VANDENTVARKA

TURINYS
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Vandens kio ir emtvarkos fakultetas
Vandentvarkos katedra
Melioracijos katedra
Inga Adamonyt, Stefanija Miseviien
VANDENTVARKA
AKADEMIJA
2012
VANDENTVARKA
Mokomoji knyga
TURINYS
UDK 628.1 (075.8)
Inga Adamonyt, Stefanija Miseviien
VANDENTVARKA
Mokomoji knyga
Recenzavo:
doc. dr. Algis Kvaraciejus, Vandentvarkos katedra, Aleksandro Stulginskio universitetas
doc. dr. Midona Dapkien, Hidrotechnikos katedra, Aleksandro Stulginskio universitetas
doc. dr. Arvydas iknys, Hidrotechnikos katedra, Aleksandro Stulginskio universitetas
Aprobuota:
Vandentvarkos katedroje, 2012 04 24, protokolo Nr. 7
Agronomijos fakulteto metodins komisijos posdio, 2012 08 30, protokolo Nr. 20(90)
Aleksandro Stulginskio universiteto metodins komisijos posdio 2012 08 30, protokolo Nr. 54
Kalb redagavo Laima Jonikien

Maketavo Vita Spdyt
Virelio dailinink Danguol Raudonien
Inga Adamonyt, Stefanija Miseviien, 2012

Aleksandro Stulginskio universitetas, 2012
SL399. 2012 12 04. Aut. l. 3,0. Us. Nr. 65. Leido ASU Leidybos centras 2012.
Student g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.
VANDENTVARKA
ISBN 978-609-449-039-2
Mokomoji knyga skirta Agronomijos fakulteto pirmosios studij pakopos dienini ir neakivaizdini studij form eldininkysts ir kratovaizdio architektros specialybs studentams.
Formuojant kratovaizd studentai turi suvokti pagrindinius vandentvarkos elementams keliamus
reikalavimus ir projektavimo principus, turti ini apie vandens ininerijos raid Lietuvoje ir
vandentvarkos objektus, hidrotechnikos statyb, vandens tvarkymo priemones, suvokti vandentvarkos brinius, imanyti gamtosaugin, technin ir teisin vandentvarkos reglamentavim bei sugebti bendradarbiauti su kit srii specialistais.
Mokomojoje knygoje Vandentvarka pateikiamos pagrindins vandentvarkos svokos, pagrindins vandentvarkos technologijos, supaindinama su techniniais vandentvarkos projekt
elementais, pateikiami pavirinio vandens tvarkymo bdai, priderinti prie kratovaizdio, aikinami vandens itekli ir telkini kokybs reikalavimai. Mokomojoje knygoje pateikiama bazin informacija apie pagrindines vandentvarkos sritis: hidrologij, vandentiek, vandenval ir dirvoemio sausinim; supaindinama su esminiais i srii tarpusavio ryiais ir principais bei galimais
praktiniais sprendimais.
TURINYS
TURINYS
1. VANDENTVARKOS APIBRIMAS IR RAIDA .................................................................... 6
2. VANDENS ITEKLIAI IR HIDROLOGINIS CIKLAS ............................................................. 7
3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI ...................................................................... 10
4. VANDENTIEKOS PAGRINDAI ............................................................................................. 17
5. VANDENVALOS PAGRINDAI .............................................................................................. 22
6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI ........................................................................... 33
VANDENTVARKA
NAUDOTA LITERATRA ......................................................................................................... 53
1. VANDENTVARKOS APIBRIMAS IR RAIDA
1. VANDENTVARKOS APIBRIMAS IR RAIDA

Vanduo btinyb gyvybei ir monms, todl mons juo rpinosi visada. Senosios valstybs tiesdavo vandentiekius, tvarkydavo pavirinio vandens nuvedimo sistemas, kasdavo griovius ir ulinius ar
rengdavo saugyklas bei dirbtinius vandens telkinius vairiems savo poreikiams tenkinti. Toki darb ir
idj svarba paaikinama vien jau tuo, kiek energijos ir darbo tai bdavo investuojama. 1902 m. rugpjio
2 d. Klaipdoje buvo ikilmingai atidarytas Klaipdos vandentiekis. Gerokai seniau, dar 1501 m., buvo pradtas rengti seniausias Lietuvos vandentiekis. Tada prie Vilniaus esanius Vingri altinius Lietuvos didysis
kunigaiktis Aleksandras padovanojo dominikon vienuoliams. ie altiniai aprpino vandeniu du Vilniaus
vienuolynus bei kelet gyvenamj nam ir ne be atlygio. Dar seniau, daugiau kaip prie 2000 met, senovs romnai savo miestams vanden atplukdydavo kanalais ir akvedukais vandens tiltais. 3761 m. pr. m.
e. buvo statyti seniausieji miestai, tuo metu jau buvo sprendiamas ir apsirpinimo vandeniu klausimas.
Vandentvarka tai planinga veikla, nukreipta pavirini ir poemini vandens itekli ekonomikai
pagrsta naudojim, j apskait ir apsaug, vis vandens poveikio aplinkai ir visuomenei valdym ir kontrol bei kokybs gerinim.
Vandens kis tai kio aka, apimanti vandens itekli naudojim, apskait, tyrim, naudojim bei
bdus vairiems vandens objektams apsaugoti nuo alingo vandens poveikio. Skiriamos eios pagrindins
vandens kio dalys: hidromelioracija (drkinimas, sausinimas, sauga nuo vandens erozija), hidroenergetika
(hidroelektrini ir kitoki vandens jgaini statyba), vandens transportas (laivyba, sieli plukdymas, uost
ir prieplauk statyba), vandentieka ir vandenvala (nuotakynai), uvininkyst, upi vag bei kit vandens
objekt tvarkymas (1 pav.).
Vandens kio ak ir srii schema pateikiama 1 pav.
Vandentieka ir
vandenvala
Apsauga nuo
potvyni
Hidroenergetika
Vandens
transportas
Vandens
rekreacija
Upi vag bei kit

vandens objekt
tvarkymas
uvininkyst
Hidromelioracija
(sausinimas,
drkinimas)
1 pav. Vandens kio ak ir srii schema
VANDENTVARKA
VANDENS
KIS
VANDENTVARKA
2. VANDENS ITEKLIAI IR HIDROLOGINIS CIKLAS

Vandens apykaita per atmosfer vyksta vis laik. Laisvai cirkuliuoja tik 5 proc. viso emje
esanio vandens, 95 proc. ems vandens yra litosferoje ir nuosdinse uolienose. Glas vanduo
sudaro tik apie 3 proc. vis vandens atsarg: 30 proc. ems glo vandens yra po eme, 1 proc.
upse ir atmosferoje, 69 proc. ledynuose. Atmosferos vanduo ilyja apytikriai kas 11 dien, kitaip sakant, visas atmosferos vanduo ilyja 35 kartus per metus. Apie 5580 proc. ilijusio vandens
vl igaruoja, kita dalis susigeria em. em susigrs vanduo sunkiasi juda vertikaliai ir horizontaliai. Lietuvoje per par ilyja vidutinikai 133 mln. m3 vandens. Dalis jo igaruoja, apie
27 mln. m3 nubga upmis, em susigeria 42 mln. m3. Teorikai Lietuvos teritorijoje bt galima isiurbti 13 mln. m3 poeminio vandens per par, taiau eksploataciniai (praktikai pasiekiami)
poeminio vandens itekliai Lietuvoje siekia 3,2 mln. m3 per par. Ivalgyti ir patvirtinti poeminio vandens itekliai sudaro beveik 2,0 mln. m3 per par. Praktikai Lietuvoje per par sunaudojama apie 400 tkst. m3 vandens tiek jo tiekia vartotojams visos Lietuvos vandenviets. I j
Klaipdos vartotojams patiekiama apie 30 tkst. m3 vandens. Apie 20 tkst. m3 patiekia Klaipdos
3-ioji vandenviet, kuri pagal pajgum, naudojamos teritorijos plot yra pati didiausia ir maiausiai apsaugota nuo taros Lietuvos vandenviet. Vanduo siurbiamas i Karaliaus Vilhelmo kanalo,
filtruojamas infiltraciniuose laukuose ir ivalomas iki higienos norm reikalaujamo varumo. Apie
10 tkst. m3 per par vandens patiekia Klaipdos 1-oji vandenviet seniausia, udariusia ir labiausiai apsaugota nuo taros. Vanduo joje siurbiamas i 260 m gylio grini. I pirmojo grinio
1902 m. savitaka bgo 600 m3 vandens per par, o statinis vandens slgio auktis siek 44 m vir
jros lygio.
vairiausi vandens naudotoj poreiki tenkinimui (vandens transportas, rekreacija, drkinimas, geriamasis vanduo ir pan.) lemiam ir esmin tak turi teritorijos hidrografinis tinklas. Visa Lietuvos teritorija yra Baltijos jros baseine. alies hidrografin tinkl sudaro vairs vandentakiai (ups, upeliai ir upokniai, grioviai), eerai ir tvenkiniai, kiti vandens telkiniai (2 pav.).
I viso Lietuvoje yra priskaiiuojama apie 22,2 tkst. upi ir upeli, kuri bendras vag ilgis
apie 76800 km. Upi tankis Lietuvoje yra 1,18 km/km2. Lietuvos teritorija teka 5463 ups, upeliai ir grioviai, ilgesni nei 3 km, bei trumpi aplinkosauginiu poiriu svarbs vandentakiai (3 pav.).
Lietuvoje yra apie 2850 eer, kuri plotas 0,5 ha ir didesnis. Vis eer plotas siekia per
914 km2, tai uima apie 1,5 proc. viso Lietuvos teritorijos ploto.
2001 m. sudaryto klasifikatoriaus duomenimis, Lietuvoje yra 1159 tvenkiniai, kuri plotas
0,5 ha ir didesnis, paviriaus plotas apie 240 km2
VANDENTVARKA
2 pav. Pavirini vandens telkini pasiskirstymas pagal tip http://vanduo.gamta.lt
3 pav. Pavirini vandens telkini plotai Lietuvoje http://vanduo.gamta.lt
4 pav. Hidrologinio ciklo schema
VANDENTVARKA
Hidrologinis ciklas. Egzistuoja trij bsen vanduo (skystas, kietas ir gar bsenoje). Jis dalyvauja nuolatiniame judjime arba dar kitaip vadinamame hidrologiniame cikle i vandenyn
atmosfer, atgal ant ems paviriaus ir vl grta vandenyn (4 pav.). Labai svarbus iame cikle
garavimas, krituliai, pavirinis ir poeminis nuotkis bei tarpiniai procesai. Tik pilnai suvokiant i
proces fizin prasm, galima paaikinti gamtoje vykstanius hidrologinio ciklo reikinius. Ir ne
tik paaikinti, o reguliuoti mogaus kin veikl taip, kad kuo maiau paeistume natraliai gamtoje vykstanius procesus.
VANDENTVARKA
Nagrinjant hidrologin cikl arba gamtin sistem jos komponentais galima laikyti talpas,
kur vanduo trumpiau ar ilgiau susilaiko. Tai vandenynai, atmosfera, eerai, dirvoemis, ups ir kt.
Reikmingiausi ios sistemos procesai yra tie, kurie vienaip ar kitaip keiia vandens bsen arba
pernea vanden i vieno sistemos komponento kit: kondensacija (procesas, kai garai virsta skysiu), krituliai (proces, perkeliani vanden i atmosferos ant ems paviriaus, visuma) ir pan.
(4 pav.). is procesas vyksta udaru ciklu, o reikmingiausi elementai yra: garavimas, debes formavimasis, krituli ikritimas, infiltracija ir filtracija grunt, poeminis ir pavirinis nuotkis.
3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI
10
Hidrologija mokslas, nagrinjantis hidrosfer, skaitant vandenynus ir jras, upes, eerus,

lapynes, dirvoemio ir poemio vandenis, snieg ir ledynus, atmosferos drgm, taip pat jos savybes ir vykstanius procesus, esant slyiui su atmosfera, litosfera ir biosfera. Hidrologija susijusi su
meteorologija, geomorfologija, danai remiamasi fizika, hidraulika, hidrodinamika ar matematika.
Hidrogeologija poeminio vandens hidrologija, o hidrologijos terminas apima emyn
(sausumos) vandens hidrologij.
Hidrometrija hidrologijos sritis, nagrinjanti matavim ir stebjim metodus, naudojamus
vandens hidrologiniam reimui tirti, o hidrografijos tikslas aprayti teritorij vandens objektus ir
iaikinti j geografinio isidstymo dsningumus.
Bendroji (sausumos, kontinentin, emyno) hidrologija apima bendruosius vandens formavimosi bei veiklos dsningumus, tokius kaip hidrografinio tinklo susidarymo, drgms apykaitos,
hidrologini reikini ir meteorologini veiksni ryio tyrimus.
Nuotkio reguliavimas mokslas apie upi vandens nuotkio perskirstym laike ir teritorijoje.
Ininerin hidrologija taikomosios hidrologijos dalis ininerinms reikmms, pvz.: ininerini statini ir priemoni planavimui, projektavimui, eksploatacijai ir palaikymui.
Hidrotechnikos statinys HTS ininernis statinys vandens itekliams naudoti ir saugoti nuo
aling vandens poveiki (Damuleviius ir kt, 2008). Pagrindin hidrotechnikos taikymo sritis
vandens kis.
Hidraulika nagrinja skysi pusiausvyros ir judjimo dsnius ir nustato i dsni praktinio
taikymo metodus.
Hidroinformatika mokslas, nagrinjantis informacini technologij taikym vanden srityje, kompiuterini duomen bazi krimo ypatumus, informacijos perdavimo internetu bei GIS
duomen bazi krim vandens kio srityje.
Apibrtos teritorijos vandentak (laikin ir nuolatini) ir vandens telkini visuma vadinama hidrografiniu tinklu.
Ups baseino hidrografinis tinklas tai hierarchin intak, maitinani pagrindin i baseino
teritorijos itekani up, sistema (5 pav.).
Hidrografija tai hidrologijos aka, apraanti ir tirianti kuria nors vietove tekani upi ir
j tinkl einani eer, pelki ir tvenkini visum. Dalis hidrografinio tinklo su aikiomis nuolatinmis vandentakomis yra upi tinklas, o upe vadinama natrali vandens tkm, tekanti savo suformuota atvira vaga.
Ups baseinas tai teritorija, i kurios pagrindin up, suteka paviriniai ir poeminiai vandenys. Baseino upi tinklo tankis ireikiamas:
D
L
km / km 2 ,
A
(3.1)
ia L suminis upi ilgis km;

