2

TURINYS

VADAS..................................................................................................................................... 3

EKONOMINIO PROVERIO PLANAS .................................................................................. 8

VIETIMO SISTEMOS PERTVARKA ................................................................................. 77

VALSTYBS VALDYMO PERTVARKA .......................................................................... 108

MOKESI IR FINANS POLITIKA ................................................................................ 126

ENERGETIKOS SEKTORIUS ............................................................................................. 134

TRANSPORTO SEKTORIUS .............................................................................................. 144

SOCIALIN POLITIKA ....................................................................................................... 159

EMS KIO SEKTORIUS................................................................................................. 178

KORUPCIJOS PROBLEMOS SPRENDIMAS .................................................................... 190

SAVIVALDA IR BENDRUOMENS ................................................................................. 199

SVEIKATOS APSAUGA...................................................................................................... 204

KRATO APSAUGA ............................................................................................................ 215

APLINKOS APSAUGA ........................................................................................................ 231

USIENIO POLITIKA .......................................................................................................... 241

TAUTINI BENDRIJ POLITIKA ..................................................................................... 251

VIDAUS SAUGUMAS ......................................................................................................... 269

TEISINGUMO POLITIKA ................................................................................................... 273

KULTROS POLITIKA ....................................................................................................... 279

 3

VADAS

Lietuva, tapdama stipriausi ir garbingiausi Vakar bendrij Europos Sjungos ir NATO

nare, ubaig kovos u nepriklausomyb laikotarpiu suformuot integracijos Vakar politins,
ekonomins ir kultrins erdvs etap. Visgi sugrimas vakarietik geopolitin erdv neturi bti
suvokiamas kaip ms laisvs kovos pabaiga veikiau kaip naujojo etapo pradia.
Formaliai tapus Vakar dalimi Lietuvoje tarytum dingo strategins krypties suvokimas bei
akstinas naujiems ambicingiems tikslams, tokiems kaip europietikos gerovs visiems krimas.
Pastaruoju metu buvo lengvabdikai panirta intelektualiai tingi stagnacij, pasmonje tikintis,
kad visas Lietuvos problemas isprs vien drausmingas ES direktyv gyvendinimas.
Per paskutinius keturis metus Lietuv itiko visuotin politin ir ekonomin stagnacija, vis
labiau irykjo skaudios ekonomins ir socialins visuomens problemos, besiklostanti situacija
reikalauja aikaus i problem prieasi suvokimo ir politinio pasiryimo ias problemas sprsti.
Akivaizdu, kad per dvylika nuo stojimo ES prabgusi met, mums Lietuvoje pritrko
nuoseklumo ir principingumo kuriant naujos kokybs valstybs institucijas ir viesias paslaugas.
Nepakankamai dmesio buvo skiriama besikaupianioms demografinms ir socialinms
problemoms: masinei emigracijai, spariai senstaniai visuomenei, nemajaniam skurdui,
ikiams vietimo sistemai, palankios aplinkos stygiui eimai kurti ir vaikams auginti. Pritrko
krybikumo ir atsakingos lyderysts i esms pertvarkant valstybs valdym, imintingiau
investuojant ES teikiam param.
I kitos puss, turime suprasti, kad kai kalbame apie vakarietikos gerovs krim Lietuvoje,
Vakar valstybs, kaip sektinas pavyzdys, mums yra daugiau nei tik ekonominis gerbvis ar spartus
alies kio augimas. Vakarai yra civilizacija, kurios pagrindas yra demokratija, krikionikos
tradicijos, teiss virenyb ir teisingumo principai. i civilizacija taip pat pasiymi sininga
atskaitinga politine kultra. Turime suprasti, Vakarietikos gerov negali bti sukurta neatkuriant
vakarietikos civilizacijos pamatini vertybi Lietuvoje.

Valstybs krypties pasirinkimas: kuo Vakarai skiriasi nuo Ryt?

Bene svarbiausia pamatin Vakar pasaulio vertyb teiss virenybs principas. is

principas nurodo, kad siekiame teisins valstybs, kurioje vadovaujamasi Konstitucija ir statymais, o
ne asmens savivale. Tai reikia, kad visi asmenys yra lygs prie statym, valstybs institucijas ir
pareignus. J sprendimai skaidrs, nealiki ir objektyvs, o paprastas pilietis gerbiamas. Tuo
tarpu valstybs institucijose dirbantys mons savo darb supranta ne kaip paslaug, bet kaip tarnyst
Lietuvos monms.
 4

Nuosekliai laikantis io principo ukertamas kelias neteisingam elgesiui visuomenje,

pilieiai mato, kad valdia dirba j labui, todl atsiranda tarpusavio pasitikjimas. Kai partijos siekia
valdios kaip priemons pasipelnymui, ieko bd apeiti statymus ir kurti nesistemikus, tam tikros
grups interesus tvirtinanius teiss aktus, tauta praranda pasitikjim valdia, o i bando j
susigrinti populistiniais paadais. Atsidrusios tokiame uburtame rate valstybs neibrenda i
skurdo, suirui, visuomens susiskaldymo ir stebuklingus receptus silani gelbtoj lino.
Todl pagrindins Vakar ir Ryt takoskyros nra modernumas ir ekonomin gerov prie
atsilikim ir skurd, bet pamatiniai civilizaciniai skirtumai: demokratija prie autoritarizm, teiss
virenybs principas ir pilietin visuomen prie valdomus teismus ir nepotizm, bendruomenikas
solidarumas prie atskirt ir inaudojim, laisvo asmens orumas prie gniudani priespaud. Btent
ie skirtumai ir lemia, kad Vakarai yra ymiai turtingesni nei kiti pasaulio kratai.
Vakaruose politikams tenka trauktis i pareig vien dl tarim nuplagijavus mokslin darb,
netyia panaudojus reprezentacines ilaidas asmeniniams poreikiams ar piktnaudiavus tarnybine
padtimi. Vakar politins bendruomens imoko istorines pamokas i revoliucij, pilietini kar,
laikin diktatr ar totalitarinio valdymo patirties. Civilizuotame vyrauja bendras pamatinis bruoas
teisingumo utikrinimas, o piliei lygyb prie statym yra neatskiriama demokratijos dalis.
Vakaruose ie principai yra priimami kaip nekvestionuojami ir btini valstybs ir politikos
veikimui, todl partijos skiria didesn dmes idjoms konkuruoja moralins tvarkos ir ekonomins
gerovs vizijomis, skirtingomis asmens, bendruomens ir valstybs laisvs, teisi bei pareig
sampratomis. Tokios idjins konkurencijos vis dar trksta Lietuvos politiniame gyvenime.

Ko iandien pasigenda Lietuvos mons?

Tikrasis atsakas teisingumo trkum, kur didel dalis visuomens vardina kaip vien
svarbiausi ms valstybs problem, alyje pirmiausia yra skaidri ir nepriklausom valstybs
institucij, tarnaujani visiems pilieiams lygiai ir teisingai, stiprinimas. Visiems lygiai teisingos
institucijos, neteikianios viej paslaug pagal piliei priklausym vienai i dviej Lietuv ir
neveikianios skirtingais greiiais, sudaro lygias slygas pilieiams bei kuria ekonomin ir
socialin gerov.
Vienas didiausi iandienos Lietuvos skauduli yra komplikuota socialin padtis. Esame
spariausiai nykstanti, emigruojanti ir senstanti visuomen. Socialin atskirtis tarp turtingj ir
nepasiturinij yra pasiekusi aukiausi lyg nuo 2006 met, pagal saviudybi mast patenkame
tarp penki blogiausi statistik turini valstybi, alkoholio suvartojame maiau vos u dvi pasaulio
valstybes, o svaigalai tampa madaug puss nusikaltim ir tragik nelaimi keliuose prieastimi.
Nepamirkime nuolatini korupcijos skandal, kurie sukelia pasitikjimo demokratinmis valstybs
 5

institucijomis trkum. Pasitikjimo indeksai rodo, kad Lietuva dar labai didelei daliai bendrapiliei
netapo valstybe, kurioje gera gimti, augti, kurti eimas ir auginti vaikus ir, gal gale, oriai pasenti.
Nomenklatrinei kairei kartu su populistinms partijoms valdant al paskutiniuosius
ketverius metus, o per vis nepriklausomybs laikotarp praleidus u valstybs vairo daugiau nei 17
met, nuolat yra deklaruojamas nenuilstamas dmesys ir pagalba paprastam mogui, socialins
lygybs didinimas, skurdo mainimas. Taiau realybje tebeturime labai ma ir silpn vidurinij
klas, sisenjusias socialines tamp alyje, nykstanius regionus, spariai senstani visuomen,
pagarbos mogaus orumui trkum ir aktyvi bei darbing moni emigracij.
Neskirdama pakankamai dmesio visai Lietuvai, valdia tarsi atskiria dal piliei nuo
klestjimo bei gerovs krimo. Taip atsiranda prielaidos skurdo spstams sunkiai besiveriani
eim vaikai neisivaduoja i t pai problem, kaip ir j tvai, nes neturi galimybi kilti
socialiniais laiptais. Ne visoje Lietuvoje maja nedarbas, auga atlyginimai, ar atsiveria naujos
galimybs kurti verslus. Visos ios problemos tampa paskata iekoti gyvenimo svetur, nes vienintele
realia gyvenimo pokyio galimybe tampa emigracija, dl kurios statistikai kasdien netenkame tiek
piliei, kiek talpina pilnas keleivinis lktuvas.
Tuo tarpu likusieji Lietuvoje praranda vilt, kad j vaikas gals isiverti i t skurdo
spst, kuriuose gyveno itisos kartos. Tokie mons darosi vis labiau ir labiau nusivyl gyvenimu,
todl lengvai pasiduoda neracionaliam pykiui ir populistini politik lozungams. Tai kuria uburt
demokratijos skurdo rat stagnuojanti valdia nesugeba isprsti nelygi galimybi klausimo, dl
to formuojasi skurdo spst neivengianti ir nusivylusi visuomens dalis, kuri balsuoja
pasirinkdama politin populizm. is populizmas, pateks valdi, nesugeba sprsti joki problem,
taip sukuriant pamatus dar didesniam skurdo spst bendruomens nusivylimui ir pykiui
demokratija pradeda pati save griauti.
iandien mes labai aikiai sakome, jog atjo laikas permainoms. Nebegalime leisti, kad ir
toliau viskas bt taip pat, kaip buvo iki iol. Reikia esmini permain sutvirtinant vakarietikos
civilizacijos pamatus Lietuvoje reikia utikrinti, kad vakarietika gerov pagaliau pasiekt
kiekvienus, o ne tik irinktj namus.

Teisinga, galimybi kupina ir pasididiavimo verta Lietuva

Turime atsigrti tylij ir darbij Lietuvos moni daugum. siningai dirbanius ir

dirbusius pilieius. Kasdien darelius ir mokyklas vaikus vedanias jaunas eimas, pilnutliu
visuomeniniu transportu darb, poliklinik ar studijas skubanius mones. Tuos, kurie ilgai ir
nuoirdiai dirbo ir nori oriai gyventi senatvje, bei tuos, kurie nori sunkiai dirbti ir usidirbti.
Tuos, kurie nori prisiimti atsakomyb u kitus kurdami ir pltodami versl; tuos, kurie nori
remtis ne iskirtinai valstybs usakymais, o vartotoj vertinamomis idjomis ir naujovmis; tuos,
 6

kurie pasireng tinkamai vertinti kiekvien prie to prisidjus darbuotoj. Tai mons, kurie
nuoirdiai stengiasi ir i valstybes prao ne paramos, bet teisingumo bei galimybi veikti: lygybs
prie statym utikrinimo ir kokybik bei, visiems vienodai prieinam viej paslaug, mainais
j siningai mokamus ar moktus mokesius. ie mons yra reikls valdiai, nes nori didiuotis
savo valstybe.
Tai darbts mons, pasigendantys valstybs utikrinamo teisingumo, kai mato kaip dirbti
tinginti ir paalpomis piktnaudiaujanti visuomens dalis inaudoja socialins apsaugos sistem.
Tai mokesius mokantys pilieiai, pasigendantys valstybs utikrinamo teisingumo ir
lygybs prie statymus, kai mato neteistai sukaupta prabanga vieai besipuikuojanius mones.
Tai paprasti darbuotojai, pasigendantys valstybs utikrinamo teisingumo ir lygi galimybi,
kai, patys krizs metu netek darbo arba tredalio pajam, stebjo aukto rango pareignus ir
politikus susigrinant savo atlyginimus prie krizin lyg ir atsiimant kompensacijas dl ankstesnio
sumainimo negautas pajamas.
Tai kuo greiiau pasveikti norintys pacientai, pasigendantys valstybs utikrinamo
teisingumo ir lygi galimybi, kai mnesi mnesiais laukia sau paskirtos operacijos ligoninje ar
stovi ilgose eilse poliklinikoje stebdami, kaip pro juos eina per galin jim patek nusipelniusieji
gyventi geriau.
Tai siningi verslininkai, pasigendantys valstybs utikrinamo teisingumo ir lygi
galimybi, kai kurdami versl, ypa regionuose, yra veriami nelygiomis slygomis konkuruoti su
nuolat neskaidriai vieuosius pirkimus laiminiais, proteguojamais ar mokesius mokti vengianiais
sukiais.
Tai jauni iniciatyvs universitet absolventai, pasigendantys valstybs utikrinamo
teisingumo ir lygi galimybi, kai turdami ir kompetencijos, ir noro siningai dirbti valstybs
tarnyboje bei vieojo sektoriaus institucijose, atsimua fiktyvi konkurs ir savj protegavimo
sien.
Tai savo ataloms gero norintys tvai, pasigendantys valstybs utikrinamo teisingumo ir
lygi galimybi, kai stengiasi, kad j vaikai tinkamai pasiruot egzaminams, todl greta mokam
mokesi ir rinkliav mokyklai bet dl prastos mokymo kokybs jie dar turi papildomai samdyti
privaius korepetitorius savo vaikams.
Pirmj Lietuvos nepriklausomybs deimtmet ms partija reikmingai prisidjo padedant
valstybs suverenumo ir nepriklausomybs bei vakarietikos krypties pamatus. Vliau pasiekme
energetin nepriklausomyb ir padarme uol modernizuojant ekonomik.
Dabar ateina metas tapti visaverte Vakar pasaulio dalimi. Per valstybs utikrinam
teisingum, per kokybikas viesias paslaugas, per lygias galimybes visiems norintiems siningai
 7

dirbti ir usidirbti. Kartu sukursime toki valstyb, kuri yra verta savo moni, kuria galtume
pasitikti ir didiuotis. Ms vizija teisinga ir pasididiavimo verta Lietuva.
Savo plane Lietuvai pateikiame konkreius pasilymus, kaip ios vizijos ketiname pasiekti.
Ms svarbiausi siekiai iki 2021 met yra:

- Lietuvos k paversti gerai apmokamas darbo vietas kuriania ir tarptautiniu lygiu

konkurencinga ir eksportu paremta ekonomika, taip realiai sprendiant Lietuvai
opiausias masins emigracijos ir senstanios visuomens problemas;
- gyvendinti btinas pertvarkas, kad vietimo sistema ms alyje kiekvienam to
siekianiam suteikt geriausi isilavinim;
- i pagrind modernizuoti valstybs valdymo srit, nuosekliai mainant biurokratin
nat, utikrinant aukiausios kokybs viesias paslaugas ir sukuriant permain
lyderyste pasiymini valstybs tarnyb.

Be ivardint sieki savo programoje kalbame ir apie kitose srityse ms laukianius darbus.
Taiau manome, kad btent stipri ekonomika, kokybikas vietimas ir modernizuotas valstybs
valdymas yra tai, nuo ko ateinanius metus labiausiai priklausys Lietuvos moni gerov ir rytas
savo ateit kurti ia, savo Tvynje.
 8

EKONOMINIO PROVERIO PLANAS

Pagrindiniai ms sipareigojimai ekonomins (kio) politikos srityje (iki 2021 met):

1) Lietuvoje bus sukurta per 147 000 nauj darbo viet;

2) Vidutinis mnesio (bruto) darbo umokestis pasieks 1250 Eur;
3) Vidutin senatvs pensija (turint btinj darbo sta) pasieks 400 Eur;
4) Lietuvikos kilms preki ir paslaug eksportas iaugs 90% Lietuva taps greiiausiai
eksporto apimtimis augania valstybe Vidurio ir Ryt Europoje;
5) Lietuva Vidurio ir Ryt Europoje pirmaus pagal inovatyvi ekonomikos ak IT,
biotechnologij, viesos technologij ir kit pltr bei taps patraukliausia alimi regione
steigti IT paslaug centr;
6) Lietuvos laisvosios ekonomins zonos (LEZ) verslui teikiam paslaug, infrastruktros
kokybs, teisinio reguliavimo ir kvalifikuot darbuotoj pasilos kriterijais taps investicijoms
palankiausiomis LEZ Vidurio ir Ryt Europoje; regionuose sikurs iki 140 smulki ir
vidutini moni, vidutinikai darbinsiani po 200 darbuotoj;
7) Lietuv sugr ir bus pritraukta per 80 000 darbingo amiaus moni Lietuva taps
patraukliausiu nauju talent traukos centru Vidurio ir Ryt Europoje;
8) Ne maiau nei 70 proc. profesinio mokymo staig absolvent, baigusi moksl 2020-2021
m., sidarbins pagal specialyb;
9) Lietuvos ekonomik bus papildomai investuota 6,88 mlrd. Eur.

vadas

Skaiiuojame jau daugiau nei ketvirt amiaus nepriklausomybs, taiau Lietuva pragyvenimo
lygiu vis dar pastebimai atsilieka nuo Vakar valstybi. Pastaruoju metu gerovs srityje mus m
lenkti ir Baltijos ali kaimynai. Nors valstybingum pradjome kurti vienu metu kartu nusikratme
sovietins priespaudos, stojome ES ir patyrme sudting ekonomini ibandym, vairiais
gerovs aspektais iandien mus lenkia ne tik estai, bet ir latviai.
Jeigu esame panas dydiu ir likimu, o ms saugum ir ekonomin klestjim utikrina tos
paios Vakar pasaulio organizacijos, kodl Lietuvos kelias atgal ekonomikai klestinius Vakarus
yra labiau vingiuotas nei artimiausi kaimyn? Taip vyko, nes labiau nei pinig mums nuolat trko
atsakingos lyderysts ir sutelktos intelektualios politins valios. Daugelio jauiamas ir matomas
sins, idj bei veiksm trkumas valdioje Lietuvos gyventojus labiau nei kas kitas tolina nuo
gero ir oraus gyvenimo galimybs.
Besitsiantis politinis ir idjinis letargas valdioje i Lietuvos moni atima vilt pragyvenimo
lygiu prisivyti tokias aukiausiais europietiko gyvenimo standartais pasiyminias alis, kaip
 9

Airija, vedija ar Vokietija. iuo metu prie savo vali esame pasuk ne Europos ar pasaulio
skmingiausij, o vidutiniok Graikijos ar Portugalijos keliu. Lietuvai kaip valstybei tai reikia
nirias perspektyvas tolesn jaun darbing moni emigracij, vis labiau senstani ir skurstani
visuomen.
Susiklosiusi padtis nesusitvarkys savaime ji tsis tol, kol al valdys nesiningi ir
strateginio mstymo stokojantys politikai. Todl teigiame, jog atjo metas Lietuvos politiniam ir
ekonominiam atgimimui. Pirmuosius io atgimimo darbus rytams pradti mes, atsinaujin Tvyns
sjunga-Lietuvos krikionys demokratai.

1. Ko siekiame?

Dl mao gimstamumo, greitai senstanios visuomens ir masins emigracijos per ateinanius

15 met Lietuva rizikuoja netekti kas treio darbingo amiaus mogaus daugiausiai i vis ES
valstybi.1 Esame sitikin, kad Lietuva, o ne Vakar valstybs turi tapti vieta, kurioje ms alies
gyventojai kurs savo ir savo vaik ateit. Tai nevyks, kol Lietuvos monms trks aikios auganios
gerovs perspektyvos. Todl per ateinant deimtmet Lietuva turi isiverti i ekonomini
vidutiniok tarpo ir i esms priartti prie turtingiausi Europos valstybi gret. 1990-aisiais tai
pavyko Airijai, t pakartoti galime ir mes.
Daugiau ger darbo viet, didesnius atlyginimus ir pensijas per ateinanius metus ms
valstybs gyventojams utikrinti manoma tik tuo atveju, jei Lietuva taps eksportu varomo
ekonominio augimo alimi. Prie du deimtmeius usienio investicijas perspektyviausias kio
akas pritraukusi Airija mums yra pavyzdys, kaip siningai dirbantiems ir dirbusiems monms
visoje Lietuvoje sukurti pastebim gerovs augim. Btent toki perspektyv silome ms
parengtame Investicij pritraukimo ir itekli sutelkimo ekonominiam proveriui 2016-2020 m.
plane.
is planas yra bandymas brti ambicing artimiausi ketveri met Lietuvos socialins ir
ekonomins raidos perspektyv. Jame aikiai vardijame pagrindini Lietuvos ekonomini problem
prieastis ir pateikiame konkreius silymus, kaip ketiname jas sprsti. Pastarieji silymai kyla i
paprasto fakto tam, kad Lietuvos mons gyvent geriau, valstybei reikia ne daugiau pinig, o
daugiau atsakingos lyderysts ir intelektualios valios turimus pinigus siningai ir tikslingai
investuoti.
Per ketverius ateinanius metus rytams sukurti ne tik spart eksportu grst kio augim,
bet ir atsigriebti u pastarj met ekonominio letargo laikotarp. T padarysime sutelk ir kryptingai
panaudoj valstybs turimus iteklius:

1
Europos Komisija, alies ataskaita. Lietuva 2016, Komisijos tarnyb darbinis dokumentas, 2016, p. 5
 10

- pagrindin investicij sraut nukreipiant kelias perspektyviausias aukt pridtin vert

kurianias ekonomikos sritis;
- ilaikant turimus, susigrinant prarastus ir pritraukiant naujus talentus veiklai aukt
pridtin vert kurianiose srityse;
- region centruose vystant LEZ bei specializuotus pramons parkus, skatinant paslaug centr
pltr didmiesiuose ir dirbantiesiems gerinant susiekimo su darbo vieta galimybes;
- utikrinant darbo rinkos poreikius ir tendencijas atliepiant profesin mokym;
- sukuriant unikal rekordinio dydio ilgalaik finansin instrument valstybs strateginms
investicijoms vykdyti ir usienio kapitalui pritraukti;
- koncentruojant u ekonomin pltr atsakingas valstybs staigas.

2. Spariai augti siekianiai Lietuvai Airijos pramintas kelias

Tolesn ms alies ekonomikos raida bendroje ES preki, paslaug ir darbo rinkoje vyks
spariai augant Lietuvos moni atlyginimams. is procesas vyks dl tolesni bendros ES darbo
rinkos integracijos proces. Tol, kol atlyginimai Didiojoje Britanijoje, Airijoje ar vedijoje bus
auktesni nei Lietuvoje, ms mons ir toliau rinksis emigracijos krypt didesnio darbo
umokesio alis. Todl maesnis nei kaimyninse ar kitose ES valstybse darbo umokestis ir su tuo
susijusi maesn preki ir paslaug savikaina nebegali bti pagrindiniu Lietuvoje veikianio verslo
konkurenciniu pranaumu. Paprastai tariant, ms alyje baigiasi ma atlyginim laikai. Dl ios
prieasties, jau iandien pastebimai menksta Lietuvos verslo galimybs savo produkcija konkuruoti
su usienio gamintojais ir todl pradeda ltti eksporto augimas.
Nebegaldami pasaulinje rinkoje konkuruoti ema savikaina, taiau kartu ir nesugebdami
pasilyti auktos pridtins verts preki ar paslaug, viena koja esame patek vadinamuosius
vidutini pajam spstus (angl. middle income trap). Vidutini pajam spstai reikia, kad anksiau
spariai augs bendras visuomens gerovs lygis yra sustojs ir ilgiems metams strigs toje paioje
vidutini pajam pozicijoje. I ios situacijos Lietuva gali isivaduoti tik tuo atveju, jei valstybei
uteks intelektualios politins valios priimti ilgalaiki pasekmi kio raidai turinius strateginius
sprendimus.

Pav. nr. 1. Airijos ir Graikijos BVP vienam mogui 1990-2003 metais (JAV doleriai,
pagal perkamosios galios paritet). altinis: Pasaulio bankas
 11

Kaip rodo kit Europos Sjungos ali patirtis, kurios ES stojo bdamos ekonomikai
silpnesns u didisias Europos ekonomines galias, pradiniu narysts ES laikotarpiu vyko sparti
pastarj ali ekonomik pltra. Taip vyko ES stojus tiek Graikijai, Portugalijai, Ispanijai, tiek ir
Airijai. Graikijos patirtis rodo, kokie pavojai gresia valstybei, neturiniai politins valios laiku
apsisprsti dl savo ilgalaiks socioekonomins raidos. Graikijos BVP vienam gyventojui svyruojant
ties 80-90 proc. ES vidurkiu, ios alies kio augimas sustojo ilgiems deimtmeiams. Taip vyko,
nes graik atlyginimai spariai prisivijo ES vidurk, o nauj konkurencini Graikijos ekonomikos
pranaum sukurta nebuvo. Padt itin pablogino Graikijos valdaniojo elito praktikuotas
klientelizmas ateities kart gerovs sskaita vairioms grupms pernelyg dosniai dalintos socialins
ir finansins garantijos, neatitikusios valstybs ekonominio pajgumo.
Esminis skirtumas tarp Graikijos ir Airijos pasirinkt keli irykjo 2007-2008 m.
prasidjusios pasaulins finans krizs metu ir po jos. Nors abi alys susidr su didiuliais
ekonominiais ikiais ir todl buvo neformaliai priskirtos PIIGS valstybi grupei, i valstybi
poiris jas uklupusias problemas pasirod ess kardinaliai prieingas. Kol vairs Graikijos
politikai antaavo ES ir tarptautines finans institucijas dl finansins pagalbos slyg, Airija
stoikai prim jai silomas paramos slygas. iandien Graikija vis dar nra atsigavusi po patirto
ekonominio nuosmukio, o Airija skmingai gro spartaus kio pltros keli ir yra greiiausiai
ekonomikai auganti valstyb Europoje.2
Ms planas yra pirmasis ingsnis kelionje ilgalaik tiksl Lietuv kaip visapusikai
isivysiusi Vakar valstyb. Tokios valstybs pavyzdiu laikome Airij dar ne taip seniai

2
World Economic Forum, Europes 10 fastest growing economies, 2016,
https://www.weforum.org/agenda/2016/02/europe-s-10-fastest-growing-economies
 12

ekonomine nyktuke vadint al, dl laiku ir rytingai priimt politini sprendim tapusi viena
turtingiausi Europos Sjungos nari. Airijos ekonomin skm iai valstybei per slyginai trump
laik leido i esms pakelti savo gyventoj pragyvenimo lyg al priviliotiems usienio
investuotojams sukrus daug gerai apmokam darbo viet, pastebimai didjo atlyginimai ir pensijos
bei majo nedarbas. Dl to nykstania emigrant valstybe kakada laikytoje Airijoje per
pastaruosius 25 metus gyventoj padaugjo daugiau nei 1 milijonu nuo 3,5 mln. 1990 m. iki 4,6
mln. 2015 m.3 83 proc. i iuo metu Airijoje gyvenani moni yra airi kilms pilieiai.4
Pastarj deimtmei Airijos ekonominio bumo prieastis slypi spdingu greiiu augusiame
eksporte. Eksporto augim airiai pasiek pritrauk tiesiogini usienio investicij nedidel skaii
skmingai augani kio srii. Tarptautinse rinkose auganti paklausa pagaminamoms prekms ir
spariai augantis darbo naumas buvo du svarbiausi daugiausiai usienio investicij pritraukusi
ekonomikos srii bruoai.

Pav. nr. 2. Airijos, Graikijos ir Portugalijos eksporto augimas (mlrd. JAV doleri).
altinis: Pasaulio bankas

Nors padtis Airijos vieajame sektoriuje niekad nebuvo tokia sudtinga kaip Graikijoje,
airiai taip pat patyr ilg ekonomins stagnacijos laikotarp. Jis baigsi tik po to, kai 1980-j
pabaigoje buvo pasiektas istorinis susitarimas tarp vyriausybs, darbdavi bei profsjung atstov.
Pirmasis i keli triali susitarim, pavadintas Nacionalinio atsigavimo programa, buvo

3
Central Statistics Office (Ireland), Annual Population Change by Component and Year, http://www.cso.ie
4
Central Statistics Office (Ireland), Population Usually Resident and Present in the State by Ethnic or Cultural
Background, Sex, Age Group and Census Year (2011), CD701, http://www.cso.ie
 13

pasiraytas Airijos ekonomikai igyvenant itin sunk laikotarp nedarbui siekiant 15 proc., laikantis
auktam infliacijos ir valstybs skolos lygiui. Susitarimo alys sipareigojo tris metus nuosekliai
didinti dirbanij atlyginimus, mainti mokesius ir utikrinti auktesns kokybs viesias
paslaugas. Pirmojo nacionalinio susitarimu skm Airijoje sukr precedent dl alies ekonominio
vystymosi gairi tartis kas tris metus.
Su verslu ir darbuotoj atstovais umegzta partneryst Airijos valdaniajam elitui sudar
palankias slygas pradti ir gyvendinti radikali ekonomikos pertvark, nukreipt investicij
telkim aukt pridtin vert kurianiuose kio sektoriuose. Tai lm kelt stebuklu pavadint
kio augim, kuris Airij i gyvenimo standartais nuo kit ES ali atsilikusios valstybs per 20 met
pavert viena i ekonomini Europos pirmni.

Pav. nr. 3. Airijos eksporto apimtys pagal kapitalo kilm (mln. eur). altinis: Airijos centrinis
bankas

Prie prajusio amiaus 10 deimtmetyje Airijos pasiekto eksporto augimo piko labiausiai
prisidjo usienio investuotojai. Usienio kapitalas tuo metu buvo atsakingas u 95 proc. viso
Airijoje pagamintos produkcijos eksporto augimo ir u 63 proc. viso eksporto i Airijos augimo.
Eksporto apimtis augino ne tik gamyb vykdiusios, bet ir paslaugas i Airijos teikusios usienio
 14

kapitalo mons. Tai lm, kad nuo 1986 m. iki 2003 m. vidutinis metinis Airijos eksporto apimi
augimas vidutinikai siek 11,5 proc.5

Pav. nr. 4. Vidutinis Airijos mnesio atlyginimas 1990-1997 m. (dabartinmis kainomis)

ir bruto vidutinio darbo umokesio augimo tikslas Lietuvoje (Eur). altiniai: Airijos centrinis
statistikos biuras, plano rengj duomenys

Airijos pavyzdys rodo, kad ms alies gyventoj gerov i esms prads didti, kai
valdantieji politikai apsisprs, koki ilgalaiki ekonomikos augimo krypi valstyb turi laikytis.
Manome, kad, panaiai kaip ir Airijos atveju (pav. nr. 1), sparti Lietuvos kio pltra vyks tada, kai
dl keliose valstybs strategikai iskirtose srityse sutelkt usienio investicij ims augti Lietuvos
eksportas.

5
Cassidy, M. & O'Brien, D., Export Performance and Competitiveness of the Irish Economy, Central Bank of
Ireland Quarterly Bulletin, No. 3, 2005, p. 75-76
 15

Pav. nr. 5. Lietuvikos kilms preki ir paslaug eksporto augimo tikslas (proc.).
altiniai: Lietuvos statistikos departamentas, plano rengj duomenys

20

18

16

14

12

10

0
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Ligiolinis augimas Tikslas

Siekiame, kad gyvendinus ms plane numatytas priemones, lietuvikos kilms

eksporto apimtys per ketverius metus iaugs 90 proc.

Pav. nr. 6. Airijos eksporto apimi augimas 1985-1997 m. ir lietuvikos kilms

eksporto apimi augimo tikslas (mlrd. Eur). altiniai: Airijos centrinis statistikos biuras,
Lietuvos statistikos departamentas, plano rengj duomenys
 16

Eksporto augim Lietuvoje ketiname paskatinti tiek gamybos, tiek ir paslaug sektoriuje.
Ms tikslas per ateinanius ketverius metus Lietuvos didmiesius ir regionus pritraukti iki 140
smulkaus ir vidutinio dydio gamyb vykdani usienio (vis pirma iaurs ali ir Vokietijos)
kapitalo moni, i kuri kiekviena vidutinikai darbint po 200 regiono darbuotoj iki 50 km
spinduliu aplink regiono centr. Paslaug eksport skatinsime didiuosius miestus atved daugiau
vairaus dydio paslaug centr.
Tikims, kad iki 2020 met pabaigos prioritetinse aukt ir auktesn pridtin vert
kurianiose kio srityse (IT, biotechnologijose, viesos technologijose, energetikoje (SGD),
ininerinje pramonje, logistikoje ir kitur) bus sukurta per 54 tkst. nauj gerai apmokam darbo
viet. Tokie pokyiai savo ruotu lems didjani darbdavi konkurencij dl dirbanij, daugiau
nauj gerai apmokam darbo viet, augant darbo naum, didesnes plaukas biudet ir dl i
prieasi nuosekliai auganius vidutinius atlyginimus bei pensijas.

3. Kad augani gerov pajust visi nuo senjoro iki verslininko

Didjantis investicij srautas, valstybs skatinami inovatyvs kio sektoriai, augantis darbo
naumas ir eksporto apimtys bei daugiau sukurt nauj gerai apmokam darbo viet per artimiausius
metus sukurs prover Lietuvos ekonomikoje. Siekiame, kad gyvendinus ms plane pateiktas
priemones, bendras alies vidaus produktas iki 2020 m. gtelt daugiau nei ketvirtadaliu. Tai reik,
kad Lietuvos ekonomikos pltra gis stipr pagreit, leisiant iki 2030 m. pagal BVP vienam
gyventojui pagal perkamosios galios paritet priartti prie toki ali, kaip Vokietija, vedija ar
Airija.

Pav. nr. 7. Bendrojo vidaus produkto augimo tikslas (proc.). altiniai: Lietuvos
statistikos departamentas, plano rengj duomenys
 17

Taiau ekonomikos augimas nra tikslas savaime. Jis prasmingas tik tada, kai ger keiia
siningai dirbani ir dirbusi moni gyvenimus. Todl ateinantys ketveri metai Lietuvos
gyventojams turi tapti spartaus ekonomins ir socialins gerovs augimo laikotarpiu. Kad visi
siningai dirbantys ir dirb mons realiai pajust kylani gyvenimo kokyb, Lietuvoje turi bti
sukurta daugiau ger darbo viet.

Pav. nr. 8. Darbo viet augimo tikslas. altiniai: Lietuvos statistikos departamentas,
plano rengj duomenys

Geras darbo vietas suprantame ne tik kaip gerai apmokamas, bet ir kaip panaudojanias
ilgalaik Lietuvos kio augimo potencial ia gyvenani moni krybikum ir intelekt. Esame
sitikin, kad geros darbo vietos turi bti kuriamos visoje Lietuvoje, o ne tik Vilniuje ar kituose
didiuosiuose miestuose gyvenantiems monms. Tam btinas aikus ilgalaikis Lietuvos ekonomins
raidos planas ir sutelkta politin valia.
 18

Pav. nr. 9. Vidutinio bruto Lietuvos mnesio darbo umokesio augimo tikslas (Eur,
atskaiius mokesius). altiniai: Lietuvos statistikos departamentas, plano rengj duomenys

Lietuvoje privaiame sektoriuje iuo metu dirba 2 i 3 dirbanij. I viso monse darbuojasi
per 980 tkst. darbuotoj. Natralus uimtumo didjimas ir pltr vykdantis vietos verslas kelerius
ateinanius metus lems, kad darbo viet skaiius ms alyje inertikai augs, kol pasieks savo pik
1,33-1,35 mln. darbo viet. Vliau, dl neigiam demografini tendencij (spariai majant
darbingo amiaus moni skaiiui) ltjant ekonomikos pltrai, sukurt darbo viet skaiius prads
mati.
gyvendin Investicij pritraukimo ir itekli sutelkimo ekonominiam proveriui 2016-2020
m. plan, esame pasiry ukirsti keli tokiam ilgalaik socialin ir ekonomin valstybs stabilum
griaunaniam scenarijui. Todl kryptingai sutelk valstybs, privataus usienio ir vietos kapitalo
investicijas, gyvendin talent susigrinimo ir pritraukimo program bei pertvark profesinio
rengimo sistem, sieksime, kad darbingo amiaus moni skaiius iki 2021 m. Lietuvoje papildomai
iaugt bent 80 tkst., o bendras darbo viet skaiius priartt prie 1,43 mln. ribos. Tam privatus
sektorius per ketverius ateinanius metus bus skatinamas papildomai sukurti per 147 tkst. nauj
darbo viet (pav. nr. 8):

- 26 tkst. aukt eksporto potencial turiniuose sektoriuose (IT, biotechnologijose, viesos

technologijose, energetikos sektoriuje, ininerinje pramonje, logistikoje ir kitose srityse),
- 27,5 tkst. paslaug centruose,
- 27 tkst. naujai regionuose steigtose smulkaus ir vidutinio dydio monse.
 19

Dar iki 67 tkst. nauj darbo viet bus sukurta vietos paslaug ir prekybos sektoriuose (1
darbo vieta gamybos sektoriuje papildomai sukuria dar 0,7 darbo vietos, o 1 darbo vieta paslaug
centre 0,8 darbo vietos). Tai paskatins vietos darbdavi konkurencij dl dirbanij ir ms alies
verslui suteiks daugiau paskat investuoti technologin atsinaujinim.

Pav. nr. 10. Vidutins senatvs pensijos augimo prognozs (Eur, turint btinj darbo
sta). altiniai: Lietuvos statistikos departamentas, plano rengj duomenys

gyvendinus ms parengt plan, vidutinis mnesio darbo umokestis 2020 met pabaigoje
pasieks 1250 eur6 rib. Kartu susiej (indeksav) senatvs pensijos augim su vidutiniu darbo
umokesiu, pagerin mokesi surinkim, sieksime, kad per ateinanius ketverius metus vidutin
senatvs pensija iaugt iki 400 eur.

6
Bruto (950 eur/mn. neto)
 20

I. Prarasti metai ir neinaudotos galimybs

Dabartinei Vyriausybei diaugiantis tariamai visiems ms valstybs gyventojams gerjania

ekonomine situacija, Lietuvoje ir toliau auga pajam nelygyb ir emigracija. Vien per pastaruosius
trejus metus emigracij, kaip ekonomini ir socialini problem sprendimo bd, pasirinko daugiau
nei 120 tkstani Lietuvos gyventoj. Jeigu nieko nekeisime, jau artimiausioje ateityje Lietuvos
laukia didiulio masto problemos.

1. Gerovs lygiu atsiliekame nuo artimiausi kaimyn

iuo metu Lietuvoje penktadalio didiausias ir penktadalio maiausias pajamas gaunani

asmen atlyginim vidurkiai skiriasi 5,5 karto.

Pav. nr. 11. Vidutins disponuojamosios pajamos per mnes vienam nam kio nariui
(2014 m., Eur). altinis: Lietuvos statistikos departamentas

Pasaulio banko atlikto tyrimo duomenimis, pagal pajam nelygyb esame 4-oji alis visoje
Europos Sjungoje. spjimai apie socioekonomines problemas Lietuv pasiekia ir i Ekonominio
bendradarbiavimo ir pltros organizacijos bei Europos Komisijos abi institucijos atkreipia dmes
aukt pajam nelygybs lyg ms alyje.
 21

Pav. nr. 12. Gerovs rodikliai Lietuvoje ir EBPO alyse. altinis: OECD Economic
Surveys: Lithuania 2016

Vangiai vyriausybs sprendiamos ilgalaikio nedarbo ir darbdavi poreiki neatitinkani

darbo gdi problemos toliau ilaiko aukt skurdo lyg, stabdo ekonomikos augim ir ukerta keli
Lietuvai gerovs lygiu prisivyti Vakar valstybes.

Pav. nr. 13. Vidutinis mnesio atlyginimas po mokesi Baltijos alyse (eur, 2012, 2015
m. IV ketviriai). altiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Latvijos centrinis statistikos
biuras, Estijos statistika

900

800

700

600

500

400

300

200

100

0
Lietuva Latvija Estija

2012 m. 2015 m.
 22

Nors Lietuvos BVP (PGP), tenkantis vienam gyventojui iuo metu tik 25 proc. maesnis u
ES ali vidurk,7 realiu pragyvenimo lygiu mus lenkia ne tik estai, bet ir latviai. Nuo 2012 m.
vidutinis mnesio atlyginimas i trij Baltijos valstybi Lietuvoje augo liausiai ir per trejus metus
tepadidjo 16,7 proc. (tuo metu Latvijoje 24,2 proc., Estijoje 22 proc.).
Nors galimybi augti atlyginimams yra (2015 met III ketvirt nepaskirstytasis moni pelnas
virijo 12 mlrd. eur),8 verslui trksta motyvacijos sukaupt peln investuoti pltr technologin
atsinaujinim ir nauj darbo viet krim. Be to, kitaip nei Estijoje ir net Latvijoje, kuriose veikia
daugiau usienio kapitalo moni, Lietuvos privatus sektorius yra maiau susietas su tarptautiniais
verslo tinklais ir dl ios prieasties nra pajgus adekvaiai didinti veiklos modernizacijai
reikalingas investicijas.

Pav. nr. 14. Vidutin senatvs pensija Baltijos alyse (eur, 2012, 2015 m. IV ketviriai).
altiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Latvijos centrinis statistikos biuras, Estijos
statistika

400

350

300

250

200

150

100

50

0
Lietuva Latvija Estija

2012 m. 2015 m.

Nuo artimiausi kaimyn atsiliekame ir pensij dydiu 2015 IV ketvirt Lietuvoje vidutin
senatvs pensija turint btinj darbo sta tesiek 258 eur. Tuo metu Latvijoje senjorai per mnes
gaudavo 276 eur, Estijoje 370 eur. iuo metu vidutin pensija ms alyje sudaro apie 44 proc.
gaunamo vidutinio darbo umokesio, nors net krizs laikotarpiu sudar 48-49 proc. 2012-2016 m.
Seimo kadencijos metu pensij augimas buvo triskart maesnis u vidutinio darbo umokesio ar net
socialini imok augimo tempus ir nuo 2012 m. per metus vidutinikai tesiek 2,1 proc. Net ir

7
Eurostat, GDP per capita in PPS,
http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tec00114&plugin=1
8
Sagatauskas, A., Pinig turime, bet ar turime idj?, 2016, https://www.swedbank.lt/lt/articles/view/2414
 23

gyvendinusi iuo metu silom pensij indeksavimo model bei perklusi bazin pensijos dal
biudet politins valios stokojanti dabartin Vyriausyb realaus pensij augimo utikrinti negals
spartus pensij augimas manomas tik tuo atveju, jei bus i esms pagerintas mokesi surinkimas, o
ilguoju laikotarpiu pereita prie kaupimo ir individualizavimo principais pagrstos pensij sistemos.

2. Lietuvai btinas spariau augantis darbo naumas

Ilgalaikis Lietuvos kio konkurencingumas kyla i ms alyje sikrusi moni gebjimo

gaminti ir teikti auktesns pridtins verts prekes ir paslaugas bei konkuruoti pasaulio rinkose, taip
utikrinant spariai augant gerovs lyg Lietuvoje. emais atlyginimais pagrsta gamyba ir paslaugos
tokio konkurencingumo nekuria, nes neutikrina nuoseklaus pragyvenimo lygio kilimo. Tikrasis
kelias ilgalaik ekonomikos konkurencingum veda per nuolat augant darbo naum
(produktyvum).
Auktas darbo naumas yra vienas svarbiausi skmingo valstybs ekonominio augimo
rodikli. Jis leidia vertinti, kiek bendrojo vidaus produkto buvo sukurta per vien darbo valand.
Prieingai plaiai paplitusiai nuomonei, produktyvumas labiau sietinas ne su tuo, kiek pastang
darbuotojai paaukoja savo atliekamam darbui, o su moni technologine paanga, moderni vadybos
proces pritaikymu, ilavintais darbuotoj profesiniais gdiais, pagaminamos produkcijos
inovatyvumu ir investicijomis preks enklus.
iuo metu viso to pastebimai trksta Lietuvoje veikl vystaniam verslui, kurio didioji dalis
iki iol usienio rinkose galjo konkuruoti em darbo kat ir dl to pigiai gaminam preki
pagrindu. Nuosekliai kylant Lietuvos dirbanij atlyginimams, pastarasis pranaumas baigia inykti.
Lietuvos gamintojai savo pagamintos produkcijos kokybe danai neatsilieka, o kartais ir
lenkia usienio konkurentus. Taiau dl to, kad Vakar gamintojai ilgesn laik ir daugiau investuoja
vartotoj tyrimus ir savo produkt preks enklus, pastarj produkt santykin vert lietuvikos
produkcijos atvilgiu gerokai iauga. Taip nutinka todl, kad vartotojui gerai atpastamas ir
patrauklus preks enklas sukuria unikal produkto ry su pirkju. Pirkjas u prek su jam inomu
enklu rytasi sumokti daugiau (ir daniau), nei sumokt u neinom, bet kokybe nesiskiriania ar
net pranaesne prek. Tokiu bdu stiprus preks enklas ymiai iaugina pridtin vert
konkurencinje kovoje laimi geriausiai vartotoj grupes ianalizav ir preks enkl investav
gamintojai.
Dar vienas Lietuvos produktyvumo butelio kaklelis vangus lietuvikos kilms moni
technologinis atsinaujinimas. Deja, net ir matydamas nesustabdomus pokyius darbo rinkoje, verslas
ms alyje toliau beveik neinvestuoja technologin atsinaujinim, nepasilo nauj inovatyvi
produkt ir nekuria usienyje konkuruoti galini preks enkl. Investicijos moni technologin
atsinaujinim, kaip naumo varomoji jga, nuo 2007 m. Lietuvoje enkliai sumajo ir pradjo
 24

atsigauti tik 2009 m. viduryje. iandien jos vis dar gerokai maesns nei prie kriz, o naumas taip
pat augo vangiai ir paskutiniaisiais metais net majo9 2015 m. Lietuvoje per vien valand buvo
sukuriama 1,3 proc. maiau pridtins verts nei 2014 m.10 Dl augani atlyginim didjant
gamybos katams, tokie pokyiai Lietuv stumia vidutini pajam spstus, kai vidutines pajamas
pasiekusi valstybi BVP augimas dramatikai sultja.

Pav. nr. 15. Darbo naumo augimas Lietuvoje (proc.). altinis: OECD Economic
Surveys: Lithuania 2016

15

10

-5

-10
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Lyginant ms al su isivysiusiomis Vakar valstybmis, nuo j darbo naumu vis dar

enkliai atsiliekame. Per vien darbo valand sukuriame 32 proc. maiau verts nei Ekonominio
bendradarbiavimo ir pltros organizacijai (EBPO) priklausanios alyse ir 34 proc. maiau verts nei
vidutinikai per valand sukuriama ES alyse.11 Nepaisant to, per metus vidutinikai dirbame net 85
valandomis ilgiau u EBPO valstybi vidurk ir net 204 valandomis ilgiau u ES ali vidurk.12

9
Europos Komisija, alies ataskaita. Lietuva 2016, Komisijos tarnyb darbinis dokumentas, 2016, p. 8
10
Eurostat, Labour productivity per hour worked,
http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=tsdec310&language=en
11
OECD, GDP per hour worked, OECD.Stat, http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=PDB_LV
12
OECD, Average hours worked by person emploeyd, OECD.Stat, https://data.oecd.org/emp/hours-worked.htm
 25

Pav. nr. 16. Vidutinis vieno darbuotojo dirbt valand skaiius per metus Lietuvoje ir
kitose alyse. altinis: OECD.Stat

Vadinasi, esame darbts, taiau dirbame ne taip sumaniai, kaip tai daroma turtingiausiose
pasaulio alyse. Kaip i situacij pakeisti? Nra jokio stebuklingo bdo ar vienos priemons, kuri
padt ikart isprsti darbo naumo problem. Keliant darbo naumo lyg Lietuvoje, permainas
btina gyvendinti keliose tarpusavyje glaudiai susijusiose srityse:

- pritraukiant daugiau eksport orientuot tiesiogini usienio investicij;

- skatinant alyje veikiani moni technologin atsinaujinim;
- vystant aukt pridtin vert kurianias kio akas;
- utikrinant kokybik verslo poreikius atitinkant profesin rengim;
- padedant ms alyje veikiantiems eksportuotojams sitinklinti tarptautinse rinkose;
- investuojant prekini enkl tyrimus ir krim.

3. Smulkiam ir vidutiniam verslui reikia palankesni slyg finansuoti savo pltr

Po ekonomins krizs, kuomet kredito staigos Lietuvoje patyr reikming nuostoli, alyje
veikiantys bankai iki iol vengia rizikos ir atsargiai teikia paskolas Lietuvos verslui. Didesns
paskolos daniausiai iduodamos tik maiausiai rizikingiems klientams valstybs garantijas
usitikrinusiam stambiajam verslui ar valstybs institucijoms. Slyginai nedidel dalis bank paskol
suteikiama smulkiajam ir vidutiniam verslui. Dl to naujos inovatyvios ir aukt pridtin vert
galinios kurti mons susiduria su klitimis augti.
 26

Pav. nr. 17. Bank atmest praym pasiskolinti ir (ar) pakeisti esam sipareigojim
sutarties slygas dalis (proc.). altinis: Lietuvos bankas

Tokiam verslui nerandant galimybi pasiskolinti palankiomis slygomis,13 dalis moni

patiria investicij bad pltr investuojama tik i udirbamo pelno, o danai ir visai
neinvestuojama. Todl smulkaus ir vidutinio verslo segmentas ms alyje lieka slyginai silpnas ir
maiau nei galt prisideda prie alies ekonominio augimo.

4. Stoja pagrindinis Lietuvos kio garveys eksportas

Vangiai didja ir valstybs ekonomikai reikmingas eksporto apimtis pasiekti galini

stambi Lietuvos moni skaiius. Lietuvos eksportas nuo 2012 met pabaigos faktikai yra nustojs
augti. To prieastis nra vien tik susilpnj prekybiniai santykiai su Rusija ar atpigusios naftos
poveikis tarptautinei ekonomikai. Menkstanios eksporto apimtys pradeda rodyti ir tai, kad iaug
darbo katai technologikai atsiliekanius Lietuvos gamintojus jau iandien daro vis maiau
konkurencingus. Tai yra pavojinga tendencija, nes, kaip rodo usienio ali ir paios Lietuvos
patirtis, pastebim ekonomins gerovs kilim per trump laik nedidelse atviros rinkos valstybse
greiiausiai galima sukurti spariai augant eksportui.

13
Lietuvos bankas, LR kio ministerija ir LR finans ministerija, Pasilymai dl priemoni, skirt alternatyviam
smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui Lietuvoje skatinti, 2015, p. 4
 27

Pav. nr. 18. Preki ir paslaug eksportas (skaitant reeksport) paalinus sezono tak
(mlrd. Eur). altinis: Lietuvos statistikos departamentas

Maesni nei kaimyninse valstybse darbuotoj atlyginimai nebegali bti tvarus ir tinkamas
kelias Lietuvos verslui usitikrinti konkurencin pranaum. Todl iandien konkurencingumo
altinio reikia iekoti ten, kur j rado Vakar valstybs aukt pridtin vert kurianiose kio
srityse. Moderni, europietik ekonomin ir socialin gerov garantuojani Lietuv sukurti pavyks,
jei ms valstyb taps spartaus eksporto augimo alimi. Tai galima pasiekti tik tuo atveju, jei ms
aliai uteks intelektualios politins valios nubrti aiki ekonomikos pltros krypt, sutelkti tam
reikalingus iteklius ir nedelsiant pradti gyvendinti btinus darbus.

5. Lietuvos regionai nyksta neregtu greiiu

Stagnuojanti Lietuvos ekonomika yra betarpikai susijusi su stagnacija dabartins vyriausybs

koridoriuose ir kabinetuose. Politins lyderysts trkumas, nauj idj ir iniciatyv stoka bei
delsimas imtis btiniausi darb vakarietiko lygio gerov nuo Lietuvos moni atitolino ne maiau
nei per kelerius metus alies ekonomikoje susikaupusios problemos. Per ketverius valdymo metus
dabartin Vyriausyb taip ir nesugebjo visuomenei pasilyti joki Lietuvos ekonominio vystymosi
gairi, jau nekalbant apie daugiau vieojo gyvenimo srii, apimani ilgalaik valstybs vystymosi
vizij.
Danai kartojama, kad Lietuva nra turtinga valstyb ir savo pilieiams negali utikrinti
Vakar ar iaurs Europos alims prast gyvenimo standart. Toks argumentas tapo pernelyg
patogiu bdu pateisinti pastebim rezultat neduodani kairiosios vyriausybs veikl. Taiau btent
politins valios ir sumanumo ekonomikoje, o ne finansini ar kit itekli stoka iandien apsunkina
Lietuvos keli pasiturini, ekonomikai stabili ir klestini valstybi gretas. Lietuvai trksta ne
pinig, o ryto ir sugebjim tuos pinigus panaudoti skaidriai ir tikslingai.
 28

Didiausi Europoje emigracijos mastai ir spariai nykstantys regionai pieia nir Lietuvos
ateities paveiksl. Per 26 nepriklausomybs metus bta ne vieno bandymo kurti vairias regioninio
vystymosi koncepcijas, planus ir strategijas, taiau dl idj, politins valios ir reikaling itekli
trkumo, ie bandymai buvo i anksto pasmerkti neskmei. Padt ypa apsunkino ir tai, kad per
pustreio deimtmeio atskiras savivaldybes uvald politikai, valdioje isilaikantys dl smoningai
sukurt ir palaikom klientelistini ryi.14 Kaip tik todl nereikia stebtis, kad Lietuva ilgainiui tapo
ryki kontrast alimi, kurioje gyvenimo kokybe nuo kit Europos miest ne k teatsiliekanti
moderni sostin ribojasi su gil sovietmet vis dar knijaniu Vilniaus rajonu.
Ne tik statistikoje ar iniasklaidoje, taiau ir kiekvieno Lietuvos mogaus kasdieniame
gyvenime vis labiau jauiamas ir matomas atotrkis tarp didmiesi, ypa Vilniaus, bei likusios
Lietuvos dalies. Didmiesi ir region skirtumai reikiasi daugybje gyvenimo srii: skiriasi
sidarbinimo galimybs, mokamas atlygis, vykdomos ekonomins veiklos pobdis, gyventoj
amius, kultrins veiklos pasirinkimo galimybs, laisvalaikio infrastruktra ir daugelis kit moni
gyvenimo aspekt. Lietuvoje daugelis aikiai mato ir supranta, jog gyventi u didmiesio rib yra
objektyviai sunkiau ir maiau patrauklu.

Pav. nr. 19. Lietuvos miestai pagal gyventoj skaii 2001 ir 2015 metais. altinis:
Lietuvos statistikos departamentas

14
Greiit, M., Norknait, M., Stukas, M., Ar valstyb maesn u savo teritorij? Lietuvos valstybs
(ne)galios emlapis, Projekto Mokslo pieva ataskaita, 2015, p. 10
 29

Dl ios prieasties masikai vyksta moni klimasis i atokesni vietovi didmiesius ar

juos supanius rajonus, o emigracija labiausiai retina btent maesnius miestus, miestelius ir kaimus.
Matant ias tendencijas, tenka konstatuoti, jog Lietuvoje susidar ekonomin, socialin, kultrin bei
demografin atskirtis tarp alies didij miest ir likusios Lietuvos. Vieojoje erdvje pastaraisiais
metais tai skambiai vadinama dviej Lietuv formavimosi procesu.
Geriausiai region atskirtis nuo didij miest matyti nedarbo statistikoje. iuo metu visos
Lietuvos mastu nedarbas maja pirmiausia todl, kad nemaai darbo viet sukuriama didmiesiuose.
Likusioje Lietuvos dalyje darbo neturini moni vis dar labai daug, o nedarbo nykimas yra per
ltas. Didmiesiuose nedarbas spariai nyksta dl savo jgomis atsigaunanio verslo ir ateinani
nauj usienio investicij.

Pav. nr. 20. Emigracija i kai kuri Lietuvos savivaldybi (proc. nuo dirbanij).
altinis: Lietuvos statistikos departamentas. altinis: Lietuvos statistikos departamentas

Deja, regionuose situacija visai kitokia u didmiesio rib gyvenantis mogus yra paliktas
likimo valiai. ia nedarbo lygis maja dl didiuli emigracijos usien ir vidins migracijos
mast, o ne dl naujai kuriam darbo viet. Todl tenka konstatuoti, kad iuo poiriu valdia laikosi
principo, jog regionuose neturini darbo skstanij gelbjimas yra j pai reikalas.
 30

Pav. nr. 21. Nedarbas Lietuvos apskrityse (proc.). altinis: Lietuvos darbo bira

Akivaizdu, jog nepaisant nuo 2000-j met vykdomos region politikos, kurios pagrindinis
tikslas buvo sumainti nedarbo ir pajam skirtumus tarp region, atotrkis tarp pirmaujani ir
atsiliekani Lietuvos vietovi, pagal socialinius rodiklius, daniau ne majo, o didjo. Kaip matyti
i grafiko (pav. nr. 21), Klaipdos, Kauno ir Vilniaus (kurio bendrus rodiklius itin prastina situacija
alinink rajone) apskritys, isiskyr maesniu nei kitur nedarbo lygiu. Nuo pat 1990-j iki dabar
stebimi skirtingi vystymosi tempai nesuteikia pagrindo tiktis gerovs augimo labiausiai
atsiliekaniuose regionuose, todl valstyb privalo imtis konkrei priemoni situacijai suvaldyti ir
pataisyti.
Pav. nr. 22. Nedarbas savivaldybse ir vidutinis Lietuvos nedarbas (proc.). altinis:
Lietuvos statistikos departamentas
 31

Regionins politikos, turinios sumainti region atskirt, formavimas iki iol vyko
atmestinai, neteikiant tam reikiamo dmesio ir pastang. Pati region politika buvo suformuluota ir
vykdoma teikiant pirmenyb ekonomikai silpniausi vietovi atsilikimo kompensavimui, taiau
nesistengiant sukurti ilgalaik gr teikiani ir ekonomin augim skatinani projekt.

Pav. nr. 23. Vidutinis darbo umokestis regionuose lyginant su alies vidurkiu (alies
vidurkis 100 proc.). altinis: Lietuvos statistikos departamentas

Nemajant ekonominiams ir socialiniams skirtumams tarp region, tai valstybs

institucijoms sukelia dideli socialini ir finansini problem, nes didja l poreikis socialinms
programoms bei visai socialins apsaugos sistemai ilaikyti. Kartu tai sukelia ir dideli politini
problem, nes didja socialiai paeidiam Lietuvos gyventoj sluoksnis, jis koncentruojasi
teritoriniu principu ir todl atsiranda galimyb efektyviai manipuliuoti paeidiamiausi piliei
politinmis nuotaikomis.
Per ketvirt amiaus negyvendintos regionins politikos trkumas svariai prisideda prie
socioekonomini valstybs problem giljimo darbingo amiaus moni emigracijos, socialins
suiruts, gdingai didels bedarbysts u didij miest rib, alkoholizmo epidemijos ir nemao
skaiiaus kit negand. Tokia padtis regionus stumia nepavydtin padt verslas ia nesiryta
investuoti dl kvalifikuot ar apskritai dirbanij trkumo ir neivystytos vieosios infrastruktros,
o dirbti norintys mons savo ruotu neranda darbo dl neateinani investicij. Tok
uprogramuotos neskms rat galiausiai ubaigia investicij atjimu nesuinteresuoti ir motyvacijos
skatinti darbo viet krim privaiame sektoriuje stokojantys savivaldybi politikai.
Suprantama, jog tik iskirtinis dmesys vietinei ekonominei pltrai ir tolygiam visos alies
ekonominiam vystymuisi gali suteikti real postm augti Lietuvos moni gerovei. Todl tolygesnis
 32

alies vystymasis turi bti laikomas gyvybikai svarbiu Lietuvos nacionaliniu interesu. Region
ekonomin ir socialin atskirtis iuo metu yra vienas i svarbiausi strategini iki Lietuvai.
Valstyb turi sukoncentruoti savo intelektinius, patirties ir finans iteklius tam, kad bt sustabdytas
atotrkio tarp didij miest ir nykstani region augimas. Tikime, kad region ekonominis ir
socialinis atotrkis nuo didij miest gali bti veiktas taip pat skmingai, kaip ir anksiau
valstybs isikelti ir skmingai gyvendinti strateginiai udaviniai integracija ES ir NATO ar
energetin nepriklausomyb.
 33

II. Aktyvios priemons Lietuvos moni gerovei kelti

Lietuvos gyventoj gerov pastebimai iaugs valstybei strategikai veikiant iomis

kryptimis:
1) investuojant aukt pridtin vert kurianias kio sritis;
2) didinant region centr ekonomin konkurencingum;
3) koncentruojant ir tikslingai investuojant valstybs turimus iteklius;
4) ugdant tokius darbo gdius, koki labiausiai reikia darbo rinkai;
5) ilaikant turimus, susigrinant prarastus ir pritraukiant naujus talentus;
6) kuriant efektyvesn valstyb optimizuojant versl reguliuojani teisin baz.

1. Aukos pridtins verts ekonomika kad Lietuva engt Airijos, o ne Graikijos keliu

Turime tinkamai vertinti pastarsias usienio ali patirtis ir imtis neatidliotin darb,
paklojant pamatus tvariam ir ilgalaikiam Lietuvos kio augimui. Siekiant Lietuv sugrinti
spartaus eksporto augimo trajektorij ir kartu utikrinti spart darbo umokesio kilim, labai svarbus
vaidmuo tenka inovatyvios Lietuvos ekonomikos pltrai. Dl ios prieasties, ms valstybs k
btina perkelti ant nauj ekonominio augimo vi aukt pridtin vert kurianio ir inovacijomis
besiremianio verslo. Tai padaryti galima vykdant efektyvi inovacij vystymo politik bei
pritraukiant ios srities tiesiogini usienio investicij.
Turime rpintis inovatyvios, iniomis paremtos ekonomikos pltra, nes kit itekli gerovei
didinti paprasiausiai neturime. Taiau tokiame rpestyje taip pat nebegalime likti tik naiviais
susidariusios situacijos stebtojais. Nors valstybs vykdom investicij moksl ir technologijas
apimtimi Lietuva neatsilieka nuo ES ali vidurkio, iandien pinigai paprasiausiai ivaistomi
pagal inovacij diegim ES esame 4 nuo galo. Situacija ne k geresn ir privaiame sektoriuje
Lietuvos verslas iskirtinai vangiai investuoja (pav. nr. 24) mokslinius tyrimus, eksperimentin
pltr ir inovacijas (MTEPI, anlg. research and development). Lietuvos verslo ilaidos MTEPI
iandien sudaro tik 0,3 proc. alies BVP ir daugiau nei 4 kartus atsilieka nuo ES vidurkio, o pagal
bendr moni skaii, vykdani MTEPI esame paskutiniai Europoje.15 Todl tenka lidnai
konstatuoti, kad iuo metu Lietuva yra pasirinkusi Graikijos, o ne Airijos pramint keli.

15
Investuok Lietuvoje, Investicin aplinka: prioritetai ir btini pokyiai, 2016, p. 11
 34

Pav. nr. 24. Investicijos mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr Lietuvoje (proc.
BVP, 2013 m. arba vliausi prieinami duomenys). altinis: OECD Economic Surveys:
Lithuania 2016

iuo metu Lietuvoje vykdomas mokslini tyrim ir inovacij finansavimas bei valdymas nra
efektyvus. Taip nutiko, nes finansavimas vykdomas yra per daug fragmentuotai, o visos valdymo
struktros politiniame lygmenyje (vyriausybje ir ministerijose) trksta ekspertinio lygmens, kuris
veikt atskirai nuo mokslo bendruomens savivaldos lygmens. Lietuvoje moksliniams tyrimams
skiriamas ES las valdo Mokslo taryba, Mokslo, inovacij ir technologij agentra, Mokslo ir
studij stebsenos ir analizs centras, vietimo ir mokslo bei kio ministerijos. Kiekviena j
disponuoja atskirais biudetais arba atsakomybmis. Sistema yra iskaidyta ir joje svarbiausia
vaidmen vaidina pai mokslinink savivaldos principai. Todl vyriausyb yra nepajgi vardinti
prioritetini srii, kurioms bus teikiamas didesnis valstybs dmesys.
Antroji problema, susijusi su vangia MTEPI pltra, yra panai sunkumus, su kuriais
susiduria kitos alies kio sritys mokslo tyrim ir inovacij sektoriui iuo metu trksta reikiamos
kvalifikacijos darbuotoj. Kvalifikuot tyrj trkumas vis pirma susijs su jiems mokamais perpus
emesniais nei ES vidurkis atlyginimais. Didelis geografinis i moni mobilumas ir tarptautin
darbdavi konkurencija dl prot reikia, kad studijas baig talentingi Lietuvos tyrjai paprasiausiai
neturi finansini paskat likti ir dirbti ms alyje.

1.1. Ypatingas dmesys pasaulinio lygio investuotoj pritraukimui

Airijos, Izraelio ir Singapro pavyzdiai rodo, kad ma atvir ekonomik vystymuisi itin
didel reikm turi itin stambs ir aukiausio lygio inovacijas savo veikloje taikantys investuotojai.
Paprastai ie investuotojai yra didiosios pasaulio tarptautins korporacijos, o ne vietos mons.
vien ar kit valstyb investuoti pasirinks tokio dydio verslas gali sukurti naujus itin aukt
pridtin vert kurianius sektorius.
 35

Pasaulinio lygio inovatyvios mons sukuria tkstanius gerai apmokam darbo viet ir
suteikia rimt postm visos alies ekonomikai. Nieko keisto, kad pastangos privilioti
multinacionalines korporacijas yra paios sunkiausios, bet ir duoda didiausi gr. Todl norint
pasiekti tiksl Lietuv atvesti ne vien, o kelis stambius tarptautinio lygmens aidjus, reikia
vadovautis nestandartine investicij mediokls logika ir priemonmis.
Ekonomine prasme valstybei apsimoka i anksto kompensuoti investicinius katus Lietuvoje
sikurti svarstaniai pasaulinio lygio korporacijai. Taip bt parodomas pasiryimas priimti stamb
investuotoj ir jam sudaryti itin palankias slygas sikurti ms alyje. Todl esame pasireng,
priklausomai nuo galim investicij apimties, padengti dal investicini kat Lietuv kaip galim
pltros krypt svarstanioms pasirinkti didiosioms pasaulio korporacijoms Google, IBM, Tesla
Motors ar kitoms. Tokio lygio monms Lietuva galt kompensuoti investicini kat dal, lygi
ateinanios kompanijos valstybei per 5 artimiausius metus planuojamai sumokti mokesi sumai.
Panaias nestandartines priemones stambij investuotoj pritraukimui skmingai taik ir mintos
usienio alys Airija, Izraelis bei Singapras.
Lietuvoje pltr vykdantys pasaulinio lygio aidjai ne tik sukurt gerai apmokam darbo
viet, bet ir kilstelt auktojo mokslo standartus, ilaikyt ia gyvenanius gabius mones bei
pritraukt usienio talent. Didiojo investuotojo ar investuotoj atjimas kitoms usienio kapitalo
monms sist teigiam signal apie Lietuv kaip dmesio vert verslo pltros krypt. Todl paskui
stambiuosius investuotojus, panaiai kaip Vilniuje vyko Barclays ar WU atvejais, ateit ir kitos
usienio bendrovs.

1.2. Lietuvos didmiesiai turi tapti inovatyvios ekonomikos augimo centrais

Pasaulio vystymosi tendencijos rodo, kad migracija didiuosius miestus yra natralus ir
visame pasaulyje vykstantis reikinys. Net demografiniu poiriu gana dekoncentruotoms iaurs
alims sudtinga pakeisti i tendencij, todl net ir jose moni koncentracija toliau vyksta
pagrindiniuose 2-3 miestuose. Tai lemia jaunimo migracija didmiesius, galinius jauniems
monms pasilyti bent jau minimalius iuolaikinio urbanizuoto gyvenimo standartus. Lietuvoje
iandien tokiais didmiesiais vis dar galima laikyti Vilni, Kaun ir Klaipd.
iuo metu Vilnius yra stabiliai augantis miestas, nuolat stiprjantis ne tik nacionaliniame, bet
ir regioniniame kontekste. Deja, Kauno ir Klaipdos situacija yra kitokia ie miestai ir toliau
praranda gyventojus, todl ateityje jiems kils realus pavojus prarasti didmiesi status. Tai yra
grsminga situacija, kenkianti Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui ir investiciniam
patrauklumui. Dl ios prieasties btina toliau stiprinti visus tris miestus, vis pirma inaudojant j
didiausi potenciali galimybes sutelkti investicijas itin auktos pridtins verts kio sektoriuose.
 36

Trims didiesiems Lietuvos miestams btina kelti ambicing tiksl jie turi tapti
tarptautiniame kontekste konkurencingais didmiesiais. is tikslas tikrove gali tapti tik tada, jei vis
trij miest tarpusavio socialinis, ekonominis ir mokslinis bendradarbiavimas bus kur kas
intensyvesnis nei yra dabar. Todl btina sprsti i miest pasiekiamumo problem. Susisiekim
greitojo traukinio linija tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipdos pagreitinus bent du kartus, bt sukurtas
stiprus stimulas laisvam darbuotoj judjimui bei ini ir finansini sraut cirkuliacijai. Tokia trij
miest sinergija i esms sustiprint visos Lietuvos ekonomin potencial.
Galimyb oro transportu patogiai pasiekti didmiesius daro pastebim tak paslaug
ekonomikos pltrai. Todl valstybs i dalies finansuojami verslui reikalingiausi skrydiai yra btina
slyga norint isprsti prasto Lietuvos pasiekiamumo problem. Efektyvus oro uost valdymas
ateityje darys reikming tak auktj technologij sektori pltrai, nes itin auktos pridtins
verts produkcijos transportavimas daniausiai vykdomas btent oro transportu.
Paangiuose pasaulio miestuose Barselonoje, Berlyne, Londone, Medeljine, Monrealyje,
Seule, Stokholme, Toronte jau kur laik vystoma nauja urbanistin koncepcija inovacij rajonai
(angl. innovation districts). Kuriami kaip iuolaikika LEZ atmaina miest centruose, inovacij
rajonai vienoje geografinje vietovje leidia suburti glaud aukt pridtin vert kurianio verslo
klaster. Inovacij rajonas sukuriamas sutelkiant stambias mones, startuolius, rizikos kapital, verslo
akseleratorius, universitetus, perkvalifikavimo verslus, mokslini tyrim ir viesias (angl. open lab)
laboratorijas.16
Dalis miest tokiems rajonams, panaiai kaip ir LEZ atveju, silo vairias mokestines ir
reguliacines lengvatas. ie miest verslo klasteriai itin svarbs inovatyvioms investicijoms pritraukti.
Todl manome, kad tokie inovacij rajonai turi bti kuriami visuose inovacij potencial turiniuose
Lietuvos didmiesiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje. Prieingu atveju Lietuva rizikuoja nesutelkti
savo turimo inovacij potencialo ir toliau gyventi su mirties slniais alia universitet, atskirai
miestuose isibarsiusiais biurais ir gamyklomis.
Vilnius vaidina ypating vaidmen Lietuvos ekonomikos pltroje. Lietuvos sostinje iuo
metu sukuriama net 40 proc. alies bendrojo vidaus produkto. Todl, planuojant region pltr,
btina tinkamai panaudoti ir toliau pltoti Vilniaus indl valstybs kio augim vystant tas sritis,
kuriose sostin yra stipriausia IT ir finansines paslaugas, mokslinius tyrimus, naujo inovatyvaus
verslo pltr. Atskiras dmesys btinas ir antrajam bei treiajam pagal dyd Lietuvos miestams
Kaunui bei Klaipdai. iuose miestuose iandien sukuriama 31,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus
produkto.

16
Katz, B. & Wegner, J., The Rise of Innovation Districts: A New Geography of Innovation in America, The
Brookings Institution, 2014 http://www.brookings.edu/about/programs/metro/innovation-districts
 37

Pav. nr. 25. Pagrindiniai motyvai renkantis, kur steigti paslaug centr Vidurio ir Ryt
Europoje (moni, vardijusi atitinkam motyv kaip svarb, proc.). altinis: Investuok
Lietuvoje

Isilavin darbuotojai 71%

Kalb mokjimas 34%

emesni katai 29%

Infrastruktra ir logistika 17%

Rink ir klient artumas 14%

Reguliavimas ir verslo klimatas 13%

IT infrastruktra 12%

Lietuvoje iuo metu veikia 60 paslaug centr, kuriuose dirba apie 13 tkst. darbuotoj.
Nemaa dalis i centr planuoja pltr, o tai reikia, kad jau veikianiuose centruose per
artimiausius metus bus darbinti dar keli tkstaniai moni. Turime unikali galimyb Lietuvos
didmiesiuose sukurti slygas keleriopai spartesnei paslaug centr pltrai nei planuojama dabar.
Taiau tam btina tinkamai pasiruoti: paslaug centrus ms regione svarstantis steigti verslas vis
pirma akcentuoja ne maesni mokesi ar atlyginim, o adekvaiai isilavinusi ir usienio kalbas
mokani darbuotoj (pav. 25) svarb.
Daugiau nei pus paslaug centr iuo metu veikia Vilniuje. Btent dl sostinje naujai
sikrusi ir besikuriani paslaug centr iandien Vilniaus gerov auga kaip niekad spariai. Toki
usienio investuotoj, kaip Barclays, Western Union, Danske ar NASDAQ, AIG sukurtos gerai
apmokamos darbo vietos savo ruotu netiesiogiai kuria naujas darbo vietas sostinje nuolat atsidaro
nauji restoranai, kavins, parduotuvs, pleiasi kitas geriau udirbantiems miestieiams paslaugas
teikiantis verslas. iuo metu paslaug centrai yra dinamikai besipleianti, bet iki galo dar
neinaudota (taip pat ir Vilniuje) didmiesi ekonomikos dalis.
2009-2010 metais sostin atved pirmuosius Barclays bei WU paslaug centrus ir taip
padj pamatus Lietuvos kaip iaurs Baltijos ali paslaug centro vizijos gyvendinimui, inome,
kaip tokias pat skms istorijas sukurti kituose Lietuvos miestuose. Esame tikri, kad tai, kas krizs
metais buvo padaryta Vilniuje, ekonominio augimo laiku neabejotinai gali bti pakartota Kaune bei
Klaipdoje, o i dalies ir iauliuose bei Panevyje.
Lygiai kaip ir Lietuvos sostin, Kaunas ir Klaipda pasiymi gyvybingu akademiniu
gyvenimu ia veikia paslaug centrams reikalingus darbuotojus galintys parengti universitetai ir
kolegijos, kasmet darbo rink ileidiantys tkstanius jaun moni. Nors nemaos dalies j
 38

gautos inios ir profesiniai gebjimai iandien prasilenkia su darbuotoj iekanio verslo ar

potenciali investuotoj poreikiais, i padtis gali bti itaisyta.
Lietuva turi geras galimybes i esms sustiprinti savo pozicijas auktos pridtins verts
paslaug eksporto srityje. Todl sieksime, kad per ketverius ateinanius metus paslaug centr
sukuriam darbo viet padaugt trigubai. Tam, kartu su auktojo mokslo staigomis ir potencialiais
investuotojais, ketiname tartis dl speciali naujai besikuriantiems paslaug centrams pritaikyt
mokslo program. Investuoti svarstantiems usienio paslaug centrams taip pat ketiname pasilyti
investicij kapital programas bei pagalb usitikrinant paslaug centr veiklos specifik
atitinkani infrastruktr. Toliau vystydami Lietuvos kaip iaurs Baltijos paslaug centro vizij, iki
2020-j ms valstyb ketiname paversti daugiausiai usienio paslaug centr steigusia alimi
Vidurio ir Ryt Europoje.

1.3. Pagrindins investicij aukt pridtin vert kurianias kio sritis kryptys

Per 2007-2014 met laikotarp u ES las Lietuvoje buvo sukurta mokslini tyrim (mokslo
slni) infrastruktra. Ji turi bti efektyviai panaudota tam, kad moksliniai tyrimai ms valstybje
tapt inovatyvios ekonomins pltros pagrindu. Valstyb iki 2020 met i ES paramos skirs 0,66
mlrd. eur, kad i infrastruktra bt panaudota vykdant mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr.
Savo ruotu mokslo ir inovacij pltr (param startuoliams ir IT paslaugas teikianiam verslui bei
auktj technologij srityje dirbaniam verslui) esame pasiry papildomai investuoti iki 1,2 mlrd.
eur. Lietuva turi unikali galimyb tapti inovacij lydere Vidurio ir Ryt Europos regione.
Taiau inovacijomis pagrstos ekonomikos krimas panaudojant turim mokslini tyrim
potencial i valstybs vadov reikalauja specifini gebjim ir tinkamai suformuluotos
intelektualios politins valios. Europoje ir visame pasaulyje yra nemaai pavyzdi, kai geri ir garsiai
deklaruoti valstybs norai kurti inovatyvi ekonomik baigsi rezultat neduodaniu milinik l
ieikvojimu ir ilgalaikiu visuomens nusivylimu. Todl utikrinsime, kad los moksliniams
tyrimams vykdyti bt investuojamos tik tuo atveju, jei tiksliai inoma, koki rezultat norima
pasiekti ir turint aiki strategij, kaip tie rezultatai bus pasiekti.
Uuot investavus visas i eils sritis, valstybs turimas las btina kryptingai koncentruoti
kelis i anksto iskirtus inovatyvaus augimo sektorius ir jose nuosekliai siekti esminio proverio, o
kitoms sritims skirti tik btiniausi finansavim. Taip po Antrojo pasaulinio karo elgsi Japonija, t
80-j pabaigoje dar kelt stebukl sukrusi Airija, taip turimus finansinius iteklius iandien
skmingai investuoja Izraelis. Kad nedidelse valstybse proveris inovacij srityje manomas tik
politins valios ir specialiai tam steigt institucij dka, pabria ir prestiins ekspert
 39

organizacijos. Izraelyje tokia institucija yra Office of the Chief Scientist, Suomijoje Tekes,
Singapre A*STAR, Estijoje ArenguFond.17
iuo metu Lietuvoje tik trijose srityse yra sukurta vis inovatyvios ekonomikos skms
grandin tai biotechnologijos, lazeriai ir optoelektronika bei informacins technologijos. ios sritys
pasiymi stipria mokslini tyrim mokykla, geru akademiniu parengimu ir skmingai iaugintomis
monmis, pritraukianiomis tarptautines kompanijas ir reikmingo dydio usienio investicijas.
Kitose srityse matyti geri pradmenys, taiau niekur kitur iki iol nebuvo sukurta toki skms
grandini.

1.4. Kad sparti inovacij ekosistemos pltra tapt tikrove

Ms Vyriausybs prie 7 metus pradtas proveris sukuriant ir pradedant vystyti inovacij

ekosistem dav pastebim rezultat. Taiau tokio startuoli skaiiaus ir j sukuriamos verts
augimo, kok stebime iandien, nepakanka. Jei norime, kad Lietuva tapt viena i regiono inovacij
lyderi, ioje srityje turime dti papildom pastang. Tam, kad pasiektume bent pus to, k iki iol
pasiek startuoli pltra pasaulyje garsjantis Izraelis, Lietuvos startuoli bendruomen per
artimiausius kelerius metus turi iaugti maiausiai 10 kart.
i ambicing tiksl pasiekti manoma, taiau tam reikia valstybs strateginio veikimo. Todl
sieksime, kad kiekviename Lietuvos universitete veikt po IT startuoli akseleratori. Kelsime tiksl,
kad iose universitet bazinse inovatyvaus verslo vystymo platformose savo jgas per metus
imgint ne maiau nei 1 tkst. komand (iuo metu j tra apie 50). Taip pat ketiname vystyti
auktesnio kokybinio lygio nacionalinius akseleratorius.
Nors iuo metu Lietuvoje bandoma vystyti por toki nacionalinio lygmens iniciatyv
(Startup Highway ir Startup.lt), joms trksta adekvataus valstybs dmesio ir finansavimo. Todl
Lietuvoje ketiname sukurti tris stiprius ir gerai finansuojamus IT akseleratorius, kuriuose per metus
savo projektus mgint gyvendinti ne maiau nei 100 kruopiai atrinkt komand. Esame pasiry
investuoti valstybs las, kad Lietuv bt pritrauktas bent vienas pasaulinio lygio inovatyvaus
verslo akseleratorius. Tokio lygmens akseleratoriaus atjimas ms al reik, kad Lietuvos
inovacij ekosistema praturts iniomis ir kompetencijomis. alia mokslo slni ketiname vystyti ir
atskirus specializuot mokslini (biotechnologij, fotonikos, mechatronikos ir pan.) startuoli veiklai
skatinti skirtus akseleratorius bei tam skirtus rizikos kapitalo fondus.
Dar viena valstybs dmesio reikalaujanti sritis Lietuvos inovacij sistemoje pradins
stadijos (angl. seed) finansavimas. iuo metu Lietuvoje formaliai veikia tik du (o realiai tik vienas)
pradins stadijos finansavimo fondai. Siekiant realaus proverio inovacij skatinimo srityje,
Lietuvoje turi veikti ne maiau nei 5 gerai tarptautikai sitinklin seed stadijos finansavimo fondai.

17
Investuok Lietuvoje, Investicin aplinka: prioritetai ir btini pokyiai, 2016, p. 10
 40

Suvokiame, jog rizikos kapitalas vaidina itin svarb vaidmen utikrinant inovatyvi alies
kio sektori pltr. Todl per ateinanius ketverius metus sukursime palankesn aplink rizikos
kapitalo pltrai ir vystymuisi Lietuvoje vis pirma keisime statymin reguliavim ir tobulinsime
galiojani mokestin sistem.
Priimsime sprendimus, leisianius supaprastinti rizikos kapitalo fond steigim bei
tvirtinsime lankstesn akcij traktavim, numatant skirtingas akcij klases. Taip pat, remiantis
Estijos pavyzdiu, vertinsime galimyb panaikinti iuo metu galiojant draudim sigyti daugiau nei
10% akcij monse, kurias investuojama. Be to, sukursime iam sektoriui palankesn mokestin
aplink, skaitant vienod mokestin fond traktavim nepriklausomai nuo j formos ir registracijos
alies bei mokestines lengvatas verslo angelams, investuojantiems ankstyvoje stadijoje esanius
startuolius.

1.5. Lietuvos dirbis energetikoje turi tapti vienu i eksporto varikli

Egzistuoja dar viena perspektyvi auktosiomis technologijomis paremta verslo nia, kurioje
valstybs lyderyst duot pradi naujos aukt pridtin vert kurianios ekonomikos srities
ivystymui. Tai suskystint gamtini duj (SGD) sektorius. Ms vyriausybs 2009-aisiais pradta
skms istorija gyvendinant pamatin gamtini duj sektoriaus pertvark teisin baz diegiant
ES treij energetikos paket, vystant dujotieki tinkl ir gyvendinant aukt technini ir vadybos
gebjim reikalavus SGD terminalo projekt Lietuvai utikrina reikaling starto pozicij, siekiant
tapti Baltijos jros regiono gamtini duj prekybos centru (angl. LNG trading hub).
iuo metu Klaipdoje veikiantis SGD terminalas-saugykla yra tinkamas duj prekybai
(importui ir eksportui) neatidliotin sandori (angl. spot trading) rinkose. Esame sitikin, kad
spariai vystantis suskystint gamtini duj rinkai, Lietuva turi unikali galimyb tapti regiono SGD
prekybos centru. Turimas dirbis gamtini duj srityje aukt pridtin vert leis kurti ne tik i
energetini itekli prekybos, bet ir i sukaupt ini eksporto kitas alis.

