1 dalis. I skyrius. Bando prisitaikyti prie seminarijos rutinos. II skyrius.

Smulkiai apraomos
kasdienins apeigos, Liudo pamstymai, pasakotojo nuomon. III skyrius. Vasaris nagrinja save,
pasakoja gyvenimo gimnazijoje ypatybes, patirtus spdius. IV skyrius. Variokas pasikvieia Liud
pasivaikioti ir idsto savo nuomon apie visas seminarijos apeigas, kokios jos komedijos, taip
Vasariui papasakojo, jog toki kaip jis yra daug ir tik retas tikrai turi t kvpim; Variokas
nusprend istoti, nes vienintelis noras buvo uaugti kunigu tik egoistiniams tikslams; parod
Liudui laikrai serij, kuriose jis pamat udraust vaisi moteris, kurias gimnazijos vadovyb
i t laikrai ikarpydavo arba iskusdavo. VI skyrius. Baigsi pirmieji mokslo metai. Prie
ivykstant dvasios tvas pamok kaip reikia elgtis. Vaiuodamas namo Liudas negaljo atsigrti
gamta, kurios jau seniai nemat. Lauk nesulauk gimtojo kaimo. mons nusiimdavo kepures
prie j. Diaugsi, kad niekas jo nebeadins. Susitiko savo parapijos klebonas, kuris, ne kaip
tikjosi, buvo mielas ir geras. Su klebonu nuvaiavo kit parapij, kurioje gyveno Petryla. Ten
klebonas, su turtingu stalu, turjo augintin Liuc, itvirkusi merg, kuriai baisiai patiko kunigai.
Liudas pamat, kad klebonai ne tokie venti ir kad Variokas buvo saks ties. Vasaris pamat, kaip
klebonas susiginijo su abstinentu ilui vikaru, dl grafino alkoholio. Susitiko Liuc ir ikart
apdegino jai rank, dl ko jis ilgai save grau ir tuo metu nieko negaljo jai pasakyti. VII skyrius.
Ilgai galvojo apie scena su Liuce ir kr, kaip pasitaisyti. Paskutin atostog dien Liudas
nusprend praleisti pas Petryla, kad tik pasimatyt su Liuce. Vasaris kariai diskutuoja su
studentu apie kunigijos naud ir esm. Liuc prieina prie Liudo ir udengusi jam akis prao spti,
bet ne spja, o prao leisti, atsakymas Liucei nepatiko Fi, nes buvo per daug jau nuolanku, bet
Liudas toks jau buvo. Jis vl milijon kart sivaizdavo i scen ir vl save grau, kad galjo
prie j pasirodyti ir geriau. IX skyrius. artinosi dideli Panos Marijos nekalto prasidjimo atlaidai,
labai ikilminga vent.. daug ruotis. Vl apgalvoja savo veiksmus jei susitikt Liuc. Nupasakoja
vis ceremonij, kurios metu giedodamas pamat moter su baltu gaubtuvu ir ji jam strigo giliai
atminty. Ta Nepastamoji buvo jo sivaizduojamas idealas. Toji moteris Liudui udeg ird ir jis
vis vakar buvo kaip ne savas. Petryla pranea, jog ada atvaiuoti Liuc prie Kaldas ir
paerzina, kad dl Liudo ji ia ruoiasi. Nors ir suintrigavo i naujiena Vasar, bet daug stipresnis
buvo Nepastamosios paveikslas. Giedoti Liudas pasirinko t pai viet, kad pamatyt J. Ji
stovjo ten pat kaip ir dien prie tai. Po to Liudas galvojo ir svajojo, kaip praeidamas jis pamatys
jos veid, kurio niekad nepamir, ar bent prisilies prie jos. Xi skyrius. Atvaiavo Petrylos klebonas
su Liuce, kuri Liud pramin Pavasarliu, kas jo ird dar labiau pradiugino. Petrylos, Liucs ir
Liudo pokalbis. Liudas bando nagrinti ir spti Liucs praeit. Ji padovanoja jam pirtines, kurios
kaskart jas usimovus primins jam j. Petryla toliau prikaiioja Liudui apie Liuc. Bet vl ivydus
Nepastamj, j vl pagavo nesuprantamas jausmas. XIII skyrius. Po paskutinio met vykio pus
atostog Liudas neatsigavo ir prieglobsio iekojo savo Aurakalnyje, nuo kurio atsiskleisdavo
dideli ir gras plotai ir toliai, kvpdav Liud rayti. Vl nusprend aplankyti Petryl, o labiau
Liuc, bet nusivyl, nes tiek apgalvojs susitikimo variantu buvo tiesiog ignoruojamas, nes ji
usim su studentu, kuriam, kaip Liudui rods, Liuc buvo papasakojus apie j ir jo neskmes su
ja. Grs vl liko savo kaln apmstyti naujus spdius, nors ir nekokius. Po keli dien
atvaiavo pas j Liuc, bet tik dl kriaui, kurias augino jo tvas, kuris buvo pamalonintas, kad jo
kriaus kam nors rpi ir kad Liuc tiek daug apie jas nusimano. Kai senis Vasaris panoro
pakalbti apie bites, Liuc paiurpo, nes j nekent, bet apie bites daug inojo j atlydjs
vargonininkas, todl primygtinai sisiuliusi ji su Liudu ulipo jo Aurakaln, kur ji pasiteisino dl
savo elgesio, kur jie prisimin ir pasijuok i Liudo nuolankumo su ja. Liucei patiko Liudo kalnelis ir
prisiskynusi gli, kurias veis namo, papra j daniau lankyti ir neumirti, kas Liud vl imu
i vi. XVI skyrius. Imetamas penkto-paskutinio kurso studentas Radastinas prie pat
ventinim u netinkam elges ir po kiek laiko perskaito jo laik adresuot vienam i gimnazist,