A baseino plotas km2.
Merkio baseino upi tankis yra 0,39 km/km2, Mos net 0,73 km/km2, o vis Lietuvos
upi 0,58 km/km2 (Gailiuis ir kt., 2000).
VANDENTVARKA
11
5 pav. Lietuvos hidrografinis tinklas http://vanduo.gamta.lt
6 pav. Upi basein rajonai (UBR): Nemuno UBR, Lielups UBR, Dauguvos UBR,
Ventos UBR http://vanduo.gamta.lt
Valdymo patogumui Lietuvoje iskirti 4 upi basein rajonai, sudaryti i vieno ar keli upi
basein:
Nemuno UBR, kuriam priskiriama Lietuvos teritorijoje esanti Nemuno ups baseino
dalis, Pajrio upi basein dalis (iskyrus ventosios ir Bartuvos upi baseinus), Priegliaus ups baseino dalis, Kuri mari dalis ir Baltijos jros pakrants vandenys;
VANDENTVARKA
Ups baseinu (pagal Bendrj vandens politikos direktyv) vadinama ta teritorija, i kurios
pavirinis vanduo upmis ir eerais nuteka jr vienos ups iotimis. Baseinus sudaro pabaseiniai.
Didiausi plot uimant Nemuno basein sudaro 10 pabaseini, antr pagal dyd Lielups basein 3 pabaseiniai ir t. t. Lietuvos upi basein rajonai (UBR) (6 pav.): Nemuno UBR, Lielups
UBR, Dauguvos UBR, Ventos UBR.
12
Lielups UBR, kuriam priskiriama Mos (Lielups) ups baseino dalis, esanti Lietuvos teritorijoje;
Ventos UBR, kuriam priskiriama: Ventos, Bartuvos ir ventosios upi basein dalys,
esanios Lietuvos teritorijoje;
Dauguvos UBR, kuriam priskiriama Dauguvos ups baseino dalis, esanti Lietuvos teritorijoje.
Ups baseino charakteristikos. Morfometrins charakteristikos: baseino plotas, baseino ilgis,
didiausias baseino plotis, vidutinis baseino plotis, baseino asimetrikumas, baseino forma, baseino
ploto didjimas; fizins-geografins: geografin padtis, klimatins slygos, geologin sandara ir
dirvoemis, reljefas, augalija. Baseino vidutinis plotis nustatomas i kit jau inom charakteristik: dalijant baseino plot i ilgio. Baseino asimetrikumas nustatomas dalijant skirtum tarp kairs
ir deins puss plot i viso baseino ploto.
Dabartins upi vagos ir j slniai yra suformuoti tirpstani ledyn. Jei upi slniai i esms nebekinta, tai upi vagos ir dabar nra visikai stabilios. Ltas, bet nuolatinis kitimas susijs
su potvyniais ir popldiais, ledo reikiniais, alo poveikiu, sniego tirpsmo poveikiu, meandravimo procesu bei, inoma, mogaus kine veikla.
Upi pagrindiniai elementai einant nuo itak iki ioi: versms, auktupys, vidurupis, emupys, delta ir iotys (7 pav.).
Auktupys
Vidurupys
emupys/iotys
Ups versmmis gali bti: pelk, eeras, altinis, kalnuose susikaup ledynai, o nuo versmi
kilms priklauso, ar jos rykios ir gerai matomos, ar sunkiai aptinkamos.
Upi iilginis profilis apibdina vagos dugno ir tkms vandens paviriaus nuolyd. Ups vagos iilginiu nuolydiu vadinamas skirtumo tarp ems paviriaus altituds ups versmse H1 ir
iotyse H2 santykis su ups vagos ilgiu L:
H H2
i 1
,
(3.2)
L
ia H1 ems paviriaus altitud ups versmse;
H2 ems paviriaus altitud ups iotyse;
L ups vagos ilgis.
VANDENTVARKA
7 pav. Pagrindiniai upi elementai
13
Iskiriami keturi daniausiai pasitaikantys upi vag iilgini profili tipai: 1) igaubtas; 2)
tiesialinijinis; 3) laiptuotas; 4) gaubtas (8 pav.).
1
2
3
4
L
8 pav. Upi vag iilgini profili tipai: 1 igaubtas; 2 tiesialinijinis; 3 laiptuotas; 4 gaubtas
Meandravim skatina susijusios su tkms cirkuliacijos vagoje jgos. Meandros ima formuotis natraliai, taiau gali prasidti ir tiesiame ups ruoe atsiradus kliiai (9 pav.).
Rvos ir sietuvos tai tkms suformuoti skersiniai vagos dugno pokyiai (10 pav.). Rvos
atsiranda ten, kur susidaro geros slygos nemenims akumuliuotis visame ups vagos plotyje. Jos
atsiranda upei pereinant i poskio ties ruo arba tarp dviej poski. Sietuvos susiformuoja
ups poskiuose, kur veikiama skersini jg tkm iplauna dugno grunto daleles viename krante
ir dal j nusodina kitame krante, o kit dal nunea iki rvos.
Pagrindinse hidrometrinse stotyse (11 pav.) matuojami ir stebimi parametrai: vandens lygis ir
debitas, vandens temperatra, ledo storis, sniego storis ant ledo, ledo reikiniai ir kt. Pagrindin
hidrologin charakteristika yra debitas, bet norint j apskaiiuoti, btina matuoti vandens lyg
(nuolat), vandens greit (esant skirtingiems vandens lygiams), vandens gyl (greiio matavimo vietose), ups vagos skersin profil (pakitus vagos formai ar atsiradus koki nors klii). Maiems
debitams imatuoti praktikoje gali bti naudojamas trinis metodas, kai matuojamas vandens tris,
tuo pat metu fiksuojant pritekjimo laik, matuojamas l/s, m3/val. ir pan.:
Q=Vt-1
(3.3)
Lietuvoje seniausia vandens matavimo stotis rengta Smalinink miestelyje (Jurbarko r.,
Nemunas) (12 pav.).
VANDENTVARKA
9 pav. Ups meandra: L meandros ilgis, ML meandros kreivalinijinis ilgis, MA meandros amplitud
14
10 pav. Vagos rva: a vaizdas i viraus, b pjvis: 1 virutinis ragas; 2 apatinis ragas;
3 virutin loma; 4 apatin loma; 5 balnas; 6 klonis; 7 virutinis laitas; 8 apatinis laitas;
9 virn; 10 farvateris (Poka ir kt., 1996)
Upi nuotkis, nuotkio tris, nuotkio norma, nuotkio auktis, nuotkio modulis. Upi nuotkiu
vadinamas vandens kiekis, pratekantis tkms skerspjviu per pasirinkt laikotarp (valand, par,
savait, mnes, metus ar daugel met). Pagal susiformavimo pobd nuotkis gali bti: pavirinis
ir poeminis; pagal nutekjimo laik: paros, sezoninis, mnesinis, daugiametis; pagal charakteristik: vidutinis, maksimalus ir minimalus.
VANDENTVARKA
11 pav. Pagrindini hidrometrini stoi tinklas
15
12 pav. Smalinink (Jurbarko r., Nemunas) vandens matavimo stotis, steigta 1812 m.
Analizuojant nuotk formuojanius ir j keiianius veiksnius iskiriamos trys pagrindins

veiksni grups (13 pav.): klimatiniai veiksniai krituliai, garavimas, sauls radiacija, oro temperatra, oro drgm, oro slgis, vjas, daugelis j tarpusavyje glaudiai susij ir veikia vienas kit; fiziniai-geografiniai veiksniai reljefas, hidrografija, baseino eeringumas pelktumas ir mikingumas, baseino plotas ir forma, geologins ir hidrogeologins slygos; antropogeniniai veiksniai
mik kirtimas, utvank ir tvenkini statyba, pelki ir lapi emi sausinimas ir kt.
Pagrindin upi nuotkio charakteristika yra debitas tai vandens kiekis, pratekantis tkms
skerspjviu per laiko vienet, daniausiai matuojamas kubiniais metrais per sekund (m3/s), maiems debitams litrais per sekund (l/s) ir pan. Debitas bt apskaiiuojamas paprastai, jei tkms skerspjvis bt kokios nors inomos geometrins figros formos (trapecijos, parabols ar apskritimo, kaip vandentiekio vamzdis), o greitis visame skerspjvyje pastovus (v=const.), taiau
upi skerspjviai daniausiai yra ypa netaisyklingos formos, o greitis nra vienodas, tai tampa sudtinga, todl praktikoje naudojamas debito modelio supratimas.
Nuotkio tris suminis kiekis vandens, nutekanio per laiko vienet (par, mnes, sezon,
metus. Ireikiamas km3 ar m3:
VANDENTVARKA
13 pav. Nuotkio formavimosi proceso baseine schema
W0
W
,
n
16
(3.3)
Nuotkio auktis (ho) tai kiekis vandens, nutekanio per konkret laikotarp i baseino ploto, kuriame vandens sluoksnis pasiskirsts tolygiai. Nuotkio auktis matuojamas milimetrais ir apskaiiuojamas taip:
h0
W0
A 103
(3.4)
Nuotkio modulis (hidromodulis) qo l/s km2 kiekis vandens, nutekantis i baseino ploto vieneto per laiko vienet. Tai yra ivestin charakteristika ir gaunama normin debit dalijant i ups
baseino ploto A:
q0
Q0 103
.
A
(3.5)
Debito modelis tai skerspjvis, statmenas ups vagos tkmei, kuriame greii vektoriai ivesti per visus tkms takus. Per i vektori virnes ivestas karkasinis pavirius, skerspjvio
ploktuma ir vandens pavirius sudaro netaisykling geometrin figr, vadinam debito modeliu
(14 pav.).
a
V5
V4
V3
V2
V1
c
14 pav. Debito modelis, suskirstant j segmentus: 1 vandens tkms greiio epira; 2 izotacha;
3 debito modelio dalis, apribojama vandens paviriumi arba vandens greiio paviriuje epira
Debito modelio forma priklauso nuo greii pasiskirstymo tkmje. Debito modelio tris
yra ups debitas, taigi, norint apskaiiuoti debit, btina imatuoti tkms geometrinius ir kinematinius elementus.
VANDENTVARKA
4. VANDENTIEKOS PAGRINDAI
17
15 pav. Vandentiekis su pavirinio vandens mimo renginiais: 1 vandens mimo renginiai;

2 pirmojo klimo siurblins siurbliai; 3 vandens ruoykla; 4 varaus vandens rezervuaras;
5 antrojo klimo siurblins siurbliai; 6 vandentakis; 7 boktas; 8 magistralinis vandentiekio tinklas;
9 vandens skirstomosios linijos; 10 vandentiekio vadai; 11 vartotojai;
12 pjezometrin linija (Kusta ir kt., 2006)
Vandentieki klasifikacija. Pagal paskirt vandentiekiai bna buitiniai, gamybiniai ir

jungtiniai. Buitiniai vandentiekiai tiekia geriamj vanden grimo ir buities reikmms, gamybiniai
vandentiekiai tiekia pramons ir ems kio moni gamybos reikalams, technologiniams procesams, gaisriniai naudojami gaisrams gesinti. Jungtiniai vandentiekiai daniausiai tiekia geriamj
vanden arba gamybin vanden, kuris gali bti naudojamas ir gaisrams gesinti. Taip pat jie gali
VANDENTVARKA
Vandentieka vadinamas nuolatinis tinkamos kokybs vandens tiekimas vairiems vandens

vartotojams arba vartotoj aprpinimas vandeniu. Vandentiekiu vadinamas ininerini rengini ir
priemoni kompleksas vandeniui igauti, ruoti ir tiekti kokybik vanden vairiems vandens vartotojams (gyventojams, varios paskirties objektams ir pan.).
rengus vandentiek, pagerja gyvenviei bendra aplinka, gaisr gesinimo slygos, sanitarin bkl. Vandentiekis turi didel higienin reikm, nes apsaugo nuo infekcini lig, plintani
per vanden. Vandentiekio tikslas nuolat aprpinti vartotojus kokybiku vandeniu. Pagrindiniai
vandens tiekimo veiksmai yra: 1) vandens mimas; 2) vandens klimas; 3) vandens ruoimas; 4)
vandens transportavimas, saugojimas ir skirstymas.
Vandentiekio idstymas labai daug priklauso nuo konkrei slyg, didiausi tak turi
vandens altinio padtis vartotoj atvilgiu, jo naumas, vandens kokyb, vietovs geologins slygos, vartotoj isidstymas ir kt. Sudtingiausias vandentiekis bna tada, kai vanduo imamas i
pavirini vandens telkini. Pagrindiniai jo renginiai ir idstymas pateikiamai 15 pav. Pavirinio
altinio vanduo imamas vandens mimo renginiais 1, i j pirmojo klimo siurbline 2 tiekiamas
vandens ruoykl 3, po to kaupiamas varaus vandens rezervuaruose 4 ir i j antrojo klimo
siurbline 5 vandentiekiu 6 tiekiamas magistralin vandentiekio tinkl 8, vandens skirstomsias linijas 9 ir vartotojams 11 (Kusta ir kt., 2006).
tiekti vanden buitinms, gamybinms ir kt. reikmms. Jungtiniai vandentiekiai yra nuolatinio ir
laikino aukto slgio bei emo slgio. Nuolatinio aukto slgio vandentiekiuose nuolat palaikomas
auktas slgis, kuris reikalingas gaisrams gesinti. Laikino aukto slgio vandentiekiuose jis padidinamas tik gesinant gaisrus, o emo slgio vandentiekiuose gesinti gaisrus slgio nepakanka, todl
naudojami specials ugniagesi siurbliai, kurie prijungiami prie hidrant.
Pagal aptarnaujamus objektus galima iskirti komunalinius, ems kio ir specialiuosius vandentiekius. Komunaliniai (vieieji) vandentiekiai tiekia vanden miestams ir gyvenvietms, ems
kio ir kaimo gyvenvietms, kitoms gyvenamosioms vietovms, kinink sodyboms, ganykloms,
ems kio monms ir kitiems ems kio objektams. Specialieji vandentiekiai rengiami tokiems
vartotojams, kuriems reikia savitos kokybs vandens, pvz., katilinms, iluminms elektrinms ir kt.
Pagal vandens tiekimo bd vandentiekiai skirstomi slginius ir neslginius (savitakius). Slginiuose vandentiekiuose vanduo vartotojams tiekiamas siurbliais, o neslginiuose i auktesnse
vietose esani imtuv vanduo savaime atiteka vandentiekio skirstomj tinkl (Kusta ir kt., 2006).
Pagal pramons mons vandens vartojimo bd yra vienkartinio naudojimo, apytakiniai ir
kartotiniai pramoniniai vandentiekiai. Vienkartinio naudojimo vandentiekiu monse panaudotas
ir atitinkamai ivalytas vanduo ileidiamas gamtinius vandens telkinius, apytakiniame vandentiekyje naudotas vanduo ivalomas, atvsinamas ir vl grinamas gamybos proces. io vandentiekio nauda sumainamas gruntinio vandens vartojimas ir jo tara. Kartotinius vandentiekius galima renti tada, kai vieno vartotojo panaudotas vanduo tinka kitiems vartotojams.
Pagal teritorin apimt vandentiekiai skirstomi vietinius ir grupinius. Vietiniai vandentiekiai aptarnauja vien objekt, o grupiniai kelis tam tikroje teritorijoje isidsiusius objektus.
Pagal centralizavimo laipsn vandentiekiai skirstomi centralizuotus, decentralizuotus ir
kombinuotus. Centralizuotas vandentiekis tiekia vanden gyvenvietei ir joje arba alia jos esantiems gyvulininkysts pastatams bei kitiems vartotojams. Vandens mimo, ruoimo, klimo ir kiti
renginiai yra bendri, atskiriems vartotojams vanduo tiekiamas vamzdynais. Esant decentralizuotam vandentiekiui, atskiri, toliau esantys vartotojai turi atskirus vandentiekius. Kombinuotas vandentiekis dal vartotoj aprpina vandeniu centralizuotai, o likusi dalis turi atskirus vandentiekius.
Vandens vartojimas. Vanduo btinas gyventoj kio ir buities reikalams, pramons moni technologiniams procesams, ems kio gamybai, gaisrams gesinti, gatvms plauti, eldynams
laistyti ir kitoms mogaus veiklos sritims.
Miestuose ir gyvenamosiose vietovs pagrindiniai vandens vartotojai yra gyventojai ir pramons mons. Daug vandens suvartojama gatvms, aiktelms, eldynams, dekoratyviniams augalams laistyti. Augalininkysts ir gyvulininkysts produkt gamyboje vanduo vartojamas gyvuliams girdyti, paarams ruoti, augalams iltnamiuose laistyti, ems kio mainoms plauti, j varikliams auinti ir kitiems reikalams. Vanduo naudojamas ir paioje vandentiekio sistemoje: plauti
ruoimo renginiams, rezervuarams, vamzdynams.
Projektuojant vandentiek reikia inoti, kiek bus vandens vartotoj, kiek jiems reiks vandens, nes nuo to priklauso rengini naumas, vamzdyn skersmenys, rezervuar triai ir kt. Vandentiekiai projektuojami atsivelgiant ateit (bent 1020 met), todl vartotoj skaii reikia nustatyti pagal atitinkam perspektyv. Duomenys imami i miesto, gyvenviets, pramons mons
ar ems kio perspektyvinio vystymo plano, vartotoj skaiius nurodomas vienetais, iimtis yra
pramons mons, eldynai, gatvs ir kt. Pramons mons vandens poreikis nustatomas pagal pagaminamos produkcijos kiek, o eldynai, gatvs ir kiti laistomi plotai matuojami ploto vienetais,
duomenis siejant su perspektyviniu planu.
Vandens vartojimo normos yra vidutinis statistikai apibendrintas vandens kiekis, kur
vienas vartotojas suvartoja per par, arba vandens kiekis, reikalingas produkcijos vienetui paga-
18
VANDENTVARKA
19
minti ar laistymo ploto vienetui palaistyti. Vienetini vartotoj norma ireikiama l/d, pramons
moni produkcijai l/m2, l/kg ir pan., laistom plot l/m2.
Vandens vartojimo norma gyventojams parenkama atsivelgiant gyvenamj pastat technin rang (1 lentel).
Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
1 lentel. Slygins buitinio vandens vartojimo normos (pagal RSN 26-90)

Vidutin vandens norma pagal miest ir miesteli
kategorijas l/d
Gyvenamj nam santechnin ranga
I
II
III
IV
V
VI
Namai be vandentiekio ir nuotakyno, o vanduo
50
45
40
35
32
30
imamas ir vandenpyli
Namas su vandentiekiu, taiau be nuotakyno
75
70
65
60
55
50
Namai su vandentiekiu, nuotakynu, taiau be
150
140
130
125
120
115
voni
Namai su vandentiekiu, nuotakynu ir voniomis
230
210
195
180
170
160
bei vietiniu vandens ildymu
Namai su vandentiekiu, nuotakynu bei vonio300
280
260
250
240
230
mis ir centralizuotu karto vandens tiekimu
Kai nra detali debito matavim, vidutin paros poreik galima apytiksliai nustatyti asmen
skaii dauginant i vieno mogaus paros suvartojimo normos ir papildomai vertinant kitus poreikius, pvz., gatvms varinti, eldiniams laistyti, pramons monms ir kt. reikmms. Kai nra
tikslesni duomen, bendrj vandens suvartojimo norm galima imti 150250 l/d vienam mogui. inoma, reikia atsivelgti bsim gyventoj skaii, taip pat perspektyvinius prognozuojamus vartojimo normos pokyius (LST EN 805:2004).
Vandens vartojimo normos eldynams, gatvms ir kitiems plotams laistyti priklauso nuo
dangos tipo, augal ries, laistymo bdo, klimatini ir kit slyg.
eldynams ir gatvms pateikiamos vienkartins laistymo normos, jeigu per par tas pats plotas laistomas kelis kartus, vandens vartojimo norma atitinkamai padidinama.
Vanden vartotojai naudoja netolygiai, naudojimo intensyvumas kinta per metus, sezonus,
par, valand, dl to keiiasi vandens debitai, kuriuos vartotojai ima i vandentiekio. Vandentiekis
turi patenkinti vartotoj poreikius nepatogiausiu atveju todl netolygum vertinti btina. Tai
ireikiama paros vandens vartojimo netolygumo koeficientu, t. y. didiausio ir vidutinio vandens
suvartojimo santykiu:
Q
K p max d max ,
(4.1)
Qdvid
Maiausias paros vandens vartojimo netolygumo koeficientas:

