultros organizacija
K 1949 m. enevos konvencijos dl karo auk apsaugos

10

1. IUOLAIKINS TARPTAUTINS TEISS SAMPRATA IR

VAIDMUO UTIKRINANT TARPTAUTIN SAUGUM
Tarptautin teis yra vienas reikmingiausi monijos civilizacijos pasiekim. Ji grindiama ir vadovaujasi humanikumo principais. Tarptautins teiss uuomazgos atsirado kartu su pirmosiomis valstybmis. Istoriniai dokumentai liudija, kad tarptautin teis jau egzistavo pirmyktje bendruomeninje santvarkoje ir vergvaldini gamybini santyki epochoje ir kad tuo metu jau galiojo nemaai tarptautins teiss norm,
sutari, susitarim, apibriani teises bei kariavimo taisykles.
Pavyzdiui, tarptautine sutartimi laikomas 1278 m. pr. Kr. Egipto faraono Ramzio II ir hetit karaliaus Chatuilio III sudarytas susitarimas.
Jame buvo numatyta karin sjunga verg sukilimams slopinti, pabgusiems vergams iduoti ir pagalba kitais panaiais atvejais.
Yra duomen, kad madaug tuo laiku atsirado teiss normos, reguliavusios santykius tarp atskir Indijos kunigaiktysi ir valstybini darini. Daugelis i j buvo tvirtintos Manu statymuose religiniame ir
teisiniame paminkle, kuriame buvo kalbama apie karo vedimo bdus,
diplomatines derybas ir kai kuri sjungini sutari ris.
Tarptautins teiss pltrai didel tak dar Romn teis. Senovs
Romoje ji laikyta prigimtine teise, kuri buvo knyta daugumos pasaulio
taut raytiniuose statymuose ir paproiuose ir vadinama taut teise.
Dl tarptautins teiss prigimties, terminijos ir raidos yra nemaai doktrin ir vairi ios srities specialist nuomoni. Tarptautin teis kaip savarankika teiss sistema ir mokslo aka m formuotis tik Renesanso epochos
pabaigoje. Tarptautins teiss tvu daugelio laikomas oland teisininkas ir
diplomatas Hugo Grocijus per Trisdeimties met kar para traktat Apie
karo ir taikos teis (80), kuriame pirm kart paband susisteminti karo ir
taikos teiss nuostatas. Gal dl to susidar nuomon, kad tarptautin teis
pirmiausia atsirado kaip karo teis. Savo garsiajame darbe H. Grocijus
ragino valstybes vadovautis prigimtine teise ir bti siningomis tarpusavio
santykiuose, karus skirst teisingus kaip atsak ksinimsi paeisti suverenios valstybs pagrindines teises ir neteisingus. Pasisak prie karo iaurumus, asmenins nuosavybs ugrobim ir naikinim. Be to, Grocijus akcentavo tarptautini susitarim, kaip pozityviosios teiss princip, laikymosi svarb pagal prigimtin princip pacta sunt servanda (sutari reikia
11

laikytis), pasiuntini nelieiamumo, jr laisvs ir kitus tarptautins

teiss klausimus.
Pirmasis termin tarptautin teis pavartojo angl filosofas Jeremys Benthamas 1870 metais savo knygoje vadas morals ir statym
leidimo principus, lygindamas tarptautin teis su nacionaline (vietine) teise (91, p.20).
XIX a. suaktyvjo demokratinio pobdio tarptautins teiss raida,
paskatinusi valstybi bendradarbiavim ir prisidjusi prie visuomens paangos. Kartu tebeegzistavo sudarytos nuostatos, tarnaujanios kolonijinei politikai. Karas iliko vyraujanti tarpvalstybini gin sprendimo
priemon. Nepasisek pasiekti pagrindinio tikslo sumainti ginklavimosi mast ir 1899 bei 1907 m. Hagos taikos konferencijose primus
konvencijas dl sausumos karo statym ir paproi.
Tarptautins teiss tolesns pltros atvilgiu vienu svarbiausi XX a.
pradios vyki, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, laikomas Taut
Sjungos krimas. 1919 m. kurta Taut Sjunga tam tikra prasme buvo
JT pirmtak. Prie Antrj pasaulin kar ios organizacijos nars buvo
58 valstybs. Lietuva j priimta 1921 metais. Prasidjus karui, Taut
Sjungos veikla praktikai nutrko, nors formaliai ji dar egzistavo iki
1946 met.
Neteistai Baltijos alis traukus SSRS sudt, nuo 1940 iki 1990 m.
Lietuva neteko tarptautins teiss subjekto statuso, kur vl susigrino
atkrus ir paskelbus Nepriklausomyb po to, kai j pripaino daugiau
kaip 80 valstybi. 1991 m. rugsjo 17 d. Lietuva kartu su Latvija ir Estija
buvo priimta JT. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (56) tvirtintos ms valstybs nuostatos vadovautis tarptautins teiss normomis
ir principais. Dabar Lietuva siekia integruotis Europos Sjungos ir
NATO struktras.
iuolaikin tarptautin teis tai santykius tarp valstybi vairiose srityse (ekonomikos, politikos, kultros, karybos ir kt.) reguliuojani princip
ir teiss norm sistema. J valstybs laikosi savanorikai, o prireikus jos utikrinamos individualiomis ar kolektyvinmis prievartos priemonmis.
Bendrj tarptautin teis taikyti Lietuvos teiss sistemoje tapo galima tik 2002 m. primus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teism
statym (in. 2002 Nr. 17 649), kuriame, be kit byl nagrinjimo
altini, yra numatytos ir Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. i
12

nuostata teisinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3

dalyje, kuris nustato, kad tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins
sistemos dalis. Ratifikuot sutari virenyb, palyginti su statymais ir
kitais teiss aktais, numato 1999 m. priimtas Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas, kurio 11 straipsnyje sakoma, kad jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo momentu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties
nuostatos (65).
Tarptautin teis, palyginti su nacionaline teise, turi kai kuri ypatum, kaip antai:
a) tarptautins teiss reguliavimo dalykas yra santykiai tarp valstybi,
tarp valstybi ir tarptautini organizacij, taip pat santykiai tarp pai
tarptautini organizacij;
b) tarptautins teiss subjektai (teisi ir pareig turtojai) pirmiausia
yra valstybs; tautos, kovojanios dl savo valstybingumo; vieosios tarptautins organizacijos (JT, NATO, ESBO, NVS ir kt.), sukurtos daugiaali sutari pagrindu.
Diskutuojama, ar individai, t.y. fiziniai asmenys, yra vieosios tarptautins teiss subjektai. inomas tarptautins teiss specialistas V. Vadapalas, nepripaindamas individ ios teiss subjektais, kartu daro ilyg, teigdamas, kad individo klausimas gali bti sprendiamas tik praktikai nustatant, ar konkreioje srityje jis turi tam tikras tarptautines
teises ir pareigas (91, p. 173). V. Vadapalo nuomon palaiko ir prof. V.
Domarkas, motyvuodamas tuo, kad iuolaikin tarptautin teis numato baudiamj atsakomyb u karo ir kitus nusikaltimus monijai, todl, esant tam tikroms slygoms, tarptautins teiss subjektais gali bti
laikomi ir atskiri individai (93, p.8). C. de Roveris asmenis laiko neabejotinais tarptautins teiss subjektais, nes pagal tarptautin mogaus
teisi teis jie gali kelti iekinius tarptautiniuose teismuose arba jie i
teism gali bti patraukti atsakomybn (85, p. 40).
Atrodyt, kad iais klausimais nevertt leistis teorinius ginus, jei
tai nebt siejama su ioje knygoje nagrinjama fizini asmen atsako-

13

mybe. Niurnbergo teismas (kurtas po Antrojo pasaulinio karo nusikaltliams teisti) nusprend, kad nusikaltimus tarptautinei teisei daro konkrets mons, o ne abstrakts subjektai, ir tik asmenys, kurie padaro
tokius nusikaltimus, yra baudiami. JT GA 1946 m. priimtoje rezoliucijoje pareik sutinkanti su Niurnbergo teismo statuto principais bei nuosprendiu (85, p. 43);
c) valstybs sutartinius sipareigojimus daniausia vykdo savanorikai;
d) tarptautines normas, esanias sutartyse, sukuria patys tarptautins
teiss subjektai abipusiu susitarimu.
Tarptautins teiss norma vadinama valstybi ir kit tarptautins teiss subjekt pripastama juridikai privaloma elgesio taisykl. ios normos atitinkamai klasifikuojamos: pagal subjektus skirstomos universalisias, sudaranias bendrosios tarptautins teiss pagrind, ir dalines, taikomas tik tam tikrai subjekt daliai, neatsivelgiant tai, kad tie subjektai
teritoriniu atvilgiu gali bti ir nesusieti, teiss normas; pagal veikimo
pobd dispozityvisias, leidianias patiems subjektams pasirinkti elgesio pobd bei patiems pagal aplinkybes nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, ir imperatyvisias (jus cogens), nustatanias aikias ir konkreias veikimo ribas ir privalomas tiksliai vykdyti tarptautins teiss subjektams.
Visuotinai pripaint ir visiems privalom tarpvalstybinio bendradarbiavimo norm sistema laikoma pagrindiniais tarptautins teiss principais, todl ie prioritetai turi didel reikm atskleidiant tarptautins
teiss turin.
iuolaikins tarptautins teiss pagrindiniai principai susisteminti JT
GA 1970 m. Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip, lieiani
draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi pagal JT Chartij (32) bei 1975 m. Helsinkio pasitarimo dl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje Baigiamajame Akte (39).
Abiejuose dokumentuose kai kurie principai kartojasi, bet yra patikslinti ar papildyti, todl pateiksime juos bendrai, suklasifikuotus atskiras grupes:
I. Taikos ir tarptautinio saugumo utikrinimo principai: susilaikymas
nuo grasinimo jga arba jgos panaudojimo; valstybs teritorinis vientisumas; taikus tarptautini gin sureguliavimas; valstybi atsakomyb.
II. Valstybi bendradarbiavimo principai: suvereni valstybi lygyb;

14

valstybi bendradarbiavimas; nesikiimas valstybi vidaus reikalus; siningas tarptautini sipareigojim vykdymas.
III. Taut ir mogaus teisi principai: taut lygiateisikumas ir laisvo
apsisprendimo teis; mogaus teisi ir pagrindini laisvi gerbimas.
ie ir kiti tarptautins teiss principai privalomi visiems tarptautins
teiss subjektams, o j nesilaikymas gali bti traktuojamas kaip ksinimasis vis tarptautin teistvark.
Lietuvos pasirengimas vadovautis visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis gyvendinant usienio politik ir siekimas utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir
pagrindines j teises bei laisves tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnyje, o detalizuojamas Nacionalinio saugumo pagrind statyme (61).
Tarptautin teis kaip valstybs teisins sistemos dalis skirstoma atskiras akas: tarptautin sutari teis, mogaus teisi teis, diplomatin ir konsulin teis, jr teis, oro teis, aplinkos apsaugos teis, tarptautin humanitarin teis ir kt. Be to, tarptautinei teisei priklauso ir
ios sistemos pagrindins dalys, t. y. svarbiausieji teisiniai institutai, i
kuri paymtini: kova su nusikalstamumu, gyventojai ir teritorija, taikus tarptautini gin sprendimas ir kt.
Tarptautins teiss ak ir institut reguliavimo sfera apima susitarimus, sutartis, konvencijas, numatanias valstybi sipareigojimus vairiose tarpvalstybinio bendravimo srityse. Daugelis i j tiesiogiai susijusios
su valstybi ginkluotj pajg interesais ir yra j veiklos tarptautinis
teisinis pagrindas.
Pavyzdiui, pagrindiniai susitarimai tarptautins jr teiss klausimais leidia apibrti karo laivo, jo ekipao status (teises, pareigas ir
atsakomyb), nes be to nemanoma vykdyti valstybi karinms jr pajgoms pavest udavini.
Valstybs, vadovaudamosi abipusiais interesais, suderina elgesio normas
(taisykles), kurios paprastai tvirtinamos dokumentuose tarptautins teiss altiniuose tarptautinse sutartyse ir tarptautiniuose paproiuose.
Tarptautin sutartis tai valstybi ar kit tarptautins teiss subjekt susitarimas dl savitarpio teisi ir pareig nustatymo, j pakeitimo ar
nutraukimo. Tarptautini sutari sudarym ir taikym reglamentuoja

15

1969 m. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss (30).

Tarptautins sutartys vadinamos vairiai: susitarimais, konvencijomis,
protokolais, paktais, traktatais ir kt.
Tarptautins sutartys klasifikuojamos remiantis tam tikrais kriterijais:
pagal reguliuojam santyki tip politins (tarptautins sutartys
dl sjungos sudarymo, nepuolimo, neutraliteto, bendradarbiavimo,
draugysts, taikos ir kt.); ekonomins (sutartys, sudarytos dl ekonomins pagalbos, tiekim, statyb, kredit, mokesi, atsiskaitym ir kt.);
tarptautins sutartys, sprendianios specialius klausimus (dl mokslinio ir
kultrinio bendradarbiavimo, sveikatos apsaugos, teisins pagalbos ir kt.);
karins (dl ginkluots ir ginkluotj pajg ribojimo, elgesio ginkluoto
konflikto metu, kariuomens dislokavimo usienio valstybse slyg, karins technikos tiekimo, dalyvavimo karinse programose ir pan.);
pagal sutarties form raytins ir odins (vadinamieji dentelmenikieji susitarimai);
pagal dalyvi skaii dvials ir daugiaals;
pagal veikimo laik neterminuotos ir terminuotos;
pagal veikimo viet regionins ir universaliosios;
pagal prisijungimo galimyb atviros ir udaros.
Tarptautins sutarties sudarymas laikomas viena pagrindini valstybi teisi ir j suvereniteto gyvendinimo form. is procesas apima kelet stadij, i kuri pagrindins: sutarties teksto parengimas, teksto autentikumo patvirtinimas (parafavimas); sutarties pasiraymas ir ratifikavimas; sutarties registracija ir paskelbimas.
Tarptautin sutartis automatikai nutrksta pasibaigus jos galiojimo
laikui arba pasiekus sutarties tiksl, dl kurio ji buvo sudaryta. alys taip
pat gali denonsuoti sutart, t. y. vienaalikai atsisakyti sutarties, apie tai
praneusios kitai aliai paioje sutartyje numatytomis slygomis, tvarka
ir terminais, iskyrus atvejus, numatytus I PP 99 straipsnyje dl protokolo denonsavimo sigaliojimo.
Tarptautinis paprotys tai nerayta, ilg laik ir vienodai taikyta
tarptautins teiss norma, kuri valstybs pripasta kaip visuotinai privalom elgesio taisykl. TTT statute tarptautinis paprotys apibdinamas kaip visuotins praktikos, pripaintos teiss norma, rodymas (13).
Visuotinai pripaintu paproiu tarptautinje oro teisje yra laikoma

16

norma suteikti pagalb orlaiviams, patyrusiems katastrof, netrukdant

jiems be leidimo skristi per usienio valstybs teritorij ( analogikos
normos taip pat nustatytos ir kai kuriose kitose sutartyse).
Iki sigaliojant JT 1982 m. Jr teiss konvencijai (43), daugelis valstybi pripaino jos nuostatas dl atvirosios jros panaudojimo ir taik
jas savo praktikoje kaip tarptautins jr teiss paprotin norm.
Pagalbiniai tarptautins teiss altiniai yra tik tam tikros tarptautins
teiss norm krimo, raidos, pakeitimo arba aikinimo pakopos. Tokie
altiniai gali bti tarptautini organizacij sprendimai, valstybi vidaus
norminiai teiss aktai, teism ir arbitra sprendimai, tarptautins teiss mokslo inov doktrinos, JT GA rezoliucijos.
Tarptautin teis, gyvendinama tvirtintus principus, siekia savo normomis teisinti visuotinai pripaintus elgesio standartus bei taisykles, be
kuri bt nemanomas tarptautinis bendravimas. Be to, tarptautins
teiss dokumentuose numatytos priemons, ginanios valstybi teises
bei interesus, kuri nesant kartais net galt kilti pavojus atskir ali
egzistavimui. Tai labai svarbi tarptautin saugum garantuojanti funkcija, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos atlieka universali tarptautin organizacija JT.
Siekdami palaikyti taik ir tarptautin saugum, penkiasdeimties valstybi vyriausybi atstovai 1945 m. San Franciske vykusioje konferencijoje kr organizacij Jungtins Tautos (sovietmeio leidiniuose JT buvo
vadinama Suvienytj Nacij Organizacija (SNO) ir patvirtino jos Chartij (13),kartais vadinam statais, kurioje numatyti ios organizacijos
tikslai, principai, naryst ir veiklos tvarka, jos svarbiausieji organai.
iuo metu apie 190 valstybi yra JT nars, tarp j, kaip jau buvo
minta, ir Lietuva. JT Chartijos l straipsnis numato pagrindinius tarptautinio saugumo principus imtis veiksming kolektyvini priemoni
siekiant ukirsti keli grsmei taikai ir j paalinti, sustabdyti agresijos
aktus arba kitus taikos paeidimus, sureguliuoti arba isprsti tarptautinius ginus, dl kuri gali bti paeista taika; pltoti draugikus taut
santykius, grindiamus taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kit reikiam priemoni visuotinei taikai stiprinti.
JT Chartija yra vienintelis tarptautinis dokumentas, kurio nuostatos
privalomos visoms valstybms ir kuris ne tik reguliuoja tarptautins saugumo organizacijos gynybin veikl, bet ir atlieka labai svarb vaidmen
17

nustatant visoms valstybms vienodus kolektyvinio saugumo sistemos pagrindus ir rengiant nacionalinius valstybs norminius aktus, teisine prasme reglamentuojanius jos veikl ekonomikos, politikos, ekologijos, humanitarinje ir karybos srityse.
Svarbiausi JT organai: Generalin Asamblja, Saugumo Taryba, Tarptautinis Teisingumo Teismas, Globos Taryba, Ekonomin ir Socialin Taryba ir Sekretoriatas. Taiau daugiausia dmesio skirsime pirmiesiems
institutams, kuri kompetencija tiesiogiai susijusi su ms nagrinjamais klausimais.
Generalin Asamblja patariamasis organas, kuriame atstovaujama
visoms valstybms JT narms. Generalin Asamblja atlieka kelet svarbi funkcij: pirmiausia svarsto kardinalius tarptautins politikos teiss
stiprinimo, tarptautinio tampos velninimo, ginkluots mainimo ir nusiginklavimo slyg, draugik santyki pltros ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo paiose vairiausiose srityse klausimus. Svarstomais klausimais teikia rekomendacijas JT narms arba Saugumo Tarybai. Generalin Asamblja negaliota reikalauti, kad vyriausybs atlikt kokius nors
veiksmus, taiau jos rekomendacijos, nors ir teisikai neprivalomos, yra
pasaulio bendruomens valios iraika.
Saugumo Taryba politinis organas, kuriam tenka didiausia atsakomyb palaikant tarptautin taik ir saugum. Taryba gali bti suaukta bet kokiu metu, kai ikyla grsm taikai. Valstybs nars privalo vykdyti jos sprendimus. Taryb sudaro 15 nari. Penkios i j JAV, Jungtin Didiosios Britanijos ir Airijos Karalyst, Kinija, Pranczija ir Rusija1
yra nuolatins Tarybos nars. Kitas 10 nari, atsivelgdama j indl
palaikant tarptautin taik ir saugum, GA renka dvejiems metams.
Sprendimui priimti reikia 9 bals. Jis laikomas nepriimtu, jeigu viena i
nuolatini nari prie j balsuoja, t. y. pasinaudoja veto teise.
Kai nagrinti pateikiamas klausimas dl grsms taikai, Taryba paprastai i karto alims silo taikiai susitarti. Taryba gali tarpininkauti
arba nustatyti konflikto sureguliavimo principus, prayti generalin sek1
Subyrjus SSRS, Rusijos prezidentas informavo JT generalin sekretori dl
Rusijos Federacijos narysts JT ir jos organuose (vietoje buvusios SSRS). Apskritai
Rusijos Federacija tapo SSRS teisi permja visose tarptautini santyki srityse,
vis anksiau sudaryt sutari dalyve.

18

retori itirti situacij ir jai pateikti atitinkam praneim. Jeigu prasideda tarptautinis ginkluotas konfliktas, Taryba bando utikrinti, kad jis
bt nutrauktas, priimdama sprendim dl kolektyvini karini veiksm
arba ekonomini sankcij.
Pavyzdiui, Irakui vykdius agresij prie Kuveit ir okupavus jo teritorij, 1990 m. rugpjio 6 d. ST rezoliucija pareigojo visas valstybes
nutraukti prekyb su agresoriumi. ios priemons pasirod nepakankamos, todl, remdamasi JT Chartijos 42 straipsniu, ST t pai met
lapkriio 29 d. prim rezoliucij, kuria vadovaudamosi JAV ir kit JT
nari karins pajgos ivadavo Kuveito teritorij. Taip buvo atkurta taika ir tarptautinis saugumas.
Tarptautinis saugumas tai tarptautini santyki bkl, neleidianti
paeisti visuotins taikos arba bet kokia forma grasinti taut saugumui.
Hitlerins Vokietijos ir militaristins Japonijos sutriukinimas Antrajame pasauliniame kare, Jaltos ir Potsdamo susitarimai dl pasaulio pertvarkymo pokariu ir tolesni tarptautins padties pakeitim taikos naudai sudar realias prielaidas tarptautiniam saugumui utikrinti.
Visa monijos istorija rodo, kad vien valstybi saugumo utikrinimas, padarant al kit ali saugumui, sukeldavo niokojamus karus.
Taiau kar fone pltojosi valstybi taikaus sambvio ir bendradarbiavimo keli iekojimo procesas. Bet kuri valstyb visada rpinasi savo saugumo, kurio tikslas yra isaugoti suverenitet, stiprinimu. Svarbiausia
kokiomis priemonmis io tikslo siekiama.
monija visada svajojo apie taik. Jau prajo tie laikai, kai valstybs galjo apsiginti vien sukrusios galing gynyb. iuolaikins ginkluots pobdis n vienai valstybei negarantuoja galimybs utikrinti
saugum tik savo karinmis techninmis priemonmis ir didinant ginkluotsias pajgas. Prognozuojama, kad jeigu bt sukeltas branduolinis karas, kilt grsm monijos civilizacijai ir tokiame kare nebt
nugaltoj.
Akivaizdu, kad atjo metas iekoti kit saugumo utikrinimo priemoni ir bd. Dabar kiekvienos valstybs saugumas priklauso nuo vis
ali saugumo. Pasaulis nedalomas, todl btina valstybms glaudiai ir
aktyviai bendradarbiauti.
Antihitlerins koalicijos patyrimas parod, kad valstybs bendromis
pastangomis sugeba nugalti ir nubausti iaur agresori. Tai kvp pa19

sitikjimo utikrinant pokario laikotarpiu taik ir saugum, kurio koncepcija buvo knyta JT Chartijoje.
Tarptautin saugum, utikrinam bendromis valstybi ir kit tarptautins teiss subjekt pastangomis pasauliniu ar regioniniu mastu, priimta vadinti kolektyviniu saugumu. Tai valstybi bendradarbiavimo sistema, sukurta tarptautinei taikai politinmis, ekonominmis, teisinmis, karinmis ir kitokiomis priemonmis palaikyti, o prireikus agresijos aktams nuslopinanti ir kolektyvinei karinei pagalbai agresijos aukai
suteikti. Pagal mast, kaip jau buvo minta, nustatytos dvi kolektyvin
saugum gyvendinanios tarptautins teiss formos universali ir regionin kolektyvinio saugumo sistemos.
Universali kolektyvin saugumo sistema, numatyta JT Chartijoje, apima:
draudim prie bet kuri valstyb panaudoti jg ar ja grasinti;
taikaus tarptautini gin sprendimo bdus;
priemones ginkluotosioms pajgoms ir ginkluotei sumainti, i dalies ar visikai nusiginkluoti;
regionini organizacij veikl, kuria palaikomas saugumas;
laikinsias priemones, ukertanias keli taikos paeidimams;
priverstines priemones, nesusijusias su ginkluotos jgos naudojimu
(ekonomini, diplomatini santyki bei kitoki ryi nutraukimas ir kt.);
priemones, kurios vykdomos panaudojant JT ginkluotsias pajgas.
Regionins kolektyvinio saugumo sistemos turi atitikti iuos reikalavimus:
dalyvauti jose gali tik vieno geografinio rajono (regiono) valstybs;
i sistem veikla neturi perengti tam tikro regiono rib ir
negali prietarauti JT Chartijai.
Tarptautins teiss aktuose numatytos tarptautinio saugumo stiprinimo priemons, tarp kuri pagrindin yra nusiginklavimas sena monijos svajon, patikima saugumo garantija.
Teisiniu aspektu nusiginklavimas tai priemoni, siekiani nutraukti ginklavimosi varybas, apriboti, sumainti ir likviduoti kariavimo priemones, kompleksas. J gyvendinus galt bti pasiektas galutinis tikslas
visuotinis ir visikas nusiginklavimas. Tai viena i svarbiausi, globalini, iuolaikini problem, nuo kurios sprendimo tiesiogiai priklauso,
ar bus utikrinta taika ir ukirstas kelias branduoliniam karui.

20

Po Antrojo pasaulinio karo didiosios valstybs m vykdyti labai pavojing ginklavimosi varyb politik. Viso to rezultatas atsirado nauj masinio naikinimo ginkl ri, pirmiausia branduolinis ginklas.
Dl to JT Chartija galiojo GA nagrinti bendrus bendradarbiavimo
palaikant tarptautin taik ir saugum principus, taip pat principus, skaitant nusiginklavimo bei ginkluots reguliavimo principus (11 str.). ST
tapo atsakinga u plan, kurie bus pateikti JT narms dl ginkluots
reguliavimo sistemos sukrimo, parengim (26 str.). Nurodoma, kad
sprendiant udavin ST padeda Karo tabo komitetas, kuris pataria ir
teikia pagalb ST visais j dominaniais klausimais, susijusiais su tarptautiniu taikos ir saugumo palaikymu (47 str.).
GA nusiginklavimo klausimais prim ne vien rezoliucij, taiau visuotinis ir visikas nusiginklavimas, kaip galima sprsti i Generalinje
Asambljoje 1961 m. priimto bendro SSRS ir JAV vyriausybi pareikimo, reikia, kad reikt paleisti ginkluotsias pajgas, likviduoti karines
staigas, sunaikinti masinio naikinimo ginkl, nebekurti tokio tipo ginkl, nebeskirti l kariniams tikslams. Paliekamos tik tos karinei sriiai
skirtos los, kurios reikalingos vidaus teistvarkai palaikyti.
Greitai pasiekti, kad bt visikai nusiginkluota, pasirod nerealu, nes
valstybms reikjo turti ginkluotsias pajgas, kurios galt utikrinti j
saugum, palaikyti vidaus tvark ir atlikti taikdarikas funkcijas. Todl diskutuoti ir tartis galima buvo tik dl dalinio nusiginklavimo. Kartu ginklavimosi varybos daugelio ali ekonomikai tapo tikra nelaime. 9-ajame deimtmetyje valstybi karins ilaidos sudar 900 milijard doleri per metus , t.
y. per kiekvien minut buvo ileidiama 1,7 milijono doleri (96, p. 254).
Pagrindin nata teko JAV ir SSRS. Ginklavimosi varybos virto savarankika priemone, kuria buvo galima padaryti gana juntam ekonomin al
kitai aliai. Madaug 80 procent visos SSRS pramons dirbo kariniams
tikslams. Todl suderintas karini ilaid mainimas buvo laikomas vienu i
svarbi nusiginklavimo aspekt. Deja, GA taip ir nepavyko teigiamai isprsti io klausimo, todl visos jos pastangos nedav joki rezultat.
Btina pabrti, kad iuolaikinje tarptautinje teisje nra normos,
tiesiogiai pareigojanios valstybes nusiginkluoti. Viskas priklauso nuo
valstybi geranorik susitarim. Svarbiausia, kad bt ukirstas kelias
bandymams panaudoti branduolin ginkl ir kitus masinio naikinimo ginklus (chemin, bakteriologin, radiologin, ekologin).
21

Branduolinio ginklo neplatinimo klausimais GA prim nemaai rezoliucij, pasirayta keletas sutari, i kuri paymtinos 1963 m. Sutartis dl branduolinio ginklo bandym udraudimo atmosferoje, kosminje erdvje ir po vandeniu (23) ir 1968 m. Sutartis dl branduolinio
ginklo neplatinimo (28). 1991 m. prie ios sutarties prisijung ir Lietuva.
ie dl branduolinio ginklo naudojimo paskelbti aktai, kuriuose dalyvauja daugelis valstybi, leidia apibrti tarptautins teiss pozicij,
kurios esm yra tokia:
a) nedraudiama laikyti branduolin ginkl toms valstybms, kurios j
jau turi (t. y. branduolinms valstybms);
b) io ginklo negalima platinti ar suteikti pagalbos j kuriant nebranduolinms valstybms, kurioms savo ruotu turi bti suteiktos saugumo
nuo branduolins agresijos garantijos.
Dideles viltis monija siejo su 1996 m. Visuotine branduolini bandym udraudimo sutartimi (52), kuri pasira 154 valstybs. Kad i
sutartis sigaliot, j turjo pasirayti visos 44 branduolin potencial
turinios valstybs. Deja, sutarties neratifikavo didiausiosios i j: Kinija, Rusija, JAV, Indija, Pakistanas. i sutart Lietuva ratifikavo 1999
metais. Branduolinio ginklo neplatinimo reimo laikymosi sunkum atsirado nustojus egzistuoti SSRS, nes branduolinis ginklas liko keturi
nepriklausom valstybi, buvusi sjungini respublik Baltarusijos,
Kazachstano, Rusijos ir Ukrainos teritorijose.
Kitas masinio naikinimo ginklo ris reglamentuoja 1972 m. Konvencija dl bakteriologinio ir toksinio ginkl krimo, gamybos ir saugojimo
udraudimo bei j sunaikinimo (35) ir 1977 m. Konvencija dl karinio ar
kitokio prieiko poveikio gamtinei aplinkai udraudimo (40). Pastaroji
Konvencija draudia naudoti poveikio priemones, kurias panaudojus
gamtai ir aplinkai gali bti padaryta didiul ilgalaik ala, pasikeisti
gamtins slygos, kilti ems drebjimai, potvyni bangos, utvindymai,
taip pat prasidti ozono sluoksnio nykimas. 1972 m. Konvencij Lietuva
ratifikavo 1997 metais.
Esmin vaidmen apribojant branduolinio ginklo gamyb, platinim
ir panaudojim vaidina nebranduolins zonos: Antarktida, picbergeno
salynas, priklausantis Norvegijai, Aland salos, priklausanios Suomijai, Lotyn Amerika, Ramiojo vandenyno pietin dalis.

22

Tarptautins demilitarizuotos zonos yra jros dugnas (1971 m. Sutartis

dl draudimo dislokuoti jr ir vandenyn dugne ir jo gelmse branduolin ginkl ir kit ri masinio naikinimo ginklus (34) ir kosmosas,
kurio tyrim reglamentuoja 1967 m. Sutartis dl valstybi veiklos princip tiriant ir naudojant kosmin erdv, skaitant Mnul ir kitus dangaus
knus (26).
Strategins ginkluots apribojimas viena i svarbiausi tarptautinio
saugumo utikrinimo krypi. Todl iuolaikinmis slygomis aktuali karinio bendradarbiavimo ioje srityje problema.
Strategine ginkluote laikomos tarpemynins raketos, sunkieji bomboneiai, kaip bomb, balistini ir sparnuotj raket nejai, taip pat balistins
raketos, leidiamos i povandenini laiv, oro erdvs gynybos priemons.
Suprantama, kad pagrindinis vaidmuo iame procese nuo pat pradi priklaus dviem supervalstybms SSRS ir JAV, todl jos ir sudarydavo susitarimus dl ios ries ginkluots apribojimo. 1972 m. ios valstybs pasira
Sutart dl prieraketins gynybos sistem apribojim (36) ir laikinj susitarim dl kai kuri priemoni apribojant strategin puolamj ginkluot.
1979 m. iuo klausimu buvo pasirayta nauja sutartis, dl kurios tikslingumo
abiej valstybi valdios ir visuomens sluoksniuose kilo nemaai abejoni.
Mat strategini raket laikymas, kad jos bt ne tik atitinkamos kovins
parengties, bet ir saugios, reikalauja dideli materialini resurs ir gausaus
aptarnaujanio personalo, o tai kl nemaai problem buvusiajai SSRS.
1993 m. buvo pasirayta Rusijos Federacijos ir JAV sutartis dl tolesnio strategini puolamj ginkl sumainimo ir apribojimo (48), taiau Rusijos
Federacijos (toliau RF) Dma jos neratifikavo, laikydama j naudinga
JAV ir neatitinkania Rusijos nacionalini saugumo interes (i sutart
JAV ratifikavo.). Be kita ko, sutartyje numatyti sunkij tarpemynini balistini raket visiko likvidavimo terminai iki 2003 met.
prastins ginkluots ir ginkluotj pajg mainimo problema visada
buvo daugelio valstybi dmesio centre. Ilg laik iuo klausimu vyko
derybos Vienoje, nes Centrinje Europoje sukoncentruota daug karini
grupuoi.Tik 1990 m. Paryiuje Sutart dl prastini ginkluotj pajg sumainimo pasira 22 valstybs. Joje numatyta ymiai sumainti
valstybi dalyvi tank, artilerijos vienet, kovini orlaivi skaii visoje Europos sausumos teritorijoje nuo Atlanto vandenyno iki Uralo kal-

23

n. Sutartis netaikoma tik karinms jr pajgoms. Siekiant utikrinti,

kad valstybs vykdyt prisiimtus sipareigojimus, vykdoma tarptautin
kontrol: iklausomos ataskaitos, keiiamasi informacija ir inspektuojama vietose.
Palyginti naujas saugumo sistemos elementas yra pasitikjimo stiprinimo priemons, kuri udavinys sureguliuoti dl abipusio nesusikalbjimo pablogjusius santykius, sukurti pasitikjimo, nesant grsms saugumui, pagrindus.
Pasitikjimo stiprinimo priemons valstybi kolektyvins ir vienaals
akcijos, kuri imamasi siekiant sumainti karin tamp, taip pat ukirsti
keli ginkluotiems konfliktams, galintiems kilti dl neteisingo karins veiklos (karini pratyb, kariuomens perdislokavimo ir t.t.) vertinimo.
i svoka pavartota Helsinkio Baigiamajame Akte, kuriame numatyta iankstinio praneimo apie stambias sausumos ginkluotj pajg pratybas reikalavimas, abipusio pasikeitimo stebtojais galimyb, karini delegacij vizitai ir kt. Toliau ios nuostatos pltojamos 1986 m. Stokholmo konferencijos dokumente dl pasitikjimo stiprinimo, saugumo ir
nusiginklavimo Europoje priemoni ir vliau priimtuose aktuose.
Pasitikjimo priemons numatytos JT Generalins Asambljos pirmosios specialiosios sesijos nusiginklavimo klausimais (1978 m.) baigiamajame dokumente, kuriame pabriama, kad esama glaudaus ryio tarp
nusiginklavimo ir valstybi pasitikjimo pasitikjimas spartina nusiginklavimo proces, o tai savo ruotu didina pasitikjim.

24

2. GRASINIMO JGA IR JGOS NENAUDOJIMO PRINCIPAS

Anot V. Vadapalo, vargu ar manoma tinkamai komentuoti bendrsias iuolaikins tarptautins teiss nuostatas neatskleidiant grasinimo
jga ir jgos nenaudojimo principo esms (91, p. 14).
Tam, kad galt isaugoti taik, valstybs privalo susilaikyti nuo grasinimo jga arba jos panaudojimo, ginus ir konfliktines situacijas sprsti tik taikiomis priemonmis, pltoti draugikus santykius ir visapus bendradarbiavim, laikytis tarptautini sipareigojim.
JT Chartijos 2 straipsnio 4 punktas numato, kad visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo
tiek prie bet kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin
nepriklausomyb, tiek kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut
tikslais. i nuostat ipltoja ir sukonkretina 1970 m. JT GA deklaracija dl tarptautins teiss princip vystant draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi pagal JT Chartij.
Deklaracija skelbia, kad veiksmai, nurodyti JT Chartijos 2 straipsnio
4 punkte, grasinant jga arba j naudojant, yra tarptautins teiss ir
Chartijos paeidimas ir niekada negali bti taikomi kaip priemon tarptautiniams klausimams reguliuoti.
Kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo grasinimo jga arba jos panaudojimo, siekdama paeisti egzistuojanias tarptautines kitos valstybs
sienas arba sprsdama tarpemyninius iuo klausimu kilusius ginus.
Deklaracija pabria, kad agresyvus karas yra nusikaltimas taikai ir
pagal tarptautin teis utraukia atsakomyb, jog valstybs turi susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo, kai paeidiamos demarkacins ar paliaub linijos, nuo ginkluot represalij, nuo nereguliari
pajg, ginkluot gauj ar samdini, naudojani jg prie kitas valstybes, organizavimo ar rmimo, nuo paramos vykstant pilietiniam karui
ar teroristiniams aktams kitoje valstybje teikimo ir kt.
Labai svarb dokument Agresijos apibrim 1974 m. prim JT
GA specialioje rezoliucijoje (38), kurios preambulje konstatuojama, kad agresija yra sunkiausia ir pavojingiausia neteisto jgos panaudojimo forma, o pati agresija apibriama kaip valstybs ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs suverenitet, terito-

25

rin nelieiamyb ar politin nepriklausomyb ar kokiu nors kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut Chartija.
Per vis monijos istorij vyko daugyb agresyvi kar. Ne kart bandyta juos teisikai vertinti. Dar 1927 m. Taut Sjungos Asamblja prim deklaracij, kurioje buvo tiksliai apibrtas agresijos nusikalstamas
pobdis. Joje sakoma, kad bet koks agresyvus karas yra ir pasilieka udraustas ir yra tarptautinis nusikaltimas.
Teiss aktas, pasmerks kar ir pripains prioritetiniu taik tarptautini gin sprendimo princip, buvo 1928 m. Paryiuje pasirayta Sutartis dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons (10),
dar vadinama Paryiaus paktu arba Briano ir Kelogo paktu, nes jos krjai buvo Pranczijos usienio reikal ministras A. Brianas ir JAV Valstybs sekretorius F. Kelogas. Prie ios sutarties 1929 m. prisijung ir Lietuva, o prasidjus Antrajam pasauliniam karui jo dalyvs jau buvo beveik
visos pasaulio valstybs. Tiesa, i sutartis, susidedanti tik i trij straipsni, nenumato kategorikai udrausti karo ir atsakomybs u jo suklim. Ji buvo reikminga tuo, kad suformulavo svarbias tarptautines teisines nuostatas, smerkianias agresyv kar.
BrianoKelogo pakto nuostatos vliau buvo trauktos kitus dokumentus, nustatanius pagrindinius tarptautins teiss principus, skaitant jgos panaudojimo ir grasinimo jga draudimo princip. iame Pakte
ivardyti paeidimai buvo vienas i teisini pagrind, kuriais rmsi Niurnbergo ir Tokijo tarptautini karo tribunol statutai ir nuosprendiai.
Nors vairiuose tarptautiniuose aktuose esama gana panai sutrumpint apibendrinani nuostat, jog agresija tai jgos panaudojimas
prie kit valstyb, vis dlto JT GA rezoliucijoje agresijos apibrimas
yra pats autoritetingiausias ir vis pripaintas.
Pagrindiniu ginkluotos jgos neteisto panaudojimo kriterijumi reikia laikyti agresijos akto pirmenybs (iniciatyvos) poym, reikiant, kad
alis pirmoji panaudojo ginkluot jg, taip paeisdama JT Chartij.
Ginkluotos jgos panaudojimas turi bti gana didelio masto ir ksintis
kitos valstybs suverenias teises. Jis negali bti kvalifikuojamas kaip agresijos aktas, jeigu nra pakankamai grsmingas. Todl, pavyzdiui, ginkluoti pasienio incidentai, suprantama, negali bti laikomi agresija, nors
ir u iuos veiksmus numatyta atsakomyb.

26

Agresijos aktais kvalifikuojami veiksmai ivardijami GA rezoliucijos

3 straipsnyje:
a) valstybs ginkluotj pajg siverimas arba kitos valstybs teritorijos upuolimas, arba bet kokia karin okupacija, nepaisant, kad ji yra
laikino pobdio, arba bet kokia kitos valstybs teritorijos ar jos dalies
aneksija, vykdyta panaudojant jg;
b) bombardavimas ar bet kokio kito ginklo panaudojimas prie kitos
valstybs teritorij;
c) kitos valstybs uost ar krant karin blokada;
d) valstybs ginkluotj pajg upuolimas, vykdytas kitos valstybs
karini sausumos, jr ar oro pajg;
e) vienos valstybs ginkluotj pajg, esani kitos valstybs teritorijoje pagal susitarim, panaudojimas paeidiant susitarime numatytas
slygas arba bet koks j buvimo tokioje teritorijoje pratsimas pasibaigus susitarimo galiojimo laikui;
f) vienos valstybs leidimas kitai valstybei savo teritorij panaudoti
agresijos aktui prie treij valstyb;
g) ginkluot gauj, grupi, nereguliari pajg ar samdini, vykdani pavojingas ginkluotas operacijas prie kit valstyb, siuntimas.
is sraas nra baigtinis, todl ST gali nustatyti, kad ir kiti veiksmai
yra agresijos aktai. Taigi agresijos akto fakto nustatymas yra iimtin ST,
institucijos, atsakingos u tarptautins taikos palaikym, prerogatyva.
Agresijos apibrimo 5 straipsnyje nurodoma, kad jokie politiniai,
ekonominiai, kariniai ar kitokie motyvai negali pateisinti agresijos, kuri
utraukia tarptautin atsakomyb.
JT Chartijoje, visikai udraudusioje valstybms grasinti jga ar j
naudoti, palikta iimtis tai teis savigyn. Valstybs, kaip ir kiekvienas
visuomens narys, upuolimo atveju turi teis panaudoti j inioje esanias gynybos priemones.
Savigyna tai viena i jgos teisto panaudojimo tarptautiniuose
santykiuose ri. JT Chartijos 51 straipsnis skelbia: Jokia ios Chartijos nuostata neriboja prigimtins teiss imtis individualios ar kolektyvins savigynos, jei vykdomas Jungtini Taut nars ginkluotas upuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima btin priemoni tarptautinei
taikai ir saugumui palaikyti.
27

Individualioji savigyna reikia atsakomuosius ginkluotus veiksmus, kuri imasi upultoji valstyb, kad apgint arba atkurt savo paeist politin nepriklausomyb ir teritorin nelieiamum. Savigynos veiksmai iuo
atveju yra puolamieji veiksmai, vykdomi valstybs agresors teritorijoje
siekiant likviduoti ginkluoto upuolimo padarinius bei ukirsti keli galimam naujam upuolimui.
Kolektyvin savigyna tai valstybs dalyvavimas atremiant kitos individualiai nuo treiosios valstybs agresyvi veiksm besiginanios alies
ginkluot upuolim. Tarptautinje praktikoje teis kolektyvin savigyn danai forminama dvialmis ar daugiaalmis sutartimis dl tarpusavio pagalbos. Pagal NATO ir kitas panaaus pobdio sutartis kiekviena alis sipareigoja upuolimo atveju ginti kit sutarties al, ir is
sipareigojimas nra ribojamas aplinkybi, kai vienos alies upuolimas
kelia grsm kitos alies teisms ar interesams. Kaip iaikino TTT, valstyb negali ginti kitos valstybs, iskyrus atvejus, kai pastaroji laiko save
(ir tokia yra) ginkluoto upuolimo auka ir prao pirmj valstyb j ginti
(75, p. 380). Tokius pagalbos praymus JAV ir jos sjungininkms 1990
m. rugpjio mnes pateik Kuveitas ir Saudo Arabija, kai Irakas siver ir okupavo Kuveit. Kolektyvin savigyna gali pasireikti skirtingomis
formomis ir apimti vairi pagalb nuo ginkl tiekimo iki tiesiogini
ginkluot veiksm prie valstyb agresor.
Savigynos priemons turi bti adekvaios, neperengti btinosios ginties rib. Pavyzdiui, reaguojant lokal pasienio konflikt, negalima
vykdyti plataus masto karo veiksm. Teis savigyn atsiranda tik faktikai vykus ginkluotam upuolimui, todl prevencin savigyna yra neteista. i nuostat patvirtino JT TTT byloje Nikaragva prie JAV (1986
m.). Sandinist reimui sitvirtinus Nikaragvoje ir po to prasidjus revoliuciniam judjimui kaimyninse alyse, Nikaragva tiek ginklus Salvadoro sukilliams. Kai kurios su tuo susijusios Centrins Amerikos vyriausybs gavo didiul karin pagalb. Be to, JAV Nikaragvoje sukr
ir finansavo antirevoliucines pajgas, inomas kontr vardu. TTT pripaino, kad JAV, teikdama param ioms pajgoms, kovojusioms prie
Nikaragvos vyriausyb, paeid tarptautin teis, nes savigyna pateisinama tik kaip atsakas ginkluot upuolim, o ginkl tiekimas sukilliams nra ginkluotas upuolimas (75, p.382384).

28

Pastaruoju metu valstybms tapo aktualus teiss panaudoti jg tam,

kad galt apginti savo pilieius, esanius kitoje valstybje, klausimas. Tai
vadinamoji humanitarin intervencija. ia prasme bdingas pavyzdys 1976
m. organizuotas Izraelio desanto ilaipinimas Entebs oro uoste (Uganda), siekiant ilaisvinti terorist ugrobto Izraelio orlaivio keleivius.
Terorist grup ugrob aviakompanijos Air France orlaiv ir pareikalavo u 100 Izraelio piliei paleidim ilaisvinti apie 50 u teroristinius veiksmus nuteist palestiniei. Ugandos valdia nesim prie
teroristus reikiam priemoni, kurios numatytos pagal 1970 m. Hagos
konvencij dl kovos su neteistu orlaivi ugrobimu (33), nors teroristai grasino nuudyti kaitus. Todl Izraelis savo orlaiviais nuskraidino
karin padalin, kuris ilaisvino pagrobtuosius ir pargabeno juos Izrael.
ios karins operacijos metu uvo ugrobjai, keli Ugandos ir Izraelio
kareiviai, buvo padaryta alos oro uostui. ST, kuri iuo klausimu kreipsi Uganda, nepavyko priimti jokios rezoliucijos (91, p. 99).
Pastaruoju metu praktikai gyvendinant tarptautin teis ir literatroje pareikiama nemaai nuomoni humanitarins intervencijos teistumo klausimu. V. Vadapalas, remdamasis JT Chartijos 51 straipsniu,
pagal kur yra prigimtin teis taikyti individuali ir kolektyvin savigyn, jei vyksta JT nars ginkluotas upuolimas, teigia, kad, nepaisant,
jog galima rasti moralini motyv tokiai intervencijai pateisinti, iuolaikin tarptautin teis jo nepateisina. Vieninteliu atveju toks siverimas
galt bti pateisinamas jei bt gautas atitinkamos valstybs sutikimas (91, p. 100).
Nemaai diskusij sukl JAV bandymas karine jga ivaduoti 1979
m. Teherane paimtus kaitais Amerikos ambasados darbuotojus, kurie
buvo laikomi ilgiau nei 14 mnesi. Dl technini problem nepavykus
ilaisvinti kait, klausimas buvo sureguliuotas Alyro susitarimais. Iranas nesugebjo apsaugoti JAV ambasados ir nesim joki priemoni
prie ugrobjus, todl TTT pripaino Iran atsakingu u akt ir pareigojo ilaisvinti kaitus, sugrinti JAV ambasad bei sumokti jai nustatyto dydio reparacij (75, p. 315316). Bet Teismas JAV karinius veiksmus nelaik teista savigyna, pagrsdamas tuo, kad diplomatin teis
pati numato btinas gynybos priemones. Kartu TTT nepareik neigiamos nuomons dl teiss esant btinybei karinmis priemonmis ginti

29

savo pilieius, nors Ugandos ir Teherano atveju akivaizdiai buvo paeistas kitos valstybs teritorinis suverenitetas.
iuo klausimu esama skirting nuomoni. Pirma, usienyje esani valstybs piliei upuolimas nesuteikia iai valstybei teiss savo
pilieiams ginti panaudoti jg be usienio vyriausybs sutikimo ir,
antra, valstybs piliei upuolimas usienyje arba reikiamos apsaugos jiems nesuteikimas, kaip to reikalauja tarptautin teis, turi leisti taikyti savigynos teis.
Tarptautinje teisje principas, pripastantis, kad yra teista savo
pilieiams, esantiems usienyje, ginti panaudoti ginkluot jg, politikai netoleruotinas, nes tai suteikt pranaum galingoms valstybms:
leist vykdyti tokias operacijas, be to, pretenzijos ginti savo pilieius
usienyje galt tapti (kaip danai istorijoje ir atsitikdavo) intervencijos
pretekstu. Taiau moraliniu ir politiniu pairiu pasitaiko situacij, kai
ginkluot pagalb vargu ar galima smerkti. Gelbjimo operacijas savo
pilieiams ginti palaik kitos valstybs, toki operacij beslygikai nepasmerk ir JT institucijos, nors tokios akcijos ir nebuvo pripaintos teistomis (75, p. 377, 378).
Vienas i jau mintosios 1970 m. Deklaracijos pagrindini princip
yra taikaus gin sureguliavimo principas.
Terminas tarptautiniai ginai vartojamas siaurja ir plaija prasme. Pirmuoju atveju tai situacijos, kurias apibdina konkrets dalyviai, o abipuss pretenzijos yra pakankamai aikios. Antruoju i formuluot reikia bet kokius tarpvalstybinius konfliktinius santykius.
Ginai tarp valstybi dl pretenzij, susijusi su teiss ir politikos
faktais, yra neivengiama tarptautini santyki dalis ir danai sukelia
ginkluotus konfliktus. Pirmosios daugiaals konvencijos dl taikaus gin
sprendimo buvo priimtos 1899 ir 1907 met Hagos taikos konferencijose. Taikiam gin sprendimui skirtas ir JT Chartijos 33 straipsnis, kuris
numato, kad alys bet kur gin, kuriam utrukus gali kilti grsm tarptautinei taikai ir saugumui, pirmiausia turi stengtis isprsti taikiomis
priemonmis.
Tarptautini gin taikaus sprendimo pagrindins priemons: 1) taikinamosios ir 2) teismins ir 3) gin nagrinjimas tarptautinse organizacijose. Labai nesigilindami ir nedetalizuodami, trumpai jas apibdinsime.

30

Taikinamosios priemons vaidina svarbiausi vaidmen taikiai reguliuojant suvereni valstybi tarpusavio ginus ir nesutarimus. i priemoni
esm ta, kad alys gin isprendia tiesiogiai kontaktuodamos ir susitardamos. Tokios priemons yra derybos, gerosios paslaugos, tarpininkavimas, fakt nustatymas, sutaikinimas.
Derybos yra tiesioginis ali kontaktas, turint tiksl pasiekti abipusiai
priimtin susitarim. Jos paprastai vedamos diplomatiniais kanalais arba specialiai suaukt pasitarim metu odine ar raytine forma, pasikeiiant oficialiais ratais.
Gerosios paslaugos reikia treiosios alies veikl nustatant tiesiogin
kontakt tarp besiginijani ali. Treiosios alys gali teikti savo pasilymus konfliktuojanioms valstybms ir j sutikimu dalyvauti paiose derybose.
Tarpininkavimas gino sprendimo bdas, kai treioji alis dalyvauja
derybose ir teikia alims joms priimtinus pasilymus. Tarpininkai gali
bti valstybs, tarptautiniai organai ir organizacijos, taip pat atskiri autoritetingi asmenys.
Fakt nustatymas procedra, taikoma prireikus nustatyti susitarimo
paeidimo faktus, kurie yra gino pagrindas. iuo tikslu paprastai i ali atstov (visoms alims nustatytas vienodas atstov skaiius) sudaroma miri komisija, kuri gali bti traukiama ir treioji alis atskiras
asmuo ar organizacijai atstovaujantis pareignas.
Sutaikinimas fakt nustatymo ir tarpininkavimo procedras apimanti
veikla. Paprastai i procedr atlieka taikinamoji komisija, kuri sudaroma i suinteresuot valstybi ir treiosios alies atstov.
Teisminmis tarpvalstybini gin sprendimo priemonmis yra laikomi
tarptautiniai organai arbitraai ir teismai, kuri sprendimai alims yra
privalomi.
Tarptautinis arbitraas tai nuolat veikiantis arba konkreiam klausimui (nesutarimui) sprsti sudaromas treij teismas ginams, kuri alys yra valstybs ir tarptautins organizacijos, nagrinti.
Tarptautinis teismas nuolatos veikianti institucija, sudaryta i nepriklausom teisj, kurios paskirtis tarptautins teiss pagrindu sprsti
tarp valstybi kilusius ginus ir priimti teisikai privalomus sprendimus.
Svarbus vaidmuo sprendiant ginus priklauso tarptautinms organi31

zacijoms, tokioms kaip JT, ir regioninms organizacijoms (ES, ESBO, Europos Tarybai, NVS), daugelis kuri turi specialius gin nagrinjimo
organus. J gin sprendimo mechanizmas i esms yra politinio pobdio, taiau vis tiek remiasi tarptautine teise.
Kaip matome, taikaus gin sprendimo bdai apibrti gana aikiai.
1970 m. Deklaracijoje akcentuojamas laisvas taikaus gin sprendimo
priemoni pasirinkimo principas, kuris palaipsniui sitvirtino teisinje
praktikoje. is principas grindiamas tokiais teiginiais:
atitinkam priemoni reikia imtis kaip galima greiiau;
pritaikius vien i priemoni ir nepasiekus teigiamo rezultato, reikia nuosekliai pereiti prie alternatyvi;
neleistini veiksmai, apskritai trukdantys isprsti gin.
Isamiausiai taikaus gin nagrinjimo taisykls idstytos JT 1982 m.
Manilos deklaracijoje dl taikaus gin sprendimo, o 1988 m. Deklaracijoje dl kelio ginams ir situacijoms, kurios gali grsti tarptautinei taikai ir saugumui, ukirtimo ir paalinimo buvo knyta preventyviosios
diplomatijos, siekianios neleisti kilti ginams, j eskaluoti ir konfliktams plisti, idja.
Svarbiu taikos isaugojimo instrumentu tampa JT taikos palaikymo
operacijos.
Taikos palaikymas tai JT dalyvavimo konkreiame konflikto rajone
utikrinimas, susijs su karinio (ar policijos) kontingento ir civilinio personalo operacijomis, nenaudojant ginklo (iskyrus savigynos atvejus) ir
sutinkant visoms alims. i operacij pagrindinis tikslas siekti diplomatinmis priemonmis sureguliuoti politin gin.
Taikos palaikymo operacij veikl vadovaudamasi JT Chartija reguliuoja GA, kuri nuolat nagrinja toki operacij klausimus ir yra primusi nemaai atitinkam rezoliucij. Tokio pobdio akcijas reguliuoti btina, nes vis didja taikos palaikymo misij umojis, jos rengiamos daniau. JT Chartija tiesiogiai j nenumato, taiau tokios akcijos rengiamos siekiant gyvendinti ir apginti bendrus ios organizacijos tikslus ir principus.
Nors, kaip jau buvo minta, JT Chartijos 42 straipsnis suteikia ST
teis panaudoti ginkluotsias pajgas, kad galt vykdyti jos sprendimus siekiant paalinti grsm taikai ar ukirsti keli bet kokiam jos pa-

32

eidimui, taiau Chartijoje apie toki pajg krim nekalbama. Pradi tam padar buvusio JT generalinio sekretoriaus D. Hamereldo iniciatyva i keli neutrali valstybi surinktas karinis kontingentas.
Prielaidos taikos palaikymo operacijoms atsiranda, kai:
1. konfliktas kelia reali grsm pasaulio ar regiono saugumui, valstybi gyvybiniams interesams;
2. konfliktas yra susijs su masiniais mogaus teisi paeidimais;
3. viena ar keletas ali nenori paklusti JT, tarptautini ir regionini
organizacij sprendimams;
4. btina konfliktuojanias alis sulaikyti nuo karo veiksm ekspansijos.
Pirmosios JT taikos palaikymo pajgos buvo panaudotos 1948 m. ST
sprendimu. Stebti, kaip laikomasi paliaub Palestinoje, susitarimo dl
ugnies nutraukimo Sueco kanalo zonoje, taip pat Izraelio ir Libano pasienyje slyg buvo paskirti 143 kariniai stebtojai i 22 valstybi. Vliau, 1956 m., tokios pajgos buvo nusistos Artimuosius Rytus, 1960
m. Kong, 1964 m. Kipr.
Ypa iskirtinos JT operacijos Somalyje, kur vyko netarptautinio pobdio konfliktas. 1991 m. ioje Afrikos alyje siliepsnojo karas tarp
vairi geni, sivyravo chaosas, pus gyventoj mir i bado, 300 tkst.
uvo, madaug vienas milijonas tapo pabgliais. JT humanitarin pagalb prievarta ugrobdavo kariaujanios alys, ir ji nepatekdavo taikiems gyventojams.
Nuo 1992 m. ST prim kelet rezoliucij, kuriose nurod pasisti
Somal taikos palaikymo pajgas ir suteik joms didelius galiojimus.
Baigtas formuoti pajgas sudar apie 15 tkst. kariki ir policinink
bei 2,5 tkst. civili asmen (personalo). ios pajgos naudojo ginkluot jg malindamos maitininkus, utikrindavo humanitarins pagalbos
dalijim, dalyvavo rengiant konflikto sureguliavimo dokumentus.
Tenka paymti, kad tuo metu vyks altasis karas ioje srityje var
JT galimybes. Per 40 met (19481988 m.) JT organizavo tik 13 taikos
palaikymo operacij (daugiausia vykstant tarpvalstybiniams konfliktams),
kuriose dalyvavo apie 10 tkst. asmen. 279 pasilymai dl toki operacij surengimo buvo vetuoti.
Pasibaigus altajam karui, iaugo taikos palaikymo operacij skaiius.
Beveik per 10 pastarj met buvo surengtos 28 taikos palaikymo misi-

33

jos, pakito ir j pobdis. Konfliktai daniausiai vykdavo valstybi viduje, taikos palaikymo formos pasidar sudtingesns, nes jose dalyvaudavo daugiau subjekt (partizaniniai judjimai, regionins, nevyriausybins organizacijos, atskiri asmenys). Dabar, nors mandatas daniausia ir
ilieka karinio pobdio, daugiau dmesio tenka skirti civili apsaugai ir
humanitarinei pagalbai utikrinti. JT tokiomis slygomis atlieka vykdytojo, tarpininko bei laiduotojo vaidmen. 2001 m. vyko 16 JT taikos palaikymo operacij.
Pastaraisiais metais isiplt ir taikos palaikymo misij geografija jos
buvo vykdomos ir posovietinse respublikose. Pavyzdiui, 1993 m. tokia
misija buvo surengta Gruzijoje (Abchazijos konfliktas), o nuo 1994 m.
Tadikistane ir kitur. Stambiausia taikos palaikymo operacija organizuota
buvusios Jugoslavijos teritorijoje dl ten kilusio tarpnacionalinio konflikto. Nutraukiant konflikt nema vaidmen suvaidino NATO ir
kit valstybi ginkluotosios pajgos, veikusios pagal JT mandat, nors
atskiri jo idiniai Kosove dar ilgokai neiblso.
Reikt paymti, kad ir Lietuvos kariai nuo 1994 m. nuolat dalyvauja NATO vadovaujamose taikos palaikymo operacijose. Nuo tada
tarptautinse taikos palaikymo misijose kit valstybi dalini sudtyje Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosovo provincijoje yra
dalyvav 750 Lietuvos kari.
Tokios operacijos nra paprastas kari pasivaikiojimas. I j dalyvi
reikalaujama ne tik gero fizinio pasirengimo, itverms bei ryto, bet ir
vairiop ini, sumanumo ir kantrybs. Karins pajgos, siuniamos
vairius pasaulio kartuosius takus, sudaromas i profesins tarnybos
kari savanorikumo pagrindu. Kareiviai ir karininkai, atestuojami tarnybai taikos palaikymo padaliniuose, turi atitikti nustatytus tarptautinius standartus bei iuos reikalavimus: turi bti perj profesin ir psichologin atrank; suprasti operacij tikslus ir udavinius; inoti ir gerbti
valstybs, kurioje atliks misij, statymus, taisykles ir paproius; suvokti
operacijos regiono karins ir politins aplinkos, geografins padties ir
klimato slyg ypatumus; laikytis vadovaujamj dokument, reglamentuojani kari elgesio usienyje taisykles, pagrindini nuostat; mokti dirbti su topografiniais emlapiais ir techninmis ryi priemonmis;
turti pirmosios medicinos pagalbos teikimo gdi ir kt.
Be JT ginkluotj pajg personalo, taikos palaikymo misijose daly34

vauja ir neginkluoti JT kariniai stebtojai. J funkcijas nustato ST. Pagrindins karini stebtoj uduotys: stebti, kaip vykdomos paliaub ir
ugnies nutraukimo slygos; padti iaikinti incidento kaltinink; ST teikti
informacij apie politin ir karin situacij j buvimo vietoje ir pan.
Kariniai stebtojai kvieiami ir svarbesnes karines pratybas ir mokymus, perdislokuojant dideles kariuomens grupuotes. Pagal 1986 m. Stokholmo konferencijos dl pasitikjimo stiprinimo, saugumo ir nusiginklavimo Europoje priemoni dokumentus numatyta, kad apie tokius renginius btinai turi bti praneama kariniams stebtojams prie 42 dienas, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 17 tkst., o panaudojant oro ir
jr desant daugiau kaip 5 tkst. moni. is dokumentas taip pat
numato valstybi dalyvi teis sisti karinius inspektorius ir tuo atveju,
jeigu abejojama, kad i reikalavim laikomasi.
Siuniamiems JT misij kariniais stebtojais karininkams keliami
papildomi reikalavimai. Jie privalo: sumaniai taikyti JT, kit tarptautini ir nacionalini akt, reglamentuojani taikos palaikymo veikl, nuostatas; sugebti organizuoti grups, kuri sudaro vairi tikjim ir tautybi atstovai, darb; mokti taikos palaikymo misijos oficialios darbins kalbos pagrindinius terminus; utikrintai vairuoti automobil; imanyti tiek daugianacionalini, tiek konflikto ali ginkluotj pajg taktik, ginkluot, inoti j sprendiamus udavinius; mokti atpainti sausumos kariuomens ginkl sistemas, orlaivius, sraigtasparnius ir laivus, kurie yra naudojami taikos ir saugumo
atkrimo operacijos vykdymo rajone.
Kartu tenka pripainti, kad JT taikos palaikymo misijos turi nemaai problem. Pirmiausia JT pajgas organizuoti nra lengva. Jas
reikia sudaryti i ali, kurios bt priimtinos visoms konflikto pusms, kari. Iki 1992 m. (Jugoslavijos akcijos) savo atstov JT ginkluotsias pajgas nesisdavo supervalstybs, o Kanada, Didioji Britanija ir kitos alys dalyvaudavo aktyviai. Kita problema tai neutikrintas j finansavimas. I JT biudeto taikos palaikymo operacijoms skiriamos milinikos los. Usienio spaudos duomenimis, vien
tik 1995 m. 17 JT vykdyt operacij, kuriose dalyvavo madaug 60
tkst. personalui priklausani asmen, ilaidos sudar 3,5 mlrd. doleri, o 19951998 m. iems tikslams bendrai buvo ileista jau 7,5 mlrd.
doleri. Valstybs nars, pageidaujanios, kad JT reaguot daugu35

m konflikt pasaulyje, kartu atsisako mokti nustatytus piniginius

naus, todl JT patiria nema finansini sunkum.
Paskaiiuota, kad viena taikos palaikymo minut JT kainuoja 2 mln., o
vieno JT kario ilaikymas per mnes 998 dolerius. is skaiius yra atlyginimo vidurkis, nes skirting ali kariams mokama nevienodai. Pavyzdiui,
suomiui kariui mokama 10 kart daugiau nei indui.2 Dl dideli ilaid
JT kartais negaldavo pasisti taikos palaikymo pajg kartuosius konflikto rajonus, ir dl to nukentdavo imtai tkstani moni.
Naivu bt manyti, jog taikos palaikymo operacijose nepatiria nuostoli taikdariai. I taikos palaikymo padalini, dalyvavusi JT operacijose, nari nuo 1948 m. uvo daugiau kaip 950 moni, vykdiusi ugnies nutraukimo stebjimo, patruliavimo ir kitas tarnybos uduotis demilitarizuotose ir atskyrimo (buferinse) zonose bei suplanuotus veiksmus ukertant keli ginkluotiems konfliktams. Daug nuostoli ydrieji almai patyr 1995 m. buvusioje Jugoslavijoje, kur uvo daugiau kaip
200 moni ir 1500 buvo sueisti. Per dvejus metus JT pajgos neteko
vien tik Somalyje daugiau kaip130 misij dalyvi, o per vis t laik
Izraelyje uvo 39 stebtojai.
I viso buvo organizuotos 54 taikos palaikymo operacijos, kuriose dalyvavo daugiau nei 750 tkst. karinio ir civilinio personalo. Vykdydami taikos
palaikymo operacij uduotis uvo per pusantro tkstanio j dalyvi.
Tokia situacija kl rimt susirpinim GA, kuri 1994 m. prim Konvencij dl JT personalo ir su juo susijusi asmen saugumo. Konvencija
atskiria taikos palaikymo operacijas nuo ginkluot operacij, numatyt JT
Chartijos VII skyriuje, ir netaikoma personalui, kuris yra traukiamas karo
prie organizuotas ginkluotsias pajgas veiksmus, nes jam taikoma tarptautin humanitarin teis. Taiau visa tai nereikia, kad taikos palaikymo
pajg personalui negalioja ios teiss normos. Konvencijoje aptarta, kad
niekas nedraudia taikyti JT personalui, dalyvaujaniame jos operacijose,
tarptautins humanitarins teiss nuostat, kaip ir reikalauti, kad personalas gerbt i teis. JT personalas privalo gerbti alies, kurioje atlieka taikos
palaikymo misij, ar tranzito alies statymus, susilaikyti nuo veiksm, nesuderinam su j pareig nealiku ir tarptautiniu pobdiu.
2
iuos duomenis pateikia ir isamiai konflikt reguliavimo specifik analizuoja
R. Jasiuleviien ( 93, p. 163176).

36

Pagal i Konvencij JT personal sudaro: 1) JT generalinio sekretoriaus pasisti JT operacijose dalyvauti karikiai, policininkai arba civiliai;
2) kiti JT arba jos specializuot staig komandiruoti pareignai ir ekspertai, oficialiai esantys JT operacijos vykdymo rajone. Su JT personalu
susijusiu laikomi: 1) vyriausybi ar tarptautini organizacij paskirti, suderinus ir su JT kompetentingais organais, asmenys; 2) JT generalinio
sekretoriaus arba specializuot staig ar Tarptautins atomins energijos
agentros paskirti asmenys; 3) humanitarini nevyriausybini organizacij siuniami asmenys, kuri kandidatros suderintos su JT kompetentingais organais, tam, kad padt gyvendinti JT operacijos mandat.
JT personalas, jo rengimai ir patalpos negali bti puolimo arba bet
koki veiksm, kliudani veikti pagal jos mandat, objektas. Valstyb,
pasiuntusi savo personal, turi teis j ataukti. Operacijos metu nukentj asmenys (personalas) turi teis, kad jiems bt atlyginta padaryta
ala ar patirti nuostoliai.
Konvencija pareigoja valstybes nustatyti baudiamj atsakomyb u
veiksmus prie JT personal. Nusikaltimais JT personalui ir su juo susijusiam personalui, kurie dalyvauja JT operacijoje, laikomi: a) tyia ir sistemingai arba dideliu mastu vykdomi nusikaltimai: nuudymas, pagrobimas
ar kitoks bet kurio personalo nario upuolimas; b) smurtinis bet kurio
personalo nario tarnybini ar gyvenamj patalp ar transporto priemoni upuolimas, kuris gali bti jam pavojingas ar ribot jo laisv.
Valstyb, kurios teritorijoje atsidurs asmuo, tariamas padars tam
tikrus nusikaltimus JT personalui, turi imtis statymini priemoni, utikrinani jo persekiojim arba idavim.
Lietuvos kariai, kaip jau buvo minta, nuolat dalyvauja taikos palaikymo operacijose, todl 1994 m. buvo priimtas, o 2002 m. pakeistas Lietuvos Respublikos tarptautini operacij, pratyb ir kit karinio bendradarbiavimo rengini statymas (71), reglamentuojantis Lietuvos, taip
pat usienio valstybi karini vienet, kari ir civili tarnautoj dalyvavimo karinse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, kolektyvins gynybos operacij vykdymo teisinius pagrindus, formas ir slygas, dalyvaujanij teisin status, j socialines
garantijas ir atsakomyb.
Sprendim dl Lietuvos karini vienet dalyvavimo kolektyvins gynybos ir kitose operacijose kit valstybi teritorijose priima Lietuvos
37

Respublikos Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos karini dalini operacinis vadovavimas ir kontrol gali bti perduoti JT institucijoms, taip pat
NATO, ES ir Vakar Europos Sjungos valstybms ar institucijoms. Su
iomis tarptautinmis organizacijomis bei kitomis valstybmis gali bti steigiami bendri kariniai vienetai, skirti dalyvauti tarptautinse operacijose.
Savo indl materialiai remiant JT taikos palaikymo operacijas sipareigojo neti ir Lietuvos Vyriausyb. Tuo tikslu JT ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1998 m. pasira Tarpusavio supratimo memorandum.
Juo siekiama nustatyti iteklius, kuriuos Vyriausyb, laikydamasi konkrei slyg, mano galsianti teikti JT taikos palaikymo operacijoms.
iuo metu taikos palaikymo pajgos naudojamos padiai stabilizuoti
po to, kai konflikto dalyviai nutraukia karo veiksmus. Pagrindas pradti
taikos palaikymo operacij yra JT nustatyti principiniai reikalavimai, i
kuri svarbiausiais laikytini:
1.Konflikto dalyviai turi parodyti nor j nutraukti, pritarti JT pajg dalyvavimui ir bendradarbiauti su jomis.
2. Taikos palaikymo pajgos naudojamos pagal ST sprendim (mandat) ir veikia su JT vliava.
3. Taikos palaikymo pajgoms vadovauja JT generalinis sekretorius.
4. JT pajgos turi bti nealikos abiej konflikto pusi atvilgiu.
5. Taikos pajg personal parengia ir aprpina taikos misijose dalyvaujanios valstybs.
Pastaruoju metu surengtos JT taikos palaikymo misijos buvo orientuojamos vykdyti naujas uduotis, kartais kur kas platesnes nei tradicin taikdarika veikla. Jos gali atlikti vairias papildomas humanitarins pagalbos uduotis: pristatyti maisto produktus ir krovinius, vesti
ir vykdyti embarg, iminuoti teritorijas, nuginkluoti kariaujanias
alis ir t.t. Kartu, be karini uduoi, daugelis taikos palaikymo misij usiima ir grynai civilinio pobdio veikla, pavyzdiui: stebi rinkimus, vykdo mogaus teisi laikymosi kontrol, dalyvauja atkuriant
infrastruktros ir valdymo sistemas ir kt.
Tarptautinio saugumo pokyiai Europoje lm, kad NATO turjo
pradti kurti naujos kartos taikos palaikymo pajgas Bendrsias jungtines tikslines pajgas, kuri pratybose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
Baigiant bendrosios tarptautins teiss apvalg, reikt priminti,

38

kad ia nebuvo siekiama aptarti vis jos aspekt (prie kai kuri dar teks
grti). iuose pirmuosiuose dviejuose skyriuose daugiausia dmesio skiriama toms tarptautins teiss nuostatoms, kurios yra tiesiogiai susijusios su toliau nagrinjamomis tarptautins humanitarins teiss temomis ir kariuomens praktine veikla, vykdoma utikrinant valstybi saugum taikos ir karo metu.
Svarbu paymti, kad ne vis kariuomens veikl reglamentuoja tarptautins teiss normos. Tai natralu. Taiau tarptautin teis yra nacionalini ir usienio valstybi ginkluotj pajg veiksm, esant netipinms situacijoms (pavyzdiui, nekontroliuojamas soviet karo orlaivio
MIG-23M, nukritusio Belgijos teritorijoje 1989 m., skrydis; atomini povandenini laiv katastrofos Norvegijos jroje 1989 m. ir Barenco jroje 2000 m.; dirbtinio ems palydovo Kosmos954, turinio branduolin energijos rengin, suduimas vir Kanados teritorijos 1978 m. ir kiti
panas atsitikimai), teisinio vertinimo instrumentas.
Daniausia nesunku atskirti valstybi ginkluotj pajg teist veikl
nuo neteistos todl, kad j reguliuoja tarptautins teiss ir nacionalins teiss normos.
Taigi vis lygi karins valdymo institucijos, reguliuodamos praktin
kariuomens veikl, nuolatos taiko tarptautins teiss nuostatas, kad
reikiamu lygiu galt utikrinti savo valstybs saugum. inant tarptautines teiss normas ir teisingai jas taikant, spariau galima gerinti kariuomens kovin parengt ir kelti jos presti.

39

3. TARPTAUTIN HUMANITARIN TEIS: KILM IR ESM

monijos istorijoje, kaip jau buvo minta, buvo daugyb kar, kurie
beprasmikai nusine milijardus moni gyvybi. Ankstyvojoje visuomens raidos stadijoje vyravo vadinamieji diungli statymai. Paties stipriausiojo arba klastingiausiojo triumfas pasireikdavo iauriomis skerdynmis ir nesivaizduojamais vrikumais. Senovs garbs kodeksai neleisdavo kariams pasiduoti jie privaljo arba nugalti, arba mirti. Taiau netgi iuo laikotarpiu, ypa tai bdinga sslioms tautoms, buvo bandoma sumainti, suvelninti karo padarinius.
Riboti kariavimo priemones, tramdyti kariaujanij iaurum buvo bandoma vairiais monijos evoliucijos etapais. Senovs Indijos Mahabharato epe ir Manu statymuose kariams buvo draudiama udyti
ijusius i rikiuots prieus, t.y. tuos, kurie nebegaljo toliau kovoti.
Karo veiksm metu nebuvo leidiama naudoti degani strli, rantyt ar unuodyt ginkl.
Pirmosios karo taisykls buvo paskelbtos jau keletas tkstantmei
prie Krist. iaurumu pagarsjs Babilono karalius Hamurabis yra pareiks: A skelbiu iuos statymus, idant stiprieji neengt silpnj.
Senovs Graikijoje humanizmo idjas knijo stoicizmo (filosofin
kryptis) mokykla, kuri apie 310 m. pr. Kr. pagrind filosofas Zenonas.
Vienas i ios filosofins mokyklos postulat buvo nuostata, kad kiekviena maa btyb pirmiausia myli save. Poiris kitus prilygintas poiriui pat save, todl lygyb svetimas yra prieas, jo nuomone, daugiau nebeegzistuoja.
Stoicizmo idja, kurios pasekjai buvo Senovs Romos filosofai Seneka ir Ciceronas, skelb vis moni lygyb ir smerk vergij. Jie pakeit k mogus mogui vilkas sentencija mogaus gyvenimas ventas, o anksiau egzistavus posak Vargas nugaltiesiems kilniadvasika fraze Sueisti prieai (ms) broliai.
Vergvaldinje epochoje gimusios humanizmo idjos dar maai turjo
takos karo praktikai. iaurus elgesys su prieais ir taikiais gyventojais
nebuvo retas reikinys Senovs Kartaginos, vergvaldins Romos ir kit
valstybi politikoje. Didij imperij galyb kaip tik buvo grindiama
karais. Senovs Roma karo metu prieikas jai tautas laik u statymo
rib. Nugaltieji galjo tiktis tik nugaltojo, danai klastingo ir nenu40

maldomo, malons. Kartaginoje apskritai nieko negaildavo. Paimti

nelaisv kareiviai ir civiliai gyventojai paprastai tapdavo pasityiojimo
objektais, o po pergaling ygi juos tiesiog pasmaugdavo.
Net viduramiais, pradjus plisti humanizmo idjoms, bandyta velninti karo iaurumus. Tam pasitarnavo Banyia ir riterysts paproiai.
Naujo poirio pagrindas buvo meils artimui, kaip dievikosios meils pavyzdio, propagavimas. Taiau meil prieams nebuvo deklaruojama. Belaisvi, jeigu jie buvo laikomi eretikais (klaidatikiais), udymas pripastamas teistu elgesiu. Tuo remiantis Laterano sobore (1139
m.), dokumente, draudianiame naudoti arbaletus, buvo nurodyta,
kad ginkl prie nekrikionikas tautas naudoti leidiama. Tas pat
buvo pasakyta ir apie nuodus.
Tradicinmis riteri savybmis buvo laikomas tikjimas, itikimyb
ir meil, o riteri geradari garb, santrumas ir gailestingumas. J
kariavimo taisyklse buvo tvirtintas paprotys skelbti kar, principas
neliesti siuniam dertis pasiuntini. Tokios nuostatos taip pat turjo takos tarptautins teiss raidai. Taiau ios normos buvo skirtos
tik riteriams. Pavyzdiui, tik paimtas nelaisv dvarininkas turjo teis likti gyvas ir bti ipirktas.
Naujj epoch, kurioje susiliejo krikionyb ir riteryst, knija kryiaus karai, rengti prie tautas, kurios ipasta ne krikionyb, o kit religij. J metu buvo leidiama naudoti paias iauriausias kariavimo priemones. Atrodo, kariavimo taisykls bdavo iurkiai paeidiamos ir vykstant
karams tarp pai krikioni. Tai patvirtina ir 1204 m. kryiuoi nusiaubtas Ryt Romos imperijos krikionybs centras Konstantinopolis, kuriame
kelet dien buvo udomi taiks gyventojai.
Tais laikais karo baigt danai lemdavo vienintels kautyns, po kuri
niekas n neusimindavo apie neinomus karius, kuriems u darb turjo
bti mokama. Umokesio dal jie atsiimdavo pldami ir prievartaudami.
Sueisti kariai nebdavo gydomi, armijose apsieita be medicinos tarnyb.
Belaisvius, kurie nebdavo iperkami, paprastai nuudydavo.
1207 m. Banyia pasil Vakar pasauliui vadinamsias Dievo paliaubas, kurios draud kariauti sekmadieniais. Vliau i karin ieigin
buvo pailginta, taiau ito vis vien nepakako, kad bt nutraukti karo
baisumai. Taigi, kaip galima sprsti i i atskir an laik kariavimo epizod, btent viduramiai buvo istorijos fanatikasis ir kruvinasis periodas.
41

aunamj ginkl, tarp j ir artilerijos, atsiradimas, valdios centralizacija feodalinse valstybse vliau padjo karo veiksm metu reguliuoti sueistj, ligoni, karo belaisvi, taip pat moter ir vaik padt.
Kovojani armij vadai pradjo sudarinti susitarimus (kartelius ir
kapituliacijas), kuriuose numat, kad kare nedalyvauja moterys, nelieiami sueistieji, gerbiamas j turtas.
Nuo 1581 iki 1864 met Europoje buvo sudaryta apie tris imtus toki susitarim. inomiausias i j 1785 m. tarp Fridricho Didiojo ir
Bendamino Franklino sudaryta draugysts ir taikos sutartis, kurioje buvo numatyti ali sipareigojimai susilaikyti nuo blokados ir civili asmen kiekvienos kariaujanios alies piliei teis per numatyt laik
palikti karo apimt teritorij. Karo belaisviai gijo teis bti ilaikomi
tos alies, kurios valioje jie atsidr.
Nauj poir karo ir taikos bei karo iaurum ribojimo klausimais
gana aikiai idst jau mintas oland juristas G. Grocijus savo knygoje
Apie karo ir taikos teis. ia teigiama, kad kiekviena valstyb turi
neatimam teis kariauti. Net jeigu karas paskelbtas dl teisingos prieasties, tai negali tapti pretekstu kariaujanioms valstybms paeisti jo
taisykles. Smurtas kare turi bti ribojamas ir gali bti susijs tik su tomis
pastangomis, kurios btinos pergalei pasiekti, o ne su umanymu nubausti kar pralaimjusiuosius. Todl kiek manoma tiek civiliams gyventojams, tiek kariaujantiesiems turi bti isaugota gyvyb.
ios G. Grocijaus idjos paskatino kit mstytoj an ak Ruso
savo veikale Apie visuomenin sutart padaryti ivad, kad karas yra
santyki tarp valstybi sistema, kai mons, kovojantys valstybs pusje
kaip kareiviai, turi ypating status, skiriant juos nuo asmen, nedalyvaujani kare, t.y. nuo taiki gyventoj. Bet kai tik kareivis dl sueidimo ar ligos pasitraukia i rikiuots, jis nebra prieas. Tokiu atveju jo,
kaip ir kit taiki gyventoj, gyvyb, turi bti isaugota. Maa to, j turi
saugoti ir valstyb (p. 357358). ios idjos pareng dirv 1789 m. Didiosios Pranczijos revoliucijos aktuose tvirtintoms nuostatoms, pagal
kurias turi bti vienodai elgiamasi su savais ir prieo kareiviais, o karo
belaisvius turi saugoti tauta ir statymas. Taiau net toks sutartinis ir
statyminis io principo tvirtinimas nesumaino karo iaurum. Valstybms pripastama teis kariauti, kurti reguliarias kariuomenes, tobulinti kariavimo priemones. Vykstant grobikikiems karams neretai pasitai42

kydavo neseniai pradt taikyti humanitarini taisykli iurktaus paeidimo atvej. Pranczijos kariuomen, vadovaujama tada dar turjusio generolo laipsn Napoleono, Egipto kampanijos metu vrikai nuud Jaffi miesto gulos 4000 turk kari po to, kai jie pasidav (su
slyga jei bus isaugotos j gyvybs).
Tai atskiras beginkli belaisvi iudymo atvejis, taiau visuomen,
tarp j vyriausybiniai ir kariniai organai, suvok, kad kare daugiausia
kari sta ne nuo prieo ginkl kautyni lauke, o nuo sueidim, palikus sueistuosius be jokios pagalbos, ir nuo lig. Praddama 1854 m.
Krymo kar, i prancz ir angl sudaryta ekspedicin kariuomen apskritai neturjo jokios medicinos tarnybos, todl i 300 tkst. kari 83
tkst. mir nuo lig. Apskritai to meto karinse kampanijose uvusieji
kautyni lauke vidutinikai sudar apie vien ketvirtadal viso uvusij
skaiiaus. Likusieji mirdavo nuo aizd, lig, nesuteikus reikiamos pagalbos ir prieiros.
Vienas panaus epizodas, kart i Pranczijos, Italijos ir Austrijos
karo, padar neidildom spd veicarijos verslininkui Anri Diunanui,
kuriam 1859 m. po mio prie Solferino miestelio Italijoje teko matyti
kautyni lauk. Miui, kuris truko 14 valand, pasibaigus, kautyni
lauke nakt liko apie 6 tkst. uvusij ir 36 tkst. sueistj. Daugelis
sueistj galjo likti gyvi, jeigu jiems bt suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, taiau jie tiesiog buvo palikti mio lauke likimo valiai.
Sukrstas io siaubingo vykio, A.Diunanas para emocing knyg
Prisiminimai apie Solferin (95), kurioje, be patirt asmenini spdi, pateik du pasilymus: kiekvienoje alyje sukurti savanorikas pagalbos draugijas, kuri nariai bt rengiami taikos metu (ir tai buvo
naujov) tam, kad galt karo veiksm metu padti karo medicinos tarnyboms; antra, suaukti kongres ir dalyvaujant vis ali atstovams teisinti nekeiiam tarptautin princip, kur garantuot ir sankcionuot
konvencija dl karo ligonini ir medicinos personalo apsaugos teisins
bazs sukrimo.
Pirmoji io pasilymo dalis buvo gyvendinta 1863 m. veicarijoje
kuriama Raudonojo Kryiaus organizacija, o 1880 m. Tarptautinis Raudonojo Kryiaus komitetas (TRKK), apie kurio veikl bus kalbama atskirame ios knygos skyriuje, antroji idja knyta 1864 m. enevoje
buvo suaukta tarptautin diplomatin konferencija.
43

ioje konferencijoje, suauktoje veicarijos vyriausybs ir penki

TRKK steigj iniciatyva, buvo pasirayta Konvencija dl sueistj padties veikianiose armijose pagerinimo (2). Dokumentas buvo pakankamai kuklus tiek savo turiniu (10 straipsni), tiek j pasiraiusi dalyvi
skaiiumi (16 valstybi). Konvencijos pagrindins nuostatos: mobils karo
medicinos tarnybos daliniai, sanitarinis transportas ir nuolatins ligonins pripastami neutraliais objektais, jiems garantuojama apsauga ir
pagarba; kariuomeni dvasininkams, atliekantiems savo funkcijas, taikomas neutralus teisinis statusas: patek prieo rankas, jie turt bti
paleisti ir grinti savo stovykl; privaloma pagarbiai elgtis su taikiais
gyventojais, suteikti pagalb sueistiesiems; sergantiems ir sueistiems
kariams btina utikrinti prieir, nesvarbu, kieno pusje jie kovojo;
ligonini ir medicinos personalo apsaugai utikrinti patvirtinti skiriamj enkl raudon kryi baltame fone (veicarijos vliavos baltas
kryius raudoname fone transformacija).
Netrukus buvo sitikinta, kad i enevoje pasirayta Konvencija yra
efektyvi. Konvencij pasiraiusi Prsija, pasinaudodama io dokumento
nuostatomis, kare su Austrija igelbjo gyvybes imtams sueistj. O
Austrija, nepasiraiusi ios Konvencijos ir nevykdiusi jos nuostat, prarado 800 sueist savo kareivi, kurie kautyni lauke mir nesulauk
medicinos pagalbos. Pirmasis karinis konfliktas, kuriame abi alys laiksi
enevos konvencijos reikalavim, buvo 1885 m. vyks serb ir bulgar
karas. Jame mirtingumas nuo aizd ir lig sudar tik 2 procentus.
1864 m. enevos konvencija teistai laikoma humanitarins teiss
pradia. Skiriamieji Konvencijos bruoai yra ie:
ratu tvirtinamos universalios taisykls, skirtos apsaugoti nukentjusiuosius konflikto metu;
daugiaal ir atvira visoms valstybms;
pareigoja vienodais rpintis sueistaisiais ir serganiaisiais;
reikalauja gerbti Raudonojo Kryiaus baltame fone emblem, kuria turi bti ymimas medicinos personalas, transportas ir ranga.
Primus i Konvencij, valstybs tarptautines pastangas sukoncentravo ginkluot konflikt humanizavimo teisinms priemonms parengti: 1) ribojant kariavimo priemones; 2) kodifikuojant karo statymus ir
paproius.