1.6. Priemons paskatinti auktos pridtins verts srii augim

Panaudodama 2014-2020 met ES struktrin param ir jau numatyt nema pinig sum,
skiriam mokslini tyrim ir inovatyvios ekonomikos pltrai, Lietuva turt usibrti konkret
udavin iki 2024 met IT, biotechnologijose, viesos technologijose, energetikoje (SGD) ir
ininerinje pramonje pasiekti nuo 3 iki 5 kart didesn ekonomin potencial. Tam btina sukurti
kompleksin kiekvienos srities vystymo program ir jos gyvendinimui skirti reikalingas las.
Kad milinikos los, skiriamos sumanioms specializacijoms, t. y. mokslini tyrim ir jais
pagrstos inovatyvios ekonomikos pltrai bt investuotos efektyviai ir kryptingai, o ne
paprasiausiai sisavintos btina:
 41

1. suformuoti aik ir nekintant ilgalaik valstybs usakym i vis srii, kuriose

siekiama sparios ekonomikos paangos, IT, biotechnologijoms, viesos technologijoms,
energetikai (SGD) ir ininerinei pramonei skirti iskirtin dmes, ir jas nukreipti valstybs
investicijas i anksto sutariant dl aikiai pamatuojam rezultat (i srii ekonomin
potencial iauginant nuo 3 iki 5 kart);
2. sutelkti valstybs politin vali inovatyvios ekonomikos vystymui vienoje institucijoje
specialioje ministerijoje arba kio ministerijoje, sukuriant mokslo ir inovacij padalin ir jam
perduodant mokslo ir inovacij srit, iuo metu iskaidyt skirtingose valstybs institucijose;
3. utikrinti vientis Lietuvos MTEPI sistemos reglamentavim teisikai reglamentuoti
skirting MTEPI srii koordinavim tarp u ios srities pltr atsaking institucij ir
pastarj reglamentavim suderinti su Biudeto sandaros statymu;
4. verslui kompensuoti iki 80 proc. Sodros mok, mokam nuo samdom tyrj atlyginim;
5. Izraelio pavyzdiu steigti vyriausiojo mokslininko (angl. chief scientist) institucija
dirbdami Vyriausybs sudtyje (Ministro Pirmininko komandoje, ministerij vadovybse)
vyriausieji mokslininkai atsakyt u valstybs usakymo mokslo ir inovacij srityje
realizavim; kiekviena prioritetin sritis turt po vien j koordinuojant vyriausij
mokslinink;
6. kiekvienai prioritetinei sriiai sukurti individuali vystymo program (kurios gyvendinimui ir
bt skiriamos reikalingos los, o jos gyvendinim priirt vyriausias mokslininkas) ir
joje numatyti tokius veiksmus:

- stiprinti reikalingas bakalauro ir magistro studij programas, steigiant specialias tikslines

stipendijas, kad gabiausi studentai galt studijuoti geriausiuose ir reikalinguose Vakar
universitetuose bei turt galimyb sugrti konkreias jiems skirtas darbo vietas
Lietuvoje;
- Papildomai finansuojant Lietuvos mokslini tyrim laboratorijas, kvieiant autoritetingus
usienio dstytojus;
- perspektyviausiems jauniesiems mokslininkams suteikti tikslines stipendijas
doktorantros ir post-doktorantros studijoms geriausiose pasaulio mokslo staigose;
- finasuoti paralelini geriausioms pasaulio laboratorijoms mokslini tyrim laboratorij
krim Lietuvoje;
- vykdyti geriausi i Lietuvos kilusi mokslinink susigrinimo Lietuv program
finansikai remiant j darbo viet krim ms alyje;
- kurti rizikos kapitalo ir ankstyvo kapitalo instrumentus prioritetinms sritims, taip
padedant atsirasti i srii startuoliams ir pumpurinms monms (angl. spinoff);
 42

- mokslo slni valdym perduoti privatiems operatoriams ir privaiam verslui suteikti

prieig prie slni infrastruktros;
- mokslo slniams ikelti aikius ir pamatuojamus rezultatus (KPIs), susietus su verslo ir
mokslo bendradarbiavimu, mokslini tyrim komercializacija ir registruojam patent
skaiiumi;
- investuoti rinkoje sitvirtinanias kompanijas, finansuojant j pltr, rangos sigijim ar
sitvirtinim eksporto rinkose;
- vykdyti tikslin tiesiogini usienio investicij iose srityse mediokl, j traukiant ir
valstybs vadovus bei numatant dalin investicini kat kompensavim Lietuvoje
investuoti apsisprendusiems investuotojams.

i priemoni gyvendinimas turi tapti svarbiausia Vyriausybs atsakomybe Lietuvoje

pltojant mokslinius tyrimus ir auktos pridtins verts ekonomik. Esame pasiry pasiekti, kad
valstybs iskirtose prioritetinse kio srityse po 7-8 met produkcijos ir paslaug bt
eksportuojama nuo 3 iki 5 kart daugiau nei dabar.

2. Nauja region politika

Pagrindinis ms silomos naujos region politikos tikslas spariai ir pastebimai pakelti

visos Lietuvos gyventoj gerov. Tai manoma padaryti sukrus patrauklias slygas
eksportuojaniam verslui investuoti Lietuvos regionuose. Naujai region centruose steigtos mons
ne tik duos tiesiogins naudos dl sukurt darbo viet ir sumokt mokesi, bet vietos kiui darys
toliau siekiant teigiam poveik.
Naujos mons dal reikaling aliav ar paslaug pirks i vietos tiekj ir didins j pajamas.
Pastarieji aliavas importuos ir papildomai pirks i tarpini tiekj kit Lietuvos moni, o ios
savo ruotu i treios grandies tiekj ir t. t. Taip bus kuriamos papildomos (pirmins, antrins,
tretins ir t.t.) verts grandins. Kartu, dl padidjusios gyventoj perkamosios galios, pltosis vietos
paslaug sektoriai, kuriuose taip pat bus kuriamos naujos darbo vietos. ie pokyiai regionuose
sukurs reali konkurencin aplink ir iuo metu veikiant vietos versl galins kelti darbo umokest
bei investuoti technologin atsinaujinim.
 43

Pav. nr. 26. Verts grandins ir multiplikatoriaus efektas

 44

Investuotoj atjimas regionus sukels ne tik ekonomini, bet ir politini pasekmi. Dal
Lietuvos savivaldybi abejotino skaidrumo metodais uvald politikai ilgus metus postuose isilaiko
skmingai kurdami ir palaikydami klientelistinius ryius su vietos gyventojais. Tai daroma viejame
sektoriuje kuriant vis daugiau nereikaling darbo viet gyventojams darbinti ir taip usitikrinant i
moni politin lojalum.
Trkstant ger darbo viet privaiame sektoriuje, darbingo amiaus vietiniai mons tiesiog
emigruoja arba bando sidarbinti savivaldybs administracijoje, staigose ar monse. Dl riboto
darbo viet skaiiaus ar dl netinkam politini pair valstybini darbo viet negav mons
tampa priklausomi nuo savivaldybs administracijos skirstom socialini imok. Taip vietos
demokratijos problemos ilgainiui virsta socioekonominmis daugja valstybs ilaikytini, didja
regionin atskirtis, krenta darbo etikos standartai, maja pasitikjimas valstybe ir demokratija
apskritai.18
i padt i esms gali pakeisti region centrus nukreiptos investicijos. regionus atjus
naujas darbo vietas kurianiam verslui, uvaldytose savivaldybse atsiras daugiau nuo vietos politik
malons nepriklausani moni. Kritin finansikai ir politikai nepriklausom vietos gyventoj
mas reik, kad politins permainos laisv rinkim bdu ilgainiui ger situacij pakeis net ir tose
savivaldybse, kurios iandien laikomos nedemokratikai valdani vietos politini vaduk
tvirtovmis.

2.1. Valstybs dmesys ribotam skaiiui region centr

Kad nauja region politika virst tikrove, Lietuvoje btina sukurti ribot skaii regioninio
lygmens augimo centr, tapsiani aplinkini savivaldybi ekonomikos varikliais. iems miestams
skiriamas dmesys turt bti ne formalus, o realus. Todl tam, kad visoje Lietuvoje, o ne vien
didmiesiuose gyvenantys mons per ateinanius ketverius metus realiai pajust ekonomins
gerovs augim, silome gyvendinti 10 region centr vystymo plan. Plane numatytos priemons
leis ivystyti:

1) iki 3 miest su integruotais mokslo, studij ir verslo slniais Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje;
2) iki 3 miest su inovatyvaus verslo akseleratoriais Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje
3) iki 5 miest su paslaug centrais (angl. shared service centers) Vilniuje, Kaune, Klaipdoje,
iauliuose, Panevyje;

18
Langaitis T., Kaip sustabdyti savivaldybi skurdo mainas?, 2015 02 12,
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/tadas-langaitis-kaip-sustabdyti-savivaldybiu-skurdo-masinas-18-490403
 45

4) iki 10 miest su ipltotomis laisvosiomis ekonominmis zonomis (LEZ) ir pramons

(industriniais) parkais Vilniuje, Kaune, Klaipdoje, iauliuose, Panevyje, Alytuje,
Marijampolje, Teliuose, Tauragje, Utenoje.

vardintiems region centrams sudarysime palankias slygas pritraukti investicij, usitikrinti

spariam ekonominiam augimui reikaling infrastruktr, greit susisiekim tarp regiono centro bei
greta esani miest ir tinkam darbuotoj profesin parengim. Kompleksines priemones region
ekonominei gerovei didinti atskiruose regionuose gyvendinsime ne priverstinai, o tuo atveju, jei
iuose regionuose esanios savivaldybs bus suinteresuotos siekti Vyriausybs silom permain.
Savivaldybms, kurios nra region centrai, suteiksime galimyb pasirpinti ten gyvenani
moni, ypa jaun specialist, gyvenimo slyg gerinimu. Skatinsime tam reikaling viej bei
privai paslaug pltr pirmojo bsto program, ikimokyklin ugdym, naujas kultrines ir
laisvalaikio paslaugas bei pagalb utikrinant ori senatv. iose savivaldybse, kaip ir kitur
Lietuvoje, taip pat sieksime sudaryti palankias galimybes smulkiam ir vidutiniam prekybos ir
paslaug verslui.

Pav. nr. 27. Specializuoti region centrai

 46

2.2. Efektyvesnei region politikai institucin pertvarka

Nauj region politik gyvendinti bus sudtinga, jei iliks dabartin neefektyviai veikianti u
region politik atsaking valdios staig sranga. Sieksime, kad region politika bt ne treiare
vienos i ministerij kuruojama sritimi, bet tapt vienu pagrindini valstybs prioritet. Todl
stiprisime ir konkreiam tikslui region ekonominei pltrai telksime visas prie to prisidti
galinias valstybs institucijas.
Skmingai veikusi valstybs agentr Investuok Lietuvoje ir Versli Lietuva pavyzdiu
ketiname sukurti Region ekonomins pltros agentr. i agentra vykdys savivaldybi
socioekonomin analiz, sudarys ir nuolat atnaujins region indeks. Vieai skelbiamas indeksas bus
paremtas svarbiausiais region vystymosi rodikliais, kuriais valstyb grindia vis savo vietos
ekonomikos vystymo ir region sanglaudos politik nedarbo lygiu, vidutiniu mnesio atlyginimu,
gyventoj pasitenkinimu vieosiomis paslaugomis, vieosios infrastruktros kokybe, kain
skirtumais ir t.t.
Remdamasi nacionaliniu savivaldybi indeksu, agentra kiekvienam i region centr
parengs regiono ekonomins pltros strategij. Visas valstybs region sanglaudai skiramas
finansavimas bus skiriamas atsivelgiant ias strategijas. Kiekvienam regionino centrui atskirai
parengtoje vystymo strategijoje bus numatyta:

1) konkreti specializacija kokios gamybos ir koki paslaug tiekimo vystymui iame regione
bus skirtas pagrindinis dmesys;
2) keliami tikslai, udaviniai ir priemons j pasiekti bei aikiai pamatuojami veiklos
efektyvumo rodikliai (KPIs), leidiantys vertinti pasiekt paang;
3) trumpalaiks, vidutinio laikotarpio ir ilgalaiks regiono demografins projekcijos;
4) pramons centrui pltoti reikaling kompetencij emlapis;
5) detalus regiono infrastruktros vystymo planas.

Planai ivystyti spariai ekonomikai auganius region centrus liks tik planais, jei valstyb
nesukurs veikianio mechanizmo, kaip regionus efektyviau pritraukti tiesiogini usienio
investicij. Toks mechanizmas turt bti paremtas agentros Investuok Lietuvoje (IL) usienio
valstybse dirbani atstov ir Lietuvos region centruose veikiani IL padalini tarpusavio
bendradarbiavimu.
Didiosios usienio kompanijos paios ieko galimybi plstis kitose alyse ir todl yra gerai
inagrinjusios Vidurio ir Ryt Europos regiono valstybi investicin aplink. To paties negalima
pasakyti apie smulk ir vidutin usienio versl. Augant atlyginimams, dalis toki Vakar valstybse
gamyb vykdani moni susiduria konkurencingumo problemomis, kurias manoma isprsti tik
 47

perklus gamyb pigesnes alis. Tokiam verslui btina pasilyti galimyb savo veikl perkelti jo
specializacij atitinkanius Lietuvos region centrus.

Pav. nr. 28. TUI pritraukimo Lietuv mechanizmas

Dl geografinio artumo (trumpos logistins grandins) ms valstybei ir dl didels lietuvi

bendruomens, iaurs alis ir Vokietij laikome pirmosiomis kryptimis, kur btina kurti IL astov
tinkl. Uuot steig valstybei brangiai atsieinanias nuolatines IL usienio atstovybes, ketiname
sukurti laisvai samdom IL atstov iaurs ali kalbomis ar vokikai puikiai kalbani ir vietos
universitetuose verslo studijas baigusi lietuvi tinkl, kuris aktyviai silys kat mainimu
suinteresuotam smulkiam ir vidutiniam vietos verslui savo veikl perkelti Lietuv. Vienoje usienio
alyje galt dirbti nuo 3 iki 5 IL atstov. Surad investicijas Lietuv perkelti norint versl, IL
atstovai tiesiogiai bendradarbiaus su IL padaliniais prie gamyb vykdani region centr, ir,
atsivelgdami persikelianio verslo specializacij, j nukreips konkret regiono centr.

2.3. Kad region centrai tapt patrauklesni investuoti noriniam verslui

iuo metu tiek Lietuvos, tiek ir usienio verslas nra motyvuotas kurti gerai apmokamas
darbo vietas u Lietuvos didmiesi rib. Motyvacijos stok lemia dl netinkamai vykdytos
regionins politikos sumajs region patrauklumas platesnio masto ekonominei veiklai. Todl
esame pasiry finansinmis ir kitomis priemonmis skatinti versl investuoti gerai apmokam
darbo viet krim visuose iskirtuose region centruose, o ne tik didiausiuose alies miestuose. Dl
ios prieasties kiekvien regioninio augimo centru siekiant tapti miest nukreipsime valstybs
sutelktas investicijas. Jos bus skirtos:
 48

1) LEZ ir pramons parkams kurti ir pltoti;

2) nemokamam vieajam transportui tarp regiono centre sikrusio LEZ ir alia esani miest
finansuoti;
3) vieosios infrastruktros (vis pirma transporto) vystymui iki 50 km atstumu aplink 10
didiausi paslaugoms ir gamybai vykdyti tinkam regiono centr;
4) investavimui region centrus naujai ateinani moni kapital;
5) labai stambi investicini projekt dalies investicini kat (atitinkani per 5 m. valstybei
planuojam sumokti mokesi sum) kompensavimui;
6) verslo poreikius orientuotam profesiniam rengimui, reikalingiems darbo gdiams tobulinti
bei efektyviam perkvalifikavimui vykdyti.

Kiekviename i pramons pltrai tinkam regiono centr sukursime palankias slygas veikti
valstybs steigtoms laisvosioms ekonominms zonoms (LEZ) ar pramons parkams. Numatysime,
kad kiekviena LEZ specializuotsi skirtingose pramons srityse, o paias LEZ valdyt nepriklausomi
operatoriai. Investicijas LEZ vykdysime pagal region pltros strategijose i anksto numatytus
efektyvumo rodiklius pagal juos geriausius rezultatus demonstruojanios LEZ bus papildomai
skatinamos.
iuo metu didiausi kliuviniai vystant gamybai btin infrastruktr ms alyje yra statybos
leidim idavimas, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir teritorij planavimo tvarka. Dl ilgai
utrunkani procedr norint usitikrinti elektros tiekim ir gauti leidimus statybai, Lietuva
patrauklumu investuotojams vis dar atsilieka ne tik nuo Vakar Europos ali, bet ir Estijos bei
Lenkijos.19 20
Poveikio aplinkai vertinimas Lietuvoje trunka metais ilgiau nei Estijoje ir 10 mnesi
ilgiau nei Latvijoje, o nordamas ms alyje steigti gamykl, dl ilg biurokratini procedr,
investuotojas utrunka nuo 14 mnesi iki 3 met. Lietuvos konkurencingum kaimynini valstybi
kontekste maina ir auktesns nei kaimyninse (Estijoje, Lenkijoje) ir regiono (Rumunijoje,
Bulgarijoje, ekijoje, Vengrijoje) valstybse elektros kainos pramoniniams vartotojams.21
Todl tam, kad LEZ tapt patrauklesns investuotojams, pasilysime papildomas finansines
paskatas ir supaprastinsime bei pagreitinsime teritorij planavimui ir statyboms reikalingas
procedras. Esame pasiry imtis konkrei priemoni pritraukti investuotojus region centrus:

1. sumainti infrastruktros rengimo katus verslui:

- investuoti regionuose darbo vietas kuriani moni kapital;

19
The World Bank, Getting Electricity, Doing Business, 2016,
http://www.doingbusiness.org/data/exploreeconomies/lithuania/#getting-electricity
20
The World Bank, Dealing with Construction Permits, Doing Business, 2016,
http://www.doingbusiness.org/data/exploreeconomies/lithuania/#dealing-with-construction-permits
21
Investuok Lietuvoje, Investicin aplinka: prioritetai ir btini pokyiai, 2016, p. 25
 49

- suteikti mokestines lengvatas LEZ ateinantiems investuotojams, kol nra steigtas arba
paskirtas LEZ valdytojas.

2. sutrumpinti gamykl planavimui ir statybai reikaling laik:

- investuotojams pasilyti LEZ jau pastatyt (valstybs ir privaiomis lomis) gamybini

patalp nuom;
- perpus sutrumpinti poveikio aplinkai vertinimo trukm ir administracin nat;
- supaprastinti pramons ir sandliavimo objekt statyboms taikom tvark greiiau
iduodant statybos leidimus, panaikinant specialiuosius architektrinius reikalavimus ir
sutrumpinant maksimalius nustatytus terminus;
- vis savivaldybs lygmens infrastruktros planavim ir statyb aikiai reglamentuoti
vienu teiss aktu;
- perpus sutrumpinti laik, reikaling pramons vartotojams prisijungti prie elektros ir duj
tinkl.

3. patobulinti teisin LEZ moni reguliavim:

- LEZ veikianioms monms suteikti teis sigyti zon teritorijoje esanius sklypus;
- ne maiau nei 3 mnesiais pagreitinti teritorij planavimo proces LEZ;
- utikrinti tvark, kad verslui LEZ mons statusas bt suteikiamas kartu su LEZ
valdytojo jam iduotu leidimu vykdyti veikl zonoje;
- LEZ statomiems objektams supaprastinti ir pagreitinti statybos leidim idavimo tvark.

4. ipltoti papildom infrastruktr, didinani Lietuvoje veikiani LEZ tarptautinin

konkurencingum:

- ipltoti automatizuot logistikos infrastruktr, leidiani spariau pristatyti LEZ

veikianioms monms reikalingas aliavas ir prekes (angl. pick up points);
- utikrinti efektyvi ir lanksi LEZ veikianioms monms darbuotojus rengiani
auktj mokykl, profesinio mokymo ir perkvalifikavimo centr veikl.

Gerai apmokamas darbo vietas kuriantys investuotojai region centrus neateis, jei ten ir
toliau trks tinkamos kvalifikacijos darbuotoj. i padt pakeisti manoma gyvendinus tris
pokyius:

1) maesni miest ir miesteli gyventojams utikrinus greit ir patog susisiekim su regiono

centru;
 50

2) pertvarkius profesinio rengimo sistem, kad region centruose bt parengiami darbo rinkos
poreikius atitinkantys tinkamos kvalifikacijos darbuotojai;
3) sustiprinus ininerijos mokym Klaipdoje, iauliuose ir Panvyje veikianiuose
universitetuose arba j padaliniuose, kad iuose region centruose investuojaniam verslui
netrkt aukiausios kvalifikacijos moderniose gamyklose dirbti galini darbuotoj.

Atokesni vietovi gyventojams turi bti utikrintos geresns galimybs kurti asmenin
gerov. Geresni keliai ir labiau ivystytas vieasis transportas reikia paprastesn ir greitesn
mokykl, darbo viet ir gydymo staig pasiekiamum. Geriau ipltota ryi ir ininerini tinkl
infrastruktra patogesn buit ir palankesnes galimybes dirbti i nam. Todl valstyb Lietuvos
monms turi sudaryti slygas gyventi vienoje, o dirbti kitoje savivaldybje, mainti transporto
sistemos katus bei toliau gerinti alies transporto infrastruktros kokyb.
Todl gyvendinsime greitojo susisiekimo program, kurioje bus numatytos specialios
priemons, utikrinanios patog susisiekim su region centrais. Sieksime, kad iki 2021 m.
susisiekimas 50 km spinduliu tarp regiono centruose sikrusi LEZ ir alia esani miest vairiomis
vieojo transporto priemonmis bt nemokamas ir netrukt ilgiau nei 45 minui.
Augani Lietuvos regionuose gyvenani moni gerov paskatint ir darbo vietos
mobilumo didinimas sudarytos geresns galimybs dirbti i nam ir internetu. Tai bt ypa svarbu
vieajame sektoriuje, kur didel dalis darbo su dokumentais galt bti atliekama namuose. Taip bt
sukurtos naujos galimybs jaunoms eimoms praleisti daugiau laiko su vaikais bei palengvintos
slygos gyvenantiems regionuose sidarbinti kituose miestuose.
Antrojo pokyio rinkos poreikius atitinkani darbo gdi rengimui regiono centruose
pasieksime pertvark (daugiau apie tai emiau idstytoje profesinio rengimo dalyje) profesinio
mokymo staig ir kolegij finansavimo tvark. Profesin mokym vykdani staig finansavim
susiesime su j absolvent atliekam praktik monse ir sidarbinimo baigus studijas rodikliais.
Didesn finansavim skirsime toms profesinms mokykloms, kuri vadovybs kartu su vietos verslu
sprs, kiek ir koki specialist btina parengti. Didesn dmes skirsime kolegij program perirai
bei finansavimui, ir taip utikrinsime, kad Lietuvoje bt paruoiama daugiau auktos kvalifikacijos
vidutins grandies vadov.
 51

Pavyzdys nr. 2. Panevio miestas

kaip regiono centras

Darbingo amiaus gyventojai: 142 750 (2015

m.)
Nedarbo lygis: 12 proc. (vyrai 13,6 proc.,
moterys 10,4 proc.) (2015 m.)
Uimti (dirbantys) gyventojai: 97 900 (2015
m.)
Uimtumo pasiskirstymas pagal ekonomin
veikl:
ems kis, mikininkyst ir uvininkyst
12 500
Pramon 19 900
Statyba 8 400
Paslaugos 57 000
Neto migracija: -1 980 (2014 m.)

Auktojo mokslo staigos: KTU Panevio technologij ir verslo fakultetas, Panevio kolegija
Profesinio mokymo staigos: Panevio profesinio rengimo centras, Panevio prekybos ir paslaug
verslo mokykla, Margaritos Rimkeviaits technologin mokykla, Rokikio technologijos, verslo ir ems
kio mokykla, Kupikio technologijos ir verslo mokykla, Bir technologij ir verslo mokymo centras,
Joniklio Igno Karpio ems kio ir paslaug mokykla

Daugiau nei 5 tkst. gyventoj turintys miestai alia Panevio: Rokikis, Birai, Kupikis, Pasvalys

Panevio LEZ: plotas 47 ha, rengta visa reikalinga infrastruktra, parengtas detalusis planas,
sklypai padalyti atskirus plotus. Teritorijoje paruoti apviesti vidaus keliai, asfaltuoti privaiavimo keliai,
vesta 7000 kW galios elektros linija, dujotiekis, vandentiekis bei kanalizacija.

Paneviui tapus regiono pramons centru, miestas tapt 6 savivaldybi Bir, Kupikio,
Panevio m., Panevio raj., Pasvalio ir Rokikio ekonomikos varikliu. Pagerinus susisiekim tarp
Panevio ir daugiau nei 5 tkst. gyventoj turini aplinkini miest bei utikrinus darbo rinkos poreikius
atitinkant profesin rengim, Panevio apskrityje galt bti sukurta apie 10 tkst. nauj darbo viet.
Atsivelgiant Panevio regiono darbo rinkos specifik, naujos darbo vietos galt bti sukurtos maisto
perdirbimo, tekstils, statybos, ems kio, transporto, metalo perdirbimo, metalo ir metalo gamini gamybos
bei paslaug srityse.

iuo metu Panevio apskrit kerta Varuv ir Talin jungiantis magistralinis kelias Via Baltica ir
Karaliaui bei Maskv jungianti geleinkelio trasa. Papildom investicin patrauklum Panevio pramons
centras gyt alia planuojamos rengti europinio standarto geleinkelio Rail Baltica vs rengus krovini
terminal ir j geleinkeliu sujungus su Panevio LEZ.

2.4. Jaun profesional motyvavimas kurtis region centruose ir alia j

Verslas nekurs nauj darbo viet regionuose, jeigu ten neras reikalingos kvalifikacijos
darbuotoj. Todl jaun profesional motyvacijos kurtis regionuose stiprinimas yra viena i svarbi
naujos region politikos gyvendinimo krypi.
Jauniems specialistams, grtantiems region, btina pagalba apsirpinant gyvenamuoju
bstu. Nekilnojamojo turto sigijimo klausimas ypa aktualus jaunoms eimoms, nes bstas mog
ne tik susieja su konkreia gyvenamja teritorija, bet ir skatina stengtis iekoti geresnio darbo,
suteikia nuosavybs ir materialinio saugumo jausm. Galiausiai, svarbu, kad grtantis profesionalas
grimui reikalingus dokumentus galt susitvarkyti greitai ir be streso.
 52

Bsto sigijimas yra viena svarbiausi problem jaunoms eimoms Lietuvoje apskritai, o dar
opesne problema ji tampa tiems, kurie nori grti savo gimtin i emigracijos ar didij miest.
Todl reikalinga pirmojo bsto programa, kuri palengvint jaun eim, norini sigyti ar statyti
pirmj gyvenamj bst, finansin padt. Pirmojo bsto programoje turt bti numatyta
diferencijuota valstybs pagalba:

- jaunai eimai, turiniai 1 vaik kompensuojant 10 proc. pradinio nao sumos;

- jaunai eimai, turiniai 2 vaikus kompensuojant 15 proc. pradinio nao sumos;
- jaunai eimai, turiniai 3 ir daugiau vaik kompensuojant 20 proc. pradinio nao sumos.

Pirmojo bsto programa taip pat galt numatyti galimyb ir slygas jaunoms eimoms
panaudos sutartimi gyti laisvos valstybins ems sklypus, kurie yra tinkami gyvenamj nam
statybai, kai jauna eima nori statytis nuosav bst, bet neturi kitokio nekilnojamojo turto. I
valstybs gavusi ems sklyp jauna eima privalt sutartimi sipareigoti per Vyriausybs nustatyt
laikotarp gautoje emje pastatyti gyvenamj bst. Po bsto statybos pabaigos jaunai eimai em,
kurioje yra pastatomas gyvenamasis bstas, galt bti suteikiama nuosavybs teise su sipareigojimu
10 met jos neparduoti.
Parama pirmojo bsto sigijimui turt bti teikiama vis tip gyvenamam nekilnojamajam
turtui, iskyrus bst daugiabuiuose namuose, kurie nedalyvauja kitose atnaujinimo
(modernizavimo) programose ir yra pastatyti anksiau nei 1991 metais.

3. Valstyb sutelks ir tikslingai investuos turimus finansinius iteklius

Per prajusius ES finansavimo laikotarpius verslui skirta Europos Sjungos parama Lietuvos
kiui dav ne tik naudos, bet ir turjo tam tikr aling pasekmi. ES parama danai istumdavo
privaias las, j gaunaniam verslui majo motyvacija savo veikl vykdyti efektyviau, isikreip
natrali konkurencin aplinka. Tai vyko dl yding ES l skirstymo princip los skiriamos
moni projektams, geriausiai atitinkantiems formalius kriterijus. Dl to susikr ypa palankios
slygos vairioms konsultant monms, kuri pagrindin veikla yra parengti projektus, orientuotus
iuos kriterijus. Taip dalies verslo energija ir los panaudojamos ne nauj produkt ar paslaug
krimui, nauj rink paiekai, ar verslo proces efektyvinimui, o bandant geriau prisitaikyti prie ES
pinig skirstymo mechanizm.
Todl ketiname atsisakyti subsidijavimo principo, kai mones valstyb neatlygintinai remia
didiulmis pinig sumomis. Subsidijavimas bus pakeistas investicijomis moni kapital verslui
reiks rodyti ne formali kriterij atitikim, o tai, kad valstybs investuojami pinigai jam pads
sukurti daugiau pridtins verts. Dl to i esms keisis valstybs verslui teikiamos finansins
 53

pagalbos tvarka pereisime nuo paraik vertinimo pagal formalius kriterijus prie vertinimo pagal
projekt finansin naud analitiniu metodu.
Svarbu, kad ES l pagrindu verslui teikiama valstybs pagalba bt kryptinga ir aikiai
atliept valstybs isikeltus tikslus. Lietuvoje investuoti svarstaniam verslui reikalingos palankesns
slygos t daryti, naujoms monms reikia daugiau galimybi finansuoti augim; monms btina
didinti investicijas mokslinius tyrimus ir technologin pltr, o tarptautinse rinkose veikianiam
verslui praverst intensyvesn valstybs pagalba preki ir paslaug eksportui skatinti. Lietuvos
nacionaliniai interesai ekonomikoje yra pritraukti daugiau usienio investicij, skatinti verslum ir
nauj ar patobulint produkt bei paslaug eksportui krim. Dl to manome, kad iose srityse
valstyb gali ir turi dalintis rizika su verslu. Kad ms alies ekonominis potencialas jau artimiausiu
metu bt panaudotas kuriant pastebim Lietuvos moni gerovs augim, btina imtis neatidliotin
finansini itekli telkimo ir strateginio investavimo darb.

3.1. Strategini investicij fondas naujoms galimybms kurti

Iki 2020 met Lietuva valdys rekordinio dydio ES param. Pasimok i ankstesni klaid, su
iais pinigais kart turime elgtis imintingai ir strategikai. Dl ms valstybei skirtos beveik 7 mlrd.
Eur dydio 2014-2020 m. ES paramos, per ateinanius ketverius metus Lietuva gali sukurti unikal
ilgalaik finansin instrument, kuriuo pasinaudojus bus paprasiau pasiekti suplanuot pokyi alies
ekonomikoje. Dabartinis ES paramos laikotarpis yra paskutin galimyb, kai panaudojant ES las,
valstyb gali sukurti tok strateginio investavimo instrument.
Per nuolat valstybei atgal sugrtanias investicijas is instrumentas turi tapti ne vienkartine, o
ilgalaike priemone tikslingai vystyti alies kiui. Tam ketiname steigti Lietuvos strategini
investicij fond (LSIF), kuris pads sutelkti vieus ir privaius finansinius iteklius investicijoms
vykdyti ir leis investuoti pridtin vert auginanius projektus valstybs iskirtose srityse.
Utikrinsime, kad LSIF veikla remtsi gerj OECD ali praktika gyvendinsime fondo
depolitizacij (skiriant nepriklausomus valdybos narius), tvirtinsime maksimaliai skaidr bei aikiai
pamatuojamais kriterijais grst veiklos model. Numatome tokius pagrindinius LSIF tikslus:

1. proveris mokslo ir inovacij srityje pritraukti pasaulinio lygio auktj technologij

bendroves, skatinti skming nauj inovatyvi moni atsiradim ir pltr bei ipltoti
strateginius aukt pridtin vert kurianius ekonomikos sektorius IT, biotechnologij,
fotonikos/lazerini technologij ir energetikos (SGD) sritis;
2. regione spariausiai auganios eksporto apimtys utikrinti eksporto apimi augim
pritraukus eksporto rinkoms gaminanio verslo investicijas ir, valstybei padedant, sumainti
eksporto sandori rizik lietuvikos kilms monms;
 54

3. tolygus region vystymas sudaryti slygas planingam ir nuosekliam 10 Lietuvos region

vystymuisi, utikrinant auktesns kokybs gyvenim monms ir spartaus augimo galimybes
regionuose investuojaniam verslui;
4. smulkaus ir vidutinio verslo vystym patenkinti verslo skolinimosi poreikius investicijoms
pltr ir technologin atsinaujinim.

LSIF bus sukurtas fond traukiant ES struktrines las administruojanias ir

investuojanias agentras:

1. INVEGA (Investicij ir verslo garantijos) utikrinani finansin pagalb naujai kurtam ar

pltr vykdaniam verslui lengvatines paskolas, garantijas u paskolas kredito bendrovms,
dalin palkan kompensavim;
2. VIPA (Viej investicij pltros agentra) teikiani finansines paslaugas, gyvendinani
ir administruojani finansines priemones, skirtas vieojo sektoriaus investicijoms vieosios
infrastruktros bei viej paslaug modernizavimui;
3. MITA (Mokslo, inovacij ir technologij agentra) vykdani nacionalini ir tarptautini
taikomj mokslini tyrim, eksperimentins pltros ir inovacij program administravim
bei konkursin i program projekt finansavim.

LSIF biudet ketiname sudaryti i Lietuvai skirt ES struktrins paramos l. 1,266 mlrd.
dydio LSIF biudet sudarys:

- anksiau investuotos ir iuo metu valstybs biudet grtanios 2007-2013 m. finansinio

laikotarpio ES los 443 mln. Eur;
- 2014-2020 m. finansinio laikotarpio investavimui skirtos ES fond los 600 mln. eur;
- ES Lietuvos kaimo pltros 2014-2020 m. programos los, skirtos kio ir verslo pltrai 223
mln. Eur.

3.2. LSIF biudetas

Planuojama, kad LSIF pasieks 1:5 finansinio sverto (angl. financial leverage) santyk su
pritrauktomis privaiomis investicijomis. LSIF investicin biudet taip pat ketiname papildomai
iplsti 550 mln. eur indliu naujai veikti pradjusio Europos strategini investicij fondo (ESIF)
lomis. Tokiu bdu per ketverius ateinanius metus Lietuvos ekonomin augim papildomai
investuosime 6,88 mlrd. eur vidutinikai po 1,72 mlrd. eur kasmet arba 3,8 tkst. eur
investicij, tenkani kiekvienam darbingo amiaus Lietuvos gyventojui.
 55

Pav. nr. 29. Investicij pritraukimo ir itekli sutelkimo ekonominiam proveriui 2016-
2020 m. investicinis biudetas

LSIF sutelktos ir pritrauktos 6,88 mlrd. Eur investicijos per ketverius metus bus nukreiptos :

1. mokslo ir inovacij pltr (parama aukt pridtin vert prioritetinse srityse kurianioms
naujoms monms per verslo akseleratorius ir startuoliams per rizikos kapitalo fondus ir
parama Lietuv investuoti ketinaniam auktj technologij verslui);
2. darbo naumo didinim (skatinant moni technologin atsinaujinim, investuojant prekini
enkl tyrimus ir krim, utikrinant verslo poreikius atitinkant profesin lavinim ir kt.;
3. pagalb eksportuojaniam verslui: krediavimo instrumentai investiciniams projektams, dalinis
palkan kompensavimas, ma kredit teikimas, mikrokreditai, mokestiniai kreditai, verslo
krepeliai, eksporto kredito draudimo garantijos, sandori kreditavimas, preks enkl
krimas, kita pagalba sitinklinant tarptautinse rinkose;
4. infrastruktr (transporto, energetikos, ininerin, socialin) palaikym ir tobulinim.

4. Naujos kokybs rinkos poreikius atitinkantis darbuotoj profesinis rengimas

Ilgalaikis Lietuvos gyventoj gerovs augimas taps pasiekiamu tikslu tik tada, kai ms
valstybje investuojantis verslas ia ras reikalingos kvalifikacijos darbuotoj. Aukti ir verslo
poreikius atitinkantys profesiniai gebjimai reikalingi ir dirbantiesiems jie yra pagrindinis aukto
darbo umokesio garantas. Todl esamiems ir bsimiems darbuotojams ketiname sudaryti palankias
slygas ugdyti tokius darbo gdius, kurie geriausiai atliepia darbo rinkos poreikius.
 56

Ateityje balansas tarp teorini ini, praktini gdi ir krybikumo gis dar didesn
reikm ir lems, ar lietuvikos kilms mons tarptautinei rinkai gals pasilyti paklausi auktos
pridtins verts produkt bei paslaug. Vis aktualesniu tampa darbuotoj gebjimas nuolat tobulti,
plsti ir gilinti savo inias, taip reaguojant XXI amiaus technologinius ikius darbo aplinkai.
Todl labai svarbu, kad darbuotojams bt suteiktos galimybs skmingai atnaujinti profesinius
gdius savivietos, mokym monse ar mokymo program profesinio vietimo staigose keliu. Dl
ios prieasties, Lietuvai btina lanksti kompetencij tobulinimo ir persikvalifikavimo galimybes
utikrinanti vietimo sistema. Todl, nordami pasaulyje konkuruoti auktos pridtins verts
paklausiais produktais ir paslaugomis, vis pirma privalome investuoti kokybik, darbo rinkos
poreikius atitinkant profesin lavinim.

Pav. nr. 30. Darbdaviai Lietuvoje, teigiantys, kad darbo jgos trkumas yra versl
ribojantis veiksnys (proc. respondent). altinis: Lietuvos statistikos departamentas

Visuomens senjimas ir prot nutekjimas lemia tai, kad Lietuvoje maja darbingo amiaus
moni, tarp kuri nemaai ypa auktos kvalifikacijos darbuotoj. Tai yra vienas i usienio
investicijas, vietinio verslo pltr ir ekonomikos augim ribojani veiksni (pav. nr. 30). Tenka
pripainti, kad profesinio rengimo srityje Lietuva iuo metu vaisto savo ribotus finansinius iteklius
ir negyvendina kitose valstybse (pavyzdiui, Vokietijoje ar Austrijoje) pasiteisinusi priemoni
paklausiems ir kvalifikuotiems darbuotojams rengti.
Tikime, kad ms valstyb vis dar turi unikali galimyb pataisyti susidariusi padt, taiau
kad taip vykt, reikalinga aiki politin valia ir konkrets veiksmai pertvarkant alies vietimo
sistem. Geros specialybin isilavinim teikianios mokslo staigos turi veikti ne tik trijuose
Lietuvos didmiesiuose, bet ir likusiuose Lietuvos region centruose. Kartu ios mokyklos savo
 57

programas turi derinti su vietos verslu ir veikti atsivelgdamos region pltros strategijose
numatytas region ekonomins pltros gaires. Tokiu bdu regionus ateinantis verslas bus
utikrintas, kad net ir maesniuose miestuose jam netrks tinkamai paruot reikiamos kvalifikacijos
darbuotoj.

4.1. Pertvarkysime neefektyvi profesinio rengimo sistem

Profesini ir auktj mokykl absolvent kompetencij, praktini gdi ir gytos

kvalifikacijos prasilenkimas su darbo rinkos poreikiais lemia aukt jaunimo nedarb, riboja vietos
moni veikl ir ukerta keli Lietuv pritraukti daugiau usienio investuotoj. Europos Komisijos
ataskaitose ir kituose autoriteting tarptautini organizacij dokumentuose paymima, kad bendras
isilavinimo lygis Lietuvoje yra auktas, taiau danai tikrieji absolvent gebjimai ir inios
neatitinka darbdavi lkesi ir reikalavim.22 Todl investicij atvedimo Lietuv klausimo
nemanoma atsieti nuo profesinio rengimo srityje reikalingos pertvarkos.
Dirbdami su verslininkais, Lietuvos ir usienio profesinio rengimo ekspertais, parengme
konkreius pasilymus, kaip greiiausiu bdu pasiekti reikaling permain profesinio ugdymo
srityje. Pagrindinis i permain tikslas patobulinti profesinio mokymo sistem taip, kad ji tapt
konkurencinga, kokybika, lanksia ir gebania iugdyti darbuotojus, kuri inios ir gdiai atliepia
darbo rinkos tendencijas ir poreikius. Vis daugiau motyvuot ir profesiniu keliu pasiryusi engti
jaun moni rinksis profesinio ugdymo staigas, tik bdami tikri, kad gis kokybik, adekvaiu
praktiniu mokymu grindiam isilavinim, kuris leis laisvai integruotis darbo rink arba toliau
siekti akademinio isilavinimo. Teigiami pokyiai profesinio ugdymo sistemoje (vis pirma didesnis
pagal gyt profesij sidarbinusi absolvent skaiius) netrukt uauginti profesin mokym
teikiani staig presti, o tai savo ruotu enkliai padidint profesines mokyklas besirenkani
moni skaii.

22
Europos Komisija, alies ataskaita, Lietuva 2016, Komisijos tarnyb darbinis dokumentas, p. 1, 29
 58

Pav. nr. 31. Mokiniai, stojantys profesinio lavinimo staigas Lietuvoje. altiniai:
Lietuvos statistikos departamentas, ITC, VIS informacin sistema (* preliminars duomenys)

24,000

23,000

22,000

21,000

20,000

19,000

18,000
2004-2005

2005-2006

2006-2007

2007-2008

2008-2009

2009-2010

2010-2011

2011-2012

2012-2013

2013-2014

2014-2015

2015-2016*
Nuo 2011 m. stojanij profesines mokslo staigas skaiius nuosekliai augo (pav. nr. 31),
taiau tai nebtinai reikia, kad auga specialybinio lavinimo kokyb ir prestias. Dabartin vietimo
sistemos neskm Lietuvoje iliustruoja faktas, kad auktj isilavinim gij, bet po studij darbo
nerad studentai, renkasi profesin mokym, taip tikdamiesi gyti verslo poreikius atitinkani
specialyb ir sidarbinti. Per kelet pastarj met auktj universitetin isilavinim gijusi ir
profesines mokyklas priimt asmen skaiius iaugo daugiau kaip 5 kartus, ar net 15 kart,
priklausomai nuo pasirinkto atskaitos tako (pav. nr. 32).

Pav. nr. 32. Auktj isilavinim gijusi ir profesini mokykl pirmj kurs priimt
asmen skaiius. altinis: ITC, VIS informacin sistema. (* preliminars duomenys)

1600
1400
1200
1000
800
600
400
200
0
2010-2011 2011-2012 2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016*
Asmenys baig kolegij 59 55 100 154 715 676
Asmenys baig universitet 24 36 60 165 720 916
 59

Kadangi dabartin profesinio lavinimo sistema taip pat neutikrina kokybiko specialist
parengimo, Lietuvoje fiksuojame aukt jaunimo nedarb ir verslo nepasitenkinimo lyg dl
kvalifikuot darbuotoj trkumo ar neadekvataus j isilavinimo. Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje
nuosekliai maja, taiau palyginus su kitomis ES alimis vis dar ilieka auktas (pav. nr. 33). 2014
metais maiausias jaunimo nedarbas buvo fiksuojamas Vokietijoje (7,3 proc.) ir Austrijoje (9,6
proc.)23 alyse, kuriose skmingai veikia dualinio profesinio mokymo sistema.

Pav. nr. 33. Jaunimo (15-24 m.) nedarbo lygis Lietuvoje (proc.). altinis: Lietuvos
statistikos departamentas

40

35

30

25

20

15

10

05

00
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Net 89% investuotoj Lietuvoje buvo nusivyl potenciali auktos kvalifikacijos darbuotoj
gebjimu mokslo staigose gytas inias taikyti praktikoje. 24 Jeigu besimokanij skaiius
profesinse mokyklose augs, o profesinio ugdymo (kaip ir kit vietimo grandi) kokyb nesikeis, ir
toliau fiksuosime didel jaunimo nedarb, atsirandant dl verslui reikaling kvalifikacij turini
darbuotoj trkumo.
Kad taip nenutikt, sieksime utikrinti pirminio ir tstinio profesinio lavinimo kokyb ir
presti. Tai pasieksime mokymo proces aktyviai trauk versl ir kitus socialinius partnerius.
Ypa daug dmesio skirsime treiajai profesinio ugdymo sistemos grandiai profesiniam
orientavimui.
Auktajam mokslui ir ypa studijoms universitete, Lietuvoje daugel met buvo teikiamas
iskirtinis dmesys. Taip ilgainiui atsirado ydingas disbalansas, kai pradtas vertinti tik universitetinis
isilavinimas, kartu visikai nepelnytai nuvertinant kit (vis pirma profesinio ugdymo) vietimo
grandi svarb valstybei. Esame sitikin, dar bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems
jauniems monms turi bti sudaromos slygos ir galimybs kuo geriau sivertinti savo poreikius ir

23
Eurostat, Youth unemployment rate
24
Investuok Lietuvoje, Investicin aplinka: prioritetai ir btini pokyiai, 2016, p. 6
 60

norus, kad planuodami karjer mokiniai galt priimti objektyvia informacija ir praktine patirtimi
pagrstus sprendimus dl j tolesnio profesinio tobuljimo kelio.

4.2. profesin rengim trauksime versl

Kad profesinio mokymo potencialas bt tinkamai inaudotas, o profesinio ugdymo sistema

parengt verslo lkesius ir poreikius atitinkanius profesionalus, labai svarbu utikrinti nuolatin ir
sisteming profesini mokykl ir verslo moni bendradarbiavim. Tai yra tikroji efektyvaus
profesinio ugdymo skms slyga, nuo kurios priklausys, ar augs profesinio mokymo staig veiklos
kokyb bei prestias. Btent glaudus verslo ir profesinio ugdymo staig bendradarbiavimas apsprs,
kaip skmingai bus gyvendinti pokyiai, siekiant panaikinti neatitikim tarp reali darbo rinkos
poreiki ir profesini mokykl absolvent gyt kompetencij.
Lietuva turi perimti geriausi toki ali, kaip Vokietija ar Austrija patirt pltojant profesinio
ugdymo sistem. Dualinio profesinio mokymo sistema utikrina stabil moni, socialini partneri
ir profesinio mokymo staig bendradarbiavim ruoiant darbo rinkos poreikius atitinkanios
kvalifikacijos specialistus. Vis suinteresuotoj ali sitraukimas darbuotoj ugdymo proces
utikrina bendr atsakomybs jausm u paruot darbuotoj kokyb ir j tinkamum darbo rinkai.
Todl bendradarbiaudami su profesinmis mokyklomis ir verslu, ir atsivelgdami jau vykstanius
pokyius profesinio lavinimo sistemoje, sieksime, kad Lietuvoje bt pritaikomi dualinio profesinio
mokymo sistemos elementai. Manome, kad tai kelias, kuriuo Lietuva turi engti tobulindama
profesinio lavinimo sistem, kurdama mokymo pameistrysts forma tradicijas ir utikrindama
bendradarbiavimo kultros pltr.
Nuo 2003 m. valstybinms profesinio mokymo staigoms yra sudaromos slygos i
biudetini staig tapti vieosiomis, kad profesinio mokymo staig veikloje dalininko teismis
dalyvaut ne tik vietimo ir mokslo ministerija, bet ir savivaldybs, darbdavi organizacij atstovai,
kiti socialiniai partneriai.25 2013 m. Lietuvoje veik 25 tokio tipo profesinio mokymo staigos.26
Nepaisant to, kad joms nepavyko pritraukti tiek privai l, kiek buvo tiktasi, vieosios profesins
mokyklos veikia efektyviau u valstybines, tok pat specialist skaii paruodamos u maesnes
las.27 Nordami utikrinti efektyvesn profesini mokymo staig valdym, ir toliau sieksime j
valdymo struktr traukti nauj darbuotoj iekant ir rinkos pokyius geriau u valstybs staigas
jauiant versl.

25
LR vietimo ir mokslo ministerija, Profesinio mokymo staig pertvarka: siekis, galimybs, nauda, vietimo
problemos analiz, 2012, p. 2
26
LR vietimo ir mokslo ministerija, Profesinio mokymo vaizdio ir patrauklumo gerinimas, vietimo
problemos analiz, 2013, p. 4
27
LR vietimo ir mokslo ministerija, Profesinio mokymo staig pertvarka: siekis, galimybs, nauda, vietimo
problemos analiz, 2012, p. 7-8
 61

Profesinio ugdymo staigos vis pirma turi bti lankstesns silydamos naujas, rinkos
pokyius ir darbdavi poreikius orientuotas profesinio mokymo programas (modulius). Viena i
galimybi padti asmenims greiiau ir efektyviau gyti, keisti ar tobulinti kvalifikacij yra modulinio
profesinio mokymo sistemos gyvendinimas Lietuvoje. Tai lankstus mokymo bdas leidiantis gyti
pirmin kvalifikacij, tobulinti jau turimus gdius ar skmingai persikvalifikuoti. iuo metu
Lietuvoje jau kuriama modulinio profesinio mokymo sistema. 2015 m. pabaigoje buvo parengta 60
modulini profesinio mokymo program.28 iais ir kitais mokslo metais modulins profesinio
mokymo programos bus gyvendinamos praktikoje ir atliekama io bandomojo laikotarpio stebsena.
iuos procesus btina traukti moni atstovus, kurie pateikt savo silymus, kaip patobulinti
modulinio profesinio mokymo programas ir utikrinti skland visos profesinio rengimo sistemos
gyvendinim.
Verslas turi bti tiesiogiai traukiamas ne tik profesinio ugdymo program krim, bet ir j
tobulinim, atnaujinim ir vertinim. Taip bus utikrintas tstinis mokslo staig ir verslo moni
bendradarbiavimas gerinant profesinio lavinimo sistemos kokyb, optimizuojant mokymo program
skaii ir utikrinant, kad mokymo staig silom program turinys atitinka rinkos poreikius.
Utikrinus verslo moni ir profesinio lavinimo staig bendradarbiavim, abi puss prisiimt
atsakomyb u parengt specialist darbo gdi kokyb ir atitikim darbo rinkos poreikiams.
iuo metu Lietuvoje profesinis mokymas daniausiai vykdomas mokykline mokymosi forma.
Tuo metu pameistryst, nors ir reglamentuojama kaip viena i profesinio mokymo form, paplitusi
tik labai nedideliu mastu. 2014 met duomenimis, ia mokymo forma buvo parengta tik apie 800
kvalifikuot darbuotoj29. 2013 metais profesinio lavinimo staigas i viso baig 14 748 mokiniai,
gij pirmin kvalifikacij, ir 19 572 asmenys, moksi pagal tstinio profesinio rengimo programas. 30
Lietuvoje pameistrysts programos daniausiai gyvendinamos vykdant ES lomis finansuojamus
projektus tstinio profesinio mokymo ir neformaliojo vietimo srityse. Pirminiame profesiniame
mokyme, kai siekiama gyti pirmj kvalifikacij, mokymas pameistrysts forma nra gyvendinimas.
Todl sieksime pakeisti i situacij - pameistryst praddami diegti pirminiame profesiniame
mokyme. Taip profesinio rengimo sistema paruo rinkos poreikius maksimaliai atitinkanius
specialistus. Manome, jog Lietuva galt skmingai sekti Vokietijos dualinio profesinio rengimo
keliu, kuris utikrina verslo poreikius atitinkani specialist pasil darbo rinkoje ir slygoja ma
jaunimo nedarb alyje. Jau ketvirtus metus i eils Latvijoje pagal Vokietijos dualinio modelio
principus skmingai gyvendinama profesinio mokymo sistemos pertvarka, Lietuvoje galt bti
gyvendinta dar greiiau ir taip pat duot teigiam rezultat.
28
LR vietimo ir mokslo ministerija, Modulinio profesinio mokymo sistemos krimo ypatumai, vietimo
problemos analiz, 2015, p. 5
29
LR vietimo ir mokslo ministerija, Pameistryst Lietuvoje. Poreikis it galimybs, vietimo problemos analiz,
2014, p. 2
30
Ibid.
 62

Esame sitikin, kad Lietuvoje yra tinkamos slygos gyvendinti pameistryst. 31 Todl
bendradarbiaudami su privataus sektoriaus ir profesinio mokymo atstovais, sieksime, kad iki 2020
met pabaigos bent 40 proc. vis profesinio mokymo program bt organizuojamos pameistrysts
bdu.
Vis pirma sieksime gyvendinti maos apimties pameistrysts projekt, orientuot tam
tikras profesijas ir kio sektorius. Projekt planuotume gyvendinti su profesinio mokymo staigomis,
kuriose rengti sektoriniai praktinio mokymo centrai ir kurios turi ilgamet skmingo
bendradarbiavimo su verslu patirt. Tiktina, kad skmingai gyvendinus pilotin projekt, didt
verslo moni susidomjimas pameistrysts mokymo forma. Todl tapt manomas nuoseklus
perjimas prie pameistrysts program kituose ekonomikos sektoriuose ir profesinio mokymo
staigose.
Utikrindami finansines ir nefinansines paskatas, sukursime mechanizm, kuris skatint
mones priimti daugiau pameistri ir aktyviai bendradarbiauti su profesinio mokymo staigomis.
Viena i toki finansini paskat, galt bti pameistri ilaid kelionms kompensacija, kuri kaip
tinkam nurodo ir patys darbdaviai32. Pagrindinmis nefinansinmis motyvavimo priemonmis galt
bti:

- moni traukimas program (moduli) rengim ir tobulinim,

- informavimo ir konsultavimo sistemos sukrimas,
- vieas kokybikas mokymo paslaugas pameistrysts bdu teikiani moni pripainimas.

iuo metu profesinio mokymo staigos neturi pakankamai motyvacijos (neretai ir finansini
itekli bei personalo,33 arba mano j neturinios) aktyviai bendradarbiauti su verslu, vykdyti
profesin mokym pameistrysts forma. Nors dalis profesini mokykl pritraukia daug mokini ir
paruoia darb lengvai susirandanius profesionalus, kur kas didesn profesini mokykl dalis vis dar
veikia neefektyviai. iandien Lietuvoje veikia ir toki profesinio regimo mokykl, kurias pabaigs
vienas i keturi absolvent nesusiranda jokio darbo.34 Todl silysime valstybini profesini
mokykl finansavim susieti su kiekvienos i i mokymo staig veiklos rezultatais. iems
rezultatams matuoti vesime aikius kokybinius ir kiekybinius rodiklius:

- profesins mokyklos absolvent sidarbinimo pagal gyt profesij ir suteikt kvalifikacij

lyg (siektinas rezultatas bent 70 proc. pagal profesij sidarbinusi absolvent);

31
Europos profesinio mokymo pltros centras (Cedefop), Pameistrysts apvalga. Lietuva. Aikaus
pameistrysts kelio enklinimo link, Europos Sjungos leidini biuras, 2016, p. 71
32
Ibid. p. 50
33
Ibid. p. 44
34
Sarafinas, G., Kaip pasitikrinti, ar pasirinkote ger profesin mokykl, Reitingai, 2015 m. gruodis-2016 m.
gegu, p. 144
 63

- profesins mokymo staigos absolvent verslumo lyg (kiek absolvent pradeda savo versl);
- bendradarbiavimo su verslu mast ir efektyvum (verslo atstov dalyvavim rengiant
mokymo programas, egzaminuojant studentus ir dalyvaujant profesini mokykl valdyme);
- mokini skaii, dal mokymo programos laiko praleidusi usienio mokymo staigose;
- kvalifikuot profesijos mokytoj skaii;
- dstytoj su praktine patirtimi skaii;
- pameistrysts forma vykdom program dalis.

Tokiu bdu profesin mokym vykdanioms mokslo staigoms bus sukurtas realus pagrindas
konkuruoti tarpusavyje pasilant rinkos poreikiams geriausiai pritaikytas ir nuolat atsinaujinanias
programas bei paruoiant auktos kvalifikacijos specialistus. Intensyvesn profesinio mokymo staig
tarpusavio konkurencija prisids ir prie tolesnio profesini mokykl tinklo optimizavimo.

4.4. Kokybikas ugdymas karjerai bendrojo lavinimo mokyklose

Siekdami kuo daugiau jaun moni supaindinti su profesinio mokymo teikiamomis

galimybmis, plaiau skleisime informacij apie tokio isilavinimo teikiam naud besimokaniajam,
verslui ir valstybei. Ypating dmes skirsime profesiniam informavimui ir karjeros planavimui.
Pradsime dar nuo pagrindini mokykl ir suteiksime mokiniams galimyb susipainti su
skirtingomis profesijomis, valstybs prioritetinmis kio akomis, profesinio ir auktojo ugdymo
staig privalumais ir trkumais, karjeros galimybmis baigus vieno, ar kito tipo ugdymo staig.
Todl investuosime profesinio orientavimo ir karjeros planavimo ranki tobulinim ir krim.
Silysime nuo 8-9 klass vesti kasmetin ir visiems moksleiviams privalom savaits trukms
praktik privaiajame arba valstybiniame sektoriuje.
Reali praktika pads mokiniams atsakingiau planuoti profesin ateit, isiaikinti savo
poreikius ir lengviau pasirinkti profesij. Taip bus sukurtos prielaidos profesinio ar auktojo
mokymo staig stoti labiau motyvuotiems ir geriau pasiruousiems mokiniams. Karjeros pamokos
turi tapti integruota pagrindinio ugdymo programos dalimi, kuri bt prieinama ne tik didmiesiuose
besimokantiems vaikams. Toki pamok metu atliekami savianalizs testai, vykdomos individualios
konsultacijos, ivykos mones ir kitos priemons leist mokiniams geriau painti save ir isiaikinti
profesinius polinkius. Manome, kad ios priemons geriausiai padt vaikams (o kartu ir j tvams
bei mokytojams) objektyviai vertinti, kokia mokymo staiga ir profesija labiausiai atlieps mokinio
gebjimus ir lkesius, taip utikrinant geriausi karjeros planavimo keli.

4.5. Profesinis orientavimas auktos pridtins verts kio sektoriams

 64

Tikslo ipltoti aukt pridtin vert kurianias kio akas turi bti siekiama ne tik
strategikai investuojant MTEPI pltr, bet ir kuo anksiau pradedant rengti STEM (gamtos moksl,
technologij, ininerijos ir matematikos) srities profesionalus. Lietuvoje veikianiam ar ia investuoti
ketinaniam verslui trksta tinkamos kvalifikacijos STEM specialist. Nors darbo rinkoje egzistuoja
aikus STEM profesional trkumas, o vidutinis darbo umokestis ioje srityje yra auktesnis nei
Lietuvos vidurkis, ms alyje ir toliau maja STEM krypties studijas pasirinkusi student
skaiius. Pastaruoju metu net daugiausiai STEM specialist sutraukianiame Vilniuje pradjo trkti
kvalifikuot IT specialist dl to m ltti auktesns pridtins verts paslaug sektoriaus pltra.
Todl ne tik auktojo mokslo, bet ir vidurinio ugdymo vietimo grandyje btina i esms stiprinti
STEM mokymo program j integruojant ir logikos bei filosofijos disciplinas.
Lietuvai norint tapti usienio investuotojams patrauklesne valstybe, ms alies darbuotojams
btinas geresnis usienio kalb mokjimas. Keliomis usienio kalbomis kalbantys darbuotojai ypa
reikalingi Lietuvoje investuoti planuojanioms usienio kapitalo monms ir ia veikiantiems
kompetencij centrams. Deja, Lietuvoje 3 ar daugiau kalb kalba tik kas penktas alies gyventojas,35
mums itin trksta iaurs ali kalbas mokani specialist.
Dabartiniai mokiniai ir studentai skmingais ir darbo rinkoje konkuruoti gebaniais savo
srii profesionalais taps tik gav tarptautikum orientuot isilavinim. Todl vietimo sistemai
ikelsime ambicing tiksl kad kiekvienas mokykl baigs vaikas gerai mokt ne maiau nei dvi
usienio kalbas, o mokyklose ir universtitetuose jau greitu metu bt pradtas diegti iaurs ali
kalb mokymas.
Utikrin kokybik profesin orientavim bendrojo lavinimo staigose, pritaik ir gyvendin
labiausiai pasiteisinanius profesinio mokymo staig ir moni bendradarbiavim skatinanius
mechanizmus bei sustiprin reikalingiausi disciplin mokym, pasieksime teigiam pokyi
profesinio rengimo srityje. Tai reik, kad laimi visi ir investuoti planuojantys verslininkai, ir didesn
atlyginim norintys udirbti Lietuvos mons.

4.5. Sukursime efektyvi perkvalifikavimo sistem

iuo metu nemaai specialist susiduria su darbo rinkoje atsiradusiais pasilos ir paklausos
ikraipymais, kai norint prisitaikyti prie besikeiianios darbo aplinkos, tenka keisti profesij. Vis
greiiau vykstant darbo proces automatizacijai, ios tendencijos artimiausioje ateityje tik sparts.
Siekiant laiku reaguoti XXI amiaus keliamus ikius dirbantiesiems vis ilgjant darbing
ami, btinyb keisti savo profesij ir tradicines profesijas pakeiiani technologij sivyravim
kasdienybje Lietuvos darbo rinkoje turime sukurti real, o ne tariam mobilum.

35
Investuok Lietuvoje, Investicin aplinka: prioritetai ir btini pokyiai, 2016, p. 7
 65

Deja, iuo metu Darbo biros silomas perkvalifikavimo modelis beviltikai atsilieka nuo
ketvirtosios pramons revoliucijos ikelt iki ir dirbantiesiems nesuteikia galimybs skmingai
pakeisti profesij. Todl btina sukurti ir gyvendinti nauj skirting srii ir institucij ribas
perengiani profesinio perkvalifikavimo program. Tokia programa ilgainiui turt vien
efektyviai veikiani sistem traukti geriausius rezultatus pagal absolvent sidarbinimo statistik ir
lankst reagavim darbo rinkos pokyius rodanias mokslo staigas ir privaias mones.
Todl valstyb turi sudaryti slygas perkvalifikavimo srityje veikti verslams, per trump laik
(12 savaii) galintiems efektyviai perkvalifikuoti darbuotojus ir suteikti jiems darbo rinkos poreikius
atitinkanias kompetencijas. Tai pagyvint talent cirkuliacij ekonomikoje ir leist laiku reaguoti
naujai atsirandani paklaus paslaug ekonomikoje. Kartu su geresnmis trumpalaikmis
socialinmis garantijomis darb keiiantiems ar jo neseniai netekusiems monms, tokia tvarka
ilgainiui leist atsisakyti dabartinio neefektyvia Darbo biros veikla paremto perkvalifikavimo
modelio.

5. Talentai ekonomins gerovs augimo variklis

Talentus matome kaip auktos kvalifikacijos darbuotojus auktj technologij ekspertus,

inovacij krjus, auktos kvalifikacijos specialistus, krybingus, verslius ir nuolat tobulti
siekianius mones. Didioji dalis pasaulio valstybi dl toki moni konkuruoja, nes tik nedaugelis
ali sugeba parengti tiek talent, kad patenkint skirting kio sektori poreikius.
Artimiausioje ateityje tik dar labiau stiprs pasaulin konkurencija dl auktos kvalifikacijos
darbuotoj, nes ini ekonomikos amiuje pagrindine gerovs augimo varomja jga taps btent
krybingi ir gabs mons, kuriantys ir vystantys auktos pridtins verts produktus ir paslaugas.
veicarijos (27 proc. alies gyventoj gim usienyje), Singapro (43 proc. suaugusij gim
usienyje), taip pat JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Airijos ekonominiam
vystymuisi teigiam ir lemting tak padar skmingai panaudotas vietos auktos kvalifikacijos
darbuotoj potencialas ir i svetur atvykusi profesional indlis i ali k.36
Valstybs gebjimas ilaikyti ir susigrinti jau ivykusius savo talentus bei pritraukti
pasaulio gabiausiuosius leidia alyje sukurti inovatyvias mones ir privilioti didiausius usienio
investuotojus. Pavyzdiui, daugiau kaip 70 proc. dirbanij Airijoje veikianiame Google biure yra
i usienio atvyk itin auktais profesiniais gebjimas pasiymintys darbuotojai 37. Vargu, ar Airij
bt investav pasauliniai inovacij milinai: Google, Facebook, Pfizer, Boston Scientific, HP ar
Dell, jei airiai nebt pareng aikios strategijos, kaip pritraukti talentus ir utikrinti pakankam
profesionali darbuotoj pasil.

36
INSEAD et al., The Global Talent Competitiveness Index 2015-16, p. 29
37
Investuok Lietuvoje, Investicin aplinka: prioritetai ir btini pokyiai, 2016, p. 13
 66

Akivaizdu, kad vienoms alims pritraukti kvalifikuotus darbuotojus sekasi daug geriau nei
kitoms. Stipriausi talent traukos centrai pasaulyje yra didels ir ekonomikai stiprios alys, tokios,
kaip JAV ar Kanada. Taiau Airijos, Izraelio, Singapro ir kiti pavyzdiai rodo, kad ir maos, bet
strategikai veikianios valstybs taip pat gali pritraukti savo srii profesionalus. Manome, kad
Lietuva ioje srityje taip pat gali sukurti skms istorij. Taiau tam, kad artimiausioje ateityje ms
alis tapt patraukliausiu talent traukos centru Vidurio ir Ryt Europoje, btina politin valia ir
valstybs lyderyst.

Pav. nr. 34. Veiksniai, lemiantys talent pasirenkam darbo migracijos krypt. altinis:
Migration policy institute

Deja, iuo metu nei saviems, nei kitose alyse gyvenantiems talentams Lietuva negali
pasilyti daug. 2015-2016 m. Pasaulio konkurencingumo indekse (angl. Global Competitiveness
Index) pagal sugebjim pritraukti talentus Lietuva uima 116 viet i 140 ali.38 Talent
pritraukimo lenktynse Lietuva akivaizdiai pralaimi net 115-ai pasaulio valstybi. Pagal kriterij

38
World Economic Forum, The Global Competitiveness Report 2015-2016, 7th pillar: Labour market efficiency
 67

pirmauja grieta imigracijos politika garsjanti veicarija, ekonomikos stebuklu vadinamas

Singapras ir Jungtiniai Arab Emiratai. pirmj deimtuk taip pat patenka JAV, Liuksemburgas ir
Airija. Lygiai kaip ir pritraukti, taip ir ilaikyti talentus Lietuvai sekasi sunkiai. Pagal talent
isaugojimo rodikl esame tik 108 vietoje39. IMD World Talent Report 2015 atskaitoje Lietuva uima
53 viet i 61 pagal neigiam prot nutekjimo poveik alies ekonomikai40.

5.1. Kad Lietuvai netrkt gabiausi prot

Lietuvai pats laikas tapti talent traukos centru. Esame sitikin, kad Lietuva ioje srityje gali
ir turi tapti konkurencinga. Labiausiai sieksime isaugoti, sugrinti ir pritraukti talentus iskirtas
prioritetines kio akas IT, biotechnologijas, viesos technologijas, energetik (SGD), ininerin
pramon, logistik ir kitas, kurios, esame sitikin, gali sukurti didiausi vert Lietuvos ekonomikai
ir paskatinti spart alies gyventoj gerovs augim.
Be jokios abejons bsime atviri ir kitiems auktos kvalifikacijos specialistams, norintiems
dirbti Lietuvoje. Spariausiai augani ir ekonomikai stipri valstybi patirtis rodo, kad talent
pritraukimas lyderiaujanius alies kio sektorius, kurianius didiausi pridtin vert, yra labai
svarbus tvaraus visos alies ekonomikos augimo aspektas. Todl talentams augti, sugrti ir atvykti
palankios aplinkos krim laikome viena svarbiausi ekonomikos skatinimo priemoni.
Atsivelgdami gerj usienio ali talent pritraukimo patirt (Airijos, Izraelio, Singapro)
sukursime slygas Lietuvai tapti pagrindiniu talent traukos centru Vidurio ir Ryt Europoje.
Labai svarbu ne tik pritraukti, bet ir ia ilaikyti sugrtanius bei Lietuv apsisprendusius
atvykti talentus. Todl ypating dmes skirsime ne tik profesional pritraukimo, bet ir Lietuv
atvykstani auktos kvalifikacijos darbuotoj isaugojimo strategijos gyvendinimui.
Siekdami pritraukti ir isaugoti talentus atsivelgsime kelis aspektus. Vis pirma talent
pritraukimo varybose danai varosi ne tik paios valstybs, bet ali sostins, miestai-metropoliai
ir regionai. Rinkdamiesi tarp keli alternatyv, talentai danai nelygina JAV ir Jungtins Karalysts,
Australijos ar vedijos41. Jie daniausiai renkasi tarp Silicio slnio ir Kembrido, ar Sidnjaus ir
Stokholmo. Anksiau buvo manoma, kad tik JAV sikrs Silicio slnis gali pritraukti gabiausius
pasaulio protus, taiau vis didesn konkurencij iam mokslo ir inovacij centrui JAV sukuria
Niujorko Silicio alja (angl. Silicon Alley)42. Tai reikia, kad didiausi gabiausi prot dmesio
sulaukiani valstybi viduje taip pat vyksta nirtinga konkurencija dl talent pritraukimo vien ar
kit miest, region, mokslo sln ar universitet.

39
World Economic Forum, The Global Competitiveness Report 2015-2016, 7th pillar: Labour market efficiency.
40
Investuok Lietuvoje, Investicin aplinka: prioritetai ir btini pokyiai, 2016, p. 13.
41
INSEAD et al., The Global Talent Competitiveness Index 2015-16, p. 29
42
Ibid.
 68

Todl sieksime, kad Lietuv atvyk talentai nesutelkt viso savo potencialo tik Vilniaus
mieste, kad ukirstume keli dviej greii Lietuvos vystymosi tendencij, kai alies sostin
spariai vystosi ir joje gyvenani moni gerov auga, o likusioje Lietuvos dalyje dl
neveiksmingos region politikos, investicij trkumo ir prot nutekjimo, pragyvenimas tampa vis
sunkesnis. Todl visomis manomomis priemonmis sieksime, kad ne tik Vilnius, bet ir Kaunas bei
Klaipda tapt konkurencingais talent traukos centrais Lietuvoje. ie miestai turi tapti vietomis,
kuriose eksportui kuriamos auktos pridtins verts preks ir paslaugos, aktyviai vykdoma MTEPI
veikla. Tai sudarys tinkamas slygas ilaikyti auktus profesinius gebjimus turinius alies
gyventojus ir pritraukti talentingus usienio specialistus.
iuo metu Lietuvoje talent pritraukimo politika neegzistuoja, todl i situacij keisime i
esms. Formuodami ekonomins imigracijos ir talent pritraukimo politik, atsivelgsime
klausimus susijusius su nacionaliniu saugumu ir darbo rinkos apsauga. Taiau nykstanios
visuomens, emo pragyvenimo lygio ir artimiausios ateities ekonomini iki kontekste negalime
likti pasauliniams talentams udara valstybe. Skatinsime svetingumo, o ne prieikumo kultros
sklaid Lietuv darbo tikslais atvykstani auktos kvalifikacijos usienio piliei atvilgiu.
Imsims vis reikaling priemoni, kad talentingiausi mons bt suinteresuoti dirbti Lietuvoje.
Ypating dmes skirsime talent pritraukimui i Ryt kaimynysts ali Ukrainos,
Baltarusijos, Moldovos ir Gruzijos, o taip pat Rusijos. iems monms sudarysime specialias
galimybes studijuoti, gyti darbo patirties ir galiausiai sugrti savo gimtines. Taip sprsime ne tik
talent trkumo Lietuvoje problem, bet ir toliau siekianius ir geopolitinius udavinius padti
vardintiems kratams priartti prie Europos.

5.2. Priemons talentams susigrinti ir pritraukti

Nordami pritraukti pasaulio talentus, agentroje Investuok Lietuvoje kursime atskir

padalin, kuris rpintsi Lietuvos diasporos ir usienio talent pritraukimo ir ilaikymo strategijos
gyvendinimu, talent mobilumo (alies viduje) stebjimu ir valdymu. is padalinys turt nuolat
iekoti ir taikyti geriausiai pasiteisinanius metodus talentams informuoti ir pritraukti. Investuok
Lietuvoje matome kaip proaktyviai veikiani ir labiausiai tokiai veiklai vykdyti pasirengusi
organizacij, kuri galt skmingai gyvendinti ne tik usienio investicij, bet ir pasaulio talent
pritraukimo veikl. Vienos svarbiausi institucij, su kuriomis is padalinys turt glaudiai
bendradarbiauti praddamas vykdyti sisteming talent pritraukimo veikl, yra Lietuvos ambasados
usienyje. Turime inaudoti Lietuvos ambasad potencial informuojant Lietuvos diasporos atstovus
ir usienio pilieius apie sidarbinimo, mokymosi, investavimo galimybes Lietuvoje.
Viena i galimybi informuoti besidominius Lietuva yra sukurti informacin baz, kurioje
bt talpinama aktualiausia informacija Lietuvoje dirbti svarstantiems profesionalams. ioje
 69

informacinje platformoje taip pat bus skelbiami ir konkrets Lietuvoje veikiani ar ia ketinani
investuoti moni darbo pasilymai. Informacija platformoje bus pateikiama daugeliu usienio kalb,
pirmenyb teikiant pagrindinms Europos Sjungos kalboms (angl, vokiei, prancz), taip pat
kalbomis ali, i kuri Lietuva sulaukia daugiausiai investicij.
Programa Kurk Lietuvai yra geras talent susigrinimo ir pritraukimo Lietuv pavyzdys.
Utikrinsime ios programos tstinum ir tokio tipo program pltr, kad grtantys talentai turt
galimyb, kuo geriau ir greiiau inaudoti savo potencial ir prisidti prie gerovs Lietuvoje augimo.
Bendradarbiaudami su verslu gyvendinsime prot susigrinimo program Dirbk Lietuvoje (angl.
Work in Lithuania) tikslingai iekosime geriausiuose pasaulio universitetuose besimokani ar
paangiausiose monse dirbani prot ir jiems silysime j kvalifikacij atitinkanias darbo vietas
vieajame ar privaiame sektoriuose.
Nordami Lietuv pritraukti daugiau tiesiogini usienio investicij ir, o kartu ir aukiausio
lygio savo srities profesional, sudarysime palankesnes slygas auktos kvalifikacijos darbuotojams
i usienio greiiau ir paparsiau galt atlikti visas reikiamas sidarbinimo ms alyje procedras.
Todl:

- utikrinsime konkurencingas imigracijos politikos procedras. Airija iuo klausimu yra vienas
geriausi pavyzdi Europoje, kurioje gyvendinamos imigracijos politikos procedros leidia
aliai prisitraukti pasaulinio lygio talentus, svariai prisidedanius prie spartaus gerovs
augimo toje alyje;
- vesime talent viz labiausiai alyje veikianioms monms trkstamiems
profesionalams taikysime speciali viz idavimo procedr, kuri leis laikinai iduoti
nacionalin daugkartin viz (D), taip utikrinant galimyb reikalingiems specialistams
atvykti Lietuv ir ia sidarbinti;
- supaparstinsime auktos kvalifikacijos darbuotoj atvykim Lietuv, nustatydami
konkurencingus leidim laikinai gyventi Lietuvoje idavimo terminus;
- sudarysime slygas visus reikiamus dokumentus Migracijos departamentui pateikti internetu,
taip ymiai sutrumpinant procedr gyvendinimo laik;
- Migracijos departamente sukursime atskir padalin, kuris rpintsi kokybiku ir greitu
auktos kvalifikacijos specialist talent, investuotoj ir usienio moni vadov, akcinink
aptarnavimu;
- utikrinsime skland valstybs institucij ir verslinink bendradarbiavim siekiant pritraukti
talentus ir tam tikros kio akos specialistus, kuri trkumas darbo rinkoje pastebimas arba
prognozuojamas. Taip pat gerinsime tarpinstitucin (pvz. u talent pritraukim atsakingo
Investuok Lietuvoje padalinio ir u efektyv imigracijos procedr gyvendinim atsakingo
 70

padalinio Migracijos departamente) bendradarbiavim, kad palengvintume ir pagreitintume

auktos kvalifikacijos specialist sikrim ir sidarbinim Lietuvoje.

6. Verslo slyg gerinimas

Lietuvos ekonomin gerov kuria skmingai ir efektyviai veikiantis privatus verslas, gebantis
eksportuoti auktos pridtins verts prekes ir paslaugas bei steigti naujas gerai apmokamas darbo
vietas. Todl usibriame konkret ir aikiai pamatuojam tiksl per 4 ateinanius metus pakilti i
iandien Pasaulio Banko Doing Business indekse uimamos 20 vietos iki 10-osios.

6.1 Svarbiausia verslo prieiros funkcija bus konsultuoti, ne bausti

Iki iol verslininkai enkli savo pastang, laiko ir finansini itekli dal privalo skirti
reguliavimo norm supratimui ir prisitaikymui prie j. Todl mainsime verslo prieiros nat ir
keisime valstybs poir privataus sektoriaus reguliavim. Plsime versl priirini institucij
klausimyn naudojim: vietoj sudtingo reguliavimo verslininkams bus pateikiamas aikus ir lengvai
suprantamas 20-50 klausim svadas. Sieksime, kad tokie klausimynai bt naudojami 80 proc. vis
moni patikrinim.
Tyrimai rodo, kad pagrindin prieastis, kodl smulkios ir vidutins mons nesilaiko
reguliavimo, yra neinojimas apie reguliavim arba neimanymas, kaip j tinkamai gyvendinti. Todl
perskirstysime versl priirini institucij iteklius didesn dal j i kontrols funkcij perkeliant
konsultavimo funkcijas. Pltosime toki verslo prieiros kultr, kurioje u maareikmius
paeidimus nra baudiama. diegsime rizikos vertinimo sistemas, kuri pagalba bus atidiau
tikrinami tiktini paeidjai ir maiau tikrinami tvarkingai ir siningai dirbantys verslai. tvirtinsime
nuostat, kad kiekvienas inspektorius yra ne baudjas, o padjjas ir konsultantas, kurio tikslas yra ne
bausti, o utikrinti visuomens ir vartotoj saugum ir galinti verslo pltr.

6.2 Modernizuosime verslo prieiros sistem

Aikiai matome, jog versl priirini institucij iandien Lietuvoje yra per daug. Daugeliu
atveju naujiems reguliavimo udaviniams gyvendinti buvo kuriamos naujos institucijos, kurioms
buvo priskirtos naujos funkcijos. Kadangi nra vykdomas verslo prieiros institucij tinklo
planavimas, toki insitucij nuolat daugja. Todl pertvarkysime i institucij tinkl:

- apjungsime prieiros institucijas didesnes ir apimanias vis Lietuv. Sutelktos institucijos

turs daugiau finansini itekli ir gals efektyviau gyvendinti svarbiausius udavinius bei
pritraukti ir ilaikyti savo srities profesionalus;
 71

- sukursime vien patikrinim informacin sistem, kuria naudosis visos prieiros institucijos.
Tokia sistema sudarys galimyb keistis informacija, visapusikai vertinti privai moni
rizikingum bei geriau koordinuoti atskir institucij veiksmus;
- perirsime institucij tikslus ir kritikai persvarstysime j tikslingum. vertinsime
galimybes perduoti dal funkcij privaiam sektoriui arba konsoliduotai prieiros institucijai.

6.3 Skatinsime verslo savireguliacij

Toliau veiksime pagal nuostat, jog valstybinio lygmens reguliavimas yra kratutin
priemon. Remdamiesi JAV ir kai kuri Vakar Europos valstybi patirtimi, skatinsime verslo
savireguliacij srityse, kur valstybinis reguliavimas yra nereikalingas arba kur sudtinga pasiekti
pakankam jo efektyvum.
Taip pat skatinsime versl kurti realiai veikianias savivaldos organizacijas, galinias taikyti
sankcijas u savo nari netinkam elges bei aktyviai bendradarbiausime su tokiomis
organizacijomis. Taip pasieksime ne tik didesn reguliavimo efektyvum, bet ir sutaupysime
mokesi moktoj l.

6.4 Utikrinsime visapusikesn poveikio vertinim bei supaprastint licensij idavim

Poveik verslo aplinkai tvirtinsime kaip vien kertini princip priimant bet kokius
sprendimus ekonomins, mokestins ar reguliacins politikos srityse. Utikrinsime, kad prievol
atlikti analiz dl to, kaip sigaliojs teiss aktas paveiks verslo aplink, veikt efektyviau ir kad
nebt apsiribojama formaliu ir pavirutiniku poveikio vertinimu. T pasieksime sutelkdami
reikaling kompetencij kio ministerijoje bei deleguodami jai didesn vaidmen perirint atlikt
poveikio vertinim kokyb. Ypating dmes skirsime silom mokestini ir verslo reguliacins
politikos pakeitim vertinimui.
Be to, pakeisime veiklos licencij idavimo verslui tvark. iandien ios licencijos
iduodamos nepasitikjimo pagrindu. Kitaip tariant, naujai mon krs verslininkas yra priversta
laukti deimtis dien, kol jo dokumentai bus patikrinti ir jam bus leista veikti. Tai yra reikmingas
laiko tarpas turint galvoje, jog tuo metu verslui jau kaupiasi banko palkanos u nupirkt rang ir jis
negali darbinti darbuotoj, kuri reiks pradjus veikti. Apskaiiuota, kad dl tokios
nepasitikjimo tvarkos Lietuva praranda iki 2000 darbo viet bei ne maiau kaip 0,02% BVP
kasmet.
Todl i esms keisime licencij idavimo tvark, tvirtindami pasitikjimo princip.
Nerizikingiems verslams veiklos licencijos bus iduodamos kit dien nuo praymo pateikimo.
Didel rizik keliantiems verslams iliks grieta iankstinio patikrinimo tvarka. Tam, kad
 72

realizuotume tiksl, standartizuosime licencij idavimo tvark bei pakoreguosime susijusi

statymin baz.

6.5 Atsiveldami tiek darbuotoj, tiek ir dardavi interesus, modernizuosime darbo santyki
reglamentavim

Ms tikslas daugiau gerai apmokam darbo viet visiems norintiems ir galintiems

siningai dirbti. I sovietini laik paveldtas darbo santyki reglamentavimas nebeatitinka
ndienos realij. Dabartinis darbo kodeksas riboja darbuotoj ir darbdavi susitarim vairov ir
todl nereikalingai varo abiej pusi pasirinkimo laisv. Todl, atsivelgdami tiek tiek darbuotoj,
tiek ir darbdavi interesus, pasilysime lankstesn darbo santyki reglamentavim tesinant
statym paket.
Laisvesni darbo santykiai paskatins versl sukurti daugiau darbo viet. Todl darbuotojai
turs daugiau pasirinkimo, o dl siningai dirbani darbuotoj darbdaviai bus priversti konkuruoti.
Dl to augs atlyginimai ir gers darbo slygos.
Kartu suprantame, jog emesni grandi ir kvalifikacijos darbuotojams btina papildoma
apsauga jie yra lengviau pakeiiami (todl paprasiau atleidiami), dl maesni atlyginim
daniausiai turi ir maiau santaup. Remsims gerja iaurs ali Flexicurity sistemos patirtimi:
pertvark perkvalifikavimo ir kvalifikacijos klimo sistem (daugiau apie tai vietimo dalyje),
aktyvioms darbo rinkos priemonms nuosekliai didindami finansavim bei utikrin btinas
socialines garantijas (daugiau apie tai socialins apsaugos dalyje) darbo netekusius mones
maksimaliai gretai grinsime darbo rink. Keliame aik ir pamatuojam tiksl 70 proc. darbo
netekusi moni darbo rink gr per pirmuosius 4 nedarbo mnesius.

6.6 Sukursime palankesn teisin aplink

Teisin aplinka daro didiul poveik investicijoms tiek i usienio, tiek Lietuvos. Todl
nuosekliai j tobulinsime, utikrindami investuotojus, kad j investicijos bus pilnai apsaugotos. Be
to, teismai turi nepakankam kvalifikacij nagrinti sudtingus komercinius ginus, o tai sudaro
svarb netikrumo altin investuotojams. Tai suvokdami, skirsime daugiau dmesio teism
kompetencij ekonomini gin sprendimui pltrai.
Siekdami sumainti statyminio reguliavimo kompleksikum ir painum, vesime taisykl,
kad norint vesti nauj reguliavim, turi bti panaikintas jau egzistuojantis. Pasaulio banko kasmet
atliekamas Doing Business tyrimas nurodo, jog Lietuva yra prastoje pozicijoje (70) pagal tai, kaip
statymikai reglamentuojamas moni bankrotas. Atsivelgdami i situacij, sipareigojame
enkliai supaprastinti dabartines bankroto procedras bei sutrumpinti j gyvendinimui nustatytus
 73

laikotarpius. Taip sudarysime palankesnes slygas ne tik registruoti versl Lietuvoje (pagal rodikl
Lietuva tame paiame globaliame Doing Business reitinge uima 8 viet), bet ir, verslui nepasisekus,
j paprasiau udaryti ir iregistruoti.

6.7 Skatinsime moni jungimsi klasterius

Patirtis rodo, kad daugumai Lietuvos moni yra sudtinga konkuruoti tarptautinse rinkose.
Ypa sunku yra konkuruoti auktos pridtins verts ekonomikos segmente. Todl remsime Lietuvos
moni jungimsi klasterius ir gilesn integracij tarptautins verts krimo grandines, taip
padidinant j konkurencin pranaum. Suvokiame, kad vien infrastruktros finansavimas nesukuria
gyvybingo klasterio, o reikalinga kompetencija pradti veikti klasteri dinamikai yra reta. Todl
subursime specialistus, turinius ias klasteri formavimo kompetencijas. Specialist komandos
betarpikai dirbs su monmis ir j tinklais, taip padidinant klasteri skms tikimyb.
Be to, sieksime, kad Lietuvos verslo mons, mokslo ir kitos institucijos neapsiribot vien
nacionalini klasteri krimu, bet kartu integruotsi tarptautinius inovacij tinklus. Todl imsims
lyderysts gyvendinant tarptautines programas, atverianias Lietuvos verslo ir mokslo atstovams
galimybes sijungti tarptautinius klasterius.