Q
K d max d min .
Qdvid
(4.2)
Panaiai nustatomas ir valandos ar kitos trukms, vartotoj ries ar pan. vandens vartojimo
netolygumo koeficientas.
achtiniais uliniais vanduo surenkamas i negiliai esanio (iki 10 m) vandens altinio
vandeningojo sluoksnio, o stokojant vandens iki 30 m gylio. achtin ulin (16 pav.) sudaro:
antgalis, achta, vandens mimo dalis ir vandens kaupimo dalis.
VANDENTVARKA
ia Qp max didiausias vandens suvartojimas per par arba didiausias paros debitas m3/p;
Q d vid vidutinis paros debitas m3/p.
20
16 pav. achtinis ulinys: a antgalis; b achta; c vandens mimo dalis; d vandens kaupimo dalis;
1 vdinimo anga; 2 dangtis; 3 priegrinda; 4 molio spyna; 5 achtos sieneli sutvirtinimas;
6 siurbimo vamzdis; 7 statinis vandens lygis; 8 dinaminis vandens lygis; 9 filtras;
10 ulinio dugnas (Kusta ir kt., 2006)
17 pav. Grtinis ulinys: a anstatas; b grinys; c vandens mimo dalis; d filtras; 1 dangtis;
2 iotys; 3 apsaugini vamzdi kolona; 4 eksploatacin apsaugini vamzdi kolona;
5 statinis vandens lygis; 6 dinaminis vandens lygis; 7 rieboklis; 8 virfiltris; 9 filtro darbin dalis;
10 nuosd kaupiklis (Kusta ir kt., 2006)
VANDENTVARKA
Grtiniais uliniais vadinami griniai, pritaikyti imti vanden i giliau kaip 20 m, daniausiai jie rengiami tarpsluoksniniams vandenims imti ir siekia iki 300500 m gylio. Grtiniai
uliniai, imantys spdin tarpsluoksnin vanden, vadinami arteziniais.
Pagrindins grtinio ulinio dalys yra (17 pav.): grskyl, filtras su vandens mimo dalimi,
iotys ir anstatas. Anstatas apsaugo grin nuo pavirinio vandens ir kit nevarum, jame kartais
montuojami siurbliai, tokiais atvejais anstatas gali bti siurblins pastatas. iotys vir ems paviriaus ar anstato grind esanti grinio dalis, ji paprastai daroma > 0,5 m aukio. iogi konstrukcija priklauso nuo statinio vandens lygio ems paviriaus atvilgiu ir vandens pumpavimo
rengini tipo. Grskyl jungia ems paviri su vandeninguoju sluoksniu. Jos sienels stiprinamos apsauginiais vamzdiais, kurie grinius saugo nuo ugriuvimo, nepraleidia vandens eksploatuojam vandeningj sluoksn i aukiau esani.
21
Vietinio vandentiekio schemos taikomos atokesnms sodyboms kur centralizuoto rengti

nemanoma, bei ten, kur poeminis vanduo slgso negiliai (18 pav.). ulinius galima rengti pastato rsyje (18 pav. b), kad ulinys neualt, arba kai sklypas maas.
VANDENTVARKA
18 pav. Vietinio vandentiekio schemos: 1 laistymo (vasaros) vandentiekis; 2 pastato vandentiekis;

3 slginis bakas; 4 slginis vamzdis; 5 achtinis ulinys; 6 vdinimo vamzdis;
7 panardinamasis siurblys; 8 grtinis ulinys (Kusta ir kt., 2006)
5. VANDENVALOS PAGRINDAI
22
Vandenvalos sritis glaudiai susijusi su kitomis vandens kio sritimis, taiau yra viena i
efektyviausiai sauganti vandens telkinius nuo teros. Pavirini vandens telkini tara komunalinmis nuotekomis yra didiausia vandens apsaugos problema Lietuvoje, ypa kaime, kur dalis gyvenviei neturi nuotek alinimo sistem. Pavirini vandens telkini terimas organinmis ir
biogeninmis mediagomis blogina vandens ekologines slygas, sukelia eutrofizacijos procesus.
Eutrofikacija ekosistemos kitimas, sukeltas chemini maisto mediag, daniausiai tirpi azoto
ir fosforo jungini, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypa jautrios fosfat padaugjimui, tuo
tarpu, sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitrat padidjimas.
Nuotek rys (19 pav.). Nuotekomis vadinamos nam kyje, pramons ar ems kio gamyboje bei kitiems reikalams pavartoti ir vairiomis priemaiomis uterti vandenys. Lietuvoje buitiniams reikalams vandens suvartojama vidutinikai 97 l/dgyv. Priklausomai nuo utertumo pobdio nuotekos skirstomos tris pagrindines grupes: buitins, gamybins ir pavirins. Nuotek
sudtyje yra organini, mineralini ir bakterini-biologini teral.
Teralai
Koloidins
Itirpusios mediagos
dalels
dalels
Organins
Neorganins
organins rgtys
Neorganins
Organins
Organins
smlis
metal dalels
Negyvybingos
Gyvybingos
Sukelianios
infekcijas
Neukreianios
helmintai
viagyviai
kiti nepatogeniniai
bestuburiai
metal
katijonai
anijonai
Neorganins
drumzlinumas
metal dalels
Gyvybingos
Negyvybingos
Sukelianios infekcijas
Patogenai:
amebos
bakterijos
virusai
Neukreianios
Nepatogenins bakterijos:
Fe bakterijos
S bakterijos
19 pav. Nuotek teral klasifikacija (Levitas ir kt., 2008)

Mineraliniai teralai yra smlis, molis, mineralini drusk ir rgi tirpalai, geleis, kalcis ir
kitos neorganins mediagos.
Organiniai teralai bna augalins ir gyvulins kilms. Augaliniai teralai augal, vaisi
atliekos, augaliniai aliejai, popierius ir kt. Gyvulins kilms teralus sudaro fiziologins moni ir
gyvuli iskyros, riebalins atliekos.
VANDENTVARKA
Nusdanios
Bakteriniai-biologiniai teralai tai pelsiai, miels, vairios bakterijos (dalis j patogenins,

galinios sukelti vairius infekcinius arnyno susirgimus: viduri iltin, dizenterij). ie teralai
bdingi buitiniams ir gamybiniams vandenims, susidarantiems perdirbant augalins ir gyvulins
kilms aliav: odas, viln, ms, daroves.
Buitins nuotekos susidaro gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, pramons
moni buitinse patalpose, skalbyklose ir pan. Pagal teral kilm jos yra fekalins, utertos fiziologinmis atliekomis, ir kins utertos vairiomis kinmis atliekomis, plovimo priemonmis.
Vieno gyventojo per dien sukuriama tara vidutinikai sudaro 60 g organini mediag (pagal
BDS5), 70 g skendinij mediag, 12 g azoto ir 2,7 g fosforo. Apytiksliai 58 proc. taros tenka
organinms ir 42 proc. mineralinms mediagoms.
Buitins nuotekos nelabai utertos, j utertumas tiesiogiai priklauso nuo sunaudojamo
buityje varaus vandens kiekio (vandens vartojimo normos). Kuo ji didesn, tuo teral koncentracija buitinse nuotekose maesn. Buitini nuotek utertumas organinmis mediagomis pagal
BDS5 paprastai yra 200450 mg O2/l, skendiniosiomis mediagomis 250500 mg/l, azoto junginiais 3080 mg/l, fosforo junginiais 515 mg/l.
Gamybins nuotekos susidaro gamybos procese. Pagal uterimo pobd ir koncentracij jos bna labai vairios, priklauso nuo gamybos technologini proces, vartojamos aliavos
ries ir kt. Prie gamybini nuotek priskiriamos ir nuotekos, kurios praktikai yra varios: tai
naudoti vandenys vairiems agregatams bei renginiams auinti. Po auinimo jie gali bti ileidiami
atvirus vandens telkinius nevalyti arba vartojami pakartotinai.
Pavirins (krituli) nuotekos susidaro lietui lyjant ar sniegui tirpstant ant nelaidi ar maai
laidi dang: stog, aligatvi, gatvi, aiki. Pavirini nuotek alinimo sistema turi greitai ir
saugiai paalinti lietaus ir sniego tirpsmo nuotekas i gyvenviets teritorijos, kad nebt utvindytos gatvs, nam rsiai, gamybins ir komercins patalpos.
Maiausiai utertos yra pavirins nuotekos nuo pastat stog. Jas galima ileisti aplink be
valymo. Nuotekos nuo gatvi, aligatvi, aiki bna utertos mineralinmis mediagomis bei
naftos produktais. ie teralai nuo teritorij nuplaunami lii pradioje, o vliau nuotek utertumas maja, todl nra btina valyti visas nuotekas.
Gyvulininkysts kiuose, kai kuriose teritorijose, susidaro labai didelio utertumo pavirins nuotekos: gyvuli krovimo aiktels, bandokeliai, diendariai. Gyvuli ekskrementais utertas
nuotekas btina surinkti rezervuarus ir panaudoti lauk trimui kartu su srutomis.
Buitini nuotek utertumas priklauso nuo alinam buitini teral praskiedimo variu
vandeniu. Pagal utertumo lyg jos skirstomos : silpnai utertas, kai j BDS5 = 100 mg/l; vidutinikai utertas, kai j BDS5 = 200 mg/l; utertas, kai j BDS5 = 400 mg/l.
Pagrindins nuotek utertumo charakteristikos. Buitini nuotek utertumo lyg
pirmiausia apibdina pagrindiniai rodikliai kaip biocheminis deguonies sunaudojimas (BDS5) ir
skendiniosios mediagos (SM).
Biocheminis deguonies sunaudojimas (BDS5) yra nuotek utertumo organinmis mediagomis rodiklis, nusakantis deguonies kiek, btin biocheminiam lengvai skylani organini teral oksidavimui per 5 paras atlikti. Deguonies poreikis ireikiamas mg O2/l.
Skendiniosios mediagos (SM) tai visos mineralins ir (arba) organins mediagos pakibusios dalels, esanios nuotekose arba vandenyje (upi, eer ir pan.). J koncentracija ireikiama mg/l. Dalis skendinij mediag, sumajus nuotek tkms greiiui, nusda. Tai nuosdos (dumblas).
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) deguonies kiekis, suvartojamas nuotekose arba
vandenyje esanioms organinms mediagoms oksiduoti, taikant bichromatin metod, kuris ireikiamas mg/l.
23
VANDENTVARKA
Buitinse nuotekose esantys azoto junginiai yra baltym ir lapimo irimo produktas. Organins kilms azotas vykstant biologinms reakcijoms paveriamas laisv amoniak (NH3) arba
amonio azot (NH4).
Amonio azotas, biologini, oksidacini reakcij metu jungiasi su deguonimi, vyksta nitrifikacija ir jis virsta nitritais (NO2-), o toliau, j oksiduojant, nitratais (NO3).
Nitratai ir nitritai valytose nuotekose rodo aukt azoto jungini skaidos (oksidacijos) laipsn. Didesns nitrat koncentracijos yra gero nuotek ivalymo poymis, taiau vandens telkiniuose nitratai sukelia intensyv augalijos augim ir dl to vanden terim, todl valytose nuotekose
jie yra nepageidaujami (Levitas ir kt., 2008).
Vis form azoto jungini, esani nuotekose arba vandenyje, suma ireikiama bendruoju
azotu (Nb, mg/l). Didesni kaip 1015 mg/l bendrojo azoto kiekiai valytose nuotekose yra alingi
vandens telkiniams. Vis nuotekose arba vandenyje esani vairi form fosforo jungini suma,
ireikta fosforo kiekiu, vadinama bendruoju fosforu (Pb, mg/l). Didesni bendrojo fosforo kiekiai
(per 12 mg/l) valytose nuotekose yra nepageidaujami, nes jie, kaip ir azoto junginiai, sukelia
vandens telkini eutrofizacij, t. y. j prisotinim biogeninmis mediagomis, skatinaniomis
vandens augalijos vystymsi.
Nuotek valymo praktikoje taip pat naudojami ir kiti organinio utertumo rodikliai (fosfatai
ir t. t.), taip pat nuotek bakterinis utertumas. Buitini nuotek utertumas priklauso nuo j
praskiedimo vandentiekio vandeniu. Kuo daugiau sunaudojama vandens, tuo maesn teral
koncentracija nuotekose. I vieno gyventojo nuotekas patenkani organini teral kiekis pagal
Lietuvos ir daugelio kit ali normas, pagal biochemin deguonies sunaudojim (BDS5) yra priimamas lygiu 60 g/d.
Silpnai utertos nuotekos bna i mokykl ir prekybos centr, vidutinikai utertos i
gyvenamj rajon, o stipriai utertos (koncentruotos) i restoran.
Biocheminiai procesai nuotekose. Nuotek sudtis nra vienalyt, teral sudtyje yra
nusdani, koloidini ir itirpusi priemai, kurios gali bti organins ir neorganins. Organins
gyvybingos mediagos yra ypa pavojingos, galinios sukelti infekcinius susirgimus. Nuotek bakterinio utertumo rodikliai paprastai ireikiami koliformini bakterij E. coli, fekalini bakterij
ir bendruoju koliformini bakterij skaiiumi.
Organines mediagas skaido mikroorganizmai, kuri dauginimuisi nuotekose yra btinas
pakankamas organins mediagos anglies (C), biogen azoto (N) ir fosforo (P) bei pagrindini
mikroelement geleies (Fe) ir sieros (S) kiekis. Mikroorganizmai ias mediagas sisavina tam
tikromis proporcijomis, todl maesnis u optimal vienos i i mediag kiekis gali riboti veikliojo dumblo augim. Buitini nuotek sudtis paprastai sudaro palanki terp aktyviems mikroorganizmams, o pramoninse nuotekose danai pasitaiko biogen (azoto arba fosforo) trkumas.
Pagrindiniai nuotek valymo bdai. Nuotekoms valyti naudojami tokie bdai: mechaninis valymas; biologinis valymas; cheminis valymas.
Mechaninio valymo renginiuose i nuotek iskiriamos nusdanios ir plduriuojanios
priemaios. Mechaniniu valymu i nuotek paalinama 6070 proc. skendinij mediag. Mechaninio valymo renginiai:
- grotos ir sietai, sulaikantys vandens velkamas ir paviriuje plduriuojanias priemaias
popieri, lapus, iaudus, vair pluot. Grotos sulaiko 35 proc. nuotekose esani teral;
- smlio gaudytuvai (smliagauds) sulaiko vandens neamas mineralines priemaias
sml, vyr, anglies daleles. Sulaikom daleli dydis 0,251,0 mm, hidraulinis stambumas 18
24 mm/s. Priklausomai nuo nuotek tekjimo pobdio, smliagauds skirstomos horizontalisias, vertikalisias, plyines ir tangentines.
24
VANDENTVARKA
- nusodintuvai (ssdintuvai, maose NV septikai). Juose nusda pagrindin neitirpusi organini priemai mas. Nusodintuvai yra skirstomi pirminius ir antrinius. Pirminiais
vadinami tokie, kurie naudojami prie biologinio valymo renginius, antriniai tokie, kurie rengti
nuotekoms po biologinio valymo nuskaidrinti (Levitas ir kt., 2008).
Pirminiuose nusodintuvuose paprastai sulaikoma 3050 proc. nuotekose esani skendini
priemai. Kad nusodintuvai dirbt efektyviau, nuotekas leidiama chemini reagent koaguliant, dl kuri padidja nuotekose esani priemai hidraulinis stambumas; nuotekos sumaiomos su greitai sdaniomis mediagomis, kurios atlieka absorbatoriaus ir biokoagulianto vaidmen;
nuotekos aeruojamos, dl to vyksta smulki priemai flokuliacija (dribsni susidarymas). Koaguliantai daniausiai naudojami gamybms nuotekoms valyti, o biokoaguliacijos ir flokuliacijos metodai buitini bei buitini ir gamybini nuotek miini valymui.
Ma gyvenviei nuotk mechaniniam valymui naudojami septikai, vertikalieji ir horizontalieji pirminiai ssdintuvai.
Visuose iuose mintuose renginiuose vyksta pirminis nuotek valymas. Jo metu, naudojant mechanines priemones ir gravitacijos princip, i nuotek iskiriamos stambesns priemaios ir kitos priemaios, kurios, valymo renginiuose pratekant nuotekoms nedideliu greiiu, per
1,52 h gali nussti ant rengini rezervuar dugno. Likusias smulkesnes, lengvesnes priemaias
iskirti ssdinant bt sunku, todl kitiems smulkesniems ir lengvesniems teralams paalinti panaudojami aerobiniai (gyvenantys aplinkoje, kurioje yra deguonies) ir anaerobiniai (gyvenantys
aplinkoje, kurioje nra deguonies) mikroorganizmai. Jie naudoja mitybai likusius organinius teralus (vyksta nuotek biologinis valymas), o nuotek biologinio valymo renginiuose jiems sudaromos palankios mitybos ir dauginimosi slygos.
Nuotek valymo procesuose, artimuose gamtoje vykstantiems procesams, naudojami augal,
grunto ir vandens valymo pajgum. Tam naudojami augaliniai ir gruntiniai (nendri, vendr,
vyro, smlio, durpi ir kt.) filtrai ir tvenkiniai. ie procesai ir j pagrindu sukurti valymo renginiai vadinami gamtiniais. Juose vykstantys nuotek valymo, j teral skaidymo procesai nra intensyvs, jie vyksta ltai, ekstensyviai. Paprastai ekstensyviuose valymo renginiuose visikai arba
beveik nenaudojama elektros energija ir sudtingesni technologiniai renginiai (kompresoriai,
siurbliai, grandikliai, erliftai, kitokie elektros energij naudojantys renginiai).
Intensyviosioms valymo technologijoms ir renginiams (aerotankams, aerokanalams,
biofiltrams, biodiskams, aeruojamiems tvenkiniams ir kt.) reikia elektros energijos, sudtingesns
ir kvalifikuotesns prieiros, taiau jiems pakanka kelis ar net deimtis kart maesns teritorijos.
Intensyvaus biologini valymo rengini grup biofiltrai (biologiniai filtrai). J rezervuaruose yra stambiagrd filtruojanti krova (skalda, lakas, plastmasiniai elementai ir kt.), per kuri
pratekant nuotekoms, ant jos daleli formuojasi aerobiniai mikroorganizmai biologin plvel,
atliekanti nuotek biologin valym, vykstant prisitvirtinusiais (fiksuotais) mikroorganizmais. Intensyvaus biologinio valymo renginiai uima nedaug vietos, yra kompaktiki, o rengini pajgumas gali bti keiiamas.
Biologinio nuotek valymo technologijos arba valymas veikliuoju dumblu. Gamtinje aplinkoje vandenyje yra bakterij, kurios mitybai ir dauginimuisi naudoja organines mediagas. Nuotek biologinio valymo veikliuoju dumblu esm sudarius palanki aplink, esant vandenyje itirpusiam deguoniui ir organinms mediagoms intensyviai kontaktuojant, t. y. maiant,
dirbtinai, sudaromos slygos intensyviam bakterij maitinimuisi, organini mediag, teral perjimui i vandens bakterij mas, todl vanduo varja. Valymas veikliuoju dumblu atliekamas
aeravimo rezervuaruose, kuriuose sudaromos slygos sukaupti didel veikliojo dumblo mas.
25
VANDENTVARKA
26
Valant veikliuoju dumblu valom nuotek pagrindins charakteristikos yra: biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5), skendiniosios mediagos (SM), maistins mediagos azotas (N) ir
fosforas (P).
Daniausiai biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5) ireikiamas deguonies kiekiu (mg
arba g), reikalingu mikroorganizmams (bakterijoms) suoksidinti nuotekose esanius organinius
teralus per penkias paras.
Po biologinio valymo veikliuoju dumblu organini teral kiekis nuotekose bna sumajs
ir alos vandens telkiniams, kuriuos ileidiamos valytos nuotekos, nedaro. BDS 5 yra svarbiausias
parametras, rodantis valymo veikliuoju dumblu efektyvum.
Kombinuoti nuotek valymo renginiai. Septikai (20 pav.) plaiai naudojami individuali nam ir j grupi, nedideli pramons moni ir ma gyvenviei nuotek pirminio mechaninio valymo ir j dumblo dalinio apdorojimui, kitaip tariant, tai kombinuotas nuotek pirminio
valymo renginys, atliekantis tris pagrindines funkcijas:
nuotekose esani sunkesni, stambesni priemai iskyrim ssdinimu. Nuotekoms nedideliu greiiu pratekant septiku, ios priemaios nusda ant septiko rezervuaro dugno;
nuotekose esani lengv, pldri priemai (riebal, pluoto, popieriaus ir pan.) iskyrim dl septike sumajusi nuotek tkms greii. ios priemaios septike iplaukia
skysio paviri ir jame kaupiasi, sudarydamos plduriuojani, kietjani plut;
ant septiko dugno nusdusi sunkesni priemai (dumblo) kaupim, susitankinim ir
pdym. Dl to kelis kartus sumaja dumblo tris. I perpuvusio dumblo lengviau isiskiria vanduo, lengviau ir pigiau j iveti, sausinti, apdoroti.
Nuotekos i pastato 150
Valytos nuotekos
150
20 pav. Trikamerinis apvalus septikas su nuotek pratekjimo angomis
VANDENTVARKA
175 cm
350 cm
Pvant dumblui, susidariusios dujos (daugiausia H2S sieros vandenilis) kelia paviri pdomo dumblo gabaliukus, kurie patenka plduriuojani riebal sluoksn ir susimaio su juo,
storindami ir cementuodami pavirin plut. Dalis kylanio dumblo daleli vl patenka septiku
pratekani nuotek tkm ir didina jo utertum.
Septikas poeminis, dengtas rezervuaras skirtas nuotek pratekjimo rezervuaro kameros ir itekjimo i jo vamzdiai yra rengti taip, kad i lengvesnij priemai susidariusi pavirin pluta negali patekti i vienos septiko kameros (skyriaus) kit ir negali su nuotekomis itekti i rezervuaro.
Ant rezervuaro dugno nusds dumblas, vykstant anaerobiniams (bedeguoniniams) puvimo
procesams, dalinai suyra, sumaja jo tris. Tok perpuvus dumbl lengviau sausinti. Puvimo metu dalis yranio dumblo daleli pakyla virutin sulaikyt lengv plduriuojani daleli sluoksn, susimaio su juo, sudarydama kietok plut.
Septike susidaro trys zonos: virutin (pluta); vidurin (skystis, pratekanios nuotekos); apatin (nusdusios priemaios, pvantis dumblas).
Septikuose sulaikomos stambios, nusdanios ir plduriuojanios priemaios, dl to sumaja nuotek teral koncentracija (BDS5, skendiniosios mediagos, riebalai ir kt.).
Periodikai, atidarius septiko land dangius, dumblas ir pavirin pluta yra isiurbiami ir iveami autocisternomis tolesniam apdorojimui. Septikuose dalinai (mechanikai) valytos nuotekos valomos kituose valymo grandins renginiuose, daniausiai antrinio (biologinio) valymo. Jeigu toki
rengini nra arba jie veikia neefektyviai, aplink patenka maai valytos nuotekos, ji teriama.
Ekstensyvaus biologinio valymo renginiai: augal-grunto filtrai, dar vadinami dirbtinmis lapemmis, naudojami gyvenvietse, turizmo objektuose (kempinguose, turizmo sodybose ir pan.), individualiuose namuose, svartyn filtrato, maisto perdirbimo, pasklidosios taros
nuotek valymui. Ekstensyvi biologini valymo rengini grupei priklauso filtracijos laukai, filtracijos uliniai, augaliniai (nendri ir vendr), smlio ir vyro filtrai, biologiniai (neaeruojami)
tvenkiniai. Filtravimo renginiuose vyksta ekstensyvus biologinis valymas fiksuotais aerobiniais ir
anaerobiniais mikroorganizmais, prisitvirtinusiais prie grunto (smlio, vyro) daleli, o biotvenkiniuose skendinios bkls esaniais nefiksuotais mikroorganizmais.
Ekstensyvs valymo renginiai dl juose ltai vykstani valymo proces uima daug teritorijos, taiau j prieira yra paprastesn, bet j intensyvumo negalima padidinti padidjus nuotek
kiekiui arba j utertumui. Ekstensyvi rengini valymo efektyvumas yra priklausomas nuo oro
temperatros, krituli, met laiko.
Augal-grunto filtr technologija pasiymi nedidele statybos ir eksploatacijos kaina, veikimo
patikimumu, eksploatavimo paprastumu, derjimu prie kratovaizdio, aplinkos kokybs gerinimu,
palanki slyg florai ir faunai sudarymu, o trkumas yra didelis teritorijos poreikis (nuo 10 iki
100 kart virijantis intensyvaus valymo renginiams reikalingus plotus), taip pat ribotas ir neretai
nepakankamas efektyvumas biogenini, vandens telkini ulim skatinani mediag azoto
ir fosforo alinimo poiriu.
Lietuvoje paplitusi augal-grunto filtr forma smlio-nendri ir vendr filtrai
(21 pav.). Augal grunto filtrams rengti gali bti naudojami ir kit vandens paviriuje augantys
bei povandeniniai augalai.
27
VANDENTVARKA
28
Augal-grunto filtrai pridengia nuo sauls viesos valom nuotek paviri ir trukdo dumbli dauginimuisi, vandens telkini, kuriuos ileidiamos nuotekos, eutrofizacijai.
Filtr augalai tai greitai augantys hidrofitai ir makrofitai, j lapai siauri, o aknys auga
vandenyje. Valymo renginiams gali bti naudojami vairs augalai, priklausomai nuo ssdinimo
bdo: nendrs (Phragmites australis), plaialaps vendrs (Typha latifolia), siauralaps vendrs
(Typha angustifolia), vilkdalgiai (Iris pseudacorus), meldai (schoenoplectus lacustris), iurps (Sparaganium erectum), ajerai (Acorus calamus). Nendrs tinka labiausiai, kadangi jos aknijasi iki 1 m
gylio ir dl augimo ypatybi lengvai iauga pro kritusi stieb dalis.
Ne visi vandens augalai tinka valymo renginiuose, nes ia bna danai kintantys nuotek lygiai, ypa lietaus ar intensyvi lii metu. Geriau tinka vietins vandens augal rys, auganios
natraliose pelkse, nes jos yra prisitaikiusios prie vietos klimato, grunt, augal ir vabzdi ri.
Augal-grunto filtrams su pavirine horizontalija tkme, valantiems buitines nuotekas, ems kio gamybos ir kitas labiau koncentruotas nuotekas, naudojami meldai, nes jie yra gajs, bet
nepasiymi agresyvumu (kit augal nustelbimu).
rengiant augal grunto filtrus danai naudojami siauralapiai vendrai ir paprastosios nendrs. Jie atspars vairios sudties nuotek poveikiui, bet turi esmini trkum. Siauralapiai
vendrai yra agresyvs. Be to, jie yra mgstamas ondatr maistas. Siauralapiai vendrai pritraukia
vabzdius, kurie nepageidaujami ems kyje. Paprastos nendrs priklauso agresyviems augalams,
nustelbiantiems kitus augalus. Lietuvoje plaiausiai naudojami vertikalieji ir horizontalieji smlio
nendri filtrai.
Biochemini proces ypatumai valant nuotekas smlio-nendri filtruose. Nuotek
valymo sistemos komponentai yra smlis, augalai bei mikroorganizmai.
Smlis yra svarbiausia sudedamoji sistemos dalis, kuri teralus alina dvejopai: tiesiogiai
vykstant fizikinms ir cheminms reakcijoms bei netiesiogiai jame auga pelki augalai ir tarpsta
mikroorganizmai. Tiesioginiam valymui priklauso skendinij ir biogenini mediag filtracija
per sml, skendinij daleli kaupimasis ertmse tarp smlio daleli, itirpusi organini, patogenini mediag, nitrat, fosforo, metal sorbcija, organini mediag skaidymas smlyje ir biologinje plvelje, fosforo ir metal nusdimas.
Nuotek valymo kokybei didel tak daro procesai, vykstantys esant smlio-vandens ir
smlio-augal sveikai. Daniausiai smlio-nendri filtruose deguonies suvartojama daugiau, negu
jo patenka grunt, dl to danai susiformuoja du sluoksniai: virutinis aerobinis ir apatinis
redukuotas.
VANDENTVARKA
21 pav. Augal-grunto filtras
29
Aerobinje grunto dalyje vyksta nitrifikacijos reakcijos, kai NH4+ bakterij Nitrosomas ir
Nitrobacter yra paveriamas nitratais NO3-. Denitrifikacija tai redukcijos procesas, kai mikroorganizmai anaerobinmis slygomis kvpavimui naudodami NO3- j efektyviai alina i nuotek paversdami dujinmis N2O ir N2 formomis. Nitrifikacijos procesas oksiduotoje srityje sudaro gradient ir NH4+ i redukuotosios zonos pereina virutin, oksiduotj sluoksn. NO3-, susidars oksiduotoje srityje, susidarius gradientui irgi pereina redukuotj sluoksn ir denitrifikacijos reakcijos metu skmingai paalinamas i sistemos. Nitratai nesiakumuliuoja redukcinje zonoje, nes dl
denitrifikacijos reakcij greitai isisklaido.
Fosforas yra antras svarbus elementas. Su juo nevyksta valentingumo kitimo reakcijos, bet jo
chemija glaudiai susijusi su metalais ir priklauso nuo dirvos potencialo bei pH. Tyrimai rodo, kad
redukuotas smlis daug lengviau su tirpalu keiiasi fosforu nei oksiduotas: dl redukcijos metalo
hidroksidas yra transformuojamas pana gel hidratuot metalo hidroksid, kuris turi daugiau
sorbcini viet ir daugiau jgos absorbuoti ir atlaisvinti ortofosfat.
Gruntas ir pelkini augal aknys bei rizoidai yra puiki terp prisitvirtinti ir augti mikroorganizmams. Aplink augal aknis esanti deguonimi prisotinta erdv sudaro slygas aerobini,
anoksini ir anaerobini mikroorganizm augimui. Mikroorganizmai suvartoja ne tik itirpusias
organines mediagas, bet ir vykdo suspenduot ir grunto paviriumi absorbuot organini mediag biologin skaidym. Aerobini ir anoksini srii egzistavimas leidia nitirifikacijos ir denitrifikacijos procesais i nuotek paalinti azot.
Vertikalieji smlio-nendri filtrai (22 pav.). Vertikaliosios filtracijos smlio-nendri
filtrai (VFSNF) yra atviro tipo biologinio valymo renginiai, pastatyti grunte, vandeniui nelaidiose ikasose, upildytose filtruojaniais smlio sluoksniais, ir usodinti nendrmis. Naudojam filtruojanij mediag granulometrin sudtis priklauso nuo valom nuotek pobdio ir sudties.
Skirtingai nuo kit augalini-infiltracini rengini VFSNF tiekiamos nevalytos nuotekos
be parengtinio j mechaninio valymo (ssdinimo ir pan.). Ipilamos nuotekos, prie patekdamos
VFSNF, prateka tik per grotas. Nuotekos ileidiamos ant filtro paviriaus. Praskiestos nuotekos
teka filtro paviriumi.
Smulkus vyras
Ventiliacijos
vamzdis
Drenao vamzdis
Akmenukai arba
stambus vyras
Valyt nuotek
itekjimas
22 pav. Vertikaliojo smlio-nendri filtro schema
VFSNF vyksta nuotek fizinis (filtravimas), cheminis (adsorbcija) ir biologinis valymas (prie
smulki filtro daleli prisitvirtinusia biomase). Valytos nuotekos patenka drenao tinklus. Nuotek valymas vyksta aerobinmis slygomis, veikiant prie smlio daleli prisitvirtinusiai biomasei.
Jos aerobiniai mikroorganizmai reikaling deguon gauna i aplinkos konvekcijos ir difuzijos keliu.
Nendri akn ir gumb tiekiamas deguonis ia didesns reikms neturi.
VANDENTVARKA
Stambus vyras
30
Horizontalieji smlio-nendri filtrai (23 pav.). Horizontaliuosiuose smlio-nendri filtruose (horizontalios tkms filtruose) filtruojantieji sluoksniai yra beveik pilnai upildyti valomomis nuotekomis.
horizontalj smlio nendri filtr (HSNF) valyti tiekiamos ssdintos nuotekos. Jos per
skirstymo vamzdyn yra paskleidiamos visoje pradinje (pagal nuotek tkm) nuotek paskirstymo dalyje. Po to nuotekos horizontalia kryptimi filtruojasi per filtruojantj sluoksn, kuriame
vyksta biologinio valymo procesai (Levitas ir kt., 2008).
Esant savitakiniam nuotek pritekjimui HSNF, nuotekos nuolat sunkiasi per filtruojantj
sluoksn. Valytos nuotekos surenkamos kitame HSNF gale vamzdiu, esaniu filtro galinje dalyje, upildytoje akmenimis (skalda).
Nuotek ileidimo vamzdis sujungtas su reguliuojamo aukio sifonu, kuris leidia keisti
persipildani nuotek tkms debit ir palaikyti filtr upildyt nuotekomis. J lygis filtre palaikomas apie 5 cm emiau filtruojanio sluoksnio paviriaus. Jis neturi bti ulietas nuotekomis.
Ssdint
nuotek
Valom
nuotek lygis
tekjimas
Stambus
smlis arba
smulkus
Akmenys
nuotek
skirstymui
Akmen
sluoksnis
Valyt nuotek
ileidimas
vyras
23 pav. Horizontalusis smlio-nendri filtras
Biologiniai tvenkiniai (biotvenkiniai) yra nuotekoms valyti skirti dirbtiniai tvenkiniai, kuriuose biologinis valymas vyksta dl ilgo nuotek ibuvimo (pratekjimo) juose (24 pav.)
Vjas
Sauls viesa
Atmosferos O2
Itekjimas
Vandens pavirius
Valytos nuotekos
ir dumbliai
Itirpusi organin mediaga

Aerobins bakterijos
Fosfatai
ir nitratai
24 pav. Biologinis tvenkinys
Organins ir neorganins nuosdos
bakterijos
Anaerobins
Fakultatyvins ir
anaerobins bakterijos
VANDENTVARKA
tekjimas
31
VANDENTVARKA
Daniausiai statomi keli, tarpusavyje sujungti biotvenkiniai (skyriai), per kuriuos nuotekos
teka nuosekliai i vieno kit tvenkin (skyri). Biotvenkiniai turi bti nelaids vandeniui, kad i
j nevykt nuotek eksfiltracija ir dl to nebt teriamas gruntas bei gruntiniai vandenys. Daniausiai rengiami trys nuoseklaus pratekjimo tvenkiniai. Statant 4 ar net 6 nuosekliai sujungtus
tvenkinius, pasiekiamas geresnis valyt nuotek nukenksminimas (dezinfekavimas).
Pagrindinis biotvenkiniuose veikiantis nuotek valymo mechanizmas yra fotosintez. Virutin vandens sluoksn biotvenkiniuose intensyviai veikia saul, dl kurios vandenyje, sumaiytame
su nuotekomis, auga dumbliai, gaminantys deguon, reikaling veistis ir veikti aerobinms (deguon naudojanioms) bakterijoms, ardanioms teral organines mediagas.
Bakterij gaminamas anglies dvideginis, taip pat nuotekose esanios mineralins druskos
skatina dumbli dauginimsi, todl biotvenkinyje vystosi dvi tarpusavyje priklausomos populiacijos: bakterijos ir dumbliai, vadinami mikrofitais. is procesas vyksta tol, kol biotvenkinys gauna
sauls energijos ir organini mediag.
Biotvenkinio dugne, kur neprasiskverbia viesa, vystosi anaerobins bakterijos, mintanios
nusdusiais organiniais teralais, skaido juos. Dl io proceso vanden yra iskiriamas anglies dvideginis ir metanas (Levitas ir kt., 2008).
Individuali nam ir sodyb nuotekoms valyti populiari ir ekonomika yra vietini nuotek
valymo rengini sistema. Tokio tipo sistem gamina ne viena Lietuvos mon, turinti deimtmei patirt montuojant, gaminant ir priirint sistemas. Sistemos pasirinkim lemia geologins slygos, nuotek sistemos apkrovos ir pan. technins charakteristikos.
Nuotek valymo renginio montavimo schem pavyzdiai (25 pav.):
32
1. Pagrindinio vamzdyno ilgis iki 15 m, savitaka, emas gruntinis vanduo.
2. Pagrindinio vamzdyno ilgis iki 15 m, savitaka. Infiltravimo laukas. emas gruntinis vanduo.
25 pav. Nuotek valymo renginio montavimo schem pavyzdiai
VANDENTVARKA
3. Pagrindinio vamzdyno ilgis iki 30 m, savitaka. Infiltravimo laukas. emas gruntinis vanduo
6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI
33
Krituli vanduo gali sigerti dirvoem, nutekti jo paviriumi (esant nuolydiui) arba
kauptis jo paviriuje (lygiose vietovse). iuos procesus nulemia dirvoemio vandens pralaidumas
(infiltracija). Sausinimo priemonmis sudaromos slygos vandens pertekliui rinktis dirbtinius poeminius vandens takus ir gravitacini jg veikiamam nutekti vandens imtuvus. Sausinimo
priemoni parametrai tarpusavyje susij su kiekvieno objekto reikalavimais drgms kiekiui numatytais laikotarpiais. Per drgnos vietovs nustatomos:
a) remiantis daugiameiais grunt drgms reimo stebjimais;
b) pagal poeminio vandens gyl (jei poeminio vandens gylis pavasar bna maesnis kaip
0,1 m pievose ar 0,3 m ariamosiose emse, o vasar ir ruden atitinkamai maesnis kaip 0,3 m ir
0,6 m, dirvoemiai laikomi per drgnais);
c) pagal dirvoemio fizikines bei chemines savybes (geleies jungini bei humuso kiek, gljikum, granulin sudt ir susisluoksniavim, durpi susiskaidym bei peleningum).
Vizualiai per drgnos vietovs nustatomos:
a) pagal piktoli bei pelkins augalijos pobd (per drgnuose plotuose danai auga pelkinis
pkelis, triskiautis lakiius, rupinis vikris ir kt.);
b) pagal lauko darb pradios vlavim (lauko darb pradia laikoma data, kai vidutin dirvos temperatra pasiekia +5 0C. Jei dl per didels drgms vluojama daugiau kaip 5 paras, plotas
per drgnas);
c) pagal imirkusi augal plotus;
d) pagal gyventoj faktinius parodymus (Pocien ir kt., 2008).
Gruntuose oras ir vanduo uima t pai erdv (poras) ir yra tarpusavyje konkuruojantys.
Vanduo, bdamas sunkesnis, istumia or, o aplinkoje jo trkstant susidaro anaerobins slygos.
Tada vyksta anaerobiniai mikrobiologiniai procesai mikroorganizmai tik i dalies suskaido dirvoemyje esanias organines mediagas. Jos i lto kaupiasi ir dar labiau didina dirvoemio drgnum. Taip prasideda dirvoemio pelkjimas.
Esant pakankamai deguonies, dirvoemyje susidaro aerobins slygos, mikroorganizmai
organines mediagas suskaido iki mineralini sudedamj dali, ir jas augalai lengvai pasisavina.
Atsivelgdami tai, kiek dirvoemyje drgms, aerobins slygos gali pasikeisti anaerobines, ir atvirkiai. Per metus ios slygos gali pasikeisti kelet kart.
Vykstant dirvoemio pelkjimui, susidaro specifiniai geleies-mangano, humuso-aliuminio,
karbonatiniai junginiai, atsiranda gljikumo poymi, kaupiasi organins mediagos. Daugjant
organini mediag, didja dirvoemio imlumas vandeniui, maja laidumas jam, blogja dirvoemio ilumin bei maisto mediag apykaita. Kultrin augalij pakeiia piktols, vliau pelkin augalija.
Pelkjimas pablogina bendras vietovs sanitarines ir higienos slygas, be to, gali sukelti erozinius procesus ir tolesn j vystymsi. Drgms perteklius apsunkina vairios paskirties teritorij
sutvarkym ir eksploatacij, juose esam statini prieir. Blogina augimo slygas aliuosiuose
plotuose, neutikrina pavirini dang drgms kiekio reikalavim.
Auktas poeminis vanduo ne tik kapiliarais kyla vietovs paviri, bet ir nuolatos drkina
poemines statini dalis. Gruntuose esaniame vandenyje yra itirpusi geleies, magnio, sieros
oksid ir kt. chemini element, kurie pamau skverbiasi ir ardo esam statin po eme.
Vandens perteklius gruntuose neigiamai veikia jo savybes. Sumaja grunt vidins trinties
kampas, jo sankabumas bei skaiiuojamasis grunto stipris. Todl papildom apkrov veikiamas
VANDENTVARKA
gruntas gali pasislinkti ar suslgti, o statiniai deformuotis. Esant vandens pertekliui grunte vairios
paskirties teritorijas btina nusausinti.
vairios paskirties objektams sausinti paprastai taikomas horizontalusis drenaas. Lygaus arba
velniai banguoto reljefo plotuose (aidim aiktels, vejos, stadionai) projektuojamas sisteminis
drenaas. J sudaro lygiagreiai suklot dren sausintuv tinklas. Kalvotame reljefe (golfo aiktynai, laisvalaikio, pramog ar miko parkai) labiau taikytinas atrankinis drenaas, atskirais atvejais
paviens gaudomosios drenos arba atviri grioviai ir j deriniai. Atrankinis drenaas idstomas
skirting ilgi, ne visada laikantis dren lygiagretumo, projektuojamas teritorijos dubose (Pocien ir kt., 2008).
Drenao labiausiai reikia tose vietose, kur akivaizdiai matomi ploto umirkimo poymiai,
periodikai arba nuolat paviriuje kaupiasi vanduo. Dirvoemiai ia bna nevienalyiai, o sluoksniuoti, susimai tarpusavyje, didesnio ar maesnio vandens pralaidumo. Tokiose vietose naudojamas filtracij link dren didinanios drenao rengimo technologijos naudojant vairias filtracines
mediagas ir vamzdi apvalkalus. Drenao vamzdi apvalkalai tai neaustins, sintetins mediagos, pasiyminios geru vandens pralaidumu. Jos turi isiskirti tokiomis pagrindinmis savybmis, kaip ilgaamikumas ir veikimo patikimumas. Dren apvalkalai taip pat patikimai turi apsaugoti nuo smulki grunto daleli patekimo vamzdi vid (dren udumbljimo apribojimas).
Pakankamai efektyvi priemon nuo dren udumbljimo yra vandens tkms greiio didinimas
drenose, dl ko grunto nuosdos kartu su vandeniu ineamos i vamzdi. Tam btina, kad vandens greitis drenose siekt ne maiau kaip 0,30,4 m/s. Alternatyvi priemon dren udumbljimo mainimui dren skersmens padidinimas, taiau reikia vertinti tai, jog tuo padidinama drenao rengimo kaina.
Specialios paskirties objekt sausinimui drenau reikia tinkamo gylio vandens imtuv, kuriuos laisvai turi itekti drenao sistemomis surinktas vanduo. Natrali vandens imtuv tinklo
tankis Lietuvoje (ups, upeliai) apie 0,4 kmkm-2. Dirbtini vandens imtuv (melioracijos nuvedamieji grioviai) tinklo tankis apie 0,8 kmkm-2. Urbanizuotose teritorijose vandens imtuvai bna
ir lietaus vandens nuotakynai. Natraliems vandens imtuvams galima panaudoti ir gamtos sukurtas
ems paviriaus iilgines dubas (griovas, raguvas, upi slni laitus ir pan.).
Vandens imtuvai yra svarbiausia sausinimo sistemos dalis, todl drenao renginiui reikia atlikti tinkam vietovs studij ir vertinti vandens imtuv technines galimybes. Kiekvienu vandens
imtuvu vanduo nuteka didesnius ar maesnius pavirinio vandens telkinius (ups, eerai, tvenkiniai, jros). Patikimiausia ir ekonomikiausia, kai vanduo drenau ir vandens imtuvais teka savitaka. Atskirais atvejais drenau surenkam vanden iki vandens imtuv tenka pakelti siurbliais. Tai
nra optimaliausias ininerinis sprendimas. Derinant drenao tinklo ir vandens imtuvo patikim
veikim iekomas tinkamiausi technini ekonomini bei aplinkosaugini slyg sprendimas.
Sudarant specialios paskirties objekt sausinimo projekt, be reikaling prastini duomen,
btina turti teritorijos paskirties tinkamo mastelio plan. Jame turi bti esami ir projektiniai teritorijos duomenys (statiniai, ininerin infrastruktra ir kt.). Sausinimo projektas suderinamas su
teritorijos paskirties planu.
Specialios paskirties objekt nusausinimui nemanoma pateikti tipins drenao ar atviro
tinklo schemos. Projektuojami objektai, vietovs situacija, aplinkos veiksniai ir kitos slygos yra
labai skirtingos. Praktikai kiekvienas nusausinimo projektas tokiems objektams yra originalus savo techniniais sprendimais. Sausinimo projektuose galima taikyti nustatytus ir apibendrintus drenao rengimo parametrus, kaip drenao gyl, nuolydius, vamzdi skersmenis, drenavimo atstumus ir kt.
Drenaas skirstomas pagal paskirt, naudojamas mediagas ir dren konstrukcij, sausinimo
bd, dren padt ems paviriaus atvilgiu, veikimo laik ir kt. ems kio drenau sausi-
34
VANDENTVARKA
namos umirkusios ems kio naudmenos (ariamoji em, pievos, ganyklos, sodai ir kt.), siekiant
pagerinti dirvoemio vandens reim ir padidinti derlingum.
Statybinis drenaas naudojamas statyb aiktelms bei statiniams apsaugoti nuo vandens, kartu padidinamas statini bei grunt atsparumas deformacijoms.
ems kio ir statybinis drenaas skirstomas panaiai, taiau yra ir esmini skirtum: statybose danai naudojamas galerinis bei iedinis drenaas, kuris ems kyje neaktualus, ems
kiui svarbus skersinis ir iilginis drenaas, o statybose sausinamieji plotai paprastai bna lygs, ir is skirstymas nebtinas. Yra ir grynai konstrukcini skirtum: ems kio drenao gylis
bei skersmuo nedideli, jo veikimas maiau intensyvus, statybinio drenao efektyvumui padidinti
naudojama daugiau filtravimo mediag (Pocien ir kt., 2008).
Horizontalusis, vertikalusis ir mirusis drenaas. Drenaas, rengtas lygiagreiai ems
paviriui daugiausia atmosferos krituliais drkinamiems plotams sausinti, vadinamas horizontaliuoju. Lietuvoje jis taikomas daniausiai. ems kio horizontaliojo drenao gylis 1,01,5 m, statybinio 2,06,0 m, kartais ir didesnis.
Miriojo drenao ris yra horizontalusis drenaas su podirvio filtrais sodams, parkams, apyni plantacijoms sausinti, kai drena gali ukimti aknys. Vanduo horizontalisias drenas patenka i apaios pro podirvio filtrus. Filtrai rengiami 0,71,0 m gylio duobse, pripildytose gerai
filtruojanios mediagos, o j viduje statomas degto molio ar plastmasinis perforuotas vamzdis,
sujungtas su horizontalija nelaidiomis sienelmis drena. Atstumas tarp filtr 510 m.
Dar viena miriojo drenao modifikacija horizontalusis drenaas su laidiu drenao tranjos upildu. Smlio, vyro ir skaldos upildas intensyvina drenavim, pro j horizontalisias drenas lengviau patenka ne tik poeminis, bet ir pavirinis vanduo. Tokiu drenau gali bti sausinamos sporto aiktels ir kt.
Spindulin drena sudaro vertikalus achtinis ulinys su horizontaliosiomis spindulinmis
drenomis, rengtomis vandeningame sluoksnyje. Spindulins drenos labai sustiprina sausinamj
drenao efekt taip galima smarkiai paeminti poeminio vandens lyg teritorijoje, o vanden
panaudoti vandentiekai.
Savitakio drenao veikimas pagrstas laisvu vandens tekjimu veikiant sunkio jgai, rengus nuolaidias drenas, kuriomis vanduo gali laisvai tekti imtuv, tarp vandens lygi drenoje ir
dirvoemyje susidaro auki skirtumas hidrodinaminio slgio auktis, dl kurio laisvasis perteklinis vanduo filtruojasi drenas. Dauguma horizontaliojo ir miriojo drenao sistem yra savitaks
tai paios paprasiausios bei praktikiausios sistemos, veikianios be paalins energijos.
Pagal dren nuolyd savitakis horizontalusis drenaas skirstomas drena su nuolydiu, be
nuolydio ir patvenkt.
Savitakis drenaas su nuolydiu tai prastas savitakis drenaas, kurio visos drenos turi reikiam nuolyd ir vanduo laisvai jomis teka nuo sausintuv iki imtuvo turdamas laisvj paviri.
Savitakis drenaas be nuolydio labiau tinka nenuolaidioms lygumoms sausinti. Tai daniausiai paviens drenao linijos, kuriose susidaro hidraulinis nuolydis, ir vanduo teka imtuv. Kiekviena drena griov nuleidiama atskirai arba keletas dren sujungiama sistem. Kartais abu drenos galai bna nuleisti atskirus griovius ar drenao rinktuvus. Vienos drenos ilgis 8001200 m,
jos skersmuo viduryje 50 mm, prie ioi apie 150 mm.
is drenaas nesunkiai pritaikomas poeminiam drkinimui, jam naudojami plastmasiniai
vamzdiai. Be nuolydio gali bti projektuojamas ir kurminis drenaas.
Savitakio patvenkto drenao drena yra nuolat vandenyje. Vanduo teka dl hidraulinio nuolydio i (drenaas be nuolydio gali veikti ir kaip patvenktas). Patvenkto drenao veikimo intensyvumas dar maesnis negu nenuolaidaus drenao. Jis tinka geleingiems dirvoemiams sausinti, nes geleies jungini oksidacija po vandeniu beveik nevyksta.
35
VANDENTVARKA
36
Drenao skirstymas pagal mediagas. Drenos gali bti vairi mediag: molio, plastmass, betono, asfaltbetonio, metalo, medio, akmen, skaldos ir kt. Svarbu, kad jos bt patvarios ir pigios.
Degto molio vamzdi drenaas (26 pav., a) buvo labiausiai paplits anksiau (buvo naudojamas
mineraliniams ir durpiniams dirvoemiams sausinti), dabar naudojami PVC vamzdiai.
Plastmasini vamzdi drenaas (26 pav., b). Plastmasiniai vamzdiai gaminami i vairi polimerini mediag, lygs arba gofruoti, perforuotomis sienelmis. Daniausiai naudojamos mediagos yra polipropilenas (PP) ir polivinilchloridas (PVC). Drenao sistemos i gofruot PVC
vamzdi yra skirtos ems kio melioracijai, parkams, vejoms, poilsio ir sporto zonoms, keli pylimams ir alikelms, negili pamat statiniams ir poeminiams statiniams.
PP drenao sistemas rekomenduojama naudoti gilintiems statybos objektams, poeminiams

statiniams, keliams, automobili stovjimo aiktelms, pylimams. PVC ir PP perforuoti drenao
vamzdiai skirti melioracijos vamzdynams, nuleidiantiems gruntin vanden ir mainantiems jo
lyg, o neperforuoti surinkimo sistemoms ir surinkimo uliniams, i kuri vanduo nuteka surinkimo viet. Vanduo lengviau teka per sml ar vyr, todl ios mediagos danai naudojamos
kaip filtrai. Daug ma kiaurymi greiiau praleidia vanden ir sulaiko dumbl bei sml, galinius ukimti vamzd. Be to, pralaidum galima pagerinti apriant vamzdius sintetins ar organins mediagos filtrais (Pocien ir kt., 2008).
VANDENTVARKA
26 pav. Drenao skirstymas pagal mediagas: a degto molio vamzdi drenao skersinis ir iilginis pjviai;
b plastmasiniai gofruoti ir lygs vamzdiai; c keturkamps lent drenos; d kari drenaas;
e trij abini drenaas; f akmen drenaas; g kurminis drenaas; h kombinuotasis (degto molio
vamzdi-kurminis) drenaas; A armuo; V velna; K kurmin drena; D drena; vyras
Perforacij sudaro apvalios (daugiausia gofruotiems vamzdiams) ar pailgos angos. Apvali

ang skersmuo yra 1,41,6 mm, 1 m vamzdio bna 2501000 ang, j bendras plotas 420 cm2.
Pailg ang ilgis 20 mm, plotis 0,8 mm. Daniausiai jos idstomos achmatine tvarka lygiagreiomis eilmis. Ang ingsnis eilje 60 mm. Kai vamzdyje yra 6 perforacij eils ir 100 ang,
j bendras plotas 1 m vamzdio sudaro 14 cm2. Lietuvoje daniausiai naudojami 63 ir 75 mm iorinio skersmens vamzdiai.
Betonas neatsparus dirvoemyje esanioms rgtims ir agresyviam poeminiam vandeniui,
ypa kai pH<5,5 ir vandenyje yra SO4-2, MgO. Dl i prieasi betonini vamzdi negalima
kloti durpynuose, ant j neleidiama pilti armens sluoksnio ir pan.
Drenao statyboje naudojami poringi keramzitbetonio vamzdiai, j sienels laidios
vandeniui. Tokio drenao nuotkio modulis beveik dvigubai didesnis negu tokio pat skersmens
degto molio vamzdi, o 5 cm skersmens poring vamzdi sausinimo intensyvumas madaug
prilygsta 10 cm skersmens degto molio vamzdi sausinimui.
Asbestcemenio vamzdi drenaas plaiau naudojamas pastatams apsaugoti nuo drgms.
Beslgiu asbestcemenio vamzdi slyginis skersmuo 100, 150, 200, 250 ir 300 mm, ilgis 34 m,
sieneli storis 927 mm. Statybiniam drenaui naudojami perforuoti asbestcemenio vamzdiai.
ems kio drenaui naudojami 250300 mm skersmens neperforuoti asbestcemenio
vamzdiai, kad rinkluvai, iotys, drenos nepriaugt akn ir pan.
Smlio, vyro, skaldos ir akmen drenaas (26 pav., f) priskiriamas ertminiam drenaui su upildu. Vanduo filtruojasi upildo tutumomis ar poromis. is drenaas efektyvus tuomet, kai tranjos upildo laidumas vandeniui gerokai didesnis negu sausinamojo grunto, ir upildas neusikolmatuoja. Danai naudojami upild miiniai. Pastatus apsaugant nuo vandens, smlis, vyras ar
skalda supilami horizontaliais arba vertikaliais sluoksniais. Laidi grunt sluoksniai sudaro ekran
i apaios ar on ir neleidia vandeniui patekti pastato vid. Norint greiiau nuleisti susirinkus
vanden, klojamos horizontalios vamzdins drenos.
Akmen drenaas rengiamas i nedideli, apie 10 cm skersmens akmen. Dren skerspjvis
0,060,12 m2. I viraus akmenys pridengiami velna veja emyn, kad tarpus tarp akmen nepribyrt grunto. Toks drenaas yra atsparus aliui, neuauga aknimis ir tinka sodams, parkams bei
altiniuotoms vietoms sausinti. Tiesiamas ten, kur yra pakankamai akmen.
Kurminis ir plyinis drenaas (26 pav., g). J galima pavadinti nematerialiuoju, nes jam rengti
nereikia speciali mediag. Nuotaki ertm vandeniui surinkti bei nuleisti formuojama i aplinkinio grunto mechaniniu kurmiu arba specialia freza. Plyinis drenaas naudojamas durpynuose,
kurminis sunkiuose dirvoemiuose ir durpynams sausinti, tik dirvoemiai turi bti neakmenuoti, o durpynai nekelmuoti ir j susiskaidymo laipsnis R < 45 proc. Yra bandym kurmines drenas sutvirtinti specialiomis cheminmis mediagomis.
Kurminio drenao nereikia painioti su kurminimu agromelioracine priemone, skirta dirvoemiui purenti. Kurminama sekliau (0,40,7 m) ir tankiau (kas 1,01,5 m). Urveliai gali bti nenuotaks, j skersmuo maesnis negu kurmini dren, amius 23 metai.
Kombinuotasis drenaas (26 pav., h) gana danai tiesiamas, ypa rengiant dideles drenao sistemas: drenao sausintuvai ir maesni rinktuvai tiesiami i plastmasini vamzdi, didesni rinktuvai i asbestcemenio, betonini ar gelbetonini vamzdi. Kaip jau minta, kombinuotuoju
vadinamas ir vamzdinis-kurminis drenaas (Pocien ir kt., 2008).
Drenao tinklo rys. Horizontalusis ir vertikalusis drenaas pagal dren idstym vietovje ir sausinimo tikslus skirstomas : sistemin, atrankin ir apsaugin (Urbonas, 1998).
Sistemin drena, arba sisteminio drenao tinkl, sudaro visame sausinamame plote suklot
lygiagrei dren sausintuv tinklas (27 pav., a). Drenaas dar skirstomas normal, iretint ir
sutankint. Kai sausintuvai idstomi lygiagreiai, apskaiiuotais drenavimo atstumais, yra norma-
37
VANDENTVARKA
38
27 pav. Drenao tinklo rys: A sisteminis; B atrankinis; C apsauginis; a normalus; b iretintas;

c sutankintas; d iilginis; e skersinis; f striinis; 1 gaudomasis; 2 krantinis; 3 iedinis;
4 drenao uliniai; 5 imtuvas; 6 iretintos drenos; 7 sutankintos drenos; 8 drenao iotys;
9 pastatai; 10 ems paviriaus horizontals (Urbonas, 1998)
VANDENTVARKA
lus sisteminis drenaas (27 pav., a). Kai atskirose vietose drenos, lyginant su aplinkiniu plotu, sutankinamos (lomose ar palaitse), sutankintas drenaas (27 pav., c), kai drenos praretinamos
(virukalnse ar kalv laituose), iretintas drenaas (27 pav., b).
Skersiniame drenae sausintuvai klojami madaug statmenai poeminio vandens tkms
krypiai arba beveik lygiagreiai ems paviriaus horizontalms (27 pav., e). Iilginio drenao sausintuvai beveik lygiagrets poeminio vandens tkms krypiai arba statmeni ems paviriaus horizontalms (27 pav., d). striinio drenao sausintuvai striai kerta poeminio vandens tkm arba
ems paviriaus horizontales (27 pav., f).
Atrankinis drenaas, arba atrankinio drenao tinklas, tiesiamas kalvotose vietovse: drenuojamasis plotas nra itisai padengiamas dren tinklu, jos rengiamos tik reikalingiausiose emiausiose reljefo vietose (28 pav., B).
39
28 pav. Horizontaliojo drenao sistema: G-1 imtuvas-griovys; drenao iotys; a, b rinktuvai;

1,2...21 sausintuvai; F-5 pavirinio vandens nuleidiamasis ulinys; kontrolinis ulinys;
L drenavimo atstumas
Horizontaliojo drenao sistem (28 pav.) sudaro sausintuvai, rinktuvai (pagrindinis ir oniniai), iotys, filtrai, vairios paskirties uliniai, slenksiai, gaudomosios drenos ir kt. Btini
elementai yra iotys, pagrindinis rinktuvas ir sausintuvai, o drenae be nuolydio iotys ir
sausintuvai. Pagrindiniu rinktuvu vadinamas ilgiausias ir didiausi plot sausinantis rinktuvas, ymimas maja raide a. oniniai rinktuvai ymimi kitomis maosiomis raidmis, jo uraomos prie
rinktuvo virns. Rinktuvo pradia takas, kur susieina du sausintuvai. Sausintuvai ymimi
skaitmenimis. Plane visos sistemos numeruojamos. Sistemos numeris ir jos sausinamasis plotas
uraomi ties iotimis.
VANDENTVARKA
Apsauginis drenaas, arba apsauginio drenao tinklas (27 pav., C), atskir plot arba statin apsaugo nuo vandens, pritekanio i alies. Pagal paskirt jis skirstomas gaudomj ir krantin,
o pagal dren padt plane pavien linijin ir iedin. Gaudomasis drenaas daniausiai surenka
nuo auktesni viet pritekanio vandens pertekli. Jis gali bti klojamas pavienmis linijomis
(27 pav., 1) arba iedu (27 pav., 3), daniausiai bna savitakis.
iediniu drenau daugiausia apsaugomi atskiri statiniai ar j grups. Pagrindinis vandens
pritekjimas tok drena bna tik i iorins iedo puss. Krantinis drenaas saugo nuo poeminio vandens patvankos, pakilus vandens lygiui imtuve, ir nuo filtracinio vandens, pritekanio i
imtuvo (27 pav., 2). Vanduo daniausiai pakeliamas maininiu bdu. is drenaas klojamas pavienmis linijomis iilgai imtuvo kranto linijos.
Drenao sistema. Drenos ir kiti poeminiai renginiai, surenkantys drgms pertekli i
dirvoemio ir paalinantys j pro vienas iotis, sudaro drenao sistem.
Praktikoje naudojamos horizontaliojo (28 pav.), vertikaliojo (29 pav., a) ir miriojo (29 pav., b)
drenao sistemos. Lietuvoje plaiausiai naudojamos horizontaliojo drenao sistemos, nes didij
sausinamj emi dal sudaro krituli drkinami plotai. Vertikaliojo ir miriojo drenao sistemos daugiau naudojamos intensyvaus poeminio drkinimo plotuose.
40
Vertikaliojo drenao sistem (29 pav.) sudaro vertikals sausintuvai, siurbimo arba sifoninis
vamzdynas, vandens surinkimo ulinys, siurblin, nuleidimo vamzdis (kartais griovys ir iotys).
29 pav. Vertikaliojo (a) ir miriojo (b) drenao sistemos: 1 imtuvas; 2 drenao iotys; 3 vertikaliosios
drenos-sausintuvai; 4 siurbimo arba sifoninis vamzdynas; 5 horizontalioji drena-sausintuvas;
6 horizontalioji drena-rinktuvas; 7 vandens surinkimo ulinys ir siurblin; 8 nuleidimo vamzdis
30 pav. Intensyvaus sausinimo schema: 1 dirvoemio sluoksnis; 2 laidaus grunto (smlio) pasluoksnis;
3 maai laidus (molinis pagrindas), matmenys mm (Pocien ir kt., 2008)
Esant mao vandens pralaidumo molingiems gruntams drenao veikimo intensyvumas padidinamas papildomomis priemonmis. Po armeniniu sluoksniu suformuojamas laidaus smlinio
grunto pasluoksnis, kurio pagrindin funkcija greitas vandens nuvedimas link sausinamj dren. Drenao tranjos taip pat upilamos smliniu gruntu (30 pav.). Intensyvios sausinimo technologijos kaina didesn lyginant j su prastinio drenao rengimo technologija. J padidina papildomi ems paviriaus transformavimo darbai, laidaus pasluoksnio grunto priveimas ir pasluoksnio rengimas.
VANDENTVARKA
alij plot sausinimas. alieji plotai, parkai, vejos ir kt. danai bna svarbios drgms
pertekliaus infiltravimo vietos. Parkuose formuojama aikts, takai, keliukai, stovinio vandens
telkiniai ir tekanio vandens statiniai, komponuojami natralios gamtos ryks elementai bei suprojektuota vairi statini infrastruktra.
emiausiose park teritorij vietose, kurias suteka pavirinis vanduo ir sukelia patvank,
daniausiai rengiami tvenkinliai ar kdros. Kelet vandens tvenkinli geriausia tarpusavyje sujungti dirbtine vingiuota vandentaka, trapecins formos grioviais. Taip jie tampa viena i pagrindini sausinimo priemoni park teritorijose. Atviri alieji plotai parkuose, daniausiai vejos, sausinamos drenau, jo idstymas ir parametrai artimi ems kio naudmen drenao parametrams.
Jei tenka taikyti seklesn drena, kad augal aknys nesiskverbt vamzdius jie i viraus pridengiami apdangalais (pavyzdiui, propileno audiniu) arba sausinimui parenkami dalinai perforuoti nuotakyno vamzdiai. aliuosiuose plotuose rengus drenao ir drkinimo tinklus ems pavirius turi bti ilygintas, t. y. paviriuje neturt bti gilesni kaip 3 cm dubim. Intensyviau alij plot sausinimui galima naudoti technologij, kuri pateikiama 30 pav.
41
iltnami ems sausinimas naudojamas tose vietose, kur auktas gruntinio vandens lygis ir renginjami intensyvios gamybos iltnami kiai. Norint palaikyti reikiam vandens, oro ir
maisto mediag reim iltnamio maitinamajame dirvos sluoksnyje, drgms perteklius, susidars
laistant ar plaunant dirv, paalinamas drenau. Maksimalus drenao nuotkis iltnamiuose bna
dirv plaunant numus derli ir sterilizavus dirv.
Lietuvoje maitinamajame sluoksnyje yra 2560 proc. organins mediagos, jo trio mas
0,200,60 t/m3, maiausias lauko drgms imlumas 6080 proc. grunto trio, filtracijos koeficientas 1,04,5 m/d., maitinamojo sluoksnio storis apie 0,30 m.
iltnami em daniausiai sausinama sisteminiu drenau su tranj upylimu laidiomis
mediagomis. Sausintuvams naudojami 63-80 mm, rinktuvams 80110 mm ir daugiau, daniausiai plastmasiniai gofruoti arba lygs perforuoti vamzdiai. Drenavimo atstumas 610 m, priklausomai nuo grunto ir vietovs specifini slyg. Vamzdini dren gylis 0,6-0,8 m, minimaliausias
j nuolydis 0,002 . Po iltnamio maitinamuoju sluoksniu btinas laidaus grunto pasluoksnis
(sluoksninis drenaas), todl drenos gilinimos tiek, kad nebt paeistos statyb metu. Maas
dren nuolydis apribojamas lygaus iltnamio maitinamojo sluoksnio paviriaus. Sausintuv bei
rinktuv ilgiai priklauso nuo iltnamio matmen ir drenao tinklo idstymo. Vamzdini dren
apsaugai nuo udumbljimo parenkami reikiam technini parametr dren apvalkalai. Drenao
rengimo iltnamiuose pjvis pateiktas 31 pav.
Apie 20 cm storio sluoksninis drenaas ypa reikalingas, kai iltnamiai statomi sunkesniuose
gruntuose su mau vandens pralaidumu. Naudojamas vyringas, praplautas, frakcionuotas smlis,
kurio daleli skersmuo 1,05,0 mm.
Iorinje stacionarini iltnami pusje rengiamas lietaus vandens nuotakynas. iltnami
lietaus ir drenao vandens nuvedimo linijos ir kiti statiniai gali bti bendro naudojimo.
Mik sausinimas. Mediams augti optimali drgm sudaro 65120 proc. maiausio lauko
dirvoemio drgnumo (MLDD). Atskiroms medi rims yra skirtinga: juodalksniui 72
120 proc. MLDD, puiai, karpotajam berui 65102 proc. MLDD; eglei 70100 proc. MLDD.
Jautrs drgms svyravimams medi sjinukai ir sodinukai, optimali drgm turi bti palaikoma
80-100 proc. MLDD, puies 75100 proc. MLDD.
Miko medelyn ir miko park sausinimui rengiamos udaro tipo (drenau) sausinimo sistemos (Urbonas, 1998). Sudarant miko sausinimo projekt, reikia ianalizuoti bsimo vandens
imtuvo bkl (koks jo gylis, vandens lygis jame, krant ir vagos bkl ir t. t.). Kai per maas gylis
arba per maas skersinis plotas, kuris nesugeba praleisti reikiamo debito, btina j dirbtinai sureguliuoti bei suderinti su aplinkos apsaugos prieir atliekaniomis institucijomis. Sausinimo sistemos imtuvas turi bti kuo tiesesnis, eiti emiausiomis slnio bei giliausiomis durpyno vietomis,
VANDENTVARKA
31 pav. Drenao rengimas iltnami emse: 1 eksploatacinio tinklo pagrindas; 2 maitinamasis dirvoemio sluoksnis; 3 sluoksninis laidaus grunto drenaas; 4 dirvoemio ildymo sistemos vamzdiai;
5 sausintuvai su apvalkalu; 6 pagrindo gruntas; 7 frakcionuotas upildas (Pocien ir kt., 2008)
imtuvo reguliuojamos dalies pradia ir galas turi sutapti su senvage, toki griovi gylis daniausiai
bna 23 m.
Nuleidiamieji, sausinamieji ir apsauginiai grioviai pamikse projektuojami sutapdinant j
briaun su miko riba (kad grioviui ikasti nereikt kirsti miko). Griovi atstumai nuo ininerini statini, saugom teritorij, objekt ir teriani vietovi neturi bti maesni, negu nustatyti
specialiose ems ir miko naudojimo slygose (Specialiosios..., 1996).
Griovio trasa prie vandens telkinio (eero, tvenkinio), kurio lygis yra auktesnis negu griovio, turi bti parenkama atsivelgiant vietovs hidrologines slygas taip, kad bt ivengta vandens telkinio lygio pakitimo.
Sausinamieji grioviai projektuojami taip, kad kirstsi smailiu kampu, nes tuomet geriau surenkamas pavirinis ir gruntinis vanduo, taip pat sausintuvai turi turti natral ems paviriaus
iilgin nuolyd. Jeigu ems paviriaus nuolydis nedidelis, sausintuvo padt plane nulemia leistinas minimalus jo dugno nuolydis. Sausinamj griovi ilgis projektuojamas iki 500 m, gyliai 1,0
1,2 m, o durpiniuose ie gyliai turi ilikti po jo suslgimo. Sausinamj griovi minimalus leistinas nuolydis 0,5 , didesnio debito (daugiau kaip 0,5 m3/s) griovi minimalus nuolydis skaiiuojamas remiantis slyga, kad vandens greitis, tekant vegetacijos periodo vidutiniam debitui, bt ne
maesnis kaip 0,3 m/s. Maksimal nuolyd lemia maksimals leistini vandens greiiai griovyje,
t. y. reikia, kad vandens greiiai griovyje nebt didesni negu maksimals leidiami (neplaunantys
grunto). Maksimali leidiam vandens greii reikms priklauso nuo griovio paviriuje esani
grunt arba tvirtinimo mediag ir vandens gylio griovyje.
Griovio trasos turi eiti auktesnija puse (pagal ems paviriaus nuolyd) arba i abiej kelio
pusi. Griovi trasos turi kuo maiau kirsti kvartalines linijas ir kelius, kad kuo maiau reikt
pralaid ir liept. Sausinamieji grioviai jungiami nuleidiamuosius griovius nuo 45 iki 900 kampu, optimalus kampas sudaro 60800. Tiesiogiai jungti sausinamj griovi vandens imtuv neleidiama, iskyrus apsauginius (palaii ir gaudomuosius) griovius.
Atstumas tarp sausinimo griovi priklauso nuo daugelio veiksni: sausinimo tiksl, drgms
pertekliaus prieasi, klimato, grunto granuliometrins sudties, griovio gylio, ems paviriaus
nuolydio, eldini pobdio (miko tipo, boniteto, rins sudties, amiaus) ir t. t. Jis nustatomas trimis metodais: hidrologiniu, fitologiniu mikininkysts ir ekonominiu.
Sod ir medelyn drenavimo ypatumai. Pagrindiniai Lietuvos sod augalai yra obelys,
kriaus, vynios, serbentai, agrastai, aviets, braks. Sodo reikm ne vien vairs vaisiai ir uogos, kaip maisto ir vitamin altinis mogui, jis puoia (pavairina) sodybos arba atskiros teritorijos
kratovaizd ir kt. Ypa svarbi reikm iems augalams turi dirvoemio drgm. Vaismediai gali
gerai augti ir derti, kai dirvoemio drgnumas kinta iki 7580 proc. nuo LDI, taiau kai maas, j
vystymasis sultja. Kai vaismediams drgms per daug, j gliai ir lapai nebeauga, dalis j per
anksti nukrinta, vaisiai sutrkinja (Venskutonis, 1999). Vaismedi aknys pakenia tik laikin
vandens pertekli ir jis negali trukti ilgiau kaip vien mnes. Geriausiai, kai vaismediams su skliniais poskiepiais gruntinio vandens lygis 2,53 m, o su vegetatyviniais poskiepiais 1,52 m gylyje.
Sausinant sodus btina tinkamai parinkti sausinimo bd: drenau (sisteminis, atrankinis,
pavieni linij) arba pavirin (atvira sistema) kasant griovius. Atvira sausinimo sistema pigesn,
taiau turi nemaai trkum (grioviai trukdo ems dirbimui ir prieirai, apie 15 proc. naudingo
ploto reikia griovi rengimui, daug laiko ir ilaid tenka skirti j prieirai ir eksploatacijai, tenka
rengti grioviuose daug pralaid ir kt.). Lietuvoje sodai daniausiai sausinami horizontaliuoju
plastmasiniu drenau. Soduose yra didelis pavojus, kad drenos gali uaugti medi aknimis, todl
drenao linijas reikia kloti kuo toliau nuo medi ir giliau, kad aknys kuo sunkiau jas pasiekt.
Kaip papildoma priemon galima drenao vamzdius apvynioti vairiomis mediagomis (iaudais, geotekstile ir pan.).
42
VANDENTVARKA
43
32 pav. Atsparaus ukimimui medi aknimis drenao su podirviniais filtrais rengimo schema.
1 drenao linija; 2 triakis; 3 vertikalieji drenao vamzdiai; 4 usandarinto vamzdi jungtys;
5 medi eils (Pocien ir kt., 2008)
VANDENTVARKA
Sausinant vaismedi sodus sausintuvai projektuojami vaismedi tarpueilio viduryje. Parenkant atstumus tarp sausintuv reikia vertinti dirvoemio tyrimo duomenis bei sodo sodini iplanavim. Esant tarpueili ploiui 68 m, sunkaus ir vidutinio priemolio dirvoemiuose atstumas
tarp sausintuv priimamas 1216 m, lengvo priemolio 1824 m. Auginant emagius vaismedius tarpai tarp eili sumaja du kartus, be to, horizontali akn skersmuo 1,5 karto didesnis u
vainiko skersmen, todl tiktis, kad aknys neukim sausintuv, negalima. Vaismedi horizontaliosios aknys plinta 3075 cm gylyje, to vertikalios skverbiasi iki 24,5 m gylio, priklausomai
nuo dirvoemio, poskiepio, gruntinio vandens gylio.
Vaiskrmi soduose bei medelynuose, kuriuose sodinukai sodinami iki 2 m atstumais, sausintuv ir rinktuv tinklas prie sodinuk eili netaikomas. Atstumai tarp sausintuv parenkami
pagal dirvoemio mechanin sudt, taiau drgms nemgstani augal medelynuose atstumai
mainami iki 25 proc., o drgm mgstani augal medelynuose pagal reljef numatant sausintuvus tik lomose, palaitse bei vandentakose.
Sodo bei medelyn drenao sausintuvams naudojami perforuoti plastmasiniai vamzdiai.
Drenao vamzdi apsaugojimas nuo uaugimo apsauginmis filtracinmis mediagomis parenkamas pagal dirvoemio granuliometrin sudt. Sunkesns mechanins sudties dirvoemiuose
vandens pralaidumui pagerinti rengiami poeminiai filtrai i skaldos, virgdo, ab, durpi ir kt.
Lietuvoje sodus ir medelynus rekomenduojama sausinti giliau, kad bt maesnis uaugimo
aknimis pavojus 1,4 m. Sausintuv ilgis ne ilgesnis kaip 150 m, projektuojamos nedidels iki
10 ha drenao sistemos. Rinktuvai projektuojami i perforuot arba neperforuot plastmasini
vamzdi. Kai rinktuvai tarpusavyje susijungia toje paioje vietoje, tikslinga rengti poeminius
arba pavirinius kontrolinius ulinius.
Uaugimo aknimis pavoj mainti, esant galimybei, tikslinga rengti iedin drena, tai yra
vanden galima nuvesti i sistemos dviem kryptimis. Soduose ir medelynuose taip pat projektuojamas horizontalusis drenaas su podirviniais filtrais. Vanduo drenao linijas patenka filtruose
rengtais vertikaliais drenao vamzdiais, o filtras rengiamas i vyro arba skaldos (32 pav.) (Pocien ir kt., 2008).
44
33 pav. Apsaugomos teritorijos nuo utvinimo pavirinio vandens tvarkymo schemos: a pavirinis vanduo paalinamas siurbline; b pavirinis vanduo kaupiamas akumuliavimo baseine ir paalinamas savitaka
grioviu; c tas pats atvejis kaip b, tik vanduo paalinamas slgio vamzdynu. 1 vandens lygis;
2 apsaugoma teritorija; 3 apsauginis griovys; 4 atitveriamoji damba; 5 drenaas; 6 siurblin;
7 vandens telkinys; 8 vandentkm (intakas); 9 vandens akumuliavimo baseinas
(tvenkinys ar saugykla); 10 nuvedamasis griovys; 11 slgio vamzdynas
Polderiai. Polderiu vadinama ema teritorija, nuo nuolatinio ar periodinio uliejimo apsaugota pylimais, nusausinta (daniausiai mechaniniu bdu) ir sukultrinta (34 pav.).
VANDENTVARKA
Teritorijos apsauga nuo utvinimo (33 pav.): pylimu atitveriama teritorij nuo ups,
tvenkinio ar kito vandens telkinio puss; dirbtinai pakeliant teritorijos ems paviri iki neutvindom altitudi; sukaupiant (akumuliuojant), reguliuojant bei nuvedant pavirinius ir drenao
vandenis i utvindyt, laikinai utvindom, drkinam teritorij bei emaslni emi.
Ininerins apsaugos nuo utvinimo statiniai yra dambos, pylimai, drenao ir vandens nutekamieji tinklai, nutekamieji grioviai, greitviets, slenksiai, vamzdynai ir siurblins.
45
34 pav. Polderio principin schema: 1 vandens imtuvas (up, vandens saugykla ir pan.);
2 apsaugin damba; 3 siurblin; 4 reguliavimo rezervuaras; 5 magistralinis griovys;
6 sausinimo grioviai; 7 apsauginiai grioviai; 8 utvinstanios zonos riba
35 pav. Drenos atstumo nuo pamato skaiiavimo schema, kai drena emiau pamato:
1 pamatas; 2 drenao tranja; 3 drena; 4 ems pavirius
VANDENTVARKA
Polderiai pagal j apsaugojimo nuo uliejim garantij skiriami 2 tipus: iemos, arba neuliejamus visus metus, ir vasaros neuliejamus tik vegetacijos laikotarpio potvyni. Aukti pavasario potvyniai vasaros tipo polderius ulieja kaip ir prie rengiant tokius polderius. Polderins
sausinimo sistemos rengiamos tuose plotuose, kurie dl aukto vandens lygio upje bna nuolatos
patvenkti arba net ulieti.
1990 m. Nemuno ir Minijos emaslniuose iluts rajone buvo rengti 29 polderiai su 42
siurblinmis. iemos polderiai iluts rajone Nemuno emaslnyje rengti daugiausia gyvenvietms apsaugoti nuo potvyni (Pocien ir kt., 2008).
Statybinis drenaas ir jo tip lemiantys veiksniai. Gyvenvietms, sodybvietms ir kitiems statyb objektams sausinti daniausiai rengiamas horizontalusis, vertikalusis arba mirusis
vamzdinis statybinis drenaas.
Statybose danai rengiamas ertminis drenaas su upildu, derinamas kartu su vamzdiniu
drenau. Atitekant didesniam poeminio vandens kiekiui, svarbesni ir sudtingesni statiniai drenuojami galeriniu drenau.
Horizontalusis ir mirusis statybinis drenaas daniausiai veikia savitaka, vertikalusis maininiu principu. Specialusis drenaas (elektrinis, vakuuminis, terminis ar ventiliacinis) daniausiai
rengiamas statomiems objektams laikinai sausinti.
Statyb objektams sausinti plaiausiai naudojamas apsauginis drenaas (apsauginio drenao
tinklas). Svarbs parametrai yra drenao sistemos gylis ir atstumas nuo statinio pamato ( 35 pav.).
46
Ertminis drenaas su upildu (prizminis ar sluoksninis) statybose danas. Ertm statiniui padaryta ikasa, upildas skalda, vyras, smlis, reiau naudojamos dirbtins vandeniui
laidios mediagos. Pastat pasieniais daniausiai rengiamas prizminis, o po grindimis sluoksninis drenaas (36 pav.) (Pocien ir kt., 2008).
36 pav. Pastato drenaas pamato lygyje: 1 pamatas; 2 rsio grindys; 3 smlio prizm;
4 hidroizoliacija; 5 drena su atvirktiniu filtru; 6 skalda, plkta grunt; 7 sluoksninis drenaas;
8 asbestcementinis vamzdis; 9 vietinis gruntas; BVL; EVL buvs ir esamas poeminio vandens lygiai
Efektyvus ertminis drenaas su upildu kartu su vamzdiniu, nes pirmasis surenka poemin vanden
i didelio ploto, o antrasis vanden greitai paalina. Kai sluoksniniame drenae naudojamas stambesni
frakcij vyras ar skalda, kartu panaikinama ir kapiliarin tkm. 37 pav. parodytas laite esanio pastato
kombinuotasis (vamzdinis-ertminis su upildu) drenaas. Minimalus ertminio drenao nuolydis 1 proc.,
vieno sluoksnio storis turi bti ne maesnis kaip 15 cm (Pocien ir kt., 2008).
Statini apsauga nuo patvankos. Teritorijos priskiriamos prie utvindom, jeigu gruntinis
vandens lygis (GVL) jose gali laikinai ar nuolat, priklausomai nuo gruntini vanden reimo, pakilti
vir pastat ir statini poemini dali. Todl sklypuose su auktu GVL j reikia paeminti, kad nebt paeistos alij plot augimo slygos, apsaugoti statiniai ir pastat poemins dalys, utikrintas saugus j naudojimas. Btinas GVL paeminimas vadinamas nusausinimo norma. Ji skiriama atsivelgiant pastat ir statini poemini dali ypatybes, projekcin eldini ir medi sklyp paviriaus aukt. Pagal sanitarijos ir techninius reikalavimus, GVL paeminimas nuo ems paviriaus
nustatomas ne maesnis kaip 23 m, jei tai teritorijos, skirtos statyti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, ir ne maesnis kaip 1,5 m aliuosiuose plotuose. Btina skaityti vandens kapiliarinio
pakilimo aukt, kuris gali daryti poveik pastat naudojimui (38 pav.) (Pocien ir kt., 2008).
VANDENTVARKA
37 pav. Pastato drenaas (vaizdas b) atitekant vandeniui nuo laito puss (scema a): 1 rsio grindys;
2 hidroizoliacija; 3 asbestcementin drena; 4 smlio prizm; 5 pavirinis vanduo;
6 poeminis vanduo; 7 sluoksninis drenaas; 8 betono pagrindas drenai; 9 vietinis gruntas;
10 pavirinio vandens latakas
47
38 pav. Nusausinimo normos nustatymo schemos: a po pastatais; b po keliais;

c po eldiniais; 1 rsio grindys (Burinskien, 2003)
Pastat apsauga nuo spdinio vandens. Statant pastat aukto GVL teritorijoje, kai rsio
grind lygis numatomas emiau GVL, arba norint pagilinti rsius renovuojant bst, susiduriama su
patalp apsaugos nuo spdinio vandens problema. Apsaugoti rengiant patikim hidroizoliacij ilgam laikotarpiui yra sudtinga, todl sumainama drgmin apkrova paeminant GVL ties pastatu
emiau grind. Tai galima padaryti rengiant linijin, iedin arba sluoksnin drena. rengus drenao sistem, panaikinamas vandens spdis atitvarines konstrukcijas (sienas ir grindis), hidroizoliacija
i apsaugins nuo spdinio vandens virsta daug paprastesn, pigesn ir patikimesn apsaugin
nuo drgms.
Pavirinio vandens nuvedimo sistemos (39 pav.) tai ininerins priemons, skirtos surinkti ir nuleisti lietaus, tirpstanio sniego ir laistymo vanden u gyvenviets, gamybini pastat
teritorijos specialiai tam skirtas vietas (Pocien ir kt., 2008).
Pavirinis vanduo, atitekantis i gretim plot, neturi pasiekti sausinamojo ploto j reikia
nuleisti, aplenkiant i teritorij apsauginiais palaii grioviais, latakais ar natraliomis vandentakomis. Jei atitekant pavirin vanden reikia praleisti pro ustatom teritorij, rengiama autonomin drenao linija su nemen nusodintuvais bei kontroliniais uliniais.
Palaii grioviai bei latakai projektuojami 1020 proc. tikimybs pavasario potvynio vandeniui surinkti ir nuleisti. J trasa numatoma virutiniu sausinamojo ploto pakraiu kuo tiesesn,
minimalus nuolydis 0,5 . Rengiami trapecijos formos grioviai, 0,30,5 m gilesni nei skaiiuojamasis vandens lygis.
Pavirinio vandens nuvedimo sistemos yra: udaros, atviros ir mirios. Udaros sistema atitinka sanitarijos reikalavimus, nes ia pavirinis vanduo nuleidiamas poemine vandens nuotakyno vamzdyn sistema.
VANDENTVARKA
39 pav. Pavirinio vandens nuotakyno tinklo padties gyvenvietje schemos: a nesant lietaus vandens
imtuv; b esant lietaus vandens imtuvams rajono viduje; 1 gatvs latakai; 2 lietaus vandens imtuvai;
3 rinktuvo jungiamoji aka; 4 rinktuv uliniai; 5 lietaus nuotakyno rinktuvas; 6 rajono vidaus pavirinio vandens nuotek tinklas; 7 1016 ir 5761 linijomis paymtos reljefo izolinijos
(Burinskien, 2003)
48
40 pav. Kompleksinis vandentvarkos gyvenamojoje aplinkoje sprendinys
VANDENTVARKA
Atvira pavirinio vandens nuotakyno sistema leidiama poilsio vietose, sod bendrijose ir
maose gyvenvietse. Lietaus vanduo nuo stog ir neustatyt viet surenkamas latakais, nuo keli bei gatvi kiuvetais ar nedideliais grioviais, ir toliau nuleidiamas magistralin griov ar imtuv. Atviros sistemos trkumai: maas pralaidumas, padidja gatvs plotis, o visose gatvi sankirtose btina rengti pervaiavimo tiltelius arba pralaidas, todl sumaja statyboms tinkam plot ir
padidja vandens uterimo pavojus.
Praktikoje taikoma miri vandens nuleidimo sistema, kuriai esant gatvse ir centrinje gyvenviets dalyje rengiama udara vandens nuotakyno sistema, o visoje kitoje teritorijoje atvira.
Udar pavirinio vandens nuotakyno sistem sudaro: gatvi latakai, lietaus surinkimo uliniai, oniniai ir pagrindiniai rinktuvai, kontroliniai uliniai ir kt. Lietaus vanduo nuo gatvi, aligatvi, kiem subga gatvs latakus, pro lietaus surinkimo ulinius patenka oninius bei pagrindin rinktuv, galiausiai imtuv.
Pavirinio vandnes nuotakyno sistema veikia savitekiu reimu, t. y. ji projektuojama reljefo
emjimo kryptimi. Nepageidautini prieprieiai reljefo ir lietaus nuotakyno nuolydiai, nors jie
galimi, kai paviriniai vandenys nuleidiami nuo udar paemint teritorij. Surinkimo rinktuvai
tiesiami miesto ar gyvenviets gatvmis (pirmiausia pagrindinmis gatvmis ir vietomis, kur nra
nuotkio). Suformuotas pavirinio vandens nuotakyno tinklas apima vis gyvenviets teritorij, o
jo kontrai priklauso nuo gatvi ir keli tinklo.
Galimi vairs pavirinio vandens nuotakyno rinktuv idstymo variantai skersiniame gatvs profilyje: gatvs viduryje, jos aliojoje juostoje, vienoje gatvs pusje, abiejose aliosiose juostose, kai rinktuvai dubliuojami abiejose gatvs pusse, alia latako. Kai gatv nedidelio ploio,
rengiama viena lietaus nuotakyno linija; kai vaiuojamoji dalis platesn ar yra skiriamoji juosta.
Maiausias pavirinio vandens nuotakyno rinktuv gylis priklauso nuo grunto alimo gylio tame
rajone. Nuotkio latakas turi bti 0,3 m emiau grunto alimo ribos, kai vamzdi skersmuo iki
500 mm ir 0,5 m, kai skersmuo > 500 mm, bet upylimo gylis minimalus, latako gylis >1 m. Pavirinio vandens nuotakyno tinklai klojami atsivelgiant onini tinkl prijungimo galimyb (ak vandens imtuvus susikirtimas su poeminmis komunikacijomis ir kt. slygos). Iilginiai lietaus nuleidimo vamzdi nuolydiai pagal galimyb rengiami tokie pat kaip iilginiai gatvs, kurioje jie idstyti, nuolydiai, arba lygs vietovs reljefo nuolydiui. Tai susij su tuo, kad normalus vandens tekjimo greitis vamzdiuose, kai jie visai pripildyti, yra: minimalus 0,7 m/s, maksimalus 78 m/s (Pocien ir kt., 2008).
kininko sodybos ar vienkiemio sausinimas (40 pav.). Kad sklypu bt patogu naudotis, jame gerai augt sodas ir dekoratyviniai eldiniai, turi bti sudarytos palankios slygos. Viena
i svarbiausi tinkamas drgms balansas augalams.
Kai sodyba yra kalvotoje teritorijoje, o gruntai smlio arba vyro, sklype gali trkti drgms,
todl tokiame sklype reikia rengti ir laistymo sistem.
Sunkiau sutvarkyti teritorij, kai pavirius lygus, o gruntai molis arba sunkus priemolis, arba
kai gruntiniai vandenys yra arti ems paviriaus. Tokiuose plotuose dirva danai umirksta, pavasar
ilgai neyla ir bna prastos struktros, todl prie augal akn neprieina oras, augalai skursta arba visikai sunyksta.
Projektuojant sod ir eldinius reikia inoti, kad po auktais vaismediais ir mediais gruntiniai
vandenys turi bti ne ariau kaip 1,5 m, po krmais 1,0 m, po vejomis, glynais, darais 0,5
0,8 m gylyje.
Per daug drgni sklypai sausinami keliais bdais: udaru arba atviru drenau, kasamos kdros,
rengiamos vandens surinkimo duobs. Paprasiausias bdas paeminti gruntinius vandenis tai emiausioje sklypo vietoje ikasti kdr (tvenkin). j, taikantis prie reljefo nuolydi ir ikasus griovelius, galima suleisti pavirinio vandens pertekli.
Kai sklypas didelis, o gruntai sunks (moliai ar priemoliai), tokia kdra viso sklypo nenusausina.
Tokiais atvejais projektuojama udaro drenao sistema. is sausinimo bdas patikimiausias, bet
brangiausias.
Drenos i plastmass klojamos 0,450,60 m gylyje lengvose dirvose, o 0,801,50 m sunkiose.
Kad vamzdeliai neusikimt, sujungimo vietose jie udengiami izoliacine mediaga stiklno
ar saman sluoksniu ir uberiami vyru ar skalda.
Jeigu sklype nekasama kdra ar surinkto vandens negalima nuleisti kitur ( up), rengiama
vandens surinkimo duob, kurios dydis priklauso nuo drenuojamo ploto ir vandens kiekio. ios
duobs dugnas iklojamas nedideliais (1015 cm skersmens) akmenimis, iki viraus pripilama
gargdo ir vyro, o ant viraus uklojamas saman, durpi ir emi sluoksnis. Saman ir durpi
reikia tam, kad ems neukimt tarp tarp akmen. Surinkimo duobs dugnas turi pasiekti vandeniui laid sluoksn. Jeigu taip nra, reikia apgalvoti, kur i jos ileisti vandens pertekli.
Kai sklypas yra gyvenvietje, vanden galima ileisti bendr nuotakyno sistem. Be to, galima rengti baseinl ar kasti statin ir vanden panaudoti kio poreikiams. Vienkiemiuose vandens surinkimo ir ileidimo problema paprastesn dl sklypo dydio ir atvir plot aplinkui.
Drena ar surinkimo duob rengti brangu, todl galima panaudoti ir kitus bdus vandens
pertekliui sumainti. Pavyzdiui, jeigu vanden dirvoje sulaiko iliuvinis podirvio sluoksnis, j galima
suardyti dirv labai giliai suarus ir maiius rupaus smlio arba smulkaus vyro. Be to, galima nukasti
ar nustumti virutin derlingo dirvoemio sluoksn, ant nukasto ploto upilti 2030 cm vyro
sluoksn ir po to vl paskleisti dirvoem. Taip paruoiama em glynams, nedideliam darui arba
maiems vej ploteliams.
Sodinant auktesnius medius, sod sunkioje dirvoje, ikasamos gerokai didesns duobs negu
reikia mediui, pripildomos smlio, durpi, komposto miinio. Pagerinti augimo slygas mediams
galima padarius kiekvienam atskirai 0,300,50 m paauktinimus. is bdas tinka tik visai maiems
sklypams.
Kai sodyba statoma nuokalnje, i kalno puss kasamas apsauginis griovys daniausiai palaii paviriniam vandeniui surinkti ir nuleisti emiau sodybos ems.
Drenavimo sistemos efektyvumas ir ilgaamikumas priklauso nuo dirvos drgms darb
metu ir atlikt darb kokybs. Dirvos struktra sumaioma ir dirva sutankja, todl sunkioje dirvoje atlikti darbus reikia giedru oru, kai virutinis dirvos sluoksnis turi maai drgms.
Surinkimo ir drenao sistemai naudojami tik sveiki, neapgadinti vamzdiai, fasoniniai elementai ir jungtys (be dub, plyi ir nesubraiytu paviriumi). Apgadint vamzdio dal reikia
49
VANDENTVARKA
50
nupjauti ir toje vietoje dti jungiamj element. Senas linijas reikia prijungti prie nauj surinkimo linij per ulin su ssdintuvu, naudojant vyro upild.
Drenao vamzdius reikia kloti giliau nei alo zona gylyje, kur lemia reikiamas gruntini
vanden lygis. Jis turi bti emiau pastato poemini dali grind lygio, o drenao nuolydis 1
3 proc. (Pocien ir kt., 2008).
Reikia atkreipti dmes grunto savybes ir gruntinio vandens lyg (GVL). Projektiniai nuolydiai horizontaliosiose drenose lemia j hidraulin darb, gali, vandeningojo sluoksnio auki
perkryius. Kad dren neupilt, vandens tekjimo greitis atviruose latakuose 0,2 ms-1, vamzdiniuose 0,150,3 m/s, maksimalus greitis 2,0 m/s, optimalus 0,50,7 m/s, kai nuolydis lygus
1, staiose vietose rengiami perkryio uliniai ar pan. (Burinskien ir kt., 2003).
Jei pastatas ar j grup statomi nelaidiame grunte, gruntinio vandens lygis yra emiau grind lygio, vandens spdis dl krituli susidaro periodikai (pavasario polydis, vasaros litys). Esant
tokiai padiai racionaliausia rengti drenuojant nuogrind (41 pav.) su iediniu drenau
(42 pav.).
42 pav. iedinis drenaas
Jei planuojama pastat statyti ant maai laidaus grunto, gruntinio vandens lygis yra aukiau
rsio grind lygio. ia geriausia rengti sluoksnin drena (43 ir 44 pav.) su priverstiniais vandens
paalinimo drenao siurbliais.
Neustatytuose plotuose (parkuose, aliuosiuose plotuose) gruntini vanden lygis neturt
siekti daugiau kaip 11,5 m nuo ems paviriaus.
VANDENTVARKA
41 pav. Pastato ant maai laidaus grunto drenao skerspjvis ir nuogrind idstymas
43 pav. Pastato ant maai laidaus sluoksnio

drenavimo sistema su vyru ir geoaudiniu
51
44 pav. Pastato ant maai laidaus grunto

smlio ir vyro sluoksnin drenavimo sistema
Kai dalis kiemo ar visas padengiamas betonu ar asfaltu, drenaas rengiamas tik padengtos
aiktels pakraiais su laidiu tranjos upildu.
Stengiamasi projektuoti taip, kad vamzdynai bt kuo tiesesni ir trumpesni. Surinktuvai idstomi ties gatvmis, keliais, sklyp ribomis. Po sunkiasvorio transporto keliais vamzdiai turi bti
klojami ne maesniame kaip 1 m gylyje. Paprastai nuolydis daromas 3 proc., jeigu galima didesnis.
Drenao vamzdiai turi bti klojami ant madaug 50 mm ilyginamojo sluoksnio be akmen.
Po drena gali bti klojamas audinys, paklot vamzd reikia upilti ne didesniais kaip 32 mm
skersmens akmenimis ar vyru (45 pav.). Akmenys pilami kaip filtras ir vamzdio apsauga nuo
irimo. Kontroliniai (inspekciniai) uliniai idstomi vamzdyno atkarp pradioje ir nuotkyje nuleidimo viet. Paskutinis ulinys, rengtas prie rinktuv, i kurio vanduo nuleidiamas, privalo turti ssdintuv, kurio tris ne maesnis kaip 35 l.
Sodybos ar nam grupi drenao sistem paprastai sudaro: filtras; drenuojamasis sluoksnis;
drenao vamzdiai; drenao uliniai; drenao siurbliai.
Filtrai. Filtro pagrindinis udavinys sulaikyti drenao sistem gruntinio vandens neamas
smulkias daleles ir padti ivengti smulki grunto daleli iplovimo. Jei filtro nra, gali pablogti
grunto fizins-mechanins savybs, deformuotis pamatai, usiterti drenuojamasis sluoksnis.
drenas nutekantis vanduo su savimi nusinea smulkias grunto daleles, todl drenuojant
pastatus btina apsaugoti aplinkui vamzdyn esant grunt nuo iplovimo, kad nesusidaryt tutumos ir pernelyg nenusst gruntas. Tai ypa bdinga dulkiniam gruntui, kurio sudtyje yra daug
smulkaus smlio ir maai dumblo daleli.
VANDENTVARKA
45 pav. Drenao vamzdio paklojimo pavyzdys
52
46 pav. Stogo vandens ileidimas lietaus nuotakyn
VANDENTVARKA
Kad taip neatsitikt, aplink drenavimo sistemos vamzdius pilamas upilas i filtruojamj
mediag, kurios dar sumaina ir vandens pasiprieinim vamzdyno zonoje bei padidina drenao
efektyvum vidutinikai ir silpnai laidiuose gruntuose.
Filtruojamosios mediagos upildo pralaidumas turi bti maiausiai 10 kart maesnis u drenuojamo grunto pralaidum. Taip pat jis utikrina ir tam tikr vamzdyno padt, kad is nesideformuot dl upilto grunto. Todl elastingi plastikiniai vamzdynai klojami su smlio ir vyro upilu.
Filtruojamasis upilas klojamas per vis drenao vamzdio perimetr. Upilo skerspjvio
forma turt bti kuo paprastesn. Statybos objekt drenavimo sistemose tam naudojamas smlis,
vyras, skalda (atsijojus smulkij frakcij) ir filtruojamieji audiniai (geopluotas). Geoaudiniai
daniausiai naudojami ten, kur reikia dviej ar daugiau filtruojamj sluoksni.
Apsauga nuo augal akn. Jeigu drenao sistema klojama maesniame nei 2,5 m gylyje,
kyla pavojus dl medi ir krm akn, labiausiai dl vanden mgstani karkl, tuop, alksni, taip pat vaismedi. Pavojingos ir piktols (dirvinis asiklis, rgtyns) bei giliai siaknijantys augalai (liucernos, dobilai, apyniai, cukrini runkeliai, rapsai). Didiausias pavojus kyla rinktuvams, kuriais vis laik teka vanduo, todl j vamzdynai negali bti perforuoti arba jiems apsaugoti nuo akn naudojamas skaldos ar lako upilas. Upilo sluoksnio storis turi bti maiausiai 5 cm
po ir 10 cm vir drenavimo vamzdio.
Gyvenamj nam aplinkos drenavimui rekomenduojama apie 10 cm skersmens vamzdiai,
pakloti iki 0,5 proc. nuolydiu, kartu rengiant PVC ar gelbetoninius ulinius. Kontroliniai drenao uliniai tiesiuose drenao linij ruouose rengiami ne reiau kaip kas 50 m, taip pat poskiuose bei nuolydio pasikeitimo vietose. Leidiama naudoti kontrolinius ulinius, surinktus i
gelbetonini vamzdi su ssdintuvu (ne maesniame kaip 0,5 m gylyje) ir betonuotais dugnais.
uliniai skirti sistemai apirti ir praplauti. Drenao sistema vanduo nuteka pavirinio vandens
nuotakyn, atvirus vandens telkinius ar rezervuarus.
Rezervuarus rekomeduojama rengti ten, kur nra rengtos pavirini vanden surinkimo
sistemos, ar ji yra aukiau rsio grind lygio. Rezervuarai turi bti gerai izoliuoti, juose panardinamas drenainis siurblys, kuris drenain vanden perpumpuoja lietaus nuotek sistem, toks
vanduo gali bti naudojamas kio reikmms (dar, vej laistymui) ar perpumpuojamas artimiausi griov ir nuleidiamas atvirus vandens telkinius arba drenao vanduo surinktas iuos rezervuarus gali bti panaudotas paios sistemos praplovimui.
NAUDOTA LITERATRA
53
NAUDOTA LITERATRA
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
Kusta A., Radzeviius A., ibien G. ems kio ir gyvenamj vietovi vandentieka. Vadovlis auktj mokykl aplinkos ininerijos specialybs studentams. Vilnius. Margi ratai,
2006. -323 p.
Poka A., Punys P. Ininerin hidrologija. Vadovlis auktj mokykl vandens kio ininerijos specialybi studentams. Kaunas. 1996, 450 p.
Tumas R. Vandens ekologija. Vadovlis auktj mokykl studentams. Kaunas. 2003, -350 p.
Levitas E., Radzeviius A., ibien G. Nuotk surinkimas ir valymas. Vadovlis. Kaunas,
Ardiva. 2008, -350 p.
Povilaitis A., Taminskas J., Gulbinas Z., Linkeviien R., Pileckas M. Lietuvos lapyns ir j
vandensaugin reikm. Monografija. Vilnius, Apyauris. 2011. -327 p.
Misius R. Mai vandens stebuklai sodyboje. kininko patarjas. Kaunas. 2003. - 86 p.
iauskas R., Morknas V. Drenao neefektyvaus veikimo prieastys. Kdainiai Vilainiai.
1996. -50 p.
Rimidis A. Drenao filtr rengimo technologijos. Vilainiai, 1997. Vilnius, LMM, UAB
Informacijos ir leidybos centras. -28 p.
Daunys R., Radzeviius A.. Vandenvala. Metodiniai patarimai. Kaunas, Ardiva, 2008. -81 p.
Pocien A., Kinius L., Taparauskien L., Grybauskien V., Bendaraviius B., Kudakas V.
Sausinimas specialiosioms reikmms. Vadovlis. Kaunas, Ardiva, 2008. -286 p.
Urbonas R. Sausinimas drenaas. Vadovlis auktj mokykl aplinkos ininerijos specialybs studentams. Vilnius, Petro ofsetas. 1998. -435 p.
Ruseckas J. Miko ir drgms sveika. Kaunas, 2002. -199 p.
Gailiuis B., Jablinskis J., Kovalainkovien N. Lietuvos ups. Hidrografija ir nuotkis. Kaunas. LEI. 2001. -794 p.
Burinskien M., Jakolevas Mateckis K., Adomaviius V., Jukeviius P., Klibaviius A.,
Paliulis G., Rimkus A., Narbutas B., liogeris J. Miestotvarka. Vilnius. 2003. -324 p.
http://vanduo.gamta.lt
Kapustinskait T. Pelkini dirvoemi naudojimas mikui auginti. Vilnius, 1970. -257 p.
Sausinamosios melioracijos projektavimo taisykls. Vilnius, 2000.
Venckutonis V. Sodininkyst. Vilnius. 1999. -220 p.
Galminas Z. Miko emi hidrotechnin melioracija. Vilnius., 1994. -184 p.
Specialiosios ems ir miko naudojimo slygos. Valstybs inios, Nr.2, 1996.
Mika A. iuolaikinis emagis sodas. Kaunas, 1998.
Damuleviius V., Vyius J. Hidrotechniai statiniai. Mokomoji nyga. Kaunas, Ardiva, 2008. 81 p.
VANDENTVARKA
1.

VANDENTVARKA

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

VANDENTVARKA

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

TURINYS

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Inga Adamonyt, Stefanija Miseviien

UDK 628.1 (075.8)

Inga Adamonyt, Stefanija Miseviien

Kalb redagavo Laima Jonikien

Inga Adamonyt, Stefanija Miseviien, 2012

NAUDOTA LITERATRA ......................................................................................................... 53

1. VANDENTVARKOS APIBRIMAS IR RAIDA

1. VANDENTVARKOS APIBRIMAS IR RAIDA

Upi vag bei kit

1 pav. Vandens kio ak ir srii schema

2. VANDENS ITEKLIAI IR HIDROLOGINIS CIKLAS

2. VANDENS ITEKLIAI IR HIDROLOGINIS CIKLAS

2 pav. Pavirini vandens telkini pasiskirstymas pagal tip http://vanduo.gamta.lt

2. VANDENS ITEKLIAI IR HIDROLOGINIS CIKLAS

3 pav. Pavirini vandens telkini plotai Lietuvoje http://vanduo.gamta.lt

4 pav. Hidrologinio ciklo schema

2. VANDENS ITEKLIAI IR HIDROLOGINIS CIKLAS

3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI

Hidrologija mokslas, nagrinjantis hidrosfer, skaitant vandenynus ir jras, upes, eerus,

ia L suminis upi ilgis km;

3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI

3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI

5 pav. Lietuvos hidrografinis tinklas http://vanduo.gamta.lt

3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI

7 pav. Pagrindiniai upi elementai

3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI

3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI

11 pav. Pagrindini hidrometrini stoi tinklas

3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI

Analizuojant nuotk formuojanius ir j keiianius veiksnius iskiriamos trys pagrindins

13 pav. Nuotkio formavimosi proceso baseine schema

3. HIDROLOGIJOS OBJEKTAS IR PAGRINDAI

15 pav. Vandentiekis su pavirinio vandens mimo renginiais: 1 vandens mimo renginiai;

Vandentieki klasifikacija. Pagal paskirt vandentiekiai bna buitiniai, gamybiniai ir

Vandentieka vadinamas nuolatinis tinkamos kokybs vandens tiekimas vairiems vandens

1 lentel. Slygins buitinio vandens vartojimo normos (pagal RSN 26-90)

Maiausias paros vandens vartojimo netolygumo koeficientas:

Vietinio vandentiekio schemos taikomos atokesnms sodyboms kur centralizuoto rengti

18 pav. Vietinio vandentiekio schemos: 1 laistymo (vasaros) vandentiekis; 2 pastato vandentiekis;

19 pav. Nuotek teral klasifikacija (Levitas ir kt., 2008)

Bakteriniai-biologiniai teralai tai pelsiai, miels, vairios bakterijos (dalis j patogenins,

20 pav. Trikamerinis apvalus septikas su nuotek pratekjimo angomis

21 pav. Augal-grunto filtras

22 pav. Vertikaliojo smlio-nendri filtro schema

Itirpusi organin mediaga

Organins ir neorganins nuosdos

1. Pagrindinio vamzdyno ilgis iki 15 m, savitaka, emas gruntinis vanduo.

25 pav. Nuotek valymo renginio montavimo schem pavyzdiai

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI

PP drenao sistemas rekomenduojama naudoti gilintiems statybos objektams, poeminiams

Perforacij sudaro apvalios (daugiausia gofruotiems vamzdiams) ar pailgos angos. Apvali

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI

27 pav. Drenao tinklo rys: A sisteminis; B atrankinis; C apsauginis; a normalus; b iretintas;

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI

28 pav. Horizontaliojo drenao sistema: G-1 imtuvas-griovys; drenao iotys; a, b rinktuvai;

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI

6. DIRVOEMIO SAUSINIMO PAGRINDAI