44

Mint tarptautins teiss norm poreik lm keletas skirting veiksni: didels naikinamosios galios kariavimo priemoni sukrimas; karo
veiksm, sukeliani naujas grsmes moni gyvybei ir saugumui ginkluot konflikt metu, mast augimas; visuomens humanitarinio judjimo, siekianio apsaugoti mones ginkluoto konflikto metu, suaktyvjimas; btinyb utikrinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo ekonomikos,
prekybos ir kitose srityse pltr ir kiekvienos valstybs neatimam teis
kariauti pasinaudojant karins btinybs doktrina.
Reaguodamos nurodytas tendencijas, valstybs prim kelet tarptautini akt, siekiani nors iek tiek apriboti kariavimo priemones:
1868 m. Peterburgo deklaracij dl sprogstamj ir padegamj kulk
naudojimo udraudimo (3); 1899 m. Hagos deklaracij dl sviedini,
turini vienintel paskirt skleisti dusinamsias arba nuodingsias dujas, nenaudojimo (5); 1899 m. Hagos deklaracij dl lengvai besisukani ar susiplojani kulk nenaudojimo (4).
ias tendencijas knijo ir pirmoji tarptautini santyki istorijoje karo
statym ir paproi kodifikacija, gyvendinta 1899 ir 1907 m. Hagos taikos konferencijose. 1899 m. vykusiose konferencijose buvo priimtos keturios, o 1907 m. konferencijoje trylika konvencij ir viena deklaracija (6).
Hagos konvencijos apima normas, reguliuojanias kariaujani ali elges sausumos ir jr karo metu, taip pat elgesio su karo belaisviais ir civiliais
gyventojais j teritorijos okupacijos atveju bei kitus klausimus. Svarbiausioji yra 1907 m. IV Hagos konvencija ir jos priedas Nuostatai dl sausumos karo statym ir paproi, kurie yra privalomi tik susitarianioms alims ir tik tuo atveju, jeigu visos kariaujanios alys dalyvauja Hagos konvencijoje. Kiekviena kariaujanti alis atsako u visus veiksmus, kuriuos vykd asmenys, priklausantys jos ginkluotosioms pajgoms.
Pirmojo pasaulinio karo vykiai parod, kad Hagos konvencijose tvirtintos taisykls negali utikrinti karo auk apsaugos. ia kalbama apie
karo belaisvi, sueistj ir ligoni padt. Vokietija, karo veiksm metu
naudodama nuodingsias mediagas, iurkiai paeid tuo metu galiojusias taisykles. Visa tai paskatino TRKK parengti ir pateikti Konvencijos dl sueistj ir ligoni padties pagerinimo veikianiose armijose ir
Konvencijos dl elgesio su karo belaisviais projektus, kurias veicarijos
vyriausybs iniciatyva 1929 m. prim suinteresuotos valstybs enevoje
(11). Lietuva prie i konvencij prisijung 1939 metais.
45

Abi 1929 m. konvencijos, palyginti su ankstesnmis analogikais klausimais priimtomis konvencijomis, tvirtino nauj ir labai svarbi taisykl
jeigu viena i kariaujanij ali nra i konvencij dalyv, joje dalyvaujanios valstybs savo tarpusavio santykiuose vis tiek lieka susijusios. Priminsime, kad ankstesnse konvencijose galiojo kita taisykl: konvencijos turjo privalomj gali tik su viena slyga jeigu jose dalyvavo
visos kariaujanios alys, o tai ymiai ribodavo i konvencij taikymo
galimybes. Taip pat labai svarbi buvo nuostata, draudianti taikyti represalijas sueistiesiems, ligoniams ir karo belaisviams, patekusiems kitos
konflikto valstybs vali. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo neteistai
naudojamos nuodingosios mediagos, todl 1925 m. buvo priimtas enevos protokolas dl dusinamj, nuoding ir kitoki duj, taip pat
bakteriologini karo vedimo metod udraudimo (9), papildomai draudiantis naudoti masinio naikinimo priemones, nustatytas 1899 m. Hagos deklaracijoje dl dusinamj duj. Lietuva protokol ratifikavo
1933 metais.
Humanitarinio pobdio buvo ir dar vienas tarptautinis aktas 1936
m. Londono protokolas dl povandeninio karo vedimo taisykli, pakeits
1930 m. Londono jr sutarties IV dal (12). Lietuva prie jo prisijung
1938 m. Protokolas nustat, kad povandeniniai, kaip ir antvandeniniai,
karo laivai prekini laiv atvilgiu turi laikytis tarptautins teiss norm.
Deja, anksiau nurodytosios tarptautins teiss normos, kaip ir daugyb kit, buvo iurkiai paeidinjamos ne tik Pirmojo, bet ir Antrojo
pasaulinio karo metu. ie karai ir juos lydintys ginkluoti konfliktai atskleid kai kuri humanitarini norm teigiamas puses, taiau kartu irykjo ankstesni konvencij ir kit tarptautini dokument trkumai
ir spragos. Atsirado poreikis teisikai apmstyti sukaupt patyrim ir parengti naujus dokumentus, kurie bt humanitarins teiss pagrindas
baz, atitinkanti naujas tarptautines realija. Apskritai reikjo atsivelgti
tarptautins teiss padaryt paang bei pltr.
udavin atliko 1949 met keturios enevos konvencijos: Konvencija (I) dl sueistj ir ligoni padties veikianiose armijose pagerinimo; Konvencija (II) dl sueistj, serganij ir skstanij ginkluotj pajg nari jroje padties pagerinimo; Konvencija (III) dl elgesio su karo belaisviais, Konvencija (IV) dl civili apsaugos karo metu, ir
j 1977 m. papildomi protokolai: 1949 m. enevos konvencij Papildo46

mas protokolas dl tarptautini ginkluot konflikt auk apsaugos (I

protokolas) bei 1949 m. enevos konvencij Papildomas protokolas dl
netarptautini ginkluot konflikt auk apsaugos (II protokolas). ie
dokumentai gerokai iplt mogaus teisi utikrinimo ginkluoto konflikto atveju galimybes, sustiprino j atitinkamus mechanizmus ir tapo
iuolaikins humanitarins teiss pagrindu. Jie sudaro gana plat princip ir norm (apie 600 straipsni), susistemint ir kodifikuot, reguliuojani labai plai moni tarpusavio santyki srit, svad.
Stengdamiesi laikytis chronologijos, mes nuo tarptautins teiss itak priartjome prie jos iuolaikinio teisinimo mechanizmo. Manau, nesuklysiu teigdamas, kad n vienas i daugelio tarptautins vieosios teiss ak pavadinim neturi tiek sinonim kiek tarptautin humanitarin teis. Ji dar vadinama ginkluoto konflikto teise, karo teise, karo statym ir paproi teise arba tiesiog humanitarine teise. Terminai paprastai
pasirenkami atsivelgiant tai, kas ir kokiu aspektu juos vartoja. Tarptautinse organizacijose, ypa TRKK, valstybinse institucijose, mokymo staigose populiarus terminas tarptautin humanitarin teis (taip
ir mes j vadinsime), o kariuomenje kiti anksiau minti pavadinimai.
Termino karo teis alininkas yra ir aukto rango karikis, TRKK atsakingas darbuotojas F. de Mulinenas, kuris mano, kad jis ginkluotosioms
pajgoms tinkamesnis, kaip suprantamesnis ir trumpesnis, nei svoka
ginkluot konflikt teis, o pavadinimas humanitarin teis danai
painiojamas su terminu mogaus teiss (84, p. xxii).
Kaip jau buvo kalbta I skyriuje, nuo H. Grocijaus laik tarptautin
teis laikyta karo teise, nes kartais nustatydavo karo veiksm vykdymo
taisykles. ios teiss nuostatos gim mi laukuose ir formavosi veikiamos karins patirties. Karo statymai yra tokie pat seni kaip ir pats karas,
o karas toks pats senas kaip ir gyvenimas, vaizdiai samprotauja buvs
JT generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Burundyje, TRKK koordinatorius C. de Roveris (85, p. 108).
Ilg laik Hagos konvencijos buvo vadinamos karo teise. Primus JT
Chartij, joje vyko principini pokyi. Panaikinta svarbiausia jos nuostata teis kar (jus ad bellum). Dabar principai ir normos siekia
apriboti karo nelaimes. JT TTT 1996 m. bylos dl grsms arba branduolinio ginklo panaudojimo teistumo konsultacinje ivadoje sakoma, kad
kompleksas norm, kuris pirmiau vadinosi karo statymai ir papro47

iai, vliau pradtas vadinti tarptautine humanitarine teise. Tai oficialus patvirtinimas, kad karo teis negrtamai virto humanitarine teise.
Tarptautins humanitarins teiss termino autoriumi laikomas veicar
mokslininkas, buvs TRKK vadovas anas Pikte. Jis ne tik pirmasis pateik tarptautins humanitarins teiss apibrim, bet ir apra jos raid ir principus (97).
Literatroje vartojami skirtingi, bet i esms teisingi ios teiss akos
apibrimai, nors j turinys nra visikai vienodas.
Tarptautins vieosios teiss vadovliuose pateikiama plati tarptautins humanitarins teiss svoka, apimanti daug vairi subjekt
ir objekt teisinio reguliavimo nuostat, princip, yra ios teiss akos esm.
Tarptautin humanitarin teis tai savarankika tarptautins teiss aka, sutartini ir paprotini norm, reglamentuojani kariaujani ir karo paliest subjekt santykius, nuostatas dl karo pradios ir jos padarini,
kariavimo bd ir metod naudojimo, neutraliteto, karo auk apsaugos,
karo nutraukimo ir valstybi bei fizini asmen atsakomybs u i norm
paeidimus, visuma.
TRKK poiriu, tarptautin humanitarin teis taikoma ginkluot
konflikt atvejais. Tai sutari ir paproi nustatytos tarptautins taisykls, kurios sprendia tik tarptautini ir netarptautini ginkluot konflikt metu kylanias problemas ir i humanik paskat riboja konfliktuojani ali teis rinktis karo metodus ir priemones arba apsaugo
nuo konflikto nukentjusius ar galinius nukentti asmenis bei j turt.
Kaip matome, pastaroji svoka pabria svarbiausi tarptautins humanitarins teiss tiksl apsaugoti mogaus gyvyb ir orum, patenkinti jo poreikius susidarius ekstremalioms karo situacijoms. mogaus
orumo apsaugos udavinys pasidaro ypa reikmingas, kai prievartos kaltininkas yra valstyb, todl iuo atveju tarptautin humanitarin teis
kartu yra ir tarptautins teiss akos, ginanios mogaus teises nuo valstybins valdios ksl, dalis.
Tarptautin humanitarin teis pradedama taikyti tik tada, kai kyla
karas ar ginkluotas konfliktas. Jos paskirtis palengvinti moni patiriamas kanias pagal galimybes ginant karo aukas ir joms padedant. i
teis reglamentuoja tik tuos konflikto aspektus, kurie yra iimtinai humanitarinio pobdio. Jos nuostatos turi bti taikomos visiems enevos
48

konvencij ginamiems asmenims, nepaisant ginkluoto konflikto pobdio ir jo prieasties. is teiginys pabriamas I PP preambulje.
O tarptautins humanitarins teiss paskirtis kita ji nekontroliuoja
ginklavimosi proceso, taiau, kaip ir tarptautin teis, yra suinteresuota
riboti ali, dalyvaujani konflikte, teises naudoti tam tikr ri ginkluot ir audmenis, o kai kuriais atvejais net tai draudia. Pavyzdiui,
specialiais teiss aktais nustatytos lauk minavimo taisykls, o naudoti
nuodingsias dujas i viso udrausta. ie draudimai atsiranda vadovaujantis humanikumo sumetimais, todl konflikte dalyvaujanios alys turi beslygikai juos vykdyti. Ginklavimosi ribojimo teis gyvendinama
nusiginklavimo proces reguliuojaniose sutartyse, numataniose sumainti tam tikr ri ginkl skaii arba net juos sunaikinti, o tai jau yra
tarptautins teiss dalykas. Todl iuo atveju humanikumo sumetimai
tampa antraeiliai, nes lemiam reikm gyja humanitarinei teisei nebdingi kontrols mechanizmai.
Tarptautin humanitarin teis, atsivelgiant sutari altinius, j
turin, sudarymo laik ir viet, tradicikai buvo priimta dalyti dvi atakas Hagos teis ir enevos teis.
Hagos teis, vadinta karo teise, daugiau taikytina karo metodams bei
priemonms reglamentuoti, nustatant kariaujani ali teises ir pareigas karini operacij metu ir ribojant priemones, kuriomis daroma ala
prieui. ios normos idstytos 1899 m. priimtose ir 1907 m. perirtose
Hagos konvencijose, o nuo 1949 m. ir enevos konvencijose bei j
papildomuose protokoluose, taip pat vairiose sutartyse, draudianiose ar reguliuojaniose ginkl naudojim. Nors Hagos konvencij pagrindins normos trauktos 1949 m. enevos konvencijas ir j papildomus protokolus, kaip labiau iplstus ir detalizuotus dokumentus, taiau svarbiausija laikomos 1907 m. IV Hagos konvencijos dl sausumos
karo statym bei paproi kai kurios nuostatos dl karo veiksm, karins okupacijos ir neutraliteto tebegalioja iki iol.
Hagos konvencijos reikmingos dar ir dl to, kad jose idstyti svarbiausi bendrieji principai gijo tarptautins paprotins teiss gali bei
pripainim ir yra taikomi visoms valstybms. Ms dienomis tai turi
lemiam reikm, nes tai reikia, kad valstybs, kurios nra 1949 m. enevos konvencij I PP dalyvs, yra saistomos pradini taisykli, idstyt
ankstyvosiose Hagos konvencijose. Be to, daugelyje JT GA rezoliucij,
49

reglamentuojani kariaujani ali elges, kad bt garantuojama pagarba mogaus teisms ginkluot konflikt metu, Hagos konvencijos
minimos kaip dokumentas, taikomas iki iol (85, p. 118).
enevos teiss tikslas saugoti ginkluot konflikt aukas, t.y. ginkluotj pajg narius; tiesiogiai nebedalyvaujanius karo veiksmuose
asmenis: sueistuosius, ligonius, nukentjusius per laivo suduim, karo
belaisvius, taip pat civilius asmenis.
i norm pagrind sudaro 1949 met keturios enevos konvencijos
dl karo auk apsaugos ir j 1977 met papildomi protokolai. ie dokumentai, prie kuri prisijung beveik visos pasaulio valstybs, sudaro taisykli, ginani moni teises ginkluot konflikt metu, sistem, yra
pagrindinis visos tarptautins humanitarins teiss altinis. Humanikumo principu svarbiausiu civilizacijos ir taikos elementu pagrsta enevos teis yra Raudonojo Kryiaus idealo knijimas. Ties sakant,
TRKK veikla ir paskatino sukurti bei tobulinti humanitarins teiss institut. Savo ruotu enevos institutas, Tarptautins Raudonojo Kryiaus organizacijos neutralus mechanizmas, ginkluoto konflikto metu
gijo galimyb savo veikl, susijusi su moni, j teisi apsauga ir pagalbos teikimu, grsti teisiniu pagrindu. odiu, eneva atvr mogaus
interes ir humanizmo princip virenybs er.
Taigi galima padaryti ivad, kad ios abi tarptautins humanitarins
teiss akos nra absoliuiai izoliuotos, atskirtos viena nuo kitos, nes kai
kurios enevos teiss normos utikrina ginkluoto konflikto auk apsaug, o atskiros Hagos teiss nuostatos riboja kariaujani ali veiksmus.
Primus 1949 m. enevos konvencijas ir j papildomus protokolus, abi
tarptautins humanitarins teis akos pasidar susijusios, o anksiau
buv kai kurie skirtumai dabar gali dominti tik istoriniu ir moksliniu
poiriu.

50

4. TARPTAUTINS HUMANITARINS TEISS PRINCIPAI

iuolaikin tarptautin humanitarin teis apima ne tik daugum
konkrei kariavimo taisykli (karo statymus ir paproius), bet ir daugel fundamentali norm pagrindinius ios tarptautins teiss akos
principus.
Teiss teorijoje principai tai idjos, j tvirtinimas teiss normose ir
i norm gyvendinimas. Pagrindiniai principai utikrina tam tikr teiss akos vieningum ir jos norm sistemingum. Tarptautins teiss pagrindiniai principai vis kit valstybs parengt norm, reguliuojani
tarptautini santyki srit, teistumo kriterijai.
Tarptautins teiss pagrindiniai principai skiriasi nuo tarptautins
humanitarins teiss princip: pirmieji daugiausia sudaro taikos ir taikaus sambvio teiginius, o tarptautins humanitarins teiss principais
grindiamos labai aikiai apibrtos kariaujani ali elgesio taisykls.
Tarptautins humanitarins teiss principai, kurie dl reguliuojam visuomenini santyki srities ypatum yra specifiniai, turi visikai atitikti
pagrindinius iuolaikins tarptautins teiss imperatyviuosius principus,
veikianius tiek taikos, tiek karo metu. Jie reglamentuoja visus bendruosius ginkluotos kovos aspektus ir su ja susijusias sritis, bet nra pritaikyti
tipiniam, konkreiam, konfliktui ir jo dalyviams. ie principai apibria
tiksl, norminamojo pobdio reguliavimo krypt, jo turin ir pobd.
Neatsivelgus principus, sunku suprasti ir isiaikinti konkrei kariavimo taisykli prasm ir paskirt.
Klasifikuojant tarptautins humanitarins teiss principus, vardijamos trys pagrindins j grups, nustatytos tik pagal tarptautins teiss
parametrus:
I. Bendrieji principai:
1. Humanikumo principu pagrstos nuostatos, taikomos visoms ginkluotos kovos sritims, vis kariaujanij elgesiui, taip pat nustatant draudimus, ribojanius kariavimo priemones ir metodus. Jis susijs su bendraisiais monijos idealais ir vertybmis, kurias saugo tarptautins teiss normos ir principai. Humanikumo principo, kaip vieno seniausi tarptautinje humanitarinje teisje, turinys grindiamas draudimu kariaujanioms
alims taikyti prievart, kai ji nra pateisinama karine btinybe.

51

Pavyzdiui, III K 13 straipsnis reikalauja, kad su karo belaisviais visada bt elgiamasi humanikai. Ir kitos enevos konvencijos pareigoja
kariaujanias alis garantuoti sueistiesiems ir ligoniams reikiam prieir, padti sumainti karo sukeltas kanias. I PP yra numatyta nuostata, pagal kuri civiliams ir kombatantams galioja tarptautins teiss
principai, susiformav pagal paproius, mogikumo principus ir visuomens sins reikalavimus (l str.).
Be enevos konvencij, humanikumo principais remiasi daugyb
tarptautini teiss akt, pavyzdiui, 1868 m. Peterburgo deklaracija
dl sprogstamj ir padegamj kulk nenaudojimo, 1907 m. Hagos
konvencijos, 1954 m. Hagos konvencija dl kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu ir kt., kuriais valstybms numatyti tam
tikri pareigojimai.
Humanikumo principas bendriausias ios sistemos teiss norm principas, kuriuo remiantis vyksta tolesn tarptautins humanitarins teiss
raida, taip pat jos norm aikinimas ir taikymas.
2. Karo auk diskriminacij draudiantis principas tarptautinje humanitarinje teisje atsirado palyginti nesenai, po to, kai JT Chartij buvo
traukta nuostata, kad vienas ios organizacijos tiksl yra gyvendinti tarptautin bendradarbiavim sprendiant ekonominio, socialinio, kultrinio
ir humanitarinio pobdio problemas, vystant ir skatinant mogaus teisi
ir pagrindini laisvi visiems, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos bei
religijos, gerbim (l str. 3 p.). Panai nuostata yra ir Tarptautini pilietini ir politini teisi pakte. Negali bti toleruojama diskriminacija ir dl
karo padties, taip pat ir kilus ginkluotam konfliktui.
princip tvirtinus I PP 9 straipsnyje, buvo suvienodinti anksiau
tarptautins teiss nustatyti kai kuri nuostat taikymo principai, iki tol
skirtingai taikyti tarptautini ir netarptautini konflikt atvejais. Nors
kartais JT pripaindavo teistais isivaduojamuosius judjimus, taiau
j dalyviai kombatantai, patek prieininko rankas, negaljo naudotis jokia teisine apsauga.
Vienodo elgesio su ginkluot konflikt dalyviais ir j diskriminavimo draudimo principas negali bti ignoruojamas, nesvarbu, su kokiais sunkumais besusidurt kariaujanios alys. Neatsitiktinai vis
1949 met enevos konvencij bendrame 3 straipsnyje vardytos nuostatos, kuriomis turi bti utikrinamas humanikas elgesys, garantuo52

jamas asmenims, aktyviai nedalyvaujantiems vykstaniame netarptautiniame konflikte.

3. Atsakomybs u tarptautins humanitarins teiss norm ir princip
paeidimus principas numato valstybi tarptautin teisin ir fizini asmen baudiamj atsakomyb u ginkluotos kovos taisykli paeidimus.
Tokios atsakomybs normos yra numatytos 1907 m. IV Hagos konvencijos priede Nuostatuose dl sausumos karo statym ir paproi. III K
129 straipsnyje nurodoma, kad asmenims, padariusiems ar sakiusiems
padaryti bet kokius sunkius ios konvencijos paeidimus, taikomos baudiamosios sankcijos.
Reikming vaidmen nustatant atsakomyb u karo nusikaltimus dar
anksiau suvaidino 1943 m. Maskvos deklaracija dl baudimo u nusikaltimus, padarytus karo metu, TKT statutai ir nuosprendiai, taip pat
GA specialiosios rezoliucijos.
Ginkluot konflikt dalyvi atsakomybs principas viena i reali ir
veiksming karo statym ir paproi laikymosi garantij.
II. Ginkluotos kovos priemoni ir metod naudojimo principai:
1. Kariaujani ali kariavimo priemoni pasirinkimo ribojimo principu, kartais dar vadinamu riterysts principu arba riteri garbs kodeksu,
grindiamos ir padoraus karo taisykls.
is principas pirm kart buvo suformuluotas dar 1868 m. Peterburgo
deklaracijoje. Jis nustat, kad vienintelis teistas tikslas, kur privalo turti valstybs karo metu, yra prieininko karini pajg susilpninimas, ir
iam tikslui pasiekti pakanka ivesti i rikiuots kaip galima didesn
moni skaii. Principas buvo teisintas 1907 m. IV Hagos konvencijoje, pagal kuri kariaujantieji negali naudotis neribota teise pasirinkdami alos padarymo prieininkui priemones. ioje Konvencijoje tvirtinta
pakankamai norm, leidiani nustatyti, kokie btent kariavimo metodai turi bti priskiriami idavikikiems, klastingiems ar pasalnikiems
veiksmams.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui is principas ne kart buvo
patvirtintas vairiuose tarptautiniuose forumuose. Tiksliai jis buvo suformuluotas tik I PP 35 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad, kilus bet
kokiam ginkluotam konfliktui, konflikto ali teis pasirinkti kariavimo
metodus ir priemones nra neribota ir kad draudiama naudoti ginklus, audmenis, mediagas ir kariavimo metodus, galinius padaryti ne53

reikalingos alos ir sukelti nereikaling kani. Nurodyto principo turinys atskleidiamas ir konkretinamas bendrosiose ir specialiosiose normose, draudianiose naudoti tam tikr ri ginklus.
Specialiosios normos tai tarptautines sutartis trauktos normos, draudianios naudoti konkreias ginkl ris.
Bendrosios normos pareigoja kariaujaniuosius nenaudoti ginkl, kurie veikia nesirinktinai, t.y. tiek prie karinius, tiek prie civilinius objektus; padaro nenumatytos alos arba sukelia nereikaling
kani; yra idavikiko pobdio ar yra naudojami dl j diskriminuojamojo pobdio.
2. Civilini ir karini objekt atskyrimo principas reikia, kad gali bti
puolami tik kariniai objektai. I PP i paprotin taisykl papild, detaliai apibrdamas karinius objektus. Jais laikomi tie objektai, kurie
dl savo pobdio, vietos, paskirties ar panaudojimo efektyviai padeda karo veiksmams ir kuri visikas ar dalinis sugriovimas, pamimas ar
neutralizavimas tuometinmis aplinkybmis suteikia aik karin pranaum (52 str. 2 p.).
Draudiama vykdyti kokius nors karo veiksmus, nukreiptus prie istorinius paminklus, meno krinius ir banyias, kurie yra kultrinis ir dvasinis taut paveldas.
1954 m. Hagos kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu
konvencija (20) nebuvo visuotin, todl 19741977 m. diplomatinje konferencijoje buvo nusprsta principines nuostatas traukti I PP 53 straipsn. Karini ir civilini ligonini apsaug reglamentuoja I ir IV K specialiosios nuostatos. Be to, draudiama pulti pavojingas mones ir rengimus, jeigu dl to gali pasireikti pavojingos jgos ir nukentti civiliai
gyventojai. Tai labai svarbi ioje konferencijoje suformuluota nuostata,
liudijanti, jog pripastama, kad statymas turi prisitaikyti prie mokslo
paangos.
Civiliniai objektai neturi tapti puolimo ar represalij objektu. Draudiama naikinti arba iveti objektus, kurie yra btini, kad igyvent civiliai gyventojai.
Ginkluot konflikt metu visada bna daugiau ar maiau gyventoj
auk, taiau neturi kilti grsm taiki gyventoj ilikimui. I PP 54 straipsnyje gana detaliai ivardyti veiksmai, kuriuos draudiama atlikti prie

54

civilius gyventojus. Tai veiksmai, kurie kelt pavoj j gyvybei arba priverst juos isikelti kitur.
III. Ginkluotos kovos dalyvi ir civili gyventoj apsaugos principai skirstomi du pogrupius: kombatant teist interes apsaugos principus ir civili asmen neatimamas teises ginkluot konflikt metu nustatanius principus. I tokio padalijimo matyti, kad iuolaikin tarptautin humanitarin teis aikiai skiria asmenis, tiesiogiai dalyvaujanius karo veiksmuose, ir civilius gyventojus, kuri, kiek manoma,
reikia gailtis ir juos apsaugoti. is principas ne kart buvo patvirtinamas JT dokumentuose ir pabriamas GA 1970 m. 2675 (XXV)
rezoliucijoje ir vliau priimtame I PP.
1. Tarptautins humanitarins teiss dokumentuose ir paprotinje
teisje pabriama, kad karo veiksmai gali bti nukreipti tik prie kombatantus ir karinius objektus. Taiau tai negali bti daroma bet kokiomis
priemonmis. Nuostata, kad, net ir norint kombatantus eliminuoti i
kovos veiksm, reikia stengtis padaryti jiems kuo maiau nuostoli ir
sukelti kani, atsirado dar 1907 m. Hagos konvencijose, kuriose kalbama apie nepakeliamas kanias. I PP 35 straipsnio 2 punkte taip pat yra
panai norma, draudianti naudoti ginklus, audmenis, mediagas ir
kariavimo metodus, galinius padaryti nereikalingos alos ir sukelti nereikaling kani.
Gali kilti klausimas, kaip apibrti nepakeliamas ir nereikalingas
kanias. Norint gyti karin pranaum naudojant atitinkamos ries
ginkl, pirmiausia reikia siekti tam tikros pusiausvyros, kita vertus btina atsivelgti ir humanitarinius sumetimus. Jeigu galima nukenksminti kar paimant j nelaisv, nereikia jo sueisti; jeigu tok tiksl galima
pasiekti tik sueidus prieinink, nereikia jo udyti. Kai siekiant kokio
nors karinio pranaumo galima pasirinkti vien i dviej priemoni, reikia rinktis t, kuri padarys maiau alos. Apskritai io principo prasm
pasmerkti ginklus ir kariavimo metodus, sukelianius protingas ribas virijanias kanias. Kombatantams, tapusiems karo belaisviais, bet kokiomis aplinkybmis turi bti utikrinama j garbs ir orumo apsauga. J
atvilgiu draudiami bet kokie prievartos ar gsdinimo aktai ir pan.
2. Viena svarbiausi tarptautins humanitarins teiss problem
taiki gyventoj apsauga nuo tiesiogins karins prievartos. I PP 57 straips-

55

nyje tiesiog nurodoma, jog atliekant karo veiksmus privalu nuolat rpintis, kad bt tausojami civiliai gyventojai, pavieniai civiliai ir civiliniai objektai. Reikia susilaikyti nuo sprendimo pulti, jei galima tiktis,
kad bus civili gyventoj atsitiktini auk, civili sueidim. Privaloma i anksto perspti apie planuojamus puolimus, kuri metu gali nukentti civiliai gyventojai.
1980 m. Konvencija dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti
laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo (41) numato, kad panaudojus tokius ginklus
gali bti atsitiktini civili gyventoj auk ir padaryta alos civiliniams
objektams.
Nauja ir svarbi mintis, kuri apibdinama kaip vienas i humanikumo
princip triumf, lakonikai idstyta I PP 54 straipsnio l punkte tai
draudimas kaip kariavimo metod naudoti civili gyventoj marinim
badu. is straipsnis utikrina ir ems kio vietovi, pasli, gyvuli ir
kt. apsaug.
IV. Ginkluot konflikt dalyvi atsakomyb u karo nusikaltimus.
iuolaikin tarptautin teis u atitinkam tarptautini teiss norm
paeidim karo (ginkluoto konflikto) metu numato valstybi ir fizini
asmen atsakomyb. is principas viena i reali ir efektyvi garantij,
utikrinani, kad bus grietai laikomasi karo statym ir paproi.
ia pateikti remiantis tarptautiniais statymais lakonikai suformuluoti tarptautins humanitarins teiss pagrindiniai principai tarpusavyje glaudiai susij. Kiekvienas j pagal 1979 m. GA deklaracij dl
tarptautins teiss princip turi bti nagrinjamas vis kit princip
kontekste. Apie atskir princip teisin reguliavim plaiau bus kalbama atitinkamuose ios knygos skyriuose. Tarptautins humanitarins teiss
princip krimas sudtingas ir ilgas procesas. Manoma, kad ir ateityje,
kol vyks ginkluoti konfliktai, bus ir toliau formuluojami nauji principai,
o esami tobulinami.
Baigiant skyri ir apibendrinant ia idstyt mediag, reikt
paymti, kad tarptautins humanitarins teiss tikslas gyvendinti jos
nustatytus principus ir taip suvelninti ginkluot konflikt padarinius.

56

5. TARPTAUTIN HUMANITARIN TEIS IR MOGAUS

TEISS GINKLUOT KONFLIKT METU
Tarptautin humanitarin teis ir tarptautin mogaus teisi teis
yra dvi viena kit papildanios tarptautins vieosios teiss dalys. Abi
siekia apsaugoti mog, nors j normos taikomos skirtingomis aplinkybmis ir gyvendinamos nevienodais bdais.
Tarptautin humanitarin teis taikoma kilus ginkluotam konfliktui.
J sudaro konflikt auk apsaugos standartai, nustatyti ios teiss akos
konvencij ir kit akt normomis.
Tarptautinei humanitarinei teisei rpi, kad tinkamai bt elgiamasi
su asmenimis, kurie pakliuvo prieininko rankas, ir naudojami kariavimo bdai. Humanitarin teis negarantuoja odio laisvs, kilnojimosi
laisvs, nes ios laisvs karo slygomis gauna visai kit prasm. mogaus
teisi teis, ribodama valstybs valdi atskir asmen atvilgiu, siekia
ukirsti keli savavalikam ir neteistam elgesiui. mogaus teisi normomis nesiekiama reguliuoti karini operacij vykdymo bd.
mogaus teisi apsaugos norm paskirtis, kaip rodo pats mogaus
teisi teiss pavadinimas, utikrinti, kad visada (tiek taikos, tiek karo
metu) bt gerbiamos kiekvieno asmens pilietins, politins, ekonomins, socialins ar kultrins teiss ir laisvs; garantuoti, kad is asmuo
galt visuomenje laisvai tobulti, taip pat prireikus apsaugoti j nuo
valdios institucij darom i teisi paeidim. ios teiss tvirtinamos
valstybi konstitucijose ir nacionaliniuose statymuose, taip pat tarptautiniuose dokumentuose, kurie reglamentuoja valstybs atsakomyb
u asmen ir taut teisi paeidimus.
Dabar galiojanius tarptautinius susitarimus, kurie sudaro princip
ir norm, nustatani ir ginani mogaus teises, sistem, galima bt
suskirstyti tris grupes.
Pirmj grup sudaro tarptautiniai ir regioniniai dokumentai, nustatantys principus ir normas, apibrianius mogaus teises daugiausia taikos slygomis, kaip antai: 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija
(17), 1966 m. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (25), 1966
m. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas (24),
1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konven-

57

cija (19), 1969 m. Amerikos mogaus teisi konvencija (31), 1981 m.

Afrikos mogaus ir taut teisi chartija (42) ir kiti aktai.
Antrj grup sudaro tarptautins konvencijos dl mogaus teisi
apsaugos ginkluoto konflikto metu. Tai daugiausia 1899 ir 1907 m.
Hagos konvencijos dl karo statym ir paproi, taip pat 1949 m.
keturios enevos konvencijos dl karo auk apsaugos ir 1977 m. du
j papildomi protokolai.
Pagaliau treiajai grupei priskiriami tarptautiniai dokumentai, kuriuose reglamentuojama atsakomyb u mogaus teisi paeidimus
tiek taikos, tiek ginkluoto konflikto metu. iai grupei priklauso 1945
m. Niurnbergo statutas, TKK Niurnbergo ir Tokijo nuosprendiai,
1998 m. TBT statutas (54), 1973 m. Tarptautin konvencija dl apartheido nusikaltimo ir baudimo u j (37), Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j (16), Konvencija dl
senaties termino netaikymo u karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui (29). Prie pastarj dviej konvencij Lietuvos Respublika
prisijung 1992 metais.
mogaus teisi teis, kaip tarptautins teiss aka, yra princip ir
norm, tvirtint visoms trims grupms priklausaniuose tarptautiniuose dokumentuose, visuma. Vis i princip ir norm privalu laikytis
tiek taikos, tiek ginkluot konflikt metu. Kai kuri mogaus teisi galiojim valstyb gali sustabdyti karo metu, karo padties ar nepaprastosios padties metu. Tai numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145
straipsnyje ir Lietuvos Respublikos karo padties statyme (67). Taiau
net ir iais atvejais kai kurias pagrindines mogaus teises ir laisves kiekviena valstyb privalo ilaikyti bet kokiomis slygomis, nepaisydama situacijos arba susidariusios padties.
Vis 1949 m. enevos konvencij dl karo auk apsaugos 3 straipsnis
pareigoja laikytis nuostat, draudiani prie asmenis, kurie tiesiogiai
nedalyvauja karo veiksmuose, naudoti ivardytus veiksmus:
a) ksintis gyvyb ir naudoti smurt prie asmen, ypa vairiais bdais udyti, luointi, iauriai elgtis ir kankinti;
b) imti kaitus;
c) eisti asmens orum ypa niekinamu ar eminamu elgesiu;
d) priimti nuosprendius ir vykdyti bausmes, jei nuosprendio nepri-

58

m prie tai vyks teistas teismas, suteikiant visas teisines garantijas,

kurias visos civilizuotos tautos pripasta ir mano esant btinas.
Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas tvirtino iuolaikins
tarptautins teiss princip, pagal kur tam tikr pagrindines mogaus
teises ir laisves saugani nuostat privalu laikytis bet kuriomis slygomis, taip pat ir ginkluoto konflikto metu. i valstybi pareiga ne kart
buvo patvirtinama GA rezoliucijose. Pavyzdiui, 2675 (XXV) rezoliucijoje pabriama, kad pagrindins mogaus teiss tokia forma, kokia jas
pripasta tarptautin teis ir kokia jos idstytos tarptautiniuose dokumentuose, yra taikytinos ginkluoto konflikto atveju.
Humanitarin teis yra princip ir norm, apibriani bendrsias
mogaus teises, sistemos dalis. GA ir remiantis Europos mogaus teisi
ir pagrindini laisvi konvencija kurta mogaus teisi komisija nagrinja ir aikina tiek bendruosius mogaus teisi, tiek specialiuosius, susijusius su mogaus teisi apsauga ginkluot konflikt metu, tiek atsakomybs u nusikalstamus mogaus teisi paeidim faktus.
Kur laik nebuvo skiriama pakankamai dmesio i dviej tarptautins teiss ak tarpusavio sveikai. Tik XX a. septintojo deimtmeio
pabaigoje kilus keliems ginkluotiems konfliktams, kuriuos reguliuojant
vienu metu reikjo atsivelgti ir tarptautins humanitarins teiss aspektus, ir mogaus teisi nuostatas ( nacionalinio isivadavimo karai
Afrikoje, konfliktas Artimuosiuose Rytuose, Nigerijos ir Vietnamo karai), tapo akivaizdios abiej i teiss ak ssajos. Tarptautinje mogaus teisi konferencijoje, kuri JT 1968 m. sureng Teherane, buvo
oficialiai susietos mogaus teisi teis ir tarptautin humanitarin teis.
Tais paiais metais priimtoje rezoliucijoje mogaus teisi laikymasis
kilus ginkluotiems konfliktams raginama ginkluot konflikt metu grieiau taikyti egzistuojani konvencij nuostatas ir parengti daugiau panaaus pobdio sutari.
mogaus teisi dokumentai turjo takos 1949 m. enevos konvencij ir 1977 m. papildom protokol turiniui. I PP 75 straipsnio (papildomos garantijos) ir II PP 6 straipsnio (baudiamasis persekiojimas) normos yra paimtos i Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto.
Tarp tarptautins humanitarins teiss ir mogaus teisi teiss atsirads glaudus ryys rodo, kad anksiau atskirtos sferos karas ir ginkluoti
konfliktai, tarptautin teis ir nacionalin teis vis daniau atranda
59

daug k bendra, suartja. Tai reikia, kad humanitarins teiss ir mogaus teisi teiss nuostatas teisikai galima taikyti kartu, papildant vienas kitomis. Nors ios dvi sistemos yra artimos ir vykusiai papildo viena
kit, taiau, kaip paymi . Pikteas, kartu jos yra skirtingos ir privalo
likti tokios (97, p. 11).
i dviej teiss atak norm taikymo slygos skirtingos: humanitarins teiss nuostatos galioja tik ginkluoto konflikto atveju, o mogaus
teisi teiss normos daniausiai taikomos taikos metu. Pastarosiose tvirtintos ir ribojanios ilygos, taikomos karo atveju, kurios nenustoja galioti ir kilus ginkluotam konfliktui.
Ne visuose mogaus teisi teiss dokumentuose (pavyzdiui, Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje) usimenama apie btinyb gerbti mogaus teises kilus ginkluotiems konfliktams, taiau ios teiss aikiai apibrtos ir ipltotos 1949 m. enevos konvencij nuostatose, kurios utikrina saugom asmen individualias teises.
Kai kuriose tarptautinse mogaus teisi sutartyse nurodyta, kaip jos
turi bti taikomos karo metu. Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencijos 15 straipsnis nurodo, kad kilus karui ar susidarius nepaprastajai padiai, dl kuri kilo grsm taut ilikimui,
galima imtis priemoni, kurias taikant nusiengiama pagal i Konvencij prisiimtiems sipareigojimams tik tiek, kiek to reikalauja padties
kritikumas, taiau privaloma isaugoti tam tikras prigimtines teises, sudaranias mogaus teisi branduol (draudiama atimti gyvyb, iskyrus mirties atvejus dl teist karo veiksm, kankinti; versti vergauti;
numatyta atsakomyb u padarytus nusikaltimus). Panaios iimtys nurodytos Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 4 straipsnyje ir
Amerikos mogaus teisi konvencijos 27 straipsnyje.
Jei konfliktas nekelia grsms tautos egzistencijai (ir jei vieai nepaskelbta karo ar nepaprastoji padtis), turi bti taikomos visos mogaus
teisi konvencij nuostatos, kartu su tomis, kurias numato tarptautin
humanitarin teis. mogaus teisi teiss normos daugiausia reglamentuoja valstybs ir jos piliei santykius, o humanitarins teiss normos
valstybs ir prieininko santykius dl atsidrusi jo valioje asmen: karo
belaisvi, okupuotos teritorijos gyventoj ir kt., padties.
Taigi mogaus teisi teiss ir tarptautins humanitarins teiss normos, taikomos pagal j reguliavimo dalyk, skirtos mogikosios asme60

nybs orumui apsaugoti. Kad ir koks bt ginkluotas konfliktas, jis turi

vykti laikantis tarptautins teiss nuostat, o ne pagal kariaujanios valstybs vienaalikai priimtus sprendimus.
Pastaruoju metu nagrinjamu klausimu priimama vis daugiau vairi
tarptautins teiss akt, daugiaali tarptautini susitarim, stiprinani valstybi prisiimt sipareigojim laikymosi kontrols mechanizm,
todl i esms keiiasi tarptautinio saugumo koncepcija.
1945 m. JT buvo kurta tam, kad apsaugot bsimsias kartas nuo
tarpvalstybini kar ir j padarini. Dabar, be io udavinio, vis daugiau
dmesio skiriama gyventoj ir pavieni asmen, keniani nuo vidaus
ginkluot konflikt, teisi ir laisvi apsaugai. Todl neabejojama, kad
XXI a. JT ir kit tarptautini organizacij pagrindins pastangos ir toliau bus telkiamos naujoms, papildomoms priemonms, kurios padt
apsaugoti pagrindines mogaus teises ir laisves, parengti ir priimti. Tarptautins humanitarins teiss pltra ir mogaus teisi tarptautinis reguliavimas turt bti svarbiausi tarptautins bendrijos veiklos prioritetai.

61

6. KARAS IR TARPTAUTIN TEIS

Jau pats odis karas kelia siaub, pasibaisjim. Jis reikia neimatuojamas kanias, nesuskaiiuojamus nuostolius tiems, kurie tai patys
patyr, o tiems, kurie kar yra mat tik dokumentiniuose filmuose ar
televizori ekranuose, susipain su iauria praeities padarini statistika, jis asocijuojasi su iurkia ir nevaldoma prievarta.
Istorikai tvirtina, kad svarbiausi ir reikmingiausi pasaulio vyki grandinje karas uima ypating viet. Paskaiiuota, kad per penkis su puse
tkstantmeio planetoje vyko apie 15 tkst. kar ir ginkluot konflikt,
kuri metu uvo apie 3,5 mlrd. moni. Per vis monijos istorij mons
taikos slygomis gyveno galbt tik 292 metus, t.y. maiau kaip vien savait
per kiekvienus 100 met.
Iki Napoleono ukariavim daniausiai vyko lokaliniai karai, kuriuos
daugma kontroliavo diplomatai, o XIX amius pagimd totalinius karus, kurie buvo jau kur kas baisesni: j metu buvo naudojami iauresni
kariavimo metodai, patiriama daugiau skaudi padarini. XX amius,
taps dviej pasaulini kar liudytoju, patyrs cheminio ir branduolinio ginklo jg ir pasieks kovos veiksm metu uvusij, ypa civili
gyventoj, skaiiaus rekord, visikai pagrstai gali bti vadinamas kar
amiumi. Tai patvirtinsime skaiiais: Pirmasis pasaulinis karas nusine
10 mln. gyvybi, neskaitant 21 mln. mirusij nuo epidemij, Antrojo
pasaulinio karo metu uvo 40 mln. moni.
iandien, kai mokslo ir technikos paanga galino sukurti ypatingos
galios masinio naikinimo ginklus, kaip niekada iaugo kar ir ginkluot
konflikt teisinio reguliavimo reikm.
Tarptautins humanitarins teiss reguliavimo dalykas yra specifiniai
visuomeniniai santykiai, susiklostantys tarp jos subjekt vykdant ginkluotos kovos veiksmus, kurie gali gauti karo, tarptautinio ginkluoto
konflikto arba netarptautinio ginkluoto konflikto pobd.
Tokia bendroji ginkluot kovos veiksm klasifikacija palengvina uduot, kai reikia tarptautiniu ar nacionaliniu lygiu priimti teisingus sprendimus, numatyti bdus ukirsti keli galimiems konfliktams, kurie padt
adekvaiai reaguoti valstybi saugumui, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui realiai kilusi grsm. Todl svarbu teorikai pagrsti ir apibrti kai
kurias pagrindines karo mokslo svokas, vartojamas vertinant ginkluotos
kovos veiksmus.
62

Karo, kaip socialinio reikinio, esms tyrimas suteikia galimyb teisingai isprsti vadinamosios karo teiss klausim. Pagal tarptautin
teis karas tai iimtin bkl, kuriai esant ir tol, kol ji tsiasi, tarptautins teiss normos, reguliuojanios subjekt santykius taikos metu, nustoja galioti, o kariaujanios alys vadovaujasi tarptautins humanitarins teiss normomis ir principais.
Tik susikrs teiss mokslas padjo sprsti sudtingas su karu susijusias
problemas. Dauguma usienio teisinink, tarptautins teiss specialist,
kar siejo tik su valstybs politika, t.y. j apibr kaip ginkluot kov,
vykstani tarp dviej arba keli valstybi, kaip organizuot valstybi ginkluotos prievartos taikym. Tokia karo samprata, oponent nuomone (ir
mes jai pritariame), ikreipia io reikinio esm, nes neigia politini ir
nacionalinio isivadavimo kar, kai viena i prieik pusi neturi valstybins valdios ir kovoja dl jos gijimo, teising ir teist pobd. Pagal tarptautins teiss nuostatas nacionalinio isivadavimo karai yra taut apsisprendimo teis, todl jgos naudojimas siekiant ukirsti keli gyvendinti
i teis GA 1514 (XV) rezoliucijoje pripaintas neteistu.
Tarptautinje teisje vartojama karo svoka nra aprobuota. Todl
remdamiesi iuolaikinmis karybos mokslo teorinmis nuostatomis pateiksime tok daniausiai vartojam apibrim.
Karas tai valstybs ar valstybi koalicijos, taut, nacij, klasi ir atskir grupi politikos tsimas siekiant gyvendinti politinius, ekonominius,
karinius ir kitus tikslus ginkluotos prievartos priemonmis.
Karo turinys ginkluota kova, kovojani ali vairaus masto kariniai veiksmai, vykstantys sausumoje, ore, jroje, po vandeniu ir kosmose. J tikslas sutriukinti prieininko ginkluotsias pajgas arba palauti j kovingum, ukariauti jo teritorij ir priversti prieikos valstybs vyriausyb arba valstybi koalicijos vadovyb sudaryti taikos sutart.
Be ginkluotos kovos, kare gali bti taikomos ekonomins, diplomatins,
ideologins, informacins, psichologins ir kitos kovos priemons. Vis
kar ir ginkluot konflikt prieastis yra karin politin kriz.
Karai klasifikuojami remiantis tam tikrais kriterijais:
pagal mast pasauliniai, lokals ir regioniniai (atsivelgiant karo
veiksm umoj ir kariaujani valstybi sudt);
pagal trukm trumpalaikiai ir ilgalaikiai (usits);

63

pagal naikinimo priemones karai, kuri metu naudojami vien prastiniai

ginklai, ir (arba) karai, kuri metu naudojami masinio naikinimo ginklai;
pagal tamp didelio, vidutinio ir mao intensyvumo karo veiksmai;
pagal dalyvaujani valstybi skaii koaliciniai ir dviej valstybi
tarpusavio;
pagal prietaravim tip tarpvalstybiniai, pilietiniai ir valstybs vidaus;
pagal tikslus grobikikieji, ginamieji, isivaduojamieji ir kt.;
pagal pagrstum teisingi ir neteisingi;
pagal formal akt skelbiami ir neskelbiami.
Galima karus klasifikuoti ir kitais pagrindais, taiau mes kiek plaiau aptarsime tik pagrindines mus dominanias kar, vykusi pastaruoju laikmeiu, ris.
Pasaulinis karas valstybi plai koalicij, stambi blok, sjung
karas, kur tiesiogiai ar netiesiogiai traukiamos didiausios pasaulio
alys ir kuris apima vis arba didesn emyn, vandenyn ir jr akvatorij dal, taip pat vyksta oro ir kosminje erdvje. Toks karas sukeliamas
siekiant reikming politini, ekonomini ir karini tiksl, jis isiskiria
globaline apimtimi ir kratutinmis kariavimo formomis; kare dalyvaujanios alys kenia nuo milinik sugriovim, j ginkluotosios pajgos
patiria didiulius nuostolius; karas pareikalauja daugybs taiki gyventoj auk, jis taip pat palieia visos pasaulio bendrijos interesus. I vis
per ilg monijos istorij vykusi kar tik du laikomi pasauliniais.
Kai kurie istorikai pasaulinius karus lygina su vadinamaisiais totaliniais( totaliaisiais), arba absoliuiaisiais, karais. Totaliniams karams, j nuomone, bdingi tokie poymiai: a) kar traukiama visa tauta; skelbiama
totalin (visuotin) vis darbing piliei mobilizacija. Dl jo patiria milinikus nuostolius ginkluotosios pajgos ir taiks gyventojai; b) jame dalyvauja dauguma valstybi ( Pirmj pasaulin kar buvo traukta 38,
Antrj 55 valstybs); karo veiksm teatru tampa ir unugaris; c) karas
tampa kova dl ilikimo, kova, kuri turi baigtis arba pergale, arba pralaimjimu: sudaryti paliaubas ar taikos sutart nemanoma neivengiama
beslygin kapituliacija. Vykstant totaliniam karui visikai nesilaikoma tarptautins teiss norm. Geriausias tokio karo organizatoriaus ir dalyvio
pavyzdys faistin Vokietija, kurios totalinio karo koncepcija atskleista
generolo ir politiko E. Liudendorfo knygoje Totalinis karas (1935 m.).

64

Lokalus karas pagal karo veiksm politinius tikslus ir umojus ribotas ginkluotas dviej ar keli valstybi susirmimas, susijs su j nacionaliniais, politiniais, teritoriniais, ekonominiais, etniniais, konfesiniais
ir kitais interesais.
Lokalaus karo skiriamieji poymiai: karo veiksmai vyksta ribotame
regione, jame dalyvauja palyginti negausios ginkluotosios pajgos, naudojama prastin ginkluot. Taiau kai kurie tokio pobdio karai isiskiria atria, bekompromisika kova. Klasikiniai lokali kar pavyzdiai
Korjos karas, iaurs ir Piet Vietnamo karas, iaurs ir Piet Jemeno karas. Lokals karai kartais vadinami regioniniais.
Pilietinis karas tai organizuota ginkluota kova dl valstybins valdios arba viepataujanios padties visuomenje, kuri inicijuoja politins partijos, religins ir nacionalistins organizacijos ir j lyderiai, traukiantys kar daugum alies gyventoj, kartais savanorius ar samdinius i usienio.
iuolaikiniams pilietiniams karams bdingi tokie bruoai: aikiai apibrtas politinis pobdis, kovos trukm ir bekompromisikumas; plataus
masto kovos veiksmai; valstybs teritorijos tarp kovojani pusi pasidalijimas; reguliarios armijos, nereguliari formuoi ir karinio valdymo
organ dalyvavimas; ginkluotos kovos form vairov nuo ginkluotj
pajg kovos veiksm ir partizaninio judjimo iki gyventoj ginkluot
sukilim ir stichikai kilusi akcij. Didiausi pilietiniai karai vyko 1861
1865 m. Jungtinse Amerikos Valstijose, 19181920 m. Rusijoje, 1936
1939 m. Ispanijoje, 19461949 m. Kinijoje, kai kuriose Afrikos ir Azijos
valstybse.
Valstybs vidaus karas viena i ginkluotos prievartos form, naudojam prie jgas, kurios alies viduje destabilizuoja padt, siekia neteistai pakeisti konstitucin santvark, ir prie terorist bei bandit formuotes.
Terorizmas tai teroro ir grasinim susidoroti, nuudyti taikymas,
veriantis atskirus asmenis ar j nedideles grupes bijoti, padaryti nuolaid, pastaraisiais metais vis daniau kelia reali grsm strateginiams objektams, visuomenei, valstybei apskritai, jos vientisumui ir nacionaliniam
saugumui. Teroro veiksm imasi grups, kurios atsisako pripainti valstybs institucij teistum, savo paios veiksmus laikydamos teistais, o

65

veikl grsdamos ideologiniais, religiniais, tautiniais motyvais. Terorist

veiksmai gali bti nukreipti ne tik prie kariuomen ar policij, bet ir
prie civilins valdios pareignus ir niekuo nekaltus gyventojus.
Teroristinius aktus netarptautinio ginkluoto konflikto metu tarptautin humanitarin teis pripasta nusikaltimais, taiau jie kol kas nra
teisinti kai kuri valstybi baudiamuosiuose statymuose.
Ne visi asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys kovos veiksmuose, kuri atvilgiu taikomos tarptautins humanitarins teiss nuostatos, turi kombatanto status. Paymtina, kad kombatantams, apie kuriuos plaiau
kalbama 8 skyriuje, priskiriami ir vairs savigynos ir savanori briai,
atitinkantys visus III K 4 straipsnyje numatytus reikalavimus. Taiau
teroristai negali bti laikomi kombatantais dl keleto prieasi: pirma,
jie, vykdydami operacijas, nesilaiko karo statym ir paproi, antra
nra pavalds jokioms oficialioms ginkluotosioms pajgoms, o tai yra
btinas kombatanto statuso poymis.
Terorizmas tampa viena i iuolaikini netarptautini ginkluot konflikt prieasi, danai ir pasekmi, taip pat tai yra kai kuri partizanini judjim kovos taktika, todl gali bti veiktas tik galutinai likvidavus pat konflikt. Turbt ilgiausiai (beveik 50 met) trukusiu laikytinas Gvatemalos vidaus konfliktas, prasidjs 1954 m., kuriame pagrindin jga buvo teroristinis partizaninis judjimas.
Nuo terorist, veikiani atskiros valstybs viduje, reikia skirti tarptautin terorizm, kuris naudojamas kaip usienio politikos priemon.
Pagal tarptautin teis teroristiniais aktais (terorizmu) yra laikomi
pasiksinimas valstybs vadovo ar diplomatins atstovybs nario gyvyb
arba kitokios prievartos formos panaudojimas, j tarnybini patalp
sprogdinimas; orlaivi nuvarymas ir kitos tarptautiniu mastu visuomenei
pavojingos veikos, sukelianios beprasm moni t, paeidianios
normali valstybi diplomatin veikl, apsunkinanios tarptautini kontakt, transporto ryi tarp valstybi pltr ir kt. Terorizmo organizatoriai siekia paveikti atitinkamos valstybs politik ar gyvendinti kitus nusikalstamus tikslus. Bene viena didiausi terorist surengt akcij buvo
2001 m. rugsj vykdytas ipuolis prie JAV civilinius objektus ir administracines staigas, nusines tkstanius gyvybi ir praktikai sugriovs
atakuotus pastatus. Tarptautinis terorizmas tampa vis pavojingesniu ir
spariai plintaniu reikiniu. Danai j remia usienio jgos.
66

Kita ginkluota vidaus konfliktuose dalyvaujanti jga yra ginkluot

gauj organizacijos, turinios daugiau tiksl, ne tik upulti valstybines ir
visuomenines staigas, mones ar atskirus asmenis, kai kuriose alyse
gaujos tapo operatyvinmis grupuotmis, grasinaniomis valstybs interesams, jos teritoriniam vientisumui.
Tarptautinje teisje tapo prasta karus vertinti dar ir kitu poiriu
kaip teisingus ir neteisingus. Dar V a. pradioje buvo paplitusi negailestinga teisingo karo doktrina, pateisinusi tikinij kar, anot j, pradt Dievo reikalavimu. Tai reik, kad kiekvienas prieininkas yra Dievo prieas, todl kariauja neteist kar. Teisingo karo idja turjo
siaubing pasekmi, nes Dievo teismu buvo pateisinamas iaurumas,
istorijoje gdingai pagarsj kryiaus karai. is mitas inyko tik XIX a.,
kai buvo udrausta kariauti.
Dabar karai laikomi teisingais, jeigu kariaujant yra ginamas valstybs
suverenitetas ir politin nepriklausomyb, tokiais pripastami taip pat
ir taut isivadavimo i socialins ir nacionalins priespaudos karai. I PP
l straipsnis numato, kad tautos gali kovoti su kolonijine valdia, svetimali okupacija ir rasistiniais reimais, kad galt naudotis apsisprendimo teise, kuri utikrina JT Chartija ir 1970 m. Tarptautins teiss princip deklaracija.
Karas paia paprasiausia prasme organizuota kova, vykstanti tarp
dviej prieik ali (pusi), kur viena alis puola, o kita ginasi. Ta
alis, kuri sukl ginkluot konflikt, daniausia pripastama agresore,
t.y. jos veiksmai pagal tarptautin teis yra neteisti, nes nra toki tiksl, dl kuri vertt sukelti kar, udyti ir kankinti daugyb moni.
Neteistais laikomi ir kolonijiniai karai. Iki Pirmojo pasaulinio karo kolonijos ir priklausomosios alys um net 66,8 procent ems teritorijos, jose gyveno 60 procent vis pasaulio gyventoj. Didiausias kolonijas turjo Didioji Britanija, Pranczija, Vokietija. Buvo pasidalyta
beveik visa Afrika. iuo metu kolonijin sistema praktikai iiro, kolonizatoriai prarado svarbias politines, ekonomines ir strategines pozicijas
Azijoje, Afrikoje, Lotyn Amerikoje.
Kar ir ginkluot konflikt trukm XX a. paskutiniaisiais deimtmeiais buvo skirtinga: nuo ei dien tiek truko treiasis arab ali ir
Izraelio karas (1967 m. birelio 510 d.) iki atuoneri met, kiek tssi Irano ir Irako karas (19801988 m.). J baigtis daugiausia priklaus
67

nuo to, ar kuri nors i kariaujani ali pasiek savo tikslus, arba nuo
to, kiek abi alys ieikvojo ekonomini, karini, politini bei moralini
jg ir resurs.
Veiksni, turini takos kar ir ginkluot konflikt trukmei, analiz
leidia nustatyti iuos svarbius dsningumus: jei vienai i ali nepavyksta pasiekti norim tiksl per trump laik, karas gauna tstin pobd ir
sukelia nenumatytus padarinius (Korjos, Vietnamo, Alyro, Afganistano, Irano ir Irako karai). Daniausia pasiekti pergal pavyksta tai aliai,
kuri sugebjo gyti ym karin, strategin, moralin bei psichologin ir,
svarbiausia technologin pranaum. Trumpalaikio karo metu ginkluot pajg grupuots, sudarytos profesiniu pagrindu, pasirod esanios
stipresns u reguliarias ginkluotsias pajgas, sukomplektuotas remiantis
kitais principais. Tai rod Didioji Britanija angl ir argentiniei konflikto, JAV Pers lankos karo metu. Kartu paymtina, kad, kaip parod patyrimas, usitsus karui, pranaum gyja kariuomens, sukomplektuotos privalomosios karo tarnybos pagrindu, nes tai leidia karo
veiksmus traukti vis taut ir daugiausia dl to galiausiai nugalti (iaurs
Korja, Vietnamas).
Baigdami klasifikuoti karus paymsime, kad XX a. antroje pusje
visi lokals karai vyko daugiausia naudojant prastines naikinimo priemones. Tik atskirais atvejais buvo naudojami kit ri masinio naikinimo ginklai, pavyzdiui, cheminis ginklas Korjoje, Vietname, Irano ir
Irako kar metu. Tiesa, praktikai, vykstant visiems ymesniems, stambesnio masto iuolaikiniams karams (arab ali ir Izraelio, Pers lankos, Karib jros krizs metu), buvo ruoiamasi panaudoti masinio naikinimo ginklus, kaip kratutin priemon, radikali ieit, tuo atveju,
kai viena i ali nebeturi kit priemoni karo veiksmams toliau vykdyti.
Masinio naikinimo ginklas naudojamas ir tada, kai sitikinama, kad prieininkas neatsakys adekvaiai.
Taigi valstyb, turinti masinio naikinimo ginkl, jo gabenimo priemones, sulaiko agresori j riboja pasirenkant naudotin ginklo r ir
apskritai neleidia eskaluoti kovos veiksm.
Dabar teiss literatroje bandoma skirti ir skirtingai vartoti svokas
karas ir ginkluotas konfliktas. Tokie bandymai yra logika svokos
karo teis keitimo svoka ginkluoto konflikto teis pasekm.
Pirmuosiuose tarptautiniuose teiss aktuose, tvirtinusiuose ginkluoto
68

konflikto teiss normas, vartojamas vienintelis terminas karas. 1907

m. Hagos konvencijos labai aikiai kalba apie teiss norm taikym karo
atveju. Terminas karas vartojamas ir 1925 m. Protokole dl dusinamj, nuoding ir kitoki duj, taip pat bakteriologini karo vedimo metod udraudimo ir jr karo veiksmus reglamentuojaniose konvencijose.
Pagrindiniame tarptautins humanitarins teiss altinyje 1949 m.
enevos konvencijose ir j papildomuose protokoluose akivaizdiai
vyrauja terminas ginkluotas konfliktas, nors nevengiama vartoti ir su
svoka karas sudaryt termin (karo belaisviai, karo veiksmai, karo
aukos ir kt.), todl susidaro spdis, jog ios svokos yra vienareikms.
Tokia ms nuomon grindiama i teiss dokument formuluotmis,
pavyzdiui, kaip teigiama i konvencij bendrame 2 straipsnyje, ios
Konvencijos taikomos visais atvejais, kai skelbiamas karas arba kyla koks
nors ginkluotas konfliktas tarp dviej arba keli susitariani ali, net
jei viena i dalyvaujanij karo ir nepripasta.
Pasak kai kuri usienio ali teisinink, tarp svok karas ir ginkluotas konfliktas galima velgti. tam tikr skirtum, kurie tampa reikmingi iuos teiss terminus vartojant teiss nuostatose, reglamentuojaniose veiksmus ginkluot konflikt metu. Bet koks karas tai pirmiausia
ginkluotas socialinis konfliktas. Taiau ne bet kok ginkluot konflikt
galima pavadinti karu.
Pirma, karas sukelia daugyb kokybini visuomenins bkls pakitim. Daugelis valstybs institucij karo metu pradeda vykdyti naujas, specifines funkcijas. Visas visuomeninis gyvenimas, visa ekonomika pertvarkoma turint vienintel tiksl nugalti prie. iais tikslais stiprinama
alies valdios centralizacija, materialini ir dvasini jg koncentracija.
Ginkluoto konflikto atveju, skirtingai nei karo metu, gyvendinant politinius tikslus nebtina, kad visas valstybs mechanizmas kardinaliai persitvarkyt ir dirbt vien karinms reikmms patenkinti; visuomenei taip
pat netenka i esms persiorientuoti, gyventi ypatingosios padties ar
karo bvio slygomis.
Antra, karas daniausia kyla dl bendrojo pobdio problem, nulemt atskir valstybi hegemonins politikos, o ginkluoti konfliktai
dl pavieni, daug konkretesni prieasi, atsirandani atskir
valstybi tarpusavio santykiuose. Karas ir tarptautinis ginkluotas konfliktas skiriasi dar ir tuo, kad paskelbus karo bv nedelsiant turi pra69

dti galioti teiss normos, taikomos ginkluot konflikt metu, o ginkluoto konflikto atveju tai ne visada btina (pavyzdiui, nenutraukiami
diplomatiniai santykiai).
Treia, kaip galima sprsti i tarptautini teiss akt, svoka karas vartojama kilus ginkluotam susirmimui tarp dviej suvereni nepriklausom
valstybi, o taut ar nacij kovos dl savo nepriklausomybs atveju taikomas terminas ginkluotas konfliktas. Be to, svoka karas ir dabar turi
savo konkret turin, ypa gvildenant neutrali valstybi pozicij karo atveju, kai pagal tarptautins teiss nuostatas turi bti tiksliai atskirtas karo
bvis nuo kit ginkluot konflikt. Su neutraliteto statusu susijusios tarptautins teiss normos taikomos tik karo bvio atveju, o ginkluot konflikt metu jos negalioja. Esant karo bviui, kariaujanios alys turi tam tikras
teises neutrali valstybi laiv ir krovini atvilgiu. Todl, kai kuri autori
nuomone, svokas karas ir ginkluotas konfliktas reikt skirti, nes jomis vardijami reikiniai nra tapats, t.y. turi iki iol svarbi skirtum.
SIPRI dokumentuose vartojama karinio konflikto svoka apibdina
j kaip ilgai trunkani kov tarp dviej ar daugiau valstybi karini
pajg arba tarp vyriausybs ir ginkluot opozicijos padalini. Konflikt siloma laikyti kariniu, jeigu jo metu sta 1000 moni. Remiantis iuo apibdinimu, kariniai konfliktai nelaikytini ypatinga, specifine
konflikt rimi. Juos bt galima kvalifikuoti kaip aukiausi prievartos faz (93, p. 155).
1949 m. enevos konvencijose ir j papildomuose protokoluose nra
apibrta ginkluoto konflikto svoka, nors nurodomos dvi j rys
tarptautiniai ir netarptautiniai ginkluoti konfliktai.
Tarptautin ginkluot konflikt apibdina du poymiai, arba kriterijai:
pirma, konfliktas turi bti tarptautinis, antra ginkluotas. Svoka tarptautinis nurodo tarptautins teiss ir subjekt santyk, numato jo dalyvi specifines teises ir pareigas. Pagal tarptautins teiss nuostatas konflikte dalyvaujanios alys privalo bti tarptautins teiss subjektai.
Poymis ginkluotas rodo, kad prie kit kariaujani al naudojamas ginklas. Todl negalima konflikto laikyti ginkluotu, jeigu nenaudojamas ginklas, nors ir atliekami tarptautins teiss draudiami veiksmai.
Tai reikia, kad ginkluota prievarta yra ginkluoto konflikto esm, specifinis poymis, be kurio svoka ginkluotas konfliktas netenka dalies turinio, savo specifikos. Grasinimas jga tai dar ne ginkluotas konfliktas.
70

Svoka ginkluotas neapibrta tarptautinse konvencijose. Kai kurie

usienio teisininkai ginkluotu konfliktu silo laikyti bet kokius karo veiksmus, kuriuose dalyvauja kad ir nedidelis kariki, sutelkt bendram tikslui gyvendinti, skaiius, ir jeigu atliekamas nors vienas i i veiksm:
vienos valstybs ginkluotosios pajgos vykdo intervencij kit valstyb;
paimamas nelaisv arba sueidiamas bent vienas kitos alies kombatantas; internuojamas arba priverstinai paimamas bent vienas kitos valstybs civilis asmuo (87, p. 78).
Ginkluotas konfliktas neapibriamas remiantis kitais kriterijais. Pavyzdiui, neturi reikms, ar jis teisikai pagrstas, ar ne (pavyzdiui, agresijos aktas); jam prieinamasi ar ne; jis nevertinamas pagal okupuotos
teritorijos dyd, sueistj ar karo belaisvi skaii ir pan.
Inagrinjus ginkluotus konfliktus apibdinanius poymius ir ianalizavus daugyb JT dokument bei kit tarptautini akt, taip pat I PP
nuostatas, galima suformuluoti tok tarptautinio ginkluoto konflikto apibrim:
Tarptautinis ginkluotas konfliktas tai ginkluotas susidrimas, vykstantis tarp dviej arba keli ali, turini tarptautin teisin status, t.y. tarptautins teiss subjekt: tarp suvereni valstybi; tarp nacionalini isivaduojamj judjim ir metropolij; alies, kuri pripainta sukilusia arba
kariaujania, ir kit subjekt.
Netarptautini ginkluot konflikt svoka, taip pat j apibdinantys kriterijai tvirtinti II PP, pagal kurio l straipsn netarptautiniu ginkluotu
konfliktu laikomi visi I PP 1 straipsnio taikymo srit nepatenkantys ginkluoti konfliktai, kurie vyksta kokios nors valstybs teritorijoje tarp jos ginkluotj pajg ir disident ginkluotj pajg arba kit organizuot ginkluot grupi, kurios, paklusdamos atsakingai vadovybei, vykdo toki jos
teritorijos dalies kontrol, kuri laidia joms gyvendinti nenutrkstamus ir
suderintus karo veiksmus bei taikyti II PP.
Pagal apibrim nustatomi ir netarptautinio ginkluoto konflikto
bdingi bruoai:
netarptautinis ginkluotas konfliktas vyksta tik vienos valstybs teritorijoje;
jo dalyviai yra valstybs ginkluotosios pajgos arba kitos organizuotos ginkluotos grups, esanios vadovybs, kuri atsako u j veiksmus, inioje;
71

 antivyriausybins pajgos turi kontroliuoti teritorijos dal, kad galt vykdyti nepertraukiamus ir suderintus karo veiksmus ir taikyti II PP.
Asmenys, einantys antivyriausybini organizuot grupi sudt, kaip
jie save bevadint (sukilliais, maitininkais, separatistais, teroristais arba
dar kaip nors kitaip), paprastai kovoja turdami tiksl ugrobti valdi.
Po Antrojo pasaulinio karo vairiose pasaulio dalyse vyko daugiau
kaip 200 ginkluot konflikt, kuriuos analizuojant irykjo pagrindin
tendencija maja tarp valstybi vykstani konflikt skaiius, o valstybi viduje jie tampa vis danesni. Pastarieji sudar 85 procentus bendro konflikt skaiiaus. Vien tik buvusioje SSRS vidaus konfliktai kilo
Padnestrje, Kaln Karabache, Abchazijoje, enijoje. 95 procentai
toki konflikt vyko u Europos rib Angoloje, Etiopijoje, Kambodoje ir kitose Pietryi Azijos ir Afrikos emyno alyse.
Netarptautinio pobdio konfliktais nelaikomi vidiniai neramumai
ir tampos situacijos, kaip antai: riaus, paskiri ir stichiki prievartos
veiksmai. II PP nuostatos netaikomas daugumai iuolaikini vidaus konflikt, nors j metu ir yra naudojamas ginklas bei keliami pakankamai
dideli reikalavimai antivyriausybinms pajgoms, kad jos bt pripaintos netarptautinio konflikto dalyvmis.
Ginkluotas konfliktas vienu metu gali bti ir tarptautinis, ir netarptautinis. TTT bylos Nikaragva prie JAV sprendime buvo nurodyta, kad pagal
tarptautins humanitarins teiss nuostatas daugiaalis konfliktas gali bti
tarptautinis arba netarptautinis, ir tai priklauso nuo to, kas yra jo dalyviai.
Konfliktas, kils tarp sukilli ir Nikaragvos vyriausybs, yra netarptautinis,
o Nikaragvos ir JAV, vykdiusi ginkluot sikiim vidaus konflikt, tarptautinis. Jugoslavijoje kils konfliktas, prasidjs kaip vidaus konfliktas, tapo tarptautiniu susikrus naujoms nepriklausomoms valstybms.
Pagal iuolaikins tarptautins teiss normas n viena valstyb neturi
nei tiesiogiai, nei netiesiogiai kitis bet kok kitos valstybs teritorijoje
vykstant vidaus ginkluot konflikt, nepaisant, kokios yra jo kilimo prieastys ir kitos aplinkybs. Bet koks ginkluotas konfliktas, neieinantis u
valstybs rib, yra laikomas jos vidaus reikalu. Valstyb turi teis nustatyti normas, reguliuojanias jos santykius su sukilusiais pilieiais, apibrti i veik nusikalstam pobd.
Pagrindinis tarptautinio ir netarptautinio ginkluot konflikt skiriamasis poymis yra valstybs siena. Karas, kils tarp dviej ar daugiau vals72

tybi, tarptautins teiss subjekt, pripastamas tarptautiniu ginkluotu

konfliktu, o karas, vykstantis vienos valstybs teritorijoje, laikomas netarptautiniu ginkluotu (vidaus) konfliktu, kartais pilietiniu karu. Pagal
JT Chartijos 2 straipsnio 4 punkt draudimas naudoti jg pirmiausia taikomas tarptautiniams ginkluotiems konfliktams.
Tais atvejais, kai nenustatomas netarptautinio ginkluoto konflikto
faktas, taikomi visuotinai pripainti mogaus teisi principai ir normos.
1968 m. GA rezoliucijoje mogaus teisi gerbimas ginkluot konflikt
metu ir 1970 m. rezoliucijoje Pagrindiniai civili gyventoj apsaugos
principai ginkluotuose konfliktuose bei kituose dokumentuose nurodyta gerbti mogaus teises vykstant bet kokiam ginkluotam konfliktui.
Karo ar ginkluoto konflikto situacijas reguliuoja vairios teiss normos, reglamentuojanios i reikini pradi ir pabaig. Labai svarbu
apibrti karo ar ginkluoto konflikto pradios moment ir kartu nustatyti, ar i ties egzistuoja tokia padtis.
Karo skelbimas yra vienas seniausi paproi, nes dar senovje karo
veiksmai prasiddavo tik formaliai paskelbus kar. Pavyzdiui, Afrikos
gentys, kurios tarpusavyje nuolat kariaudavo, apie karo veiksm pradios laik ir puolimo motyvus prieinink visada spdavo i anksto.
Karai neprasiddavo tol, kol abi alys tam nebdavo pasirengusios. Apie
karo pradi bdavo praneama muant bgnus, puiant ragus arba
laidant strles. Senegale apie tai skelbdavo yniai, o Malyje ypa
gerbiami mons. Senovs Romoje karo skelbimo tvark reglamentavo
vieoji teis. Nuo XI a. feodalinje Europoje karo paskelbimas forminamas ratais, kurie bdavo pasiuniant prieininkui, arba apie tai pranedavo odiu per specialius pasiuntinius heroldus.
Karo paskelbimo procedr nuo seno buvo bandoma sieti su tam tikrais formalumais. Pavyzdiui, viduramiais karas buvo skelbiamas trys dienos prie pradedant kovos veiksmus. Kartais karo pradios data bdavo
nustatoma abipusiu prieik ali susitarimu. Nuo XVI a. pradti naudoti specials manifestai, kurie bdavo skirti praneti apie bsim kar
tiek savajai, tiek kitoms tautoms. Be to, karas bdavo skelbiamas ir siekiant dar kart pabandyti paalinti esamus prietaravimus nepraliejant
kraujo, paveikti grasinimais, tikinaniais prieinink imtis teising veiksm. Praneime apie priimt sprendim kariauti turjo bti nurodomos
ir ginklo panaudojimo prieastys.
73

Karo pradia tai karo veiksm faktins pradios arba karo (karo
bvio) formalaus paskelbimo, net jeigu dar praktikai nra prasidj kovos veiksmai, momentas.
Nuostata, kad btina skelbti kar ir tai reikia jo pradi, tarptautiniu mastu buvo tvirtinta tik 1907 m. III Hagos konvencijoje dl karo
veiksm pradios. Karo veiksmai [...] neturi bti pradedami be iankstinio ir nedviprasmiko spjimo, kuris gali bti pareiktas motyvuoto karo paskelbimo arba ultimatumo su slyginiu karo paskelbimu, forma,
sakoma ios Konvencijos l straipsnyje. Be to, apie karo bv turi bti
nedelsiant praneta neutralioms alims.
Iki tol precedento neturj skauds Pirmojo pasaulinio karo padariniai,
jo sukeltos kanios privert pakeisti poir kar. 1919 m. pasiraytas Taut Sjungos statutas kariauti visikai neudraud, taiau ios Sjungos nariai susitar nepradti karo prie kitus narius, vykdanius tarptautinio arbitrao ar teismo sprendimus. Kar, kaip priemon tarptautiniams nesutarimams sprsti, pasmerk 1928 m. Paryiaus (Briano ir Kelogo) paktas, taiau
Antrojo pasaulinio karo metu jei ir buvo skelbiamas karas, tai danai bdavo tik fakt konstatuojantis formalumas jau pradjus agresijos akt. Mat III
Hagos konvencijoje nebuvo nurodytas laiko tarpas tarp karo paskelbimo
momento ir karo veiksm pradios, todl atsirado galimyb kar skelbti
atgaline data. Skelbiant kar nebdavo nurodoma, kokiu momentu i tikrj prasidjo konfliktas. Tai greiiau reik jau pradt veiksm formal
pagrindim. Nors Vokietija ir Japonija buvo ratifikavusios Hagos konvencijas, jos Antrj pasaulin kar pradjo klastingai, jo nepaskelbusios.
Vliau paprotys skelbti kar inyko, o dokumentai dl jo skelbimo
prarado karo bvio ar ginkluoto konflikto rodymo gali, nors 1949 m.
enevos vis konvencij bendrojo 2 straipsnio, taip pat ir 1954 m. Kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos 18 straipsnio
nuostatos taikomos ir paskelbus kar.
Tiesa, dar iki Antrojo pasaulinio karo buvo atvej, kai stambaus masto tarptautinio konflikto dalyviai ne tik vengdavo skelbti kar, bet ir
atkakliai nenordavo konflikto pripainti karu. Taip tarpusavio karuose
19311932 m. elgsi Japonija ir Kinija, 1935 m. Italija ir Etiopija; 1937
1941 m. Kinija ir Japonija. Ir vis dlto tai buvo gana dideli ginkluoti
konfliktai, kuriems reguliuoti turjo bti taikomos tuo metu galiojusios
karo teiss normos.
74

Pats karo paskelbimo faktas jokiu bdu dar nereikia, kad neteistas
karas tampa teistu. Jau anksiau aptartas JT GA 1974 m. priimtas Agresijos apibrimas tam tikrus veiksmus kvalifikuoja kaip agresijos aktus,
nepriklausomai nuo karo paskelbimo (3 str.) fakto.
Kar skelbti yra tik aukiausij valstybins valdios organ kompetencija. io akto tvarka nustatoma kiekvienos alies konstitucijoje. Senosios konstitucijos (JAV, veicarijos, Liuksemburgo, Austrijos ir kt.)
skelbti kar galiojo alies parlament, o iuolaikins konstitucijos, priimtos po to, kai tarptautin teis udraud agresyvius karus, numato
alies upuolimo atveju skelbti tik karo bv (Vokietijoje gynybos padties bv, Ispanijoje grsms bv, nepaprastj padt ir apgulos
padt ir pan.). Po Antrojo pasaulinio karo japon tauta pagal 1946 m.
Konstitucij visiems laikams atsisak karo kaip nacijos suverenios teiss
gyvendinimo priemons ir sipareigojo nekurti reguliariosios kariuomens. 1947 m. Italijos Respublikos Konstitucijoje atsisakyta karo kaip ksinimosi kit taut laisv ir tarptautini gin sprendimo priemons.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 142 straipsnis numato, kad karo
padt veda Seimas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus. Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, karo
padt visoje valstybje ar jos dalyje gali vesti Respublikos Prezidentas.
Tok Respublikos Prezidento sprendim turi patvirtinti Seimas.
Karo paskelbimas i esms pakeiia konflikto dalyvi santykius net ir
tuo atveju, kai karo veiksmai nevyksta. Paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo metais kelios Lotyn Amerikos alys paskelb kar Vokietijai,
taiau karo veiksmuose nedalyvavo. Nepaisant to, j teisin padtis i
principo buvo tokia pat kaip ir valstybi, dalyvavusi iame kare.
Nebtina skelbti nacionalinio isivadavimo arba pilietini kar. Jie,
kaip buvo minta anksiau, paprastai prasideda sukylant prie alies politin reim, kolonizatori arba okupant.
Karo pradia tiek kariaujanioms, tiek kitoms valstybms reikia svarbius teisinius pokyius:
Tarp kariaujani valstybi nutrksta diplomatiniai ir konsuliniai
santykiai, ataukiamas diplomatini ir konsulini atstovybi personalas.
Kariaujani ali piliei interesus gina ir derybas tarp i ali paprastai veda neutralios valstybs.
75

 Nutraukiami ir draudiami ekonominiai, prekybiniai, finansiniai ir

kiti santykiai bei sandoriai su prieininko juridiniais ir fiziniais asmenimis. Tarp kariaujani ali netenka galios visos dvials sutartys, sudarytos taikos metu, o daugiaals sutartys (transporto, ryi, tranzito bei
kitais klausimais) sustabdomos. sigalioja konvencijos, sudarytos karo atvejui. Taikomos 1949 m. enevos konvencijos, reglamentuojanios kombatant, karo belaisvi, kit ginkluot konflikt teist dalyvi ir civili
gyventoj teises ir pareigas.
Kariaujani ali prekiniai laivai, karo pradioje esantys prieininko uostuose, gali bti rekvizuoti ar sulaikyti iki karo pabaigos, neatsivelgiant j priklausomyb (nesvarbu, valstybei, privaioms kompanijoms ar fiziniams asmenims jie priklauso). Gali bti konfiskuojama
prieininko valstybs nuosavyb, iskyrus diplomatin turt.
Prieininko valstybs pilieiams, atvykusiems iki karo pradios, gali
bti taikomas specialus buvimo reimas, apribojantis gyvenamj viet,
laisvo kilnojimosi teis. Jie gali bti internuoti ir priverstinai apgyvendinti, deportuoti arba ikeisti savo valstybs pilieius.
Kariaujanios alys privalo atsivelgti neutrali ir kit nekariaujani valstybi teistus interesus. Atskirais atvejais kariaujanios alys
gali atsakyti u ioms valstybms padaryt al (pavyzdiui, nepagrstai
ugrobus ar nuskandinus neutralios valstybs prekin laiv ir pan.).
Tam tikrus teisinius padarinius patiria ir neutralios bei kitos nekariaujanios valstybs, kurios gali nustatyti savo pozicij kariaujani ali atvilgiu: sitraukti kar (daniausia agresijos aukos pusje); paskelbti neutralitet; suteikti pagalb agresijos aukai nesitraukdamos kar ir neskelbdamos neutraliteto; imtis veiksming priemoni savo teistiems interesams
nuo kariaujani ali ksl apginti (pavyzdiui, karo laivais konvojuoti
savo prekybos laivus, esanius prie kariaujani valstybi krant); remdamosi enevos konvencijomis teikti humanitarin pagalb karo aukoms.
Baigiant trumpai apvelgti kar ir ginkluot konflikt teisin status, norisi pabrti, kad taikant privalomsias tarptautins teiss normas neatsivelgiama, kad viena alis kariauja agresyv kar, o kita
gyvendina apsisprendimo teis. ios aplinkybs n vienai aliai, net
JT ginkluotosioms pajgoms, negali bti pretekstas nesilaikyti nustatyt humanitarins teiss norm.

76

Humanitarins teiss nuostatos taikomos bet kokiems karo veiksmams,

nesvarbu, kur jie bevykt, reglamentuoti. Pavyzdiui, Pirmasis pasaulinis
karas apm apie 4 mln. km2, o Antrasis net 22 mln. km2 teritorij.
Kartu egzistuoja ir karo veiksm teritorins ribos, kurios dalija karo veiksm teritorij karo teatr ir karo veiksm teatr.
Karo teatras kariaujani valstybi sausumos, vanden teritorija ir
oro erdv vir jos, kur potencialiai gali vykti karo veiksmai. Paprastai
karo teatras apima vien emyn su gretima akvatorija arba vien vandenyn su pakrants zona, salynais ir salomis. Taiau karo teatras kartais
gali apimti ir kelis karo veiksm teatrus. Jeigu karo veiksmai yra lokaliniai, karo teatro teritorija gali sutapti su karo veiksm teatro teritorija.
Karo veiksm teatras kariaujani valstybi sausumos teritorija,
atviroji jra ir oro erdv, kurioje faktikai vyksta karo veiksmai viena ar
keliomis strateginmis kryptimis. Taiau karo veiksm teatras negali bti
platesnis u karo teatr. Per Antrj pasaulin kar sausumos karo veiksm teatro plotis buvo 300600 km, giluma 8001000 km.
Karo teatru ir karo veiksm teatru negali tapti neutralizuotos teritorijos, tokios kaip Antarktida, picbergeno salynas, kosmin erdv, skaitant Mnul ir kitus dangaus knus, taip pat neutrali valstybi teritorijos. Agresyvios alys neretai iuos reikalavimus paeidia. Ypa rykus
tokio elgesio pavyzdys hitlerins Vokietijos kariuomen, kuri 1940 m.
siver keli neutralitet paskelbusi Vakar Europos valstybi teritorijas. 1967 m. Izraelis, vykds agresij prie Egipt, paeid Sueco kanalo kaip neutralizuotos teritorijos status.
Tam tikri apribojantys reikalavimai nustatyti ir kariaujani ali teritorijoms. Pavyzdiui, karo veiksm teatru negali tapti kariaujani ali kurtos sanitarins zonos ir vietovs, kultros vertybi sutelkimo centrai, pavojingos mons ir rengimai, civiliniai objektai ir kt., kuri apsauga numatyta atitinkamomis tarptautinmis sutartimis.
Pastaraisiais metais tarptautinje literatroje pradta vartoti svoka
karo veiksm zonos. tai 1982 m. Didioji Britanija paskelb iimtine
200 jrmyli ploio zon aplink Folklendo salas. ioje zonoje pasirods
bet koks laivas buvo laikomas prieiku ir j galjo atakuoti brit ginkluotosios pajgos. Iimtines zonas jroje band nustatyti ir Iranas karo
su Iraku metu. Visais iais atvejais tokio reimo nustatymas prietaravo
humanitarinei teisei ir jo nepripaino kitos valstybs. Karo veiksm kaip
77

teistos kontrols zonas turi teis nustatyti kariaujanti alis, laikydamasi

tarptautins teiss reikalavim.
Galiojanios tarptautins teiss normos nenumato galimybs nustatyti kokias nors specialias karo veiksm jroje zonas arba galimo karo
teatro atvirojoje jroje geografines ribas. Nors kariaujanios valstybs
teorikai turi teis rengti karo veiksmus viena prie kit bet kurioje atvirosios jros dalyje u pakrants valstybs teritorins jros rib, taiau
pagal JT 1982 m. Jr teiss konvencij jos negali trukdyti neutralioms
ir kitoms nekariaujanioms valstybms naudotis atvirosios jros laisve ir
varyti j ekonomin, prekybin, mokslo tiriamj, verslovin veikl.
Kaip rodo tarptautin praktika, daugeliu atvej kariaujanios alys
neutrali ir kit nekariaujani ali laiv saugumo utikrinimo pretekstu atvirojoje jroje bando nustatyti specialias karo veiksm zonas
(gynybines, operacines, patruliavimo ir patikrinimo, blokavimo, udaras
laivybai ir kt.), apie kurias pranea kitoms valstybms, tarptautinei laivybai nustato esminius apribojimus, o kartais net draudimus.
Jeigu valstyb kariauja grobikik, agresyv, kar, tai koki nors panai karo veiksm zon tokio karo metu nustatymas yra neteistas aktas. Pavyzdiui, tokiais neteistais veiksmais laikomi 1956 m. Didiosios
Britanijos ir Pranczijos vykdytos agresijos prie Egipt metu zon, udar laivybai Viduremio jros rytinje ir Raudonosios jros iaurinje
dalyse, nustatymas.
Ir atvirkiai jeigu valstyb kariauja teising, isivaduojamj, kar
arba atremia agresij, pagal JT Chartijos 51 straipsn ji gali paskelbti
speciali karo veiksm jroje zon arba saugumo zon. Pavyzdiui, teisti veiksmai buvo 1973 m. Egipto dl Izraelio agresijos karo veiksm
rajono Viduremio ir Raudonojoje jrose, kur buvo udrausta tarptautin laivyba, paskelbimas.
Tuo atveju, jeigu viena i kariaujani ali vest savo ginkluotsias
pajgas rajonus, kurie nra karo teatro zonoje, arba kurt ten savo karines bazes, kita kariaujanti alis tokius rajonus turi teis laikyti karo teatru.

78

7. KARINIS NEUTRALITETAS
Karo teatro apimt ir mastus riboja neutralios, kare nedalyvaujanios, valstybs, o tai ymiai sumaina karo veiksm intensyvum ir palengvina moni kanias.
Karinio neutraliteto akn reikt iekoti iloje senovje. I pradi
jis buvo ireikiamas paprotins teiss normomis, o nuo XV a. jau minimas tarptautinse sutartyse, numataniose vienod neutralios valstybs
pozicij kariaujani ali atvilgiu, skaitant ir galimybes teikti joms
lygias paslaugas (parduoti ginklus, verbuoti kareivius ir kt.).
XVIII a. pradioje neutralitetas pradeda reiktis kaip nealikumo
principas, pagal kur neutrali valstyb neturi teikti jokios pagalbos kariaujanioms alims. Vliau karinio neutraliteto principai buvo patvirtinti 1856 m. Paryiaus kongrese priimtoje Deklaracijoje dl jr karo
(1). Jame buvo suformuluotos taisykls, kurias pripaino visos to meto
valstybs. Pagrindins nuostatos skelb, kad neutrali vliava saugo prieininko krovin, iskyrus kontraband, ir jog neutralus krovinys, iskyrus
karin kontraband, negali bti ugrobiamas net prieininko laive.
1907 m. Hagos taikos konferencijoje paprotins teiss normos, reglamentuojanios neutralitet ir jo taikym, buvo kodifikuotos Konvencijoje dl neutrali valstybi ir asmen teisi ir pareig sausumos kare (V
Hagos konvencija) ir Konvencijoje dl neutrali valstybi teisi ir pareig jr kare (XIII Hagos konvencija). iose konvencijose ir 1909 m.
Deklaracijoje dl jr karo teiss (7) buvo idstytos vadinamojo klasikinio neutraliteto taisykls, pagrstos vienodos ir nealikos pozicijos kariaujani ali atvilgiu principu.
Pagal ias konvencijas karinis neutralitetas (lot. neutralis nei vienas,
nei kitas) tai valstybs, nedalyvaujanios vykstaniame kare ir neteikianios karins pagalbos ir paramos bet kuriai kariaujaniai aliai, ypatingas teisinis statusas.
Taigi karinio neutraliteto statusas reglamentuojamas dviem vienu metu
privalomomis vykdyti slygomis: pirma, reikalaujama nedalyvauti konkreiame kare ir, antra nenukrypstamai laikytis vienodos ir nealikos
pozicijos kariaujani valstybi atvilgiu. Bent vienos i i slyg nesilaikant prarandamas neutralios valstybs statusas.
Nors neutraliteto taisykls buvo parengtos XX a. pradioje, 1907 m.
79

Hagos konvencijos, numaiusios kilus karui visas valstybes skirstyti dvi

kategorijas kariaujanisias ir nekariaujanisias, praktikai su nedideliais pakeitimais galioja iki iol.
Kartu tenka paymti, kad nors neutraliteto taisykls buvo visuotinai
pripaintos ir teisikai tvirtintos, tai dar nereikia, jog visos kariaujanios alys j grietai laiksi. Atvirkiai daugelis kar neginijamai liudija, kad agresyvios valstybs ne tik paeidinjo atskiras neutralitet reglamentuojanias taisykles, bet kartais apskritai neutralitet kaip status
ignoravo.
tai per Pirmj pasaulin kar Vokietija siver neutrali valstybi
Belgijos ir Liuksemburgo teritorij, Antants kariuomen isilaipino
Graikijoje. Antrojo pasaulinio karo metu faistin Vokietija paeid Belgijos, Olandijos, Norvegijos ir kit valstybi neutralitet ir kai kurias i
j faktikai okupavo. Taiau pateikti neutraliteto taisykli paeidimo
pavyzdiai n kiek nesumenkina karinio neutraliteto reikms.
iuolaikin tarptautin teis pripasta tokias pagrindines neutraliteto ris: nuolatin, eventualj (karo metu galiojant), sutartin ir kt.
neutralitet.
Nuolatinis neutralitetas nustatomas tarptautiniais susitarimais ar nacionaliniais statymais ir suprantamas kaip valstybs tarptautinis teisinis
statusas, pagal kur ji sipareigoja nedalyvauti kit valstybi ginkluotuose
konfliktuose, nestoti karines sjungas ir blokus, nesuteikti savo teritorijos usienio kariuomenei dislokuoti ir kit ali karinms bazms kurti.
Nuolatinio neutraliteto status turinios valstybs, isaugodamos savo teis
savigyn, privalo grietai laikytis neutraliteto taisykli, taiau jos gali
pasmerkti agresori ir ireikti savo simpatijas agresijos aukai.
Nuolatinmis neutraliomis valstybmis tarptautins teiss literatroje neretai laikomos veicarija, Austrija, Malta ir vedija. Kitos nuomons yra V. Vadapalas, kuris neutralia iuo metu valstybe laiko tik veicarij, remdamasis seniau sudarytomis tarptautinmis sutartimis ir kit valstybi pareikimais, pripastaniais ios alies neutralitet. veicarija nra stojusi JT ir tiesiogiai netaiko ST nustatom tarptautini sankcij,
taiau ji savo vidaus teiss aktais i nuostat gyvendinim.
tikinami, atrodo, V. Vadapalo argumentai, kad nuolatinio neutraliteto politik pagal savo vidaus teis vykdiusios Austrija, Suomija ir ve-

80

dija 1995 m. stojo ES, kurios nars turi laikytis bendros usienio ir
saugumo politikos, turinios kolektyvinio saugumo element. Todl ios
alys prarado neutralitet, nes, bdamos ES nars, sipareigojo sisti
savo pajgas tarptautinei taikai palaikyti, taip pat dalyvauti vykdant kolektyvines sankcijas prie valstyb agresori, o tai nesuderinama su visiko neutraliteto statusu (91, p. 212213).
O kalbant apie vedij, reikia pasakyti, kad jos neutralitetas netvirtintas nei konstitucijoje, nei nustatytas tarptautine sutartimi, taiau per
ilg laik tapo paproiu, vadinamuoju tradiciniu neutralitetu.
Eventualusis neutralitetas tai valstybs, panorusios likti nuoalyje,
atsiriboti nuo konkretaus karo, oficialus pareikimas kariaujanioms alims dl nedalyvavimo kare nei kurios nors alies pusje, nei savarankikai, t. y. grietai laikantis vis neutralumo taisykli.
Skirtingai nei nuolatins neutralios valstybs, neutraliomis konkreiame kare pasiskelbusios alys privalo vykdyti JT ST sprendim, reglamentuojant j dalyvavimo karinse sankcijose prie agresori slygas, ir taip
atsisakyti neutraliteto, daniausia agresijos auk, bet jokiu bdu ne agresoriaus naudai. Suteikdama karin pagalb vienai i kariaujani ali,
valstyb, anksiau pasiskelbusi esanti neutrali konkreiame kare, iuo aktu atsisako neutraliteto ir nebegali bti laikoma neutralia. Eventualusis
neutralitetas gali bti pakeistas ir j paskelbusios valstybs vienaaliu aktu.
Valstybs, sudariusios neutraliteto sutart, jos galiojimo laiku privalo
grietai laikytis neutraliteto taisykli viena kitos atvilgiu nuo momento, kai tampa inoma apie treiosios valstybs upuolim, vykdyt vienos i susitariani ali. Pavyzdiui, XX a. dar 34-ajame deimtmetyje
SSRS su gretimomis valstybmis buvo sudariusi dviales nepuolimo, neutraliteto arba draugysts sutartis. Faistin Vokietija pirmoji paeid sutartinius sipareigojimus 1941 m. klastingai upuldama SSRS. Savo ruotu
SSRS taip pat paeid savo sutartinius sipareigojimus Suomijai, Baltijos alims, Lenkijai ir Afganistanui.
Neutralios valstybs turi teis:
jga atremti kariaujani valstybi bet kokius bandymus paeisti
neutralios valstybs status, nes jos teritorija (sausumos, vandens ir oro)
yra nelieiama ir nra karo teatras, o jos karo laivai, prekybos laivyno
laivai ir skraidomieji aparatai nra puolimo ir naikinimo objektas;

81

 naudoti atvirj jr ir oro erdv vir jos laivininkystei, verslo, mokslo

tiriamajai veiklai ir oro navigacijai, atkreipiant dmes tai, kad kariaujanios valstybs yra paskelbusios karo veiksm zonas;
suteikti savo teritorij ir prieglobst kariaujani ali sueistiesiems,
ligoniams ir civiliams gyventojams, atsidrusiems neutralios valstybs teritorijoje, ir pasirpinti j isiuntimu tvyn; taip pat leisti plaukti
savo uostus (nusileisti aerodromuose) karo laivamsligoninms ir sanitariniams laivams (skraidomiesiems aparatams);
suteikti galimyb plaukti per savo teritorin jr kariaujani valstybi karo laivams ir laivams prizams;
suteikti kariaujanioms alims gersias paslaugas ir tarpininkauti
derybose;
suteikti prieglobst kariaujani ali karo laivams ir kariniams skraidomiesiems aparatams, vliau juos internuoti (nuginkluoti ir iki pat karo pabaigos neleisti dalyvauti karo veiksmuose);
nekliudyti savo pilieiams dalyvauti kare vienos i kariaujani valstybi pusje ir kt.
Neutralios valstybs privalo:
nesuteikti savo teritorijos kariaujani valstybi kariniams vienetams formuoti ir karinms bazms, i kuri bt vykdomos jr, sausumos ir oro operacijos, steigti;
neleisti tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti vienai i kariaujani ali karo laiv, skraidomj aparat, audmen, technikos ir ginkluots;
trukdyti kariaujani valstybi pasveikusiems sueistiesiems ir ligoniams
vl dalyvauti karo veiksmuose;
imtis priemoni kariaujani valstybi kultros vertybms, patekusioms neutralios valstybs teritorij, apsaugoti, kad vliau jas bt galima grinti pagal priklausomyb;
nesuteikti kariaujanioms alims paskol, taiau leisti sudaryti susitarimus dl paskol maisto ir aliav nekariniams tikslams sigyti bei kt.
Kariaujanios valstybs turi teis santykiuose su neutraliomis valstybmis:
laikyti neutralios valstybs teritorij karo veiksm teatru, jeigu i
valstyb teikia pagalb jos prieininkui;

82

 atakuoti savo prieininko karines bazes, kurtas dar taikos metu

neutralios valstybs teritorijoje ir neinternuotas prasidjus karo veiksmams;
imtis atitinkam priemoni dl tarptautins jr teiss norm paeidim, padarom neutrali valstybi uostuose (apie tai plaiau bus
dar kalbama iame skyriuje).
Kariaujanios valstybs pareigos santykiuose su neutraliomis valstybmis:
privalo gerbti neutralios valstybs teises ir jos status;
negali veti per neutralios valstybs teritorij kariuomens ir krovini su karine ranga ir maisto produktais;
negali statyti neutralios valstybs teritorijoje joki rengini, kurie
galt bti panaudoti kaip susisiekimo su savo ginkluotosiomis pajgomis priemons. is draudimas taikomas ir renginiams, kurie buvo rengti kariaujanios alies neutralios valstybs teritorijoje iki karo pradios ir
skirti iimtinai kariniams tikslams;
neturi vykdyti neutralios valstybs teritorinje jroje joki prieik veiksm, skaitant bet koki laiv kontrol ir j sulaikym, taip pat
nerengti ioje jroje priz teism;
neturi kurti neutralios valstybs teritorinje jroje ir uostuose bazi, kurios bt panaudojamos jr operacijoms prie prieinink vykdyti, taip pat neutralios valstybs teritorijoje nesteigti karini bazi;
privalo nepiktnaudiauti laikinojo prieglobsio teise neutralios valstybs uoste ir kt.
Pagal 1907 m. V ir VIII Hagos konvencijas visos valstybs buvo skirstomos kariaujanisias ir neutralias. Pastaruoju metu, kai pasaulyje yra
daugiau nei 180 valstybi, kai sukurtas galingas karinis potencialas ir
atsirado kit svarbi politini ir ekonomini veiksni, toks dalijimas neatitinka iuolaikini realij. Dabar kilus karui visos valstybs skirstomos
dvi kategorijas kariaujanisias ir nekariaujanisias.
iuolaikinmis slygomis svoka nekariaujanti yra ymiai platesn
u svok neutrali, nes kiekviena neutrali valstyb neabejotinai yra
nekariaujanti, taiau kiekviena nekariaujanti valstyb nebtinai automatikai tampa neutralia, jei konkreiu atveju (kilus karui) nra parei-

83

kusi apie savo neutralitet. Tarkime, jei kovoja Iranas su Iraku, tai dar
nereikia, kad visos likusios valstybs io karo atvilgiu yra neutralios.
Jos tiesiog nedalyvauja iame kare, faktikai yra nekariaujanios. Nekariaujanios valstybs statusas neturi bti panaudotas neteistiems tikslams gyvendinti (pvz., teikti pagalb agresoriui), nes tai yra tarptautins
teiss princip ir norm paeidimas. Antrojo pasaulinio karo metu kai
kurios alys, pareikusios apie savo neutralitet, slapta, umaskuotomis
formomis, o kartais ir atvirai paddavo aies valstybms.
sigaliojus JT Chartijai, nustataniai, koks jgos panaudojimas yra
neteistas, ir pareigojantiems valstybes bendradarbiauti palaikant taik
ir saugum, dauguma ali liko neutralios. Netgi kai buvo panaudotos
ginkluotosios pajgos prie Irak pagal ST galiojimus, nuslopinant agresij dalyvavo tik keletas valstybi. Tiesa, ST rezoliucijos pareigojo kitas valstybes riboti savo santykius su agresoriumi, todl tokiais atvejais
neutralitetas imtas vadinti ribotuoju neutralitetu.
Yra dar ir vadinamasis draugikasis neutralitetas, kurio pirmaisiais
Antrojo pasaulinio karo metais laiksi JAV prekiaudama su Didija
Britanija ir kartu ribodama prekyb su Vokietija, nors tai prietaravo
neutraliteto normoms, reikalaujanioms laikytis vienodos pozicijos kariaujani ali atvilgiu.
Nekariaujanios valstybs neturt, kaip jau buvo minta, padti agresoriui, taiau jos turi teis naudotis pasaulio vandenynu ir oro erdve
vir jo, esaniais u kariaujani valstybi teritorins jros rib, tarptautins jr ir oro navigacijos reikmms, kad prireikus galt utikrinti
savo laiv saugum ir apsiginti nuo kariaujani valstybi upuolimo.
Tokia situacija buvo susiklosiusi XX a. 9-ajame deimtmetyje Pers lankoje Irano su Iraku karo metu. Suprantama, negali bti kalbos apie neutralitet vykstant netarptautinio pobdio konfliktams, nes tai yra tam
tikros valstybs vidaus reikalas ir ia galioja nesikiimo principas.
Pagrindin neutralios valstybs pareiga susilaikyti nuo aktyvios pagalbos bet kuriai kariaujaniai aliai ir laikytis vienod standart santykiuose su jomis. Be bendrj princip, neutralitetui, realizuojamam vykstant karo veiksmams atskirose erdvse, taikomi specifiniai reikalavimai.
Neutralios valstybs status sausumos ir jr kare apibria 1907 m.
Hagos konvencijos, kuri atitinkamos nuostatos tapo tarptautins hu-

84

manitarins teiss paprotinmis normomis. Oro karo atvejui speciali

norm nebuvo sukurta jis reguliuojamas pagal analogikas sausumos ir
jr karo metu taikomas taisykles. Kai kurias oro karo taisykles reglamentuoja atskiri I PP straipsniai.
Sausumos karo metu neutraliteto teis daugiausia taikoma santykiuose
tarp valstybi, nedalyvaujani konflikte, ir nustatant santykius su gretimomis alimis. Sausumos teritorija, kaip ir apskritai visa neutrali valstybi nacionalin erdv, yra nelieiama. Ji negali tapti karo veiksm teatru arba puolimo objektu, taip pat naudojama kitais kariniais tikslais.
Per sausumos teritorij draudiama gabenti kitos valstybs kariuomen
ir karinio tiekimo reikmenis.
Neutralios valstybs teritorijoje negali steigtis kariaujani ali verbavimo punktai, taiau ji neprivalo drausti savo pilieiams savanorikai
stoti kariaujani valstybi ginkluotj pajg gretas, taiau neatsako
u i asmen veiksmus. Daug savanori i vairi ali, tarp j nemaai
ir i Lietuvos, 19361939 m. dalyvavo pilietiniame kare Ispanijoje kaip
internacionalini brigad nariai, kovojantys vyriausybs pusje.
Btinosios savigynos atveju neutralios valstybs veiksmai negali bti
laikomi prieiku aktu. Iekodama prieglobsio perjusi valstybs sien
usienio kariuomen turi bti internuojama. Antrojo pasaulinio karo
metu veicarija, kaip neutrali valstyb, 1940 m. internavo apie 40 tkst.
jos sien perjusi prancz kari.
Neutralitet ir karo veiksmus jroje reglamentuoja 1907 m. XIII Hagos konvencija dl neutrali valstybi teisi ir pareig jr kare ir kiti
tarptautiniai aktai.
Jra visada buvo svarbi prekybos ir transporto pltrai, todl karo atveju buvo stengiamasi susilpninti prieininko ekonomik. Jr karo veiksmus reglamentuojaniose taisyklse iskiriamas neutrali valstybi prekini laiv konfiskavimo klausimas, dl kurio, kaip ir dl karo veiksm
jroje, kyla dvi pagrindins problemos taikant:
a) kariaujani ali teises neutrali valstybi jr prekybos laiv atvilgiu,
b) neutralios valstybs jurisdikcijos nustatytas teises kariaujani ali laiv atvilgiu.
Nuo XVIII a. kariaujani ali karo laivai turjo teis atvirojoje

85

jroje, iskyrus neutrali ali teritorin jr, stabdyti ir tikrinti neutrali ali prekinius laivus, ar jie negabena prieininkui skirtos karins
kontrabandos.
Ilg laik nebuvo karins kontrabandos svokos apibrimo. Dl to
kildavo nemaai problem, komplikuojani tiek kariaujani, tiek nekariaujani, taip pat ir neutrali valstybi tarpusavio santykius, kartu
buvo padaroma didel ala tarptautinei prekybai.
1856 m. Paryiaus deklaracija dl jr karo, 1907 m. IV Hagos konvencija dl karo statym ir paproi, 1909 m. Londono deklaracija dl
jr karo teiss sureguliavo kariaujani, nekariaujani ir neutrali valstybi tarpusavio santykius, suformulavo karins kontrabandos, priz ir
trofj svokas.
Karin kontrabanda neutrali savinink kroviniai kariaujani ali
laivuose arba prieininko kroviniai neutrali valstybi laivuose, kuriuos
viena i ali draudia pristatyti savo prieininkui aprpinti.
Karin kontrabanda skirstoma absoliuij ir slygin.
Absoliuioji karin kontrabanda tai iimtinai karo reikmms skirti
daiktai ir mediagos, ivardytos specialiame srae (dabar is sraas pasens, todl nra isamus aut.). Tokia kontrabanda bet kokiu atveju
turi bti paimta arba sunaikinta, jeigu gabenantis j laivas plaukia prieininko uost, nesvarbu, kas yra krovinio gavjas ar siuntjas ir koks yra
laivo marrutas.
Slygin kontrabanda tai daiktai ir mediagos, kurios gali bti naudojamos tiek kariniams, tiek nekariniams tikslams (maistas, drabuiai ir
pan.). Slygin kontrabanda taip pat turi bti paimta ir sunaikinta, jei ji
yra skirta prieininkui ar jo kariniams valdymo organams. Ji negali bti
paimama, jei sulaikoma laivui plaukiant neutralios valstybs uost.
Absoliuiosios ir slygins kontrabandos objekt skirtumai nebuvo pakankamai apibrti ir aiks, todl valstybs paprastai visus daiktus ir mediagas laikydavo absoliuija kontrabanda ir savo nuoira
juos konfiskuodavo.
Karo laivas, nustats, jog neutralios valstybs prekinis laivas gabena
absoliuij ar slygin kontraband, privalo atlikti nemaai formalum: surayti laivo sulaikymo ir apiros protokol; forminti laivo ir jo
krovinio konfiskavimo fakt; patikrinti ir uantspauduoti dokumentus,

86

radisto kabin, krovini liukus ir kt. Kontraband gabenantis laivas ( tarptautinje teisje, kaip ir kitas jr karo metu ugrobtas turtas, vadinamas
prizu) nuvelkamas savo uost, kur valstybs, kurios karins jr pajgos
ugrob laiv, specialus teismas galutinai sprendia laivo ir jo krovinio
likim prieininko krovinys konfiskuojamas, neutralios valstybs kroviniai grinami, taiau u nepagrstai sunaikintus krovinius ir padarytus
nuostolius juos sulaikiusioji alis privalo atlyginti. Jeigu kontrabanda sudaro daugiau nei pus viso krovinio, gali bti konfiskuotas neutralios valstybs laivas, o j sunaikinti galima tik po to, kai bus imtasi priemoni
gulai, keleiviams ir laivo dokumentams igelbti.
1907 m. XII Hagos konvencija numat steigti Tarptautin priz teism, taiau i konvencija nebuvo ratifikuota, todl nesigaliojo.
Pridursime, kad neutralios valstybs laivai, net ir gabenantys kontraband, gali bti sulaikomi tik atvirojoje jroje arba kariaujanios valstybs teritorinje jroje.
Karine kontrabanda nelaikomi daiktai ir mediagos, kurios nenaudojamos kare (prabangos dalykai, patas, turinios paklaus preks), taip
pat sueistj ir ligoni, net jeigu jie yra prieininko laivuose ligoninse ar transporto priemonse, daiktai. Praktikai ir Pirmojo, ir Antrojo
pasaulini kar metu prekiniai laivai, neatsivelgiant j vliav, daniau bdavo nuskandinami, pirmiausia igelbjus j gulas, o ne konfiskuojami, ypa po to, kai buvo sukurti povandeniniai laivai.
Jr akvatorijai taikomas bendrasis, kaip ir visai valstybs teritorijai,
kuri yra nelieiama, reimas. Neutralios valstybs teritorin jra negali
tapti karo veiksm teatru. Tuo atveju, kai prieininko persekiojamas kariaujanios valstybs laivas plaukia neutralios valstybs vandenis, persekiojimas turi bti nutraukiamas.
1907 m. XIII Hagos konvencijos 10 straipsnis sako, kad per teritorin
neutralios alies jr tranzitu plaukiantis kariaujanios alies karo laivas
nepaeidia jos neutraliteto.
Plaukiant tranzitu, leidiami tiek prasti, tiek priverstiniai, t.y. dl
ypating aplinkybi, gresiani laivo saugumui, vyk sustojimai. Dl to
vienos i kariaujani ali karo laivai gali bti leidiami neutralios
valstybs uostus ne ilgiau kaip 24 val. tam, kad jie galt paalinti avarijos ar gedimo padarinius, papildyti maisto produkt, degal ar vandens
atsargas ir laimingai pasiekti artimiausi savo uost. Viename uoste ne87

gali stovti daugiau kaip trys kariaujanios alies laivai. Jei karo laivas
per nurodyt laik nepaliko uosto, iskyrus atvejus, kai tai vyksta dl
rimt gedim arba blogo oro, neleidiani iplaukti jr, neutrali valstyb gali sulaikyti kariaujanios alies karo laiv ir internuoti jo gul
(1907 m. XIII Hagos konvencijos 1214 str.).
Pastaraisiais metais daugelis valstybi tiek taikos, tiek ginkluoto konflikto metu draudia plaukti j uostus branduolin energij naudojantiems ir branduolin ginkl gabenantiems laivams.
Kariaujani ali sanitariniams laivams ir pakrants gelbjimo laivams netaikomi apribojimai, kurie galioja karo laivams, esantiems teritorinje jroje ir neutraliuose uostuose (II K 32 str. ir I PP 22 23 str.).
Neutralitetas ir karo veiksmai oro erdvje iki iol nra pakankamai
reglamentuoti, todl aviacijos veiksmai neutralioje oro erdvje reguliuojami vadovaujantis bendrosiomis humanitarins teiss normomis.
Kariaujanios alys privalo gerbti neutralios valstybs oro erdvs nelieiamum. Kariaujanios alies skraidomajam aparatui skridus neutralios valstybs oro erdv, pastaroji privalo imtis vis turim priemoni,
kad paeidjas palikt mint oro erdv, arba priversti orlaiv ar kit
skraidomj aparat nusileisti, o vliau internuoti jame esanius asmenis. Prasidjus Antrajam pasauliniam karui, veicarija 1940 m. internavo arba numu daugiau kaip 200 jos oro erdv siverusi vokiei,
angl ir amerikiei orlaivi.
Skraidomojo aparato avarijos atveju jam galima leisti nutpti ant
ems ar ant vandens neutralioje erdvje. Taip pat internuojama atvirojoje jroje avarij patyrusio orlaivio, kur pam neutralus laivas, gula.
Pagal I PP 31 straipsn orlaiviai gali skristi vir neutralios valstybs
teritorijos tik esant iankstiniam susitarimui. Sanitarinis orlaivis,
skrendantis be neutralios valstybs sutikimo, turi imtis vis priemoni, kad bt praneta apie tok skryd ir jis bt atpaintas. Prieingu atveju, prie rengiantis tok orlaiv pulti, jam turi bti duodamas
sakymas nusileisti ant ems arba ant vandens. Nusileids orlaivis
tikrinamas, siekiant nustatyti, ar jis tikrai yra sanitarinis. Po patikrinimo paaikjus, kad orlaivis nra sanitarinis, jis sulaikomas, o jame
buv asmenys internuojami.
Neutrali valstyb neturi teiss teikti aviacijos technikos kariaujanioms valstybms, taiau negali drausti tai daryti privaioms firmoms.
88

Kariaujanios valstybs neutrali ali civilin aviacij kontroliuoja

analogika tvarka, kokia reglamentuojama ir neutrali jr laiv kontrol. Jeigu civilinis orlaivis vykdo veikl, nesuderinam su neutralitetu,
jis gali bti konfiskuotas.
Tarptautins humanitarins teiss sutartyse neutralios valstybs minimos kaip humanitarins pagalbos teikjos. 1949 m. enevos konvencijose ir j papildomuose protokoluose numatyta, kad neutraliose valstybse gali bti hospitalizuojami sergantys ir sueisti karo belaisviai
(III K 109 str. 2 d.); priglaudiami i karo veiksm zonos evakuoti
vaikai iki 15 met, dl karo tap nalaiiais ar atskirti nuo savo eim
(IV K 24 str.; I PP 78 str.) ir kt. Konvencijose neutralios valstybs
minimos reglamentuojant tam tikr kategorij globojam internuot
asmen, ypa vaik, ni moter, maitinani ir turini maamei
vaik motin, ir kt. evakuacijos arba repatriacijos klausimus (IV K
132 str. 2 d.). Neutralioms alims taip pat leidiama i savo teritorij
atlikti pagalbos teikimo akcijas nepakankamai atsargomis aprpintiems
konflikto alies civiliams gyventojams (I PP 70 str.). Tokios akcijos nra
laikomos neutraliteto paeidimu.
Be to, visos neutralios ar kitos konflikte nedalyvaujanios alys gali
atlikti valstybi globj funkcijas, kartu vykdydamos svarbiausij savo
priederm konflikto metu laikydamosi humanitarins teiss norm.
Neabejojama, kad kariaujanti valstyb gali bandyti paeisti neutraliteto teis. Todl neutralios valstybs ginkluotosios pajgos privalo tiksliai inoti, kur laik galioja i teis, kad galt adekvaiai reaguoti
neutraliteto paeidimus. Karini priemoni taikymas turi atitikti situacij. Pavyzdiui, vykus lokaliems ar atsitiktiniams neutralios erdvs paeidimams, kariaujanti valstyb turi bti spjama. spjimas gali bti
bendrojo pobdio arba susijs su konkreiais paeidimais. Kai paeidimai yra iurkts ir vykdomi danai, gali bti panaudota ginkluota jga,
taiau atsakomieji neutralios valstybs veiksmai gali bti vykdomi tik iki
tol, kol bus nutrauktas neutraliteto paeidimas.

89

8. KARO DALYVI TEISINIS STATUSAS

Karo dalyviais laikomi ne visi kariaujani valstybi gyventojai, o tik
aikiai apibrta j dalis teisti karo dalyviai, kuri veiksmams suteikiamas valstybinis, bet ne privatus pobdis ir kuriems be iimties taikomi
karo statymai ir paproiai. Tai pirmiausia vis ginkluotj pajg kariai. Valstybi ginkluotosios pajgos yra tiesioginiai ir pagrindiniai karo
veiksm dalyviai, vienas i t objekt, prie kuriuos prieininkas gali naudoti teistas naikinimo priemones ir vykdyti tiesioginius karo veiksmus.
Nors tarptautins humanitarins teiss konvencijose danai kalbama
apie ginkluotsias pajgas, taiau j samprata pirm kart apibrta I
PP 43 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad ginkluotsias pajgas sudaro visos organizuotos ginkluotosios pajgos, grups ir daliniai, kuriems
vadovauja asmuo, atsakingas aliai u savo pavaldini elges, [...] ir paklsta vidaus disciplinos sistemai, kuri, inter alia , privalo utikrinti tarptautins teiss norm, taikom ginkluot konflikt metu, laikymsi.
Priklausymo ginkluotosioms pajgoms faktas susijs su daugeliu svarbi teisini padarini, todl tarptautin teis teikia didel reikm teisingam ios kategorijos karo dalyvi apibrimui.
Prisiminkime, kad viduramiais vien riteriai turjo teis naudoti
ginkl, kiti galjo tik pretenduoti ginklaneius. Ne tik u ginklo
naudojim, bet ir u jo turjim paprasti mirtingieji buvo iauriai
baudiami. Tokios padties prieasi aikinti neverta. Palaipsniui armija tapo masikesne struktra, augo jos pagalbinio personalo skaiius. kar buvo traukiama vis daugiau civili gyventoj, kuri nemenk dal sudar sukil asmenys, savanoriai, pasiprieinimo judjim dalyviai, partizanai. Humanitarin teis palaipsniui ias jgas legalizavo, kartu nustat joms ir tam tikras slygas.
Visa humanitarin teis grindiama principu, kad jga gali bti panaudota tik prie asmenis, kurie patys taiko jg arba ja grasina. Paprastai tie, kurie naudoja ar turi teis naudoti jg, vadinami kombatantais,
arba kariaujaniaisiais. Asmenys, kurie nra kombatantai, gana plati
moni, kuriems taikoma tarptautins humanitarins teiss apsauga, kategorija. Jie, kiek tai manoma, neturi tapti puolimo arba prievartos objektu. Taigi, kaip minjome, pagal dalyvavimo karo veiksmuose fakt,
atliekam pareig pobd ir suteikiamos tarptautins teisins apsaugos
90

apimt visi teisti karo dalyviai skirstomi dvi grupes kombatantus (kariaujaniuosius) ir nekombatantus (nekariaujaniuosius).
Kombatantai (pranc. combattants kautyni dalyviai) yra konflikto
alies vis ri reguliarij ginkluotj pajg nariai, turintys teis tiesiogiai dalyvauti karo veiksmuose. Kiekviena valstyb savo vidaus statymais nustato ginkluotj pajg kiekybin ir kokybin sudt, j struktr ir vadovavimo organus, formavimo ir komplektavimo tvark, apginklavimo reikalavimus bei naudotinas ginkl ris ir kitus komponentus.
Kombatantai, kaip teisti karo veiksm dalyviai, gali naudoti jg
(dl to sta mons arba padaroma materialin ala) ir nebti asmenikai atsakingi u tokius veiksmus ar padarinius, iskyrus atvejus, kai
j veiksmuose nustatomi nusikalstamos veikos poymiai. Kombatantai taip pat gali bti naikinami tol, kol pasiduoda, taiau j sueidimo ar patekimo nelaisv atvejais taikomos visos humanikos kariavimo ir apsaugos nelaisvje taisykls.
Kartu reikia pabrti, kad kombatantas neturi visikos veiksm laisvs,
nes negali naudoti draudiam kariavimo metod bei priemoni ir privalo
laikytis tarptautins humanitarins teiss, taikytinos ginkluot konflikt metu,
reikalavim. Kombatantas, paeids iuos reikalavimus, savo teisinio statuso nepraranda, taiau u padaryt karo nusikaltim gali bti traukiamas
baudiamojon atsakomybn. Patek prieininko rankas kombatantai turi
teis reikalauti, kad su jais bt elgiamasi kaip su karo belaisviais.
Remiantis iais kriterijais galima apibrti kombatanto status. Jis
suprantamas kaip teisi ir pareig, kurios pagal tarptautin teis suteikiamos visiems aktyvi kovos veiksm dalyviams ir kurias privalo gerbti
visi kovojantieji, visuma. Pagrindin slyga, kad asmuo bt pripaintas
kombatantu, yra jo dalyvavimas kovos veiksmuose valstybs vardu ir interesais jos reguliarij ar nereguliari ginkluotj pajg sudtyje.
Ginkluot konflikt teiss raidos istorija liudija, kad asmen, priskiriam kombatantams, kategorija nuolat pleiama. 1907 m. IV Hagos konvencijoje dl sausumos karo statym ir paproi terminai kombatantai ir nekombatantai nevartojami, o kariaujanij ali ginkluotj
pajg nariai skirstomi kovojaniuosius ir nekovojaniuosius. Kovojanij kategorijai i Konvencija priskiria armij, savigynos ir savanori brius bei, esant tam tikroms slygoms, ir neuimtos teritorijos
gyventojus, kurie artinantis prieininkui savanorikai imasi ginklo. Pate91

k prieo nelaisv, tiek kovojantieji, tiek nekovojantieji naudojasi

karo belaisvi teismis, nes taikant humanitarins teiss nuostatas tarp
j nedaroma jokio skirtumo. Toks kovojani ir nekovojani asmen
statuso sutapatinimas nesukeldavo joki teisini padarini, nors kovojantysis ir turjo teis neiotis ginkl.
Kombatanto statusas pasidar aikesnis primus 1949 m. III enevos
konvencij dl elgesio su karo belaisviais. Konvencijos 4 straipsnyje tvirtinti 1907 m. IV Hagos konvencijos keturi kriterijai, kuriems esant galima naudotis karo belaisvio teismis. Taip pat buvo sudarytas sraas asmen, kurie karo nelaisvs reimo slygomis priskiriami teist kombatant kategorijai. Tai:
1) konflikto alies ginkluotj pajg, taip pat savigynos ir savanori
bri, einani i ginkluotj pajg sudt, nariai;
2) kit savigynos ir savanori bri nariai, skaitant einanius organizuoto pasiprieinimo judjimus, priklausanius konflikto aliai ir veikianius tiek savo teritorijoje, tiek ir u jos rib, net kai i teritorija
okupuota, jeigu tokie savigynos arba savanori briai, skaitant organizuoto pasiprieinimo judjimus, atitinka iuos reikalavimus:
a) turi atsaking u savo pavaldinius vad;
b) turi sutartin skiriamj, gerai matom i toli enkl;
c) atvirai neiojasi ginklus;
d) vykdo savo operacijas laikydamiesi karo statym ir paproi;
3) pasiprieinimo judjim ir ginkluotj pajg, pavaldi prieo
nepripaintai valdiai, nariai;
4) nacionalinio isivadavimo judjim, kovojani su kolonijine valdia, svetimali okupacija ir rasistiniais reimais, dalyviai;
5) neokupuotos alies gyventojai, kurie prieui artjant spontanikai
griebiasi ginkl, kad pasiprieint siverusioms pajgoms, nespj susiburti reguliariuosius ginkluotus brius, jeigu atvirai neiojasi ginklus ir
laikosi karo statym ir paproi;
6) JT ir grups valstybi ginkluotj pajg, suformuot pagal ST
mandat remiantis JT Chartijos 42 straipsniu, nariai.
Kombatantais nelaikomi medicinos ir religinis personalas, net ir tuo
atveju, kai jam priklausantys asmenys yra ginkluotj pajg nariai ir
kai jiems netaikomas karo belaisvio statusas.
92

I PP 44 straipsnio 3 punktas konkretina kai kurias kombatantams taikomas slygas, nurodydamas, kad jie privalo isiskirti i civili gyventoj,
kai dalyvauja puolime, karinje operacijoje ar kai rengiamasi puolimui.
Ginkluot konflikt metu bna situacij, kai dl karo veiksm pobdio ginkluotas kombatantas negali isiskirti i civili gyventoj, todl
jis isaugo kombatanto status tik jei atvirai neiojasi ginkl kiekvieno
karinio susidrimo metu ir tada, kai j, vykstant pajg isidstymui prie
puolim, kuriame jis turi dalyvauti, mato prieininkas.
Valstybi ginkluotj pajg nario svok apibria nacionaliniai statymai. Pagal Lietuvos Respublikos statymus gynybos nuo agresijos (karo) metu kombatantais gali bti privalomosios (pradins ar raytieji
aktyvj rezerv), profesins arba savanori karo tarnybos kariai, Lietuvos karo akademijos karinai, Valstybs sienos apsaugos tarnybos, specializuot policijos dalini pareignai, kovini piliei ir j organizacij ginkluoto pasiprieinimo (partizan) vienet, kovini auli sjungos bri, pavaldi ginkluotj pajg vadui, nariai. Nacionalinio saugumo pagrind statyme numatyta, kad agresijos ar kitu prievartos prie
Lietuvos valstyb atveju kiekvienam pasiprieinimo dalyviui taikomas kombatanto statusas pagal tarptautins teiss aktus.
Lyginant ias nuostatas su tarptautins humanitarins teiss normomis, susijusiomis su kombatanto statusu, galima pastebti, jog nei
1907 m. Hagos, nei 1949 m. enevos konvencijose bei j papildomuose protokoluose nevartojamas odis partizanas, nors partizanins kovos paproiai pradjo formuotis jau XIX a., o partizaninis
judjimas Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijos ir jos sjunginink okupuotose teritorijose gavo plat umoj.
Su partizan statusu susij klausimai iliko aktuals ir pokario laikotarpiu partizaniniai karai Azijos, Afrikos ir Lotyn Amerikos alyse
pasidar danas reikinys, bdingas tiek tarptautiniams, tiek netarptautiniams ginkluotiems konfliktams, o kai kuriuose i j partizaniniai veiksmai ilg laik buvo svarbiausia ginkluotos kovos forma.
I anksiau mint konvencij ir kit dokument tekst galima suprasti,
kad partizan briai yra prilyginami savigynos arba savanori, skaitant ir
organizuoto pasiprieinimo judjimus, briams, todl partizanin kova yra
teista (III K 4 str.), o patys partizanai pripastami kombatantais, jeigu jie
atitinka III K 4 ir I PP 44 straipsniuose nurodytus reikalavimus.
93

Karo teis i principo neleidia asmenims, gyvenantiems okupuotoje

teritorijoje, bet nepriklausantiems ginkluotosioms pajgoms (kas sudaro ginkluotsias pajgas, nurodoma I PP 43 straipsnyje), prieintis ginklu okupavusiai valstybei, nes tai gali sukelti terorizm.
Labai svarbus reikalavimas kombatantams isiskirti i civili gyventoj, taiau I PP 44 straipsnio 3 punkte ir ia numatyta iimtis, t. y.
aplinkyb, kuriai esant galima nepaisyti io reikalavimo, kai tai nemanoma dl karo veiksm pobdio. Diplomatins konferencijos diskusijose, vykusiose priimant I PP, buvo pabrta, kad panaios situacijos galimos tik karins okupacijos slygomis ir nacionalinio isivadavimo kar
metu. Tokiais atvejais kombatantams leidiama veikti pogrindyje, slptis
tarp taiki gyventoj. Tada jie tampa partizanais. Taiau ir tokiomis aplinkybmis jie privalo neiotis ginkl, kad bt atpainti kaip kombatantai, nors dl suprantam prieasi kartais ginkl tenka slpti.
Todl abejojame, ar tarptautins teiss vadovlyje Tarptautins teiss
apybraios (1985 m.) pateiktas apibrimas, kad partizanais laikomi asmenys, organizuoti brius, neeinanius reguliarij kariuomen, kariauj prieininko unugaryje teising kar prie usienio grobikus ( 83,
p. 438), yra tikslus, nes ia nekalbama apie kitas I PP 44 straipsnio 3 punkto slygas, iskirianias kombatantus (partizanus) i civili gyventoj. Kartu manome, kad Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind
statymo 7 skyriaus II skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymo 12 straipsnio norma dl
Lietuvos prieinimosi agresoriui galimybs visomis jai prieinamomis priemonmis, taip pat ir partizaniniais veiksmais, atitinka visuotinai pripaintus tarptautins humanitarins teiss akt reikalavimus.
Nekombatantai tai daniausia visi civiliai gyventojai, kurie nesineioja ginklo bei jo nenaudoja ir realiai nedalyvauja naudojant jg
prie prieinink.
Kit nekombatantams priskiriam asmen grup sudaro ginkluotsias pajgas lydintys, taiau joms nepriklausantys asmenys, pavyzdiui,
karo laiv ir skraidomj aparat ekipa dalyviai civiliai asmenys;
urnalistai, karo korespondentai ir reporteriai, karo juristai, intendantai, darbo komand ar laidotuvi tarnyb nariai, asmenys, atliekantys
ginkluotj pajg padalini buitinio aptarnavimo darbus, medicinos ir

94

sanitarinio transporto, laivligonini ir sanitarini laiv (skraidomj

aparat) personalas, vis religij dvasininkai.
Nekombatantai neturi teiss dalyvauti kovos veiksmuose tai vienas
pagrindini poymi, skiriani juos nuo kombatant. Prie nekombatantus negali bti naudojami ginklai, o savo turimus ginklus jie gali naudoti tik savigynai ir jiems patiktam turtui ginti. Jeigu nekombatantai
tiesiogiai dalyvauja kovos veiksmuose, jie automatikai tampa kombatantais ir patiria visas su iuo faktu susijusias pasekmes.
Patek nelaisv nekombatantai naudojasi tokia pat tarptautine teisine apsauga kaip ir kombatantai, t.y. jie tampa karo belaisviais, iskyrus
medicinos ir religin personal, kuriems taikomos III K nuostatos.
I vis anksiau ivardyt nekombatant kategorij iorikai gana sunku atskirti kombatantus sausumos kariuomens, karini jr ir oro
pajg narius nuo nekombatant urnalist, karo korespondent, teiss patarj, intendant, nes pastarieji gali priklausyti ginkluotj pajg specialiesiems padaliniams arba tiktai lydti ginkluotj pajg
padalinius, patys nebdami j nariais. Be to, abiem atvejais jie gali dvti karin uniform, todl juos labai sunku atskirti nuo kit teistai
kariaujanij, ypa i didesnio nuotolio. Neatsivelgdama tai, tarptautin teis i esms skirtingai reglamentuoja kombatant ir nekombatant galimo ginkl panaudojimo slygas.
urnalistai, atliekantys pavojingas profesines pareigas ginkluoto konflikto teritorijoje, laikomi civiliais, t. y. nekombatantais, su slyga, jeigu
jie neatlieka veiksm, nesuderinam su j statusu, ir nepaeidia karo
korespondent, akredituot ginkluotosiose pajgose, veiklos taisykli.
Patek prieo rankas, jie yra laikomi karo belaisviais ir saugomi kaip ir
kiti civiliai gyventojai. urnalisto status patvirtina vyriausybins institucijos iduotas asmens paymjimas.
Ginkluotj pajg teiss patarjai. Tam, kad tiksliai bt laikomasi tarptautins teiss norm, valstybs visada, o kariaujanios alys
ginkluoto konflikto metu privalo utikrinti, kad bt juridiniai patarjai, kurie prireikus galt atitinkamu lygiu patarti karo vadams, kaip
taikyti humanitarins teiss dokumentus, ir iuo klausimu tinkamai instruktuoti ginkluotsias pajgas (I PP 82 str.).
Kariniai patarjai ir instruktoriai civiliai asmenys ar kariai, esantys

95

kariaujanios valstybs politins ar karins vadovybs inioje tam, kad

teikt jai patarimus politikos klausimais ar apmokyt usienio valstybi
karius naudotis teikiama technika ir ginkluote.
Tarptautin teis j statuso nenumato. Tai nustatoma suinteresuot
valstybi sudaromose tarptautinse dvialse sutartyse, kuriomis jiems
suteikiamas i dalies taikomas diplomatinis imunitetas ir privilegijos. Kariniai patarjai ir instruktoriai, kaip ir teiss patarjai, netraukiami
kariaujanios valstybs ginkluotj pajg sudt ir pagal savo teisin
padt priskiriami nekombatantams. Jie neturi dalyvauti kovos veiksmuose, nors ir gali turti asmenin ginkl, naudotin savigynai.
Parlamentaras (pranc. parler kalbti) vienos i kariaujanij ali oficialus asmuo (daniausia karininkas), galiotas dertis su prieininku kovos veiksm zonoje. Parlamentaro ir priimanios j alies teises
ir pareigas sausumos karo metu reguliuoja 1907 m. IV Hagos konvencijos priedo III skyrius; jr karo metu paproiai ir normos, analogikos
nurodytosioms iame Priede.
Vienas seniausi ir labiausiai gerbiam tarptautini paproi parlamentaro nelieiamumas. ia teise naudojasi tiek pats parlamentaras, tiek
ir j lydintieji: trimitininkas arba bgnininkas, asmuo, neantis balt vliav, ir vertjas. Parlamentaras galiojamas vesti derybas dl: ugnies nutraukimo, sueistj ir lavon surinkimo, moter ir vaik i apsuptos tvirtovs
ivedimo, tvirtovs pasidavimo, pasiprieinimo nutraukimo ir t.t.
Karo vadas, pas kur buvo pasistas parlamentaras, ne visais atvejais
privalo j priimti. Vadas gali imtis reikiam priemoni, kad sukliudyt
parlamentarui vykdyti pavest uduot rinkti inias apie prieinink.
Jeigu nustatoma, kad parlamentaras piktnaudiauja savo padtimi, jis
gali bti laikinai sulaikytas. Parlamentaras praranda nelieiamumo teis, jeigu bus neabejotinai rodyta, jog jis savo privilegijuot padt panaudojo tam, kad sukurstyt iduoti arba pats iduot.
Antrojo pasaulinio karo metu buvo daug atvej, kai vokiei faistai
ir japon militaristai nuudydavo parlamentarus ir juos lydinius asmenis, tuo iurkiai paeisdami tarptautins teiss normas. Tokius j veiksmus
pasmerk Niurnbergo ir Tokijo TKT.
valgas tai teistas kombatantas, asmuo, priklausantis kariaujanios valstybs ginkluotosioms pajgoms, dvintis jos uniform, prasiskverbs prieininko kariuomens veiksm rajon ir turintis tiksl surinkti
96

ini apie j. Prieininko sulaikytas renkant inias valgas tampa karo

belaisviu (1907 m. IV Hagos konvencijos Priedo II skyrius).
Ne tik valgai, bet ir oro desanto paraiutininkai, komand3 nariai,
ilaipinti i kateri, skraidomj aparat ar povandenini laiv, yra teisti kombatantai, nesvarbu, ar jie kovoja su prieininku tiesiog fronte, ar
unugaryje (savo ar prieininko okupuotoje teritorijoje), ar atlieka valgybos veiksmus, ar vykdo diversijos aktus. valgybos veiksmai ir diversijos aktai ypa danai buvo vykdomi Antrojo pasaulinio karo metais vokiei okupuotose teritorijose. Tokie valg veiksmai tarptautins teiss
poiriu laikomi ne diversijomis, o paiais paprasiausiais kovos veiksmais, neatsivelgiant tai, kur jie buvo vykdomi prieininko unugaryje ar okupuotoje teritorijoje.
Ms nuomone, diversijas gali vykdyti arba atitinkamos valstybs pilieiai, padedantys prieininkui, arba nipai. U tai jie pagal nacionalinius statymus yra traukiami baudiamojon atsakomybn. Neatsitiktinai
Lietuvos Respublikos galiojantys baudiamieji statymai diversij priskiria ne karo nusikaltim, o itin pavojing valstybini nusikaltim kategorijai (BK 66 str.).
nipas tai asmuo, veikis slapta arba prisidengs apgaulingu pretekstu, renkantis ar bandantis rinkti inias vienos i kariaujani ali
veiksm rajone ir turintis tiksl jas perduoti prieingai aliai. Taip nipo
svoka apibriama 1907 m. IV Hagos konvencijos Priedo 29 straipsnyje.
Sulaikytas vietoje, nipas neturi belaisvio statuso ir gali bti teisiamas.
Taigi tarptautin teis iuo atveju nurodo tik nipo atliekam veiksm pobd, o konkret apibrim palieka nacionalini statym ir
teism (taip pat ir karo tribunol) kompetencijai. Todl ypatingo dmesio nereikia skirti anksiau nurodytai normai, taikomai iimtinai
nipinjimui ne kur nors kitur, sakykime, kariaujanios alies teritorijoje, toli nuo karo veiksm teatro, o btent vienos i kariaujani
ali veiksm rajone.
inoma, nipinjama ne tik karo, bet ir taikos metu, taiau pastaruoKomandos (angl. commando brys) Didiosios Britanijos ginkluotj pajg specialiosios paskirties jr pstinink daliniai, kuri paskirtis vykdyti diversinius valgybos veiksmus prieo unugaryje. Tokie daliniai, JAV vadinami reinders
(angl. raungers), buvo naudojami Antrojo pasaulinio karo metu.
3

97

ju atveju tarptautin teis savo dokumentuose netvirtina visuotinai taikom principini nuostat. Kiekviena valstyb turi pati nustatyti, kokia
informacija yra slapta, koki leidiama ar draudiama rinkti, kokia turi
bti saugoma ir pan. Lietuvoje tai numatyta Valstybs ir tarnybos paslapi statyme (66), o atsakomyb u nipinjim nustato Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnis.
nipinjimas karo metu pripastamas tarptautins teiss paeidimu,
u kur asmuo gali bti teisiamas pagal j sulaikiusios valstybs statymus.
Atsivelgiant tarptautins teiss taikymo nacionalinio isivadavimo karams ir kitas aplinkybes, I PP dl nipinjimo tvirtintos naujos nuostatos.
io protokolo 46 straipsnio 3 punktas skelbia: Konflikto alies ginkluotj pajg narys, nuolat gyvenantis prieikos alies okupuotoje teritorijoje ir alies, kuriai jis priklauso, vardu renkantis ar mginantis ioje teritorijoje rinkti informacij, turini karin vert, nelaikomas nipinjaniu, jei informacij renka neapsimetindamas ir smoningai nesislpdamas. Be to, toks asmuo nepraranda teiss karo belaisvio status ir su juo
negalima elgtis kaip su nipu, jei tik jis nesugautas nipinjant.
i formuluot reikia, kad okupuot teritorij gyventojai neturi bti
laikomi nipais, jeigu jie lengvai randa ginkluotsias pajgas dominani informacij. Kita vertus, I PP 46 straipsnis, iimtinai skirtas nipinjimui ir nipams, kurie yra prieikos puss ginkluotj pajg nariai, tik
ipleia j teises, numatytas 1907 m. Hagos konvencijoje.
Ginkluotj pajg narys nipas, kaip minta anksiau, nesinaudoja karo belaisvio statusu, jei jis paimamas nelaisv tuo metu, kai nipinja. Su juo negalima elgtis kaip su nipu, jeigu jis rinko arba band
rinkti informacij bdamas uniformuotas arba jeigu po to, kai jis, baigs
nipinjimo veikl prieininko okupuotoje teritorijoje, gro savo ginkluotsias pajgas.
Kartais neteisingai sutapatinamos nipo ir karo valgo sampratos. ia
svarbiausias skiriamasis poymis yra karin uniforma, liudijanti valgo
priklausomyb konflikto valstybs ginkluotosioms pajgoms.
Jau keleta imtmei tarptautiniuose ir vidaus konfliktuose dalyvauja samdiniai. Visais laikais dl beatodairiko noro praturtti, karo statym ir paproi ignoravimo jie turjo nepavydtin reputacij. Taiau
nei 1907 m. Hagos konvencij nuostatai, nei 1949 m. enevos konvencijos, nei tarptautins paprotins teiss normos neribojo j, kaip kariau98

janij ir kaip karo belaisvi, teisi. Samdiniai ne kart dalyvavo diversinje ir teroristinje veikloje, kolonizavimo akcijose, vykdytose Afrikos alyse, danai bdavo pasitelkiami nuveriant teistas vyriausybes ir destabilizuojant vidaus padt Afganistane, Angoloje, Nikaragvoje, Konge ir
kitur. Nusikalstama samdini panaudojimo praktika ne kart buvo rytingai smerkiama daugelyje tarptautini konferencij ir forum. Po ilg debat dl samdinio ir savanorio statuso diplomatinje konferencijoje priimtame I PP 47 straipsnyje buvo suformuluotas samdinio apibrimas.
Samdinys tai asmuo, kuris:
a) specialiai uverbuotas vietoje arba usienyje kovoti ginkluoto konflikto metu;
b) i tikrj tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose;
c) karo veiksmuose dalyvauja daugiausia dl asmenins naudos ir i
tikrj konflikto alies ar jos vardu jam yra paadtas materialinis atlyginimas, gerokai virijantis atlyginim, paadt ar mokam to paties
rango ir atliekantiems tokias pat funkcijas kombatantams, priklausantiems tos alies ginkluotosioms pajgoms;
d) nra nei konflikto alies pilietis, nei asmuo, nuolat gyvenantis konflikto alies kontroliuojamoje teritorijoje;
e) nra konflikto alies ginkluotj pajg narys ir
f) nra sistas valstybs, kuri nra konflikto alis, kaip jos ginkluotj pajg narys oficialiai uduoiai vykdyti.
Manome, kad tikslinga pakomentuoti kai kuriuos io apibrimo
punktus.
Kalbant apie samdinio verbavim, visai nesvarbu, kas j uverbavo
speciali organizacija, privatus asmuo ar vienos i kariaujanij ali
atstovas. Pagrindinis verbavimo tikslas pasiekti, kad samdinys kariaujanios alies pusje dalyvaut aktyviuose karo veiksmuose. Apibrime
nekalbama apie konkrei materialinio atlyginimo form reguliarios
tai ar vienkartins (u nuudyt prieinink, paimt belaisv, u karins
technikos sunaikinim ir pan.) imokos. Svarbiausia, kad materialinis
atlyginimas gerokai viryt analogiko rango tos alies kombatanto atlyginim. Apibrime numatyti kriterijai tiksliai atskiria samdinius nuo karini patarj, pasist tarnyb usienio kariuomenje tarpvalstybiniu
susitarimu ir tiesiogiai nedalyvaujani karo veiksmuose.

99

Kaip matome, tam, kad bt pripaintas samdiniu, asmuo turi atitikti visus eis nustatytus kriterijus. Toks gantinai ribojantis apibrimas,
usienio teiss teorijos specialist nuomone, veria manyti, kad atsiras
labai maai asmen, kuriuos galima bt priskirti samdini kategorijai.
Paymsime, kad diskusij kyla ir dl atsakomybs u samdini veiksmus, nes n viena valstyb nesirengia u juos atsakyti, ypa u j padaryt
materialin al. Kita vertus, vadovaujantis suvereniteto lygybs principu,
valstyb atsakinga u savo organ veiksmus, jeigu jais nebuvo ukirstas
kelias fizini asmen nusikalstamoms veikoms, konkreiu atveju samdini
dalyvavimui kovojant prie kitas nepriklausomas alis. Valstybs atsakomybs principas, reikalaujantis, kad i jos teritorijos nekilt grsm kitoms valstybms, yra svarbus iuolaikins tarptautins teiss principas.
Samdinys, nors ir nra kombatantas, tiesiogiai dalyvauja ginkluotame konflikte, todl jo veiksmai pagal TKT statutus kvalifikuojami kaip
karo nusikaltimai ir nusikaltimai monijai. Pavyzdiui, 1976 m. Angoloje
buvo teisiami 13 samdini. Teismo procesas rod iuolaikins tarptautins teiss veiksmingum buvo grietai nubausti tie, kurie bando apeiti
taisykles, taikomas tarptautini ginkluot konflikt metu. Nuteisti ne
tik patys samdiniai, bet ir pasmerkta agresyvi valstybi praktika naudoti samdinius prie tautas, kovojanias su kolonializmu ir rasizmu. Procesas tikinamai parod, kad tarp samdini ir kombatant nra nieko bendra, taiau ginkluot konflikt teis nra numaiusi norm, reguliuojani samdini panaudojimo ir j apsaugos klausimus.
tai buvo atsivelgta priimant I PP, kuriame numatyta, kad samdinys
neturi teiss naudotis kombatanto ar karo belaisvio statusu. Taigi pateks nelaisv samdinys nra laikomas karo belaisviu ir gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal j pamusios valstybs statymus
arba iduotas tai valstybei, kurios teritorijoje jis padar nusikaltim.
Patys samdiniai yra kriminaliniai nusikaltliai, kuri baudiamoji atsakomyb nustatyta daugelyje tarptautini teiss akt. Jau mintame
Agresijos apibrime agresijos aktams priskiriama ginkluot gauj, reguliarij pajg ar samdini grupi siuntimas vykdyti ginkluotas operacijas prie kit valstyb.
Labai svarbus dokumentas, kuriame pasisakoma prie samdini panaudojimo praktik, keliani didel pavoj ypa nedidelms besivystanioms valstybms, buvo 1989 m. JT GA priimta Konvencija dl kovos
100

su samdini verbavimu, panaudojimu, finansavimu ir apmokymu (45).

Be I PP mint poymi, Konvencijoje samdiniu taip pat pripastamas
bet koks asmuo, kuris specialiai uverbuojamas tam, kad dalyvaut bet
kokiuose smurtiniuose veiksmuose nuveriant kitos alies vyriausyb, ksinantis valstybs konstitucin santvark arba jos teritorin vientisum.
Konvencija pripaino tokius veiksmus esant sunkiu nusikaltimu,
paeidianiu vis valstybi interesus, ir pareigojo j pasiraiusias
alis kaltus asmenis arba teisti, arba iduoti suinteresuotoms valstybms. Lietuva dar netapo ios Konvencijos dalyve, BK nra nurodyta
tokio nusikaltimo sudtis.

101

9. KARIAVIMO PRIEMONI IR METOD TEISINIS RIBOJIMAS

Ginkl ir j naudojimo metod raidos istorija liudija, kad jie nuolat
tobuljo, t. y. eng koja kojon su monijos civilizacija. Patys paprasiausi
pirmyki moni ginklai buvo po ranka pasitaik akmenys ar pagaliai,
vliau, juos apdorojus, virt primityviais akmeniniais kirviais, kuokomis ar
vzdais. Tik praslinkus itisiems imtmeiams buvo sukurti pirmieji lankai ir
strls, kurie labai sustiprino mogaus jg, praplt jo kovines galimybes ir
buvo naudojami tam, kad mogus galt naikinti save panaius individus.
aunamojo ginklo sukrimas karybos srityje sukl tikr revoliucij.
Laikui bgant pradti naudoti plieniniai karo laivai, aprpinti mechaniniais varikliais, apginkluoti stambaus kalibro pabklais, povandeniniai
laivai ir aviacija, mobilioji artilerija, tankai ir arvuoiai, atsirado ir vliau buvo tobulinami cheminiai ir biologiniai ginklai. Technikos ir technologij paangos, mogaus krybinio genijaus triumfas branduolinio
ir termobranduolinio ginklo, vairi jo nej, pavyzdiui, tarpemynini balistini raket, vairi kosmini kariavimo priemoni sukrimas.
Sukrus naujos ries ginkl kildavo natralus noras j ibandyti, iekoti vairi jo panaudojimo metod. Totalinio, barbariko, karo, galinio sunaikinti itisas tautas ar nugaltos valstybs gyventojus, grsm
vert humanizuoti kariavimo priemones ir metodus. Vykstant karui moni tis neivengiama, taiau tarptautinei teisei rpi, kaip jie va. Humanikumo, kaip kertinio tarptautins teiss principo, esm atspindi nuostatos, kurias taikant utikrinama karo auk apsauga nuo beprasmi karo veiksm sukelt kani. Sunku sivaizduoti, kas itikt monij, jeigu
nebt varomas nauj ri iuolaikini ginkl krimo procesas, jeigu
nebt kontroliuojama, kaip jie naudojami, jeigu karai ir ginkluoti konfliktai nebt sprausti tam tikr kariavimo taisykli rmus.
Dar senovje buvo draudiama naudoti kai kuri ri ginklus, pavyzdiui, nuodus, unuodytas ir deganias strles su uktais antgaliais
ir t.t. Viduramiais Banyia nedrsiai band drausti ir pavieni ri
ginklus, daugiausia arbaletus, taiau neskmingai, nes buvo labai populiari vadinamojo teisingo karo teorija. Toki pastang bta ir XVIII
a., taiau daniausia pateikiami argumentai bdavo vis priemoni, naudojam kariaujant teising kar, naudai. Ir tik atsiradus bei toliau
pltojantis tarptautinei humanitarinei teisei, kariavimo priemoni ir me102

tod pasirinkimas buvo ribojamas ir reguliuojamas konvencijose ir kituose tarptautins teiss dokumentuose tvirtintomis normomis.
Dabar kariavimo priemones ir metodus reglamentuoja ie tarptautini sutari altiniai: 1856 m. Jr karo deklaracija, 1868 m. Deklaracija
dl sprogstamj ir padegamj kulk nenaudojimo, 1899 m. Deklaracija dl lengvai besisukani ar mogaus kne susiplojani kulk naudojimo udraudimo, 1907 m. keletas Hagos konvencij, 1925 m. enevos protokolas dl dusinamj, nuoding ir kitoki duj, taip pat bakteriologinio karo vedimo metod udraudimo, 1945 m. Tarptautinio karo tribunolo statutas (14), 1949 m. enevos konvencijos dl karo auk
apsaugos ir j 1977 m. papildomi protokolai, 1954 m. Hagos kultros
vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija, 1971 m. Sutartis dl draudimo dislokuoti jr ir vandenyn dugne ir jo gelmse branduolin ginkl ir kitas masinio naikinimo ginkl ris, 1977 m. Konvencija dl karinio ar kitokio prieiko poveikio gamtinei aplinkai udraudimo, 1980 m. Konvencija dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti
laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo (ir keturi jos papildomi protokolai), 1977 m.
Konvencija dl priepstini min naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo udraudimo ir dl j sunaikinimo, 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas (54) ir kt.
Karo veiksm vykdymo taisykls, vadinamieji karo statymai ir paproiai, yra princip ir norm, nustatani naudojam kariavimo priemoni ir metod apribojimus, visuma. Kariavimo priemoni ir metod ribojimas tai tarptautins karini operacij vykdymo taisykls, kuri tikslas
ivengti mirtin ir niokojam karo padarini arba bent kiek juos sumainti. ios taisykls susijusios su karini operacij planavimu ir vykdymu,
todl jos pirmiausia skiriamos ginkluotj pajg vadovybei, generaliniams tabams ir karini jungini vadams.
ia prasme labai svarbia laikytina 1907 m. IV Hagos konvencijos Nuostat dl sausumos karo statym ir paproi 22 straipsnio norma, kad
kariaujantieji nesinaudoja neribota teise pasirenkant alos padarymo
prieininkui priemones, kuri tapo pirmja kariavimo veiksmus ribojania kodifikuota formuluote.
Visuotinai pripastama, kad is teiginys buvo svarbiausias teisinis
kriterijus, pagal kur buvo vertinami kariavimo veiksmai abiej pa103

saulini kar metu. Niurnbergo karo tribunolas konstatavo, kad minti Nuostatai yra tarptautins paprotins teiss dalis, todl j privalo laikytis visos valstybs.
Principai, ribojantys pasirenkamas karo priemones, tvirtinti ir 1965
m. TRKK tarptautins konferencijos rezoliucijoje, ir 1968 m. JT GA
rezoliucijoje mogaus teisi gerbimas ginkluot konflikt metu. Jose nurodyti ribojimai dar aikesni, nes I PP 35 straipsnyje ne tik pakartojami Hagos teiss ir kit vlesni dokument principai, bet ir pridedamas odis metodai. ia nurodoma, kad, kilus bet kokiam ginkluotam konfliktui, konflikto ali teis pasirinkti kariavimo metodus
ir priemones nra neribota. i pagrindin taisykl papildyta tokia nuostata: Draudiama naudoti ginklus, audmenis, mediagas ir kariavimo metodus, galinius padaryti nereikalingos alos ir sukelti nereikaling kani.
Kariavimo priemons tai vairi ri ir tip ginklai, karo technika,
ginkluot ir kitos priemons, naudojamos siekiant prieininkui padaryti
alos ir j sunaikinti.
Kariavimo metodai kariavimo priemoni panaudojimo ir taikymo
tvarka, bdai ir taisykls.
Neatsivelgiant konflikto prieastis ir tai, ar kuri nors kariaujanti
alis kar pripasta, ar ne, visos kariaujanios alys privalo grietai laikytis nustatyt taisykli ir tarptautins teiss galiojani sutartini bei paprotini norm, reglamentuojani kariavimo priemoni ir metod naudojim ir karo auk apsaug, kuriomis siekiama sumainti karo keliamas
kanias ir sugriovim mastus.
Tarptautins sutartins ir paprotins valstybi teiss praktikoje sigaljo ir visuotinai pripainti ie specials kariavimo priemoni ir metod
taikymo principai ir tarptautins teiss normos:
draudiama naudoti kariavimo priemones (ginklus, audmenis, mediagas) ir metodus, galinius padaryti pernelyg dideli sualojim ir
sukelti nereikaling kani arba neivengiam mogaus mirt;
draudiama naudoti kariavimo priemones ar metodus, kuriais
siekiama ar galima padaryti gamtinei aplinkai didels apimties, ilgalaik ir rimt al;
ginkluotame konflikte dalyvaujani ali pareiga visada skirti

104

civilius ir kitus globojamus asmenis nuo kombatant, taip pat civilinius

ir kitus saugomus objektus nuo karini objekt:
karo auk apsaugos, skaitant specialij moter ir vaik, kaip labiausiai paeidiamos gyventoj dalies, apsaug, principas;
valstybi ir fizini asmen atsakomybs u karo statym ir paproi,
susijusi su kariavimo priemonmis ir metodais, paeidim principai;
normini akt nenumatytais atvejais gyventojus ir kombatantus saugo tarptautin teis;
kurdama, sigydama arba apsiginkluodama nauj ri ginklais, praddama taikyti naujas kariavimo priemones ir metodus, kiekviena valstyb
privalo sitikinti, ar jas naudoti nedraudia tarptautins teiss normos.
Visoms kariaujanioms alims laikantis i speciali princip ir norm, reglamentuojani kariavimo priemones ir metodus, sudaromos realios prielaidos ivengti blogiausi padarini ir pasiekti, kad karas arba
ginkluotas konfliktas nevirst beatodairiku moni naikinimu, aikiai
nekontroliuojamais veiksmais.
Visos kariavimo priemons (ir metodai) yra skirstomos kelet grupi: tarptautins teiss draudiamos, i dalies draudiamos (naudojamos laikantis tam tikr slyg), arba ribotosios, ir nedraudiamos naudoti priemons. Tarptautins humanitarins teiss dokumentuose n viena i i svok nra apibrta, o tik nustatytos konkrei visikai udraust ir i dalies udraust kariavimo priemoni ir metod naudojimo
ribojimo teisinio reguliavimo normos.
Tarptautiniuose aktuose specialiai aptartos ir nurodytos draudiamos naudoti kariavimo priemons:
1. Lengvai besisukanios ar susiplojanios kulkos. Tai turinios nevientis
arba i anksto skelt apvalkal kulkos, kurios mogaus kne lengvai deformuojasi, padarydamos labai gilias, sunkiai gyjanias aizdas. Trumpai
vadinamos dum dum, nes buvo pradtos gaminti angl karinje monje, sikrusioje vietovje Dum Dum netoli Kalkutos (Indija). Udraustos
naudoti 1899 m. Hagos deklaracija dl lengvai besisukani ar susiplojani kulk nenaudojimo, kuri privaloma tik susitarianioms valstybms j
tarpusavio karo metu. Dabar tokios ries kulkos sudaro tam tikr Rusijos
(5,45 mm kalibro kulkos skirtos Kalanikovo sistemos automatams AK
74) ir JAV bei kit NATO ali (5,65 mm kalibro kulkos M16 autuvams
pirm kart ibandytos Vietname) kariuomeni turim audmen dal.
105

1980 m. rengiant JT konvencij dl prastini ginkl ri naudojimo draudimo arba apribojimo, buvo svarstyta galimyb udrausti naudoti didelio greiio (besisukanias) kulkas, taip pat kulkas, kuri
svorio centras keiiasi (icentruotsias aut.). Taiau tokiam pasilymui nebuvo pritarta, todl klausimas dl panai kulk naudojimo
liko nesureguliuotas.
2. Sviediniai, lengvesni kaip 400 g, sprogstamieji arba utaisyti smogiamuoju ar degiuoju miiniu. ios ries sviedinius naudoti draudia
1868 m. Peterburgo deklaracija, kurios preambulje nurodoma, kad vienintelis teistas tikslas, kuris pateisina toki audmen naudojim
prieininko karini pajg susilpninimas. Kad jis bt pasiektas, pakanka i rikiuots ivesti kuo daugiau kari. Tokio ginklo, kuris padidina
nukentjusij kanias arba neivengiamai sukelia j mirt, naudojimas
turi bti pripaintas netinkaniu nurodytam tikslui pasiekti ir nesuderinamas su monikumu. ios nuostatos nepraranda reikms iki iol.
Draudimas naudoti tokio tipo, turinius kinetins energijos, sviedinius
orlaiviams naikinti, atrodo, paseno, taiau vis dlto siekis apsaugoti mones
nuo toki ginkl prasmingas ir dabar. Naudoti didesnio kalibro sprogstamuosius sviedinius, skirtus pastatams bombarduoti, nebuvo udrausta.
3. Nuodingasis ginklas. Neigiamas poiris nuod naudojim kariniams tikslams buvo inomas jau labai senai. Dar Senovs Indijoje Manu
statymai ir Romn teis nuodus laik neteista kariavimo priemone ir
pabrdavo, kad kariaujama ginklais, o ne nuodais (Armis bella non
veneri geri). Btina paminti, kad pirmajame JAV sausumos pajg
statute (1863 m. redakcija) taip pat buvo pripainta, kad nuod vartojimas bet kokiu bdu: turint tiksl unuodyti ulinius, maisto produktus
ar ginklus, be abejo, atmetamas kaip iuolaikinis kariavimo bdas ir laikomas karo statym ir paproi paeidimu.
Pagal 1907 m. IV Hagos konvencijos 23 straipsn, be apribojim,
numatyt specialiais susitarimais, ginkluot konflikt metu draudiama naudoti nuodus ir nuodinguosius ginklus. Dl ioje Konvencijoje
numatytos normos tarp teisinink buvo kil vairi debat. Vieni abejojo, ar i nuostata tvirtina anksiau galiojusi tarptautins teiss
norm, ar ji privaloma visoms kariaujanioms valstybms, ar tik Konvencijos dalyvms. Savo nuomon iuo klausimu pareik Niurnbergo TKT teisjai, kurie nuosprendyje nurod, kad Hagos konvencij
106

normos sudaro tarptautins teiss dal, todl neturi kilti gin, kodl ias kariavimo priemones draudia tarptautin teis.
Pirmasis pasaulinis karas atne nauj nelaim, inom duj karo pavadinimu. Pirmojo toksinio debesies, 1915 m. pasirodiusio Belgijos miesto
Ipro ups rajone (i ia kilo iprito duj pavadinimas), aukomis tapo 15
tkst. moni, i kuri 5 tkst. uvo. io karo metu buvo pagaminta apie
150 tkst. ton vairi nuodingj mediag, i kuri daugiau kaip 125
tkst. ton buvo panaudota kovos slygomis. Dl to Pirmojo pasaulinio
karo metais nukentjo apie 1,3 mln. moni, i kuri 100 tkst. neigyveno.
Atsivelgiant tai, kad naudojant chemin ginkl, kaip ir kitas masinio naikinimo priemones, kyla ypatingas pavojus ne materialiems objektams, o civiliams gyventojams ir jo poveikis apima didel teritorij, 1925
m. enevos konferencijoje buvo priimtas Protokolas dl dusinamj,
nuoding ir kitoki duj, taip pat dl bakteriologinio karo vedimo metod udraudimo.
Apskritai is Protokolas pasirod gana veiksmingas. Ir vis dlto nebuvo
ivengta atskir nuodingj duj panaudojimo atvej: jas naudojo Italija
siverimo Etiopij (19351936 m.), Japonija Mandirij ir Kinij (pradedant 1937 m.), Irakas karo prie Iran (19801988 m.) metu. Pastarj
atvej 1986 m. grietai pasmerk JT ST. Intensyviai cheminiam karui rengsi
faistin Vokietija, kurios pramon tik 1943 m. pagamino apie 180 tkst.
ton vairi nuodingj mediag. Yra inoma, kad Hitleris galvojo apie
galimyb panaudoti dujas Ryt fronte, taiau buvo tikintas to nedaryti, nes
bijota analogik atsakomj veiksm i kitos kariaujanios valstybs puss.
Nuodingj ginkl kategorijai, be vairi ri duj, priklauso itin
pavojingos masinio naikinimo priemons cheminis ir bakteriologinis
(biologinis) ginklai.
Cheminiu ginklu laikomos nuodingosios chemins mediagos, kurios savo poveikiu gali sukelti mirt, lig ar kitaip pakenkti moni ar
gyvn sveikatai, ir j kovinio naudojimo priemons (specialiosios
raketos, artilerijos sviediniai, minos, aviacijos bombos, cheminiai fugasai, rankins chemins granatos ir kt.). Cheminio ginklo naikinamasis poveikis pasireikia chemini jungini, kurie gar, skysi ar
aerozolio pavidalu gali patekti organizm per kvpavimo organus,
od, gleivines, virkinamj trakt, toksinmis savybmis. Cheminis
ginklas gali bti panaudojamas ne tik monms ir gyvnams naikinti,
107

bet ir vietovei, ginkluotei, karinei technikai ir vairiems unugario

objektams uterti.
Didel reikm udraudiant chemin ginkl turjo 1993 m. Paryiaus
konvencija dl cheminio ginklo krimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo udraudimo bei jo sunaikinimo, kuri 1998 m. ratifikavo Lietuvos
Respublika (46). i Konvencija pateikia detal cheminio ginklo svokos
apibrim. Cheminis ginklas kartu ir atskirai reikia:
a) nuodingsias chemines mediagas bei j prekursorius (pirmtakus),
iskyrus atvejus, kai jos panaudojamos tikslams, kuri Konvencija nedraudia (pramons, ems kio, tyrim, medicinos, farmacijos ar kitiems taikiems tikslams);
b) audmenis ir taisus, specialiai sukurtus tam, kad sukelt mirt ar
padaryt kitoki al panaudojant nuodingj chemini mediag toksines savybes;
c) bet kokius rengimus, skirtus nurodytiems audmenims ir taisams
tiesiogiai panaudoti.
Konvencija pareigoja kiekvien valstyb dalyv niekada ir jokiomis aplinkybmis: nekurti, negaminti, kitokiu bdu nesigyti, nekaupti ir nesaugoti cheminio ginklo, jo neperduoti tiesiogiai ar netiesiogiai kam nors
kitam, taip pat jo nenaudoti; nevykdyti joki karini pasiruoim cheminiam ginklui panaudoti; jokiu bdu nepadti, neskatinti ar neraginti kit
usiimti Konvencijos draudiama veikla; sunaikinti chemin ginkl, kuris
yra jos nuosavyb ar kur ji yra palikusi valstybs teritorijoje; sunaikinti bet
kuriuos cheminio ginklo gamybos objektus; nenaudoti kaip kariavimo priemoni mediag, skirt masiniams neramumams malinti.
Ratifikavus i Konvencij, Lietuvos Respublika 1998 m. prim Cheminio ginklo udraudimo statym (62), kuris nustato tokio ginklo krimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo draudim gyvendinimo priemones bei tvark, juridini ir fizini asmen teises ir pareigas sigyjant,
parduodant bei iveant kontroliuojamas chemines mediagas.
Bakteriologinis (biologinis) ginklas masinio naikinimo ginklas: virusai, bakterijos, pirmuonys, grybeliai, apkrsti vabzdiai, grauikai ir j
gabenimo bei skleidimo priemons, kuriuos panaudojus gali kilti monms pavojing infekcini lig (maro, juodligs, choleros ir kt.), gyvuli
ir augal lig epidemijos. Biochemijos, molekulins biologijos ir genetikos pasiekimai turi didel reikm gamtos moksl ir monijos paangai,
108

moderni technologij pltrai, taiau kartu atveria naujas galimybes nusikalstamai, kaip kariavimo priemones, panaudoti vairias biologines mediagas. Mokslininkai paskaiiavo, kad pus kilogramo botulizmo toksino gali sunaikinti visus ems gyventojus. io ginklo aukt kovin veiksmingum lemia: maa infekuoti reikalinga toksino doz; umaskuoto
panaudojimo didelms teritorijoms biologikai uterti galimyb, j poveikio sukelt lig gydymo sunkumai, stiprus psichologinis poveikis, didel sudting darb apimtis, siekiant apsaugoti kombatantus ir gyventojus ir likviduojant ginklo panaudojimo padarinius.
Bakteriologins mediagos ne kart buvo naudojamos vairi kar metu. Per Pirmj pasaulin kar vokieiai apkrsdavo juodligs ir nosi sukljais rumun kavalerijos irgus ir gyvulius, skirtus gabenti i Amerikos
sjunginink alis. Bakteriologin ginkl naudojo Japonija 1939 m. Kinijoje prie taikius gyventojus, kovodama su mongol ir kin kariuomenmis. Sukelti bakteriologin kar rengsi taip pat ir hitlerin Vokietija. TKT
Niurnberge ir Tokijyje iuos veiksmus kvalifikavo kaip karo nusikaltimus.
Svarbus ingsnis ukertant keli mginimams panaudoti chemin
ir bakteriologin ginklus buvo 1972 m. JT konvencija dl bakteriologini ir toksini ginkl krimo, gamybos ir saugojimo udraudimo
bei j sunaikinimo (sigaliojo 1997 m. pradioje). Lietuva j ratifikavo 1997 m. (35). Konvencija udraud kariniais tikslais gaminti iuos
ginklus ir j pristatymo priemones, apribojo j perdavimo kitoms valstybms galimybes. Tuo atveju, jeigu ST pripaint, kad valstyb tapo
biologins ar bakteriologins atakos objektu, numatyta jai suteikti
pagalb. Teigiamai vertinant pai Konvencij, negalima nepastebti
su jos gyvendinimu susijusi sunkum. Pirmiausia tokio ginklo atsargoms sunaikinti reikia dideli finansini itekli ir ilgameio darbo. Kita vertus, j naikinant, kaip ir naudojant, gali kilti didelis pavojus aplinkai.
4. Draudiami naudoti prastiniai ginklai tai ginklai, neatitinkantys
tarptautins teiss princip. Tai numatyta 1980 m. Konvencijoje dl tam
tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba
veikia nesirinktinai, naudojimo arba apribojimo ir ios konvencijos keturiuose papildomuose protokoluose: Protokole (I) dl neaptinkam
daleli, Protokole (II) dl min, minspst ir kit tais naudojimo
udraudimo arba apribojimo, Protokole (III) dl padegamj ginkl
109

naudojimo apribojimo ir udraudimo, Protokole (IV) dl apakinani

lazerini ginkl.
Konvencija ir protokolai taikomi tiek tarptautini, tiek netarptautini konflikt atvejais. Valstyb, norinti tapti Konvencijos dalyve, turi pareikti savo sutikim ir btinai kartu ratifikuoti maiausiai
du papildomus protokolus. Lietuvos Respublika i Konvencij ir visus jos papildomus protokolus ratifikavo 1998 m. (41).
Protokolas (I) dl neaptinkam daleli yra vienas trumpiausi dokument tarptautins teiss istorijoje. J sudaro tik vienas sakinys:
Draudiama naudoti bet kokius ginklus, kurie paprastai sueidia skeveldromis (dalelmis) ir kuri mogaus kne negalima aptikti rentgeno
spinduliais. is draudimas taikomas vis ri ginklams, kurie specialiai skirti sueisti plastmasinmis, stiklinmis arba rnedienos skeveldromis; sprogstamojo veikimo audmenims, pripildytais smulkiausi, adatles panai daleli, kurias aptikti mogaus kne labai sunku arba apskritai nemanoma, dl to tampa sudtinga nukentjusiems bei sueistiesiems suteikti reikiam medicinos pagalb ir sukelia jiems dar daugiau kani. Specialist nuomone, i nuostata didels reikms neturi,
nes, kaip parod praktika, apskritai kyla abejoni, kad tokiais ginklais
iuo metu yra apginkluotos daugelio valstybi ginkluotosios pajgos.
Toliau pateikiami terminai, kurie apibria draudiamus naudoti ginklus, suformuluoti II ( pataisytas 1996 m. gegus 3 d.) protokole.
II protokolas lieia lauko min, minspst ir kit jame apibrt tais naudojim, skaitant minas, naudojamas pakrantms, persiklimams
per vandens kelius ir upes minuoti, bet netaikomas min prie laivus
naudojimui jroje ar vidaus vandenyse reglamentuoti.
iame protokole mina reikia bet kok po eme, ant ems, alia jos
ar ant kitokio paviriaus padt sprogmen, skirt susprogti, kai ant jo
ulipa, prie jo artinasi arba prisilieia asmuo ar transporto priemon.
Minos gali bti vairi ri, taiau ia bus kalbama tik apie tas, kurios nurodytos II protokole. Dl palyginti pigaus ir paprasto padjimo
bdo minos yra gana danai naudojamos, be to, labai pavojingos. Ginkluoto konflikto metu daugelis vietovi jomis tiesiog nusjamos.
JT Sekretoriato skaiiavimais, kasmet nuo min sta ir suluoinama
daugiau kaip 25 tkst. moni. 64 ali emje gldi daugiau kaip 100
mln. min. Todl K reikalauja, kad pavojingoje vietovje min laukai
110

bt tiksliai paymti, nes tai svarbu norint ivengti civili gyventoj

auk ir planuojant ateityje tokius laukus iminuoti. Dl nepaymt
min lauk kilo rimt problem 1982 m. Folklendo salose po angl ir
argentiniei konflikto ir Kuveite 1990 m. po Irako upuolimo. Ypa
daug min yra konflikto vietose Balkanuose.
Protokole minaspstai reikia bet kok tais ar mediag, kuri paskirtis, konstrukcija ir pritaikymas yra udyti arba sueisi ir kuri pradeda
veikti netiktai, kai asmuo palieia ar prisiartina prie tariamai nealingo
objekto arba atlieka tariamai saug veiksm (karybos termin odynuose
ir kt. literatroje ios ries minos vadinamos apgaulingosiomis aut.).
Draudiama bet kokiomis aplinkybmis naudoti minasspstus ir kitus taisus, kurie susij arba asocijuojasi su:
tarptautiniu mastu pripaintais apsauginiais enklais, signalais arba emblemomis;
serganiais, sueistais ar mirusiais asmenimis;
laidojimo ar kremavimo vietomis arba kapais;
medicinos staigomis, medicinos ranga, medikamentais arba medicinos transportu;
vaikikais aislais arba kitokiais neiojamais daiktais, specialiai skirtais vaik maitinimui, sveikatai, higienai, aprangai ar mokymui;
maistu ir grimais;
virtuvs indais ir prietaisais, iskyrus karinse staigose, kariuomens dislokacijos vietose ar karini atsarg tiekimo bazse;
akivaizdiai religinio pobdio daiktais;
istoriniais paminklais, meno kriniais ar gerbiamomis vietomis, kurios sudaro taut kultrinio ir dvasinio paveldo dal;
gyvnais ar j maita.
Protokolas apskritai kategorikai draudia naudoti minasspstus prie
civilius gyventojus ir civilinius objektus. Danai minasspstus Izraelis naudojo Artimuosiuose Rytuose, ypa 1982 m. Beiruto apgulos metu, siverimo Liban metu.
Minosspstai, kitos minos, iskyrus nuotoliniu minavimo bdu dedamas minas, gali bti naudojamos gyvenamosiose vietovse tik tada, kai:
a) uminuojami prieininko kariniai objektai arba netoli esantys objektai;
111

b) imamasi priemoni nuo pavojaus apsaugoti civilius gyventojus, pavyzdiui: pastatomi spjamieji enklai, sargybiniai arba aptveriama pavojinga teritorija.
Protokole svaidomoji mina reikia min, ne tiesiogiai padt, bet
paleist pasitelkiant artilerij, minosvaid, raket, mortyr ar pana tais
arba imest i lktuvo. Minos, paleistos i antemini sistem i maesnio kaip 500 metr atstumo, nra laikomos svaidomosiomis (tokios
minos karybos literatroje vadinamos isviediamosiomis aut.).
Visos svaidomosios minos, kurios neturi susinaikinimo mechanizmo
ir negali savaime deaktyvuotis, yra draudiamos. Svaidomosios minos
gali bti naudojamos tik tuo atveju, jeigu jos yra idstytos visikai alia jas
padjusio karinio dalinio ir kai karinis personalas turi galimyb stebti,
kad civiliai gyventojai nepatekt rajon. Apie padtas svaidomsias
minas turi bti i anksto praneta civiliams gyventojams, kad pastarieji, jas
paleidiant arba imtant i orlaivi, nenukentt. Numanoma svaidomj min buvimo vieta ar teritorija apibriama atskaitos tak koordinatmis ir, kai manoma, paymima emje. Be to, turi bti sudaromas min
lauko apraas, kuriame nurodomas bendras padt min skaiius ir j tipas, padjimo data ir laikas bei min susinaikinimo laikotarpis.
Pstininko mina (karybos literatroje priepstin) reikia min, skirt susprogti, kai ant jos ulipa, prie jos prisiartina ar prisilieia
asmuo, ir kuri paalins i rikiuots, sueisdama arba umudama, vien
ar daugiau asmen.
Draudiama naudoti pstinink minas, kuri negalima aptikti prasta
min paiekos ranga. Rengiant II protokol daugelis valstybi pasisak
u tai, kad bt visikai udraustos pstinink minos. Taiau is reikalavimas akivaizdiai buvo nepriimtinas valstybms, turinioms ilgas sausumos
sienas. Dl to, matyt, pateisinamas toki ali kaip JAV, Rusija, Kinija
atsisakymas pritarti nuostatai visikai udrausti naudoti pstinink minas.
Grup valstybi, nusprendusi ukirsti keli veiksmams, kuri metu
daugiausia nukenia nekalti ir beginkliai civiliai gyventojai, ypa vaikai,
sumainti j kanias ir nelaimes bei kitus sunkius padarinius, kuriuos
sukelia priepstins minos netgi prajus daugeliui met, 1997 m. prim Konvencij dl priepstini min naudojimo, kaupimo, gamybos ir
perdavimo udraudimo ir dl j sunaikinimo (53). Konvencijos, kuri

112

1999 m. pasira ir Lietuvos Respublika (taiau dar neratifikavo), dalyvs sipareigoja nekurti, negaminti, kitokiu bdu nesigyti ir niekam neperduoti tokio tipo min bei sunaikinti turimas priepstini min atsargas ir iminuoti uminuotus rajonus.
II protokolas taip pat numato speciali registracijos procedr ir ini apie mint ri min lauk idstym pavieinim. Siekiant aptikti ir nukenksminti minas ir kitus taisus, j buvimo vietos turi bti tiksliai
paymimos emlapiuose, schemose ir kituose aprauose, nurodant vis
informacij: i min tip, skaii, j padjimo bd, sprogdiklio tip,
veiksmingumo laik ir kt.
Min laukams ir uminuotoms teritorijoms ymti turi bti naudojami specials enklai (r. pried Nr. I ), kad juos galt pastebti ir atpainti civiliai gyventojai. enkle turi bti odis MINOS, uraytas viena i ei Konvencijos kalb (arab, kin, angl, prancz, rus ir ispan) bei toje vietovje plaiausiai vartojama kalba.
Pasibaigus aktyviems karo veiksmams, visi min laukai, uminuotos
teritorijos turi bti nedelsiant iminuotos, vairios minos ir kiti taisai
paalinti ar sunaikinti. Vykstant ginkluotam konfliktui reikalavim vykdyti sunku, taiau taikos metu tai padaryti realu. Prireikus alys gali susitarti su kitomis valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis dl technins ir materialins pagalbos, kuri praverst alinant mint tip minas. Valstybs konflikto alys bet kuriuo atveju atsako u j kontroliuojamoje teritorijoje rengtus min laukus ir kitas uminuotas vietas.
Protokolas (III) dl padegamj ginkl naudojimo apribojimo ir udraudimo bet kokiomis aplinkybmis draudia padegamaisiais ginklais atakuoti tiek civilius gyventojus, tiek atskirus civilius ar civilinius objektus.
Pagal protokol padegamieji ginklai reikia bet kok ginkl ar
audmen, kuris skirtas padegti objektus ugnimi ar kariu ar dl j abiej sveikos padaryti asmenims nudegimus, kuriuos sukelia taikin paleistos mediagos chemin reakcija.
Padegamieji ginklai gali bti, pavyzdiui, ugniasvaidiai, fugasiniai
sviediniai, artilerijos sviediniai, raketos, granatos, minos, bombos ir kiti
padegamj mediag konteineriai, utaisyti napalmo, baltojo ir geltonojo fosforo ir kt. miiniais.
Kartu III protokolas nurodo, kokie ginklai nelaikomi padegamaisiais.
Tai audmenys, kurie gali atsitiktinai udegti (vieianios mediagos,
113

trasuojanios kulkos, dm ar signalins sistemos); audmenys, kurie, prasiskverbdami, sprogdami, suskildami skeveldras, kartu ir padega, kaip
antai: arvus pramuanios kulkos, skeveldriniai sviediniai, sprogstamosios bombos ir panas miraus poveikio audmenys, kai j udegimu specialiai nesiekiama sukelti asmenims nudegim, o naudojami prie karinius
taikinius, kaip antai: arvuoius, orlaivius, instaliacijas ar aparatr.
Neudrausta ne oru paleidiam padegamj ginkl naudoti prie karinius objektus, aikiai atskirtus nuo civili susitelkimo viet, kai imamasi
vis galim atsargumo priemoni, kad ie ginklai padegt tik karin objekt, ivengiant arba kiekvienu atveju iki minimumo sumainant atsitiktin civili gyventoj t, sualojimus ir civiliniams objektams padarom
al. Oru paleidiamais padegamaisiais ginklais atakuoti karin taikin,
esant civili susitelkimo vietoje, bet kokiomis aplinkybmis draudiama.
Padegamaisiais ginklais draudiama atakuoti mikus ar kitoki augmenij, iskyrus tuos atvejus, kai gamtos objektai naudojami kombatantams ar kitokiems kariniams taikiniams pridengti, paslpti ar umaskuoti arba kai jie patys yra kariniai taikiniai. Nurodytos iimtys, visi galimi
motyvai, kuri gali turti kariaujanti alis, kad turt teis atakuoti mik padegamaisiais ginklais (taip pat faktikai bet kokiu ginklu), kai kuri specialist nuomone, Protokolo dl padegamj ginkl baigiamj
punkt praktikai paveria bereikmiu.
Protokolas (IV) dl apakinani lazerini ginkl reglamentuoja toki
ginkl panaudojimo udraudimo atvejus.
Lazeris vis plaiau naudojamas ne tik vairiose civilinse srityse, bet
ir kariniams tikslams. Jis tapo vienu reikmingiausi XX a. iradim,
taip pat naujos ries moderniu ginklu. Lazerinis ginklas grindiamas
lazerinio spinduliavimo savybi panaudojimu, skirtas prieininko kariams kauti ir karinei technikai naikinti bei gadinti. Naikinimo pobdis degina, lydo, garina, jonizuoja. Jis, be kita ko, naudojamas ir
siekiant ypa tiksliai taikinius nutaikyti aviacijos bombas (tai buvo
pademonstruota karo veiksm prie Irak metu). Toks panaudojimas
humanitarins teiss poiriu vertinamas teigiamai. Kita vertus, naudojant lazerin ginkl patiriamas neigiamas alutinis efektas pirmiausia
jis gali apakinti, o tai jokiu bdu neatitinka principo, pagal kur bet
kuriuo atveju reikia stengtis nesukelti nereikaling kani.
Todl 1995 m. buvo priimtas specialus Protokolas dl apakinani
114

lazerini ginkl. Jame akcentuojama, kad draudiama naudoti lazerinius ginklus, kurie sukonstruoti taip, jog j vienintel arba viena i kovini funkcij yra sukelti neapsaugoto regjimo, tai yra plikos akies arba
akies su korekcija, visik apakim. iame protokole visikas apakimas reikia negrinam ir nepataisom regjimo praradim, kai nra
vilties j atgauti. Esminis darbingumo netekimas yra lygus regos atrumui, maesniam kaip 20/200 pagal Sneleno skal, kai tikrinamos abi akys.
Konvencijos IV protokolas ne tik draudia naudoti lazerin ginkl, bet
ir neleidia jo perduoti bet kokiai kitai valstybei ir n vienam nevalstybiniam subjektui. Naudodamos lazerines sistemas, valstybs turi imtis vis
galim atsargumo priemoni. ios ir kitos numatomos praktins priemons turi bti traukiamos ginkluotj pajg rengimo programas.
Taigi 1980 m. Konvencija ir jos papildomi protokolai bei kiti tarptautiniai dokumentai padjo teisin pagrind kitiems bsim ginkl, galini
padaryti itin didel al ir sukelti nereikaling kani, naudojimo apribojimams ir draudimams nustatyti. iuolaikinio mokslo bei technikos paanga turi takos visoms gyvenimo sritims, taip pat ir karinei, pavyzdiui, kuriant kokybikai naujas ginkl ris ir paangias technologijas, ir, suprantama, ginkluot konflikt teiss norm bei princip turiniui.
Daniausia, sukrus nauj ginkl, dar gana ilgai jo taikymo teisinis reglamentavimas nebna sutvarkytas, todl ikyla labai svarbus klausimas ar galima naudoti nauj ginkl ginkluoto konflikto atveju,
kol ios procedros nra sureguliavusi tarptautin teis? Kaip nurodyta PP l straipsnio 2 punkte, iame protokole ar kituose tarptautiniuose susitarimuose nenumatytais atvejais civilius ir kombatantus gina
ir jiems galioja tarptautins teiss principai, susiformav pagal paproius, mogikumo principus ir visuomens sins reikalavimus.
Tai liudija, kad tarptautins teiss nuostatos ir reikalavimai taikytini
netgi tais atvejais, kai naudoti konkreias ginkl ris nra udrausta
galiojaniais tarptautiniais susitarimais.
1975 m. GA priimtos Rezoliucijos dl masinio naikinimo ginklo nauj ri ir tokio ginklo nauj sistem krimo ir gamybos draudimo kai
kurios nuostatos buvo toliau pltojamos I PP 36 straipsnyje, kuris skelbia, kad, tirdama, rengdama, sigydama arba pripaindama naujas ginkl ris, kariavimo priemones ir metodus, valstyb turi isiaikinti, ar
juos panaudoti tam tikromis arba bet kuriomis aplinkybmis nedraudia
115

tarptautins teiss normos. Tiesa, is straipsnis yra bendro pobdio, be

to, teis sprsti klausim suteikiama paioms suverenioms valstybms.
Galima suprasti, kad tarptautins humanitarins teiss normos pareigoja valstybes, prie apginkluojant savo kariuomenes nauj ri
ginklais, atlikti ekspertin vertinim, kaip jos atitinka tarptautins teiss
normas ir principus. Pirmosios nauj ri ginkl karinius pranaumus
ir j neigiam poveik mogui teisikai vertino JAV, Didioji Britanija,
Kanada, vedija ir kitos alys. Kitus konkrei ri ginklus, kurie gali
bti laikomi galiniais padaryti nereikalingos alos ir sukelti nereikaling kani arba veikiani nesirinktinai, naudoti draudia I PP 35
straipsnio 2 punkto nuostata. Bendrieji humanitarins teiss principai
taikomi ir naujoms ginkl rims, visikai atitinkanioms udraust kariavimo priemoni kriterijus.
Usienio spaudos duomenimis, iai kategorijai priskirtini jau sukurti
ir (arba) dar tik kuriami bei praktikai ibandomi ginklai:
infragarsinis ginklas tai ginklas, kurio veikimas pagrstas galingu
akustiniu spinduliavimu, paeidianiu jautrius infragarsui mogaus vidaus organus, alingai veikiantis smegen biosroves ir nerv sistem;
etninis ginklas ginklas, atsirinktinai reaguojantis odos pigment, kraujo grupi specifinius skirtumus ir paeidiantis atskir etnini
grupi bei rasi asmenis, darantis chemin ar biologini poveik mogaus
lstelms, audiniams ir organams;
psichotropinis ginklas, galintis turti neigiam poveik mogaus psichikai, stimuliuojantis atminties praradimo proces, paeidiantis suvokim, sukeliantis haliucinacijas, baim, depresij ir kitus psichinius sutrikimus;
radiologinis ginklas, skirtas vietovei, vandeniui, orui, maisto produktams ir t. t. uterti radioaktyviosiomis mediagomis, monms paveikti jonizuojanija spinduliuote;
genetinis ginklas, skirtas mogaus ar gyvn paveldimumo mechanizmui pakenkti;
vairios bombos: branduolin, kartais vadinama varija, bomba, turinti branduolin utais, kuriam sprogus pasiekiamas milinikas
naikinamasis efektas, pasiyminti sumainta radiacija; kasetin (rutulin) bomba, susidedanti i keleto tkstani sviedini, sprogstani prie

116

ems paviriaus tiksliai nustatytose vietose, vienodais atstumais vienas

nuo kito; vakuumin bomba tai audmenys, upildyti aerozoliais, kurie
sprogsta netoli ems paviriaus ir sukelia mirt nuo dusulio (dl oro
trkumo); sviediniai, susidedantys i deimi tkstani elektrini dipoli, skirt elektros tinklams gadinti (pirm kart panaudojo NATO
pajgos prie Jugoslavij 1999 m. kovobirelio mn.) ir kt.
Oficialiai tarptautin teis nedraudia naudoti ia ivardyt ginkl,
taiau jie visi, be abejo, yra neatrankinio veikimo.
Neatrankinio veikimo ginklais laikomi ginklai, dl kuri nepakankamo tikslumo ir poveikio pobdio neriboto veikimo laiko ir erdvs
atvilgiu gali bti padaroma ala ne tik kombatantams bei kariniams
objektams, bet ir civiliams gyventojams, pavieniams asmenims bei civiliniams objektams. Paios pavojingiausios kariavimo priemons yra dusinamosios ir nuodingosios dujos, plukdomosios minos, bakteriologinis
ginklas ir kt., pavojingiausi veiksmai masinis vietovs bombardavimas,
paleist raket nukrypimo nuo taikinio atvejai ir pan. Tokias priemones
naudoti draudia 1907 m. Hagos konvencijos, 1925 m. enevos protokolas ir I PP 51 straipsnio 4 punktas, kuriame nurodyta, kad draudiama
atlikti puolimus be atrankos, ir ivardyti konkrets atvejai.
Tarptautiniu mastu dar nepakankamai teisikai sureguliuota viena
svarbiausij humanitarins teiss ir tarptautins politikos problem
klausimas dl udraudimo naudoti branduolin ginkl (apie tai jau buvo
kalbta I skyriuje nagrinjant nusiginklavimo aspektus).
Branduolinis ginklas tai masinio naikinimo ginklas (atomin, vandenilin, termobranduolin bombos ir kt.), veikiantis branduolini reakcij
energija ir radioaktyvija spinduliuote. Branduolin sprogim apibdina
keturi pagrindiniai naikinamieji veiksniai: stipri smgin banga, viesos
spinduliuot, branduolin radioaktyvioji spinduliuot ir elektromagnetinis impulsas. Branduolinio ginklo nejai, gabenantys utaisus iki taikinio, yra raketos, torpedos, aviacijos bombos, artilerijos sviediniai ir kt.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo irastas iki tol galingiausias
ginklas atomin bomba, kuri buvo panaudota vienintel kart baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Dvi pirmosios tokios bombos 1945
m. rugpjio 6 ir 9 dienomis buvo numestos Japonijoje ant Hirosimos ir
Nagasakio miest. Jos nusine 120 tkst. moni gyvybi, daugiau kaip
100 tkst. japon tapo invalidais. Buvo svarstoma galimyb panaudoti
117

branduolin ginkl konflikto Pers lankoje (19901991 m.) metu, jeigu

Irakas bt panaudojs chemin arba bakteriologin ginkl. Tai sulaik
Irak nuo labai pavojing veiksm ir buvo ivengta sunki padarini.
iuo metu nra speciali nuostat, draudiani gaminti, kaupti ir
naudoti branduolin ginkl. Tiesa, pasirayta keletas tarptautini sutari, reguliuojani atskirus veiklos, susijusios su branduoliniu ginklu,
aspektus. Apie kai kuriuos i j kalbta anksiau.
GA priimtose rezoliucijose smerkiamas branduolinio ginklo naudojimas, jis traktuojamas kaip JT Chartijos ir humanikumo princip paeidimas ir laikomas sunkiausiu nusikaltimu monijai. Branduolinio ginklo
panaudojimo teistumo klausim 1996 m. yra svarsts TTT. Konsultacinje ivadoje Teismas neatmet ir nepatvirtino branduolini valstybi
jam pateiktos pozicijos, kad jos turi teis naudoti branduolin ginkl
savigynai ir kitomis ypatingomis aplinkybmis, kai kyla grsm valstybs
ilikimui. Toki Teismo ivad reikt suprasti, jog visais kitais atvejais
grasinimas branduoliniu ginklu arba jo naudojimas bt neteistas.
Nemanoma, kad yra didel tikimyb artimiausioje ateityje sudaryti
sutart, apskritai udraudiani branduolin ginkl, nes tuo nesuinteresuotos branduolins valstybs, kurios yra sukaupusios nema branduolin arsenal ir kuri politikoje ir nacionalinio saugumo sistemoje is
ginklas uima pagrindin viet.
Ekologiniai kariavimo metodai ir priemons. Vykstant karo veiksmams
paprastai visada padaroma alos gamtai tiek smoningai (pavyzdiui,
bandant prieininko kariuomenei atimti galimyb pasislpti miko masyve, sunaikinant maistini kultr paslius ir pan.), tiek ir atsitiktinai
(karini objekt puolimo atveju mikai ir laukai kartais virsta savotikais
krateriais; vairs tepalai danai patenka vandening grunt ir pan.).
Taiau reikia skirti atsitiktin al nuo alos, padarytos panaudojus specialiai tam skirtas priemones ir metodus, kuri karinio ar bet kokio kito
prieiko aplinkos keitimo galimybs dl mokslo ir technikos paangos
tapo beveik neribotos ir gali sukelti nepaprastai alingus mogaus gerovei padarinius. Uragan arba ciklon ilaisvinta energija gali tiesiog kautyni lauke sugriauti aerodromus, uostus, sunaikinti laivus. Geofiziniais
kariavimo metodais ir priemonmis vir numatyt rajon manoma sukelti ozono sluoksnio bkls pakitimus, litis ir utvindyti didelius plotus, kad bt iplauti pasliai, ir kt.
118

Ekologiniai kariavimo metodai buvo taikomi Indokinijoje, kur daugiausia naudoti defoliantai chemins mediagos, kurioms veikiant pradeda masikai kristi medi lapai. Paveikus ios ries mediagomis, buvo sunaikinti stambs mik masyvai, nukentjo ir mons. Po to atsirado terminas ekocidas. Juo vardyti nusikalstami veiksmai, kuriais padaroma didel ala aplinkai, traukti kai kuri valstybi baudiamuosius statymus (Lietuvos Respublikos BK tokios normos nra aut.).
Tokie nusikalstami veiksmai ir j padariniai privert sukurti atitinkamus teisinius barjerus. Siekiant paalinti dl ekologini aplinkos keitimo metod ir priemoni panaudojimo monijai kylant pavoj, 1976 m.
enevoje buvo pasirayta speciali Konvencija dl aplinkos keitimo bd
naudojimo karo ar bet kokiems prieikiems tikslams udraudimo, kuri
Lietuvos Respublika ratifikavo 2002 m. (40).
Kiekviena Konvencij pasiraiusi valstyb sipareigoja karo ar jokiems
kitiems prieikiems tikslams nenaudoti didelio masto (apimani keli
imt kvadratini kilometr vietov), ilgalaikius (keli mnesi arba apytikriai sezono trukms) ar sunkius (susijusius su dideliu ar pastebimu
naikinimu arba ala moni gyvybei, gamtos ir kio itekliams ar kitam
turtui) padarinius sukeliani aplinkos keitimo bd kaip naikinimo,
nuostoli ar alos bet kuriai kitai valstybei padarymo priemoni.
Konvencijoje vartojama svoka aplinkos keitimo bdai reikia bet
kok ems, skaitant jos aplinkos komponentus, litosfer, hidrosfer ir
atmosfer, arba kosmins erdvs dinamikos, sudties ar sandaros keitimo bd smoningai valdant gamtos procesus, sukeliant tokius reikinius kaip ems drebjimus, cunamius, regiono ekologins pusiausvyros
paeidimus, or pobdio pakitimus (debesis, kritulius, vairi tip ciklonus ir tornado tipo audras), klimato pobdio pokyius, vandenyno
srovi, ozono sluoksnio ir jonosferos bkls pakitimus.
ia pateiktas sraas nra baigtinis. j taip pat gali bti traukti ir kiti
reikiniai, jeigu jie atitinka aplinkos keitimo bdams nustatytus kriterijus.
Konvencija nekliudo aplinkos keitimo bd naudoti taikiems tikslams.
Jos dalyviai sipareigoja kuo plaiau keistis mokslo ir technologij informacija, pavieniui arba kartu su kitomis valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis prisidti prie tarptautinio ekonominio ir mokslinio bendradarbiavimo saugant, gerinant ir naudojant aplink taikiems tikslams.
Konvencija reikminga ir tuo, kad ji ne tik draudia karo tikslams
119

naudoti jau inomus aplinkos keitimo bdus, bet ir neleidia padti kitoms valstybms kurti tokias priemones, jas remti bei skatinti imtis tokios veiklos. Konvencijoje numatytas tikslus jos nuostat vykdymo mechanizmas, kuris apima ir tarpusavio bendradarbiavimo, tarptautini organizacij konsultacij organizavimo, ir nepriklausom ekspert ivad
taikymo tvark. Konvencijos alis, turinti pagrind manyti, kad kuri nors
valstyb paeidia pagal i Konvencij nustatytus sipareigojimus, gali
pateikti skund ST.
Norma, draudianti panaudoti gamt ir aplink kariniais tikslais,
traukta taip pat ir I PP 35 straipsnio 3 punkt: Draudiama naudoti
tuos kariavimo metodus ir priemones, kurie padarys arba, galima tiktis,
padaryt ilgalaik, didel ir rimt al aplinkai. draudim, kaip atsargumo priemon, primena ir I PP 55 straipsnio norma, spjanti, jog
kariaujant reikia pasirpinti, kad gamta bt apsaugota nuo visokeriopos, ilgalaiks ir didels alos. i apsauga reikia toki kariavimo metod ir priemoni, kuriais siekiama padaryti al gamtai arba tikimasi, kad
ilgainiui tai bus padaryta, ir tuo norima pakenkti gyventoj sveikatai
arba j ilikimui. To paties straipsnio 2 punktas tvirtina dar vien svarbi nuostat draudim niokoti gamt imantis represalij.
ie du I PP straipsniai tiesiogiai susiejo tam tikras reglamentuojamas
kariavimo priemones ir metodus su civili gyventoj apsaugos reikalavimais (tai rodo ir straipsni pozicijos: 35 straipsnis trauktas I PP III
dalies I skyri Kariavimo metodai ir priemons, o 55 straipsnis IV
dal Civiliai gyventojai).
Pasibaigus Pers lankos karui, 1993 m. JT GA bendru dalyvi sutarimu prim Rezoliucij dl aplinkos apsaugos ginkluoto konflikto metu,
kurioje sakoma, kad didelio masto ir nepateisinamas karine btinybe
gamtins aplinkos naikinimas prietarauja tarptautinei teisei.
Po Kuveito okupacijos Irako vadovyb sak ipilti Pers lank didel naftos kiek, dl to buvo padaryti miliniki nuostoliai jrai ir jos
aplinkai. Be to, buvo padegtos Kuveito naftos verslovs, kurios didelius
plotus uter nuodingosiomis mediagomis ir apnuodijo atmosfer, ypa
neigiamai paveik ozono sluoksn. Dl to iaugo kvpavimo tak ir vini susirgim skaiius. 1991 m. priimtomis rezoliucijomis JT ST nustat
Irako materialin atsakomyb u gamtai ir aplinkai padaryt al.
Tarptautins teiss nuostatos dl aplinkos apsaugos ginkluot kon120

flikt metu, dl ekocido nusikaltimo pobdio yra platesns u visas

su iuolaikiniu karu susijusias svokas, tokias kaip sienos, valstybs, karins operacijos, nes ekocidas yra nukreiptas prie visos monijos gyvyb.
iuolaikin tarptautin teis draudia naudoti ne tik daugel kariavimo priemoni, bet ir kai kuriuos kariavimo metodus:
umuti arba sueisti civilius gyventojus ar prieinink (kombatant),
kuris sudjo ginklus arba neturdamas kit priemoni gintis beslygikai
pasidav (1907 m. IV Hagos konvencijos 23 str.). udyti galima tik t
kar, kuris pats rengiasi udyti. i tez ipltojo I PP, kurio 41 straipsnyje nurodoma, kad draudiama pulti kombatant, kuris pripastamas
ijusiu i rikiuots asmeniu ar kur esamomis aplinkybmis reikt tokiu pripainti. Btina paymti, kad formuluot reikt pripainti
vartojama greta odio pripastamas. Siekiant ivengti atsakomybs
u I PP 41 straipsnio paeidim, kareiviui nepakaks pasiteisinti: A to
nemaiau, reiks rodyti, kad jis i tikrj negaljo pastebti, kad
prieininkas ijo i rikiuots, t. y. negali prieintis. Ijusiu i rikiuots (hors de combat) laikomas kiekvienas asmuo, jeigu jis: yra prieikos
alies valdioje; aikiai pareikia nor pasiduoti nelaisv; yra be smons ar dl sueidimo, ligos ar kitoki prieasi negali gintis. Toks asmuo privalo susilaikyti nuo bet koki prieik veiksm ir nesistengti
pabgti, nes prieingu atveju jis gali bti puolamas.
Praktikai tiktina prieinga situacija: pulti gali bandyti ne tas, kuris
sulaikytas, o prieininko karinis patrulis, pams nelaisv kombatant.
Uuot paimt belaisv pabandius pristatyti unugar (kartais tai padaryti gana sudtinga), gali bti nusprsta juo atsikratyti nuudyti. Tok
problemos sprendim diktuoja I PP 41 straipsnio 3 punktas, skelbiantis,
kad asmenys, turintys teis apsaug kaip karo belaisviai, patek prieikos alies rankas neprastomis karo veiksm slygomis, kai j evakuacija negalima, imasi vis manom atsargumo priemoni.
Panai situacij, tik susijusi su asmenimis, esaniais orlaivyje, kuris
patyr katastrof, reglamentuoja I PP 42 straipsnis, numatantis, kad n
vienas asmuo, ioks su paraiutu i katastrof patyrusio orlaivio ir besileidiantis ant ems, neturi bti puolamas. iuo atveju neturi reikms, kieno teritorijoje toks asmuo nusileis. Asmeniui, nusileidusiam
prieikos alies kontroliuojamoje teritorijoje, suteikiama galimyb pa121

siduoti nelaisv, jeigu jis neatlieka prieik veiksm ir nebando bgti.

is straipsnis nesaugo oro desantinink bri netgi tuo atveju, kai jie
ioka su paraiutais i katastrof patyrusio orlaivio. Nusileid prieininko kontroliuojamojoje teritorijoje, jie kaip kombatantai gali tapti puolimo objektu ir turi teis gintis nuo upuolimo arba pasiduoti nelaisv;
skelbti, kad nieko nebus pasigailima, t.y. kad kariaujanios alys ivis
neims belaisvi. 1907 m. IV Hagos konvencijos 23 straipsnis ir I PP 40
straipsnis draudia karo vadui (virininkui) duoti sakym nepalikti n
vieno gyvo mogaus, grasinti tuo prieininkui ar tuo remiantis kariauti;
umuti, sueisti arba paimti prieinink nelaisv naudojantis apgaule:
Apgaul, kaip sakoma I PP 37 straipsnyje tai veiksmai, kuriais siekiama gyti prieininko pasitikjim ir priversti j patikti, kad jis turi
teis apsaug remiantis tarptautins teiss normomis, taikomomis ginkluoto konflikto metu, tam, kad bt galima pasinaudoti iuo pasitikjimu. Pavyzdiui, apgaule yra laikomi veiksmai: apsimetimas, kad yra ketinama dertis arba pasiduoti, iklus balt paliaub vliav; kad yra
pasitraukiama i rikiuots dl aizd ar ligos; apsimetimas civiliu (ne
kombatantu) ir kad turi saugomo asmens status, tam naudojant JT arba neutrali ar kit valstybi, nedalyvaujani konflikte, enklus, emblemas ar uniformas.
Siekdamas vykdyti pavest uduot, vadas stengiasi savo ketinimus ir
veiksmus nuslpti nuo prieininko, suklaidinti j, paskatinti veikti neapgalvotai pakenkiant savo interesams. Taigi, kad klaidinant prieinink
karo teiss normos nebt paeistos, draudiamj apgaul reikia skirti
nuo karini gudrybi. Visa tai reglamentuodami, 1907 m. IV Hagos konvencijos 24 ir I PP 37 straipsniai nedraudia karini gudrybi.
Karins gudrybs tai tarptautins teiss norm nepaeidiantys veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti prieinink ar paskatinti j veikti neapgalvotai. Tokie veiksmai nra idavikiki, nes nepasinaudojama prieininko alies pasitikjimu, saugumu, kur utikrina tarptautin teis. Karinmis gudrybmis gali bti laikomi tam tikri veiksmai ir priemons,
pavyzdiui: vairios maskuots (gamtins ir dirbtins; maskuojamasis daymas slepiamj spalv daomosiomis mediagomis; maskavimo apdangal, dm naudojimas), spstai, tariamosios operacijos, dezinformacija, technini priemoni (elektronini, ryi) panaudojimas.

122

Kartais nelengva atskirti apgaul nuo karins gudrybs. Pavyzdiui, mio lauke kombatantas, siekdamas ivengti nelaisvs, apsimeta uvusiuoju,
o vliau arba prisijungia prie savo kariuomens, arba lieka prieininko
unugaryje. Tai veikiau prieininko suklaidinimas negu apgaul. Taiau,
sakykime, kad kombatantas, simuliuodamas mirt, turi tiksl nuudyti ar
sueisti prieinink tuo momentu, kai pastarasis prisiartina, manydamas,
kad is sueistas, ir nordamas jam suteikti pagalb. Tokiu atveju iuos
veiksmus turime traktuoti kaip apgaul, o ne kaip karin gudryb;
nuudyti parlamentarus ir juos lydinius asmenis;
neteistai naudotis neutrali valstybi ir prieininko alies vliavomis, karinmis emblemomis arba uniformomis, taip pat JT, TRKK skiriamaisiais ir
kitais ne pagal paskirt naudojamais enklais ir emblemomis (medicinos tarnyb, civilins gynybos, kultros vertybi apsaugos, enklais pavojingoms
monms ir rengimams ymti ir kt.), net jei tai nesusij su apgaule.
enklus ir emblemas naudoti ne pagal paskirt draudiama ne tik dl
to, kad tai gali turti neigiam pasekmi konkreiam prieininko kombatantui, po toki veiksm apskritai gali kilti abejoni, ar tokia emblema bus gerbiama ir tada, kai ji bus naudojama teistai;
naikinti ir nusavinti bet kok prieininkui priklausant turt, iskyrus
atvejus, kai tai daroma dl karins btinybs ar karini operacij. Visais
atvejais civili gyventoj bstai ir kiti pastatai neturi tapti karo veiksm
objektais. Draudiama plti miestus ir gyvenvietes, net jei jos buvo uimtos turmu;
versti prieininko alies civilius ir karo belaisvius tarnauti kitos valstybs ar okupanto ginkluotosiose pajgose ar dalyvauti karo veiksmuose
prie savo al arba karinse operacijose naudoti civilius ir karo belaisvius kaip gyvj skyd.
Vertimu tapti kitos valstybs kombatantu laikomas bet koks reikalavimas, paremtas fizine ar psichine prievarta, antau, kalbinjimu, papirkimu ir pan. Laikoma, kad civiliai ar karo belaisviai naudojami kaip gyvasis skydas, jei jie nuolatinai ar laikinai, savanorikai ar priverstinai
traukiami karin operacij skiriant jiems atlikti gynybos ar priedangos
funkcijas (priedanga atakos metu, laikymas kariniame objekte dl gynybos ir pan.);
imti kaitus (vis keturi enevos konvencij bendras 3 straipsnis).

123

kait mimu laikomas neteistas mogaus laisvs atmimas j sulaikant

tam tikroje vietoje prie jo vali, kai tai susij su treij asmen antau. is antaas gali pasireikti grasinimu nuudyti, padaryti kno sualojimus ar toliau laikyti kaitu, jei antauojamasis neatliks reikalaujam
veiksm arba neatsisakys atlikti tam tikrus veiksmus. kaitus arba j grup gali paimti vienos kokios nors alies valdia, atskiri ginkluotj pajg padaliniai, atskiros kovotoj grups tam, kad galt gauti ipirk, j
ikeisti prieininko paimt asmen arba kitais tikslais;
konvencij saugom asmen atvilgiu imtis bauginimo ir teroro priemoni (IV K 33 str.). Teroras tarptautins humanitarins teiss prasme tai prievartos aktai ar grasinimai fizine ar psichine prievarta siekiant bauginti civilius gyventojus (I PP 51 str. 2 p.) karo, ginkluoto konflikto arba okupacijos ar aneksijos slygomis;
priverstinai perkelti ar deportuoti konvencij saugomus asmenis i okupuotos teritorijos okupuojanios valstybs teritorij arba bet kurios
kitos okupuotos ar neokupuotos valstybs teritorij (IV K 49 str.);
naikinti kultros vertybes ir specialiai saugomus kultros centrus, paymtus ypatingais skiriamaisiais enklais, taip pat vis religij kulto apeig vietas.
Plaiau apie draudiamj kariavimo priemoni ir metod naudojim civili gyventoj ir civilini objekt atvilgiu bus kalbama specialiuose j apsaug nagrinjaniuose skyriuose.
Be anksiau ivardyt tiesiogini draudim, egzistuoja tam tikri apribojimai, taikomi naudojant kai kurias tarptautins teiss neudraustas
naudoti ginkl ir ginkluotj pajg ris, nes atskiri j naudojimo bdai ir priemons gali iurkiai prietarauti tarptautins teiss normoms.
ie apribojimai taikomi oro karo metu aviacijai, jr karo atveju karo
ir povandeniniams laivams bei jr minoms.
Oro karas tarptautinio teisinio reguliavimo prasme tai kariaujani ali karo veiksm vykdymas panaudojant bet kokio tipo skraidomuosius aparatus. Oro karo metu privaloma laikytis vis karo statym ir
paproi, nustatani bendrsias taisykles, taikomas kovos veiksmams
bet kuriame karo teatre.
Skraidomj aparat naudojim kariniams tikslams reglamentuoja
daugelis tarptautini dokument. Pirmiausia 1907 m. Hagos deklara-

124

cija dl sviedini ir sprogstamj mediag mtymo i oro balion udraudimo. Nors aviacijos, kaip kariavimo priemons, tarptautin teis
naudoti nedraudia, taiau jos galiojanios normos numato gana konkreius karo aviacijos veksm apribojimus. Karo aviacijos veiksmams tiesiogiai taikytinas 1907 m. IV Hagos konvencijos draudimas bet kokiu
bdu bombarduoti neapsaugotus miestus, kaimus, bstus bei statinius,
taip pat ir siekiant bauginti taikius gyventojus, naikinti nekarinius objektus, medicinos staigas, sanitarin transport ir kultros vertybes.
1907 m. Hagos deklaracija udraud iki Treiosios taikos konferencijos pabaigos i oro balion mtyti sviedinius ir sprogstamsias mediagas, taiau tokia konferencija nevyko, kadangi prasidjo Pirmasis pasaulinis karas. Tiesa, 1999 m. Hagoje, o po mnesio ir Sankt Peterburge,
vyko konferencija, skirta Pirmosios taikos konferencijos imtmeiui paminti, taiau joje kariavimo priemons ir metodai nagrinjami nebuvo.
Nesigaliojo kai kuri ali praymu teisinink parengtos Oro karo vedimo taisykls, kuri projektas (8) buvo svarstomas 1923 m. Hagoje. Jos nebuvo pripaintos privalomai vykdytinomis, nors nemaai valstybi oro karo
metu jomis vadovaujasi iki iol. Taisyklse pateikta detali orlaivi klasifikacija (jie skirstomi karinius, nekarinius ir privaius), nurodomas j ymjimas, gulos nari statusas, kovos veiksm apimtis, iaikintas bombardavimo
teistumas, nipinjimo pasekms, kariaujani valstybi pareigos neutrali valstybi atvilgiu ir pastarj pareigos kariaujanij ali atvilgiu,
privai orlaivi ugrobimo, apiros ir konfiskavimo slygos bei kt. Taisykli projekte galima velgti bandymus tobulinti humanitarin teis, be to, j
nuostatos buvo naudingas precedentas priimant I PP.
Realiai 1907 m. IV Hagos konvencijoje numatytos ribojanios normos,
kaip ir pastangos, kuri imtasi 1923 m., danai bdavo ignoruojamos. Antrojo pasaulinio karo metu Vokietija, kaip ir su ja kariavusios Didioji Britanija bei JAV, vykd didels apimties bombardavimus, kuri tikslas buvo
sunaikinti prieininko pramonin potencial, bet kartu nukentdavo ir greta
i objekt gyvenantys taiks asmenys. Miliniki sugriovimai vliau vykusi ginkluot konflikt metu kituose regionuose dl aviacijos bombardavim, kuri objektais neretai tapdavo civiliai gyventojai, kl rimt visuomens ir tarptautini organizacij susirpinim.
Po Antrojo pasaulinio karo 1949 m. enevos konvencijose ir I PP
buvo priimta keletas speciali norm, reguliuojani sanitarins aviaci125

jos reim. Tai I enevos konvencijos 36 ir 37, II enevos konvencijos 39

ir 40, I PP 2431 straipsniai, kuriuose numatytos ne tik sanitarini orlaivi apsaugos nuostatos, bet ir kai kurie j naudojimo apribojimai. I PP
28 straipsnis draudia naudoti sanitarinius orlaivius bet kokiam kariniam pranaumui prie prieik al gyti, karini objekt nelieiamumui utikrinti ir nuo upuolimo saugoti renkant valgybin informacij.
Sanitariniai orlaiviai negali turti jokios specialios ginkluots, neturi
bti naudojami sueistj, ligoni ir asmen, patyrusi laivo suduim,
paiekai, nes tai nra j funkcija.
iuolaikinmis slygomis, kai raketinis bomb ginklas tapo pagrindine oro karo priemone ir buvo patobulintas, atsirado galimyb bombarduojant pasiekti ymiai didesnio bomb ir raket pataikymo tikslumo.
GA 1969 m. Rezoliucijoje suformulavo esminius civili gyventoj apsaugos ginkluoto konflikto metu principus, kuri turi bti laikomasi ne
tik bombarduojant i oro, bet ir sausumos. i rezoliucija buvo pagrindas
priimant I PP nuostatas dl civili gyventoj apsaugos. ios normos taikomos ne tik aviacijos bombardavimams, bet ir visiems karo veiksmams
sausumoje, ore ar jroje, galintiems paveikti civilius gyventojus, paskirus civilius ar civilinius objektus, esanius sausumoje (49 str. 3 p.).
Vis ri ginkluotj pajg puolimai pavojingi, ypa oro antpuoliai, bombardavimai. Mat, pirma, jie apima gana didel veikimo sfer.
Bombomis ir raketomis atakuojant strateginius taikinius neretai padaroma sugriovim toli u fronto linijos, prieininko alies gilumoje, kur
sunaikinami miestai ir kaimai, automobili keliai ir geleinkeliai, dirbti
laukai; j metu, deja, bna ir gyventoj, tiesiogiai nedalyvaujani miuose, auk. Antra, nors pastaruoju metu pasiekiama didesnio bombardavim tikslumo, taiau neivengiama ir puolim be atrankos.
Pagal I PP 51 straipsnio 5 punkt puolimu be atrankos laikomas puolimas bombarduojant bet kokiais bdais ir priemonmis; kai vienu kariniu objektu laikomi keli aikiai atskirti ir vienas nuo kito per atstum
esantys kariniai objektai mieste, kaime ar kitoje vietovje, kur sutelkti
civiliai arba civiliniai objektai, ir kurio metu gali bti atsitiktini civili
gyventoj auk ir sunaikinti civiliniai objektai.
Bombardavimo taisykls taikomos ne tik aviacijos vykdomiems ios
ries veiksmams (nors turi tam tikr ypatum), bet ir jr karo veiksm
rims, taip pat bombardavimo i sausumos, neatsivelgiant tai, ar tai
126

daroma savarankikai, ar sveikaujant su kitomis ginkluotj pajg rimis, slygoms reglamentuoti. Taigi sausumos, jr ir oro karo metu
kariavimo metodams taikomas humanikumo principu grindiamas bendrasis reikalavimas, draudiantis bombarduoti nekarinius objektus, civilius gyventojus, neapsaugotas vietoves, demilitarizuotas zonas ir kitus
ypa saugomus objektus. Apie pastaruosius plaiau kalbama 10. 3. skyriuje, todl ia apvelgsime tik vien specifin srit saugomus objektus,
kuriuos draudiama bombarduoti.
Remiantis 1949 m. enevos konvencij ir I PP nuostatomis draudiama: atakuoti, bombarduoti ar sunaikinti sanitarines staigas, sanitarin
transport, laivusligonines, sanitarinius skraidomuosius aparatus, turinius skiriamuosius enklus (emblemas) ir naudojamus pagal paskirt;
naikinti sanitarin ir medicinos personal ( I K III skirsnis, IV K 18
22 str.). I PP 8 ir kiti enevos konvencij straipsniuose pateikti i saugom staig ir asmen svok apibrimai.
Sanitarin staiga bet kuri staiga, iimtinai skirta medicininiams
tikslams (ligonins ir analogikos bet kokio masto staigos, kraujo perpylimo stotys, medicinos profilaktikos centrai, medicinos bei farmacijos
sandliai).
Sanitarinis transportas visokios transporto priemons (karins ir
civilins, nuolatins arba laikinosios), naudojamos tik medicininiam transportavimui sausuma, vandeniu ir oru.
Karo laivailigonins tai valstybi laivai, specialiai pastatyti arba
rengti turint tiksl teikti pagalb sueistiesiems, ligoniams ir asmenims,
patyrusiems laivo suduim, juos gydyti ir gabenti.
Sanitariniai orlaiviai reikia visas oro transporto priemones, naudojamas medicininiam transportavimui oru.
Medicinos personalas tai asmenys, paskirti nuolatos ar laikinai
vykdyti medicinines funkcijas, administruoti medicinos staigas, valdyti
ir tvarkyti sanitarin transport. Tok pat status kaip ir nuolatinis medicinos personalas turi ir religinis personalas. Medicinos personalas gali
turti asmenin ginkl, naudojam savigynai ir slaugom sueistj ir
ligoni apsaugai.
Skiriamasis medicinos tarnybos enklas yra Raudonojo Kryiaus baltame fone arba jam lygiavert Raudonojo Pusmnulio baltame fone emblema. Skiriamasis enklas turi bti pakankamai didelis ir kiek manoma
127

gerai matomas (esant naktiniam apvietimui, irimas infraraudonuosiuose spinduliuose). Medicinos reikmms skirt laiv ir plaukiamj
priemoni visi ioriniai paviriai turi bti balti, skiriamasis enklas tamsiai
raudonos spalvos. Nakties metu ir riboto matomumo slygomis laivai
ligonins turi bti apviesti, kiek tai leidia situacija. Sanitarinis oro
transportas identifikuojamas ir atpastamas naudojant vizualinius signalus skiriamj emblem, viesos signal (melsvos spalvos blyksnius),
radijo ry, antrinio radiolokacinio atpainimo sistem. Kariaujanti alis
atsako u teist skiriamojo enklo naudojimo pagrstum.
Jr karas ( tarptautins teiss reguliavimo prasme) ginkluoto konflikto ali naudojamos visos karini jr operacij rys.
Tarptautin teis taiko plai reguliavimo srit apimanias, daugumos valstybi pripaintas taisykles, leidianias jr platybse panaudoti karo laivyn pajgas ir priemones. ios taisykls turi gilias istorines
itakas. Jos per daugel imtmei i dalies sitvirtino paprotinje teisje, bet tik XIX a. buvo ufiksuotos tarpvalstybiniuose susitarimuose.
Nemaai jr kodeks, kuri nors ir nesankcionavo kokia nors suvereni valdia, palaipsniui tapo privalomi, juos savanorikai pripainus vis taut jrininkams. Vliau tai naudingai pasitarnavo unifikuojant jr teiss normas.
Dauguma jr karo statym ir paproi buvo tvirtinti specialiuose
sutartiniuose aktuose, vienas pirmj buvo 1856 m. Paryiaus deklaracija dl jr karo.1907 m. vykusi antroji Hagos taikos konferencija prim dar kelet konvencij dl karo veiksm jroje. X konvencija dl
1864 m. enevos konvencijos dl sueistj ir ligoni padties veikianiose armijose pagerinimo taikym. XI konvencija i dalies apribojo kariaujanij teis jr karo metu ugrobti pato korespondencij, vejybos ir kabotainius (pakrani laivybos) laivus, taip pat palengvino prieininko prekini laiv, kuriuos ugrob kariaujanti alis, gulos reim.
Buvo pasiekta paangos kodifikuojant normas, reguliuojanias neutrali valstybi ir asmen jr kare teises (XIII konvencija), taip pat teiss
normas dl prieininko prekybos laiv padties prasidjus karo veiksmams (VI konvencija), dl automatikai sprogstani nuo prisilietimo
povandenini min djimo (VIII konvencija), dl jr pajg bombardavimo slyg (IX konvencija).
1909 m. Londono deklaracijoje dl jr karo teiss buvo suderintos
128

nuostatos dl: blokados karo metu; karins kontrabandos; neutrali valstybi laiv konfiskavimo ir sunaikinimo; laivo vliavos pakeitimo tvarkos
ir kt. Nors Deklaracijos neratifikavo n viena j pasiraiusi alis, taiau
joje nurodytos taisykls i esms atitinka visuotinai pripaintus tarptautins teiss pagrindus. ios taisykls vliau buvo nuolat taikomos praktikai vykstant karo veiksmams jroje, o keletas jr valstybi (Anglija,
JAV ir kt.) tvirtino jas savo statyminiuose aktuose. Taigi 1909 m. Londono deklaracijos nuostatos visikai pagrstai laikomos tarptautins teiss paprotinmis normomis.
Jau per Pirmj pasaulin kar bandyta inaudoti povandeninio karo,
kurio metu abiej koalicij alys be atvangos skandindavo keleivinius ir
prekinius laivus, galimybes.
Apskritai povandeninius laivus visos valstybs pripasta teistomis kariavimo priemonmis. Povandenini laiv teisin padtis ir j kovinio naudojimo reglamentavimas i esms niekuo nesiskiria nuo taisykli ir norm,
nustatyt kit tip karo laivams. Pirmojo pasaulinio karo metu ias taisykles ypa iurkiai paeidindavo vokiei karin vadovyb. Be iankstinio
spjimo ir patikrinimo, nesuteikus galimybs keleiviams ir gulai saugiai
palikti laiv, 1915 m. buvo torpeduotas ir nuskandintas angl transatlantinis garlaivis Lusitania. uvo beveik 1200 moni, tarp j ir 128 neutrals JAV pilieiai. I viso vokiei povandeniniai laivai nuskandino 5861
prieinink ir neutrali valstybi laiv (bendrasis tonaas sudar 13,3 mln.
bruto registruot ton), uvo apie 30 tkst. moni.
Po Pirmojo pasaulinio karo bandymai humanizuoti kariavimo taisykles kur laik buvo bevaisiai. Tarptautins teiss, reglamentuojanios karo veiksmus jroje, raid paspartino 1930 m. sutartis dl karins jr
ginkluots apribojimo ir sumainimo, kurioje buvo nurodoma, kad naudojant povandeninius laivus prie prekinius laivus turi bti laikomasi
toki pat taisykli, koki privalo laikytis antvandeniniai karo laivai skandindami prieininko laivus, t.y. nepamirti humanikumo. Panaaus turinio buvo ir nurodymai, numatyti 1936 m. Taisyklse dl povandenini
laiv veiksm karo metu prekini laiv atvilgiu (1930 m. Londono protokolo dl povandeninio karo vedimo taisykli priedas). Lietuva prisijung 1938 metais.
Taisyklse nurodoma, kad povandenini laiv veiksmai, vykdomi prie
prekinius laivus, turi atitikti tarptautins teiss normas, taikomas ant129

vandenini laiv atvilgiu naudojamiems veiksmams reglamentuoti. Iimtis, kai leidiama paeisti ias taisykles, yra prekini laiv atsisakymas
sustoti teistai pareikalavus tai padaryti arba atkakliai prieinantis norint juos apirti. Tokiu atveju antvandeninis arba povandeninis karo
laivas gali paskandinti prekin laiv arba atimti jam galimyb toliau plaukti
su slyga jeigu jis, prie praddamas mintuosius veiksmus, pristatys
keleivius, ekipa ir laivo dokumentus saugi viet. Atsivelgiant tai,
laivo valtys laikomos saugiomis tik tuo atveju, jeigu j saugum leidia
utikrinti jros bkl ir oro slygos, nuotolis iki kranto arba kitas laivas,
turintis galimyb priimti keleivius ir gul.
Nors ios Taisykls yra galiojanios tarptautins teiss normos, nuo
pat Antrojo pasaulinio karo pradios jas visikai ignoravo faistin Vokietija ir militaristin Japonija. Jau pirmj karo su Anglija dien 1939
m. rugsjo 3-ij buvo paskandintas keleivinis laivas Afina su 128
keleiviais. Vokietijos povandeninio laivyno vadas ileido sakym, draudiant gelbti mones, imti juos savo laiv ar suteikti gelbjimo valtis,
nurodantis neduoti paskandint laiv keleiviams nei maisto produkt,
nei geriamojo vandens. Vadovaudamasis iuo sakymu, vokiei povandeninis laivas 1944 m. paleido ugn skstanio Graikijos laivo Peleus
valtis ir gelbjimo plaustus ir sunaikino bandaniuosius isigelbti automat ugnimi ir rankinmis granatomis. tok vokiei povandenini laiv elges antihitlerins koalicijos alys atsak analogikais veiksmais.
Karo veiksmus, tarp j ir jroje, humanizuojanios nuostatos atsivelgiant Antrojo pasaulinio karo patirt ir Niurnbergo proceso ivadas
toliau buvo ipltotos 1949 m. enevos diplomatinje konferencijoje
priimtose keturiose konvencijose.
Atsiradus povandeniniams laivams su branduoliniais varikliais ir kokybikai pasikeitus jr karo pobdiui, 1936 m. Taisykls nebetiko ir
praktikai tapo nevykdomos, nes iuolaikinio karo metu bet kok povandenin laiv aptikus po vandeniu, juo labiau iplaukus paviri,
norint vykdyti iose taisyklse prieininko prekinio laivo atvilgiu numatyt ketinim, j reikt nedelsiant sunaikinti. Mat Antrojo pasaulinio karo metu ir prekiniai laivai buvo ginkluoti artilerijos pabklais, kurie buvo skirti savigynai. Be to, iuolaikiniai povandeniniai laivai naudoja torpedin ir raketin ginkl, kuri veikimo nuotolis yra u matomo
horizonto rib. Dl to jie taip pat negali vykdyti 1936 m. Taisykli reika130

lavim. Todl povandeniniams laivams karo veiksm metu reikia vadovautis, kiek manoma ir praktikai vykdoma, tarptautins teiss principais ir normomis bei galiojani konvencij dl karo statym ir paproi nuostatomis, kurias taiko antvandeniniai karo laivai.
Be to, karo specialistai kritikai vertina kai kurias 1994 m. San Remo
Vadovo taisykles, pavyzdiui, 59 ir 60 straipsnius, pagal kuriuos prieininko prekiniai laivai gali bti priskirti kariniams objektams, todl iuo
atveju reikalaujama, kad povandeninio laivo vadas nustatyt: ar sutiktas
laivas ginkluotas, ar ne; koki veikl jis atlieka; kokia jo taka karo veiksmams, o tai padaryti vykstant iuolaikiniam jr karui praktikai nemanoma. Kai kurios valstybs neigiamai vertina draudim naudoti neskstanias, taikin nepataikiusias (nesprogusias), bet vis tiek pavojingas,
torpedas (79 str.), nes tuo suinteresuotos tik turinios technines galimybes valdyti tokias torpedas alys.
1937 m. pilietinio karo Ispanijoje metu 9 valstybi atstovai pasira
Niono susitarim, kuriame, atsivelgiant tai, kad Viduremio jroje
povandeniniai laivai gdingai puldavo prekinius laivus, nepriklausanius n vienai i Ispanijoje kovojani ali, buvo nutarta, jog bet koks
povandeninis laivas, upuols prekin laiv, yra laikomas 1936 m. Taisykli paeidju, todl turi bti konfiskuotas ir pagal galimybes sunaikintas. Nors Niono susitarimas buvo pasiraytas dl pilietinio karo Ispanijoje metu jr kare susiklosiusios situacijos, taiau jis gali bti precedentas sprendiant klausimus dl povandenini laiv veiksm ir vykstant
kitiems pilietiniams karams. Tai reikia, kad bet kurios pilietiniame kare
dalyvaujanios alies povandeniniai laivai neturi teiss vykdyti kovos veiksm atvirojoje jroje u savo valstybs teritorins jros rib ir trukdyti
kit ali laivininkysts laisvei. Jeigu povandeniniai laivai taikos metu
upuola praplaukianius laivus, tokie veiksmai turi bti traktuojami kaip
agresijos aktas prie valstybs vliavos atakuot laiv, o ne kaip piratavimas, nes povandeninis laivas tai karo, o ne privatus laivas.
Naudoti jr min ginkl tarptautin teis taip pat nra visikai udraudusi. XIX a. antroje pusje ir XX a. pradioje vykusi kar (1854
1855 m. Krymo karo, 18611865 m. pilietinio karo JAV, 18771878 m.
rus ir turk karo, 19041905 m. rus ir japon karo) metu min ginklas
usirekomendavo kaip veiksminga gynybinio ir puolamojo karo jroje
priemon. Btent Baltijos jroje 18541855 m. vyk kovos veiksmai pir131

m kart parod, kad galingiausios jr valstybs, tais laikais turjusios

pat moderniausi laivyn, neturjo priemoni, kurios bt veikusios
rus rengtas min utvaras. Minos neleido arvuotlaiviams nekliudomai priplaukti prie kranto ir apaudyti prieininko tvirtinim.
Po i vyki 1907 m. priimtoje VIII Hagos konvencijoje reglamentuojamos povandenini automatikai sprogstani nuo prisilietimo min naudojimo slygos . Draudiama naudoti minas:
nepritvirtintas prie inkar (dreifuojanisias), iskyrus tas, kurios tampa nepavojingos valandai prajus po to, kai nutraukiamas j stebjimas;
pritvirtintas prie inkar, kurios lieka pavojingos ir atitrkusios nuo
jas laikanio lyno (mirepo);
prie prieininko krant ir uost, turint vienintel tiksl nutraukti
prekybin laivininkyst.
Konvencija pareigoja kariaujanias valstybes, kurios naudoja minas,
imtis priemoni, utikrinani taikios laivininkysts saugum, o tais atvejais, kai j stebjimas nutraukiamas, nurodyti leidinyje inios jrininkams ar kituose visiems prieinamuose dokumentuose pavojingus min
rajonus ir praneti apie juos diplomatiniais kanalais kitoms valstybms.
ie reikalavimai privalomi ne tik kariaujanioms, bet ir neutralioms, ir
kitoms kare nedalyvaujanioms valstybms, rengianioms prie savo krant
ginybines min utvaras, kad karui pasibaigus bt galima minas traluoti ir sunaikinti.
1907 m. VIII Hagos konvencija i esms pripaino min ginklo naudojim teistu ir tvirtino tik formalius apribojimus, kuri, tiek vykstant
abiem pasauliniams karams, tiek vlesniems ginkluotiems konfliktams,
praktikai nebuvo laikomasi min ginkl naudojo visos kariaujanios
valstybs. Kai kuri karo specialist ir istorik nuomone, Pirmojo pasaulinio karo metu btent nuo min uvo daugyb vokiei povandenini laiv, o vykstant Antrajam nuo j nukentjo tiek laiv, kiek nuo
torped ir artilerijos kartu sudjus. Minavimo umojai ir mastai Antrojo
pasaulinio karo metu parod, kad minos tapo masiniu puolamuoju ginklu, kuris itin var laivyn karinius veiksmus, padar daug alos kariaujanij, neutrali ir kit nekariaujanij ali ekonomikai ir prekybai
bei atskirais atvejais privert visikai arba i dalies nutraukti laivyb (pavyzdiui, 1945 m. Vidurio Japonijos jroje). Be to, min pavojus laivybai iliko ir prajus daugeliui met po i kar ir kit vlesni ginkluot
132

konflikt, net atlikus nuodugn tralavim. XX a. 9-ajame deimtmetyje

nuo Irano ir Irako karo laik Pers lankoje likusi min nukentjo nemaai vairi ali laiv.
Negalima nutylti, kad 1907 m. VIII Hagos konvencijos nuostatos i
dalies paseno. Konvencija formaliai netaikoma dugninms nekontaktinms minoms, kuri sprogdikliai suadinami ir sprogsta ne dl laivo korpuso slyio su mina arba j laikaniu lynu, o dl laivo fizini lauk
(akustinio, magnetinio, indukcinio, elektrinio, hidrodinaminio ir kt.)
poveikio; kombinuotosioms minoms: minomstorpedoms, minomsraketoms ir kitokioms minoms, kurias valdo mogus arba jose rengta speciali programin ranga. Negalima su tais laikais lyginti tiek kiekybiniu,
tiek kokybiniu atvilgiu pakitusio min nej arsenalo: dabar minas
gabena antvandeniniai ir povandeniniai laivai, aviacija, ne karo laivai,
vairios raketos ir kt. Jr min ginklas pasidar ymiai pavojingesnis
sukrus minas su branduoliniais utaisais.
Patobuljo ir nusiginklavimo bei vairi ginkl naudojimo teisinis reguliavimo mechanizmas. Pagal 1971 m. nepasirayt Sutart dl draudimo dislokuoti branduolin ginkl ir kit ri masinio naikinimo ginklus
jr ir vandenyn dugne ir jo gelmse (34) tokius bet koki pavyzdi ir
ri ginklus su bet koki tip sprogdikliais draudiama dislokuoti jr
dugne ir jo gelmse u pakrani valstybi 12 myli zonos rib. Sutartyje numatyta visa sipareigojim vykdymo kontrols sistema, kuri sudaro: valstybi veiklos jros dugne stebjimas, su slyga, kad jis netrukdys
iai veiklai; abipuss konsultacijos siekiant paalinti abejones dl stebimos veiklos jros dugne; kit valstybi, Sutarties dalyvi, praneimai ir
uklausimai; veiklos, kelianios abejoni, inspektavimas; klausimo perdavimas nagrinti JT ST, jeigu primus visas anksiau ivardytas priemones lieka abejoni.
iuolaikin tarptautin teis numato ir reglamentuoja blokados, kaip
ypatingo kovos veiksm metodo, kuris reikia prievartin blokuojamos
valstybs ar blokuojamo objekto visik ar dalin izoliacij, jo iorini
ryi nutraukim, taikym. Blokuojami objektai gali bti miestai, karins tvirtovs, karins bazs, didels kariuomens grupuots, atskiros sritys ir rajonai, salos, lank zonos ir kt. Blokados tikslas ekonominmis
ir karinmis priemonmis nuslopinti blokuojamos valstybs ar blokuojamo objekto pasiprieinimo galimybes, siekiant vliau priversti kapitu133

liuoti (nutraukti pasiprieinim) arba blokuojamj objekt pasiduoti.

Blokada gali bti visika ar dalin, sausumos, jr, oro arba kombinuotoji (miri).
Blokados veiksmus reglamentuoja JT Chartija (41 ir 42 str.), 1907 m.
IV, V ir VII Hagos konvencijos, 1856 m. Paryiaus deklaracija dl jr
karo, 1909 m. Londono jr karo teiss deklaracija ir kiti dokumentai
bei bendrieji tarptautins teiss principai. Tarptautin teis daugiausia
yra sureguliavusi jr blokados taikymo tvark.
Jr blokada tai kariavimo jroje metodas, gyvendinamas karinio jr
laivyno ir aviacijos veiksmais, trukdaniais patekti prieininko blokuojamus uostus ir pakrantes, taip pat iplaukti i i uost ir pakrani jr.
Jr blokada yra teista tik dviem atvejais, numatytais JT Chartijoje:
kai JT imasi prievartini veiksm, tarp j ir jr blokados, panaudodama kariuomen tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti
(42 str.), ir kai valstyb (valstybi grup) paskelbia jr blokad gyvendindama savigynos teis (51 str.). Bet kuriais kitais atvejais blokada (nepaisant, ar karas paskelbtas) yra neteista ir laikoma agresijos aktu.
Jr blokada turi atitikti iuos reikalavimus:
1) j gali taikyti tik kariaujanios valstybs viena kitai ir tik karo metu, kai sigalioja karo statymai ir paproiai; blokad galima taikyti tik
prieininkui priklausantiems arba jo uimtiems uostams ir pakrantms;
2) blokad turi oficialiai paskelbti blokuojanios valstybs vyriausyb
ar jos galiojimus turinios karins jr inybos, nurodydamos blokados
pradios dat, blokuojamos pakrants geografines ribas ir laik, per kur
neutrali ir kit nekariaujani valstybi laivai turi iplaukti i blokuojam uost;
3) apie paskelbt blokad turi bti praneta neutrali ir kit nekariaujani valstybi vyriausybms; blokuojamo uosto ar pakrants vietinei valdiai apie tai pranea blokuojani pajg vadas;
4) blokada turi bti veiksminga, t.y. veiksmai, kuri imamasi gyvendinant paskelbt blokad, privalo realiai trukdyti patekti bet kokiems
laivams blokuojam uost ar pakrant. Blokada nelaikoma baigta, jeigu blokuojanios pajgos laikinai pasitrauk dl blogo oro;
5) pilietinio karo metu kariaujanios alys neturi teiss vykdyti blokavimo veiksm u savo valstybs teritorins jros rib. Jie neturi trukdyti

134

teistai tarptautinei jr laivininkystei ir oro navigacijai. Tai numato

1958 m. Konvencijos dl atvirosios jros (22) 2 ir 1982 m. Jr teiss
konvencijos 87 straipsnis.
6) nelaims, kuri patvirtina blokuojani pajg vadovyb, atveju neutralios ar nekariaujanios valstybs laivas gali plaukti blokuojam vietov, o vliau palikti j neikraudamas ir nepakraudamas jokio krovinio;
7) blokada neturi trukdyti konvencijose numatytiems humanitariniams
veiksmams atlikti, pavyzdiui, laisvai pristatyti blokuojam objekt siuntinius su vaistais, sanitarijos reikmenimis, maisto produktais, drabuiais
ir stiprinaniomis priemonmis (pienu, gliukoze, vitaminais ir kt.), skirtus vaikams iki 15 met, nioms moterims ir gimdyvms, su slyga, kad
nepiktnaudiaujama ia teise;
8) jr blokada nutraukiama, kai: jos atsisako blokuojanti valstyb;
blokuojama valstyb sunaikina blokuojanisias pajgas; blokada tampa
neveiksminga; blokuojam vietov ugrobia blokuojanioji valstyb;
9) blokuojaniosios pajgos neturi drausti patekti neutrali ir kit
nekariaujani valstybi uostus ar pakrantes.
Draudiama blokuoti demilitarizuotus ir neutralizuotus rajonus ir teritorijas. Pavyzdiui, draudiama blokuoti (ir bet kokie kiti karo veiksmai) Sueco kanalo zon, taiau io draudimo nesilaik Izraelis karo su
Egiptu metu, tuo iurkiai paeisdamas galiojanias tarptautins teiss
normas (1888 m. Konstantinopolio konvencij dl laisvo plaukiojimo
utikrinimo Sueco kanalu) ir jr blokados taisykles. Pagal 1977 m. Sutart dl Panamos kanalo nuolatinio neutraliteto ir eksploatavimo kanalas ir ssmauka negali tapti represalij objektu vykstant bet kokiam ginkluotam konfliktui tarp kit pasaulio ali. Kanale esantys laivai neturi
vykdyti joki prieik akt.
Sankcijos, taikomos u blokados pralauim arba bandym j pralauti, gali bti: laivo ir (ar) krovinio sulaikymas, ugrobimas ir (ar) konfiskavimas arba blokad pralauianio laivo sunaikinimas. Jeigu sulaikyto laivo gula nra sudaryta i kitos kariaujanios alies (prieininko)
piliei, sulaikytieji netampa karo belaisviais ir turi bti paleisti ugrobusiai valstybei isprendus laivo ir jo krovinio likimo klausim.
Pasaulio kar istorijoje bta pai vairiausi jr blokados atvej
teist ir neteist, pavykusi ir neskming. Teista laikytina 1990 m.

135

JT kaip ekonomin sankcija taikyta Irako blokada, kurios tikslas buvo

nutraukti ios alies naftos eksport jra. 1991 m. antiirakins koalicijos
valstybs paskelb Irako ir jo ugrobtos Kuveito pakrants blokad. Siekdama vykdyti sutartinius sipareigojimus dl etninio konflikto sureguliavimo, Indija 1987 m. paskelb ri Lankos valstybje esanio Dafno
miesto, kur dl grupuots Isivadavimo tigrai kovotoj veiksm Indijos karins pajgos vykd taikos palaikymo operacijas, blokad.
Pavyzdiui, 1956 m. Anglija, Pranczija ir Izraelis taik neteist jr
blokad Egiptui, 1986 m. Anglija Argentinai. Jr blokada yra ir ginas dl Folklendo sal kolonijinio statuso, ir ilgai usitsusi Izraelio vykdoma Libano blokada, Karib krizs atvejis ir kt. 1971 m. karo su Pakistanu metu nepavyko gyvendinti savo sumanymo Indijai, kuri buvo
paskelbusi prieininko uost blokad, bet turjo per maai laiv.
Atskiros jr blokados nuostatos gali bti taikomos ir sausumos bei
oro blokados atveju.
Apibendrinant jr karo teisinio reguliavimo principus, reikia paymti, kad ginkluoto konflikto teis jroje ilg laik nebuvo reglamentuota taip kaip ginkluoto konflikto sausumoje nuostatos, ypa primus
1949 m. enevos konvencijas ir I PP. Todl Tarptautinio humanitarinio
teiss instituto iniciatyva buvo sudaryta teiss specialist ir karini jr
ekspert grup, kuri 19881994 m. pareng iuolaikini tarptautins teiss
norm, taikom ginkluotiems konfliktams jroje, svad, pavadint San
Remo Vadovu (50). iame Vadove panaudotos kai kurios ankstesns jr karo taisykls, reguliuojanios kariaujanij ali santykius, nes II
K apsiriboja tik sueistj, ligoni ir asmen, patyrusi laivo suduim, apsauga, o I PP IV dalies normos reguliuoja civili gyventoj apsaugos nuo karo veiksm padarini nuostatas. ios nuostatos yra taikytinos
tik karinms jr operacijoms, kuri metu gali nukentti civiliai gyventojai ar civiliniai objektai, esantys sausumoje.

136

10. KARO AUK TARPTAUTIN TEISIN APSAUGA

Visi monijos istorijoje vyk karai ir ginkluoti konfliktai buvo labai
iaurs. Senovs tautos prieinink irjo kaip beteis btyb, kurios
atvilgiu buvo leidiami bet kokie veiksmai. Netgi visikai bejgiams seniams, moterims ir vaikams grs arba vergija, arba mirtis. Neegzistavo
joki teiss norm, ginani nuo karo nukentjusius asmenis, ir viduramiais. O jeigu kariaujanios valstybs nors kiek ir gaildavosi toki
asmen, tai darydavo tik dl dorovini, politini ar kitoki motyv.
Jau H. Grocijus traktate Apie karo ir taikos teis (1625 m.), veicaras E. von Vattelis knygoje Taut teis (1758 m.) ir vlesni epoch
mokslininkai pateik daug tarptautins teiss paprotini norm, kurios
reikalauja humanikai elgtis su belaisviais, maiau j paversti vergais,
gailtis moter, vaik ir seni, ventik, emdirbi, pirkli ir mokslo
moni, neudyti kait ir nekalt asmen, keistis belaisviais ar paleisti
juos u ipirk ir pan., pavyzdi.
Laikui bgant humanitarins teiss paprotins normos palaipsniui virto sutartinmis normomis. Jos buvo tvirtinamos dvialse ir daugiaalse
sutartyse ir susitarimuose, taip pat valstybi nacionaliniuose statymuose.
Karo auk tarptautin teisin apsaug iuo metu nustato ios tarptautins sutartys: 1899 ir 1907 m. Hagos konvencijos dl sausumos karo
statym ir paproi, 1948 m. enevos konvencija dl kelio ukirtimo
genocido nusikaltimui ir baudimo u j, 1949 m. enevos konvencijos
dl karo auk apsaugos ir j 1977 m. papildomi protokolai, 1954 m.
Hagos kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija,
1945 m. Tarptautinio karo tribunolo statutas, 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo statutas, kiti dokumentai.
Su bet kokio mogaus gyvybs, garbs ir orumo, fizins nelieiamybs
apsauga tiek taikos, tiek karo metu tiesiogiai susijs 1966 m. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas ir 1984 m. Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim (44).
Pagal tarptautins teiss normas karo aukomis laikomi asmenys, kurie
tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose (kariaujani ali, okupuot teritorij civiliai gyventojai, nekombatantai) arba nuo tam tikro momento
juose nebedalyvauja (sueisti ir sergantys kombatantai, patyr laivo suduim ginkluotj pajg nariai, karo belaisviai).
137

Anksiau ivardytose tarptautinse konvencijose ir sutartyse tvirtintas normas pripaino beveik visos pasaulio valstybs. Todl kiekvienas
bet kokio karo, tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto dalyvis neturi
teiss paeisti i norm netgi tada, kai kariaujanios valstybs (arba
viena i j) nra i sutari dalyvs (iuo atveju valstybs privalo vykdyti
jas kaip tarptautins teiss paprotines normas) arba kai viena i kariaujani ali nepripasta karo bvio.
Tiek pagal savo nacionalinius statymus, tiek pagal tarptautins teiss normas kiekviena kariaujanti valstyb privalo utikrinti karo auk,
atsidrusi jos valioje, tarptautin apsaug, kuri gali suteikti TRKK
arba valstybs globjos, kontroliuojanios, kaip laikomasi konvencij reikalavim.
Visuose tarptautiniuose dokumentuose dl karo auk apsaugos tvirtinti bendrieji reikalavimai ir garantijos:
su karo aukomis bet kokiomis aplinkybmis turi bti elgiamasi humanikai; ie asmenys turi bti saugomi, nedarant joki nepalanki skirtum
dl rass, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos ar tikjimo, politini ar kit
sitikinim, nacionalins ar socialins kilms, turtins padties, gimimo ar
kitokio statuso arba dl koki nors kit panai kriterij. Kiekviena alis
privalo gerbti vis toki moni asmenyb, orum, sitikinimus ir religij;
draudiama naudoti smurt prie asmen, ksintis gyvyb, ypa
vairiais bdais udyti, luointi ir kankinti, kenkti j fizinei sveikatai ar
psichikos bklei, eisti mogaus orum eminaniu ir eidianiu elgesiu; draudiamos kno bausms, biologiniai ar medicinos bandymai ir
eksperimentai;
neleidiama nuteisti ir vykdyti bausmes be nustatyta tvarka priimto
teismo nuosprendio; bausti u nepadarytus teiss paeidimus, taip pat
taikyti kolektyvines bausmes;
draudiama beprasmikai naikinti ir grobti prieininko turt;
draudiami teroro aktai;
ypatinga apsauga ir globa turi bti skiriama moterims, ypa niosioms, vaikams, nusenusiems monms.
Asmenys, tyiniais veiksmais paeid karo auk apsaugos normas, laikomi karo nusikaltliais, turi bti traukiami baudiamojon atsakomybn
ir teisiami.

138

10.1. SUEISTJ, LIGONI IR ASMEN, PATYRUSI

LAIVO SUDUIM, APSAUGA
Karo, kuris pateisinamas kaip prievartos priemon, naudojama prieininkui sunaikinti ar jo kariniam potencialui susilpninti, metu neivengiamai bna sueistj, ligoni ir kit nukentjusij. Senovje iauriai
buvo elgiamasi ne tik su prieininko, bet ir su savo sueistais kariais.
Pasilym pagerinti sueistj padt buvo pateikiama ne kart, taiau
tik XIX a. viduryje tarptautin bendrija susirpino iuo klausimu ir msi
veiksming priemoni.
Po siaubingo mio prie Solferino t vyki liudininko veicaro A. Diuano iniciatyva buvo kurtas TRKK, o veicarijos vyriausyb suauk konferencij, kurioje buvo priimta 1864 m. enevos konvencija dl sueistj
ir ligoni padties veikianiose armijose pagerinimo. Tai buvo karo auk
apsaugos teiss pradia. Nors i Konvencija atsivelgiant besikeiiant
karo pobd ir nukentjusij padt 1906 m. buvo perirta, taiau jos
pagrindiniai principai liko nepakeisti. Naujovi ne tokiu pat pavadinimu inoma 1929 m. Konvencija, pakeitusi ankstesn nuostat, kad Konvencija sigalioja tik abiem kovojanioms alims j ratifikavus.
Dl 1929 m. Konvencijos paeidim, padaryt Antrojo pasaulinio
karo metu, 1949 m. diplomatinje konferencijoje buvo priimtos net dvi
konvencijos: enevos konvencija (I) dl sueistj ir ligoni padties
veikianiose armijose pagerinimo ir enevos konvencija (II) dl sueistj, serganij ir skstanij ginkluotj pajg nari jrose padties pagerinimo, o 1977 m. ir du j papildomi protokolai.
I K nuostatos reguliuoja ginkluotj pajg nari, kurie dl ligos
ar sueidimo toliau negali dalyvauti karo veiksmuose, apsaug, II K
normos apibria ginkluotj pajg nari ir kit asmen, kurie, bdami jroje, sueidiami, serga arba patiria laivo suduim, tarptautines
teisins apsaugos priemones. Pagal II K 12 straipsn terminas laivo
suduimas reikia laivo suduim, neatsivelgiant prieastis, taip pat
priverstin orlaivi nusileidim arba nukritim jr.
Pagal I K ir II K skirtingos taisykls buvo taikomos atsivelgiant
tai, ar sueistasis, ligonis ar asmuo, patyrs laivo suduim, yra kombatantas, ar nekombatantas. Taiau I PP ioms abiem asmen kategorijoms
pritaik bendr terminij.
139

iame Protokole sueistieji ir ligoniai asmenys, tiek karikiai, tiek

ir civiliai gyventojai, kuriems dl traumos, ligos ar kito fizinio ar psichinio sutrikimo ar negalios reikia medicinos pagalbos ar prieiros ir kurie
susilaiko nuo bet koki karo veiksm.
Terminu asmenys, patyr laivo suduim, vardijami asmenys, ir karikiai, ir civiliai gyventojai, kuriems gresia pavojus jroje ar kituose vandenyse dl nelaims, atsitikusios jiems patiems ar juos gabenusiam laivui
ar orlaiviui, ir kurie susilaiko nuo bet koki karo veiksm. Tam, kad
lengviau bt aptikti asmenis, patyrusius laivo suduim, pastarieji turi
naudotis atpainimo priemonmis, pavyzdiui, gelbjimo priemonmis
su radijo vyturliu ir pan.
Visi kariaujanios valstybs sueistieji ir ligoniai, atsidr prieininko
valioje, laikomi karo belaisviais ir jiems turi bti taikomos tarptautins
teiss normos, reguliuojanios karo belaisvi status.
Tarptautin teis numato anksiau nurodytai karo auk kategorijai
priskiriam asmen teisi tam tikras apsaugos priemones.
Visi sueistieji, ligoniai ir asmenys, patyr laivo suduim, kokiai aliai jie bepriklausyt, turi bti gerbiami bei saugomi ir jiems nedelsiant
privalo bti suteikta visokeriopa praktikai manoma medicinos pagalba
ir atitinkama prieira. Jais turi bti rpinamasi kaip ir savaisiais. Grietai draudiami bet kokie smurtiniai veiksmai, j negalima smoningai
palikti be medicinos pagalbos ir prieiros.
Tokia pat apsauga naudojasi medicinos daliniai 4, medicinos personalas ir sanitarins transporto priemons, kuri svokos buvo aptartos anksiau, taip pat religinis personalas.
Medicinos personalo pareiga suiekoti ir surinkti sueistuosius ir ligonius, nustatyti j asmenyb ir apsaugoti juos nuo apiplimo ir blogo
elgesio. Sueistiesiems bei ligoniams nuo smurtini veiksm ginti ir tam,
kad galima bt ukirsti keli galimiems medikament plimams, medicinos personalas gali turti ir panaudoti ginklus, pastatyti piketus, sargybinius ir pan. is personalas turi neioti skiriamj Raudonojo Kryiaus arba Raudonojo Pusmnulio baltame fone emblem (I priedas).
Medicinos ir religinis personalas, atliekantis savo pareigas mio zono4
Medicinos daliniai reikia ir karin, ir civilin inyb, todl sueisti ir sergantys
civiliai gali gydytis karo ligoninse, o kombatantai civilinse medicinos staigose.