7. Kad valstybs turtas bt valdomas efektyviau

Lietuvos valstybs valdom moni (VV) sektorius ilieka sritimi, kuri btina rytingai
pertvarkyti. Tsime 2010 m. ms vadovautos Vyriausybs pradtus darbus ir Ekonominio
bendradarbiavimo ir pltros organizacijos rekomendacij pagrindu toliau vykdysime VV pertvark
siekdami:

1) aikiai atskirti VV komercines ir nekomercines funkcijas;

2) nustatyti aikius ir pamatuojamus VV veiklos tikslus;
3) atskirti VV nuosavybs ir reguliavimo funkcijas;
4) iskaidrinti VV valdymo struktr;
5) centralizuoti VV valdym.

iuo metu VV sektoriuje dirba apie 3,4 proc. (40 tkst.) vis Lietuvos darbuotoj. iuo
rodikliu lenkiame EBPO ali vidurk (2,4 proc.) ir lygiuojams su 15 didiausius VV sektorius
turiniomis EBPO alimis.43 Daugiau nei pus (55 proc.) darbuotoj dirba susisiekimo sektoriuje, o

43
OECD Review of Corporate Governance of State-Owned Enterprises: Lithuania, OECD, 2015, p. 13
 74

trys didiausi darbdaviai moni grups Lietuvos geleinkeliai, Lietuvos patas ir Lietuvos
energija darbina 57 proc. vis VV darbuotoj.44
Nuosavo kapitalo gra (angl. return on equity, ROE) paprastai laikoma vienu geriausi VV
veiklos efektyvumo rodikli. is rodiklis rodo, kok peln mon udirba lyginant su jos turimu
nuosavu kapitalu (mons buhalterine verte). Nepaisant to, kad Lietuvos VV nuosavo kapitalo gra
nuosekliai auga45 ir iuo metu siekia 4,4 proc., iuo rodikliu ms valstyb net 2 kartus atsilieka nuo
geriausias VV valdymo praktikas demonstruojani iaurs ali. Tai reikia, kad santykinai
nemaas Lietuvos VV sektorius (124 mons, kuri turto vert virija 9,4 mlrd. Eur.) veikia
neefektyviai ir valstybei teikia maiau finansins naudos nei leidia jo potencialas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad VV valdymo struktra, o pirmiausia valdyb sudarymo
principai ir sudtis yra tiesiogiai susij su nuosavo kapitalo gros dydiu.46 Vertindamos Lietuvos
VV sektoriaus efektyvum, t pat pabria ir Europos Komisija bei EBPO. Abiej tarptautini
institucij vertinimu, politik daroma taka valstybs moni valdymui Lietuvoje yra viena
pagrindini ms VV neefektyvumo prieasi. Tai reikia, kad skmingai vykdyta VV pertvarka
lems, jog valstybs biudetas kasmet papildomai pasipildys imtais milijon eur papildom plauk.
T matme 2010 m. pradj pirm VV pertvark valstybs mons tapo skaidresns, j
efektyvumas didjo, o 2011-2012 m. valstybs biudet buvo sumokta rekordin dividend suma
540 mln. lit. Tuomet vykdyt VV sektoriaus pertvark Europos Komisija vertino kaip itin
ambicing ir pabr moni veiklos iskaidrinimo svarb.
Valstybs valdom moni pertvark gyvendinsime prim iuos konkreius sprendimus:

1) centralizav VV valdym. Remsims gerja iaurs ali patirtimi bei EBPO

rekomendacijomis ir kursime vien VV holding vis valstybs valdom moni
konsoliduotam valdymui vykdyti. Utikrinsime, kad VV holdingo vadovyb bt
formuojama i skmingos pasaulins korporatyvins patirties turini profesional ir bt
apsaugota nuo politik daromos takos;
2) utikrin VV vadovybi nepriklausomum. Nepriklausom VV vadov atrank
atliksime vykdydami skaidresnes atrankos procedras (pavyzdiui, pasitelk
nepriklausomus VV personalo atrankos specialistus). VV valdyb nari atrankose
ypating dmes skirsime tam, kad ias valdybas bt atrinkti tik didiausi patirt ir
konkreiai VV veiklos sriiai reikalingus gebjimus turintys profesionalai. Tais atvejais,
kai VV valdybos narius pretenduoja valstybs pareignai, atrank vykdysime

44
Lietuvos valstybs valdom moni veikla 2016 metais. Tarpin ataskaita, 2016 m. sausis-kovas, p. 6
45
Tai lm vienas paskutinij ms Vyriausybs priimt nutarim, tvirtinusi 5 proc. vidutin siektin metin
nuosavo kapitalo gr valstybs valdomoms monms.
46
Jurkonis L., Anias I., Impact of The Board on Management of Lithuanian State-Owned Enterprises,
Ekonomika, 2015, vol. 94(3), p. 140
 75

atsivelgdami konkretaus kandidato patirt ir gebjimus. Taip pat utikrinsime, kad toks
valstybs tarnautojas nedirbt srityje, susijusioje su VV, kurios valdybos narius
pretenduoja;
3) supaprastin VV juridin form. Remdamiesi gerja EBPO valstybi patirtimi, iskirtinai
komercin veikl vykdanias valstybs valdomas mones leisime nuosekliai pertvarkyti
ribotos atsakomybs bendroves;
4) ikl auktesnius efektyvumo ir skaidrumo standartus maoms VV. Taip pat
utikrinsime, kad nedidels panaias ar identikas funkcijas vykdanios valstybs mons
bt konsoliduotos, o j valdymui bt keliami auktesni valdysenos ir skaidrumo
standartai;
5) pradj akcij birose listinguoti VV akcijas. Tam patvirtinsime 2-5 met dalies VV
akcij listingavimo plan. is sprendimas pads padidinti valstybs moni skaidrum,
pagerinti j valdym bei sukurs joms galimyb prisitraukti papildom finans i rinkos
dalyvi, taip padidinant kapitalo vert. Kartu tai duos naujos finansins energijos akcij
birai, kurios gyvybingumas yra svarbus pltojant nebankin verslo finansavim.

***

iame plane vardintos veiklos kryptys ir konkrets darbai, kurie turi bti padaryti siekiant
spariai kelti Lietuvos moni gerov. Tai jokiu bdu nra baigtinis sraas darb, kuri ketiname
imtis. Tarp j nra sidabrins kulkos vienintels stebuklingos priemons i esms pakelsianios
pragyvenimo lyg ms alyje. Silome tarpusavyje glaudiai susijusi sprendim paket, kur
gyvendinus su kitomis Lietuvai btinomis pertvarkomis (apie tai plaiau kalbsime kitoms sritims
skirtuose programiniuose dokumentuose) viejame valdyme, mokesi sistemoje, vidurinio ir
auktojo mokslo grandyse, sveikatos ir socialins apsaugos sistemose per slyginai trump laik
bt i esms pakeltas Lietuvos gyventoj gerovs lygis.
Lietuva iandien neinaudoja istorins galimybs visuomens pragyvenimo lygiu priartti prie
labiausiai isivysiusi Vakar valstybi. Tai aikiai matyti ms al palyginus su skmingiausiomis
Europos alimis, tokiomis kaip Airija. Todl daugelyje srii turime nuosekliai ir kantriai dirbti, kad
ms valstyb ateit kuo daugiau usienio investuotoj, o Lietuvoje veikiantis verslas tapt pajgus
konkuruoti tarptautinse rinkose net ir spariai augant darbuotoj atlyginimams.
Rengdami plan smoningai vengme abstraki kalb ir savo dmes sutelkme tik
aikius tikslus ir priemones jiems pasiekti. Dauguma politini partij kalba apie eksporto skatinim,
tiesiogines usienio investicijas, darbo viet krim ir didesnius atlyginimus. Taiau tinkamas
dabartins situacijos vertinimas, ateityje kilsiani iki numatymas ir priemons, k dl viso to
 76

ketinama konkreiai daryti, yra esmin skiriamoji linija. i linija skiria tuos, kurie apsiriboja
bendromis frazmis ir t, kurie ino, koki rezultat reikia siekti, ir todl sipareigoja konkretiems
darbams.

Reng: G. Landsbergis, D. Kreivys, A. Kubilius, I. imonyt, T. Langaitis, A. Vyniauskas, K.

kiudas, A. Zamukeviit, J. ireika.

U vertingus pasilymus, kritik ir komentarus dkojame: G. Nausdai, K. Maniokui, D. eruoliui,

R. Grajauskui, P. Kuninui, E. Eigirdui, R. yliui ir kitiems.
 77

VIETIMO SISTEMOS PERTVARKA

Pagrindiniai ms sipareigojimai vietimo sistemos sektoriuje:

1) Utikrinsime kokybik ir visiems Lietuvos gyventojams prieinam ankstyvj ugdym;

2) Ipltosime asmeninius besimokaniojo poreikius ir galimybes orientuot bei kiekvieno
moksleivio potencial atskleidiani bendrojo ugdymo sistem;
3) Garantuosime, kad profesinis rengimas suteiks darbo rinkai reikalingus gdius ir gebjimus;
4) Utikrinsime auktos kokybs ir Lietuvos region poreikius atliepianias studijas kolegijose;
5) Sudarysime slygas Lietuvoje atsirasti silom studij kokybe tarptautiniu lygiu
konkurencingiems ir aukiausius gabumus ugdantiems universitetams.

Geriausias isilavinimas kiekvienam jo siekianiam

Isilavin gyventojai yra ilgalaikis kiekvienos valstybs klestjimo pagrindas. Ekonomin,

demografin ir technologin kaita, Lietuvos siekis tapti krybika inovacij alimi, besiremiania
savo moni gabumais ir intelektiniu potencialu, reikalauja kokybik isilavinim kiekvienam jo
siekianiam paversti realiu, o ne tariamu valstybs tikslu. Pagrindiniu ms valstybs konkurenciniu
pranaumu turi tapti puikiai isilavin, krybingi ir besikeiianio pasaulio ikius kaip naujas
galimybes vertinantys mons.
Deja, nuo pastarosios vizijos esame kaip niekad toli. Vis nepriklausomybs laikotarp
valstyb ir verslas investavo technologin alies atsinaujinim, vairius infrastruktros projektus,
taiau per maai dmesio skyr visapusik asmenybi ugdymui Lietuvoje gyvenani moni
isilavinimui, inioms, gebjimams, vertybms ir motyvacijai tapti geriausiems.
Visa tai netruko palikti sunkiai itaisom neigiam pasekmi. Pastaruoju metu daugelis nuo
darbuotoj besidairanio verslininko venionyse iki bsim Tvyns gynj iekani Lietuvos
kariuomens atstov vienu balsu tvirtina: ms alyje vis labiau trksta isilavinusi moni.
emus besimokanij pasiekimus rodo ir tarptautini organizacij atliekami tyrimai, i kuri
rezultat matyti, kad Lietuvos vietimo sistema patiria nuosmuk. Esame sitikin nepakeitus
pastarosios tendencijos, ilgalaik alies politin, ekonomin, mokslin ir kultrin paanga taps
nebemanoma.
Visose grandyse kokybs ir vieningo pamatini vertybi vaizdo stokojanti vietimo sistema i
esms nutolo nuo pagrindinio savo tikslo iugdyti ir gyvenimui bendruomenje paruoti
asmenybes, norinias ir gebanias kurti geresn, vakarietik Lietuv. Kitaip nei pertvarkius vietimo
sistem, ios problemos isprsti nemanoma. Niekas kitas, o tik mes patys esame atsakingi, kad
 78

bsimos kartos tapt geresns u buvusisias veikt valstybikai, bt siningos, isilavinusios bei
nestokot krybikumo ir iniciatyvos.
Blogjanti vietimo padtis Lietuvoje kelia ne tik ilgalaikius ikius, bet jau iandien kuria
sunkiai isprendiamas socioekonomines problemas. Lietuvos darbo rinkoje jau kur laik yra
susidariusi paradoksali situacija, kai isilavinim gijusiems monms nepavyksta rasti darbo, o
darbdaviai skundiasi nerandantys tinkamos kvalifikacijos darbuotoj. Darbo rinkos poreiki
neatitinkantis isilavinimas slygoja aukt ir ilgalaik nedarb, ypa jaunimo, k tik baigusio studijas
tarpe.
Ilgesn laik darbo susirasti nepajgiantis jaunimas ir vyresni darbingo amiaus mons
danai kaip vienintel sprendimo bd pasirenka emigracij, kartu usien isivedami ir savo
vaikus. Augantis kvalifikuot darbuotoj trkumas Lietuvoje riboja vietos verslo veikl ir usienio
investuotojams signalizuoja apie nepalankias galimybes plstis. Taip spartus tolesnis Lietuvos
ekonomikos ir visuotins gerovs augimas tampa vis sunkiau pasiekiamu tikslu.

Dabartin situacija Lietuvos vietimo sistemoje

Lietuvoje vieosios ilaidos vietimui kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis pastaraisiais
metais nesiek tarptautini organizacij (EBPO, UNESCO) rekomenduojam 6 proc., taiau virijo
Europos Sjungos vidurk (Pav. nr. 1). Nors Lietuvos vietimo sistemos finansavimas ilieka didesnis
u Europos Sjungos vidurk ir nedaug tesiskiria nuo kaimynins Estijos, taiau Lietuvos, skirtingai
nei Estijos, vietimo sistema nepasiekia pasididiavimo vert rezultat ir neutikrina kokybiko
isilavinimo kiekvienam Lietuvos gyventojui. Tarptautini organizacij (EBPO, TVF) vertinimu
neefektyvi Lietuvos vietimo sistemos veikl lemia ne finansavimo trkumas per se, o neracionalus
skiriamo finansavimo panaudojimas, t.y. maas vietimui skiriam l veiksmingumas
(efektyvumas).47

47
Shewbridge, Claire et al. (2016), OECD Reviews of School Resources: Lithuania 2016; Coady, David &
Geng, Nan (2015), From Expenditure Consolidation to Expenditure Efficiency: Addressing Public Expenditure
Pressures in Lithuania, International Monetary Fund (IMF)
 79

Pav. nr. 1. Vieosios ilaidos vietimui kaip BVP dalis (proc.) ES alyse, 2014 m.

altinis: Eurostato valdios sektoriaus ilaid suskirstymo pagal funkcijas klasifikatoriaus (angl. COFOG)
duomen baz

Nors Lietuvos vieosios ilaidos vietimui kaip BVP dalis virija ES vidurk, vieosios
ilaidos vietimui tenkanios vienam mokiniui yra vienos maiausi Europos Sjungoje 48 (Pav. nr.
2).

Pav. nr. 2. vietimo ilaidos tenkanios vienam besimokaniajam (be ankstyvojo ugdymo)
valstybinje mokymosi staigoje (2013 m.)

altinis: Eurostat. * 2012 m. duomenys.

Neefektyvus turim finansini itekli vietimo sistemoje panaudojimas kelia didel

susirpinim dl galimybi utikrinti skming vietimo sistemos funkcionavim. Todl vis pirma

48
Shewbridge, Claire et al. (2016), OECD Reviews of School Resources: Lithuania 2016
 80

atsakingai sieksime tikslingesnio ir veiksmingesnio vietimo l panaudojimo, kad kiekvienas

ileistas euras duot didiausi manom gr utikrint geriausi ugdymo kokyb kiekvienam
besimokaniajam.

Pav. nr. 3. Lietuvos vietimo pasiekimai palyginus su ES vidurkiu ir strategijos ES 2020

tikslu

altinis: vietimo ir kultros GD skaiiavimai, grindiami Eurostato ir EBPO duomenimis. Pastaba. Pozicijos,
palyginti su geriausiais (iorinis iedas) ir prasiausiais (centras) rezultatais.

Auktj isilavinim gyjani asmen skaiius Lietuvoje yra didelis, o mokyklos

nebaigiani asmen (18-24 met amiaus grup) palyginus su ES vidurkiu yra nedaug ir toki
moni nuolat maja (nuo 7,4 proc. 2011 m. iki 5,9 proc. 2014 m.)49. Taiau ms valstyb
isilavinusi moni alimi galt bti laikoma tik formaliai.

49
Europos komisija, 2015 m. vietimo ir mokymo stebsenos biuletenis (Lietuva).
 81

Pav. nr. 4. Lietuvos moksleivi pasiekimai skaitymo, matematikos ir gamtos moksl srityse
(PISA tyrimas, 2012)

altinis: OECD PISA

Lietuvos moksleivi pasiekimai skaitymo, matematikos ir gamtos moksl srityse yra emi ir
nesiekia nei ES, nei EBPO ali vidurkio (Pav. nr. 4). Vidurin, profesin ar auktj isilavinim
gijusi asmen inios ir kompetencijos danai neatitinka darbo rinkos poreiki, todl baigusiems
vien i i mokymo staig kyla sunkum sidarbinant.
Dl nepalanki slyg suaugusiems asmenims mokytis profesinio ir auktojo mokymo
staigose, suaugusij (25-64 met amiaus grup) dalyvaujani mokymosi vis gyvenim
programose skaiius yra nedidelis (5 proc. 2014 m.) ir daugiau nei dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio
(10,7 proc. 2014 m.)50. Ikimokykliniame ugdyme nuo 4 met dalyvaujani vaik skaiius (86,5
proc. 2014 m.) yra vienas emiausi Europos Sjungoje (ES vidurkis 93,9 proc.)51.
Nors pagal auktj isilavinim gijusi gyventoj skaii pirmaujame ES, iuo rodikliu taip
pat neverta skubotai diaugtis. Mat pastaroji tendencija susijusi su ema mokslo kokybe kitose
vietimo grandyse auktajame neuniversitetiniame moksle ir profesiniame mokyme. Kolegij ir
profesini mokykl nepatrauklumas studijuoti ketinantiems monms bei universitet taikomi emi
reikalavimai stojantiesiems yra pagrindin prieastis, kodl tiek daug mokyklas baigusi absolvent
nebando objektyviai vertinti savo poreikius bei gebjimus ir renkasi auktojo universitetinio mokslo
studijas.

Nuo Tautins mokyklos iki Naujos Lietuvos vietimo koncepcijos

50
Europos komisija, 2015 m. vietimo ir mokymo stebsenos biuletenis (Lietuva).
51
Ibid.
 82

gyvendinant prof. dr. Meils Lukiens ir jos koleg parengt 1992 m. vietimo koncepcij
buvo sukurta dabartin Lietuvos vietimo sistema. Per laik atsirado mokykl, ugdani
krybikas, motyvuotas ir aukt akademini rezultat pasiekianias asmenybes. iandien maai k
stebina, kad geriausias Lietuvos gimnazijas baig moksleiviai tobulja garsiausiuose pasaulio
universitetuose ir toli u alies rib garsina Lietuvos vard.
Kita vertus vis labiau rykja Lietuvos vietimo sistemos bdos. Tarptautini tyrim
vertinimais kaimynini ali vaikams demostruojant vis geresnius skaitymo gebjim, matematinio ir
gamtamokslinio ratingumo rezultatus, Lietuvoje toki spari pokyi nepastebime. Nors dar
Nepriklausomybs atgavimo pradios vietimo dokumentuose akcentuota aiki kryptis nuo vietimo
visiems pereiti prie vietimo kiekvienam, deja, nebuvo sprendiama, kokiomis konkreiomis
priemonmis is tikslas turi bti gyvendinamas. vietimo politikos formuotojai pasuko unifikacijos,
o ne individualizuoto vietimo kryptimi, todl dabartin vietimo sistema neutikrina auktos
ugdymo kokybs, o geriausios bendrojo lavinimo staigos daniausiai pasiekiamos tik didmiesiuose
gyvenantiems moksleiviams.
Lietuvos vietimui trksta ilgalaiks strategins vizijos, todl vietimo sistema iandien yra
pasmerkta dreifuoti rinkimini cikl ir trumpalaiki iniciatyv jroje. Ms valstybei labai stinga
plataus, ilgalaiki iki analize grsto matymo, kuria linkme tobulinti vietimo sistem. iandien
nra visuotinio sutarimo, k daryti, kad vietimas ms alyje atliept XXI a. Lietuvos ir
tarptautinius ikius, atitikt kiekvieno besimokaniojo poreikius ir individualius gebjimus,
utikrint socialiai teising prieig prie kokybiko isilavinimo ir ini bei gebjim atnaujinimo.
Belieka tik apgailestauti, kad pastaraisiais deimtmeiais trko bendr politik, ekspert ir praktik
diskusij apie naujo pobdio ikius tradicinei mokyklai, profesini ugdymo staig, kolegij,
universitet vaidmen, Lietuvos vietimo vizij ir jos siekius.
iandien Lietuvos vietimo sistemai reikia sisteminio poirio tai, kur juda pasaulis,
suvokimo, kur esame mes ir koki trumpalaiki, vidutinio laikotarpio ir ilgalaiki tiksl turime siekti.
Todl neketiname susitaikyti su dar ketveriais ivaistyt galimybi metais Lietuvos vietimo
sistemoje. sipareigojame pasiekti ambicingo tikslo vykdant svarbiausius neatidliotinus pokyius,
parengti ir pradti gyvendinti nauj Lietuvos vietimo koncepcij. Esame sitikin, kad XXI a.
pradios Lietuvos vietimo koncepcija, kurioje atsispindt tstinumas ir naujas poiris
mokym(si), turi gimti ne u udar dur, bet visuomenei, ekspertams ir politikams atvirose
diskusijose. Nauja vietimo koncepcija, apimanti visas vietimo sistemos grandis ir pateikianti
strategin Lietuvos vietimo vizij, turi tapti kelrode vaigde Lietuvos vietimo sistemos
vystymo(si) kelyje. Naujoji vietimo koncepcija turi atsakyti pagrindin klausim kaip XXI a.
geriausiai iugdyti laisv, kritikai mstani, atsaking, krybing ir tvirt vertybin pagrind
turini asmenyb?
 83

Naujoji koncepcija turi apibrti, kokio pagrindinio tikslo turi siekti vietimo sistema ir kaip,
kokiomis priemonmis to tikslo bus siekiama. Svarbiausias naujos koncepcijos udavinys turt bti
aikiai ir suprantamai apibrti pagrindin ilgalaik vietimo sistemos tiksl, kuris nekintamu ilikt
artimiausius 20-30 met. Tokiu ilgalaikiu tikslu laikome geriausios kokybs isilavinim kiekvienam
besimokaniajam.
Tai paprastai skambantis, taiau sunkiai pasiekiamas ir dideli ilgalaiki pastang
reikalaujantis tikslas. Jis reikia, kad, vis pirma bendrojo ugdymo mokykla turi bti pertvarkyta taip,
kad kiekvienas j atjs moksleivis j palikt ne tik gijs reikalingas inias, bet ir susiformavs
kaip asmenyb. Tai reikia, kad mokykla turs ymiai intensyviau ir efektyviau dirbti su kiekvienu
vaiku ir neleisti jam prarasti motyvacijos ar pasksti psichologinje neskmi duobje. Kiekvienam
vaikui turi bti padedama tiek neskms atveju, tiek ir tada, kai reikia atrasti ir vystyti unikalius
gebjimus. Kad kiekvienas vaikas bt pastebtas, mokykla turi pereiti prie individualaus santykio su
vaiku. Tam reikia ne tik pertvarkyti mokykl vadyb, bet ir mokytoj ruoimo sistem, ugdymo
proces bei jo turin, vertinimo metodus. Nordami, kad kiekvienas mokinys bt pastebtas ir gaut
geriausios kokybs isilavinim bei vis jam reikaling pagalb siekiant io isilavinimo, turime
mokytojams suteikti vis reikaling pagalb (mokytojai-padjjai, socialiniai pedagogai, specialieji
pedagogai) ir ugdymo proceso aprpinimo priemones, kad jie galt krybikai derinti efektyv ini
kanono perteikim, moksleivi individuali gebjim vystym ir charakterio formavim.
Tikslas suteikti geriausios kokybs isilavinim kiekvienam besimokaniajam Lietuvoje
reikalaus, vis pirma, sistemingo dviej esmini problem sprendimo. Pirma kaip individualizuoti
ugdym kiekvienoje mokykloje, siekiant utikrinti, kad n vienas vaikas mokykloje nebt
pamestas ir kiekvienas moksleivis tinkamai pasirengt ne test ilaikymui, bet bsimam
gyvenimui. Antra sprstina problema kaip panaikinti geografinius ir socialinius barjerus
kiekvienam besimokaniajam gauti geriausi isilavinim alia jo esanioje mokykloje.
Tik patikj, kad naujos kokybs isilavinimas, leidiantis kiekvienam tvirtai engti XXI a.
keliu, yra manomas ir gyvendinamas tikslas, galsime pasiekti reali pokyi Lietuvos vietimo
sistemoje. Tikr pokyi pasieksime ne tik efektyviai panaudodami vietimui skiriam finansavim,
bet ir sutelkdami intelektualinius pajgumus bei politin vali btiniausiems sprendimams parengti ir
priimti.

Ko siekiame visose vietimo sistemos grandyse?

Lietuvos ekonomikos ir moni gerovs augimas, visuomens smoningumas ir atvirumas,

tautos gyvybingumas bei demokratijos raida sietini su vietimo sistemos teikiamomis galimybmis.
Lietuvos vietimo sistema turi sudaryti slygas formuotis laisvai, kritikai mstaniai, atsakingai ir
krybingai asmenybei, gebaniai suvokti esminius mogaus ir tautos egzistencinius klausimus,
 84

siekianiai savo gyvenimo skms ir svariai prisidedaniai prie atviros, modernios, skmingos
Lietuvos krimo ir teigiam pokyi vairiose visuomens gyvenimo srityse. vietimas turi puoselti
alies nacionalin tapatum, tradicijas, kultrin ir istorin paveld, sudaryti slygas kurtis tvirtoms
bendruomenms ir stipriems regionams.
Nordami, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas gyt aukiausios kokybs isilavinim ir
uaugt asmenybe, galt dirbti geriausiai asmenin potencial atskleidiant, gerai apmokam darb
ir rinktsi savo eimos ir valstybs ateit kurti Lietuvoje, turime artimiausiu metu apsisprsti ir
susitarti dl ilgalaiks vietimo sistemos vystymo(si) vizijos, tvirtinti j naujoje XXI a. Lietuvos
vietimo koncepcijoje, ir siekti jos gyvendinimo.
Geriausios kokybs isilavinim kiekvienas besimokantysis gis tada, kai kiekviena vietimo
sistemos grandis sieks bendro pamatinio tikslo aukiausios ugdymo ir mokslo kokybs. Pamatiniai
pokyiai keliant isilavinimo kokyb galimi tik tada, kai suvokiama, kad vietimo sistema yra
integrali. Uuot permainas pradjus atskirose vietimo srityse, vienu metu btina modernizuoti
kiekvien vietimo sistemos grand nuo ikimokyklinio ir pradinio ugdymo iki auktojo mokslo ir
suaugusij persikvalifikavimo.
Todl gyvendinsime nuosekli vis vietimo sistemos grandi pertvark, kad kiekvienam
besimokaniajam bt sudarytos galimybs gyti aukiausios kokybs isilavinim nepriklausomai
nuo gyvenamosios vietos, eimos socioekonomins aplinkos ar specialij ugdymo(si) poreiki.
Kiekvienoje Lietuvos mokymo staigoje paskatinimo ir dmesio privalo sulaukti kiekvienas joje
besimokantis: talentams turi bti sudaromos paios geriausios slygos nuosekliai ugdyti savo
iskirtinius gebjimus, tie, kurie mokosi gerai, bet galt dar geriau turi bti motyvuojami atrasti savo
stiprisias puses ir siekti pai aukiausi tiksl ir rezultat. Tiems kuriems mokymo staigose
sekasi sunkiausiai, turt sulaukti ypatingo mokytoj dmesio ir pagalbos, kad baig mokymo
staigas netapt paribio monmis. Kad tai veikt reikalingi pokyiai vietimo sistemoje, kuriuos
gyvendinus, Lietuvoje veiks:

- kokybikas ir prieinamas ankstyvasis ugdymas;

- asmeninius besimokaniojo poreikius ir galimybes orientuotas bei kiekvieno moksleivio
potencial atskleidiantis ir ugdantis bendrasis ugdymas;
- darbo rinkai reikalingus gdius suteikiantis profesinis rengimas;
- Lietuvos region poreikius atliepianios ir aukt studij kokyb utikrinanios kolegijos;
- tarptautiniu lygiu kokybe konkurencingi ir aukiausio lygio gabumus ugdantys universitetai.

1. Kokybikas ir prieinamas ikimokyklinis ir priemokyklinis ugdymas

 85

Pagrindas mogui tapti visaverte asmenybe padedamas dar ikimokyklinio ir pradinio ugdymo
staigoje. Krybikumas ir pasitikjimas savimi ios suaugusiesiems tokios svarbios savybs
gyjamos itin anksti, amiuje tarp trej ir penkeri met. Dl ios prieasties valstyb turi skirti
ypating dmes patiems maiausiems Lietuvos pilieiams. Deja, ikimokyklinio ugdymo srityje
situacija iuo metu nra diuginanti. Lyginant su kitomis ES valstybmis, Lietuvoje vaik, galini
lankyti vaik darelius, skaiius yra maiausias.
i problem reikia sprsti didinant ikimokyklinio ugdymo finansavim bei prieinamum,
ypa tiems, kurie auga socialiai nesaugioje aplinkoje. Vaikams i socialins rizikos eim ankstyvas
ikimokyklinis ugdymas (nuo 3-4 met) valstybinse mokymo staigose turi bti privalomas ir
nemokamas. Nemokamas ankstyvas ikimokyklinis ugdymas turt bti prieinamas ir jaun eim,
dar neturini tvirto materialinio ir finansinio pagrindo, vaikams, o taip pat negaliems ir specialij
poreiki turintiems maiesiems.
Ne maiau svarbu utikrinti ir tinkam valstybini ikimokyklinio ugdymo staig
administracijos kokyb. Ikimokyklinio ugdymo staig vadov skyrimas bei j veiklos vertinimas
turi bti skaidrus. proces per sprendimo teis turinias bendras tv ir ikimokyklini staig
pedagog tarybas btina traukti tv bendruomenes niekas u paius tvus nra labiau
suinteresuotas aukiausios kokybs vaik ugdymu. Isilavinusi ir savo darbui atsidavusi vadov
pritraukimas ikimokyklinio ugdymo institucijas leist kurti naujas programas, priimti darb tv
lkesius ir mokini poreikius atitinkanius aukltojus ir nuo vaik prieiros pereiti prie tikro
ikimokyklinio ugdymo.

2. Kiekvieno moksleivio potencial atskleidiantis bendrasis ugdymas

iandien vis dar prastas Lietuvoje bendrojo ugdymo metodas mokytojas, stovintis prie
panaaus amiaus mokini klas atsirado XX a. pradioje. Jungtins Valstijos i vienos klass
modelio, kur mokytojas dirbdavo su vairaus amiaus vaikais, persitvark dabartin mums prast
daugiaklas mokykl tik apie 1920 metus, kai atsirad autobusai sudar galimybes suveti mokinius
didesnes mokyklas. iandien galime tik splioti, kaip mokykla atrodys XXI a. viduryje, taiau
akivaizdu, jog ji i esms skirsis nuo tos, kuri vaikai lanko iandien. Todl jau dabar turime
intensyviai iekoti pamatini atsakym, kaip XXI a. Lietuvos mokyklose suteikti geriausios kokybs
isilavinim kiekvienam besimokaniajam.
Kaimynini valstybi moksleiviams rodant vis geresnius rezultatus, Lietuvoje tokia skme
pasidiaugti kol kas negalime. Ms valstybje iandien vis dar nra sukurtos vienodos galimybs
kiekvienam Lietuvos moksleiviui gyti geriausios kokybs isilavinim. Tai matyti i emus Lietuvos
moksleivi gebjimus atskleidiani vietimo rezultat tyrim (PISA), ymi akademini
pasiekim skirtum tarp didmiesiuose ir u j rib mokyklas lankani jaunuoli, didels socialins
 86

atskirties takos mokymosi rezultatams.52 Todl gyvendinsime konkreius sprendimus, kad auktos
kokybs isilavinimas tapt prieinamas kiekvienam Lietuvos moksleiviui, nesvarbu, kurioje Lietuvos
vietoje jis gyvent.
Neatidliojant msi darbo, galime pasiekti, kad iki 2020-j Lietuva tarptautiniame PISA
tyrime pasiekt ES ali vidurk, o iki 2030-j patekt tarp 20 geriausi vietim teikiani pasaulio
ali. Nepertvark bendrojo ugdymo sistemos, rizikuojame bsimj kart ir savo pai ateitimi. io
ugdymo lygmens pertvarka turi prasidti nuo:

1) mokykl administracijos atnaujinimo;

2) mokytojo paaukimo prestio ir patrauklumo didinimo;
3) mokytoj rengimo tvarkos tobulinimo;
4) galimybs jau dirbantiems mokytojams kelti savo kvalifikacij sudarymo;
5) pensinio amiaus sulaukusi mokytoj pagarbos ir padkos programos gyvendinimo;
6) bendrojo ugdymo program atnaujinimo.

Pertvarkydami bendrojo ugdymo sistem tikslingai veiksime, kad kiekvienoje Lietuvos

mokykloje mokytojui bt sudaromos slygos daugiau laiko skirti individualiam darbui su kiekvienu
vaiku. Todl uuot taikius vien frontalin mokymo bd daugiau laiko bus skirta darbui grupse,
individuali kiekvieno mokinio poreiki isiaikinimui. Tokiu bdu mokytojas ir mokykla pads
atsiskleisti kiekvieno moksleivio stipriausioms savybms.
Gabiausi moksleivi gabumai bus lavinami ir toliau, vidutinikai besimokantiems vaikams
bus padedama pasitempti ten, kur atsiliekama ir atskleisti neilavintus gebjimus, o tiems, kuriems
mokykloje sekasi sunkiausiai, bus itiesta pagalbos ranka. Todl palaipsniui stiprinsime mokytoj
veiklos autonomikum ir jiems suteiksime atsakomybs laisv patiems pasirinkti geriausi keli
siekiant vietimo sistemos ikelt ugdymo tiksl. Ilgainiui kiekvienas mokytojas savarankikai sprs,
kaip dirbti su savo ugdomais moksleiviais, kad ie tapt skmingomis ir visavertmis asmenybmis.
Taiau tam btina tinkamai pasiruoti toki atsakomyb gali prisiimti tik labai gerai isilavin ir
nuolat tobulti siekiantys mokytojai.
Kiekvienas moksleivis turi bti mokomas sugyventi bendruomenje ir pasirengti jo
laukianiam gyvenimui, kur reiks laikyti ne testus, o sugebti analizuoti nestandartines situacijas,
krybikai iekoti sprendim kylanioms problemoms, nebijoti prisiimti atsakomyb u iuos
sprendimus ir galiausiai juos gyvendinti. Nepaprastai svarbu, jog mokykla veikt kaip bendruomen
ir kiekvienas jos narys neatsidurt uribyje. Ms sitikinimu mokykla turi ugdyti mstyti ir kurti
gebanias savarankikas, tvirt vertybin pagrind turinias asmenybes. Tam mokyklose btina

52
Europos komisija, Socialin traukt skatinantis vietimas ir mokymas, 2016,
http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/social-inclusion_lt.htm
 87

sukurti tinkam aplink motyvuojani, o ne gniudani, krybik, o ne niveliuojani,

traukiani, o ne atstumiani, atsivelgiani kiekvieno moksleivio tikruosius poreikius ir
gebjimus.
Tokioje mokykloje neturi likti vietos smurtui ir patyioms, todl skirsime ypating dmes,
kad iuo metu mokyklose plaiai paplits fizinio ir psichologinio smurto reikinys tapt praeitimi.
Tam stiprinsime socialini pedagog, psicholog vaidmen mokykloje, didinsime tv ir pai
moksleivi traukim smurto atvej sprendim ir prevencinius projektus.
Kadangi moksleiviai pasiymi skirtingais poreikiais ir gebjimais, svarbu utikrinti, kad
mokykla atsivelgt kiekvieno mokykloje besimokaniojo poreikius, bet kartu nepataikaut norui
mokytis kuo lengviau ir paprasiau, o kaip tik skatint maksimaliai inaudoti savo potencial ir
ugdyti asmeninius gebjimus. Todl standartizuotus testus palaipsniui keisime kitais, savarankik
analiz ir krybikus problem sprendimo bdus orientuotais pasiekim vertinimo metodais. Jie
pads geriau atskleisti kiekvieno mokinio potencial ir motyvuos siekti geriausi asmenini rezultat.

2.1 Profesionals vietimo lyderiai kiekvienai mokyklai

Tyrimais rodyta, kad mokini paanga priklauso nuo mokytoj ir ugdymo kokybs, o i
tiesiogiai priklauso nuo mokykl vadov lyderysts. Profesionalus mokyklos vadovas stebi ir skatina
mokytoj profesin tobuljim, vertina savo ir mokyklos darb ir pasiekimus, aktyviai
bendradarbiauja su tvais, socialiniais partneriais ir kitomis institucijomis, kuria bendruomen
telkiani atmosfer. Todl labai svarbu utikrinti, kad kiekvienai mokyklai vadovaut iniciatyvs ir
inovatyvs profesionalai, imanantys vadybos subtilybes, pedagogik, mokykloje dstomus dalykus,
ir kuriantys motyvacin aplink skatinani tobulinti ugdymo proces ir gerinti vis mokini
mokymosi rezultatus.
iandien vietimo staig vadovus atrenka komisijos, sudarytos i savivaldybs, tv ir
mokytoj bei centrins valdios atstov. i sistema skatina politiniais iskaiiavimais grstus
paskyrimus. Paskirti direktoriai danai nra profesionals vietimo srities vadybininkai, suprantantys
XXI amiaus ugdymo ikius ir turintys pakankamai ini ir patirties, kaip ugdyti visavertes
asmenybes. Taiau btent jie sprendia pavaduotoj, mokytoj darbinimo, ugdymo plan rengimo ir
kitus svarbius mokykl veiklos klausimus.
Mokykl vadov atranka turi bti paremta j aukta kvalifikacija ir vadybiniais gebjimais, o
ne politiniais kriterijais. Remsims geriausia Vakar praktika ir mokykl vadovybs atrank per
sprendimo gali turinias tv ir pedagog tarybas mokyklose trauksime tvus bei socialinius
mokyklos partnerius.
 88

2.2 Gerosios praktikos sklaida tarp mokykl

Gersias ir pasiteisinusias praktikas skmingose mokyklose btina pakartoti ir kitur. i

praktik sklaida ypa svarbi tas mokyklas, kurioms gyvendinti ugdymo tikslus sekasi sunkiausiai.
Kad tokia sklaida tapt manoma, btina suprasti objektyvi padt mokyklose. Todl sukursime ir
diegsime viening mokykl veiklos vertinimo sistem.
Toks vertinimas pads deramai planuoti ugdymo strategij kiekvienoje mokykloje ir leis
vertinti real mokyklos na ugdymo paang. Su ugdymo ikiais sunkiai susidorojant mokin
gav ir vidutini rezultat pasiekti padj mokytojai ir mokyklos neturi bti vertinamos prasiau nei
mokyklos, pradjusios nuo stipraus mokinio ir padjusios jam pasiekti pai aukiausi rezultat.
Sudarysime slygas geriausius rezultatus ir paang rodanioms mokykloms replikuoti savo
skm finansuosime gerj ugdymo praktik sklaidos program, padsiani pakartoti skming
mokykl veiklos modelius, diegiant jau pasiteisinusi ugdymo praktik ir vadybos metodus
probleminse mokyklose.

2.3 Kad gabiausieji rinktsi mokyti grinsime presti mokytojo paaukimui

Raktas ugdymo kokyb yra mokytojas. Mokytojo profesija yra viena i paaukimo
reikalaujani profesij (lot. professio paaukimas), kuri renkamasi ne vien dl finansinio atlygio.
Btent nuo mokytojo profesionalumo, asmenybs, motyvacijos ir autoriteto didiausia dalimi
priklauso ir mokini paanga, ir atmosfera mokykloje, ir ugdymo kokyb. Todl keli i mokyklos
krizs pradsime btent nuo mokytoj.
Perjimas nuo unifikuoto prie individualizuoto ugdymo reikia ymiai didesn mokytoj
atsakomyb u ugdymo turin ir skming jo perteikim kiekvienam besimokaniajam, todl Lietuvai
btinas naujas poiris mokytoj rengim. Nemaa dalis iandien mokyklose jau dirbani ar dar
tik pradedanij mokytoj nra pasiruo savo ugdytini parengti XXI amiaus ikiams. Deja,
dabartin mokytoj rengimo sistema negali atliepti nei mokyti norini moni, nei kokybiku
mokymu suinteresuot moksleivi lkesi.
Mokyklos atsinaujinimui nepadeda ir tai, kad mokytojo profesija laikoma viena maiausiai
prestiing, nepaisant grim mokykl skatinani tikslini program, maai gabiausi abiturient
renkasi edukologijos studijas.
Trumpuoju laikotarpiu iekant sprendim mokytoj persikvalifikavimo galimybms ir
mokytoj skaiiaus Lietuvoje optimizavimui, svarbu sudaryti palankias slygas motyvuotiems ir
geriausi isilavinim gijusiems jauniems monms rinktis mokytojo profesij. Mokytoj
bendruomen Lietuvoje spariai sensta, o dabartins slygos mokytoj darbo rinkoje nemotyvuoja
jaun ir gabi moni rinktis mokytojo keli ir dirbti su augania Lietuvos ateitimi.
 89

Siekiant mokyklas pritraukti motyvuot ir su moksleiviais dirbti norini jaun moni,

btina pasinaudoti jau pasiteisinusia gerja praktika. Todl iuo metu vykdomai programai
Renkuosi mokyti reikia suteikti nauj postm, j transformuojant pritaikius Lietuvoje jau
pasiteisinus (pavyzdiui, Kurk Lietuvai) valstybs agentros model. Prestiin geriausius
mokytojus konkurso bdu atrenkanti ir patraukl atlyginim silanti jaun profesional darbinimo
mokyklose agentra galt tapti geru pagrindu pradti naujosios kartos perspektyvi pedagog
atvedim mokykl. Darbo patirties mokyklose gav programos absolventai turt galimyb grti
agentr ir prisidti prie vietimo sistemos tobulinimo darb. Ilgainiui i agentra tapt pagrindine
bendrojo ugdymo reform varomja jga Lietuvoje.
Tyrimai patvirtina (Pav. nr. 5), kad didesnis darbo umokestis tiesiogiai sietinas su didesne
motyvacija rinktis mokytojo profesij. Todl, siekiant, kad mokytojo profesija tapt patrauklia ir
prestiine, btina utikrinti nuosekl mokytoj atlyginim augim.

Pav. nr. 5. Kuri ali studentai ketina dirbti mokytojais?

altinis: OECD PISA in Focus. Who wants to become a teacher? p. 4

Siekiant atkurti mokytojo profesijos presti, reikia ilgalaiks atlyginim klimo programos,
ypa pradedantiems dirbti mokytojams, kad emi atlyginimai u sunk ir daug jg reikalaujant
darb neatbaidyt gabi ir ambicing abiturient rinktis keli. Su investavimu mokytojus siejama
ir pavydtina Lenkijos vietimo sistemos paanga, itempusi Lenkij nuo atsiliekani (2000 m.) prie
vienos i kokybikiausi vietim teikiani ali (2012 m.).
tiksl pasiekti manoma gyvendinus du sprendimus nustaius, kad dabartinis vidurinio
ugdymo pedagog atlyginim fondas nebt mainamas emiau esamos ribos net ir tuo atveju, jei
pedagog skaiius mat, o taip pat vedus mokytoj atlyginim indeksavim. Dl to keisime
 90

apmokjimo u bendrojo lavinimo pedagog darb tvark iki 2020 m. tarifin (valandin)
atlyginimo sistem pakeis mokytoj darbo poreikiams pritaikyta etatin sistema.
Lietuvoje po ketveri met vidutinis minimalus mokytoj atlyginimas turi siekti 75 proc. nuo
BVP per capita, o maksimalus 135 proc. (Dabar Lietuvoje mokytoj atlyginim ribos sudaro
atitinkamai 32,3 ir 59,4 proc. nuo BVP per cap., o Vokietijoje 129,4 ir 211 proc.)
Taiau vien tik atlyginim neutenka grinti prestiui mokytojo paaukim ir mokytojo
autoritetui atkurti. Mokytojai turi bti gav aukiausi savo dstomos srities isilavinim, bti
geriausi universitet absolventai. Todl reikia rytingai ubaigti edukologijos monopolio ardym,
diegiant edukologinius modulius geriausiuose alies universitetuose, kad juose studijuojantis
studentas, pajuts paaukim mokytojauti, galt pasirinkti ir bestudijuodamas gyti edukologijos
profil, kuris leis jam dstyti mokykloje. Tik taip mokykl gals ateiti geriausi savo dalyko inovai.
Stiprindami pedagogo veiklos autonomikum ir jo atsakomyb u ugdymo tiksl
gyvendinim, nuosekliai pereisime prie reikalavimo, kad kiekvienas mokytojas bt gijs magistro
laipsn. Lietuvai reikia eiti Vakar valstybi pramintu keliu ir leisti universitetams laisvai silyti
pedagogin kvalifikacij bakalauro laipsn jau gijusiems monms. iuo metu mokytoju nusprends
tapti universiteto absolventas u tai turi sumokti papildomai. gijusiam specialyb pasirinktame
universitete absolventui turi bti suteikta galimyb apsisprsti, k toliau veikti dirbti, toliau gilinti
akademines inias ar tapti bendrojo arba ikimokyklinio ugdymo pedagogu. Po toki pokyi
atsinaujinusi mokytoj bendruomen taps labiau motyvuota ir tinkamai paruota darbui XXI a.
Lietuvos vietimo sistemoje.
Dabar dirbantys mokytojai dar ilg laik sudarys ms vietimo sistemos stubur, kol pagal
nauj sistem paruoti mokytojai prads darb mokyklose. Kad vidurinio mokslo sistemos pertvarka
trumpuoju laikotarpiu gaut pagreit sieksime trij pokyi. Pirmiausia daugiau mokytojo laiko bus
skirta darbui su vaikais ir tvais. Antra mokytojams suteiksime daugiau laisvs renkantis, kaip
pateikti ugdymo turin. Treia i esms sustiprinsime bendrojo lavinimo pedagog kvalifikacijos
klimo bei nuolatins atestacijos sistem j centralizuodami ir vardindami konkret valstybs
usakym, kokias kvalifikacijas turi gyti visi su moksleiviais dirbantys pedagogai.
Viena vertus, mokytojo inios ir kvalifikacija spariai besikeiianioje visuomenje reikalauja
reguliariai atsinaujinti ir tobulti. Kita vertus, mokytojus ilgainiui isekina nuolat patiriamas
psichologinis krvis. Todl silome iuos du dalykus isprsti vienu ypu: analogikai akademiniams
sabbaticals, vesti tobuljimo atostogas. eerius metus mokykloje atidirb mokytojai septintuosius
metus, gaudami piln atlyginim, galt praleisti tobulindamiesi, gilindami ir atnaujindami inias,
gydami papildom kvalifikacij ir grti mokyklas atsigav, nedami nauj kokyb.
 91

2.4 Persikvalifikavimo galimybs mokytojams

Ne visi mokytojai gali vytis sparius pokyius ir nuolat atnaujinti savo inias. Dalis karjeros
pradioje paaukim turjusi mokytoj ilgainiui nusprendia norintys keisti savo specialyb. Deja,
mokyti nebenorintys, pensinio amiaus sulauk ar priartj prie jo mokytojai Lietuvoje vengia keisti
darbo pobd ar palikti vietimo sistem dl menk persikvalifikavimo galimybi ir nepakankam
socialini garantij palikus darb.
Mokytoj kait stabdo ir tuo nesuinteresuota mokyklos administracija bei atestacijos
trkumas. ias sistemines problemas pads isprsti ms pasilyta ankstyvosios pensijos programa,
utikrinanti or ir finansikai saug gyvenim baigus mokyti, ir naujos adekvaios
persikvalifikavimo galimybs (pavyzdiui, mokytojams pasilant perkvalifikavimo socialinius
pedagogus, specialiuosius pedagogus, bendruomeni socialinius darbuotojus galimyb ir atitinkamas
programas ir pan.).

2.5 Mokytojo ori darbo slyg utikrinimas

Labai svarbu mokytojams sudaryti paias geriausias darbo slygas dirbti ir siekti geriausios
ugdymo kokybs kiekvienam mokykloje besimokaniam vaikui.
Mokytojai, dirbdami savo darb, turi turti ir aiki teisin apsaug dabar jie danai
pasijunta beteisiai, nepajgs atlikti sins ir sveiko proto diktuojam savo pareig: sutramdyti kitus
terorizuojant neklauad, ukirsti keli patyioms, pasiprieinti asocialiam ir alingam elgesiui.
iuo metu Lietuvoje deimiai moksleivi tenka vienas vidurinio ugdymo pedagogas. Toks
moksleivi ir mokytoj skaiiaus santykis yra vienas maiausi visoje Europos Sjungoje. Ne tik
Europoje, bet ir visame pasaulyje viena paangiausi vidurinio ugdymo sistem garsjanioje
Suomijoje vienam mokytojui tenka 15 mokini, Jungtinje Karalystje ir Airijoje 16 (Europos
bendradarbiavimo ir pltros organizacijai priklausani valstybi vidurkis 15 mokini tenkani
vienam mokytojui). Ilgainiui majant Lietuvos moksleivi skaiiui (Pav. nr. 6), vienam mokytojui
tenkani moksleivi skaiius ms alyje turi artti prie EBPO vidurkio.
Padsime mokytojams tinkamai susitvarkyti su jiems tenkaniu krviu ir atliepti individualius
moksleivi poreikius. Todl kiekvienoje mokyklose, atsivelgiant mokini, mokytoj skaii ir j
poreikius, dirbs reikalingas skaiius mokytoj padjj, socialini pedagog, psicholog, karjeros
specialist ir kit ugdymo procese svarb vaidmen atliekani darbuotoj.
Dar vienas aspektas nebeturi likti laisv pamok dl susirgusio ar neatvykusio mokytojo.
Langus upildys kiekvienos savivaldybs inioje esantys pakaitiniai mokytojai, kurie, ikilus
reikalui, nuvyks ten, kur reikia pavaduoti, jei mokykla neisiveria savo itekliais.
 92

Pav. nr. 6. Moksleivi skaiiaus kitimo prognoz (2016-2030)

Kad kiekvienas mokytojas turt visas reikiamas priemones pasirinktiems ugdymo metodams
gyvendinti, utikrinsime adekvat pedagoginio proceso finansavim. Todl rpestis kanceliarinmis
prekmis, vadovliais, laboratorijomis, informacini technologij ir ryio priemonmis bei kitomis
didaktinmis priemonmis nebebus nuolatinis mokytojo darbo palydovas.
Tam kad mokytojai turt daugiau laiko ir galimybi vertinti kiekvieno vaiko poreikius ir
galimybes, dl tinkamiausi ugdymo metod diskutuoti su tvais ir mokyklos bendruomene, ymiai
sumainsime mokytojams tenkani vietimo biurokratij ir reguliavimo i viraus apimtis.

2.6 Efektyvesn mokykl veikla

Visuomens senjimas, maas gimstamumas ir didelio masto emigracija, kurios metu

ivykstantys darbingo amiaus mons kartu isivea ir savo vaikus, kelia klausim dl mokykl
tinklo efektyvumo Lietuvoje. Per deimtmet (2005-2015) mokykl skaiius Lietuvoje sumajo nuo
1429 iki 1193, t.y. 17 proc.53 Dl Lietuvoje nuosekliai majanio mokini skaiiaus (klasse),
Lietuvoje jau kur laik natraliai maja ir mokykl skaiius. Vidutinis klass dydis Lietuvoje
iandien yra dvylika moksleivi. Pasitaiko atveju, kai rajonini mokykl klases tesudaro 3-4
mokiniai. Svarbu atkreipti dmes, kad mokini skaiius klasse maja ne tik ma miesteli
mokyklose Lietuvos regionuose, bet ir alies didmiesiuose54. Tokios klass yra ildomos,
renovuojamos ir aprpinamos brangia ranga, skirta daug didesniam mokini ir mokyklos darbuotoj
skaiiui. Tai yra vienas neefektyviausi valstybs l panaudojimo pavyzdi, darani neigiam
tak bendrai ugdymo kokybei.

53
SVIS
54
Shewbridge, Claire et al. (2016), OECD Reviews of School Resources: Lithuania 2016
 93

Todl norint skmingai pertvarkyti bendrojo ugdymo sistem, nemanoma ivengti mokykl
tinklo pertvarkos klausimo. Iki iol is procesas vis dar vyksta stichikai ir nevaldomai. Dl to
pralaimi tiek nuolatin netikrum dl ateities patiriantys mokytojai, tiek ir auktos mokslo kokybs
negaunantys moksleiviai, kurie mokydamiesi labai maose klasse praranda galimyb lavinti
socialinius gebjimus, dirbti grupse ir mokytis sugyventi vairialypje bendruomenje.
Mokykl optimizacija nebegali vykti sporadikai, ji turi turti aiki krypt ir bti labai
glaudiai integruota su alies regionine politika. Negalima mokykl, ypa regionuose, velgti tik
kaip ugdymo staig, neatsivelgiant jos atliekam platesn vaidmen siekiant utikrinti regiono
kultrin, socialin ir ekonomin raid. Igrynintos mokyklos modelis, kuris tinka miestams, kaimo
vietovse dl neigiamos demografins kaitos tendencij neveikia efektyviai, todl regionuose labai
svarbu kurti naujus mokyklos veiklos modelius integruotus kultros ir vietimo centrus, kur
mokykla bt kartu ir kultros bei bendruomens centras.
Nors rajon savivaldybi administracijos supranta mokykl tinklo pertvarkos btinyb,
danai tam prieinasi, nes sutaupytos ugdymo krepeli los grinamos ne savivaldybs, bet
valstybs biudet. Kad savivaldybs bt labiau motyvuotos prisidti prie efektyviai veikianio
bendrojo ugdymo tinklo sukrimo, ias las reikt grinti savivaldybi vietimo biudetus. Taip
atsirast daugiau galimybi mokytojams didinti atlyginimus.

2.7 Bendrojo ugdymo program atnaujinimas

Universitetuose dirbantys pedagogai pastebi, kad Lietuvos moksleiviai auktsias mokyklas

stoja silpnai mokdami svarbiausias mokyklines disciplinas, pavyzdiui, matematik ar angl kalb.
Dl ios prieasties Lietuvoje sudtinga trumpinti auktojo mokslo studij laik studentams
universitete tenka mokytis tai, ko neimoko mokykloje. Todl svarbu atnaujinti bendrojo ugdymo
programas i pagrind sustiprinant matematikos, informacini technologij, gamtos moksl ir kalb
(taip pat ir lietuvi) mokym, o taip pat susijusias bendrojo ugdymo disciplinas ntegruojant
logikos, filosofijos ir finansinio ratingumo dalykus.
Dabartiniai mokiniai savarankikomis asmenybmis taps tik gav tarptautikum orientuot
isilavinim. Todl vidurinio ugdymo grandyje itin svarb vaidmen turi vaidinti aukiausios
kokybs usienio kalb mokymas. Vidurinio ugdymo vietimo grandiai ikelsime ambicing tiksl,
kad kiekvienas mokykl baigs vaikas gerai mokt ne maiau nei dvi usienio kalbas. Siekiant io
tikslo, valstybinius usienio kalb egzaminus ilgainiui pakeis tarptautiniu lygiu pripastam usienio
kalb egzamin (IELTS, TOEFL, TestDaf, DALF ir kit) standartus atitinkantys egzaminai. Esame
sitikin, kad mokyklose savo viet turi atrasti ir klasikini kalb graik bei lotyn mokymas.
 94

2.8 mog vertybikai ugdanti mokykla

Vertybinis ugdymas nors ir trumpai minimas oficialiuose vietimo dokumentuose, i tikrj

lieka vietimo sistemos paratse, o turt bti viso ugdymo proceso pagrindas. Turime kalbti apie
vertybi integravim ugdymo turin, kuris bt grstas vientisu pasaulvaizdiu, padedaniu vaikui
suprasti save, visuomens gyvenim ir pasaul. Mokykla turi teikti viening pamatini vertybi
vaizd, kur interpretuojant galimas pair skirtumas ir dialogas, bet ne vertybinis konfliktas. Tik
tuomet gali vykti kryptingas ugdymas.
Ugdymo turinys turi bti perirtas i vieningos humanistini, patriotini, pilietini
nuostat, eimos, kit moralini vertybi pozicijos. U valstybs, t.y. vis piliei, las negalime
leisti, kad mokykla ugdyt nuostatas, kurios skatint bsimuosius pilieius nesieti savo ateities su
Lietuva, skatint ivykti - savo ir savo eimos gerov kurti svetur. Todl turime vardinti vertybinius
orientyrus ir siekti, kad mokykla mokymosi procese remtsi tokia vertybi sistema, kuri leist
vystytis smoningai, atsakingai, kultringai, pilietikai asmenybei ir bt palanki valstybs ilikimui
ir klestjimui.
Mokykla turi orientuotis visaverts asmenybs ugdym tokios, kuri paskui gals pati
mokytis, gyti naujas inias ir gdius, perkurti, koreguoti ir plsti i mokyklos atsinet painim.
Tokios asmenybs neiaugs be humanistini disciplin, be kuri neliks krybingumo, visapusikai
isilavinusio asmens, laisvo mogaus ugdymo.
Konkreiais rodikliais vertybinio ugdymo pasiekimus vertinti sunku, o greiiausiai ir
nemanoma. Taiau, manome, kad investuodami mokytojus, kokybik j parengim ir
konkurencing darbo umokest, taip pat siekdami, kad mokytojo profesij rinktsi pilietiki, protingi
ir krybingi mons, galime tiktis, kad pamatini vertybi diegimas bus integruotas vaik ugdymo
proces, kad tikslingas vertybinis ugdymas leis pasiekti vertybin mokykl ir visuomens
atsinaujinim.

2.9 Moksleivi su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais integracija

Moksleivi, turini specialij poreiki ugdymas turi bti nukreiptas socialins integracijos
linkme. Todl sieksime, kad vaik ir jaunimo, besimokanij specialiosiose mokyklose ir centruose,
skaiius mat ir kuo daugiau j turt visas galimybes mokytis bendrojo lavinimo mokyklose
(bendrose ar specialiosiose klasse). Mokymasis specialiosiose mokyklose ar namuose turt ilikti
mokymosi galimybe tik didelius ar ypa didelius specialiuosius poreikius turintiems moksleiviams.
Kad specialij ugdymo poreiki turintys moksleiviai galt mokytis bendrojo lavinimo
mokyklose (bendrose ar specialiosiose klasse), jose jaustsi saugs fizikai ir emocikai, mokyklos
turt gyvendinti ias paramos priemones:
 95

- pritaikyti mokymosi aplink atsivelgiant j specialiuosius poreikius;

- utikrinti reikiamas specialisias mokymo(si) priemones ir technin rang;
- taikyti specialius ugdymo metodus ir gyvendinti pagalbin mokym(si) grupse ar
individualiai;
- sudaryti ir gyvendinti individual mokymo(si) plan (pagal poreik);
- atsivelgiant mokykloje besimokanij vaik su specialiaisiais poreikiais skaii,
utikrinti, kad mokykloje dirbt atitinkamas skaiius specialij pedagog, psicholog,
kit pedagogini ir pagalbinio personalo darbuotoj.

Kad bendrojo lavinimo mokyklose ios paramos priemons bt gyvendintos, mokykloms

reikia kvalifikuot, motyvuot ir su specialij poreiki moksleivi ugdymo organizavimu gerai
susipainusi vadov, taip pat labai ger isilavinim gijusi ir tobulti siekiani mokytoj. Jau
dirbantiems pedagogams turt bti organizuojami tiksliniai kvalifikacijos klimo kursai apie
specialij poreiki moksleivi ugdym. Tuo tarpu dar tik studijuojantys ir siekiantys tapti bendrojo
lavinimo pedagogais turt bti isamiai supaindinami su specialij poreiki moksleivi ugdymo
organizavimo procesais.

2.10 Tikslingas rengimas karjerai bendrojo lavinimo mokyklose

Esame sitikin, dar bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems jauniems monms turi
bti sudaromos slygos ir galimybs kuo geriau sivertinti savo poreikius ir norus, kad planuodami
karjer mokiniai galt priimti objektyvia informacija ir praktine patirtimi pagrstus sprendimus dl
j tolesnio profesinio tobuljimo kelio, todl ypating dmes skirsime profesiniam informavimui ir
karjeros planavimui. Bendrojo lavinimo mokyklose suteiksime mokiniams galimyb susipainti su
skirtingomis profesijomis, valstybs prioritetinmis kio akomis, profesinio ir auktojo ugdymo
staig privalumais ir trkumais, karjeros galimybmis baigus vieno, ar kito tipo ugdymo staig.
Todl ketiname investuoti profesinio orientavimo ir karjeros planavimo ranki tobulinim ir
krim.
Atsivelgdami kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes, silysime nuo 8-9 klass vesti
kasmetin ir visiems moksleiviams privalom savaits trukms praktik privaiajame arba
valstybiniame sektoriuje. Reali praktika pads mokiniams atsakingiau planuoti profesin ateit,
isiaikinti savo poreikius ir lengviau pasirinkti profesij. Taip bus sukurtos prielaidos profesinio ar
auktojo mokymo staigas stoti labiau motyvuotiems ir i anksto geriau pasiruousiems mokiniams.
Karjeros pamokos turi tapti integruota pagrindinio ugdymo programos dalimi, kuri bt prieinama ne
tik didmiesiuose besimokantiems vaikams. Toki pamok metu atliekami savianalizs testai,
vykdomos individualios konsultacijos, ivykos mones ir kitos priemons leist mokiniams geriau
 96

painti save ir isiaikinti profesinius polinkius. Manome, kad ios priemons geriausiai padt
vaikams (o kartu ir j tvams bei mokytojams) objektyviai vertinti, kokia mokymo staiga ir
profesija labiausiai atlieps mokinio gebjimus ir lkesius, taip utikrinant geriausi karjeros
planavimo keli.

3. Darbo rinkos poreikius atliepiantis profesinis lavinimas

Pastaraj deimtmet profesinio mokymo srityje gyvendinami projektai steigiami sektoriniai

praktinio mokymo centrai, modernizuojama dalies profesini mokykl infrastruktra, kuriamos
modulins profesinio mokymo programos ir pan. skatina tam tikrus pokyius profesinio ugdymo
sistemoje, taiau vis tiek neutikrina glaudaus profesini mokykl ir verslo bendradarbiavimo,
efektyvaus modernios infrastruktros panaudojimo ir skmingai veikianios praktinio parengimo
sistemos. Profesini mokykl absolvent kompetencijos, praktiniai gdiai ir gyta kvalifikacija vis
dar danai prasilenkia su darbo rinkos poreikiais, o tai lemia aukt jaunimo nedarb, riboja vietos
moni veikl ir ukerta keli Lietuv pritraukti daugiau usienio investuotoj, todl labai svarbu
siekti permain profesinio mokymo srityje.
Pagrindinis i permain tikslas patobulinti profesinio mokymo sistem taip, kad ji tapt
konkurencinga, kokybika, lanksia ir gebania iugdyti darbuotojus, kuri inios ir gdiai atliepia
darbo rinkos tendencijas ir poreikius. Kad profesinio mokymo potencialas bt tinkamai inaudotas,
o profesinio ugdymo sistema parengt verslo lkesius ir poreikius atitinkanius kvalifikuotus
profesionalus, labai svarbu utikrinti nuolatin ir sisteming profesini mokykl ir verslo moni
bendradarbiavim.
Tai yra tikroji efektyvaus profesinio ugdymo skms slyga, nuo kurios priklausys, ar augs
profesinio mokymo staig veiklos kokyb bei prestias ir dids profesines mokyklas besirenkanij
mokini skaiius. Btent glaudus verslo ir profesinio ugdymo staig bendradarbiavimas apsprs,
kaip skmingai bus gyvendinti pokyiai, siekiant panaikinti neatitikim tarp reali darbo rinkos
poreiki ir profesini mokykl absolvent gyt kompetencij.
Tikime, kad ms valstyb vis dar turi unikali galimyb i esms pagerinti Lietuvos
profesinio mokymo sistem, kad taip vykt, reikalinga vizija, aiki politin valia ir konkrets
veiksmai. Geros specialybin isilavinim teikianios mokslo staigos turi veikti ne tik trijuose
Lietuvos didmiesiuose, bet ir likusiuose Lietuvos region centruose atsivelgdamos region pltros
strategijose numatytas region ekonomins pltros gaires. Tokiu bdu regionus ateinantis verslas
bus utikrintas, kad net ir maesniuose miestuose jam netrks tinkamai paruot reikiamos
kvalifikacijos darbuotoj, o regionuose besimokantys mons turs galimyb sidarbinti ir tinkamai
inaudoti savo potencial.
 97

3.1 Lietuvai Vokietijoje pasiteisinusi profesinio mokymo sistema

Lietuva turi perimti geriausi toki ali, kaip Vokietija ar Austrija patirt pltojant profesinio
ugdymo sistem. Dualinio profesinio mokymo sistema, kuri sudaro dvi dalys: teorin dalis
profesinio mokymo staigoje ir praktin dalis monje, utikrina stabil moni, socialini partneri ir
profesinio mokymo staig bendradarbiavim ruoiant darbo rinkos poreikius atitinkanios
kvalifikacijos specialistus. Vis suinteresuotoj ali sitraukimas darbuotoj ugdymo proces
utikrina bendr atsakomybs jausm u paruot darbuotoj kokyb ir j tinkamum darbo rinkai.
Todl bendradarbiaudami su profesinmis mokyklomis ir verslu, ir atsivelgdami jau vykstanius
pokyius profesinio lavinimo sistemoje, sieksime, kad Lietuvoje bt pritaikomi dualinio profesinio
mokymo sistemos elementai. Manome, kad tai kelias, kuriuo Lietuva turi engti tobulindama
profesinio lavinimo sistem, kurdama mokymo pameistrysts forma tradicijas ir utikrindama
bendradarbiavimo kultros pltr.

3.2 Nuo mokyklins mokymosi formos prie pameistrysts

Esame sitikin, kad Lietuvoje yra tinkamos slygos gyvendinti pameistryste grst profesin
mokym.55 Todl bendradarbiaudami su privataus sektoriaus ir profesinio mokymo atstovais,
sieksime, kad iki 2020 met bent 40 proc. vis profesinio mokymo program bt organizuojamos
pameistrysts bdu.
iuo metu Lietuvoje profesinis mokymas daniausiai vykdomas mokykline mokymosi forma.
Tuo metu pameistryst, nors ir reglamentuojama kaip viena i profesinio mokymo form, paplitusi
tik labai nedideliu mastu. 2014 met duomenimis, ia mokymo forma buvo parengta tik apie 800
kvalifikuot darbuotoj56. 2013 metais profesinio lavinimo staigas i viso baig 14 748 mokiniai,
gij pirmin kvalifikacij, ir 19 572 asmenys, moksi pagal tstinio profesinio rengimo programas 57.
Lietuvoje pameistrysts programos daniausiai gyvendinamos vykdant ES lomis finansuojamus
projektus tstinio profesinio mokymo ir neformaliojo vietimo srityse. Pirminiame profesiniame
mokyme, kai siekiama gyti pirmj kvalifikacij, mokymas pameistrysts forma nra gyvendinimas.
Todl sieksime pakeisti i situacij pameistryst praddami diegti pirminiame profesiniame
mokyme. Taip profesinio rengimo sistema paruo rinkos poreikius maksimaliai atitinkanius
specialistus.
Manome, jog Lietuva galt skmingai sekti Vokietijos dualinio profesinio rengimo keliu,
kuris utikrina verslo poreikius atitinkani specialist pasil darbo rinkoje ir slygoja ma

55
Europos profesinio mokymo pltros centras (Cedefop), Pameistrysts apvalga. Lietuva. Aikaus
pameistrysts kelio enklinimo link, Europos Sjungos leidini biuras, 2016, p. 71
56
LR vietimo ir mokslo ministerija, Pameistryst Lietuvoje. Poreikis it galimybs, vietimo problemos analiz,
2014, p. 2
57
Ibid.
 98

jaunimo nedarb alyje. Jau ketvirtus metus i eils Latvijoje pagal Vokietijos dualinio modelio
principus skmingai gyvendinama profesinio mokymo sistemos pertvarka, Lietuvoje galt bti
gyvendinta dar greiiau ir taip pat duot teigiam rezultat.
Vis pirma Lietuvoje sieksime gyvendinti maos apimties pameistrysts projekt, orientuot
tam tikras profesijas ir kio sektorius. Projekt planuotume gyvendinti su profesinio mokymo
staigomis, kuriose rengti sektoriniai praktinio mokymo centrai ir kurios turi ilgamet skmingo
bendradarbiavimo su verslu patirt. Tiktina, kad skmingai gyvendinus pilotin projekt, didt
verslo moni susidomjimas pameistrysts mokymo forma. Todl tapt manomas nuoseklus
perjimas prie pameistrysts program kituose ekonomikos sektoriuose ir profesinio mokymo
staigose.
Utikrindami finansines ir nefinansines paskatas, sukursime mechanizm, kuris skatint
mones priimti daugiau pameistri ir aktyviai bendradarbiauti su profesinio mokymo staigomis.
Viena i toki finansini paskat, galt bti pameistri ilaid kelionms kompensacija, kuri kaip
tinkam nurodo ir patys darbdaviai58. Taikysime tokias pagrindines nefinansines priemones:

moni traukim program (moduli) rengim ir tobulinim;

informavimo ir konsultavimo sistemos sukrim;
vie kokybikas mokymo paslaugas pameistrysts bdu teikiani moni pripainim.

iuo metu profesinio mokymo staigos neturi pakankamai motyvacijos (neretai ir finansini
itekli bei personalo,59 arba mano j neturinios) aktyviai bendradarbiauti su verslu, vykdyti
profesin mokym pameistrysts forma. Nors dalis profesini mokykl pritraukia daug mokini ir
paruoia darb lengvai susirandanius profesionalus, kur kas didesn profesini mokykl dalis vis dar
veikia neefektyviai. iandien Lietuvoje veikia ir toki profesinio regimo mokykl, kurias pabaigs
vienas i keturi absolvent nesusiranda jokio darbo60. Todl silysime valstybini profesini
mokykl finansavim susieti su kiekvienos i i mokymo staig veiklos rezultatais. iems
rezultatams matuoti vesime aikius kokybinius ir kiekybinius rodiklius:

- profesins mokyklos absolvent sidarbinimo pagal gyt profesij ir suteikt kvalifikacij

lyg (siektinas rezultatas bent 70 proc. pagal profesij sidarbinusi absolvent);
- profesins mokymo staigos absolvent verslumo lyg (kiek absolvent pradeda savo versl);
- bendradarbiavimo su verslu mast ir efektyvum (verslo atstov dalyvavim rengiant
mokymo programas, egzaminuojant studentus ir dalyvaujant profesini mokykl valdyme);

58
Ibid. p. 50
59
Ibid. p. 44
60
Sarafinas, G., Kaip pasitikrinti, ar pasirinkote ger profesin mokykl, Reitingai, 2015 m. gruodis-2016 m.
gegu, p. 144
 99

- mokini skaii, dal mokymo programos laiko praleidusi usienio mokymo staigose;
- kvalifikuot profesijos mokytoj skaii;
- dstytoj su praktine patirtimi skaii;
- pameistrysts forma vykdom program dalis.

Tokiu bdu profesin mokym vykdanioms mokslo staigoms bus sukurtas realus pagrindas
konkuruoti tarpusavyje pasilant rinkos poreikiams geriausiai pritaikytas ir nuolat atsinaujinanias
programas bei paruoiant auktos kvalifikacijos specialistus. Intensyvesn profesinio mokymo staig
tarpusavio konkurencija taip pat prisids ir prie optimalaus profesini mokykl tinklo krimosi.

3.3 Profesinio mokymo staig valdymas daugiau efektyvumo

Nuo 2003 m. valstybinms profesinio mokymo staigoms yra sudaromos slygos i

biudetini staig tapti vieosiomis, kad profesinio mokymo staig veikloje dalininko teismis
dalyvaut ne tik vietimo ir mokslo ministerija, bet ir savivaldybs, darbdavi organizacij atstovai,
kiti socialiniai partneriai61. 2013 m. Lietuvoje veik 25 tokio tipo profesinio mokymo staigos62.
Nepaisant to, kad joms nepavyko pritraukti tiek privai l, kiek buvo tiktasi, vieosios profesins
mokyklos veikia efektyviau u valstybines, tok pat specialist skaii paruodamos u maesnes
las63. Nordami utikrinti efektyvesn profesini mokymo staig valdym, ir toliau sieksime j
valdymo struktr traukti nauj darbuotoj iekant ir rinkos pokyius geriau u valstybs staigas
jauiant versl.

3.4 Modulins profesinio mokymo programos daugiau lankstumo

Profesinio ugdymo staigos vis pirma turi bti lankstesns silydamos naujas, rinkos
pokyius ir darbdavi poreikius orientuotas profesinio mokymo programas (modulius). Viena i
galimybi padti asmenims greiiau ir efektyviau gyti, keisti ar tobulinti kvalifikacij yra modulinio
profesinio mokymo sistemos gyvendinimas Lietuvoje. Tai lankstus mokymo bdas leidiantis gyti
pirmin kvalifikacij, tobulinti jau turimus gdius ar skmingai persikvalifikuoti.
2015 m. pabaigoje Lietuvoje buvo parengta 60 modulini profesinio mokymo program.64
iais ir kitais mokslo metais modulins profesinio mokymo programos bus gyvendinamos praktikoje
ir atliekama bandomojo laikotarpio stebsena. pastaruosius procesus btina traukti moni atstovus,

61
LR vietimo ir mokslo ministerija, Profesinio mokymo staig pertvarka: siekis, galimybs, nauda, vietimo
problemos analiz, 2012, p. 2
62
LR vietimo ir mokslo ministerija, Profesinio mokymo vaizdio ir patrauklumo gerinimas, vietimo
problemos analiz, 2013, p. 4
63
LR vietimo ir mokslo ministerija, Profesinio mokymo staig pertvarka: siekis, galimybs, nauda, vietimo
problemos analiz, 2012, p. 78
64
LR vietimo ir mokslo ministerija, Modulinio profesinio mokymo sistemos krimo ypatumai, vietimo
problemos analiz, 2015, p. 5
 100

kurie pateikt savo silymus, kaip patobulinti modulinio profesinio mokymo programas ir utikrinti
skland visos profesinio rengimo sistemos gyvendinim.
Verslas turi bti tiesiogiai traukiamas ne tik profesinio ugdymo program krim, bet ir j
tobulinim, atnaujinim ir vertinim. Taip bus utikrintas tstinis mokslo staig ir verslo moni
bendradarbiavimas gerinant profesinio lavinimo sistemos kokyb, optimizuojant mokymo program
skaii ir utikrinant, kad mokymo staig silom program turinys atitinka rinkos poreikius.
Utikrinus verslo moni ir profesinio lavinimo staig bendradarbiavim, abi puss prisiimt
atsakomyb u parengt specialist darbo gdi kokyb ir atitikim darbo rinkos poreikiams.

4. Auktojo mokslo sistemos pertvarkos gairs

Tarptautiniai ekspertai atkreipia dmes, kad Lietuvoje neefektyviai panaudojama ipltota

mokslo ir studij infrastruktra, prastjanti ir prietaringa studij kokyb, dideli dstytoj ir tyrj
krviai, bet mai atlyginimai, neveiksmingas finansavimas, maas valstybini universitet
tarptautikumas. Kad veiktume ikius Lietuvos auktojo mokslo sistemoje labai svarbu vesti
minimalius reikalavimus (kriterijus), kuriuos turt atitikti kiekviena auktojo mokslo staiga. ie
kriterijai turt skatinti:

a) auktj mokykl persitvarkym,

b) efektyvesn intelektinio potencialo ir infrastruktros panaudojim,
c) studij ir mokslo kokyb.

Taip pat labai svarbu nacionaliniu lygmeniu susitarti dl konkrei iai sistemai priklausani
institucij universitet ir kolegij udavini ir vaidmen valstybje. Lietuvos region poreikius
atliepianios ir aukt studij kokyb utikrinanios kolegijos turt:

- atsivelgdamos regiono, kuriame veikia, poreikius ir specializacij, ruoti auktos

kvalifikacijos specialistus ir vidurins grandies vadovus;
- glaudiai bendradarbiauti su verslu ir regiono valdia dl konkrei problem sprendimo,
inovacij diegimo ir taikymo;
- bendradarbiauti su profesinmis mokymo staigomis, skatinti paangiausiuosius profesini
mokykl absolventus tsti mokslus kolegijose;
- ilgainiui tapti region intelektin potencial telkianiais mokslo centrais.

Tarptautiniu lygiu kokybe konkurencingi ir aukiausio lygio gabumus ugdantys universitetai

alies mokslo, intelekto ir kultros idiniai turt:
 101

- ugdyti aukiausio lygio gabumus ir orientuotis skirting srii visuomens, verslo, meno,
kultros lyderi visapusik rengim;
- investuoti tarptautiniu lygiu konkurencingas studij programas ir siekti tarptautinio
pripainimo, kad geriausiuosius bendrojo ugdymo mokykl absolventus paskatint auktojo
mokslo siekti Lietuvoje ir pritraukt usienio talent bei aukiausio lygio dstytoj;
- vykdyti paangiausius mokslinius tyrimus ir aktyviai bendradarbiauti su verslu dl galimybi
komercializuoti i tyrim rezultatus;
- kartu su nacionaline valdia sprsti valstybs funkcionavimo problemas, prisidti prie
valstybs politikos formavimo ir gairi valstybs gyvenime brimo.

4.1 Universitet ir kolegij tinklo pertvarka

Student skaiiui tolydiai majant (Pav. nr. 7), dalis auktj mokykl rpinasi tik
igyvenimu. Todl auktojo mokslo srityje btina gyvendinti reali, o ne formali auktojo mokslo
staig konsolidacij. Tokia konsolidacija valstybei pads sukoncentruoti iteklius, sutelkti turim
mokslin potencial, efektyviai panaudoti valdom infrastruktr ir taip sudaryti prielaidas
kokybikesniam auktajam mokslui utikrinti.

Pav. nr. 7. Abiturient, stojani auktsias mokyklas (AM) skaiiaus kaita

altinis: LAMA BPO, LSD; Skaiiavimai: MOSTA; * negalutiniai duomenys

 102

Auktj mokykl tinklo pertvarka vyks siekiant dviej tiksl:

1) sukurti 2-3 nacionalinius universitetus, galinius konkuruoti tarptautiniu lygmeniu su

usienio auktosiomis mokyklomis, i kuri bent vienas iki 2030 m. pateks tarp 100
geriausi Europos universitet;
2) sukurti 10-ies Lietuvos region specializacij ir region vietimo bei j ekonomins
pltros tikslus atitinkani kolegij tinkl.

Siekdami sustiprinti Lietuvos auktojo mokslo potencial, auktojo mokslo staig

konsolidacij gyvendinsime Seime prim btinus politinius sprendimus. Pirmosioms savo noru
susijungianioms mokslo staigoms pasilysime patrauklias finansines paskatas. ios paskatos bus
pasilytos kaip struktrins ES paramos pagrindu sudarytos plaios apimties mokslo finansavimo
programos. Jose auktosios mokyklos gals dalyvauti tik po susijungimo, atitinkanio valstybs i
anksto numatytus kriterijus.

4.2 Geresns auktojo mokslo kokybs utikrinimas

Siekiant geresns mokslo ir studij kokybs, vien universitet ar/ir kolegij tinklo
optimizavimo neutenka. ia svarbus vaidmuo tenka auktojo mokslo sistemos finansavimo
pertvarkai. Manome, kad valstyb ir auktojo mokslo staigos turt pasirayti kokybs sutartis,
kurios numatyt, koki rezultat kolegijos ir universitetai turi pasiekti, kad gaut papildom
finansavim ir kas grst auktosioms mokykloms nepatenkinus minimali reikalavim. Dl ios
prieasties sudarysime slygas, kad universitetas ar kolegija studij finansavim pagal studij
krepeli ir stipendij metodik usitikrint tik tada, jei:

visiems stojantiesiems taikys minimal stojamj bal, kuris nuosekliai kils ir kels kartel
norintiems gyti auktj isilavinim bei gauti valstybs finansavim. Sieksime, kad dar iki
2019 m. stojamasis balas universitetus bt ne emesnis nei 3, o stojantiems kolegijas 2
balai;
studij program, atsivelgus studij krypties specifik, priims ne maiau kaip konkret
valstybs nustatyt minimal student skaii. Atskiroms studij pakraipoms bus taikomi
skirtingi reikalavimai, auktesn minimali rib taikant humanitarini ir socialini moksl
krypties studijoms (atitinkamai, emesn technologini, biomedicinos ir pan. kryptims). io
kriterijaus svarba irykja pastebint, kad studij programas palaipsniui priimama vis
maiau student (Pav. nr. 8). Sieksime, kad stagnuojanios, nepaklausios, em studij
kokyb teikianios programos nebebt finansuojamos labai aikiai jas skirdami nuo
auktos kokybs, iskirtinius talentus rengiani, specifin painimo srit studijuojani
 103

program, kuriose studij masikumas nra privalumas. Atsivelg auktj mokymo

staig regionikum ir darbo rinkos poreikius, regionuose veikianioms kolegijoms
pastarajam kriterijui taikysime laikinas iimtis.

Pav. nr. 8. Program, kuriose sutartis pasira nuo 1 iki 10 student, dalis (proc.)

altinis: LAMA BPO. Skaiiavimai: MOSTA

Tam, kad auktosios mokyklos i esms sustiprint savo skmingiausias studij programas ir
mokslin veikl, joms reikalingas ir didesnis finansavimas. Taiau norint, kad Lietuvos auktasis
mokslas bt ne tik geriau finansuojamas, bet ir tapt ities konkurencingu tarptautiniu mastu, vien
valstybs finansavimo nepakanka.
Utikrinsime, kad trumpuoju laikotarpiu auktajam mokslui skiriamas finansavimas nemat
net ir majant student skaiiui. Todl, majant studijuojanij skaiiui ir kylant stojamiesiems
balams, proporcingai augs studij krepelio vert. Trumpuoju laikotarpiu tai leis ne tik adekvaiau
finansuoti auktj moksl, bet ir spariai kelti dstytoj bei tyrj vidutin darbo umokest.
Nors valstyb yra suinteresuota kokybiku auktuoju universitetiniu mokslu, ilgainiui patys
universitetai ir juose studijuojantys studentai turi perimti didesn atsakomyb u auktojo
universitetinio mokslo finansavim. Todl siekiant utikrinti socialiai teisingesn, tvaresn ir studij
kokybei pagrindus padedant universitet finansavim, krepeli sistema nra optimaliausias
sprendimas. Dabartin auktojo mokslo finansavimo tvark btina keisti taip, kad dal studij kainos
apmokt pats studijuojantysis. Kad i moka tapt pakeliamu sipareigojimu, studijuojantiems
pasilysime patrauklias slygas gauti valstybs iduodamas paskolas studij mokoms padengti. i
paskol gavusieji ateityje j turs grinti tuo atveju, jei j pajamos perkops valstybs nustatyt rib.
Iskirtinius mokslo pasiekimus demonstruojantys studentai gals pretenduoti vis ar dal mokos
padengianias stipendijas.
 104

vykdius auktj mokykl tinklo konsolidacij, universitetams pasilysime motyvacin

sistem, kuri Lietuvos auktsias mokyklas Vakar valstybi pavyzdiu skatins kurti savo nelieiamo
kapitalo fondus (angl. endowment funds). iuos fondus universitetai bus skatinami investuoti las,
gautas u parduot universitetams priklausant nekilnojamj turt. Tam universitetams perleisime j
naudojam nekilnojamj turt (iuo metu auktj mokykl NT joms patiktas pagal panaudos
sutartis). Veikiantys universitet nelieiamo kapitalo fondai Lietuvos auktosioms mokykloms pads
gauti daugiau autonomijos ir usitikrins j ilgalaikio ir savarankiko finansavimo(si) altin.
Esame sitikin, kad auktojo mokslo finansavimas turi bti susietas su bandymais sukurti
prover atskirose mokslo srityse. Todl papildom finansavim skirsime tiems universitetams ir
tokioms studij programoms, kuriomis siekiama sukurti aikiais kriterijais ir rodikliais pagrstas
skms istorijas, taip demonstruojant nacionalin ambicij auktojo mokslo srityje.
Kelsime klausim ne tik dl optimalaus auktojo mokslo staig, bet ir studij program
skaiiaus. Siekiant optimizuoti studij program kiek, btina periodikai vertinti esam padt tam
reikalinga objektyvi kiekybin ir kokybin mint program analiz. Ji manoma tik tuo atveju, jei
studij kokybs vertinim atliekanios institucijos bus kiek manoma labiau atribotos nuo politik
daromos takos. Todl reikalinga institucin pertvarka ioje srityje veikiani staig (MOSTA ir
Studij kokybs vertinimo centro) pavaldum perduodant Lietuvos universitet steigjui Seimui.
Lietuvoje mokslin karjer tsti ketinantiems jauniesiems akademikams pasilysime
konkurencingesnes mokslins veiklos slygas. T padaryti ketiname doktorantros stipendij
susiedami su vidutinio darbo umokesio dydiu ir numatydami, kad tokia stipendija siekt nuo 85
iki 100 proc. vidutinio alies atlyginimo dydio. Taip matome btinyb perpus padidinti viet skaii
doktorantros studijose.

4.3 Auktojo mokslo tarptautikumo skatinimas

Siekiant skatinti auktojo mokslo sistemos (ypa universitet) tarptautikum ir sukurti

prielaidas prot atitekjimui Lietuv (student ir dstytoj), btina skirti valstybs itekli steigti
prestiinms magistrantros ir doktorantros stipendijoms studijuoti Lietuvoje. ios stipendijos
gavjams valstyb turt pasilyti supaprastintas slygas likti ir toliau dirbti Lietuvoje.
Perspektyviems jauniesiems Lietuvos mokslininkams ir potencialo turintiems auktojo
mokslo pedagogams btina valstybs finansin pagalba gyjant daugiau tarptautins patirties
geriausiose ir prestiikiausiose Vakar auktosiose mokyklose. Todl kursime Nacionalin
Stipendij program, kuri leis 300 gabiausi student (metin stipendija 15 000 eur) ir 100
gabiausi doktorant (metin stipendija 25 000 eur) ivykti studijuoti geriausius pasaulio
universitetus. Pirmenyb bus suteikiama toms studij sritims, kurios Naujame Plane Lietuvai yra
vardijamos kaip sritys, kuriose Lietuva siekia tapti auktj technologij hub'u, bei toms sritys,
 105

kurios yra svarbios vieojo sektoriaus modernizavimui. Toki stipendij gavjai turs sipareigoti,
kad baig studijas ir gij profesins patirties, jie Vyriausybs tvarkoje nustatytam laikotarpiui (3-5
metams) sugr Lietuv tsti savo profesins veiklos.
Taip pat steigsime 50 Nacionalini profesros stipendij (metin stipendija 50 000 eur),
kurios suteiks galimyb Lietuvos auktosioms mokykloms steigti specialias profesros vietas,
kurias ne maiau kaip 5 met laikotarpiui bt kvieiami geriausi pasaulio universitet profesoriai.
Programa numatys pirmenyb lietuvi kilms asmen, kurie yra lyderiaujantys pasaulinio lygmens
profesoriai, pritraukimui dstyti Lietuvos auktosiose mokyklose.
Be to, Lietuvos universitetus skatinsime kuo didesn dal studij program dstyti ES
kalbomis. Studij programoms, kuri dalis (iki 30 proc. bakalauro programoje ir iki 50 proc.
magistro programoje) bus dstoma usienio kalbomis, gaus papildom valstybs finansavim.

4.4. Mokslini tyrim, eksperimentins pltros ir inovacij vystymas

Nors valstybs vykdom investicij moksl ir technologijas apimtimi Lietuva neatsilieka nuo
ES ali vidurkio, iandien pinigai paprasiausiai ivaistomi pagal inovacij diegim ES esame
ketvirti nuo galo.
iandien Lietuvoje mokslo ir studij finansavimas stipriai atsilieka nuo ES vidurkio. Valstyb
tiesiogiai vykdyti mokslinius tyrimus mokslo institutuose ir universitetuose skiria tik 0,6-0,7% BVP,
o tai yra beveik dvigubai maiau nei prie 15-20 met. Be to, iuo metu Lietuvoje vykdomas
mokslini tyrim ir inovacij finansavimas bei valdymas nra efektyvus. Taip nutiko, nes
finansavimas vykdomas per daug fragmentuotai, o visos valdymo struktros politiniame lygmenyje
(vyriausybje ir ministerijose) trksta ekspertinio lygmens, kuris veikt atskirai nuo mokslo
bendruomens savivaldos lygmens.
Neguodia ir kiti rodikliai inovacij poveikis ekonomikai Lietuvoje yra pats prasiausias ES.
Europos Komisija savo metinje 2016 m. Lietuvos bkls apvalgoje pripasta, kad Lietuvai pereiti
prie daugiau pridtins verts sukurianios ekonomikos toliau trukdo neadekvati ir suskaldyta
mokslini tyrim ir inovacij politika, prastos valdymo sistemos, gerai veikiani MTEPI
finansavimo alternatyv stygius. Taigi Lietuvos inovacij politika nra pakankamai orientuota
ekonomikos konkurencingumo didinim, pati politika nra veiksminga.
Lietuvoje moksliniams tyrimams skiriamas ES las valdo Mokslo taryba, Mokslo, inovacij ir
technologij agentra, esanios vietimo ir mokslo bei kio ministerij pavaldume. Kiekviena j
disponuoja atskirais biudetais ir atsakomybmis. Sistema yra iskaidyta, kadangi joje svarbiausi
vaidmen vaidina pai mokslinink savivaldos principai. Vyriausyb yra nepajgi vardinti
prioritetini srii, kurioms bus teikiamas didesnis valstybs dmesys.
 106

Antroji problema, susijusi su vangia MTEPI pltra mokslo tyrim ir inovacij sektoriuje
reikiamos kvalifikacijos darbuotojams mokami perpus emesni nei ES vidurkis atlyginimai. Didelis
geografinis i moni mobilumas ir tarptautin darbdavi konkurencija dl prot reikia, kad
studijas baig talentingi Lietuvos tyrjai paprasiausiai neturi finansini paskat likti ir dirbti ms
alyje. Esame pasireng pakeisti susidariusi situacij priimdami konkreius sprendimus:

- parengti Lietuvos mokslo ir inovacij politikos strategij, kuri tvirtint ios politikos
integralum ir valstybin koordinavim, skatint verslo investicijas MTEPI ir nauj produkt
krim, didinant valstybs rizikos dalijimsi su verslu, remiant tyrj darbinim monse bei
i darbuotoj tarpsektorin mobilum;
- atskirti MTEP finansavim, skirt tiesiogiai tyrimams, nuo administraciniams reikalams
skiriam resurs bei tiesiogiai su moklsu nesusijusia veikla. Maksimaliai palengvinti viej
pirkim ir kitas biurokratines procedras;
- traukti mokslinink bendruomenes (pvz., Lietuvos mokslinink sjung), asociacijas ir
profesines draugijas sprendim primimo procesus, jiems suteikiant konkreias uduotis ir
galiojimus dl MTEPI program tiksl gyvendinimo;
- stiprinti reikalingas bakalauro ir magistro programas, steigiant specialias tikslines stipendijas,
kad gabiausi studentai galt studij patirt gyti geriausiuose ir reikalinguose Vakar
universitetuose ir turt galimyb sugrti konkreias jiems skirtas darbo vietas Lietuvoje;
- Papildomai finansuoti Lietuvos mokslini tyrim laboratorijas, kvieiant autoritetingus
usienio dstytojus;
- perspektyviausiems jauniesiems mokslininkams suteikti tikslines stipendijas doktorantros ir
post-doktorantros studijoms geriausiose pasaulio mokslo staigose;
- finansuoti paralelini geriausioms pasaulio laboratorijoms mokslini tyrim laboratorij
krim Lietuvoje;
- vykdyti geriausi i Lietuvos kilusi mokslinink susigrinimo Lietuv program
finansikai remiant j darbo viet krim ms alyje;
- mokslo slniams ikelti aikius ir pamatuojamus rezultatus (KPIs), susietus su verslo ir
mokslo bendradarbiavimu, mokslini tyrim komercializacija ir registruojam patent
skaiiumi;
- sukurti MTEPI ini panaudojimo valstybs sektoriuje sistem;

5. Mokymosi vis gyvenim teikiamos galimybs

Vis aktualesniu tampa darbuotoj gebjimas nuolat tobulti, plsti ir gilinti savo inias, taip
reaguojant XXI amiaus technologinius ikius darbo aplinkai. Todl labai svarbu, kad
darbuotojams bt suteiktos galimybs skmingai atnaujinti profesinius gdius savivietos,
 107

mokym monse ar mokymo program profesinio vietimo staigose keliu. Dl ios prieasties,
Lietuvai btina lanksti kompetencij tobulinimo ir persikvalifikavimo galimybes utikrinanti
vietimo sistema.
iuo metu nemaai specialist susiduria su darbo rinkoje atsiradusiais pasilos ir paklausos
ikraipymais, kai norint prisitaikyti prie besikeiianios darbo aplinkos, tenka keisti profesij. Vis
greiiau vykstant darbo proces automatizacijai, ios tendencijos artimiausioje ateityje tik sparts.
Siekiant laiku reaguoti XXI amiaus keliamus ikius dirbantiesiems vis ilgjant darbing
ami, btinyb keisti savo profesij ir tradicines profesijas pakeiiani technologij sivyravim
kasdienybje Lietuvos darbo rinkoje turime sukurti real, o ne tariam mobilum.
Deja, iuo metu Darbo biros silomas perkvalifikavimo modelis beviltikai atsilieka nuo
ketvirtosios pramons revoliucijos ikelt iki ir dirbantiesiems nesuteikia galimybs skmingai
pakeisti profesij. Todl btina sukurti ir gyvendinti nauj skirting srii ir institucij ribas
perengiani profesinio perkvalifikavimo program. Tokia programa ilgainiui turt vien
efektyviai veikiani sistem traukti geriausius rezultatus pagal absolvent sidarbinimo statistik ir
lankst reagavim darbo rinkos pokyius rodanias mokslo staigas ir privaias mones.
Todl valstyb turi sudaryti slygas perkvalifikavimo srityje veikti verslams, per trump laik
galintiems efektyviai perkvalifikuoti darbuotojus ir suteikti jiems darbo rinkos poreikius atitinkanias
kompetencijas. Tai pagyvint talent cirkuliacij ekonomikoje ir leist laiku reaguoti naujai
atsirandani paklaus paslaug ekonomikoje. Kartu su geresnmis trumpalaikmis socialinmis
garantijomis darb keiiantiems ar jo neseniai netekusiems monms, tokia tvarka ilgainiui leist
atsisakyti dabartinio neefektyvia Darbo biros veikla paremto perkvalifikavimo modelio.

***
Lietuvos ir kiekvieno besimokaniojo ateitis priklauso nuo valstybs ryto investuoti
isilavinim. Todl siloma sistemin vietimo pertvarka yra vienas svarbiausi valstybs politikos
udavini. Tik skmingai gyvendin i pertvark, padsime pagrind skleistis intelektualiai
klestiniai ir kiekvienam siningai dirbaniam mogui gerov utikrinaniai valstybei.

Reng: G. Landsbergis, A. Kubilius, V. Stundys, I. imonyt, dr. A. Landsbergien, dr. M.

Adomnas, J. ireika, A. Zamukeviit.
 108

VALSTYBS VALDYMO PERTVARKA

Pagrindiniai ms sipareigojimai valstybs valdymo srityje:

1) gyvendinsime plataus masto program, skirt vieojo sektoriaus atsinaujinimui,

intelektualini pajgumo stiprinimui bei talent ugdymui;
2) tvirtinsime rezultatus orientuot valstybs valdym ir biudeto planavim bei enkliai
padidinsime vie atskaitomyb; valstybs valdyme diegsime rinkos mechanizmus;
3) aldysime valstybs tarnybos atlyginim fond; didesn dal darbo umokesio fondo
skirsime auktesns kvalifikacijos tarnautoj atlyginim klimui;
4) Kasmet sumainsime po 750 valstybs tarnybos darbuotoj; per 10 met valstybs tarnautoj
skaii sumainsime tredaliu;
5) Pertvarkysime valstybs institucin pagrind; valstybs valdymo politikos ir valstybs
tarnybos politikos formulavim, koordinavim ir itekli panaudojimo efektyvumo prieir
pavesime Finans ministerijai.

1. Vieojo valdymo pertvarkos gairs 2017-2021

Eksponentin gyventoj gerovs augim maoje ir atviroje valstybje kaip Lietuva pasiekti
manoma, taiau tam neutenka vien verslo iniciatyvos ar laisvai veikianios rinkos. Kaip matyti i
kit nedideli valstybi pavyzdi, spartus ekonominis augimas ir valstybs modernizavimas yra
betarpikai susijs su valdaniojo elito sprendimu prisiimti politin lyderyst u reikalingus pokyius.
Paprastai tariant, ten, kur atsiranda pakankamai politins valios ir intelekto siekti gerov atneani
permain, ios permainos ir vyksta. T aikiai rodo istoriniai Airijos, Singapro, Izraelio ar Piet
Korjos pavyzdiai, kur atsiradus intelektualiai politinei lyderystei, buvo pasiekti lemiami proveriai.
Tam btina sutelkti itin aukto lygio intelektin potencial suburti kritin jo mas tiek vykdomojoje
valdioje, tiek ir politinse bei akademinse bendruomense. Valstybs valdymo politika valstybs
gebjimas imtis reikaling permain ir teikti savo pilieiams aukiausios kokybs viesias
paslaugas. Tai politika, kuri savo svarba nenusileidia valstybs finans ar energetikos politikai,
taiau Lietuvoje iki iol sulaukia itin maai dmesio.
Kaip ir kitose maose skmingose valstybse, ms alyje vieasis sektorius turt veikti
inovatyviau nei vidutinis alies verslas. Deja, ms alyje valstybs valdymas savo intelektualiniu
potencialu, tiek politikoje, tiek ir valstybs tarnyboje, vis labiau atsilieka nuo privataus sektoriaus.
i tendencij sudtinga pakeisti, nes visose valstybs valdymo grandyse politinje ir karjeros
tarnyboje vis dar labai trksta tinkam darbo umokesio bei talent pritraukimo, parengimo ir
ilaikymo mechanizm. Kol nesukursime i mechanizm, Lietuvoje nebus manoma sutelkti kritins
 109

mass moni, galini ir norini panaudoti savo patirt ir intelekt tam, kad valstybje bt
gyvendintos reikalingiausios permainos.
Dl tokios situacijos planuoti ir vykdyti btinas pertvarkas, net ir turint pakankamai politins
valios, daniausiai utrunka met metus, o kartais tampa negyvendinama uduotimi. Kapanojimosi
(angl. muddling through) ma atsitiktini permain teorija ir praktika valstybs valdyme Lietuvai
netinka. Kaip rodo ms darbo Vyriausybje patirtis, aikiai neapibrus pertvark krypties ir
neutikrinus lyderysts nuo pat pradi, vliau bet kokios rytingesns permainos pasksta
biurokratinio aparato kasdienybs rutinoje. Dl ios prieasties viej sektori reikia modernizuoti i
esms. Panaiai, kaip Gruzija reorganizavo policij, arba taip, kaip 2009 metais Lietuvoje buvo
pertvarkytas energetins politikos gyvendinimas.
Ms alyje po 1990-j skmingai persitvark tie vieieji sektoriai, kuriuose visa struktra
buvo perkurta nuo nulio arba permainos vykdytos atsivelgiant Europos Sjungos ikeltus
reikalavimus. Prasiausiai buvo pertvarkyti tie sektoriai, kuri struktros ir institucijos buvo
paveldtos i sovietmeio, o ES mastu ios sritys buvo priskirtos nacionalinei Lietuvos
kompetencijai. Dl to, naujai sukurta Lietuvos kariuomen, kurios nemaa dalis karinink baig
mokslus JAV West Point ar kitose elitinse Vakar karo akademijose, savo profesionalumu prilygsta
Vakar valstybi kariuomenms. To, deja, negalima pasakyti apie vis dar sovietmeio leifo iki galo
atsikratyti nepajgiani policija. Taip pat skmingai modernizuotos valstybs finans ir energetikos
sritys. Ten, kur persipina europiniai planai bei reikalavimai ir nacionalin politin valia, reikalai
atrodo ymiai geriau nei iimtinai lietuvikai valdomuose vietimo, socialins apsaugos ar sveikatos
sektoriuose.
Norint susitvarkyti su valstybs valdymu ir garantuoti lankst ir inovatyv valstybs reikal
tvarkym, btina:
1) sukurti mechanizmus, kurie utikrint kritins mass talent sutelkim ir nuolatin jos
atnaujinim visose valstybs valdymo grandyse;
2) sukurti vieosios politikos formavimo ir valdymo instrumentus bei institucijas, kurie
padt ia dirbantiems talentams generuoti ir gyvendinti reikalingas ir intelektualiai pagrstas
permain idjas.

2. Kritins valstybs elito mass telkimas bei ateities lyderi ugdymas

Vienas i sunkiausiai veikiam trukdi spartesnei Lietuvos paangai yra valstybinio elito
trkumas. Dl ios prieasties iandien valstybs politikos analiz, idj generavimas, valstybs
politikos formavimas ir jos gyvendinimas kenia nuo intelektinio potencialo stokos. Vieasis
sektorius vis labiau atsilieka nuo verslo paangos, o politinse ir vykdomosiose valdios grandyse
esantys mons danai nra tinkamai pasireng valdyti al globalios konkurencijos slygomis.
 110

Esame sitikin, kad valstybs modernizacijos skm didele dalimi lemia tokiai modernizacijai
pasirengs valstybs tarnybos, politikos ir akademinis lyderi branduolys, gebantis prisiimti
atsakomyb u valstybinio lygmens reform lyderyst.
Prieingai nei Singapro ar kit ma skming valstybi atveju, Lietuvos politikoje
dominuoja prastai isilavin, reikiamos patirties ir gebjim neturintys politikai bei aukto rango
valstybs pareignai. Negalima tiktis sparios alies paangos, jeigu Vyriausybje vyrauja usienio
kalbomis nekalbantys, platesns globalios patirties negij ministrai. Akivaizdu, jog Lietuvai reikia
kritins mass valstybinio elito, kuris bt sukaups pasaulinio lygmens isilavinimo bei tarptautins
profesionalios veiklos patirties baga. Abu ie elementai btini siekiant ymiai spariau gyvendinti
pertvarkas valstybs valdyme ir viej paslaug teikime.
Tokios kritins elito mass formavimasis palengva vyksta savaime, keiiantis kartoms ir
naujiems lyderiams vis drsiau imantis didesni atsakomybi valstybs gyvenime. Taiau savaime
is procesas vyksta pernelyg ltai, o ikiai valstybs gyvenime ekonomikos modernizacija,
socialini skirtum ir skurdo veikimas, demografini ir migracini destruktyvi proces valdymas
reikalauja ymiai greitesni ir ryting pokyi paiame valstybs valdyme. Todl valstybs
valdymo reforma turi apimti ne tik tokiai pertvarkai btin nauj institucij steigim ar moderni
valstybs valdymo metod diegim, bet ir speciali lyderi politikoje i valstybs tarnyboje parengti
program gyvendinim.
Rengdamiesi gyvendinti udavin turime pasimokyti i kit ali, jau skmingai veikusi
sparios modernizacijos ir tinkamo valstybs lyderi parengimo ikius. Bene inomiausias iuo
atvilgiu yra Singapro Fast Track programos pavyzdys. speciali lyderi ugdymo program
kiekvienais metais priimami keli imtai jaun valstybs tarnautoj. iems monms paskiriami
patyr mentoriai i valstybs tarnybos, o programos dalyviai ibandomi vairiuose valdios
departamentuose, jiems patikimos vis sudtingesns uduotys ir sudaromos galimybs gyti
papildom ini bei patirties usienio universitetuose ir kitose institucijose. Pasibaigus tokiai keleri
met programai, patiems talentingiausiems kandidatams sudaromos slygos spariau kilti karjeros
laiptais. Taip sukuriama sistema, kuri leidia valstybs elitui nuosekliai atsinaujinti ir kartu ilaikyti
aukiausi profesin bei intelektuali valstybs valdymo kokyb.
Panaaus masto programos yra gyvendinamos ir daugelyje kit valstybi: nuo Pietryi
Azijos iki Brit Sandraugos ali. Deja, Lietuvoje iki iol nra smoningos valstybins politikos, kuri
efektyviai rpintsi tokio pobdio program gyvendinimu. Skirtingai nuo geruoju pavyzdiu
laikomo Singapro, Lietuva vis dar neturi auktj mokykl, galini konkuruoti su geriausiais
pasaulio universitetais. Todl turime galvoti ne tik apie tai, kaip jau gijusius ger isilavinim
mones privilioti valstybs valdymo srit, bet ir apie tai, kaip suteikti tinkam isilavinim tiems,
kurie savo ateit planuoja sieti su tarnyste valstybei.
 111

Valstybs tarnybai reikia toki tarptautini mokymosi program, kokios padjo ms

besikurianios kariuomens elitui baigti mokslus jau mintame West Point (JAV) ar kitose
aukiausio lygio vakarietikose karo akademijose, taip sukuriant bene moderniausi iandienin
viej tarnyb alyje.
Ms parengtame ekonominiame programiniame dokumente Naujame plane Lietuvai
pateikme pagrindines talent politikos nuostatas. Suformulavome labai aik tiksl Lietuva turi
sukurti reikalingas institucijas ir gyvendinti politik, kuri leist efektyviai konkuruoti dl geriausi
talent, galini i pagrind modernizuoti Lietuvos valstybs valdymo, ekonomikos ir mokslo sritis.
Toki program gyvendinimui reikia modernios vadybos ir vieojo valdymo agentr. Kalbant apie
valstybs tarnyb, tenka pastebti, kad tokiai talent paiekai visikai netinka dabartin Valstybs
tarnybos departamento veikla bei valstybs tarnybos veiklos reglamentavimas.
ioje Valstybs valdymo modernizavimo programoje pateikiame kelet papildom nuostat,
kuri spartus gyvendinimas padt greiiau sutelkti kritin valstybinio elito mas esmin slyg
siekiant atnaujinti valstybs valdym bei alies politin ir ekonomin gyvenim.

3. Nacionalin valstybs tarnybos paangos programa

Tai programa, kuri turt sudaryti galimybes jau dirbantiems valstybs tarnyboje tobulinti
savo inias ir profesinius gdius, siekiant isiugdyti aukiausio lygmens profesionalumo ir
lyderysts gebjimus ir prisiimant vis didesnes atsakomyb. toki program bt traukta:

a) Nacionalin valstybs tarnybos studij ir stipendij programa. Kiekvienais metais ne maiau

nei 100 vieajame sektoriuje dirbani asmen bt suteikta galimyb ivykti iki 2 met
trukms (magistrini) studij geriausius pasaulio universitetus studijuoti valstybei svarbiose
diplomatijos, gynybos, policijos, teistvarkos, vieojo valdymo, viej finans, ekonomikos,
energetikos ir kitose srityse. Programoje bt numatyta Vyriausybs ir kit vieojo sektoriaus
institucij atsakomyb u speciali sutari sudarym konkreiose studij programose su
pasaulinio lygmens universitetais.
b) Nacionalin Kurk Lietuvai programa. Iki 2017 m. svarbiausiose vieojo sektoriaus
institucijose bt sukuriama ne maiau kaip 100 viet, skirt vieneri met trukms
stauotms tiems Lietuvos studentams, kurie yra baig geriausius pasaulio universitetus. Po
2017 met is programoje dalyvaujani skaiius turi bti palaipsniui didinamas taip, kad
2020 m. jis pasiekt 500.
c) Kalb programa valstybs tarnautojams, kuri gyvendinus iki 2020 m. visi valstybs
tarnautojai mokt angl kalb maiausiai B1 lygmeniu, o dirbantys vadovaujaniose
auktesnse valstyb tarnybos pareigose C1 lygmeniu. Programa turi numatyti skatinimo
 112

priemones dirbantiems valstybs tarnyboje mokytis iaurs ali kalb, o taip pat ir t
usienio kalb, kurios iuo metu tampa pasaulyje ypa svarbiomis, pvz. kin (mandarin).
d) Ateities lyderi programa, pagal kuri bt sukurta bsim alies lyderi paiekos ir
ugdymo sistema. Tai sudaryt slygas ugdyti ateities lyderius ir padt jiems spariau siekti
aukiausi pozicij valstybs tarnyboje. ios programos dalyviai tobulintsi paangiausiose
privataus sektoriaus organizacijose, usienio ir tarptautinse institucijose.
e) Vieojo sektoriaus eurointegracijos programa. Kiekvienoje ministerijoje ir kitoje
svarbiausioje valstybs institucijoje, ne emesniame nei ministr patarj lygmenyje bt
darbinti kit ES ali (ypa iaurs ali), turintys atitinkamos patirties, buv inyb aukti
pareignai.

i programa taip pat turi apimti politini partij eurointegracijos program, kuri numatyt,
jog Vyriausyb steigia jaunj politik, priklausani Europos Parlamente atstovaujamoms Lietuvos
politinms partijoms, stipendijas politikos moksl studijoms geriausiuose ES universitetuose.

4. Vieojo sektoriaus reform smegen centras ir valstybs paangos grup

Vieojo sektoriaus pertvark idjoms generuoti reikalingas intelektualiai pajgus Valstybs

Reform smegen centras. Pagrindinis tokio, skirtingose srityse pasiymjusius profesionalus ir
ikiliausius visuomens lyderius suburianio, centro udavinys bt skatinti sistemines reformas ir
inovacijas valstybje. Tokios organizacijos pavyzdys yra 1967 m. kurtas SITRA fondas Suomijoje.
I pradi veiks kaip centrinio banko dalis, iuo metu SITRA yra nepriklausomas (formaliai
atskaitingas parlamentui) viej inovacij fondas. Dirbdamas ir patardamas Vyriausybei, is fondas
ilaik autonomij bei atskir finansavim ir savo metu inicijavo reikalingiausias reformas alyje.
Tokio tipo instrumentas leidia institucionalizuoti verslo ir mokslo profesional pagalb valstybei
nuolat veikiania ir tinkamai finansuojama organizacija, o ne laikinomis darbo grupmis.
Antras ingsnis, kur reikt engti Jungtins Karalysts Efficiency and Reform Group bei
Major Projects Authority pavyzdiu suburti valstybs paangos grup, valdani ir koordinuojani
visus strategins reikms pokyius. i grup galt pakeisti Ministro Pirmininko tarnyb ar Ministro
Pirmininko kanceliarij ir savo veiksmus glaudiai derint su Finans ministerija bei nepriklausomai
veikianiu valstybs reform smegen centru. Valstybs paangos grup atlikt reform planavimo,
analizs ir projekt valdymo funkcijas. Grup steigt i profesionali vadybinink sudarytas Tiger
teams atskiriems projektams valdyti ir konkreioms vieojo valdymo problemoms sprsti.
Treias institucinis ingsnis, btinas reform lyderystei realizuoti, turi remtis paprastu
supratimu, kad reikaling permain manoma pasiekti vien i vidaus pertvarkius dabar veikianias
institucijas. Norint i esms pertvarkyti viej sektori, reikalingas naujo tipo nebiurokratizuotas
 113

vilgsnis valstybs administravim. Todl btinos ir visai naujo tipo institucijos bei organizacijos:
talent agentra, inovatyvaus vieojo sektoriaus inkubatorius, vietimo inovacij agentra, naujos
kokybs MITA, centralizuotas IT kompetencij branduolys su vyriausiuoju technologij vadovu
(CTO) prie Ministro Pirmininko institucijos ir kt. ios agentros turt veikti kaip paangios mons
vadovautis aikiais pagrindiniais veiklos rodikliais, naudoti iuolaikinius personalo valdymo,
vadybos ir technologinius sprendimus bei pritraukti gabiausius talentus numatytiems tikslams
pasiekti.

5. Moderni valstybs valdymo standart gyvendinimas Lietuvoje

Valstybs valdymo paanga Lietuvoje didele dalimi yra palikta savieigai. Kai Lietuvoje
kalbama apie valstybs valdym, daniausiai yra sustojama ties valstybs tarnyba, jos atlyginim ar
samdymo sistema. Tai yra svarbios sritys, taiau jos tikrai neapima daugelio reikming valstybs
valdymo aspekt, kurie yra svarbs tam, kad valstyb sugebt teikti visuomenei geriausios kokybs
paslaugas ir gebt nuolat siekti btin reform, utikrinani, jog valstybs valdyme ir paslaug
teikime Lietuva neatsilikdama galt sekti geriausiais kit pasaulio ali pavyzdiais.
Daugelio kit valstybi valdymo patirtis pasaulyje yra plaiai analizuojama bei
apibendrinama analitins bei akademins bendruomeni rmuose, todl nra sudtinga semtis
gerosios patirties ar mokytis i j neskmi. Taiau labai svarbu suvokti, kad valstybs politikoje pats
valstybs valdymas, tinkamas jos institucij veikimas, garantuojantis efektyv viej paslaug
teikim, yra ne maiau svarbus nei valstybs finans tvarkymas, jos ekonomin ar socialin politika.
Todl lygiagreiai su valstybs elito ugdymo ir nacionaline valstybs tarnybos paangos
programa esame pasiruo neatidliojant gyvendinti kitose alyse pasitvirtinusias pertvarkas
valstybs valdyme. Daugelis j yra apibendrintos analitinse studijose ir reikalauja tik sistemingo
egzistuojani gerj praktik perklimo Lietuv.
ioje dalyje pateikiame trumpas esmines nuostatas kokios valstybs valdymo pertvarkos
Lietuvoje turt bti nedelsiant gyvendinamos. ias nuostatas parengme remdamiesi, vis pirma,
Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos (OECD) sukaupta informacija bei
analitinmis studijomis.

5.1. Kas turt Lietuvoje prisiimti atsakomyb u efektyv valstybs valdym ir tam
btin reform gyvendinim?

gyvendinant svarbias pertvarkas valstybs politikoje, labai svarbu yra tiek asmeninis, tiek
institucinis gebjimas prisiimti toki permain lyderysts atsakomyb.
 114

Kai 2008 m. laimjome Seimo rinkimus ir formavome XV Vyriausyb, jos veiklos

programoje, kaip vien i svarbiausi prioritet iskyrme energetins nepriklausomybs
gyvendinim ir siekdami ioje srityje esminio proverio steigme Energetikos ministerij, jos
vadovu paskirdami tvirta politine valia pasiymjus Arvyd Sekmok. Politinio lygmens lyderyst ir
aikaus usibrto tikslo siekimas buvo esminis faktorius, lms btin pertvark energetikoje
gyvendinimo skm.
Kai kalbame apie valstybs valdymo politik Lietuvoje ir tai, kokios permainos yra
reikalingos ioje srityje, turime konstatuoti paprast ties, kad ios srities priskyrimas Vidaus reikal
ministerijos atsakomybei yra nepasiteisins. Nordami gyvendinti kokias nors svarbesnes ir
nuoseklesnes permainas, turime isprsti institucins lyderysts valstybs valdymo politikoje
kylanias problemas.
Valstybs valdymo politika didele dalimi yra efektyvaus valstybs itekli valdymo politika,
siekiant, kad ie resursai duot didiausi manom naud efektyvi viej paslaug pavidalu
mokesi moktojams, kurie tuos valstybs finansus savo sumokamais mokesiais ir sutelkia.
Todl nra keista, kad daugelyje EBPO (OECD) nari valstybs valdymo politikos
kasdieniais reikalais usiima ne kuri nors kita, o Finans ministerija.
Atsivelgdami i paplitusi praktik ir mes silome alia aukiau numatyt institucini
pertvark, kurios Vyriausybs kanceliarijoje sutelkt strategini permain valstybs valdyme
planavimo resursus, atsakomyb u valstybs valdymo politikos kasdienyb, skaitant ir atsakomyb
u valstybs tarnybos veikl, i Vidaus reikal ministerijos perkelti Finans ministerij.
Toliau, remdamiesi minta EBPO (OECD) pateikta geriausi kit ali valstybs valdymo
patiri apvalga, pateikiame konkreias bsim permain Lietuvos valstybs valdymo politikoje
nuostatas.

5.2. Vieumas valstybs valdyme

Apie vieum valstybs valdyme Lietuvoje yra daug kalbama, tai siejant su korupcijos ir
nepotizmo prevencija. Taiau vieumas taip pat yra labai svarbus instrumentas siekiant efektyvi
viej paslaug visiems t paslaug vartotojams.

a) Paslaug vartotoj teisi tvirtinimas, paslaug tiekjams privalomai skelbiant

vartotoj chartijas

Dauguma EBPO (OECD) valstybi yra vedusios vadinamas vartotoj chartijas (angl.
citizens' charter). iuo instrumentu siekiama vartotojams suteikti auktos kokybs, lengvai
prieinamas ir vartotoj orientuotas viesias paslaugas. Vartotoj chartijos sudaro galimybes viej
 115

paslaug vartotojams tiktis, kad tokios paslaugos bus pritaikytos jo asmeniniams poreikiams, kad
bus sudaryta pasirinkimo galimyb (skaitant ir pasirinkim tarp keleto skirting paslaug teikj) ir,
kad bus aiku, kur galima kreiptis dl nekokybik paslaug ar reikalauti tinkamos kompensacijos.
Vartotoj chartijos suteikia informacijos ne tik apie tai, kada paslaug teikjas dirba, bet ir per kiek
laiko paslauga turi bti suteikta, koki aptarnavimo kultros standart galima tiktis, kaip galima
skstis dl netinkamos paslaugos ar kaip paslauga bus suteikta esant specialiems poreikiams
(negalij atveju). Vyriausyb, paskelbdama konkreios vieosios paslaugos vartotojo chartij, kartu
nubria standart, kurio turi siekti paslaugos tiekjas ir kurio pagrstai turi tiktis paslaugos gavjas.
Lietuvoje vartotoj chartij praktika teikiant viesias paslaugas nra plaiai paplitusi, nors
atskiros institucijos ir stengiasi savo veikloje taikyti auktus aptarnavimo standartus. Todl vienas i
pirmj veiksm, kuri imsims pertvarkydami valstybs valdym, turs bti kit ali
pasiteisinusios patirties, gyvendinant vartotoj chartij principus, perklimas Lietuv.
sipareigojame, jog jau pirmais Vyriausybs veiklos metais pasirodys pirmosios vartotoj chartijos
tose srityse, kur vieosios paslaugos vartotojams yra ypa svarbios: mokesi mokjimas: sveikatos
paslaugos, komunalins paslaugos ir kt.

b) Viej konsultacij politika, gyvendinant valstybs politikos pertvarkas

Nors Lietuvos teiskra ir nauj valstybs politikos iniciatyv kryba yra pakankamai atvira,
taiau joje stinga sistemingumo. Dl to visuomens dalyvavimas toki iniciatyv svarstyme danai
yra apsunkintas. Kai kuriais atvejais, kaip pavyzdiui derinant nauj statyb projektus, atitinkamos
valdios institucij dialogas su bendruomene tampa pasityiojimu i tos paios bendruomens teisi,
numatyt atitinkamuose statymuose.
Esame pasiruo perirti vis viej konsultacij politik ir gyvendinti tokias viej
konsultacij priemones, kurios yra paremtos naujosiomis IT technologijomis ir kurios pilieiams
suteikt realias, o ne tik formaliai numatytas, galimybes dalyvauti svarstant vairaus lygmens ir masto
valstybs politikos iniciatyvas.

5.3. rezultatus orientuotas valdymas

Tai, kad valstybs valdymas turi bti pertvarkytas taip, kad savo veikloje valstybs
institucijos orientuotsi konkreius planuojamus rezultatus, Lietuvoje yra senai inoma. 2008-2012
m. XV Vyriausybje nuosekliai siekme btent toki permain valstybs valdyme, bandydami
perimti gerj toki ali kaip Kanados ar Jungtins Karalysts patirt. Deja, tenka pripainti, jog
pasiekta paanga ioje srityje buvo nepakankama, o dar silpniau link tokio tikslo buvo judama
dabartins Vyriausybs valdymo laikotarpiu.
 116

rezultatus orientuoto valdymo princip gyvendinimas i institucij reikalauja ne tik sugebti

aikiai iskirti savo veiklos prioritetus, bet ir apibrti, koki konkrei rezultat tose srityse turi bti
pasiekta. Tai nra lengvas udavinys, ypa kai per deimtmeius valdioje yra prasta prie
paprasiausio kasdienybs administravimo, kai metai i met yra atliekamos tos paios funkcijos,
visikai negalvojant ar galima bt k nors j atlikime pakeisti ir pagerinti, ar galima bt siekti
aikiai pamatuojam, apibrt ir geresni rezultat.
Dar sunkiau yra toki rezultat siekim susieti su rezultatus orientuotu biudetu, ko iais
laikais taip pat siekia daugelis OECD valstybi. Lietuvoje pastangos sieti biudeto planavim su
siektinais planuojamais rezultatais kol kas yra labai menkai pasistmjusios. Taip yra nepaisant to,
kad permainos teikiant efektyvesnes bei geresns kokybs paslaugas ir maksimaliai efektyviai
naudojant ribotus finansinius resursus yra tikrai galimos ir galinios duoti geresnius rezultatus. Kaip
pavyzd galime prisiminti ms XV Vyriausybs gyvendint socialini paalp mokjimo reform,
kai atsakomyb mokti tokias paalpas nuo valstybs buvo perkelta savivaldybms ir jos sugebjo
labai enkliai sumainti nesining gavj skaii, taip enkliai sutaupant daug mokesi moktoj
l.
Esame pasiruo rezultatus orientuot valdym paversti pagrindine valstybs valdymo
paradigma. Pasimok i ligiolini savo neskmi ir perimdami gerj kit ali patirt, esame
pasireng tokio valdymo pilotinius projektus pradti gyvendinti tam geriausiai pasirengusiose
ministerijose i karto po rinkim. Vliau sukaupt patirt nuosekliai gyvendinti ir plsti visose
valstybs valdymo srityse.

5.4. Vieos atskaitomybs svarba valstybs valdyme

Viea ir efektyvi atskaitomyb yra vienas i pamatini modernaus valstybs valdymo

princip. Vieumo principas valstybs valdyme ir rezultatus orientuoto valdymo paradigma sudaro
galimybes sukurti efektyvi vieos atskaitomybs valstybs valdyme sistem. Tai, savo ruotu,
sukuria pagrindus stiprinti visuomens ir valdios tarpusavio pasitikjimo principus, kuri nesant
demokratija negali bti pilnavert, o valstyb negali bti tinkamai valdoma. Dar svarbiau yra tai, jog
be toki princip negali bti pasiektas nacionalinio lygmens sutarimas dl to, koki viej paslaug
tiekim visuomen patiki valstybei ir kaip visuomen sipareigoja i paslaug teikim finansuoti.
Kitaip sakant, kokio dydio ir modelio gerovs valstybs norime bei siekiame.
Lietuvoje yra nemaai atskir instrument, kuriais valdia realizuoja vieos atskaitomybs
princip. Taiau ie instrumentai nra apjungti efektyvi sistem, todl monms danai sunku
suprasti, koki prioritetini tiksl Vyriausyb planuoja siekti ar kokius rezultatus ie pasiekti tikslai
duos. Net ir pateikdama savo metins veiklos ataskait Vyriausyb pasitenkina tik savo atskir darb
 117

ir darbeli vardinimu, taiau nepateikia jokios ataskaitos apie i anksto usibrt tiksl ir rezultat
pasiekim ar negyvendinim.
Todl planuojame i esms pertvarkyti metini Vyriausybs ataskait instrument,
paversdami j esminiu Vyriausybs vie atskaitomyb tvirtinaniu rankiu. Lygiai taip pat esame
pasiruo pertvarkyti ir Vyriausybs veiklos prioritet planavimo bei valstybs biudeto rengimo
procesus, siekdami, kad ie trys instrumentai veikt kartu. Svarbu utikrinti, jog jie ne tik padt
Vyriausybei tinkamai planuoti savo veikl, bet ir sudaryt galimyb efektyviai atsiskaityti u
pasiektus ar nepasiektus rezultatus, tuo pat metu planuojant reikalingas veiklos korekcijas.
Numatome, kad pagal naujus principus rengiama Vyriausybs ataskaitoje bus privalu: a)
aikiai vardinti, kurie i Vyriausybs prioritetini tiksl ir svarbiausi rezultat buvo pasiekti; b)
nurodyti prieastis, dl kuri kurie nors rezultatai nebuvo pasiekti ir kaip tokios klitys artimiausioje
ateityje bus alinamos.
Vyriausybs ataskaitoje turs bti nurodyta, kokius naujus veiklos prioritetus Vyriausyb turi
planuoti, ruodamasi darbui ateinaniais metais. ie prioritetai turi tapti pagrindu planuojant
konkreius bsimj met veiklos rezultatus ir atitinkamas valstybs biudeto ilaidas.
Planuojant svarbiausius Vyriausybs metins veiklos prioritetus, reikia pateikti tam skirtus
biudeto asignavimus bei ataskait apie tai, kaip planai buvo gyvendinti. Vyriausyb tai turs
pateikti tokiu bdu, kad visuomen, o tuo paiu ir Seimas, turt maksimalias galimybes realizuoti
savo teis reikalauti i valdios vieos atskaitomybs, taip realizuojant demokratinei santvarkai
btin grtamj ry.

5.5. Politikos formavimo ir jos realizavimo/administravimo atskyrimas

Daugelis OECD valstybi, gyvendindamos modernius valstybs valdymo principus, iuo

metu laikosi keleto kertini nuostat:

a) Vyriausybs vis daugiau gali teikiant viesias paslaugas atiduoda savivaldai;

b) Vyriausybs vis daugiau dmesio priverstos skirti problemoms, kurios kyla i greitjani
globalizacijos proces ir kelia pagrst visuomeni susirpinim: tarptautin prekyba,
aplinkosauga, tarptautin migracija, antiteroristin veikla ir kt.
c) Vyriausybs savo veiklose stengiasi trauktis i toki tradicini srii, kurias gali skmingai
uimti privatus sektorius visikai savarankikai, turdamas kontrakt su Vyriausybe ar
valstybei tiesiog garantuojant vie veiklos kontrol. To paskoje, daugelyje Vyriausybi
nebelieka tradicini geleinkeli, telekomunikacij, pato ar energetikos departament;
d) Vyriausybei traukiantis i daugelio paslaug tiesioginio teikimo, natraliai iauga jos
reguliuojantis ir paslaug teikim priirintis vaidmuo bei poreikis turti efektyviai
 118

veikianias naujas, toki prieir atliekanias institucijas, kurios bt nepriklausomos nuo

Vyriausybs.

Valstybs valdymo gali perdavimas savivaldai ar bendruomenms, atskir valstybs

funkcij privatizavimas, perjimas nuo tiesioginio paslaug teikimo prie toki paslaug teikimo
prieiros ir reguliavimo ir privataus verslo traukimas toki paslaug teikim tai esminiai
ingsniai, kuriais turime eiti link didij kokybini pokyi moderniame valstybs valdyme.
Tose srityse, kur valstybs atsakomyb gyvendinti reikaling politik ilieka svarbi, pats
svarbiausias modernaus valstybs valdymo bruoas yra politikos vairavimo ir irklavimo
atskyrimas perskyra tarp politikos formavimo ir jos gyvendinimo.
Brit reformatoriai princip apibdina naudodami akademinio irklavimo pavyzd:
atuonvietje valtyje yra vairininkas ir irkluotojai. Vairininkas uduoda temp ir krypt, o irkluotojai
gyvendina vairininko numatyt strategij. Funkcijos ir atsakomybs yra aikiai atskirtos ir
nepainiojamos. Tuo tarpu tarpusavio pasitikjimas yra btinas ir veda pergaling rezultat
pasiekim. Labai panai situacija matoma ir valstybs valdyme: politikos formavimas turi bti
atskirtas nuo jos realizavimo tai viena i esmini kolektyvini pastarojo meto OECD ali patiri.
Jeigu priimame tai, kad politikos formavimas ir toliau lieka pagrindin ministerij
atsakomyb, ypatingai svarbu politikos realizavim perkelti itiestos rankos atstumo (angl. arm-
length) lyg nuo j nutolusias vykdomsias agentras.
Lietuvoje XV Vyriausybs laikotarpiu sukaupme vertingos patirties, leidianios teigti, kad
toki agentr veikla gali bti labai skminga ir duodanti puiki rezultat gyvendinant konkrei
Vyriausybs apibrt politik atskirose srityse. Taip buvo kurtos Investuok Lietuvoje ir Verslios
Lietuvos agentros, atitinkamai atsakingos u tiesiogini usienio investicij pritraukim ir ms
moni eksporto skatinimo politikos gyvendinim. Vadovaujamos jaun, usienyje auktos
profesins patirties gijusi vadov, ios agentros akivaizdiai parod, koki efektyvi rezultat jos
gali pasiekti veikdamos kaip moderniai valdomos vieosios staigos. Tenka apgailestauti, kad XVI
Vyriausyb i agentr skmingai veiklai sudar daug institucini, finansini ir net personalini
klii, taiau ir tokia neigiama patirtis yra vertinga ruoiantis toliau gyvendinti politikos formavimo
ir jos gyvendinimo atskyrimo pertvark.
Ms sitikinimu, ligiolin agentr veikla Lietuvoje yra geras pavyzdys, kaip tinkamas
valstybs politikos formavimo ir gyvendinimo atskyrimas. gyvendinimo funkcija, perkelta
vieosios staigos statusu veikiani agentr, gali pasiekti reikming proveri. Taip yra vis pirma
todl, nes vieosios staigos statusas agentroms leidia ne tik sukurti efektyvias ir biurokratini
rm nevaromas darbines struktras, bet ir lanksiai sprsti reikaling talent ir intelektini resurs
pritraukimo bei finansavimo ikius.
 119

Todl naujoje Vyriausybje numatome ne tik atgaivinti ar stiprinti toki dar ms

Vyriausybs sukurt agentr, kaip Investuok Lietuvoje, Versli Lietuva ar MOSTA veikl, bet ir
kurti naujas agentras. Tokias, kaip: Region ekonomins pltros agentra, Modernaus valstybs
valdymo agentra, vietimo pltots agentra bei kitas, kurios bus reikalingos iame programiniame
dokumente aptariam valstybs politikos pertvark gyvendinimui.
Lygiai taip pat planuojame ir toliau stiprinti nepriklausomus viej paslaug reguliuotojus,
tiek tose srityse, kuriose viesias paslaugas teikia natrals monopoliai, tiek ir tose srityse, kur jas
teikia konkuruojantys privats teikjai. Siekiant utikrinti aukt kokybs standart, toki
reguliuotoj veikla turi bti tinkamai finansuojama, tuo pat metu remiantis aikiai nustatytais vieos
atskaitomybs principais.
Daug dmesio skirsime ir tam, kad ten, kur viesias paslaugas teikia valstybs ar
savivaldybi valdomos mons, valdymas remtsi geriausiais EBPO (OECD) principais. Tai vis
pirma reikia, kad toki moni valdymas turi bti atskirtas nuo ministerij ir politikos formavimo
grandies. Tai, k XV Vyriausybs laikotarpiu pasiekme pertvarkydami valstybei priklausani
energetikos moni valdym, esame pasiruo pritaikyti ir valstybs valdomoms transporto,
komunikacij ar savivaldybi valdomoms viesias paslaugas teikianioms monms.

5.6. Rinkos mechanizm panaudojimas valstybs valdyme

EBPO (OECD) alys, gyvendindamos modernaus valstybs valdymo politik, vis plaiau
vartoja tai, kas sutartinai vadinama rinkos mechanizmais, suteikiant vienokias ar kitokias viesias
paslaugas. Toki permain varomoji jga yra tai, kad pleiantis gerovs valstybms, Vyriausybs yra
priverstos garantuoti vis vertingesnes viesias paslaugas turint ribot finansini itekli kiek.
Susidurdamos su tampa tarp augani finansavimo poreiki ir nepakankam itekli, vyriausybs
daugeliu atvej i situacij sprendia diegdamos rinkos mechanizmus.
Trys pagrindiniai rinkos mechanizm tipai, naudojami viej paslaug suteikimui:
a) Privai teikj samdymas (angl. outsourcing);
b) Privaios ir vieosios partnerysts (PPP) instrument panaudojimas;
c) Paslaug kupon (angl. voucher) panaudojimas.

a) Privai teikj samdymas

OECD ali tarpe yra vairios patirties samdant privaius teikjus tokioms vieosioms
paslaugoms, kurios iki tol buvo realizuojamos tik valstybs. Australija, Kanada, Jungtin Karalyst ir
JAV naudoja privaius kaljimus. Danai gelbjimo ir ugniagesi funkcij patikjo privaiai
 120

kompanijai, islandai maisto kokybs inspekcijai samdo privai kompanij, Naujoji Zelandija vieam
auditui naudoja privaias audito kompanijas.
Lygiai taip pat vietimo, sveikatos prieiros ar socialins paramos funkcijos, skaitant
darbinim, negalumo diagnostik, specializuot glob ir gydym, vaik prieir ir glob, daugelyje
OECD valstybi yra patikimos privatiems tiekjams.
Esame sitikin, kad ir Lietuvoje daugelyje panai srii viej paslaug tiekim galt
bti ymiai plaiau trauktas privatus verslas, valstybei pasiliekant vie standart nustatymo ir
paslaug kokybs prieiros atsakomyb.

b) PPP instrument panaudojimas

Lietuvoje kaupiama pradin PPP projekt realizavimo patirtis. Pagal toki projekt
panaudojim gyvendinant stambius infrastruktros projektus, gana stipriai atsiliekame nuo toliau
paengusi OECD valstybi.
Matydami, kad keli infrastruktros modernizavimo darbuose jau stipriai atsiliekame net nuo
kaimynins Lenkijos, esame pasiruo i srit iskirti kaip prioritetin. Stengsims perimti geriausi
ne tik Lenkijos, bet ir kit panai valstybi geriausi PPP panaudojimo patirt

c) Paslaug kuponai

Esame pasireng Lietuvoje pritaikyti paslaug kupon sistem. Jos poymiai ms alyje tik
pradeda atsirasti. ioje sistemoje vieosios paslaugos tiekimas yra atskirtas nuo jos finansavimo.
Finansavimas lieka valstybs atsakomybe. Finansavimas vyksta per vauer, kuris yra iduodamas
paslaugos vartotojui, kuris j ikeiia paslaug, pasirinkdamas tarp keleto paslaugos tiekj.
Vauerio kuponai naudojami tik specifinms paslaugoms, gali padengti vis arba tik dal
paslaugos kainos. Taip pat jie gali bti skiriami vairioms grupms, priklausomai nuo valstybs
politikos, o paslaugas gali suteikti tiek valstybiniai, tiek privats paslaug teikjai.

5.7. Lankstesn ir moderniai lyderystei pasirengusi valstybs tarnyba

alys, kurios daug dmesio skiria savo valstybs valdymo modernizavimui, lygiai taip pat
daug dmesio skiria ir valstybs tarnybos modernizavimui. valstybs tarnybos veiklos, atlyginimo,
samdymo principus atneama vis daugiau geros patirties i privataus verslo taikom paangiausi
mogikj itekli valdymo instrument. Ilaikant valstybs tarnybos vertybin specifikum, vis tik
vis intensyviau iekoma bd kaip valstybs tarnybos valdymo principus neti daugiau lankstumo,
orientacijos rezultatus. Taip pat ypatingas dmesys daugelyje ali yra skiriamas valstybs tarnybos
lyderysts potencialo stiprinimui, vairiais bdais stiprinant elitinio aukiausio lygmens valstybs
 121

tarnybos gebjimus prisiimti modernios lyderysts atsakomyb. iam, ms sitikinimu, ypa

svarbiam ikiui daug vietos skyrme io programos skyriaus pradioje.
Daugelyje EBPO (OECD) paangiausi ali valstybs tarnyba pertvarkoma remiantis
panaiais principais:

a) Siekiama optimizuoti valstybs tarnautoj skaii;

b) valstybs valdym per vairias agentras traukiami ir valstybs tarnyboje nedirbantys,
taiau aktualiomis kompetencijomis pasiymintys asmenys;
c) Valstybs tarnybos valdymas vis daniau yra decentralizuojamas, patikint tok mogikj
itekli valdym paioms ministerijoms bei valstybs institucijoms;
d) Nuo karjeros valstybs tarnybos vis labiau pereinant prie postins valstybs tarnybos -
darbinimo kontraktai valstybs tarnyboje darosi vis labiau individualizuoti, nustatantys
individuali atskaitomyb u darbo rezultatus ir individualias atlyginim ssajas su pasiektais
rezultatais;
e) Kaip jau minta, ypatingas dmesys yra skiriamas lyderysts potencialo ugdymui ir
stiprinimui, numatant tam specialias atrankos taisykles, ugdymo programas ir tinkamas
atlyginim sistemas;

Deja, tenka pripainti, kad ioje srityje pastaruoju laikotarpiu valstybs politika Lietuvoje
buvo nesistemin, danai visikai pavirutinika. Pirma, taip i dalies nutiko dl to, kad lyderyst
ioje srityje turjo demonstruoti Vidaus reikal ministerija, kuri pagal savo prigimt nra tam
tinkama. Antra, pats valstybs valdymas iki iol nra laikomas svarbia valstybs politika. Siekiant
reikaling permain, esame i karto pasireng gyvendinti kelet labai konkrei veiksm
optimizuojant viej sektori:

a) Atsivelgdami valstybs demografinius pokyius, per 10 met esame pasiruo valstybs

tarnautoj skaii sumainti 30 proc. (nuo 28600 iki 19600 tarnautoj). Tai ketiname
padaryti aldydami valstybs tarnybos atlyginim fond ir nustatydami tiksl per 10 met
kasmet tarnautoj skaii sumainti po 750. Taip pat sieksime, kad valstybs tarnautojai
dirbt tik valstybs politikos formavimo darbus, o jos gyvendinimas bt patikimas
agentr darbuotojams. Mainant vieojo sektoriaus personal, finansinmis ir kitomis
priemonmis btina utikrinti valdios staig motyvacij atleisti neefektyviai dirbanius ir
perteklinius tarnautojus. Taip pat btina sprsti ir statutini valstybs pareign pertekliaus
klausim.
b) Nors iuo metu atlyginimai valstybs tarnyboje yra pakankamai konkurencingi emojoje ir
vidurinje grandyje, taiau auktos kvalifikacijos profesionalams trksta galimybi usidirbti
 122

j gebjimams adekvat atlyg. Dl ios prieasties didesn darbo umokesio fondo dal
skirsime auktesns kvalifikacijos tarnautoj atlyginim klimui.
c) Pertvarkysime dabartin neskaidri valstybs tarnautoj atlyginim sistem. iuo metu
valstybs tarnyboje realus atlyginim vidurkis yra gerokai auktesnis nei rodo oficiali
statistika. Nuo privataus sektoriaus atsiliekantys atlyginimai padidinami vairiais priedais prie
tarnautojams oficialiai mokam alg. Dl ios prieasties valstybs staig vadovai turi gyti
teis savo nuoira valdyti j staig darbo umokesio fondus sprsti, kiek j vadovaujami
tarnautojai turt realiai udirbti.

Baigiamosios nuostatos ir neatidliotini darbai

Raydami valstybs valdymo programos dal nesistengme visur numatyti labai konkreius
veiksmus, kuri reiks imtis. Kai kur vardijome konkreias priemones, instrumentus ar institucijas,
kurias kursime, kitur apsiribojome tik bendresni princip vardijimu, kuri detalizavimas iki
konkrei veiksm dar reikalaus papildomo ekspertinio ir analitinio dirbio. Akivaizdu, kad
planuojame keisti ir ministerij sra bei atskiroms ministerijoms priskirt funkcij svad daugel
toki nuostat esame pasiruo paskelbti dar iki rinkim.
Taiau bendra ms nuostata yra aiki valstybs valdymas yra ypatingai svarbi vieosios
politikos dalis, turinti toki pat reikm kaip finansai, energetika ar gynyba. Deja, iki iol i sritis
buvo visikai apleista. Todl turime sutelkti visas pastangas pastarj atsilikim skubiai sumainti.
Permainas valstybs valdymo srityje pradsime nuo konkrei, ioje programoje aprayt, darb:

a) visose valstybs valdymo grandyse telksime ir ugdysime talentus:

- gyvendinsime nacionalin valstybs tarnybos paangos program ir jau dirbantiems valstybs

tarnyboje padsime tobulinti savo inias bei profesinius gdius;
- gyvendinsime nacionalin valstybs tarnybos studij ir stipendij program, kuri kasmet leis
100 vieajame sektoriuje dirbani asmen tobulintis geriausiuose pasaulio universitetuose;
- sustiprinsime program Kurk Lietuvai iki 2017 m. svarbiausiose vieojo sektoriaus
institucijose kasmet 100 usienio universitetuose mokslus baigusi student bt priimti met
trukms stauotms;
- gyvendinsime kalb program valstybs tarnautojams, kad iki 2021 m. visi valstybs
tarnautojai angl kalb mokt maiausiai B1 lygmeniu, o tarnautojai, uimantys auktesnes
pareigas C1 lygmeniu;
- gyvendinsime ateities lyderi program, skirt bsim alies lyderi paiekai ir ugdymui;
 123

- gyvendinsime vieojo sektoriaus eurointegracijos programa, kad kiekvienoje ministerijoje ne

emesniu nei ministro patarjo lygmeniu bt darbinti kit ES ali atitinkam inyb buv
aukti pareignai.

b) sukursime institucin pagrind valstybs modernizacijos idjoms generuoti ir

gyvendinti:

- vieojo sektoriaus pertvark idjoms generuoti steigsime politikai nepriklausom Valstybs

Reform smegen centr;
- vietoj Ministro Pirmininko kanceliarijos/Ministro Pirmininko tarnybos Jungtins Karalysts
Efficiency and Reform Group bei Major Projects Authority pavyzdiu steigsime valstybs
paangos grup, valdani ir koordinuojani visus strategins reikms pokyius valstybje;
- sukursime kitas pokyiams vykdyti reikalingas institucijas: talent agentr, inovatyvaus
vieojo sektoriaus inkubatori, vietimo inovacij agentr, IT kompetencij centr su
vyriausiuoju technologij vadovu (CTO) prie Ministro Pirmininko institucijos.

c) valstybs valdyme tvirtinsime vieumo ir efektyvumo principus:

- reikalausime, kad viej paslaug tiekjai privalomai skelbt vartotoj chartijas;

- prie gyvendindami valstybs politikos pertvarkas rengsime vieas konsultacijas su
visuomene;
- vadovausims rezultatus orientuoto vieojo valdymo principais;
- i esms pertvarkysime metini Vyriausybs ataskait instrument, paversdami j esminiu
Vyriausybs vie atskaitomyb tvirtinaniu rankiu;
- aikiai atskirsime politikos formavim ir jos gyvendinim;
- valstybs valdyme panaudosime rinkos mechanizmus dal viej paslaug tiekimo
perleisime privai tiekj ini, projektus gyvendins vieos ir privaios partnerysts PPP
pagrindu. Utikrinsim, kad bt vesta viej paslaug kupon sistem.

d) utikrinsime profesional pokyi valdym:

- radikaliai sumainsime vyriausybs iskiriamas prioritetines sritis j nebus daugiau nei 20

(iuo metu Vyriausyb yra iskyrusi daugiau nei 150, taip i esms paneigiant prioriteto
svok);
- valstybes valdymo politikos ir valstybs tarnybos politikos formulavim ir koordinavim
patiksime Finans ministerijai;
 124

- ministerij darb gyvendinant prioritetus organizuosime projekt valdymo skyriaus (angl.

project management office) pagrindu;
- vesime ministerij kancleri kadencijas;
- bendradarbiavimui tarp institucij skatinti sukursime finansinius instrumentus Projekt
valdymo ir reform grups valdomus tarpinstitucinius finansinius krepelius, kuriuos gals
pretenduoti tik bendradarbiaujanios institucijos;
- sujungsime ES ir nacionalinius strateginio valdymo padalinius valstybs institucijose;
- Finans ministerijai pavesime nauj viej ilaid efektyvumo periros funkcij;
- pritrauksime profesionalius projekt vadovus (ypa, kai gyvendinami horizontals
tarpinstituciniai projektai) bei investuosime jau dirbani projekt vadov, ministerij ir
staig vadov kompetencij klim.

e) utikrinsime efektyvesn valstybs tarnybos darb:

- atsivelgdami demografinius pokyius Lietuvoje, kasmet valstybs tarnyb sumainsime

750 darbuotoj;
- sudarysime finansines paskatas valstybs tarnyb ateiti auktos kvalifikacijos
profesionalams didesn valstybs tarnybos darbo umokesio fondo dal skirsime
auktesns kvalifikacijos tarnautoj atlyginimams kelti;
- valstybs staig vadovams suteiksime teis savo nuoira valdyti j staig darbo
umokesio fondus ir sprsti, kiek j vadovaujami tarnautojai turt udirbti.

f) pertvarkysime ir mainsime teisin reguliavim:

- remdamiesi modernaus valstybs valdymo principais radikaliai mainsime Vyriausybs ir jai

pavaldi staig Seimui teikiam statymo projekt skaii turi bti rengiami ir teikiami tik
patys reikalingiausi (pagal nusimatytus prioritetus) bei konsoliduoti teiss aktai;
- teiskros proceso Vyriausybje ir jai pavaldiose staigose prieira ir optimizavimo
atsakomyb turi bti paskirta konkreiam asmeniui/komandai;
- remsims Jungtins Karalysts Red Tape Challenge programos pavyzdiu ir patirtimi
atsisakydami perteklinio teisinio reguliavimo;
- ministerij teiss departament, atsaking u teiskr funkcijas perduosime vienam
teiskros padaliniui, veikianiam alia Vyriausybs.

***
tai toki Valstybs valdymo program esame pasireng gyvendinti. Rengdami i program
laikms aikios nuostatos, kad valstyb turi susigrinti gebjim lyderiauti btinose valstybs
 125

gyvenime permainose, o tam reikia, kad valstybs valdymas ir Lietuvoje atitikt aukiausius Vakar
valstybi standartus: jis turi bti lankstus, efektyvus ir pajgus prisiimti lyderysts nat.
Nauj galimybi Lietuvai reikalingas XXI amiaus ikiams pasirengs, modernus valstybs
valdymas. Esame pasiruo j sukurti!

Reng: A. Kubilius, J. ireika, M. Liutvinskas

 126

MOKESI IR FINANS POLITIKA

Valstybs finans ir mokesi politika yra svarbi vieosios politikos sritis, kurios negalima
svarstyti atskirai nuo kit vieosios politikos srii. Viej finans tvarkymo ir mokesi politikos,
vis pirma, turi bti tokios, kad bt tinkamai apmokama u kitose vieosios politikos srityse
apibrtas viesias paslaugas. Tai turi bti daroma laikantis pamatinio solidarumo principo
negalima apmokjimo u dabarties vartojim natos perkelti ateities kartoms, o tie, kuriems
gyvenime labiau pasisek, turi prisiimti santykinai didesn nat. To reikia tam, kad ivengtume
uburto skurdo rato, kai dalis ms visuomens karta i kartos neturi galimybi pasinaudoti
kokybikomis vieosiomis paslaugomis.
ioje programos dalyje idstome ne tik tai, koki konkrei ingsni imsims tobulindami
mokesi sistem ir tvarkydami vieuosius finansus, bet ir savo poirio valstybs finansus bei
mokesi politik pamatines nuostatas. Tikime, kad toki nuostat aikumas pads siekti platesnio
sutarimo ms visuomenje dl to, kokios apimties ir kokios kokybs viej paslaug mes tikims
i valstybs bei kaip planuojame u tai visi solidariai susimokti.
Mokesi priemonmis gali bti siekiama paskatinti arba, prieingai riboti tam tikras
elgsenas. Visgi pagrindin mokesi paskirtis nra k nors skatinti ar lugdyti. Bendras
mokesi natos lygis yra tiesiogiai susijs su tuo, kokio dydio valstyb alies pilieiai nori matyti
tai yra, kokios apimties viej paslaug i valstybs tikisi. Kai ie dydiai nekoreliuoja, t.y. viej
ilaid dydis nuolat virija pajamas, kuri didioji dalis surenkama btent per mokesius,
neivengiamai tenka gyventi skolon. Taip valstyb pasmerkia save visoms su tuo susijusioms
rizikoms bei yra priversta skirti vis daugiau l palkanoms u jau ileistus pinigus mokti.
Gerovs valstyb neturi bti kuriama didinant perskirstym nuolat didjanios skolos
sskaita. Nors valstyb turi teis skolintis ir iuo metu gali tai daryti itin pigiai, tai neturi tapti paskata
daugiau skolintis einamosioms ilaidoms. Einamosios ilaidos (atlyginimai, pensijos, vairios
vieosios paslaugos) turi bti apmokamos i tvari valstybs pajam. J lygio palaikymas skolintais
pinigais ir/arba sukauptais rezervais yra pateisinamas tik ekonominio nuosmukio laikmeiu. Todl
negalime dairytis tik tai, kiek procent BVP viena ar kita ES alis vidutinikai skiria vienai ar kitai
sriiai ir brti sau su tuo susijusi udavini, tampant paklod prie mums labiau patinkanio atskiro
pavyzdio ar vidurkio.
Pirmiausia kaip pilieiai turime atsakyti sau klausim kokio viej paslaug modelio
siekiame. Tada turime vertinti, kiek jis kainuoja, t.y. kiek ms vis sukuriamos gerovs skiriame
bendriems poreikiams (vieosioms paslaugoms), kuri nebtinai atgausime tiek, kiek mokame.
Tuomet turime rasti bd, kaip paskirstyti i kain tarp skirting visuomens nari mokesi
pavidalu, siekdami, kad toks paskirstymas bt vertinamas kaip teisingas.
 127

Modernios gerovs valstybs ypatyb yra ta, kad 2/3 viej ilaid tenka socialinei ir
sveikatos apsaugai bei vietimui. Pasiymime senstaniomis visuomenmis, kurias lydi ir nuolat
brangstanti sveikatos apsauga (be kita ko, ir dl technologinio medicinos progreso, nauj vaist ir
gydymo bd). Susidr su iuo spaudimu ir nekalbdami su visuomene apie iteklius, tik
apsigaudinjame, kad problemas kakaip isprs auganti ekonomika, nors ji tik gali kilstelti esam
pyrag nominaliai auktesn lyg, taiau negali pakeisti jame susiformavusi proporcij.
Diskusija apie mokesius negali apsiriboti klimis, kuriomis Lietuvoje diskutuojame jau
treias deimtmetis. Akivaizdu, jog labai aukti mokesiai netrukdo kai kurioms valstybms bti itin
konkurencingoms pasaulio mastu (Skandinavijos ali pavyzdys), kaip ir mai mokesiai savaime
neutikrina efektyviai veikianios ekonomikos. Ekonominio konkurencingumo prieastys slypi kur
kas giliau nei tiesiog mokesi lygis. Kai piliei lkesiai dl viej paslaug yra aukti (esame ES
dalis), o dl mokesi neadekvaiai emi, susiduriame su jau daug met Lietuv kamuojania
fiskalins tapatybs krize, kai norima mokesi kaip JAV, o gerovs kaip vedijoje.
Diskusijas iais klausimais apsunkina ne tik nuo pat Nepriklausomybs atkrimo pradios
tebesitsiantis mokesi demonizavimas, bet ir su tuo susijs slpimasis nuo pareigos i esms
kalbti apie tai, dl ko mokesiai yra mokami. Taip puoseljamas klaidingas sitikinimas, kad surinkti
mokesiai perskirstomi tik valstybs tarnautoj ir politik atlyginimams, tad tereikia sumainti j
skaii ir labai daug itekli liks visoms kitoms sritims. Taip mons yra smoningai klaidinami,
populistikai silant sprendimus, kurie lieia tik neymi viej ilaid dal. Taiau, inoma,
piliei poiris mokesius yra tiesiogiai susijs su valstybs tarnybos ir politik darbu, t.y.
valstybs paslaug ir vieojo administravimo kokybe. Todl valstyb privalo dti visas pastangas,
kad mokesi moktojai suvokt savo mokam pinig gr kaip deram. Akivaizdu, kad iandien
korupcija, nepotizmas ir prasta vadyba trukdo Lietuvos monms matyti sumokamus mokesius kaip
atgal per vairias viesias paslaugas ir grybes jiems grtant dalyk.
Lietuvos perskirstymo lygis iuo metu yra vienas maiausi visoje ES. Perskirstome apie 35
proc. BVP, kai ES vidurkis apie 50 proc. ES vidurkis yra dydis, savyje talpinantis labai skirtingas
ali patirtis (nuo itin emo iki labai aukto perskirstymo lygio). Be to, didel dalis tos susikurtos
gerovs daugelyje ali ilg laik buvo apmokama i skolint l, tad itin aukt perskirstym
danai lydi ir itin aukta skola. Turime matyti ir tai, kad iandienin europietika gerovs sistema
susiduria su vis didesniais ikiais buksuojaniai Europos ekonomikai darosi vis sunkiau j
ilaikyti. Tektonins Europos problemos gldi tame, kad Europos Sjungoje gyvena 7% pasaulio
gyventoj, ji sukuria 20% pasaulio BVP, taiau tuo pat metu finansuoja net 50% pasaulio socialini
ilaid. Kitaip sakant, europieiams, palyginus su kitomis alimis, tenka ilaikyti santykinai ymiai
didesns apimties viej paslaug sistem, nei jie udirba.
 128

Lietuvos ilaid struktra, vertinant pagal ilaidas atskiroms valstybs funkcijoms, ne itin
skiriasi nuo ES vidurki, taiau esama ir labai ryki skirtum. Daugumai srii skiriame nemaesn,
o atskirais atvejais ir didesn savo viej ilaid dal (procentais) nei ES vidurkis. Taiau, lyginant
vairius paslaug kokyb leidianius vertinti rodiklius, matyti, kad net ir pastarj atveju nepavyksta
utikrinti bent jau vidutinik ES mastu rezultat. Kita vertus, turime ir valstybs funkcij, kuriai
tenkanti ilaid dalis enkliai atsilieka nuo ES vidurkio tai socialin apsauga, o konkreiai pensijos,
parama eimai ir vaikams bei bedarbiams. Tuo tarpu pagal ilaidas ligai ir negalumui ES vidurk
stipriai lenkiame tiek absoliuiai (proc. nuo BVP), tiek santykinai (proc. nuo ilaid).

K silome?

Didesnis perskirstymas nra tikslas pats savaime, taiau yra ities nedaug pavyzdi, kai
isivysiusi valstybi perskirstymas yra maesnis nei Lietuvos iuo metu (veicarija yra labai
rykus, bet kone vienintelis pavyzdys). Be to, perskirstymo lygio status quo ilaikymas reikalauja
radikali apsisprendim dl to, kurios sritys bus visikai ar i dallies privatizuotos. Prieingu atveju ir
toliau bandysime utikrinti neadekvat itekliams viej paslaug mast. Senjant Lietuvos
visuomenei, t bus vis sunkiau ir sunkiau padaryti, todl toks elgesys bt nesiningas alies moni
atvilgiu ir trumparegikas.
XXI amiuje nuo kolektyvins gamybos ir tuo paremt kolektyvini santyki vis labiau
pereinama prie individualios gamybos, individuali serviso paslaug, o tai i esms keiia nuo XIX
amiaus nusistovjusius vieuosius santykius. iandien dar sunku prognozuoti, kaip tiksliai atrodys
europietika viej paslaug sistema po keli deimtmei, taiau galime spti, kad ji bus maiau
kolektyvin ir labiau individualizuota.
Norime gyventi klestinioje europietikoje valstybje su europietikomis paslaugomis to
siekme nuo pat 1990-j, tai ir toliau matome kaip svarbiausi strategin savo tiksl. Taiau
suprantame ir tai, kad Europa turs keistis ir, artjant XXI amiaus viduriui, viej paslaug
sistemoje keisti tai, kas atrod nekintama ir privaloma nuo pat XIX amiaus pabaigos. ia prasme
turime privalum dar nesame pilnai sukr to, k senoji Europa veikiausiai turs, bent i dalies,
skausmingai keisti. Mes galime jau dabar atsivelgti XXI amiaus ikius ir kurti tok gerovs
model, kuris ilgainiui dl nepakeliamos valstybs skolos natos ar menko ekonomikos augimo
neprislgs ms pai vaik pei.
Manome, kad Lietuvai nereikt orientuotis didiausius ES mastu perskirstymo mastus, nes
jie nebtinai tvars, o norint juos padaryti tvariais visuomen turi tikti didelio perskirstymo nauda,
tad ir bti pasirengusi mokti auktus mokesius. Taiau matome esant tikslinga, kad Lietuvos
perskirstymo lygis ilgainiui pasiekt apie 40 proc. BVP. Manome, kad toks perskirstymo lygis iliks
pakankamai emas, kad nekliudyt ekonomikos pltrai (panaus perskirstymo lygis yra Estijoje,
 129

Airijoje), taiau kartu bus pakankamas, kad leist atsivelgti chronikai neadekvat socialins
apsaugos finansavim bei geriau atliepti ikius kitose viej paslaug srityse.
Nebandysime meluoti, kad l, skiriam socialinei apsaugai, dal galima enkliai padidinti
sumainus valstybs tarnautoj skaii, kaip danai lengvabdikai kalbama. Tai nesulyginami
dydiai, o valstybs tarnyba iaip ar taip yra btina, nors ir reformuotina i esms. inoma, privalome
inaudoti atskirose srityse iuo metu gldinius efektyvumo didinimo rezervus, taiau, danu atveju,
tai reik sutaupyt l palikim tai paiai sriiai, taip utikrinant auktesn teikiam paslaug
kokyb. Sutaupymai aptarnaujant valstybs skol taip pat gals bti perskirstyti kitoms sritims, taiau
tai neleis isprsti vis itekli stygiaus problem.
Ambicija pasiekti adekvatesn Europos ali kontekste perskirstym negali bti gyvendinta
esant dabartiniam valstybs pajam i mokesi santykiui su BVP. Jis tam iandien yra tiesiog per
maas Lietuva pagal mokesi santyk su BVP su 28 procentais yra ES valstybi gale (vidurkis
beveik 40 procent). Palyginimui, Estijos mokesi plauk santykis su BVP siekia 32 procentus
madaug 4 procetiniais punktais daugiau nei Lietuvoje. Iki Estijos lygio siektume ilgainiui padidinti
ir Lietuvos mokesi/BVP santyk.
Akivaizdu, kad sprendim, kurie padt tiksl gyvendinti, turime iekoti mokesi
sistemoje. Tai nereikia, kad siekiame tbt didinti paius mokesius mokesi nata atskiroms
visuomens grupms ir iandien yra neadekvaiai didel, o mokesi tarifai ES mastu daugeliu
atveju gana solids ar bent jau vidutiniai. Nemaa dalis mokesi tiesiog nesumokama. Tai vyksta
nebtinai dl nelegali veikl ar mokesi slpimo taipogi ir dl legaliai sudaryt galimybi j
mokti maiau, nors tos galimybs nebtinai turi pagrind, atitinkant didesnio teisingumo siek.
Svarbu suprasti, kad nemanoma padidinti mokesi pajam taip, kad mokestin nata niekam
individualiai nepadidt. Juk jeigu priversime susimokti tuos, kurie iandien priklausani mokti
mokesi ivengia, jiems konkreiai tai reik mokesi natos didjim. Tas pats tinka ir mokesi
iimtimis bei lengvatomis besinaudojantiems moktojams.
Taiau tokios priemons yra reikalingos siekiant, viena vertus, nukrauti bent dal mokesi
natos nuo ja perkraut visuomens grupi bei, kita vertus, siekiant didesnio mokesi sistemos
teisingumo, kai vienodoje padtyje esantieji moka vienodus mokesius. Didesni mokesiai turi
atspindti didesn pajgum mokti, taigi ir prisidti prie viej paslaug ilaikymo, net jeigu
vieosiomis paslaugomis individualiai nesinaudojama proporcingai daugiau.
Ms poiris mokesi sistem ir mokesi politik gali bti apibdintas paprastu principu
mokesi sistem irime kaip l sutelkimo sistem. L, kurios bt panaudotos tam, kad
bt tinkamai apmokta u suteikiamas viesias paslaugas, o taip pat ir tam, kad bt sumainta
pajam nelygyb, kurios auktas lygis visuotinai pripastamas kaip nepageidautinas. Nors mokesi
sistemoje gali bti bandym paskatinti atskiras elgsenas ar, prieingai, jas riboti, toki ilyg
 130

veiksmingumas turi bti tinkamai rodytas. Prieingu atveju, dl interes grupi bandym isiderti
sau koki lengvat ar ilyg, mokesi sistema tampa kiaura kaip rtis ir net gana aukti tarifai
neutikrina adekvai valstybs pajam.
Verslo slygoms lemiam tak daro ne tai, kokio dydio yra mokesiai, o kokios kokybs
paslaugas infrastruktr, darbuotoj isilavinim ir sveikat, teisini ir vieojo administravimo
institucij veikl valstyb gali u surinktus mokesius suteikti tam paiam verslui. Btent todl yra
gausu gana aukt mokesi valstybi, kurios yra tarp konkurencingiausi pasaulyje. Lygiai taip pat,
btent todl visa aib valstybi su emais mokesiais, padrabstani ma pyrag trupiniais visoms
funkcijoms, kuri nedrsta atsisakyti, nra konkurecingumo empionai. Vadinasi, verslo slygoms
svarbus adekvatus balansas tarp mokesi lygio ir paslaug kokybs, juolab, kad mokesius visada
moka mons. Net tada, kai mokesiai nustatomi monms, juos galiausiai sumoka mons
mons savininkai, darbuotojai ar preki/paslaug pirkjai. Esama padtis neleidia tokio adekvataus
balanso utikrinti.
Dabartinje Lietuvos mokesi sistemoje egzistuoja tiek teisingumo (didel mokesi natos
dal nea ma ir vidutini pajam gavjai, o kai kurias taikomas lengvatas sunku pagrsti kitkuo nei
interes grupi taka), tiek efektyvumo (kai kurie mokesiai enkliai ikraipo moktoj elgsen, pvz.
imantis vokel taupo darbdavio peln savo senatvs vartojimo sskaita) problemos, kurios turi bti
sprendiamos nedelsiant.
Nors mokesi ir BVP santykis yra maas, negalime sakyti, kad Lietuva yra ma mokesi
alis. Kai kurie mokesiai Lietuvoje, ypa ES kontekste, tikrai yra mai (pelno mokestis) arba
apskritai beveik neegzistuojantys (turto mokesiai, automobili mokesiai), o kai kurie vidutiniai
(PVM). Taiau labai rykiai isiskiria darbo apmokestinimo nesubalansuotumas pajam mokesio
tarifas yra labai nedidelis, todl apsunkina bet kokios politikos gyvendinim naudojant i priemon.
Tuo tarpu kitos mokos sudaro lito dal ir priskiriamos draudimui, nors didel j dalis tra
perskirstymas, kuris galt ir turt bti atliekamas i bendrj mokesi.
Samdomi darbuotojai, ypa udirbantys maesnes ir vidutines pajamas, iandien tempia
didij mokesi natos dal. Jie turi menkesnes galimybes pasinaudoti vairiomis mokesi natos
mainimo priemonmis (darbdavio suteikiamomis grybmis natra ir pan.) ar maiau
apmokestinamomis veikos formomis (pvz. individualia veikla). Danai manoma, kad tai darbdaviai
nea sunki 31 procento draudimo mok (kurios yra darbuotoj bsimos pajamos susirgus, ijus
pensij ar gavus negali) nat, kuri reikia mainti, kad darbdaviui bt lengviau. Taiau realybje
i nata per maesnes algas rankas yra perkeliama darbuotojams. Sistema yra neskaidri
darbuotojai sutinka imti vokel, taip taupydami darbdavio katus, nors ities maina savo bsimsias
pajamas.
 131

Keisdami i padt silome:

- iskaidrinti samdom darbuotoj pajam apmokestinimo sistem. Darbuotojo darbo

umokestis bt padidinamas dabar darbdaviui statymu priskirt mokti draudimo mok
suma, o darbuotojo mokesiai ir draudimo mokos bt skaiiuojamos nuo tokio padidinto
darbo umokesio;
- darbuotojo nuo taip perskaiiuoto darbo umokesio mokamus mokesius logikai
iskirstysime nedidindami mokesi natos (bendroms valstybs paslaugoms, sveikatos
prieiros paslaugoms ir socialiniam draudimui). Prieingai mokesi nat realiai
mainsime: maesni pajam gavjams taikysime neapmokestinamj pajam dyd (NPD)
visoms j mokamoms mokoms, iskyrus socialinio draudimo mokas, kuri tarifas bus
gerokai maesnis nei iuo metu. Didesni pajam gavjams taikysime logiko dydio
socialinio draudimo mok lubas;
- ymiai didesn dmes nei iki iol skirsime vaikus auginantiems darbuotojams, enkliai
padidindami u vaik taikom neapmokestinamj pajam dyd bei j taikydami visoms
darbuotojo mokamoms mokoms, iskyrus socialinio draudimo mokas.

Tokios reformos rezultatai:

- realiai padidjusios maas ir vidutines pajamas gaunani, taip pat vaikus ar vaikius
auginani, moni pajamos po mokesi;
- realiai pagerjusios slygos darbdaviui didinti darbo umokest, sumajusios paskatos
vokeliams ir kitoms mokesi vengimo ir apjimo formoms;
- skaidrumas aikesnis vaizdas, kiek ir koki mokesi bei draudimo mok mogus
moka nuo savo pajam ir kiek kainuoja jo darbo vieta. Paprastesnis administravimas
darbdaviui, atsakingam u mokesi iskaiiavim.

Tokia reforma gali gana enkliai paveikti valstybs biudeto pajamas i mokesi. Taiau
kartu turt sumati paskatos neskaidriam darbo umokesiui bei mokesi vengimo ir apjimo
formoms. Viena vertus, dl reali socialinio draudimo lub taikymo sumas paskatos geriau
apmokam darbuotoj pinigin atlyg keisti vairiais substitutais. Antra vertus, maesni pajam
gavjams sumas paskatos imti vokel dl realiai sumajusios mokesi natos ir aikumo dl
mok paskirties. Todl poveikis biudeto pajamoms, tiktina, bus teigiamas ir dl sustiprjusios
mokesi bazs. Be to, vykdant i reform, reiks perirti ir kit gyventoj pajam ri
(individualios veiklos, kapitalo pajam) apmokestinimo slygas bei vairias mokesi lengvatas.
Sieksime utikrinti tolyg skirting pajam apmokestinim deramai atsivelgiant pajam
 132

skirtumus, taiau nepaliekant galimybi manipuliuoti sandoriais ir svokomis, taip siekiant patenkinti
maesnio tarifo taikymo slygas.
Kadangi norime ne vien technins pertvarkos, bet ir realios mokesi natos maiau
udirbantiems sumainimo, kartu ilaikant viej finans disciplin, toki reform planuojame
atlikti etapais. Todl numatome:

- nuo 2017 met padidinti neapmokestinamj pajam dyd (iki 240 eur per mnes
darbuotojui, gaunaniam minimali mnesio alg) bei dvigubai iki 240 eur padidinti
papildom neapmokestinamj pajam dyd, taikom u auginam vaik (vaik).
Proporcingai padidinsime ir negaliesiems numatytus individualius
neapmokestinamuosius pajam dydius. Tok mokesi natos mainim leis utikrinti
planuojamas kio ir darbo umokesio fondo augimas;
- nuo 2018 met pradsime taikyti tas paias apmokestinimo slygas, kokios taikomos
pajam mokesiui, dabar gyventojo nuo pirmo euro mokamoms sveikatos draudimo
mokoms. Tai sumains PSDF pajamas, todl tursime perirti fondo finansavimo
principus, siekdami utikrinti stabilius jo iteklius;
- nuo 2019 m. statymu nustatysime darbo umokesio ir mokesi bei mok
perskaiiavim aukiau mintomis slygomis, t.y. padidinant darbo umokest dabar
darbdavio mokamais mokesiais ir pertvarkant mokesius ir mokas, aikiai atskiriant
mokas sveikatai, socialinio draudimo mokas ir pajam mokest, skirt bendroms
valstybs reikmms. Socialinio draudimo mokoms bus nustatytos pagrstos mok
lubos, gerokai emesns nei iuo metu numatyta riba.

Atsivelgdami aukiau idstytas principines nuostatas mokesi klausimais, neadsime

nei PVM tarifo mainimo, nei PVM lengvat atskiroms prekms ir paslaugoms.
Viena vertus, PVM tarifo sumainimas galt sumainti kain lyg, taiau toks mainimas
reikt, jog labiau juntamai atpigt turtingesni moni vartojimas (brangesns preks), o maiau
pasiturini tik simbolikai. Tuo tarpu valstybs biudetas netekt didels dalies pajam, kurios
galt bti skirtos btent maiau pasiturini gyventoj paramai.
PVM lengvatos svarbiausioms vartojimo prekms (vis pirma, maistui) yra galimos ir
socialiai atrodyt teisingos. Taiau, kaip rodo tyrimai, skaitant ir atliktus Lietuvoje, jos persiduoda
kainas tik i dalies ir maesniuoju mastu. Vadinasi, vieosios los, kurios gali bti panaudotos
pajam netolygumams ilyginti, vlgi bt kapitalizuotos, nesuteikiant maesni pajam gavjams
jokios apiuopiamos naudos.
Gerinsime PVM surinkim, kuris, nepaisant dabartins Vyriausybs pagyr, praktikai
nepagerjo, nors valdantieji veikia visikai kitomis slygomis. Jeigu 2010-2012 pagrindinis kio
 133

augimo variklis buvo eksportas, o vidaus vartojimas, kaip ir disponuojamos pajamos, trauksi ar
stagnavo, tai 2013-2015 metais kio augim labiausiai lm vidaus vartojimas ir gyventoj pajam
augimas. Tuo tarpu PVM pajam santykio su BVP atsilikimas nuo Estijos 2015 m. pasiek naujas
auktumas.
Esame atviri svarstyti pelno mokesio mokjimo tvarkos pakeitimus, kurie padt sklandiau
gyvendinti Nauj plan Lietuvai. Manome, kad ir iuo metu pelno mokestis Lietuvoje yra
pakankamai konkurencingas tarptautiniame kontekste. Investuotojams iandien susirpinim keli
kiti, daug svarbesni investiciniams sprendimams, aspektai.
Tikdami smulkaus ir vidutinio verslo svarba ir atsivelgdami ypatingai palankias slygas
valstybei valdyti ido srautus:

- supaprastinsime pelno mokesio mokjim smulkioms ir vidutinms monms, i esms

atsisakydami avansini io mokesio mokjim ir numatydami juos tik stambiausioms
monms, kurios turi galimybes palankiomis slygomis valdyti savo finans srautus.
Maksimaliai supaprastinsime ir kit mokesi avansini mokjim tvark;
- supaprastinsime PVM mokjimo tvark smulkioms monms, numatydami galimyb
mokti mokest gavus apmokjim u prekes ir paslaugas, o ne iraius sskait. Taip
pat iplsime pusmetinio PVM deklaravimo ir mokjimo galimybes.

Manome, kad nekilnojamojo turto mokestis yra teisingas, efektyvus ir svarbus savivaldybi
pajam altinis, taiau prie diskusij apie io mokesio bazs pltim grime tik atkr pasitikjim
vieuoju valdymu ir taupiu bei racionaliu mokesi moktoj itekli naudojimu.
Kadangi bendri viej finans tvarkymo pagrindai yra aikiai apibrti Lietuvos
statymuose, Europos Sjungos teisyne bei tarptautiniuose alies sipareigojimuose, savaime
suprantama, jog rengsime, tvirtinsime ir vykdysime biudetus laikydamiesi i teiss akt. Tai leis
utikrinti tvar deficito majim, kurio nesugebjo utikrinti dabartin Vyriausyb, pasiekusi
vizualiai ger rezultat, taiau tai padariusi daugiausia dl nuo jos nepriklausani prieasi, toki
kaip Eurostat naudojamos metodologijos pasikeitimai.

Reng: I. imonyt, A. Kubilius, M. Majauskas.

 134

ENERGETIKOS SEKTORIUS

Pagrindiniai ms sipareigojimai energetikos sektoriuje:

1) Sinchronizuosime Lietuvos ir Baltijos valstybi elektros sistemas su Kontinentins Europos

tinklais bei atsijungsime nuo rusikosios IPS/UPS elektros sistemos;
2) Ukirsime keli elektrai i nesaugios Astravo atomins elektrins patekti Lietuv;
3) Lietuv paversime regioniniu suskystint gamtini duj prekybos centru;
4) Sudarysime slygas ildymo kain majimui;
5) Pasieksime prover elektromobili srityje bei utikrinsime tvari atsinaujinani itekli
pltr.

1. XV-osios Vyriausybs palikimas: 2008-2012 metai

Energetika yra ypatinga ir skirtinga nuo kit srii valstybs politika pirmiausia dl to, kad
esmins iame sektoriuje tebevykstanios permainos yra tiesiogiai susijusios su 2008-2012 met
Vyriausybs veikla, jos laikotarpiu baigtais ar iki brandios stadijos gyvendintais projektais.
Apsirpinimo energijos itekliais diversifikavim ir konkurencij tarp skirting energijos
altini utikrino nutiestos elektros perdavimo jungtys su vedija ir Lenkija, baigtas rengti ir
skmingai funkcionuojantis suskystint gamtini duj (SGD) terminalas. Krentanias energetikos
kainas vartotojams, majanias snaudas ir skaidri konkurencij utikrino bei Gazprom
monopolij duj sektoriuje igyvendino spartus III-ojo ES Energetikos Paketo principais grstas
veikl energetikoje atskyrimas ir igryninimas. Itin reikmingas buvo ir energijos rink bei bir
sukrimas ar sijungimas skandinavikas rinkas (NordPoolSpot), svarbiausi energetikos moni
akcij susigrinimas valstybs rankas. I usienio perkam energijos itekli dal bendrame alies
energijos balanse sumaino ir prie energetinio saugumo didinimo svariai prisidjo vietins bei
atsinaujinanios energijos kiekio didinimas, pagrstas daugiausia perjimu prie ilumos gamybos i
biokuro ar atliek tiek regionuose, tiek ir didiuosiuose miestuose.
Galima konstatuoti, jog ios ankstesns A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybs pradtos ir
iki brandios stadijos pastmtos bei pastaruoju metu baigtos sektoriaus pertvarkos i esms ir
negrtamai pakeit situacij jame bei rinkos dalyvi tarpusavio santykius, neant juos daugiau
skaidrumo, konkurencijos bei ekonominio pagrstumo. Tai taip pat atvr naujas galimybes plsti
energetikos sektoriaus paslaug tiekim tiek Lietuvos, tiek ir kit ali tiekjams ir vartotojams.
2008-2012 metais priimti sprendimai leido sudaryti palankias slygas naujiems verslams ir monms
steigtis buvo kuriamos naujos darbo vietos, ypa biokuro, katil suskystint duj tiekimo rinkose.

2. XVI-osios Vyriausybs veiklos energetikos sektoriuje vertinimas

 135

Tuo pat metu aikiai matome, kad XV-osios Vyriausybs pradti, bet pasikeitus valdioms
taip ir negyvendinti projektai pastaruoju metu atvr energetikos sektoriuje naujas piktaizdes, o kai
kurias sritis apm neleistinas sstingis. Dl politins valios trkumo aldius naujos branduolins
jgains projekt Visagine prarastas darb pagreitis bei iki tol pasiekta projekto paanga. Dl
nekompetentingo projekto valdymo, nuolatinio valdanij politinio blakymosi, kurio geriausia
iraika yra apiuopiamo rezultato taip ir nedavusi darbo grupi krimas, bei negebjimo efektyviai
sprsti koordinavimo problem su usienio partneriais. Sumenko tikjimas, kad tokio masto ir
strategins reikms projektas Lietuvoje gali bti apskritai gyvendintas.
Dl to ir nuolat augani elektros importo apimi vis daniau ir atriau ikyla adekvai
vietins generacijos pajgum klausimas. Esant tokioms aplinkybms, kasdien didja pavojus, jog
trkstam elektros energijos poreik upildys importas i alia Lietuvos sienos statomos nesaugios ir
tarptautinius standartus paminanios Astravo atomins jgains, kurios keliam grsm, uuot msi
reali veiksm jai sustabdyti, valdantieji renkasi paprasiausiai ignoruoti. Jeigu ir toliau
aukiausiame politiniame lygmenyje bus tik diskutuojama, nepriimant joki reali sprendim dl
poreik atitinkani vietins elektros generacijos pajgum utikrinimo bei atsiribojimo nuo
nesaugios Astravo AE, elektra i ios elektrins tiesiog utvindys ms energetikos sistem.
Akivaizdus to pavyzdys tai, kad nakt elektr i ios baltarusikos jgains bus priversta naudoti
Kruonio hidroakumuliacin elektrin. Tai reikia, jog mes tiesiog netursime pasirinkimo bei
negalsime baltarusikos elektros nepirkti. Turime inaudoti visas priemones, kad ukirstume tokiam
scenarijui keli.
Be to, nusikalstamu reikia laikyti ios Vyriausybs sprendim atsisakyti termofikacini
pajgum, pirmiausia Vilniuje, taip realiai pasmerkiant juos sunaikinimui. Negalime leisti, kad
Lietuva, esant reikalui, nebeturt pakankamai bet kuriuo metu parengt veikti rezervini energijos
generacijos pajgum, galini utikrinti maksimalaus elektros poreikio patenkinim. Skirtingai nei
dabartin Vyriausyb sudaranios politins jgos, esame sitikin, jog ilgalaikis energijos tiekimo
saugumas negali bti aukojamas vardan maesns elektros kainos prie rinkimus trumpojo
laikotarpio nauda gali turti enklios neigiamos takos alies energetiniam saugumui vidutiniu-
ilgesniuoju laikotarpiu. Todl dsime visas pastangas tam, kad isaugotume ir atstatytume vietinius
rezervinius pajgumus.
Analizuojant dabartins, XVI-osios Vyriausybs gyvendint energetikos politik, verta
pastebti ir tai, jog i mirties tako per pastaruosius tris su puse met taip ir nepajudjo ios
Vyriausybs adt ilumos ir elektros pajgum i biokuro ir atliek statyba Vilniuje. Kyla pagrsta
abejon, ar, praleidus i galimyb, jie apskritai kada nors bus pastatyti. Valdanij siekis
paskubomis populistikai inaudoti ini apie majanias duj kainas buitiniams vartotojams lm
 136

tai, kad naud i neskaidraus i Gazprom perkam duj kainos sumainimo atgaline data laimjo
politikai svarbesn vartotoj dalis. Tuo tarpu didioji dalis gamtini duj vartotoj nuolaid taip ir
nesulauk, nors jiems tai buvo net kelet kart vieai adta. Visa tai vainikavo ios Vyriausybs
prie Gazprom netiktai pralaimta byla Stokholmo arbitrae dl to Lietuva neatgaus 1,4
milijardo eur. Atsakomyb u tai krenta, vis pirma, ant A. Butkeviiaus pei.
Dabartin Vyriausyb itin pamgo parlamentini komisij krim, taip imituojant aktyv ir
ekspertinmis iniomis grst veikim. Visgi velgiant atgal, aiku, jog ios komisijos energetikos
srityje nesugebjo nuveikti nieko prasmingo. Greiiau prieingai daniausiai jos buvo, paminant
demokratinse valstybse priimtus principus, valdanij naudojamos kaip politiniai rankiai siekiant
atkeryti buvusiai Vyriausybei u jos pradtas radikalias permainas energetikos kyje ir Gazprom
monopolio panaikinim bei igyvendinim.

3. Ms programa naujajam laikotarpiui: 2016-2020 metai

a) Sinchronizacija su Kontinentins Europos tinklais

Skmingai gyvendinus III-ojo ES Energetikos Paketo nuostatas ir taip isprendus ilgalaikes

duj sektoriaus problemas, nutiesus elektros jungtis su vedija ir Lenkija bei pastaius suskystintj
gamtini duj terminal, Lietuvos ir kit Baltijos valstybi elektros energetikos sistem
sinchronizavimas su Kontinentiniais Europos elektros tinklais iandien neabejotinai yra Lietuvai
svarbiausias sisteminio lygmens tikslas, formuojantis daugel kit su juo tiesiogiai susijusi
udavini.
Pirmasis i i udavini yra egzistuojanios infrastruktros ipltimas sinchronizacijai
btinos antros auktos tampos elektros jungties su kaimynine Lenkija nutiesimas. Kol kas tenka
apgailestauti, kad projekto gyvendinimas stringa. Esmin to prieastis tai, kad ios jungties
nepavyko ilaikyti Europos Sjungos remiam energetikos projekt vadinamj bendrojo intereso
projekt (angl. Projects of Common Interest PCI) srae. Buvimas iame srae yra itin svarbus,
kadangi utikrint didel dal projektui reikiamo finansavimo. Visgi dl nepakankam dabartins
Energetikos ministerijos vadovybs pastang, i galimyb iki iol nebuvo inaudota.
Svarbu suvokti, jog papildomos elektros linijos nutiesimas Lenkij anaiptol nra vienintelis
udavinys, utikrinantis sinchronizacij su Kontinentins Europos tinklais. iam tikslui pasiekti
btina engti kelet kit svarbi ingsni vis pirma utikrinti atsijungim nuo rusikos sistemos,
kurioje Lietuvos ir kit Baltijos ali elektros energetikos sektorius funkcionuoja iki iol, taip pat
turti pakankamus vietinius generacinius pajgumus Baltijos regione.

b) Desinchronizacija nuo IPS/UPS sistemos

 137

Ne maiau nei antroji jungtis su Lenkija svarbus strateginio lygmens udavinys yra nuoseklus
ms elektros energetikos sistemos valdymo ir stabilumo palaikymo permimas i IPS/UPS sistemos
desinhronizavimasis nuo jos. Europos Kontinentiniais elektros tinklai remiasi valstybi, sudarani
energetikos sisteminius blokus, bei energetini sistem decentralizuoto veikimo principu, kuris yra
visikai prieingas sovietiniam-rusikam centralizuotam modeliui. Todl, pasiruodami atsijungimui
nuo rusikosios ir perjimui prie europins sistemos, jau dabar ruoiame isam desinchronizavimo
veiksm plan, kur pradsime gyvendinti i karto po rinkim suformav naujj Vyriausyb.
iame plane numatomos priemons, leidianios, atsijungus nuo senosios sistemos,
savarankikai utikrinti danio ir stabilumo palaikym sisteminiame Baltijos valstybi bloke bei
utikrinti reikiamo dydio antrinio ir tretinio elektros generavimo rezervo egzistavim. Plane
numatomi ingsniai, btini pasiruoimui Baltijos valstybi elektros energetikos sistem autonomiko
veikimo bandymui bei susidorojimui su esminiu iuo atvilgiu laukianiu ikiu efektyviu
iaugusios vjo generuojamos elektros energijos sraut suvaldymu, utikrinant reikalingus vietinius
balansavimo ir rezervinius pajgumus. Be mint aspekt iame veiksm plane aptariami konkrets
sprendimai, btini utikrinant patikim ir nepertraukiam elektros tiekim tredal alies elektros
energijos suvartojaniam Vilniaus regionui.
Pilnai gyvendinus ms parengt plan, bus galima visikai atsijungti nuo kaimynins
Baltarusijos, taip pat ir nuo vis sovietini laik BRELL ied siejani elektros energijos perdavimo
linij. Be io strateginio tikslo gyvendinimo, stiprinsime egzistuojani alies elektros energetikos
sistem, nutiesiant linij Ma Panevys. Be to, perm vadovavim Energetikos ministerijai
nieko nelaukdami atsisakysime bet koki plan tiesti desinchronizacijos kontekste visikai
nereikaling elektros perdavimo linij i Visagino Kruon, kuri bt skirta nesaugioje Astravo AE
gaminamai baltarusikai elektrai patekti Lietuvos rink.

c) Vietini elektros gamybos pajgum pltra

Elektros energijos gamybos pajgum pltros strategija, taip pat ir VAE projekto ateitis,
priklauso nuo to, kokios klimato kait sukelianio anglies dvideginio imetim ribojimo
(apmokestinimo) bei atsinaujinani energijos altini subsidijavimo politikos laikysis Europos
Sjunga. Taip pat reikia ruotis, kad po 2020 met visame pasaulyje radikaliai spariai pltosis
elektromobili naudojimas, o tai 20-30% padidins elektros energijos poreik. Galima konstatuoti, jog
iuo metu ES mastu vykdoma politika nra palanki nauj, nesubsidijuojam gamybos pajgum
pltrai. Spariai didjant i subsidijuojam atsinaujinani energijos altini pagamintos elektros
energijos pasilai isikreipia elektros rinka. Rinkoje elektros kain lygis krenta ir neutikrina nauj,
 138

nesubsidijuojam jgaini, atsiperkamumo. Tai suvokiant, atj valdi i naujo kritikai

vertinsime Visagino AE perspektyvas.
Kita vertus, siekiant usibrto sisteminio tikslo sinchronizacijos su Kontinentiniais
Europos tinklais itin svarbu planuoti ir gyvendinti elektros energetikos sistemos balansavimui
btin vietini gamybini pajgum pltr. i pajgum pltra reikalinga tam, kad jau artimiausiu
metu utikrint reali galimyb atjungti svarbiausias elektros perdavimo linijas, ms energetikos
sistem jungianias su Astrave iuo metu kylania atomine elektrine. sipareigojame gyvendinti dar
vien su tuo susijus udavin iki 2018 met Visagine, pasienyje su Baltarusija, rengsime elektros
srautus leidiant valdyti nuolatins srovs keitiklius ir pasirengsime, esant reikalui, visikam linij
atjungimui.
Skirtingai nei dabartin Vyriausyb, menkinanti Astravo AE keliam grsm Lietuvos
gyventoj saugumui, esame pasiry dti visas pastangas tam, kad bt ukirstas kelias elektros
energijai i ios atomins elektrins per BRELL iedo linijas patekimui Lietuv. Tokiu bdu ios
atomins projektas bt padarytas nebepatraukliu paiai Baltarusijai (kadangi numatyta galia yra per
didel vidiniams alies elektros energijos poreikiams tenkinti, nes projektas yra skirtas pirmiausia
eksportui), sultinant ar net visikai sustabdant tolesn jo vystym.

d) Atsinaujinani energijos itekli pltra

Atsinaujinani energijos itekli dalies augimas bendrajame energetikos balanse

neabejotinai turi bti matomas kaip strateginis ilgojo laikotarpio tikslas. Visgi kol nra aiku, kokio
dydio mokestis u imetamo anglies dvideginio ton bus toliau taikomas Europos Sjungos mastu,
tolesn sparti vjo ar sauls energetikos pltra Lietuvoje nra prasminga. Taip yra pirmiausia todl,
kad elektros gamyba i i atsinaujinani altini yra subsidijuojama i valstybs biudeto, todl tik
didina elektros energijos kain galutiniam vartotojui.
Tik tuomet, kai dl CO2 mokesio i konvencini altini gaminamos elektros energijos
rinkos kaina enkliai iaugs bei bus aikiau apibrtos subsidijuojamos elektros energijos eksporto
taisykls, atsiras galimybs vjo ar branduolins energetikos pltrai rinkos slygomis. Esame
sitikin, jog btent toks, rinkos konkurencija, o ne subsidijomis grstas, atsinaujinani itekli
pltros modelis turt bti laikomas vidutinio-ilgojo laikotarpio siekiamybe nacionaliniu ir ES mastu.
Toks modelis patrauklus tuo, kad galint tvari ir ekonomine logika grst atsinaujinani energijos
itekli pltr, nesukeliani neigiam padarini alies kio konkurencingumui bei kain, kurias
priversti mokti galutiniai vartotojai, lygiui.
Negana to, kalbant apie elektros gamyb i atsinaujinani itekli btina numatyti ir
atitinkam j balansavimui skirt energijos altini pltr. Remiantis dabartiniais Europos Sjungos
energetikos politikos principais ir kryptimi, galima teigti, kad geriausiai stabilaus elektros energijos
 139

generavimo utikrinti negalini, taiau bendrame energijos generacijos balanse vis didesn viet
uimani vjo energij, galt balansuoti modernios ir slyginai maa aplinkos tara (lyginant,
pavyzdiui, su anglimi krenamomis elektrinmis) pasiyminios duj jgains.

e) Pakankam energijos generavimo pajgum utikrinimas

Bent trumpuoju laikotarpiu, toliau majant elektros energijos kainai rinkoje, visikai
racionalu pigi ir kitose alyse subsidijuojam elektros energij importuoti. Taiau pernelyg didel
priklausomyb nuo elektros importo turi neigiam energetinio saugumo padarini, privaloma
augani importo apimi slyga yra vietini tretinio elektros energetikos sistemos rezervo
pajgum, kurie turt bti ne maesni nei didiausias elektros energijos vartojimo lygis, palaikymas.
Tai suvokdami, utikrinsime, kad Lietuvos termofikacins elektrins 7, 8, 9 blokai bt nuolat
parengti veikti pilnu pajgumu ir, esant poreikiui, tiekti tinkl elektros energij.
iame kontekste, planuojam Vilniaus ilumos gamybos pajgum atnaujinim derinsime su
visos elektros energetikos sistemos poreikiais, utikrinant, jog jie atlikt paskirstytos generacijos
principus. Kadangi elektros suvartojimas iame regione jau kur laik nuosekliai didja, ia,
strategikai mstant, turi bti rengti kuo didesni elektros energijos gamybos pajgumai, kurie tuo
atliks ir visos elektros sistemos balansavimo vaidmen.
Be to, ruoiantis elektros energetikos sistemos desinchronizavimui nuo rusikos sistemos bei
didjant rengtai vjo jgaini galiai, ketiname rengti lankst agregat Kruonio hidroakumuliacinje
elektrinje. Taip pat diegsime imaniuosius elektros tinklus, kurie prisids prie paskirstytos
generacijos pltros bei suteiks galimybes atlikti kai kuriuos sistemos balansavimo udavinius
skirstymo tinkle.

f) Efektyvesnis suskystintj duj terminalo potencialo inaudojimas

Duj sektoriuje privalome inaudoti pranaum, kur gijome skmingai pasistat ir pradj
eksploatuoti pirmj Baltijos regione suskystint duj terminal. Todl spariau diegsime maesni
SGD laiv bei autovei upildymo infrastruktr ir aktyviai pltosime transportavimo paslaugas
visoje Baltijos jroje ir Baltijos regione. Atsivrus Latvijos gamtini duj rinkai (aliai pagaliau
gyvendinus III-ojo ES Energetikos Paketo nuostatas), dsime visas pastangas tam, kad tvirtintume
Klaipdos SGD terminal ne tik kaip nacionalins, bet ir kaip regionins Baltijos ali ir kit
valstybi, toki kaip Suomija reikms objekt.
Skmingas SGD terminalo projekto gyvendinimas Lietuvai utikrino stiprias starto pozicijas
siekiant tapti Baltijos jros regiono gamtini duj prekybos centru (angl. LNG trading hub).
Klaipdoje rengtas terminalas-saugykla jau dabar yra tinkamas duj prekybai (importui ir eksportui)
 140

neatidliotin sandori (angl. spot trading) rinkose. Inagrinjus galimybes gyvendinti Syderi
poemins gamtini duj saugyklos projekt, is potencialas galimai dar labiau iaugs. Esame
sitikin, jog didjant paklausai bei regione spariai vystantis suskystint gamtini duj rinkai,
Lietuva turi unikali galimyb tapti viso Baltijos jros regiono SGD prekybos centru. Be to, patirtis,
gyta rengiant ir gyvendinant terminalo projekt, leis kurti aukt pridtin vert ne tik i energetini
itekli prekybos, bet ir i sukaupt ekspertini ini eksporto kitas alis, kuriose diegiami SGD
pajgumai. sipareigojame, vadovaudami Energetikos ministerijai, ias galimybes maksimaliai
inaudoti.
Greta i tiksl, plsime ir modernizuosime gamtini duj skirstomojo tinklo infrastruktr.
Tai svarbu todl, kad leis utikrinti kuo didesnei daliai nam ki galimyb rinktis elektros ir
gamtini duj kaip energijos altini, taip utikrinant bent minimali realiai veikiani ir sektoriuje
btin konkurencij, vedani prie kain vartotojams majimo.

g) Korekcijos ilumos kio valdyme

ilumos kyje per pastaruosius kelerius metus pasiektas lis daugelyje alies miest ir
miesteli i esms ir pakankamai skmingai pereita prie biokuro naudojimo. Tiesioginiai to
padariniai sumajusios ilumos kainos vartotojams bei importuojamo ikastinio kuro dalis, taip,
greta importo altini diversifikacijos, pagerinant alies energetinio saugumo rodiklius. Toliau
ilumos kainas mainti galima ne tik didinant biokuro dal bendrame energijos suvartojime, bet ir
gerinant savivaldybi ilumos gamybos moni centralizuot finansin ir kin prieir bei taip
utikrinant skaidri ir efektyvi j veikl.
iam tikslui suteiksime platesnius galiojimus ir didesn atsakomyb u i moni prieiros
kokyb Valstybinei kain ir energetikos kontrols komisijai (VKEKK). Be to, didiuosiuose
miestuose, kuriuose yra daugiau privai ilumos tiekj, danai kyla nesusipratim dl konkuravimo
slyg, kadangi iuo metu galiojantis ilumos kio statymas neutikrina vienod konkuravimo
slyg visiems rinkos dalyviams. Praktikoje tai riboja reali kainas vartotojams mainani
konkurencij. i dirbtini klii panaikinimas bus vienas pirmj ms darb ilumos kio
sektoriuje. Be to, atnaujintoje statymo redakcijoje tvirtinsime ir aikias nuostatas, apibrianias
rinkos dalyvi prievoles utikrinti rezervuojani ir balansuojani ilumos gamybos pajgum
ilaikym.

h) Aplinkos taros mainimas

Transporto sektorius yra taps didiausiu klimato kait sukeliani CO2 duj altiniu, todl
tolesnis aplinkai kenksming CO2 imetim mainimas pirmiausia turt bti siejamas su ia sritimi.
 141

Todl mokestini priemoni pagalba skatinsime perjim prie maiau tari gamtinmis dujomis
(ypa vieajame transporte) bei elektros energija varom automobili. Ypating dmes skirsime
elektromobili naudojimo skatinimui. Panaudojant tikslines las kuo plaiau diegsime elektrini
automobili krovimo stoteles (neapsiribojant vien didiaisiais miestais), taip ipleiant
infrastruktros, reikalingos norint pasiekti real prover iame sektoriuje, tinkl.
Pastebtina ir tai, kad transportas pastaruoju metu suvartoja ymi dal visos Lietuvoje
suvartojamos energijos, todl netolimoje ateityje tiktinos didels permainos elektros energetikos bei
naftos produkt sektoriuose, taip pat ir gantinai spartus elektros energijos poreikio didjimas. tai
btinai atsivelgsime, rengdami atnaujint alies elektros energetikos strategij.

4. Baigiamosios nuostatos ir pirmieji ingsniai strategini tiksl link

Rengdami iame dokumente aptart programos dal smoningai stengms ilaikyti makro
lygmens vilgsn alies energetikos sektori, svarbiausius jame laukianius ikius ir strategines
kryptis, kuriomis turime veikti. Daugeliui pamint princip, galim sprendim ir politikos krypi
gyvendinti reikalingas iuo metu rengiamas mikro lygmens ingsnius numatantis detalus planas,
kurio rmus esame pasiruo vieai diskusijai pateikti dar iki rinkim. Toks detalus planas, kartu su
iuo dokumentu, rinkjams mums suteikus pasitikjimo mandat, taps atnaujintos Lietuvos
energetikos strategijos pagrindu.
Taiau jau dabar aiku, jog pagrindiniu tolesniu sisteminio lygmens tikslu energetikos
sektoriuje laikome Lietuvos ir Baltijos valstybi elektros sistemos sinchronizavim su Kontinentins
Europos tinklais. Savaime aiku, sinchronizacija negalima be atsijungimo nuo sovietinius laikus
menanios IPS/UPS elektros sistemos. Todl i karto po rinkim pradsime nuo konkrei darb:

a) Paspartinsime antrosios auktos tampos elektros energijos jungties su Lenkija tiesimo darbus;
utikrinsime projekto traukim bendrojo ES intereso projekt sra bei europinio
finansavimo gavim.
b) gyvendinsime desinchronizacijos nuo rusikosios sistemos veiksm plan:

- Pasirengsime savarankikai utikrinti danio ir stabilumo palaikym sisteminiame Baltijos

ali elektros energetikos bloke;
- Utikrinsime pakankam vietini elektros gamybos pajgum, ne maesni nei
didiausias alies elektros energijos vartojimo lygis, egzistavim;
- Pasiruoime efektyviam iaugusios vjo energijos generuojamos elektros energijos sraut
suvaldymui;
 142

- Atsisakysime elektros perdavimo linijos i Visagino Kruon tiesimo kaip nereikalingo ir

betikslio ribot resurs vaistymo;
- Stiprinsime elektros energijos sistem, nutiesiant papildom linij Ma-Panevys bei
Vilniaus-Neries jungt; Kruonio HAE rengsime lankst agregat, leisiant valdyti
iaugusius vjo jgaini generuojamus pajgumus;
- Iki 2018 met rengsime elektros srautus valdyti leidiant srovs keitikl Visagine bei
pasiruoime visikam linijui atjungumui nuo Baltarusijos, o tuo paiu ir viso BRELL
iedo; taip ukirsime keli elektrai i nesaugios Astravo AE patekti Lietuvos rink.

Greta aptarto sisteminio sinchronizacijos su Kontinentins Europos tinklais tikslo, iskiriame

ias prioritetines sritis, atliepianias platesn energetikos sektoriaus dinamik:

a) Derinant siek plsti energijos generavim i atsinaujinani itekli bei btinyb palaikyti
emiausi manom kain lyg, utikrinsime tolesn rinkos slygomis, o ne valstybs
subsidijomis grst atsinaujinani energijos itekli pltr;
b) Maksimaliai inaudosime SGD terminalo potencial ir teikiamas galimybes; pltosime
resurs transportavimo visame Baltijos jros regione paslaugas ir dsime visas pastangas, kad
Lietuva tapt regiono momentini sandori centru; usienio alis eksportuosime
gyvendinant projekt sukaupt gerj patirt;
c) Iplsime vidin gamtini duj skirstomj tinkl bei utikrinsime galimyb kuo didesnei
daliai nam ki pasirinkti tarp elektros ir gamtini duj kaip energijos altini; taip bus
sudaromos slygas realiai kainas mainaniai konkurencijai atsirasti;
d) Siekiant maksimalios naudos i tolesns biokuro pltros ilumos gamybos sektoriuje,
perduosime savivaldybi valdom ilumos moni centralizuot finansin ir kin prieir
VKEKK; is ingsnis leis utikrinti skaidri ir efektyvi i moni veikl, taip sukuriant
slygas kainas kain majimui;
e) Pakoreguosime dabar galiojant ilumos kio statym, numatant:

- Galimybes realiai ir dirbtinai neribojamai konkurencijai tarp skirting ilumos tiekj,

utikrinaniai geriausias kainas vartotojams;
- Nuostatas, tvirtinanias rinkos dalyvi prievoles utikrinti rezervuojani ir
balansuojani ilumos gamybos pajgum ilaikym.

f) Reikmingai padidinsime valdios dmes ir skiriamus resursus pleiant infrastruktr, btin

elektromobili naudojimo pltrai; skatinsime platesn maiau aplinkai kenksming gamtini
duj naudojim, ypatingai vieajame transporte.
 143

***
Toki energetikos strategij atiduodame visuomens analizei bei sipareigojame gyvendinti
2016-2020 met periodu. i programa pagrsta strategini tiksl sektoriuje tstinumu bei aikiu
suvokimu kuo greiiau gyvendinti gyvendinti sinchronizacij su KKET, atsijungiant nuo rusikosios
sistemos. Tuo pat metu programoje pabriama maksimalaus egzistuojanios infrastruktros (vis
pirma, SGD terminalo) teikiam galimybi inaudojimo bei priemoni, skirt utikrinti emiausias
manomas kainas galutiniam vartotojui, svarba.

Reng: A. Kubilius, D. Kreivys, K. kiudas, M. Liutvinskas

 144

TRANSPORTO SEKTORIUS

Pagrindiniai ms sipareigojimai transporto sektoriuje:

1) Iplsime Klaipdos jr uosto pajgumus paversime j regioniniu konteineri paskirstymo

centru;
2) Reorganizuosime Lietuvos Geleinkelius bei gyvendinsime iuo metu strigus strategin
Rail Baltica projekt;
3) Modernizuosime alyje veikianius oro uostus ir utikrinsime geresn Lietuvos
pasiekiamum;
4) enkliai sumainsime eismo vyki keliuose skaii pagerinsime keli bkl ir saugum
visoje alyje, ypating dmes skiriant Via Baltica projektui;
5) Atnaujinsime Lietuvos autopark bei iplsime elektromobiliams reikalingos infrastruktros
tinkl;
6) Kartu su verslu utikrinsime darbuotojams nemokam pavejim iki darbo vietos 50 km.
atstumu;

1. Padties apvalga

Lietuvos statistikos departamento duomenimis transportavimo ir ryi sektorius sukuria

daugiau kaip 13 procent Lietuvos bendrosios pridtins verts (toliau BPV). Pastaraisiais metais
sektoriaus pajamos augo beveik dvigubai spariau nei Lietuvos kio, pasiektas teigiamas paslaug
eksporto ir importo balansas. Visa tai leidia teigti, kad transporto sektorius yra viena i strategikai
svarbiausi Lietuvos kio ak. ie geri rezultatai didija dalimi pasiekti ne dabartins vyriausybs
politikos dka, o dl efektyviai iame sektoriuje veikiani privai ir kai kuri valstybs
kontroliuojam moni, taip pat dl dar ankstesns A.Kubiliaus vyriausybs suplanuot ir pradt
viej investicij, kurias ubaig dabartin vyriausyb (europin geleinkelio vs nuo Lenkijos
sienos iki Kauno RAILBALTICA, Vilniaus ir Kauno vieieji logistikos centrai, Vilniaus aplinkkelis
ir kt.).
Paymtina skminga Valstybs kontroliuojam moni: Radijo ir televizijos centro,
Klaipdos valstybinio jr uosto, Lietuvos pato, oro uost veikla. I esms geras politinis ios
vyriausybs sprendimas buvo sujungti tris buvusias atskiras oro uost valdymo mones vien, iam
sprendimui pritar ir opozicija. Taiau krus oro uost jungtin mon ir pasiekus gerus jos rodiklius
netrukus bejgikai konstatuota, kad i mon nesugebs sutelkti reikaling oro uost pltrai ir
modernizavimui investicij. Neatlikus galim alternatyvi sprendim analizs, kartligikai kaip tam
tikras isigelbjimas pasilyta koncesija, t.y. oro uost perleidimas privaiam valdymui.
 145

Pastebtina, jog silym gyvendinani teiss akt projekt rinkinys parengtas labai
nekokybikai: Seimo teiss departamento pastab apimtis keliolika kart virijo pai projekt apimt
ir susidar spdis, kad vyriausyb, realizuodama koncesijos idj, gali stokoti reikiam
kompetencij ir negebti deramai utikrinti valstybs interes. Gelbstint padt ms pastangomis
Seime statymu buvo tvirtintas saugiklis pareiga vyriausybei prie pasiraant koncesijos sutart
gauti Seimo pritarim. Taip pat pamintinas Susisiekimo ministerijos nusigrimas nuo iauli oro
uosto problem sprendimo bei aikios pozicijos neturjimas dl tolesnio strategikai itin svarbaus
Kauno oro uosto vystymo.
Atrodo, kad kaip griaustinis i giedro dangaus dabartin vyriausyb uklupo Europos
komisijos (EK) keliasdeimties milijon eur apimties sankcij galimyb u galimus konkurencijos
paeidimus organizuojant Lietuvos geleinkeli (LG) bendrovs veikl. Nors apie EK galimas
sankcijas lemiant tyrim vyriausyb inojo jau kelis metus, panau, kad nebuvo daroma, kad bt
ivengta minim sankcij. Tik ikilus sankcij grsmei buvo imtasi kartligikai svarstyti LG
pertvarkos planus. Tokiomis aplinkybmis bus nelengva priimti geriausi sprendim. Respublikos,
iuo atvilgiu, Prezidents pateiktas AB Lietuvos geleinkeliai apibdinimas kaip valstybs
valstybje vis pirma demonstruoja A. Butkeviiaus vadovaujamos vyriausybs negalum sprsti
su ios mons veikla susijusias problemas.
Panaus A.Butkeviiaus vyriausybs neveikimas buvo stebimas ir ilg laik nereaguojant vis
blogjani valstybs kontroliuojamos bendrovs Lietuvos jr laivininkyst (LJL) veikl.
Vyriausybs veikla suaktyvjo tik tuomet, kai visi laivai buvo aretuoti usienio uostuose ir paaikjo
ios mons bankrotas. Vyriausyb i pradi tam pritar, taiau po to kartligikai paskelb apie jos
gelbjimo plan, priversdama valstybs kontroliuojamas mones tam skirti milijoninius kreditus,
kurie, panau, bus negrtamai prarasti, kadangi, nepaisant mintos paramos, LJL vis vien
bankrutavo. Btina reikalauti, kad u iuos praradimus asmenikai atsakyt atitinkamus sprendimus
prim politikai.
Dar vienas neskmingas vyriausybs politinis ingsnis be reikiamos kat naudos analizs
Seimui pateiktas silymas kurti transporto srities moni holding, kuris, daugiau kaip pusei Seimo
nari balsavus prie ir tik keletui j palaikius, Seime buvo atmestas. Chaotiki valdanij veiksmai
stebimi ir gyvendinant strategikai itin svarb projekt RAILBALTICA 2: i pradi ministras
pasirao politinius susitarimus, kuriais perduoda daug gali io projekto bendrai monei, o po to
imama kovoti, kad esmines galias savo rankose, tiesiant europin v ms alies teritorijoje,
ilaikyt Lietuva.
Vertinant vyriausybs politik automobili keli transporto srityje pamintinas investicij
vlavimas daugel met iskirtiniu avaringumu pasiymint VIA BALTICA keli bei Keli
prieiros ir pltros programos (KPP) apimties atsilikimas nuo prie krizinio lygio, kai leidiama nuo
 146

sumajusios ios programos apimties dar atskaityti bendrosioms valstybs reikmms. Visuomenei
abejoni dl skaidrumo galjo sukelti ir vyriausybs sumanymas imtis Vilniaus Utenos kelio
koncesijos projekto: pateikus projekt Seime, po to beveik dvejiems metams buvo sustota
sprendimas buvo priimtas tik kadencijos pabaigoje. Vl opozicijos teikimu buvo raytas
reikalavimas prie paskelbiant koncesijos viej pirkim dokumentus pateikti Seimui, tai turt
prisidti prie io projekto skaidrumo.
Apibendrinant galima sakyti, kad A.Butkeviiaus vyriausybs politika susiekimo srityje buvo
chaotika, grsta gaisr gesinimo principu, stokojanti politinio kryptingumo ir strateginio poirio.

2. Bendrosios nuostatos

Ms strateginis tikslas sukurti darni, draugik aplinkai, konkurencing ir didel pridtin

vert kuriani Lietuvos susisiekimo sistem. Efektyvios transporto politikos formavim pradsime i
karto po rinkim parengdami ir gyvendindami Lietuvos transporto sektoriaus valdymo ir pltros
strategij, kuri parodys, kaip utikrinti maksimalius sektoriaus veiklos rezultatus ilgalaikje
perspektyvoje. ioje strategijoje svarbu:

a) vertinti Lietuvai aktualius tarptautinius, krovini ir keleivi srautus vidutins trukms bei
ilgalaikje perspektyvoje, nustatyti bei vertinti potencialius konkurentus bei partnerius dl
tarptautini krovini bei keleivi sraut;
b) Parengti ir pasiruoti kartu su partneriais gyvendinti veiksm program krovini, keleivi
srautams nukreipti per Lietuv, maksimaliai panaudojant Lietuvos transporto bei logistikos
infrastruktros pajgumus;
c) vertinti vietinius krovini, keleivi srautus vidutins trukms bei ilgalaikje perspektyvoje
tarp pagrindini pramons bei regionini centr;
d) Nustatyti potencialias krovini bei keleivi apimtis, tenkanias atskirai transporto modai
aptarnaujant tarptautinius bei vietinius veimus, numatant atskir transporto mod sinergij,
utikrinani maksimal viso transporto sektoriaus efektyvum.

Remiantis atskir transporto mod planuojam paslaug apimtimis parengsime ir

gyvendinsime vidutins trukms bei ilgalaik integruot transporto sektoriaus infrastruktros bei
logistikos objekt pltros program, t.y. atsisakysime iki iol dominavusios praktikos, kai atskiros
transporto modos veikla bei pltra buvo planuojama neatsivelgiant kit transporto mod pltr bei
j efektyvum teikiant logistikos paslaugas.
Vykdysime krypting valstybs politik tranzitiniams krovini srautams per Lietuv
padidinti, pritraukiant ES, NVS bei Azijos ali krovinius. Stiprinsime alies transporto ir logistikos
 147

moni konkurencingum tarptautinse krovini veimo rinkose. Didinsime krovini ir keleivi

judrum, gerinant ES transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorius ir j jungtis su
valstybins ir vietins reikms transporto tinklu bei pltojant skirting transporto ri sveik.
Utikrinsime pakankam bei savalaik transporto sektoriaus pltros programos ir joje
numatyt konkrei priemoni finansavim:

a) vertinsime transporto sektoriaus pltros finansavimo realias galimybes vidutins trukms bei
ilgalaikje perspektyvoje pagal potencialius altinius: ES parama, valstybs biudetas,
savivaldybi biudetai, valstybs kontroliuojam moni los, privai Lietuvos kio
subjekt los, usienio investuotoj los, EIB, NIB bei kit usienio bei Lietuvos bank
paskolos valstybei, savivaldybms, valstybs kontroliuojamoms monms finansins
ininerijos mechanizmai bei Junkerio planas;
b) Vadovaujantis geriausia ES ali praktika ir vertinant Lietuvos transporto moni interesus
tobulinsime valstybini keli apmokestinim ir tokiu bdu padidinsime valstybs galimybes
finansuoti transporto sektoriaus pltros program;
c) Klaipdos uosto konkurencingumo utikrinimui vykdysime atitinkam uosto rinkliav
politik;
d) Rail Baltica projekto finansavim utikrinsime ES paramos bei valstybs biudeto lomis.
Geleinkeli konkurencingumui utikrinti valstyb bei savivaldybs turi finansuoti keleivi
veimo vietiniais marrutais nuostol pagal ES direktyv reikalavimus bei vadovaujantis ES
ali praktika;
e) Remiantis transporto sektoriaus pltros vidutins trukms bei ilgalaike programa, projekt
gyvendinimo eilikumu bei sektoriaus finansavimo realiomis galimybmis parengsime
programos finansavimo plan, nustatant kiekvieno investicinio projekto gyvendinimo
terminus ir savalaik jo finansavim pagal projektui numatytus finansavimo altinius.

Be i tiksl gyvendinimo, sipareigojame modernizuoti ir pltoti pasienio kontrols punktus

prie iorini ES sien pagal engeno reikalavimus, ES muit teiss aktus ir tarptautinius saugumo
reikalavimus.
Taip pat skatinsime mokslo ir tyrim susisiekimo sektoriuje veikl bei bendradarbiavim tarp
verslo ir mokslo. Be to, siekiant, kad ES direktyvose bei teiss aktuose bt tinkamai vertinta
Lietuvos transporto sektoriaus veiklos bei pltros specifiniai ypatumai, alies transporto logistikos
privalumai ir teisti Lietuvos transporto sektoriaus moni interesai, aktyviai dalyvausime ES teiss
akt rengimo procese.
Ypating dmes skirsime tam, kad visi eismo dalyviai (pstieji, vairuotojai, negalieji,
dviratininkai ir kiti) turt jiems pritaikyt infrastruktr ir galt patogiai pasiekti jiems rpimas
 148

vietas (pavyzdiui, iuo metu didioji dalis negalij dl nepritaikytos susisiekimo infrastruktros
gatvse ir keliuose negali saugiai ir patogiai pasiekti net gydymo staig, ar nuvykti parduotuv).
Utikrinsime, kad universalusis susisiekimo infrastruktros dizainas ir projektavimas tapt
neatsiejama kiekvieno projekto dalimi, taip susisiekimo infrastruktr pritaikant sklandesnei
negalij integracijai ir gyvenimo kokybei gerinti.

3. Transporto sistemos pritaikymas negaliesiems

iuo metu Lietuvoje nra nei vieno negaliesiems pritaikyto tarpmiestinio ar tarptautinio
susisiekimo autobuso, autobus stoi bei stoteli infrastruktra jiems taip pat nra pritaikyta. Stoi
darbuotojai ir vairuotojai neino, kaip elgtis su negaliaisiais veimliuose, nra parengt ir
patvirtint vidaus tvark dl negalij aptarnavimo.
Nors negaliesiems yra galimyb traukiniais keliauti didiuosius Lietuvos miestus, taiau
nra stoties darbuotoj, kurie negaliajam, nusipirkusiam i anksto biliet, padt patekti traukin.
Didele problema ilieka ir geleinkelio stoi infrastruktros pritaikymas negaliesiems. Sprendiant
pamintas problemas nra pakankamo tarpinybinio bendradarbiavimo tarp SAD ministerijos
Negalij reikal departamento ir Susisiekimo ministerijos.
Todl nedelsdami imsims infrastruktros atnaujinimo/pritaikymo negaliesiems, utikrinsime
negalij problem sprendimui reikaling tarpinybin bendradarbiavim traukdami ir toje srityje
veikianias nevyriausybines organizacijas, rpinsims tinkam negaliesiems transporto priemoni
sigijimu, aptarnaujanio personalo apmokymu.
Ypating dmes skirsime tam, kad visi eismo dalyviai (pstieji, vairuotojai, negalieji,
dviratininkai ir kiti) turt jiems pritaikyt infrastruktr ir galt patogiai pasiekti jiems rpimas
vietas (pavyzdiui, iuo metu didioji dalis negalij dl nepritaikytos susisiekimo infrastruktros
gatvse ir keliuose negali saugiai ir patogiai pasiekti net gydymo staig, ar net nuvykti parduotuv).
Universalusis susisiekimo infrastruktros dizainas ir projektavimas taps neatsiejama kiekvieno
projekto dalimi ir taip susisiekimo infrastruktra bus pritaikyta sklandesnei negalij integracijai ir
gyvenimo kokybei gerinti.

4. Jr uostai. Jr transportas

Sieksime Baltijos jros regionins reikms konteineri centro formavimo Klaipdos jr

uoste. To pasekoje uostas pagal paslaug kokyb ir apimtis aptarnaujant konteinerius pakilt viena
pakopa aukiau i fyderinio tapt konteineri paskirstymo centru visam regionui. is projektas jau
pradtas gyvendinti, taiau ustrigta su krantini gilinimu. vertinsime Klaipdos uosto pajgum
 149

pltros poreik vidutins trukms ir ilgalaikei perspektyvai, patikslinsime uosto pltros program bei
spartinsime jos gyvendinim.
Slygas jr transporto krovini ir keleivi judumui didti sukursime padidin Klaipdos
valstybinio jr uosto (toliau Klaipdos uostas) privaiuojamj geleinkelio keli pralaidum,
pagilin uosto akvatorij ir pagerin uosto mol parametrus. Surasime bd skatinti keleivi veim
per Klaipdos uost jriniu transportu, tokiu bdu geriau inaudosime uoste sukurt infrastruktr
(Jr perklos ir Centrinis terminalai).
Dsime pastangas Lietuv pritraukiant tarptautini krovini sraut integratorius bei
tarptautines konteinerius gabenanias kompanijas. Siekdami iplsti konteineri srautus kiek
manoma supaprastinsime muitins formalumus. Esant poreikiui, sudarysime slygas ateiti
investuotojams giliavanden uost, kad bt sukurta galimyb priimti didiausius konteinerinius
laivus. Inagrinj ir vertin giliavandenio uosto Lietuvoje statybos poreik ir galimybes,
numatysime racionali jo statybos viet, prioritet skirdami ventosios Btings rajonui. Remsime
usienio investuotoj siekius dl giliavandenio uosto statybos ir teiksime valstybs param projekto
parengimui bei gyvendinimui.
gyvendinsime parengt technin projekt atstatyti ventosios uost, j pritaikant:

a) Verslinei ir rekreacinei uvininkystei;

b) Jriniam sportiniam ir pramoginiam buriavimui;
c) Rekreaciniam ir sveikatinamajam turizmui;
d) Susisiekimui vandens transportu (pirmiausia keleiviniu) tarp Baltijos jros uost.

5. Geleinkeli transportas

Kalbant apie alies geleinkeli transporto sektoriaus skaidrum, sprsime susidariusi

situacij, kai valstybs valdoma mon Lietuvos geleinkeliai tapo savotika valstybe valstybje.
Europos Komisijos (EK) sprendimas skirti pastarajai monei baud dl Rengs ruoo iardymo 2008
metais dar kart primin apie i sisenjusi problem. Todl Lietuvos geleinkelius esame
pasiry pertvarkyti pagal EK keliamus reikalavimus mon atskiriant dvi dalis bei paskirstant
atsakomybes u krovini ir keleivi veim bei infrastruktros valdym. Atskir dmes ketiname
skirti ir pastarosios bendrovs valstybs biudet sumokam dividend klausimui.
Lietuva yra vienintel Europos Sjungos alis, vis dar neisprendusi keleivi veimo
geleinkeli transportu dotavimo klausimo pagal sudarytas Viej paslaug sutartis. Nuostolingas
keleivi veimas iuo metu finansuojamas i krovini veimo pelno. Tokiu bdu mainamas krovini
vej konkurencingumas, nes kaimynins alys keleivi veim geleinkeliais finansuoja i
valstybi biudet. Nesant slyg monms pltoti keleivi veimo verslo, rinkoje neatsiras nauji
 150

privats keleivi vejai. Konkurencijos stoka atsiliepia paslaug kokybei, dl ko nukenia mons.
ios problemos sprendimas po rinkim bus vienu ms prioritet ioje srityje.
Lietuvos integravimas Europos susisiekimo sistem turi bti laikomas nacionalinio lygmens
prioritetu. Dl Rail Baltica geleinkelio statybos per Lietuv, Latvij ir Estij turi bti pasiektas
bendras vis alies politini partij sutarimas. Spartinsime io projekto gyvendinim, integruojant
europins geleinkelio vs kelio statyb ir Vilni. Ypa aktualus klausimas rasti sprendimus ir
aktyviau traukti geleinkelio modernizavim Lenkij. Prieingu atveju, turdami aukiausius
standartus atitinkani geleinkelio linij, dl prastos Lenkijos geleinkeli bkls Lietuvos kryptimi
nesukursime visuomens ir verslo poreikius atitinkani paslaug.
Vykdysime subalansuot transporto politik su kaimyninmis alimis, siekdami ilaikyti
esamus krovini srautus ir pritraukti naujus. Svarbu pltoti gerus tarpvalstybinius santykius su
alimis, i kuri vyksta krovini srautai tiek Ryt-Vakar kryptimi, tiek Piet-iaurs kryptimis.
Labai aktualus klausimas yra integravimasis europinius krovini gabenimo koridorius, pritraukiant
naujus krovinius ir inaudojant Lietuvos logistikos potencial. Svarbu kurti ne tik kokybik,
iuolaikinius standartus atitinkani keli transporto ir geleinkeli infrastruktr, bet ir logistikos
centrus, sandlius ir kt., teikti kompleksines logistikos paslaugas, tuo paiu didinant transporto indl
alies ekonomikoje.
Europos Sjunga vykdo transporto politik, nukreipt geleinkelio transporto pltojim,
siekiant suintensyvinti keleivi ir krovini vej naudojimsi ia transporto rimi. Tai vis pirma
susij su siekiu sprsti gamtosaugines problemas, kadangi CO2 emisija veant keleivius geleinkeli
transportu yra daugiau nei 2 kartus maesn lyginant su automobiliais, ar oro transportu (1 keleivio
kilometrui), o veant krovinius daugiau nei 3 kartus maesn nei veant laivais, ar keli transportu
(1 tona kilometrui). Ypating dmes skirsime geleinkeli elektrifikavimui, kas padt sprsti ne tik
aplinkos taros problemas, bet ir didint alies tranzito sistemos konkurencingum dl sumajusi
perveimo kat. Pirmaeilis udavinys elektrifikuoti geleinkelius Klaipdos uosto kryptimi bei
Rail Baltica linij.
Be to, nuosekliai rpinsims i svarbiausi geleinkeli infrastruktros projekt
gyvendinimu:

a) Tsime europins vs geleinkelio Rail Baltica atkarpos Lenkijos/Lietuvos siena Kaunas

Lietuvos-Latvijos siena statyb, numatant jos ubaigim 2025 metais. Iki 2019 met kelio
atkarpoje Kaunas Lietuvos-Lenkijos siena utikrinsime keleivini traukini greit iki 160
km/val.
 151

b) Ginsime nacionalinius interesus priimant sprendimus dl Rail Baltica projekto gyvendinimo

organizacins schemos (skaitant projekto investicini l valdym bei rangos darb
organizavim) ir dl sukurtos infrastruktros nuosavybs bei jos valdymo.
c) Parengsime bei pradsime gyvendinti europins vs geleinkelio Rail Baltica atakos
Vilni statybos projekt. Sieksime maksimalios ES finansins paramos Rail Baltica projektui
gyvendinti.
d) Siekiant reikmingai padidinti Lietuvos geleinkeli konkurencingum, spartinsime
geleinkelio linijos Kena-Klaipda elektrifikavim.

6. Oro uostai. Aviacija

Aviaciniam saugumui utikrinti modernizuosime ir optimizuosime tarptautini Vilniaus,

Kauno, Palangos ir iauli oro uost riedjimo takus, stovjimo aikteles ir kit infrastruktr, kuri
naudojama orlaivi manevrams. Taip pat atnaujinsime oro uosto perimetro stebjimo ir apsaugos
sistem, kuri utikrint oro uosto ir skrydi saug bei saugum pagal Tarptautins civilins aviacijos
organizacijos (ICAO), ES reikalavimus. Bus kuriami nauji keleiviniai, krovininiai marrutai pagal
de minimis pagalb Vilniaus, Kauno, Palangos, iauli oro uostuose. i ir kit btin investicij
reikalausime i koncesininko, jeigu, pagal Seime priimt statym, su juo jau bt pasirayta oro
uost perdavimo valdyti koncesijos sutartis. Jei tai iki valdi pasikeitimo dar nebt atlikta,
skaidriai gyvendinsime koncesijos vieojo pirkimo procedras.
Tarptautinis iauli karinis oro uostas turi ilikti svarbia NATO oro policijos misijos dalimi,
kur NATO kariniams vienetams teikiamos aviacins ir neaviacins paslaugos. Lietuvos verslo
mons pagal NATO vieuosius pirkimus (NSPA, NCI agentr reikalavimus) bus skatinamos
aktyviai teikti paslaugas NATO oro policijos misijos kariniams vienetams. Taip pat rpinsims, kad
NATO kariniams vienetams Lietuvos Respublikoje btini kroviniai bt gabenami per tarptautinius
Vilniaus, Kauno, Palangos, iauli oro uostus.
Sukursime optimal valdymo model savivaldybs mons iauli oro uostas veiklai,
siekiant didesnio aviacines ir neaviacines paslaugas teikianios civilins mons tarptautiniame
iauli kariniame oro uoste veiklos efektyvumo, pelningumo. Tarptautiniame kariniame iauli oro
uoste bus teikiamos civilini krovinini orlaivi aptarnavimo paslaugos, kuriami nauji krovininiai
marrutai, teikiamos paslaugos privatiems keleiviniams orlaiviams bendradarbiaujant su Lietuvos
kariuomens karinmis oro pajgomis.
Aviacijos pramons ir paslaug sektoriaus pltrai tarptautini Lietuvos oro uost teritorijose
bus teikiamas prioritetas naudojant vairias skatinimo priemones, utikrinant greitai iduodamus
statybos leidimus infrastruktrai ir kt. Be to, kaip raome ekonominje programos dalyje Naujame
Plane Lietuvai itin svarbu sprsti Lietuvos pasiekiamumo problem. Jos sprendimui esame numat
 152

konkreias priemones, tokias kaip verslui reikalingiausi skrydi palaikymo dalinis valstybs
finansavimas.

7. Automobili keli transportas

Viena didiausi problem Lietuvos keliuose neabejotinai yra eismo vyki skaiius. Praktika
rodo, kad baud didinimas duoda tik trumpalaikius rezultatus. Esame sitikin, kad i problema turi
bti sprendiama kompleksikai. Reikia didel dmes iai problemai skirti jau vairuotoj rengimo
etape, o taip pat gerinti eismo kultr, utikrinti tinkam saugaus eismo ir eismo kontrols priemoni
projektavim ir diegim, keli infrastruktros gerinim, psij perj saugumo didinim bei vesti
nulin tolerancij girtiems ar piktybikai keli eismo taisykles paeidiantiems vairuotojams.
Lietuvos automobili parkas yra vienas seniausi Europos Sjungoje. Tuo paiu jis itin
teriantis aplink, danai neatitinkantis elementari saugos reikalavim. Turi bti sukurta tokia
mokestin politika, kuri skatint naujesni automobili, taip pat elektromobili, naudojim ir j
sigijim, tuo pat metu grietinant senesni nei 12 met automobili technins bkls kontrol.
Ypatingas dmesys turi bti skirtas eismo vykio metu sugadint transporto priemoni, kuri
remontuoti ekonomikai netikslinga, tolimesniam eksploatavimui po remonto. Btina ukirsti
galimyb eksploatuoti nesaugius ir nesertifikuotose remonto staigose suremontuotus automobilius,
kurie vliau danai tampa nauj eismo vyki ir moni i prieastimi.
Be i priemoni, skatinsime darn judrum, pltojant dvirai ir viej transport,
elektromobili naudojim, skatinant ekologinio vairavimo principus, aplinkai nekenksmingo
transporto pltr (pavyzdiui, pereinant prie gamtinmis dujomis varom autobus vieajame
transporte). vertinsime galimyb vesti skirtingus greiio apribojimus skirtingu paros metu ir pagal
konkreias eismo slygas.

7.1 Tobulinsime Keli sistemos finansavim:

a) Sunkiojo transporto priemoni mokesi u naudojimsi keliais keitimas, mokesius renkant

ne u laik (iuo metu yra vinjet), o u nuvaiuotus kilometrus (taip yra beveik visose
Europos valstybse; o tai leist surinkti tiek pinig, kiek yra sugadinama infrastruktra);
b) Pradsime taikyti finans ininerijos mechanizmus (Junkerio planas, paskolos ir kiti
altiniai);
c) Nebeimsime bendroms biudeto reikmms pinig i Keli prieiros ir pltros programos;
d) Perskirstysime ES las tarp sektori. Valstybini keli finansavimas ES lomis period
yra itin maas, nors tuo tarpu tikslai keliami labai dideli. Skiriamo finansavimo neutenka net
 153

VIA Baltica ruoui tarp Kauno ir Marijampols pastatyti, nekalbant apie kitus svarbius
projektus;
e) Ianalizuosime ir remsims gerja kaimynins Lenkijos patirtimi organizuojant keli
atnaujinim, statyb ir jos finansavim.

7.2 Rpinsims svarbiausi automobili keli infrastruktros projekt gyvendinimu:

a) Siekiant utikrinti pakankam kelio Via Baltica pralaidum, spartinsime magistrals

rekonstrukcijos projekt gyvendinim jos atkarpose: Lietuvos-Lenkijos siena Kaunas,
Kaunas Panevys, Panevys Latvijos siena;
b) Spartinsime kelio Vilnius Utena rekonstrukcijos projekto gyvendinim ir utikrinsime
maksimal io projekto skaidrum;
c) Tsime bei spartinsime region gyventojams itin aktualios vyrkeli asfaltavimo programos
gyvendinim;
d) Utikrinsime, jog laiku bt ubaigtas Vilniaus aplinkkelio projekto gyvendinimas.

7.3 Imsims automobili keli sistemos valdymo pertvarkos:

Beveik visoje Europoje tokios organizacijos kaip Keli direkcijos pripastamos kaip projekt
ir turto valdytojos ir tampa akcinmis bendrovmis. Suomija svarsto net dal tokios bendrovs akcij
parduoti biroje ir taip pritraukti apie 80 mlrd. Eur. Vokietija taip pat su savo autoban valdymu
eina tokiu keliu. Austrija jau tai atlikusi.

a) Atsivelgiant i patirt, Lietuvos automobili keli direkcija turt keisti savo status i
biudetins staigos akcin bendrov. Tuomet institucijos valdymas tapt efektyvesnis, bt
galima utikrinti geresni profesionali darbuotoj pritraukim, o taip pat ji galt
papildomai pritraukti l keli finansavimui;
b) Keli tiesimo kontrols stiprinimui labiau turt bti inaudojamos iuo metu esanios AB
Problematika ir V Keli ir transporto tyrimo institutas (KTTI). iuo metu ios
organizacijos, taip pat ir LAKD dubliuoja viena kitos funkcijas. AB Problematika ir V
KTTI valstyb yra finansavusi sigijim laboratorij ir kit reikaling kokybei utikrinti
mechanizm, kurie nra efektyviai inaudojami;
c) Regionini keli prieiros moni valdymo tobulinimas yra neivengiamas. Turi bti kart ir
visiems laikams apsisprsta kokia kryptimi einama ir k ios mons turi daryti.

7.4 Rpinsims keli bkls gerinimu:

 154

a) Per paskutinius metus keli bkl tik blogjo. iuo metu situacija yra labai prasta. Todl
artimiausius kelet met turi bti daugiau investuojama keli remont ir rekonstravim.
Ypating dmes skirsime krato keli bkls gerinimui. sipareigojame, kad kasmet bus
atstatoma bent du kartus daugiau kilometr keli nei tai daroma iandien;
b) Bus tsiama nuosekli vyrkeli asfaltavimo programa, kasmet iasfaltuojama nemaiau kaip
200 km keli;
c) Aktyviai taikysime dulktumo mainimo priemones neasfaltuotose keliuose ir gatvse;
d) Stiprinsime tilt prieiros ir remonto sistem kasmet bus atliekama daugiau tilt remont
darb.

7.5 Rpinsims eismo saugumu ir aplinkosauga:

a) Nuosekliai gyvendindami aukiau aptartas priemones pasieksime, kad 2020 m. keliuose

t bent tredaliu maiau moni negu dabar; ypating dmes iuo atvilgiu skirsime
tarptautini keli ruoams, kuriuose dideli tranzitinio transporto srautai, dideli greiiai ir
avaringumas;
b) Plsime vietjik veikl ir ininerini priemoni diegim, vykdysime prevencij;
c) Daugiau dmesio skirsime triukmo ir nuoding atliek patekimui aplink prevencijai;
d) Sieksime, kad pavojing krovini perveimai kiek manoma aplenkt tankiai apgyvendintas
vietoves, o vykus avarijoms bt utikrintas operatyvus vykio likvidavimas ir jo padarini
alinimas;
e) Utikrinsime, kad eismo dalyviai, autovyki metu strig transporto priemonse, bt saugiai
ir skubiai ilaisvinti bei per auksin valand gaut btinj medicinin pagalb, o avarijos
padariniai bt likviduoti kaip manoma greiiau.

7.6 Imsims atsakingo keli tinklo planavimo:

a) Iki 2020 m. bus sukurta ir funkcionuos turto valdymo sistema (iuo metu beveik visos
pasaulio alys j diegia). Tai leist panaudojant specialias keli bkls nustatymo rangas ir
modeliavimo programas tikslingai planuoti savalaikes investicijas. Bt sumainta
mogikojo faktoriaus taka. Tai pat tokia sistema leist efektyviau ir atsakingiau naudoti
las;
b) Perirsime vis keli tinkl ir dal valstybei nebereikaling keli perduosime
savivaldybms, o dal keli perimsime i savivaldybi (tai iais metais atlieka kaimynin
Latvija). Tiek, kiek valstybini keli santykinai turi Lietuva, neturi beveik nei viena Europos
valstyb. Isprsime keli nuosavybs problem, kai kelio atkarpoje yra keletui savinink
 155

priklausantis (savivaldybs, valstybs) kelias tokiu atveju itin sudtinga ir ekonomikai

brangu vykdyti tokio kelio prieir. Kelio savininkui, kuris valdo didesn dal kelio,
perduosime valdyti vis keli;
c) Iki 2020 m. visi keliai bus inventorizuoti ir teisikai registruoti;
d) Bus parengti ilgalaikiai keli tinklo pltros planai ir pateikti visuomenei svarstyti.

7.7 Pltosime intelektines transporto sistemas:

a) Prads funkcionuoti daugiafunkcin paeidimo kontrols sistema;

b) Bus sukurta ir paleista sektorinio greiio matavimo sistema;
c) Prads funkcionuoti nacionalinis eismo valdymo centras;
d) Siekdami realaus proverio elektromobili naudojime Lietuvoje, reikmingai iplsime
pakrovimo ir kitos elektromobiliams reikalingos infrastruktros tinkl;
e) Sutvarkysime teisim baz automonomini automobili atsiradimui, sukursime slygas j
bandymams alies keliuose.

8. Elektromobiliai

Jei 2012 metais vos vienas kitas automobili gamintojas serijiniu bdu gamino
elektromobilius, tai 2016 metais jau kiekvienas gamintojas gamina bent po vien serijin model.
Utikrinsime, kad 2020 metais visoje Lietuvoje (ne tik didmiesiuose) bt galimyb krauti
elektromobilius vieojoje infrastruktroje. Elektromobiliams keiiant dyzelini ir elektrini
automobili er, majant elektromobili kainoms pasiruoime naujai automobilizacijos erai.
Pasinaudosime esamais (ES struktrin parama) ir sukursime naujus finansinius mechanizmus
valstybs paramai savivaldybms teikti i parama bus naudojama pertvarkant keleivi perveimui
naudojam transporto k, atsisakant ikastiniu kuru varom ir pereinant prie elektrini transporto
priemoni.
Skatinsime Lietuvos pramon dalyvauti elektromobili komplektuojanios rangos gamyboje
ir steigti pasaulinio lygio gerai apmokamas darbo vietas elektrotechnikos, informacini technologij
specialistams, kuriais Lietuva yra konkurencinga palyginti su kitoms ES alimis. Aktyviai
vyriausybs lygiu sieksime, kad automobili pramons atstovai steigt Lietuvoje elektromobili
gamyklas, kur Lietuva inaudot auktos pridtins verts inioms imlius mogikuosius resursus.
Kitaip sakant, inaudodami elektromobili potencial sukursime tai, ko Lietuvoje nebuvo dyzelini ir
benzinini automobili eroje.

9. Vieasis keleivinis transportas

 156

Vieasis keleivinis transportas pagal marrutus skirstomas : reguliarius vietinius miesto

marrutus; reguliarius vietinius priemiesio marrutus; reguliarius tolimojo susisiekimo
tarpmiestinius marrutus; reguliarius tarptautinius marrutus. U pirmuosius du yra atsakingos
savivaldybs, ia rinka pilnai reguliuojama tiek marrutai, tiek ir kainos. Taip yra daugelyje
valstybi, tik skiriasi darb organizavimo pobdis. Didiausios problemos iuo atvilgiu: skiriasi
vietini valdi poiris visuomenin transport ir j galimybs, savivaldybs (kaimynins)
nesugeba susitarti tarpusavyje, peasi dl takos, nesugeba pasidalinti atsakomybi ir l, reikaling
geram susisiekimui vystyti.
Matome perspektyv vietin reguliar susisiekim organizuoti ir vystyti region mastu,
apjungiant miesto ir priemiesio marrutus. Pavyzdiui, Vilniaus regionas pradioje apimt Vilniaus
miesto ir rajono savivaldybes, vliau - Trak, alinink, venioni, irvint, gal ir Elektrn
savivaldybes. Grupuoti savivaldybes galima nebtinai pagal buvusias apskritis, taiau reikt
atsivelgti nusistovjusius keleivi srautus ar vykimo tradicijas. Transport valdyti ir organizuoti
statymu galima pavesti Agentrai ar V, kurios dalininkmis, pagal sutartus kriterijus, bt region
savivaldybs. i agentra (V) valdyt ir organizuot regiono transport, pilnai kontroliuot
pajamas per e-bilieto sistemas. Sutvarkius marrut, eismo tinkl regiono mastu, bt skelbiami
konkursai geriausiai veimo paslaugai atlikti, taip utikrinant ilaid skaidrum.
Tarpmiestinio transporto rinka dalinai reguliuojama per marrut poreik, bet biliet kainos
yra laisvai nustatomos. Marrut tinklas Lietuvoje yra plaiai ivystytas tai susiklost istorikai ir
Valstybin keli transporto inspekcija (VKTI) pakankamai profesionaliai tinkl priiri, nors yra ir
nuostoling marrut. i transporto ris nra dotuojama ir paslaugos kokyb yra gantinai gana
aukta. Neadame perimti europini ios rinkos liberalizavimo idj turime pasimokyti i
kaimynins Latvijos patirties, kur liberalizavus rink kai kuriuos nuostolingus marrutus tenka
dotuoti valstybei. Visikai laisva rinka iame sektoriuje efektyviai gali veikti nebent didelse
valstybse. Todl manome, jog iame sektoriuje esmins permainos nra reikalingos. Visgi svarbu
palaipsniui kelti kokybinius reikalavimus vejams dl autobus amiaus, paslaugos kokybs ir kt.
Nevykdius keliam reikalavim, tuose marrutuose konkurso bdu bt atrenkami nauji vejai.
Tarptautini perveim sektoriuje veikia pilnai laisva rinka. Didiausios Baltijos ali
keleivinio transporto kompanijos intensyviai konkuruoja tarpusavyje, visos dirba i esms
nuostolingai, siekia apsaugoti savo vietin rink taiau keleiviai gali ia pasidiaugti, laimdami
emiausi kain. Matant, kad valstyb subsidijomis skatina nauj lktuv skrydi pritraukim
Lietuvos oro uostus keltinas klausimas, kodl tokiu paiu bdu negaltume skatinti nauj tarptautini
autobus marrut i Lietuvos miest?
Valstyb, suteikdama lengvatas transportui atskiroms piliei grupms, tiesiogiai skatina juos
naudotis ia paslauga, tuo paiu paddama isilaikyti vejams. Transporto lengvat sistemos
 157

neketiname siaurinti. Greta to, siekiant efektyvesnio ir patrauklesnio miest transporto skatinsime
savivaldybes suteikti daugiau prioritet autobusinms eismo juostoms, plsti j tinkl. Taip pat
grieiau kovosime su nelegaliais vejais, kurie ikreipia rinkos, nors ir reguliuojamos, slygas.
Vienas i svarbiausi alies transporto sistemos tiksl yra utikrinti visuomens susisiekimo
poreikius. Reikia pastebti, jog iai dienai stokojame vieningos, subalansuotos keleivinio transporto
pltros. Atskiros transporto rys daugiau konkuruoja tarpusavyje, nei bendradarbiauja utikrinant
keliones nuo dur iki dur. Tokiu bdu neinaudojami atskir transporto ri privalumai, auga
nuostolingumas, trksta l atnaujinti transporto park, informacini sistem pltrai. Daugelis
Europos ali yra gyvendin skmingas transporto sistemos reformas, todl reikia naudotis gerja
praktika ir skmingai j diegti Lietuvoje.
Tenka apgailestauti, jog Lietuva nepasinaudojo proga diegti viening elektronin biliet
vieajame transporte. iuo metu atskirai miestai yra dieg savarankikas elektroninio bilieto
sistemas, taiau keleiviams nesudaryta galimyb vienu bilietu naudotis ne tik skirtinguose miestuose,
bet ir skirtingose transporto ryse. Svarstysime galimyb diegti viening elektroninio bilieto
sistem, kuri padaryt keleiviams keliones patogesnes, skatint aktyviau naudotis vieuoju
transportu.
Btina vykdyti valstybs politik, nukreipt gyventoj skatinim naudotis vieuoju
transportu tiek miestuose, tiek valstybiniais keliais. iuo tikslu turi bti parengta valstybs
programa, numatant konkreias priemones ir finansavimo altinius. Turi bti sukurta patogi, keleivi
poreikius utikrinanti vieojo transporto sistema, padsianti sprsti avaringumo, gamtosaugos, keli
pralaidumo ir kitas problemas.
Vienu esmini ios naujos programos akcent turi tapti galimybs Lietuvos monms gyventi
vienoje, o dirbti kitoje savivaldybje, galimyb. Kaip raome savo programos ekonominje dalyje
Naujame Plane Lietuvai, esame pasireng i karto po rinkim gyvendinti greitojo susisiekimo
program, numatani specialias priemones, utikrinanias patog dirbanij susisiekim su region
centrais. Turime aiku tiksl reikmingai padidint gyventoj regionuose mobilum bei galimyb
pasiekti nuo j gyvenamosios vietos nutolusias darbo vietas. sipareigojame, jog iki 2021 met
susisiekimas 50 km. spinduliu tarp deimtyje region centr sikrusi Laisvj ekonomini zon
(LEZ) ir alia esani miest bei miesteli vairiomis vieojo transporto priemonmis bus
nemokamas ir truks ne ilgiau kaip 45 minutes.

10. Pato paslaugos

Utikrinsime, kad vartotojams bt teikiama kokybika nenutrkstama ir universali pato

paslauga. Atsivelgiant spari informacini ir ryi technologij pltr, iekosime vis nauj
paslaug ar j teikimo bd, kurie tenkint kintanius pato paslaugos naudotoj poreikius. prastos
 158

pato paslaugos labiau orientuotos elektronines paslaugas, todl btina automatizuoti ir

skaitmenizuoti universalij pato paslaug.
Pastaruoju metu galima pasidiaugti pradjusia pelningai dirbti Lietuvos pato bendrove,
taiau nepritariame, kad i ios mons bt valstybs biudet paimami dividendai. Vietoj to ios
los pirmiausiai turi bti nukreiptos eilini pato darbuotoj padties ir darbo slyg gerinimui:

a) Btina numatyti priemones didinti eilini patinink atlyginim dyd, kuris kartais net
nesiekia minimalaus atlyginimo dydio ir nebuvo didintas bene keliolika met;
b) Atsivelgiant sunkias patinink darbo slygas iemos metu numatysime sezoninio priedo
mokjim bent 10 proc. atlyginimo dydio;
c) Utikrinsime, kad patininkams bt suteikiam ne viena, kaip dabar, o dvi ieigins dienos,
kad jie nebt prievartaujami vykdyti komercin
d) Nereikalausime, kad miestuose ineiojantys korespondencij patininkai bt motorizuoti.
Tai svarbu ir ekologiniu ir eismo saugumo aspektu.

Reng: J. Razma
 159

SOCIALIN POLITIKA

Pagrindiniai ms sipareigojimai socialins politikos srityje:

1) Sukursime palankias slygas jaunoms mamos grti darbo rink, taip pat utikrinsime
tinkam mao vaiko prieir; suteiksime reali finansin pagalb jaunoms eimoms sigyjant
pirmj bst;
2) Sudarysime daugiau galimybi suaugusiems vaikams paprasiau pasirpinti senstaniais
tvais; daugiau viej resurs skirsime senjor globai;
3) Skirsime enkliai didesn valstybs dmes ir apsaug socialins rizikos eimose augantiems
vaikams bei j galimybms itrkti i skurdo rato;
4) Ipltosime aktyvios socialins apsaugos tinkl, leisiant darbo netekusiems asmenims
efektyviai persikvalifikuoti ir kuo greiiau grti darbo rink; dal dabar Darbo birai
patikt paslaug perleisime verslui;
5) Garantuosime ori ir teising senatvs pensij, jos dyd susiejant su vidutinio darbo
umokesio alyje augimu;
6) Suteiksime monms su negalia daugiau galimybi savarankikai mokytis, dirbti ir gyventi
bendruomenje;
7) Padidinsime paramos teikimo efektyvum ir skaidrum socialini imok mokjim
trauksime vietos bendruomenes, daugiau teisi ir atsakomybs suteiksime savivaldybms.

Galimybi lygyb socialiai teisingos Lietuvos pagrindas

iuo metu pasaulyje fiksuojamos politins ir socialins slinktys pastebimai besikaupiantis

piliei pyktis, stiprjanios kratutins kairs bei deins partijos, augantis populistini jg
vaidmuo nacionaliniu ir net tarptautiniu mastu formuojant politin darbotvark matomos daugelyje
Vakar valstybi, neiskiriant ir Lietuvos. Tradicikai stabiliose Vakar demokratijose JAV ir
Jungtinje Karalystje ios slinktys pasireikia enklia visuomens parama kratutiniams populistams
ar tokiais sprendimais, kaip Brexit. Savo ruotu Lietuvoje pastarasis reikinys yra gavs kitok
form nerim dl ateities ir pykt dl dabartins savo padties jauiantys mons i ties balsuoja
ne tik biuleteniais, bet ir kojomis. Valdantiesiems giriantis augania ekonomika, ms alyje toliau
fiksuojama didiausia ES darbing moni emigracija.
Besitvenkianio visuomens pykio reikinys iandien neramina tiek kairiuosius, tiek ir
deiniuosius Vakar politikus bei vieosios politikos ekspertus ir mokslininkus. JAV mokslinink (R.
Putnam, C. Murray ir kit) atlikti tyrimai rodo, kad darbingo amiaus moni pyktis ir frustracija
kyla ne tik i turtins nelygybs, bet ir i galimybi atskirties. Galimybi atskirtis (angl. opportunity
 160

gap) yra reikinys, kai emas pajamas gaunaniose eimose uaug ir prastesn isilavinim gav
mons, nepaisant savo asmenini pastang ir talent, vis sunkiau patenkia pasiturinij klas. Dl
to visuomenje vis labiau rykja klasin perskyra bei auga savo padties pakeisti nepajgiani
moni pyktis ir skaiius. Anot JAV mokslininko Robert Putnam, galimybi atskirties prieastys
kyla i yranios ir nepasituriniosios visuomens dalies eim, iaugusi eim su vienu tvu. Taip
pat ios atskirties atsiradimui tak daro reikinys, kai turtingieji isikelia udarus rajonus, kuria
atskiras, nuo maiau pasiturinij atskirtas, bendruomenes ir savo vaikus lavina tik pasiturintiesiems
prieinamose bendrojo ugdymo ir auktosiose mokyklose.
ios tendencijos rykja ir Lietuvoje. I statistini duomen ir asmenini liudijim akivaizdu,
kad ms alyje fiksuojamas formalus kio augimas nepasiekia didels dalies Lietuvos gyventoj.
Todl iandien beveik kas penktas Lietuvos mogus yra atsidrs u skurdo ribos. L stok
iandien jauia kas treias Lietuvos gyventojas. Be to, daugiau nei pus alies gyventoj negalt
apmokti 200 eur virijani nenumatyt ilaid. Skurstaniais monmis laikytini ir gyvenantieji
labai mao intensyvumo nam kiuose (dirbama maiau nei 20 proc. darbo laiko). Apie penktadalis
Lietuvos moni kas antr dien negali sau leisti valgyti msos ar uvies.
Prieingai paplitusiai nuomonei, nemaa dalis i skurstanij ar balansuojani ties socialins
atskirties praraja nra asocials, tinginiai, ar taurels mgjai. Neretu atveju tai siningi ir darbts
mons, aplinkybi nustumti materialins gerovs parates. Dl negalios, lugdanios socialins
aplinkos, nedarnios eimos, prasto isilavinimo, sunkum spti su darbo rinkos pokyiais ar
paprasiausiai netinkamos gyvenamosios vietovs ie mons yra patek skurdo akligatv ir patiria
reali galimybi atskirti. Dar blogiau, kad toki moni eimose gim vaikai taip pat turi tik labai
menkas galimybes isiverti i udaro skurdo ir galimybi atskirties rato.
Lietuv valdant kairij vyriausybei, ms alyje socialinio teisingumo trksta kaip niekad.
iandien penktadalio turtingiausi ir penktadalio skurdiausi dirbani Lietuvos gyventoj pajamos
skiriasi net 5,5 karto. Pasaulio banko atlikto tyrimo duomenimis, pagal pajam nelygyb esame 4-oji
alis visoje Europos Sjungoje. Nirs perspjimai apie socioekonomines problemas Lietuv pasiekia
ir i kit autoriteting tarptautini institucij Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos
bei Europos Komisijos.
Nemanome, kad valstyb yra pajgi isprsti visas moni problemas u juos paius. Visada
egzistuoja rizika nueiti lengviausiu keliu priimti sprendimus, orientuotus tik pagrindini
mogikj poreiki tenkinim arba apsiriboti vairi minimum didinimu ir paalp dalyba, uuot
pasilius tikr mogaus orumo, motyvacijos ir asmenins atsakomybs negniudani pagalb. Net
jei tai ir bt manoma, jokia pagalba i viraus negalt pakeisti asmenins iniciatyvos bei
atsakomybs u save atneamos naudos. Taiau esame sitikin, kad valstyb, kaip viena didel
 161

bendruomen, privalo utikrinti lygias galimybes visiems savo pilieiams. Tai vienas kertini
visuomens teisingumo ir socialins darnos pamat.

Lietuva igyvena demografin kriz

Lietuva igyvena demografin kriz: per 26 atkurtos Nepriklausomybs metus mirusij

skaiius net 200 tkst. lenkia gimusij, vien 2015 metais alis neteko 9,8 tkst. gyventoj. Jei
tendencija nesikeis, 2050 m. Lietuvoje tegyvens 1,9 mln. gyventoj.
Viena svarbiausi demografins pusiausvyros praradimo prieasi yra tai, kad eimos
augina maai vaik. iandien vienai moteriai Lietuvoje tenka 1,75 vaiko, o nieko nekeiiant 2050
metams prognozuojamas tik 1,8 vaiko rodiklis. Tam, kad demografin situacija pradt keistis
teigiam pus, reikia, kad kiekviena eima augint daugiau nei du vaikus.

50000

45000
Gimim
40000
skaiius
moni skaiius

35000 Miri
skaiius
30000

25000

20000
1996

1998

2000

2002

2004

2006

2008

2010

2012

2014
1997

1999

2001

2003

2005

2007

2009

2011

2013

2015

Metai
1 pav. Lietuvos gyventoj skaiiaus kaita

Jeigu gimstamumo rodikliai ir toliau bus emi, vyks spartus visuomens senjimas, dl ko
labai iaugs vyresnio amiaus moni skaiius ir sumas aktyvi gyventoj. Jungtini Taut
Europos ekonomin komisija (angl. United Nations Economic Commission for Europe) prognozuoja,
kad pagyvenusi moni, vyresni nei 65 m. ir vyresni nei 60 m. dalis, po 20 met sudarys iki 36
proc. Lietuvos populiacijos. Lietuvos statistikos departamentas prognozuoja, kad jei dabar vien
pensinink ilaiko 2 dirbantieji, tai po 20 met is santykis bus 1,17 su 1. Tokia visuomen
nebeigals utikrinti pensininkams reikaling pajam ir sveikatos prieiros finansavimo.
 162

40

Pagyvenusi moni dalis Lietuvoje

35
1989-2040 m., proc. 30
25
20 65 metai ir
daugiau
15
60 met ir
10 daugiau
5
0
1989 2001 2014 2020 2030 2040
Metai
2 pav. Pagyvenusi moni dalis Lietuvoje procentais bendrame gyventoj skaiiuje
2010 m. svarstym grup Europos Vadov Tarybai pateik ataskait dl ES-2030 ateities,
kurioje vardijamos itin panaios tendencijos visai ES. Teigiama, kad per artimiausius 40 met
Europoje smarkiai sumas pensininkus ilaikanij asmen rodiklis keturi dirbantys asmenys
turs ilaikyti net tris pensij ijusius mones. Ekspertai atvirai konstatuoja, kad siekiant atsverti
tokias neigiamas tendencijas, btina imtis skubi veiksm, ypa gyvendinant eimai palanki
politik, kuria bt siekiama stabilizuoti ar padidinti gimstamumo lyg. Europa prastai atrodo
lyginant ir su kitomis pasaulio valstybmis.

3 pav. Vaik skaiius eimoje

 163

Pagarbi, praktika ir veikianti pagalbos eimai politika

Valstybs kiimasis privat moni gyvenim paprastai ne tik neisprendia egzistuojani

problem, bet danai jas pagilina, o neretai sukuria ir nauj. Todl manome, kad socialinis
teisingumas turi remtis didesns dalies Lietuvos moni visuomenine atsakomybe, savitarpio
palaikymu ir bendruomeniniu traukimu. Sveikoje visuomenje asmenini problem sprendimo
pirmenyb tenka patiems monms, o valstyb veikia tik ten, kur atskiri asmenys, eimos ir
bendruomens nepajgia susitvarkyti be iors pagalbos.
Ms manymu, socialinje srityje valstyb pirmiausia turi kovoti ne su problem pasekmmis,
o prieastimis, kuri itakos gldi sovietins okupacijos paeistame ir iki iol vis labiau dljaniame
visuomens audinyje. To negalima atlikti per nakt, is procesas yra glaudiai susijs su pamatine bet
kurios visuomens institucija eima.
Btent eimoje susiformuoja esminiai visuomens stabilum ir klestjim utikrinanio elgesio
standartai. ia gaunami pirmieji ir svarbiausi socialiniai gdiai imokstama bendrauti, prisiimti
atsakomyb, dalintis, sugyventi, ujausti, sprsti ikilusias problemas ir konfliktus. eimoje vaikams
tenkantis dmesys j raidai ir ateiiai daro ne maesn tak nei pakankamas finansinis aprpinimas
ar vliau gytas geras isilavinimas.
mons lieka savo alyje ir joje kuria eimas, jei ia jauiasi laimingi. Taiau, jeigu Tvynje
trksta darbo, jeigu nra galimybi sau ir savo artimiesiems utikrinti elementari gyvenimo slyg,
ateitis kuriame ne gyvenant Lietuvoje, o dirbant usienyje. Niekas negali kaltinti mogaus svetur
iekanio laimingesnio gyvenimo savo eimai.
Taiau gyvenas usienyje niekada iki galo nepakeiia Tvyns, kurioje daug kas pastama,
artima ir brangu. ia gyvena draugai ir gimins. Taip pat tvai, kuriais reikia pasirpinti. ia
kalbama gimtja kalba, o pats gyvenimas nepaprastai patogus saugu, atstumai nedideli, vars oras
ir vanduo. Nordami, kad Lietuvos eimos geru gyvenimu diaugtsi Tvynje, o ne svetur, joms
valstyb turi palengvinti kasdieninius rpesius pasilydama konkrei pagalb.
Vaik aukljim palikdami pirmiausia pai eim atsakomybei, joms turime padti kitais
bdais palengvindami finansin padt bei sukurdami palankesnes slygas tvams daugiau laiko
praleisti su savo vaikais. Praktika ir veikianti pagalbos eimoms politika turi tapti rimta parama
tvams, norintiems utikrinti skming savo vaik ateit, nepriklausomai nuo to, kokioje eimoje,
pasiturinioje ar ne, jie uaugo. Norime sudaryti kuo palankesnes slygas Lietuvoje kurtis stiprioms
eimoms, todl ketiname konkreiomis priemonmis sumainti nesaugumo ir neinios jausm, tok
pastam daugeliui tv.

Padsime suderinti sipareigojimus eimai ir kopim profesins karjeros laiptais

 164

Ne paslaptis, kad darbuotojus samdantys vadovai vengia samdyti jaunas, vaik susilaukti
planuojanias moteris. U tai negalima kaltinti vien darbdavi jie puikiai ino realyb. Pagimdiusi
vaik motina ilg laik nepasirodys darbe, o jei ir greitai sugr, vis tiek daug laiko praleis su
apsirgusiu arba darel nepatekusiu vaiku. Savo ruotu jauna moteris iandien negali bti utikrinta,
kad jai pavyks suderinti sipareigojimus eimai, mao vaiko prieirai ir karjerai. Neturdama toki
garantij, ji intuityviai bijo gimdyti vien ar daugiau vaik, nes supranta, kad tai beveik automatikai
reik profesins karjeros pabaig. Esame pasiry padti mamoms ir pakeisti susidariusi padt.
Rytas gimdyti ir auginti vaikus didele dalimi priklauso nuo to, kiek savitarpio ir iorins
pagalbos gauna eima. Svarbu ne tik tai, kaip vaikus auginantys tvai tarpusavyje pasidalina
kasdieniais buities rpesiais, bet ir tai, ar valstyb utikrina tinkamas slygas mamai kuo greiiau
sugrti darbo rink suderinant profesin darbo veikl ir rpest mau vaiku. I valstybs eimos
tikisi ne moralizavimo ir abstraktaus kalbjimo, o realios pagalbos: utikrintos vietos dareliuose
arba suteiktos adekvaios finansins paramos vaiko prieirai namie bei lanksios ir kokybikos
sveikatos prieiros.
Todl gyvendinsime priemones, padsianias sustiprinti savitarpio pagalb eimoje ir sudaryti
slygas jaunai mamai laiku sugrti darbo rink kartu utikrinant tinkam mao vaiko prieir:

1) vaiko prieiros atostogos tvams bet kuriuo metu, iki vaikui sueis 2 metai, vienas i tv
gals ieiti iki 12 mnesi vaiko prieiros atostog, o dar papildomai iki 3 mnesi
apmokam vaiko prieiros atostog gals ieiti kitas vaiko tvas/mama;
2) vaiko prieiros atostogos tv pasitikjim turiniam asmeniui bet kuriuo metu, iki vaikui
sueis 2 metai, papildomos 3 mnesi trukms apmokamos vaiko prieiros atostogos gals
bti skirtos bet kuriam tv nurodytam pilnameiam asmeniui, turiniam teis gyventi ir
dirbti Lietuvoje. Visos toki atostog suteikimo nuostatos turi bti detalizuotos atitinkamuose
teiss aktuose, laikantis vieno aikaus principo iki vaikui sukaks 2 metai vienu metu tokio
vaiko prieirai gali bti suteiktos vaiko prieiros atostogos tik vienam asmeniui: motinai,
tvui, ar kakam i tv pasirinkt asmen, turiniam teis gyventi ir dirbti Lietuvoje;
3) lanksti vaiko prieira jam susirgus teisinsime galimyb pasirinkti, kad vaiko ligos atveju
u jo slaugym socialinio draudimo imok bt galima skirti ne tik vienam i tv, bet ir
tv nurodytam asmeniui, turiniam teis gyventi ir dirbti Lietuvoje;
4) valstybs lankstumas, finansuojant ikimokyklin vaik prieir kiekvienam gimusiam
vaikui priskirsime ikimokyklins prieiros krepel nepaisant to, ar tas vaikas lanko
valstybin darel, ar yra ugdomas namie. Tai eimoms leis lanksiau sprsti vaiko prieiros
ikius, nebijant prarasti valstybs teikiam pagalb;
 165

5) lankstus darbo grafikas tvams teisinsime lankstesn darbo grafik tvams, taip paddami
suderinti vaiko prieir ir profesinius sipareigojimus. Dirbantys tvai jausis saugiau, kai
prireiks anksiau laiko palikti darb tam, kad vaikas bt nuvestas pas gydytoj ar
pamaitintas, o darbdavys laims inodamas, kad dl to nenukents darbo rezultatai;
6) valstybs ir darbdavi partneryst utikrinant vaik prieir darbdaviams, kurie alia darbo
viet pasilys vaik prieiros ir ugdymo paslaugas, rengs vaik prieirai tinkam
infrastruktr, padengsime dal ilaid;
7) padsime studijuojantiems tvams sipareigojimai grinti gaut studij paskol mas
priklausomai nuo auginam vaik skaiiaus.

Jaunoms eimoms pasilysime pirmojo bsto program

Jaunai eimai, ypa jau auginaniai maus vaikus, svarbu pasidalinti atal prieiros nat ir
neprarasti profesins karjeros galimybi. Nemaiau svarbu yra ir susitvarkyti gyvenimo buities
slygas, sigyti savo bst ir skmingai ubaigti studijas.
Norime padti jaunoms eimoms su iais ikiais susidoroti kuo paprasiau. Todl
gyvendinsime pirmojo bsto program, kuri pagelbs jaunai eimai sigyjant pirm gyvenamj
bst. Tokios paramos mastas priklausys nuo jaunos eimos auginam vaik skaiiaus:

- jaunai eimai, turiniai 1 vaik kompensuojant iki 10 proc. pradinio nao sumos;
- jaunai eimai, turiniai 2 vaikus kompensuojant iki 15 proc. pradinio nao sumos;
- jaunai eimai, turiniai 3 ir daugiau vaik kompensuojant iki 20 proc. pradinio nao sumos.

Pirmojo bsto programoje numatysime galimyb ir slygas jaunoms eimoms panaudos

sutartimi gyti laisvos valstybins ems sklypus, tinkamus gyvenamj nam statybai, kai jauna
eima nori statytis nuosav bst, bet neturi kitokio nekilnojamojo turto. I valstybs gavusi ems
sklyp, jauna eima sipareigos per Vyriausybs nustatyt laikotarp gautoje emje pastatyti
gyvenamj bst. Pastaius tok bst, jaunai eimai em, kurioje stovi naujai pastatytas
gyvenamasis nekilnojamas turtas, galt bti suteikiama nuosavybs teise sipareigojant 10 met jos
neparduoti.
Parama pirmojo bsto sigijimui bus teikiama vis tip gyvenamam nekilnojamajam turtui,
iskyrus bst daugiabuiuose namuose, kurie nedalyvauja kitose atnaujinimo (modernizavimo)
programose ir yra pastatyti anksiau nei 1991 metais.

Padsime suaugusiems vaikams pasirpinti savo tvais

 166

Ryys tarp suaugusi vaik ir j tv yra meile, rpesiu ir globa paremtas autentikas santykis,
kur valstybei nra reikalo kitis. Taiau manome, kad valstyb gali prisidti prie io santykio
puoseljimo paddama suaugusiems vaikams geriau pasirpinti senstaniais savo tvais. Todl:

1) pagyvenusius ir savimi pasirpinti nebegalinius tvus slaugantiems vaikams pasilysime

special paramos krepel. krepel tvais besirpinantys vaikai gals skirti savo
pagyvenusi tv prieirai atsivelgiant individualius poreikius (medicinos ar prieiros
personalo samdymui, transportavimui, reikaling priemoni sigijimui ir t.t.);
2) per kompleksines integruotos slaugos-globos paslaugas teiksime pagalb eimoms,
priirinioms savo pagyvenusius tvus ar kitus artimuosius, kuriems reikalinga socialin
globa. Sudarysime galimybes derinti darb ir pagyvenusi moni prieir.
Bendradarbiaudami su nevyriausybinmis organizacijomis pltosime nestacionari
bendruomenini paslaug tinkl (dienos centrus, bendruomeni namus) pagyvenusiems
monms.

Valstyb parodys pavyzd pabrdama tvysts ir motinysts svarb

iandien Lietuvoje tvyst ir motinyst vis dar nra pakankamai vertinamos jos danai
suprantamos kaip laisv gyvenim apsunkinantis individualus pasirinkimas. Pasirink gyventi
gausesnse eimose matomi kaip keistuoliai, sunkus i moni kaip tv darbas vertinamas
nepalyginamai menkiau u auktus profesinius pasiekimus. Manome, kad valstyb turi sikiti ir
stengtis pakisti tokias visuomenje sigaljusias nuostatas. Todl:

- gyvendinsime statym leidybos praktik, kad Seimas ir Vyriausyb, priimdami sprendimus,

vertint j poveik palankios eimai aplinkos krimui ir gimstamumui (ypa svarbiausiuose
statymuose, pavyzdiui, Darbo kodekse);
- priimant valstybs tarnyb motinyst ir tvyst, kaip ir tarnyba kariuomenje, bus vertinama
kaip privalumas, suteikiantis pirmenyb esant vienodiems visiems kitiems isilavinimo ar
kvalifikaciniams rodikliams.

Valstyb geriau supras Lietuvos eim situacij ir j greiiau reaguos

Mokslini tyrim rezultatai atkleidia, kad eimos politikos stebsena, efektyvumo bei
poveikio vertinimas yra viena i problematikiausi eimos politikos formavimo proceso dali.
Todl, siekdami geriau suprasti Lietuvos eim situacij, nuolat atliksime pagrstus bei patikimus
tyrimus ir stebsime eim gyvenimo kokybs bei demografini duomen kitimo dinamik.
gyvendinsime tokius sprendimus:
 167

- sukursime eimos vertinimo, stebsenos kriterij ir rodikli sistem, kuri bus naudojama
nuolatiniam Lietuvos eim bkls analizavimui;
- organizuosime tyrimus, statistini duomen apie eim bkl ir skyrybas rinkim bei i
duomen analiz;
- sukursime eimos politikos formavimo ir gyvendinimo stebsenos sistem, kuri bus
naudojama nuolatiniam eimos politikos efektyvumo bei poveikio eimoms vertinimui.

Veiksime atsivelgdami vaiko gerov utikrinti padedanius principus

gyvendindami vaiko gerovs valstybs politikos koncepcij, kurios pagrindinis tikslas yra
atsivelgti vaiko interesus ir jo poreikius, pltosime prevencines paslaugas eimoms: kompleksins
pagalbos eimoms centrus, socialins prieiros paslaugas vaikams ir eimoms vaik dienos
centruose. Sieksime teikti paslaugas jaunoms, pozityvios tvysts gdi stokojanioms eimoms,
mediacijos paslaugas besiskirianioms ar krizi itiktoms eimoms. Taip siekiame sudaryti visas
slygas vaikui augti savoje eimoje.
Vaik, augani socialins rizikos eimose, problemas sprsime kompleksikai, ne tik formaliai
utikrinant vaiko teises, bet ir realiai siekiant vaiko ir eimos gerovs. Esame pasireng realiai
gyvendinti daugelio TS-LKD frakcijai priklausani Seimo nari ir nevyriausybini organizacij
Seimui teiktas Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo nuostatas, padedanias pamatus svarbiausi
vaiko teisi apsaugos princip gyvendinimui:

1) subsidiarumo - vaiko teises pirmiausia privalo utikrinti tvai arba kiti teisti vaiko globjai,
o valstybs, savivaldybi institucijos ir staigos teikia jiems param ir pagalb, jeigu vaiko globjai
neutikrina vaiko teisi ir jo gerovei reikaling slyg;
2) eimos autonomijos - vaik ugdymas eimoje yra vykdomas pagal eimoje puoseljamas
vertybes. N viena eima neturi patirti kiimosi j gyvenim ir turi teis bti statymo nuo jo
ginama. Iskyrus tuos atvejus, kai tai yra btina siekiant apsaugoti prigimtinius vaiko interesus ir jei
to nemanoma pasiekti kitomis priemonmis. Vaikas yra eimos dalis, o ne valstybs nuosavyb;
3) visapusikumo - vaiko teisi apsaug utikrinanios priemons ir paslaugos organizuojamos
ir teikiamos derinant jas su kitomis priemonmis ar paslaugomis: socialine parama, uimtumu,
sveikatos prieira, vietimu, aprpinimu bstu, specialija vaiko apsauga;
4) prieinamumo - Vaiko teisi apsaug utikrinanios priemons ir paslaugos organizuojamos
kuo ariau vaiko tv ar kit teist jo globj gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitikt vaiko ir
eimos poreikius bei interesus;
 168

5) pagalbos veiksmingumo priemons ir paslaugos vaiko teisi apsaugai utikrinti

organizuojamos ir teikiamos kaip galima anksiau, racionaliai naudojant turimus iteklius ir siekiant
geriausi rezultat: tinkamo vaiko teisi gyvendinimo eimoje ir eimos, giminysts bei socialini
ryi isaugojimo;
6) individualizavimo priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsivelgiama vaiko ami,
brand, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialins aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
7) bendradarbiavimo. Valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos bei nevyriausybins
organizacijos, vykdydamos su vaiko teisi apsauga susijusias funkcijas, bendradarbiauja su vaiko
atstovais bei prireikus teikia viena kitai reikaling informacin bei kitoki pagalb;
8) vaiko nuomons iklausymo - vaikas, galintis ireikti savo nuomon, privalo bti
iklausytas ir jo nuomon turi bti atsivelgta;
9) vaiko atstov traukimo vaiko atstovai turi teis gauti informacij, susijusi su vaiku.
Privalo bti iklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku;
10) giminysts ryi ir tapatybs isaugojimo. Sprendiant su vaiko globa (rpyba) ir
vaikinimu susijusius klausimus, prioritetas teikiamas giminaiiams taip pat vaiko tapatybs
isaugojimui.

Itiesime pagalbos rank socialins rizikos eimose augantiems vaikams

Veiksminga skurdo veikimo strategija turi prasidti ten, kur mogus gauna pirmuosius
gebjimus ir pradeda formuotis kaip asmenyb eimoje. iandien pernelyg daug vaik yra patek
udar skurdo rat situacij, kai gim ir augantys socialins rizikos eimoje bei negav reikalingos
pagalbos, jie yra pasmerkti ateityje kartoti savo tv klaidas.
Kiekvienoje savivaldybje turi veikti bendros vaiko teisi ir socialins pagalbos eimoms
(ir/arba bendruomenms) tarnybos, turinios pakankamai darbuotoj tose seninijose, kur daugiausia
girtaujani asmen. Nustatysime tvark, kad savivaldybi sutaupytos socialini imok los galt
bti naudojamos tik socialini paslaug pltrai vykdyti. Numatome tokias pagalbos rizikos eimoms
priemones:

1) sustiprinta metodin pagalba savivaldos lygmenyje dirbantiems vaiko teisi ir socialins

pagalbos specialistams. i metodika turi bti ne rekomendacin, o privalomoji. Turi bti
aikiai apibrti ingsniai, kuriuos kiekvienas socialinis darbuotojas turi atlikti dirbdamas su
rizikos eima. Tinkamos metodikos, kaip elgtis vienu ar kitu atveju stoka, realios pagalbos
vaikui priemoni (apart pamimo i eimos) trkumas iandien reikia, kad nuoirdiai padti
norintis socialinis darbuotojas danu atveju tegali tik konstatuoti faktus;
 169

2) didesnius socialini darbuotoj atlyginimus ir paskatas iems darbuotojams u gerai

atliekam darb bei pritaikytus naujus eimoms padedanius metodus. Manome, kad likimus
traikant skurdo rat turi pirmiausia pastebti vietos bendruomense dirbantys profesionals
socialiniai darbuotojai. Pavyzdiui, tokiais darbuotojais galt tapti ilgamet darbo patirt su
vaikais turintys pensij ij mokytojai;
3) vis par budini policijos pareign postas arba specialiai apmokyt policijos rmj grup
kiekvienoje gyvenamojoje teritorijoje, kurioje daug rizikos eim ir girtuokliaujani asmen;
4) didesnis vietos bendruomeni ir kaimyn vaidmuo sprendiant rizikos eim problemas.
Bendruomeni nariai, kartu su bendruomenms skirtais socialiniais darbuotojais, banyios
tarnautojai, policijos pareignais ir seninijos darbuotojais turi bti nuolat apmokomi
atpainti alkoholizmo problem ir udytis ar smurtauti linkusius asmenis. Tokiuose
mokymuose btina perduoti inias apie tai, kaip padti kaimynams, j vaikams ir visiems
eimos nariams bei kada apie tai praneti specialistams;
5) paskat sistema kaimynams, kad bt laiku pranea apie bendruomens nariams inomus
girtaujanius ir smurtaujanius asmenis, apleistus vaikus ir smurt artimoje aplinkoje.
Kiekvienoje savivaldybje taip pat turi atsirasti po mobili komand, sudaryt i policinink,
bendruomens socialini darbuotoj, psicholog, medik ir kit specialist. Vos tik gavusi
praneim, komanda turt vykti ikvietimo viet. Taip bt padedama vaikams ir eimos,
susidurianioms su girtaujaniais ir smurtaujaniais asmenimis ne tik darbo dienos metu, bet
ir tada, kai rizika didiausia vakarais, savaitgaliais ar veni dienomis.
6) nauj vaiko pamimo tvark, nustatant, kaip bt galima paimti vaik i tv (ar jo globj),
smurtaujani ar kitaip keliani grsm fizinei ir psichinei tokio vaiko sveikatai. Vaiko
pamimas i jo atstov turi bti tik kratutin priemon, daugeliu atveju taikoma tik po
nuoseklaus darbo su eima.

Ms sitikinimu, vaikas i eimos turi bti paimamas tik ismus visas pagalbos eimai
galimybes, taiau nenutraukiant darbo su jo biologine eima. T turi daryti socialiniai darbuotojai, o
kontroliuojanios institucijos privalo utikrinti, kad nebt paeidiamos vaiko teiss. Taiau ir iam
darbui reikia pasitelkti eimas pastanias bendruomenes, kad bt ivengta klaiding, dideles
socialines ir psichologines pasekmes vaikams turini sprendim.
Dirbsime, kad netekusiems tv globos vaikams bt sudarytos tinkamos globos (rpybos) ar
vaikinimo slygos augti aplinkoje, artimoje eimai - globojanios eimos aplinkoje arba maose
vaik globos institucijose (kuriose gyvent ne daugiau kaip 8 vaikai). Gerinsinsime, netekusi tv
vaik integracijos visuomen slygas: stiprinsime darb su gimdytoj eimomis, stiprinsime globj
paiekas, didinsime finansavim j apmokymo programoms, organizuosime nuolatin konsultacin
 170

pagalb jiems, investuosime vaik dienos centrus, skatinsime eimos krizi centr steigim, kam
jau esame padj pamatus.
Siekdami, kad ij i globos nam vaikai tinkamai pasirengt savarankikam gyvenimui
eimoje ir visuomenje, skatinsime palydjimo paslaugas vaikams. gyvendinsime Vakar valstybse
pasiteisinusias smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programas, neiskiriant n vienos
smurto ries ir formos. Sugrietinsime atsakomyb u nusikaltimus, susijusius su pedofilija ir vaik
pornografijos gamyba, platinimu bei vartojimu. Dsime visas pastangas, kad geriau utikrinti fizin ir
psichologin vaik nam aukltini saugum.
Tsime darbus susijusius su didiaisiais vaik globos namais sudarysime slygas vaikams
augti kuo artimesnje eimai aplinkoje, papildomai skatinsime eimyn krimsi ir profesionali
glob eimoje, remiant ir gerinant vaik socializacij. Efektyvinsime darb su biologiniais tvais,
kuriems apribota tv valdia, siekdami, kad kuo maiau vaik patekt institucin glob.
Tarptautinje vaiko teisi apsaugos srityje pirmiausia sieksime apginti Lietuvos vaik
interesus. Nemaai valstybi, tarp j ir Lenkija, Latvija, Slovnija, turi gerosios patirties, atgaunant
usienio alyse i tv paimtus vaikus. Deja, iuo metu Lietuvai stinga reikaling teisini
mechanizm, padedani isprsti atvejus, kai vaiko teisi paeidimai yra ginitini. Todl
pasiraysime bendradarbiavimo sutartis su kit ES valstybi vaiko teisi apsaugos tarnybomis ir
pltosime kit reikaling dvial bendradarbiavim, leidiant geriausiu manomu bdu apsaugoti
nepilnamei Lietuvos piliei teises u Lietuvos rib.

Padsime iardyti skurdo rat

Skurdo ratas, kaip rodo statistika ir gyvenimika patirtis, yra procesas, kai girtuokliaujaniose,
nesocialiu elgesiu pasiyminiose eimose gim ir uaug vaikai atkartoja savo tv gyvenimo bd.
Taip i kartos kart formuojasi skurdo ir galimybi gyventi oresn gyvenim trkumo palauta
visuomens dalis. Valstybs pareignai iki iol i problem irjo pakankamai abejingai
bandydami ivengti skurdo rato sukeliam pasekmi bei vengdami itiesti pagalbos rank jaunam
mogui, kad is pasirinkt geresn gyvenim nei mat gyvenant savo tvus. Todl silome valstybs
pastangomis ir lomis sukurti bei gyvendinti speciali Naujos pradios program:

1) stiprinti ir skatinti socialins rizikos eimose augani ar augusi, bet paimt globos namus
vaik globj institut, raginant vietos bendruomens eimas imtis globoti iuos vaikus.
Pasirpinti j poilsiu, uimtumu, isilavinimu ir tolesnio gyvenimo perspektyva;
2) stiprinti ir skatinti tokias visuomenines iniciatyvas, kaip didysis brolis, didioji ses ar skaut
judjim. Imtis globoti socialins rizikos eim vaikus, tokiai globai suteikiant reikaling
valstybs finansin param;
 171

3) sukurti ir gyvendinti priemones, kuriose socialins rizikos eimose augusiems vaikams

suteikt nauj galimybi siekti tinkamo isilavinimo ir profesinio pasirengimo.

Kad neskurst norintys ir galintys dirbti

XXI-jame amiuje dal dabartini darbuotoj pakeis robotai ar automatins kompiuterins

sistemos. pokyt galima laikyti tiek prakeiksmu, tiek ir galimybe. Taiau aiku viena vykstani
pasikeitim ivengti nepavyks ir laims tie, kurie greiiausiai prie j prisitaikys. Todl kiekvienas i
ms turi pasiruoti ateityje ne vien ir ne du kartus pakeisti savo profesij.
Nors i Lietuvos dirbanij robotai dar nepradjo masikai atiminti darbo viet, ilgalaikio
(struktrinio) nedarbo reikinys Lietuvai bdingas jau ne vienerius metus. Struktrinis nedarbas,
atsirandantis i dalies dl darbuotoj kvalifikacijos neatitikimo realiems darbo rinkos poreikiams,
iandien yra viena svarbiausi skurdo Lietuvoje prieasi. Darbingo amiaus moni skurdas yra
ypa opi problema jis ne tik gniudo mogikj orum, taiau ir i esms pakerta tikjim valstybe,
teisingumu bei asmenine iniciatyva. Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad rykia socialin atskirtimi
pasiyminios valstybs yra maiau stabilios, maiau prognozuojamos ir dl maiau saugios. ia
prasme skurdas yra ne tik asmenin, bet ir visuotin tragedija dl rykios socialins atskirties
pralaimi ne tik skurstantys, bet ir pasiturintieji.
Realiausias bdas nuo skurdo apsaugoti dirbaniuosius stiprinti j pozicijas darbo rinkoje.
Tam reikia utikrinti galimyb greitai ir veiksmingai pakeisti profesij paklausi rinkoje bei sukurti
reali konkurencij dl dirbaniojo. Priemones, kaip tai padaryti, pasilme savo programos
ekonomikos ir vietimo dalyse. Deja, ms alyje vis dar neegzistuoja veiksnus aktyvios socialins
apsaugos tinklas, utikrinantis, kad darbo neteks mogus bt kuo greiiau (ne ilgiau nei po
pusmeio nedarbo) sugrintas darbo rink.
Darbo biros modeliu paremta perkvalifikavimo sistema iuo metu silo tik formali pagalb
bedarbiui abejotinos kokybs mokymus. O ir ie mokymai danai faktikai tampa orientuoti
kvalifikacijos neturinius, motyvacijos stokojanius ir todl priverstinai Darbo biros slenkst
minanius etatinius bedarbius.
Todl i esms pertvarkysime vis valstybs pagalbos darbo netekusiems monms sistem.
Darb ir profesin perkvalifikavim priskirsime kio, o ne socialins apsaugos sriiai. Darbo biros
paslaugas orientuosime tik realiai darb susirasti siekiani moni lkesius ir poreikius. Nedarbo
imok sistema piktnaudiaujanius ir motyvacijos dirbti neturinius asmenis pirmiausia kreipsime
ne Darbo bir, o pas socialinius darbuototojus ir psichologus. Taip pat panaikinsime
nepasiteisinusio dabartinio Darbo biros modelio monopol ir seksime Vakar valstybi (JAV,
Australijos, Nyderland) keliu, dl didiosios dalies Darbo birai patikt paslaug leisdami
konkuruoti verslui.
 172

Teisingas socialini imok mokjimas

Valstyb yra sipareigojusi utikrinti lygias ir teisingas galimybes, kad kiekvienas mogus
galt pasirpinti savimi ir savo artimaisiais. Taiau realyb danai pasirodo esanti kitokia
valstybs globa vairiomis socialinmis imokomis ir lengvatomis danai naudojasi tie, kurie
daniausiai galt savo gerov usitikrinti savarankikai. Todl vienas didiausi iki valstybei
kio ir socialins politikos srityje darbingo amiaus mones kuo greiiau ir efektyviau integruoti
darbo rink, taip didinant darbing moni savarankikum ir mainant j priklausym nuo
socialins paramos.
iandien vykdomos socialins politikos silpna vieta nepakankamas bendruomens traukimas
sprendiant socialinius klausimus. Todl esame pasiry didinti vietos bendruomeni vaidmen
skiriant socialines imokas, paalpas, kompensacijas ir lengvatas. Vien valstybs pareignais ir
tarnautojais paremta socialin rpyba yra brangi ir jai trksta efektyvumo. Todl skatinsime spart
karitatyvins socialins rpybos vystym. Tokia rpyba reikia, kad paramos teikimas turi bti
derinamas su betarpika paramos gavjo prieira ir pagalba jam. Tokiu bdu bus padidintas paramos
efektyvumas ir sumainamos paskatos piktnaudiauti paalp ir imok sistema.
Netrksta atvej, kai suaugusieji socialins rizikos valstybs gaunam param panaudoja ne
savo eimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti. Todl Lietuvoje ketiname diegti slygini
socialini imok sistem. ioje sistemoje svarbiausi vaidmen vaidins bendruomeni socialiniai
darbuotojai. J uduotis bus stebti, ar valstybs param gaunanioje eimoje nra svaiginamasi, ar
tokioje eimoje augantys vaikai nepatiria fizinio, seksualinio ar psichologinio smurto, ar ie vaikai
lanko mokykl.
Jeigu visi i anksto nustatyti kriterijai bus tenkinami, valstyb skirs maksimali finansin ar
kitoki reikaling pagalb. Kitu atveju bus pradedamas procesas vaikui apsaugoti, o valstybs
teikiama pagalba bus ribojama ir keiiama kitomis, piktnaudiavimui maiau patogiomis formomis.
ios formos netinkamai besielgianius suaugusiuosius motyvuos keisti savo elgsen.
Tsime tai, k pradjome prie daugiau nei ketverius metus tam, kad socialin parama ir
imokos nepasiturintiesiems bt teikiamos skaidriau ir efektyviau, aktyviau paramos teikimo
proces trauksime vietos bendruomenes, daugiau teisi ir atsakomybs skirstant pinigin socialin
param suteiksime paioms savivaldybms.
Tokia tvarka leis pastebimai didinti pinigins socialins paramos nepasiturintiems gyventojams
sistemos veiksmingum, kelti darbing moni motyvacij dirbti, mainti skurdo spst rizik bei
ilgalaik priklausomyb nuo socialins paramos, tuo paiu mainant piktnaudiavimo pinigine
socialine parama galimybes. Visuomens traukimas paramos teikimo proces padeda ymiai
daugiau teisi ir atsakomybs suteikti savivaldybms ir vietos bendruomenms, mons vis reiau
 173

toleruoja nesiningus, nenorinius dirbti ir paalpomis piktnaudiaujanius pinigins paramos

gavjus.
Taip pat pertvarkysime nedarbo imok sistem, kad ji tapt lankstesn ir vairesn.
Pritaikysime j prie specifini situacij ir atskir moni poreiki. Utikrinsime, kad valstybs
teikiama finansin ir kita pagalba nedemotyvuot moni iekoti darbo ir j dirbti.
Krizs metu siekme, kad socialin param gaut tik tie gyventojai, kurie dl vairi, nuo pai
moni nepriklausani prieasi, negali dirbti ir pasirpinti savimi bei savo vaikais. Taiau
socialin parama negali bti skiriama tiems gyventojams, kurie gali legaliai dirbti ir savimi
pasirpinti, taiau to vengia. Todl ir toliau skaidrinsime paalp skyrimo sistem.
Kalbant apie socialinius bstus, palyginus su j poreikiu, iuo metu jiems skiriama per maai
valstybs l. is klausimas neturt bti paliktas vien tik savivaldybms. Nustatysime tvark, kuri
pareigos savivaldybes didesn dal socialini paalp ir imok sskaita sutaupyt l skirti
socialini bst pasilai didinti.
Dar viena itin reikminga problema rizikos eim prieira. Viena pagrindini to prieasi
per maas socialini darbuotoj, dirbani su tokiomis eimomis, skaiius. iuo metu vienas
socialinis darbuotojas priiri kelias deimtis toki eim, todl fizikai negali skirti joms tiek laiko,
kad pakakt ne tik formaliai patikrai, bet ir realiam situacijos vertinimui, kuris padt ukardyti
nelaimes.
Sieksime, kad socialiniai darbuotojai eim galt aplankyti 2-3 kartus per savait, skaitant ir
laik po darbo valand ir savaitgaliais. Skatinsime atskir srii institucij (socialini darbuotoj,
mokykl, vaiko teisi apsaugos tarnyb, gydymo staig, kaimo bendruomeni ir t.t.)
bendradarbiavim tam, kad socialiniai darbuotojai galt kokybikai vertinti rizikos eimas bei laiku
imtis reikaling priemoni. Tam kursime veiklos koordinavimo ir dalinimosi informacija platformas,
veikianios regioniniu principu.

Sprendimai oriai senatvs pensijai utikrinti

Atsivelgiant laukianius demografinius ir ekonominius pokyius, ilguoju laikotarpiu spartus

pensij augimas manomas tik tuo atveju, jei bus nuosekliai gyvendintos dar 2011 metais TS-LKD
vadovautos Vyriausybs paruotos ir Seimo patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo ir pensij
sistemos pertvarkos gairs. Jos derina solidari draudimo sistem su nuosekliu pensijos kaupimu
senatvei.
Todl utikrinsime, kad valstybinio socialinio draudimo ir pensij sistemos pertvarka bt
vykdoma atsivelgiant iuos principus:
 174

1) suma, gaunama i Sodros ir antros pakopos pensij, turt palaipsniui didti iki ES vidutinio
santykinio dydio;
2) sistema turi bti igryninta solidarumo (bazin pensija) ir socialinio draudimo dalys
atskirtos. Bazin pensija mokama i valstybs biudeto;
3) socialinio draudimo dalis turi bti aikesn ir stipriau priklausyti nuo mok dydio;
4) numatyta aiki, objektyviais kriterijais paremta imok indeksavimo tvarka, lyginant
pensijas su vidutiniu atlyginimu;
5) antroji pakopa, privai pensij kaupimo sistema, turi bti efektyvi, veikla aikiai
reglamentuojama, pastovi ir skaidri;
6) kol kas, mokas virijanios Sodros ilaidos turi bti finansuojamos i valstybs biudeto ar
valstybs paskol;
7) Sodroje privalomai turi bti formuojamas rezervo fondas galim krizi atvejui;
8) pertvark atlikti nedidinant valstybinio socialinio draudimo mok tarifo, o j mainant ir
kartu didinant turto apmokestinim.

Visa tai pavyks, jeigu sudarysime geresnes galimybes derinti eim ir darb, sukursime
paskat dirbti ilgiau sistem, skatinani vyresnio amiaus moni uimtum, nustatysime pensijos
dydi ry su demografiniais ir ekonominiais rodikliais, taikysime lankst pensin ami.
Neramina, nevertinant atgautos ir tvirtintos alies nepriklausomybs, dabartinje valdioje
rodoma nepagarba kovojusiems u laisv asmenims. Pastaraisiais metais net atsirado iniciatyv
mainti nuo okupacij nukentjusi asmen valstybines pensijas ar j gavj skaii. Todl siekdami
istorinio teisingumo bei bendruomeninio solidarumo, tvirtinsime stabilias nuo okupacij
nukentjusi asmen valstybines pensijas. Skatinsime savivaldybes prisidti prie buvusi politini
kalini ir tremtini gyvenimo slyg gerinimo, suteikiant transporto ir kitas lengvatas.
Sieksime, kad visa valstybini pensij politika bt aiki ir skaidri, nepleiant j gavj grupi.
Valstybines pensijas ir rentas suskirstysime skiriamas pagal profesij (mokslininkai, pareignai ir
kariai, teisjai, sportininkai, menininkai ir kt.) ir status (daugiavaiks motinos, garbs donorai,
pasiprieinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyviai-kariai savanoriai, laisvs kov dalyviai ir kt.).
Pasirpinsime savanori, be atlygio dirbusi besikurianiai Lietuvos valstybei, pensij
klausimu. i moni veikla bus vertinta skaiiuojant bendr darbo sta, nuo kurio skaiiuojama
senatvs pensija.

Geriau finansuojama ir moni poreikiams jautresn senjor globa

Senjanti visuomen enkliai didina globojamj moni rat. Turime skirti ypating dmes
socialins globos problemoms sprsti. Pertvarkysime globos paslaug finansavimo model, kad kuo
 175

daugiau valstybs skiriam l pasiekt mog, o ne tekt aptarnaujanioms staigoms ar

organizacijoms.
Viena didiausi problem socialins globos ir socialini paslaug srityje, kuri reikia sprsti
nedelsiant socialines paslaugas teikiani staig gyvenimo slyg monms ir higienos norm
neatitikimas. Patalpos yra nepatogios gyventi, ypa negali turintiems monms. T savo
baigiamosiose ivadose dl Negalij teisi konvencijos gyvendinimo pastebjo ir Jungtini Taut
Negalij teisi komitetas65. Globos staigose, kur gyvena negali turintys mons, vimlyje
sdiniam mogui yra sudtinga patekti patalpas, trksta lift ir keltuv, dl to negalieji
kalinami savo kambaryje ir neturi galimybs savarankikai ieiti kiem, pabti gryname ore.
Kai kuriose senyvo amiaus moni globos staigose darbuotojai susiduia su sunkiomis darbo
slygomis dl aplinkos, nepritaikytos monms su sunkia negalia gyventi. Jie turi kilnoti ligonius,
kuriuos reikia maudyti, aprengti. Globos staigose gyvena labai daug moni su sunkia negalia, kurie
daugelyje staig gyvena keliese viename nedideliame kambarlyje (kai kur net daugiau nei po
keturis asmenis) ir apie patogum, praktikum, erdv ir komfort gali tik pasvajoti. Kitose globos
staigose nerengtos tinkamos vandentiekio, ildymo sistemos, jose trksta asmens higienos patalp
ar jos altos ir neildomos, danai rengtos toli nuo gyvenamj kambari.
Tam, kad gyvenimo kokyb tokiose globos staigose i esms pagert, investuosime
valstybs las bei pltosime socialinius klasterius (pritraukiant privataus verslo ir valstybs las,
savanorius). socialini projekt vertinimo ir atrankos stebsen trauksime sktin negalij
asociacij. Rodydami valstybs lyderyst ioje srityje, skatinsime savivaldybi administracij ir
nevyriausybini organizacij tarpusavio bendradarbiavim globos srityje.

monms su negalia daugiau galimybi savarankikai mokytis, dirbti ir gyventi

bendruomenje

Nors nuolat deklaruojama, kad negali turintieji Lietuvoje turi ir gali gyventi visavert
gyvenim, tokios deklaracijos daniausiai prasilenkia su niria tikrove. Ms alis jau daugiau nei
deimtmet priklauso Europos Sjungai, taiau esame dar labai toli nuo Vakar valstybi poirio
mones su negalia. Valstybei nesudarant tinkam slyg, Lietuvoje nuo likusios visuomens dalies
negalieji vis dar izoliuojami kone visose gyvenimo srityse moksle, darbo rinkoje, viej paslaug
teikime, vieosiose erdvse ir kitur. Esame sitikin, kad iki iol valstyb skyr per maai dmesio ir
finansini itekli siekiant sudaryti lygias galimybes negaliesiems visavertikai silieti visuomens
gyvenim ir savarankikai rpintis savo gerove bei ateitimi.
Todl sieksime, kad valstyb ioje srityje rodyt lyderyst verslui ir plaiajai visuomenei:

65
Committee on the Rights of Persons with Disabilities. Concluding observations on the initial report of Lithuania
(2016).
 176

- naikinsime Lietuvoje vis dar paplitusi yding praktik moni su negalia vietim vykdyti
specializuotose staigose ar namuose, o ne bendrojo lavinimo mokyklose ir universitetuose
(daugiau apie tai vietimo dalyje). Mokslo staig fizin aplink pritaikysime mokini su
negalia poreikiams, bendrojo lavinimo ir auktojo mokslo staigose didinsime specialist,
dirbani su negali turiniais monmis skaii;
- utikrinsime moni su negalia teis savarankik gyvenim. Vykdysime nuosekli globos
sistemos pertvark individualizuosime pagalbos negaliesiems sprendimus, nuosekliai
didinsime socialini paslaug finansavim bendruomense joms perduodami vis daugiau
globos staig iuo metu teikiam paslaug;
- keisime moni su negalia darbingumo vertinim ir darbinimo mechanizmus. Priimsime
reikalingas teiss akt pataisas, leisianias monms su negalia paprasiau silieti atvir
darbo rink. Uuot dalyvavus iuos mones nuo visuomens ir profesinio gyvenimo
izoliuojanioje socialini moni darbo aplinkoje;
- vieojo valdymo srityje priimsime sprendimus, monms su negalia atverianius karjeros
galimybes valstybs tarnyboje ir valstybs bei savivaldybi valdomose monse.
- Panaikinsime mones su negali diskriminuojanias teisines nuostatas, leidianias apriboti
moni, turini negali, teisin veiksnum. Sudarysime slygas iems monms bti
visaveriais Lietuvos pilieiais balsuoti, sudaryti santuok, sukurti eim ir pan.
- Nuosekliai investuosime fizin viej erdvi ir pastat pritaikym moni su negalia
poreikiams.

Didesnis nevyriausybini organizacij vaidmuo socialinje rpyboje

Spariai senjanioje visuomenje sunku bt tiktis, kad socialin sistema gals skmingai
veikti tik valstybs tarnautoj dka. Manome, kad socialins rpybos procese turi dalyvauti ne tik
valdia, bet ir visuomen. Todl nevyriausybinms organizacijoms leisime i valstybs perimti dal
socialins rpybos viej paslaug. Kartu tikslingai panaudosime ES struktrin param, kad NVO
sektorius nuosekliai stiprint savo gebjimus socialinje srityje.
Pirmiausia teiksime param nevyriausybinio sektoriaus vykdomoms programoms, o vliau
savivaldybse skatinsime socialines paslaugas pirkti i nevyriausybini organizacij. Iki 2021 met
tok model silome gyvendinti dviem etapais. Pirmajame etape bus gyvendinami pilotiniai
projektai atskirose savivaldybse, o antrame adekvaiai vertinus realias funkcij gyvendinimo
galimybes, modelis prads veikti visoje alyje.
Tokiu bdu valstyb skatins bendruomeni savarankikum ir sudarys galimybes
nevyriausybinms organizacijoms, tradicinms religinms bendrijoms ir bendruomenms sijungti
 177

teikiant socialines paslaugas vairioms socialinms grupms: seniems monms, negaliesiems

(suaugusiesiems ir vaikams) ir jaunimui.

***

Europietik gerov suprantame ne tik kaip naujas gerai apmokamas darbo vietas ar spart
kio augim, taiau ir kaip visiems vienodas galimybes utikrinani valstyb prie statym lygi
piliei bendruomen, kurioje dera pareiga eimai, pagarba darbui ir pagalba savimi sunkiau
pasirpinaniam artimui. Todl Plano Lietuvai eimos ir socialins politikos dalyje silome
priemones, padedanias sprsti esmin ms visuomens problem galimybi atskirt. ioje
programos dalyje didiausi dmes skyrme praktikiems ir realiai Lietuvos moni gyvenimus
palengvinantiems sprendimams. Tvirtai tikime, kad pastarieji sprendimai, kartu su ms silymais
ekonomikos, vietimo, valstybs valdymo ir kitose srityse, yra utikrintas kelias link europietikos
gerovs Lietuvoje sukrimo.

Pareng: Rimantas Jonas Dagys, Laurynas Kasinas, Gintar Skaist, Monika Navickien, Andrius
Navickas, Donatas Jankauskas, Andrius Kubilius, Justas ireika.
 178

EMS KIO SEKTORIUS

Pagrindiniai ms sipareigojimai ems kio sektoriuje:

1) Sukursime palankesnes slygas ems kio produkcij eksportuojaniam verslui iplsime

eksporto rinkas;
2) Padidinsime ems kio sektoriaus konkurencingum remsime naujausi technologij
diegim kiuose;
3) Sieksime Europos Sjungos imok suvienodinimo su kitomis valstybmis narmis;
prioritetizuosime ES imok skyrim smulkiems ir vidutiniams eimos kiams;
4) Remsime emdirbi kooperacij bei steigsime negaut pajam u pagamint ems kio
produkcij kompensavimo fond;
5) tvirtinsime ekonomikai pagrstus bei teisingus santykius tarp ems kio produkcijos
gamintoj, perdirbj ir prekybinink;

Dirbdami XV-oje Vyriausybje ir bdami atsakingi u ems kio ir kaimo reikal srit, kartu
su emdirbiais ir Lietuvos kaimo bendruomenmis igyvenome nelengv laikotarp. Visgi rodme,
kad siningai ir sutelktai dirbant ger rezultat galima pasiekti net ir pasaulins ekonomikos krizs
slygomis. Lietuvos ems kis ne tik gana skmingai igyveno pasaulin ekonomin nuosmk, bet ir
tapo tikru alies kio garveiu sunkiausiu Lietuvai metu. Tai reikia, jog ms pasirinktos
programins kryptys buvo teisingos, o j gyvendinimas naudingas ir monms, ir valstybei.
iandien silome nauj program Lietuvos kaimui bei ems kio sektoriui ir visus, kuriems
svarbi Lietuvos kaimo ir Lietuvos emdirbi ateitis, kvieiame susitelkti ir veikti kartu, kad
veiktume kasdien ikylanius vis naujus ikius.

1. Ms patirtis: 2008-2012 metais

2008-2012 metais, turdami daugum Seime, dirbdami vykdomojoje valdioje ir turdami

galimyb vadovauti ems kio ministerijai bei Kaimo reikal komitetui Parlamente, kartu su
emdirbiais ir kaimo bendruomenmis nuveikme daug alies kaimui ir emdirbiams nauding
darb, i kuri galima paminti kelet esmini:

- Supaprastinome ES paramos administravimo ir gavimo tvark, ko pasekoje enkliai padidjo

paramos sklaida: per ataskaitin laikotarp gavj skaii ipltme nuo 1,6 iki 14 tkstani; taip
pat reikmingai padidinome ES param, skirt melioracijos sistem atnaujinimui finansuoti;
 179

- Net globalios ekonomikos krizs slygomis pasiekme, kad augt ems kio sektoriaus
sukuriamas alies BVP; sukrme slygas didti ems kio ir maisto produkt eksportui 2009
2012 metais eksportas, dka aktyvi nauj rink paiek, padidjo 2362 mln. Lt. (35 proc.);
- Pertvarkme ems kio ministerij bei optimizavome valstybs institucij, atsaking u
augalininkyst, gyvuli veislininkyst ir uvininkyst, veikl;
- Visus ems tvarkymo ir administravimo darbus, skaitant visuotin ems kio naudmen ir
pasli deklaravim, perklme virtuali erdv ir tokiu bdu disponavim eme padarme
skaidresn, paprastesn bei efektyvesn;
- Primme konkreius ir savalaikius sprendimus, kuri pagrindu ems kio naudmenas buvo
sugrinti dideli nedirbamos ems plotai;
- Sugrietinome atsiskaitymo u ems kio produkcij tvark ir kontrol; sumainome pradelsto
termino skolas u nupirkt ems kio produkcij;
- vykdme pasiteisinusi apskrii reform, o didij dal galiojim ir atsakomyb dl ems
grinimo bei privatizavimo perdavme ariausiai piliei esantiems rajon teritoriniams
padaliniams;
- Atsivelgdami kinink praymus parengme teiss aktus ir diegme paslaug kvit sistem,
leidiani sezoniniams ir laikiniems darbams kiuose darbuotojus pasitelkti supaprastintomis
slygomis, taip itraukiant reikming dal ems kio sektoriaus darbuotoj i elio;
- Siekdami utikrinti socialines garantijas emdirbiams ir mainti prieprie, kuri tarp kaimo ir
miesto mokesi moktoj kl neskaidri, skirtingai taikoma mokesi sistema, pasiekme
sutarim su kininkais, kad pastarieji solidariai tapt bendros socialinio ir sveikatos draudimo
sistemos dalyviais;
- Atsivelgdami gerj ES ali patirt, supaprastinome traktorininko paymjim idavimo
tvark. Asmenims, turintiems automobilio vairuotojo paymjim, bet neturintiems traktorininko,
sudarme galimybes vairuoti traktorius ir savaeiges ems kio mainas; taip pat sumainome
minimal traktorininko ami;
- Pradjome gyvendinti finans ininerijos priemon Paskol fondas. Nuo 2009 m. pabaigos io
fondo teikiamos lengvatins paskolos pareikjams sudar galimybes gyvendinti projektus pagal
priemones ems kio vald modernizavimas ir ems kio produkt perdirbimas ir
pridtins verts didinimas;
- Sukrme tautinio paveldo sertifikavimo sistem ir pradjome sertifikavim; buvo sertifikuota
daugiau kaip 800 tradicini gamini, kuriuos gamina apie 230 tradicini amatinink;
- Sudarme teisines ir administracines slygas steigtis kinink turgeliams ir taip prisidjome prie
to, kad bt atkurti natrals gamintoj ir vartotoj ryiai;
 180

- Nepaskirstyt pajam mokesi dal (2 proc. pajam mokesio, kuri fiziniai asmenys neskyr
asociacij paramai) nukreipme savivaldybes ir paskirstme kaimo bendruomenms; vietos
veiklos grupms sudarme slygas skmingai gyvendinti vietos bendruomeni projektus.

2. XVI-osios Vyriausybs veiklos 2012-2016 metais vertinimas

Galime atsakingai teigti, kad XVI-oji Vyriausyb deramo dmesio Lietuvos ems kio
pltrai ir kaimo reikalams neskyr. Negana to, ems kis 2016 metais tapo problemikiausia alies
kio aka. Nekompetentingas, idj stokojantis ir danai pasyvus kairij valdymas vienam i
svarbiausi Lietuvos ekonomikos sektori neabejotinai turs ilgalaiki neigiam padarini.
Kadangi nebuvo imtasi reali priemoni, skatinani kurti darbo vietas ems kio sektoriuje
ar pasirinkti kaim kaip nuolatin gyvenamj viet, kratas tutjo, daugelis moni buvo priversti
pragyvenimo altini iekoti persikeliant gyventi didmiesius ar usien. Negana to, pasitikjim
ems kio ministerijos ir jos vadov veikla emdirbiai prarado ne tik dl prastos j kompetencijos,
bet ir dl vieojoje erdvje plaiai nuskambjusi atviro nepotizmo bei korupcijos atvej.
ios neigiamos praktikos ministerijai ir jai pavaldioms institucijoms vadovaujant Darbo
partijos atstovams tiesiog suklestjo, ems kio politik paveriant viena neskaidriausiai ir
prasiausiai valdom srii ios Vyriausybs laikotarpiu.
Nors dabartins Vyriausybs programoje buvo daug grai ir skambi paad, orientuot
emdirbi bendruomen ir kaimikuose regionuose gyvenanius mones, jie taip ir liko
negyvendinti. Atvirkiai daug kur buvo nueita akivaizdiai klaidinga kryptimi:

- Panaikinta emdirbi teigiamai vertinta ir pasiteisinusi supaprastinta ES paramos teikimo tvarka;

dl nesugebjimo dertis su ES institucijomis panaikinta iki tol skmingai funkcionavusi
melioracijos griovi prieiros programa;
- ES l naudojim nuolat lydjo korupcijos skandalai, buvo visikai ibalansuota paramos
maiau pasiturintiems teikimo sistema; dal neskaidriai ir neteistai panaudot ES l, vietoj to,
kad jos bt efektyviai panaudojamos ems kio sektoriuje, Lietuvos valstyb privals grinti;
- Per trejus su puse ios Vyriausybs valdymo met dl nepalanki slyg i gamybos buvo
priversti pasitraukti 11 tkst. pieno gamintoj, sumajo 28 tkst. karvi, o dl enkliai kritusi
pieno supirkimo kain emdirbiai vl buvo priversti streikuoti;
- Neskm patyr ir paadai pltoti ekonomikos principais ir pagarba grstus santykius tarp ems
kio produkt gamintoj, perdirbj ir prekybinink, btent gamintojams liekant puse, patiriania
didiausius nuostolius;
 181

- ems kio produkt gamintoj, perdirbj ir prekybinink santykius siekiantys reguliuoti teiss
aktai buvo priimami neapgalvoti, nesitariant su emdirbiais, todl problem nesprend, o,
daugeliu atveju, ne dar daugiau sumaities tarp gamintoj, perdirbj ir prekybinink;
- Nors buvo adama didinti kaimo moni uimtum, aktyvinti vietos veiklos grupes ir
bendruomenes, realybje elgtasi atvirkiai: pasirengti naujajam programavimo laikotarpiui
nebuvo skiriama nei pakankamai dmesio, nei l; to pasekoje vietos veiklos grupi
funckionavimas buvo, galima sakyti, paralyiuotas;
- I kaimikj bendruomeni buvo atimtos los 2 procentai asociacijoms piliei nepaskirstyt
l, kurias ms Vyriausyb per savivaldybes buvo nukreipusi vis seninij bendruomenms;
ios los buvo centralizuotos ir pradtos skirstyti per Socialini reikal ir darbo ministerijos
struktras;
- Taip ir liko negyvendintas paadas kurti visuomenei patraukl poir kaim ir ems k,
gerinti kaimo moni gyvenimo kokyb, skatinti mones kurti ir pltoti tradicinius ir
alternatyviuosius verslus. iuos darbus tiesiog nebuvo pozityvaus valdios poirio, nebuvo
skiriama ir pakankamai l;
- Nors kaimo vietovi infrastruktrai buvo adamas ypatingas dmesys bei didesnis finansavimas,
i esms nieko naujo ir paangaus nebuvo padaryta, tik baigti ankstesns Vyriausybs pradti
projektai; kaimo keli bkl per pastaruosius metus tik blogjo;
- Nenuveikta nieko reikmingo skatinant smulkij ki kooperacij, tinkamo dmesio ir reikiamos
finansins paramos nesulauk ir ems kio sektoriaus pagrindas vidutiniai ir eimos kiai;
- Nebuvo sudarytos adtos teisins slygos vietos bendruomenms daryti tak ems rinkai ir taip
ginti vietos kinink interesus; paadai stiprinti emdirbi savivaldos ir kaimo nevyriausybini
organizacij status isivyst didiul nepasitikjimo kriz tarp valdios ir emdirbi asociacij;
- Tiesiogins imokos pradtos mokti ne tik dirbantiems em, bet ir vadinamiesiems ,,sofos
kininkams. Dl to dirbantys ir ems kio produktus gaminantys kininkai prarado i ,,sofos
kinink nuomotas emes;
- Dl ems kio ministerijos ir jai pavaldi institucij neveiklumo nepagrstai ilgai usits kova
su afrikiniu kiauli maru, taip dar labiau padidinant patirtus nuostolius;
- Nebuvo skirta pakankamai l ir dmesio vidaus vanden uvininkystei, moksliniams uv lig
tyrimams bei j prevencijai;
- Nepadaryta nieko, kad bt pltojamos naujos tiesiogins prekybos gyvulininkysts ir
augalininkysts produktais formos;
- Kardinaliai pablogjo situacija ems kio ir maisto produkt eksporto srityje.
 182

30 27
25

20

15
10.8
9.3
10

5
-0.7 -7.7
0

-5

-10
2012 2013 2014 2015 2016

2 pav. ems kio ir maisto produkt eksporto verts pokytis, palyginti su prajusiais metais, proc.
(altinis: Lietuvos statistikos departamentas; 2015 m. prognoz, 2016 m. planas)

Apibendrinant, tenka konstatuoti, kad prierinkiminiai paadai bei Vyriausybs programoje

adta nuosekli ems kio politika, didele dalimi dl kompetencijos stokos, tiesiog nesugebta
vykdyti. Realyb tokia: visas Lietuvos ems kis igyvena funkcionavimo kriz, o pieno sektoriaus
kiuose situacija katastrofika. Lietuvos kaime atsirado dar daugiau skurdo ir atskirties, daugiau
netikjimo savo valstybe ir jos ateitimi.

3. Ms programa naujajam laikotarpiui: 2016-2020 metais

XVI Vyriausyb nesugebjo efektyviai pasinaudoti bendrja ES ems kio politika tam, kad
ms alies kaimas tapt patogia ir geidiama vieta gyventi kuo didesnei daliai moni. Net ir turint
omenyje usisenjusias problemas ir nepakankam pastarj met valdios dmes, Lietuvos kaimas
ir ems kio aka turi didiul bei iki galo neinaudot potencial. Svarbiausi io potencialo
veiksniai yra ems kio gamybai iki iol nenaudojami ems plotai, gamtos itekliai ir, inoma,
darbts bei naujovms atviri mons.
Siekdami, kad Lietuvos kaimas ilikt gyvybingas ir nuolat atsinaujint, turime j puoselti
kaip viet, kurioje mogui gera gyventi. Esame sitikin, jog Lietuva, remdamasi savo tradicijomis,
turimais itekliais, piliei nuomone ir kit ES ali patirtimi, turi i naujo apibrti savo region ir
kaimo teritorij pltros vizij.

3.1 Kooperacija, ems kio sektoriaus konkurencingumas ir eksporto rink pltra

Nors pastaruoju metu ems kio sektorius technologikai atsinaujino, ems kio
produkcijos gamintoj pajamos, ypatingai gyvulininkysts srityje, nra pakankamos ir nesudaro
prielaid tolesnei tvariai ki pltrai.
 183

i situacija aikiai iliustruoja statistika Lietuvos emdirbi pajamos u parduot

augalininkysts ir gyvulininkysts produkcij prajusiais metais sudar 1 mlrd. 360 mln. Eur., tuo
tarpu 2012 metais jos buvo 1 mlrd. 625 mln. Eur. Taigi per ketverius metus kinink gaunamos
pajamos sumajo net 16,3 procento didele dalimi dl iandienini ems kio ministerijos vadov
nekompetencijos ir neveiksnumo.

1 lentel. ems kio sektoriaus pajam dinamika 2012 2015 metais.

(altinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Siekiant plsti ems kio gamybos apimtis, didinti ios kio akos konkurencingum bei
pajamingum, o tuo paiu ir sudaryti slygas darbo viet kaimikose vietovse krimuisi bei
ilaikymui, btina imtis veiksming priemoni skatinant emdirbi kooperacij bei pleiant ems
kio produkcijos eksporto rinkas.
Usienio patirtis rodo, kad smulki bei vidutini kinink gerovei, ems kio produkcijos
vartotojams ir, tuo paiu, valstybs ekonomikai, kooperavimosi reikm yra itin reikminga.
Socialin naud i to gauna ir kaimo vietovs.
Deja ki kooperacijai pastaraisiais metais valstybiniu lygiu buvo skiriama pernelyg maai
dmesio. Nors naujuoju finansiniu laikotarpiu ems kio produkcijos gamintojai turi galimyb
pasinaudoti Lietuvos kaimo pltros 20142020 met programos priemonmis, tokiomis kaip
Investicijos materialj turt, o visam programavimo laikotarpiu numatyta skirti apie 430 mln.
Eur. parama, taiau kooperavimosi procesas praktikai nejuda priek.
Kaip rodo ali, skmingai vykdani kooperacijos ems kyje pltr ir pavieni Lietuvoje
sisteigusi kooperatyv patirtis, kooperacijos pltrai vien finansini resurs nepakanka tam
reikalinga ir konsultacin valstybs pagalba bei lyderyst. Todl, suvokdami kooperacijos Lietuvoje
naud ir siekdami jos pltros, sipareigojame sukurti realiai veikiani kooperatyv steigimo ir
konsultavimo sistem.
Negana to, kadangi dl gyventoj skaiiaus majimo ir ems kio produkcijos importo
Lietuvoje pagamint maisto produkt vartojimas praktikai nedidja, ems kio ir maisto produkt
gamybos subjekt pelningum gali padidinti tik eksporto apimi pltimas. Pastaraisiais metais
 184

Lietuvos ems kio eksporto augimo tempas buvo sultjs. Jo augimui poveik daro ne tik kit
valstybi makroekonomin situacija, bet ir, didele dalimi, lietuviko ems kio verslo
konkurencingumas.
Jam palaikyti ir didinti ypa reikalingos naujausiomis technologijomis grstos investicijos bei
palengvintos ir valstybs remiamos patekimo usienio rinkas slygos. Negana to, siekiant ivengti
dideli eksporto apimi svyravim, ems kio produkcijos eksporto pltros strateginiu tikslu turi
ilikti eksporto rink diversifikavimas.

3.2 Efektyvesnis ES paramos sisvinimas bei ekonominio ems kio sektoriaus

stabilumo palaikymas

Lietuvos kininkai nenusipeln turti blogesni slyg nei kininkai kitose ES alyse. Todl
dsime visas pastangas tam, kad bt priimti sprendimai, leisiantys ingsnis po ingsnio suvienodinti
ne tik pragyvenimo lyg, bet ir ems kio gamybos pltros galimybes ES mastu.
Svarbiausiu savo prioritetu laikysime tolesn gyvenimo standart ilyginimo ir lygi
galimybi principo Lietuvoje gyvendinim. Esminis ms vadovaujamos ems kio ministerijos
udavinys bus gyvendinti Lietuvos emdirbi jau ilg laik pagrstai keliam tiksl Europos
Sjungos ems kio politik padaryti teisingesne ir solidaresne. Kartu su kitomis ES alimis per ES
Ministr Taryb sieksime europinius teiss aktus tobulinti taip, kad jie bt naudingi vis pirma
Lietuvai ir jos kininkams.
Be to, ems kio produkt gamybos, ypa pieno sektoriaus ir msins galvijininkysts
konkurencin skm didele dalimi priklauso ir nuo valdios sugebjimo veikti krizinmis slygomis.
Turint omenyje tai, kad sugriautos gyvulininkysts akos atkrimas trunka 4-5 metus, krizinms
situacijoms velninti ems kio sektoriui btina ypatinga apsauga. Gav Lietuvos rinkj
pasitikjim, panaudodami rizikos valdymo veiklai skirtas ES ir nacionalinio biudeto las
sukursime negaut pajam u pagamint ems kio produkcij kompensavimo sistem ir steigsime
pajam ems kyje stabilizavimo fond.
ems kis turi bti integrali Lietuvos ekonomikos dalis, taiau visada privalome turti
omenyje, jog tai yra ir specifin verslo aka, kur verslo skm danai lemiama gamtini slyg.
Todl paadame, kad nuosekliai gyvendindami TS-LKD ems kio program pasieksime vieno
svarbiausi isikelt tiksl stabilizuoti ems kio ekonomik, taip reikmingai pagerinant slygas
ems kyje dirbantiems ir kaime gyvenantiems monms.

3.3. Tvarus kaimik region vystymasis ir pltra

 185

Net ir suvokdami btinyb didinti kaimik region gyventoj mobilum ir galimybes dirbti
region centruose (apie tai detaliai kalbame ms parengtame Naujame Plane Lietuvai), turime dti
visas pastangas tai, kad kuo daugiau gyventoj vis pirma nort ir galt likti gyventi kaime, savo
ekonomin veikl siejant btent su ems kiu bei maisto produkt gamyba.
Esame sitikin, jog Lietuvos ems kio ir kaimo vietovi pltra turi bti pagrsta
aukiausi kokybs standart produkcij gaminaniais smulkiais ir vidutino dydio eimos kiais,
sudaraniais sektoriaus stubur. Be to, itin svarbu ne tik didinti ems kio ir maisto produkt
gamybos ekonomin potencial ir konkurencingum, bet ir utikrinti tvar kaimo vietovi vystymsi.
Todl gamybos procesas turi bti organizuojamas laikantis europini aplinkos tausojimo
reikalavim ir gyvn gerovs standart. Tuo tarpu alyje gaminami saugs ir sveiki maisto
produktai usienio rinkose Lietuvai turi utikrinti kokybik ir aukiausios kokybs ems kio
produkcij eksportuojanios valstybs vard.
Kad ie ir kiti susij sprendimai bt efektyvs ir priimami skaidriai, nuolat kontaktuosime su
emdirbiams atstovaujaniomis organizacijomis ir asociacijomis. Bsime aktyvs tiesiogiai
bendradarbiaudami ir su kaimo bendruomenmis, ir su kininkais. Tikime, jog dialogas, diskusija ir
bendradarbiavimas aspektai, kuri pasigendama ios Vyriausybs laikotarpiu yra btina slyga,
kad bt tinkamai gyvendinti udaviniai, kuriuos valdiai kelia visuomen ir kasdieniai globalaus
pasaulio ikiai.

3.4 Konkrets usibrti tikslai

I. Efektyvesnis ES paramos l naudojimas gyvendinant bendrj ems kio politik:

a) Tsime pradt darb, kad ES parama tapt dar plaiau prieinama smulkesniesiems ir
vidutiniams eimos kiams, ems kio bendrovms bei kitiems kio subjektams,
pltojantiems kaime augalininkyst, gyvulininkyst, atviro grunto bei iltnamin
darininkyst, sodininkyst bei uogininkyst, bioenergetik ir netradicinius verslus.
b) Sugrinsime XVI Vyriausybs laikotarpiu panaikint supaprastint ES paramos skyrimo
tvark.
c) Investicins paramos intensyvum kinei veiklai diferencijuosime pagal kio dyd ir vietov,
o smulkiesiems ir vidutiniams kiams numatysime atskir investicins paramos vok.
d) Derybose su ES institucijomis dl naujojo finansinio etapo slyg sieksime teising alinimo,
klimato kaitos, aplinkosaugos ir socialini imok suvienodinimo visoje ES; dsime visas
pastangas tai, kad po 2020-j met imokos u hektar pasiekt ES vidurk.
e) Sudarysime palankias slygas plsti ekologin kininkavim, atitinkam param skiriant toki
produkcij gaminantiems ir realizuojantiems kiams.
 186

f) ES paramos ir nacionalinio biudeto lomis remsime smulkiojo ir vidutinio verslo moni

krimsi kaime, netradicins emdirbysts ir alternatyvij versl pltr.
g) Tsime ms pradt institucin ems kio valdymo reform, kad ji bt paprastesn,
efektyvesn ir ekonomikiau naudot ribotus valstybs resursus.

II. ems kio ir kaimo verslo ekonominio stabilumo palaikymas:

a) tvirtinsime ekonomikai pagrstus ir, svarbiausia, teisingus santykius tarp ems kio
produkt gamintoj, perdirbj ir prekybinink bei sukursime iuos santykius
normalizuojani sistem.
b) Sieksime, kad emdirbi gaunamos pajamos leist utikrinti ems kio veiklos patrauklum;
diegsime rinkos reguliavimo priemones, sukursime krizi ems kyje valdymo ir negaut
pajam u pagamint ems kio produkcij kompensavimo sistem.
c) Ypating dmes skirsime gyvulininkysts pltojimui; skatinsime ir finansikai remsime
gyvuli skaiiaus kiuose didinim.
d) Sudarysime teisines prielaidas tam, kad kininko kyje bt galima vykdyti vairias
ekonomines veiklas nekuriant atskiro kio subjekto.
e) Siekdami patenkinti vartotoj poreikius ir didinti ma ki gyvybingum, skatinsime
tiesiogini ems kio produkt pardavim pltr, gebjimus perdirbti ems kio produkcij
paiuose kiuose ir vairi Lietuvos vietovi gamintoj savitum.
f) Didinsime ems kio produkt gamintoj dalyvavim maisto produkt rinkoje; kininkams,
savo kiuose uauginantiems ems kio produktus maais kiekiais, praplsime tiesiogini
pardavim galimybes.
g) Teiksime param kininkams, kooperatyvams, kaimo bendruomenms, siekianioms sukurti
usakym primimo ir j pagamintos produkcijos iveiojimo vartotojams organizacines
sistemas.
h) Remsime parduotuvi, taip pat ir internetini, steigim kinink kiuose ir informacins
sistemos apie kinink parduotuvi tinkl sukrim.
i) Sudarysime teisines prielaidas kininkams dalyvauti vieuosiuose pirkimuose, skirtuose
aprpinti maisto produktais sveikatos, vietimo ir kitas viesias institucijas; remsime
besikurianias ios srities informacines ir organizacines sistemas; teisinsime ilgalaiki
viej pirkim sutari naudojim ems kio produkt rinkoje.
j) Siekdami kiek manoma sumainti biurokratin aparat ir taupyti valstybs las,
gyvendinsime vieningos integruotos maisto produkt saugos ir kokybs kontrols sistem.
 187

k) Pltojant nauj maisto produkt krim, remsime kinink ir ems kio produkt perdirbj
bendradarbiavim su mokslu, skatinsime greitesn ir platesnio masto inovacij diegim ems
kyje.
l) Daugiau dmesio skirsime vidaus vanden uvininkystei, padidinsime finansavim
moksliniams uv lig tyrimams bei j prevencijai.
m) Skatinsime tausojanio ems ir mik kio pltr bei vidutinio dydio prekini ir eimos
ki krimsi; remsime eimos kius, siekianius gauti papildom pajam i alternatyvi
ems kiui veikl.

III. Kooperacijos bei kins partnerysts pltra:

a) Siekdami didinti kinink ir j pagamintos produkcijos konkurencingum, skatinsime

kooperacijos pltr; didesn param teiksime keleto ki kolektyvinms investicijoms,
numatysime joms didesn maksimali paramos sum ir didesn paramos intensyvum negu
individualioms.
b) Pltosime ir remsime specializuot ems kio kooperacij, ypating dmes skirsime ems
kio produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintoj organizacijoms.
c) Skatinsime smulkiojo kio kooperacij bendrai valstybs dotuojamos modernios technikos
panaudai.
d) Skatinsime versl krim ir ilaikym kaimikose vietovse; su gretim seninij kaimo
gyventojais ir smulkiaisiais kininkais sutar dl ems kio produkcijos auginimo krypties ir
kooperacijos galimybs, gretim seninij gyventojams finansuosime perdirbimo ir gamybos
cech rengimus.
e) Siekdami sudaryti prielaidas kinink turimus iteklius panaudoti vieiesiems poreikiams
tenkinti, teiksime param kinink kiuose vykdomiems vieojo sektoriaus partnerysts,
edukaciniams ir socialins integracijos projektams.

IV. ems tvarkymas, kaimo infrastruktros gerinimas, melioracijos rengini

atgaivinimas:

a) Siekiant pltoti kaimo infrastruktr ir tsti ems sugrinim kin veikl, kaimo
vietovse gyvendinsime nauj ems tvarkymo etap, orientuot racionali emnaud
formavim, ems sklyp konsolidavim ir kompleksini teritorini plan rengim.
b) Normalizuosime laisvos valstybins ems laikinos nuomos klausimus, pirmum jos nuomai
suteikiant j naudojantiems ems kio produkt gamybai.
 188

c) Vienkiemi ir kaim, kaimik teritorij ir miesteli iplanavim pritaikysime naujai

besisteigiani emdirbi ki ir verslo moni bei besikeiianio gyvenimo bdo reikmms,
iplsime gyvenviei atnaujinimo programas.
d) Tobulinsime kaimo infrastruktr ir sieksime, kad Lietuvos kaimas tapt vieta, kur miestieiai
lankytsi ne vien kaip turistai ar rengini dalyviai, bet ir sigyt kaime antruosius namus.
e) Iplsime vienkiemi ir kaimik gyvenviei atnaujinimo program, tsime dar ms
Vyriausybs kadencijoje pradt iferini stog keitimo program, papildysime j
nuostatomis, suteikianiomis galimyb gauti param ir kio pastat iferini stog keitimui ir
gyvenamj nam renovavimui.
f) Reikmingai padidinsime finansavim rajonini keli ir vyrkeli asfaltavimui ir prieirai.
g) Atnaujinsime melioracijos griovi prieiros program, finansuojam ES fond lomis ir
sudarysime slygas melioracijos sistemas pertvarkyti taip, kad jos vykdyt dvigub funkcij
ne tik sausint dirvas, bet, esant sausringam orui, atlikt ir drkinimo funkcij.

V. Mokslo pasiekim, nauj technologij diegimas kaime, verslumo skatinimas,

socialin politika, kaimo kultra:

a) Remsime ir finansikai skatinsime mokslo pasiekim ir naujausi technologij diegim

praktik ems kyje, ypa nauj maisto produkt gamybos mokslo tyrimus.
b) Siekdami ugdyti kinink verslum ir kompetencij, finansuosime individualias kinink
konsultacijas ne tik pirmins ems kio gamybos, bet ir veiklos vairinimo klausimais.
c) Siekdami palengvinti i emigracijos grtani ir norini pradti kininkauti Lietuvos
piliei sikrim kaimikose vietovse, sukursime atitinkamas paramos sikurti kaime
programas ir numatysime tam reikalingas priemones.
d) Sukursime speciali program, reglamentuojani param maisto gamintojams,
propaguojantiems pasaulio rinkose mogaus sveikatai naudingus, saugius ir konkurencingus
lietuvikus maisto produktus.
e) Sukursime ir saugosime racional vietimo, medicinos, kultros ir kit auktos kokybs
socialini paslaug tinkl kaimo vietovse.
f) Ypating dmes skirsime gyvenimo lygio kaimo vietovse klimui ir socialins atskirties tarp
didij miest ir kaimo gyventoj mainimui.
g) Siekdami kaimo vietovse auktesni gyvenimo kokybs standart ir atsivelgdami
sukaupt patirt, pltosime LEADER metodo galimybes. Skatinsime aktyv pai
bendruomeni dalyvavim kuriant gerov kaime.
 189

h) socialini reikal sprendim trauksime vietos ir parapij bendruomenes, visuomenines

organizacijas, skatinsime ir finansikai remsime bendruomenin socialins ekonomikos
veikl.
i) Skatinsime pilieius dalyvauti demokratiniuose valdymo procesuose, pltosime tikros
bendruomenins savivaldos pagrindus.
j) Steigsime NVO paramos fond, kurio los bus teikiamos kaip beprocentins paskolos NVO
paraik ES programose finansavimui, kai los kompensuojamos tik pilnai gyvendinus
projekt.
k) vesime delspinigi skaiiavimo tvark, kai dl Nacionalins mokjim agentros (NMA)
darbuotoj kalts nukenia pareikjai, vliau patirtus nuostolius iskaitant i nustatyt
kaltinink.
l) Sieksime, kad Lietuvos kaimas isaugot savo kultr, etnin specifik, tarmes, sveikatos,
kultros ir vietimo idinius.

4. Baigiamosios nuostatos

Mes inome, kad iame dokumente aptartas problemas sprsti nra paprasta, o usibrti
tikslai ambicingi. Taiau galime drsiai pasakyti, jog jau turime reikalingos patirties bdami
vykdomoje valdioje su savo atsakomybmis gana skmingai tvarkms net ir didiuls krizs
slygomis.
Sukaup didel patirties bei kompetencij baga, bei, gav js pasitikjimo mandat, ir
ateityje adame bti aktyvs ir iniciatyvs formuojant ir gyvendinant ems kio ir kaimo pltros
politik, tai darydami atsivelgiant, vis pirma, emdirbi, juos vienijani asociacij ir kaimo
bendruomeni bals.
Tam, kad i karto po rinkim btume pasireng pradti gyvendinti isikeltus tikslus ir sprsti
opiausias sektoriaus problemas, artimiausiu metu ios programos rmuose parengsime konkret
priemoni plan, kuriame bus numatytas dokumente aptart udavini finansavimas, gyvendinimo
ingsniai bei terminai.

Rengjai: K. Starkeviius, E. Pupinis, A. Vidinas

 190

KORUPCIJOS PROBLEMOS SPRENDIMAS

Pagrindiniai ms sipareigojimai kovos su korupcija srityje:

1) Utikrinsime politini partij finansavimo ir veiklos skaidrum; ukirsime keli neteistam

lobizmui, prekybai poveikiu ir politinei korupcijai;
2) Stiprinsime antikorupcin vietim; grietinsime nuobaudas u korupcinio pobdio
nusikaltimus; supaprastinsime korupcini byl nagrinjim;
3) Sugrietinsime viej pirkim prieir ir kontrol;
4) Padidinsime teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros skaidrum;
5) Ukirsime keli valstybs ar savivaldybi moni turt naudoti asmeninms reikmms;
didinsime toki moni veiklos vieum;
6) tvirtinsime iniasklaidos nepriklausomum nuo politini ir oligarchini tak.

1. Dabartins situacijos apvalga

Korupcija vienas alingiausi kiekvienos valstybs gyvenimo reikini ir viena labiausiai

siaknijusi Lietuvos problem. Kaip ir daugelyje posovietini valstybi, Lietuvoje plaiai paplits
poiris, jog vagyst i valstybs nra vagyst, o naudojimasis tarnybine padtimi suprantamas ir
toleruojamas. Dar blogiau, jog jau atkurtos nepriklausomybs pradioje neskaidriai, paini ir takos
pagrindu vykdyta valstybs turto privatizacija ilgam udav korumpuot piliei ir valstybs
santyki ton ir padjo pagrindus korupciniais ryiais grstam nacionaliniam kiui.
Ilg laik Lietuvoje buvo formaliai irima kov su korupcija, o sprendimai priimami tik
reikalaujant tarptautiniams sipareigojimams. Garsi politik retorika ir patais silymai neatitiko
alyje egzistuojanios korupcijos problemos masto. Prieingai, ypa 2012-2016 metais valdiusi
Vyriausyb, prim ne vien sprendim, kuris tik lengvino slygas korumpuot sprendim
primimui. Tai ypatingai matoma viej pirkim sektoriuje, kuriame buvo sukurtos idealios slygos
neskaidriems pirkimams vykdyti.
Per ilgai nesprsta problema atved Lietuvos politin sistem iki 2016-j met politinio
pasitikjimo krizs. Ir taip trapus Lietuvos piliei pasitikjimas partijomis ir pagrindinmis valdios
institucijomis buvo galutinai sukrstas gausos aukiausio lygio politins korupcijos skandal ir
alies politikams oficialiai pareikt kaltinim kyi mimu.
Tai akivaizdiai liudija dvejop korupcijos al. Viena vertus, neskaidrs sprendimai visada
turi milinikas ekonomines pasekmes. Pastaraisiais metais visa Lietuva aikiai pamat, kad greta
kyi problemos alyje klesti artimj darbinimas (nepotizmas), valstybs ir savivaldybi moni
inaudojimas asmeniniais tikslais bei neskaidrs vieieji pirkimai.
 191

Pastaroji problema tampa ypa opi drsiai ir aktyviai dirbanti, nors resurs stygiaus
ribojama viej pirkim tarnyba pastaraisiais metais sugebjo atskleisti milinik viej pirkim
koncentracij vienose rankose. Paviens mons laimi didij dal btin maisto produkt ar druskos
keliams barstyti konkurs, kas leidia joms parduoti produkcij u auksin, kelis kartus didesn nei
rinkos, kain. Vos dvideimiai statybos moni imokta daugiau nei pus metinio statyboms skirto
biudeto (450 mln. eur), vos dvi keli tiesimo mons laimi 3/4 vis keli tiesimo darb.
Neefektyvs, i anksto numatytiems favoritams laimti paruoti vieieji pirkimai Lietuvoje
kasmet kainuoja bent milijard eur biudetini l. Tokios tendencijos negali stebinti, nes
Vyriausyb nuosekliai liberalizavo vieuosius pirkimus, o ne stiprino j kontrol. Palyginimui, vien
ie nuostoliai galt virsti 100 papildom eur kiekvienam alies pensininkui kiekvien mnes.
Korupcijos lygis daro tiesiogin tak investicijoms vieajame ir privaiame sektoriuose ir
bendrajam vidaus produktui (BVP). Korupcija sudaro prielaidas elins ekonomikos pltrai,
monopoliniams dariniams atsirasti, neigiamai veikia mokesi plaukas valstybs biudet ir
blogina alies vaizd. 2014 metais JAV ekonomini tyrim organizacijos Heritage Foundation
paskelbtame ekonomins laisvs indekse Lietuvos ekonomin laisv vertinta 73 punktais i 100
galim ir skirta 21 vieta pasaulyje. Blogiausiai vertinta btent laisv nuo korupcijos 49,9 balo.
Taiau kova su korupcija ne maiau svarbi dl kito pasitikjimo aspekto. Lietuvoje
drastikai sumajs ir toliau griaudamas pasitikjimas partijomis, Seimu, Vyriausybe ir valstybe
apskritai yra milinika ilgalaik grsm valstybs saugumui ir stabilumui. Susvetimjimas
valstybje stiprina usienio takas, maina pasiryim ginti valstyb, apsunkina bet kok visuomens
bendradarbiavim, reikalauja valstybs kiimosi ir iniciatyvos ten, kur j galt rodyti pasitikjimo ir
kartu motyvacijos neprarad pilieiai. Pilietikos visuomens raidai sulugdytas pasitikjimas
valstybe ir politini sprendim skaidrumu yra neveikiama klitis.
Tvyns sjunga Lietuvos krikionys demokratai (TS-LKD) dar 2010-2012 metais eng
konkreius ingsnius skaidresniam valstybs valdymui utikrinti. Tada priimtomis pataisomis
udraustas partij finansavimas juridini asmen lomis, pusantro karto prailginti senaties terminai
korupcinio pobdio nusikaltimams, iplstas anonimikumo taikymas korupcijos bylose,
Baudiamasis kodeksas papildytas straipsniu Neteistas praturtjimas, apibrta prekyba
poveikiu, penkis kartus padidintos maksimalios baudos u ekonominius nusikaltimus. Priimtos
Baudiamojo proceso pataisos pagreitino ir palengvino korupcini nusikaltim atskleidim,
sumaino kaltinam, bet atsakomybs ivengiani asmen skaii.
ie ir kiti sprendimai prisidjo prie to, jog 2008-2011 met laikotarpiu sumajo pasirengusi
duoti ky verslinink, valstybs tarnautoj ir gyventoj apskritai. Be to, 2011 met Lietuvos
korupcijos emlapio duomenimis, beveik pus gyventoj ir verslinink teig, kad korupcijos masto
augimas stabilizavosi. J vertinimu, korupcijos mastas per artimiausius 3 metus nebedids. iandien
 192

ios vili teikusios tendencijos gali bti prarastos susidariusi situacija reikalauja kompleksini
sprendim valstybs valdymo skaidrumui utikrinti.
Prisiimdami i atsakomyb, esame tikri, kad skaidr ir sining demokratijos veikim
utikrins tokios reformos, kurios bus paremtos trimis pamatiniais principais:

1) Maksimalaus vieumo;
2) Nepriklausomos nuo politik takos prieiros;
3) Antikorupcinio vietimo prioritetizavimo.

Akivaizdu, kad btinos priemons didinti ir formuoti nepakantum korupcijai, skatinant

pilietin aktyvum tobulinant pranej apsaugos sistem, vykdant kitas nepakantum korupcijai
didinanias ir pilietin aktyvum skatinanias priemones ir veiksmus. iems tikslams pasiekti
taikysime kompleksines priemons skirtingose korupcijos paveiktose valstybs gyvenimo srityse.
ias priemones btina gyvendinti tam, kad Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2020
metais bt ne maesnis negu 70 bal, o Lietuvos gyventoj nurodiusi, kad kyis padeda sprsti
problemas, bt ne daugiau kaip 33 proc. (2014 met rezultatas 55 proc.), teigiani, kad per
pastaruosius 5 metus jie dav ky, turi bti ne daugiau 10 proc. (2014 met rezultatas 31 proc.).
Siekiant objektyviai vertinti vykdom priemoni duodam naud, tikslinga vesti antikorupcini
priemoni gyvendinimo stebsen ir vertinim, kuriuos atlikt nepriklausom ekspert komisija.

2. Politin veikla ir statym leidyba

iuo metu inoma, kaip neteistomis priemonmis renkami balsai, gaunamas neskaidrus
papildomas politini partij finansavimas ar vykdomas neteistas lobizmas, silant galimybes
politinei reklamai. Danu atveju statym leidiamosios, vykdomosios ir vietos savivaldos valdi
atstovai neatsilaiko prie vairi verslo grupi poveik. Ufiksuoti prekybos poveikiu faktai reikalauja
ryting priemoni. Todl silome:

a) Didinti politini partij ir politini kampanij finansavimo, j veiklos skaidrum, sudarant

visuomenei galimybes isamiau susipainti su politini partij ir politini kampanij veikla ir
j finansavimu;
b) statymu tvirtinti, kad Vyriausioji rinkim komisija (VRK) teikt Seimui kasmetin
ataskait, kurios sudtine dalimi bt Lietuvos valstybs moni veiklos ataskaitos pavyzdiu
parengta politini partij ir politini kampanij dalyvi veiklos prieiros ataskaita;
c) Nustatyti aikius, suprantamus ir vieningus reikalavimus vieai skelbiamoms politini partij
ir kit politini kampanij dalyvi metinms veiklos ir finansinms ataskaitoms, skaitant
 193

prievol vieai skelbti visas j sudarytas sutartis ir apmokjimus u suteiktas paslaugas, kad
visuomen galt susipainti su j disponuojam l panaudojimu;
d) Sukurti efektyv partij finansavimo ir ilaid prieiros mechanizm, pavedant rinkim ir ne
rinkim laikotarpiais atlikti ias funkcijas Specialij tyrim tarnybai (STT), iam tikslui joje
steigiant Partij finans/veiklos audito skyri;
e) statymu patvirtinti detal sra informacijos, kuri gali bti skelbiama apmokant i
savivaldybs biudeto, ir nustatyti jai taikomus reikalavimus, tuo siekiant paaboti
savivaldybi valdanij politik siekius pasinaudojant tariamu savivaldybs veiklos
vieinimu u savivaldybs pinigus skelbti savo politin reklam;
f) Skirti adekvat maiausiai du kartus didesn nei dabar finansavim kovos su korupcija ir
partij finansins drausms prieiros institucijoms, sudarant slygas atlikti esamoms ir
naujai patvirtintoms funkcijoms;
g) steigti politikai nepriklausom ir Generalinei prokuratrai tiesiogiai nepavaldi ypatingojo
prokuroro institucij, kuriai bt pavedamas politins korupcijos byl tyrimas; taip pat
statymais tvirtinti papildomas garantijas tyrjams ir prokurorams, tiriantiems politins
korupcijos bylas;
h) vesti Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos (VTEK) nari rinkimus arba dabartin j
teikimo teis ir politik perduoti politikai nepriklausomoms visuomeninms organizacijoms,
taip pat teisinti nauj tvark, pagal kuri Seimo nari ir kit aukiausio rango valstybs
politik etikos paeidimus nagrint VTEK;
i) statymu numatyti, jog gavusi skund dl politins kampanijos dalyvio padaryto grubaus
finansinio paeidimo ar rinkim rezultat klastojimo (bals pirkimo), Vyriausioji rinkim
komisija per 6 dienas nuo skundo gavimo turi priimti sprendim dl tokio asmens teiss
dalyvauti rinkimuose;
j) Teisikai apriboti kandidatuojani rinkimuose verslinink paslptos politins reklamos
galimyb prisidengiant savo moni veiklos vieinimu;
k) Utikrinti, kad kaltais dl rinkim rezultat klastojimo teismo pripainti politins kampanijos
dalyviai deimiai met prarast galimyb kandidatuoti rinkimuose;
l) Numatyti kadencij renkamose pareigose pradedantiems eiti politikams pareig pasirayti
siningumo deklaracij, kurios paeidimus vertinti taip pat bt pavesta renkamos sudties
VTEK kompetencijai.

3. Visuomens traukimas ir atsakomybs neivengiamumas

Fiksuojami kyininkavimo, dovan ar nemokam paslaug, tarpininkavimo siekiant ivengti

arba sumainti gresianias baudas ar bausmes atvejai reikalauja prevencini priemoni pltros bei
 194

neivengiamos atsakomybs utikrinimo. Svarbiausia ir efektyviausia prevencin priemon

antikorupcinis vietimas, kuris iuo metu yra visikai apleistas ir neturintis nuolatinio finansavimo.
2014 metais vieno alies moksleivio antikorupciniam vietimui buvo skirta 0,3 cento l. i
situacij btina keisti, parengiant isami, efektyvi, dabartinio laikotarpio slygas atitinkani bei
jaun moni mstymui paveiki antikorupcinio ugdymo program ir suteikiant ios krypties
priemonms valstybs prioritet bei reikiam finansavim.
Atskiro dmesio reikalauja iuo metu vyraujanti teism praktika, kuri kaip tik leidia ivengti
atsakomybs u korupcinio pobdio nusikaltimus. 2015 metais laisvs atmimu u korupcinius
nusikaltimus nuteista vos 14 asmen, o i j tik vienas atlikto reali dviej mnesi trukms bausm.
Baudos u tokius nusikaltinus vidutinikai siekia vos 8,5 proc. nuo maksimalios galimos baudos. Kol
kas u korupcinius nusikaltimus skiriamos minimalios bausms neutikrina bausms
neivengiamumo principo utikrinimo. Tai sukuria papildomas paskatas korupciniams veiksmams
kiekvienais metais daugja sunki korupcini nusikaltim, kai kyio vert virija 9 500 eur. Tai
keiiant, btina:

a) Antikorupcin vietim paskelbti prioritetine kovos su korupcija sritimi ir utikrinti realiam

ios srities priemoni gyvendinimui btin finansavim;
b) Pavesti ekspertams parengti ir patvirtinti atnaujint, naujas finansines galimybes
realizuojani antikorupcinio ugdymo program, integruojani vertybini nuostat
formavim dstom dalyk programas;
c) tvirtinti asmen, praneusi apie korupcinio pobdio nusikalstamas veikas bei
dalyvaujani jas atskleidiant, apsaugos mechanizm;
d) tvirtinti galimyb atsakingoms institucijoms gauti isamius duomenis apie asmen turim
turt ir pajamas, realiai vertinti j sigijimo pagrstum, kad neteistai praturtj asmenys
neturt galimybi nuslpti neteistais bdais gyt turt;
e) Utikrinti, kad u korupcinio pobdio nusikaltimus bt silomos ir skiriamos iuo metu
nustatyt baud vidutin dyd siekianios baudos;
f) statymu numatyti institucij pareig reikalauti asmenins tarnautoj ir politik atsakomybs
u j tyiniais veiksmais atliekant pareigas valstybei padaryt al bei tos alos atlyginimo.

4. Vieieji pirkimai

Esant didelei viej pirkim takai, atskiriems verslo subjektams ir neveiksmingam kontrols
mechanizmui, korupcijai pasireikti vis dar turi takos neformals iankstiniai susitarimai,
kvalifikacini reikalavim pritaikymas proteguojamoms monms, netinkamas sutari vykdymas ir
nepakankama j vykdymo prieira, konkurencij ribojantys (karteliniai) susitarimai. Todl btina:
 195

a) Stiprinti viej pirkim prieir, mainti ir alinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius,
nustatant galimyb perkaniajai organizacijai atmesti tiekj, kurie tarpusavyje sudar
konkurencij vieajame pirkime ikreipianius susitarimus, pasilymus; todl enkliai
sustiprinsime Viej Pirkim Tarnybos (VPT) pajgumus;
b) Nustatyti pareigojim skelbti duomenis apie tiekjus, kurie nevykd ar netinkamai vykd
pirkimo sutart ir tvirtinti galimyb perkaniajai organizacijai atmesti toki tiekj
pasilymus. Vieuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekjai, kurie sudaro neleistinus
susitarimus turi bti nedelsiant alinami i viej pirkim;
c) Apriboti galimyb sudaryti vidaus sandorius, kurie gali ikreipti konkurencij. Vidaus
sandoriai, kai tiesiogiai sudaroma sutartis su savo kontroliuojama mone dl tam tikr
paslaug ar preki teikimo ar pardavimo, turi bti apriboti ir neleisti nepagrstai didinti
paslaug ar preki kain;
d) perkanij organizacij viej pirkim komisijas traukti valstybs ir savivaldybi
institucij ar staig ir visuomens atstovus stebtojo teismis;
e) Atgal iki protingo lygio sumainti dabartins Vyriausybs drastikai padidintas sumas, iki
kuri verts vieieji pirkimai yra laikomi esantys maos verts ir todl vykdomi supaprastinta
tvarka;
f) Praplsti politik privai interes deklaracij turin, numatant prievol deklaruoti politik
valdom moni laimtus vieuosius pirkimus;
g) Didinti viej pirkim tarnybos pajgumus, finansines galimybes bei utikrinti teis, matant
poreik, vertinti kiekvien vykdom pirkim.

5. Sveikatos prieira ir socialin apsauga

Visuomen kartais pateisina kyio davim iame sektoriuje, nes tariamai norimos paslaugos
gaunamos greiiau. Taiau tai ypa jautri sritis, kurioje korupcinis elgesys tiesiogiai susijs ir lemia
moni sveikat bei gyvyb, todl turt bti apskritai netoleruojamas.
Be to, ilieka korupcijos rizika dl kai kuri gydymo staig vadov interes konflikt
naudojantis ryiais su vaistais ar medicinos priemonmis prekiaujaniomis privaiomis bendrovmis,
dl nepagrst siuntim reabilitacijos staigas, slaugos skyrimo, nedarbingumo lygio nustatymo ir kt.
Farmacinink interes atstovai yra vieni aktyviausi skaidriais ir neskaidriais bdais ginant savo
interesus statym leidybos procese. Sveikatos prieiros srityje vis dar pasitaiko neoficiali
atsiskaitym u suteiktas paslaugas. Todl silome66:

66
Daugiau kov su korupcija sveikatos sektoriuje kalbame tam sektoriui skirtoje programinje dalyje.
 196

a) Didinti skaidrum, mainti ir alinti korupcijos pasireikimo galimybes sveikatos prieiros

srityje, tobulinant stacionarini sveikatos prieiros paslaug apmokjimo sistem;
b) Parengti ir priimti teiss akt pakeitimus, kuriais bt numatyta sveikatos prieiros staig
darbuotoj darbo apmokjimo tvarka pagal konkreius kriterijus;
c) enkliai sugrietinti baudiamj ir administracin atsakomyb sveikatos prieiros staig
vadovams ir asmenims, imantiems ir duodantiems kyius;
d) Sukurti statymus ir etikos kodeks reikalavimus atitinkani sveikatos prieiros ir
farmacijos specialist motyvavimo sistem;
e) Panaikinti bet kokias paskatas gydytojams reklamuoti konkrei tiekj vaistus ar kitas
medicinines priemones.

6. Teritorij planavimo ir statyb prieira

Esame sitikin, jog teritorij planavimo ir statyb prieiros srityje btina i karto po
rinkim engti iuos esminius ingsnius, kurie leis:

a) Sumainti korupcijos pasireikimo prielaidas didinant teritorij planavimo ir statybos

valstybins prieiros skaidrum skaidrinant teritorij planavimo procesus ir mainant
administracin nat paslaugos gavjams;
b) Supaprastinti sudting statyb sektoriaus reglamentavim ir projekt derinimo tvarkas, jas
perkeliant elektronin erdv;
c) Utikrinti maksimal vieum slygos detaliesiems planams, detalij plan koncepcijos ir
detalieji planai savivaldybse turi bti vieinami dar projektinje stadijoje; ems sklypo
paskirties pakeitimai turi bti pervesti elektronin erdv ir maksimaliai viei.

7. Vieasis administravimas, valstybs tarnyba ir turto valdymas

Europos Sjungos paramos skirstymas yra tiesiogiai susijs su korupcijos rizika, o korupcini
nusikalstam veik daniausiai ufiksuojama, kai sprendiami klausimai dl paramos skyrimo ar
neskyrimo, kontrols vykdymo. Reikia modernizuoti viej sektori ir, traukiant pilieius valdymo
procesus, didinti valstybs ir savivaldybi staig veiklos skaidrum bei atvirum, tuo pat vykdant vis
didesn vieojo sektoriaus paslaug perklim elektronin erdv.
Pltojant e. demokratij yra didinama visuomens ir valstybs bei savivaldybi staig
sveika, informacinmis ir ryi technologij priemonmis skatinamas pilietins visuomens
aktyvumas, daroma taka politiniams valdios sprendimams. Taiau elektroninis valdymas vis dar
nepakankamas korupcijos labiausiai apimtose valstybs valdymo srityse, tokiose kaip statybos
 197

leidim idavimas, ems paskirties keitimas, nuosavybs teisi atkrimas. Atsivelgiant

kontekst, manome, kad artimiausiu metu reikia:

a) Sukurti tarpinstitucin bendradarbiavimo mechanizm, kuris atlikt sprendim dl

finansavimo skyrimo gyvendinimo stebsen, analizuot ir vertint projekt finansavimo
poreik ar rezultat;
b) Keisti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo valstybs ir savivaldybi staigose
tvarkas, vedant vieumo ir visuomens kontrols elementus;
c) Ukirsti keli valstybs ar savivaldybi bendrovi turto naudojimui asmeninms reikmms,
reikalaujant vesti tinkamus kontrols ir vieumo elementus;
d) pareigoti valstybs ir savivaldybi valdomas institucijas bei j valdomas mones ir staigas
vieai skelbti ketvirio ataskaitas apie vieinimui ir informacijos sklaidai (skaitant ir
socialinius tinklus) panaudotas las ir sudarytas sutartis;
e) Utikrinti aktualios valstybs ar savivaldybi staig laisv informacijos prieinamum
elektroninms paiekos sistemomis;
f) Didinti valdymo ir valstybs tarnybos skaidrum ir atskaitingum, sudarant geresnes
galimybes visuomens kontrolei per valstybs ir savivaldybi staig ilaid ir pajam
vieinimo sistem;
g) Iplsti deklaruoti privaius interesus turini asmen rat, apimant vieojo sektoriaus
darbuotojus ir su jais (pavyzdiui, viej pirkim srityje) bendradarbiaujani privataus
sektoriaus atstovus;
h) Diferencijuoti privai interes deklaracijas, atsakingiausias ir didiausi politin tak
suteikianias pareigas uimantiems asmenims numatant isamesnio ir platesnio interes
deklaravimo prievoles;
i) Vertinti politik ir valstybs tarnautoj nustatytos prievols deklaruoti turt, apie kur
mokesi administratorius neturi galimybs gauti informacijos i Lietuvoje esani altini,
paeidim kaip grub interes konflikt, kuris nulemt paalinim i pareig;
j) Derinti asmen, dirbani valstybinje tarnyboje, privai interes deklaracij tvarkym,
kartu Vyriausiajai tarnybins etikos komisijai vedant prievol kontroliuoti duomen
teistum ir juos susisteminti sudarant galimybes susipainti visuomenei;
k) statymu numatyti, jog visi renkamas pareigas einantys ir vykdomosios valdios institucijoms
vadovaujantys politikai privalo deklaruoti visus kontaktus ir pokalbius, kurie atitinka
Lobistins veiklos statyme pateikt lobistins veiklos apibrim;
 198

l) statymu numatyti, kad ikiteisminio tyrimo, kuriame kaltinamuoju ar tariamuoju yra politinio
pasitikjimo pareignas arba politins kampanijos dalyvis, mediaga yra vieai paskelbiama,
byl perdavus teism ar tyrim nutraukus;
m) Priimti Tarnautoj elgesio kodeks, kuris numatyt nepriekaitingos reputacijos reikalavim
ir reguliuot vis valstybs tarnyboje dirbanij elges tarnybos metu ir po jos.

8. Privati iniasklaida

Neskaidri (paslpta) politin arba verslo reklama su visuomens informavimo priemone

susijusiam verslui ar kakuriam politikui nenaudingos informacijos sulaikymas (neskelbimas) yra
bene daniausia korupcijos apraika iniasklaidos versle. Turint tai omenyje, silome:

a) Sukurti special fond tiriamosios urnalistikos skatinimui ir utikrinti depolitizuot jo l

skirstymo mechanizm;
b) Utikrinti iniasklaidos nepriklausomum nuo politini ir oligarchini tak, centralizuojant
valstybs ir savivaldybi bei j valdom moni ir staig vieinimo paslaug pirkimus;
c) Mainti iniasklaidos priklausomyb nuo valstybs institucij usakym vieinimui;
d) Nustatyti ir suderinti korupcijos vieajame ir privaiame sektoriuose tinkam kriminalizavim
tokiais atvejais, kaip: dl neteist mokjim, kuriais siekiama pagreitinti teistos paslaugos
suteikim; dl vairi form atsilyginim u neteist veikl; dl neteist susitarim dl
kainos ir kit konkurencijos slyg apribojim.

Reng: A. Bilotait, A. Anuauskas, T. Langaitis

 199

SAVIVALDA IR BENDRUOMENS

Pagrindiniai ms sipareigojimai savivaldos ir bendruomeni srityje:

1) Priartinsime valdi prie mogaus perduosime dal ministerij veiklos srii bei atitinkam
finansavim savivaldos lygmeniui;
2) Pakoreguosime savivaldybi biudet sudarymo tvark utikrinsime, kad visi savivaldybse
surenkami mokesiai likt pastarj biudetuose;
3) tvirtinsime demokratij savivaldos lygmenyje svarstysime galimyb vesti mer
kadencijas, stiprinsime vietins opozicijos pozicijas ir teises;
4) Padidinsime seninij galias bei kompetencij ribas, suteiksime galimyb seninus ir
seninaiius rinkti tiesiogiai;
5) Sustiprinsime vietos bendruomenes ir j organizacijas suteiksime joms teis teikti viesias
paslaugas savo bendruomens teritorijoje.

1. Demokratika, savarankika ir bendruomenika vietos savivalda

Europos vietos savivaldos chartijoje, kurios vertybes puoselti ir principais vadovautis yra
sipareigojusi Lietuvos Respublika, vietos savivaldos institucijos yra vardijamos kaip valstybs
demokratins santvarkos pagrindas. Todl svarbu utikrinti galimybes laisvam Lietuvos piliei
dalyvavimui vietos savivaldos institucij veikloje. Nors Lietuva yra sipareigojusi stiprinti, ginti ir
puoselti demokratik vietos savivald, taiau pastarj met tendencijos, kurios rykja po
tiesiogini mer rinkim vedimo, kelia naujus ikius.
Dl tiesiogini rinkim sustiprjus mer galioms, turi stiprti ir kitas vietos savivaldos
institucij polis piliei sitraukimo galimybs ir demokratin opozicija. Tai pads utikrinti
politin kontrol, apsaugos savivald nuo uvaldymo tendencij ir leis realiai valdi priartinti prie
gyventoj. Btent vietins demokratijos stiprinim ir jos erozijos tendencij stabdym matome kaip
svarbiausius tikslus vietos savivaldos politikos srityje 2016-2020 m. laikotarpiu. iems tikslams
pasiekti parengme savivaldos ir bendruomeni programin dal, kuri sipareigojame pradti
gyvendinti i karto po rinkim.

2. Klestinti vietin demokratija

a) Perirsime ministerij veiklos sritis ir tas j funkcijas, kurias gali vykdyti savivaldos
lygmuo, kartu su finansiniais, resursais perduosime savivaldybms. Gryninsime ir geriau
apibrime savivaldybi kompetencijos ribas, aikiai vardindami tas vieojo valdymo sritis,
u kurias atsakingos tik savivaldybs;
 200

b) Pakeisime Lietuvos savivaldybi biudet sudarymo tvark, kad savivaldybi biudetai

priklausyt ne tik nuo to, kiek jose yra gyventoj ar infrastruktros objekt, bet ir nuo
skmingos savivaldybi ekonomins veiklos, t.y. siekio sprsti svarbiausias gyventoj
socialines ir ekonomines problemas: mainti nedarb, skatinti nauj darbo viet krim.
Utikrinsime, kad efektyviai veikianiose ir investicijas pritraukianiose savivaldybse
padidj surenkami pajam mokesiai nebt i savivaldybi perleidiami centrinei valdiai,
o bt joms paliekami;
c) Svarstysime galimyb prie 2019 m. savivaldybi taryb rinkimus vesti mer kadencijas.
vedus toki sistem, tas pats asmuo galt bti renkamas meru ne daugiau kaip dvi-tris
kadencijas i eils. Tokiu bdu bt sudarytos slygos galimyb didesnei mer kaitai,
konkurencijai ir demokratikesniam savivaldybi valdymui.
d) Suteiksime daugiau galimybi veikti savivaldybi taryb opozicijoms. vesime savivaldybs
tarybos opozicijos lyderio pareigyb, kuri resursais ir teismis bus prilyginta vicemero
pareigybei. Tokiu bdu stiprs demokratin politins valdios, o ypa mero, kontrol;
e) teisinsime opozicijos silomos ir sudaromos darbotvarks svarstym savivaldybs tarybos
posdi metu ne reiau kaip kas treiame eiliniame savivaldybs tarybos posdyje. Taip pat,
sekdami pasiteisinusia Seimo Vyriausybs valandos praktika, kiekviename eiliniame
savivaldybs tarybos posdyje teisinsime Mero pusvaland, kurio metu visi savivaldybs
tarybos nariai gals mero, vicemer ar administracijos direktoriaus vieai paklausti vis juos
dominani klausim. Tokiu bdu atsiras galimyb svarstyti, diskutuoti ir valdaniajai
daugumai su opozicija tartis dl svarbiausi savivaldybs veiklos krypi, projekt ir darb;
f) Savivaldybi taryb opozicijai suteiksime galimyb be valdaniosios daugumos sikiimo
skirti Kontrols komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisij pirmininkus. komitet ir
komisijas gals bti skiriama ne daugiau kaip pus valdaniajai daugumai (daugum
sudaranioms partijoms) priklausani tarybos nari ar bendruomens atstov. Likusioji
Kontrols komiteto ir mint komisij nari dalis bei pirmininkas bus deleguojami
opozicijos. Tokiu bdu didinsime vietos valdios veiklos skaidrum ir galimybes efektyviai
kontroliuoti valdanij daugum;
g) Atsivelgdami vietos bendruomenini organizacij iniciatyv, svarstysime galimyb prie
2019 m. savivaldybi taryb rinkimus keisti savivaldybi taryb rinkim sistem pereinant
nuo dabartins proporcins (renkami sraai) prie mirios (dalis tarybos nari bt renkama
pagal sraus, dalis vienmandatse apygardose) sistemos. vedus toki sistem, kuri bt
analogika Seimo rinkim sistemai, bt suteikta galimyb savivald sitraukti didesniam
skaiiui aktyvi bendruomeni lyderi, o savivaldos rinkim kampanijos bt priartintos prie
 201

gyventoj. Tai taip pat didint rinkimams naudojam l kontrol ir i l skaidrum,

sustiprint demokratij ir tarybos nari atskaitomyb juos rinkusiems gyventojams;
h) statymu tvirtinsime, kad savivaldybi taryb opozicijoms bt suteikta teis proporcing
vieosios informacijos eterio laik, kur savivaldybs perka i mokesi moktoj l. Tokiu
bdu savivaldoje bus ivengiama vienos nuomons sivyravimo.

3. Bendruomeni savivalda

Tikroji savivalda yra skaidri, demokratika ir nuo kaimynysts prasidedanti bendruomeni

savivalda. Bendruomenms yra svarbi ne tik gera fizin, bet ir sveika dvasin aplinka, kurioje gali
augti ir vystytis sveiki, laimingi ir oriai gyvenantys bendruomens nariai. Todl kviesime ir sieksime
galinti vietos bendruomenes aktyviau dalyvauti socialini problem sprendime, savo vietins fizins
ir socialins aplinkos tvarkyme.
Lietuvoje iandien yra nepakankamai teisinta savivalda emiausiame teritoriniame
lygmenyje, nesukurtos demokratinio valdymo struktros, vis dar varomos visuomens galimybs
aktyviai dalyvauti tvarkant vietos reikalus. Pagal iuo metu galiojanius teiss aktus seninas,
bdamas tik administracijos padalinio vadovu, neturi pakankamai galiojim priimti btin
sprendim, tuo paiu ir prisiimti pilnos atsakomybs u veiklos rezultatus.
Seninij funkcijos, esama paslaug teikimo gyventojams organizavimo tvarka ir teisinis
reguliavimas nesudaro slyg savivaldybms paslaug tiekim organizuoti lanksiau ir optimaliomis
snaudomis. Todl, priimdami Vietos bendruomeni savivaldos pagrind statym ir tobulindami
Vietos savivaldos statym, sieksime vidins savivaldybi decentralizacijos. tvirtinsime, kad
seninijos nebt tik savivaldybs administracijos struktriniais padaliniais, o pamau pereit prie
biudetins staigos statuso ir vietos bendruomens savivaldos reikal tvarkym bt traukiamos
kur kas aktyviau.
Suprasdami, kad gyvenimas ir problemos didiuosiuose miestuose bei maesnse
savivaldybse reikmingai skiriasi, pripastame, kad reikalinga pradti rimt diskusij dl galimybs
taikyti skirtingus savivaldybs valdymo bdus didmiesiuose ir maesnsse savivaldybse. Penki
didij Lietuvos miest problemos, situacija, poreikiai bei galimybs danai rykiai skiriasi nuo kit
savivaldybi, kurios savo sudtyje turi ir kaimikas teritorijas. Kaimikose savivaldybse yra didesnis
decentralizacijos stipri vietini senin, kurie turt plaius galiojimus veikti poreikis, kai tuo
tarpu didmiesiuose senino funkcijos ir veiklos galimybs turi savo specifikos. Siekiant lankstesns
savivaldybi valdymo sistemos, didiuosiuose miestuose tiesiogiai renkamus merus galt keisti
tiesiogiai renkami burmistrai, o maesni savivaldybi pagrindu bt galima atkurti tarpukariu
veikusi valsi, kuriems vadovaut tiesiogiai renkami viraiiai, sistem. Su iais pokyiais
 202

nortumme siekti ir funkcij io skirtingo tipo savivaldybms igryninimo bei skirtingo j valdymo
modelio diegimo.
Daugel kart esame pasisak u tai, kad seninijos turi turti savus finansinius iteklius
vietos problemoms sprsti, o seninai, prie paskiriant juos senin pareigas, turi gauti moni
pasitikjimo mandat. Senin pasitikjimo ir efektyvios veiklos garantas turt bti seninijoje
veikiani seninaii sueigos, kurios, kartu su seninais, privalo tartis, kaip sprsti vietos
problemas, tikslingiau panaudojant turimas las ar iekoti kitoki pasitaikani problem sprendimo
bd. Turdami omenyje kontekst, sipareigojame, jog:

a) Stiprinsime seninijas, apibrdami j viet visoje savivaldos sistemoje, kaip emiausio ir

ariausiai gyventoj esanio savivaldos lygmens, institut ir, tardamiesi su vietos
bendruomenmis, tiksliau numatysime seninij (tiek mieste, tiek kaime) funkcijas, biudeto
formavimo principus bei sveik su kitomis savivaldos institucijomis. Seninij
kompetencijoje - ypa maesnij, kaimik - galt bti seninijos teritorijoje vykdom
kultros paslaug teikimas, kasdiens socialins rpybos utikrinimas, aplinkotvarka, vietos
infrastruktros prieira, daugiabui nam bendrij problem sprendimai, kitos su
savivaldybs taryba sutartos ir seninijai kartu su biudetu perduotos funkcijos;
b) Suteiksime galimyb seninus rinkti tiesiogiai. vesime tiesioginius visuotinius senin
rinkimus, taip suteikdami gyventojams galimyb vietines problemas sprsti savo
bendruomenje;
c) tvirtinsime tiesioginius visuotinius seninaii rinkimus. Taip bus stiprinamas vietos
gyventoj sitraukimas vietini problem sprendim ir gerinamas gyventoj atstovavimas.
iuo metu seninaii funkcijos, aktyvumas ir galimybs skirtingose savivaldybse ypatingai
skiriasi. Todl nustatysime, kad visos savivaldybs turt seninaitijas, kurios priklausyt nuo
gyventoj skaiiaus ir geografins teritorijos. Seninaiiams suteiksime teis kartu su vietos
bendruomenmis bti tiesioginiu gyventoj balsu atstovaujant j interesams santykiuose su
seninu ir savivaldybs institucijomis;
d) teisinsime seninaii sueigas, kurios patariamojo balso teise veiks prie seninij. Seninas,
prie priimdamas sprendimus dl seninijos biudeto panaudojimo ir veiklos planavimo, turs
pasitarti su jo seninijoje veikianiais seninaiiais, igirsti j ir gyventoj nuomon. Taip
bus stiprinamas ne tik vietos gyventoj sitraukimas vietini problem sprendim, bet ir
utikrinama tiesiogiai irinkto senino veiklos kontrol;
e) Stiprinsime vietos bendruomenes ir j organizacijas, suteikdami teis joms teikti viesias
paslaugas savo bendruomens teritorijoje. Atkursime demokratik bendruomeni
finansavimo program. Priimdami Vietos bendruomeni savivaldos politikos pagrind
 203

statym teisinsime, kad savivaldybi tarybos steigt Bendruomeni savivaldos fondus, kuri
pinigai konkurso tvarka bus skiriami geriausiems bendruomeni projektams finansuoti,
geroms idjoms ir bendruomeni lyderi iniciatyvai skatinti. Kiekvienoje savivaldybje tok
fond bus skiriama ne maiau kaip 2 proc. savivaldybs teritorijoje savivaldybs biudet
surinkto pajam mokesio, neskaitant gyventoj nuoira pervedam 2 proc. pajam
mokesio dalies.
f) Sukursime Nacionalin bendruomeni lyderi akademij, kurioje seninai, seninaiiai,
savivaldybi taryb nariai ir aktyvs vietos bendruomeni nariai gals gyti ini apie tai,
kaip dirbti su gyventojais, kaip geriausiai vadovauti vietinms savivaldos institucijoms, bus
supaindinami su moderniomis vietos savivaldos projekt idjomis.

4. Baigiamosios nuostatos

Esame sitikin, jog siningas atstovavimas rinkjams, tvirti bendramogiki ryiai, darni
kaimynyst bei stiprios bendruomens yra vienas kertini klestinios visuomens pamat, todl TS-
LKD komanda, naujajame politiniame sezone gyvendindama iame dokumente aptartas nuostatas ir
konkreias priemones, yra pasiryusi sugrinti demokratik, savarankik ir bendruomenik
savivald Lietuvos monms.

Reng: D. Jankauskas, A. Strelinas, A. Vyniauskas, I. Skrebyt.

 204

SVEIKATOS APSAUGA

Pagrindiniai ms sipareigojimai sveikatos apsaugos sektoriuje:

1) Pertvarkysime privalomj sveikatos draudim padarysime j socialiai siningesn

dirbanij atvilgiu;
2) Reformuosime sveikatos apsaugos sistem sumainsime Ministerijos ir jai pavaldi
institucij biurokratin aparat;
3) Vykdydami tolesn sveikatos prieiros staig tinklo optimizavim isaugosime masias
ligonines regionuose;
4) Skirsime daugiau l pirminei sveikatos prieirai ir prevencinms priemonms; plsime
slaugos paslaugas ir eimos gydytoj tinkl;
5) Paabosime sistemoje paplitusi korupcij bei sumainsime vaist kainas;
6) Kovosime su alkoholizmo epidemija bei skirsime enkliai didesn dmes saviudybi
problemos sprendimui.

1. Esama padtis

Tenka konstatuoti, jog iandienin Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos bkl yra prasta
naujausiais Europos Komisijos (EK) skelbiamais duomenimis, io sektoriaus rezultatai ms alyje
yra vieni prasiausi visoje Europos Sjungoje. Toki situacij akivaizdiai liudija skaiiai. Smarkiai
lenkiame visas Europos alis pagal prarastus potencialaus gyvenimo metus. Pagal naujausius
prieinamus duomenis, prarandame apie 11 230 met 100 tkst. gyventoj, kai ES vidurkis 6 003
metai. Remiantis OECD skaiiavimais, situacija, kai vidutin gyvenimo trukm Lietuvoje siekia 74
metus, lyginant su 80-ies met OECD ali vidurkiu, sukuria reikming nuostol alies ekonomikai
(darbo jgos ir produktyvumo rodikliams) ir visai ms visuomenei.
Be to, kritinmis valstybs problemomis tapo prasti mirtingumo dl irdies ir kraujagysli
lig, vio, iorini mirties prieasi ir kit pagrindini susirgim rodikliai, itin auktas saviudybi
ir depresijos lygis. Sistemoje klesti siaknijusi korupcija ir kyininkavimas, o suteikiam paslaug
kokyb ir laikas vis daniau netenkina gyventoj poreiki ir teist j, kaip mokesi moktoj,
lkesi.
Nors ios srities finansavimas nuo stojimo ES 2004 m. iaugo daugiau nei dvigubai,
pinigai ir toliau leidiami neefektyviai. Tai gerai iliustruoja kaimynins Estijos pavyzdys. i alis
sveikatos apsaugai ileidia santykinai net maiau nei Lietuva, taiau pagal daugum sveikatos
apsaugos kriterij yra pasiekusi ES vidurk (14-ta vieta, European Health Consumer Index 2015).
Mes, tuo tarpu, velkams ES valstybi nari srao pabaigoje (21-a vieta). Estija nra iimtis i kit
 205

komunistin reim patyrusi ES valstybi nari. ekijos (10-ta vieta), Kroatijos (12-vieta) ir
Slovnijos (13-ta vieta) pavyzdiai taip pat liudija, kad esant sutvarkytai sistemai galima pasiekti
apiuopiam rezultat, net jei turim resurs kiekis yra ribotas.
Nutraukti sveikatos sistemoje per ilgus valdios neveiksnumo metu susiklosius ssting
galima tik ipildius vien slyg esmin sveikatos sistemos pertvarka turi bti tvirtinta kaip
aukiausio lygmens politinis prioritetas. Btent tok, strateginio lygmens, dmes, mes, TS-LKD,
esame pasireng suteikti sveikatos sistemai jos pertvarkos, veiklos efektyvinimo, skaidrumo
didinimo ir paslaug kokybs gerinimo klausimams.
Tam, kad i karto po rinkim btume pasiruo gyvendinti tiksl, ioje programoje, po
isami konsultacij su ekspertais bei atsivelgdami tarptautini organizacij pateikiamas
rekomendacijas, iskyrme esmines sektoriaus problemas bei numatme konkreias priemones joms
sprsti.

2. Esmins sveikatos sistemos problemos ir silymai joms sprsti

2.1 Ydingas sveikatos sistemos finansavimas

Viena esmini slyg, siekiant utikrinti skming sveikatos sistemos funkcionavim ir

medik migracijos sustabdym, yra enklus l, skirt sveikatos apsaugai, padidinimas ir
pritraukimas. Tenka konstatuoti, jog socialdemokrat vadovaujama vyriausyb net ir pakankamai
spartaus ekonomikos augimo slygomis nesugebjo reikmingai padidinti finansavimo, skiriamo
sveikatos apsaugos sriiai.
Nors alyje galioja privalomasis sveikatos draudimas, mokos mokamos fond (PSDF)
yra nevienodos. Valstyb draudia apie 1,6 mln. alies gyventoj, bet u juos PSDF moka kelis
kartus maesnes mokas nei savarankikai dirbantys asmenys. Apie 200 tkst. moni, turini
pajam, sugeba nemokti sveikatos draudimo mokesio arba mokti minimum, u tai gaudami tas
paias paslaugas. Tai yra neteisinga Lietuvoje dirbanio mogaus atvilgiu. Be to, tenka konstatuoti,
jog per pastarj kadencij nebuvo padaryta nieko siekiant pritraukti papildom l sveikatos
sistem. Suvokdami i situacij, 2016-2020 m. periodu:

a) Perirsime valstybs draudiam asmen sra bei vertinsime galimybes j padaryti

skaidresn ir siningesn;
b) Sieksime palaipsniui sulyginti valstybs ir asmen savarankikai PSDF mokamas mokas,
padarant jas socialiai siningesnmis; apibrime PSDF lomis apmokam paslaug mast
ir apimtis;
 206

c) Atsivelgdami alies kio augimo tempus, vertinsime galimybes didinti finansavim

sveikatos sistemai; sudarysime palankias slygas sveikatos apsaugos sektori investuoti
privaias las;
d) Sudarysime palankias teisines ir finansines slygas darbdaviams aktyviau investuoti
darbuotoj sveikat; sukursime papildom savanorik sveikatos draudim;
e) Aikiai reglamentuosime papildomus mokjimus; visikai panaikinsime nelegalius ir
neoficialius mokjimus mokamus vairiomis formomis.

2.2 Neefektyvus sistemos valdymas: Sveikatos apsaugos ministerija

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) iuo metu pavaldios net 50 staig. Tai yra
septyniolika biudetini vieojo administravimo staig, keturiolika biudetini staig, septyniolika
ligonini ir kit SP, taip pat vieoji staiga Puyno kelias ir viena udara akcin bendrov
vaistin, esanti Vilniuje. Dauguma i staig menkai ar visikai nesusijusios su sveikatos politikos
formavimu bei strateginiu sveikatos apsaugos sistemos valdymu, kas turt bti esmin ir vienintel
Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos sritis. Todl po rinkim esame pasireng:

a) Pertvarkyti Sveikatos apsaugos ministerijos veikl, atsisakant daugybs iandien ministerijai

priskirt, taiau strateginiam valdymui nebding funkcij bei taip sukuriant slygas
efektyvesniam sveikatos politikos formavimui, gyvendinimui ir kontrolei;
b) Apjungti atskiras SAM pavaldias agentras ir optimizuoti j veikl, taip efektyviau
panaudojant ir taip ribotus valstybs sveikatos apsaugos sriiai skiriamus resursus;
c) Utikrinti, jog SAM esmin dmes teikt pagrindiams visuomens sveikatos prioritetams ir
sistemoje sisenjusi problem, toki kaip korupcija ar perteklinis biurokratizmas,
sprendimui, o ne sveikatos prieiros staig globai, finans skirstymui ar panai funkcij
vykdymui.

2.3 Neefektyvus sistemos valdymas: Valstybins ligoni kasos

Nepaisant to, kad nuo 2009 m. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) dalis nuo vis
sveikatos sistemai skiriam l enkliai iaugo, jomis disponuojanti Valstybs ligoni kasa (VLK)
tapo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) padaliniu ir nra savarankika institucija, galinti priimti
ekonomikai pagrstus ir politikai nepriklausomus sprendimus. Todl, remdamiesi Pasaulio banko ir
OECD rekomendacijomis bei skminga kaimynins Estijos patirtimi, silome:

a) Utikrinti autonomik VLK veikim ir apsaugoti institucij nuo perteklinio ir neskaidraus

politik kiimosi jos veikl VLK turi bti atskirta nuo SAM, taip utikrinant ekonomikai
 207

pagrst jos veikim ir nustatant, jog ministerija negalt tiesiogiai skirstyti pinig, bet
ilaikyt svertus j panaudojimo kontrolei;
b) tvirtinti VLK veiklos skaidrum ir atskaitingum visuomenei bei vyriausybei sukurti toki
PSDF taryb, kuri eit ne tik medik atstovai, bet ir vairi socialini grupi, darbdavi,
darbuotoj atstovai, sveik gyvenimo bd propaguojani organizacij atstovai; taryba bt
atsakinga u VLK biudeto tvirtinim bei kit strategini institucijos dokument primim,
finans paskirstym ir efektyv jo panaudojim.
c) tvirtinti nuostat, jog VLK biudetas negali bti deficitinis taip dar labiau padidinant
institucijos nepriklausomum nuo politins takos ir utikrinant jos pasiruoim krizi
atvejais.

2.4 Neefektyvus sistemos valdymas: sveikatos prieiros staig tinklas ir jo

funkcionavimo principai

Nepaisant vairi pastang nuo Nepriklausomybs atkrimo pertvarkyti sovietiniais laikais

ipst stacionarini sveikatos prieiros staig (SP) tinkl, Lietuva ir toliau smarkiai lenkia kitas
ES valstybes nares pagal ligonini ir lov skaii, tenkant santykiniam gyventoj skaiiui OECD
duomenimis, ES vidurkis yra 5.2 ligonins lovos 1 000 gyventoj, kai tuo tarpu Lietuvoje is skaiius
siekia 7.3. Tai signalizuoja apie iandienins sistemos neefektyvum bei perteklin itekli
naudojim.
Lietuva, kaip nuolat primena vairios tarptautins organizacijos ir sektoriaus ekspertai, taip
pat smarkiai virija ES vidurk pagal santykinius praktikuojani gydytoj skaiiaus bei
hospitalizacijos rodiklius. iuo atvilgiu Lietuvos sveikatos apsauga daug artimesn Rusijos,
Baltarusijos ir Ukrainos, o ne isivysiusi OECD ali sveikatos sistemoms. Atsivelgiant tai, per
artimiausius ketverius metus sipareigojame:

a) Vykdyti tolesn SP tinklo konsolidacij alyje bei mainti perteklin ligonini skaii, turint
aikiai usibrt tiksl kiek manoma greiiau pasiekti OECD ali vidurk pagal ligonins
lov, tenkani vienam gyventojui, skaii (5.2 lovos 1 000 gyventoj);
b) Suvokdami, jog mainant ligonini ir lov skaii ir nedarant daugiau nieko, kaip buvo iki
iol, tik pabloginsime paslaug prieinamum, io tikslo siekti kartu taikant kompleksines
priemones: pltojant eimos gydytoj tinkl ir prieinamum, mainant biurokratij, tobulinant
apmokjim u paslaugas, reguliuojant pacient srautus ir vykdant aktyvesn pacient
vietim.
 208

c) Siekiant sumainti slyginai auktus hospitalizacijos rodiklius, daugiau dmesio ir viej

resurs skirti pirminei sveikatos prieirai bei prevencinms priemonms; iam tikslui btina
ir toliau didinti praktikuojani eimos gydytoj skaii;
d) Plsti slaugos paslaugas, taip artjant prie daugumoje ES valstybi egzistuojanio gydytoj ir
slaugos darbuotoj santykio; tam reikalinga skirti daugiau viej resurs ios grandies
specialist rengimui, j darbo slyg gerinimui (vis pirma atlyginim didinimui) bei
visuomenje nusistovjusio poirio i profesij keitimui;
e) Remiantis toki ali kaip Danija ar Jungtin Karalyst pavyzdiu, plsti slaugos darbuotoj
kompetencijos srit, suteikiant jiems galimyb namuose lankyti nesunkiai serganius
pacientus bei, konsultuojantis su gydytoju, paskirti medikamentus, taip prisidedant prie
pirmins sveikatos prieiros alyje pltros.

Ligioliniai mginimai pertvarkyti sistem i viraus pasirod neskmingi. Viena esmini

tokios neskms prieasi reformuojamos SP yra skirtingo pavaldumo, todl vien ministerijos (ar
Seimo) sprendimais i restruktrizacij gyvendinti sudtinga. Kita vertus, i viraus vykdoma visos
sistemos pertvarka nra deramai apsaugota nuo atskir centrinio ar vietos lygmens politik takos ir
spaudimo. Remdamiesi skmingu Estijos pavyzdiu, esame sitikin, jog siekiant isprsti i
situacij bei utikrinti efektyv sveikatos prieros staig veikim ir valstybs l taupym, btina:

a) tvirtinti viening pai SP atskaitingumo ir reitingavimo dl savo veiklos rezultat

mechanizm; iam tikslui silytina paversti ligonines ir kitas SP juridiniais subjektais
(pavyzdiui, pelno siekianiomis ribotos atsakomybs monmis), veikianiais pagal privatin
teis;
b) Numatyti, jog jei dl nekikumo ar kit prieasi ligoninms ar kitoms SP grst
bankrotas, VLK galt sikiti ir igelbti staig nuo tokios baigties; taiau tokiu atveju VLK
bt numatoma galimyb silyti keisti staig vadovyb, udaryti nerentabilius skyrius ir
imtis kit btin veiksm.

Suvokiame btinyb rasti kompromis tarp tolesnio sveikatos prieiros staig veiklos
efektyvumo didinimo ir j tinklo konsolidavimo bei poreikio ilaikyti SP, utikrinanias kokybikas
sveikatos prieiros paslaugas, kiek manoma ariau gyventoj ypa alies regionuose. Todl,
atsivelgdami OECD rekomendacijas, jog Lietuvoje btina imtis priemoni mainant sveikatos
prieiros paslaug kokybs skirtumus miestuose ir regionuose, sipareigojame, jog:
 209

a) Rajonuose, kur dl paslaug vartotoj ir specialist stygiaus neliko akuerijos, chirurgijos ir

kit paslaug, isaugosime masias ligonines, utikrinant joms pakankam ir pastov
finansavim;
b) Ten, kur neliko pakankamai sveikatos staigos paslaug vartotoj, specialist ir kyla realus
pavojus teikiam paslaug kokybei, sieksime ias staigas ilaikyti pltojant kitas, vis labiau
monms reikalingas paslaugas, tokias kaip slauga ir globa, paliatyvi medicina, geriatrijos
paslaugos, psichikos sutrikim, vidaus lig gydymas ir kt.;
c) Siekdami isprsti gydytoj trkum ir utikrinti proporcingesn j pasiskirstym alyje,
skirsime papildomus finansinius resursus mokti priedams tiems medikams, kurie vyks dirbti
regionus, kur jauiamas didiausias medik trkumas; iam tikslui taip pat sukursime
gydytoj ir kit sveikatos prieiros specialist poreikio apskaiiavimo sistem bei
sudarysime palankesnes slygas gydytojams rezidentams dirbti ne tik universitetinse
ligoninse;
d) Sukursime palankias teisines slygas ir finansines paskatas jauniems gydytojams likti dirbti
Lietuvoje, vis pirma gerinant gydytoj rezident darbo slygas ir gaunam atlyg; iam
tikslui sukursime aiki etapini kompetencij reglamentavimo sistem.

2.5 Pasenusi sveikatos sistema, netinkamas apmokjimas ir nesavalaiks paslaugos

Sveikatos sistemos organizavimas ir apmokjimas u paslaugas paseno ir neatitinka

ndienos laikmeio ir moni lkesi. Deja, keiiantis ministerijos vadovams taip ir nebuvo imtasi
veiksm sukurti paslaug vartotojams patrauklesn ir skaidresn sveikatos sistem. velgiant atgal
tenka konstatuoti, kad buvo parengta net keletas stacionari paslaug optimizavimo plan, kurie
buvo gyvendinti nepilnai ir nedav enklesnio finansinio ir kokybinio efekto.
Negana to, chaotikas pastarj met socialdemokrat vadovavimas SAM padar dar
didesn al sveikatos sistemai. Per t laik dar labiau iaugo nelegals mokjimai, suklestjo
korupcija, o Europos Komisijos skelbiamame sveikatos indekse Lietuva per 2014 metus nukrito net
per 7 pozicijas tokio prasto rezultato alies istorijoje dar nra buv. Suvokdami, jog dabartin
sveikatos apsaugos sistema alyje yra pasenusi ir nelanksti bei nesugebanti utikrinti savalaiki
paslaug, po artjani Seimo rinkim:

a) I esms keisime apmokjimo u medicinos paslaug tvark; pilnai i valstybs l

apmoksime tik u gydytojo suteiktas kompleksines paslaugas pavyzdiui, jei gydytojui-
kardiologui pagal norm priklauso atlikti irdies echoskopij, veloergometrij, EKG ir kitus
tyrimus, tai turs bti atlikta vienos konsultacijos metu;
 210

b) Atsisakysime daugybs nereikaling biurokratini suvarym ir nurodym, iuo metu

taikom eimos gydytojams; sudarysime slygas tam, kad eimos gydytojas, kartu su
pacientu, sprst, kok vaist rayti ir kiek laiko j vartoti bei kada konsultuotis su specialistu;
taip pat utikrinsime geresnes slygas privaios eimos medicinos pltrai;
c) Utikrinsime reali bei dirbtinai nevarom konkurencij tarp valstybini ir privai staig
sveikatos sektoriuje, taip paskatinant efektyvesn paslaug tiekim ir j kokybs gerinim.

2.6 E-valdymo priemoni diegimas ir pltra

Pastaraisiais metasi gyvendinant e-sveikatos sistem alyje sisavinta vir 27 mln. eur,
taiau laukiamo efekto vis dar nra: stringa duomen perdavimas, nra pilnai utikrinta asmens
duomen apsauga, i esms neveikia ir nesinaudojama e-receptu, nes recepto iraymas trunka
pernelyg ilgai. Be to, susiduriama su nepakankamai apmokyto personalo problema, nenumatytos
los sistemos palaikymui ir rangos prieirai. Todl ioje sveikatos valdymo srityje laukia svarbs
darbai:

a) Dl neefektyvaus l panaudojimo atliksime plataus masto audit, o esant tarimams

kreipsims prokuratr; nustatysime tikslius terminus konkretiems tolesniems e-valdymo
priemoni diegimo darbams ir grietai priirsime, kad j bt laikomasi;
b) Tobulinsime ir plsime telemedicinos paslaugas; dl dideli e-sveikatos diegimo ir ilaikymo
kat, konsultuodamiesi su visomis suinteresuotomis institucijomis bei vertindami kit ali
patirt ioje srityje, perirsime e-sveikatos diegimo mast ir apimtis;
c) Efektyviau planuosime ir optimizuosime las tolesnei e-valdymo sistemos pltrai bei
utikrinsime, kad ios sistemos gyvendinimo ir vertinimo kriterijai atspindt tiek pacient,
tiek ir medicinos darbuotoj bendruomens interesus;
d) Sudarysime palankesnes slygas jauniesiems gydytojams ir rezidentams naudotis e-valdymo
priemonmis.

2.7 Sistemoje siaknijusi korupcija

2015 m. atlikto tyrimo OECD duomeninims, net 35% alies gyventoj per pastaruosius
metus sveikatos prieiros sektoriuje yra dav ky. Kadangi socialdemokrat valdoma Vyriausyb ir
SAM nesim joki reali veiksm, per pastaruosius kelerius metus tik dar labiau suklestjo
korupcija ir neoficials medicinos paslaug apmokjimai. Europos Komisijos (EK) duomenimis,
2015 metais nam kio ilaidos, skirtos sveikatos apsaugai, virijo 30 proc., nors EK rekomenduoja
alims narms, kad jos nesiekt 25 proc.
 211

Todl keliame esmin strateginio lygmens tiksl suvaldyti ir ilgainiui visikai panaikinti
korupcij (plaiai paplitusi neformali mokjim praktik) Lietuvos sveikatos sistemoje, tuo pat
metu radikaliai didinant jos skaidrum ir atvirum. iam tikslui i karto po rinkim esame pasiry
engti konkreius ingsnius:

a) enkliai sugrietinsime baudiamj ir administracin atsakomyb sveikatos prieiros

staig vadovams ir asmenims, imantiems ir duodantiems kyius;
b) Numatysime pareigojim sveikatos sistemos staigoms teikti metines ataskaitas, analogikas
valstybs valdom moni ataskaitoms; staig veiklai vertinti naudosime tuos paius
standartus ir palyginamus duomenis su privaiu sektoriumi, pritaikydami tarptautinius i
sektori apskaitos standartus; utikrinsime maksimal i ataskait vieum bei jas
naudosime kaip pagrind tolesnms sveikatos sistemos pertvarkoms alyje;
c) Aikiai apibrime medicinos paslaug apimtis ir mast, u kurias 100 proc. apmoks PSDF,
k nurod atlikti ir Konstitucinis teismas 2014 met nutarime;
d) Panaikinsime galimyb asmenims, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu, susimokjus
gauti paslaugas anksiau u kitus eilje laukianius asmenis; tai jie gals daryti apsidraud
alternatyviuoju draudimu ar privaiose gydymo staigose.

2.8 Vaist kainos ir prieinamumas

Nors praeit Seimo kadencij, Prezidents ir Seimo iniciatyva, buvo apriboti vaist antkainiai,
akivaizdu, jog i priemoni nepakako, kad vaist kainos enkliai sumat. 2012 2016 metais
vyriausyb i esms nesim joki priemoni vaist kainoms sumainti, o SAM sudarytos darbo
grups vykd tik formalias, danai neskaidrias ir neefektyvias derybas su vaist gamintojais ir
farmacinmis kompanijomis. Todl, jei tursime po rinkim galimyb vadovauti SAM:

a) Sieksime, kad derybas su farmacinmis kompanijomis vykdyt ne iam tikslui sudaryta darbo
grup ar galiotas asmuo, bet pats SAM ministras, dalyvaujant visuomens ir iniasklaidos
atstovams; Lenkijos pavyzdys rodo, kad tokiu bdu, padidinus proces vieum, galime
enkliai sumainti vaist kainas;
b) Kuo skubiau pradsime dertis su Latvija, Estija, o ypa su Lenkija ir kitomis Europos
Sjungos alimis, dl bendro vaist pirkimo, taip vaistus sigijant palankesnmis slygomis
(emesne kaina);
c) Skatinsime kainas vartotojams mainani konkurencij vaist prekyboje; iam tikslui
sudarysime geresnes slygas Lietuva veti kokybikus, bet pigesnius vaistus;
 212

d) Perirsime dabar taikom PVM tarifo dyd visiems vaistams, o ne tik

kompensuojamiesiems, kuriems iuo metu taikomas lengvatinis tarifas ir u kuriuos mokama
i PSDF biudeto.

2.9 Visuomens sveikata ir alkoholizmo problema

OECD 2014 metais atlikto tyrimo duomenimis, vos 44% Lietuvos gyventoj teigia, jog yra
geros arba labai geros sveikatos bkls, kai bendras Europos ali vidurkis siekia 66%. Nors visoje
Lietuvoje yra diegta ir gyvendinama kardiologin programa ir mirtingumas nuo irdies ir
kraujagysli sistemos lig maja, taiau sergamumas iomis ligomis ilieka vienas didiausi
Europoje. Iorins mirties prieastys (avarijos, skendimai, sualimai, tys gaisruose, saviudybs)
yra daniausia jaun moni mirties prieastis. Dana iorini miri prieastimi tampa didjantis
sergamumas psichikos ligomis, plintantis alkoholizmas ir narkomanija.
A. Butkeviiaus valdoma vyriausyb ioje srityje vlgi nenuveik absoliuiai nieko, o
neveiklum vainikavo tai, kad Lietuva pagal alkoholio suvartojim tapo 3-ia pasaulyje po Moldovos
ir Baltarusijos vienam lietuviui tenka 15,4 litro absoliutaus alkoholio.
Onkologins ligos, sergamumas TBC ir kitomis infekcinmis ligomis ilieka didiule
problema. Deja, bet ir ioje srityje nepadaryta nieko reikmingo monms ir toliau sunkiai
prieinami moderniausi onkologiniai vaistai, psichikos, TBC bei kitomis infekcinmis ligomis
sergantys mons ir toliau gydomi apleistose ligoninse, nors dar kadencijos pradioje tai
valdanij dmes atkreip ir alies Prezident. Todl sipareigojame, jog po rinkim:

a) Toliau grietai ir rytingai kovosime su alkoholizmu ir narkomanija; ms parengtoje Saugios

socialins aplinkos strategijoje (pagal kuri parengtas statymo projektas jau pateiktas Seimui
jam pritarta po pirmojo svarstymo) esame numat konkreias priemones, skirtas radikaliai
sumainti alkoholizmo epidemij alyje; ios priemons, be kit, numato:

- Naujos prekybos alkoholiu tvarkos vedim nuo 2018 met, numatant, kad alkoholiu bt
galima prekiauti tik specializuotose parduotuvse;
- Nuo 2017 m. kasmet enkliai didinti akciz alkoholiui, numatant i surinkt pinig finansuoti
alkoholizmo prevencij ir alkoholik gydym;
- enkl baud u nelegali prekyb alkoholiu ar prekyb draudiamose vietose paklim;
amiaus, nuo kurio leidiama sigyti alkohol, padidinim iki 20 m.; valand, kuriomis galima
prekiauti alkoholiu, sugrietinim (nuo 10 iki 20 val.);
- Visik alkoholio reklamos udraudim, negautas pajamas iniasklaidos priemonms
kompensuojant per socialin reklam i Sveikatingumo fondo;
 213

- Isamesn jaunimo vietim apie alkoholio (bei tabako ir narkotik) sukuriam al, geriau
integruojant sveikos gyvensenos propagavimo priemones vietimo sistem (ugdymo turin);
- Alkoholizmo prilyginim priklausomybei nuo narkotik, numatant kompensacijas vaistams,
skirtiems alkoholizmo gydymui; privalomo gydymo nuo alkoholizmo sugrietinim ir kt.

b) ms frakcijos nari Seime iniciatyva sukurt sveikatingumo (visuomens sveikatinimo)

fond, i kuriuo finansuosime socialin informacij, remsime bendruomeni ir mokykl
renginius, propaguojanius sveik gyvensen, numatysime skirti ymiai daugiau l,
surinkt i alholio ir tabako gamini akcizo;
c) Valstybs investicines programas ir Europos Sjungos paramos las pirmiausia skirsime
psichikos, TBC ir infekcini ligonini, skyri ir centr remontui bei modernizavimui;
remdamiesi kit ali paangia patirtimi, sukursime ir finansuosime efektyvias i lig
gydymo ir prevencines programas.

2.10 Saviudybi prevencija

Nuo pat Nepriklausomybs atkrimo esame viena i labiausiai besiudani pasaulio taut. Ir
tai darome daug daniau nei artimiausi ms kaimynai. Tai itin aktuali problema vyrams. 2012 m.,
100 tkst. Lietuvos gyventoj teko 51 vyro saviudyb. Palyginimui, Latvijoje is rodiklis tais
paiais metais siek 30,7 saviudybs, Estijoje 24,9, Lenkijoje 30,5, Baltarusijoje 32,5, Rusijoje
35,1. Nors moterys Lietuvoje udosi eis kartus reiau, jos yra lyders regione. Negana to,
nemaa dalis moni prie save pakelia rank dar bdami jauno amiaus. Pasauliniu lygiu tai antra
pagal danum 1529 met moni mirties prieastis.
Galiausiai, Lietuvoje tai pirmiausia yra kaim ir ma miesteli problema. Ms alyje dl
saviudybi mirtama daniau nei dl pagarsinto karo keliuose. Nepaisant to, is klausimas visikai
nustumtas parates ir nesusilaukia pakankamo dmesio aukiausiame politiniame lygmenyje.
2014 m. Sveikatos apsaugos ministerijos priimtas saviudybi prevencijos veiksm planas parengtas
padrikai ir susilauk rimtos vieos kritikos i pagrindini ios srities autoritet Lietuvoje. io plano
ryys su Psichikos sveikatos strategija taip pat nra aikus. Atsivelgdami i situacij, silome:

a) Atsisakyti neveiksmingos ir sovietinius laikus menanios iandienins sistemos, kai

saviudybi klausimas paliekamas, daugiausia, psichiatrijos ligonini iniai ir yra plaiai
taikomas vien medikamentinis gydymas;
b) Skirti enkliai daugiau dmesio bendrosioms saviudybi prevencijos priemonms ir
nevyriausybini organizacij iniciatyvoms;
 214

c) Numatyti paskatas eimos gydytojams ankstyvai depresijos ir kit psichini problem

diagnostikai;
d) steigti saviudybi prevencijos biur, kuris bt atsietas ir neprikausomas nuo psichiatrins
gydymo sistemos; numatyti iam centrui adekvat valstybs finansavim bei utikrinti
institucijos bendradarbiavim su ioje srityje veikianiomis nevyriausybinmis
organizacijomis;
e) Utikrinti adekvat telefonini pagalbos linij finansavim.

3. Baigiamosios nuostatos

Sveikatos apsaugos politika Lietuvoje ilg laik susilauk nepelnytai maai dmesio. TS-
LKD sveikatos apsaugos srit laiko vienu svarbiausi prioritet 2016-2020 met kadencijoje.
Manome, jog per ateinanius ketverius metus gyvendinus ioje programoje numatytas
priemones galime pasiekti kokybin l alies sveikatos prieiros sistemoje. Esame sitikin, kad
ms numatyti ingsniai leis reikmingai padidinti ios sistemos efektyvum ir atvirum visuomenei,
teikiam paslaug kokyb ir prieinamum, paaboti vaist kain augim, igyvendinti sisenjusi
korupcij bei isprsti itin opias ir pernelyg ilgai ignoruotas alkoholizmo, saviudybi ir kitas ms
visuomen kamuojanias problemas.
Gav rinkj pasitikjim, esame pasireng sudti vis turim energij ir pastangas siekdami
teigiam pokyi iame kiekvien mog tiesiogiai palieianiame sektoriuje.

Reng: A. Matulas, A. Kubilius, M. Liutvinskas.

 215

KRATO APSAUGA

Pagrindiniai ms sipareigojimai krato apsaugos sektoriuje:

1) Utikrinsime aktyv Lietuvos dalyvavim NATO; iki 2018 m. pasieksime 2% BVP gynybai
skiriam resurs rib bei radikaliai padidinsime l panaudojimo kontrol;
2) tvirtinsime mirios komplektacijos kariuomens koncept; vesime universali 9 mn. karin
tarnyb vidurin moksl baigusiems jaunuoliams;
3) enkliai padidinsime krato apsaugos savanori pajgoms skiriamus resursus; suformuosime
KASP vienetus kiekviename regione;
4) Sudarysime slygas kariams gauti adekvataus dydio darbo umokest bei geresnes galimybes
integruotis darbo rink;
5) Padidinsime karinink rengimo kokyb; pilnai integruosime Lietuvos auli sjungos
kovinius brius Lietuvos kariuomens vienetus;
6) Sustiprinsime valstybs pasirengim valgybos ir kontrvalgybos, kibernetinio, informacinio
saugumo ir civilins saugos srityse.

Saugi ir gintis pasirengusi Lietuva

Svarbiausias Tvyns sjungos-Lietuvos krikioni demokrat (TS-LKD) tikslas

nepriklausoma demokratin Lietuvos valstyb ir jos saugios raidos taikos slygomis utikrinimas.
Lietuva turi skaudi istorin patirt, nes ne kart yra praradusi savo valstybingum. Kovo 11 -j
atkurt valstyb privalome isaugoti ir tam turime visas galimybes. Btina stiprinti tiek alies karins
gynybos pajgum, tiek ir rpintis NATO gynybiniais gebjimais apsaugoti savo nari teritorijas.
Ypatingai svarbus yra kuo didesnis JAV ir kit Aljanso sjunginink karini pajg Baltijos
valstybse ir Lenkijoje nuolatinis buvimas bei integralus Aljanso operacinis vadovavimas. JAV
tiesioginis karinis dalyvavimas Vidurio ir Ryt Europoje utikrinant regiono kolektyvin gynyb yra
iskirtinis galimos agresijos atgrasymo veiksnys. Kaip rodo istorija, ne maiau svarbus yra ir
visuomens susitelkimas, informuotumas, atsparumas dezinformacijai bei jos valia prieintis.

1. Esama saugumo situacija

Turime konstatuoti, jog Lietuvai 2004 m. tapus NATO nare socialdemokrat sudaryta
Vyriausyb 2004 2008 m. gyveno nusiraminimo nuotaikomis, nesim vis priemoni, btin
ilgalaikiam valstybs saugumui utikrinti. Tuomet buvo panaikinta dar gen. Jono Kronkaiio
parengta Kariuomens pltros strategija su trimis brigadomis ir nuolat rengiamu pakankamu
Kariuomens rezervu. Kariuomen buvo sumainta iki vienos brigados, atsisakyta teritorins
 216

gynybos principo, dmesys sutelktas i esms tik tarptautinms operacijoms. 2008 met ruden, prie
pat rinkimus, socialdemokratai atsisak auktini karo tarnybos, kas sudav didel smg ne tik
gynybos rezervo krimui, bet ir eilini kareivi korpuso batalionuose formavimui.
Gaila, bet nauja Seimo sudtis po 2008 met ruden vykusi rinkim neleido itaisyti J. Oleko
inicijuotos klaidos, nes TS-LKD buvo vienintel parlamentin partija, pasisakiusi u auktini
tarnybos kariuomenje tstinum. 2008 m. kilusi pasaulin finans ir ekonomikos kriz bei skaudios
jos pasekms Lietuvos biudetui 2009 2012 m. suvar krato apsaugos finansavim ir
kariuomens pltr.
Lietuvai 2012 m. veikus finansins krizs pasekmes, Seime atstovaujamos partijos,
Respublikos Prezidentei skatinant ir remiant, 2014 metais pagaliau susitar dl nuoseklaus gynybos
biudeto didinimo ir krato apsaugos stiprinimo. Tai lm ir pasikeits visuomens poiris gynyb.
Prezidents vadovaujamai Valstybs gynimo tarybai pasilius, Seimas grino auktini tarnyb.
Taiau sudtingoje akivaizdi grsmi situacijoje socialdemokrat Krato apsaugos ministras vis
dar elgsi neadekvaiai, vietoje nuoseklaus bei spartaus sprendim primimo demonstravo
nepateisinamas dvejones. Pavyzdiui, net ir NATO vadovybei pripainus teritorins gynybos
principo svarb, jis nuosekliai prieinosi aukimo privalomj karo pradin tarnyb grinimui,
sil tarnyb vl naikinti po penkeri met.
Revanistin Kremliaus usienio politika, tarptautini sutari lauymas, 2014 m. vykdyta
agresija prie Ukrain ir jos teritorijos dalies okupacija bei aneksija, karini provokacij didinimas
prie NATO sjungininkus regione skaiius rodo, jog ne tik taikai Vidurio ir Ryt Europos regione,
bet ir apskritai Vakar civilizacijai mestas ikis. Tai apima ne tik tiesiogines karines grsmes, bet ir
vairias hibridines formas informacin, kibernetin, energetin dmen. Ikilo reali grsm ne tik
Baltijos valstybi, bet ir visos Europos saugumo sistemai. Pagaliau visiems Europoje tapo akivaizdu,
kad agresyvi, prie strategin JAV bei vis NATO nukreipta dabartins Rusijos politika nra
vienadienis ikis ir reikia bti pasiruousiems ilgalaikiams saugumo ibandymams.

1 pav. Hibrinio karo elementai

 217

Kyla grsm ne tik Baltijos valstybi, bet ir visos Europos saugumo sistemai. Paioje Europos
Sjungoje randasi daug neapibrtumo, iandien niekas negali realiai prognozuoti jos ateities.
Rusijos propagandos keliamas triukmas, neva NATO provokuoja nestabilum Baltijos
regione, neturi jokio pagrindo. Viskas yra atvirkiai. Tai Kremlius nuo 2009 met pradjo
intensyvi militarizacij prie Vakarini savo sien. Kaip teigia daugelis ms regiono situacij
sigilinusi ekspert, Rusija yra pasiruousi karo veiksmams iame regione. iuo metu Vakarinje
Rusijos karinje apygardoje yra apie 65 tkstanius kari, 850 artilerijos vienet, 750 tank, 350
kovini orlaivi. Visi jie dislokuoti vos per kelet kilometr nuo Baltijos valstybi sien. Kaip tik
iame regione Vladimiras Putinas praktikuoja staigias karines pratybas, per kurias labai greitai
mobilizuojami ir kariniams veiksmams paruoiami deimtys tkstani kari su visa reikiama
ginkluote. Kitaip tariant, Rusijos armija yra ruoiama greitai invazijai.

2 pav. Dalis RF Vakar karins apygardos pajgum 6 ir 20 armijos ir 1 tank armija. Dar nepavaizduotos
mintai karinei apygardai priklausanios kelios atskiros motoauli brigados Kaliningrade, trys oro desanto divizijos su
parama, oro pajgos, Baltijos ir aurs jros kariniai laivynai, jr pstinink daliniai ir kt. (altinis: AOTD)

pasikeitusius saugumo ikius po agresijos prie Ukrain NATO reagavo principingai ir

adekvaiai. Jau Velso virni susitikime buvo priimti svarbs sprendimai, pasiruoiant svarbiausiam
NATO principui atgrasymui. Vidurio ir Ryt Europoje pradtos didelio masto pratybos, sustiprinta
oro policijos misija, dislokuotos papildomos sjunginink pajgos ir atidarytos vadaviets su Rusija
besiribojaniose valstybse, kurtos NATO itin auktos parengties greitojo reagavimo pajgos,
peririmi Baltijos valstybi gynybos planai. JAV savo ruotu skyr papildomas las ir pajgas
Ryt Europos saugumui sustiprinti. Be to, didelis dmesys skiriamas hibridinio karo Ukrainoje
pamokoms imokti, taip pat kovai su suintensyvjusia antivakarietika propaganda.
 218

3 pav. NATO ir Rusijos karins pratybos (altinis: Lrytas.lt)

2016 m. liepos mn. NATO Virni Varuvos susitikimo sprendimai tvirtino naujas
Aljanso kolektyvins gynybos stiprinimo gaires, atsakanias dabartines geopolitines saugumo
grsmes. Varuvos susitikimas savo priimtais sprendimais tapo istoriniu ir Lietuvai. Jame buvo
nutarta dislokuoti kiekvienoje i Baltijos valstybi ir Lenkijoje po kovin sjunginink batalion.
Taip NATO sugro prie pagrindinio ir svarbiausio savo udavinio teritorins Aljanso nari
gynybos. Lietuvai tai yra rimtas pagrindas, kad ir toliau, esant tokiai agresyviai aplinkai, bt
isaugotas valstybingumas. Aljansas pademonstravo solidarum ir pasiunt labai aiki ini, jog
Vaingtono sutartis bus vykdoma visomis manomomis priemonmis.
I kitos puss, negalima leisti kartotis klaidoms, kurios buvo daromos po 2004 met, kai
sivyravo nusiraminimas ir nesugebjimas adekvaiai vertinti saugumo situacijos. Atvirkiai, turime
imokti buvusias pamokas. Varuvos susitikimo sprendimai tai tik reikaling darb planas, o paius
darbus teks padaryti labai atsakingai.
TS-LKD jauia pareig bti aktyviausia Lietuvos politine jga, utikrinania, jog bt
vykdoma atsakinga krato saugumo politika, laiku vertinamos kylanios grsms ir ubgama
galimiems agresijos aktams ar provokacijoms u aki. Tai turi bti daroma nuosekliai vadovaujantis
pagrindiniais alies saugum stiprinaniais principais bei turint aiki strategij, kurios esmines
nuostatas aptariame iame programiniame dokumente.
 219

2. TS - LKD principins nuostatos dl kolektyvins ir teritorins gynybos

NATO dislokuoja sjunginink gynybines pajgas Vidurio ir Ryt Europoje kaip prevencin
atsak Rusijos dislokuotas deimteriopai didesnes puolamsias pajgas prie Aljanso Rytini sien,
kurias ji planuoja dar keleriopai padidinti. Tuo tarpu Kremliaus propaganda siekia melagingai teigti
Vakar ypa NATO ali visuomenms, kad NATO gynybins priemons neva kelia grsm
Rusijos saugumui. Taip mgindama diskredituoti ir skaldyti Aljans bei pateisinti savo agresyvius
karinius planus.
Tenka konstatuoti, kad Baltijos regionas ilieka itin paeidiamas vairi karini scenarij
modeliavimai rodo, kad NATO stokot praktini priemoni atremiant didelio masto puolim i Ryt.
Todl btina utikrinti, kad sjungininkai galt operatyviai ir efektyviai gyvendinti kolektyvins
gynybos sipareigojimus.
Viena i didiausi problem, su kuria susiduria NATO gynybos planuotojai Baltijos alyse,
yra vadinamasis A2AD (angl. anti-access and area denial). Tai yra iuolaikin atgrasymo priemon,
kuomet ginamoje teritorijoje sudaromos tokios nepalankios slygos, jog tampa pernelyg pavojinga
ten dislokuoti savo pajgas. iuo metu Rusija, su savo moderniais prielktuvins ir prielaivins
gynybos elementais bei efektyviomis em-em raketinmis sistemomis, dislokuotomis aplinkui
Baltijos valstybes, ir sudaro galvos skausm, nes galimo konflikto atveju kelia grsm ne tik visai
Lietuvos kariuomenei, taiau ir Sjunginink sausumos, oro ir jr kariniams pajgumams, kurie
tokiu atveju skubt pagalb.

4 pav. A2AD Baltijos jros regione (altinis: Stratfor.com)

 220

5 pav. Vos 60 km sausumos jungtis per Lenkij su likusia NATO teritorija vadinama Suvalk koridoriumi (angl.
Suwaki gap). Abiejose to koridoriaus pusse nedraugikos pajgos, nuolat bendrai besitreniruojanios, kaip per
koridori atkirsti Baltijos valstybes nuo NATO. (altinis: Washigton Post)

Tokiu atveju Lietuva neturt pasikliauti vien NATO Sjunginink kariniais pajgumais, o
stengtis ir pati prisidti prie A2AD faktoriaus neutralizavimo. Todl sieksime, jog Lietuvos
kariuomen bt aprpinta ne tik gynybine vidutinio nuotolio prielktuvine ginkluote, taiau ir tokia
ginkluote, kaip em-em raketins sistemos. ioje srityje btinas daug efektyvesnis
bendradarbiavimas su artimiausiais Lietuvos kaimynais Latvija, Estija, Lenkija, taip pat ir iaurs
alimis. Tokiu bdu Lietuvos atgrasymo strategija neapsiribot vien neleidiant prieininkui veikti
Lietuvos teritorijoje bet ir gebant operatyviai stabdyti siverlius.
 221

6 pav. iaurs ali ir Lenkijos svarba Baltijos jros regiono apginamumui (altinis: CEPA)

Lietuvos krato apsaugos sistemos ir kariuomens gynybinio pajgumo proporcingas

sustiprinimas, teritorins gynybos struktros pltra bei sveikos su sjunginink pajgomis
tobulinimas ilieka pagrindiniai Lietuvos karins gynybos strategijos prioritetai Aljanso kolektyvins
gynybos stiprinimo pagal Varuvos Virni sprendimus kontekste.

2.1 Lietuva - aktyvi NATO nar

Sieksime, kad visos NATO priklausanios alys turt ilgalaikius Aljanso nari
apsiginimo planus. Tam reikia vis manom atgrasymo priemoni, skaitant ir branduolines.
Svarbiausias NATO principas solidarumas. Lietuva tuo bene labiausiai suinteresuota, todl turi
aktyviai dalyvauti, stengdamasi suprasti bei padti sprsti kitoms NATO sjungininkms ikylanius
saugumo ikius. Bsime aktyvs, bendradarbiaudami su NATO sjungininkais visuose
manomuose lygiuose, ypa su pagrindine NATO sjungininke JAV. Lietuvai reikia kuo didesnio
matomumo Vaingtone, Londone, Berlyne ir kitur, nes tik aktyvus politinis, diplomatinis,
ekonominis bei karinis bendradarbiavimas gali utikrinti sjunginink sitraukim ms saugumo
reikalus.
 222

Ypa aktualus ms regiono saugumui faktorius laikas. Rusija turi sutelkusi prie ms
sien dideles karines pajgas, kurios nuolat treniruojasi veikti staigiai, be jokio perspjimo. Todl
Lietuvai turi bti svarbu, kad NATO sutvarkyt savo reagavimo galimybes taip, kad sprendimai
veikti bt tinkami ir priimami nedelsiant.

2.2 Esminis principas prieo atgrasymas

Valstyb bus saugi tik tada, kai pademonstruos esanti pajgi NATO sudtyje gintis pati. Greta
to svarbu neleisti sigalti Kremliaus skleidiamai abejonei pamatine NATO 5 straipsnio nuostata
kolektyvine gynyba. T galima pasiekti tik stiprinant atgrasym, kuriuo siekiama praktini Lietuvos
bei kit Vidurio ir Ryt Europos apginamumo mechanizm: JAV ir kit NATO ali
karini pajg vienet bei technikos dislokavimo, nuolatini tarptautini pratyb rengimo, gynybos
plan atnaujinimo, savalaiki sprendim primimo neatidliotinais atvejais galiojim delegavimo
NATO vadavietms, procedr ir vadovavimo komand grandins, ypa NATO greitojo reagavimo
pajg formate, iankstinio reglamentavimo. Esame sitikin, kad praktiniai gynybos sprendimai turi
apimti:

a) Grsmi dydiui adekvataus pajgumo NATO gynybini vienet, kuriuos sudaryt skirting
aljanso nari kariai, nuolatin dislokavim kiekvienoje Baltijos valstybje; NATO strategini
gynybini pajgum jroje, ore ir kibernetini priemoni esminis sustiprinim regione;
b) Baltijos ali regiono valgybos pajgum, skirt identifikuoti kylani grsm, tinkamai
vertinti gaunam informacij, ugdyti hibridinio karo metod stebjimo ekspertiz, stiprinim
NATO formate;
c) nacionalini teiss akt, utikrinani palengvint sjunginink pajg judjimo regione
procedr, primim bei siek sukurti praktikai veikiant Karin engen daugiaaliame
formate;
d) ypatingo dmesio Rusijos karinio tranzito Kaliningrado srit per Lietuvos teritorij
monitoring bei galim provokacij ukardymui skyrim;
e) atsivelgti sjunginink karinio buvimo regione didjim ir patenkinti visus priimanios
alies paramos poreikius, reikaling papildomam sjunginink pajgum dislokavimui
Lietuvos teritorijoje utikrinti.

2.3 Finansiniai sipareigojimai

Lietuva negali bti tik Aljanso teikiamo saugumo vartotoja. Ji turi bti patikima
sjunginink, maksimaliai prisidedanti prie bendr NATO tiksl gyvendinimo. Tai manoma tik
nuosekliai didinant Lietuvos gynybos biudet ir vliausiai 2018 metais pasiekiant jos sipareigot
 223

NATO narei btin 2 proc. nuo alies BVP rib. Ms sitikinimu, toks sipareigojimas
paribio slygomis gyvenaniai valstybei yra ne lubos, kurias turime pasiekti, o grindys, nuo kuri
galime atsispirti. Reikia i pagrind keisti gynybos planavimo principus, kurie per ilgai buvo
priklausomi nuo skiriam l gynybai. Taigi, mes sieksime, jog btent Lietuvos kariuomens ikelti
gynybos planavimo prioritetai ir realios grsms diktuot, koks turt bti krato apsaugos biudetas,
o ne atvirkiai, kaip buvo iki iol.
Svarbu ne tik pasiekti 2 procentus nuo alies BVP gynybai, bet ir racionaliai bei tikslingai
ileisti ias las. Gynybai skiriamos los turi bti ypatingai kruopiai kontroliuojamos. Ilaidos
nukreipiamos tik kariuomens kovinei galiai stiprinti. Todl btina i esms perirti sigijim
planavim ir koordinavim bei skatinti artimesn bendradarbiavim su sjungininkais, vis pirma
regiono mastu - kitomis Baltijos alimis, Lenkija.

2.4 Lietuvos kariuomens stiprinimas

Turi bti gyvendinta mirios komplektacijos kariuomens koncepcija, kurios esm gerai
aprpinta profesin kariuomen su reikiamo dydio tinkamai parengtu rezervu. Kariuomen turi bti
komplektuojama i profesins ir nuolatins privalomosios pradins karo tarnybos (auktiniai) kari
tokiu principu:

a) Profesins karo tarnybos kariai kariuomens stuburas. Iki 2020 met profesins
kariuomens dalis turi sudaryti iki 30 tkst. kari, kuri apginklavimui, aprpinimui,
modernizavimui turi bti skiriama didioji gynybos finansavimo dalis, ypating dmes
skiriant sausumos pajgoms, oro gynybai, prietankinei ginkluotei.
b) Btina suformuoti rezerv, kur per artimiausiai manom laikotarp sudaryt apie 60-70
tkst. parengt moni.

- Rezervas bt formuojamas visuotins karo prievols principu: visi vidurin moksl

baig jaunuoliai, neturintys sveikatos problem, kvieiami tarnauti kariuomenje. Suvokiame,
jog perjimas prie tokios sistemos turi bti siekiamyb, kurios praktinis gyvendinimas
reikalaus parengiamojo (keleri met) laikotarpio. Devynis mnesius atitarnav nuolatins
privalomosios tarnybos kariai (auktiniai), neperj profesin karo tarnyb, raomi
kariuomens rezerv.
- Btent toks parengtas organizuotas rezervas, paskelbus mobilizacij, yra pajgus nedidel
taikos meto kariuomen greitai padidinti maiausiai 3 kartus. Rezervo kariams turi bti
reguliariai atnaujinami kariniai gdiai, paprastai kas 5 metus. Kiekvienas rezervo karys turi
bti priskirtas prie konkretaus dalinio.
 224

- Formuodami rezerv gerinsime bendradarbiavim su rezervo kari darbdaviais, kurie dar ne

visada geranorikai reaguoja darbuotoj ikvietimus mokykams.

7 pav. Kariuomens struktra

2.5 Krato apsaugos savanori pajgos

Riboto karo taktika, kurios griebsi Rusija Kryme ir Donbase, pasinaudodama greitai
tvirtintais teritoriniais fait accompli, itin apsunkina atgrasymo princip, kuriuo naudojasi maos
alys, pasikliaunanios nuo toli esanio pastiprinimo. Kitais odiais tariant, kol NATO planuoja
strateginio gylio gynyb, Rusija grasina per itin trump laik perbraiyti emlap didiausios
tampos zonose, kokia gali tapti ir Lietuva.
iuo atveju itin didel svarb gauna Krato apsaugos savanori pajgos (toliau KASP),
teritoriniu principu pasiskirsiusios po vairiausius alies regionus, skaitant pasienio. Btent jos yra
pirmasis atgrasymo barjeras, kur stengsis perengti prieo, vykdanio ribot kar, paprastai ne
konvencinio pobdio ginkluotos intervencijos pajgos. Todl yra itin svarbu Lietuvos kariuomens
sudtyje turti gerai kovos veiksmams parengtus, motyvuotus ir mobilius KASP vienetus, kurie
gebt pirmieji reaguoti bet kokias ginkluotos agresijos apraikas Lietuvos teritorijoje. Taip pat
svarbu, kad teritorins gynybos dalyviams ir visai visuomenei bt isamiai iaikintos Seimo 2000
m. priimto ir dabar ypa aktualaus Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo
agresijai statymo nuostatos.
Siekiant sustiprinti KASP, pirmiausia didinsime joms skiriamus finansinius ir kitus resursus.
Tam, kad reikalingo pajgumo KASP vienetai bt suformuoti kiekviename regione, didinsime ten
 225

tarnaujani kari skaii. Itin didel dmes skirsime kari traukimui KASP po atliktos ar dar
atliekamos privalomos karins tarnybos, taip pat gerinant finansines tarnavimo slygas bei
aprpinsime savanorius modernia ginkluote ir ekipuote. Be to, parengsime program, kuri skatint
jaunim tapti savanoriais.

2.6 Pagarba kariams

Valstyb gina ne abstrakios institucijos, o konkrets mons. Todl esmin kariuomens

dalis, kuri dl savo ypatingo sipareigojimo visuomenei nusipelno pasitikjimo ir pagarbos, yra
karys. Kariai yra vienintel piliei grup valstybje, prisiekianti dl Tvyns paaukoti savo
gyvyb. Kari darbo ypatumus pabr ir Konstitucinis Teismas (2015 m. lapkriio 4 d. nutarimas),
nurodydamas, kad karys turi gauti or ir visavert atlyginim. i nuostata turi bti gyvendinta
utikrinant, jog pasirinks tarnyb kariuomenje mogus gaus adekvataus dydio darbo umokest.
Karys jau praddamas tarnyb turi inoti, kad ieidamas atsarg neliks visuomens uribyje, bet
gals skmingai integruotis darbo rink, bus naudingas visuomeninje veikloje.
Greta to, btina parengti isami atsarg ieinani kari integracijos bei veteran program
ir j gyvendinti. Iki iol Lietuvoje nra ne tik bendros valstybs paramos politikos kariams
veteranams, bet ir kario veterano apibrimo, trksta dmesio iems asmenims, ypa pirmiesiems
nepriklausomos Lietuvos kariams savanoriams ir atsarg ileistiems kariams. Dalis i
asmen sunkiai integruojasi civilin visuomens gyvenim, darbo rink. Kasmet didja ir kari,
dalyvavusi tarptautinse operacijose ar ileist atsarg, skaiius. Todl tinkamos kari veteran
politikos krimas ir gyvendinimas gauna vis didesn svarb. To btina siekti dirbant keliomis
kryptimis:

a) Atsargos karius, veteranus inaudosime savanorikos teritorins gynybos potencialui

sustiprinti. Veteranai, rezervistai, savanoriai, auliai savo gyvenamose vietose galt bti
organizuoti savigynos branduolius, glaudiant bendradarbiaujant su Lietuvos Kariuomene;
b) sudarysime slygas kariui, ypa jo tarnybai einant pabaig, papildomai dirbti laisvu nuo
tarnybos metu. Tokia galimyb yra suteikta daugumoje NATO kariuomeni ir ypa svarbi
emiausioms kari grandims. mons, turintys papildomus profesinius gdius, lengviau
integruojasi civilin gyvenim po tarnybos. Tam, kad leidimai papildomai dirbti netrikdyt
Kariuomens darbo, parengsime atitinkam leidim papildomai dirbti tvark;
c) didel dmes skirsime atsarg ileidiam kari integracijos darbo rink
gerinimui. Svarstytinas Karjeros centro steigimas prie Krato apsaugos ministerijos, kuriame
karininko karjera planuojama nuo tarnybos pradios iki ieinant atsarg;
d) utikrinsime psichologin pagalb tarptautini operacij dalyviams: kariams ir j eimoms;
 226

e) Siekiant utikrinti nuolatin kari mokymsi bei galimybes persikvalifikuoti, svarstysime

galimyb diegti pareigno krepelius (vadinamj vaueri sistem).

Tai turt bti integruota bendrj dabartin profesinio mokymo sistem ir leist i esms
padidinti kari apmokymo ir darbinimo efektyvum. Profesinio orientavimo paslaugos j pai
pasirinkimu galt bt teikiamos ir kitose atestuotose Lietuvos mokymo staigose.
Be aukiau ivardint priemoni, 2016-2020 m. periodu taip pat sipareigojame:

a) sudaryti kariams palengvintas slygas bsto sigijimui;

b) skirti papildomus balus valstybs tarnyb pretenduojaniam kariui;
c) skatinant savanorius, silysime statymu nustatyti kompensacijas darbdaviams u darbuotoj,
ileidiam savanorik krato apsaugos tarnyb, mokym. ios kompensacijos padengt
darbdavio ilaidas;
d) teisinsime Kario veterano svok teiss aktuose;
e) per ekonomin kriz sumaintos pareign ir kari valstybini pensij dalys turi bti
grintos per artimiausius ketverius metus;
f) silysime i esms keisti valstybins pensijos pareignams ir kariams mokjimo sistem. Ji
turt skatinti jaunuolius rinktis profesin karo tarnyb, o ijus atsarg utikrinti or
gyvenim. Nustatysime pareign ir kari valstybini pensij indeksavimo mechanizm, kad
keiiantis ekonominms slygoms i pensij perkamoji galia nesumat.

2.7 Karinink rengimas

a) Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija

Sieksime tvirtinti, jog Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija (toliau LKA) bt
vienintel universitetin auktoji mokymo institucija Lietuvoje, atsakinga u vis kariuomens ri
karinink parengim, organizuojanti ir vykdanti universitetines studijas, karin rengim ir lyderio
ugdym.
Ilgalaikei perspektyvai utikrinti reikia parengti 200-300 karinink kasmet. profesin karo
tarnyb Akademijos absolventus reikt kviesti pagal poreik. Dal Akademijos absolvent
karinink ileidus atsarg btina sukurti vadovaujanio personalo rezerv profesinei karo tarnybai ir
pasiekti kariuomens rezervo formavimo efekt. Nustatysime tvark, kai atsarg ileisti Akademijos
absolventai bt rekomenduoti Vidaus reikal ministerijos (VRM) tarnyboms ir kitoms institucijoms,
susijusioms su alies saugumu ir gynyba, kvalifikuoto vadovaujanio personalo poreikiui
tenkinti. Btina toliau tsti vairiapus mokslin veikl, orientuot krato saugumo ir gynybos gali
stiprinim bei universitetini studij LKA kokybs utikrinim.
 227

Svarstysime galimyb ateityje ipltoti Lietuvos karo akademij Nacionalin gynybos ir

saugumo universitet, kuris bt ne tik krato apsaugos sistemos, bet ir visos valstybs poreikius
krato saugumo ir gynybos srityje tenkinanti, specializuota ugdymo ir mokslo institucija. i
institucija leist rengti visoms su krato saugumu ir gynyb susijusioms struktroms reikalingus
profesionalius, plataus isilavinimo karininkus, taip pat tvirto charakterio vadus, sugebanius
vadovauti struktriniams vienetams tiek taikos, tiek krizs ar karo slygomis, pasiyminius
iugdytomis lyderio savybmis ir pilietinmis bei patriotinmis nuostatomis.
gyvendinsime princip, kad Karo akademij darbui su karinais bt siuniami patys
geriausi karininkai, kurie inot, jog skmingas darbas Akademijoje bus privalumas j tolesnje
profesinje karjeroje, panaiai kaip privalumu laikomas dalyvavimas tarptautinse operacijose. Be to,
bendradarbiaudami su kit NATO valstybi nari karinink rengimo staigomis, kviesime
akademikus, dstytojus i usienio ali.

b) Jaunesnij karinink vad mokymai

2012 metais sugrinome per socialdemokrat valdymo laikotarp panaikint jaunesnij

karinink rengim Vilniaus ir Kauno auktosiose mokyklose. JKVM (Jaunesnij karinink vad
mokymai) yra kvieiami auktj mokykl studentai nuo antrojo kurso, kurie per trejus mokymosi
metus gyja leitenanto laipsn ir vado gdius.
Baig iuos mokymus asmenys gyja galimyb tiek tarnauti reguliariuose Kariuomens
daliniuose, tiek tapti rezervo kariais. Tokie kursai turi bti pleiami. Sieksime, kad JKVM atsirast ir
kituose miestuose, pirmiausia Panevyje, kur yra nemaai auktj mokykl student, o
reikalingos mokymo bazs yra netoliese.

2.8 Valstybs institucij bendradarbiavimas sprendiant saugumo klausimus

Valstybs gynyba neapsiriboja vien kariais, ginkluote ir sjungininkais. Esame sitikin, jog
itin svarbu stiprinti bendradarbiavim organizuojant integruotas pratybas su kitomis valstybs
saugumui svarbiomis institucijomis: Vidaus reikal ministerija bei jai pavaldiomis institucijomis
policija, Valstybs sienos apsaugos tarnyba ir t.t.

- valgyba ir kontrvalgyba. Btina i esms sustiprinti valgybos ir kontrvalgybos tarnyb

darb. nipinjimas, ardomoji veikla, bandymai daryti tak krato politinei sistemai ir
piliei nuostatoms dl savo valstybs tai kasdieniniai Kremliaus rankiai kaimyninse
valstybse. Toki aling proces ukardymui Lietuvos valgybos-kontrvalgybos tarnyboms
reikia stipri ranki. J koordinuotas veikimas, sveika su sjunginink atitinkamomis
tarnybomis, investicijos kibernetin saugum turi atsirasti tarp krato apsaugos politikos
 228

prioritet. Turi bti stiprinamas j gebjimas saugoti mogaus teises ir laisves, kartu ukertant
keli prieik tarnyb veikimui.
- Kibernetins grsms. Lietuvoje nra institucijos, kuri bt atsakinga u kibernetini grsmi
ukardym. Dabartin situacija rodo, kad nestabilumo eskalavimas gali bti vykdomas
gerokai anksiau iki karinio konflikto. Dabartin vyriausyb apskritai ia tema vengia kalbti
ir prisiimti koki nors atsakomyb. Todl po rinkim nedelsiant paskirsime institucij, kuri
bus atsakinga u io pobdio grsmi analiz ir veiksm koordinavim.
- Civilin sauga. Reikia i esms perirti civilins saugos sistem Lietuvoje. Pilieiai turi bti
daug geriau parengti krizinms situacijoms, o valdios institucijos nuolat mokytis, kaip
organizuoti savo darb per krizes.

2.9 Su gynyba susijusios pramons vystymas

Per Nepriklausomybs laikotarp susikr mons, kurios skmingai dalyvauja NATO karini
usakym sistemoje. Krato apsaugos ministerija, laikydamasi skaidrumo princip, turt ymiai
aktyviau bendrauti su gynybos pramons asocijuotomis struktromis. Dsime visas pastangas, kad
Giraits ovini gamykla, atliepiant jos strategin reikm, ilaikyt valstybs valdym ir tuo paiu
tapt pelningai bei efektyviai dirbania mone.

2.10 Istorin atmintis ir pilietinis-patriotinis ugdymas

Remsime pilietikumo ir patriotikumo ugdym, kuris skatint karin piliei pasirengim

valstybs gynybai. Todl skirsime daugiau dmesio jaunimo pilietini nuostat ugdymui
bendradarbiaudami su nevyriausybinmis organizacijomis: Lietuvos skautija, Ateitinink federacija
ir kitomis.
Ms visuomenje jauiamas pergali mentaliteto trkumas. Lietuviams diegiama, kad vis
tiek neapsiginsime, taip siekiama, kad bt vl abejojama, ar verta bt iauti bent vien
v. Bendradarbiaujant su vietimo ministerija, sieksime, kad dar mokyklose vaikams bt
diegiama valia prieintis bet kokiai usienio grsmei.
Krato apsaugos sistemos bendradarbiavimas su vietim organizuojaniomis institucijomis
turi bti glaudesnis. Jau veikiantys pilotiniai karinio rengimo moduliai mokyklose turi tapti
kiekvienos mokyklos kasdienybe, tam tikslui pasitelkiant neseniai atsarg ijusius karius, kurie
galt kompetentingai ruoti mokyklinio amiaus jaunuolius bsimai auktinio tarnybai po mokyklos
baigimo.
Ypatingas dmesys turi bti skiriamas aminant Lietuvos partizan pasiaukojani kov,
daug giliau ir suprantamiau jos esm perduodant jaunajai kartai. i Lietuvos istorijos dalis turi bti
 229

pagrindu jaunj kari ir viso jaunimo patriotinio ugdymo programose. Lietuvos 1940-
j okupacijos pasekms ir pamokos turi bti giliai analizuojamos, rengiant jaunim Karo
akademijoje bei kitose kariuomens mokymo staigose.
Be to, btina visuose didiuosiuose miestuose pltoti efektyviai dirbanias Karinink
ramoves. Jos turi tapti ne tik tarnaujani, bet ir atsarg ijusi kari, patriotini organizacij
namais.

2.11 Lietuvos auli sjunga

Dsime pastangas, kad plstsi Lietuvos auli sjunga. Toliau aktyviai rengsime auli
kovinius brius aktyviajam kariniam rezervui. Siekiant pilnai integruoti Lietuvos auli sjungos
(toliau LS) kovinius brius Lietuvos kariuomens vienetus, perirsime reikalavimus kovini
bri auliams.
Siekiant didinti Lietuvos gynybin gali bei gynybinius pajgumus, skatinsime LS aktyviau
bendradarbiauti su krato apsaugos savanori pajgomis, organizuoti bendras kariuomens dalinio,
kuriam priskirtas LS kovinis brys ir LS kovinio brio, bendras pratybas.

2.12 Dmesys informaciniam saugumui

Pirmoji gynybos linija tai ne kariuomens apkasai, o moni protai. Prieik ali agresija
vyksta ne tik Ukrainoje savitos formos naudojamos ir Baltijos alyse. Viena toki kryptinga
propaganda, kuria siekiama juodinti valstybs istorij, kirinti visuomen, skleisti dezinformacij,
pakirsti pasitikjim vakarietikomis vertybmis, NATO, ES ir net paiu valstybingumu. Todl
iandien kaip niekad reikia naujo, strateginio poirio informacin saugum. Ms tikslas
maksimaliai stiprinti pajgum, saugani alies informacin erdv, tarpusavio koordinacij.
Ypating dmes skirsime visuomens vietimui, pilietikumo bei patriotikumo ugdymui,
siekiant padidinti alies piliei atsparum prieikai Kremliaus propagandai. Taip pat skirsime
didesn dmes tautinms bendrijoms, stiprinant j kultrin ir politin ry su Lietuvos valstybe.

2.13 Parama ES ir NATO pltrai Rytuose

NATO ir ES pltra yra regiono stabilum skatinantis veiksnys, todl turi bti kryptingai
palaikomos Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ir kit ali ambicijos integruotis ias organizacijas, i
pozicij nuolatos ikeliant transatlantiniuose ir Europos politiniuose formatuose. Rusija negali gyti
neformalios veto galios blokuoti i valstybi apsisprendim jungtis prie ES ir NATO taikos ir
saugumo utikrinimo erdvs.
 230

Vienas i skmingos gynybos bruo yra tas, jog ji taip pat vykdoma ir u savo teritorijos
rib. Esame sitikin, kad Lietuvos saugumui ir toliau yra itin svarbu padti stiprinti Ukrainos,
Gruzijos gynybinius pajgumus per param vairiuose kariniuose mokymuose Lietuvoje bei
usienyje. Perduoti patirt ir gerinti sveikum per dalyvavim bendrose karinse pratybose, padti
joms vykdyti gynybos sektoriaus reform ir taip padti priartinti t ali gynybos sektori prie
efektyvesni, NATO standartus atitinkani reikalavim.

2.14 Regioninio sjunginink bendradarbiavimo skatinimas

Keliamas tikslas parengti Baltijos integracijos plan, kuriuo bt siekiama glaudesnio

regiono sjunginink Lenkijos, iaurs bei Baltijos valstybi bendradarbiavimo infrastruktros
objekt jungimui/integravimui, ypa energetikos ir transporto sektoriuose. Ttaip pat karini
pajgum suartinimui, bendriems kariniams sigijimams. Bendradarbiavimas gynybos srityje taip pat
turi bti pltojimas bei skatinamas ir su kitomis Vidurio bei Ryt Europos
valstybmis. is bendradarbiavimas turi bti siejamas su stipriausi NATO valstybi JAV,
Jungtins Karalysts, Vokietijos sitraukimu.
Kilus konfliktinei situacijai vienoje i Baltijos valstybi ar Lenkijoje, Lietuva turt prisiimti
atsakomyb ir susitarti su pastarosiomis valstybmis dl operatyvaus kari siuntimo konflikto
zonas, t.y. nelaukiant kit, geografikai labiau nutolusi sjunginink paramos ar paios NATO
oficialiai patvirtintos paramos. is abipusis sipareigojimas turt bti reikmingas indlis bendr
Baltijos valstybi geopolitinio regiono atgrasymo strategij.
Valstybs saugumo ir gynybos klausimus btina reguliariai aptarti bendruose parlamentini
partij lyderi pasitarimuose ir tvirtinti bendruose susitarimuose. Sieksime, kad Nacionalinis
saugumas ir gynyba ilikt svarbiausiu veikianiu pilieius atstovaujani partij susitarimu.

Reng: R. Jukneviien, L. Kasinas, A. Kubilius, . V. Stankeviius, A. Anuauskas, A. Aubalis,

E. Zingeris, V. Aleknait-Abramikien.
 231

APLINKOS APSAUGA

Pagrindiniai ms sipareigojimai aplinkos apsaugos srityje:

1) Skirsime daugiau resurs visuomens vietimui, smoningumo didinimui bei traukimui

sprendiant aplinkos apsaugos klausimus;
2) Sugrietinsime nuobaudas paeidjams ir utikrinsime ios srities pareign atsakomyb u
savo veiksmus ar neveikim;
3) enkliai padidinsime atliek tvarkymo efektyvum; pereisime prie tvarkos, kai mokama u
faktin alinam atliek kiek;
4) Utikrinsime tvari tolesn atsinaujinani energijos itekli pltr; skatinsime perjim prie
maiau tari elektra ir gamtinmis dujomis varom automobili;
5) Padidinsime valstybini mik valdymo efektyvum ir skaidrum; utikrinsime biologins
vairovs ir gyvj gamtos itekli apsaug;
6) Sukursime efektyvesn pastat renovacijos sistem bei ukardysime nelegalias statybas.

1. Bendrosios nuostatos

Ms sitikinumu, efektyvi aplinkos politika turi bti grindiama dviej princip suderinimu:
moni gyvenimo kokybs gerinim nukreiptos ekonomins pltros ir tausojanio gamtos itekli
vartojimo. TS-LKD ne tik aplinkos politikos, bet ir visos politikos pagrindinis principas tausojanti
pltra. Todl matome pagrindin ik aplinkos politikoje suderinti ekonomin ir aplinkosaugin
interes. Turime gyventi taip, kad nebt paeidiama aplinkos pusiausvyra, o gamta bt isaugota
ateities kartoms. aplinkos politik turime irti ne kaip draudim rinkin, bet kaip galimyb
vartoti protingiau bei imaniau ir mokti maiau. Esame sitikin, kad sektori kontroliuojanios
institucijos turt ne vien bausti, drausti, bet ir patarti, ugdyti smoning ir atsaking piliet.
Tvarios ateities pagrind turi sudaryti rytingas poskis klimato kaitai neigiamo poveikio
neturini energetik, energetin pastat ir technologij efektyvum, gamtos itekli taupym ir
aplinkos taros mainim. Lietuva privalo engti naujos energetikos er ir laipsnikai pereiti nuo
ikastinio kuro prie alternatyvi, atsinaujinani energijos altini, kurie ne tik neteria aplinkos, bet
ir skatina inovacijas bei didina gyventoj uimtum ir energetinio saugumo rodiklius.
Tara neturi sien, todl labai svarbu, kad ms valstyb gint savo nacionalinius interesus ir
akylai stebt kaimynini ali kin veikl, kuri, kaip liudija Baltarusijoje statoma Astravo atomin
elektrin, gali kelti rimt problem aplinkai ir saugumui. iam tikslui btina pasitelkti vis manom
Europos Sjungos bei tarptautini institucij param. Kadangi aplinkos politika didele dalimi
formuojama Europos Sjungos (ES) lygiu, labai svarbu yra tinkamas atstovavimas, reagavimas ir
 232

iniciatyv silymas tiek dl nacionalini iki, tiek dl ES kaimynini ali traukimo

aplinkosauginius procesus. Taip pat btina utikrinti aktyv Lietuvos atstov dalyvavim
tarptautiniuose forumuose, derybose ir kituose formatuose, kurie leist kurti ryius su kit ali
specialistai ir politikos formuotojais. Tai leist ne tik keistis patirtimi, profesikai tobulti, bet, esant
reikalui, ir atstovauti Lietuvos interesus, iekoti galimybi bendroms iniciatyvoms.
Aikiai suvokiame, jog nra tokio dalyko, kaip atskira sektorin aplinkos politika. i
politikos srit neivengiamai papildo daug komponent, priskiriam kitoms sritims kio, sveikatos,
ems kio bei vietimo politikai. Matome, jog ms valstybei vis dar stinga integruoto poirio ir
tarpinybinio bendradarbiavimo, todl, kalbdami apie aplink, mes kalbame ne tik apie aplinkos
apsaug, bet ir apie veiklos skaidrum (pvz. statyb sektorius), tvar gamtos itekli naudojim,
inovacij pltojim, atsinaujinani energetik, alesn gamyb ir kt. Todl, po rinkim perm
vadovavim Vyriausybei, aplinkos politik nuosekliai integruosime kit politikos sektori
sprendimus.
Tenka konstatuoti, jog dabartins A. Butkeviiaus vadovaujamos Vyriausybs ir, konkreiai,
Aplinkos ministerijos vadovybs, nesisteminga politika ir neveiklumas ne tik neisprend, bet ir
pagilino io sektoriaus problemas. Aplinkos politikos srityje atjo laikas neatidliotinoms
pertvarkoms, kurias esame pasireng gyvendinti naujajame 2016-2020 met politiniame
laikotarpyje.

2. Aplinkos politik gyvendinani institucij refoma

iandienin Aplinkos ministerijos vadovyb negeba pasilyti aplinkos sektoriui reikaling

sprendim. Esminiais sektoriaus klausimais vykdomajai valdiai per pastarj kadencij taip ir
nepavyko rasti dialogo su statym leidiamja valdia. Nekokybikai parengti ir negrabiai pateikti
silymai danai buvo, didele dalimi, atmetami, taip vis aplinkos sektori apimant stagnacijai. Puikus
to pavyzdys nepakankamai aiks ir neargumentuoti planai reformuoti urdijas bei Regioninius
aplinkos apsaugos departamentus, kurie tik sukl smy ir nedav jokio pozityvaus rezultato.
Be to, buvo kurta Valstybin aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT), kurios poreikio ir funkcij
ministerijos atstovai iki iol logikai paaikinti negali. vaistomos valstybs los (skaitant ir
nepagrstoms komandiruotms), o dirbantieji demotyvuojami dl neaiki ateities perspektyv. Todl
btina strategikai pagrsta ir kompleksin viso aplinkos sektoriaus reorganizacijos vizija, numatanti
aik funkcij paskirstym. Ms turima vizija numato, jog institucij reorganizavimas turi bti
grstas ne sav kadr protekcija, o efektyvesniu valstybini l skirstymu, pareign galinimu
atlikti jiems priskirtas funkcijas bei i funkcij igryninimu.
 233

Aplinkosaugos kontrols funkcij stiprinti reikia atsivelgiant pareign galinim dirbti

vietoje ir regionins politikos principus, koordinavim paliekant ne naujai kuriamoms institucijoms, o
paiam aukiausiam lygmeniui Aplinkos ministerijai, kuri politikai atskaitinga statym leidjui.

3. Visuomens ugdymas ir traukimas

Skirtingai nuo iki iol Aplinkos ministerijai vadovavusi politini jg, ms prioritetas
naujos kokybs visuomens vietimas ir ugdymas aplinkos apsaugos klausimais. Esame sitikin, jog
vienas i pagrindini aplinkos politikos reikalavim yra tinkamas visuomens informavimas apie
aplinkos bkl ir jos traukimas sprendiant vairius su aplinka susijusius klausimus. Turime ugdyti
visuomen, suprantani, koki reikm tinkamas aplinkos valdymas turi ne tik ms kasdienybei,
bet ir visos valstybs gyvenimui. Siekdami, kad pilieiams rpt vari aplinka, kelsime visuomens
smoningum ir enkliai didesn valstybs dmes skirsime vaik vietimui bei ugdymui. Skatinsime
aplinkosaugines iniciatyvas, kurios ne tik meninmis priemonmis kviest tausoti gamt, bet ir
suteikt informacij apie mogaus kin veikl, jos santyk su aplinka bei pokyius joje.
Siekdami realaus proverio aplinkos sektoriuje privalome ne tik visuomenei ir atskiroms jos
grups teikti daugiau informacijos vairiomis aplinkosaugos temomis, bet ir taikyti grietesnes
nuobaudas paeidjams bei utikrinti pareign, dirbani ioje srityje, atsakomyb u savo
veiksmus ar neveikim. Akivaizdu, jog tiek stabdant paeidjus, tiek ir intensyviau riuojant atliekas
visuomens smoningumas yra vienas i pagrindini aspekt. Todl labai svarbu pasiekti, kad
reguliuojanios institucijos, verslas ir pilieiai galt plaiau bendradarbiauti valdant gamtos turtus ir
utikrinant veiksming turim itekli panaudojim. Tam neutenka iandieninio formalaus
suinteresuot pusi informavimo formato, danai net nepasiekianio gyventoj didinant
visuomens sitraukim sprendiant aplinkos klausimus ir siekiant geresnio tarpusavio supratimo,
skatinsime glaudesn ir vieumo principu grst dialog su visuomene.

4. Atliek tvarkymas

Vienas i pagrindini udavini Lietuvai aplinkosaugos srityje enkliai padidinti atliek

tvarkymo efektyvum. Ms tikslas, permus vadovavim Aplinkos ministerijai, iki 2020 m. pasiekti
50% perdirbimo rib, o veikiani svartyn skaii sumainti iki minimumo. 2013 metais
pagrindin atliek tvarkymo priemon buvo alinimas svartynus. Nors is rodiklis sumajo (nuo
78% 2012 m. iki 62% 2013 m.), Lietuva dar atsilieka nuo ES vidurkio 30% perdirbimo. Be to,
stipriai sumaintas svartyno mokestis gali skatinti atliekas alinti svartynuose. 2014 m. buvo
patvirtinta, kad is mokestis nuo 2016 m. turjo siekti 27 EUR u ton, taiau per paskutin 2015 m.
Seimo sesij buvo sumaintas iki vos 3 EUR. Dalinis mokesi reformos ataukimas buvo
 234

grindiamas argumentu, kad didel mokesi natos dalis teks nam kiams, todl reforma bt
socialiai jautri. Toks skubus ingsnis gali turti neigiam pasekmi investicijoms atliek perdirbim
ir riavim. Be to, mokesio sumainimas Lietuvai gresia sankcijomis i Europos Komisijos (EK)
pavyzdiui, l, skirt atliek sektoriaus investicijoms, sumainimu.
Siekiant pilnai gyvendinti atliek tvarkymo hierarchijos princip ir pasiekti kiek manoma
efektyvesn itekli naudojim, daugiau valstybs l investuosime atliek perdirbim. Tardamiesi
su atitinkamais subjektais tinkamai paskirstyme finansavim atliek rinkimui, riavimui ir
perdirbimui. Be to, i naujo vertinsime regionini atliek deginimo gamykl statybos planus, ypa
Vilniuje ir Kaune ar j poveikis nesukurs perteklins atliek paklausos, kuri neigiamai paveikt
atliek riavimo ir perdirbimo procesus, bei neskatins atliek importo i kit ali.
ES aplinkos politikos programoje 2014-2020 metams aikiai numatyta, jog pagal atliek
tvarkymo hierarchij deginimas ir alinimas svartynuose turt bti reiausiai naudojami metodai.
Visais atvejais pirmenyb turi bti teikiama atliek susidarymo prevencijai, pakartotiniam
panaudojimui ir perdirbimui. Todl atliek deginimo jgains (su tinkama aplinkosauginiu poiriu
infrastruktra) turt tarnauti tik kaip paskutin priemon atliek tvarkymo ciklo kelyje, mainant
netinkam perdirbti komunalini, taiau tinkam energijai gaminti atliek kiekius svartynuose.
Energijos gamybai btina inaudoti visus vietinius energijos altinius, tarp j iriuotas ir
netinkamas perdirbti komunalines atliekas. Tai utikrina konkurencingesnes ilumos kainas
gyventojams, sumaina priklausomyb nuo energijos importo ir garantuoja modern atliek
tvarkym.
Taigi, ms sitikinimu, pagrindiniai atliek tvarkymo principai j susidarymo vengimas,
tvarkymas kuo ariau susidarymo vietos ir terj atsakomybs utikrinimas. Skatinsime gyventojus
riuoti atliekas j susidarymo vietoje. Palaipsniui atsisakysime rinkliav u atliekas sistemos. Esame
sitikin, kad teisinga nustatyti tvark, kai gyventojai turi mokti u atliek tvarkym pagal faktin
alinam atliek kiek.
Be to, remsime atskir bioskaidi atliek (BSA) surinkim, atliek antrin riavim ir BSA
kompostavimo aikteli rengim savivaldybi, kuriose jos susidaro, teritorijose. Parengsime
priemoni plan, kad nuo 2020 met BSA ir kitos perdirbimui tinkamos atliekos nebepaklit
svartyn. Skatinsime privataus-vieo kapitalo partneryst rekultivuojant senus svartynus ir
igaunant juose biodujas bei antrines aliavas.

5. Atsinaujinantys energijos itekliai

Lietuvos ekonomika yra labai priklausoma nuo energijos importo, o energijos vartojimo
efektyvumas yra maas. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais buvo nemaai nuveikta
diversifikuojant elektros energijos (jungtys su Lenkija ir vedija) bei duj (suskystintj gamtini
 235

duj terminalas) altinius ir marrutus, auganio energijos importo problema ilieka esmine. Todl
tolesn atsinaujinani energijos itekli pltra gali reikmingai prisidti ne tik prie aplinkos taros
sumainimo, bet ir prie energetinio nepriklausomumo didinimo, nes leist sumainti importuojamos
energijos kiek.
2014 m. padidinusi atsinaujinani itekli energijos dal iki 23,86 proc., Lietuva vykd
privalom strategijos Europa 2020 atsinaujinani itekli energijos tiksl pasiekti, kad iki 2020 m.
atsinaujinani itekli energijos dalis bendrame alies energijos balanse ne maiau kaip 23 proc.
iuo metu daugiausiai atsinaujinani energijos itekli sunaudojama ilumos sektoriuje madaug
apie 61 proc. ilumos energijos balanse. Tuo tarpu 2014 m. atsinaujinani itekli energijos dalis
elektros sektoriuje sudar 13,7 proc., transporto tik 4,19 proc. Atsivelgdami i situacij,
skirsime prioritetin dmes tam, kad iki 2020 m. bt pasiekti Atsinaujinani itekli energetikos
statyme numatyti tikslai 10 proc. transporto sektoriaus bei 20 proc. elektros sektoriuje.
Skatindami tolesn atsinaujinani itekli sauls ir vjo energijos pltr laikysims
principo, numatanio, jog i pltra turi bti grsta, kiek manoma, rinkos konkurencija, o ne valstybs
subsidijomis. Todl, siekdami mint tiksl gyvendinimo, pltosime model, utikrinant tvari ir
ekonomine logika grst atsinaujinani energijos itekli pltr, nesukeliani neigiam padarini
vartotoj u elektr mokam kain lygiui bei alies kio konkurencingumui. Negana to, toliau
pltodami atsinaujinani ir ypa, vjo energetik, didel dmes skirsime pakankam vietini
rezervini ir balansavimui skirt elektros generacijos pajgum utikrinimui (apie tai detaliau
kalbame energetikos sektoriaus programoje).
ilumos sektoriuje skatinsime tolesn jau daugelyje miest pasiteisinus (kain prasme)
perjim prie biokuro. Remsime biokuro naudojim privaiose nam valdose, subsidijuojant maos
galios biokuro katul sigijim.

6. Transporto sektorius

Transporto sektorius yra didiausias klimato kait sukeliani CO2 duj altinis. Todl
kenksming emisij mainimas iame sektoriuje vaidina itin reikming vaidmen siekiant utikrinti
majani aplinkos tar. io tikslo galima siekti ne tik didinant atsinaujinani itekli energijos
dal transporto sektoriuje, bet ir inaudojant ekologikesnio transporto bei elektromobili potencial.
Tai suvokdami, mokestinmis priemonmis skatinsime kuo platesnio masto perjim prie maiau
aplinkai kenksming gamtinmis dujomis (ypa didij miest vieajame transporte) ir elektra
varom automobili.
Ypating valstybs dmes ir finansavim (panaudojant tikslines las ir struktrin ES
param) skirsime infrastruktros, btinos elektromobili skaiiaus alies keliuose didjimui,
diegimui. Ruoiantis pasaulinei elektromobili pltros bangai, kuri tiktina po 2020-j, btina
 236

iplsti pakrovimo stoteli tinkl, neapsiribojant vien didiaisiais miestais, taip siekiant realaus
proverio ioje srityje.

7. Mik kis

Mikai svarbiausias alies atsinaujinantis gamtos turtas. J reikm yra nekainuojama

formuojant Lietuvos gamtin karkas ir kratovaizd, kuriant moni gyvenimo kokyb ir poilsio
slygas, isaugant biologin vairov. Miko produkcija sudaro svari alies ekonomikos dal.
Nepaisant mik nuosavybs formos, jie pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi bti tinkamai
saugomas ir tvarkomas, o jo teikiamos grybs racionaliai naudojamos ir isaugomos ateities
kartoms. Btina utikrinti miko ekosistem tvarum, biologins vairovs isaugojim ir visuomens
bendrj reikmi, susijusi su mikais, tenkinim: utikrinant racional, nepertraukiam ir tvar
miko itekli naudojim, nevirijant mokslikai pagrstos subalansuotos mik kirtimo normos,
derinant mik galimybes su alies kio poreikiais.
Lietuvoje veikianti valstybin mik valdymo sistema, su aikiai atskirtomis atsaking
institucij politikos formavimo, valstybins kontrols vis nuosavybs form mikuose ir kins-
komercins veiklos funkcijomis, sudaro prielaidas tvariai ir ilgalaikei mik sektoriaus pltrai. Tai
taip pat yra viena i esmini stabilios medienos perdirbimo ir biokuro ruoos sektori veiklos slyg,
skatinani ekonomin alies vystymsi. Tikslinga iekant balanso su ems kio politika toliau
didinti Lietuvos mikingum, apeldinant miku nederlingiausius ir kitus nenaudojamus ems
plotus, kuriuose miko veisimas prisidt prie Lietuvos gamtinio kratovaizdio tvarkymo ir
ekologinio stabilumo didinimo. Valstybiniuose mikuose btina isaugoti mik kins veiklos
kompleksikum, apimant mik atkrim, prieir, apsaug, racional miko itekli naudojim,
prekyb mediena ir kitais miko itekliais. Svarstant miko kirtim padidinimo galimybes, btina
paymti, kad iuo klausimu reikalinga platesn diskusija su visuomene, vairi srii specialistais ir
su vairiomis nevyriausybinmis aplinkosauginmis organizacijomis.
Taiau Lietuva yra viena i paskutini ES nari, kurios mik valdymas nesikeit nuo
sovietini laik. 2015 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos (EBPO) ekspertai
yra atkreip Vyriausybs dmes tai, kad toks decentralizuotas mik valdymo mechanizmas gali
bti rimta klitis efektyviam ribot valstybs itekli valdymui. Tuo tarpu beveik visose ES alyse
mik sektorius valdomas centralizuotai. Lietuvos mik kis turi bti valdomas efektyviai ir duoti
naud visiems alies gyventojams. Todl yra btina mik kio pertvarka. Reikia persvarstyti urdij
skaii, galimai apjungiant maiau efektyviai dirbanias, tuo paiu kiek manoma isaugant
struktrini urdij padalini girininkij, kaip svarbiausios praktins mikininkysts grandies,
tinkl ir tiesiogiai mike dirbanius specialistus. Be to, mik kio pertvarka yra svarbi ne tik
 237

Lietuvai siekiant narysts EBPO, bet ir utikrinant didesn sektoriaus veiklos skaidrum ir
nepriklausomum.
Valstybins reikms mik privatizavimas bt ypa alingas valstybei ir visuomenei.
Efektyviai veikianti valstybinio mik kio valdymo sistema btina slyga tam, kad valstybiniuose
mikuose bt ilaikyti darnaus mik kio principai suderinant ekonomines, socialines ir
aplinkosaugines mik funkcijas, utikrintas racionalus miko itekli naudojimas ir maksimali
finansin nauda (gra) valstybei u io turto naudojim. Tam, kad valstyb inot tiksli savo turto
vert, btina ubaigti valstybini mik kadastrinius matavimus ir registracij Nekilnojamo turto
registre. Valstybini mik, skirt nuosavybs teiss atkrimui, statuso ir mikininkavimo juose
klausimas yra sisenjusi ems reformos problema, kuri iki ios dienos nebaigta sprsti. Btina
utikrinti, kad nuosavybs teisi atkrimui rezervuoti mikai turt pilnaverius eimininkus, o tie,
kurie patenka valstybins reikms mik masyvus arba ribojasi su jais, bt perduoti patikjimo
teise valstybs monms mik urdijoms, kurios kuo greiiau traukt iuos mikus miko itekli
naudojim ir utikrint mik kio pajamas i i mik.
Btina sudaryti slygas darniam privataus mik sektoriaus vystymuisi ir tolimesniam
stiprjimui, skatinant miko savinink kooperacij, sudarant teisines prielaidas smulki miko vald
valstybs moni konsolidacijai, efektyviau panaudojant veikianias institucijas ir jose dirbanius
mik kio specialistus miko savinink mokymui ir konsultavimui. Atsivelgiant ma vald
specifik, tikslinga perirti ir sumainti kai kuriais atvejais per daug smulkmenik mik kio
veiklos reglamentavim, mainti administracin nat, o tobulinant valstybin mik kontrol,
prioritet teikti privai mik atkrimo kokybei ir miko kirtimams, palaipsniui gyvendinant
pasitikjimo ir atsakomybs principu grindiam kontrols sistem.
Saugosime miko ekosistemos tvarum, biologin vairov bei racional, nepertraukiam ir
tvar miko itekli naudojim. Skatinsime veisti naujus valstybini mik plotus netinkamose kiui
emse bei nenaudojamuose ems plotuose. kin veikl mikuose vykdysime kompleksikai,
grietai kontroliuosime, kad ji apimt mik atkrim, prieir, apsaug, racional itekli
naudojim. Isaugosime girininkijas kaip svarbiausias mik tvarkymo ir prieiros grandis ne tik
valstybiniuose mikuose jas kursime ir privaiuose mikuose. Tsime valstybs institucij ir
privai mik savinink bendradarbiavim. Konsultuosime privaius mik savininkus apsirpinant
juos sodmenimis, teiksime pagalb gesinant gaisrus, saugant mikus nuo savavalik kirtim.
Vadovaudamiesi nuostata ,,neauginsi nekirsi, rpinsims, kad ir toliau mikai po kirtim bt
atkuriami per kuo trumpesn laik. Padsime mikininkams ir visuomenei atnaujinti bei isaugoti
istorines atmintinas vietas valstybiniuose mikuose.

8. Ekonomins gamtos ir biologins vairovs isaugojimo priemons

 238

Sieksime, kad ateityje aplinka tapt atsparesn galimoms grsmms ir pokyiams. Gamtos
itekliai yra ne tik ms, bet ir bsim kart turtas. Juos isaugoti galime ne tik funkcionali itekli
apskaitos metod pagalba, bet ir grdami prie atsargumo ir prevencijos, padarytos alos atitaisymo
poveikio vietoje ir terjas moka princip tvirtinimo.
Ekonomikos ekologizacij galima skatinti mokesiais, kurie suteikia galimyb rinkos
kainomis atspindti visas patiriamas gamybos, vartojimo ir atliek sutvarkymo ilaidas. To galima
pasiekti platesne mokesi reforma, kuri paalint ne visada pasiteisinanias subsidijas, pakeist
esm ikreipianius mokesius, kai apmokestinamos ekonomins grybs, pavyzdiui, darbas ir
kapitalas, o ne ekonomins blogybs tara ir neefektyvus itekli naudojimas. Diegsime
kainodar, paremt visapusiku itekli naudojimo daromo poveikio vertinimu, nes tai manome, jog
tai yra efektyviausia priemon, kreipiant verslo ir vartotoj elgsen link veiksmingesnio itekli
naudojimo.

9. Vandens resursai

Glas vanduo tampa vis labiau gyvybikai svarbia ir labai greitai senkania gamtine vertybe.
Lietuva viena i nedaugelio ES valstybi, galini pasigirti itin gera glo vandens kokybe, taiau
is nacionalinis iteklius netolimoje ateityje gali tapti svarbia ne tik Lietuvos kininkavimo, bet ir
eksporto dalimi. Jau iandien privalome sustabdyti neefektyv glo vandens naudojim, sugrietinti
jo apskait ir apsaug, parengti program, skirt efektyviam buitinio ir pramoninio vandens
naudojimui.
Nuolatinei poeminio vandens itekli stebsenai ir prieirai skirsime ypating dmes.
gyvendindami prevencijos princip, sieksime, kad didiausi Lietuvos vanden ir Baltijos jros
terjai (chemijos pramon, ems kis, didieji Lietuvos miestai) kuo greiiau sumaint vandenis
ileidiam teral kiek. Sieksime iki 2020 m. ivalyti labiausiai utertas Lietuvos upes ir eerus,
atliekomis utert grunt. Smukus gamybos lygiui vandens ir oro tara sumajo, taiau to
nepakanka, kad bt pasiekta gera ekologin bkl visuose vandens telkiniuose arba utikrinta gera
oro kokyb visose miest teritorijose.
Pirmenyb teiksime biologins vairovs ir ekosistem isaugojimui visuose politikos
formavimo lygmenyse, ypating dmes kreipiant ems kio, uvininkysts, regionins pltros,
sanglaudos ir erdvinio planavimo sritis.

10. uvininkyst
 239

uvininkysts sektoriuje vadovaujams aikia tvarumo nuostata utikrinsime, jog alies

vidaus vandenis nebt grinta komercin vejyba (palaikome iuo metu galiojanias iimtis dl
vejybos viet (Kuri marios, polderiai, Nemuno emupys) ir iskirt uvies ri).
Per pastaruosius metus Lietuvos vandens telkiniuose pradjo atsistatyti uv itekliai,
skmingai vyksta uvinimo procesas, kuris (i dalies) finansuojamas lomis, gautomis i prekybos
kls leidimais. Pritariame nuostatai, kad protingai naudojami gamtos itekliai turi neti ekonomin
naud. Skaitlinga alies vej mgj bendruomen per papildom preki sigijim ir paslaug
vartojim prisideda prie ekonomikos augimo.
Pasitaikantys brakonieriavimo, nelegalios uv prekybos atvejai turi bti sprendiami
atsakingiau irint kontrol, didinant prieiros mechanizmus. Taiau tai neturt bti siejama su
ketinimais grinti verslin kl vidaus vandenis.

11. Renovacija ir statyba

Sen daugiabui renovacija Lietuvoje vyksta per ltai, o gyventojai danai nepatenkinti
procesu ir/ar rezultatu. Nuo 2013 met iki 2015 spalio mnesio buvo gyvendinti 384 projektai. Per
2015 metus papildomai parengta 346 investiciniai planai. 2016 metais planuojama renovuoti apie 900
daugiabui. Didiausia problema, kad renovacija stagnuoja ten, kur jos poreikis yra didiausias, t. y.
didiuosiuose miestuose.
Didieji miestai net nepatenka miest deimtuk pagal procentin renovuot daugiabui
skaiiaus dal. Pagal absoliut gyvendint projekt skaii trejetuk patenka tik Klaipda ir
Kaunas, o Vilnius yra vos 9-oje vietoje (renovuota tik 16 nam). Tai neraminanti statistika.
Pagrindin problema, kuri tiek apsunkina konkretaus renovacijos projekto gyvendinimo proces, tiek
ir aldo gyventoj ir net pai rangov entuziazm investicini plan neatitikimas techniniams
projektams. Nekokybiki investiciniai planai yra sistemin, plaiai isikerojusi problema, pakertanti
renovacijos proceso principus. Tai suvokdami, ketiname grietinti atsakomyb investicini plan
autoriams.
Be to, silome vesti iankstin tiekj kvalifikavimo sistem, kuri maint biurokratin nat
bei mogikojo faktoriaus tak, taip didinant viej pirkim skaidrum ir efektyvum. Plaiai ir
pagrstai kritikuojama ir maiausios kainos kaip pagrindinio kriterijaus vieuosiuose pirkimuose
praktika. Dl to reikt reikalauti atsakomybs i t, kurie konkurse pasil maiausi kain, bet
negyvendino projekto arba nekokybikai ipild slygas. Taip pat, kaip atsvar piktnaudiavimui
maiausios kainos kriterijumi vieuosiuose pirkimuose, plsime ir tobulinsime ekonominio
naudingumo kriterijaus taikym. Greta i priemoni, sipareigojime diegti pirkimo sutari
standartini slyg taikymo galimyb, taip ukertant keli perkaniosioms organizacijoms
 240

piktnaudiauti padtimi primetant rangovams nesiningas sutari slygas bei neadekvaiai

paskirstant statybos dali pareigas ir atsakomybes.
Gyvename skaitmeninje eroje, todl ketiname plsti elektroninio parao naudojim ir
skaitmenins statybos priemones bei e-valdios pagalba palengvinti dokumentacijos tvarkym. 3D
statyba, plintanti visame pasaulyje, privalo ateiti ir Lietuv. Be to, siekiant skaidrumo ir
efektyvesnio statyb planavimo, utikrinsime, kad statyb leidimai ir detalieji planai bt patogiai
vieai prieinami suinteresuotiems asmenims. Apibrime proting (trumpesn) projekt derinimo
laik, nesumainant proceso kokybs ir maksimaliai atsivelgiant aplinkos interes. Taip pat
sumainsime savivaldybi ir tikrinani staig funkcij dubliavim.
Siekiant efektyvaus verslo pltojimosi ir valstybs gerbvio krimo, region centruose
aktyvinsime Laisvsias ekonomines zonas (apie tai detaliau raome ekonominje programos dalyje
Naujas Planas Lietuvai), kuri teritorijos bt planuojamos ir tvarkomos atsivelgiant
aplinkosauginius bei infrasktruktrinius poreikius. Sudarysime palankesnes slygas verslui kurtis,
palengvindami statybos leidim idavim LEZ teritorijose.

12. Nelegali statyb ukardymas

alyje grsmingai didjant socialinei atskiriai ypa neigiamai visuomenje vertinami atvejai,
atskiediantys, jog tam tikri visuomens segmentai yra lygesni u kitus. vairios nelegalios
statybos, vykstanios ne be atsaking pareign paslaugiai umerkiam aki ar tiesiog nusikalstamo
aplaidumo, irykja neretai tik urnalistini tyrim dka. Net Seimui tenka intensyviai imtis
parlamentins kontrols funkcijos, medioti paeidjus, aikintis nelegali statyb detektyvus.
Tai aikiai parodo atsaking pareign darbo brok ir statym spragas. Pavasario sesijoje
priimamais Statyb statymo, Teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros statymo bei
Civilinio proceso kodekso pataisoms yra judama pozityvia kryptimi. Taiau matant reali
nebaudiamumo situacij, tai dar per maai grieti pakeitimai. Naujos kadencijos Seimui ir
Vyriausybei teks grti tiek prie anksiau mintos struktrins institucij reformos, tiek ir prie
atsakomyb u nelegalias statybas grietinani statym.
Taip pat, siekdami ioje srityje kiek manoma daugiau skaidrumo, vesime maksimalaus
vieumo princip, vykdysime intensyvias, o ne tik formalias, konsultacijas su visuomene, trauksime
pilieius urbanistini vietovi planavim bei utikrinsime dokument (toki kaip detalieji planai,
statybos leidimai, ustatymo planai ir kt.) patog ir laisv prieinamum.

Reng: P. Saudargas, R. Morknait-Mikulnien, J. Urbanaviius, S. Klimanskis, G. Karazijait.

 241

USIENIO POLITIKA

Pagrindiniai ms sipareigojimai usienio politikos srityje:

1) Pltosime aktyvi dvial ir regionin, o ne tik daugiaal, diplomatij; enkliai padidinsime

usienio reikalams skiriamus finansinius resursus;
2) Atgaivinsime iskirtinius santykius su JAV bei sieksime reikmingo nuolatinio amerikiei
karinio buvimo regione;
3) Stiprinsime regionin bendradarbiavim su Lenkija, iaurs-Baltijos valstybi bloku ir
Vokietija saugumo, ekonomikos, politikos ir kitose srityse;
4) Sieksime balanso tarp tolesni ES integracini proces bei nacionalini Lietuvos interes;
ginsime principin pozicij Rusijos atvilgiu ES viduje;
5) Stiprinsime usienyje gyvenani tautiei ryius su Lietuva; skatinsime j sitraukim
valstybs gyvenim bei padsime jiems grti ir sitvirtinti Lietuvoje;

1. Dabartin situacija ir esminiai strateginiai ikiai

Galima pasidiaugti, jog pastarj kadencij Lietuvos usienio politikoje pavyko isaugoti
europin ir atlantin kryptis. Laimei nebuvo negyvendintas nei vienas i nevykusi socialdemokrat
prierinkimini paad, toki kaip, pataikaujant Rusijai, vienaalikai perkrauti su ia alimi
santykius. Pastarj met laikotarpis simins dl kontraversik valdanij pareikim, toki kaip
Seimo pirmininko V. Gedvilo pasisakymas, jog JAV per toli nuo Lietuvos, todl reikia draugauti su
Rusija arba Lietuvos deleguoto eurokomisaro praymas ataukti sankcijas Rusijai. Beatodairika
Lietuvos Vyriausybs parama ES sankcij Baltarusijai ataukimui (iduodant demokratin ios alies
opozicij) bei regionini energetikos projekt stabdymas pagrindiniams Lietuvos saugumo
partneriams sukl rimt abejoni dl ms valstybs usienio politikos nuoseklumo ir bendros
krypties.
Lietuvos diplomatin tarnyba vis i kadencij plauk pasroviui, remdamasi dar ankstesns
kadencijos jai suteiktu pagreiiu. Nepaisant to, kad vyko intensyvi twitterin diplomatija ir
girdjosi daug teising odi apie param karo kamuojamai Ukrainai, apie Europos Sjungos
vienyb ir apie santyki gerinim su visais kaimynais, skaitant Baltarusij, reals veiksmai danu
atveju neatitikdavo nacionalini prioritet. To pavyzdi toli iekoti nereikia: nebuvo imtsi reali
ingsni tam, kad bt ukirstas kelias nesaugios Astravo AE statyboms Lietuvos paonje,
neparemtas Seimo rezoliucijos projektas dl strategins partnerysts su Lenkija ir kt.
Galima konstatuoti, jog Lietuvos usienio politikoje pastaruosius ketverius metus buvo
simptomikai vengiama tikros politins diskusijos ir nauj politini idj. Dl to buvo
 242

koncentruojamasi europines procedras ir techninio lygmens dalykus, tarytum esminiais politiniais

klausimais u ms valstyb viskas jau bt nusprsta. Tokia usienio politikos laikysena yra
pratinga, ypa kai dabartin politin situacija regione ir pasaulyje yra kupina egzistencini iki.
Matome iuos pagrindinius geopolitinius saugumo ikius, kuriuos Lietuva privalo iekoti
atsakym maksimaliai inaudodama turimus ir potencialius iuos usienio politikos instrumentus:

- Negatyvus ateinani 20 met Rusijos raidos scenarijus, Kremliuje, tiktina, toliau iliekant
Putino reimui. Prastjant ekonominei situacijai, reimas, siekdamas ilaikyti populiarum,
darysis vis agresyvesnis. Rusijos ekonomin, socialin ir, galimai, teritorin kriz gali tapti
destabilizacijos ir chaoso visame Ryt Europos regione prieastimi.
- Europos Sjung kamuojanti migrant kriz ir usitsusi ekonomin stagnacija bei su
Didiosios Britanijos pasitraukimu i Bendrijos prasidjs jos fragmentacijos procesas.
- Kai kuri Europos Sjungos valstybi usienio ir saugumo politikoje pastebimi bandymai
nuraminti revanistinmis nuotaikomis gyvenani Rusij, pataikaujant jos interesams bei
prisitaikant prie ios alies briam raudon linij.
- JAV visuomenje ir politiniuose sluoksniuose auganios abejons dl btinybs tsti aktyvi
transatlantin politik, stiprjanios izoliacionistins nuotaikos bei iaugusi populizmo
grsm.
- Aktyvaus NBP9 (Nordic-Baltic-Poland 9) formato bendradarbiavimo ir geopolitins
integracijos ms regione, kaip svarbiausio atgrasymo instrumento, stoka.
- lungani valstybi Ryt kaimynystje perspektyva.

Tokius geopolitinio saugumo ikius Lietuva gali skmingai veikti tik laikydamasi aiki ir
nekintam princip savo usienio reikal politikoje ir nuosekliai siekdama aiki ilgalaiki tiksl,
kuriuos apibriame taip:

- Utikrinti spari tolesn Lietuvos infrastruktrin (laidais, vamzdiais, keliais, bgiais ir kt.)
integracij ES, tai suvokiant kaip Lietuvos geopolitinio saugumo didinimo instrument.
- Skatinti Ryt kaimynysts ali, vis pirma Ukrainos, europin integracij, dirbant tiek
paiose Ryt kaimynysts alyse, tiek ir Vakar sostinse europinio saugumo erdv negali
pasibaigti 30 km. Rytus nuo Vilniaus.
- tikinti Vakar politinius lyderius ilgalaiks Putino grsms realumu. iam tikslui svarbu
inicijuoti ilgalaiks geopolitins Vakar strategijos Rusijos atvilgiu parengim.
- Siekti kuo glaudesns partnerysts su JAV. Potencialus JAV nusisukimas nuo Europos yra
mums geopolitikai itin pavojingas. Todl turime investuoti ne tik savo karin gynyb, bet ir
 243

tas usienio politikos priemones, kurios padt ilaikyti JAV dmes ir sitraukim ms
regiono reikalus.
- Stiprinti europin solidarum aikiai suvokiame, jog europins vienybs stoka yra ms
geopolitiniam saugumui itin pavojinga ir ES silpninanti liga.
- Sukurti bei stiprinti realiai veikiant NBP9 bendradarbiavimo format bei inaudoti j kaip
pagrind usienio politikos tikslams siekti.

2. Ms pasilymai: usienio politikos tikslai ir instrumentai jiems gyvendinti

Esame sitikin, jog ioje programoje numatyti ingsniai bus kokybinis lis, leisiantis atliepti
esminius strateginius ikius, su kuriais ms alis bei visas regionas susiduria iandien ir bus
priverstas susidurti ateityje. Todl i karto po rinkim esame pasiry gyvendinti emiau idstytus
esminius usienio politikos tikslus, numatant ir konkreius instrumentus jiems pasiekti.

2.1. Bendrieji principai

Svarbiausias ms prioritetas tvirtinti Lietuvos usienio politik kaip vien i pagrindini

nacionalinio lygmens politikos prioritet, orientuot, vis pirma, Lietuvos saugumo didinim
strategini iki akivaizdoje. Esame pasireng dti visas pastangas tam, kad paverstume Lietuvos
diplomatij realiai veikiania prieakine valstybs nacionalini interes gynybos linija.

2.2. Pagrindiniai Lietuvos saugumo partneriai

a) Atgaivinsime iki XVI-osios Vyriausybs egzistavusius iskirtinius dvialius santykius su

JAV. Siekdami utikrinti aktyv JAV sitraukim ms regiono reikalus, umegsime
glaudius ryius su naujja alies administracija konkreiai regioninio saugumo, energetikos
ir ekonominiais (prekybos) klausimais. Turdami tiksl, kad JAV turt kuo daugiau tikslios
naujausios informacijos i ms regiono, be oficiali JAV valdios institucij plsime
bendradarbiavim su vairiais alyje veikianiais smegen centrais (think tanks) bei abiej
partij elitu.
b) Sieksime ymaus ir nuolatinio JAV karini pajg buvimo Lietuvoje. Aktualizuosime JAV
politins vadovybs dmes iaurs-Baltijos valstybi blokui, vis pirma, pasinaudodami E-
pine bendradarbiavimo formatu (angl. Enhanced partnership in Northern Europe).
c) Sieksime, kad auganios Rusijos grsms ir kit globali iki akivaizdoje NATO ir toliau
ilikt vieningu ir veiksmingu bloku, neutralizuojaniu ir pasiruousiu atremti pagrindines
konvencines ir nekonvencines saugumo grsmes tiek Lietuvos, tiek ir viso regiono atvilgiu.
Nuosekliai pltosime Lietuvos kaip konstruktyvios ir savo sipareigojimus vykdanios aljanso
 244

nars vaizd ir dsime visas pastangas tam, kad bt pleiami NATO pajgumai ir veikimo
aktyvumas ms regione. Taip pat, pasitelkdami diplomatinius kanalus, aktyviai veiksime,
kad NATO ilaikyt atvir dur politik.
d) vertindami grsmingai didjani Karaliauiaus srities militarizacij, tebesitsiani Rusijos
agresij Ukrainoje bei kitus regioninio saugumo ikius, stiprinsime strategin
bendradarbiavim saugumo srityje su artimiausiais kaimynais: Lenkija, iaurs-Baltijos
valstybi bloku ir Vokietija valstybmis, kurios be JAV yra vienas esmini ms saugumo
ramsi.

2.3. Apdairi Europos politika

a) Vykdysime apdairi Europos politik pripaindami tolesns Europos Sjungos integracijos

btinyb ir Bendrijos buvim krykelje tarp gilesns integracijos ir fragmentacijos,
tolesniuose integraciniuose procesuose sieksime pusiausvyros tarp nacionalini interes ir
supranacionalini ES institucij iniciatyv. Esame sitikin, jog viena pamatini ms
geopolitinio saugumo slyg europinio solidarumo stiprinimas. Lietuvos visuomen yra
viena i labiausiai proeuropietik ES visuomeni ir euroskeptikas politines nuostatas ji
atmeta, taiau mus turi neraminti kitose alyse neatsaking politik skatinamas radikalus
euroskepticizmas.
b) Sieksime, kad Europos Sjunga neisiadt pltros politikos. Aktualizuosime Europos
Sjungos Ryt politik; plsime 2014 m. ms partijos iniciatyva steigt tarptautin
demokratijos Ryt Europoje rmj tinkl Europe Goes East. Didinsime partneri Vakar
Europos sostinse supratim, kad, jei Europa neis Rytus, Rytai ateis Europ.
c) Skatinsime Europos Sjung imtis aktyvesnio vaidmens kovojant su Rusijos propaganda bei
kitais Kremliaus naudojamais poveikio ES ali politikai instrumentais, tokiais kaip politini
partij Vakar valstybse finansavimas.
d) Remsime Europos Sjungos ir JAV partnerysts gilinim. Sieksime kuo spartesnio laisvos
prekybos sutarties pasiraymo ir sigaliojimo tarp JAV ir Europos Sjungos. Visgi tuo pat
metu pasisakysime prie bet kokius bandymus dubliuoti NATO veikl Europos Sjungoje
formate, tai laikydami funkcija, kuri turi bti paliekama specialiai gynybos tikslais kurtam ir
atitinkamus gebjimus ioje srityje turiniam aljansui.
e) Migrant krizs akivaizdoje uimsime Lietuvos interesus ginani pozicij. Tikdamiesi i
kit ES ali solidarumo Rusijos atvilgiu, turime patys demonstruoti solidarum krizs
labiausiai paeistoms Europos valstybms, taiau negalime pritarti privalomosioms pabgli
primimo kvotoms. i pabgli kriz akivaizdiai parod, kad kai kurios ES valstybs nars
aplaidiai vykd Europos Sjungos sutartimis (pavyzdiui, engeno sutartis) prisiimtus
 245

sipareigojimus. Taip pat tapo aiku, kad europins institucijos neutikrino deramos ES
sutari vykdymo kontrols. Todl sieksime, kad ES valstybs nars stiprint konsolidacij,
politin bendradarbiavim, kartu sprendiant ir migrant kriz. Taip pat ginsime nuostat, kad
ES privalo stabdyti ekonomini migrant sraut, vis pirma utikrinant efektyvesn iorini
sien kontrol bei mainant finansines paskatas atvykti ES.
f) Savo ruotu, parengsime Lietuvai skub plan valdyti galimiems migrant srautams per
iaurs-Ryt iorin ES sien tendencijos, kurios jau dabar yra pastebimos Suomijos ir
Norvegijos pasieniuose su Rusija. Todl ir pasisakome u efektyvios ES politikos, ginant
iorines ES sienas, tiek pietuose, tiek ir rytuose, greit parengim ir gyvendinim.
Pasinaudojant toki ali kaip Estija ar Latvija patirtimi, svarstysime galimyb pasienyje su
Baltarusija ir Rusija rengti fizinius utvarus. ie utvarai potencialiai bt naudingi ne tik
migrant krizs akivaizdoje, bet ir kovojant su kontrabandos srautais.
g) Pripastame nepakeiiam Jungtins Karalysts vaidmen Europos saugumo architektroje,
ypating ios valstybs reikm transatlantiniams santykiams, o kartu ir fakt, kad pastaroji
alis yra tapusi namais daugiau nei 150 tkstani Lietuvos moni. Todl i Europos
Sjungos traukiantis Jungtinei Karalystei, sieksime minimizuoti neigiamus io pasitraukimo
padarinius. Stiprinsime diplomatinius santykius su ia Lietuvai kariniu bei politiniu poiriu
svarbia ir ms alies nacionaliniams interesams artima didija Europos valstybe. iam
tikslui pasitelksime alternatyvius dvialius, regioninius ir daugiaalius formatus.
h) Dsime maksimalias pastangas, kad, pasitraukus Jungtinei Karalystei, ES ilaikyt aiki
strategin transatlantins politikos krypt bei, nepaisant vis daniau matom palanki
nuotaik valdaniajam Rusijos reimui vairiose Pranczijos, Vokietijos, Italijos bei kit ES
ali nari politinse partijose, tst principin laikysen Rusijos atvilgiu ypatingai
ekonomini sankcij pratsimo klausimu.
i) Turime pripainti, kad po Britanijos pasitraukimo i ES Vokietija yra ir bus natralus ES
lyderis, o solidari partneryst su Vokietija yra viena i ms geopolitinio saugumo garantij.
Galime diaugtis, kad Vokietija ir jai iuo metu vadovaujanti krikioni demokrat partja
(CDU) gerai supranta ikius Europos saugumui, kuriuos kelia Putino Rusija, taiau tuo pat
metu turime padaryti visk, kad tok pat supratim turt ir Vokietijos socialdemokratai
(SPD).

2.4. Veikli regionin politika

a) Esame pasiruo ymiai daugiau laiko ir finansini itekli investuoti regionin partneryst.
Atgaivinsime Baltoskandijos idj, skatindami gilesn iaurs-Baltijos valstybi atuoneto bei
Lenkijos bendradarbiavim (NBP 9) saugumo, ekonomikos, politikos ir kultros srityse.
 246

Ypating dmes skirsime iaurs-Baltijos ali svarbiausi gimining politini partij bei
geopolitini ir saugumo smegen centr (think tanks) bendradarbiavimo skatinimui,
finansuojant bendrus j projektus, bei bendroms diplomatinms iniciatyvoms ES Ryt
Partnerysts alyse.
b) Utikrinsime glaudesn iaurs-Baltijos valstybi atuoneto bendradarbiavim su Lenkija bei
atkursime iaurs lanko bendradarbiavimo format, apimant iaurs-Baltijos region ir
Jungtin Karalyst (kaip jau minta, ios valstybs traukimas vairius bendradarbiavimo
formatus, jai pasitraukus i ES, yra itin svarbus). iais ingsniais sieksime sukurti kuo
platesn blok, funkcionuojant kaip atsvara auganiai Rusijos agresijai regione.
c) Esame sitikin, jog aukiau aptarti regioniniai formatai ateityje vaidins reikming vaidmen
ne tik formuojant bendr gynybos politik (koordinuojant j su NATO), bet ir ilaikant
param Ukrainai, kuri ilgainiui gali bti umirta Vakar sostinse. Ukrainos ekonomin,
politin ir karin skm, transformuojantis saugi, stabili ir europietik valstyb, bt
didiausias indlis ms valstybs ir viso regiono saugumo stiprinim. Tai suvokiant,
Ukraina turi tapti dar didesnio ms rpesio ir dmesio objektu turime ymiai intensyviau,
pasitelkdami turimus ir pltodami naujus diplomatinius kanalus, rpintis parama Kijevui
Vaingtone, Briuselyje, Londone ir kitose senosiose sostinse.
d) Diplomatinmis pastangomis mainsime didjani atskirt tarp Baltijos regiono valstybi ir
Vyegrado ali usienio politikos nuostat. Sieksime, kad kaip manoma daniau ES
politikoje iaurs-Baltijos ir Vyegrado blokai kalbt vienu balsu ypatingai saugumo
tematika, taip bent dalinai atsveriant dabartiniam Rusijos remui palankius sentimentus ES
viduje.

2.5. Atsakinga kaimynysts politika

a) Sieksime iuo metu stokojamo glaudesnio usienio politikos nuostat derinimo ir pozicij
koordinavimo su kaimyninmis Baltijos valstybmis. Lietuva imsis iniciatyvos parengiant
Baltijos integracijos plan, numatant priemones, skirtas gilesnei infrastruktros, vis pirma
energetikos ir transporto sektoriuose, bei karini pajgum integracijai. Be to, bus siloma
pertvarkyti Baltijos Asambljos veikl, numatant iam formatui centrin atsakomyb
tolesni strategini integracijos projekt gyvendinimo prieira ir koordinacija.
b) Skatinsime atvir, bendrais strateginiais interesais grst dvial dialog ir bendradarbiavim
su Lenkija. Siekime pertvarkyti Lietuvos-Lenkijos parlamentins asambljos veikl,
koncentruojantis bendr strategikai svarbi projekt parlamentins prieiros ir
parlamentins diplomatijos iniciatyv gyvendinim. Skatinsime Lenkijos kaip natralios,
organikos regiono lyders vaidmen nuo regiono saugumo iki transporto ir energetikos
 247

infrastruktros klausim. Skirsime bendr dmes spartesniam Vilnijos krato ir Seini krato
ekonominiam-socialiniam vystymuisi ir tam reikaling investicini ir ekonomini projekt
gyvendinimui. Skatinsime gilesn karin bendradarbiavim (skaitant bendrus karinius
sigijimus) bei bendros istorijos ir kultros painimo projektus.
c) Santykiuose su Baltarusija imsims reali priemoni (skaitant ir statymikai tvirtint
nuostat nepirkti baltarusikos elektros), kad bt atsisakyta nesaugios Astravo atomins
jgains statyb ir Lietuva netapt energetini ir ekologini iki kaitu. Lietuvos pozicija
Europos Sjungoje dl Baltarusijos bus tiesiogiai priklausoma nuo kaimyn geranorikumo
sprendiant Astravo jgains klausim, demilitarizuojant Lietuvos kaimynyst bei atgaivinant
demokratinius ir mogaus teisi institutus.
d) Santykiuose su Rusija liksime itikimi demokratijos, abipuss pagarbos, tarptautins teiss
normoms, suverenumo ir istorinio teisingumo (okupacins alos pripainimo) principams. Tik
vienodas i princip supratimas ir Rusijos politins sistemos grimas prie pamatini
Europos vertybi gali suteikti postm santyki atilimui. Toliau aktyviai tarptautiniu lygiu
kelsime klausim dl Gruzijos teritorij okupacijos ir aneksijos, Krymo okupacijos ir
aneksijos bei Rusijos karo Ukrainoje. Ir toliau dsime visas pastangas, kad sumaintume
Rusijos politin, energetin ir ekonomin tak Lietuvos politiniam gyvenimui.
e) Pltosime nuoird dialog su demokratine, KGB leifo neturinia Rusijos opozicija.
Sieksime paversti Vilni ne tik ekonominiu, bet ir demokratijos Silicio slniu, kuriame bt
dirbama su autoritarini reim pavergt ali demokratinmis jgomis (i Baltarusijos
priversto pasitraukti Europos humanitarinio universiteto veikla yra rodymas, jog tai
manoma).

2.6. Usienio reikal ministerijos veiklos pertvarka

a) Usienio reikal ministerijos veikloje nebebus apsiribojama vien daugiaals diplomatijos

formatais Briuselyje bei twitterins diplomatijos pareikimais. Grime prie gilios ir
aktyvios dvials ir regionins diplomatijos skmingos usienio politikos pamato.
b) Suvokdami btinyb reikmingai didinti ne tik nacionalin gynybos biudet, bet ir plsti
geopolitins gynybos pajgumus, sipareigojame per 2016-2020 m. kadencij Usienio
reikal ministerijos biudet enkliai padidinti, ypating dmes skiriant realiam diplomatini
pajgum dviali, regionini, daugiaali stiprinimui.
c) Grinsime Usienio reikal ministerijai aiki udavini formulavimo ir vykdymo sistem.
Perirsime diplomatins tarnybos struktr pagal svarbiausius usienio politikos prioritetus,
atsisakysime ministerij sugrint sovietins lygiavos" bei subjektyvi princip vertinant
 248

diplomat darb; susiesime kiekvieno asmens diplomatin karjer su konkrei ikelt

udavini gyvendinimu.
d) Vadovaudamiesi gerja usienio ali, toki kaip Izraelis, turinio didel dirb kibernetinio
saugumo srityje, patirtimi, papildomai investuosime technologines saugumo priemones, kad
ateityje bt maksimaliai apsisaugota nuo panai i kadencij Lietuvos diplomatins
tarnybos atvilgiu atlikt pavojing kibernetini atak.

2.7. Tautos savimons ir ryi su Lietuvai ilaikymas

a) Gyva ir tarptautinje erdvje nuosekliai puoseljama Lietuvos istorin atmintis yra ms

valstybs tstinumo, prestio ir tautos konsolidacijos pamatas globaliame XXI amiaus
pasaulyje. Dl ios prieasties, Usienio reikal ministerijos darbotvark grinsime
nuosekli, aktyvi, patriotizmo skatinimo ir tautins savimons ilaikymo principais grst
istorijos politik.
b) vertinsime galimybes statymikai tvirtinti princip, jog LR Konstitucijoje numatytai
slygai, kad Lietuvos pilietis negali kartu bti ir kitos valstybs pilietis, bt taikoma iimtis
tais atvejais, kai Lietuvos pilietis natralizuojasi ir gyja pilietyb valstybs, su kuria Lietuva
kartu priklauso Europos Sjungai arba NATO. Toks dvigub pilietyb teisinantis principas
leist ilg laik Vakar valstybse gyvenantiems tautieiams ir j eimos nariams ilaikyti
real pilietybs institutu grst ry su Lietuva bei svariai prisidt pltojant globalios
Lietuvos idj.
c) Skatinsime ir finansuosime Lietuvos ieivi, usienio alyse laikinai arba nuolat gyvenani
Lietuvos piliei iniciatyvas, skirtas tautinio tapatumo isaugojimui, ryi su Lietuva
palaikymui ir pilnaveriam sitraukimui Lietuvos valstybs gyvenim.

2.8. Piliei gerov

a) Pasinaudodami vedijos SIDA (Swedish International Development Agency) pavyzdiu,

steigsime Lietuvos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentr, kuri,
bendradarbiaujant su Lietuvos verslu, leis patrigubinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo
politikos svor ir veiksmingum Rytuose ir visame pasaulyje.
b) Utikrinsime, kad Lietuvos diplomatins ir konsulins atstovybs usienyje atmest
biurokratinius stereotipus bei tapt realiais ramsiais kiekvienam usienio alyje
apsistojusiam arba gyvenaniam Lietuvos pilieiui. Ypating dmes skirsime pagalbai
pilieiams, susiduriantiems su po Jungtins Karalysts pasitraukimo i ES ikilusiomis
teisinmis ir kitomis susijusiomis problemomis.
 249

2.9 Efektyvi ir rezultat orientuota ekonomin diplomatija

Vykdysime koordinuot, aikiai apibrtus prioritetus turini ekonomin diplomatij, skirt

Lietuvos eksporto ir vaiuojamojo turizmo skatinimui, usienio investicij pritraukimui, darbo
viet Lietuvoje krimui bei tarptautini ekonomini, infrastruktrini ir energetini projekt
gyvendinimui alyje ir regione.

a) Optimizuosime ekonomini interes usienyje atstovavim sukurdami viening

atstovavimo usienyje sistem ir atstov usienyje skyrimo tvark.
b) Sukursime kompetenting ekonomines funkcijas atliekani diplomatinse atstovybse
darbuotoj tinkl, kur sudarys diplomatai-ekonomistai, komercijos ata ( komercijos
ata postus skiriant agentr Versli Lietuva, Investuok Lietuvoje ir Dirbk Lietuvai
atstovus), taip pat pagal rinkos poreikius samdomi vietiniai darbuotojai ekonominms
funkcijoms atlikti.
c) Ugdysime ekonomins diplomatijos atstov kompetencijas, skatindami LR Usienio
reikal ministerijos ekonomini padalini ir agentr Investuok Lietuvoje, Versli
Lietuva bei Dirbk Lietuvai atstov tarpusavio rotacij ir efektyvesn veiklos
koordinacij, taip pat organizuodami tikslinius specifinius mokymus.
d) Atsivelgdami ekonominiam bendradarbiavimui svarbi usienio ali specifik ir
vairiais pjviais (eksportas, investicijos, turizmas, inovacijos ir moksliniai tyrimai) atlikt
rink analizi rezultatus, formuluosime ekonomins diplomatijos veiklos udavinius
diplomatinms atstovybms Lietuvos verslui svarbiose usienio rinkose. Nustatysime
uduoi gyvendinimo atskaitomybs formas.

Vietoje ekstensyvios ir neefektyvios iandien matomos Lietuvos diplomatini atstovybi

pltros, stiprinsime ekonomin atstovavim prioritetinse rinkose, taip pat ilaikysime aktyvias
ekonomins diplomatijos veiklas tradicinse eksporto skatinimui ir usienio investicij pritraukimui
svarbiose alyse.

3. Baigiamosios nuostatos

Tikime, kad per ateinanius ketverius metus nuosekliai gyvendinus ioje programoje
idstytus tiklus bus galima pasiekti kokybin l Lietuvos usienio politikoje, leisiant bti
pasiruous susidoroti su iandienos ir ateities strateginiais ikiais.
TS-LKD yra pasirengusi i karto po rinkim imtis atsakomybs u i politikos srit
sudtingoje dabartinje geopolitinje situacijoje paprasiausiai nebegalime sau leisti turti
neefektyvios, nenuoseklios ir vis egzistuojani galimybi neinaudojanios usienio politikos.
 250

Rengjai: A. Aubalis, A. Kubilius, L. Kasinas, . Pavilionis, V. Aleknait-Abramikien, M.

Liutvinskas.
 251

TAUTINI BENDRIJ POLITIKA

Pagrindiniai ms sipareigojimai tautini bendrij politikos srityje:

1) Vilniaus ir alinink rajonams kursime Laisvj ekonomin zon bei steigsime valstybin
investicin Vilniaus regiono fond;
2) Sukursime Pietryi Lietuvos bendruomeni fond, skirt didinti bendruomeni
savarankikum greta vietos valdios institucij; kursime palankesnes slygas demokratijos
pltrai regione;
3) Skatinsime tautini bendrij integracij visos Lietuvos kultrin erdv aktyviau puoseljant
i bendrij kultrin paveld;
4) Sukursime alternatyv posovietiniam kurstomajam informaciniam laukui Vilniaus regione bei
remsime tautini bendrij kalbomis skleidiam objektyvi iniasklaid;
5) Sudarysime slygas pilnavertikam tautini bendrij dalyvavimui Lietuvos vietimo sistemoje
gaunant geriausi isilavinim.

Viena srii, kurioje Lietuva pastaruoju metu stokojo aikesns linijos yra tautini bendrij
politika.
Per 26 metus valstybs santykiai su tautinmis bendrijomis Lietuvoje perjo skirtingus etapus
ir intensyvumo lygius nuo Jedinstvos pastang 1990-j Kovo 11-osios ivakarse tarnauti
Maskvai, stengiantis isaugoti Soviet imperij, iki Vilniaus regiono gyventoj vangaus dalyvavimo
1991-j vasario 9-os nepriklausomybs referendume. Nuo lenk teritorins autonomijos skelbimo
Vilniaus krate iki Vyriausybs pastangomis per klitis kuriam lietuvik mokykl ir gimnazij
iame regione. Nuo Valdemaro Tomaevskio vadovaujamos Lenk rinkim akcijos sigaljimo
politiniame lenk bendruomens veikimo lauke iki ios politins jgos susivienijimo su rus
manipuliuojamos bendruomens politinmis jgomis (tuo diaugiantis Kremliui ir tam pritariant
oficialioje Varuvoje, kurioje kur laik vyravo keista, neproduktyvi Lenkijos ir Lietuvos santyki
samprata).
Visa tai vyko ir vyksta Lietuvos parlamentinms partijoms per paskutin deimtmet vis labiau
atsiribojant nuo Vilniaus regiono problem. Kadangi kratas yra uvaldytas vienos politins jgos,
kitos partijos galvoja, kad ia nemanoma gyvendinti racionalios valstybins politikos, padedanios
veiksmingiau sprsti io krato problemas ir padti jame gyvenanioms tautinms bendrijoms
aktyviau silieti visos Lietuvos gyvenim.
Skirtingai nuo ios nelabai skmingos Tautini bendrij politikos krypties, Lietuva daug
pasiek isprsdama santyki su yd bendruomene ir atviro poirio tragik Holokausto istorij
 252

Lietuvoje problemas. Tai sudar galimybes susiformuoti naujos kokybs santykiams tarp Lietuvos ir
Izraelio.
Tai rodo, kad Tautini bendrij Lietuvos valstybin politika gali bti skminga, jeigu valstyb
turi aik svarbiausi tautini bendrij specifini problem supratim ir aiki valstybin strategij,
kaip tas problemas reikia sprsti.
Deja, sprendiant kitas ir kit tautini bendrij problemas tokio sisteminio valstybinio
poirio pritrkdavo, ypa kalbant apie Vilniaus region ir jame sutelktai gyvenanias tautines
bendrijas. Todl kai kalbame apie valstybins Tautini bendrij politikos stygi, turime vis pirma
kalbti apie valstybin Vilniaus regiono politik, kuri privalo bti ymiai platesn nei vien tik
asmenvardi raymo problema.
ia programa silome nauj sistemin poir tautini bendrij politik Lietuvoje, tai, kas
ioje politikoje yra neisprsta, daugiausiai dmesio skiriant Vilniaus regiono problemoms. Vis
pirma siekiame trumpai vardinti pagrindines problemas, o toliau pateikiame ir eil artimiausio
laikotarpio bei ilgalaiki priemoni ar program, kurios tokias problemas padt sprsti.
I pradi aptarsime problemas, kurios kyla paiose tautinse bendruomense ar j gausiai
gyvenamose teritorijose. Daugiausia dmesio skirsime Vilniaus regionui ir ten gyvenaniai Lietuvos
lenk bendruomenei. Taip pat aptarsime ir kelet problem, kurios kyla i lietuvi tarpe vyraujanio
Lietuvos istorijos naratyvo, jo slygoto poirio Lietuvoje gyvenanias tautines bendrijas.
Raant Tautini bendrij politikos programines gaires buvo remiamasi sukauptomis iniomis
bei anksiau publikuotomis ekspert valgomis.

I. Tautini bendrij politikos problemos

vardiname eias pagrindines Tautini bendrij politikos problemas, kurias btina

neatidliojant sprsti:

1. Vilniaus regiono ekonominis skurdas

Daugelis tyrim rodo, kad aplink Vilni esanios kaimikosios savivaldybs, daugiausia
gyvenamos lenkakalbi, yra santykinai skurdios ir negebanios inaudoti alia esanio didmiesio
ekonomins galios ir potencialo. Regionas, kur sudaro Vilniaus ir alinink rajonai, pagal
pasaulines ir Europos Sjungos ali tendencijas turt bti labiausiai ekonomikai ivystytas dl
alia esanios valstybs sostins, taiau yra prieingai regionas pagal daugel socioekonomini ir
kriminogenini rodikli atsilieka ne tik nuo kit didmiesi kaimynystje esani administracini
rajon, taiau konkreiais aspektais yra apskritai prasiausioje situacijoje. Nusikalstamumas regione
ymiai lenkia ir visos Lietuvos vidurk (atitinkamai 1127,7 nusikalstam veik tkstaniui gyventoj
 253

Lietuvoje ir 1260,2 Vilniaus rajone), o Vilniaus rajono gyventoj dalyvavimas kultros ir sporto
renginiuose yra 5 kartus maesnis nei Kauno rajone.
Kaip rao Mariusz Antonowicz67:
/.../Vilniaus ir alinink rajon, kuriuos jau ilg laik valdo LLRA, ekonominiai rodikliai
nra geri. Lietuvos laisvos rinkos instituto daromame savivaldybi reitinge i vis 53 rajon
savivaldybi Vilniaus rajonas um 39, alinink rajonas 45 viet. Vilniaus rajono savivaldyb
um 34 viet pagal rodiklius gyventojams, 44 pagal rodiklius investuotojams ir 39 pagal
administravim. alinink rajono atitinkamos vietos 42, 51 ir 22 (15). alinink rajone yra
maiausias vidutinis atlyginimas Lietuvoje 492,4 eur (visos alies 699,9 eur 2015 m. pirmo
ketvirio duomenimis) (16). Vilniaus rajone vidutinis atlyginimas tuo paiu laikotarpiu siekia 641 .
Akivaizdu, kad abu rajonai neinaudoja savo ekonominio potencialo. Ekonomin Vilniaus krato
atsilikim lemia daugyb veiksni. Pirmiausia trksta kvalifikuotos darbo jgos, Vilniaus kratas
tebra agrarinis. mons, kurie galt dirbti versle, auktj technologij srityje arba paslaug
sektoriuje, daniausiai persikrausto Vilni arba emigruoja. Visa tai labai apsunkina investicij
pritraukim. Antra, Vilniaus krato ekonomin padt blogina siena su Baltarusija. Dl savo
nepralaidumo ji nukirto daugyb natrali prekybini keli. Diskusijose apie Vilniaus krato
ekonomin padt ir strategijas jai gerinti danai ikeliama mintis, kad Vilniaus kratas galt tapti
prekybinio kelio su Baltarusija logistikos centru/.../.
Treia, prie dabartini ekonomini problem prisideda vietos valdia, kuri skiria maai
dmesio krato ekonominei gerovei. I dalies tai lemia kompetencijos stoka. Didioji dalis LLRA
politik i Vilniaus ir alinink rajon turi dar sovietmeiu gyt isilavinim ir menkai imano,
kaip pritraukti investicij ar tobulinti infrastruktr. Kita vertus, vietos valdia dl politins
konkurencijos stokos neturi joki paskat rimtai usiimti ekonomine gerove. Ypa kai tai galima
panaudoti savo valdiai tvirtinti. Vilniaus kratas jau seniai garsja istorijomis, kaip socialinis
bstas, imokos, savivaldybs usakymai verslininkams, darbas mokyklose ir savivaldybs
administracijoje yra skiriami tik LLRA lojaliems asmenims, o rinkj balsai perkami u dotacijas
ir subsidijas vandeniui ar ildymui.
Dl viso to ir nra savarankikos Lietuvos lenk viduriniosios ekonomins klass. Tai reikia,
kad itaip nra sukuriama pakankama paklausa kokybikam vietimui Lietuvos lenk mokyklose,
kokybikai lenk kultrai ir Lietuvos lenk politikai, kuri realiai sprst gyventoj problemas, o ne
usiimt niekur nevedania konfrontacija. Didesn Lietuvos lenk ekonomin gerov automatikai
suartint juos su didesne Lietuvos visuomens dalimi. Tai leist sitikinti, kad lietuviai yra tokie patys
normals mons kaip ir kitos Europos tautos: vieni mgsta lenkus, kiti nemgsta, o didiajai daliai
67
M. Antonowicz, Penkios Lietuvos lenk problemos. K daryti? http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/m-
antonowicz-penkios-lietuvos-lenku-problemos-ka-daryti.d?id=69026162
 254

tai yra tiesiog nesvarbu. Tai taip pat parodyt, kad LLRA kuriami mitai dl neva prigimtins ir
visuotins lietuvi polonofobijos tra politins manipuliacijos. Btent dl to LLRA nra motyvuota
rimiau usiimti Vilniaus krato ekonomine pltra. Taiau ios bdos nebt tokios didels, jei
Lietuvos pagrindins partijos skirt daugiau dmesio Vilniaus kratui. Deja, bet pastaruosius 10
met jos j tiesiog ignoravo.

2. Socialinis, kultrinis regiono skurdas ir demokratijos stoka

Ekonominis regiono skurdas nulemtas daugelio prieasi. Tradicikai is regionas niekada

nebuvo turtingas, taiau spartesniam jo vystymuisi trukdo ir iandien susiklosts regiono kultrinis,
politinis udarumas, socialinis skurdas ir demokratijos stoka. Tai vienas kit skatinantys ir
papildantys procesai: ekonominis regiono atsilikimas neleidia subrsti stipresnei vidutinei klasei, o
pastarosios silpnumas neskatina formuotis turtingesnei socialinei, kultrinei, kartu ir politinei
alternatyvai bei demokratinei sanklodai. Vietos politikams stagnacin situacija atrodo naudinga, nes
padeda isaugoti netrukdom politin viepatavim, kartu atimant i vietos moni galimybes
savarankikai pasirpinti savo ir savo eim gerove.
Regione dominuojanti politin jga Lietuvos lenk rinkim akcija (toliau LLRA) bando
kurti tamp tarp lietuvi ir kit tautybi Lietuvos Respublikos piliei, lygiagreiai stiprindama
klientelizmu ir nepotizmu paremt savo struktr visuose pietryi Lietuvos rajonuose. LLRA nra
suinteresuota teigiamais pokyiais regione, nes gausesns investicijos, daugiau darbo viet
privaiame sektoriuje, didesni atlyginimai reikt tai, kad vietos gyventojai tapt maiau priklausomi
nuo savivaldybs, t.y. nuo jos skirstom socialini paalp, nuo darbo savivaldybs monse ar
staigose.
Ypatinga LLRA atrama socialiai remtini asmenys, kurie yra iimtinai priklausomi nuo
savivaldybs darbuotoj, skirstani jiems vienokias ar kitokias grybes: socialin bst, paalpas,
darb. Paramos teikimas suasmeninamas ne tik dlto, jog j teikiantys priklauso LLRA arba yra su ja
susij. Taip yra ir dlto, jog nemaa dalis socialiai paeidiam asmen rajone nepakankamai moka
lietuvi kalb ir imano alies teisin baz, todl tampa visikai priklausomi nuo administracijos
valdinink. Tik nuo j geros valios danai priklauso, ar interesantas bus informuotas apie jam
priklausanias socialines imokas, jau nekalbant apie tai, kad u j elementariai bna upildomi
praymai ir kiti dokumentai valstybine kalba.
Galima konstatuoti, kad regione ymiai silpniau nei vidutinikai Lietuvoje isivyst
visuomens socialiniai dariniai: bendruomens, asociacijos, nevyriausybins organizacijos, bendr
interes susivienijimai. Greta LLRA, kit alternatyvi politini tautini bendrij darini, kuriuos
 255

galt rinktis tautini bendrij rinkjai, taip pat praktikai nra, o tai neleidia atsirasti vairovei ir
skatina regiono udarum.
Regionas ir tautini bendruomeni gyvenimas kenia ne tik nuo udarumo, bet ir nuo
istorikai pokario laikais susiklosiusios problemos Vilniaus regione vyraujanios lenk ir rus
tautins bendrijos kenia dl inteligentijos, politinio ir kultrinio elito stokos68. Dl to, kaip teigia M.
Antonowicz, nra susiformavusi stipri Lietuvos lenk kultra. Pastaroji ilieka provinciali ir silpna.
Tokia kultra natraliai tampa nepatraukli daugeliui Lietuvos lenk, o kaimikuose lenkikuose
rajonuose spariai plinta primityvioji rus kultra. Tokia posovietin rusika kultra kaimikose
vietovse yra prieinamesn ir patrauklesn u lenkik, todl daugelis lenk, ypa vyresni nei 45
met, bdami dl sovietini tradicij palankiau nusiteik rus nei lietuvi kalbai, persiorientuoja
j.69 Taip didele dalimi yra dl to, kad Lietuvos lenkai palyginus prastai moka lenk kalb.
Ekonominis, socialinis ir kultrinis skurdas sukuria palankias slygas demokratijos skurdui
vienos politins jgos visuotiniam dominavimui, nepaliekant joki galimybi ir erdvs alternatyviai
miniai, kritinei visuomeninei valdios kontrolei bei moni teisei laisvai rinktis. Egzistuojantis 5
proc. rinkim Seim ir 4 proc. savivaldybi Tarybas barjeras riboja galimybes atsirasti
alternatyvioms politinms jgoms, galinioms atstovauti t pai tautin bendrij.
Tokius demokratijos skurdo poymius galima matyti ir kitose Lietuvos savivaldybse, tai
tyrinja Lietuvos politikos mokslininkai. Visgi Vilniaus regione ie procesai gyja ypating bruo,
nes vietos valdia ir opozicija skiriasi ne tik ideologinmis nuostatomis, bet ir etnine priklausomybe.
alinink rajone lietuviai sudaro tik apie 10 proc. gyventoj, todl savivaldybs mastu jie yra tikra
vietin tautin mauma. Lenk rinkim akcijai dominuojant savivaldybje, i mauma neturi joki
reali galimybi ginti savo teisi politinmis priemonmis.
Viea paslaptis, kad socialiai, ekonomikai ir kultrikai skurdioje aplinkoje totali valdi
turinti tautin partija naudojasi savo administraciniais resursais tam, kad rinkjams perduot
vienintel teising ini jeigu balsuosite u t partij, gausite pensijas, paalpas ir malk. Kitoki
ini ie rinkjai ir negauna, nes jokia kita politin jga neturi reali galimybi pasisti alternatyvi
ini, nes iniasklaidos, kuri skelbt alternatyvias nuomones, praktikai nra.
Pastaruoju metu pastebimas dalies lenkakalbi iniasklaidos priemoni atitolimas nuo
fundamentaliosios LLRA politins linijos (vienas, bet toli grau ne vienintelis pavyzdys radijo
stotis Znad Wilii). Jas netgi imta sksti Lenkijos pareignams, atsakingiems u finansin param
iniasklaidai, taip siekiant vl susigrinti pastarsias LLRA glb ar bent jau atimti finansavim
i Lenkijos Respublikos ido. 2016 m. LLRA nario ir atstovo Vilniaus miesto savivaldybs taryboje

68
A. Kubilius, