Dangiras Maiulis

VYTAUTO DIDIOJO MET (1930) KAMPANIJOS PRASM

Dangiras Maiulis
Lietuvos istorijos institutas, Krai g. 5, LT-2001 Vilnius, Lietuva

VADAS
Ketvirtajame XX a. deimtmetyje buvo ispausdinta vinjet Eikime tautos didvyri keliais, kurioje buvo vysk. Antano Baranausko, dr. Vinco Kudirkos, dr.Jono Basanaviiaus, vysk. Motiejaus Valaniaus, dr. kan. Tumo-Vaiganto, kapitono
Stepono Dariaus, lakno Stasio Girno, kanauninko Maironio, auli sjungos
krjo Vlado Putvinskio ir karininko Antano Juozapaviius portretai, o vinjets
centre puikavosi Lietuvos kunigaikio Vytauto Didiojo portretas1. Nors visi ie
tautos didvyriai buvo tautinio didvyrikumo etalonai, nepakeiiami pavyzdiai ugdant patriotizm, taiau populiarumu niekas nepralenk Vytauto Didiojo, tapusio kultiniu herojumi ir vieninteliu usitarnavusiu jubiliejini met garb. Taiau tautinio herojaus kultas savaime neatsiranda, jis kuriamas ir palaikomas.
Kuriamas ne vien todl, kad bt galima didiuotis praeities karygi ygiais ar
aminti j atminim, bet ir todl, kad padt valstybei ugdyti piliei patriotizm.
Darb, nagrinjani Vytauto Didiojo kulto atsiradimo aplinkybes ir io kulto prasm, nra daug. Galima bt paminti Alvydo Nikentaiio praneim konferencijoje Senosios ratijos ir tautosakos sveika: kultrin Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts patirtis, kuriame apvelgiamas Vytauto Didiojo kultas Lietuvoje
XVXX a.2 Vytauto mit tarpukario Lietuvoje nagrinjo Giedrius Vilinas3. Reikia paminti ir Vlado Sirutaviiaus straipsn, skirt Tautos vents atsiradimo
aplinkybms ir jos prasmei, kuriame aptarta Vytauto Didiojo met reikm atrandant Tautos vent4.
Straipsnio tikslas pamginti atsakyti klausim, kodl tautiniu herojumi
tarpukario Lietuvoje buvo pasirinktas Vytautas Didysis, kas lm jo kulto populiarum ir ar jo asmuo padjo vien tautiei patriotizm ugdyti.
KAM REIKALINGI HEROJAI?
Klemensas Ruginis pirmajame jubiliejini Vytauto Didiojo met Lietuvos mokyklos numeryje, raydamas apie t met prasm, band paaikinti, kam tautai
ISSN 0235716X. L i t u a n i s t i c a . 2001. Nr. 2(46)

54

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

reikalingi didvyriai, j kultas. Jo teigimu, kiekviena moni bendruomen turi

siekti kokio nors tikslo, o jei nebesiekia, ji mirta. Kad bendruomen galt
skmingai savo tikslo siekti, reikia nuviesti tiksl taip, kad visi j kuo aikiausiai
suprast ir usidegt noru jo siekti, o tiesiausius kelius ir geriausias priemones
nurodyti gali tik nepaprasti mons: didi vadai, didvyriai, karygiai. Autorius
pastebi, jog ir inodami tiksl bei tobuliausius bdus j siekti, mons vis tiek jo
nesiekia, nes reikia pakelti visus sunkumus, arba, kitaip sakant, pasiaukoti, reikia pagaliau <> pajusti savyje noro <> pasiaukoti, o pasiaukoti galima tik
matant kitus daug didesnius darbus nudirbant jei ne dabartyje, tai praeityje, jei
ne tikrybje, tai pasakoj, poemoje ar romane. Tokie gyvi didi darb ir pasiaukojimo pavyzdiai esti didvyriai, karygiai. K. Ruginis tvirtino, jog kiekvienai
moni bendruomenei jie reikalingi, taiau ypa tai natraliajai, vieno kraujo,
vienos kalbos, o kartu ir vienos dvasios, bendruomenei, kuri yra vadinama tauta5.
Aukiausias tautos tikslas, K. Ruginio teigimu, yra nepaliaujamai kurti tautin kultr. Tik io tikslo siekianti tauta gali ir yra verta egzistuoti, nes tai
tautos gyvybs principas. Kultrai kurti tauta privalo turti genij, didvyri, nes
jie yra tautos siela ir tik j turdama tauta gali bti gyva, o tautos didvyri
minjimas turi padti pasitikrinti tautai, ar besupranta ji tiksl, ar beino j
keli, ar jo besiekia. <> Siekti savo aukiausiojo tikslo tautai reikalingi didvyriai. Bet didvyriams gimti, augti, subrsti ir didius darbus nuveikti reikalinga
yra tinkama dirva, tinkamos slygos. Tokia tinkama dirva ir tinkamomis slygomis
ir turi bti visa tauta. Tad mindama savo praeities didvyrius tauta turi tarsi
pasitikrinti, ar ji taip gyvena, kad joje galt gimti dabarties didvyriai, kurie yra
jai svarbesni negu praeities6. Buvo teigiama, kad senovje lietuvi tauta egzistavo tik dl to, jog ji buvo didvyri tauta, o ir ateityje egzistuos tik su slyga, jei
tokia bus. Norint bti didvyri tauta, nepakanka turti vien ar kelet didvyri,
reikia, kad tokie bt visi pilieiai, nes lietuviai maa tauta, gyvenati alia
galing taut. Taigi jos tautinei ir politinei nepriklausomybei ilaikyti reikia sukurti sav tautin kultr, kuri nebt emesn u gretim ali kultras, ir
tokiu bdu apsaugoti savo nepriklausomyb. Todl ieitis esanti tik viena ugdyti didvyrius ir taip amiams utikrinti tautai laiming gyvenim7.
ie 1930 metais spaudoje pasirod samprotavimai apie didvyri kult nebuvo
vien jubiliejini met aktualija jie atspindjo visuomenje vyravusias nuotaikas.
engus antrj nepriklausomybs deimtmet, Lietuvos visuomenei i ties aktualu tapo turti nauj ideal, kurie knyt tautos lkesius, skatint kasdienybs didvyrikum. Per deimt nepriklausomybs met uauga nauja karta, prasideda nuobodus nepriklausomybs tvirtinimo darbas kasdienybs herojika. Beveik
vienbalsiai buvo tvirtinama, jog gyvename ypating laikotarp ideal nebuvimo, arba j susmukimo, laikotarp8, pastebimas tautos inertingumas ir pasingumas9. Vieni pirmj su ia problema susidr pedagogai, neinodami, kokia
dvasia ugdyti jaunj kart. 1930 m. pedagogas Jonas Lauikas ra: Vakar
Europos jaunuomen turi nenutrkstanius idealus ir tradicijas <>. Mums
visai kas kita. Ms priekariniai idealai jung viso krato kilnesn jaunuomen
viena tvirta, nenutrkstama gija, kuri amiais buvo verpta iaurios priespaudos ir
persekiojim kovoj ugrdintos motuts ir buvo tvirtesn u iauriausius grasini55

Dangiras Maiulis

mus <>. Toje gijoje ir buvo supinti brangiausi ms visos tautos idealai
laisv ir i dalies nepriklausomyb. iandien tie idealai neva laimti, o kit toki
tvirt ir bendr lyg neliko reikia surasti nauji, reikia pradti naujos gijos verpti. O surasti k nors nauja tikrai brangu, juk ne taip lengva, tat ir dairomasi10.
Ideal, o kartu ir heroj, tampani pavyzdiais siekiant ideal, problem
aktualino ir visuomens politin raida. Atsisakius pilietins visuomens krimo ir
pasukus autoritarizmo link, valdaniajam reimui reikjo save pateisinti visuomens akyse prasidjo ideal ir heroj paieka. Tada dar labiau buvo suaktualintas Vilniaus atgavimo klausimas teigiant, kad Vilniaus karto grinimas Lietuvai iandien yra kiekvieno lietuvio tautinis ir politinis idealas11. Vilniaus atgavimas tapo tautiniu idealu, valstybs programa, o ir pati tauta buvo ugdoma
Vilniaus atgavimo dvasia teigiant, kad Vilniaus atgavimas tautos egzistencijos
klausimas.
Autoritarin valdia suprato, jog tinkamai parinkti idealai gali puikiai padti
reim teisinti, jo btinum pagrsti. Tai atsispindjo tuo metu Lietuvos aido
puslapiuose: pradta kelti patriotinio aukljimo problema. Oficiozas apgailestavo,
jog pas mus stengiamasi adinti ir auklti dorovingumas, bet nepasakysiu, kad
bt aukljimas patriotizmas. Patriotizmas, oficiozo teigimu, lygiai taip pat, kaip
ir kiekvienas kitas jausmas bei sitikinimas, turi bti adinamas ir aukljamas.
Kad pilietis sugebt pasiaukoti dl savo tvyns, jis turi bti ugdomas. Btina
susirpinti ne tik jaunimo, bet ir vis piliei patriotiniu aukljimu. Ypa svarbus
patriotiniam aukljimui yra istorini tradicij gilinimas12. Taigi reikjo pavyzdio
reikjo iekoti herojaus.
Heroj kulto reikalingumui pagrsti pagalb buvo pasitelktas net bolevikins Rusijos pavyzdys. Buvo teigiama, jog net bolevikai, kurie stengiasi sukurti
nauj pasaul ir nauj komunistin pasaulir, suprato, kad heroj kultas ir
j tradicij aukljimas btina slyga bolevizmui stiprinti13.
Reikt pridurti, kad visuomenje bta ir kitokios nuomons, kuriai atstovavo
kairieji, teigdami, kad praeities kultas ne kas kita kaip kreipimas moni
dmesio nuo konkrei dabarties problem al ir reikia reakcin bgsm i to
visuotino nusivylimo, be to, praeities kultas beveik visada sigali reakcijos laikotarpiais, tokiu metu, kai viepataujanios klass nebeturi joki didesni ateities
perspektyv ir kai jos pradeda gyventi senovs nuoimiais14.
GERIAUSIAS HEROJUS
Kandidat herojaus vaidmen pakako. Izidorius Tamoaitis, raydamas, jog naujus
kelius tautoms rodo <> atskiri asmenys, kuriuos N. Berdiajevas bt links
pavadinti tautikais pranaais, toki prana Lietuvoje rado vis plejad. Tai:
Daukantai, Valaniai, Baranauskai, Vileiiai (Petras), Basanaviiai, Maironiai,
Jaktai, lipai (Jonas), Jablonskiai <> Vaigantai, Smetonai ir daug kit15.
Vis dlto, pratsiant tautinio atgimimo tradicijas, stiprybs buvo nutarta pasisemti i gilesns praeities, kur didiausi stiprybs altiniai buvo Lietuvos didieji
kunigaikiai: Gediminas, Algirdas, Vytautas. Gal kiek daniau buvo semtasi i
Gedimino ir Vytauto tarsi jiedviem surengus varytuves, kuris i j didesnis.
56

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

Paprastai, nors ir nedidele tak pervara, ias varybas laimdavo Gediminas: jo

vardu pavadintas pirmasis Lietuvos kariuomens pstinink pulkas, steigtas jo
vardo ordinas. Nepaisant to, kunigaikiai Gediminas ir Vytautas buvo alia
Vilniui vaduoti sjunga Vilni kviet su kiu: U Auros Vartus, Gedimino
Pil ir Vytauto Grab!16 Tad nieko nuostabaus, jog burmistras Dirgeleviius (Petro Cvirkos romane Frank Kruk), sakydamas prakalb Vytauto paminklo atidengimo proga, Vytaut painiojo su Gediminu17. Net Lietuvos pato enkluose j
atvaizdai pasirod vienu metu 1920 metais, nors pato enklo su Gedimino
portretu nominalas buvo didesnis18. Taiau herojaus, kaip ir vado, reikjo vieno
ir dar tokio, kuris bt priimtinas kuo platesnei visuomenei, kuris labiausiai
atitikt katalikikosios ir tautinink visuomens idealus. Todl buvo pasirinktas
Vytautas Didysis ir Maironio odiai: Ibraukime Vytauto Didiojo laikotarp i
ms istorijos, o tuomet kokia karia ironija skambs ms tautos himno odiai jo amininkams neskambjo kategorikai19. iai istorinei asmenybei ities
nei viena, nei kita pus negailjo epitet. Katalik mokytoj urnalas Lietuvos
mokykla Vytaut pavadino didiausiu ms tautos geniju20. Genijumi Vytaut
vadino ir kun. Mykolas Krupaviius, prof. Kazys Paktas didiuoju vadu21,
Maironiui Vytautas Didysis buvo didiausias ms istorijoje lietuvis22. Ir nors
katalikikoji visuomen 1930-aisiais ruosi vsti 1500 met vento Augustino
mirties minjim, i vent nesulauk tokio dmesio, koks pai katalik buvo
skirtas Vytauto Didiojo jubiliejui. Kuo gi Vytautas Didysis suavjo katalikikj
visuomens dal? Pirmiausia tuo, jog, anot Panevio vyskupo Kazimiero Paltaroko, Vytautas buvo tikrasis Lietuvos apatalas, kuris pats skelb lietuviams
katalik tikyb, pastatydino 33 banyias, steig emaii vyskupij23. Katalikikoji visuomen net band pasiremti jo asmeniu i valdios reikalaudama daugiau
laisvs katalikik organizacij veiklai. Kun. M. Krupaviius jubiliejini met proga
net sil vyriausybei i Vytauto Didiojo pasimokyti sutartino darbo Banyios
ir Valstybs, stiprinant visuomens tikjim ir dor24. Vytauto Didiojo asmeniu
bandyta pasiremti ir ginant katalikik mokykl egzistencijos teis teigiant, kad
Vytautas Didysis, skleisdamas Lietuvoje vakar Europos kultr, ypatingu bdu
palaik katalik banyi, vienatin an laik lietuvi tautos mokykl25. Panevio vyskupijoje buvo steigtas jos Vytauto katalikikj mokykl fondas ir nutarta kasmet rugpjio 15 d., veniant olin, visose banyiose minti ir Vytaut Didj kaip Lietuvos katalikintoj ir vietj, monms aikinti katalikikos
mokyklos reikm ir atsidjus rengti rinkliavas iam fondui26. Prof. K. Paktas
vienoje savo 1930 m. Ugavni proga ateitininkams skaitytoje paskaitoje taip
trumpai apibdino Vytaut Didij: didis patriotas ir didis misionierius, todl
Vytauto asmuo kiekvienam ateitininkui turt tapti sektinu pavyzdiu27. is asmuo katalikikajai visuomenei buvo toks artimas, jog pastarj net piktino bet
koks nepagarbus atsiliepimas apie Vytaut. Krikdem dienratis Rytas piktinosi, kad per minjim Panevio mokytoj seminarijoje Povilas Pakarklis, skaitydamas paskait apie Vytaut, jo asmenyje iekojo silpnum, yd: indiferentikumo,
klastingumo, iaurumo, o didiausias lapsus buvo tai Vytauto Didiojo prilyginimas Voldemarui. Ir juokas m, ir pikta buvo, ir pridr, jog jubiliejai
57

Dangiras Maiulis

veniami ne todl, kad bt pasiknaisiota asmeninse jubiliat silpnybse, bet

todl, kad ikeltume iuo atveju jo tikrai didius valstybinius ir religinius nuopelnus28.
Tautininkams Vytautas Didysis pirmiausia buvo nepaprastas valstybs vyro
protas, karo vado genijus, sukrs galing lietuvik valstyb nuo mari iki
mari29. Jiems Vytautas Didysis buvo stiprios valstybins valdios tautos gerovs pagrindo simbolis: sieks Lietuvai karnos dl to, kad ano meto supratimu
tik ji buvo valstybs nepriklausomumo enklas30. Reikt pridurti, kad Vytauto
sugebjimas tvirta ranka vesti tvark ir taip suvienyti visuomen imponavo ne
tik tautininkams. Stasio alkauskio teigimu, Vytauto Didiojo asmuo primena
ms chaotikos fermentacijos gadynei <> patirt ties, kad visuomenins
tvarkos ir valstybinio klestjimo pagrindas yra drausminga organizacija. Nors
daug kas i Vytauto laik netek savo aktualumo, taiau i tiesa lieka aktuali,
todl laiminga gali bti tik ta tauta, kuri turjo ar turi tikr vad31.
Netgi fizin kultr ir sveik gyvensen propaguojantieji Vytauto asmenyje
rado sektin bruo. Vytautas Didysis, pasak Karolio Dineikos, gali bti pavyzdiu jaunimui, nes turjo toki fizini ypatybi, kuri mums net labai stinga,
ypa jeigu taikysime savo jaunimui greitumo ir vikrumo mat. Buvo prisiminta
net tai, kad Vytautas Didysis niekuomet negr vyno ir alaus32.
Vytauto Didiojo asmuo tiko ir tautinms maumoms, kurioms jis buvo religins tolerancijos pavyzdys, mokjs vertinti ir kit taut reikm krato gerovei33. ydams Vytautas Didysis buvo valdovas, suteiks jiems toki privilegij,
kokias Europoje ydai gavo gerokai vliau34.
Vytautas Didysis savu tapo netgi moksleivijai. Tai liudija atsakymai 1930 m.
tautikosios moksleivijos urnalo Jaunoji Lietuva paskelbt klausim: kok
mirus ar dar gyvenant asmen nortum bti panaus; kodl? Berniuk atsakymuose pirmavo Vytautas Didysis, po jo Augustinas Voldemaras ir Napoleonas,
Jonas Basanaviius ir Vincas Kudirka, Vaigantas ir Kipras Petrauskas, Musolinis
ir Edisonas, Antanas Smetona ir Maironis su Jonu Jablonskiu, Kstutis ir v.Kazimieras35. Septintoje vietoje pagal populiarum esant A. Smeton gerokai lenk
A. Voldemaras, tuo metu jau nualintas nuo valdios, taiau jaunimui liks populiariu.
Visiems imponavo tai, kad Vytautas Didysis simbolizavo galing tautin valstyb ir knijo kiekvienam lietuviui privalom tautin ir politin ideal siekim
atgauti Vilni: Vytautas vadavo Lietuv i visikos lenk priklausomybs <>,.
Vytautas i Lenk anuomet vadavo vis lietuvi taut ir didiul valstyb, ir
turjo, palyginti, sunkesn udavin u mus, ios dienos lietuvius, kurie siekiame
i t pai lenk atgauti tik tredal savo ugrobt emi ir senj gediminaii
sostin Vilni36.
Vytauto Didiojo asmuo knijo kiekvieno lietuvio tautin ir politin ideal,
tapo dar vienu svariu argumentu grindiant Lietuvos teises Vilni, o politins
retorikos antologija buvo papildyta panaaus turinio kiais: Ms ventoji pareiga vainikuoti visikoji Lietuvos laisv Vilniuje, kur palaidotas didiuls Lietuvos krjas37.
58

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

HEROJAUS KRIMAS
Pasak ms jau gana isamiai cituoto K. Ruginio, kadangi tautos didvyriai yra
jos gyvybs palaikytojai, tai suprantama, kad kiekviena sveika tauta savo didvyrius taip labai gerbia, juos myli, jiems paminklus stato38. Taigi paminkl herojui
dar reikjo pastatyti. J statant pagrindin vaidmen, atrodo, suvaidino ne tik
aini dkingumas, bet ir administracins priemons.
Vytauto Didiojo 500 met mirties paminjimo sumanymas kilo 1928 m. Lietuvai pagrainti draugijos centrinje valdyboje. Reikt pridurti, kad tuo paiu
metu paminti Vytauto Didiojo jubiliej pasil ir kunigaiktis Jonas Gediminas-Beranskis-Klausutis. Didiausias io jubiliejaus minjimo populiarintojas (atrodo, ir idjos autorius) buvo A. Smetonai ir tautininkams artimas mogus, Lietuvai pagrainti draugijos centrins valdybos narys kan. Juozas Tumas-Vaigantas39. ios draugijos valdyba, nutarusi surengti Vytauto Didiojo 500 met mirties
paminjim, kreipsi kitas organizacijas, silydama suvienyti pastangas. 1928 m.
ruden, paaikjus, kad mintis tinkamai paminti Vytauto Didiojo sukakt rado
visuomenje nuoirdaus pritarimo, <> virsdama visos ms tautos reikalu,
draugijos valdyba nutar kurti Vytauto Didiojo jubiliejui rengti komitet40.
1928 m. spalio 27 d. suauktame valdios staig ir visuomens atstov susirinkime buvo irinktas laikinasis Vytauto Didiojo mirties 500 met paminjimui
organizuoti komitetas. Jo pirmininku tapo kunigaiktis J. Gediminas-BeranskisKlausutis. io komiteto udavinys suaukti kiek galima didesn valdios staig,
visuomenini organizacij ir visuomens veikj susirinkim, kuriame bt irinktas Vyriausiasis Vytauto Didiojo 500 met mirties minjimo komitetas. Susirinkimas buvo sukviestas 1928 m. lapkriio 11 d. Jame buvo irinktas Vyriausiasis Didiojo Lietuvos kunigaikio Vytauto Didiojo mirties 500 met paminjim rengti komitetas. Jo nariais tapo: prof. Mykolas Birika, kan. J. TumasVaigantas, kun. Antanas Alekna, poetas Liudas Gira, prof. Eduardas Volteris,
in. A. Graurogkas, Tadas Balanda, studentas Jonas Kalnnas, plk. Vladas Braziuleviius, kunigaiktis J. Gediminas-Beranskis-Klausutis, dr. Jonas lipas. Komiteto nariai i savo tarpo isirinko prezidium, kurio pirmininku tapo pulk.
V.Braziuleviius, jo pavaduotojais kunigaiktis J. Gediminas-Beranskis-Klausutis
ir dr. J. lipas41. Komitetas msi darbo. Buvo sudaryta 14 sekcij: istorijos,
dails, Vytauto Didiojo ikilmes atvykusiems Amerikos lietuviams priimti ir
globoti, juridin, ikilmi, muzik, literat, teatro, ekskursinink, sporto ir kitos.
Pirmutinis komiteto udavinys buvo kuo labiau ireklamuoti Vytauto Didiojo
minjim. Tam tikslui buvo panaudotos visos priemons: spauda, radijas, vieos
paskaitos. Kiekvien savait radijo programoje buvo Vytauto Didiojo pusvalandis: laidos metu plk. V. Braziuleviius infomuodavo visuomen apie komiteto
darbus, o prof. Martynas Yas skait istorines paskaitas apie Vytaut Didj42.
Artjanioms ikilmms propaguoti buvo komiteto ileisti atsiaukimai, plakatai
ir plakatiniai atvirukai. Pasak paties komiteto, visuose miestuose, miesteliuose ir
banytkaimiuose puikavosi tiek daug komiteto atsiaukim ir plakat, jog daugeliui tuo metu per Lietuv keliavusi usieniei atrod, kad taip lietuviai ruoiasi
Seimo rinkimams43. Minjimui organizuoti buvo reikalingi pinigai, todl aukoms
59

Dangiras Maiulis

rinkti buvo kurtas Vytauto Didiojo fondo komitetas, provincijoje organizuojami

jo (iki 1930 m. susikr 133)44.
Minjimo organizavim savo rankas netruko perimti valstyb. 1929 m. gruodio 31 d. Valstybs iniose buvo paskelbtas Vytautui Didiajam minti statymas. Jame nurodyta, jog teisinga ir btina yra, kad Didj Lietuvos kunigaikt Vytaut <> galingos Jo dvasios gaivinama Lietuvi Tauta, atstaiusi nnai
nepriklausom savo valstyb ir vl pradjusi burti sensias Tvyns emes, pagerbt ir Jo atminim amint taip, kad ir ms praeitis bt ikelta ir dabarties darbai Tautos laisvei ir gerovei bt sustiprinti ir bsimosioms kartoms bt
nuviesti keliai Tautos ateit45. Tam, kad bt amintas Vytauto Didiojo
asmens ir ygi atminimas tautos krybos darbais ir apibdinta Jo epocha mokslo ir meno veikalais, statymu buvo numatyta steigti Vytauto Didiojo fond.
io fondo tikslams vykdyti ir turtui valdyti buvo numatytas Vytauto Didiojo
komitetas. j jo vietimo ministras, penkis io komiteto narius skyr Ministr
Kabinetas, o kitus penkis narius rinko komiteto taryba. Buvo numatyta, kad komitetas vietose turs savo skyrius46. Tai, kad asmens minjimui organizuoti buvo
ileistas statymas (precedento neturintis atvejis XX a. Lietuvos istorijoje), rodo
ities didiul valdios suinteresuotum io kulto krimu.
Pasak naujojo Vytauto Didiojo komiteto pirmininko vietimo ministro Konstantino akenio, Lietuvos vyriausyb, nordama tinkamai sutvarkyti steigt fond, ir ileido statym, kuriuo vadovaujantis vietoj buvusio komiteto sudarytas
naujas Vytauto Didiojo komitetas, kuris perm visus senojo komiteto galiojimus ir sipareigojimus, yra teistas Vytauto Didiojo fondo valdytojas47.
Valdik Vytauto Didiojo komiteto pobd rod jo sudtis: komiteto pirmininku tapo vietimo ministras K. akenis, jo pavaduotojais: Valstybs Tarybos
pirmininkas Stasys ilingas, Kauno miesto burmistras Jonas Vileiis, komiteto
sekretoriumi pulk. V. Braziuleviius, idininku Lietuvos auli sjungos vicepirmininkas A. Graurogkas, nariais: krato apsaugos ministerijos atstovas pulk. Adolfas Birontas, Lietuvos auli sjungos pirmininkas Antanas muidzinaviius, Kauno
universiteto Humanitarini moksl fakulteto dekanas prof. Vincas Krv-Mickeviius, Vilniui vaduoti sjungos pirmininkas prof. Mykolas Birika, kanauninkas
J. Tumas-Vaigantas, prisiekusysis advokatas Zigmas Toliuis. Komitetas sikr
Valstybs Tarybos pastate, o jo sudt patvirtino Ministr Kabinetas48. Valdios
dmes liudijo ir tai, kad prezidentas Antanas Smetona tapo komiteto garbs
pirmininku, o Sofija Smetonien io komiteto fondo globja49. Tokia sudtis
paskatino krikdemus Vytauto Didiojo komitet apkaltinti grynai biurokratinio
darbo pobdiu. Buvo teigiama, kad Vytautas yra per didelis ir per brangus
ms tautos vyras, kad j paliktume tik jo vard neiojaniam komitetui, ir
siloma alia minto komiteto sudaryti visuomenini kultrini organizacij centr, kuris sudaryt plai minjimo program, padt jo organizavim traukti
visuomen50. Valdia t darb patikti visuomenei neskubjo, taiau nenorjo,
kad minjimas atrodyt valdikas, todl talk buvo pasitelktos tautikosios
organizacijos, kurios, pasak Lietuvos aido, buvo tos, kurios iaugo, susiformavo tautos vado skelbiamos ideologijos pagrindais. Tokios tautikos organizacijos buvo: Tautinink sjunga, Lietuvi tautinink mokytoj sjunga, Lietuvos
60

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

tautinio jaunimo sjung Jaunoji Lietuva, Vilniui vaduoti sjunga ir tautikj

darb dirbanti Lietuvos auli sjunga51.
Toli grau ne paskutin vaidmen minint jubiliej, o tiksliau kuriant kult
valdia buvo numaiusi menininkams, nes tautos diding praeit su jos didvyriais
<> galt pakelti i grabo, atidengti ir atgaivinti ne tiek istorija, kiek menas52. Valdia savo teises men oficiozo puslapiuose buvo pareikusi kiek anksiau. Pretekstu valdiai susirpinti menu tapo vieumon ikil konfliktai Meno
mokykloje: 1929 m. vasario 21 d. Lietuvos aido vedamajame buvo teigiama,
kad tautos vadai, gerai suprasdami meno reikm tautos gyvenimui ir inodami, kokios yra reikalingos jam slygos, kiek igali skiria las, rpinasi ir globoja
men ir retorikai klausta: Gal visa tai turjo ms meninkus daugiau ar maiau ilepinti?53 Netrukus, 1929 m. kovo 1 d., Lietuvos aido vedamajame buvo
samprotaujama, kad valstyb turi teis kelti menui tam tikrus reikalavimus ne tik
todl, kad menas valstybei brangiai kainuoja, bet labiau dl to, kad menas atlieka svarbias vietimo ir aukljimo funkcijas. Oficiozas konstatavo, jog menas taip
maa tarnauja tautai ir valstybei, ir apgailestavo, kad nepaprastai grai, didinga, pilna herojizmo tautos praeitis, kuri yra neisemiamas stiprybs altinis, menininkams netapo krybos altiniu, ir pridr, jog net bolevikai, kuriantys nauj
valstyb, suprato, jog tradicij ugdymas yra btina slyga bolevizmui stiprinti.
Taiau to, deja, nesupranta ms menininkai, kuri pasiekimai ioje srityje menki. Ir nors kitais metais ruoiamasi vsti Vytauto Didiojo 500 met mirties
metines, taiau tapytojai nesukr jokios scenos i io didvyrio gyvenimo. Oficiozas ironizavo, kad, matyt, daug lengviau nutapyti kok puynl, berynl, Katriut ar Onyt, nekaip Vytaut prie Griunvaldo, prie Vilniaus ar prie Kauno, ir
pridr, kad ne geresn yra istorins beletristikos padtis, o juk menas ir reikalingas tam, kad adint tautoje kilnius jausmus, stiprint jos dvasi, traukte
traukt j prie diding veikal, ideal54.
Taigi krjams buvo priminta, ko i j tikimasi: tautins, piliei patriotizm
ugdanios krybos. Buvo apgailestaujama, kad menas su maomis iimtimis visikai nenori tarnauti patriotizmo klimui, todl ir patriotini meno krini pas
mus nra. O taip yra todl, kad Lietuvoje sigaljo neteisinga paira apie
visik meno autonomikum. Oficiozo nuomon buvo tvirta: menas turi tarnauti valstybei, kurdamas patriotin men ir pateikdamas patriotizmo pavyzdius, nes
patriotizmas be pavyzdi nemanomas55.
Patriotinio meno reikalavim lydjo samprotavimai apie iam tinkamiausi meno stili, todl toks reikmingas Lietuvos aidui pasirod 1930 m. vyks romantizmo teismas, kuris, oficiozo teigimu, vaizdiai atskleid dviej pamatini srovi romantikai idealistins ir pesimistikai kriticistins kov. Suprantama, jog
oficiozui i dviej srovi objektinga vert buvo aiki romantikai oficiozui
buvo tie, kurie suadino ir pakl taut, atkr valstyb ir dirba Vilniaus vadavimo darb, teigiant, kad Lietuvos tautai reikia romantizmo sveikai suprasto
nacionalizmo, o ne itiusio internacionalizmo56.
Taiau pirmiausia Vytauto Didiojo komitetui reikjo nutarti, kaip, kokiais
renginiais ir priemonmis geriausia bt paymti Vytauto Didiojo jubiliej
61

Dangiras Maiulis

reikjo scenarijaus. Piktu Skaitytoju pasivadins anonimas idinio urnalo

puslapiuose ironizavo:
Nesunku atvsti Vytauto Didiojo jubiliej, ypa mums, kukliems Lietuvos
inteligentijos nariams!
Pagaminsime valstybinei naujus etiketus su Did. Kunigaikio portretu (valstybin!), ileiskime naujas stilizuotas su ms kunigaikiais loimo kortas, deimt ri geriausi papiros su Vytauto portretu, na, ir dar k nors su portretu
Pigu, ir visi bus patenkinti!57
1929 m. pabaigoje idinio redakcija keliems ymiems visuomens veikjams
isiuntinjo anket su klausimu, kaip Lietuva turt vsti Vytauto Didiojo jubiliej. Atsakiusieji pateik vairiausi pasilym. Adomas Jaktas sil gerai pagalvoti, koks tam jubiliejui paymti tikt paminklas, ir sil j sujungti su tuo
ar kitu praktiku tikslu, pav. bti banyia, ar muziejus, ar kokia kultrin istaiga, o ne kokie garbs vartai, ir jubiliej vsti tik vien dien. Gabriel Petkeviait sil steigti Lietuvoje Nobelio fond pana Vytauto fond, Vladas
Nageviius man, kad geriausias Vytauto Didiojo pagerbimas bt propagandai
u nepriklausomyb ir Vilni varyti <> Kaune sutvarkyti Karo Muziej.
Prof. Stepono Kolupailos nuomone, naudojantis jubiliejaus proga reikt ileisti
lietuvi kalbos odyn, savo enciklopedij, gra Lietuvos album, Lietuvos
emlap. Prof. K. Paktas teig, jog geriausiai tikt specialinis Vytautui paminklas: didelis Tautos Muziejus su Lituanistikos Institutu. Atsakiusieji klausim,
kaip Lietuva turt vsti Vytauto Didiojo jubiliej, ia proga sil siekti tautiko susipratimo ir patriotinio nusiteikimo jubiliej buvo siloma aminti
padarant k nors vertingo58. Krikdem spaudoje buvo silym jubiliejaus proga
surinkti visuose Europos archyvuose esanius autentikus istorinius dokumentus
i Vytauto epochos ir ileisti atskiru leidiniu, sudarant prielaidas objektyviai
mokslinei ir meninei krybai apie pat Vytauto Didiojo asmen. Buvo siloma
atstatyti Kauno pil, kuri gyva Vytauto genijaus liekana, joje rengti Vytauto
Didiojo muziej. Nepritarta jubiliejinio komiteto silymui nestatyti Vytautui Didiajam paminkl provincijoje klausiant: K gi kenkt Vytauto paminkliukas,
imkime, tokiuose Varniuose, pastatytas vieojoj aiktj prie banyi?59
Vis dlto katalikikojoje spaudoje abejota Vytauto Didiojo minjimui pasirinktos datos nevykusio jo karnavimo dienos tinkamumu. Buvo teigiama, kad
taip mindami ms tautos didvyr pabrtume didiaus savo fiasco, kur jisai
turjo visoj savo politinj karjeroj, fiasco su fatalm pasekom visai ms tautos
500 m. istorijai, kurios tsa net ir dabar jauiama (turimas galvoje Vilniaus
praradimas), ir silyta ikilmingam minjimui pasirinkti Vytauto Didiojo mirties
ar algirio mio dien60.
Vytauto Didiojo komitetas savo planais jubiliejiniams metams su visuomene
pasidalyti neskubjo. Tik kai Ryto dienratyje pasirod Vytauto Didiojo komiteto kritika, es is neinformuojs visuomens apie numatomus jubiliejini met
renginius visuomen nieko neinanti, kaip ruoiamasi paminti jubiliej, Lietuvos aide pasirod Vytauto Didiojo komiteto straipsnis, pasakojantis apie numatomus jubiliejini met renginius. Komitetas numat ikilmingiausiai vsti rug62

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

sjo 8-j dien, kuri turjo vykti Vytauto Didiojo karnacija, kuri privalo
mums bti diaugsmo diena, o spalio 27-j, kai nelaboji mirtis <> ipl
mums ms didvyr, numat paymti ikilmingomis ir gedulingomis pamaldomis bei atitinkamomis paskaitomis kaip gedulo ir susikaupimo dien. Be to, komitetas sil nepraleisti progos paminti Vytauto Didiojo vard rengiant parodas, sporto ventes. Pasak komiteto, kitas svarbus udavinys kviesti visuomen
aminti Vytauto Didiojo vard. Buvo samprotaujama, kad, aminant atminim,
galima statyti paminkl, bet galima pagerbti ir kitokiu bdu, pavyzdiui, pastaius tautin muziej Kaune. Jame bt surinkta visa, kas brangaus ir domaus
yra isilik i ms ilos senovs ir kuo mes galime pasirodyti i ms artimesns praeities ir dabarties. Komitetas informavo paskelbs du konkursus vien
romanui ar poemai, o kit dramos kriniui i Vytauto laik parayti. Buvo teigiama, kad niekas taip neadina kiekvieno, ypa auganios kartos, tautini jausm, taip neikelia didvyrio vardo, kaip literatrinis krinys apie heroj61.
Vytauto Didiojo komitetas, 1930 m. vasario 28 d. apsvarsts, kok paminkl
Vytautui Didiajam muziej ar tiesiogine to odio prasme paminkl pastatyti, nusprend Kaune statyti muziej kaip Vytauto Didiojo atminimo paminkl62.
Pirmuoju jubiliejini Vytauto Didiojo met renginiu, mintu visoje Lietuvoje,
tapo Lietuvos nepriklausomybs dienos minjimas. Vytauto Didiojo komitetas
sausio 24 d. posdyje, apsvarsts vasario 16-osios reikm, nutar t dien paymti kaip vien i Vytautui Didiajam paminti skiriam veni, silydamas jai
tok k: engdami 13-j atgimusios Lietuvos nepriklausomybs met angon,
tinkamai pagerbkime ms karyg valdov Didij Lietuvos kunigaikt Vytaut
Didj <> ir atminkime, kad 1430 metais Vytautas Didysis buvo paarvotas
Lietuvos sostinj, ms tautos vent ventovje, Vilniuje63. Pagrindins Lietuvos nepriklausomybs dienos minjimo ikilms, kuri organizavimas buvo patiktas Lietuvos auli sjungai, kaip prasta, vyko Kaune, prie Karo muziejaus.
Minint vasario 16-j buvo ileistas sakymas kariuomenei, kuriame priminta, kad
dar ne visos Lietuvos ems ivaduotos tebra nelaisvje Vilnius, kur ventosios Raguvos slnyje karygio Kstuio liekan pelenai, o alimais Katedroje
palaidotas jo didysis snus Vytautas64.
Vienas spdingiausi Vytauto Didiojo met rengini buvo Vytauto Didiojo
paveikslo kelion po Lietuv. 1930 m. pavasar Lietuvos pasienio policijai buvo
kils sumanymas vasar apneti Vytauto Didiojo paveiksl iilgai Lietuvos sien65, taiau io sumanymo atsisakyta66. Tada Vytauto Didiojo komitetui kilo mintis
surengti Vytauto Didiojo paveikslo kelion po Lietuv. j paveikslas buvo
ikilmingai ilydtas Kaune 1930 m. liepos 15 d. Kelions prasm turbt geriausiai nusak kun. Vladas Mironas savo kalboje, pasakytoje palydint paveiksl:
iandien Vytautas Didysis eina pairti tautos, kaip ji pasiruouosi, atgijusi.
Vytauto dvasia lidi, kad iandien tokia maa Lietuva. Apvaikiok, Vytaute,
Lietuv! Neberasi savo bajor. Dabar yra liaudis, kuri pasiryusi vaduoti Vilni.
Liaudis nea Tavo atvaizd, kad Tu pastiprintum j dvasi. Gris laikin sostin Kaun, pasakyk, ar jau tikrai mes pasiruo. Lauksime ia sugrtant Tavo
atvaizdo ir Tavo pasiryimo dvasios!67 Vytauto Didiojo paveikslas Kaun gro
rugsjo 7 d. pagrindins Vytauto Didiojo jubiliejini met vents metu. Pa63

Dangiras Maiulis

grindiniai jubiliejini met vents renginiai vyko Kaune rugsjo 78 d. ios

vents metu buvo ikilmingai atidarytas jau sutvarkytas Vytauto Didiojo prospektas, ne maiau ikilmingai Kauno aerodrome sutiktas i kelioni po Lietuv
gris Vytauto Didiojo paveikslas, vliau ikilmingai nunetas Kauno pil, po
to Karo muziej, vyko kariuomens paradas. Be to, rengtos paskaitos, koncertai,
viei vaidinimai ir t. t.68 Ne maiau spdingai buvo paminta ir spalio 27-oji
Vytauto Didiojo mirties diena. Per ikilmes, skirtas iai dienai paminti, Kauno
kari kapinse buvo atidengtas paminklas uvom dl tvyns ir pagerbti u
Lietuvos laisv krit kariai. Ikilmms baigiantis skambino visos Lietuvos varpai69.
Jubiliejiniais metais buvo ir kit Vytautui Didiajam pagerbti skirt rengini: birelio 1822 d. surengta ems kio ir pramons paroda, kurioje pastatytas Vytauto Didiojo paviljonas rengtas tarsi muziejus, supaindinantis su
Vytauto asmeniu ir jo laik Lietuva. Parodos metu Lietuvos dain ir muzikos
centras sureng dain dien, skirt Vytauto Didiojo garbei70. 1930 m. rugpjio 15 d. Palangoje vyko ikilms Vytauto Didiojo motinai kunigaiktienei Birutei pagerbti.
Jubiliejini met renginiuose aktyviai dalyvavo tautins maumos pirmiausia
ydai. Rugsjo 8 d. rabin sjungos valdybos nurodymu visose yd sinagogose
Vytautui Didiajam pagerbti buvo skirtos ikilmingos pamaldos. Kauno choralinje sinagogoje vyriausiasis rabinas apiro savo kalboje pabr gerus Vytauto Didiojo santykius su ydais. T pai dien buvo ikilmingai paventinti valstybs
lomis statomos yd pradios mokyklos Kaune pamatai, vakare liaudies namuose
surengtas didelis koncertas71. Aktyviai ydai dalyvavo ir minint spalio 27-j. yd choralinje sinagogoje melstasi, surengtas vakaras liaudies namuose, kurio
metu J. Livicas perskait paskait apie Vytauto asmenyb, o yd artistai koncertavo72.
Jubiliejini met ikilms baigtos Vytauto Didiojo muziejaus kertinio akmens
paventinimu lapkriio 23 d. Ikilmi metu bsimo muziejaus pamatus buvo
dti i penki nepriklausomybs kov front parveti penki akmenys ir ikilmingas Vytauto Didiojo muziejaus statybos aktas, kuris skelb, kad tolimieji ainiai, gaivindami savyje Tannenbergo algirio NUGALTOJO narsi VALI,
rytasi atvaduoti lenk pagrobt savo sostin Vilni73. Vytauto Didiojo muziejaus kertinio akmens paventinimas ubaig jubiliejini met renginius ir tarsi
pradjo kit Vytauto Didiojo pagerbimo etap, trukus beveik iki nepriklausomybs netekimo, kurio erdimi tapo muziejaus paminklo lietuvi tautos milinui karygiui statyba.
klausim, kaip jubiliejiniais metais buvo amintas Vytauto Didiojo vardas,
galima atsakyti jubiliejinio komiteto pasilytu trumpu atsakymu: Organizuotos
ikilms, ileisti leidiniai ir suvenyrai su Vytauto Didiojo atributika, skelbti literatriniai konkursai ir pradtas statyti Vytauto Didiojo muziejus74.
Vytauto Didiojo vard bandyta prasminti ne tik kasdieniniame gyvenime
jo vardu pavadinant miest gatves ar sodinant Vytauto uolus, bet, norint
paskatinti atgimusios Lietuvos vaikus, kad siekt Jo auktj ideal, jo vardu
pavadinus ir valstybin apdovanojim. 1929 m. A. Voldemarui musis iniciatyvos
steigti nauj ordin u uoli, sining bei itikim valstybin tarnyb, iam
64

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

ordinui steigti sudarytoje komisijoje kilo diskusija, kokiu vardu pavadinti naujj
ordin. Ne i karto buvo nutarta, kad naujasis ordinas turi vadintis Vytauto
Didiojo ordinu, nes jis buvo numatytas maesns verts u Gedimino ordin,
todl ordino pavadinimas Vytauto Didiojo vardu, komisijos nuomone, rodyt
maesn Vytauto vertinim u Gedimin75. Tada ir buvo nutarta perirti ordin hierarchij. Aukiausias apdovanojimas galjo bti pavadintas tik didiausio herojaus Vytauto Didiojo vardu, todl prireik pakeisti ordin ir medali
statym, nes iki tol aukiausias ordinas buvo D. L. K. Gedimino 1-ojo laipsnio
ordinas, o Vytauto Didiojo ordino visai nebuvo. 1930 m. paskelbtas naujas Lietuvos valstybs ordin, medali ir kit pasiymjimo enkl statymas skelb,
kad aukiausias valstybinis apdovanojimas Vytauto Didiojo ordinas su aukso
grandine76. is teiss aktas svarbus tuo, jog statymikai teisino tam tikrus hierarchikumo principus, kurie atsiskleid Vytauto Didiojo komitetui atsakant
praymus suteikti ordinui Vytauto Didiojo vard. Komitetas atsisak patenkinti
jo Bir skyriaus praym Vytauto Didiojo vardu pavadinti Bir gimnazij,
motyvuodamas tuo, kad tik centralines staigas pavadinama Vytauto Didiojo
vardu77. Buvo atsakytas ir praymas Vytauto Didiojo vardu pavadinti tilt per
M ties Saloi miesteliu78. Taiau neprietarauta Vytauto Didiojo vardu pavadinti tilt per Nevio up ties Survilikiu79. Skirtinguose nuosprendiuose
galima velgti ne nuoseklumo trkum, bet laikymsi tam tikr hierarchikumo
princip suteiktas Vytauto Didiojo vardas turjo tapti savotiku kokybs enklu. Tai liudija komiteto atsakymas pilieio P. Variakojo praym leisti obuolius
(tikriausiai ivestas naujas veisles) pavadinti Vytautas Didysis ir Vytauto didiojo mirties 500 met jubiliejus. Leista su slyga, jei ios ries obuoliai bus
auktos kokybs80.
Herojaus vardas stropiai saugotas nuo sumenkinimo. Tai iliustruoja istorija
su Vytauto Didiojo atvaizdo naudojimu preki etiketse. idinio urnale dl
Vytauto Didiojo aminimo ironizavusio anonimo, pasivadinusio Piktu Skaitytoju, sarkazmas nebuvo be pagrindo, nes norini pasipelnyti jubiliejini met
proga pakako. Tik prasidjus jubiliejiniams metams, keletas verslinink kreipsi
Vytauto Didiojo komitet praydami leidim gaminti prekes su Vytauto Didiojo atvaizdu etiketse. Firma Florance norjo gaminti odekolono flakonus,
tabako fabrikas Zivo pra leidimo fasuoti tabak, saldaini fabrikas Rta
norjo gaminti saldainius su Vytauto Didiojo atvaizdu, o pilietis V. ekanauskas su pirkliais M. Goferteinu ir S. Pruaku norjo gaminti porcelianines taureles su Vytauto Didiojo portretu81. I pradi Vytauto Didiojo komitetas
gana noriai u paadt komitetui paaukoti tam tikr procent nuo pelno vairioms firmoms dalijo leidimus naudoti savo prekms Vytauto Didiojo atvaizd,
nes mat ger pajam altin komitetui. Taiau Vyriausyb netrukus pareik
nepritarianti Vytauto Didiojo atvaizd naudojimui preki etiketse, ir komitetui neliko nieko kito, kaip ataukti su firmomis sudarytas sutartis82. Taiau,
matyt, savavaliko Vytauto Didiojo atvaizdo naudojimo atvej netrko, jei Vytauto Didiojo komitetas nutar Ministr Kabinetui pateikti Vytauto Didiojo
atvaizdo ir Vytauto vardo naudojimo reklamai statymo projekt83. is statymas liko nepriimtas.
65

Dangiras Maiulis

Tam tikri reikalavimai buvo keliami ir paties Vytauto Didiojo vaizdavimui

kakokia S. Pakeviien savo 1930 m. kovo 12 d. laike A. Jaktui piktinosi, kad
visur skleidiamieji D. L. K. Vytauto Didiojo paveikslai baisiai nesimpatingai
atvaizduoja t ms didvyr, t. y. vaizduojamas lenk tradicija su sieksnine
nosim. A. Jaktas pritar miniai, kad tautos didvyriai bt ne pro al kiek
suidealizavus84.
Pasibaigus jubiliejiniams metams, kurie, pasak A. Smetonos, buvo ne pabaiga,
bet pradia tam prakilniam tikslui, kuriam jie buvo skirti, Vytauto Didiojo
pagerbimas nesibaig85. Jo kultas buvo kuriamas ir toliau. 1932 m. buvo ikilmingai paventintas Vytauto Didiojo paminklas Kauno Panemunje, pastatytas Vytauto Didiojo karinink kurs ir kariuomens lomis. io paminklo paventinimas tapo vienu spdingiausi 1932 m. Tautos vents rengini, kuriame dalyvavo ir kalb pasak Prezidentas A. Smetona, nepraleids progos pabrti, kad
lietuviai senovje yra dav ms tautai labai daug vad, bet vis kilniausiais
buvo Gedimino ankas Vytautas86. is skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas vienas geriausi i Vytautui Didiajam skirtj. Tai Vytauto Didiojo,
stovinio veidu Vilni, skulptra ant pjedestalo, kur ant savo pei laiko kryiuoio, lenko, ruso ir totoriaus skulptros, turinios charakteringus bruous ir
prasm: nugaltas kryiuotis, prie kurio koj guli sulauytas kalavijas, veid rankomis usidengs lenkas, negalintis matyti Vytauto didybs87. paminkl galima laikyti vienu i geriausi to laiko simboli.
Toliau veik Vytauto Didiojo komitetas. Svarbiausias jo rpestis buvo l
rinkimas Vytauto Didiojo muziejaus statybai88. 1931 m. rugpjt Kaune buvo
suauktas pirmasis Vytauto Didiojo Komiteto tarybos nari suvaiavimas, kuriame svarstyta, kaip surinkti l muziejaus statybai ir pagyvinti auk iai statybai rinkim. Vytauto Didiojo fond iki 1932 m. gegus 15 d. buvo surinkta
703 341 Lt: 245 220 Lt surinko 300 komiteto skyri provincijoje, 280 148 Lt
komiteto sskaitas ne valstybini staig tarnautojai89. Muziejaus statyba visuomens lomis Vytauto Didiojo kulto krim turjo traukti kuo daugiau
visuomens las aukojo ir pradios mokykl moksleiviai, ir vyriausybs nariai.
1934 m. buvo surengtas ikilmingas Vytauto Didiojo paveikslo perneimas i
senj naujsias Vytauto Didiojo muziejaus patalpas. Paveiksl ikilmingai perne Vytauto Didiojo komiteto pirmininkas vietimo ministras K. akenis ir io
komiteto pirmininko pavaduotojai J. Vileiis ir Z. Toliuis90.
Minjome, kad Vytauto Didiojo kultui kurti buvo nutarta pasitelkti menininkus. Lietuvos aido vedamajame buvo raoma: Tautos idealams kurti ir jos
smonei kelti daugiausiai gali patarnauti raytojai, ypa dailiosios literatros krjai. Maironis geriausias pavyzdys, k nuoirdus lietuvikas odis pajgia padaryti91. Krybai paskatinti Vytauto Didiojo komitetas sureng du literatros
krini konkursus: 1930 m. kovo 1 d. buvo paskelbtas pjess kaimo scenai, o
1930 m. lapkriio mnes geriausio Vytautui Didiajam skirto prozos, poemos
bei dramos veikalo konkursas. Surengti pjess kaimo scenai konkurs paskatino
vilniei pageidavimas scenos veikal, pritaikyt vaidinti mokykl ir kaimo scenoms92. Taiau io konkurso rezultatai, J. Tumo odiais tariant, buvo labai
menki, ir Vytauto Didiojo komitetas nutar konkurs laikyti nevykusiu93. Nesk66

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

ms prieastis, matyt, buvo ir skirtos labai maos 300 ir 500 lit premijos94.
Antrojo konkurso laimtojams buvo skirtos dvi 10 000 Lt premijos viena u
geriausi roman arba poem, kita u dram. is konkursas taip pat nebuvo itin
skmingas krini sulaukta nedaug ir n vienam i gaut premija nebuvo
paskirta, nes komisija nesulauk, jos manymu, premijos vert krini, taiau vertingais pripaino ir Vytauto Didiojo komiteto lomis ileido keturis krinius:
Antano Vienuolio roman Krykels, Rygos rus raytojo Sergejaus Minclovo
apysak Daina apie sakal, Vlado Biino pjes algiris, Stasio Lauciaus
poem Vytauto karygiai95. is literatros konkursas pagarsjo skandalu, kilusiu
vertinimo komisijai ne tik nepremijavus B. Sruogos dramos Milino paunksm,
bet ir nusprendus komiteto lomis ileisti ne Balio Sruogos dram, bet V. Biino pjes algiris. Komisijos sprendimas ileisti silpnesn krin netruko virsti puikia dirva atsirasti vairiausiems gandams, aikinantiems tikrsias atmetimo
prieastis. Vieni aikino es veikalas atmestas todl, kad jame labai jau nepagarbiai pavaizduoti katalik dignitoriai96, kiti, jog pats veikalas tai ne kas kita
kaip paskvilis apie prezident ir jo eim97. Taiau vargu ar ie teiginiai buvo
pagrsti: atmestoji drama buvo pastatyta Jaunj teatre, o suvaidinta Valstybs
teatre pastarajam padarius dekoracijas. Turbt premjeros nebt buv, jei kakam i viraus drama ities bt netikusi. Manau, jog komisijos sprendim
ileisti ne B. Sruogos, o V. Biino krin lm paprasta prieastis: B. Sruogos
dramoje nebuvo matomo herojaus. Reikjo rykaus herojaus paveikslo ir nepakako vien to, kad apie j tik kas nors kalbt. Bdingas Juozo Keliuoio apgailestavimas, kad beveik visi B. Sruogos veikalo personaai yra neigiami: Gal tik
mums, norintiems spti Vytauto genialumo paslapt, ypaiai nortsi sulaukti
psichologinio romano, kurs atskleist jo nepaprasto charakterio turtingum, kurs
padt suprasti, kaip jo sieloj galjo tilpti ryks, viens kitam prietarauj kratutinumai nepermaldaujamas grietumas ir begalinis lankstumas, iaurumas ir
gerumas, karingumas ir dentelmenikumas, herojika savo tvyns meil ir iekojimas paramos pas svetimuosius98. Ir kit krini autoriai, J. Keliuoio manymu, nespjo Vytauto genijaus msls ir neatskleid viso jo nuostabaus charakterio ir jo epochos turtingumo99. Ko buvo tikimasi i literatros konkurso ir
koks buvo jo rezultatas, nusak A. Smetona: Atventus Vytauto Didiojo metus
pasirod rat ir ms literatroje, bet jie pieia ne tiek Vytaut, kiek jo aplinkos gyvenim. Jo asmuo dar neprieitas100.
Vytauto Didiojo vard buvo manyta aminti ne tik literatros, bet ir
dails kriniais. Vytauto Didiojo komiteto prezidiumas 1930 m. vasario 7 d.
posdyje nusprend tapytojams paskelbti konkurs nutapyti geriausi paveiksl, o S. ilingui komiteto meno sekcijoje buvo pavesta aptarti konkurso slygas, paveikslo tem ir premijos dyd101. Taiau is konkursas taip ir liko
nepaskelbtas. Vytauto Didiojo komiteto Muzikos sekcija buvo pateikusi pasilym paskelbti konkurs muzikos veikalams sukurti. Pasilytos solidios premijos: u oper 30 000 Lt, u simfonin veikal 15 000 Lt, u banytines miias
miriam chorui su vargonais 10 000 Lt. Taiau io konkurso, kaip reikalaujanio daug l, buvo atsisakyta102.
67

Dangiras Maiulis

Jau minjome, kad po 1930 met didiausias Vytauto Didiojo Komiteto rpestis buvo Vytauto Didiojo muziejaus statyba, pirmiausia l rinkimas statybai. Todl, muziej pastaius, 1939 m. gegus 17 d. per ikilming posd Karo
muziejuje paskutinis Vytauto Didiojo Komiteto pirmininkas vietimo ministras
Leonas Bistras paskelb, jog komiteto darbas baigtas ir jis likviduotas. Komitetas
likviduotas, A. Smetonos odiais tariant, pastaius amin paminkl, kuriame
kaupiami meno ir mokslo turtai103.
HEROJAUS PRASM
A. Smetonos biografas Aleksandras Merkelis pastebjo, kad jo rat ileidimas
sutapo su Vytauto Didiojo jubiliejiniais metais104. 1930 m. buvo ileisti trys i
keturi A. Smetonos rat tomai. Pirmasis buvo ileistas tomas Vienybs gairmis, kurio pagrindin mintis kvietimas visiems lietuviams vieningai dirbti tautos labui, netruko sulaukti visuomens pritarimo. A. Smetonos sumanym
pateikti ms visuomenei <> vienybn kvieiani mini sveikino vyskupas
Prancikus Kareviius. Vydnui mus skaityti Vienybs gairmis vl suvito
viltis, kad lietuvi tauta taps vieninga105. Kvietimas vienybn nereta, o po
1926-j perversmo turbt daniausiai A. Smetonos kartojama mintis, kuri jubiliejiniais metais A. Smetona pltojo aktyviai dalyvaudamas Vytauto Didiojo
jubiliejui skirtuose renginiuose ir ia proga sakydamas kalbas: sausio 11 d. atidarant Vytauto Didiojo tilt, gegus mnes Panemunje sodinant Vytauto Didiojo uol, rugsjo 7 d. Karo mokykloje atidengiant Vytauto Didiojo paminkl, Tautos vents metu rugsjo 8 d., spalio 27 d. Kauno kapinse Vytauto
Didiojo mirties sukaktuvi proga, lapkriio 23 d. ventinant Vytauto Didiojo
muziejaus kertin akmen106. Pagrindin A. Smetonos kalb mintis kartojosi: kalboje, pasakytoje minint vasario 16-j, kviet bti vieningiems branginant nepriklausom Lietuv107, o kalboje, pasakytoje Tautos vents proga, teig, kad Vytautas Didysis ramd kunigaikius atkaklnus vieningos Lietuvos vardu, o mes,
jo paveizdu sekdami, turime insakyti savo partiniams jausmams, kad nusileist
bendriesiems tautos ir valstybs reikalams108. Taip jubiliejus tapo dar viena parankia proga A. Smetonai raginti vienybn, taiau ne tik raginti vienybn.
Kad Vytauto Didiojo jubiliejaus minjimas turjo kur kas platesn prasm,
liudijo dar prie jubiliejinius metus oficioze pasirod samprotavimai, jog geriausias Vytauto pagerbimas bt ne tik pastatyti jo vardu paminkl, muziej ar kit
statyb <>, bet painti j ir sekti jo politikos principus109. Taiau atrodo, kad
i jubiliejaus minjimo daugiau tikjosi ne tik oficiozas. Jau minjome, kad 1929
met pabaigoje idinio redakcija keliems ymiausiems visuomens veikjams
isiunt anketas su klausimu, kaip Lietuva turt vsti Vytauto Didiojo jubiliej. Atsakiusij mintys maai kartojosi, taiau juose buvo ir kai kas bendra.
Pasak redakcijos, vyravo mintis, kad tautos didvyrio pagerbimas turt palikti
gilesn ym ms gyvenime i viso, jubiliejaus ventimas turt paskatinti
padaryti k nors vertinga, kas mus paius ir ms krat priartint prie to didelio Vyro ir jo laik Lietuvos110.
68

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

Atrodo, kad takingiausios visuomens srovs krikdemai ir tautininkai buvo

vieningi teigdami, jog geriausias Vytauto pagerbimas bt atkurta Vytauto laik
Lietuvos didyb. Tiesa, buvo iek tiek pasitaisyta paaikinant, kad mes nesvajojam apie Vytauto Lietuvos sienas <>. Ms siekiai labai kukls: nepriklausoma etnografinse sienose Lietuva su sostine Vilniumi111. Suprantama, kad pasiekti Vytauto laik Lietuvos didyb buvo galima tik laikantis Vytauto politikos
princip, kurie, tautinink teigimu, skelb, jog valdia turi bti viena ir jos autoritetas neginijamas, kad ir iandien galioja tie patys principai: tvarkingos,
stiprios viduje valstybs turi autoritet bei tak112. Kuriamas Vytauto Didiojo,
kaip vienvaldio sprendiant valstybs reikalus, netgi despotiko valdovo, paveikslas gerai tiko stiprinti politin A. Smetonos autoritet. Todl tautininkai ir pats
A. Smetona taip danai akcentavo Vytauto Didiojo nuopeln vienijant visuomen, o tai tiesiogiai buvo susij su tokiu danu tautinink reikalavimu i visuomens laikytis tautos vienybs principo. Vienybs principas buvo suprantamas kaip
beslygikas visuomens paklusnumas vado autoritetui. Buvo teigiama, es Vytautas nusikrats dviem tokiais galingais prieais kaip lenkai ir kryiuoiai tik
todl, kad gerai susitvarks savo alies viduje. Jei Vytautas savo stipria ranka
nebt pajgs valdyti valstybs, ji bt lugusi. Buvo prisiminta, kad Vytauto
laikais valdovo ir valstybs autoritetas buvo neginijamas ir jam visi rod didiausi paklusnum, o jei kas tam autoritetui prieinosi ar ard nusistovjusi tvark, buvo skaudiai baudiamas. Vytauto Didiojo asmuo turjo padti teisinti
A. Smetonos autoritarin reim. Buvo iekoma ir randama paraleli tarp Vytauto ir A. Smetonos laik: Vytauto pasirodymas ms tautos prieaky buvo tiktas
ir lauktas. Istorikai galvojaniam itas tvirtinimas nepasirodys neteisingas <>
yra aiku, kad kiekvieno krizio, chaoso metu visuomen ima ilgtis kako ateinant, kas j igelbt nuo visiko lugimo ir ivest tikr keli <>. Musoloni, Primo de River ir daugel kit diktatori ikl tautos prieak ta pati
istorijos fakt eiga. Nortsi, nors ir su didiausiu atsargumu, nurodyti ir ms
1926 m. gruodio 17 d. perversm <>. Lietuva <> Vytauto laikais taip pat
gyveno visoki krizi ir persilauym dienas113. ios mintys buvo ispausdintos
katalikikojoje spaudoje. Tautininkai dar tiesmukikiau iekojo istorini paraleli.
V. Rastenis ra: Kaip prie penket ami Vytautas Didysis konsolidavo Lietuvos valstyb vien tvirt vienet daugiau teritoriniu pagrindu, taip iandien
Lietuvoje, jos Vadui Antanui Smetonai vadovaujant, vyksta Lietuvi tautos konsolidacija grynai tautiniu pagrindu <>. Taip kaip karalikas vainikas Lietuvai
buvo reikalingas anais Vytauto Didiojo laikais, taip iandien yra reikalinga, kad
Lietuva turt toki savo valstybs santvark, kurioje tautos reikalais susirpinusioji imintis turt lemiamos reikms. iandien Lietuvos valstybs santvarka
rutuliojasi ta kryptimi, kad valdios virn sueit vienas Valstybs Vado rankas114. Paraleli ne tik iekota tarp Vytauto Didiojo ir A. Smetonos asmenybi
bei laik, bet ir jos kurtos kasdieniniame gyvenime simboliais ir ritualais. Minjau, kad 1930 m. buvo paskelbtas Lietuvos valstybs ordin, medali ir kit
pasiymjimo enkl statymas, kuriame nurodoma, kad aukiausias valstybinis
apdovanojimas Vytauto Didiojo ordinas su aukso grandine, o Lietuvos Respublikos Prezidentas yra io (kartu ir D. L. K. Gedimino 1-ojo laipsnio ordino)
69

Dangiras Maiulis

kavalierius ir pagal suteikt ordino laipsn vadinasi Vytauto Didiojo ordino vad
vadu115. Galima nesunkiai velgti ne tik paraleles tarp tautos vado ir vad
vado, bet ir siek monopolizuoti teis paveldti garbing tradicij to, kuris savo
darbais ir sumanumu galing Lietuv sukr ir j garbingai vald. Bta ir tiesmukikesni paraleli. Komiteto nurodymuose, kaip vsti rugsjo 8 d., raoma,
jog i pat ryto miestuose, miesteliuose ir kaimuose namus reikia ipuoti tautinmis vliavomis, o languose ir gonkose padti ipuotus Vytauto didiojo paveikslus. Priduriama, kad greta Vytauto Didiojo paveikslo galima ipuoti ir Jo
Ekscelencijos Respublikos prezidento paveiksl116. Rugsjo 7 d. ryt, pasak oficiozo, visas Kaunas buvo pasipuos vliavomis ir alumynais, kuri centre visur
matyti didiojo Lietuvos vado ir valdovo Vytauto, daugelyje viet taip pat ir
dabartinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos atvaizdai117. Bta ir nesmoning paraleli visuomen kvieiama aktyviai dalyvauti Vytauto Didiojo medio
sodinimo ventje Auktojoje Panemunje, prezidento A. Smetonos aljoje118.
Vytauto Didiojo jubiliejumi buvo tikimasi pasinaudoti konsoliduojant taut,
neiskiriant ir ieivijos. Buvo tikimasi, kad jubiliejiniais metais Lietuv atvyks
daug ieivi ir graiai susijungs tad abi Lietuvos: senoji ms Panemuni ir
Pabaltijo Tvyn ir naujoji tolimj ujri Lietuva119. Konsolidacin jubilijaus
prasm atsiskleid ir per jubiliejini rengini pobd btent todl renginiuose
pompastikos ir masikumo netrko. Tautos vienybei demonstruoti ypa tiko masiniai renginiai; tai kodl buvo neskubama apsiriboti jubiliejaus minjimu leidiant istorinius altinius ar steigiant muziejus, kuriant fondus ar tapant paveikslus.
Kadangi jubiliejus turjo demonstruoti tautos vienyb, su neslepiamu nepasitenkinimu buvo sutikta inia apie tai, kad tuo paiu metu, kai birelio 20 d. vyks
Lietuvos tautin dain vent Vytauto Didiojo 500 met jubiliejui paminti,
birelio 21 d. atskirai vyks kita, katalikikojo jaunimo dain vent120. Kadangi
vents tikslas turjo bti tautinio vieningumo demonstravimas, todl, suinojus
apie katalikikj dain vent, jos organizatorius buvo paskubta apkaltinti ne
tik visai ms tautai brangios vents, bet ir tautos vienybs ardymu, nes jubiliejaus minjimas turi mums priminti ne tik didel Lietuvos praeit jis turi
mus paraginti vienybn121. Dl tos paios prieasties, suinojus apie Lietuvos
lenk kreipimsi Piliei apsaugos departament su praymu leisti sudaryti atskir komitet Vytautui Didiajam minti, Vytauto Didiojo komitetas nusprend
departamentui praneti, kad tai daryti nra pagrindo, nes, nordami ioje srityje
darbuotis, gali visuomet prisidti prie komiteto darb122. Turbt nelabai klydo
Kostas Korsakas sakydamas, kad kunigaikio kultas virto oficialia kiekvieno
patriotikai nusiteikusio pilieio pareiga123.
Taigi politine prasme Vytauto Didiojo kultas turjo padti siekti dviej pagrindini tiksl, taip glaudiai susijusi, jog pastarj atskyrimas virsta slyginiu:
visuomens konsolidavimo ir A. Smetonos autoritarinio reimo stiprinimo. Vytauto asmenyb turjo pagrsti tvirtos rankos politikos privalumus ir legitimizuoti autoritarin reim. Vytautas Didysis turjo tapti simboliu ir kelrode vaigde grindiant istorines teises Vilni, kuriame Vytautas ir jo tvai viepatavo,
ir siekiant jo atgavimo Lietuvai.
70

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

IVADOS
1. Po 1926 m. gruodio 17 d. perversmo, pasuks autoritarizmo link, valdantysis
reimas iekojo priemoni, kaip nuraminti taut, pateisinti savo reimo btinum
ir ugdyti visuomens pagarb tautos vadui. Viena j tapo tautinis herojus, savo
pavyzdiu turjs padti valdaniajam reimui pasiteisinti visuomens akyse. Tokiu herojumi buvo pasirinktas Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas Didysis, simbolizavs galing tautin valstyb ir knijs kiekvienam lietuviui privalom tautin ir politin ideal Vilniaus atgavimo siek.
2. Kuriamas Vytauto Didiojo, kaip galingo valdovo, paveikslas ypa tiko autoritariniam A. Smetonos reimui stiprinti. Politine prasme Vytauto Didiojo kultas turjo padti siekti dviej pagrindini tiksl, taip glaudiai susijusi, jog j
atskyrimas tapo slyginiu: Vytauto Didiojo asmenybs pavyzdys turjo pagrsti
tvirtos rankos politikos privalumus ir legitimizuoti autoritarin reim bei padti konsoliduoti taut pagarbos tautos vadui dvasia.
3. Kulto krim savo rankas permusi valstyb toli grau ne paskutin vaidmen ia paskyr menininkams. I j buvo pareikalauta tautins, patriotizm skatinanios krybos. Tai atskleid tvirt valdios poir men: menininkai turi
tarnauti valstybei, kurdami patriotin men ir pateikdami patriotizmo pavyzdius.
Gauta
2001 02 28
Nuorodos
U informacij apie vinjet esu dkingas kolegai Rimui Kundrotui.
A. Nikentaitis, LDK kultrins tradicijos praradimas: Vytauto Didiojo kultas Lietuvoje XVXX a., Senosios ratijos ir tautosakos sveika: kultrin Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts patirtis, Vilnius, 1998.
3
G. Vilinas, Vytauto mitas naujojoje Lietuvoje, Senosios ratijos ir tautosakos sveika:
kultrin Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts patirtis, Vilnius, 1998.
4
V. Sirutaviius, Tautos vents iradimas tarpukario Lietuvos Respublikoje, Akiraiai, 1999, Nr. 1.
5
K. Ruginis, Vytauto Didiojo metai, Lietuvos mokykla, 1930, Nr. 1, p. 34.
6
Ibid, p. 6.
7
K. Ruginis, Ugdykime didvyrius, Lietuvos mokykla, 1930, Nr. 3, p. 9799.
8
Ties dviem dienom stabteljus, Lietuva, 1927 11 02 p. 5.
9
J. Lauikas, Ms jaunuomen ir jos keliai, Kultra, 1930, Nr. 4, p. 213.
10
Ibid.
11
Gilinkims tautos idealus. Lietuvos aidas, 1932 09 29 p. 1.
12
Patriotizmo aukljimo reikalas, Lietuvos aidas, 1929 03 11 p. 1.
13
Tautos dvasios kryba, Lietuvos aidas, 1929 03 01 p. 1.
14
K. Korsakas, Literatros kritika, Vilnius, 1982, p. 225.
15
I. Didiulis, Nauj deimtmet pradedant, Lietuvos aidas, 1928 02 01 p. 2.
16
Lietuvos visuomen. Spali 9 dienai paminti. Vilniui vaduoti sjungos leid. Nr. 9.
17
P. Cvirka, Frank Kruk, Vilnius, 1953, p. 457.
18
Lietuvos pato enklai, Vilnius, 1991, p. 41.
19
Maironis, Ratai, Vilnius, 1992, t. 3, p. 691.
1
2

71

Dangiras Maiulis
Visi kongres!, Lietuvos mokykla, 1930, Nr. 6, p. 242.
Kaip Lietuva turt atvsti Vytauto Didiojo jubiliej?, idinys, 1929, Nr. 12,
p.447.
22
Maironis, Ratai, t. 3, p. 689.
23
Vyskupo Paltaroko kreipimasis Panevio vyskupijos kunigus ir tikiniuosius
1929spalio 27 d., Tiesos kelias, 1929, Nr. 12, p. 128.
24
Kaip Lietuva turt atvsti Vytauto Didiojo jubiliej?, idinys, 1929, Nr. 12, p.443.
25
Vyskupo Paltaroko kreipimasis Panevio vyskupijos kunigus ir tikiniuosius 1929m.
spalio 27 d., Tiesos kelias, 1929, Nr. 12, p. 128.
26
Panevio vyskupijos dekan konferencijos, vykusios 1930 m. liepos 1 d., nutarimai,
Tiesos kelias, 1930, Nr. 9, p. 163.
27
A. Rotulietis, Vytauto Didiojo idealai i laik viesoje, Rytas, 1930 03 17, p.4.
28
Vienas Vytautas Maasis, Rytas, 1930 03 15, p. 6.
29
A. Smetona, Rinktiniai ratai, Kaunas, 1990, p. 497.
30
Ibid., p. 398.
31
S. alkauskis, Visuomeninio ms tautos atgimimo reikalu, idinys, 1930, Nr. 7,
p.51.
32
K. Dineika, Mokykl jaunimas ir Vytauto Didiojo jubiliejus, vietimo darbas, 1930,
Nr. 3, p. 284.
33
Didioji tautos vent, Lietuvos aidas, 1930 09 09, p. 45.
34
Spali 27 d. Kaune, Lietuvos aidas, 1930 10 28, p. 5.
35
Ms jaunuomens idealingumas, Jaunoji Lietuva, 1930, Nr. 4, p. 235.
36
Vytauto Didiojo garbei 14301930, Kaunas, p. 26.
37
A. Smetona, Rinktiniai ratai, p. 399.
38
K. Ruginis, Vytauto Didiojo metai, Lietuvos mokykla, 1930, Nr. 1, p. 5.
39
Vytauto Didiojo garbei 14301930, p. XVIII.
40
Ibid., p. XVI.
41
Vytauto Didiojo Komiteto atlikt darb apvalginis biuletenis Nr. 1, Kaunas, 1932,
p.6.
42
Ibid., p. 7.
43
Ibid., p. 8.
44
Ibid., p. 15.
45
Vyriausybs inios, 1929 12 31, p. 2.
46
Ibid.
47
Vytauto Didiojo komitetas Lietuvos visuomenei, Lietuvos aidas, 1930 03 19, p. 4.
48
Ministr Kabineto reikal vedjo 1930 m. sausio 15 d. ratas vietimo ministrui,
Lietuvos centrinis valstybs archyvas (toliau LCVA), f. 923, ap. 1, b. 671, l. 3.
49
Vytauto Didiojo komitetas Lietuvos visuomenei, Lietuvos aidas, 1930 03 19, p. 4.
50
Kuriuo bdu, Rytas, 1930 03 14, p. 1.
51
Ms tautikosios organizacijos, Lietuvos aidas, 1938 02 15, p. 9.
52
Tautos dvasios kryba, ibid., 1929 03 01, p. 1.
53
Kodl neisitenka!, ibid., 1929 02 21, p. 1.
54
Tautos dvasios kryba, ibid., 1929 03 01, p. 1.
55
Patriotizmo aukljimo reikalas, ibid., 1929 03 11, p. 1.
56
Idealizmas, ne nihilizmas, ibid., 1929 03 13, p. 1.
57
Kaip Lietuva turt atvsti Vytauto Didiojo jubiliej?, idinys, 1929, Nr. 12,
p.447.
58
Ibid., p. 441447.
59
Kaip reikt vsti Vytauto Didiojo jubiliejus, Rytas, 1930 03 27, p. 34.
20
21

72

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

Ibid., p. 3.
Vytauto Didiojo komitetas Lietuvos visuomenei, Lietuvos aidas, 1930 03 19, p. 4.
62
Vytauto Didiojo komiteto 1930 m. vasario 28 d. posdio protokolas Nr. 6, LCVA,
f. 1640, ap 2, b. 15, p. 20.
63
Vasario 16 diena pirmoji Vytauto Didiojo sukakties minjimo diena, Lietuvos
aidas, 1930 01 27, p. 1.
64
A. Smetona, Rinktiniai ratai, p. 397.
65
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. gegus 7 d. posdio protokolas
Nr.22, LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 14, p. 48.
66
Vytauto Didiojo Komiteto atlikt darb apvalginis biuletenis Nr. 1, p. 15.
67
A. Brds, Vakar kaunieiai ilydjo Vytauto Didiojo atvaizd, Lietuvos aidas,
19300716, p. 5.
68
Didioji tautos vent, ibid., 1930 09 09, p. 45.
69
Spali 27 d. Kaune, ibid., 1930 10 28, p. 5.
70
Vytauto Didiojo Komiteto atlikt darb apvalginis biuletenis Nr. 1, p. 15.
71
Didioji tautos vent, Lietuvos aidas, 1930 09 09, p. 5.
72
Spali 27 d. Kaune, ibid., 1930 10 28, p. 5.
73
Vytauto Didiojo muziejus jau pradtas statyti, ibid., 1930 11 24, p. 5.
74
Vytauto Didiojo Komiteto atlikt darb apvalginis biuletenis Nr. 1, p. 20.
75
Naujam ordinui bei medaliui steigti komisijos posdio, vykusio 1929 m. sausio8d.
protokolas, LCVA, f. 923, ap. 1, b. 624, l. 33.
76
Lietuvos valstybs ordin, medali ir kit pasiymjimo enkl statymas, Vyriausybs inios, 1930 12 20, p. 12.
77
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. liepos 7d. posdio protokolas
Nr. 29, LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 14, p. 71.
78
Ibid.
79
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. lapkriio 26 d. posdio protokolas
Nr. 48, LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 14, p. 153.
80
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. rugsjo 15 d. posdio protokolas
Nr. 36, ibid., p. 107.
81
Vytauto Didiojo komiteto 1930 m. gegus 27 d. posdio protokolas Nr. 11, ibid.,
b. 15, p. 36.
82
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. balandio 16 d. posdio protokolas
Nr. 20, ibid., b. 14, p. 42.
83
Vytauto Didiojo komiteto 1930 m. gegus 27 d. posdio protokolas Nr. 11, ibid.,
b. 15, p. 36.
84
A. Jaktas, Dl Vytauto Didiojo atvaizd, Rytas, 1930 03 20, p. 3.
85
Vytauto Didiojo Komiteto atlikt darb apvalginis biuletenis Nr. 1, p. 24.
86
Ikilmingai paventintas Vytauto Didiojo paminklas Kauno Panemunje, Lietuvos
aidas, 1932 09 09, p. 1.
87
V. Nemunlis, Kariuomens dovana Vytautui Didiajam, ibid., 1932 09 07, p. 3.
88
Vytauto Didiojo komiteto tarybos nari suvaiavimas, ibid., 1933 03 08 p. 5.
89
Vytauto Didiojo Komiteto atlikt darb apvalginis biuletenis Nr. 1, p. 24.
90
Tautos laisvs sukaktuvi dien Vytauto Didiojo paveikslas netas tautos ventov, Lietuvos aidas, 1934 02 17, p. 1.
91
Gilinkims tautos idealus, ibid., 1932 09 29 d., p. 1.
92
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. kovo 11 d. posdio protokolas
Nr.11, LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 14, p. 25.
93
Vytauto Didiojo komiteto 1930 m. spalio 4 d. posdio protokolas Nr. 14, ibid.,
b. 15, p. 58.
60
61

73

Dangiras Maiulis
94
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. balandio 30 d. posdio protokolas
Nr. 21, ibid., b. 14, p. 46.
95
G. Vilinas, Literatrinis gyvenimas Nepriklausomoje Lietuvoje, Vilnius, 1998, p. 73.
96
Balys Sruoga ms atsiminimuose, Vilnius, 1996, p. 240.
97
A. Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius, 1986, p. 255.
98
J. Keliuotis, Meno tragizmas, Vilnius, 1997, p. 400401.
99
Ibid., p. 418.
100
A. Smetona, Rinktiniai ratai, p. 498.
101
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. vasario 7 d. posdio protokolas
Nr. 5, LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 14, p. 13.
102
Vytauto Didiojo komiteto 1930 m. balandio 25 d. posdio protokolas Nr. 10,
ibid., b. 15, p. 30.
103
Pr. Ra., Vytauto Didiojo Komiteto darbas baigtas, Lietuvos aidas, 1939 05 18,
p.6.
104
A. Merkelis, Antanas Smetona, New York, 1964, p. 388.
105
Ibid., p. 387388.
106
Ibid., p. 388.
107
Idem., Rinktiniai ratai, p. 397.
108
Ibid., p. 399.
109
Vytauto Didiojo 500 m. mirties sukaktuvs, Lietuvos aidas, 1930 02 06, p. 1.
110
Kuriuo bdu, Rytas, 1930 03 14, p. 1.
111
Vytauto Didiojo 500 m. mirties sukaktuvs, Lietuvos aidas, 1930 02 06, p. 1.
112
Ibid.
113
P. leas, Vytautas Didysis ir jo reikm tautos ugdymui, Lietuvos mokykla, 1930,
Nr. 12.
114 Vytauto Didiojo garbei 14301930, p. 30.
115
Lietuvos valstybs ordin, medali ir kit pasiymjimo enkl statymas, Vyriausybs inios, 1930 12 20, p. 12.
116
1930 m. protokolas Nr. 32, LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 14, p. 87.
117
Didioji tautos vent, Lietuvos aidas, 1930 09, p. 45.
118
Broliai ir sesers i tolimj ujri (Vytauto Didiojo komiteto atsiaukimas), LCVA,
f. 1640, ap. 2, b. 9, l. 70.
119
Ardo Vytauto Didiojo jubiliejaus dain vent, Lietuvos aidas, 1930 05 07, p. 1.
120
Ms nuomon, Lietuvos aidas, 1930 05 08, p. 1.
121
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. balandio 30 d. posdio protokolas Nr. 21, LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 14, p. 46.
122
Vytauto Didiojo komiteto prezidiumo 1930 m. balandio 9 d. posdio protokolas
Nr. 18, ibid., p. 37.
123
K. Korsakas, Literatros kritika, p. 225.

Dangiras Maiulis
THE REASONS FOR VYTAUTAS THE GREAT TO BE MADE A NATIONAL HERO
Summary
After the upheaval of December 17, 1926, the regime of A. Smetona turned towards
authoritarity and was searching for the means to soothe the nation, to justify the
necessity of its existence and nations development in the spirit of honour to the national
leader. One of such means was a national hero which, through its alive example, had to

74

Vytauto Didiojo met (1930) kampanijos prasm

be justified in the eyes of public. They looked for the hero to embody governmental
ideals and to be acceptable to as much public as possible. The Great Lithuanian duke
Vytautas (13921430) was chosen for this purpose, symbolizing a mighty national state
and embodying the national and political ideal obligatory to each Lithuanian seeking
to get back Vilnius.
The image of Vytautas the Great, created as that of an absolute ruler, was especially
fit for consolidation of the authoritarian A. Smetonas regime. The cult of Vytautas the
Great was created using the means of state apparatus. The national party members and
A. Smetona often noted the merits of Vytautas the Great in unifying the nation, directly
relating this with the principle of unity of the nation obligatory for all society, declared
by the nationalists, that was understood in a single way: unconditional obedience of
nation to the leaders authority. In a political sense, the cult of Vytautas the Great had
to serve in seeking for two main aims, so closely interlinked that their separation became
conditional. The example of Vytautas the Great personality had to substantiate benefits
of the strong hand policy and to legitimize the authoritarian regime helping consolidate the nation in the spirit of honour to the national leader.
The state allotted to the artists not the last role in the creation of the hero, asking
them to create in a national way, to induce patriotism, disclosing the governmental
attitude towards art: artists should serve the state through creating a patriotic art and
giving examples of patriotism.

75