140

je, privalo, jei tai manoma, neioti galvos apdangalus ir drabuius su

skiriamja emblema.
Paymtina, kad medicinos dalini negalima ginti, jei prieininko ginkluotosios pajgos jas ugrobia. Atvirkiai, jie turi bti perleidiami puolaniam prieininkui tokios bkls, kad galt atlikti savo funkcijas. Jei
medicinos ar religinis personalas patenka prieininko rankas, jam turi
bti leidiama toliau vykdyti savo pareigas tol, kol j ugrobusi valstyb
sueistiesiems ir liginiams pati negali garantuoti reikiamos prieiros.
Medicinos ir religinio personalo nariai negali bti laikomi karo
belaisviais.
Mobili sanitarini dalini, patekusi prieininko rankas, turtas paliekamas iems daliniams, kad jie galt priirti sueistuosius ir ligonius. Kariaujanios alys turi rekvizicijos teis tik btinojo reikalingumo
atveju ir tik tada, kai utikrinamas sueistj ir ligoni likimas. Tam, kad
medicinos daliniai galt naudotis veiksminga apsauga net kautyni metu,
j nereikt dislokuoti arti karini objekt.
N vienas asmuo jokiomis aplinkybmis negali bti baudiamas dl
to, kad atliko medicinines pareigas, neprietaraujanias profesinei etikai, nesvarbu, kokiam asmeniui buvo suteikta pagalba. N vienas gydytojas negali bti veriamas atlikti veiksmus, paeidianius medicinos
etikos normas, arba suteikti informacij apie priirimus asmenis, iskyrus atvejais, numatytais alies, kuriai priklauso, statymuose.
Kariniam medicinos personalui prilyginami Raudonojo Kryiaus nacionalini draugij ir kit savanorik pagalbos organizacij darbuotojai, pripainti ir galioti savo vyriausybi, su slyga, jei jie paklsta karo
statymams ir nurodymams. Nacionalinms draugijoms karo metu j pai iniciatyva arba konflikto ali praymu leidiama surinkti sueistuosius, ligonius ir asmenis, patyrusius laivo suduim, teikti pagalb gyventojams ugrobtoje ar okupuotoje teritorijoje.
Karin vadovyb tam, kad galt suiekoti sueistuosius ir ligonius,
gali skelbti paliaubas, taip pat kreiptis ir vietinius gyventojus, praydama savanorikai surinkti ir slaugyti sueistuosius ir ligonius, jai priirint
ir suteikiant iems gyventojams btin param ir lengvat. Civiliai gyventojai su sueistaisiais ir ligoniais turi elgtis pagarbiai, j atvilgiu negali imtis joki prievartos veiksm. Niekas neturi bti persekiojamas arba baudiamas u sueistj ir ligoni slaugym ir kitus humanikus po141

elgius. Dar 1864 m. enevos konvencija numat, kad gyventojai, suteik

pagalb sueistiems kombatantams, bus nelieiami ir liks gyvi ir laisvi.
Asmen, patyrusi laivo suduim, atvilgiu taikomos tos paios normos kaip ir sausumos karo metu, taiau turi savo ypatum, kuriuos lemia j taikymo srities specifika. Ypating reikm turi toki asmen
paieka, gelbjimas ir evakavimas. Tai turi atlikti patys karo laivai i karto po mio, surinkdami ne tik sueistuosius ir ligonius bei asmenis,
patyrusius laivo suduim, bet ir uvusiuosius, kad apsaugot juos nuo
apiplimo. Vykdydami tokias operacijas, laivai nesinaudoja tarptautins teiss numatyta apsauga.
Praktikai labai sudtinga asmen gelbjimo operacijas atlikti povandeniniams laivams. Po to, kai 1982 m. ginkluoto konflikto dl Folklendo sal metu brit povandeninis laivas torpedavo argentiniei laiv, anglams taip ir nepavyko igelbti jo gulos. Visais atvejais povandeniniai laivai neturi teiss imtis prieik veiksm, kuriais galt pakenkti gelbjamiems asmenims.
Kita vertus, bet kurios kariaujanios alies karo laivas turi teis reikalauti perduoti jam sueistuosius, ligonius arba asmenis, patyrusius laivo
suduim, esanius karo laivuoseligoninse ar kituose laivuose, nepaisant j nacionalins priklausomybs, jeigu sueistj ir ligoni bkl
tam netrukdo, o karo laivas gali sudaryti tinkamas btinosios medicinos
prieiros slygas. Antrojo pasaulinio karo metais antihitlerins koalicijos laivai i vokiei laivligonini Tiubingen ir Gradisk pam
nelaisv 4 tkst. lengvai sueist asmen.
Konflikto alys gali kreiptis neutrali ali prekini laiv, jacht ir
nedideli laiv kapitonus su humaniku praymu priimti sueistuosius,
ligonius ir asmenis, patyrusius laivo suduim, ir juos paslaugyti, taip
pat paimti mirusiuosius. Vis ri laivai, kurie atsiliepia tokius praymus, taip pat tie, kurie savo iniciatyva surenka tokius asmenis, naudojasi
specialia globa ir atliekant pagalbos teikimo misij negali bti puolami
ir ugrobiami.
Kai tokius asmenis paima neutralus karo laivas ar orlaivis, turi bti
garantuojama, kad jie nebegals dalyvauti tolesniuose karo veiksmuose.
Kariaujanios alies nurodyt kategorij asmenys, patek prieininko
rankas, yra laikomi karo belaisviais. Pamusi nelaisv alis, atsivelgdama aplinkybes, gali nusprsti, kur tikslinga juos laikyti: veti savo ar
142

neutral uost, ar uost, esant prieininko teritorijoje. Pastaruoju atveju sugrinti savo tvyn karo belaisviai negali tarnauti ginkluotosiose pajgose iki pat karo pabaigos.
Dabar karo veiksm jroje metu svarbiausios pagalbos priemons
yra laivailigonins, kuriuos naudoja tiek nacionalins, tiek neutrali
ali Raudonojo Kryiaus draugijos. Jie plaukia paskui karo laivus ir
renka nukentjusiuosius. Sausumos karo veiksm metu laivailigonins
yra ligoni ir sueistj evakuacijos transporto priemon. Kai karas
vyksta ir sausumoje, ir jroje, tokie laivai tampa nuolatinmis plaukiojaniomis ligoninmis.
Be mint laivligonini, yra ir valstybi specialiai rengt karo laivligonini, kurie iimtinai skirti medicinos tikslams pagalbai sueistiesiems, ligoniams ir asmenims, patyrusiems laivo suduim, teikti, gydyti ir gabenti. Bet kokios ries laivailigonins negali bti puolami
arba ugrobiami ir visada turi bti saugomi ir gerbiami. Laivligonini
nelieiamumas utikrinamas tik tada, kai juos naudojanti valstyb, neutrali
alis ar tarptautins humanitarins organizacijos konflikto alims prie
10 dien iki juos panaudojant pranea laiv pavadinimus, techninius
duomenis, tona, laivo ilg, stieb ir kamin skaii. iuose laivuose
gali bti rengti navigacijos prietaisai arba ryio priemons, taiau jie
negali turti slaptojo kodo. Tam, kad bt utikrintas maksimalus komfortas ir saugumas, II K rekomenduoja valstybms, gabenanioms sueistuosius ir ligonius tolimais atstumais ir atvirja jra, naudoti tik didesns kaip 2 tkst. bruto ton vandens talpos laivusligonines (26 str.).
Laivailigonins gali suteikti pagalb ne tik karikiams, bet ir civiliams, kurie, skirtingai nuo kombatant, negali bti paimami nelaisv,
perduodami aliai, kuri jiems nra sava, negali bti paimti i toki laiv.
Kariaujanios valstybs sipareigoja i laiv nenaudoti jokiems kariniams tikslams. Nordamos sitikinti, ar laikomasi nustatyt reikalavim, konflikto alys turi teis tikrinti laivusligonines ir pakrants gelbjimo laivus. Kariaujanios alys gali sakyti laivamsligoninms plaukti
tam tikru kursu, kontroliuoti j radijo aparatros ir kit ryio priemoni
panaudojimo tvark ir dl svarbi aplinkybi netgi juos sulaikyti, bet ne
ilgiau kaip 7 dienoms. Prireikus kariaujanios alys gali apskritai atsisakyti t laiv pagalbos.
Sanitarinius laivus ir kitas plaukiamsias priemones gali sustabdyti,
143

priversti vykdyti savo komandas, palikti rajon arba pasirinkti tam tikr
kurs bet kuris karo laivas, esantis vandens paviriuje, o ios privalo vykdyti kiekvien toki komand. Sanitariniams laivams negalima trukdyti
atlikti j uduotis tol, kol tai btina esantiems laive sueistiesiems, ligoniams ir asmenims, patyrusiems laivo suduim. Laivamsligoninms, patekusiems prieininko rankas uoste, leidiama i to uosto iplaukti.
Tokia pat kaip ir sausumos medicinos staig globa ir apsauga naudojasi ir laivligonini, sanitarinio transporto, medicinos ir religinis personalas bei j gul nariai. Kol tarnauja laive, j negalima imti nelaisv, nepaisant, ar laive yra sueistj, ar ne. Prekiniai laivai, paversti ligoninmis, kol vyksta karo veiksmai, taip pat negali bti naudojami jokiems kitiems tikslams.
Kariniai laivailigonins ir kitas sanitarinis transportas bei medicinos tarnybos personalas privalo bti ymimi specialiais enklais. Medicinini laiv
ir plaukiamj priemoni visi ioriniai paviriai turi bti balti. Ant abiej
korpuso on ir horizontali ploktum pavaizduojami tamsiai raudoni kryiai, idstyti taip, kad bt kuo geriau matomi ir i jros, ir i oro.
Tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulini kar metu orlaiviai bombarduodavo laivusligonines, nes j atpainimo enklai, kaip reikalavo tada galiojusi 1907 m. X Hagos konvencija, bdavo pavaizduoti tik ant
bort, o ne ant deni, o tuo ir pasiteisindavo upuolim vykdytojai.
Be to, visi laivailigonins, kad bt atpastami, privalo ikelti savo
nacionalin vliav, o priklausantieji neutraliai aliai konflikto alies,
kuri palaiko, vliav. Nakt ir esant blogam matomumui tokie laivai
turi bti apvieiami, jei tai netrukdo strateginiams tikslams. Naujas atpainimo simboli formas reglamentuoja I PP I priedo normos. Tarptautins humanitarins teiss ginami laivai kaip skiriamj signal turt
perduoti vien ar daugiau mlynos viesos blyksni, matom i bet kurios puss. Be to, su sanitariniu transportu susijusius duomenis galima
nurodyti radijo praneime angl kalba, perduodamame atitinkamais intervalais specialiai iam tikslui Radijo reglamente nustatytu daniu.
Specifin sanitarin transporto priemon yra sanitariniai orlaiviai, kurie naudojami sueistiesiems ir ligoniams evakuoti, taip pat medicinos
personalui bei inventoriui gabenti. Kariaujanios alys sanitarines oro
transporto priemones taip pat turi gerbti ir negali j pulti, taiau pastarosios privalo laikytis nustatyt reikalavim pirmiausia susitarimuose
144

aptart j skridimo pagrindini parametr: aukio, laiko, marruto. Sanitariniai orlaiviai privalo turti aikiai matom skiriamj emblem
raudon kryi baltame fone kartu su nacionalini spalv juostomis apaioje, viruje ir ant on. Tokio orlaivio bet kokia apsauga turi bti reguliuojama kariaujani ali susitarimu dl identifikavimo priemoni.
Kariaujanioms alims karo metu gana sudtinga sudaryti susitarimus, ypa ekstremaliais atvejais, ir sanitarinis orlaivis gali bti numutas
u matomumo rib. I PP numat trij tip signal sistem. Laikinasis
sanitarinis oro transportas, kurio dl laiko stokos ar dl technini ypatybi nemanoma paymti skiriamja emblema, kaip atpainimo enkl
gali naudoti mlynos viesos blyksni signal, kuris turi bti matomas i
vis manom pusi. Be to, sanitariniai orlaiviai, kaip ir sanitarinio jr
transporto priemons, gali pasinaudoti radijo signalu, kuris leidia sanitarins aviacijos vadovybei umegzti ir palaikyti ry su prieininko vietine karine vadovybe, antrinio radiolokacinio sekimo sistema (SSR), taip
pat tarptautiniais kodais ir signalais.
Naudojant sanitarinius orlaivius turi bti paisoma tam tikr apribojim,
kurie nustatomi atsivelgiant vietos, vir kurios skrendama, specifik:
a) skrendant vir prieikos alies nekontroliuojamos teritorijos nekyla
rimt problem, nes nereikia jokio susitarimo su prieika alimi. Ir vis
dlto I PP 25 straipsnis rekomenduoja toki skrydi atvejais informuoti
prieinink, ypa kai sanitariniai orlaiviai skrenda ten, kur juos gali pasiekti prieikos alies emoras tipo ginkl sistemos. Sanitariniams
orlaiviams taip pat leidiama skristi vir neutrali ali teritorijos ir prireikus ten nusileisti, apie tai i anksto praneus ioms valstybms ir nusileidiant laikantis vis j reikalavim ir slyg. Ilaipintus sueistuosius
ir ligonius neutrali valstyb internuoja ir laiko tokiomis slygomis, kad
jie toliau nebegalt dalyvauti karo veiksmuose;
b) didesni sunkum atsiranda, kai sanitariniai orlaiviai atsiduria slyio
arba panaiose zonose, t.y. sausumos teritorijoje, kur prieakiniai prieik
pajg daliniai kontaktuoja vieni su kitais, ypa ten, kur juos gali tiesiogiai
apaudyti i sausumos. i zon dalyse, kurias fizikai kontroliuoja taikios
ginkluotosios pajgos, taip pat sausumos zonose, kur kuri nors pajg
kontrol aikiai neapibrta, ir oro erdvje vir j sanitarini orlaivi saugumas gali bti utikrinimas tik remiantis konflikto ali karini institucij
iankstiniais susitarimais. Nors, jei tokio susitarimo nra ir sanitariniai
145

orlaiviai skrenda savo pai rizika, formaliai jie nepraranda imuniteto

ir po atpainimo privalo bti gerbiami (I PP 26 str.);
c) problemika situacija susidaro, kai skraidoma vir sausumos ar jros
teritorij, kurias kontroliuoja prieika alis. Dl i skrydi i anksto turi
bti susitarta su prieininku. Jeigu sanitarinis orlaivis, neturdamas prieininko sutikimo, skrenda vir tokios zonos dl navigacijos klaid ar veriamas ypating aplinkybi, keliani grsm skrydiui, jis turi stengtis
bti kuo greiiau atpaintas. Prieininkas, atpains tok sanitarin orlaiv, gali sakyti jam nusileisti ant ems arba ant vandens arba imtis kit
priemoni, apsaugani jo interesus. Sanitarinis orlaivis privalo paklusti
tokiam sakymui. Bet kokiu atveju sanitariniam orlaiviui turi bti duota
laiko, per kur jis galt vykdyti sakym pirmiau, nei bus atakuotas.
Nusileids orlaivis gali bti tikrinamas: ar jis i tikrj yra sanitarinis, o
ne karinis, tik klaidinamai paymtas specialiais skiriamaisiais enklais; ar
sanitarinis orlaivis nenaudojamas valgybos duomenims rinkti ir perduoti;
ar negabena ginkl, iskyrus lengvuosius asmeninius ginklus, skirtus medicinos personalui apsiginti; ar turi iankstin susitarim dl skrydio. Tikrinimo metu nenustaius taisykli paeidimo, sanitariniam orlaiviui nedelsiant leidiama skristi toliau. Paeidus nustatytus reikalavimus ir priverstinai nusileidus prieininko ar jo okupuotoje teritorijoje, orlaivis sulaikomas, o sueistieji, ligoniai ir asmenys, patyr laivo suduim, bei gulos
nariai ilaipinami i sanitarinio orlaivio ir tampa karo belaisviais.
Siekiant garantuoti geresn medicinos tarnyb apsaug ir sueistj
bei ligoni prieir, gali bti steigtos sanitarins zonos ir vietovs, kuri
status reglamentuoja I K I priedas Susitarimo dl sanitarini zon ir
vietovi projektas. Sanitarines zonas taikos metu gali nustatyti bet kuri
valstyb, taiau prasidjus ginkluotam konfliktui apie jas turi bti praneama prieikai aliai ir susitariama dl j pripainimo, taip pat TRKK
ar valstybms globjoms, taip joms sudarant galimyb teikti gersias paslaugas. ios zonos turi apimti tik nedidel valstybs, kuriai jos priklauso, retai apgyvendint teritorijos dal ir kuriamos toli nuo karini bei
pramons objekt ir administracini staig, nuoalyje nuo karo veiksm teatro. Jos negali bti naudojamos karo veiksmams remti ir ginamos
karinmis priemonmis. Neapribojant zonose gyvenani asmen teisi,
sanitarins zonos yra skiriamos sueistiesiems ir ligoniams, taip pat medicinos pagalb teikianiam personalui. Siekiant, kad bt laikomasi I
146

K ir atitinkamuose susitarimuose nustatyt slyg, numatyta kontrols,

kuri vykdo specialios komisijos, sistema.
1949 m. K reikalauja, kad kariaujanios alys bet kokiomis aplinkybmis gerbt ir saugot medicinos personal, kuris atlieka sueistj,
ligoni ir asmen, patyrusi laivo suduim, paiek, juos surenka, transportuoja ar gydo, taip pat rpinasi susirgim profilaktika. Tok pat status turi ir asmenys, vadovaujantys medicinos daliniams, ir ginkluotj
pajg religinis personalas.
Medicinos pagalb nuolatinius sanitarinius padalinius ir transporto priemones kartu su personalu kariaujanioms alims savo iniciatyva
gali suteikti: neutralios valstybs ir kitos valstybs, kurios nra konflikto
alys; pripaintos ir galiotos toki valstybi pagalbos draugijos; taip pat
nealikos tarptautins humanitarins organizacijos. Nordamos padti
kariaujanios alies sueistiesiems ir ligoniams, ios humanitarins tarnybos turi gauti priimanios pagalb valstybs sutikim ir apie tai praneti jos prieikai aliai. Mint organizacij asmen, pakliuvusi prieikos alies rankas, sulaikyti negalima. Tokiam pagalbos draugij personalui, grinamam savo al, o jei tai nemanoma tos konflikto alies, kuriai tarnavo, teritorij, atiduodami asmeniniai daiktai, instrumentai, ginklai, priklausanios transporto priemons (I K 27 ir 32 str.).
Kur kas silpnesn laikinojo medicinos personalo kariki, apmokyt
prireikus atlikti pagalbines medicinos tarnybos funkcijas (dirbti sanitarais, padti medikams iekoti ar surinkti, transportuoti ar slaugyti sueistuosius ir ligonius), apsaugos sistema. Tokie karikiai, patek nelaisv, tampa karo belaisviais, taiau ir ios kategorijos asmenis reikia
gerbti ir saugoti, jeigu jie atlieka nurodytas funkcijas tarnybos metu arba
bdami nelaisvje.
Teritorijos okupacijos atveju civilinis medicinos ir religinis personalas danai atsiduria prieininko valioje, todl I PP 16 straipsnis numato
bendrsias asmen, atliekani medicinos tarnybos pareigas, apsaugos
garantijas. N vienas asmuo, atliekantis medicininio pobdio veikl,
nepaisant, kokiai aliai jis atstovauja ir kokia jo profesin kvalifikacija,
negali bti:
1) baudiamas dl to, kad atliko medicinos pareigas, neprietaraujanias medicinos etikai, nesvarbu, kokiam asmeniui jos buvo atliekamos;
2) veriamas imtis veiksm ar darb, nesuderinam su medicinos eti147

kos normomis, sauganiomis sueistj ar ligoni interesus, taip pat veriamas neatlikti darb, atitinkani i taisykli normas;
3) veriamas teikti informacij apie savo priirimus sueistuosius ir
ligonius, jeigu tokia informacija galt pakenkti jiems patiems arba j
eimoms, iskyrus atvejus, kuriuos numato alies statymai ar reikalavimai btinai praneti apie ukreiamsias ligas.
Apraytas medicinos personalo ir jo turto, ligonini ir sanitarinio
transporto priemoni, sueistj, ligoni ir asmen, patyrusi laivo suduim, statusas, jo pagarbos ir apsaugos sistema yra vienas i tarptautins humanitarins teiss princip, palengvinani ios kategorijos karo
auk kanias ir igyvenimus, patiriamus ginkluot konflikt metu.
1949 m. K ir j I PP skirsniuose dl sueistj, ligoni ir asmen,
patyrusi laivo suduim, padties remiantis vairiose civilizacijose ir teisinse sistemose susiklosiusiomis pagarbos mirusiesiems tradicijomis tvirtintos nuostatos dl j atminimo gerbimo ir apsaugos.
Bet kokiu metu, ypa po kovos veiksm, turi bti atliekama mirusij paieka, nustatomos j asmenybs, pasirpinama j apsauga nuo apiplimo. Mirusieji laidojami garbingai, jei tai manoma, su religijos, kuri ipaino, apeigomis. J kapai turi bti gerbiami, tinkamai priirimi
ir paymti taip, kad juos visada bt galima atpainti.
Laidojant kombatantus viena dvigubo asmens enklo dalis ar pats
asmens enklas, jeigu jis viengubas, turt bti paliktas prie kno. Apie
asmenis, kurie mir dl karo veiksm ar okupacijos metu, ar nelaisvje,
turi bti praneama giminaiiams, kad jie lengviau galt pasiekti ir susirasti kapavietes ir sugrinti j palaikus tvyn ir per CIA atsiimti
mirusij daiktus, pinigus, testamentus, kitus svarbius dokumentus.
Mirusij knai gali bti kremuojami tik tais atvejais, jei to btinai
reikia dl iskirtini sanitarijos aplinkybi, arba atsivelgiant mirusij
ipaint religij, arba jei jie, gyvi bdami, nelaisvje pareik tok pageidavim. Pelenus saugo internuotuosius nelaisvje laikanios valstybs institucijos ir artimj praymu kaip galima greiiau jiems perduoda
(IV K 130 str.).
Karo jroje veiksm slygomis, jei nra galimybs mirusiuosius nugabenti sausum, kur jie bt palaidoti bendrja tvarka, konflikto alys
turi utikrinti, kad mirusieji bt laidojami jroje ( II K 20 str.).
Siekiant nesumenkinti pagarbos mirusiesiems dorovins reikms, I
148

PP pirmiausia atsivelgiama eim teis suinoti savo giminaii likim

ne tik mirusi, bet ir dingusi asmen, apie kuri dingim turi praneti
prieika alis. Kai leidia aplinkybs, o vliausiai vos pasibaigus karo
veiksmams, kiekviena konflikte dalyvaujanti alis turi iekoti asmen,
apie kuriuos prieika alis pranea kaip apie dingusius. Surinkta informacija apie dingusius asmenis turi bti perduodama tiesiogiai arba per
valstyb globj, arba per Centrin TRKK paiek agentr, ar per nacionalines RK draugijas (33 str.).
Sueistj, ligoni ir asmen, patyrusi laivo suduim, apsaugos priemoni tarptautinis teisinis reglamentavimas gana tiksliai idstytas 1949
m. enevos konvencijose bei j papildomuose protokoluose. J nuostatos galioja tiek ginkluot konflikt, kai tautos kovoja prie kolonijin viepatavim, usienio okupacij ir rasistinius reimus, siekdamos gyvendinti
savo apsisprendimo teis, tiek netarptautini ginkluot konflikt metu.
10. 2. KARO NELAISVS TEISINIS REIMAS
Karo nelaisvs reimas tai tarptautins teiss normomis reguliuojama karo belaisvi padtis.
Pagarba karo belaisviui, jo asmeniui, fizinei ir psichinei nelieiamybei
kaip vieninga samprata susiformavo palyginti nesenai. Senajame pasaulyje kombatantai, kurie patekdavo prieininko rankas, beveik visada
bdavo sunaikinami. Taiau palaipsniui nugaltojai suprato, kad karo
belaisviai yra naudinga, nemokama darbo jga. Todl Egipte, Atnuose,
o vliau ir Romoje sigaljo paprotys belaisviams palikti gyvyb, bet jie
tapdavo vergais.
Paioje vidurami pradioje Europoje riterysts idjos turjo iek
tiek takos tam, kad karo belaisviai bdavo paleidiami u ipirk,
tuo labiau jog nuo XI a. Banyia draud krikionis laikyti vergais.
Nuo XVI a. Europoje belaisvi padtis ymiai pagerjo, o XVIII a.
tapo prasta pasibaigus karo veiksmams pasikeisti karo belaisviais.
Filosofai ir publicistai padjo tvirtinti princip, kad nelaisv paimtas prieo kombatantas neatsako u veiksmus, kuriuos vykd jo vyriausyb. Todl belaisviui nebuvo galima keryti. XVIII a. sudarytos sutartys
pareigoja valstybes su karo belaisviais elgtis humanikai, o Pranczijos
149

revoliucijos metu paskelbtuose vienaaliuose dekretuose nurodoma, kad

prie juos draudiama vykdyti bet kokius prievartos aktus.
Toks liberalizmas plito ir XIX a. Antai 1899 m. Hagoje priimti Nuostatai dl karo statym ir paproi, kuri II skyrius buvo skirtas karo
belaisviams. Tai buvo pirmasis i srit teisikai reglamentuojantis dokumentas. Elgesio su karo belaisviais klausimus jie reguliavo iki 1929 m.,
kol 1907 m., perirjus iuos Nuostatus, enevoje buvo pasirayta speciali Konvencija dl elgesio su karo belaisviais. i Konvencija reguliavo
visus pamimo nelaisv ir laikymo joje aspektus, draud prie belaisvius
naudoti represines priemones, nustat j darbo slygas, numat bausmes bei neutrali valstybi ir kit humanitarini organizacij, toki kaip
TRKK, kontrols sistem.
Deja, ne visos valstybs pasira i Konvencij (Lietuva prie jos prisijung 1939 m.), o ir pasiraiusiosios jos nesilaik. Antrojo pasaulinio
karo metu nei Vokietijoje, nei SSRS nelaisv paimti kariai negaljo
naudotis Konvencijos nustatyta apsauga, todl j mirtingumas buvo itin
didelis. SSRS i 3 mln. ia buvusi belaisvi mir madaug vienas tredalis. Dar didesnis mirtingumas buvo Vokietijoje i 5,7 mln. belaisvi
mir 3,3 mln. ( madaug trys penktadaliai). Iki prajusio imtmeio 9ojo deimtmeio pabaigos SSRS vyravo stalinikas poiris belaisvius
buvo irima kaip tvyns idavikus. Btent tuo galima paaikinti, kodl i esms nebuvo sprendiamas sovietini karo belaisvi grinimo i
Afganistano klausimas.
1929 m. Konvencija, atsivelgiant Antrojo pasaulinio karo vykius, 1949 m. buvo perirta ir pavadinta enevos konvencija dl
elgesio su karo belaisviais, o 1977 m. papildyta dviem protokolais,
ir, jei taip galima pasakyti, dabar sudaro taisykli dl karo belaisvi
svad. III K ne kart suvaidino teigiam vaidmen daugelio ginkluot konflikt metu ir utikrino milijon moni apsaug sunkiomis ir grietomis nelaisvs slygomis.
Karo belaisviu tampa kiekvienas kombatantas ir gana plati asmen
(nekombatant), patekusi prieikos alies nelaisv, kategorija. Kokie
asmenys priskiriami iai karo belaisvi kategorijai, isamiai idsto III
K 4 straipsnis. Apie j status detaliai jau buvo kalbta 8 skyriuje,
todl netikslinga visa tai kartoti. Ankstesniuose skyriuose taip pat minta, kad negali bti laikomi karo belaisviais medicinos (iskyrus asmenis,
150

priklausanius laikinajam kariniam medicinos personalui) ir religinis personalas, karo belaisvio status negali pretenduoti nipai ir samdiniai.
Karo nelaisv prasideda nuo kombatanto patekimo prieininko rankas
momento. Bti paimtam nelaisv reikia pasiduoti arba nepasiduodant patekti prieininko (pavyzdiui, karinio dalinio, kario, karo ar
civilins policijos arba bet kokio civilio) valdi.
Paimti nelaisv galima vairiais bdais: kombatantas gali pasiduoti
prieininko kariuomenei mets savo ginkl, ikls balt vliav ar pakls rankas auktyn. Pasiduoti galima ir kolektyviai tai bna vietins
ar bendrosios kapituliacijos atveju. Paimti nelaisv galima, kai kombatantas sueistas guli prieininko uimtoje teritorijoje ir nebando prieintis. Asmenys, kurie pasiduoda ir pasitrauk i mio dl sueidimo
ar ligos, neturi bti puolami. Savo ruotu jie turi susilaikyti nuo bet
kokio prieiko akto ir nebandyti bgti.
Paimti nelaisv kombatantai turi bti apiekomi ir nuginkluojami.
Jeigu reikia, jiems turi bti suteikiama apsauga bei pagalba, po to jie evakuojami. Karinio padalinio vadas turi utikrinti, kad jo pavaldiniai veikt
pagal populiari anglik Penki S taisykl: Search, segregate, silence,
speed and safeguard (ikratyti, izoliuoti, nuraminti, skubti ir apsaugoti).
Karo belaisviai nuginkluojami darant krat ir paimant ginklus, karin amunicij, transporto priemones, portatyvinius radijo imtuvus, optinius prietaisus, karinius dokumentus (pavyzdiui, emlapius, ratikus
sakymus, planus, telekomunikacij kodus ir pan.).
Su karo belaisviais visada turi bti elgiamasi humanikai. Jie turi bti
saugomi nuo smurto arba bauginim bei eidinjim, taip pat nuo minios smalsumo. Karo belaisviams draudiama taikyti represalijas. Iki evakuacijos jie neturi bti stumiami pavoj, susijus su kovos veiksmais,
neturi bti veriami dalyvauti karinio pobdio veiksmuose.
Paimti nelaisv karo belaisviai kiek galima greiiau evakuojami kuo
toliau nuo mio zonos kurtas stovyklas, kad jiems negrst pavojus ir
skubi evakuacija palengvint imanij nelaisv karini pajg padt.
Karo belaisvius laikanti valstyb evakuojamuosius privalo aprpinti reikiamu maisto ir geriamojo vandens kiekiu, drabuiais, pasirpinti medicinos pagalba, kuo skubiau sudaryti evakuojam karo belaisvi sraus.
Pavojingoje zonoje galima laikinai laikyti tik tuos karo belaisvius, kuriuos dl lig bt rizikingiau evakuoti, negu palikti vietoje. Jeigu karo
151

belaisvius reikia evakuoti per tranzito stovyklas, jie turi bti laikomi tose
stovyklose kuo trumpiau. Elgesys su karo belaisviais tranzito stovyklose
turi bti toks pat kaip ir paprastose (III K 19, 20 str.).
Jeigu pamusi belaisvius kariuomen neturi galimybi juos evakuoti
(pavyzdiui, nedidelis karinis padalinys) arba j ilaikyti ir apsaugoti pagal tarptautini norm reikalavimus, kol evakuacija taps galima, turi juos
nuginklavusi paleisti ir imtis vis manom atsargumo priemoni (pavyzdiui, skubiai perdislokuoti pajgas kit rajon) savo ir paleistj saugumui utikrinti, aprpinti pastaruosius maistu ir vandeniu, signalizacijos
priemonmis, reikalingomis buvimo vietai paymti, informuoti gelbjimo organizacijas ir pan. Paleidus nelaisv paimtus karo belaisvius, atsiranda tikimyb, jog pastarieji perduos svarbi informacij savo pajgoms,
todl gali kilti pavojus pamusij nelaisv ir kit kari gyvybei.
Kartais dl karo veiksm pobdio pareikti apie ketinim pasiduoti
gana sunku. Taiau jeigu asmenims gresia akivaizdus pavojus, juos pulti
draudiama. Todl negalima pulti asmen, patyrusi laivo suduim,
besileidiani paraiutu i katastrof patyrusio orlaivio, iki jie nusileis
ant ems. Nusileidusiems turi bti suteikta galimyb patiems pasiduoti
nelaisv ir iki tol jie negali tapti puolimo objektu. Savo ruotu tokie
asmenys privalo susilaikyti nuo prieik veiksm. Tokios taisykls, suprantama, netaikomos oro desantinink briams.
Kaip jau buvo minta, asmuo, dalyvavs karo veiksmuose ir pateks
prieininko alies rankas, laikomas karo belaisviu. Kilus abejoni, ar toks
asmuo priklauso karo belaisvio kategorijai, jis yra saugomas tol, kol kompetentingas tribunolas nustatys jo status.
Kad bt suvokta, jog paimtas nelaisv prieininko kombatantas
nra atsakingas u kar ir kariavimo bdus, prireik ilgos tkstantmets
evoliucijos. Pagaliau susiformavo tvirta nuostata, kad karo belaisvis tai
ne nusikaltlis, o karys, atliekantis savo pareig, jog karo nelaisv nra
nusikaltimas ar gda, kaip buvo manoma Antrojo pasaulinio karo metu
Japonijoje. Pagrindinis karo nelaisvs tikslas dl karins btinybs izoliuoti kombatantus ir neleisti jiems toliau dalyvauti karo veiksmuose,
nors ir iuo metu kai kuri ali nacionalins instrukcijos vis dar draudia ginkluotj pajg kariams pasiduoti nelaisv neinaudojus vis
gynybos priemoni ir galimybi.
Belaisvis prieininko valstybei yra potencialus svarbios karins infor152

macijos altinis, todl nelaisvs pradioje paprastai atliekama apklausa.

Neatidliotina apklausa kartais duoda teigiam rezultat, nes paimti
karo belaisviai daniausia bna fizikai isek, patiria psichologin diskomfort, nerimauja dl savo ateities ir gyvybs.
Atsivelgiant tai, kad pamimo nelaisv metu paprastai nebna pakankamai laiko detaliai apklausai, rekomenduojama karo belaisvius kuo greiiau
evakuoti tranzito stovyklas, kur juos galt kvalifikuotai apklausti karins
valgybos specialistai. Siekiant gauti dominani ir reikaling ini, belaisvius galima apklausti taikant tik tikinimo, o ne prievartos metodus.
Kiekvienas apklausiamas karo belaisvis turi pasakyti savo vard, pavard, laipsn, gimimo dat bei kariuomens, pulko, asmens arba serijos numer, o toki nesant pateikti lygiavert informacij. ios inios, beje, yra
nurodytos asmens paymjime, kur paprastai su savimi turi karo belaisvis
ir kurio negalima i jo atimti. Atsisakius pateikti ias inias, gali bti apribotos karo belaisvio privilegijos, kurias jam suteikia jo laipsnis arba statusas, taiau negalima grasinti, eidinti ar kitaip nepalankiai elgtis. Karo
belaisviai, nepajgs dl savo fizins arba psichins bkls pateikti duomen apie save, perduodami medicinos tarnybai, kuri visomis galimomis
priemonmis turt bandyti nustatyti i belaisvi asmenyb.
III K 18 straipsnis reglamentuoja belaisvi nuosavybs klausimus. Karo
belaisviams leidiama pasilikti: visus asmeninius daiktus (tualeto priemones, rankin laikrod, portfel, raktus, maldaknyg, raymo priemones, kienin ibintuvl, akinius, skiriamuosius enklus, apdovanojimus); aprangos
reikmenis (visus drabuius, apatinius baltinius, batus, dir, milin, mai
asmeniniams daiktams laikyti); maitinimuisi skirtas priemones (katiliuk,
kelionin gertuv, stalo rankius, maisto produktus ir mai jiems susidti);
asmens apsaugos reikmenis (metalin alm, dujokauk, individualj pirmosios medicinos pagalbos paket, eton su asmens numeriu). Pinigai ir
vertingi daiktai gali bti paimti, iduodant pamimo kvit: jie belaisviui
grinami nelaisvei pasibaigus. Nedidels verts asmenini daikt (fotografij, vestuvinio iedo, pasiymjimo enkl) i belaisvi negalima atimti.
Kiekvienam belaisviui, i karto pamus j nelaisv, arba ne vliau
kaip per savait nuo atvykimo stovykl ar ligonin suteikiama galimyb parayti savo eimai CIA atviruk ir praneti apie pamim nelaisv,
sveikatos bkl, nurodyti savo adres. ie atvirukai isiuniami kiek galint skubiau, j jokiu bdu negalima sulaikyti (III K 70 str.).
153

Laikanti karo belaisvius valstyb gali juos internuoti. Karo belaisvi

internavim ypating j laisv apribojant reim ir kitas j nelaisvje laikymo slygas gana smulkiai reglamentuoja III K, nes monotonik gyvenim nelaisvje sudaro detals, kurios karo belaisviams danai
bna labai reikmingos.
Karo belaisviai gali bti internuoti aptvertose ar kitose stovyklose, u
kuri rib ieiti neleidiama. Internuoti karo belaisviai gali bti kurdinami tik sausumoje esaniose patalpose, atitinkaniose higienos reikalavimus bei nekenksmingose sveikatai. Karo belaisvius draudiama kurdinti
laivuose ar pastatuose, esaniuose kovos veiksm zonoje. Kaip ir vietos
civiliai gyventojai, karo belaisviai gali naudotis slptuvmis nuo oro antskrydi arba kitoki karo pavoj apsisaugoti. Karo belaisvi stovyklos
turi bti paymtos raidmis PW arba PG, kurios idstomos taip,
kad bt gerai matomos i oro. Laikanios karo belaisvius valstybs pranea kitoms valstybms toki stovykl geografin padt. Karo belaisviai paskirstomi stovyklas atsivelgiant j tautyb, kalb ir paproius, pagal
galimybes kartu su j valstybei priklausani ginkluotj pajg nariais.
Karo belaisvi apgyvendinimo stovyklose slygos neturi bti prastesns
u tas, kokiomis gyvena laikanios belaisvius valstybs kariuomen, idstyta toje paioje vietovje. ios slygos sudaromos atsivelgiant karo belaisvi proius bei paproius ir jokiu bdu negali bti kenksmingos j sveikatai. Patalpos turi atitikti prastus bendrojo ploto ir minimalaus trio reikalavimus. Jos turi bti pakankamai apildytos ir apviestos, apsaugotos nuo gaisr ir drgms. Tose stovyklose, kuriose kartu su
vyrais laikomos ir karo belaisvs moterys, rengiami atskiri miegamieji
(III K 25 str.).
Maitinimas kiekio, kokybs ir vairovs atvilgiu turi bti tinkamas
gerai karo belaisvi sveikatai palaikyti. Reikia atsivelgti belaisviams
prast maitinimosi reim. Dirbantiems karo belaisviams turi bti skiriamas papildomas racionas. Kiek manoma, karo belaisviai pasitelkiami
ruoiant maist. Draudiama taikyti kolektyvines drausms priemones,
susijusias su maistu (III K 26 str.). Visose stovyklose rengiami kioskai,
kur karo belaisviai galt sigyti maisto produkt ir tabako bei kasdieninio vartojimo reikmen. J pardavimo kainos neturi viryti vietins rinkos kain (III K 28 str.).
Laikanti karo belaisvius valstyb privalo pakankamai aprpinti juos
154

virutiniais drabuiais, baltiniais ir avalyne, tinkama vietos klimato ir darbo, kur atlieka, slygoms (III K 27 str.).
Privaloma imtis vis btin higienos priemoni, utikrinani var
bei sveikatingum stovyklose ir ukertani keli epidemijoms. Karo belaisviai turi turti galimyb naudotis variais sanitariniais patogumais
(moterims jie rengiami atskirai), pirtimis ir duais, nusiprausti bei isiskalbti baltinius ( III K 29 str.).
Kiekvienoje stovykloje rengiamas tinkamas medicinos punktas, kuriame karo belaisviai galt gauti reikiam pagalb. Belaisviams, sergantiems infekcinmis arba psichikos ligomis, rengiamas atskiras izoliatorius. Pageidautina, kad pagalb karo belaisviams teikt tos valstybs, kuriai jie priklauso, medicinos personalas. Medicinin karo belaisvi apira atliekama ne reiau kaip kart per mnes. Jos tikslas patikrinti
bendr belaisvi sveikatos bkl, mityb ir var bei nustatyti ukreiamsias ligas. Karo belaisviams visada turi bti leidiama kreiptis medicinos tarnybos vadovyb dl apiros (III K 30 ir 31 str.).
Kaip jau buvo minta, medicinos ir religiniam personalui priklausantys asmenys, sulaikyti laikanios belaisvius valstybs pagalbai karo belaisviams teikti, neturi bti laikomi karo belaisviais. Taiau jie naudojasi
visomis privilegijomis ir apsauga. Jiems taip pat sudaromos visos btinos
galimybs medicinos pagalbai ir dvasinei paramai karo belaisviams teikti: leidiama periodikai lankyti karo belaisvius darbo briuose arba u
ligonins rib; naudotis transporto priemonmis; laisvai susirainti profesins veiklos klausimais; be to, jie stovykloje atleidiami nuo darb,
nesusijusi su j profesinmis pareigomis (III K 33 str.).
Karo belaisviams suteikiama visika laisv atlikti religines savo tikjimo apeigas, skaitant pamald lankym, tam tikslui skirtose patalpose.
Kapelionams, patekusiems prieikos valstybs rankas ir likusiems arba
sulaikytiems padti karo belaisviams, leidiama jiems tarnauti ir laisvai
teikti dvasin param bendratikiams. Kai karo belaisviai negauna sulaikyto kapeliono arba karo belaisvio, j tikjimo dvasininko, pagalbos,
suinteresuot belaisvi praymu eiti ias pareigas paskiriamas j ar artimos tikybos dvasininkas arba, tokio nesant, imanantis pasaulietis (III
K 34, 37 str.).
Gerbdama individualius kiekvieno belaisvio polinkius, belaisvius laikanti valstyb skatina j intelektin, vietimosi veikl ir laisvalaikio usi155

mimus, sudaro slygas sportuoti. Tai veiklai skiriamos tinkamos patalpos ir rengimai (bibliotekos, skaityklos, sporto inventorius, sporto aiktels ir kt.). Taiau i nuostata neleidia laikaniai belaisvius valstybei
organizuoti politinio ar ideologinio aukljimo kurs ir usimim, kuriuos kvieiami dalyvauti karo belaisviai, jeigu jie nori gauti arba isaugoti kai kurias privilegijas.
Kiekvienai karo belaisvi stovyklai tiesiogiai vadovauja atsakingas laikanios belaisvius valstybs reguliarij ginkluotj pajg galiotasis
karininkas, kuris privalo turti III K teksto kopij, kad su jos nuostatomis pirmiausia susipaint ir jas vykdyt stovyklos personalas ir sargybiniai. Konvencijos tekstas, taip pat kit taisykli, sakym, skelbim, taikom visiems karo belaisviams, tekstai turi bti parayti belaisvi ar kita
jiems suprantama kalba ir ikabinti matomose vietose.
Su karininkais ir tolygaus statuso asmenimis elgiamasi pagarbiai, atsivelgiant j rang ir ami. Karo belaisviai, iskyrus karininkus, privalo sveikinti visus laikanios belaisvius valstybs karininkus atiduodami
pagarb, kaip to reikalauja j pai kariuomens statutas. Karo belaisviai karininkai privalo atiduoti pagarb tik auktesnio laipsnio laikanios belaisvius valstybs karininkams ir stovyklos virininkui, nepaisant,
koks jo laipsnis (III K 39, 41, 44 str.).
Esant btinybei karo belaisviai gali bti perkeliami i vienos stovyklos
kit. Toki perklimo tvark reglamentuoja specialus III K 8 skirsnis.
Belaisviai visada perkeliami humanikai ir neblogomis slygomis. Perklimas neturi pakenkti karo belaisvi sveikatai ir neapsunkinti j repatriacijos. Karo belaisviams leidiama pasiimti asmeninius daiktus, kuri
leistinas svoris neturi bti didesnis kaip 25 kg mogui. Negalima perkelti
sergani arba sueist karo belaisvi, jei kelion kelia pavoj j sveikimui. Karo belaisviai taip pat neperkeliami, kai karo veiksm zona priartja prie stovyklos, nebent juos galima perkelti saugiai arba pasilikti vietoje jiems pavojingiau, negu bti perkeliamiems.
III K daug dmesio skiriama karo belaisvi darbo ir finansini itekli reguliavimo klausimams. Laikanti belaisvius valstyb gali panaudoti fizikai sveik karo belaisvi darb, atsivelgdama j ami, lyt,
rang ir fizines galimybes bei profesinius sugebjimus. I karo belaisvi
puskarininki galima reikalauti dirbti tik priirimj darb. Karininkai
negali bti veriami dirbti, taiau jie gali prayti tinkamo darbo.
156

50 straipsnyje, be stovyklos valdymo, rengimo ir jos prieiros darb,

ivardijamos sritys, kuriose gali bti veriami dirbti eiliniai karo belaisviai (ems kyje, kai kuriose gamybos ar pramons akose, prekyboje,
nam kyje ir kt.). Pabriama, kad karo belaisviams skiriami darbai neturi bti tiesiogiai susij su karo veiksmais. Be to, n vienas belaisvis
negali bti naudojamas darbams, kuri jis fizikai negali dirbti, kenksmingiems sveikatai ar pavojingiems darbams (min arba panai tais
alinimas), nebent jis juos atlikt savo noru. Anglijos ir Argentinos konflikto metu argentinieiai belaisviai, karo ininieriai, pareik nor padti ivalyti min laukus Port Stenlio uosto rajone, taiau, sprogus minai, ie darbai buvo nutraukti.
Karo belaisviams turi bti sudaromos tinkamos darbo slygos: jie
aprpinami bstu, maistu, apranga ir rankiais. ios slygos neturi
bti blogesns u laikanios belaisvius valstybs piliei, dirbani
pana darb, darbo slygas. Karo belaisviai u savo darb turi gauti
teising atlyginim. Jo dydis negali bti maesnis nei viena ketvirtoji
veicarijos franko u vis darbo dien. Belaisvi darbo trukm neturi
bti ilgesn nei tok pat darb dirbani civili darbinink darbo laikas. Jokiu bdu negalima sunkinti darbo slyg taikant drausmines
nuobaudas. Naudodamasi karo belaisvi darbu, juos laikanti valstyb
privalo utikrinti, kad darbo vietose bt laikomasi nacionalini darbo saugos statym ir ypa darbo su technika saugos taisykli. Karo
belaisviams, nukentjusiems darbe nuo nelaiming atsitikim, suteikiama visa reikiama pagalba ir iduodama medicinin payma, kuria
remdamiesi jie gals pateikti iekin valstybei, nuo kurios jie priklauso, ir pretenduoti tam tikr kompensacij. Jei kuris nors belaisvis
mano ess nedarbingas, jam leidiama kreiptis stovyklos medicinos
personal, kuris gali rekomenduoti atleisti j nuo darbo.
Karo belaisviams grynuosius pinigus leidiama laikyti asmeninse sskaitose, kuri dydis gali bti ribojamas. Nelaisvei pasibaigus, turimos
grynj pinig sumos turi bti grintos. Laikanti belaisvius valstyb turi kas mnes mokti visiems karo belaisviams atlyginimo avans, kurio
dydis veicarijos frankais: emesnio negu seranto laipsnio kariams 8;
serantams ir kitiems puskarininkiams 12; viriloms ir karininkams iki
majoro 50; majorams, pulkininkamsleitenantams, pulkininkams 60;
generolams 75 frankai. U iuos grynuosius pinigus belaisviai gali pirk157

ti kioskuose, o kai kuriais atvejais ir u stovyklos rib, maisto produktus

bei kasdieninio vartojimo reikmenis ( III K IV skyrius).
Karo belaisviams leidiama palaikyti ryius ir su ioriniu pasauliu: sisti
ir gauti laikus bei atvirukus, paprastai gimtja kalba. Dl tam tikr aplinkybi (pavyzdiui, dl transporto priemoni ar cenzravimo tarnyb
pernelyg didelio darbo krvio) susirainjimas ribojamas, leidiant isisti per mnes ne daugiau kaip du laikus ir keturis atvirukus. Karo
belaisviams, ilgai negaunantiems ini i savo artimj, taip pat esantiems labai toli nuo savo nam, turi bti leista sisti telegramas. Visiems
belaisviams suteikiama galimyb konsultuotis su juristais, kaip surayti ir
persisti tokius teisinius dokumentus kaip galiojimai ir testamentai. Cenzruoti galima tik siuniam ir gaunam korespondencij ir tai turi bti
atliekama kaip galint greiiau.
Belaisviams leidiama gauti individuali ir kolektyvin pagalb, kuri
paprastai sudaro maisto produktai, drabuiai, medikamentai, kulto reikmenys, knygos, muzikos instrumentai, sporto inventorius ir kt. Karo belaisvi gaunamos siuntos, kurios kartais bna pakankamai didels, jokiu
bdu neatleidia laikanios belaisvius valstybs nuo pareigos utikrinti
nemokam karo belaisvi ilaikym. Pagalbos apimtys gali bti ribojamos tik valstybs globjos ar TRKK silymu pai belaisvi labui arba
rpinantis dl j siunt, kai transporto ir ryi priemoni pernelyg didelis darbo krvis. Kolektyvin pagalb paskirstyti pavedama stovyklos
belaisvi atstovui.
Karo belaisvi korespondencija, taip pat j gaunamos visos pagalbos
siuntos neapmokestinamos, taiau gali bti tikrinamos, nepakenkiant jose
esantiems daiktams, ypa maisto produktams. Tikrinama dalyvaujant adresatui, nesant rimto pagrindo, siuntinys turi bti nedelsiant teiktas gavjui.
Bet koks konflikto ali kariniais ar politiniais sumetimais vestas korespondencijos draudimas turi bti laikinas ir trukti kiek manoma trumpiau.
Karo belaisviai turi teis pateikti karinei vadovybei, kurios valioje jie
yra, bet kokius skundus ar praymus dl nelaisvs slyg. Skundai ir praymai gali bti odiniai arba ratiki, siuniami stovyklos virininkui ar jo
auktesniesiems virininkams. Periodikai sisti oficialius praneimus valstybi globj atstovams ir praneti apie padt stovyklose ir karo belaisvi poreikius gali ir belaisvi atstovai. Net jeigu skundai ir praymai pripastami es be pagrindo, u tai negalima skirti joki nuobaud.
158

Numatyta galimyb skirti valstybes globjas i neutrali valstybi, kad

jos stebt, kaip gerbiamos belaisvi teiss, todl kario belaisviai turi
neribojam teis su skundais ir praymais kreiptis ir valstybi globj
atstovus, siekdami atkreipti dmes neigiamus nelaisvs aspektus. Deja, toki valstybi globj nra tiek daug, todl atitinkamas funkcijas
gali vykdyti TRKK. Konflikto Pers lankoje metu (19901991 m.) TRKK
prezidentas pareik protest dl Irako atsisakymo leisti jo atstovus
koalicijos kariuomeni belaisvi stovyklas.
Visose stovyklose ir j skyriuose kas ei mnesiai belaisviai gali laisvai rinkti slaptu balsavimu tos paios pilietybs ir paproi belaisvi atstovus. Irinktas belaisvi atstovas gali pradti eiti savo pareigas tik tada, kai laikanti belaisvius valstyb tai patvirtina. Karinink arba miriose
stovyklose belaisvi atstovu laikomas vyriausias pagal ami ir turintis
aukiausi karin laipsn karininkas.
Belaisvi atstovai privalo atstovauti valstybms globjoms, TRKK ar
bet kuriai kitai jiems teikianiai pagalb ir prisidedaniai prie fizins,
dvasins ir intelektins karo belaisvi gerovs organizacijai. Belaisvi
atstovai sprendia vairius administracinius klausimus, kuriuos eina:
naujien i eim uklausimas, oficiali dokument suraymas ir j perdavimas, testament, skund ir praym perdavimas, kolektyvini siunt tvarkymas, vadovavimas valgyklai, karo belaisvi asmenini sskait
kontrol, karo belaisvi perklimo atveju kolektyvinio turto perveimas,
praneim apie karo belaisvi teismo proces gavimas, sergani karo
belaisvi pristatymas miri medicinos komisij apirai ir kt.
Belaisvi atstovams leidiama lankytis patalpose, kuriose laikomi
karo belaisviai. Kiekvienas karo belaisvis turi teis laisvai konsultuotis
su savo belaisvi atstovu. I belaisvi atstov negalima reikalauti, kad
jie dirbt kit darb, jei tai trukdyt jiems atlikti tiesiogines pareigas.
Jiems ir j paskirtiems padjjams turi bti suteikta tam tikra judjimo
laisv, kurios reikia j pareigoms atlikti (darbo briams tikrinti, siuntoms priimti ir t.t.).
Negalima pamirti, kad karo belaisviai yra prieikos valstybs, o ne
asmen arba karini dalini, pamusi juos nelaisv, valioje, todl u
elges su jais atsako laikanti belaisvius valstyb, nepaisant galimos asmenins atsakomybs. Savo ruotu, naudodamiesi Konvencijos suteiktomis
garantijomis, karo belaisviai turi paklusti juos laikanios nelaisvje vals159

tybs ginkluotosiose pajgose nustatytai tvarkai ir drausmei. Jei pagal

laikanios nelaisvje valstybs statymus, statutus ar sakymus karo belaisvi veiksmai yra baustini, o tokie patys veiksmai, vykdyti laikanios
belaisvius valstybs kariuomens nario, nebaustini, u tokius veiksmus
karo belaisviams skiriamos tik drausmins nuobaudos.
Karo belaisviams gali bti skiriamos tokios drausmins nuobaudos:
1) pinigin bauda, ne didesn kaip 50 proc. atlyginimo avanso ir darbo umokesio, ne ilgiau kaip 30 dien;
2) Konvencijoje nenumatyt privilegij atmimas;
3) papildomas darbas be eils, taiau ne ilgiau kaip dvi valandas per
dien (karininkams neskiriamas);
4) kalinimas.
Nuo drausmins nuobaudos paskyrimo iki jos vykdymo negali praeiti daugiau kaip mnuo. Drausmines nuobaudas gali skirti tik karininkas
stovyklos virininkas, arba jo galiotas atsakingas karininkas. Karininkai nekalinami tose paiose patalpose su puskarininkiais arba kareiviais.
Karo belaisvs moterys kalinamos atskirai nuo karo belaisvi vyr ir priirimos moter.
U padarytus nusikaltimus karo belaisvius gali teisti tik karo teismai.
Jie turi bti nepriklausomi bei nealiki ir utikrinti belaisviams gynybos
teises: teis turti savo pasirinkt advokat; teis reikalauti ikviesti
teism liudytojus ir, jei btina, kompetenting vertj. Teismo posdiuose gali dalyvauti ir suteikti pagalb kaltinamajam karo belaisviui valstybs globjos atstovai.
Laikanios belaisvius valstybs karin vadovyb ir karo teismai negali
skirti karo belaisviams joki kit baud, iskyrus tas, kurios numatytos
u tokias paias veikas tos valstybs ginkluotj pajg nariams. Skirdami bausm, teismai arba laikanios belaisvius valstybs valdia turi atsivelgti tai, kad kaltinamasis nra laikanios belaisvius valstybs pilietis
ir su ja nesusijs lojalumo saitais, todl turi galimyb suvelninti bausm
u padaryt paeidim ir neprivalo laikytis bausms minimumo reikalavimo. Negalima i jokio belaisvio atimti jo karinio laipsnio ar udrausti
jam neioti skiriamuosius enklus.
Karo belaisviai ir valstybs globjos kaip galint greiiau informuojami apie nusikaltimus, u kuriuos pagal laikanios belaisvius valstybs sta-

160

tymus baudiama mirties bausme. Mirties bausm vykdoma ne anksiau

kaip po 6 mnesi nuo valstybs globjos gauto galutinio sprendimo,
patvirtinanio mirties nuosprend.
Kiekvienas karo belaisvis, kaip ir laikanios belaisvius valstybs ginkluotj pajg nariai, turi teis paduoti apeliacin ar kasacin skund
dl jam paskelbto nuosprendio ir prayti perirti byl. siteisjus teismo nuosprendiui, karo belaisvis bausm atlieka tose paiose staigose ir
tokiomis paiomis slygomis kaip ir laikanios belaisvius valstybs ginkluotj pajg nariai. ios slygos visada turi atitikti sveikatos ir humanikumo reikalavimus. Su karo belaisviais, atlikusiais bausmes, reikia
elgtis lygiai taip pat kaip ir su kitais karo belaisviais.
Nelaisv pasibaigia, kai karo belaisviai: pabga; repatrijuojami karo veiksm metu; paleidiami ir repatrijuojami pasibaigus karo veiksmams; mirta.
Pabgimas laikomas pavykusiu, kai karo belaisvis:
1) prisijungia prie savo valstybs ar valstybs sjungininks ginkluotj pajg;
2) palieka teritorij, kontroliuojam laikanios belaisvius valstybs ar
jos sjungininks;
3) patenka laiv, plaukiant su tos valstybs, kuriai jis priklauso,
arba su jos sjungininks vliava ir esant laikanios belaisvius valstybs
teritoriniuose vandenyse, bet nepavald jos kontrolei.
Karo belaisviai, kuriems pavyko pabgti, vl patek nelaisv negali
bti u tai baudiami. U neskming pabgim karo belaisviams galima
skirti tik drausmines nuobaudas, net jei tai yra ne pirm kart padarytas
nusiengimas. Tokiu atveju jiems gali bti skiriama ypa grieta prieira belaisvi stovykloje, bet ji neturi atsiliepti j sveikatos bklei ir neatimti Konvencijos teikiam garantij. Bandant sulaikyti bganius ar mginanius pabgti karo belaisvius galima naudoti ginkl, tik visada prie
tai spjus. Pagavus bgus karo belaisv, apie tai praneama valstybei,
jeigu jau buvo praneta apie jo pabgim.
Repatriacija karo veiksm metu tai sunkiai sergani ir sunkiai sueist karo belaisvi, neatsivelgiant j skaii ar laipsnius, tiesioginis
isiuntimas tvyn arba internavimas neutralioje valstybje.
Tiesiogiai tvyn repatrijuojami: nepagydomi sueistieji ir ligoniai;
medik nuomone, vargu ar pasveiksiantys per metus sueistieji ir ligo-

161

niai, kuriems reikia prieiros; pagij sueistieji ir ligoniai, kuri psichin ar fizin galia labai ar visam laikui sumajusi. Tokie ligoniai negali
bti repatrijuoti prie j vali, jeigu vyksta karo veiksmai.
Vykstant karo veiksmams konflikto alys pagal susitarim su neutraliomis valstybmis gali kurdinti jose: sueistuosius ir ligonius, kurie galt geriau ir greiiau pasveikti; karo belaisvius, kuri psichinei ar fizinei
sveikatai buvimas nelaisvje kelia didel pavoj ir kuri kurdinimas neutralioje alyje galt i grsm paalinti.
Serganius ir sueistus karo belaisvius apiri ir atitinkamus sprendimus
dl j repatriacijos priima, karo veiksmams prasidjus, paskirtos mirios medicinos komisijos. Taiau tie karo belaisviai, kurie, laikanios belaisvius valstybs medicinos vadovybs nuomone, akivaizdiai sunkiai sueisti ar sunkiai
serga, gali bti repatrijuoti be mirios medicinos komisijos apiros.
Be to, kariaujanios valstybs gali sudaryti susitarimus dl sveik karo belaisvi, ibuvusi nelaisvje ilg laik, tiesiogins repatriacijos tvyn ar internavimo neutralioje alyje.
Karo belaisvi repatriacijos arba j perveimo neutrali al ilaidas nuo laikanios belaisvius valstybs sienos apmoka valstyb, kuriai
ie belaisviai priklauso. N vienas repatrijuotas asmuo negali bti paimtas tikrj karo tarnyb.
Pasibaigus karo veiksmams, karo belaisviai nedelsiant paleidiami ir repatrijuojami. Nepateisinamas belaisvi repatriacijos vilkinimas (nesudarant arba nevykdant repatriacijos plano, fizikai nepaleidiant belaisvi,
draudiant juos repatrijuoti) yra sunkus tarptautins humanitarins teiss
paeidimas. Jeigu konflikte dalyvaujanios alys susitarime dl karo veiksm nutraukimo nenumat repatriacijos tvarkos, laikanti belaisvius valstyb pati sudaro ir nedelsdama vykdo repatriacijos plan, kuriame gali nustatyti prioritetus, taiau suteikiant pirmenyb sueistiesiems ir ligoniams,
asmenims, ilgai buvusiems nelaisvje, patiems vyriausiems amiumi karo
belaisviams. I belaisvi paimti daiktai ir pinigai repatrijuojant turi bti
jiems grinti. Jie taip pat gali pasiimti savo asmeninius daiktus, jiems
siust korespondencij ir siuntinius. Bet kuriuo atveju kiekvienam belaisviui leidiama pasiimti ne maiau kaip 25 kilogramus mantos.
Aretuoti ar persekiojami u padarytus nusikaltimus karo belaisviai
gali bti laikomi iki proceso pabaigos arba tol, kol jie atliks bausm.
Apie tai turi bti praneta kitai konflikto aliai.
162

Karo belaisvi paleidimas ir repatriacija pasibaigus karo veiksmams

kartais praktikai tai gyvendinant sukelia tam tikr sunkum. Pavyzdiui, pasibaigus Korjos karui (1953 m.), nemaai Piet Korjos nelaisvje buvusi belaisvi atsisak grti iaurs Korj. prietaravim JT isprend iaikindama, kad negalima belaisvi versti grti
tvyn, jeigu jie to nenori.
Norinti repatrijuoti karo belaisvius valstyb neprivalo laukti karo veiksm pabaigos. Karo belaisvis gali bti paleistas i nelaisvs garbs odio
ar pasitikjimo pagrindu, taiau tik tuo atveju, jeigu jis atsisakys toliau
dalyvauti kovos veiksmuose prie valstyb, pamusi j nelaisv, ir jeigu
tai leidia jo alies statymai. Tokia iankstin repatriacija turi tam tikr
pranaum, nes tokiu atveju lengviau sprendiamos paimt nelaisv
karo belaisvi administravimo bei logistikos problemos. Daugelio valstybi statymai draudia j kariams sutikti su panaiomis slygomis arba
laiko galimu priimti jas tik iimtiniais atvejais, todl toks paleidimas i
nelaisvs taikomas gana retai.
Karo belaisviai jokiu bdu negali atsisakyti dalies arba vis III K ir I
PP jiems suteikt teisi. Bet koks mint teisi atsisakymas, susitarus su
nelaisvje laikania valstybe, karo belaisviams negali suteikti tam tikr
privilegij. Sakykime, belaisviui sutikus dirbti prieininko ginkl gamykloje, grus tvyn, jis gali bti teisiamas. Be to, karo belaisviai negali
atsisakyti savo statuso ir tapti civiliais darbuotojais.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos karo padties statymu, Vyriausyb 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 230 patvirtino Asmen, turini
teis karo belaisvi status, ir karo belaisvi repatrijavimo i Lietuvos
Respublikos tvark, kuri, remdamasi III K ir I PP, reglamentuoja karo
belaisvi repatriacijos atvejus ir jos procedr (74).
Karo belaisviui mirus, atliekama medicinin kno apira miriai konstatuoti ir aktui surayti, taip pat asmenybei nustatyti. Mirties liudijimuose arba specialiuose srauose nurodomi asmenyb patvirtinantys
duomenys (pagal asmens paymjim), mirties data ir vieta, mirties prieastis, laidojimo data ir vieta bei kiti duomenys, btini kapams atpainti. Mirties liudijimai arba vis mirusi karo belaisvi sraai kiek manoma greiiau perduodami CIA, o testamentai valstybei globjai.
Apie mirusij karo belaisvi, kaip ir kit kombatant laidojimo ir
galimo kremavimo tvark buvo kalbta 10.1. skirsnyje. Jeigu karo belais163

vio mirties kaltininkas yra sargybinis, kitas belaisvis ar bet kuris kitas asmuo, laikanti belaisvius valstyb turi atlikti oficial tyrim ir, nustaius
kaltinink, patraukti j baudiamojon atsakomybn.
10. 3. CIVILI GYVENTOJ APSAUGA
Kar istorija akivaizdiai rodo, kad daugiausia nuo karo veiksm ir
j padarini kenia civiliai gyventojai. Ilgus amius buvo laikoma, kad
karas traukia kov ne tik valstybes ir kariuomenes, bet ir tautas, dl to
civiliai gyventojai patekdavo nugaltoj valdion. Nugaltojai danai
juos udydavo arba vert dirbti sunkiausius darbus, pl ir su panieka
paeidindavo j teises. Pati vergvaldini kar esm lakonikai nusakoma lotyniku posakiu Vae victis! (Vargas nugaltiesiems!). Tais
laikais ir vliau su taikiais gyventojais buvo elgiamasi taip pat kaip ir su
kariaujaniaisiais.
Nuomon, kad tauta neturi bti traukta karo veiksmus, pradjo
formuotis dar XVI a., taiau sitvirtino tik XVIII a. Su civiliais gyventojais iauriai buvo elgiamasi iki XVIII a., kol atsirado nedideli ir
profesionalesni kariuomeni, kurios paprastai kaudavosi atokiau nuo
gyvenamj viet, todl civiliai gyventojai netapdavo karo taikiniais.
Padtis vl pradjo keistis Didiosios Pranczijos revoliucijos laikais
(17891794 m.), kai buvo pradta visuotin mobilizacija ir tvyns gynimas tapo piliei pareiga.
Verliai tobuljant kariavimo priemonms karo auk vis daugjo. Pastovi civili gyventoj nuostoli spartaus augimo tendencija pastebima
XX a. Pavyzdiui, 18701871 m., nustaius, kiek i viso buvo prancz ir
prs karo auk, paaikjo, kad nukentj civiliai gyventojai sudar apie
2 proc., taiau jau Antrojo pasaulinio karo metu tokie nuostoliai iaugo
iki 48 proc., t.y. j buvo jau apie 25 mln. 50 kart daugiau nei Pirmojo
pasaulinio karo metais. 1982 m. Izraelio agresijos Libane metu civili gyventoj aukos sudar net 95 proc. Dabar karai vyksta gana didelse teritorijose: miestuose, kaimuose ir itisuose regionuose, todl atsirado btinyb numatyti civili gyventoj teisins apsaugos utikrinimo sistem.
Tarptautinje teisje civili gyventoj apsaugos principas kaip sutartin norma pirm kart tvirtintas 1868 m. Peterburgo deklaracijoje ir vliau
buvo akcentuojamas 1899 ir 1907 m. Hagos konvencijose dl sausumos
164

karo statym ir paproi. 1907 m. IV Hagos konvencija daugiau nei 40

met buvo vienintelis tarptautins teiss aktas, kurio nuostatos ginkluot
konflikt metu leido tiksliai atskirti kombatantus nuo civili gyventoj,
nustat pastarj apsaugos nuo karo veiksm teisines priemones, apibr karins okupacijos reimo svok. Taiau nurodytos Konvencijos nuostat iurkts paeidimai Antrojo pasaulinio karo metu parod, jog btina parengti ir priimti naujas, tobulesnes normas, kurios bt skirtos civili gyventoj apsaugai ginkluot konflikt metu utikrinti.
Didiausi indl teisinant tokias apsaugos priemones ne 1945 m.
Tarptautinio karo tribunolo statutas, apibrs nusikaltim civiliams gyventojams svok ir nustats asmenin atsakomyb u iuos nusikaltimus. Niurnbergo ir Tokijo tribunol nuosprendiai taip pat turjo didel tak tobulinant tolesnes civili gyventoj apsaugos nuo ginkluot
konflikt ir j padarini tarptautines teisines priemones.
Taiau pats svarbiausias ia kryptimi engtas ingsnis buvo IV K
dl civili apsaugos karo metu. Pagal IV K 4 straipsn i Konvencija
saugo asmenis, kurie tam tikru momentu ir kokiu nors bdu konflikto ar okupacijos metu patenka konflikto alies ar okupuojanios
valstybs, kurios pilieiai jie nra, rankas. Konvencija netaikoma: a)
valstybi, nesaistom ios Konvencijos nuostat, pilieiams; b) neutrali valstybi pilieiams, esantiems vienos i kariaujani valstybi
teritorijoje, kol valstyb, kurios pilieiai jie yra, turi normali diplomatin atstovyb toje valstybje, kurios valioje jie yra; c) kariaujani valstybi pilieiams, kol valstyb, kurios pilieiai jie yra, turi normali diplomatin atstovyb toje valstybje, kurios valioje jie yra; d)
asmenims, kuriuos gina kitos trys K: sueistiesiems, ligoniams, asmenims, patyrusiems laivo suduim, ginkluotj pajg nariams, taip
pat karo belaisviams. Taigi IV K galiojimo sfera buvo ribota, nes
faktikai jos nuostatos galjo bti taikomos tik tiems civiliams, kuri
apsauga nustatyta ios Konvencijos 4 straipsnio I dalyje.
IV K saugom asmen kategorija buvo iplsta primus I PP, kurio 51
straipsnis nustato, kad civiliai gyventojai ir pavieniai civiliai turi bti saugomi nuo pavoj, kylani dl karo veiksm. I PP (50 str.) pirm kart pateiktas civili ir civili gyventoj apibrimas, pagal kur civilis yra bet kuris
asmuo, nepriklausantis ginkluotosioms pajgoms ir kitoms asmen, kurie
turi teis dalyvauti karo veiksmuose, kategorijoms ir negalintis turti karo
165

belaisvio statuso (r. III K 4 str. ir I PP 43). Jei abejojama, ar asmuo yra
civilis, jis laikomas civiliu.
Civiliams gyventojams priskiriami visi civiliai asmenys. Atskir asmen, nelaikom civiliais, buvimas tarp civili gyventoj netrukdo pastarj laikyti civiliais gyventojais. Civiliai gyventojai praranda savo status ir
teis bti saugomi tuo atveju, jeigu tarp j yra itisi kariniai daliniai ar
junginiai. Pagal I PP 51 str. 3 punkt civiliai yra saugomi, iskyrus atvejus ir laik, kai jie tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose.
Be I PP numatyt civilio ir civili gyventoj apibrimo, 1980 m. Konvencijos Protokolas (III) dl padegamj ginkl naudojimo apribojimo
ir udraudimo tarptautin teis veda svok civili koncentracija, kuri
reikia bet kok nuolatin ar laikin civili susitelkim. Tokios civili koncentracijos vietos yra miest gyvenamieji rajonai, miesteliai ir kaimai,
pabgli ar evakuotj stovyklos ar kolonos arba klajokli grups.
ie apibrimai turi svarbi reikm nustatant asmen, kuriems iuolaikin tarptautin teis ginkluoto konflikto metu taiko tiek
bendrsias, tiek specialisias civili gyventoj ir kit civili apsaugos
normas, kategorijas. IV K taikoma karo ar ginkluoto konflikto metu (net jei viena i ali karo ir nepripasta), saugant civilius asmenis
tiek nuo kai kuri karo padarini, tiek nustatant Konvencijos saugom asmen padt ir elgesio su jais taisykles.
iuos klausimus pradsime nagrinti nuo principin reikm turini
civili gyventoj ir atskir civili teisins apsaugos nuo karini veiksm
padarini priemoni komplekso. Apie ios Konvencijos saugom asmen padt ir elges su jais bus kalbama vliau.
I. Bendroji apsauga skiriama visiems konflikto ali teritorij ir okupuot teritorij civiliams gyventojams ir pavieniams asmenims, neatsivelgiant j buvimo viet ir kitas slygas. Taiki gyventoj bendrosios
apsaugos nuo karini operacij pavoj gyvendinimo interesais:
1. civiliai gyventojai, pavieniai asmenys, taip pat civiliniai objektai
neturi bti puolami;
2. draudiama naudoti neatrankines kariavimo priemones ir metodus arba jie ribojami;
3. kariaujani ali pareiga imtis btin ir praktikai galim atsargumo priemoni;
4. draudiama taikyti represalijas.
166

1. Draudimas pulti civilius gyventojus ir civilinius objektus.

I PP 52 straipsnyje nurodoma, kad civiliniai objektai yra visi objektai,
kurie nra kariniai objektai. Taiau civiliniai objektai dl konkrei karo
aplinkybi ir slyg gali tapti kariniais objektais, jeigu juos kariaujanti
alis taktiniais sumetimais panaudoja gynybiniams ar puolimo tikslams.
Tais atvejais, kai abejojama, ar objektas, paprastai skirtas civiliniams tikslams, pavyzdiui, banyia, gyvenamasis namas, mokykla, nenaudojami
efektyviai padti karo veiksmams, manoma, kad toks objektas naudojamas civiliniams tikslams.
Kariniais objektais, kurie gali bti puolami, laikomi tie objektai, kurie
dl savo pobdio, vietos, paskirties ir panaudojimo efektyviai padeda
vykdant karo veiksmus ir kuri visikas ar dalinis sugriovimas, umimas
ar neutralizavimas tuometinmis aplinkybmis suteikia aik karin pranaum (52 str. 2 p.). Kariniais objektais laikomos ir ginkluotosios pajgos, iskyrus karo medicinos tarnybos ir karinreligin personal bei j
turt, staigos, statiniai ir pozicijos, kuriose dislokuojami ginkluoti daliniai ir j turtas (kareivins, sandliai ir kt.).
Siekdama utikrinti civili gyventoj apsaug, tarptautin teis pareigoja kariaujanisias alis skirti civilius gyventojus nuo kombatant,
taip pat civilinius objektus nuo karini. Vykdyti karo veiksmus galima
tik prie pastaruosius.
Kariniu objektas laikomas net tuo atveju, kai jame ar visikai arti jo
yra civili. Todl, norint apsaugoti nuo puolimo karinius objektus arba
pridengti karo veiksmus, padti jiems ar trukdyti, negalima naudotis tuo,
kad juos persikl ar juose yra civili gyventoj arba pavieni civili.
Neturi tapti puolimo objektu pavojingos mons ir rengimai netgi tada,
kai ie objektai yra kariniai.
2. Draudimas naudoti neatrankines kariavimo priemones ir metodus apima toki ri ginklus ar kariavimo metodus, kurie dl savo naikinamj savybi ar veikimo specifikos gali nesirinktinai kliudyti tiek teistus
(kombatantus ir karinius objektus), tiek neteistus (civilius gyventojus ir
civilinius objektus) taikinius.
I PP pirm kart tarptautins teiss istorijoje tvirtintos normos, draudianios vykdyti neatrankinio pobdio puolim, kurio metu sunku ivengti civili gyventoj auk. Pagal 51 straipsnio 4 punkt puolimais be
atrankos laikomi:
167

 puolimai, nenukreipti konkreius karinius objektus;

puolimai, kai naudojami metodai ir kariavimo priemons, kuri
negalima taikyti konkretiems kariniams objektams;
puolimai, kai taikomi metodai ar kariavimo priemons kiekvienu
atveju gali be atrankos suduoti smg kariniams objektams ir civiliams
arba civiliniams objektams.
Ivardyti puolimai yra kaip pavyzdys, todl puolim be atrankos kategorijai gali bti priskirti ir kiti atvejai. Be to, I PP 51 straipsnio specialus 5 punktas draudia i ri neatrankinio pobdio puolimus, kelianius ypating pavoj civiliams gyventojams:
a) puolim bombarduojant bet kokiais bdais ir priemonmis, kai vienu
kariniu objektu laikomi keli aikiai atskirti ir vienas nuo kito per atstum esantys kariniai objektai mieste, kaime ar kitoje vietovje, kur sutelkti civiliai ar civiliniai objektai;
b) puolim, kurio metu galima laukti atsitiktini civili gyventoj
auk, civili sueidim ir tiktis, kad bus padaryta alos civiliniams objektams, nes tai bt pernelyg didel kaina u konkret ir tiesiogin
karin pranaum.
Kaip matome, I PP 51 straipsnio nuostatose suformuluoti draudimai
taikomi karo veiksm vykdymo bdams, o ne kokioms nors konkreioms
ginkl rims. i nuostata turi principin reikm, nes praktikai bet
kokios ries ginklas gali bti taikomas taip, kad jo panaudojimas bt
neatrankinio pobdio ir galt kelti grsm civiliams gyventojams.
3. pareigojimas puolimo atveju imtis atsargumo priemoni, kad nenukentt civiliai gyventojai ir nebt sunaikinti civiliniai objektai, buvo
numatytas dar Taut Sjungos dokumentuose, GA rezoliucijose, TRKK
memorandume, 1954 m. Kultros vertybi apsaugos konvencijoje. Ypa
daug dmesio atsargumo priemonms skiriama I PP. ia jas reglamentuoja specialus IV skirsnis, susidedantis i dviej straipsni Atsargumo priemons vykstant puolimui (57 str.) ir Atsargumo priemons prie
puolim padarinius (58 str.).
57 straipsnio 1 punkte tvirtintas gana reikmingas principas, pagal
kur, atliekant karo veiksmus, btina nuolat rpintis, kad bt tausojami civiliai gyventojai, pavieniai civiliai ir civiliniai objektai. Bt
idealu, to visais atvejais kombatantai ir turi siekti, kad bt ivengta

168

bet kokios alos civiliams gyventojams ir civiliniams objektams. iuo

tikslu Protokolas asmenis, kurie planuoja puolim arba priima sprendim pulti, pareigoja:
sitikinti, ar puolimo objektas yra civilinis, ar karinis (pavyzdiui,
mokyklos kieme stovintys keli arvuoiai); ar tai nra ypa saugomas objektas (pavyzdiui, kulkosvaidio pozicija utvankos papdje); jei tokio
puolimo metu galt bti civili gyventoj atsitiktini auk ir atsitiktinai padaryta ala civiliniams objektams, kariaujanios alys turt ataukti arba sustabdyti puolim;
renkantis puolimo priemones ir metodus, imtis vis praktikai galim saugumo priemoni, kad ala bt minimali (pavyzdiui, atkreipti
dmes gyvenamuosius rajonus, gyventoj galimyb pasislpti, civili
judjim, svarbius civilinius objektus, vair pavojaus skirtingu paros laiku laipsn ir pan.);
kai leidia aplinkybs, i anksto ir operatyviai perspti civilius
gyventojus apie puolim, kuris gali juos paliesti (pavyzdiui, paleisti
spjamj pstinink ugn, kad tai paskatint civilius suskubti slptuves; i skraidomj aparat ibarstyti apie pavoj spjanius lapelius ir pan.).
I PP 57 straipsnis ypatingas dar ir tuo, kad ia imtis nurodyt atsargumo priemoni pareigojama ne tik kariaujanti alis, bet vis pirma konkrets asmenys, kurie tiesiogiai planuoja puolim arba priima sprendimus dl jo vykdymo. Tai padidina ginkluotj pajg vad asmenin
atsakomyb utikrinant, kad i tarptautins humanitarins teiss reikalavim bt laikomasi.
Minto straipsnio nuostatos glaudiai susijusios su I PP 58 straipsniu, pareigojaniu konflikto alis utikrinti civili gyventoj ir civilini
objekt maksimali ir veiksming apsaug. iuo tikslu karin vadovyb,
bendradarbiaudama su civilinmis institucijomis, turi ikeldinti civilius
gyventojus i vietovi, esani netoli karini objekt (pageidautina
jiems inomas vietas), vengti idstyti karinius objektus tankiai gyvenamose vietovse arba arti j, patikrinti, ar ypa saugomi objektai paymti skiriamaisiais enklais, ir imtis kit btin atsargumo priemoni, kad
civiliai gyventojai ir civiliniai objektai bt apsaugoti nuo karini operacij keliamo pavojaus.