neinia kuriam, o rao kaip gerai bti laisvam gauna laik nuo jau anksiau imesto Varnno,

kuris rao savo nuomon apie Liudo eiles, truput moko. Vasaris rytasi umirti Liuc, bet nieku
gyvu nepamir Nepastamosios, kuri mato banyioje per apeigas. XVIII skyrius. Prasidjus
kevirtiesiems jo klerikavimo metams jis susimst apie savo paaukim, kadangi visuose
dvasikuose paaukimuose jis nerado jokios atgaivos, jam tai buvo tik darbas. T met pirm
pusmet jis kas vakar prie miego met sddavo tuioje, tamsioje koplyioje ir lauk nauj jg
antpldio, bet tas koplyios jaukumas ir ramyb atbuko ir jam vl buvo negera. Jis labai uoliai
studijavo visus mokslus ir tikjosi juose kak rasti, bet veltui. Atbuko net jausmai Nepastamajai,
jo pasikeitim pastebjo ir draugai ir sak, kad jis ilgai taip neitvers. Bet atjus pavasariui jis
atgijo, nes igirds pirm vyturio giesm jis prisimin vaikyst, mamir nuo to laiko ji jau
nebegaljo tnoti tamsioje koplyioje, nes jis pradjo atgyti, atgijo jo jausmai pamaius
Nepastamj. Ir i to uolaus kako iekojimo ir laukimo jis vyresnybs akyse tapo patikimas ir jo
jau nebesaugojo akyla j akis. Vasaris dar labiau usidar savyje ir nepamet ryto tapti geru
kunigu, pasitikdamas tik savo jgomis. XX skyrius. Liudas pakvieiamas Klevikio klebono
Kimos 50 met ir 25 met kunigavimo sukaktuves, nuo dabar klebonas kanauninkas. T kart jis
Liuc sutiko visai kitokia nei visada, ji buvo nulidusi, kenianti, baikti, kokios Vasaris atstumti
negaljo, o taip norjo. Vliau vl pokalbis su Liuce apie j pat. Liuc stengiasi jam skiepyti truput
jausmo, bet jis nesileidia, bet ikelti ileistuves Liudas pasiada, nes kitais metais jis jau gal bt
bus subdiakonas, o ji jau itekjusi, ko Liudas labai norjo, nors kai kas kitas jam tai pasakydavo
jam suspausdavo ird.XXII skyrius. Atjo ileistuvi metas. Liudas buvo be galo laimingas, nes su
Jonelaiiu kartu atvyko ir seniai matytas Varnnas, kuris moksi usienyje. I pradi visi buvo
nedrss, nes vieni kit nepainojo, bet reikalai po truput taissi ir Liucei prasiiojus visi nuskubjo
Liudo Aurakaln, pakeliui dainavo giesmes; lipimas kalnel visiems buvo be galo smagus, o
ulip niekas nenuobodiavo: kalbjo, dainavo, o galiausiai oko ir niekam nebuvo svarbu, kad
aidimuose dalyvavo ir klierikai lygiomis teismis, nes tai buvo teista kaip kunigams. Vakarien,
visi prie stalo, kanauninkas moko, pasakoja. Kai visi pradjo skirstytis, Liuc su Liudu susitiko
tarpduryje ir ji papra j lapydti iki pakalns, nes paliko ten savo skar. Ten nuj jie jautsi labai
drovs, bet Liuc buvo rytingesn ir visaip band vilioti Liud, kuris i vis jg tam prieinosi, ir
kai buvo momentas pasibuiuoti jis nusisuko ir pasil eiti namo. Dl to, kad nepabuiavo jis ilgai
gailjosi, nes tai bt buvs pirmas ir paskutinis jo buinys. XXIV skyrius. Nekantriai laukiama
ventinimo apeig. Visi klausinja, kabinjasi prie Liudo ir neikents Petrylai atsako, jog mielai
pasikeist vietomis, bet tai ne jo valia. ventinimo apeigos. Po savaits dingo jo Nepastamoji.
Vasaris visur eidavo vienas ir nieko prie savs neprisileisdavo, nes turjo argument brevijori,
kur neiodavosi ir nagrindavo, o tuo tarpu Balselis dl jo kamavosi, nes niekaip negaldavo gerai
kalbti brevijori kaip reikalaujama. Vl savs nagrinjimas ir taisykli nusistatymas dl raymo ir
Liucs. XXVI skyrius. etame kurse prie Velykas buvo ventintas diakonus ir gyveno ram,
usidariusio savyje kunigo gyvenim. Jis jau nebesigilino save, nes bijojo ir nenorjo; kaip pats
sak, jis laukia galo, kad kuo greiiau prisiirt prie kunigo ir iplaukt pasaul. Jis vis laik
moksi, nes jau reikjo mokytis laikyti miias, o jis dar daug kur klysdavo. Sekmini oktavoj
Vasar ir jo draugus turjo vsti kunigus, bet Liudui buvo sunku suvokti, kad jis jau visateisis
kunigas, kad jis klausys ipaini, laikys miias ir darys visus kunigui pavestus darbus. Pirmas
savo miias paskyr per vent Marij Magdalen, nes buvo tinkamiausias visiems metas po
ieno numimo ir prie rugiapjt. Daugumai ra ratu pakvietimus, bet pas poni Brazgien
Liucij nuvaiavo pats j odiu pakviesti. Susitikus vl apm prisiminimai ir vl jis su reikalais, o
ji i jo nori jausm (bet jau ne meils). Miioms buvo intensyviai ruotsi, nes ikilms turjo bto
didels ir dar savimi nebuvo utikrintas kun. Vasaris. Atjo mii metui liudas labai jaudinosi, bet
turjo unugar, nes archidiakonu rengsi pats kanauninkas Kima. kart atvykus Liuc vietoj
skrybls, kaip jai buvo prasta, buvo su aliu ir ji visa primin Vasariui jo Nepastamk.