169

4. Represalij, kaip atsakomj prievartos priemoni, kuri imasi valstyb siekdama nutraukti kitos alies neteistus veiksmus, draudimas. Tarptautin humanitarin teis draudia represalijas nukreipti ne tik prie civilius gyventojus bei civilinius objektus, bet ir prie kitas karo aukas, kultros vertybes, pavojingas mones ir rengimus, jomis veikti gamt ir aplink
ir kt. Tai paymta visose K ir I PP bei 1954 m. Hagos konvencijoje.
II. Specialiosios apsaugos priemons skiriamos atskiroms civili kategorijoms, kurios nustatomos atsivelgiant j paeidiamum ginkluoto
konflikto metu (daugiau paeidiamos yra moterys, vaikai, sueistieji,
ligoniai, invalidai) arba profesini funkcij, kurias atlieka konflikto
metu, specifik (medicinos dalini ir civilins gynybos organizacij personalo, urnalist ir kt. darbo ypatybes).
Specialioji apsauga reikia papildomas priemones ir garantijas, utikrinanias nurodyt subjekt saugum arba detaliai reglamentuojanias
tokios apsaugos slygas.
IV K numato, kad sueistieji ir ligoniai, taip pat invalidai ir nios moterys yra ypa saugomi ir gerbiami (16 str.). Tokiai ypatingai
apsaugai utikrinti konflikto alys turi sudaryti vietinius susitarimus dl
sueistj, ligoni, invalid ir sen moni, vaik ir gimdyvi evakuacijos i apgult ar apsupt rajon ir dl vis religij dvasinink, medicinos darbuotoj ir medicinos rangos leidimo tokius rajonus.
I PP pareigoja kariaujanisias alis utikrinti vaik apsaug ir teikti
pagalb, jiems reikaling dl amiaus ar dl kokios nors kitos prieasties. Jos privalo stengtis, kad vaikai, neturintys 15 met, dl karo tap
nalaiiais ar atskirti nuo savo eim, nebt palikti likimo valiai ir bet
kokiomis aplinkybmis atrasti galimybi juos ilaikyti. Kariaujanios alys turi imtis vis manom priemoni, kad vaikai, neturintys 15 met,
tiesiogiai nedalyvaut karo veiksmuose ir nebt verbuojami savo ginkluotsias pajgas, o jeigu taip atsitinka ir jie atsiduria prieikos alies
valioje, jie turi bti ypa saugomi, nesvarbu, ar jie yra karo belaisviai, ar
ne (I PP 77 str.).
IV K 14 straipsnis numato galimyb tiek taikos metu, tiek prasidjus karo veiksmams suinteresuot ali abipusiu susitarimu kurti savo
teritorijoje, o prireikus ir okupuotose teritorijose, sanitarines ir saugumo zonas bei vietas (ir perduoti viena kitai j sraus), kad jose bt
galima apsaugoti nuo karo padarini sueistuosius, ligonius ir senus mo170

nes, vaikus iki 15 met, nias moteris bei motinas su vaikais iki 7 met.
Prie i zon bei viet steigimo ir pripainimo kvieiamos geranorikai
prisidti valstybs globjos ir TRKK. Sanitarini ir saugumo zon bei
viet jokiomis aplinkybmis negalima atakuoti. Jas visada turi globoti ir
gerbti konflikto alys.
Sanitarins ir saugumo zonos turi atitikti tam tikras slygas: a) jos
gali uimti tik nedidel jas krusios valstybs valdomos teritorijos dal;
b) tokiose zonose turi gyventi maai moni, palyginti su tuo skaiiumi,
kiek j tokiose zonose bt galima apgyvendinti; c) jas reikt kurti toli
nuo vis karini objekt ar dideli pramons moni arba administracini staig, be to, toki objekt j teritorijoje neturi bti; d) sanitarins
ir saugumo zonos negali bti kuriamos rajonuose, kurie, tiktina, taps
svarbs karui tsti.
Sanitarinms ir saugumo zonoms keliami tokie reikalavimai: a) iose
zonose esantys susisiekimo keliai ir transporto priemons negali bti
naudojami kariuomenei ar karinms mediagoms veti (net tranzitu); b)
jokiomis aplinkybmis jos neginamos karinmis priemonmis. i zon
udrausta patekti asmenims, neturintiems teiss joje gyventi ar bti.
Sanitarins ir saugumo zonos ymimos striomis raudonomis juostomis baltame fone ant pastat ir zonos iorini sien. Zonos, skirtos tik
sueistiesiems ir ligoniams, gali bti paymtos Raudonojo Kryiaus (Raudonojo Pusmnulio, Raudonojo Lito ir Sauls) baltame fone emblema.
Kiek bus sumainti iuolaikini ginkluot konflikt poveikio padariniai civili gyventoj sveikatai ir gyvybei, itin priklauso tiek nuo medicinos dalini, suteikiani reikiam pagalb sueistiesiems, ligoniams ir
kitoms karo aukoms, tiek nuo civilins gynybos organizacij, atliekani
gelbjimo darbus, kovojani su gaisrais, rengiani nukentjusiems civiliams gyventojams slptuves, suteikiani jiems pastog ir pan., darbo
efektyvumo.
Medicinos ir civilins gynybos personalas tarptautins teiss nustatyta
apsauga naudojasi ne tik tada, kai teikia pagalb civiliams gyventojams,
bet ir kai atlieka kitas funkcijas, nesusijusias su civiliais. Jam priklausantys asmenys turi teis neiotis asmenin ginkl ir susidarius tam tikroms
situacijoms j panaudoti, neprarasdami iai asmen kategorijai suteiktos
apsaugos ir statuso.
Be bendrosios civiliniams objektams skiriamos apsaugos, tarptauti171

ns teiss normose numatyta specialioji apsauga, taikoma kai kurioms

toki objekt grupms, kuri pagrindins:
ypa saugomos vietovs ir zonos;
objektai, btini civiliams gyventojams ilikti;
medicinos daliniai ir sanitarins transporto priemons;
objektai, naudojami civilins gynybos reikmms;
pavojingos mons ir rengimai.
Ypa saugomos vietovs ir zonos turi svarbi praktin reikm utikrinant civili gyventoj apsaug tuo atveju, kai kariaujanios alys laikosi
tarptautiniuose susitarimuose specialiai aptart reikalavim.
Be anksiau mint sanitarini ir saugumo zon, IV K 15 straipsnis
numato galimyb kurti specialias neutralias zonas. J paskirtis apsaugoti nuo karo padarini ne tik sueistus kombatantus ir nekombatantus, bet
ir civilius, kurie nedalyvauja karo veiksmuose. Tokios zonos ypatingos tuo,
kad kuriamos, kaip numato IV K, mi rajonuose. Be to, neutralios
zonos gali bti sukurtos tik tuo atveju, jei abi kariaujanios alys pripasta j status, todl realiai gyvendinti tokias nuostatas gana sunku. XX a.
inomi tik keli atvejai, kai ginkluot konflikt metu praktikai buvo sukurtos tokios zonos, pilietinio karo Ispanijoje (1937 m. Madridas),
japon agresijos Kinijoje (1937 m. anchajus), o pokario laikotarpiu
arab ali ir Izraelio konflikto (1948 m. Jeruzal) metu.
Ypa saugomoms vietovms ir zonoms taip pat priskiriamos neapsaugotos vietovs ir demilitarizuotos zonos.
Neapsaugota vietove (dar vadinama ir improvizuotja zona) laikoma
bet kuri gyvenamoji vietov, esanti ginkluotj pajg susikirtimo zonoje arba greta j, kuri yra atvira prieikos alies okupacijai.
Demilitarizuotos zonos, kaip ir neapsaugotos vietovs, turi atitikti tokias slygas:
a) i j turi bti evakuoti visi kombatantai, mobilios karins priemons;
b) stacionarios karins mons ir rengimai neturi bti naudojami kariniams tikslams;
c) jose neturi bti atliekami kokie nors karo veiksmai;
d) ia negalima imtis joki karines operacijas palaikani veiksm.
Tarp j esama esmini skirtum: pirma, kurianti neapsaugot vietov konflikto alis gali paskelbti vienaalikai, pranedama apie tai kitai
172

aliai ir nurodydama tikslias jos ribas, o demilitarizuota zona kuriama

abiej ali susitarimu; antra, neapsaugotos vietovs statusas yra laikinas ir jis gali bti nutrauktas, kai vietov okupuoja prieininkas, o susitarimai dl demilitarizuot zon galioja tol, kol alys nepaeidia anksiau nurodyt slyg.
Tiek neapsaugotos vietovs, tiek demolitarizuotos zonos perimetras
turi bti paymtas suderintais, aikiai matomais i oro ir sausumos reikiamo dydio skiriamaisiais enklais (pavyzdiui, pakrants linija, ustatyto ruoo arba miko pakraio riba, pagrindinis kelias, up). I j btina evakuoti visus kombatantus, taip pat mobili karin rang, todl
ginkluotosioms pajgoms turi bti duoti tiksls nurodymai, kada jos turi
palikti vietov be kovos, privaloma kontroliuoti j veiksmus. Karin vadovyb turi suderinti su civilinmis institucijomis atitinkamus veiksmus,
kaip sudaryti reikalaujamas slygas ir sprsti praktinius klausimus (pavyzdiui, vietovs perimetro paymjimas; evakuotini objektai ir rengimai; jimo kontrol; aprpinimas; sanitarija; vieoji tvarka; teissaugos
institucij funkcijos; gyventoj informavimas).
Konflikto alims draudiama naudojant bet kokias priemones pulti
neapsaugotas vietoves ir vykdyti karines operacijas demilitarizuotose zonose (I PP 59 ir 60 str.).
Specialus tarptautins teisins apsaugos reimas taikomas objektams,
kurie btini, kad civiliai gyventojai galt ilikti. i objekt svoka netiesiogiai pirm kart apibrta I PP 54 straipsnyje. Ja vardijamos maisto atsargos, ems kio vietovs, kuriose gaminami maisto produktai,
pasliai, galvijai, geriamojo vandens rengimai ir jo atsargos, irigacins
sistemos. Kaip galima suprasti i Protokolo, is ivardijimas yra pavyzdinis, nes tokiais objektais gali bti laikomi ir kiti jame nenurodyti objektai. Tai priklauso nuo konkrei karo veiksm rajon slyg ir i rajon
civili gyventoj gyvenimo bdo.
iuos objektus draudiama pulti, naikinti, iveti ar paversti netinkamais naudoti, turint tiksl neleisti juos panaudoti kaip egzistavimo palaikymo priemon, arba badu marinti civilius gyventojus, priversti juos
isikelti kitur ir pan. Taiau iame straipsnyje numatytos dvi iimtys, kai
netaikomos bendrosios nuostatos: jei tokie objektai naudojami tik prieikos alies ginkluotj pajg nariams maitinti arba jei jie yra skirti
tiesiogiai karo veiksmams remti. Net ir iais atvejais kariaujanios alys
173

privalo riboti karini priemoni poveik, taip pat veiksmus, dl kuri

civiliai gyventojai galt likti be jiems btino igyventi maisto ar vandens ir dl to kilt badas ar jie bt priversti keltis kitur.
Pltodamas normas, tvirtintas 1899 ir 1907 m. Hagos konvencijose,
IV K, I PP numato nustatyti special tarptautin teisin apsaugos reim ir medicinos daliniams, sanitariniam transportui, kurie yra gerbiami
bei saugomi ir negali tapti puolimo objektu.
Medicinos daliniai tai kariniai ir civiliniai daliniai ar kitos staigos,
sukurti medicinos tikslams, btent iekoti, surinkti, transportuoti, diagnozuoti ir gydyti, skaitant ir pirmosios pagalbos teikim, sueistuosius,
ligonius ir asmenis, patyrusius laivo suduim, arba ligoms ivengti. Medicinos dalini svoka apima ir ligonines, kraujo perpylimo stotis, medicinos profilaktikos centrus, medicinos saugyklas, farmacijos sandlius ir
kitus panaius dalinius. Medicinos daliniai gali bti stacionars arba
kilnojamieji, nuolatiniai arba laikinieji (I PP 8 str.).
Sanitarinio transporto (tiek karinio, tiek civilinio) paskirtis, kaip jau
buvo minta, gabenti sueistuosius, ligonius ir asmenis, patyrusius laivo suduim, taip pat perveti medicinos ir religin personal, medicinos rang bei atsargas.
Tarptautins teiss normos, skirtos civili gyventoj ir civilini objekt apsaugai utikrinti, yra I PP VI skirsnio nuostatos dl civilins gynybos apsaugos, o tai anksiau nebuvo reglamentuojama.
Civilin gynyba tai kai kuri humanitarini uduoi, skirt civiliams gyventojams apginti nuo pavoj ir padti jiems paalinti tiesioginius karo veiksm ar katastrof padarinius, taip pat sukurti jiems ilikti
btinas slygas, vykdymas. Svarbiausios civilins gynybos uduotys: civili gyventoj perspjimas ir j evakavimas, slptuvi rengimas, viesos
maskavimo priemoni naudojimas, kova su gaisrais, gelbjimo operacij
vykdymas, pavojing vietovi nustatymas ir ymjimas, skubi pagalba nelaim patyrusiose vietovse atkuriant ir palaikant tvark, skubus btin
komunalini tarnyb atkrimas, pagalba siekiant isaugoti btinus objektus ir kt.
Su civilins gynybos teisiniu reguliavimu tiesiogiai susij keletas I PP
61 straipsnyje suformuluot apibrim, padedani nustatyti ios tarnybos subjektus ir atskleisti j veiklos turin.
Tai pirmiausia civilins gynybos organizacij apibrimas. Pagal I PP
174

61 straipsn civilins gynybos organizacijos tai staigos ar daliniai, kurie arba suorganizuoti, arba yra gav kompetenting konflikto alies valdios institucij galiojimus vykdyti kuri nors i mint uduoi ir kurie skirti ir naudojami tik toms uduotims vykdyti.
Ten pat apibrtos ir kitos svokos. Civilins gynybos organizacij
personalas asmenys, kuriuos konflikto alis paskiria tik civilins gynybos uduotims vykdyti ar ioms organizacijoms vadovauti. Civilins gynybos organizacij inventorius rengimai, mediagos ir transporto priemons, kurias ios organizacijos naudoja civilins gynybos uduotims vykdyti.
Civilins gynybos organizacijos ir j personalas yra gerbiami, saugomi
ir turi teis vykdyti patiktas civilins gynybos uduotis. Svarbu paymti, kad civilinei gynybai naudojami objektai negali bti sunaikinami arba
naudojami ne pagal paskirt. Naudoti juos kitaip gali tik alis, kuriai jie
priklauso (I PP 62 str.).
Pagal nacionalines civilins gynybos nuostatas civilins gynybos organizacijoms leidiama bendradarbiauti su ginkluotosiomis pajgomis, kuri nariai ir kariniai daliniai yra gerbiami ir saugomi, jeigu jie atlieka
iimtinai civilins gynybos uduotis, neatlieka joki kit karini pareig
ir tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose.
I PP 63 straipsnis apibdina civilins gynybos objekt okupuotose
teritorijose teisin padt. Okupuotose teritorijose civilins gynybos organizacijoms turi bti teikiama valdios institucij parama, btina j
uduotims vykdyti. Jokiomis aplinkybmis okupavusi valstyb i organizacij personalo negali versti imtis veiklos, trukdanios tinkamai vykdyti
j funkcijas (pavyzdiui, neleidiama keisti civilins gynybos organizacij struktros ar personalo; teikti prioriteto okupavusios valstybs pilieiams ar interesams). Okupavusi valstyb neturi teiss pastat nei kitaip
panaudoti, nei j rekvizuoti, jei tai pakenkt civiliams gyventojams, neturi keisti slptuvi, skirt civiliams gyventojams naudotis ar jiems btin, paskirties ar jas rekvizuoti.
Civilins gynybos organizacij funkcijas konflikto alies teritorijoje,
jai pritariant ir kontroliuojant, gali vykdyti ir neutrali ar kit konflikte
nedalyvaujani valstybi analogikos organizacijos. Apie i pagalb
praneama prieikai aliai ir tai nelaikoma kiimusi konflikt. Okupuotose teritorijose okupavusi valstyb gali udrausti arba apriboti civi175

lins gynybos organizacij, priklausani neutralioms ar kitoms konflikte nedalyvaujanioms valstybms, ir tarptautini koordinuojani organizacij veikl tik tuo atveju, jeigu ji pati gali pasirpinti, kad civilins
gynybos uduotys bt tinkamai vykdomos.
Tiek okupuotose teritorijose, tiek rajonuose, kur vyksta ar gali vykti
miai, civilins gynybos objektai ir civilins slptuvs, kad bt atpastamos, turi bti paymtos tarptautiniu civilins gynybos skiriamuoju
enklu (r. I pried), o personalas turti asmens paymjim, patvirtinant jo status. Konflikto alys gali susitarti civilins gynybos objektams
atpainti naudoti net tik skiriamj enkl, bet ir skiriamuosius signalus.
Tarptautiniu civilins gynybos skiriamuoju enklu taip pat turi bti aikiai paymti karini dalini, skirt civilinms organizacijoms, stambs
rengimai ir transportas.
Apsauga, kuri turi teis civilins gynybos organizacijos, j personalas ir kuri skiriama pastatams, slptuvms ir inventoriui, nutraukiama
tik tada, jeigu ji, be savo paios uduoi, atlieka veiksmus, daranius
al prieininkui, arba naudojama tokiems veiksmams atlikti. Veiksmai,
nelaikomi daraniais al prieininkui, ivardyti I PP 65 straipsnyje.
Analizuodami tarptautins humanitarins teiss norm gyvendinimo Lietuvos nacionalinje teisje civilins gynybos klausimus, V. Vadapalas ir I. Jarukaitis daro ivad, kad organizacin ir reguliavimo sistema, susijusi su civilini organizacij humanitarini uduoi, minim I
PP 61 straipsnyje, vykdymu, Lietuvoje yra sukurta ir visikai veikianti
(96, p.79). Tai vis pirma patvirtina Lietuvos Respublikoje priimti Nacionalinio saugumo pagrind statymas, Civilins saugos statymas (63)
ir kiti teiss aktai.
Paskutin objekt, kuriems tarptautin humanitarin teis nustato
specialiosios apsaugos reim ginkluoto konflikto metu, grup pavojingos mons ir rengimai. I PP 56 straipsnyje isamiai idstytos j apsaugos slygos, nurodyta, kokie objektai priskirtini iai kategorijai. Tai
utvankos, pylimai ir atomins elektrins, kurie neturi tapti puolimo
objektu, nes prieingu atveju tai gali sukelti masin civili gyventoj
t, bt patirta milinik ekonomini ir ekologini nuostoli dl pavojing tiek natrali (dideli teritorij utvindymas), tiek dirbtini
(radioaktyvij mediag patekimas atmosfer ir j iplitimas dideliuose plotuose) jg pasireikimo. Abejojame, ar toks detalus ypatin176

gai saugom pavojing moni ir rengim sraas yra teisingas, nes kitiems ia prasme pavojingiems objektams, pavyzdiui, branduoliniams
reaktoriams, branduolin kur gaminanioms monms, ios normos negalioja, nors jie gali padaryti civiliams gyventojams nemaesn al.
Didelio masto karo veiksmai tokiuose pramons koncentracijos regionuose kaip Vakar Europa yra labai pavojingi, nes neivengiamai gali sukelti bendr katastrof. inoma keletas toki pavojing objekt
bombardavimo atvej. Pavyzdiui, Izraelis bombardavo atomin elektrin Irake, o pastarasis Irane. Laim, abiem atvejais iose elektrinse
branduolini mediag nebuvo. Todl tokios mons ir rengimai negali
bti puolami netgi tada, kai jie yra kariniai objektai arba sikr greta
karini objekt. Suprantama, kuo didesnis atstumas tarp karini objekt ir pavojing moni ir rengim, tuo maesn tikimyb, kad jie gali
bti sunaikinti, nors I PP 56 straipsnis netikslina svokos greta, nenurodo kokio nors kriterijaus. Tuo atveju, kai utvankos ir pylimai reguliariai naudojami tiesioginms karinms operacijoms remti arba atomins
elektrins gamina elektros energij kariniams tikslams, toki objekt ypatingoji apsauga gali bti nutraukta, jei puolimas yra vienintelis manomas bdas tokiai karinio pobdio veiklai sustabdyti. Taiau konflikto
alims leidiama statyti karinius objektus greta pavojing moni ir rengim tik vienu atveju kai taip siekiama jas apsaugoti nuo upuolimo.
Tam, kad pavojingoms monms ir rengimams bt utikrinta papildoma apsauga, kariaujanios alys raginamos sudaryti tarpusavio susitarimus. Tokie objektai gali bti ymimi specialiu enklu trimis rykiai
oraniniais apskritimais, idstytais ant tos paios aies (r. I pried).
enklas turi bti pakankamai didelis ir aikiai isiskiriantis.
Savo ruotu karin vadovyb privalo bendradarbiauti su civiline valdia, kurios inioje yra utvankos, pylimai ir atomins elektrins, siekiant sumainti civiliams gyventojams galimos grsms tikimyb, pavyzdiui, parengti civili asmen perklimo kit vietov priemones, informuoti apie galim pavoj, sumainti utvank vandens lyg ir pan.
Lietuvoje taip pat yra toki objekt, todl 1996 m. buvo priimtas
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojing rengim prieiros statymas (60), kuris nustato projektuojam, statom ir eksploatuojam potencialiai pavojing rengim prieiros bendruosius principus bei prieiros teisini ir organizacini veiksm pagrind. gyvendindama io sta177

tymo nuostatas, Vyriausyb prim nutarim, patvirtinant Pavojing Lietuvos kio objekt registro nuostatus (72). Registr administruoja Civilins saugos departamentas prie Krato apsaugos ministerijos.
Be civili asmen bendrosios apsaugos nuo karo padarini, IV K
III dalyje reglamentuojama Konvencijos saugom asmen padtis ir elgesys su jais konflikto ali ir okupuotose teritorijose.
27 straipsnis nustato bendrsias elgesio su Konvencijos saugomais
asmenimis taisykles, kuriose sakoma, kad visomis aplinkybmis turi bti
gerbiamas j asmuo, garb, eimos teiss, religiniai sitikinimai ir apeigos, elgiamasi humanikai; jie ginami nuo bet koki smurtini veiksm
ar grasinim. Moterys specialiai saugomos nuo ksinimsi j dorov
(bet kokia forma), ypa nuo aginimo ar priverstins prostitucijos. Su
visais Konvencijos saugomais asmenimis elgiamasi vienodai, be jokios
diskriminacijos, ypa dl rasini, religini ar politini sitikinim, taiau gali bti taikomos dl karo nustatytos btinosios kontrols ir saugumo priemons.
Negalima prie saugomus asmenis taikyti fizins ir moralins prievartos siekiant gauti i j informacijos. 32 straipsnis pabria, kad alims
draudiama imtis bet koki priemoni, galini sukelti j rankose esani asmen fizines kanias ar juos sunaikinti. is draudimas aprpia ne
tik nuudymus, kankinimus, kno bausmes, luoinim ir medicinos bei
mokslinius bandymus, bet ir kitokias civilins ar karins valdios atstov
taikomas brutalias priemones.
Saugomas asmuo gali bti baudiamas tik u jo padaryt teiss paeidim; draudiamos kolektyvins bausms, bauginimo ar teroro priemons, represalijos; draudiama plti, imti kaitus. Saugomiems asmenims
sudaromos visos galimybs kreiptis valstybes globjas, TRKK, nacionalin Raudonojo Kryiaus draugij ar kitas galinias padti organizacijas, kuri atstovai, teikdami dvasin ar materialin pagalb, turi galimyb juos lankyti.
35 46 straipsniuose reglamentuojama konflikto alies teritorijoje esani svetimali padtis. Karo tarp valstybi metu vienos i j pilieiai dl
vairi prieasi gali bti kitos alies teritorijoje be diplomatins ar konsulins apsaugos. Tokie Konvencijos saugomi asmenys turi teis palikti
i teritorij, jei j ivykimas neprietarauja nacionaliniams valstybs in-

178

teresams. Su savo noru pasiliekaniais arba negavusiais leidimo ivykti

svetimaliais reikia elgtis pagal taikos meto statymus dl usieniei teisins padties. Jiems turi bti garantuojama minimali apsauga, suteikta
galimyb rasti mokam arba pragyventi leidiant darb, naudotis medicinos pagalba, leidiama atlikti religines apeigas, gauti paalpas i savo
tvyns, valstybs globjos ar kit tarptautini draugij ir t.t. Vaikai iki
15 met, nios moterys ir motinos su vaikais iki 7 met naudojasi tomis paiomis privilegijomis kaip ir tos alies pilieiai. Taip pat saugomi ir
pabgliai, tarp j ir prieikos valstybs pilieiai, jeigu j negina n
viena vyriausyb.
Paymtina, kad btinais valstybs saugumo sumetimais (pavyzdiui,
dl ardomosios veiklos, nipinjimo, sabotao ir pan.) svetimaliai gali
bti internuoti ar priverstinai apgyvendinti kitoje gyvenamojoje vietoje.
Vien tik piliei priklausymas prieininko valstybei negali bti pagrindas
juos internuoti. Bet kuris internuotas asmuo turi teis reikalauti, kad
valstybs paskirtas atitinkamas teismas ar kita administracin staiga per
kuo trumpesn laik persvarstyt sprendim internuoti.
Internuot svetimali laikymo slygos paprastai analogikos belaisvi laikymo slygoms, taiau kai kuriais atvejais jos yra palankesns. Pavyzdiui, neturi bti atskiriamos eimos. Internuotieji negali bti apgyvendinti kariniu poiriu pavojingose vietovse.
Karo Pers lankoje (19901991 m.) metu, po Kuveito okupacijos,
Irako vyriausyb Vakar valstybi pilieius laik pavojingose vietose kaip
sveius, tikdamasi, kad jos dl to nebus atakuojamos. Tokios ries
gyvojo skydo taktika visais atvejais yra neteista.
Konvencijos saugomi svetimaliai bet kuriuo metu gali bti isisti
tvyn arba perduoti valstybei Konvencijos dalyvei, jeigu sitikinama,
jog priimanioji valstyb sutinka laikytis Konvencijos reikalavim ir nepersekios perduotj u j politinius ar religinius sitikinimus. Pasibaigus karo veiksmams, kuo skubiau ataukiamos visos ribojanios priemons, taip pat ir tos, kurios buvo taikytos asmen nuosavybei.
Okupuotos teritorijos gyventojai naudojasi visomis IV K nuostatomis
ir j teises visikai gina tarptautin teis. statymai, susij su karine okupacija, kuri yra laikinas dalykas, reikalauja okupuotoje teritorijoje isaugoti anksiau buvusi tvark. Vietins valdios tarnautojams, skaitant teisjus, turi bti suteikta galimyb tsti savo veikl, taiau tai ne
179

visada yra gyvendinama, ypa esant ilgalaikei okupacijai. Pavyzdiui,

Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais visose be iimties okupuotose
teritorijose buvo vedusi savo statymus.
Okupuojanti valstyb jokiu bdu negali ignoruoti pagrindini saugom asmen teisi. Nesvarbu, kokie bt motyvai, draudiama individualiai ar masikai priverstinai perkelti ar deportuoti vietinius gyventojus okupuojanios valstybs ar bet kurios kitos okupuotos ar neokupuotos valstybs teritorij. Tik dl svarbi su gyventoj saugumu susijusi prieasi okupuojanti valstyb gali tam tikrame rajone atlikti laikin visuotin ar dalin j evakuacij, neperkeldama asmen u okupuotos teritorijos rib. Antrojo pasaulinio karo metu nacistai vykd panaius veiksmus ir itremtus asmenis panaudodavo savo karo mainai stiprinti. Okupuojanti valstyb taip pat negali perkelti savo gyventoj okupuot teritorij. iuo draudimu siekiama ukirsti keli aneksijai ar kolonizacijai.
Konflikto alys privalo itin rpintis vaik apsauga ir pagalbos jiems
teikimu. Vaikams nalaiiams ir atsiskyrusiems nuo savo eim reikia padti surasti giminaiius. Vaikai, neturintys 15 met, negali bti verbuojami ginkluotsias pajgas ir dalyvauti karo veiksmuose. Jeigu jie vis
dlto dalyvauja karo veiksmuose ir patenka nelaisv, su jais turi bti
elgiamasi ypa dmesingai. Asmenims, nesulaukusiems 18 met, mirties
bausm u padarytus nusikaltimus, susijusius su ginkluotu konfliktu, nevykdoma. Vaikus evakuoti leidiama tik i pavojing rajon ir dl j
sveikatos bkls, kai reikia juos gydyti. Bet koki vaik evakuacij turi
kontroliuoti valstybs globjos, kad bt galima ukirsti keli mginimams juos neteistai iveti ir neteistai vaikinti.
Specialios apsaugos priemons numatytos maamei vaik motinoms,
nioms moterims ir vaikams, kuri duomenys apie j asmenyb ir kilm yra registruojami. Turi veikti mokyklos, kuriose mokoma gimtja kalba ir ipastama pasirinkta religija. Saugomi asmenys negali bti veriami tarnauti okupuojanios valstybs ginkluotosiose pajgose ar pagalbiniuose jos daliniuose. Okupuotoje teritorijoje vieajai tvarkai palaikyti
turi bti panaudota vietin policija, i kurios negalima reikalauti, kad ji
padt vykdyti sakymus dl gyventoj panaudojimo kariniams tikslams
ir j dalyvavimo karo veiksmuose.
Valstyb okupant negali civili gyventoj versti dirbti, net ir u atly180

ginim, iskyrus darb, btin okupacins armijos poreikiams tenkinti

arba susijus su komunalini paslaug teikimu ar pai gyventoj maitinimu, bstu, apsirengimu, transportavimu bei sveikata (IV K 40 str.).
Draudiama naikinti asmenin ar bendr, valstybin ar visuomenin
nekilnojamj ar kilnojamj turt, iskyrus atvejus, kai tai btina dl
karini operacij. Okupuojanti valstyb pareigojama utikrinti gyventoj aprpinim maistu ir medikamentais. Ji negali rekvizuoti maisto
produkt, medicinos reikmen ir kit dalyk, iskyrus atvejus, kai j
reikia okupacinei kariuomenei, bet atsivelgiant civili gyventoj poreikius ir u tai teisingai atlyginant. Civilins ligonins gali bti laikinai
rekvizuojamos karinio personalo reikmms. Okupuojanti valstyb leidia kulto tarnautojams teikti dvasin pagalb bendratikiams.
Valstyb okupant, siekdama utikrinti teistum ir tvark, gali imtis
bet koki priemoni. Nors okupuotoje teritorijoje lieka galioti baudiamieji statymai ir funkcionuoti senieji teismo organai, kai nesilaikoma
statym, utikrinani kariuomens ir administracijos interesus, okupuojanti valstyb gali steigti savo karo teismus. IV K detaliai numato
baudiamosios procedros tvark, vardija teises: kaltinamojo teis gynyb, nuteistojo teis paduoti apeliacij, valstybs globjos atstovo teis
dalyvauti teismo procese.
U nipinjim, pavojingus diversinius veiksmus prie okupuojanios
valstybs karinius objektus, tyin nuudym numatyta mirties bausm
(neskiriama asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo sukak 18 met), jeigu okupuotosios teritorijos statymai, galioj iki okupacijos, u tokius nusikaltimus taip pat numato mirties bausm.
Reikmingu IV K pasiekimu laikoma joje tvirtinta nuostata, kad
visi civiliai, kuriems bet kokiu pagrindu atimta laisv, turi naudotis tokiu
pat statusu kaip ir karo belaisviai.
Tiek svetimaliai, esantys konflikto alies teritorijoje, tiek ir okupuot teritorij gyventojai dl tam tikr aplinkybi gali bti internuoti.
Atsivelgiant tai, kad Antrojo pasaulinio karo metu okupuot teritorij internuoti asmenys tapo siaubing piktnaudiavim valdia Vidurio ir Ryt Europos ir Tolimj Ryt koncentracij stovyklose aukomis,
buvo kruopiai parengtos ir idstytos IV K III dalies IV skyriuje elgesio su internuotaisiais taisykls.
i taisykli nuostatos detaliai reglamentuoja internuotj civilin
181

status, j ilaikymo sanitarines ir higienos slygas, galimyb bti apgyvendintiems kartu su tos paios alies pilieiais ir eimos nariais, pakankam mityb, reikiam aprang, religins, intelektins ir fizins veiklos
klausimus. Internuotieji gali pasilikti savo asmeninio naudojimo daiktus, pinigines las, gauti paramos siuntas. Jiems leidiama susirainti
ir susitikti su artimais giminaiiais. Internuotj perklimas atliekamas
humanikai, atsivelgiant j fizin bkl, bendrus saugumo poreikius,
esamas transporto priemones.
Internuotj mirt visada konstatuoja gydytojas, kuris surao mirties liudijim. Mirusieji laidojami garbingai atskiruose kapuose, iskyrus atvejus, kai neivengiamos aplinkybs veria laidoti bendruose kapuose, ir pagal galimybes su j religijos apeigomis. Knai gali bti kremuojami, o pelenai perduodami artimiesiems j praymu. Utikrinamas tinkamas testament saugojimas ir laiku atliekamas perdavimas
testatoriaus nurodytam asmeniui.
Internavimo vietoms vadovauja reguliarij ginkluotj pajg karininkai ar laikanios nelaisvje valstybs civilins administracijos pareignai. Visi sakymai ar nurodymai asmenikai duodami internuotiesiems
suprantama kalba. Drausm internavimo vietose derinama su humanikumo principais. Draudiama fizikai ar moralikai i j tyiotis, internuotuosius tatuiruoti, kad galima bt juos identifikuoti, ir kiti bet kokie nehumaniki aktai. Internuotieji turi teis pateikti valdios institucijai peticijas ar skundus per irinktus internuotj komitetus arba tiesiai
kreiptis valstybs globjos atstovus.
Konvencija pareigoja konflikto alis nuo pat konflikto pradios
ir visais okupacijos atvejais steigti oficial informacijos biur, turint rinkti inias apie visas priemones, taikomas saugomiems asmenims,
kurie laikomi aretuoti ilgiau nei dvi savaites, priverstinai apgyvendintiems ar internuotiems, taip pat inias apie saugom asmen perklim, paleidim, repatrijavim, pabgim, hospitalizavim, gimim
ir mirt. Kiekvienas nacionalinis informacijos biuras informacij apie
visus internuotuosius turi perduoti CIA, kurtai neutralioje alyje,
kad surinktos inios bt perduotos internuot asmen valstybei arba joje esantiems artimiesiems su slyga, kad tokia informacija nepakenks suinteresuotiems asmenims.
Internavimas nutraukiamas pasibaigus karo veiksmams. Internuoti as182

menys, kuriems gresia teismas, arba asmenys, anksiau nuteisti laisvs

atmimo bausme, sulaikomi iki teismo proceso pabaigos arba iki bausms atlikimo pabaigos. alys turi stengtis, kad bt utikrintas vis internuotj sugrimas j nuolatin gyvenamj viet, arba sudaryti slygas juos repatrijuoti. Paleist internuotj grimo ilaidas iki j paskutins gyvenamosios vietos apmoka laikanti nelaisvje valstyb.
Apibendrinant galima pasakyti, kad IV K yra tarsi civili gyventoj
ir asmen konstitucija (nors ir apribota), taikoma tik tarptautinio pobdio konfliktams, kuri sigalioja, kai kitos valstybs kariuomen ugrobia
ir okupuoja svetim teritorij. i Konvencija kartu su I PP turi utikrinti
visapus mogaus teisi apsaug nuo okupuojanios valstybs neteist
veiksm ekstremaliomis karo ir ginkluoto konflikto slygomis.
10.4. NETARPTAUTINI GINKLUOT KONFLIKT
AUK APSAUGA
Ginkluota kova moni bendrij viduje, kaip manoma, yra viena seniausi inom karo form. Pilietiniai karai dl jiems bding neapykantos ir iaurumo pasireikim sukelia daugiau kani nei tarp valstybi kilusieji. Vidaus konflikt metu prieininkai pasta vieni kitus ir
turi asmenini prieasi vieni kit neksti. Tuo tarpu vykstant tarpvalstybiniams karams kareiviai savo prieininkams nejauia tokio pykio.
Be tarptautini kar, istorijoje gausu sukilim prie monarchus ir
egzistuojani tvark danai teistos reakcijos prie tironij fakt. Tokie sukilimai buvo vadinami revoliucijomis, maitais ir pan. Dabar paprastai tokie veiksmai laikomi ardomja veikla. Slopinant tokias akcijas
nebuvo vadovaujamasi jokiais statymais, todl bdavo malinama itin
iauriai, neapsieinant be kraujo praliejimo.
Tik XVIII a., pasirodius E. von Vattelio knygai Taut teis, ledai
pajudjo revoliucijos Amerikoje metu abi kovojanios alys pradjo
vadovautis paprotine teise. Taiau i viltis greitai iblso bandymai gyti nepriklausomyb buvo itin iauriai nuslopinti Graikijoje, Lenkijoje,
Lotyn Amerikoje.
Pirmosios iuolaikin poir rodanios pastangos, tapusios pavyzdiu
rengiant tolesnius tarptautinius veiksmus, buvo Amerikos prezidento A.
Linkolno patarjo teiskros klausimais F. Libero 1863 m. parengta In183

strukcija Jungtini Valstij sausumos armijos vadams karo lauke (dar

vadinama Libero kodeksu), kuri buvo skirta vidaus konfliktams reguliuoti (88, p. 323). Taiau ir vliau kilusi konflikt metu vl dominavo
iaurumas ir vrikumas.
Po Paryiaus komunos 1871 m. lugimo mirtimi buvo nubausta apie
25 tkst. moni. Tai negaljo nekelti TRKK susirpinimo, kaip humanizuoti vidaus konflikt veiksmus. i uduotis nebuvo lengva, nes valstyb neturi baisesni prie u tuos, kurie bando jga nuversti egzistuojant reim, todl vyriausybs tam nirtingai prieinasi.
18721876 m. pilietinio karo Ispanijoje metu, o kiek vliau ir Hercegovinoje TRKK msi ryting priemoni, nordamas padti i vidaus
konflikt aukoms, taiau susidr su vyriausybi, kurios tikino, jog tai
yra kiamasis valstybs vidaus reikalus ir kad taip remiami banditai ir
plikai, pasiprieinimu. Ir tik nacionalinms Raudonojo Kryiaus draugijoms ipltojus aktyvi veikl, dl sukrtim, vykusi Europoje Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, 1921 m. X Raudonojo Kryiaus konferencija prim kelet sprendim, patvirtinani TRKK nacionalini draugij teis ir pareig teikti pagalb pilietini kar aukoms. 1928 m. perirjus TRKK status, jie buvo papildyti nauju paragrafu, nurodaniu,
kad ios neutralios organizacijos vienas i tiksl yra teikti pagalb pilietinio karo ar vidaus neramum aukoms. Taiau visa tai nepareigojo vyriausybi leisti savo teritorijoje vykdyti toki veikl ir vidaus ginkluoto
konflikto atveju taikyti karo statymus ir konvencijas.
Sukrtimai, vyk valstybi viduje tarpukariu (tarp dviej pasaulini
kar), ypa pilietinis karas Ispanijoje, prasidjs 1936 m., parod nejuridinio humanitarinio poirio, kuris visikai priklauso nuo vietins vyriausybs, silpnum.
Po Antrojo pasaulinio karo beveik visuose pasaulio regionuose vidaus ginkluoti konfliktai (j skaiius, vairi altini duomenimis, svyruoja nuo 200 iki 250) praktikai vyksta be pertraukos. Iki 90 proc. auk,
tiesiogiai nukentjusi nuo kovos veiksm vidaus ginkluot konflikt
metu, panaudojus nauj ri masinio naikinimo ginklus ir ginklus, kurie veikia nesirinktinai, yra ne kombatantai, kaip bdavo anksiau, o
civiliai gyventojai. Vien tik enijoje, Rusijos spaudos duomenimis (1997
m.), taiki gyventoj aukos sudar 95 proc. bendro j skaiiaus.
i opi XX a. problem buvo bandoma sprsti priimant 1949 m. K.
184

Vis keturi konvencij bendrame 3 straipsnyje Netarptautiniai konfliktai, kartais vadinamame mini konvencija, yra ivardytos taisykls,
kuriose ireikti pagrindiniai humanikumo principai. iame straipsnyje
nurodoma, kad, kilus netarptautiniam ginkluotam konfliktui vienos i
Konvencij pasiraiusi valstybi teritorijoje, kiekviena konflikto alis
privalo laikytis bent i nuostat:
a) su asmenimis, aktyviai nedalyvaujaniais karo veiksmuose, skaitant ir ginkluotj pajg narius, sudjusius ginklus, taip pat ijusius i
rikiuots dl ligos, sueidimo, sulaikymo ar kit prieasi, visada turi
bti elgiamasi humanikai, nepaisant j rass, spalvos, religijos ar tikjimo, lyties, kilms, turto ar kit panai skirtybi.
iuo tikslu visada ir visur draudiama: ksintis gyvyb ir vartoti smurt
prie asmen, ypa vairiais bdais udyti, luointi, iauriai elgtis ir kankinti; imti kaitus; eisti asmens orum ypa niekinaniu ar eminaniu
elgesiu; priimti nuosprendius ir vykdyti bausmes, jei nuosprendio neprim prie tai vyks teismas, suteikiant visas teisines garantijas, kurias
visos civilizuotos tautos pripasta ir mano esant btinas;
b) btina surinkti visus sueistuosius ir ligonius ir jais pasirpinti.
Nealika humanitarin organizacija, pavyzdiui, TRKK, gali pasilyti
konflikto alims savo paslaugas. Savo ruotu konflikto alys, priimdamos specialius susitarimus, privalo stengtis gyvendinti visas ar bent dal
kit enevos konvencij nuostat.
Nors primus K tarptautins teiss normos tapo taikytinos ir netarptautiniams (vidaus) konfliktams, vis dlto praktikai, pasak tarptautins teiss profesoriaus . Abi Saabo (eneva), paaikjo kai kurie 3
straipsnio trkumai. Netarptautinio konflikto apibrimas pateikiamas
neigimo forma: vardijami konfliktai, kuriems reguliuoti negalima taikyti
io straipsnio ir nenurodomi konflikto identifikavimo materialiniai ar
procesiniai kriterijai. Dl to kyla vairi klausim: kokios minimalios slygos (btinos ir pakankamos) leidia konstatuoti, kad netarptautinis
ginkluotas konfliktas egzistuoja, ir kokiu bdu iuos konfliktus atskirti
nuo kit, siauriau apibrt, prievartos form ir nuo vidaus sukrtim,
vieosios tvarkos paeidim, neprilygstani ginkluotam konfliktui
(TRKK juos vadina vidaus neramumais ir netvarka), taip pat nuo tarptautini ginkluot konflikt (94, p. 299, 300).

185

Dauguma netarptautini ginkluot konflikt, kuriems taikomas 3

straipsnis, paprastai vyksta ne pagal klasikinio karo, kur reguliariosios ginkluotosios pajgos aikiai skiriasi nuo civili gyventoj savo uniforma ir
strategija, taisykles. O vidaus (partizaninio) karo metu dl jo specifikos
naudojami nekonvenciniai kariavimo metodai, pagrsti mobilumu, netiktais veiksmais ir maskavimusi. Dl to vidaus konflikto atveju kyla tam
tikr sunkum norint adekvaiai taikyti 3 straipsn. iame straipsnyje ivardytos taisykls suformuluotos paia bendriausia forma, todl sudtingiau vykdyti tarptautin j laikymosi kontrol. Suprantama, valstyb pasilieka teis naudoti jg tam, kad savo teritorijoje galt atkurti tvark.
Atsivelgiant tarptautins humanitarins teiss taikymo slygas galima pastebti, kad pasigendama aikesni konkreioms, specialioms, situacijoms reglamentuoti skirt nuostat. Vis keturi K beveik 500 straipsni skirti tarptautiniams ginkluotiems konfliktams ir tik bendrasis 3 straipsnis taikomas netarptautini konflikt atvejams. Be to, 3 straipsnyje nra
tiesioginio teiginio, vardijanio civilius gyventojus kaip teiktinos apsaugos objekt, nei draudimo pulti tokius gyventojus, taip pat ir vykdyti represalijas, kartu ir norm, susijusi su civilini objekt apsauga.
ias spragas i dalies upildo 1977 m. priimtas II PP, kurio 1 straipsnyje pabriama, kad jis ipleia ir papildo 3 straipsn, nepakeisdamas jo
taikymo slyg, ir apima visus ginkluotus konfliktus, nepatenkanius I
PP taikymo srit ir vykstanius kokios nors susitarianios alies teritorijoje tarp jos ginkluotj pajg ir disident ginkluotj pajg arba kit
organizuot grupi, kurios, paklusdamos atsakingai vadovybei, vykdo
toki jos teritorijos dalies kontrol, kuri leidia joms gyvendinti nenutrkstamus ir suderintus karo veiksmus bei taikyti II PP. Protokolas netaikomas vidini neramum ir tampos situacijoms, kaip antai: riaums,
pavieniams ir stichikiems prievartos bei kitiems panaiems veiksmams,
kurie nelaikomi ginkluotais konfliktais ir turi bti reguliuojami specialiais nacionaliniais statymais. II PP 1 straipsn i esms galima laikyti
netarptautinio ginkluoto konflikto koncepcija.
II PP pabria btinum gerbti mogaus teises ir netarptautini ginkluot konflikt metu. II dalis, pavadinta Humanikas elgesys, pradedama idstant princip, pagal kur visi asmenys, kurie tiesiogiai nedalyvauja ar nebedalyvauja karo veiksmuose, nepaisant to, apribota ar ne
j laisv, turi teis pagarb savo asmeniui, orumui, sitikinimams ir
186

religijai. Bet kokiomis aplinkybmis su jais elgiamasi humanikai, be jokio nepalankaus iskyrimo. Draudiama duoti sakym nepalikti n vieno gyvo (4 str.1 p.). is bendrasis principas detalizuojamas 4 straipsnio
2 punkte. ia pateikiamas ilgas sraas draudiam veiksm, kuri daugelis pakartoti vis konvencij bendrame 3 straipsnyje, papildant j tokiais draudiamais veiksmais kaip bet kokios kno bausms, teroristiniai aktai, vergov ir prekyba vergais, plimas.
4 straipsnio 3 punkte nagrinjama specifin problema vaik apsauga.
is punktas taip pat pradedamas bendr princip patvirtinaniu teiginiu:
Vaikams privalo bti teikiama reikiama globa ir pagalba. Toliau pateikiama nemaai ypating nuostat, kurios yra iek tiek supaprastintas I PP
77 ir 78 straipsniuose tvirtint norm variantas. Ypatinga globa suteikiama vaikams, neturintiems 15 met, kuri negalima verbuoti ginkluotsias pajgas ar ginkluotas grupes ar leisti jiems dalyvauti karo veiksmuose.
Kaip inoma, enijoje ios nuostatos nebuvo laikomasi. Jeigu toks paauglys vis dlto dalyvavo karo veiksmuose ir buvo paimtas nelaisv, jam
suteikiamos btinos garantijos, skaitant galimyb tsti moksl.
II PP 13 straipsnis Civili gyventoj apsauga praktikai paodiui pakartoja I PP 51 straipsnio pirmuosius tris punktus dl civili gyventoj apsaugos, taikydamas j principus vidaus ginkluoto konflikto slygoms. Taigi
ir netarptautini ginkluot konflikt metu civiliai gyventojai ir pavieniai
civiliai naudojasi bendrja apsauga nuo pavoj, kuriuos kelia karins operacijos, todl jie neturi tapti puolimo objektu. J atvilgiu draudiami smurtiniai veiksmai ir grasinimai smurtu siekiant bauginti. Pagal 17 straipsn
draudiama priverstinai perkelti civilius gyventojus, jei to nereikia j saugumui utikrinti ar dl neatidliotin karinio pobdio prieasi.
Nepaeidiant 1954 m. Hagos konvencijos dl kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu, draudiami bet kokie kariniai aktai
prie istorijos paminklus, meno krinius ar banyias, kurie sudaro kultrin ar dvasin taut paveld, taip pat draudiama juos naudoti kariniais tikslais (16 str.). Kaip rodo praktika, tokie objektai vykstant vidaus
konfliktams daniausiai masikai naikinami.
Konflikto alys turi imtis vis priemoni, kad bt surasti ir surinkti
sueistieji ir ligoniai, utikrinta j tinkama prieira ir suteikta medicinos pagalba. Taip pat yra gerbiamas ir ginamas medicinos ir religinis
personalas. Medicinos daliniai ir sanitarinis transportas negali tapti puo187

limo objektu, iskyrus atvejus, kai jie naudojami karo veiksmams vykdyti.
Taiau j apsauga gali bti nutraukta, tik spjus apie tai ir tik po to, kai
tok spjim nebuvo atsivelgta. Medicinos ir religinis personalas, taip
pat medicinos daliniai ir transportas ymimi taip pat kaip ir tarptautinio ginkluoto konflikto metu.
Vykstant vidaus konfliktams, didiausias pavojus gresia taikiems gyventojams, todl II PP, kaip ir tarptautini konflikt analogikomis slygomis, riboja pasirenkamas kovos veiksm vykdymo priemones ir metodus. Jame numatyta btin civiliams gyventojams ilikti objekt, taip
pat potencialiai pavojing moni ir rengini apsauga.
Netarptautini ginkluot konflikt auk apsauga apima ir normas,
sukonkretinanias asmen, kuri laisv buvo apribota, padt. ia kalbama ne tiek apie asmenis, atlikusius laisvs atmimo bausm, paskirt
iki netarptautinio ginkluoto konflikto pradios, nes tai ms nelabai
domina, bet apie II PP 5 straipsnio nuostatose nurodytus asmenis, netekusius laisvs dl prieasi, susijusi su ginkluotu konfliktu, t.y. sulaikytus ar internuotus konfliktuojani pusi kovos veiksm dalyvius. Todl kalbant apie netarptautinius ginkluotus konfliktus kartais vartojamas terminas karo belaisviai nra tikslus nei teisine, nei politine prasme, nes sulaikytiesiems netaikomas karo belaisvio statusas. Tiesa, ir sulaikytieji turi tam tikr teisi.
kalinimo viet slygos turi bti analogikos toms, kurios numatytos
tarptautini ginkluot konflikt karo belaisvi ir internuotj stovykloms: jos neturi bti arti kovos veiksm viet; sulaikytieji turi teis naudotis medicinos paslaugomis, jiems leidiama atlikti savo religijos apeigas ir pan. Lygiai kaip ir vietos gyventojai, sulaikytieji aprpinami maistu ir geriamuoju vandeniu. Darbo, kuris gali bti priverstinis, slygos i
principo turi atitikti tas, kokiomis dirba vietiniai gyventojai. Leidiama
susirainti, nors i teis gali riboti kompetentinga valdios institucija.
Pasibaigus sulaikymo laikotarpiui, imamasi vis priemoni ileistj saugumui utikrinti.
II PP 6 straipsnis nustato ypatingas baudiamojo persekiojimo taisykles, taikomas persekioti ir bausti u nusikaltimus, susijusius su ginkluotu
konfliktu. Bausm asmeniui, pripaintam kaltu, padariusiu nusikaltim,
gali bti skirta tik teismo, suteikianio pagrindines nepriklausomumo ir
nealikumo garantijas, nuosprendiu. Skelbiant nuosprend, nuteista188

jam turi bti praneta apie jo teis apsksti nuosprend teisme ar kita
tvarka, nurodant laik, per kur jis gali pasinaudoti ia teise. Mirties
bausm neturi bti skelbiama asmenims, kurie nusikaltimo padarymo
metu neturjo 18 met, ir negali bti vykdoma nioms moterims bei
maamei vaik motinoms.
Pasibaigus karo veiksmams, valdios institucijos privalo stengtis kiek
galima plaiau taikyti amnestij asmenims, dalyvavusiems ginkluotame
konflikte, arba tiems, kuriems buvo atimta laisv dl prieasi, susijusi
su ginkluotu konfliktu, nepaisant to, buvo jie internuoti ar sulaikyti.
Humanitarins pagalbos paslaugas konflikto aukoms gali pasilyti
nacionalins Raudonojo Kryiaus draugijos ( II PP 18 str.), taiau tarptautins humanitarins organizacijos, tokios kaip TRKK, toki pagalb
gali suteikti tik suinteresuotos alies sutikimu, nes prieingu atveju, pasak II PP 3 straipsnio, tokia pagalba gali bti laikoma kiimusi kitos
valstybs vidaus reikalus.
Kaip buvo minta, pagrindiniai tarptautins humanitarins teiss,
reglamentuojanios netarptautinius ginkluotus konfliktus, altiniai yra
vis keturi K bendras 3 straipsnis ir daugelio ali ratifikuotas II PP,
kuris daug plaiau reguliuoja civili gyventoj ir civilini objekt apsaug vidaus ginkluoto konflikto slygomis. Kartu svarbu paymti, kad civili gyventoj ir civilini objekt apsaugos princip norminio turinio
apimtis kur kas siauresn nei I PP. Btent tai liudija, kad II PP nra
norm, pareigojani kariaujanias alis vykdant puolimus imtis atsargumo priemoni, draudiani naudoti kariavimo priemones ir metodus, kurie, veikdami nesirinktinai, gali pakenkti kombatantams ir civiliams gyventojams, kariniams ir civiliniams objektams. II PP nerandame
konvencins kontrols pradmen, nuostat dl valstybi globj, norm, numatani vad atsakomyb u j pavaldini humanitarins teiss
paeidimus, neusimenama apie drausmines nuobaudas, taikomas sulaikytiesiems ir internuotiesiems, ir pan. Matyt, tokiais atvejais reikia vadovautis atitinkamomis normomis, taikomomis tarptautiniams ginkluotiems konfliktams reglamentuoti.
Nepaisant pareikt pastab, galima drsiai konstatuoti, kad nors
nuostatos, susijusios su netarptautinio ginkluoto konflikto auk apsauga, ir pakartoja ar papildo nemaai principini teigini dl karo, kuriame dalyvauja konfliktuojanios valstybs, auk apsaugos, vis keturi
189

K bendr 3 straipsn ir II PP reikia vertinti kaip esmin ingsn siekiant,

kad tarptautin humanitarin teis tapt universalesn, ir apribojant
neteistus vyriausybi veiksmus, nes iki priimant iuos svarbius dokumentus kai kurios valstybs, neigdamos vidaus konflikto fakt,ivengdavo atsakomybs.

190

11. KULTROS VERTYBI APSAUGA

GINKLUOTO KONFLIKTO METU
Tarp vis tarptautins teiss ginkluoto konflikto metu saugom civilini objekt ypating viet uima kultros vertybs. Jos yra monijos
kultros ir istorijos paveldas ir vaidina svarb vaidmen visuomens dvasiniame gyvenime. Kaip tik dl i aplinkybi pirmiausia ir btina tarptautiniu lygiu utikrinti patikim kultros objekt apsaug.
Idja rpintis kultros vertybi apsauga karo atveju nra labai sena.
Visais laikais karo metu neivengiamai bdavo griaunama, niokojama ir
pliama. Dalis objekt buvo stengiamasi i saugoti dl j sakralins paskirties, taiau viduramiais krikionybei daugiausia rpjo, ar teisinga
karo prieastis, ir maai dmesio buvo skiriama kariavimo metodams.
Poiris vis tai i esms pasikeit ir paanga pastebima jau Renesanso epochoje, kai buvo pripainta, kad meno kriniai yra vertingesni u
amatinink padarytus daiktus. Teiss teorijos krjai, laikomi tarptautins teiss klasikais, stengsi tvirtinti nuostat, kad meno krinius (ne tik
religinius) bet kuri kariaujanti alis turi irti kaip saugotinus objektus,
ir ne savo, kad ir nedidel, indl kuriant konkreias io instituto teiss
normas. Palaipsniui pradjo sitvirtinti poiris, kad karo atveju bet kuri
kariaujanti alis privalo saugoti statinius, kurie yra monijos pasididiavimas. Tai patvirtino XVIII a. danai vyk karai, kurie buvo santresni, palyginti su ankstesniaisiais, taip nusiaubusiais Europ.
Vis daniau taikos, pradedant Vestfalijos taika, sutartyse atsiranda nuostatos, kuriose aptariami grinimo vietas, i kuri karo metu pirmiausia
buvo paimti archyvai, o vliau ir pagrobti meno kriniai, klausimai.
Stulbinantys poirio meno vertybes pasikeitimai vyko XIX amiuje. Antipranczikosios koalicijos valstybs 1815 m. pareikalavo, kad
bt grinti Napoleono i vairi ali Pranczij iveti meno kriniai, nes, pasak to laikmeio mokslinink, meno krini pagrobimas prietarauja teisingumo principams ir karo paproiams.
Nenuostabu, kad XIX a. antroje pusje buvo bandyta kodifikuoti
karo statymus, neumirtant meno krini, istorijos paminkl ir kit
kultrin vert turini objekt likimo. 1907 m. Hagos konvencijose,
kuriose ypatingas dmesys skiriamas karinio pobdio klausimams, kultros vertybi apsaugos normos tvirtintos tik bendruosiuose nuostatuo191

se. Pavyzdiui, IV Hagos konvencijos 27 straipsnyje nurodoma, kad apgulos ar bombardavimo metu turi bti imamasi vis btin priemoni,
kad bt isaugoti, kiek manoma, mokslo, meno ir labdarybs reikmms
skirti pastatai, banyios, ligonins ir objektai, kuriuose yra ligoni ir
sueistj, su slyga, jeigu tokie pastatai ir kiti objektai nenaudojami
karo tikslams. Bet koks tyinis panai staig, istorijos paminkl, meno
ir mokslo krini grobimas, naikinimas ar gadinimas draudiamas ir turi
bti persekiojamas (IV Hagos konvencijos 56 str.).
Kad objektas bt Konvencijos saugomas, jis turi atitikti nustatytus
kriterijus: vieni objektai saugomi dl j specifini savybi, kiti dl priklausomybs tam tikros kategorijos organizacijai, treti dl j paskirties. Pagal visus iuos kriterijus taikomos apsaugos normos sudaro solidi teisin baz, taiau kai kuriais ypatingais atvejais nurodytj norm taikymas gali bti ribojamas (kartu sumas ir j veiksmingumas)
Konvencijoje numatyt ilyg prieininko elgesio (kai objektas naudojamas karo tikslais) ir karins btinybs. Konvencija taikoma tik tada,
jeigu konflikto alys yra jos dalyvs ir tik karo atveju.
Kai kurie Pirmojo pasaulinio karo vykiai parod, kad Hagos konvencij suformuluot taisykli, reglamentuojani kultros vertybi
apsaug, nepakanka. Siekiant isprsti i problem buvo siloma parengti speciali konvencij. 1935 m. buvo priimtas Vaingtono paktas. Tai buvo pirmasis tarptautinis teiss aktas, specialiai skirtas kultros vertybi apsaugai. is dokumentas ymaus rus menininko ir
mokslininko garbei dar vadinamas Rericho paktu, nes jame gyvendintos autoriaus idjos karo atveju neutralizuoti kultros ir mokslo staigas, taip pat istorijos paminklus.
Milinika ala, kuri pasaulio kultrai padar vokiei kariuomen
Antrojo pasaulinio karo metu, paskatino toliau kurti tarptautins teiss
normas, reglamentuojanias kultros vertybms priskiriam objekt apsaug. Parengiamuosius darbus, pradtus Italijos vyriausybs iniciatyva,
kurie greit tapo naujos tarpvyriausybins organizacijos UNESCO rpesiu, baig 1954 m. Hagoje priimta kultros vertybi apsaugos ginkluoto
konflikto metu konvencija. Kartu buvo pasirayti dar du dokumentai,
kurie turjo tapti tam tikru kultros vertybi apsaugos karo atveju norm kodeksu. Tai Kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos vykdymo taisykls ir ios konvencijos Protokolas. iuos
192

dokumentus, kurie iki iol yra pagrindinis mintj objekt teisinio reguliavimo altinis, 1998 m. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas (20).
1954 m. Hagos konvencijos redakcija buvo reikminga dar ir dl to,
kad buvo vesta bendra svoka kultros vertybs, apimanti visus objektus, kurie turi bti saugomi ir kurie iki tol buvo vadinami skirtingai.
Konvencijos l straipsnyje terminas kultros vertybs apima, nepaisant
j kilms ir nuosavybs:
a) kilnojamsias ir nekilnojamsias vertybes, kurios yra ypatingai svarbios kiekvienos tautos kultros paveldui, tokias kaip religiniai ir pasaulietiniai architektros, dails ir istorijos paminklai; archeologins vietovs; istorins arba menins verts pastat ansambliai; meno kriniai; menins istorins ar archeologins reikms rankraiai, knygos ir kiti objektai bei mokslins arba reikmingos knyg, archyvini dokument arba
anksiau ivardyt vertybi reprodukcij kolekcijos;
b) pastatus, i esms skirtus tinkamai saugoti ir eksponuoti ankiau
apibrtas kilnojamsias vertybes, tokius kaip muziejai, didels bibliotekos, archyv saugyklos bei slptuvs, skirtus mintoms kilnojamoms vertybms saugoti ginkluoto konflikto atveju;
c) kilnojamj ir nekilnojamj kultros vertybi bei pastat joms
saugoti sankaupos centrus, vadinamus paminkl sankaupos centrais.
Prie Konvencijos saugom objekt priskiriama ir bet kokia transporto priemon, gabenanti tiktai kultros vertybes alies viduje, taip
pat perveanti jas kit teritorij, bei kultros vertybi apsaugai utikrinti skirtas personalas, kuris gali bti ginkluotas asmeniniais aunamaisiais ginklais.
Bet koks objektas ir bet koks asmuo, turintys teis apsaug, turt bti paymti specialiu skiriamuoju simboliu, kad juos lengviau
bt galima atpainti. Konvencijos skiriamasis enklas yra smaigaliu
emyn nukreipto baltai mlyno skydo formos (r. I pried). Vienu
tokiu simboliu ymimi: personalas, saugantis kultros vertybes, kultros vertybs, kurioms nra skiriama specialioji apsauga. Trimis simboliais galima ymti tik specialiai saugomas nekilnojamsias kultros vertybes, su specialija apsauga arba skubos atvejais gabenamas
kultros vertybes. Ginkluoto konflikto metu skiriamj simbol vartoti kitiems tikslams draudiama.

193

1954 m. Hagos konvencija kultros vertybms skiria dviej ri apsaug bendrj ir specialij.
Visiems objektams, kuriuos Konvencija laiko kultros vertybmis, taikoma tarptautins teiss norm reglamentuojama bendroji apsauga. Kultros vertybi apsauga apima du aspektus apsaug ir nelieiamum.
Apsauga Konvencijoje reikia dar taikos metu rengiam priemoni,
kurios ginkluoto konflikto atveju galt utikrinti konkretaus objekto apsaug nuo galim ginkluoto konflikto padarini, visum. Tokias priemones, suprantama, gali parengti tik ta valstyb, kurios teritorijoje yra objektas. Ji gali statyti slptuves, sudaryti kultros vertybi perveimo saugias
vietas planus, paymti jas aikiai matomu skiriamuoju enklu. Tokiu pavyzdingu pasirengimu taikos metu isiskiria Olandija. Atkreiptinas dmesys vien domi detal: tarp pastat, paymt kultros vertybi skiriamaisiais enklais, yra ir Gynybos ministerijos rmai Hagoje, kurie pagal
savo paskirt karo metu nepriskiriami saugom objekt kategorijai.
Pareiga garantuoti saugom kultros vertybi nelieiamum minima
Konvencijoje kaip dviej ali reikalas, todl atsakomyb u j gali bti
padalyta. Viena i ali neturi saugomo objekto naudoti kariniais tikslais, jei dl to kultros vertybs galt bti sunaikintos arba apgadintos.
Kita alis neturi imti prie tas vertybes joki piktavalik veiksm. Abi
alys taip pat sipareigoja udrausti, ukirsti keli arba prireikus nutraukti
bet kokios formos toki vertybi vagystes, grobstymus, pasisavinim arba
prie jas nukreiptus vandalizmo aktus.
Specialiosios apsaugos reimas taikomas ribotam kultros objekt, turini labai didel reikm ne tik vienai aliai, bet ir visai monijai, skaiiui. Konvencijos specialiajai apsaugai skirtas skyrius numato tam tikrus
reikalavimus. Pirma, slptuvs, kuriose ginkluoto konflikto atveju saugomos kilnojamosios kultros vertybs, paminkl sankaupos centrai ir kitos
labai svarbios kultros vertybs turi bti pakankamai toli nuo dideli pramons centr arba svarbi karini objekt (oro ir jr uost, svarbesni
geleinkelio stoi, valstybs saugumo institucij, transliacijos stoi, ryi linij ir kt.), kurie gali bti danai ir aktyviai atakuojami, ir, antra, jos
negali bti naudojamos kariniais tikslais. Atsakym klausim, kokiu bdu kultros vertybes galima naudoti kariniais tikslais, randame Konvencijos 8 straipsnio 3 punkte. Laikoma, kad paminkl sankaupos centras naudojamas kariniais tikslais, jeigu per jo teritorij yra veami kareiviai arba
194

karins mediagos, net jeigu jie gabenami tranzitu, taip pat jeigu centre
yra vykdoma su karinmis operacijomis tiesiogiai susijusi veikla, dislokuojami kariniai daliniai arba gaminamos karins mediagos. Nelaikoma, kad
kultros vertybs naudojamos kariniais tikslais, jeigu jas saugo specialiai
paskirta ginkluota apsauga arba netoli kultros vertybi patruliuoja policijos pareignai, saugantys viej tvark.
Kiekviena alis, norinti garantuoti savo kultros vertybi nelieiamum, dar taikos metu privalo jas rayti Tarptautin specialiai saugom
kultros vertybi registr, kur tvarko JT UNESCO generalinis direktorius. Pagal Konvencijos 9 straipsn specialiosios apsaugos esm yra ta, kad
valstybs Konvencijos dalyvs nuo kultros vertybi raymo mint registr momento sipareigoja susilaikyti nuo piktavalik prie jas nukreipt veiksm ir t vertybi bei j aplinkos nenaudoti kariniais tikslais.
1954 m. Hagos konvencijoje galima velgti dvi svarbias slygas, mainanias bet koki apsaugos priemoni veiksmingum. Jeigu viena i ali paeidia konvencinius sipareigojimus, panaudodama kultros objekt kariniais tikslais, kita alis atleidiama nuo sipareigojimo gerbti
io objekto nelieiamum. Nors toks leidimas nesilaikyti Konvencijos
nustatyt reikalavim yra laikinas, t.y. galioja iki nutraukiamas paeidimas, vis dlto jis pastebimai susiaurina kultros vertybi apsaugai taikomas privilegijas. Tok apribojim Konvencija numato tik specialiai saugom objekt apsaugai. Tai suprantama, nes daugumai objekt skiriama
bendroji apsauga, be to, sunku sivaizduoti, kad n vienas i j bet kokia
forma nebt panaudotas kariniais tikslais. Specialiai saugom objekt,
rayt Tarptautin registr, yra ne tiek jau daug, todl jie yra daugeliui
inomi. Valstyb, uregistravusi jos teritorijoje esant tok objekt
UNESCO, sipareigoja visikai jo nenaudoti kariniais tikslais, todl, paeidusi pasiadjim, ji pati bus kalta, jei specialioji apsauga bus nutraukta. Tenka konstatuoti, kad iuo atveju kalbama apie savotikas represalijas, nors Konvencijoje is terminas ir nevartojamas.
Savo laiku Austrija registravo vien objekt (slptuv, kurioje ginkluoto konflikto atveju galima paslpti vertingiausius meno krinius),
nelaukdama, kol bus parengtas visas objekt sraas. Nors Italijos vyriausyb anksiau taip pat buvo pareikusi, kad atsisako bet kokiu bdu
kariniais tikslais panaudoti vien Vatikan vedani gatv (via Aurelia), vis dlto vliau visa Vatikano teritorija buvo uregistruota kaip atskiras kultros vertybi objektas.
195

Antroji slyga, mainanti kultros vertybi apsaugos priemoni veiksmingum, yra svarbesn. Tai ilyga, daroma atsisakius vykdyti prisiimtus
sipareigojimus, kai tai yra neivengiama dl susidariusios karins padties (4 str. 2 p.) ar karins situacijos (11 str. 2 d.).5 Sprendim dl
karins padties gali paskelbti tik divizijos vadas ar auktesnis virininkas ir tik iimtiniais neivengiamo btinumo atvejais. Apie sprendim
panaikinti specialiai saugom kultros vertybi nelieiamumo status
praneama prieikai aliai ir kultros vertybi generaliniam komisarui.
Iankstinis spjimas leis besiginaniai aliai imtis saugumo priemoni ir
pakeisti i vertybi ymjim vienu skiriamuoju enklu. Paymtos kultros vertybs, kuri nelieiamumo statusas panaikintas, atsivelgiant
taktin situacij vis tiek turi bti gerbiamos (pavyzdiui, vengiama jas
okupuoti, naikinti ir pan.).
Matyt, atsivelgus reali kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu bkl, prajus 45 metams, kai buvo priimta 1954 m. Hagos
konvencija, 1999 m. pasiraytas ios konvencijos Antrasis protokolas, kur
2002 m. ratifikavo ir Lietuvos Respublikos Seimas. i Konvencij papildaniame Protokole numatyta sukurti sustiprint specialiai paymt
kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu sistem, pagerinti
puolimo metu taikomas apsaugos nuo karini veiksm padarini priemones ir kultros vertybi, esani okupuotoje teritorijoje, apsaug.
ia sukonkretinti iurkts Protokolo paeidimai, u kuriuos traukiama
baudiamojon atsakomybn, apibrta toki paeidim jurisdikcija, nurodytos teisins priemons, taikytinos kitiems paeidimams.
Sustiprinta apsauga gali bti suteikta kultros vertybei, jei ji: yra ypatingai svarbi monijai; saugoma pripastant jos iskirtin kultrin ir
istorin reikm bei utikrinant aukiausi apsaugos lyg; nra naudojama kariniams tikslams. Sustiprint apsaug suteikia Kultros vertybi
apsaugos ginkluoto konflikto metu komitetas pagal alies pateikt praym traukti tokias vertybes special sra ir taip utikrinti j nelieiamum. Sustiprinta kultros vertybi apsauga prarandama, jei ji laikiPanaios ilygos kituose tarptautiniuose dokumentuose daniausiai vardijamos kaip karo btinyb. Bendr karins btinybs samprat pateikia ir aprao
leistinus atvejus bei apribojimus F. Mulinenas knygoje Vadovas ginkluotosioms pajgoms (84, 352355 paantrats).
5

196

nai nutraukiama arba panaikinama kaip neatitinkanti anksiau nurodyt jos suteikimo kriterij arba jei vertyb tampa kariniu objektu.
Valstybs Konvencijos dalyvs turi imtis vis priemoni, kad sipareigojimai bt vykdomi. Karo metu konflikto alys naudojasi valstybi globj pagalba. Kai kurias tarptautins reikms objekt, traukt
UNESCO generalinio direktoriaus registr, kontrols funkcijas kiekvienos konflikto alies teritorijoje gali vykdyti kultros vertybi generalinis
komisaras, kuris irenkamas pai ali susitarimu, joms nesusitarus, j
irenka JTO TTT pirmininkas.
1954 m. Konvencijoje nevardijami galimi jos paeidimai, o apsiribojama vienu bendro pobdio straipsniu, pareigojaniu susitarianisias alis imtis vis reikiam pagal j prast baudiamj jurisdikcij taikom
priemoni nubausti ir paskirti baudiamsias arba drausmines sankcijas
bet kokios tautybs asmenims, savo iniciatyva ar kit asmen nurodymu
paeidusiems i Konvencij (28 str.). i, sakyiau, sprag upildo Antrojo protokolo 15 straipsnis, nurodantis veiksmus, kurie laikomi iurkiais
Konvencijos ir Protokolo paeidimais, kaip antai: pasirinkimas atakos objektu kultros vertybi, kurioms taikoma vis ri apsauga; kultros vertybi arba jas supanios aplinkos naudojimas kaip parama karo veiksmams,
saugom kultros vertybi sunaikinimas, pagrobimas ar pasisavinimas arba vandalizmo aktas, nuo kurio tos vertybs nukenia.
Kiekviena alis Protokolo dalyv privalo imtis reikiam priemoni, kad
nurodyti paeidimai pagal valstybi vidaus statymus bt laikomi baudiamaisiais nusikaltimais, u kuriuos kaltieji bt baudiami tinkamomis
bausmmis, nustatyti savo jurisdikcij anksiau nurodytiems paeidimams,
kai: jie padaromi tos valstybs teritorijoje; paeidjas yra tos valstybs nacionalinis subjektas; tariamasis paeidjas yra jos teritorijoje.
Btina paymti, kad Lietuvos Respublikos BK 339 straipsnis (naujojo BK 106 str.) numato baudiamj atsakomyb u saugom istorijos paminkl, kultros ar religijos objekt naikinim ar nacionalini vertybi igrobstym.
Labai svarbus yra kultros vertybi, konflikto metu ivet kitas valstybes, grinimo klausimas. Jis yra tvirtintas ne paioje Konvencijoje, o
jos I Protokole, kuriame nurodoma, kad susitarianios alys sipareigoja
ginkluoto konflikto metu i kitos okupuotos alies neleisti iveti Konvencijoje apibrt kultros vertybi, i okupuot teritorij j teritori197

j vetas kultros vertybes saugoti, o pasibaigus karo veiksmams grinti teistam savininkui. Ivetsias kultros vertybes draudiama pasilikti kaip karo reparacijas. Panaus pareigojimas taikomas ir treiosioms
alims. Asmenims, siningai sigijusiems kultros vertybes, kurias reikia
grinti, imokamos kompensacijos.
Taut ir visos monijos kultros paveldo veiksmingos apsaugos problema toliau buvo sprendiama I PP 53 straipsnyje Kultros vertybi ir banyi apsauga, kuriame, nepaeidiant 1954 m. Hagos konvencijos nuostat, taip pat kit atitinkam tarptautini dokument, draudiama:
a) vykdyti kokius nors karo veiksmus, nukreiptus istorijos paminklus, meno krinius ir banyias, kurie yra kultrinis ir dvasinis taut
palikimas;
b) naudoti tokius objektus kariniams siekiams palaikyti;
c) paversti tokius objektus represalij objektais.
Tenka pabrti, kad I PP 53 straipsnis nepanaikina galiojani draudim naikinti kultros vertybes, tvirtint dar 1907 m. IV ir 1954 m.
Hagos konvencij atitinkamuose straipsniuose, taiau, kaip matme, nustato apibrtos kategorijos objektams, kurie dl visuotinai pripaintos
svarbos sudaro monijos kultros paveldo dal, specialij apsaug.
Atsivelgiant tai, kad I PP l straipsnio 4 punkte nurodyta Protokolo
taikymo sritis apima taip pat ir tuos ginkluotus konfliktus, kai tautos
kovoja su kolonijine valdia, svetimali okupacija ir rasistiniais reimais, kad galt naudotis JT Chartijos ir kit tarptautini dokument
utikrinama apsisprendimo teise, galima padaryti ivad, kad kultros
vertybi apsaugos nuostatos galioja ir vykstant tokiems netarptautiniams
ginkluotiems konfliktams. Tai tvirtinama ir II PP 16 straipsnyje, taiau
bet kokias abejones isklaido 1954 m. Hagos konvencijos Antrasis protokolas, kurio 22 straipsnyje nurodoma, kad is Protokolas taikomas ir netarptautinio ginkluoto konflikto, kilusio vienos i ali jo dalyvi
teritorijoje, atvilgiu.
Kultros vertybi apsaugos srityje toli paeng Lietuvos nacionalin
teis. Dar prie ratifikuojant 1954 m. Hagos konvencij buvo priimti du
atskiri Lietuvos Respublikos statymai: 1994 m. Nekilnojamj kultros
vertybi apsaugos statymas (58) ir 1996 m. Kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas (59). Juose reglamentuojama vairi ri kult-

198

ros vertybi apsauga ir apsaugos valstybinis valdymas, numatyta objekt,

turini kultrin vert, registracijos tvarka, i institucij udaviniai,
funkcijos, teiss ir pareigos, nekilnojamj kultros vertybi bei j teritorijos enklinimo vietos. U kultros vertybi apsaug Lietuvoje atsakinga Valstybin paminklosaugos komisija ir Kultros vertybi apsaugos
departamentas.
1998 m. gegus 19 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 612 patvirtintas nekilnojamj kultros vertybi, paskelbt kultros paminklais, sraas,
kur traukta 923 piliakalniai, piliaviets, senovs gyvenviets, kapinynai, pilkapynai, banyi ir vienuolyn ansambliai, atskiros banyios,
kai kurie pastatai (73).
Kartu reikt pripainti, kad 1954 m. Hagos konvencijos ir jos vykdymo taisykli bei protokol nuostatoms Lietuvoje, kur yra nemaai kultros vertybms priskiriam objekt ir j apsaugos klausimais priimta keletas svarbi normini akt, vis dlto nepakankamai skiriama dmesio, kaip
ir nurodyt dokument propagavimui tarp alies gyventoj, ir kariki
mokymo organizavimui. Ypa gerai jas turt istudijuoti ginkluotj pajg vadai, kuriems karo metu kartu su civilins valdios institucijomis
tenka priimti praktinius sprendimus siekiant geriau apsaugoti kultros
vertybes nuo gresianio pavojaus vairiais galim situacij atvejais.

199

12. KARINS OKUPACIJOS REIMAS

Karo (ginkluoto konflikto) metu viena i kariaujani ali gali kontroliuoti kitos alies dal ar vis teritorij, t.y. j okupuoti.
Karine okupacija (lot. occupatio umimas) laikomas laikinas vienos
valstybs ginkluotj pajg vykdytas kitos valstybs visos teritorijos ar
jos dalies umimas ir karins administracijos valdios okupuotoje teritorijoje vedimas.
Teritorija nra okupuota (laikoma, kad j tik siverta), jeigu prieininko kariuomen joje yra arba vykdo kovos veiksmus, bet prieininko
valdia dar nevesta. Okupacija nesuteikia okupavusiai valstybei suvereni teisi. Ji neturi teiss aneksuoti arba perduoti ios teritorijos kitai
valstybei. Okupacijos faktas jokiu bdu neisprendia ios teritorijos galutinio likimo. Tai galima padaryti tik taikaus sureguliavimo bdu.
Pagal bendruosius tarptautins teiss principus karin okupacija tai
bsena, kai:
1. vienos valstybs kariuomen laikinai uima ir ilaiko prieikos valstybs teritorij;
2. okupantas vykdo karins kontrols ir civilinio valdymo funkcijas
priimdamas naujas teiss normas;
3. tarp okupuojanios ir okupuotos valstybs egzistuoja karo bvis;
4. okupuota valstyb visikai nepraranda suvereniteto ir okupantas
neturi teiss likviduoti ankstesns teisins sistemos;
5. okupuotoje teritorijoje visuomeninius santykius reguliuoja tarptautins humanitarins teiss normos;
6. pasibaigus karui, okupaciniai santykiai turi bti likviduoti sutartine tvarka.
Pagal JT Chartij ukariavimas nra teistas teritorijos gijimo bdas
ir kvalifikuojamas kaip agresija. Po Kuveito okupacijos, 19901991 m.
karo metu, Irakas band aneksuoti jo teritorij, paskelbdamas j savo
19-ja provincija, taiau ios aneksijos nepripaino n viena valstyb.
Karins okupacijos bendrieji principai idstyti 1907 m. IV Hagos
konvencijos Priede, o po Antrojo pasaulinio karo buvo papildytos 1949
m. K ir 1954 m. Hagos konvencija. Pagrindinis okupacijos kriterijus
realios valdios vedimas, t.y. teritorija laikoma okupuota, jei i tikrj

200

yra pavaldi prieininko kariuomenei (1907 m. IV Hagos konvencijos Priedo

42 str.). Pagal bendr vis keturi K 2 straipsn okupacijos reimas taikomas ir tuo atveju, jeigu okupuojant nesiprieinama ginklu.
Esama vairi okupacijos ri. Be karins okupacijos, vykusios ginkluoto konflikto metu, dar gali bti su ginkluotu konfliktu susijusi pokarin okupacija, kaip valstybs atsakomybs u agresyv kar forma.
Pokarins okupacijos reimas paprastai nustatomas suinteresuot ali
specialiais tarptautiniais susitarimais. Pavyzdiui, Potsdamo konferencijoje (1945 m.) antihitlerins koalicijos ginkluotj pajg susitarimu taip
buvo okupuotos Vokietijos ir jos sjungininki teritorijos ir nustatyti
pokarins okupacijos principai ir sistema.
Kitos okupacijos rys sjungininko teritorijos ivadavimas i prieininko okupacijos ir neutralios valstybs teritorijos umimas panaudojant kariaujanios alies ginkluotsias pajgas. Visas ias okupacijos ris reguliuoja tarptautin humanitarin teis.
Okupacijos pradia laikomas momentas, kai okupacin administracija faktikai pradeda kontroliuoti teritorij. Okupuot teritorij
gali valdyti tiek civilin, tiek karin administracija. Teritorij umus
net ir trumpam laikui, privaloma laikytis tam tikr okupacijos taisykli. Teistos vyriausybs valdiai perjus okupuojanios valstybs rankas, pastaroji pirmiausia privalo imtis vis nuo jos priklausani priemoni, kad atkurt ir utikrint, kiek manoma, viej tvark ir saugum bei normal gyvenim.
Vykdydamos pavestus udavinius, okupuojanios valstybs ginkluotosios pajgos visikai atsako u tai, kad bt laikomasi karo teiss nuostat. Karo teis reikalauja, kad tarp okupuojanios valstybs ir okupuot teritorij gyventoj vykt btinas bendradarbiavimas. Nordami
karins okupacijos metu naudotis tarptautins teiss suteikta apsauga,
okupuot teritorij gyventojai privalo susilaikyti nuo bet koki prieik veiksm, kurie grst okupuojanios valstybs saugumui.
Okupacija yra laikinas teritorijos umimas, todl pagal 1907 m. IV
Hagos konvencij neleidiama likviduoti iki okupacijos galiojusi statym. Antrojo pasaulinio karo metais i nuostat danai paeisdavo Vokietija, okupuotose teritorijose vesdama savo statymus. Okupuotose
teritorijose valstyb okupant negali keisti valstybs tarnautoj ir teisj
statuso arba taikyti jiems sankcij, turi leisti ir toliau dirbti, suprantama,
201

jeigu jie sutinka eiti ankstesnes pareigas. Tokia situacija sukelia rimt
problem. Mint pareign veikla neabejotinai atitinka gyventoj interesus, kita vertus, jie gali bti apkaltinti bendradarbiavimu su okupacine valdia. Taiau tai neatima okupantui teiss alinti valstybs tarnautojus i pareig, kaip ir okupuotoje teritorijoje steigti savo nepolitinius karo teismus.
IV K gana detaliai reglamentuoja okupuot teritorij baudiamojo pobdio teiss klausimus ir nustato, kad okupuotos teritorijos
baudiamieji statymai lieka galioti, iskyrus atvejus, kai okupuojanti
valstyb juos panaikina ar suspenduoja, kaip kelianius grsm jos
saugumui ar trukdanius taikyti i K. Jei asmuo, siekdamas pakenkti okupuojaniai valstybei, vykdo nusikaltim, kuris nesukl pavojaus okupacins kariuomens arba administracijos nari gyvybei ar
sveikatai bei nepadar didels alos okupant turtui, jis gali bti internuojamas ar kalinamas kaljime. Mirties bausm gali bti taikoma tik asmenims, nuteistiems u nipinjim, pavojingus diversinius
veiksmus, vykdytus prie okupanto karinius objektus, ar u tyin nusikaltim, suklus vieno ar daugiau asmen mirt. Be to, mirties bausm gali bti taikoma tik tada, jei okupuotosios teritorijos statymai
buvo numat panaiais atvejais taikyti mirties bausm (68 str.).
Okupuojanioji valstyb u dar iki okupacijos pareikt nuomon ar
atliktus veiksmus negali bausti asmen, taip pat savo valstybs piliei,
kurie dar iki karo veiksm pradios iekojo prieglobsio okupuotos valstybs teritorijoje, jeigu tik nebuvo paeisti statymai ar karo paproiai.
Gali bti baudiami asmenys tik u prieikus veiksmus, vykdytus prasidjus karo veiksmams, ir kriminalinius nusikaltimus, jei jie buvo vykdyti
iki konflikto pradios, u kuriuos pagal okupuotosios valstybs statymus nusikaltlis turi bti iduodamas ir taikos metu (70 str.).
Baudiamoji procedra, taikoma okupuotos teritorijos gyventojams, nesvarbu, ar jie yra laisvje, ar internuoti, analogika procedrai, kuri taikoma karo belaisviams, taip pat svetimaliams, internuotiems neokupuotoje teritorijoje. Vykdant teisingum, kaltinamiesiems
turi bti pripastama teis gynyba, nuosprendis skelbiamas inagrinjus byl nustatyta procesine tvarka, teis pateikti apeliacij, kreiptis valstyb globj ir pagaliau teis turti palankias bausms atlikimo slygas. Rimtu pasiekimu reikia laikyti IV K tvirtintas nuosta202

tas, kad visi civiliai, kuriems atimta laisv, nesvarbu, kokiu pagrindu,
gali naudotis karo belaisvio statusu.
Okupacin valdia savo tikslams gali naudoti valstybinius pastatus,
taiau nuosavybs teiss, kaip ir kit nekilnojamj ar kilnojamj turt,
iuos objektus negyja. Draudiama konfiskuoti privat turt, iskyrus
j rekvizuoti okupacins valdios reikmms, bet laikantis nustatytos procedros. Paimti daiktai yra grinami, kai internuotieji paleidiami ar
repatrijuojami. Udrausta naikinti nuosavyb, iskyrus atvejus, kai tai
daroma dl karins btinybs.
Pagal galimybes turi bti gerbiamos okupuotos teritorijos pagrindins
mogaus teiss, gyventojai aprpinami maistu ir medikamentais, tenkinamos civili gyventoj medicinins reikms. Tais atvejais, kai btina skubi
medicinos pagalba okupuojanios valstybs ginkluotj pajg sueistiesiems ir ligoniams arba karo belaisviams, laikinai gali bti rekvizuojamos
medicinos staigos, transportas ir ranga, taiau atsivelgiant civili gyventoj gydymo ligoninse reikmes. Okupuojanios valstybs ir valstybs
globjos susitarimu leidiama neutraliai valstybei, TRKK ir kitoms humanitarinms organizacijoms teikti civiliams gyventojams param maisto
produktus, medicinos reikmenis bei medikamentus, drabui siuntas.
Tarptautins humanitarins teiss normos tam tikra prasme riboja
okupuojanios valstybs valdios kai kuriuos veiksmus, ypa veikl, susijusi su karinmis reikmmis. Pavyzdiui, draudiama daryti spaudim
gyventojams, kad jie suteikt ini apie savo alies kariuomen bei gynybos priemones, ar versti prisiekti itikimyb prieininko valstybei ir tarnauti jos ginkluotosiose pajgose, taiau norintiems leidiama savanorikai stoti okupant kariuomen. Nors pagal savo valstybs statymus
tokie savanoriai laikomi kolaborantais ir idavikais, taiau toki pavyzdi Antrojo pasaulinio karo metais bta gana daug.
Okupuojanti valstyb gali priversti dirbti tik 18 met sulaukusius asmenis ir tik darb, btin okupacins armijos poreikiams tenkinti arba
susijus su komunalini paslaug teikimu ar okupuotos alies gyventoj
maitinimu, bstu, apsirengimu, transportavimu bei sveikata (IV K 51
str.). Priverstinai dirbantiems asmenims mokamas teisingas atlyginimas,
be to, darbas turi bti atliekamas tik j gyvenamojoje okupuotoje teritorijoje ir atitikti j fizinius ir intelektinius sugebjimus. Hitlerininkai
okupuot valstybi gyventojus (tarp j nemaai buvo ivet ir i Lietu203

vos) deportuodavo Vokietij darbams, kurie buvo susij su jos karinmis reikmmis. Tok priverstin j perklim TKT pripaino neteistu ir
nuosprendyje numat atsakomyb u vergiko darbo panaudojim. Pastaruoju metu, prajus 60 met, sprendiamas kompensavimo u priverstinius darbus kit valstybi teritorijose klausimas.
Nors IV K 49 straipsnis draudia individualius ar masinius priverstinius konvencijos saugom asmen perklimus ar deportacijas i okupuotos teritorijos okupuojanios valstybs teritorij arba bet kurios
kitos valstybs teritorij, taiau okupuojanti valstyb gali tam tikrame
rajone atlikti visuotin ar dalin evakuacij, jei tai btina gyventoj saugumui utikrinti arba kitais ypa svariais kariniais sumetimais. Toki evakuacij metu konvencijos saugomi asmenys neperkeliami u okupuotos
teritorijos rib, iskyrus atvejus, kai to nemanoma ivengti. Taip evakuoti asmenys gali grti savo namus, kai tik tame rajone nebevyksta
karo veiksmai. Valstyb okupant, atliekanti tokius perklimus ar evakuacijas, turi perkeliamiems asmenims suteikti tinkamas patalpas, utikrinti, kad perkeliant bt sudaromos patenkinamos higienos, sveikatos,
saugumo ir maitinimo slygos, pasirpinti, kad nebt atskirti vienos
eimos nariai. Baigus perklimus, apie tai praneama valstybei globjai.
Okupuojanti valstyb savo civili gyventoj nedeportuoja ir neperkelia
okupuojam teritorij.
Siekdama nustatyti okupacijos reimo kontrols priemones, tiek okupuojanios valstybs administracija, tiek okupuotos teritorijos valdia
tam tikruose dokumentuose turi detalizuoti okupacijos teisines nuostatas. Kontrols priemons priklauso nuo konkrei aplinkybi ir gali keistis
pagal situacij. Kiekviena alis turi nustatyti okupacin politik, kuri
leist suderinti vis suinteresuot organ ir asmen veiksmus ir elges.
Okupuojanti valstyb turi visikai laikytis savo sipareigojim, taip
pat utikrinti okupuotos teritorijos valdios ir gyventoj teises. Pataisos
ar pakeitimai gali bti daromi tik ypatingais atvejais, pavyzdiui, siekiant garantuoti savo saugum ar prireikus sprsti okupuotos teritorijos
valdymo klausimus.
Okupuotos teritorijos valdia turi utikrinti nuolatin ir griet
gyventoj elgesio ir veiksm kontrol, kuri yra vykdoma okupuojanios valstybs ypatingose sferose, pavyzdiui, bendradarbiaujant su
okupacine valdia valdymo srityje ir srityse, susijusiose su visuomeni204

nmis tarnybomis, vykdant okupacins valdios nurodymus, kurie reikalingi pai gyventoj saugumui utikrinti.
Praktika rodo, kad danai yra lengviau okupuoti usienio valstyb
nei j ilg laik kontroliuoti. Nepaisant karins okupacijos reimo, kur
ved valstyb agresor, neatima okupuotos teritorijos gyventojai turi
teis tsti ginkluot kov prie okupantus. Pagal III K 4 straipsn savigynos ir savanori bri, skaitant organizuoto pasiprieinimo judjimus, veikianius okupuotoje teritorijoje, nariai (danai vadinami partizanais), patek prieo rankas, turi teis naudotis karo belaisvio statusu.
Partizaninio karo teistum pripaino dar 1907 m. IV Hagos konvencija.
Tam, kad partizanai bt pripainti kombatantais, pagal I PP 43 straipsn jie turi priklausyti organizuotoms grupms ar daliniams, kuriems vadovauja asmuo, atsakingas alies vyriausybei u savo pavaldini veikl,
utikrinantis vidaus drausm ir priirintis, kad bt laikomasi tarptautins humanitarins teiss norm. Partizanai privalo atvirai neiotis ginkl prie kautyni pradi ir j metu.
Organizuoto pasiprieinimo pajg, neturini atitinkamo ryio su
ginkluotosiomis pajgomis, pavyzdiui, kovini grupi, nariai, spontanikai veikiantys atskirose vietovse, gali bti traukiami baudiamojon
atsakomybn. Okupuojaniai valstybei leidiama priversti okupuotos teritorijos gyventojus paklusti sakymams, kurie btini, kad ji galt vykdyti konvencinius sipareigojimus, palaikyti normali teritorijos valdymo tvark ir utikrinti savo kariuomens ar administracijos turto, taip
pat naudojam objekt ir komunikacij saugum (IV K 64 str.).
Okupacinis reimas i karto nutrksta, kai tik okupavusi valstyb praranda faktin uimtos teritorijos kontrol. Jeigu okupacinis reimas ilieka ir nutraukus karo veiksmus, tai pagal 1907 m. IV Hagos konvencij
atitinkamos humanitarins teiss normos turi bti taikomos dar vienerius metus po to, kai nutraukiami vis karo dalyvi veiksmai. i nuostat pagrstai pakeit I PP, nustats, kad tarptautins teiss normos nebetaikomos okupuotoje teritorijoje, kai nutraukiama okupacija, iskyrus
asmenims, kuri galutinis ilaisvinimas, repatriacija ir teisi atkrimas
vyks vliau (3 str.). Manoma, kad is pakeitimas padarytas atsivelgiant
ilgamets Izraelio Jordano ups rytinio kranto okupacijos patyrim.
Nutraukus okupacij, neinyksta su ja susij teisiniai padariniai. Ypa
danai ikyla padarytos alos atlyginimo ir baudiamosios atsakomybs
205

klausimas. Nutraukus Irako okupacij 1991 m., Kuveitas pateik reikalavimus atlyginti padaryt al. Siekiant utikrinti iuos reikalavimus,
ST leido apriboti Irako naftos eksport, daugiausia nordama patenkinti individualias pretenzijas. Ivadavus Kuveito teritorij, pagrindin
problema tapo mogaus teisi apsauga, nes vyko masinis neteisminis susidorojimas su palestiniei bendrijos nariais, kurie buvo kaltinami talkininkav prieui.
Okupacij reguliuojani tarptautins teiss norm paeidimas, kur
vykd okupacins valdios arba okupacinei kariuomenei priklausantys
asmenys, utraukia okupuojaniai valstybei politin, materialin arba
moralin, o kaltiems fiziniams asmenims baudiamj atsakomyb.

206

13. KARO PABAIGA IR JO TARPTAUTINIAI

TEISINIAI PADARINIAI
Tarptautin teis reglamentuoja dvi karo pabaigos formas karo veiksm sustabdym ar nutraukim ir karo bvio panaikinim.
Daniausia karo veiksmai tarp kariaujani valstybi gali bti sustabdomi paliaubomis, o nutraukiami vienai i j kapituliavus.
1907 m. IV Hagos konvencijos Nuostat dl sausumos karo statym ir
paproi 36 straipsnyje paliaubos apibriamos kaip karo veiksm sustabdymas kariaujani ali susitarimu. Paliaubos gali bti vietins ir bendros.
Vietins paliaubos yra laikinas karo veiksm sustabdymas atskiruose
karo veiksm teatro ruouose (mio lauke, apsiaustoje tvirtovje, saloje, atskirame rajone ar pozicijoje). Jas sudaro kariaujani ali dalini
vadai pagal savo kompetencij paprastai trumpam laikui (vienai ar kelioms valandoms ar dienoms). Vietins paliaubos sudaromos siekiant siaur, vietins reikms, tiksl: pasikeisti belaisviais; surinkti ir evakuoti sueistuosius ar ligonius, ivesti moteris, vaikus ir senelius i apgultos tvirtovs; vesti derybas su parlamentarais; palaidoti mirusiuosius ir pan. Vietins paliaubos dar nereikia, kad karas nutraukiamas, nes karo veiksmai
tik sustabdomi, kaip buvo minta, tarp atskir karini vienet tam tikrame ruoe. vykdius paliaubomis numatytus konkreius udavinius ir pasibaigus j vykdymo terminui, karo veiksmai gali bti atnaujinti.
Karo veiksmai gali bti sustabdyti ir vienos alies sprendimu tam tikram laikotarpiui (pavyzdiui, v. Kald ir Naujj met arba kit religini ar nacionalini veni proga) ar siekiant konkretaus tikslo, apie
tai i anksto praneus kitai kariaujaniai valstybei. Pavyzdiui, 1987 m.
Indijos taikos palaikymo pajgos ri Lankoje paskelb 48 valandoms nutraukianios ugn tam, kad suteikt galimyb tamil separatistams sudti ginklus. Skirtingais pretekstais buvo sudarytos vietins paliaubos ar
vienaalikai nutraukti karo veiksmai Vietname, Afganistane, Jugoslavijoje, Artimuosiuose Rytuose, enijoje, Armnijos ir Azerbaidano karo
Kaln Karabache metu ir kituose regionuose.
Bendrosios paliaubos tai visikas kariaujani ali karo veiksm nutraukimas. Jas sudaro kariaujani valstybi ginkluotj pajg aukiausioji vadovyb savo vyriausybi pavedimu. Tokios paliaubos yra ne
tik karinio, bet ir politinio pobdio paprastai tai reikia taikos deryb
207

sudarymo ar konflikto taikaus sureguliavimo pirmj etap. Pavyzdiui,

Antrojo pasaulinio karo metu (19431945 m.) antihitlerins koalicijos didij valstybi atstovai su Italija, Rumunija, Suomija, Bulgarija ir Vengrija pasira susitarimus dl bendr paliaub, kurie apm ne tik karinius
klausimus (neatidliotin karo veiksm nutraukim, karo belaisvi perdavim, karini grupuoi nuginklavim ir ginkl atidavim, galimyb sjungininkms naudotis kariniais aerodromais, karinmis bazmis bei uostais ir pan.), bet ir bsimj taikos sutari sudarymo su iomis alimis ir
politini santyki pokario laikotarpiu sureguliavimo aspektus.
Ir po Antrojo pasaulinio karo daug kart buvo skelbiama, kad nutraukiami karo veiksmai ar sudaromos bendros paliaubos, pavyzdiui:
susitarimai dl karo veiksm nutraukimo Korjoje (1953 m.),Vietname
(1954 m.), Alyre (1962 m.), Indijos ir Pakistano (1966 m.), Irako ir Kuveito (1991 m.) susitarimai dl ugnies nutraukimo ir kt.
Reikia paymti, kad teis sudaryti bendras paliaubas iuolaikinmis
slygomis nra tik kariaujani valstybi prerogatyva. Toki paliaub
sutart sudaryti kariaujanias alis gali pareigoti ir ST, kuri yra atsakinga
u taikos isaugojim, tarptautinio saugumo stiprinim, kelio agresijai
ukirtim. Izraelis, vykdydamas ST sprendim, 1949 m. sudar dvialius
susitarimus dl paliaub su Egiptu, Jordanija, Libanu ir Sirija; ST 1987
m. prim rezoliucij, pareigojani Iran ir Irak nutraukti karo veiksmus ir ssti prie deryb stalo.
Bendrosios paliaubos neleidia kitai kariaujaniai aliai po tam tikro
laiko vl pradti karo veiksm, kuri atnaujinimas yra paliaub paeidimas
ir turi bti kvalifikuojamas kaip agresijos aktas arba karo nusikaltimas.
Vienas i karo veiksm nutraukimo bd yra kapituliacija. Skirtingai
nuo bendrj paliaub, kapituliacijos atveju nugaltoji alis net formaliai nebra lygi nugaltojams (iimtis garbingos kapituliacijos atvejai).
Pagal karo veiksm nutraukimo slygas kapituliacija gali bti garbingoji,
paprastoji, bendroji ir beslygin.
Garbingoji kapituliacija tai karo veiksm tarp kariaujani ali nutraukimas, sudarius susitarim, pagal kur kapituliuojanti pus turi teis
palikti savo pozicijas arba apsupt miest (tvirtov, tam tikr zon) su
vliavomis, technika bei ginklais ir po to prisijungti prie savo alies pagrindini ginkluotj pajg, kad toliau galt tsti kovos veiksmus.
Tokia kapituliacija gali reikti tik tai, kad atiduodama konkreti vietov
208

ar perleidiama pozicija, bet ne pai kombatant, esani iame karo

veiksm teatre, pasidavim. Kapituliuojantys kombatantai nra nuginkluojami ir netampa karo belaisviais. Taip 1983 m. palestinieiai garbingai kapituliavo Beirute ir pasitrauk i Izraelio kariuomens apsupto
miesto su karo vliavomis, technika ir ginkluote.
Paprastoji kapituliacija karo veiksm nutraukimas atskirame fronto
ruoe (apsuptos tvirtovs, miesto, karins jr bazs, pozicijos atidavimas), kai nuginkluojami ir paimami nelaisv kapituliuojantieji. Tokia
kapituliacija nra tikroji karo pabaiga, nors ir turi takos kariaujani
valstybi karinei ir politinei situacijai. Pavyzdiui, svarbaus strateginiu
atvilgiu Port Artro uosto ir karins jr bazs kapituliacija, turjusi
didel reikm 19041905 m. Rusijos ir Japonijos karo eigai, laikytina
paprastosios kapituliacijos atveju.
Bendroji kapituliacija visuotinis bendr kovos veiksm nutraukimas
kapituliuojaniai valstybei pripastant savo pralaimjim. Bendrosios
kapituliacijos rezultatas nuginkluojamos visos nugaltosios valstybs
karins pajgos, perduodant prieui visus jos ginklus, karo laivus, orlaivius, tvirtintus objektus ir kt., o kombatantams tampant karo belaisviais. Nugaltosios valstybs teritorija gali bti okupuota, pralaimjusiai
aliai nustatyta politin ir materialin atsakomyb. Bendrosios kapituliacijos pavyzdiu galima laikyti Irako vyriausybs beslygik sutikim
1991 m. vykdyti visas ST rezoliucijas.
Be to, kaip parod Antrojo pasaulinio karo praktika, vyriausybs
kapituliacija dar nereikia, kad tauta, pamusi rankas ginkl, nebesiprieina okupantams. Pavyzdiui, nors 1940 m. Pranczijos vyriausyb ir kapituliavo, prancz tauta nepripaino io fakto ir atkakliai
kovsi su faistais, aktyvus partizaninis karas vyko Jugoslavijos, Albanijos ir kitose valstybse, kuri teritorij visikai ar i dalies buvo okupavusi faistin kariuomen.
Beslygin kapituliacija ypatinga bendrosios kapituliacijos forma,
kai visikai nutraukiami karo veiksmai galutinai sutriukinus prieo ginkluotsias pajgas, kurios pasiduoda ir yra nuginkluojamos, o kombatantai paimami nelaisv, be joki slyg pasiraant kapituliacijos akt.
Beslygins kapituliacijos atveju nugaltojas diktuoja savo vali pralaimjusiajam. Agresorius praranda valstybin suverenitet, jo teritorija
yra okupuojama, aukiausij valdi vykdo nugaljusi valstybi spe209

cialiai paskirti asmenys. Nugaltojai nustato bsimojo politinio sureguliavimo slygas, u agresij numato konkreias sankcijas, politins ir materialins atsakomybs ris ir formas, sprendia svarbiausij karo nusikaltli patraukimo baudiamojon atsakomybn klausim, parengia bsimos taikos sutarties pagrindus. Agresorius neturi teiss atmesti ar nevykdyti beslygins kapituliacijos slyg nei paios kapituliacijos momentu, nei po jos. Rykiausias pavyzdys gali bti 1945 metais vykusios
beslygins Vokietijos ir Japonijos kapituliacijos, reikusios Antrojo pasaulinio karo pabaig. ios kapituliavusios alys sutiko su Potsdamo deklaracijos (1945 m.) slygomis, pagal kurias buvo numatyta visikai iformuoti ginkluotsias pajgas, ilaisvinti ugrobtas teritorijas, likviduoti
militarizm, kurti mintose alyse demokratinius institutus ir kt.
Karas gali bti baigiamas ir nutraukiant karo bv. Tiek paliaubos, tiek
kapituliacija dar nereikia, kad tarp kariaujani valstybi nutraukiamas
karo bvis. Karo bvis paprastai nutraukiamas isprendus politines, ekonomines, teritorines ir kitokias problemas, susijusias su karo baigtimi ir
karo veiksm nutraukimu. Daniau tai pasiekiama sudarant taikos sutart,
priimant vienaal deklaracij arba pasiraant dvial deklaracij.
Daniausiai karo bvis nutraukiamas pasiraant taikos sutart, kuri
gali bti preliminarioji arba galutin, bendroji arba separatin. Pagal
tarptautin teis taikos sutartys turi bti ratifikuotos. Taikos sutarties
normos reguliuoja iuos santykius: karo bvio nutraukim ir ali taiki
santyki princip nustatym; okupacijos metu atsiradusius teritorinius
santykius; repatriacijas, restitucijas, pilieiams padarytos alos atlyginimo tvark; karo nusikaltli patraukimo atsakomybn procedr; karo
belaisvi, pabgli, perkelt asmen ir internuotj repatriacij; ekonominius, politinius, kultrinius santykius; sutarties norm vykdymo kontrols mechanizm; sutarties norm galiojimo terminus ir ribas, valstybs sien delimitavimo ir demarkavimo tvark; demilitarizacijos reimo
nustatymo ir karinio bendradarbiavimo santykius.
Btent tokie ir kiti klausimai buvo traukti antihitlerins koalicijos
ali 1947 m. taikos sutartis, sudarytas su Bulgarija, Vengrija, Italija,
Rumunija ir Suomija. Kariniu poiriu isiskiria ginkluotj pajg skaiiaus ir ginkluots apribojimai, numatyti su Italija sudarytoje taikos sutartyje, kuri dl jos turinio ir struktros galima laikyti pavyzdine. Joje
numatyta prie gretim valstybi sien sunaikinti karinius rengimus, drau210

diama steigti naujas karines jr bazes, gaminti atomin ginkl, valdomuosius sviedinius, toliaaudius pabklus, jr minas, turti lktuvnei, povandenini laiv, torpedini kateri ir kt. (15).
Karo bvis nutraukiamas vienaale deklaracija, kai tarp valstybi nevyksta derybos, o taiki santyki atkrimas yra vienos alies arba valstybi
koalicijos iniciatyvos rezultatas. 1951 m. vienaalikai karo bv su Vokietija nutrauk Anglija, Pranczija ir JAV, o 1956 m. ir SSRS. Dviale
deklaracija nutraukiamas karo bvis per derybas. Tok keli pasirinko SSRS
ir Japonija, 1956 m. pasiraiusios bendr Deklaracij dl karo bvio nutraukimo (iki iol Rusija ir Japonija dar nepasira taikos sutarties).
Kartais taikaus sureguliavimo priemons forminamos kitais politiniais aktais. SSRS ir Afganistano karas baigsi pasiraius enevos susitarimus dl padties Afganistane sureguliavimo. Po ginkluoto Anglijos
ir Argentinos konflikto dl Folklendo sal taiks santykiai buvo atkurti
1989 m. pasiraius bendr komunikat.
Karo (karo bvio) pabaiga turi takos tiek kariaujanioms alims, tiek
ir neutralioms bei kitoms nekariaujanioms valstybms.
Kariaujanioms alims nustoja galioti karo statymai ir paproiai ir
atkuriami normals taiks santykiai (tarp j ir diplomatiniai); atnaujinamos ir vl sigalioja anksiau sudarytos tarptautins sutartys; sudaromos naujos sutartys, grinami visi karo belaisviai, repatrijuojami civiliai
gyventojai, atsidr buvusi prieinink teritorijoje; ivedama okupacin kariuomen; paskelbiamos min utvar sausumoje ir jroje koordinats, iminuojami min laukai, naikinamos jr minos buvusi prieinink teritorinse jrose ir atviroje jroje, apie tai praneus visoms valstybms; sprendiami visi politins, materialins ir baudiamosios atsakomybs klausimai; sudaromos politins ir materialins garantijos, ukertanios keli grsmms karui kilti ateityje.
Pasibaigus karui, buvo likviduotas nacizmas Vokietijoje, i Italijos atimtos jos kolonijos, Japonija savo konstitucijoje atsisak karo kaip konflikt sprendimo priemons ir kurti kariuomen, buvo nustatytos demilitarizuotos zonos Korjoje, tarp Irano ir Irako, tarp Irako ir Kuveito.
1991 m. pralaimjusiam Irakui numatyti karinio pobdio apribojimai
(sunaikinti raketas, chemin ir bakteriologin potencial ir kt.).
Neutralioms valstybms karo pabaiga reikia, kad nutraukiamas karinio neutraliteto bvis, visoms nekariaujanioms valstybms apskritai
211

 nebra btinybs laikytis karo zonoms taikomo reimo; grinami

internuoti asmenys, buvusi kariaujani ali neutrali valstybi teritorijoje atsidrusi karo technika; utikrinamas tarptautinis jr ir
oro navigacijos saugumas ir kt.
Pasibaigus karui (ginkluotam konfliktui), neivengiamai nacionaliniu
ir tarptautiniu lygiu keliamas ir sprendiamas atsakomybs u padarytus
tarptautins humanitarins teiss paeidimus klausimas.

212

14. TARPTAUTINIO RAUDONOJO KRYIAUS IR RAUDONOJO

PUSMNULIO JUDJIMAS IR JO VAIDMUO
KONFLIKTINSE SITUACIJOSE
Vienas i specifini tarptautins humanitarins teiss bruo yra tai,
kad j pltojant ir gyvendinant svarbus vaidmuo tenka visuomeninms
organizacijoms, pirmiausiai TRKRP judjimui.
i organizacija kurta 1863 m. privaia penki veicarijos piliei,
susibrusi Tarptautin nuolatin pagalbos sueistiems kariams komitet, iniciatyva, kuriai didel tak turjo knygos Prisiminimai apie Solferin autorius Anri Diuanas. T pai met pabaigoje io komiteto
nariai enevoje suauk konferencij, kurioje dalyvavo 16 valstybi atstovai. ios konferencijos metu buvo kurta Raudonojo Kryiaus organizacija, patvirtintas jos skiriamasis enklas raudonas kryius baltame
fone, kad juo bt galima paymti ir taip atskirti asmenis, teikianius
pagalb sueistiems kariams. Vliau Komitetas buvo pavadintas Tarptautiniu Raudonojo Kryiaus komitetu. Nuo tada rengiamos ir diplomatins konferencijos, kuriose valstybs priima TRKK parengtus vairius tarptautinius dokumentus. Vieni svarbiausij diplomatinse konferencijose priimt tarptautins humanitarins teiss dokument buvo
keturios 1949 m. enevos konvencijos dl karo auk apsaugos ir j 1977
m. papildomi protokolai, parengti pagal projektus, kuriuos vyriausybi
ekspertams pateik TRKK.
Vis dlto pagrindinis TRKK siekis buvo ir liko padti monms, tapusiems ginkluot konflikt aukoms, o jo veikla gavo tarptautin pobd.
TRKK mandatas leidia jam per savo delegatus palaikyti konflikto ali
dialog vairiais humanitariniais klausimais. Daugiau kaip su 50 valstybi
pasiraytos sutartys dl TRKK delegacij iose valstybse statuso ir veiklos
pripasta TRKK tarptautins teiss subjektu ir suteikia jam lengvatas bei
privilegijas, kuriomis paprastai naudojasi tarpvyriausybins organizacijos.
iose sutartyse numatytas jurisdikcinis imunitetas, neleidiantis TRKK persekioti administracine ir teismine tvarka, garantuojantis jo patalp, archyv ir kit dokument nelieiamum. Nurodytosios lengvatos ir privilegijos
lemia TRKK neutralum ir nepriklausomum, t. y. dvi svarbiausias jo veiklos slygas, skirianias j, kaip nevyriausybin organizacij, tiek nuo JT sistemos staig, tiek ir nuo kit nevalstybini humanitarini organizacij.
213

TRKRP judjim sudaro ios viena kitai nepavaldios ir savo status

turinios savarankikos struktros: TRKK, TRKRP draugij federacija
(kurta 1919 m., abiej organizacij bstins yra enevoje) ir 175 nacionalins RKRP draugijos, vienijanios deimtis milijon nari ir veikianios vairiose pasaulio alyse. Judjimo veikla tai i esms daugybs
organizacij ir j nari praktinis darbas, dirbamas tam, kad nuosekliai ir
efektyviai bt gyvendinti jos tikslai, parengtos pagrindins darbo kryptys
ir pasiekta idjin vienyb. Tokiais svarbiausiais orientyrais tapo XX tarptautinje Raudonojo Kryiaus konferencijoje (Viena, 1965 m.) paskelbti septyni pagrindiniai TRKRP judjimo principai:
1. Humanikumas. TRKRP judjimas, atsirads siekiant suteikti pagalb visiems be iimties sueistiesiems mio lauke, stengiasi tarptautiniu bei nacionaliniu mastu ukirsti keli mogaus kanioms ir jas palengvinti, kad ir kur vykt veiksmas. Judjimo tikslas saugoti gyvyb ir
sveikat ir garantuoti pagarb mogui. Jis propaguoja tarpusavio supratim, draugyst, bendradarbiavim ir tvirt taik tarp vis taut.
2. Bealikumas. TRKPR judjimas neskirsto moni pagal tautyb,
ras, religinius sitikinimus, klasinius skirtumus ar politines pairas. Jis
stengiasi palengvinti kanias monms, kuriems to reikia, ir pirmiausia
teikia pagalb tiems, kuriems ji skubiausiai reikalinga.
3. Neutralumas. Ir toliau nordamas neprarasti pasitikjimo, TRKPR
judjimas neturi palaikyti vienos kurios nors kariaujanios puss ar veltis politinius, rasinius, religinius bei ideologinius nesutarimus.
4. Nepriklausomumas. Judjimas yra nepriklausomas. Nacionalins
draugijos, paddamos savo vyriausybms vykdyti humanitarins pagalbos program ir paklusdamos savo alies statymams, turi ilikti autonomikos, kad bet kada galt veikti pagal Judjimo principus.
5. Savanorikumas. Tai savanorikas pagalb teikiantis judjimas, jokiais bdais nesiekiantis pelno.
6. Vienumas. Vienoje alyje gali veikti tik viena Raudonojo Kryiaus
arba Raudonojo Pusmnulio draugija. Ji turi bti atvira visiems ir dirbti
humanitarin darb visoje savo teritorijoje.
7. Universalumas. TRKRP judjimas yra pasaulinis judjimas. Visos
jo draugijos yra lygios. Paddamos viena kitai, jos dalijasi vienoda atsakomybe ir pareigomis.

214

i trij TRKRP judjimo struktr atstovai drauge su 1949 m. enevos konvencijas pasiraiusi valstybi atstovais kas ketveri metai renkasi
TRKRP konferencij, kurios metu keiiami organizacijos statai, priimamos rezoliucijos, paskirstomi mandatai, apsvarstomos bendros problemos.
Konferencijos daug prisideda stiprinant judjimo vieningum, padeda laikytis tarptautins humanitarins teiss nuostat ir toliau jas pltoti.
TRKK priima sprendim dl nacionalini draugij, kurios po to oficialiai tampa TRKRP draugij federacijos narmis ir TRKRP judjimo dalimi, pripainimo. Judjimo statai nustato santykius tarp jo dalyvi organizacij. Be to, yra apibrta TRKK, TRKRP draugij federacijos ir nacionalini draugij, kuri mandat apvelgsime kiek plaiau, veiklos sfera.
TRKK, kaip TRKRP judjimo steigjas, yra neutralus tarpininkas
tarp bet kuriame ginkluotame konflikte dalyvaujani ali, kurio pagrindinis tikslas savo iniciatyva arba remiantis 1949 m. enevos konvencijomis ir j papildomais protokolais utikrinti, kad civiliai gyventojai ir kombatantai, tap karo aukomis, bt apsaugoti ir gaut pagalb.
Kilus tarptautiniam ginkluotam konfliktui, TRKK vykdo veikl, kuri
apibrta I, II ir III K 9 straipsnyje ir IV K 10 straipsnyje. i konvencij nuostatos nekliudo humanitarinei veiklai, kurios imasi TRKK ar
kita nealika humanitarin organizacija, jei tai veiklai yra pritarusios
konflikto alys, kurioms tai tiesiogiai taikoma, kad apsaugot sueistuosius, ligonius, asmenis, patyrusius laivo suduim, medicinos personal
ir kapelionus (I K ir II K), karo belaisvius (III K), civilius gyventojus
(IV K) ir jiems teikt pagalb.
Dar labiau tvirtina i TRKK iniciatyvos teis I PP 81 straipsnis, kuriame konflikto alys pareigojamos pagal galimybes sudaryti visas slygas, kurios padt jam vykdyti K ir I PP numatytas humanitarines funkcijas, kad bt utikrinta konflikto auk apsauga ir pagalba. TRKK i
auk labui taip pat gali atlikti bet koki veikl, jei su tuo sutinka suinteresuotos konflikto alys. Be to, III K 126 ir IV K 143 straipsniai TRKK,
kaip ir valstybi globj atstovams ar delegatams, suteikia teis lankytis
visur, kur gali bti karo belaisvi ir konvencij saugom asmen, ypa j
internavimo, kalinimo ir darbo vietose. Valstybs negali udrausti mintiems subjektams veikti atstovaujant i moni interesams.
Vis keturi K bendrame 3 straipsnyje nurodyta, kad, kilus netarptautiniam ginkluotam konfliktui, TRKK konflikto alims gali pasilyti
215

savo paslaugas. Vadinamj aukto intensyvumo netarptautini ginkluot konflikt metu, be 3 straipsnio, gali bti taikomas ir II PP 18
straipsnis, nurodantis, kad Raudonojo Kryiaus organizacijos turi teis
silyti savo paslaugas siekdamos atlikti tradicines funkcijas, padti ginkluoto konflikto aukoms, lankyti sulaikytus asmenis.
Vidaus neramum metu ir smurto panaudojimo atvejais, jei jie netampa ginkluotais konfliktais ir dl to j nereglamentuoja tarptautin
humanitarin teis, TRKK veikia vadovaudamasi Judjimo stat 5
straipsnio 3 paragrafu. Jo nuostatos suteikia humanitarins iniciatyvos
teis ir galimyb silyti savo paslaugas, kai reikalingas ypa neutralus ir
nepriklausomas tarpininkas, kuris gali nagrinti visus jo kompetencijai
priskirtus klausimus. Savo ruotu valstybs gali atsisakyti TRKK paslaug, taiau tuomet, kai konflikto alys sutinka priimti jo silom pagalb.
Pasiektas susitarimas tampa TRKK veiklos teisiniu pagrindu.
Viena sudedamj ir svarbiausij TRKK dali Centrin paiek
agentra (CPA). Ji savo veikl pradjo 1870 m., Pranczijos ir Prsijos
karo metu, ir skmingai j tsia iki iol.
CPA funkcijos: rinkti vis oficialiais kanalais manom gauti informacij apie karo belaisvius, civilius (ypa internuotuosius) ir asmenis,
dingusius be inios, ir kaip galima greiiau j perduoti valstybei, kurios
pilieiai jie yra. III K 123, IV K 140 ir I PP 33 straipsniai pareigoja
konflikto alis sudaryti agentrai visas slygas perduoti i informacij.
Be to, CPA padeda susitikti vyki iblakytoms eimoms, perduoda pato siuntas, kai negalimi kiti ryi bdai, sudaro galimybes asmenims be
pilietybs, pabgliams ar kitiems asmenims, neturintiems asmens dokument, patekti prieglobst teikiani al arba grti tvyn, iduoda
mirties ar sumimo paymas ir teikia kitas paslaugas.
TRKK neapsiriboja vien ia ivardyta humanitarine veikla, bet btinais atvejais asmenims suteikia ir materialin bei medicinos pagalb, jei
jos reikia. Jos funkcija taip pat yra ir ini apie tarptautin humanitarin teis ir pagrindinius Judjimo principus propagavimas. Visa tai padeda gyvendinti ios teiss akos normas, skatina valstybes laikytis konvencini sipareigojim, skleisti ias inias, ypa ginkluotosiose pajgose, palaikyti nacionalini draugij, dirbani ioje srityje, veikl.
Be konvencijose numatyt teisi, TRKK gali imtis veiksm ir savo
nuoira. Judjimo statai j pareigoja, esant tarptautins humanitari216

ns teiss paeidim, apie tai konfidencialiai, odiu ar ratu su praneimais ir rekomendacijomis kreiptis konflikto ali kompetentingus asmenis. Jeigu tai nereaguojama, TRKK, kaip nepriklausoma organizacija, gali vieai pasmerkti tokius paeidimus, taiau tik tuo atveju, jei
panaus pagarsinimas nepakenks nukentjusij ir esani pavojuje asmen interesams. Dl to tai iskirtiniai atvejai. Pavyzdiui, TRKK pavieintas Irako bandymas panaudoti nuodingsias mediagas sulaik i al nuo pavojingo ingsnio.
TRKRP draugij federacija koordinuoja darb teikiant tarptautin pagalb stichini nelaimi ir technologini katastrof atvejais, padeda pltoti nacionalini draugij veikl, atliekam paeidiam gyventoj grupi interesais, siekiant sumainti j kanias.
Nacionalin draugija padeda savo alies teritorijos valdiai humanitarinje srityje. Jos svarbiausias udavinys ginkluoto konflikto atveju
karo medicinos tarnyboms teikti pagalb (iam darbui ruoiamasi dar
taikos metu). Be to, kiekviena nacionalin draugija, laikydamasi pagrindini Judjimo princip, gali vykdyti kit ri veikl: organizuoti donoryst, rengti personal, kuris teikt pirmj pagalb, medicinos seseris, organizuoti ligonini ir dispanseri darb, padti invalidams, seneliams ir kitiems negaliems asmenims ir t.t.
Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugija, steigta 1919 m., 1923 m. buvo priimta TRKRP draugij federacij, nenutrauk savo veiklos ir okupacijos metais. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, neeiliniame Lietuvos RK draugijos suvaiavime 1990 m. kovo 27 d. buvo nutarta atsiskirti
nuo SSRS RKRP sjungos ir atkurti Lietuvos RK draugij. 1991 m. ji
buvo sugrinta Tarptautin draugij federacij ir tapo visateise TRKRP
judjimo nare. Lietuvos Raudonojo Kryiaus komitetai iuo metu yra
kurti visose apskrityse ir visuose rajon centruose. 2000 m. spalio 10 d.
buvo priimtas Lietuvos Respublikos Raudonojo Kryiaus draugijos, Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio emblemos ir pavadinimo statymas (70), nustatantis ios draugijos status, funkcijas ir finansavim,
taip pat RKRP emblemos ir pavadinimo naudojimo tvark ir j teisin
apsaug. Pagrindinis Raudonojo Kryiaus draugijos tikslas ir jos funkcijos yra analogikos TRKRP judjimo principams, nes jos veikla grindiama ne tik Lietuvos statymais, bet ir TRKRP statais.

217

15. ATSAKOMYB U TARPTAUTINS HUMANITARINS

TEISS PAEIDIMUS
Bendros, vis vienodai apibriamos, atsakomybs svokos nra.
Filosofai daniausia atsakomyb apibdina kaip asmens pareig kitam asmeniui ar visuomenei. Teisin atsakomyb, kylanti i atsakomybs svokos apskritai, siejama su neteist veiksm padarymu, kartu
ir su teiss norm paeidimu.
Tarptautin teis, reguliuojanti praktikai visas tarpvalstybini santyki sritis, numato jos subjekt paeidj pareig nutraukti neteist
veik, kompensuoti kitiems subjektams padaryt al, taip pat nukentjusios alies teis reikalauti, kad bt patenkinti jos paeisti interesai. Tam,
kad bt utikrinta tarptautins teiss norm laikymosi prieira, reikalinga speciali juridin priemon tarptautin teisin atsakomyb, kuri
taikoma tiek u civilinius, tiek ir u kriminalinius neteistus veiksmus.
Tarptautin teisin atsakomyb suprantama kaip juridiniai padariniai, atsirandantys tarptautins teiss subjektams paeidus savo tarptautinius sipareigojimus, prisiimtus pagal sutartis arba paproius. Pagrindas taikyti tarptautin teisin atsakomyb atsiranda padarius tarptautins teiss paeidim.
Tarptautins teiss paeidimas tarptautins teiss subjekto, paeidusio tarptautins teiss normas, veikimas arba neveikimas, padars kitam
subjektui ar visai tarptautinei bendrijai materialinio ar nematerialinio
pobdio (pavyzdiui, agresijos aktai, ksinimasis teritorijos vientisum ir politin nepriklausomyb, sutartini sipareigojim nevykdymas ir
kt.) al. Praktikai visi tarptautins teiss paeidimai utraukia tarptautin atsakomyb. Joks rmimasis nacionaliniais statymais, kaip ir teisinimasis tarptautins teiss norm neinojimu, yra neleistinas.
Tarptautins teiss paeidimai, atsivelgiant j pobd, pavojingumo visuomenei laipsn, skirstomi tarptautinius deliktus (nusiengimus)
ir tarptautinius nusikaltimus.
Tarptautiniai deliktai neteisti veiksmai, kuriais padaroma ala atskirai valstybei ar ribotai tarptautins teiss subjekt grupei. Pavyzdiui,
tokiems tarptautiniams paeidimams priskiriami valstybs institucij nuolaidiavimas (neveikimas), neukertantis kelio neteistai veiklai, vykdomai prie usienio valstybi diplomatines atstovybes, prekybini sipa218

reigojim paeidimai ir kt. Bet koks tarptautins teiss paeidimas, kuris nra laikomas tarptautiniu nusikaltimu, yra tarptautinis deliktas.
Tarptautinis nusikaltimas ypa pavojingas tarptautins teiss paeidimas, kuriuo ksinamasi gyvybikai svarbius valstybi ir taut interesus, griaunantis j egzistencijos pagrindus, iurkiai lauantis tarptautins teiss svarbiausiuosius principus, gresiantis taikai ir saugumui. Sunkiausiais tarptautiniais nusikaltimais yra laikomi: agresija, kolonijin priespauda, vergija, genocidas, apartheidas, masinis atmosferos ar atvirosios
jros terimas ir kt.
Esama nemaai tarptautins teiss akt sutari, konvencij ir kit
dokument, kuriuose kodifikuoti tarptautiniai nusikaltimai: 1907 m. Hagos konvencijos, 1949 m. enevos konvencijos, TKT ir TBT statutai,
1948 m. Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j, 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas ir kt.
Ms nagrinjamas objektas yra tarptautin teis, todl toliau bus
kalbama apie tarptautin atsakomyb, kaip ypating tarptautin teisin institut, numatant valstybi atsakomyb ir fizini asmen tarptautin baudiamj atsakomyb. Pagrindiniai tarptautini santyki
ir tarptautins teiss subjektai yra valstybs, todl j tarptautins atsakomybs klausimai gvildenami pirmiausia.
15. 1. TARPTAUTIN VALSTYBI ATSAKOMYB
Valstybs atsakomyb tai tarptautins atsakomybs ris neigiami
padariniai, kuriuos valstyb patiria dl jos vykdyto tarptautins teiss paeidimo (delikto ar nusikaltimo). Teiss, reguliuojanios valstybi atsakomybs klausimus, tikslas nustatyti, ar yra vykdytas neteistas aktas, u
kur valstyb paeidja turi bti atsakinga, ir kokios pasekms dl to kyla
bei kokiais bdais tokia tarptautin atsakomyb gali bti gyvendinta.
Valstyb atsako u neteistus veiksmus arba neveikim, utraukianius
tarptautin teisin atsakomyb, kuriuos gali atlikti valstybs institucijos,
pareignai ir kiti asmenys, teisikai susij su valstybe, taip pat u ginkluotj pajg ar atskir dalini karo ar ginkluot konflikt metu padarytus
tarptautins teiss norm paeidimus. Sunki tarptautini nusikaltim
padarymas valstybs pareignams utraukia tarptautin baudiamj atsakomyb, o paiai valstybei tarptautin teisin atsakomyb.
219

Tarpvalstybini santyki srityje pagal padarytos alos pobd numatyta dviej ri valstybi atsakomyb politin ir materialin. Jos, kaip
paymi P. Kris, tarp savs yra glaudiai susijusios, nes kartais pagal padaryt materialin al nustatoma ir politin atsakomyb, ir atvirkiai,
taiau j skirstymas atskiras ris yra praktikai pagrstas, nes leidia
tiksliau nustatyti tiek atsakomybs dyd, tiek jos form ( 82, p. 195).
Politin valstybs atsakomyb tai tarptautins teiss paeidjos pareiga patirti tarptautines sankcijas ir satisfakcijas dl jos politins veiklos nukentjusiajai aliai atsiradusi teisini padarini.
Sankcijos yra prievartos priemons, kurias taiko tiek tarptautins organizacijos, tiek konkreios valstybs ar j grups, valstybei teiss paeidjai, kurios veiksmai ir politika paprastai pasireikia agresijos aktu ir
kelia grsm tarptautinei taikai ir saugumui.
Sankcij tikslas nutraukti teiss paeidim arba ukirsti keli mginimams j padaryti ateityje, t.y. paveikti potencialius tarptautins teiss
paeidjus, kad jie laikytsi visuotinai pripaint karo statym ir paproi. JT Chartija numato karinio ar nekarinio pobdio sankcijas
prievartos priemones, kurios taikomos ST sprendimu.
Aukiausioji politins atsakomybs forma yra valstybinio suvereniteto atmimas, visika ar dalin teritorijos okupacija, teritorijos dalies prievartinis atskyrimas. Karinio pobdio prievartins priemons:
visikas ar dalinis agresoriaus ginkluotj pajg nuginklavimas, karinio potencialo sunaikinimas, visos teritorijos ar jos atskir, strateginiu poiriu svarbiausij, rajon demilitarizavimas bei neutralizavimas, valstybi JT nari vykdoma blokada ir kitos sausumos, karini
oro ir jr pajg operacijos.
Bdingas pavyzdys gali bti pagal 1945 m. Potsdamo konferencijos
sprendimus tarptautini sankcij, taikyt faistinei Vokietijai, politiniai
padariniai, kuriuos sudar: visos Vokietijos teritorijos okupacija, aukiausiosios valdios pamimas sjunginink rankas, vokikojo militarizmo ir nacizmo sunaikinimas, Vokietijos ekonomikoje stambi karteli,
sindikat ir kit monopolistini susivienijim, be kuri aktyvios pagalbos ir iniciatyvos nei agresija, nei kiti sunks karo nusikaltimai nebt
buv vykdyti, likvidavimas. vairaus masto analogik priemoni buvo
imtasi ir Vokietijos bei Japonijos satelit atvilgiu.
Tarptautins sankcijos buvo taikomos (tiesa, nepakankamai veiksmin220

gai) ir Piet Afrikos Respublikai, padariusiai kitus tarptautinius nusikaltimus vykdiusiai apartheido, genocido, kolonializmo politik.
Prievartinmis nekarinio pobdio priemonmis pagal JT Chartij laikoma visikas ar dalinis ekonomini santyki nutraukimas, paalinimas i JT, ios organizacijos narysts teisi bei privilegij teikimo sustabdymas ir kt.
Sankcijomis taip pat laikomos represalijos, t.y. teisti valstybs veiksmai, kaip atsakas kitos valstybs vykdytus tarptautins teiss paeidimus, kurie turi bti vadinami tarptautiniais deliktais (sutarties nevykdymas, moralins ar materialins alos padarymas ir pan.). Represalij tikslas
priversti valstyb paeidj nutraukti neteistus veiksmus, atlyginti al ir neleisti pasikartoti panaiems aktams ateityje. Prie tarptautins teiss leidiam represalij galima priskirti: diplomatini, prekybini ir kit santyki nutraukim, muit tarif padidinim, sien udarym kitos
valstybs pilieiams ir, ypatingais atvejais, embargo taikym kitos valstybs laiv, stovini valstybs, vykdanios represalijas, uostuose, sulaikym. Kartu reikia pabrti, kad valstyb negali taikyti represalij panaudodama ginkluot jg, nes tarptautin teis tokius veiksmus kvalifikuoja kaip agresij.
Retorsijos nesusijusios su ginkluotj pajg panaudojimu valstybs
teistos prievartinio pobdio priemons, daniausiai skirtos valstybs paeidjos ekonominiams interesams pakenkti, taikomos kaip atsakas tos
valstybs nedraugikus veiksmus, kuriais buvo padaryta moralin ar materialin ala. Tai tarptautins teiss norm nepaeidiantis aktas, kurio
tikslas nutraukti kitos valstybs nedraugikus veiksmus. Pavyzdiui, gali
bti atauktos kaimynins valstybs vejybos ar prekiniams laivams suteiktos teiss naudotis jos uostu ir udrausta plaukti j.
Nedraudiama vienu metu panaudoti tiek karines, tiek ir nekarines
tarptautines prievartinio pobdio priemones. Tokios sankcijos buvo taikytos 1991 m. agresij prie Kuveit vykdiusiam Irakui. iuo atveju,
ilaisvinant Kuveito teritorij, buvo panaudota karin jga, taip pat agresoriui taikytas visikas embargas ir boikotas.
Viena i danai taikom politins atsakomybs form yra satisfakcija. Tai moralins alos atlyginimas u kitos valstybs garbs ir orumo
paeidim (u kitos valstybs vadovo eidim, pasiksinim diplomatus, kitos valstybs oro erdvs paeidim, vykdyt karo orlaivio, ir pan.).
221

Satisfakcija gali bti gyvendinta pareikiant oficial atsipraym, pasiuniant specialias delegacijas apgailestavimui pareikti, garantijomis,
jog bus imtasi tam tikr priemoni, kad panas veiksmai nepasikartot.
Tais atvejais, kai paeidim savo neteista veika vykd pareignai ar kiti
asmenys, jie turi bti atitinkamai nubausti, o prireikus iduoti nukentjusiai valstybei. 1948 m. Palestinos teritorijoje buvo nuudytas pagal
JT mandat veiks grafas Bernadotas. JT pareikalavus, Izraelis nubaud
kaltuosius, atsipra ios organizacijos ir atlygino al.
Be politini, tarptautinje teisje yra numatytos ir ekonomins sankcijos, kuri tikslas atlyginti materialin al, padaryt neteistais kariavimo veiksmais ar kitaip paeidus tarptautins teiss normas.
Valstybi materialin atsakomyb valstybs, paeidusios tarptautins teiss normas, pareiga reparacij ir restitucij forma atlyginti nukentjusiai valstybei padaryt materialin al.
i valstybi atsakomybs ris oficialiai buvo traukta jau 1907 m. IV
Hagos konvencij dl sausumos karo statym ir paproi, kurios 3 straipsnyje nurodoma: Kariaujanti alis, kuri paeis nutarimus, nuostatus, privalo atlyginti nuostolius, jeigu tam yra pagrindas. Ji bus atsakinga u visus
veiksmus, kuriuos padarys asmenys, einantys jos ginkluotj pajg sudt. i nuostata nra pakankamai aiki, bet, kaip galima suprasti, i esms reglamentuoja materialin kariaujanios alies atsakomyb.
Analogiku bdu III K 12 ir IV K 29 straipsniai primena valstybi
atsakomyb u elges su i konvencij globojamais asmenimis, nepaisant galimos kalt kariki asmenins atsakomybs. Taiau mintuose
straipsniuose nenurodami galimi valstybi finansiniai sipareigojimai. Ir
tik I PP 91 straipsnyje aikiai apibrta valstybi materialin atsakomyb: Konflikto alis, paeidusi konvencij ar io protokolo nuostatas,
yra, jeigu reikia, pareigojama mokti kompensacij. Ji yra atsakinga u
visus asmen, einani jos ginkluotsias pajgas, padarytus veiksmus.
Viena pagrindini valstybi materialins atsakomybs ri yra reparacija alos, nuostoli, atsiradusi dl tarptautinio delikto, atlyginimas pinigais, prekmis, technika, paslaugomis ar kitokia forma. Reparacijos rys ir apimtis nustatoma remiantis tarptautinmis sutartimis ar
susitarimais. Paprastai reparacij suma yra ymiai maesn, ypa u tikrj al, padaryt karo meru, nes praktikai nustatyti realius abipusiais
kariaujani ali neteistais veiksmais padarytus nuostolius nra taip
222

lengva. Pavyzdiui, 1945 m. Krymo konferencijos sprendime reparacij

suma, kuri turjo atlyginti Vokietija antihitlerins koalicijos valstybms,
sudar vos 20 milijard doleri, kai vien tik buvusios SSRS karo metu
patirti nuostoliai buvo vertinti madaug 1,3 trilijono doleri (Nezavisimaja gazeta duomenimis (1995 03 25) aut.).
Itisus imtmeius tarptautinje teisje buvo pripastama nugaltojo teis kontribucijos, t.y. pralaimjusios alies, agresijos aukos, pareiga be joki apeliacij sumokti nugaltojui dideles sumas
u kare partirtus nuostolius. Tik po Pirmojo pasaulinio karo terminas kontribucija buvo pakeistas svoka reparacijos, nors j apibrimai tik i pirmo vilgsnio atrodo panas, nes savo politine ir
teisine prigimtimi i esms skiriasi. Hitlerinei Vokietijai buvo nustatytos didels reparacijos dl to, kad ji prie daugel Europos valstybi vykd agresij, kurios metu naudojo nusikalstamus kariavimo metodus ir priemones ir padar ioms alims milinik materialin al.
Konkret reparacij dyd geriausiu atveju gali nustatyti taikos sutartis, pagal kuri pralaimjusi alis priversta patenkinti ne tik nugaljusios
valstybs pretenzijas, bet ir atlyginti savo pilieiams karo metu patirtus
nuostolius. Panaus punktas buvo trauktas JAV ir Japonijos taikos sutart. Pasibaigus karui, ja remdamasis Japonijos teismas pareik, kad
JAV atomini bomb panaudojimas prie Hirosim ir Nagasak nors ir
buvo neteistas, taiau dl i bombardavim patirt al savo pilieiams turi atlyginti Japonijos, kaip alies agresors, vyriausyb.
Situacija, kai visa materialin atsakomyb prislegia vien pralaimjusios alies peius, pasikeit po to, kai galima buvo remtis 1949 m. enevos konvencijose rayta nuostata, kad n viena konvencij ali neatleidiama nuo atsakomybs u savo paios ar kitos konvencij alies padarytus sunkius tarptautins humanitarins teiss paeidimus.
Kaltj konflikto al atsakomybn gali patraukti ne tik patyrusi al
valstyb, bet ir visos kitos konvencij ir I PP dalyvs, bendradarbiaudamos su JT ir vadovaudamosi JT Chartija. Tenka paymti, kad tiek GA,
tiek ST buvo primusios ne vien rezoliucij, raginani konflikte dalyvaujanias valstybes laikytis savo sipareigojim, numatyt atitinkamuose tarptautins teiss dokumentuose. Tokia atsakomyb gali turti esmin teigiam tak nuostatai savanorikai laikytis priimt taisykli.
Sprendiant ginytinus klausimus, pirmiausia nukentjusi valstyb gali
223

pareikti protest ir pareikalauti, kad kita pus susilaikyt nuo tolesni paeidim. Tam gali tarpininkauti valstyb globja. Taiau nukentjusi valstyb bet kuriuo atveju gali reikalauti, kad bt atliktas
tyrimas, jei visos suinteresuotos alys sutinka. Praktikai gauti tok
sutikim ne visada pavyksta.
I PP 90 straipsnis numato kurti Tarptautin fakt nustatymo komisij, sudaryt i 15 auktos morals ir pripaint nealikais nari. Komisija turi bti kompetentinga tirti visus sunki paeidim, numatyt enevos konvencijose ir I PP, faktus ir teikdama paslaugas padti atkurti nurodyt dokument laikymosi tvark. Taiau tokia komisija gali bti sudaryta ir funkcionuoti tik sutikus suinteresuotoms alims, jos sprendimai taikomi tik toms valstybms, kurios pripasta jos galiojimus. Buvo
numatyta ir tyrimo tvarka.
Komisijos pirmininkas, gavs praym atlikti tyrim, sudaro 7 nari
kolegij, kuri pakvieia konflikto alis jai padti ir pateikti rodymus.
Kolegija taip pat gali pati rinkti kitus rodymus ir itirti padt vietoje.
Kolegijos nustatyt fakt ataskait su atitinkamomis rekomendacijomis
Tarptautin fakt nustatymo komisija pateikia suinteresuotoms alims,
kurios turi teis ginyti surinktus rodymus. Komisija negaliota pateikti
savo teisines ivadas dl tikrinam veiksm teistumo, taiau jos veikla,
kaip manoma, gali i esms padti greitai ir objektyviai isprsti kilusius
ginus ir suvelninti dl j tarp konflikto ali atsiradusi tamp.
Kita valstybi materialins atsakomybs forma yra restitucija. Tai anksiau iki neteisto akto (pavyzdiui, agresijos) vykdymo buvusios padties
atkrimas, sugrinant natra karo metu paimtas i kitos valstybs teritorijos vertybes, atstatant sugriautus pastatus ir t.t. Restitucija buvo ypa svarbi
priemon grinant Antrojo pasaulinio karo metais vokiei ir j sjunginink neteistai ivet turt. 1943 m. antihitlerins koalicijos dalyvs pasira speciali deklaracij, kurioje buvo numatyta imtis vis priemoni, kad
bt ukirstas kelias okupantams pasisavinti valstybi ir taut, tapusi agresyvaus upuolimo aukomis, bet kok verting turt. Detalesns restitucijos slygos buvo numatytos 1947 m. su Italija, Suomija, Rumunija, Vengrija,
Bulgarija sudarytose taikos sutartyse.
Tokia sutartimi Italija buvo pareigota grinti vis pagrobt ir ivet auks (monetomis) arba perduoti atitinkamoms valstybms tos paios
prabos ir lyg ivetam pagal svor aukso kiek. Jei nra galimybs gr224

inti identifikuotus daiktus, turinius menin, istorin ar archeologin

vert, pagal susitarim leidiama perduoti tokios pat verts arba apytikriai lygiaverius ivetiesiems daiktus (t.y. taikyti substitucij).
Restitucija valstybei paeidjai turi bti materialiai manoma ir negali tapti nata, visikai neproporcinga tai naudai, kuri nukentjusioji
valstyb gaut pritaikius restitucij.
Jeigu restitucija natra negalima ar yra maesn u paeidimu padaryt al, turi bti imokta kompensacija. Ji apima bet koki ekonomikai vertinam al, kuri patyr nukentjusi valstyb, bei palkanas, o
kai kuriais atvejais ir negautas pajamas. Kompensuojamosios restitucijos negalima sutapatinti su tarptautins teiss kartais taikoma papildoma kompensacija u padaryt al baudomis. P. Krio nuomone, paprastai baudos, kaip prietaraujanios valstybs suvereniteto principui,
neleistinos (82, p. 90).
Taigi valstybi politins ir materialins atsakomybs u tarptautins
teiss norm paeidimus, ypa u agresij, nustatymas yra viena i tarptautins teistvarkos stiprinimo garantij, svarbi priemon, padedanti
ukirsti keli karui.
15.2. FIZINI ASMEN BAUDIAMOJI ATSAKOMYB
Paangs monijos protai visada siek, kad tautos galt ivengti naikinamj kar. Taiau tarptautini santyki istorijoje iki pat Antrojo
pasaulinio karo visikai nebuvo baudiama u agresij. Neatsivelgdama
kaltinimus paeidus tarptautin teis, valstyb nugaltoja galjo diktuoti nugaltajai savo slygas, galjo ir visikai j sunaikinti, prisijungti
prie savo teritorijos ar pasidalyti su sjungininkais. Nebuvo atsakomybs
u karo nusikaltimus, juos padar asmenys likdavo nenubausti. Paprastai taikos sutartimi pasibaigus karui numatoma amnestija, todl kaltieji,
paeid tarptautins teiss normas, bdavo visikai atleidiami nuo atsakomybs.
Idja kurti tarptautinius teismo organus kilo XIXXX a. sandroje.
Nemaai tarptautins teiss specialist tam tikr kategorij tarptautinio pobdio teiss paeidimus pripaino nusikalstamais ir teig, kad
valstybs privalo sipareigoti bausti juos padariusius asmenis. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo priimtose tarptautinse konvencijose ir kituose
225

dokumentuose nors ir draudiama naudoti tam tikras kariavimo priemones ir metodus ar jie ribojami, taiau nenumatyta fizini asmen atsakomyb u padarytus karo teiss norm paeidimus. Kad ir 1907 m. IV
Hagos konvencijos dl sausumos karo statym ir paproi 3 straipsnis,
kuris akcentavo nuostoli atlyginimo, o ne karo nusikaltim tiesiogini
vykdytoj baudiamosios atsakomybs klausimus.
Nuostatos dl fizini asmen atsakomybs u karo teiss norm paeidim pirm kart buvo aprobuotos 1919 m. Versalio taikos sutartyje, kurioje Antants valstybs numat kurti special teism buvusiam Vokietijos imperatoriui Vilhelmui II ir atskiriems kaizerinei kariuomenei vadovavusiems karikiams teisti. Taiau imperatorius pabgo Olandij, kuri atsisak j iduoti, ir taip iveng bausms, o kit Vokietijos karo nusikaltli
teismo procesai istorij jo kaip Leipcigo komedija, nes teisiamieji
arba buvo iteisinti, arba nuteisti juokingai velniomis bausmmis.
Vis dlto Versalio sutartyje pabrta, kad u karo statym ir paproi paeidimus turi bti baudiama, o tai reik toki paeidim
kriminalizavim, nors vlesni Taut Sjungos sprendimai, taip pat
1928 m. Briano ir Kelogo paktas, kuriuose atsisakoma karo, o agresyvus karas pripastamas nusikaltimu, kalt asmen baudiamosios atsakomybs klausim paliko atvir.
Asmen baudiamosios atsakomybs u karo statym ir paproi paeidim nustatymo instituto evoliucija ypa ryki dviej pasaulini kar
tarpukariu. 1929 m. enevos konvencija dl elgesio su karo belaisviais
pareigoja valstybes, kuri baudiamieji statymai neatitinka jos nuostat, imtis reikiam priemoni, kad karo metu bt ukirstas kelias bet
kokiems iai Konvencijai prietaraujantiems veiksmams.
Atsakomybs u karo statym ir paproi paeidim ir karo nusikaltimus svoka galutinai buvo suformuluota po Antrojo pasaulinio karo. Faistin reim palaikant padaryti kraups nusikaltimai sukl vis taut
rstyb. Tai paskatino Didij Britanij, JAV, Pranczij ir SSRS 1945 m.
Londone pasirayti susitarim (prie jo vliau prisijung dar 19 valstybi)
dl Europos aies valstybi svarbiausij karo nusikaltli teisminio persekiojimo ir nubaudimo. Susitarime numatyta sukurti TKT tokiems nusikaltliams teisti, neatsivelgiant tai, ar jie bus kaltinami individualiai, ar
kaip organizacij ir grupi nariai. Neatsiejama io susitarimo dalis buvo
TKT statutas, numatantis Tribunolo organizacij, jurisdikcij ir funkcijas.
226

TKT statuto, pagal kur buvo teisiami vokiei karo nusikaltliai, 6

straipsnyje apibrtos tokios nusikaltim rys ir nustatyta atsakomyb:
a) nusikaltimai taikai: agresyvaus karo arba karo, paeidianio tarptautines sutartis, susitarimus ar utikrinimus, planavimas, rengimas, suklimas arba jam vadovavimas, ar dalyvavimas bendrame plane arba smoksle vykdant bet kok i anksiau nurodyt veiksm;
b) karo nusikaltimai tai karo statym ir paproi paeidimai, kuriems priskiriami: okupuotos teritorijos civili gyventoj udymas, kankinimas ar pavergimas; karo belaisvi ar asmen, esani jroje, udymas ir kankinimas; kait udymas; visuomenins ar privaios nuosavybs plimas; beprasmis miest ar kaim naikinimas, nusiaubimas, nepateisinamas karine btinybe, ir kiti nusikaltimai;
c) nusikaltimai monikumui: civili gyventoj udymas, naikinimas,
pavergimas, trmimas ir kiti iaurumai iki karo ar karo metu arba j
persekiojimas dl politini, rasini ar religini motyv siekiant vykdyti
bet kok nusikaltim, patenkant Tribunolo jurisdikcij, neatsivelgiant
tai, ar tie veiksmai tos alies, kurioje buvo vykdyti, teiss buvo laikomi
vidaus teiss paeidimais, ar ne.
Vadovai, organizatoriai, iniciatoriai ir bendrininkai, dalyvav rengiant
arba gyvendinant konkret plan arba smoksl, vykdant bet kok i
ivardyt nusikaltim, atsako u visus savo veiksmus, kuriuos padar bet
kuris asmuo, vykdantis tok plan.
TKT statute pateikta nusikaltim monijai klasifikacija po met buvo pakartota TKT Tolimiesiems Rytams statute. Tarptautini karo tribunol statutai ir Niurnbergo bei Tokijo proces nuosprendiai kategorikai patvirtino individualios baudiamosios atsakomybs u agresijos vykdym, u ginkluoto konflikto teiss norm paeidim princip ir turjo
didel tak tolesnei tarptautins teiss raidai. Pagrindins statut ir i
tribunol nuosprendi nuostatos, kurias GA patvirtino 1946 m. rezoliucijose, tapo visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais.
Tarptautiniai karo tribunolai Niurnberge (1946 m.) ir Tokijyje (1948
m.) nuteis didiausius vokiei ir japon karo nusikaltlius, i kuri
19 buvo paskirta mirties bausm ir 25 laisvs atmimas kalinant
vairiems terminams.
Asmen atsakomybs u tarptautins humanitarins teiss norm paeidim nuostatos taip pat tvirtintos 1949 m. enevos konvencijose, I
227

PP, 1954 m. Hagos konvencijoje ir kituose aktuose, kurie pareigoja valstybes priimti reikiamus statymus, utikrinanius veiksmingas baudiamsias sankcijas asmenims, padariusiems arba sakiusiems padaryti bet
kokius sunkius konvencij paeidimus. ios nuostatos taikomos ir kariaujanioms, ir nekariaujanioms valstybms. Bausm turi bti skiriama
savo valstybs, kariaujani ali pilieiams ir usienieiams, neatsivelgiant nusikaltimo padarymo pobd, viet ir laik.
Tarptautiniuose teiss aktuose, kuriuose yra norm, reglamentuojani atskir asmen baudiamj atsakomyb, suformuluota svoka
karo nusikaltlis. iuo terminu vardijamas asmuo, padars nusikaltim
taikai, monijai, iurkiai paeids kariavimo statymus ir paproius.
iuose aktuose ivardytos toki nusikaltim rys ir sudtys.
Karo nusikaltli baudiamoji atsakomyb gyvendinama dviem bdais. Pirma, valstybs pagal savo nacionalinius statymus turi teis paios
teisti karo nusikaltlius arba iduoti juos teisti valstybms, kuri teritorijoje buvo padarytas nusikaltimas. Antra, atskirais atvejais valstybs gali
sukurti tarptautinius teismus.
Remdamasi baudiamj statym teritoriniu taikymo principu, valstyb
turi teis persekioti asmenis, padariusius nusikaltimus jos teritorijoje. Teisinis pagrindas persekioti ir bausti karo nusikaltlius nustatytas 1949 m. enevos konvencijose ir I PP, kuriuose ivardyti sunks paeidimai. Svoka
sunks paeidimai vardytos veikos I K 50, II K 51, III K 130, IV K
147, I PP 85 straipsniuose. ie sunks paeidimai I PP 85 straipsnyje yra
laikomi karo nusikaltimais ir yra kodifikuoti TBT statute, todl apie juos
bus kalbama toliau bendrai aptariant kitus karo nusikaltimus.
Sunki paeidim sraas, nurodytas enevos konvencijose ir I PP,
nra galutinis, nes ir kitus paeidimus padar asmenys taip pat turi bti
grietai pasmerkti, taiau u sunkius paeidimus, vardytus tarptautiniuose teiss aktuose, asmenys visada turi atsakyti baudiamja tvarka.
Kiekviena valstyb savo nacionaliniuose statymuose gali nustatyti baudiamj atsakomyb ir u kitus sunkius tarptautins humanitarins teiss paeidimus, savaip juos formuluodama.
Lietuvos Respublikos BK XVIII skirsnyje Karo nusikaltimai numatyta baudiamoji atsakomyb u 12 karo nusikaltim: tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udym (333 str.); okupuotos valstybs civili trmim (334 str.); tarptautins humanitarins teiss saugo228

m asmen alojim, kankinim ar kitok nemonik elges su jais ( 335

str.); tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidim (336 str.); draudiam karo atak (337 str.);
civili ar karo belaisvi prievartin panaudojim prieo ginkluotosiose
pajgose (338 str.); saugom objekt naikinim ar nacionalini vertybi
grobstym (339 str.); udraust karo priemoni naudojim (340 str.);
marodieriavim (341 str.); vilkinim repatrijuoti karo belaisvius (342 str.);
vilkinim paleisti internuotus civilius arba neleidim repatrijuoti kitiems
civiliams (343 str.) ir neteist Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio enklo, JT emblemos panaudojim (344 str.).
2000 m. rugsjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas statymu patvirtino naujj Baudiamj kodeks (69), kuris bus suderintas ir sigalios
kartu su naujais Baudiamuoju proceso kodeksu, Bausmi vykdymo kodeksu ir Administracini teiss paeidim kodeksu. naujojo BK XV
skyri Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai, be karo nusikaltim, kurie numatyti dar galiojaniame Baudiamajame kodekse, papildomai traukti straipsniai: Genocidas, Agresija ir Tarptautins
teiss draudiamas elgesys su monmis (r. II pried).
JT, primusios tokius reikmingus tarptautinius dokumentus kaip 1949
m. enevos konvencijos ir du j papildomi protokolai, ir toliau pltojo
normin baz, btin kovojant su nusikaltimais monijai ir taikai. Vienas svarbesnij buvo JT Tarptautins teiss komisijos 1994 m. priimtas
Nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso projektas (toliau
Kodekso projektas), pradtas rengti dar 1947 m. Jis aprpia i esms vis
iki tol priimt tarptautini dokument, kuriuose tam tikros veikos apibdintos kaip tarptautiniai nusikaltimai, nuostatas. Kodekso projekto
ypatingoji dalis apima atsakomybs normas u iuos nusikaltimus: 1) agresij; 2) genocid; 3) nusikaltimus monijai; 4) nusikaltimus JT personalui ir su juo susijusiam personalui; 5) karo nusikaltimus. Kad nesikartotume, iuos nusikaltimus detaliau nagrinsime aptardami vliau priimtus tarptautinius dokumentus. Apsiribosime tik tuo faktu, kad fizini
asmen tarptautins atsakomybs principas, suformuluotas Kodekso projekte, skelbia, jog bet koks asmuo, padars nusikaltim taikai ir monijos saugumui, u tai atsako ir turi bti baudiamas.
Daugyb moni auk, iurkiausi tarptautins humanitarins teiss paeidimai buvusios Jugoslavijos teritorijoje ir Ruandoje vykusi kon229

flikt metu paskatino ST imtis ryting priemoni siekiant ukirsti keli

tokiems veiksmams, o kaltus asmenis nubausti. Tuo tikslu buvo kurti du
tarptautiniai tribunolai.
Suirus Jugoslavijai, naujai susikrusi valstybi teritorijose atsirado
skausmingi etnini ir religini prietaravim idiniai, ypa Bosnijoje ir
Hercegovinoje, kur vyko masins gyventoj udyns, etniniai valymai,
kur mons buvo kankinami, moterys aginamos, imami kaitai. iuos ir
kitus nemonikus veiksmus, dl kuri ne tik masikai davo beginkliai
taiks gyventojai, bet ir atsirado imtai tkstani pabgli, GA pripaino esant genocido forma.
Siekdama apsaugoti vietinius gyventojus, stabilizuoti politin padt
buvusioje Jugoslavijos teritorijoje ir nubausti nusikaltimus padariusius
asmenis, ST 1993 m. kr Tarptautin baudiamj tribunol teisminiam
persekiojimui asmen, atsaking u sunkius tarptautins humanitarins
teiss paeidimus, padarytus buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuo 1991
m. (toliau Tribunolas Jugoslavijai), vykdyti ir patvirtino jo Statut (47).
Tribunolas Jugoslavijai galiotas persekioti asmenis, kurie daro ar sako
daryti 1949 m. enevos konvencij sunkius paeidimus, ir bausti asmenis,
paeidusius karo statymus ir paproius, taip pat tuos, kurie vykd genocid ir dar kitus nusikaltimus monijai tiek tarptautinio, tiek vidaus ginkluoto konflikto metu, kai nukentdavo civiliai gyventojai: ud, naikino,
paverg, deportavo, kalino, kankino, agino, persekiojo dl politini,
rasini ar religini motyv, kitus nemonikus aktus. Tribunolo Jugoslavijai bstin yra Hagoje. ia buvo vardyti nusikaltimai, inkriminuojami buvusiam Jugoslavijos prezidentui S. Miloeviiui, kitiems ios alies lyderiams ir karo vadams (suimta daugiau kaip 20 asmen).
Kiek vliau, 1994 m., buvo steigtas Tarptautinis baudiamasis tribunolas Ruandai (49) teisminiam persekiojimui asmen, atsaking u genocid ir kitus sunkius tarptautins humanitarins teiss paeidimus,
padarytus Ruandos teritorijoje, ir Ruandos piliei, atsaking u genocid ir kitus panaius paeidimus, padarytus gretim valstybi teritorijose nuo 1994 m. sausio iki gruodio 31 d., vykdyti.
4,8 mln. gyventoj turinios Centrins Afrikos valstybs Ruandos teritorijoje tarp dviej stambiausi tutsi ir hut geni danai siliepsnodavo kruvini karai, kuri metu vykdavo abipuss masins gyventoj udyns ir kiti nemoniki veiksmai, kartais tiesiog genocido aktai. Abi
230

puss prarado apie l mln. moni. Ypa sunks tarptautins humanitarins teiss paeidimai buvo vykdomi 1994 metais.Tai privert tarptautin bendrij imtis veiksming priemoni siekiant nutraukti tarpetnin
konflikt ir nubausti kaltuosius.
Tarptautinio baudiamojo tribunolo Ruandai statute nurodyti nusikaltimai monijai yra beveik identiki Tribunolo Jugoslavijai jurisdikcijai priklausantiems. Tribunolas Ruandai steigtas nusikaltimams, padarytiems netarptautinio ginkluoto konflikto metu, tirti, todl taikoma humanitarin
teis yra kitos apimties negu Tribunolo Jugoslavijai taikomos. ia pirmiausia akcentuojamas genocidas, po to vardijami nusikaltimai monijai, taip
pat visuotinai priimt norm dl karo auk apsaugos pagal bendr vis
1949 m. enevos konvencij 3 straipsn ir II PP, kuriame numatomos netarptautinio ginkluoto konflikto atveju taikytinos normos, paeidimai.
Anksiau kurti tribunolai i esms buvo vienos valstybs teismai kit
valstybi vadovams ir pilieiams teisti. Atsivelgiant tai, kad vairiuose
pasaulio regionuose ir toliau daromi nusikaltimai monijai, prireik kurti
nuolat veikiant tarptautin baudiamj teism, kompetenting teisti
asmenis, padariusius karo nusikaltimus bei nusikaltimus taikai ir monijai, neatsivelgiant nusikaltimo padarymo viet.
Dokumentu, nustaiusiu atsakomybs u pai sunkiausi tarptautins teiss paeidim neivengiamum, teising ir objektyv kaltinink nubaudimo mechanizm, tapo Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas, kur 1998 m. liepos 17 d. prim JT specialioje diplomatinje konferencijoje. Joje dalyvavo 160 valstybi delegacijos, galioti atstovai. T
pai met gruodio 10 d. Romos statut pasira ir Lietuvos Respublika.
TBT statutas grindiamas 1945 m. TKT, 1946 m. Tokijo tribunolo,
1993 m. Tribunolo Jugoslavijai, 1994 m. Tribunolo Ruandai statut, konvencij dl nubaudimo u genocid, apartheid, rasin diskriminacij,
kankinimus ir kitok iaur, nemonik arba eminant orum elges,
1907 m. Hagos konvencij dl karo statym ir paproi, 1949 m. enevos konvencij dl karo auk apsaugos ir j 1977 m. papildom protokol bei kit dokument pagrindinmis nuostatomis.
TBT statuto preambulje pabrta, kad XX a. milijonai moter, vaik ir vyr tapo nesivaizduojam piktadarybi, giliai sukrtusi moni
smon, aukomis, kad ie sunkiausieji nusikaltimai yra grsm visuotinei
taikai, saugumui ir gerovei, todl visos valstybs pasiryusios padaryti
231

gal asmen, vykdiusi tokius nusikaltimus, nebaudiamumui ir kartu

padti ukirsti keli panaiems nusikaltimams.
TBT savo funkcijas ir galiojimus vykdo bet kurios valstybs dalyvs teritorijoje ir pagal special susitarim bet kurios kitos valstybs
teritorijoje. Pagal Statut TBT jurisdikcija apima nusikaltimus: genocid; nusikaltimus monijai 6; karo nusikaltimus; agresyvaus karo
suklim. Statute pateikiamas labai smulkus nusikaltim sraas, kokio anksiau nebuvo tarptautiniuose susitarimuose, nurodomos iplstins nusikaltim sudtys, j padarymo bdai.
Genocido apibrimas, priimtas TBT statuto 6 straipsnyje, sutampa su
apibrimu, nurodytu 1948 m. Konvencijoje dl kelio ukirtimo genocido
nusikaltimui ir baudimo u j. Konvencija tvirtina, kad genocidas, neatsivelgiant tai, ar jis vykdomas taikos, ar karo metu, yra paeidiantis tarptautin teis nusikaltimas. Konvencijos 2 straipsnyje genocidu laikoma
veika, kuria siekiama visikai ar i dalies sunaikinti koki nors nacionalin,
etnin, rasin ar religin grup, btent: a) tos grups nari udymas; b)
rimt fizini ar psichikos sualojim darymas tos grups nariams; c) tyinis sudarymas tai grupei toki gyvenimo slyg, kuriomis apgalvotai siekiama fizikai sunaikinti j vis ar jos dal; d) priemoni, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausani moni gimstamum, panaudojimas; e)
prievartinis vienos tokios grups vaik perdavimas kitai.
Baustinas ne tik genocido vykdymas, bet ir susitarimas, tiesioginis ir
vieas kurstymas bei ksinimasis j vykdyti, taip pat bendrininkavimas vykdant genocid. Asmenys, vykdantys genocid ar atliekantys koki nors
kit nurodyt baustin veik, baudiami, nepaisant to, ar jie yra pagal
konstitucij atsakingi valstybs vadovai, pareignai, ar privats asmenys.
Remdamasi Niurnbergo tribunolo principais, 1948 m. Konvencija pareigojo jos dalyves vadovaujantis savo konstitucijomis leisti reikalingus
statymus ir numatyti veiksmingas bausmes asmenims, kaltiems dl genovairiuose tarptautins ir atskir ali nacionalins teiss altiniuose ie tarptautiniai nusikaltimai apibdinami dvejopai kaip nusikaltimai monijai ir nusikaltimai monikumui. Nevienodai jie veriami ir lietuvi kalb. TBT statute prioritetas teikiamas svokai nusikaltimai monijai, nors naujai priimtame BK vartojamas terminas nusikaltimai monikumui. Specialist nuomone, abi svokos reikia t pai, konkrei, tarptautini nusikaltim r ir gali bti vertinamos kaip
sinonimai.
6

232

cido. Kadangi Lietuvos Respublika 1992 m. prisijung prie Konvencijos

dl genocido ir kartu prim statym Dl atsakomybs u Lietuvos
gyventoj genocid, kuriame nustatyta, kad jis turi grtamj gali, o
asmenims, padariusiems iame statyme numatytus veiksmus iki jo sigaliojimo, patraukimo baudiamojon atsakomybn senatis netaikoma. Atsakomyb u genocid Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje buvo nustatyta tik po 6 met, t.y. 1998-aisiais.
Nusikaltimai monijai tai viena i toliau ivardyt veik, atlikt
kaip dalis didelio masto ar sistemingo bet koki civili gyventoj upuldinjimo, jeigu tai buvo padaryta tyia:
mogudyst; naikinimas; pavergimas; deportacija ar kitoks priverstinis gyventoj perklimas; kalinimas ar kitoks grietas fizins laisvs
atmimas, vykdytas paeidiant pagrindines tarptautins teiss normas;
kankinimas; priverstinis moni dingimas; apartheido nusikaltimas; aginimas, seksualin vergyst, vertimas usiimti prostitucija, priverstinis
ntumas, priverstin sterilizacija arba bet kokios kitos panaaus sunkumo seksualins prievartos formos;
bet kurios identifikuojamos grups ar bendrijos persekiojimas dl
politini, rasini, tautini, etnini, kultrini, religini, lyties ar kit
motyv, kurie pagal tarptautin teis visur pripainti neleistinais ir susij su bet kuriais nusikaltimais, patenkaniais Teismo jurisdikcij; kiti
nemoniki panaaus pobdio veiksmai, kai tyia sukeliamos didels
kanios ar padaromi sunks kno sualojimai bei alojama psichin ar
fizin sveikata (7 str.).
TBT 7 straipsnis, ivardydamas konkreias nusikaltim monijai veikas, kartu pateikia daugelio j svokas:
civili upuldinjimai tai elgesys, susijs su daugkartiniu nusikalstam veiksm, priskiriam nusikaltim monijai kategorijai, vykdymu prie civilius gyventojus, remiantis valstybs ar organizacijos politika
ar jai skatinant tokius upuldinjimus;
naikinimas tai tyinis prating gyvenimo slyg sudarymas, kai,
be kita ko, atimama galimyb gauti maisto ar vaist, ir taip siekiama
sunaikinti dal gyventoj;
pavergimas tai bet koki gali panaudojimas siekiant gyti nuosavybs teis asmen, skaitant prekyb monmis, ypa moterimis ir vaikais;

233

deportacija arba priverstinis gyventoj perklimas tai priverstinis

asmen perklimas, kai jie, nesilaikant tarptautins teiss norm, ivaromi ar kitais prievartiniais veiksmais isiuniami i teritorijos, kurioje
teistai buvo;
kankinimas tai tyinis stipraus fizinio skausmo arba kanios suteikimas sulaikytiems arba kontroliuojamiems kaltinamiems asmenims.
Taiau kankinimu nelaikomi skausmas arba kania, kylantys dl teistai
taikom sankcij (pavyzdiui, sulaikant asmen).
priverstinis ntumas tai neteistas moters laisvs apribojimas
priverstiniu ntumu, siekiant paveikti etnin kokios nors gyventoj
grups sudt ar kaip nors kitaip iurkiai paeidiant tarptautin
teis. is apibrimas negali bti taikomas nacionaliniams statymams,
susijusiems su ntumu;
persekiojimas tyinis, prietaraujantis tarptautinei teisei pagrindini teisi atmimas pagal priklausymo kokiai nors grupei ar
bendrijai poym;
apartheido nusikaltimas tai nemoniki veiksmai, kurie vykdomi esant
teisintam sistemingos priespaudos reimui, kai viena ras viepatauja ir engia kuri kit ras ar rasi grup siekdama isaugoti esam reim;
priverstinis asmen dingimas tai asmen aretas, sulaikymas ar j
pagrobimas valstybei ar politinei organizacijai pavedus tai padaryti ar jai
remiant, ar tam pritariant, kai atsisakoma pripainti tok laisvs atmim ar praneti apie t asmen likim ar buvimo viet siekiant ilgesniam
laikotarpiui atimti jiems priklausani teisin apsaug.
Tenka paymti, kad TBT statute pirm kart tarptautinje teisje tvirtinti anksiau nurodyti nauji terminai, kurie iki iol nebuvo
vartojami n vienoje konvencijoje, reglamentuojanioje mogaus teises ir laisves ginkluoto konflikto metu, iskyrus danai vartojamas svokas kankinimai ir apartheido nusikaltimai.
Nors nusikaltimai monijai pagal TBT statuto jurisdikcij yra atskira
nusikaltim kategorija, atskleidianti kai kuri valstybi politik, taiau
jie, kaip rodo specialij tribunol praktika, paprastai padaromi ginkluot konflikt metu ir tik iimtiniais atvejais taikos slygomis.
Karo nusikaltimai sistemingai ir dideliu mastu ginkluoto konflikto metu daromi sunks tarptautins humanitarins teiss paei-

234

dimai. U smulkesnius humanitarins teiss paeidimus kaltieji asmenys atsako pagal valstybi vidaus teis.
Mes jau minjome fizini asmen baudiamosios atsakomybs u padarytus karo nusikaltimus evoliucij parodanius fragmentus, iuos nusikaltimus suklasifikavome, pradj 1945 m. TKT statutu ir baigdami
TBT statutu bei vlesniais tarptautiniais aktais.
Atkreiptinas dmesys tai, kad TBT statutas vienoje tarptautinje
sutartyje kodifikavo visus karo nusikaltimus. Statuto 8 straipsnio 2 dalis
skelbia, jog karo nusikaltimai reikia:
a) sunkius 1949 m. enevos konvencij paeidimus, t.y. bet kuri i
toliau nurodyt veik prie asmen arba turt, saugom pagal atitinkamos enevos konvencijos nuostatus:
I) tyin nuudym;
II) kankinimus arba nemonik elges, taip pat biologinius eksperimentus;
III) tyin stipri kani suklim arba sunkius kno sualojimus ar
al sveikatai;
IV) neteist, beprasmik ir plataus masto turto sunaikinim ir pasisavinim nesant karins btinybs;
V) karo belaisvio ar kito saugomo asmens privertim tarnauti prieo
valstybs ginkluotosiose pajgose;
VI) tyin teiss teising ir bealik teismo proces atmim i karo
belaisvio ar kito saugomo asmens;
VII) neteist deportacij arba perklim, arba neteist laisvs atmim;
VIII) kait pamim;
b) kiti sunks statym ir paproi, taikom tarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose pagal tarptautin teis, paeidimai, ir konkreiai bet
kuri i i veik:
I) tyinis civili gyventoj kaip toki arba pavieni moni, kurie
tiesiogiai nedalyvauja kariniuose veiksmuose, upuolimas;
II) tyinis civilini objekt, t.y. objekt, nesani kariniais taikiniais,
upuolimas;
III) tyin personalo, objekt, mediag, padalini ar transporto priemoni, kurios pagal Jungtini Taut status yra dislokuotos skirti humanitarin pagalb arba vykdyti taikos palaikymo misij, ataka, kol pasta235

rieji turi teis gynyb, kuria pagal tarptautin ginkluotj konflikt

teis naudojasi civiliai asmenys ar civiliniai objektai;
IV) tyinis upuolimas, kai yra inoma, jog toks upuolimas taps atsitiktins civili asmen ties ar sualojim prieastimi ar padarys al
civiliniams objektams, ar padarys ilgalaik ir didel al gamtos aplinkai, kuri bus akivaizdiai nesulyginama su konkreiu ir tiesiogiai laukiamu kariniu pranaumu;
V) neapsaugot ir nesani kariniais taikiniais miest, kaim, bst
ar pastat, upuolimas arba j apaudymas, tam tikslui taikant bet kokias priemones;
VI) kombatanto, kuris, sudjs ginklus arba negaldamas daugiau gintis,
beslygikai pasiduoda, nuudymas arba sueidimas;
VII) neleistinas parlamentaro, nacionalins vliavos ar karini skiriamj enkl ir prieo uniformos ar Jungtini Taut atributikos, taip pat
skiriamj emblem, kurias yra nustaiusios enevos konvencijos, panaudojimas, sukls moni t arba sunkius sualojimus;
VIII) tiesioginis ar netiesioginis okupavusios valstybs civili gyventoj dalies perklimas jos okupuot teritorij arba okupuotos teritorijos
gyventoj dalies deportacija arba perklimas toje teritorijoje arba u tos
teritorijos rib;
IX) tyins atakos prie pastatus, tarnaujanius religijos, vietimo, aukljimo, meno, mokslo ar labdaros tikslams, prie istorinius paminklus,
ligonines ir ligoni bei sueistj susikaupimo vietas su slyga, kad tokie
objektai nra kariniai taikiniai;
X) asmenims, esantiems prieininko valdioje, fizini sualojim padarymas arba bet kokios ries medicinini ar mokslini eksperiment atlikimas
su jais, kurie nra pateisinami atitinkamo asmens medicininio, stomatologinio ar klinikinio gydymo prieastimis ir nra atliekami jo interesais, ir kurie
sukelia tokio asmens ar asmen mirt ar rimt pavoj sveikatai;
XI) klastingas asmen, priklausani prieininko tautai arba armijai,
nuudymas ar sueidimas;
XII) pareikimas apie tai, kad pasigailjimo nebus;
XIII) prieo turto sunaikinimas arba uvaldymas, iskyrus atvejus, jeigu
tok sunaikinim arba uvaldym primygtinai diktuoja karin btinyb;
XIV) pareikimas apie tai, kad prieininko puss piliei teiss ir iekiniai yra atmesti, sustabdyti arba neleidiami;
236

XV) prieininko puss piliei vertimas dalyvauti kariniuose veiksmuose

prie savo al, netgi jei jie iki karo pradios buvo kariaujaniosios puss
tarnyboje;
XVI) miesto ar gyvenviets plimas, net jei jis buvo uimtas turmu;
XVII) nuod arba nuoding ginkl naudojimas;
XVIII) dusul sukeliani, nuoding ar kitoki duj bei bet kuri analogik tirpal, mediag ar priemoni panaudojimas;
XIX) lengvai sprogstani ar susiplojani mogaus kne kulk naudojimas, pvz., kulk su apvalkalu, kuri kietas apvalkalas visikai nepadengia visos erdies arba turi pjovas;
XX) ginkl, audmen ir technikos, taip pat tokio pobdio karini
metod naudojimas, kurie sukelia ypatingai sunkius sueidimus arba nereikalingas kanias, arba kurie, prieingai tarptautins ginkluotj konflikt teiss normoms, i esms veikia nepasirinktinai, su slyga, kad tokie ginklai, tokie audmenys, tokia technika ir tokie karo vykdymo metodai yra visikai udrausti ir traukti io Statuto pried;
XXI) pasiksinimas mogikj orum, taip pat eidiantis ir eminantis elgimasis;
XXII) iaginimas, traukimas seksualin vergov, privertimas usiimti prostitucija, priverstinis ntumas, priverstin sterilizacija ir bet kokie
kiti seksualins prievartos bdai, iurkiai paeidiantys enevos konvencijas;
XXIII) civilio asmens ar kito saugomo asmens panaudojimas konkrei punkt, rajon ar karini pajg gynybai nuo karini veiksm;
XXIV) tyinis pastat, mediag, medicinos staig ir transporto priemoni, o taip pat personalo, pagal tarptautin teis turini enevos
konvencij apibrtas skiriamsias emblemas, atakos;
XXV) tyiniai veiksmai, kai civiliai gyventojai veriami badauti, kaip
kariavimo bd naudojant j gyvybei palaikyti btin reikmen atmim, taip pat tyia sudarant klitis susirasti pagalbos, numatytos enevos
konvencijose;
XXVI) vaik iki penkiolikos met amiaus mimas arba verbavimas
nacionalines ginkluotsias pajgas arba j panaudojimas aktyviai dalyvauti karo veiksmuose.
c) Ginkluoto netarptautinio konflikto atveju sunks 3 straipsnio, kuris yra bendras keturioms 1949 m. enevos konvencijoms, paeidimai, ir
237

btent: bet kuri i i veik, padaryta asmen, aktyviai nedalyvaujani

kariniuose veiksmuose, atvilgiu, skaitant sudjusius ginklus karius ir
asmenis, ijusius i rikiuots dl ligos, sueidimo, sumimo ar dl bet
kurios kitos prieasties:
I) pasiksinimas gyvyb ir asmenyb, ir konkreiai, bet kokios formos
nuudymas, sualojim padarymas, iaurus elgesys ir kankinimai;
II) pasiksinimas mogaus orum, ir konkreiai, eidiantis ir eminantis elgesys;
III) kait pamimas;
IV) nuosprendi paskelbimas ir j vykdymas be parengtinio teisminio nagrinjimo, atliekamo pagal nustatyt tvark kurtame teisme, utikrinaniame vis teismini garantij, kurios visuotinai pripastamos
btinomis, laikymsi.
d) Kiti sunks statym ir paproi, taikom ginkluotuose tarptautinio pobdio konfliktuose pagal apibrtas tarptautins teiss normas,
paeidimai, ir konkreiai, bet kokia i emiau ivardint veik:
I) tyin civili gyventoj kaip toki ataka, o taip pat tyin pavieni civili asmen, nedalyvaujani tiesioginiuose kariniuose veiksmuose, ataka;
II) tyin pastat, mediag, medicinos staig ir transporto priemoni, o taip pat personalo, pagal tarptautin teis turini enevos konvencij apibrtas skiriamsias emblemas, ataka;
III) tyin personalo, objekt, mediag, padalini ar transporto priemoni, kurios pagal Jungtini Taut ar transporto priemoni, kurios
pagal Jungtini Taut status yra dislokuotos skirti humanitarin pagalb arba vykdyti taikos palaikymo misij, ataka, kol pastarieji turi teis
gynyb, kuria pagal tarptautin ginkluotj konflikt teis naudojasi
civiliai asmenys ar civiliniai objektai;
IV) tyin ataka prie pastatus, tarnaujanius religijos, vietimo, aukljimo, meno, mokslo ar labdaros tikslams, prie istorinius paminklus,
ligonines ir ligoni bei sueistj susikaupimo vietas su slyga, kad tokie
objektai nra kariniai taikiniai;
V) miesto ar gyvenviets plimas, net jei jis buvo uimtas turmu;
VI) iaginimas, traukimas seksualin vergov, privertimas usiimti prostitucija, priverstinis ntumas, priverstin sterilizacija ir bet kokie kiti seksualins prievartos bdai, iurkiai paeidiantys enevos konvencijas;
238

VII)

vaik iki penkiolikos met amiaus mimas arba verbavimas nacionalines ginkluotsias pajgas arba j panaudojimas aktyviai dalyvauti
karo veiksmuose;
VIII) nurodym davimas dl piliei ikeldinimo dl su konfliktu susijusi prieasi, jei tik to nereikalauja atitinkam civili gyventoj grupi saugumo sumetimai ar primygtin karinio pobdio btinyb;
IX) klastingas prieininko kombatanto nuudymas ar sueidimas;
X) pareikimas apie tai, jog pasigailjimo nebus;
XI) asmenims, esantiems prieininko valdioje, fizini sualojim
padarymas arba bet kokios ries medicinini ar mokslini eksperiment atlikimas su jais, kurie nra pateisinami atitinkamo asmens
medicininio, stomatologinio ar klinikinio gydymo prieastimis ir nra atliekami jo interesais, ir kurie sukelia tokio asmens ar asmen
mirt ar rimt pavoj sveikatai;
XII) prieo turto sunaikinimas arba uvaldymas, iskyrus atvejus, kai tok
sunaikinim arba uvaldym primygtinai diktuoja konflikto aplinkybs.
Kaip matome, TBT statutas patikslino karo nusikaltim svokas ir
jas sukonkretino. Pirma, nusikaltimus, Kodekso projekte priskirtus pirmajai kategorijai, susiejo su 1949 m. enevos konvencijose ivardytais
sunkiais paeidimais. Antra, ymiai iplt ir apibr kit statym ir
paproi, taikom tarptautinio ginkluoto konflikto atveju, sunki paeidim svok tarptautins teiss nustatyta plotme. Treia, nustat, kad
Statuto normos dl atsakomybs u padarytus karo nusikaltimus galioja
ir netarptautinio ginkluoto konflikto atveju.
Pirmosios trys nusikaltim rys (genocidas, nusikaltimai monijai ir
karo nusikaltimai) apibrtos labai tiksliai ir aikiai, bet agresijos nusikaltimo apibrimas Statuto 5 straipsnio 2 dalyje nesuformuluotas. Nusprsta, kad Teismas gals taikyti jurisdikcij dl agresijos tik po to, kai
valstybs dalyvs susitars dl io nusikaltimo apibrimo ir nustatyta tvarka
pateiks tam tikras Statuto pataisas, padarytas atsivelgiant atitinkamas
JT Chartijos nuostatas. Kai kuri Romos diplomatins konferencijos
dalyvi nuomone, pagal 1947 m. GA rezoliucij priimto Agresijos apibrimo nuostatas nra numatyta individualios baudiamosios atsakomybs u agresijos aktus precedento, nes u agresyvius karus atsako valstybs, o ne atskiri asmenys.
Taigi TBT jurisdikcija apsiriboja tik tais nusikaltimais, kurie padaryti
239

sigaliojus iam Statutui. Valstybei, kuri taps Statuto dalyve, Teismas gals taikyti savo jurisdikcij tiktai nusikaltimams, padarytiems po io Statuto sigaliojimo.
Manoma, kad Lietuvos Respublika Statut gals ratifikuoti tik tuomet, kai suderins nacionalinius statymus Baudiamj, Baudiamojo
proceso, Bausmi vykdymo kodeksus su jo nuostatomis, tarp j ir taikomoms karo nusikaltimams.
Pagal Statuto 13 straipsn Teismas pradeda taikyti jurisdikcij bet kuriam nusikaltimui, nurodytam 5 straipsnyje, kai apie nusikaltim TBT
prokurorui pranea valstyb dalyv ar ST, taip pat, jei prokuroras pradjo tyrim savo iniciatyva. Perduodant byl prokurorui, nurodomos visos
padaryt nusikaltim aplinkybs ir pateikiama atitinkama dokumentacija su praymu atlikti tyrim.
Statuto specialiame skyriuje numatyti bendrieji baudiamosios teiss
principai, kuriais turi vadovautis Teismas:
negalima teisti antr kart u t pai veik, t.y. jeigu Teismas nuteis u padaryt nusikaltim arba iteisino, tokiu atveju joks kitas teismas negali teisti io asmens;
asmuo neatsako u veik, jeigu ji padarymo momentu nebuvo nusikaltimas, patenkantis Teismo jurisdikcij. Nusikaltimo kvalifikacija turi
bti aikinama tiksliai, netaikant analogijos. Dviprasms nuostatos aikinamos kaltininko naudai;
niekas negali bti pripaintas kaltu ir nubaustas, jei nra statymo,
t.y. Teismas gali nuteisti asmen tik vadovaudamasis Statuto nuostatomis;
niekas negali atsakyti pagal Statut u elges, padaryt iki jam sigaliojant, t.y. Statutas neturi atgalinio veikimo galios;
baudiamoji atsakomyb pagal Statut netaikoma jaunesniems nei
18 met nusikaltimo padarymo momentu turjusiems asmenims, nes iuolaikiniuose netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvauja nemaai ir jaunesnio amiaus paaugli, todl is klausimas yra itin aktualus.
TBT statutas suteikia kaltinamiesiems visas demokratines procesins gynybos garantijas ir teises: neleidiami procesai u aki; teisiamieji turi teis
inoti jiems pateiktus kaltinimus ir turimus rodymus; jie turi teis turti
gynj, prireikus jiems gali bti paskirtas advokatas; jie gali dalyvauti akistatoje su kaltinimo liudytojais ir uduoti pastariesiems klausimus; gali pateik-

240

ti savo liudytojus; turi teis reikalauti, kad teismo procesas bt atviras dalyvaujant bealikiems teisjams; turi teis apsksti nuosprend.
Ypa reikt pabrti individualios baudiamosios atsakomybs princip, pagal kur asmuo, padars nusikaltim, kuris patenka Teismo
jurisdikcij, atsako asmenikai ir privalo bti nubaustas pagal io Statuto nuostatas (25 str. 2d.), jeigu jis: tok nusikaltim padaro vienas, kartu su kitu asmeniu arba per kit asmen, neatsivelgiant tai, ar tas asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn; sako, kursto, padeda ar
kitaip skatina padaryti tok nusikaltim, jeigu nusikaltimas padaromas
arba ksinamasi j padaryti.
Ypating reikm turi nuostata, pagal kuri pareign imunitetai, numatyti nacionalins ar tarptautins teiss, tarnybin asmens padtis, kai
jis yra valstybs arba vyriausybs vadovas, parlamentaras ar vyriausybs narys, eina kitas svarbias valstybs pareigno pareigas, jo neatleidia nuo
baudiamosios atsakomybs, negali bti Teismo laikoma lengvinania aplinkybe teisiamajam, taip pat negali bti pagrindas suvelninti bausm.
ia nuostata siekiama, kad valstybs aukiausieji pareignai, reng
nusikalstam plan ar politik, atsakyt u savo veiksmus, kurie danai
yra svarbiausias veiksnys padaryti nusikaltim. Asmenin atsakomyb u
dalyvavim rengiant tarptautinio nusikaltimo plan numatyta vis tarptautini baudiamj teism statutuose, taiau, kaip rodo praktika, kai
kada valstybs vadovai ivengia tokios atsakomybs.
Pavyzdiui, u agresij prie Kuveit, kuri 1991 m. vykd Irakas,
buvo taikytos grietos sankcijos valstybei agresorei, taiau nuo bombardavim ir ekonomins blokados kentjo taiks gyventojai, bet ne agresijos organizatorius Sadamas Huseinas.
TBT statutas nustato karo vad ir virinink baudiamj atsakomyb. Pagal statut karo vadas ar j pavaduojantis asmuo atsako u nusikaltimus, padarytus jo pavaldi ir kontroliuojam kari ar kit asmen, arba, atsivelgiant aplinkybes, u nusikaltimus, padarytus nesant
tinkamos kontrols, kuri turjo utikrinti, kad bt vykdomi vad sakymai ir karins uduotys. Kontroliuodamas vadas sitikina, ar jo pavaldiniai pagal savo kompetencij laikosi karo teiss nuostat.
Statuto 28 straipsnyje pabriama, kad karo vadas (virininkas) traukiamas baudiamojon atsakomybn u dl kontrols stygiaus jo kontroliuojam pavaldini padarytus nusikaltimus, priklausanius Teis241

mo jurisdikcijai, nes jis yra vienvaldikai atsakingas u savo pavaldini veiksmus, jeigu:
a) jis inojo arba smoningai ignoravo informacij, kuri aikiai rod,
kad pavaldiniai padar arba ketino padaryti karo nusikaltim;
b) nusikaltimas buvo susijs su veikla, u kurios kontrol buvo atsakingas virininkas;
c) jis pagal savo galiojimus nesim vis reikiam ir proting priemoni siekdamas ukirsti keli nusikaltimams arba neprane apie tai
kompetentingiems organams, atliekantiems tyrim ir vykdantiems baudiamj persekiojim.
Sprendiant i kai kuri analogik nuostat, Statuto 28 straipsnio
Vad ir kit virinink atsakomyb redakcija i dalies parengta i I PP
86 ir 87 straipsni, kuriuose kalbama apie karo vad pareigas ir j neveiklum. Taiau 28 straipsnis papildytas nuostata, kad pavaldini padaryti tarptautins humanitarins teiss norm paeidimai neatleidia
j vadov nuo baudiamosios arba drausmins atsakomybs, jei jie inojo ar turjo informacijos, kuria remdamiesi galjo padaryti ivad, kad
pavaldinys daro ar ketina padaryti paeidim, ir jei nesim vis manom priemoni, kad ukirst keli tam paeidimui.
Teisindamas karo vad pareigas ir ribodamas j atsakomyb bei abejodamas ia norma apskritai, angl karo teiss tyrjas M. Uolzeris knygoje Teisingi ir neteisingi karai rao, kad, automatikai priskyrus atsakomyb u
masinius karo statym ir paproi paeidimus karininkams, privaloma reikalauti, jog jie imtsi vis manom priemoni, kad ivengt toki paeidim, taiau tiksliai neapibria, k gi jie privalo daryti. Dl to kyla dvi problemos. Vis pirma nereikia, kad vadai daryt visk, kitaip jiems neliks laiko
drausms ir vadovavimo klausimams sprsti. Antras argumentas prie griet baudiamj atsakomyb daryti visk dar nereikia tai daryti skmingai. Mes neturime teiss reikalauti, kad viskas bt atlikta nepriekaitingai,
nes karo slygomis ne viskas pasiseka, ir tuo galima pasiteisinti.7
Pagal tarptautin baudiamj teis atsako ne tik tiesioginis vykdytojas, bet ir tas, kuris duoda sakym daryti nusikaltim. Taiau pats sakymo davimas dar nelaikomas nusikaltimu taikai ar monijai. Btina, kad
7

Walzer Michael. Just and Unjust Wars. N.Y.: Basic Books, 1977, p. 321

242

nusikaltimas bt padarytas arba bt bandyta j padaryti. i nuostata

nra klitis patraukti pareign baudiamojon atsakomybn u pat sakymo, kur vykdius bt paeistos tarptautins teiss normos, davimo
fakt pagal vidaus teis.
Faktas, kad nusikaltimas buvo padarytas vyriausybs ar virininko sakymu, kaip nurodoma Statuto 33 straipsnyje, neatsivelgiant tai, ar tas
virininkas karys, ar civilis, io asmens neatleidia nuo baudiamosios
atsakomybs, iskyrus atvejus, jeigu:
a) asmuo teisikai buvo pareigotas vykdyti vyriausybs ar virininko sakymus;
b) is asmuo neinojo, kad sakymas buvo neteistas;
c) sakymas nebuvo akivaizdiai neteistas.
Statute be joki ilyg konstatuojama, kad sakymai vykdyti genocid
ir nusikaltimus monijai yra akivaizdiai neteisti.
Praktikai kartais sunku rodyti, kad politiniai ar kariniai vadovai
tiesiogiai dav sakymus daryti teiss paeidimus. JT karo nusikaltim buvusioje Jugoslavijoje komisija inagrinjo klausim dl vad
atsakomybs esant tokioms situacijoms ir baigiamojoje ataskaitoje nurod, kaip elgtis panaiais atvejais.
Komisija mano, kad siekiant nustatyti, ar inojo vadas apie savo pavaldini veiksmus, btina isiaikinti kelet veiksni, tarp j: neteist
veiksm skaii, r, mast, laik ir j trukm; dalyvavusi kariuomens
vienet skaii ir r; kokios unugario struktros dalyvavo, jei tai buvo; neteist veiksm padarymo geografin viet, j paplitim ir padarymo bd; taktini operacij temp; dalyvavusi karinink ir kareivi
skaii; vado tuo metu buvimo viet ir ar jis iomis aplinkybmis turjo
galimyb tinkamai vadovauti kariuomenei.8
Kalbant apie kombatant baudiamj atsakomyb ir tarptautins
humanitarins teiss norm laikymosi utikrinim, didel reikm turi
ne tik pavaldini savavalikai padaryti karo nusikaltimai, bet ir atsakomybs u vykdyto neteisto sakymo padarinius klausimas. Tai, ko
gero, atsakomybs prasme sudtingiausias tarptautins baudiamo8
ST ekspert komisijos baigiamoji ataskaita, kuri JT generalinis sekretorius
1994 m. nusiunt ST pirmininkui, 58.

243

sios teiss institutas, kuris nra pakankamai inagrintas teoriniu

aspektu, bet labai svarbus praktiniu poiriu.
Neteistas sakymas, paeidiantis kariavimo taisykles, teiss teorijos
darbuose kartais vadinamas nusikalstamu. Tokio sakymo vykdymo klausimas tarptautins teiss doktrinos ir nacionaliniuose statymuose aikinamas nevienareikmikai. Atskirai suformuluoto apibrimo nusikalstamas sakymas norminiuose aktuose nra. Aiku tik viena neteisto
sakymo su nusikalstamu sakymu visikai sutapatinti negalima. Mat kiekvienas nusikalstamas sakymas yra neabejotinai neteistas, o neteistas
sakymas gali ir neturti baudiamosios veikos poymi. Pabrtina, kad
naujojo BK 33 straipsnyje vartojamas terminas nusikalstamas sakymas,
nors ir nepateikiama jo definicija, vardijantis sakym, kur vykdius
traukiama baudiamojon atsakomybn. Teiss literatroje nusikalstamu
laikomas sakymas ar nurodymas, pareigojantis atlikti veiksmus, akivaizdiai paeidianius baudiamj ir kitus statymus ir padaranius reali
al asmen, visuomens ir valstybs interesams.
Tik Antrojo pasaulinio karo metu ginkluoto konflikto teiss altiniuose tiksliai suformuluota nuostata, kad asmuo, vykds nusikalstam
sakym, negali tiktis likti visikai nenubaustas. Valstybs, kovojusios
prie faizm, dar 1942 m. pasira deklaracij Dl nubaudimo u nusikaltimus, padarytus karo metu, kurioje paskelb, kad vienas i karo
tiksl yra nubausti tuos, kurie kalti ir atsakingi u nusikaltimus, neatsivelgiant tai, ar jie buvo padaryti pagal davusij sakymus, ar asmenikai, ar jiems bendrininkaujant bet kokia forma.
Po Antrojo pasaulinio karo dl atsakomybs u nusikalstamo sakymo vykdym kilo problema, nes btinai reikjo duoti tiksl ir pagrst
atsakym klausim atleidiamas ar neatleidiamas nuo atsakomybs
asmuo, padars tarptautins teiss poiriu nusikalstam veik, vykdydamas virininko sakym.
Toks konkretus atsakymas duotas 1945 m. TKT statuto 8 straipsnyje,
kuriame skelbiama, jog tas faktas, kad teisiamasis veik valstybs nurodymu ar pagal virininko sakym, neatleidia jo nuo atsakomybs, taiau gali bti laikomas argumentu bausmei suvelninti. Tribunolo nuosprendyje konstatuojama, jog tai, kad kareivis pagal sakym ud ar kankino, paeisdamas tarptautinius kariavimo statymus, niekada nebuvo
laikoma gynybos argumentu prie kaltinimus dl iauri veiksm.
244

Faistins Vokietijos svarbiausi karo nusikaltli, teisiam Niurnbergo procese, advokatai, siekdami suvelninti j atsakomyb, vieningai
argumentavo, kad j ginamieji tik atlikdavo kari pareigas ir paklusdami karinei drausmei nepriekaitingai vykdydavo fiurerio sakymus, taip
vis kalt suversdami vienam Hitleriui. Feldmaralo V. Keitelio bylos
nuosprendyje rayta, kad aukt rang virinink sakymai netgi kareiviui negali bti laikomi kalt lengvinania aplinkybe ten, kur smoningai be gailesio, be jokio btinumo arba tikslo dideliu mastu buvo daromi tokie siaubingi nusikaltimai.
Taip buvo suformuluota tarptautin teiss norma, kuri skelb, kad
veikimas pagal oficialius nurodymus arba sakym neatleidia nuo atsakomybs ir bausms jo tiesioginio vykdytojo.TKT statuto 8 straipsnio
norm, nustatani atsakomyb u nusikalstamo sakymo vykdym, principus perm JAV armijos sausumos karo taisykls (1956 m.), kuri 509
paragrafe suformuluota: Tas faktas, kad karo teis buvo paeista dl
auktesniojo virininko, karinio ar civilinio, sakymo, nekeiia veiksmo
nusikalstamo pobdio ir negali bti gynybos argumentu, jeigu vykdytojas galjo ir privaljo numatyti duoto sakymo neteistum. Visais atvejais, kai rmimasis sakymo vykdymu atmetamas kaip pasiteisinimo argumentas, gali bti laikomas pagrindu bausmei suvelninti (78, p. 188).
Taiau Taisykli 509 paragrafo antroje dalyje nukrypstama nuo TKT 8
straipsnio nuostat ir numatomos normos, suteikianios pleiamojo aikinimo galimyb ir velninanios bausm asmeniui, vykdiusiam nusikalstam sakym. Jame sakoma, jog nagrindamas klausim, ar auktesniojo virininko sakymas yra pakankamas pagrindas atleisti nuo atsakomybs, teismas turi atsivelgti tai, kad teist karini sakym vykdymas
kiekvieno ginkluotj pajg kario pareiga, kad karins drausms slygomis jis negali tiksliai vertinti gaut statym teistumo ir kad kai
kurios kariavimo taisykls gali bti prietaringos, o veikos, kurios prastomis aplinkybmis yra karo nusikaltimai, gali bti padarytos vykdant
sakymus, numatanius represines priemones. Kartu reikia atsivelgti
tai, kad kariai privalo paklusti teistiems sakymams.
Atsivelgiant Antrojo pasaulinio karo patyrim atsakomybs u sakymo daryti sunkius paeidimus (tipikas nusikalstamo sakymo atitikmuo aut.) norma buvo tvirtinta I K 49, II K 50, III K 129 straipsniuose, taip pat 1954 m. Hagos konvencijos 28 straipsnyje, kuriuose vals245

tybs pareigojamos priimti reikiamus statymus, utikrinanius veiksmingas baudiamsias sankcijas asmenims, padariusiems arba sakiusiems padaryti bet kokius sunkius konvencij paeidimus.
I PP ipltojo ir patikslino ias nuostatas. 86 straipsnio 2 punkte nra
specialaus nurodymo, numatanio atsakomyb u nusikalstamo sakymo
vykdym, taiau, kaip jau buvo minta, nustato vad baudiamj ar
drausmin atsakomyb u savo pavaldini veiksmus. iame straipsnyje
netikslinama, ar pavaldiniai veik vado sakymu, ar savo iniciatyva.
Sunkiausi klausimai kyla, kai kovini operacij dalyviui neaiku, ar
jam sakymu nurodyti veiksmai yra karo nusikaltimas ir ar jis privalo juos
vykdyti. Visiems aiku, kad kario pareiga paklusti sakymui, kita vertus,
jis neturi paeisti kariavimo statym ir paproi. Pavyzdiui, kaip pasielgti kariui, jeigu vadas sako paleisti ugn grup moni, laikydamas
juos prieininku, o karys mano, kad tai neginkluoti civiliai arba paimti
nelaisv ir nepavojingi belaisviai? Arba k turi daryti karys, jeigu vadas
sako i minosvaidi apaudyti apsupt miest ar kaim, kuriame yra ir
taiki gyventoj? Atsakyti vienareikmikai iuos pateiktus, kaip ir
daugel kit panai, realiai galini kilti klausim, arba duoti universal recept nra lengva. Viskas priklauso nuo konkreios situacijos ir nacionalini statym, reglamentuojani ne tik karo nusikaltimams taikytin teis, bet ir reguliuojani karo tarnybos atlikimo tvark, pagaliau
ir nuo vad parengimo bei j kvalifikacijos lygio.
Valstybse, kuri kariuomense statutais nustatyta grieta vienvaldikumo tvarka, pavaldinys privalo beslygikai paklusti virininko sakymui, neleidiama jo svarstyti arba kreiptis auktesnj virinink, kad is patvirtint
gauto sakymo teistum. Daroma logika ivada, kad leidimas pavaldiniams
abejoti vado sakymo teistumu galt sukliudyti sakym vykdyti laiku arba apskritai j vykdyti, o tai mio slygomis gali bti pratinga.
Karo mokslo teorijos specialist nuomone, negalima ignoruoti tos aplinkybs, kad pavaldinys nesugeba objektyviai vertinti sakymo teistumo
dl dviej prieasi. Pirma, jis neturi informacijos, kuria remdamasis vadas duoda sakym. Antra, jis stokoja reikiam karini ini, kad galt
vertinti gauto sakymo teistumo laipsn. Sakykime, pavaldinys gaut sakym palaik akivaizdiai nusikalstamu ir jo nevykd. Taiau i tikrj
sakymas buvo teistas, o jo nevykdius buvo padaryta esmin ala. iuo
atveju pavaldinys neabejotinai turt bti traukiamas atsakomybn u sa246

kymo nevykdym. Ten, kur kariniai statymai ir statutai kategorikai draudia svarstyti sakym, rodyti, kad karys suklydo j vertindamas, teisikai
negalima. Pavaldinys galt atsidurti teisiamj suole ir tada, jei vykdyt
abejotin sakym, ir tuo atveju, kai jo visai nevykdyt.
Giliau neanalizuodami ios sudtingos teorins ir praktins problemos, apsiribosime Lietuvos Respublikos galiojaniuose statymuose numatytu jos teisiniu reglamentavimu ir G. vedo komentarais. inomas
baudiamosios teiss specialistas teigia, kad atliekantis karo tarnyb pavaldinys neturi teiss svarstyti gauto sakymo, nes sakymo nevykdymas
utraukia baudiamj atsakomyb. Pavaldinys privalo vykdyti ir tok sakym, kurio teistumu jis abejoja ar net taria, kad jis nusikalstamas. U
tokio vykdyto sakymo pasekmes atsako tik sakym davs pareignas.
Pavaldinys turi teis nevykdyti tik aikiai neteisto sakymo. BK 251 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad karys, nevykds virininko sakymo, verianio sulauyti priesaik ar aikiai neteisto, pagal baudiamuosius
statymus neatsako. Jei pavaldinys tok sakym vykdo ir tai sukelia
sunk kno sualojim arba kitus sunkius padarinius, padaro didel
materialin al, tai baudiamojon atsakomybn traukiamas ir sakym
davs pareignas, ir j vykds pavaldinys.
G. vedas, komentuodamas naujojo BK nuostatas, reglamentuojanias sakymo vykdymo norm, teigia, kad asmuo neatsako u veik, kuri jis padar vykdydamas teist sakym, potvark ar nurodym. Asmuo
atsako pagal baudiamj statym, jeigu jis vykd inomai nusikalstam
sakym, potvark ar nurodym. Be to, asmuo neatsakys ir u atsisakym vykdyti nusikalstam sakym, potvark ar nurodym, iskyrus atvej,
kai padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudtis, o karys,
nevykds aikiai neteisto vado sakymo, baudiamja tvarka neatsako
(76, p.238, 239).
Tarptautinje baudiamojoje teisje virininko sakymo vykdymo norma pakankamai detaliai reglamentuota TBT statuto 33 straipsnyje.
Lietuvos kariuomens drausms statute plaiau apibrtos neteisto
sakymo, taip pat aikiai neteisto sakymo svokos. Neteistas sakymas
vado (virininko) sakymas, veriantis kar sulauyti kario priesaik,
paeisti statymus, pripaintus tarptautins teiss pricipus. Taiau pareiga laikytis tarptautins humanitarins teiss norm, kaip ir drausmin
atsakomyb u j paeidim, statute nenumatyta. Aikiai neteistas sa247

kymas vado (virininko) sakymas, veriantis kar atlikti veik, u kuri

numatyta baudiamoji atsakomyb (64, s. 2).
Reziumuojant visa tai, kas buvo pasakyta nagrinjant individualios
atsakomybs klausim, susijus su neteisto sakymo vykdymu, galima padaryti ivad, jog visuotinai pripaintas tarptautins humanitarins teiss principas nustato, kad pavaldinys negali bti atleistas nuo asmenins
atsakomybs u vykdant sakym padarytus veiksmus ar neveikim, kuriais akivaizdiai buvo padarytas sunkus konvencijose numatytas paeidimas. Atsakomybn traukiami ir virininkai, dav neteist sakym. Tarptautin teiss norma, reglamentuojanti virininko sakymus ir statym
nurodymus, isamiai suformuluota TBT statuto 33 straipsnyje.
Dl padaryt nusikaltim, patenkani TBT jurisdikcij, kaltais pripainti asmenys gali bti nuteisti laisvs atmimu iki 30 met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. Be laisvs atmimo, Teismas gali paskirti
pinigin baud, konfiskuoti pajamas, turt ir kitas vertybes, gytus padarius nusikaltim (77 str.). Paskirta bausm bus atliekama toje valstybje,
kuri pasirinks Teismas i srao valstybi, pasiliusi, kad tokios bausms bt atliekamos i valstybi penitenciarinse staigose (103 str.).
TBT statute numatyti ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindai (31 str.). Asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybn, jeigu
veikos padarymo momentu jis sirgo psichikos liga arba turjo psichikos
sutrikim, arba buvo apsinuodijs ir dl to negaljo suvokti savo elgesio
neteistumo ir pobdio ir valdyti savo veiksm pagal statymo reikalavimus (iskyrus atvejus, kai apsinuodyta buvo savanorikai); jis veik protingai, gindamas save arba kit asmen ar turt nuo neivengiamo ir neteisto jgos prie j ar kit asmen pavojingo panaudojimo; kai jo atliekama
veika atitiko nusikaltimo poymius, taiau buvo priverstin atsakomoji reakcija neivengiamai grsusio mirties ar sunki kno sualojim sau ir
kitiems asmenims pavoj, ir asmuo msi btin, proting ir adekvai
priemoni iai grsmei paalinti. Teismas gali inagrinti ir kitus atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs pagrindus. Vienas i toki gali bti klaida, padaryta nustatant fakt, tik jeigu paaiks, kad asmuo nekaltas. Teismin klaida, kad tam tikras elgesys yra nusikaltimas, patenkantis Teismo
jurisdikcij, nra pagrindas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs.
Dl sunki tarptautini humanitarins teiss paeidim (karo nusikaltim) persekiojami ne tik asmenys, laikomi nelaisvje, bet ir kaltinamieji,
248

esantys kitos valstybs valdioje. Tai vadinamoji universalioji jurisdikcija,

kurios principas valstybs privalo bausti karo nusikaltlius, nepaisant to,
kur buvo padarytas nusikaltimas. Tai numato visos keturios enevos konvencijos (I K 49, II K 50, III K 129, IV K 146 straipsniai), pareigojanios valstybes vykdyti asmen, padariusi sunkius paeidimus, paiek
ir, nepaisant j pilietybs ir paeidim padarymo vietos, atiduoti j alies
teismams ar iduoti to praaniai valstybei, taiau su slyga, kad pastaroji
turi rodym, kurie yra i asmen apkaltinimo pagrindas. Nusikaltlio
oficialus perdavimas tai valstybei, kurioje jis padar nusikaltim, tarptautinje teisje vadinamas ekstradicija. TBT statutas taip pat numato galimyb, kad valstybs savo pilieius, kaltinamus karo nusikaltimais ir nusikaltimais monijai, perduot teisti iam Teismui.
I PP 88 straipsnis sprendia abipuss pagalbos baudiamosiose bylose
klausimus. Vykdant toki asmen, padariusi sunkius tarptautins humanitarins teiss paeidimus, baudiamj persekiojim, alys privalo viena
kitai maksimaliai padti. Iduodant asmenis alys bendradarbiauja, tinkamai atsivelgdamos praym tos valstybs, kurios teritorijoje, kaip galima
manyti, buvo padarytas tam tikras teiss paeidimas. Principin nuostata
ia yra ta, kad visais atvejais taikomi statymai tos valstybs, kuri gavo
praym iduoti nusikaltlius. Be konvencijose numatytos ekstradicijos,
sipareigojimai suteikti abipus pagalb vykdant baudiamj persekiojim gali bti numatyti dvialse ar daugiaalse tarptautinse sutartyse.
Lietuvos statymai nenumato universaliosios jurisdikcijos principo,
t.y. galimybs teisti asmenis, padariusius nusikaltimus kitose valstybse,
nes pagal BK 6 straipsn baudiamojon atsakomybn gali bti traukiami
asmenys, padar nusikaltimus usienyje, tik tuo atveju, jei j padaryta
veika pripastama nusikaltimu ir yra baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus. Ekstradicija numatyta Lietuvos teisins pagalbos sutartyse: trialje su Estija ir Latvija bei dvialse su Baltarusija, Kazachstanu, Lenkija, Moldova, Rusija, Ukraina, Uzbekistanu ir JAV. Seimas 1995 m. ratifikavo
1957 m. Europos konvencij dl ekstradicijos (21).
Tarptautin bendrija tiek karo nusikaltimus, tiek ir nusikaltimus monijai laiko ypa pavojingais. Tarptautiniuose teiss aktuose numatyta
juos padariusiems asmenims netaikyti senaties termino. Tai numatyta
1968 m. Konvencijoje dl senaties termino netaikymo u karo nusikalti249

mus ir nusikaltimus monijai, neatsivelgiant j vykdymo laik ir viet.

Konvencijos nuostatos taikomos valstybins valdios atstovams ir privatiems asmenims, kurie kaip svarbiausi vykdytojai ar bendrininkai dalyvauja tuose nusikaltimuose arba tiesiogiai kursto kitus asmenis vykdyti
tokius nusikaltimus, neatsivelgiant j baigtum. Konvencija tarptautinje teisje tvirtino princip, kad nra senaties termino nurodytiems
nusikaltimams ir paragino utikrinti, kad is principas bt visuotinai
gyvendintas. Senaties termino netaikyti numatyta ir visiems TBT jurisdikcijai priklausantiems nusikaltimams.
Prie mintosios Konvencijos 1992 m. prisijungusi Lietuva tapo jos
dalyve. BK 49 straipsnyje, reglamentuojaniame patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties nuostatas, nurodoma, kad nra senaties
genocido nusikaltimui ir karo nusikaltimams.
Karo nusikaltliams netaikomos normos, reguliuojanios prieglobsio teis. 1967 m. GA deklaracijos dl teritorinio prieglobsio l straipsnio 2 punkte tvirtinta nuostata, kad teise iekoti prieglobsio ir juo
naudotis negali remtis joks asmuo, kai yra svarus pagrindas manyti, jog
jis padar nusikaltim taikai, karo nusikaltim ar nusikaltim monijai
(27). Taigi tarptautinje teisje tvirtinta norma dl fizini asmen baudiamosios atsakomybs yra svarbus elementas, padedantis ukirsti keli
karo nusikaltimams, apsaugoti mogaus teises ir pagrindines laisves, stiprinti pasitikjim ir pltoti bendradarbiavim tarp taut, utikrinti tarptautin taik ir saugum.

250

I priedas
SKIRIAMIEJI ENKLAI

arba

Karin ir civilin medicinos tarnyba,

religinis ir civilins gynybos personalas (karinis ir civilinis)

Civilin gynyba

Kultros vertybi objektai

(specialioji apsauga)

Kultros vertybi objektai

(bendroji apsauga),
kultros objekt apsaugos personalas

mons ir renginiai,
turintys pavojingos jgos
(pylimai, utvankos, atomins elektrins)

Balta vliava
(naudojama deryb ir pasidavimo atveju)

spjamasis enklas min laukams ir

uminuotoms teritorijoms ymti

251

II priedas
NAUJOJO LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDIAMOJO KODEKSO
XV SKYRIAUS NUSIKALTIMAI MONIKUMUI IR
KARO NUSIKALTIMAI REDAKCIJA
Naujasis Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII1986,
sigalioja kartu ir tik suderinus su naujais Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksu
ir Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksu.

XV SKYRIUS
NUSIKALTIMAI MONIKUMUI IR KARO NUSIKALTIMAI
99 straipsnis. Genocidas
Tas, kas siekdamas fizikai sunaikinti visus ar dal moni, priklausani bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar
politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos udant, kankinant, alojant, trikdant j protin vystymsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo slygas, kad jos lm vis j ar dalies t, ribojo
toms grupms priklausani moni gimstamum ar prievarta perdav
j vaikus kitoms grupms,
baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba
laisvs atmimu iki gyvos galvos.
100 straipsnis. Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis
Tas, kas tyia, vykdydamas ar remdamas valstybs ar organizacijos politik, dideliu mastu arba sistemingai upuldindavo civilius ir juos ud
arba sunkiai sutrikd j sveikat; sudar tokias gyvenimo slygas, kad jos
lm moni t; prekiavo monmis; deportavo gyventojus; kankino,
agino, trauk seksualin vergov, vert usiimti prostitucija, priverstinai apvaisino ar sterilizavo; persekiojo kuri nors moni grup ar bendrij dl politini, rasini, nacionalini, etnini, kultrini, religini,

252

lyties ar kit motyv, kuriuos draudia tarptautin teis; mones sulaik, aretavo ar kitaip atm j laisv, kai toks laisvs atmimas nepripastamas, ar neprane apie moni likim arba buvimo viet; vykd apartheido politik,
baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba
laisvs atmimu iki gyvos galvos.
101 straipsnis. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymas
Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu paeisdamas tarptautins humanitarins teiss normas sak
udyti ar ud: asmenis, kurie kapituliavo suddami ginklus arba neturdami kuo prieintis; sueistus asmenis, ligonius ar vanio karo laivo
jreivius; karo belaisvius; okupuotoje, aneksuotoje, ugrobtoje ar karo
veiksm teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu
suteikiama tarptautin apsauga,
baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba
laisvs atmimu iki gyvos galvos.
102 straipsnis. Okupuotos valstybs civili trmimas
Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu ar aneksijos slygomis sak tremti ar trm civilius gyventojus i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij; sak perkelti ar perkl okupuotos valstybs civilius gyventojus
okupavusios alies teritorij,
baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met.
103 straipsnis. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen
alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais
Tas, kas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis paeisdamas tarptautins humanitarins teiss normas sunkiai sualojo ar susargdino arba kankino sueistus asmenis, ligonius, vanio karo laivo jreivius, karo belaisvius, civilius ar
kitus tarptautins humanitarins teiss saugomus asmenis, atliko su jais
biologin ar medicinin eksperiment, neteistai pam persodinti j or-

253

gan ar audin, neteistai m j krauj arba kitaip nemonikai su jais

elgsi, baud kriminalinmis bausmmis ne nepriklausomo ir nealiko
teismo sprendimo ar be gynybos garantij teisme arba iniekino nukautj palaikus,
baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met.
104 straipsnis. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili
ir j turto apsaugos karo metu paeidimas
Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos
ar aneksijos slygomis paeisdamas tarptautins humanitarins teiss normas prievarta ivar i gyvenamosios vietos ar perkeldino civilius gyventojus, ar privert juos pereiti kit tikjim; agino moteris, trauk jas
seksualin vergov ar vert jas usiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo bauginimo ar teroro priemones; m kaitus;
taik kolektyvines bausmes; udar koncentracijos stovykl; atskyr vaikus nuo tv ar globj; sukl jiems mirties nuo bado grsm; baud
kriminalinmis bausmmis be nepriklausomo ir nealiko teismo sprendimo arba be gynybos garantij teisme; konfiskavo j turt ar vykd didelio masto jo nusavinim, nepateisinam kariniu btinumu; nustat
nepagrstai dideles kontribucijas bei rekvizicijas,
baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki penkiolikos met.
105 straipsnis. Civili ar karo belaisvi prievartinis panaudojimas
prieo ginkluotosiose pajgose
Tas, kas karo, ginkluoto tarptautinio konflikto, okupacijos ar aneksijos metu paeisdamas tarptautin humanitarin teis vert civilius ar
karo belaisvius tarnauti j prieo ginkluotosiose pajgose, naudojo juos
kaip gyvj skyd karo operacijoje, m ar verbavo vaikus iki penkiolikos
met ginkluotsias pajgas arba panaudojo juos karo operacijoje,
baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met.
106 straipsnis. Saugom objekt naikinimas ar nacionalini vertybi grobstymas
Tas, kas dav karo btinumu nepateisinam sakym naikinti arba naikino tarptautini sutari ar valstybs vidaus teiss akt saugomus isto-

254

rinius paminklus, kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objektus, grobst nacionalines vertybes okupuotoje ar aneksuotoje
teritorijoje ir padar didels alos,
baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met.
107 straipsnis. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius
Tas, kas po taikos sutarties sudarymo ar karo veiksm nutraukimo,
nepateisinamai vilkino paleisti ar repatrijuoti karo belaisvius,
baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba bauda.
108 straipsnis. Vilkinimas paleisti internuotus civilius ar trukdymas
repatrijuoti kitiems civiliams
Tas, kas po karo veiksm nutraukimo nepateisinamai vilkino paleisti
internuotus civilius ar neleido kitiems to pageidaujantiems civiliams repatrijuoti Tvyn i ginkluoto konflikto teritorijos,
baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba bauda.
109 straipsnis. Neteistas Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio ir Jungtini Taut Organizacijos emblemos (enklo) panaudojimas
1. Tas, kas taikos metu neteistai panaudojo Raudonojo Kryiaus,
Raudonojo Pusmnulio ir Jungtini Taut Organizacijos emblem ar
kit visuotinai pripaint emblem (enkl),
baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba bauda.
2. Tas, kas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu neteistai
panaudojo Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio ir Jungtini
Taut Organizacijos emblem ar kit visuotinai pripaint karo metu
naudojam emblem (enkl),
baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba bauda.
110 straipsnis. Agresija
Tas, kas sukl agresij prie kit valstyb ar jai vadovavo,
baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba
laisvs atmimu iki gyvos galvos.

255

111 straipsnis. Draudiama karo ataka

1. Tas, kas sak vykdyti ar vykd tarptautins humanitarins teiss
draudiam karo atak prie civilius, medicinos ar civilins gynybos personal, karo ar civilin ligonin, medicinos punkt, sueistus asmenis ar
ligonius veani transporto priemon, Tarptautinio Raudonojo Kryiaus komiteto ar nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personal, karo atak prie neginam gyvenviet ar
demilitarizuot zon, karo atak, nepasirinks konkretaus taikinio ir inodamas, kad dl jos gali ti civiliai ar bti sunaikintas civilinis objektas, arba karo atak prie aikiai i mio pasitraukusius ir nesiprieinanius kombatantus,
baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met.
2. Tas, kas sak vykdyti ar vykd prietaraujani tarptautinei humanitarinei teisei karo atak prie didel pavoj aplinkai ir monms keliant objekt atomin elektrin, utvank, nuodingj mediag saugykl ar kit pana objekt, inodamas, kad dl jos gali atsirasti labai
sunki padarini, arba karo atak naudojant masinio naikinimo ginkl,
baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba
laisvs atmimu iki gyvos galvos.
112 straipsnis. Udraust karo priemoni naudojimas
Tas, kas paeisdamas Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ar
visuotinai pripaint tarptautini paproi dl karo priemoni ar kariavimo bd nuostatas sak karo veiksmuose panaudoti arba panaudojo
udraustas karo priemones ar kariavimo bdus,
baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met.
113 straipsnis. Marodieriavimas
Tas, kas sak grobti ar grob kautyni lauke turt i nukaut ar sueist asmen,
baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met.

256

AIKINAMASIS TEISS SVOK IR

TARPTAUTINI TERMIN
ODYNLIS
ad hoc (lot. iuo atveju) danai teiss literatroje, taip pat ir I PP
(pavyzdiui, 90 straipsnyje) vartojama lotynika fraz, nurodanti, kad
kuriamas organas arba leidiamas norminis aktas skirti tik tam tikrai
konkreiai situacijai sprsti, kuri sureguliavus j galiojimai pasibaigia.
akvatorija (lot. aqua vanduo, (terri)torium teritorija) vairaus
dydio ir paskirties nustatyt rib vandens baseino paviriaus plotas (eeras, lanka, uostas, hidroaerodromas).
aneksija (lot. annexio prijungimas) svetimos valstybs ar dalies jos
teritorijos prievartinis prijungimas prie savosios. Vertinama kaip iurktus tarptautins teiss paeidimas.
arbaletas (pranc. arbalete kilpinis) kilpinis lankas, rankinis strli
svaidomasis ginklas, danai naudotas per pirmuosius kryiaus ygius
Palestin (XI a.). Lietuvoje pradtas naudoti XIII amiuje.
atviroji jra u valstybs teritorins jros rib esantys jr plotai,
kuriais lygiomis teismis gali naudotis visos valstybs laisvai laivybai, vejybai, erdv vir jos skrydiams ir kitiems tikslams.
boikotas (angl. boycott atsisakymas) ekonominio ar politinio pobdio valstybei taikoma prievartos priemon, nesusijusi su ginkluotos jgos
panaudojimu, kuri numato JT Chartija tarptautinei taikai palaikyti.
Centrin paiek agentra (CPA) TRKK iniciatyva neutralioje
alyje kuriama organizacija gaunamai informacijai apie karo belaisvius ir be inios dingusius civilius (ypa internuotus) rinkti ir perduoti valstybei, kurios pilieiai yra ie asmenys. Dar vadinama Centrine
karo belaisvi informacijos agentra.
chartija (gr. chartes) tarptautinis politinis dokumentas, kuriame skelbiami pagrindiniai kokios nors politins organizacijos ar grupuots reikalavimai. Kartais taip vadinami tarptautiniai susitarimai.
deklaracija (lot. declaratio paaikinimas, parodymas) tarptautins
sutarties gali turintis dokumentas, kuriame idstomos ali savitarpio
teiss ir pareigos. Daniau vartojama vienaaliams tarptautini organizacij ar valstybi teiss aktams pavadinti.

257

delimitacija (lot. delimitatio rib nustatymas) valstybs sienos padties ir krypties tarptautinmis sutartimis nustatymas ir jos paymjimas stambaus mastelio emlapiuose.
demarkacija (pranc. demarcation atribojimas) valstybs sienos linijos nustatymas remiantis delimitacijos sutartimis ir jos ymjimas vietovje pasienio enklais.
demilitarizacija (lot. de- , militaris karinis) visai valstybei ar jos
teritorijos daliai nustatytas tarptautinis reimas, draudiantis ja naudotis karo tikslais, turti karo pramon, karinius rengimus ir tvirtinimus,
ginkluotsias pajgas, j nuginklavimas pagal taikos sutart.
denonsavimas (pranc. denoncer paskelbti, nutraukti) vienaalis,
reikiamai formintas jos sudarytos tarptautins sutarties atsisakymas, padarant dl to pareikim kitai aliai ar kitoms alims. 1949 m. enevos
konvencijose ir j papildomuose protokoluose aptarta, kad D negalioja
tuo metu, kai denonsuojanti valstyb dalyvauja ginkluotame konflikte.
deportacija (lot. deportatio itrmimas) priverstinis civili gyventoj itrmimas i nuolatins gyvenamosios vietos ginkluoto konflikto
ar okupacijos metu. Draudiama gyventoj D i okupuotos valstybs
okupuojanios arba bet kurios kitos valstybs teritorij (IV K 49 str.).
disidentas (lot. dissidens nesutinkantis, prietaraujantis) asmuo,
nepripastantis oficialios valstybs politikos ar ideologijos, gali bti dl
to danai diskriminuojamas, varomos jo, kaip mogaus, teiss.
ekocidas (gr. oikos namas, bstas ir lot. caedo udau) tyinis ir
masinis augmenijos ar gyvnijos naikinimas, atmosferos ar vandens itekli nuodijimas, taip pat kiti veiksmai, galintys sukelti ekologin katastrof. D yra tarptautinis nusikaltimas.
ekspansija (lot. expansio pltimas) ginkluotas svetim teritorij
umimas, savo karins strategins padties tvirtinimas siekiant politikai ir ekonomikai jas pavergti.
Elgesio kodeksas dl politini karini saugumo aspekt 1994 m.
ESBO konferencijoje Vienoje pasirayto dokumento dl saugum ir pasitikjim skatinani priemoni nuostat dalis. Patvirtindamos tarptautini akt pagrindinius principus, joje dalyvavusios valstybs sipareigojo
pltoti bendradarbiavim saugumo srityje, nuolat taikyti priemones, ukertanias keli atsitiktiniams ir nesankcionuotiems karo veiksmams, diegti
kariams tarptautins humanitarins teiss norm reikalavimus, kad gin258

kluotj pajg personalas inot savo atsakomyb u j paeidimus ir

nenukrypstamai laikytsi Kodekso nuostat ir pagrindini princip.
embargas (isp. embargo udraudimas) tarptautinje teisje draudimas veti al arba iveti i jos prekes, valiut, ginklus ir kt. Taikos
metu taikomas kaip ekonominio ir politinio spaudimo priemon, karo
metu tampa ekonomins blokados forma. JT Chartija taikyti D numato
kaip kolektyvin represin priemon valstybei, kurios veiksmai kelia grsm tarptautiniam saugumui.
Europos aies valstybs faistini valstybi Vokietijos ir Italijos
agresyvi karin ir politin sjunga, 1936 m. forminta Berlyno susitarimu, liudijanti apie atviro j pasirengimo Antrajam pasauliniam karui
pradi, dar vadinta Berlyno Romos aimi. Tais paiais metais prie
j prisijung ir Japonija.
evakuacija (lot. evacuatio itutinimas) sueistj, ligoni, karo
belaisvi, vaik ir civili gyventoj grupi iveimas i kovos veiksm
zonos (pavyzdiui, unugar, neutrali valstyb). Karo belaisvi D visada turi bti atliekama humanikai (III K 20 str.). N viena konflikto
alis neturi imtis evakuoti usienio valstyb vaik, kurie nra jos pilieiai (I PP 78 str.).
gerosios paslaugos tarptautin teisin procedra, nustatanti kontaktus ir deryb pradi tarp konflikto ali, siekiant paalinti kilusius
nesutarimus dl tarptautins humanitarins teiss nuostat taikymo ir
apsaugant nuo karo veiksm padarini civilius gyventojus, sueistuosius
ir ligonius bei karo belaisvius. D konflikto alims gali silyti valstybs
globjos ir TRKK.
ginkluoto konflikto eskalacija palaipsnis konflikto pltimas, traukiant j daugiau ali bei ginkluotj pajg, keiiant kovos veiksm
taktik ir priemones. D gali apimti vien ar visus nurodytus aspektus,
tuo paiu metu gali intensyvti arba mati jo tampa.
globa tarptautins humanitarins teiss numatyta civili gyventoj,
kurie netapo ginkluoto konflikto aukomis, taiau yra prieo puss valdioje, apsaugos, teikiamos globojamiems asmenims be jokios diskriminacijos, forma.
hors de combat (pranc. combat kovotojas) 1949 m. enevos konvencijose ir I PP vartojamas posakis, veriamas lietuvi kalb ijs i
rikiuots prieininko alies asmuo.
259

in camera (lot. kambaryje) teiss terminas, vartojamas IV K 74

straipsnyje, veriamas kaip udaras teismo posdis.
inter alia populiarus lotynikas terminas, kuris I PP reikia be kita
ko, t.y. be kit reikal ar daikt.
internavimas (pranc. interner kurdinti) tarptautinje teisje numatytas kariaujanios valstybs iki karo pabaigos taikomas ypatingas reimas: jos teritorijoje gyvenani prieininko valstybs piliei (ne kariki) laisvs apribojimas, taip pat neutralios valstybs valdios atliekamas
kariaujanios alies karini dalini bei technikos, patekusios jos teritorij, sulaikymas ir nuginklavimas.
intervencija (lot. interventio sikiimas) vienos ar keli valstybi sikiimas kit valstybi vidaus reikalus arba j santykius su treiosiomis
alimis. D gali bti karin (agresija), ekonomin, politin, diplomatin,
pagal dalyvaujani valstybi skaii individuali ir kolektyvin. Visas D
ris draudia tarptautin teis kaip prietaraujanias JT Chartijai.
invazija (lot. invasio upuolimas, siverimas) tiek agresoriaus,
tiek valstybs, atremianios agresij, karinis siverimas svetim al.
ipso facto lotynikas teiss terminas, vartojamas ir I PP 90 straipsnyje, reikiantis dl paties fakto (vykio).
jurisdikcija (lot. jurisdictio teisena, teismo procesas) statymu ar
kitu norminiu aktu nustatyta tam tikr valstybini institucij galiojim
sprsti teisinius ginus ir nagrinti teiss paeidim bylas, t.y. taikyti
teiss paeidjams teisines sankcijas, visuma. statym apibrt D turi
teismas, vairios inspekcijos ir tarnybos.
kapituliacija (lot. capitulatio susitarti tam tikrais punktais) karo
veiksm nutraukimas ir nugaltosios alies ginkluotj pajg arba j
dalies pasidavimas nugaltojui jo padiktuotomis ar sutartomis slygomis. Konkreios D slygos gali bti suderintos per kariaujani ali vadovybi derybas. Paprastai D atveju prieininko karinis turtas atitenka
nugaltojui, nugaltosios alies ginkluotosios pajgos nuginkluojamos
ir j nariai pasiduoda nelaisv.
karin btinyb tarptautinje humanitarinje teisje vartojama svoka, pateisinanti karo teiss nedraudiamus, taip pat btinus prieininkui
sunaikinti veiksmus. D argumentai galimi tik atsivelgiant karo teiss
nustatytus apribojimus ir tik iimtiniais, konkreiais, atvejais. Dl iskirtins, primygtins ar neivengiamos D: III K 33 str. leidiama ne pagal
260

paskirt naudoti nuolatini medicinos staig pastatus ir atsargas; IV K

53 str. suteikiama galimyb naikinti bet kam priklausant turt; I PP 54 str.
leidiama naikinti civiliams gyventojams ilikti btinus objektus; I PP 62
str. civilins gynybos organizacijoms draudiama vykdyti j uduotis; 1954
m. Hagos konvencijos 11 str. numato galimyb panaikinti specialiai saugom kultros vertybi status. D pateisina tik tas priemones, kurios yra
vienintel galimyb vykdyti pavest uduot. D svoka negali bti aikinama plaiau, kad nebt paeidiama tarptautin teis.
karin doktrina (lot. doctrina mokymas, mokslas) valstybs oficialus poiris tam tikru laikotarpiu tiktino karo esm, tikslus ir pobd,
valstybs ir jos ginkluotj pajg pasirengim karui ir kariavimo bdus. Lietuvoje D principai ir teiginiai tvirtinti Nacionalinio saugumo
pagrind statyme, kariuomens statutuose, kituose teiss aktuose.
karo bvis valstybi santykiai nuo karo paskelbimo arba nuo faktini karo veiksm pradios momento iki j pabaigos. Esant D gali bti
nutraukiami diplomatiniai, prekybiniai, finansiniai ryiai, konfiskuojamas prieininko valstybs (iskyrus diplomatini atstovybi) turtas, rekvizuojami, internuojami prekiniai laivai ir kt. Apie D praneama neutralioms valstybms. D daniausia nutraukiamas pasiraant taikos sutart,
vienaal ar dvial deklaracij. D metu alies viduje gali bti vesti karo
meto statymai, apribojamos piliei teiss, jiems pavedamos papildomos pareigos.
karo statymai ir paproiai tarptautinje teisje moralini ir teiss norm, reguliuojani kariaujani ali savitarpio santykius ir nustatani neutrali valstybi padt karo metu, visuma. D paskirtis udrausti kariavimo
veiksm iauriausias formas, pagerinti sueistj ir ligoni padt, nustatyti
humaniko elgesio su karo belaisviais taisykles, saugoti taikius gyventojus.D
paeidimas yra laikomas vienu i sunkiausi nusikaltim taikai ir monijai.
karo laivas tarptautinje jr teisje laivas, priklausantis bet kokios
valstybs ginkluotosioms pajgoms, turintis iorinius nacionalinius atpainimo enklus, vadovaujamas tos valstybs kompetenting institucij oficialiai paskirto karininko, kurio pavard rayta atitinkam kariki sra arba ekvivalentin jam dokument, o gula laikosi reguliarios
karins drausms taisykli.
kolaboravimas (lot. collaboro bendradarbiauju) pilieio padjimas prieikai valstybei vykdyti veikl, nukreipt prie savo al karo,
261

okupacijos ar aneksijos metu, slopinti gyventoj pasiprieinim ar kitaip talkinti neteistai valdiai. Lietuvos, kaip ir kit valstybi, statymai
u D numato baudiamj atsakomyb.
kolektyvins bausms bet kokios teiss aktuose numatytos baudiamosios, administracins, procesins ir kitos prievartos priemons, skiriamos ir taikomos tam tikrai moni grupei u vieno arba keli jos nari
padarytus teiss paeidimus. D draudia tarptautin humanitarin teis.
kolektyvinis saugumas valstybi, atsaking u kelio taikos paeidimams arba agresijos aktams ukirtim, bendr veiksm sistema. D sudaro
ios tarptautins teisins formos: universali D sistema, numatyta JT Chartijoje, ir regionins sistemos, galiojanios tik viename geografiniame rajone (regione) ir savo veikla negalinios prietarauti JT Chartijai.
kolonizacija (lot. colonia apgyvendinti) svetimos valstybs ugrobimas ir jos pavertimas kolonija apgyvendinant okupuotoje teritorijoje
okupavusios alies gyventojus. D draudia tarptautin teis.
komunikatas (lot. communicatus pranetas, padarytas bendras)
oficialus vyriausybs praneimas apie tarpvalstybines derybas, tarptautinius susitarimus ir pan.
koncepcija (lot. conceptio suvokimas) 1. individualus suvokimo
bdas; vyraujantis principas, daikto, reikinio, proceso samprata. 2. karyboje tam tikr karini reikini traktavimas, ginkluotj pajg organizavimo, poirio bsimo karo pobd ir kt. sistema. Literatroje D
kartais atitinka svokas doktrina, strategija, teorija.
konflikto alis valstyb, kuri formaliai arba faktikai yra karo veiksm prie vien ar kelias valstybes dalyv. i valstyb ir jos ginkluotosios
pajgos vadinama kariaujania alimi.
kontribucija (lot. contributio naas, mokestis) karo metu prieo
priverstinai i okupuotos teritorijos civili gyventoj imamos rinkliavos
pinigais arba natra. Po karo D pinigins sumos, kurias pagal taikos
sutart nugaltoji alis privalo sumokti nugaljusiai valstybei. Karo metu padarytos alos atlyginimo forma yra reparacijos.
konvencija (lot. conventio - sutartis, susitarimas) daniausia daugiaal tarptautin sutartis, reguliuojanti tarpvalstybinius santykius tam tikrose srityse. Karin D vienas i tarptautini teiss akt, sudaryt kariniais-politiniais, kariniais-teisiniais, kariniais-techniniais bei kitais klausimais. D yra udaros ir atviros kitoms valstybms prisijungti, terminuo262

tos ir neterminuotos. Lietuva vien tik tarptautins humanitarins teiss

srityje yra daugiau kaip deimties D dalyv, neskaitant kit tarptautini
dokument (protokol, deklaracij, pakt ir pan.).
militarizacija (lot. militaris karinis) valstybs visuomeninio ir politinio gyvenimo, ekonomikos, ideologijos pertvarkymas, atliekamas rengiantis agresyviam karui, karo meto statym, karins drausms taikymas
civilinms kio akoms, kariuomens ir ginkluots gausinimas. alyje danai vedamas totalitarinis reimas.
Non bis in idem (antikins teiss principas: Negalima du kartus
bausti u t pat nusikaltim) III K 86 straipsnio pavadinimas, nurodantis, kad n vieno karo belaisvio negalima bausti du kartus u t pai
veik arba remiantis tuo paiu kaltinimu.
pabglis tarptautinje humanitarinje teisje asmuo, savanorikai
arba dl gresianios okupacijos ar karo veiksm priverstas palikti nuolatin gyvenamj viet arba ivarytas i jos vienos i konflikto ali. D
kaip karo aukai taikomos humanitarins teiss normos.
paktas (lot. pactum sutartis, susitarimas) svarbi tarptautin sutartis,
reguliuojanti saugumo, savitarpio pagalbos, nepuolimo ir kt. klausimus.
Lietuva 1990 m. prisijung prie universali sutari dl mogaus teisi
apsaugos taikos ir karo metu Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakto, Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto.
parafavimas (pranc. paraphe sutrumpintas paraas, grifas) preliminarus tarptautins sutarties (ar jos dali) teksto autentikumo patvirtinimas valstybs ar tarptautins organizacijos galiot asmen inicialais, paraomais kiekviename sutarties teksto puslapyje, taip ireikiant,
jog ji suderinta.
partizanas (pranc. partisan) asmuo, savanorikai kovojantis u savo
tvyns laisv ir nepriklausomyb organizuot ginkluot dalini sudtyje
prieo uimtoje ar reakcini reim kontroliuojamoje teritorijoje. D laikomi kombatantai, jeigu jie atitinka pastariesiems taikomas pagrindines
slygas. Partizaninio karo taisykls tvirtintos 1907 m. IV Hagos konvencijoje, 1949 m. enevos konvencijose ir j papildomuosiuose protokoluose.
precedentas (lot. praecedens einantis prieakyje) tarptautinje teisje kokio nors tarptautini santyki klausimo sprendimo bdas ir esm. D
gali bti panaudojamas pavyzdiu nagrinjant kitus analogikus atvejus,
jeigu jie atitinka tarptautins teiss principus ir normas.
263

prima facie lotynikas teiss terminas, paodiui reikiantis i pirmo karto. Vartojamas I K 49 ir II K 50 straipsniuose, pareigojaniuose asmenis, padariusius sunkius konvencij paeidimus, perduoti kitos
suinteresuotos alies teismui, turint jiems pagrst kaltinimo rodym.
prisijungimas aktas, kuriuo valstyb pareikia savo sutikim pripainti privaloma jau galiojani tarptautin daugiaal sutart. Prisijungianios alys gali bti valstybs, kurios nedalyvavo sudarant t sutart
arba j pasiraiusios, taiau nepareikusios sutinkanios pripainti j privaloma. D gali bti atliekamas sutart ratifikuojant, patvirtinant, priimant arba pasiraant prisijungimo protokol.
protokolas (gr. protokollon pirmasis lapas) tarptautini pasitarim arba konferencij nutarim aktas, turintis tarptautins sutarties gali. Daniau is terminas vartojamas priedams prie sutari, taip pat aktams, kuriais sutartis i dalies pakeiiama arba papildoma, pavadinti.
ratifikavimas (lot. ratificatio teistas) aukiausij valstybins
valdios institucij aktas, kuriuo patvirtinama valstybs galiot atstov
pasirayta tarptautin sutartis. Paprastai ratifikuojamos tik labai svarbios, ilgalaiks sutartys. D teis Lietuvoje turi tik Respublikos Seimas.
Be kit, turi bti ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys dl valstybs sien nustatymo ir pakeitimo, dl atsisakymo naudoti
jg ir grasinti jga, dl usienio valstybi ginkluotj pajg buvimo
ms alies teritorijoje, gynybinio pobdio ir karinio bendradarbiavimo sutartys ir pan.
rekvizicija (lot. requisitio reikalavimas) priverstinis, atlygintinas
asmen ar organizacij turto ar jo dalies pamimas arba laikinas naudojimasis okupuojanios valdios naudai taikos sutartyje numatytomis slygomis, atsivelgiant nugaljusios valstybs patirtos materialins alos
dyd ir jam proporcingas. Neteist ir nepaprastai didel D draudia
tarptautin teis.
rezoliucija (lot. resolutio sprendimas) tarptautins konferencijos
ar tarptautins tarpvyriausybins organizacijos priimam sprendim, kurie paprastai yra rekomendacinio pobdio, ris. Pagal JT Chartij visos ios organizacijos nars privalo paklusti ST D ir jas vykdyti.
savaimin deaktyvacija savaiminis audmens (minos) tapimas nebeveikianiu dl kurio nors jo komponento, kuris yra btinas, kad audmuo bt veiksmingas, nebuvimo, pavyzdiui, galutinai isekus baterijai.
264

susinaikinantis mechanizmas automatikai veikiantis mechanizmas,

kuris utikrina audmens, kuriame is mechanizmas montuotas arba prie
kurio yra pritvirtintas, sunaikinim.
susitarimas valstybi santykius konkreioje srityje reguliuojantis
dokumentas, kuriam paprastai netaikoma ratifikavimo procedra. Tarptautinje humanitarinje teisje galimi D tarp kariaujani ali, su neutraliomis valstybmis, sudaryti dl sanitarini zon arba vietovi, dl demilitarizuot zon, dl karo veiksm sustabdymo ar nutraukimo, dl
karo belaisvi repatriacijos ir kitais klausimais.
suverenitetas (pranc. souverainete aukiausioji valdia) valstybs
nepriklausomyb, t.y. teis savarankikai tvarkyti vidaus ir usienio reikalus. D gerbimas iuolaikins tarptautins teiss ir tarptautini santyki pagrindinis principas, tvirtintas JT Chartijoje ir kituose tarptautiniuose aktuose.
altasis karas strategins kovos, balansavusios ant naujo karo ribos,
tarp prieing politini sistem stambiausi Vakar valstybi, vadovaujam JAV, ir buvusi socialistini valstybi, vadovaujam SSRS
forma. D, prasidjs po Antrojo pasaulinio karo ir pasibaigs lugus socializmo sistemai ir SSRS, tarp abiej pusi vyko politikos, ekonomikos,
ideologijos, karybos, informacijos ir kitose srityse.
tarptautinis teisinis subjektikumas gebjimas turti tarptautines
teises ir pareigas bei gebjimas ginti ias teises pareikiant tarptautinius
iekinius.
teritorin jra jros juosta, esanti prie kranto ar u pakrants valstybs vidaus vanden, kuri yra ios valstybs teritorijos dalis ir pagal tarptautins teiss reikalavimus priklauso jos suverenitetui. Kiekviena valstyb turi teis nustatyti D plot, ne didesn kaip 12 jrmyli. Lietuvos D
yra 12 jrmyli ploio vandenys nuo kranto.
teritorinis vientisumas tarptautinis principas, reikalaujantis, kad
valstybs jga arba grasinimu panaudoti jg nepaeist kit valstybi
teritorijos, politins nepriklausomybs arba vieningumo. D , kaip ir valstybs suverenitet, privaloma gerbti.
tralavimas (nuo angl. trawl tralas) min iekojimas vandenyje ir
j sunaikinimas siekiant utikrinti saugi laivininkyst. D atlieka specials laivai, sraigtasparniai, naudojamos ir kitos technins priemons. Naudojant kontaktin D bd, mina ivelkama kabliu arba perkertamas jr
265

minos inkaro lynas. paviri ikilusi mina susprogdinama. Naudojant

nekontaktin D bd, mina susprogdinama hidroakustiniu arba elektromagnetiniu principu.
trofjus (gr. tropaion pergals paminklas) kovos lauke arba prieininkui kapituliavus paimtos vliavos, karo technika ir kitos materialins vertybs, forminus tai atitinkamais tarptautiniais dokumentais. D
galima panaudoti savo kariniams tikslams tik auktesniajai vadovybei leidus ir tik po to, kai j apiri specialistai. Nepanaudotas D siuniamas
unugar.
ultimatumas (lot. ultimatum paskutinis) tarptautinje teisje dokumentu ar odiu vienos valstybs kitai aliai pareiktas kategorikas
reikalavimas, kurio nevykdius laiku grasinama panaudoti tam tikras
poveikio priemones, pavyzdiui, embarg, represalijas ir kt. Grasinimas
D prie valstyb panaudoti ginkluot jg prietarauja JT Chartijai ir
tarptautins teiss principams ir normoms. Karo metu D gali bti pareiktas prieininko karinei vadovybei, reikalaujant sudti ginklus, kad
bt ivengta nereikalingo kraujo praliejimo.
valstyb globja neutrali valstyb, kuri, sutikus konflikto alims, teikia pagalb ir vykdo humanitarini norm laikymosi kontrol atstovaudama kitos alies interesams. D paprastai lanko ir tikrina karo belaisvi
ir internuot civili asmen stovyklas, j aprpinimo slygas okupuotoje teritorijoje, tiria kultros vertybi objekt apsaugos paeidimus, prireikus teikia geranorikas paslaugas. D veikl vykdo j diplomatinis, konsulinis ar kitas personalas, bet delegatais tokia valstyb gali sisti bet
kokios bealikos tarptautins organizacijos atstovus. Gana danai ias
funkcijas atlieka TRKK.
vidaus vandenys kiekvienos valstybs, turinios jros pakrantes, teritorijos sudedamoji dalis. D sudaro vandenys, esantys kranto pusje nuo
teritorins jros ieitins linijos. Pagal Lietuvos statymus D tai vandenys, esantys sausumos pus nuo teritorins jros bazins linijos, jungianios labiausiai jr nutolusius jr uost mol takus, ir pasienio ruoe
esantys Kuri mari vandenys, ups, eerai bei kiti vandens telkiniai.

266

LITERATRA

I. Tarptautiniai dokumentai
(chronologine tvarka)
1. 1856 m. Paryiaus deklaracija dl jr karo // American Juornal of
International Law (toliau AJIL). 1.(1907) priedas. P. 8990.
2. 1864 m. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni padties veikianiose armijose pagerinimo // 129 Consolidated Treaty Series 361.
3. 1868 m. Peterburgo deklaracija dl sprogstamj ir padegamj
kulk naudojimo udraudimo // .
: . .
M., 1995. C. 177178 (toliau Cop ).
4. 1899 m. Hagos deklaracija dl lengvai besisukani ir susiplojani
kulk nenaudojimo // Cop . C. 179180.
5. 1899 m. Hagos deklaracija dl sviedini, turini vienintel paskirt skleisti dusinamsias mediagas ar nuodingas dujas, nenaudojimo // Mo ao . M., 1957.
C. 3839.
6. 1907 m. Hagos konvencijos: 1) Dl tarptautini susirmim taikaus sprendimo; 2) Dl jgos naudojimo iiekant pagal sutartinius
skolinius sipareigojimus atvej ribojimo; 3) Dl karo veiksm pradios; 4) Dl sausumos karo statym ir paproi; 5) Dl neutrali
valstybi ir asmen teisi ir pareig sausumos kare; 6) Dl prieininko
prekybos laiv pradjus karo veiksmus padties; 7) Dl prekybos laiv
pavertimo kariniais; 8) Dl automatini kontaktini povandenini min djimo; 9) Dl jr pajg bombardavimo karo metu; 10) Dl
1864 m. enevos konvencijos prad jros kare taikymo; 11) Dl kai
kuri apribojim pasinaudojant ugrobimo teise jr kare apribojimo;
12) Dl tarptautinio priz teismo steigimo; 13) Dl neutrali valstybi teisi ir pareig jros kare. 14) Deklaracija dl sviedini ir sprogstamj mediag i oro balion mtymo udraudimo // o
ao . M., 1957. T. 3. C. 39151.

267

7. 1909 m. Londono deklaracija dl jr karo teiss // o

ao . M., 1957. T. 3. C. 151161.
8. 1923 m. Oro karo vedimo taisykls (projektas) // Cop
. C. 139155.
9. 1925 m. enevos protokolas dl dusinamj, nuoding ir kitoki
duj, taip pat bakteriologinio karo vedimo metod udraudimo // Cop . C. 186187.
10. 1928 m. Bendroji sutartis dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons // 94 LNTS (Taut Sjungos sutari serijos)
57 (1929).
11. 1929 m. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni padties
pagerinimo veikianiose armijose ir Konvencija dl elgesio su karo belaisviais // 118 LNTS 303.
12. 1936 m. Londono protokolas dl povandeninio karo vedimo taisykli (priedas prie 1930 m. Londono sutarties dl povandeninio karo
vedimo taisykli) // 173 LNTS 353.
13. Jungtini Taut Chartija (1945m.) // Valstybs inios (toliau
in.). 2002. Nr. 15557.
14. 1945 m. Tarptautinio karo tribunolo statutas // o
ao . M., 2000. C. 801806.
15. 1947 m. Taikos sutartis su Italija // o ao
. M., 2000. C. 783789.
16. 1948 m. enevos konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j // in. 2002. Nr. 23855.
17. 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija // mogaus teiss:
Tarptautini dokument rinkinys (toliau mogaus teiss). V., 1991.
P. 1219.
18. 1949 m. enevos konvencijos dl karo auk apsaugos: Konvencija (I) dl sueistj ir ligoni padties veikianiose armijose pagerinimo; Konvencija (II) dl sueistj, serganij ir skstanij ginkluotj pajg nari jroje padties pagerinimo; Konvencija (III) dl elgesio su karo belaisviais; Konvencija (IV) dl civili apsaugos karo metu ir
i konvencij papildomi protokolai: Protokolas (I) dl tarptautini ginkluot konflikt bei Protokolas (II) dl netarptautini ginkluot auk
apsaugos // in. 2000. Nr. 631904.

268

19. 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos

konvencija // in. 1995. Nr. 40987.
20. 1954 m. Hagos kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto
metu konvencija ir jos I Protokolas // in. 1998. Nr. 102 2804; II
Protokolas // in. 2002. Nr. 13478.
21. 1957 m. Europos konvencija dl ekstradicijos // in. 1955. Nr.
34819.
22. 1958 m. enevos konvencija dl atvirosios jros // AJEL 52 (1958).
P. 834.
23. 1963 m. Sutartis dl branduolinio ginklo bandym udraudimo
atmosferoje, kosminje erdvje ir po vandeniu // o ao
. M., 2000. C. 656 657.
24. 1966 m. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi
paktas // mogaus teiss. V., 1991. P. 1931.
25. 1966 m. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas // mogaus teiss. V., 1991. P. 3158.
26. 1967 m. Sutartis dl valstybi veiklos princip tiriant ir naudojant
kosmin erdv, skaitant Mnul ir kitus dangaus knus // Mo
ao . M., 2000. C. 546549.
27. 1967 m. JT GA deklaracija dl teritorinio prieglobsio // mogaus teiss. V., 1991. P. 244246.
28. 1968 m. Sutartis dl branduolinio ginklo neplatinimo // o
ao . 2000. C. 658661.
29. 1968 m. Konvencija dl senaties termino netaikymo u karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui // in. 2002. Nr. 23856.
30. 1969 m. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss // in.
2002. Nr.13480.
31. 1969 m. Amerikos mogaus teisi konvencija // mogaus teiss.
Regionini tarptautini dokument rinkinys. V., 1993. P. 157188.
32. 1970 m. JT GA deklaracija dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi pagal
Jungtini Taut Chartij // o ao . M.,
2000. C. 1723.
33. 1970 m. Konvencija dl kovos su neteistu orlaivi ugrobimu //
o ao . M., 2000. C. 356359.

269

34. 1971 m. Sutartis dl draudimo dislokuoti branduolin ginkl

ir kit ri masinio naikinimo ginklus jr ir vandenyn dugne ir
j gelmse // Mo ao . M., 2000.
C. 662664.
35. 1972 m. Konvencija dl bakteriologini ir toksini ginkl krimo,
gamybos ir saugojimo udraudimo bei j sunaikinimo // in. 1997.
Nr. 591370.
36. 1972 m. SSRS ir JAV sutartis dl prieraketins gynybos sistem apribojim // Mo ao . M. 2000.
C. 652655.
37. 1973 m. Konvencija dl apartheido nusikaltimo udraudimo ir
baudimo u j // mogaus teiss. V., 1991. P. 7380.
38. 1974 m. JT GA rezoliucija Nr. 3314 (XXIX) Agresijos apibrimas // AJIL 69 (1975).
39. 1975 m. Helsinkio pasitarimo dl saugumo ir bendradarbiavimo
Europoje Baigiamasis Aktas // o ao .
M., 2000. C. 2431.
40. 1976 m. Konvencija dl aplinkos keitimo bd naudojimo karo ar bet kokiems prieikiems tikslams udraudimo // in. 2002.
Nr. 40 1468.
41. 1980 m. Jungtini Taut konvencija dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo ir ios Konvencijos papildomi protokolai: Protokolas (I) dl neaptinkam daleli; Protokolas (II) dl min, minspst ir kit tais naudojimo udraudimo arba apribojimo;
Protokolas (III) dl padegamj ginkl naudojimo apribojimo ir udraudimo; Protokolas (IV) dl apakinani lazerini ginkl // in. 1998.
Nr. 832312.
42. 1981 m. Afrikos mogaus ir taut teisi chartija // mogaus
teiss: Regionini tarptautini dokument rinkinys. V., 1993. P.
211230.
43. 1982 m. Jr teiss konvencija // International Legal Materials
(toliau ILM) 21 (1982). P. 1261.
44. 1984 m. JT GA konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim // mogaus teiss. V., 1991.
P. 169184.
270

45. 1989 m. JT GA konvencija dl kovos su samdini verbavimu, panaudojimu, finansavimu ir apmokymu // o ao.
M., 1997. C. 812818.
46. 1993 m. Konvencija dl cheminio ginklo krimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo udraudimo bei jo sunaikinimo // in. 1998. Nr.
35935.
47. 1993 m.Tarptautinio tribunolo Jugoslavijai statutas // ILM 32 (1993).
P. 1192.
48. 1993 m. Rusijos Federacijos ir Jungtini Amerikos Valstij sutartis dl tolesnio strategini puolamj ginkl sumainimo ir apribojimo
// o ao . M., 2000. C. 670671.
49. 1994 m. Tarptautinis baudiamasis tribunolas Ruandai // ILM 33
(1994). P. 1602.
50. Tarptautin teis, taikoma ginkluotiems konfliktams jroje (1994
m. San Remo Vadovas) // . M., 1995. C. 83123.
51. Elgesio kodeksas dl politini karini saugumo aspekt. ESBO
Vienos 1994 m. dokumentas.
52. 1996 m. Visuotinio branduolini bandym udraudimo sutartis
// in. 1999. Nr. 1002894.
53. 1997 m. Konvencija dl priepstini min naudojimo, kaupimo,
gamybos ir perdavimo udraudimo ir dl j sunaikinimo // o
ao . M., 2000. C. 699706.
54. 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas // UN
doc. A/Con F 183/9 17 July l998.
55. Jungtini Taut ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs tarpusavio
memorandumas dl dalyvavimo Jungtini Taut nuolatins parengties
sistemoje // in. 2001. Nr. 1013600.

271

II. Lietuvos Respublikos norminiai aktai

56. Konstitucija // in. 1992. Nr. 331014 (su 1996 m. pakeitimais).

57. Baudiamasis kodeksas (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). V., 1994.
58. Nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas // in.
1995. Nr. 337.
59. Kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas // in. 1996.
Nr. 14352.
60. Potencialiai pavojing objekt prieiros statymas // in. 1996.
Nr. 461116.
61. Nacionalinio saugumo pagrind statymas // in. 1997. Nr. 216.
62. Cheminio ginklo udraudimo statymas // in. 1998. Nr. 902480.
63. Civilins saugos statymas // in. 1998. Nr. 1153230.
64. Kariuomens drausms statutas // in. 1999. Nr. 511635.
65. Tarptautini sutari statymas // in. 1999. Nr. 601948.
66. Valstybs ir tarnybos paslapi statymas // in. 1999. Nr.
1053019.
67. Karo padties statymas // in. 2000. Nr. 521482.
68. Ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymas // in.
2000. Nr. 641927.
69. Baudiamasis kodeksas // in. 2000 Nr. 892741.
70. Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugijos, Raudonojo Kryiaus ir
Raudonojo Pusmnulio emblemos ir pavadinimo statymas // in. 2000.
Nr. 892774.
71. Tarptautini operacij, karini pratyb ir kit karinio bendradarbiavimo rengini statymas // in. 2002. Nr. 13465.
72. Pavojing Lietuvos kio objekt registro nuostatai, patvirtinti
Vyriausybs 1996 07 30 nutarimu Nr. 913 // in. 1996. Nr. 751810.
73. Nekilnojamosios kultros vertybs, skelbiamos kultros paminklais (priedas prie Vyriausybs 1998 05 19 nutarimo Nr. 612) // in.
1998. Nr. 491342.
74. Asmen, turini teis karo belaisvi status, ir karo belaisvi
repatrijavimo i Lietuvos Respublikos tvarka, patvirtinta Vyriausybs 2001
02 28 nutarimu Nr. 230 // in. 2001. Nr. 20653.
272

III. Specialioji literatra

75. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. V., 2000.
76. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. V., 2001.
77. Bory F. Tarptautins humanitarins teiss kilm ir vystymasis.
TRKK. 1993.
78. Field Manual N. 2710 issend by the US: Departament of the
Army. Wash., 1956.
79. Gasser H. P. International Humanitarian Law. An production.
Haut., 1993.
80. Grotius H. De Jure Belli ad Paeis (1625), livre III, chap. IV, 18.
81. Jazdauskas A. Itakos ir intakai. Lietuvos Raudonojo Kryiaus
draugijos istorijos bruoai. V., 1998.
82. Kris P. Atsakomybs tarptautinje teisje problemos. V., 1970.
83. Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. V., 1985.
84. Mulinen F. Handbook on The Law of War for armed forces.
Geneva, 1987.
85. Rover C. Tarnauti ir ginti. mogaus teisi ir humanitarins teiss
teorija policijos ir saugumo pajgoms. V., 2001.
86. Rousseau J. J. Du Contrat social, livre I, chap. IV, dans Euvres
completes. Paris, Gallimard, 1964, vol. III.
87. Schindler D. Die Anwendung der Geufer Rotkreuz abkommen
seit 1949 // Scheizarisches Jahrbuch fur internationales Recht. 1996.
88. Schindler D., Toman J. The Laws of Armed Conflicts, 2 ed.
Geneva, 1981.
89. vedas G. Karo nusikaltim sudtis // Teis. Mokslo darbai. Nr.
35. 2000.
90. Tarptautin humanitarin teis. Atsakymai klausimus. TRKK.
2000.
91. Vadapalas V. Tarptautin teis: bendroji dalis. V.,1998.
92. Vadapalas V., Jarukaitis I. Tarptautins humanitarins teiss gyvendinimas Lietuvos Respublikoje. V., 2000.
93. Valstybs pagrindai. Tarptautiniai santykiai. Treioji dalis.
K., 1997.
273

94. - .
//
. ., 1993.
95. . . MKKK.
1995.
96. . . . M.,
2000.
97. .
. M., 1994.

274

275

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija

Petras Algirdas ioys

TARPTAUTIN HUMANITARIN TEIS

Mokomoji knyga
Atsakingasis redaktorius doc. Pranas Jankauskas
Stilist Nijol Andriuien
2002 05 16. Tiraas 200. Usakymas 214.
Ileido Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademija, ilo g. 5a, LT2055 Vilnius
Maketavo ir spausdino Leidybos centras prie KAM,
Totori g. 27, LT2001 Vilnius