Rengdamasis Liudas neuskalbjo tam reikalui skrit maldeli, nes buvo susijaudins ir bijojo per

miias suklysti. Nuleids aksi, jis prijo prie altoriaus laipt, giliai nusilenk ir pradjo savo
pirmsias miias: INTROIBO AD ALTARE DEI.
2 dalis. I skyrius. Intenyviai remontuojamas vikariatas, kur turs atsikraustyti Liudas Vasaris
jaunasis kunigas. Remont priirjo klebonijos tarnait Jul apie 35 met dar nebjauri merga,
taiau Kalnyn parapijos klebonas Liudo paskyrimu jo parapij buvo labai nepatenkintas, nes,
kaip jam atrod, kartu su savo pirmuoju vikaru kunigu Jonu Stripaiiu ia tvarksi gerai. Klebonas
kunigas Platnas priirjo savo k, laukus, o vikaras usiiminjo visuomeniniais darbais,
priirjo parduotuvir jiedu ramiai tvarksi vienas kito reikalus nesikidami ir sutar gerai,
todl treias asmuo jiems atrod nereikalingas ir dl to piktinosi. Kai gavo nuo Liudo laik, kun.
Stripaitis jau inojo, kad jis poetas, bet klebonas dl to tik dar labiau siuto, nors vikaras ir sak, jog
parapija igarss. J kasdieniai darbaikunigavimas tebuvo antraeilis darbas po sav reikal, nes
sukdavosi kiek galdami greiiau banyioje Be to, Vasario jiems nereikjo, nes bijojo, jog jam
viskas, k jie daro gali pasirodyti neriimtina ir gali papiktinti, nors jiems tai visai atrodo natralu.III
skyrius. Prisimenamos jo primosios miios, jo klaidos ir jam pasakyti per jas pamokslai. Trumpai
patirtis su pirmomis ipaintimis. Jis pirm kart pamato savo parapijos apdulkjusi, paleist
banyia, kuri dar labiau sustiprina jo baim eiti laikyti laidotuves. Zakristijoj vaizdas buvo dar
baisesnis, nes rakandai jau seniai buvo nevalomi prigleivj, spintoj pamat apdulkjusius ir
susidvjusius ikilmi rbus, kuriems jau savas pavadinimas netiko ir rengiantis juos nemanoma
buvo sakyti tam skirt maldeli. Toki apleist banyi ir zakristij jis mato pirm kart, nors j jau
mat nemaai. Paklausta zakristijonas apie nevalyvum atsak, kad tvarkytis visai nra laiko, nes
klebonas varo prie kio ir jiedu su Jule tik kelias akimirkas turi dulkes perbraukti. Kol dar
nabaninko nebuvo Liudas nusprend iklausyti ipaini ir po keli i j atjo eil vienam bernui,
kuris buvo priverstas motinos ateiti ipainties, todl nieko doro nesak, kas Liud var kebli
padt, nes nabanink jau atne, todl jis dl kai kuri taisykli nusprend iriimo jam neduoti ir
nors prisak Komunijos neiti, jis atjo ir Liudas privaljo j duoti, nes kitaip bt atsakleistas
ipainties konfidencialumas. Pamokslas Vasariui ijo nekaip, jis varsi ir baig j ablonika
formule, bet norjo graiai bent sugiedoti, taiau vargonininkas matyt buvo prats skubti ir
nutraukindamas Vasar bei suveblendamas savo odius jis baig banytines apeigas, o po to
Liudas atlydjo, ubr emi ir diaugsi baigtu darbu. Po nejauki piet su klebonu, i jo gavo
pirmj umokest u miias 3 rublius, i kuri turjo sumokti vargonininkui ir zakristijonui. Jis vl
daug mst apie nevykus savo darb ir pamatytus vaizdus. VI skyrius. Suman Vasaris apvalyti
banyia, ir nors staiai piktindamasis tuo jis sutiko, kad Liudui tvark padaryti padt keletas
davatk. Pamats var ir nepritapim prie jos klebonas dar labiau siuto. Visi pamat permainas ir
miios buvo kilmingesns bei linksmesns Po mii Liud pasivijo odelis su Borvikiu ir m j
kamantinti ir patys pasakoti apie parduotuvs reikalus, kad is pakalbt su Stripaiiu. Bjaurios
mintys apie Jul ir Stripait Po to pastarasis atjo pas Liud iklausti ko i jo norjo tiedu ir taip
sikariavo vikaras ipasakojs k apie tai mano ir kaip viskas yra, kad nusprend uklupti aludj
esanius vyrus, dalininkus prie j agituojanius. Didels rietyns sudauyti stiklai ir akmen
atsitrenks Piktupio Andrius nuo Stripaiio pastumimo, o taip pat buvo pagrasinta parayti skund
ant Stripaiio. Vasaris neinojo ko imtis, nes bijojo, bet Stripaitis eidamas namo buvo visai ramus.
VII skryius. Iki v. Prancikaus atlaid likus nemaa laiko Liudas visgi nuprend vaiuoti Naujpolin ir
aplankyti pastam pralot Girvyd, kuris labai norjo suinoti apie Kalnyn klebonij, bet Vasaris
laiksi nebti atviram su vyresnybe. Kalbama apie kunigo nusidjimus ir svarbiausias dalykas,
kuris pralot piktino, tai ekskunigai, bet jam prietaravo kunigas Laibys, Naujapolio gimnazijos
kapelionas. Gauna karios apie apie kunig daugelio dalyk neirjim Paskui Liud ijo ir
Laibys, kuris kartu su juo nujo pas Brazgien, kuri papasakojo apie j keist draugyst, o
kapelionas Laibys tai nusiypsojo ir po dar keli sakini pamok vasar nuo moter nebgti, nes

kadangi jis ess poetas turi prisileisti moteris, nes kitaip praus. Ijus kapelionui jiedu vienas
kitam atvr anksiau jaustus jausmus ir k Liudas jauia bdamas vienas, k jis galvoja apie savo
paaukim VIII skyrius. Grs i miesto Liudas panoro vl imtis plunksnos, bet niekas man
nesigavo, nei viena tema netilpo eilrat. Postringavimai apie jo krybos gelmes, kodl jis
negalys rayti ir kas jis per poetas bei mogus Ir kai vistiek nesigavo jam rayti, jis nakt ijo
pasivaikioti, bet tik po kiek laiko suprato, jog eins ten kur buvo sutiks baronien; prie tai
aplank klebono pastaiusio i banyi kap ir prajo pro barono rmus, kur dar nemiegojo
baronien. Grs jis nemat savo kambari nejaukumo, nes buvo tik stalas, lova ir pora kdi,
bet buvo nuramintas Stripaiio, kad ilgainiui apsistatys, be to jis grs nebt mats n itaiging
rm, kadangi buvo be galo usisvajojs. X skyrius. Vl u ir prie Stripaiio elges aludje
Sunerimo ir klebonas, nes inia jau pasklido po vis Lietuv. Sunerims vikaras vl pasil Liudui
eiti krautuvs valdyb, bet Vasaris nesutiko, tik priadjo ateiti susirinkim. Stripaiiui vl prireik
Liudo pagalbos, kai atvaiavo Piktupys prayti savo snui paskutinio patepimo, o kadangi buvo
Stripaiio eil jis neturjo kur dingti. Vasar pasitiko daugyb moni ir rado Piktupi Andri leisgiv
ir miegant. Paadintas jis vistiek nieko nesak ir kamantinjamas ipainti nuodmes kartojo
nemirsis. Liudas pasimet ir visi jo imokti ablonai jam ia atrod beveriai. Vaikis vableno
nedovanosis ir Liudui puolus raminti vl pasirod, kad jo kalbos bergdios. Po to bernas
atsisdo ir str Liud, nes apsirod jam Stripaitis. Vasaris persigando ir auksi pagalbos. Motina
maldavo duoti sakrament ir po ilg dvejoni Liudas sutiko duoti iriim lygitnai. Vaiuodamas
namo buvo lidnas dl savo darbo, galvojo apie duot iriim o grs vl pasinr
apmastymus apie savo kunigysts ateit, kaip jojo paaukimas?.. Jis jautsi toks nevyklis ir niekuo
nesiskiriantis nuo kit ems grybes puolusi kunig. XII skyrius. Pagaliau Stripaitis suauk
susirinkim ir visiems parods skaiius, kad jis nemelavo ir nevog i j, jis atsistatydino ir ijo, ko
pasekoje teko iformuoti kooperatyv. Ilavant klebono igirsta kit nuomon apie
visuomeninius reikalus, nes jis man, kad svarbiausia mones viesti, o jau tada viskas priklausys
nuo j pai Vaiuodamas namo vl mst kaip jam elgtis ir kas bus su jo poeto dvasia, bet
vir m kunigyst. XV skyrius. bali atvaiavo ir kapelionas kun. Laibys, su kuriuo Vasaris
mielai nekuiavosi pas Brazgien. Liud dabar ne tik neramino isioklis Kozinskis su savo
patarnavimais, bet ir tai, kad jis niekur negal pritapti. Prasidjus okiams Liudui pavyko panekti
su Laibiuu, kuris Liud apviet apie moteris ir patarbti atsargesniam, kadangi dauguma i j tik
aidia su vyrais, ypa jaunais kunigais. Pamaiusi Vasario abejigum jai esant su Kozinskiu,
suprato, kas nra jau toks bejausmis ir jai patiko j kankinti. Igr vyno kartu vl prioko Kozinskis,
kuriam kaip ir prie tai Liudui ji nusiypsojo taip pat ir vl atgaivinusi jam ird vl pervr.
Baroniene avjosi ir ininierius Gruberis, kuris atsiradus progai, surads sagtel nuo baroniens
bato ir visi pasijuok i Kozinskio neskms, po kurios jis dingo, Gruberis tapo baroniens vakaro
riteris. Vl Laibys Vasar apviet, kad ir jis gali bti tuo riteriu, tik reikia Atjus su Gruberiu
atsigerti, savo vilgsniu baronien Liudui dav suprasti, kad eit paskui j bibliotek ir pasivars
nusprend, kad tai bus atsisveikinimas ir nieko blogo tame nebus. Biblioteloj prisipaino, kad jam
ia buvo labai nemalonu, bet to nesigaili ir buvo itrauktas netiesioginis prisipainimas pavydjus
Kozinskiui Ibgdama ji du kartus pabuiavp Liuda ir pasak ateiti ketvirtadien atsisiveikinti. XIX
skyrius. Vl usimenama kaip sunku Vasariui dirbti kunigo darbus, nes jie jam nedav jokios
atgaivos ir kai prireik pavaduoti Ramutis pakoslui sakyti, iam sunegalavus, per valand laiko
Liudas pasiras planel, bet jam ikritus ant moni galv, jis nieko nesugebjo pasakyti ir tai
jam priekaitavo klebonas, vietoj kurio Vasariui neu-ilgo teko vykti kaldoti Paliepi kaim,
kuriame gyveno odelis. Pirmieji pasitaik nepasiturintys, bet Liudui pasak, jog jie tiesiog
yktuoliai, po to josi sklandiau. Igirds, kad atvaiavo kaldoti ne klebonas, o Vasaris,
turtingiausias kaimo mogus odelis nusprend pietumis pavaiinti pas save, nors jie buvo
numatyti pas kaimyn, o pas kuriuos kaldautojai pietaudavo buvo inomi ir gerbiami.XXI skyrius.

Visi trys kunigai pavasar laiksi atskiraiRamuio darbas katekizacija jam atrod labai
svarbus ir t darydavo su usidegimu, bet Vasariui tas nepavykdavo, nes nemokjo kalbti
sklandiai ir gauti vaik pasitikjimo. Pamados, kurias mgo ir Vasaris ir kartu su Ramuiu jas
laik. Laisvu metu Vasaris grjosi gamta, rainjo gamtos motyvais.pamat subruzdim dvare,
bet neiryo klausti, kada gr baronai, nes taip bus paslaptingiau ir maloniau laukti. Liudas gavo
pakvietim kriktynas. Brazgien vl atrod grakti. Kma pasirod ne grai, o stora, kas
nulidino Vasar. Kriktas buvo namuose ir pasirod daug ikilmingesn nei banyioj. Viskas vyko
sklandiai, kol neparagavs iminties druskos maylis Vytautas Kazimieras nesuklyko dl kitokio
skonio. Prie piet visi kalbjo ir pralotas Girvydas prane, jog Europoi pakvipo paraku (pirmas
pasaulinis), tai vieni prietaravo, o kiti i vis dmsio nekreip, kadangi jiem tai buvo visai
nesuprantama, ypa Vasariui, nes jam nesuvokiama kaip ia Lietuvoj gali kilti karas, kur vieni
laukai ir mogus prie mogaus. XXV skyrius. Baronien band juokauti apie kar, baronas
nagrinjo emlapius. Atsisveikino baronien su Liudu. dvar atsikl karikiai, ivagojo klebono
lauk nepalauk kol nuims derli, buvo pasakyta, jog teks nugriauti banyios bokt, nes
Kalnynai gali bti frontas ir vokieiai i jo gerai audys i jo. Ramiausiai elgsi Ramutis, kurio
dvasiniems reikalams tas nekenk, o klebonas su Vasariu jau primiro savo darb. XXVI skyrius.
Apsilank pas pralot dl dokument, susitiko Stripait. Brazgys jau buvo paimtas front, o liuc su
vaiku buvo pas kanaunink Kim. Laibys j padrasino vaiuoti Paterburg, nors mokytis ten jam
atrod nra k. Po keli dien i kurijos gavo sunk vok su visais reikiamais dokumentais irprie
ivykstant nutar aplankyti tvus, kurie nulido, kad jis nepasilieka, palank i Klevik, kur buvo
Brazgien. Sureng ileistuves, bet visi jaut karo mkl, o ulip Aurakaln Liucija su Liudu jau
nebepaist apie praeit, nes jie jau kitoki, ji turi vaik, jis jau seniai kunigas. I Kalnyn Liud
ilydjo kaip draug, gimin. Ivaiavs i kaimo, panoro paskutin kart pavelgti j ir su lidesiu
palydjo banyios bokto grit. Ilgai jis negaljo atitraukti aki nuo dmais ir dulkmis
pasruvusio Kalnyn banytkaimio. (*ENTER*) Pagaliau sisuko apsiaust ir nuvaiavo tolyn.
3 dalis. I skyrius. Prajus 10 met po nuo karo pradios, kai Liuda Vasaris ivaiavo i Lietuvos,
tai jis ir vl grta, taiau visai supasauljs, apsirengs ponikai.. Nors kratas buvo tuias ir
girdima svetimkalbi, Liudas paino gimtin. Ivyks ir baigs dvasin akademij, kurioje dar
labiau nutolo nuo dvasinio gyvenimo, Liudas aplank daugel ali, kas ir dav akstin supasaulti.
Todl jam grus jis nenorjo bti atpaintas esant kunigas. Pirmas pastamas sutiktas pirmoje u
sienos stotelje buvo studij draugas geras apstamas kun Antanas Meknas, kuris po studij
grs Lietuv ir profesoriaujs. Meknas trumpai nupasakojo pokarin nepriklausomos Lietuvos
padt ir kunig padt valstybs valdyme Klausydamas Vasaris suprato, kad jis vis dar tebra
kunigas, nors Mekno kalba i buvo jam juok kelenti. Praneko apie Stripait, Varnn, advokat
Indrul, Liudo gimnazijos bedraklas. Kaunas Liudui atrod labai skurdus po Paryiaus, ir nulido,
nes tokiam paryieiui ia nelabai tinkama vieta. Liudas ino, kad ia atsive dvasios
negalavim ir pirmoji naktis, kai jis sapnavo laikomas miias ir per jas save kaltindamas, dar labiau
kankino save. II skyrius. Apsilanko pas prof. Mekn, kur sutinka ir Stripait, kuris papasakojo apie
sunk visuomenin darb agituojant ir sdint Seime. Dar ginyjosi ten buvs Indrulis, kuriam Liudas
simpatijos nejaut, bet abu buvo draugiki. Po vidurkanio kun. Meknas para Liud u j
atlaikyti miias, nes is po vidurnakio igrs, o Liudas ne, bet Vasaris visomis igalmis stengsi
atsiginti pareigos, nes jau seniai buvo belaiks jas ir tuo nulidino profesori. Kartu ijo ir Indrulis
ir pokalbio metu pasil Liudui apsistoti pas save ir pasigyr, kad tu susiadjs su turtinga,
graia, menika, protinga, isilavinusia, inteligentika, nepasiptusia amerikiete, o Liudas paieps
jo susiavjim ne tiek ja paia, bet jos namu, pasak, kad ras ir gan rizikingai. III skyrius.
Pabudo diaudgamsis, kad nereikia laikyti mii ir klaus savs kodl jam tai bt buv sunku..
Prisimin akademij kur jau niekas taip nesaugojo kaip seminarijoj, todl neretai lauydavo

taisykles eidamas teatrIV skyrius. Ivaiavo Liudas gimtin, bet stot atvaiavs pasitikti tvas
jo nepaino. Pakeliui namo pasakojo kas k inojo: Liudas apie svetimas vietas, tvas apie karo
nelaimes ir naujienas Lietuvoj, taip pat paklaustas papasakojo ir apie Liuce, kuri jau trejetas met
itekjusi u kito, nes daktaras Brazgys kare mirs. Ta naujiena, kad Liuc vl itekjo, Liudui buvo
labai skaudi ir jam reikianti, kad nutrko j draugysts saitai. Taip galvodamas jis negirdjo tvo
pasakojim, kol po tylos tvas neklaus, kad dabar jam tinkamiausia klebonaut. Ir kai tvas igirdo,
jog Liudas eis direktoriaut, susikrimto i apmaudo, nes suduo jo puoseltos svajons matyti sn
klebonu ir sak, jog direktoriaus vieta ne kunigui, nes jau buvo mats, kokie tie kunigai gav
valdi, bet atvirai to sakyti neidrso. Skundsi tvas dabartiniais vargais ir norjo pasakyti i savo
kalbos, jog jis nesupranta jaunimo ir yra nusivyls valdia bie kunigais, kurie tarnauja ne Banyiai,
o Lietuvai. Ir Liudas tai suprasdamas jautsi kaltas, bet paguosti tvui jam bt reikj visikai
pasinerti kunigavim. VI skyrius. Atsikrausto pas Indrul, eina klausyti sumos, bet ne jos laikyti ir
jam buvo keista, kad jis tik klauso ir diaugsi, kad jis vis dar tiks mogus. Po sumos susitko Petr
Varnn, kur jau seniai norjo susirasti ir Liudas papra, kad geriau jo kunigu nevadint
Varnnas taip pat jam prikio, jog reikt jau apsisprsti, kuriuo keliu jis ketina eiti; ir dar ilgai jie
apie tai kalbjo, kad Vasariui reikia apsisprsti, o is, kad daug klii tam yra po to prakalbo
apie Indrul ir t neva jo suadtin amerikiet Graulyt ir namaa jis i Varnno apie j itrauk
Uj pas Vasar, Varnas ikart pamat ant stalo Liudo rankraius ir is pasil surengti poezijos
ir muzikos, kadangi Graulyt grojo ir Vasaris norjo su ja susipainti, vakar. Liudas turjo darbo
paredaguoti, patasisyti savo krinius ir tuo paiu metu vaizduotje pie amerikiets paveiksl. I
Mekno gavo ini, kad su juo nori pasikalbti vyskupas, kad padt Liudui grti senas vias.
Vasaris bijojo, kad jam neprikiint jo padaryti dalyk ir ruosi gintis. I pradi Liudas primelavo
apie savo kelionse laikomas miias, bet paskui vyskupas spjo visk, dl ko Liudas buvo
sumans gintis ir nusiramino, neva j supranta ir net neduodamas jam kalbti, bet kartu Liudas
nurimo, nes nejaut dl nieko baims, kadangi vyskupas jau visk inojo VII skyrius. etadienio
vakaras pas doc. Varnn, kur susirinko apie 15 moni, ir Liudas t dien nerimavo, kaip
pasirodys tarp t moni. Susirink ginijosi apie poezijos reikm ir k reikia rayti (Liudas tyljo).
Ir tai pasirod Indrulis su ponia Genuliene ir nepastamj (amerikiete). Ji buvo kitokia nei Liudas
sivaizdavo, ji buvo tobula Aurelija Auks Graulyt. I pradi labai graiai pagrojo Auks, o po to
Liudas pradjo pasakoti apie savo dram, kurios jis dar nebaig, apie karali vedus vaidilut, taip
usitrauk nemalon ir mesti kaljim lauk, nes juos teisti galjo tik sosto pdinis, j snus.
Liudas pasakojo turin, kartais paskaitydamas kelias scenas. Po kiekvieno veiksmo siterbdavo
klausytojai pasakyti savo nuomon ir pabaigus skaityti prasidjo ginas apie pabaig ir ilgai tyljusi
prabilo Auks. Ji pasak, k mananti apie krin ir kokia jo prasm, bet ginai nesiliov, kalbjo
apie raymo bd.. Auks t dram net susiejo su iuo pasauliu, kas daugumai buvo keista, bet
tikinama Liudas diaugsi, kad itaip visi diskutuoja dl jo krinio, o labiausiai jam patiko Aukss
odiai. Vasaris diaugsi, kad Auks prim j kaip kunig ir susiejo jo dram su tuo ir norjo apie
tai su ja pasikalbti. Prie stalo Liudas su Aukse buvo kaimynai, bet kalbos suregzti nepavyko,
varsi,o Auks pasirod labai iurkti Liudui ir jis palaik j pasiptle. Abu jaut, kad negerai
ijo, o ypa Auks lido, nes ji niekada su niekuo dar nra taip pasielgusi, o ypa su tuo, kuriam
jau t nemaa simpatijos. Taip kartais neprietelingumas suria mones stipriau negu meilus
odis. IX skyrius. Kadangi Auks buvo perpratusi Indrulio ketinimus j vesti tik i ambicijos, j
nekreip dmesio, o is tai matydamas buvo labai pavydus ir tarinjantis. Jis tarinjo Vasar, nes
Auksei labai patiko jo drama ir ji neva gali persimesti autori, todl aikiai norjo isiaikinti jos
ketinimus tiesiai to paklauss, ir nors Indrulis sak , kad jis kunigas ir jo mylti nedera, ji i pyktumo
atov, kad ir juos galima mylti. Indrulis dar labiau pyko ant savo draugo, o Auksei tas pokalbis
dav susimstyti ir ji dar labiau pyko ant savs dl to iurktaus savo elgiasio. Pasakoja apie
Aukss gyvenim, jos praeit, polinkius, kilm Ji nuo pat maens myljo Lietuv kaip savo

gimtin, nors jos ir nemaiusi ligi 23 met, bet nusivylus Kaunu po paryiaus ji patriotizmo
neprarado. Auks vis labiau domjosi Lido kriniais ir galiausiai paklaus Indrulio, kodl jis niekada
neatsiveda su savim Vasario. Advokatas kaip manydamas melavo ir mei Liud, bet Aukss
entuziazmas neinyko. Jis krimtosi dl kai kuri savo odi, kai vos neprivert jos pasakyti, k ji
mano apie j, bet pabgs jis visai nekent Vasario. Auks susimst, kad ia kakas keista ir ji
jaut, jog kakas artinasi ir ji lauk. X skyrius. Pagaliau sulauks Kald Liudas nusprend
aplankyti Liucija Glaudiuvien, bet dar prie tai visgi buvo pakviestas kartu su Indruliu aplankyti
Auks. Pakalbjo apie save, savo keliones, dabart ir Glaudius pasirod be galo didelis idiotas. Po
to atjo Vytukas, su kuriuo patvis kalbjo labai iukiai, taip pat gavo pasilym rytoj palydti
poni oper, nes vras negals ir jis sutiko. Atjs prie oper, pavakarieniavo, pakalbjo su
Vytuku apie jo uvus tv ir kodl jis patvio nevadina tvo tik ponu, o tai buvo dl to, kad jis
nelaik jo savo tvu ir nemyljo kaip ir Glaudius jo. Bet Liuc paklausta dl tvo vadinimo, atsak,
kad tvo vardo neverta terti, nes jsantyki negalima vadinti tvikais Pakeliui kalbjo apie
pastamus, praeit ir kad Liucija pagarsjus igalvotais romanais gali nekaip atsiliepti Liudui, bet
jam buvo n motais. Gr kalbjo apie Glaudi, jos nelaiming santuok su juo ir Vasario
nesupratim, kodl ji itekjusi dar kart, kas jam buvo net skaudu Prakalbo ir apie Vytuk ir kad
Glaudius jo nemgsta, nes nori savo snaus. Liudas diaugsi atnaujins sen draugyst. XV
skyrius. Liudas lauk inios i Aukss, kai suinos vis ties i Indrulio ar i kit lp. Bet
baigiantis savaitei, pas j siver Auks su alyvom ir jie prisipaino myl viens kit, bet dar turi
palaukti, ar kas pribrs ir iuo palankiausiu momentu Liudas neidrso prisipainti melavs ir dar
labiau melavo Nujs pas Vytuk patikrinti udavini, jis nesteng bti tvirtas tik darbui, nes pati
Liucija j pabuiavo ir sak lauksianti jo baigus jam darb. Trumpai nekteljo, papra Liudas jo
nebevadinti Pavasarliu, ir netiktai pasirod pora svei: Indrulis ir dabita i katerio, kurio
pavards Liudas neinojo. Indrulis buvo labai tarus ir valgus pastebjo, kad Liudo peties
moters plauk ir pudros, bet per vlai apsiirjs Liudas buvo pajuoktas ne tik Indrulio, bet ir
dabitos Aleksandro. Dabar Liudas jau neabejojo, kad paskalos pasieks Auks. Pirmas pas Liud
atbgo Stripaitis ir kalbjo apie moteris ir paskalas, kurios jo i Mekno. Tok pat spjim gavo
ir i Varnno, kad neverta teptis dl tos Glaudiuviens, prastos reputacijos ir pan. Dl t preikait
Liudas supyko ir prietaravo, jog visotins normos jo nedomina Po poros dien Liudui
paskambino Auks ir papra neatidliotinai ateiti pasikalbti, ir jis suprato, kad ji jau visk ino.
Vasaris ivadavo Ausk nuo kanios pasakyti visk k ino ir jis prisipaino. Liudas nesigyn, bet
band paaikinti kodl taip pasielg, melavo, buvo su kita, bet svarbiausias klausimas buvo ar jis
buiavo Liucij ir jam tai prisipainus Auks labai nulido, ir nors Liudas sak, jog santykius su
Liuce nutrauks, ji tuo netikjo ir nusprend vasarai ivaiuoti atostog ir grus pairti kaip viskas
bus, nes dl visko kaltas buvo tik Liudas ir jis pasiadjo atlaikyti jos ibandym ir j isiskyrimas
buvo toks, tarsi jie daugiau niekada nebesusitiks. XX skyrius. Vasaris nusprend nelaukdamas kol
j imes, pats atsistatydinti i direktoriaus pareig, nes tos vietos nebrangino dl per daug sunkaus
darbo, nors i to gaudavo tie l, kad net nereikjo apie pragyvenim galvoti, bet utikrino save,
kad isivers ir be to. atsistatydinimo valdyba neprim, praydama likti savo pareigose iki mokslo
met pabaigos. Laikai buvo nerams dl artjani rinkim, todl liudas atsikvp sulauks Velyk
atostog ir ikart Vytuko buvo pakviestas sveius. Ir pas Graulius jis netiktai susitiko Stripait,
kuris pasil kartu aplankyti Kalnynus ir paagituoti u krikionis demokratus, bet Vasaris atsisk
agituoti, bet sutiko aplankyti parapij. Po vaii Striapaitis su Liudu jo pairti kaip ten j
agitaciniai plakatai, pas jaun dailinink Degut, kuris kurdamas plakatus udarbiavo pragyvenimui
ir dl savo talento gaudavo daug usakym i vis partij. Nuj apirjo jiem skritus plakatus,
usak atspausdinti kelias deimtis, bet prie ieinant Stripaiiui ukliuvo kiti plakatai ir nusprend
pairti, o ten buvo opozicijai pieti plakatai ir dl to Stripaitis siuto, nors Degutis ir teisinosi, kad
atsisakyti usakym negals ir pieis ne jokios politikos, o prijauis krikdemams, bet Stripaitis

prigras, kad daugiau uskym jis nebegaus. Dar prie ivykim, Vasaris band Stripait spt
apie galima katastrofa, bet jo neklausPalypjs kalv jis pamat, kokie Kalnynai dabar pasikeit,
jog dabar banytkaimis laikosi tik dl naujakri ma nameli, kurie tarsi atstatinja, kas buvo
sugriauta. Stripaitis buvo nusivyls nepasisekimu, bet guodsi, kad kakiek pads idalinta
literatra ir kar galjo bti ir blogiau, nes kart teko net revolveriu atsiaudyti. XXIII skyrius. Po
laidotuvi Liucija puol apatij viskam, sdjo, valg tik savo kambaryje ir su niekuo nekalbjo.
Liudas prie ivaiuojant atostogauti dar band j prakalbinti, prajudinti, bet ji buvo apatika, tik
klaus k apie k kalbjo Kima (*matyt jau inojo, kad jis jos tvas*). Auks Liudui pasak, kad
Liucija gali ir nusiudyti ir ne tik dl vaiko, o dl daugelio prieasi. Prie ivykstant Palang jis
nuvaiavo pas tvus, kurie buvo nepatenkinti, kad jis nelaikys egzekvij, o Kima buvo pernelyg
susidomjs Auks (*nes buvo pasaks, ess tvas ir nerimavo kaip ji reaguos*), jis buvo dabar
palsir ne toks tvirtas kaip per laidotuves. Grs Kaun dar kart aplank Liucij, kuri jau buvo
ne tokia skausmo ikankinta, bet alta ir kalbjo apie jos bevert gyvenim, kad niekas pasaulyje
nepasikeit mirus Vytukui ir Liudas jaut ir bijojo, kad ji pasiryus yra viskam. Susitiks Stripait
suinojo, kad jis ketins vaiuoti Amerik., nes pralaimjo rinkimus ir pinig bus stoka O
susitiks su Aukse jie vl nekjo, kad Liucija Liudo ird uima dar didel viet, bet Auks nepyko
ir Lliudas diaugsi bei abu komentavo saullydio vaizdus.. XXVI skyrius. Liudas dabar daug k
suprato po Liucijos mirties ir jos laiko, ko nesuprato jai esant gyvai ir bijojo, kad mirusi neiardyt
jo santyki su Aukse. Liudas neprisileido Aukss, neleido jai suprasti jo skausm ir lauk, kaip
pakryps Vasario mintys. Prajus keliems mnesiams ir prasidjus sukilimui, Vasaris lauk, kada
prasids naujas jo gyvenimo etapas, kai rays i realaus gyvenimo. Ir Liudas vl atgijo, pradiugo
ir Auks, kad nebra jau to alio, kuris sklido i Liudo. Ir pagaliau Liuda sulauk dekreto, jam
liepianio apsigyventi prie banyios, daryti kas pridera kunigui, neiti teatr, duoti ratus redaguoti
cenzoriams. Liudas kalbjo, kad kunigais tegu pasilieka, kuriems nereikia i gyvenimo nieko, kad
kurie nori, tie galt pasitraukti i kunig luomo, kad jo kanios nebuvo beprasms, kad jis
pasirys dl savo apsisprendimo net pasekti Liucijos pdom. Bet Auks buvo pasiryus ir
diaugsme, ir varge viskuo dalintis su Liudu ir jam tai utikrino, nes ji turinti pakankamai l j
ilaikyti. Aplanks Liucijos kap, Liudas gryo namo ir nuo pat pirm atsiminim i vaikysts
pradjo prisiminti vis savo gyvenim ir, pasiteiss prie save lotynik dekret, stambiom raidm
ima rayti: NN vyskupysts kurijai Liudo Vasario P A R E I K I M A S.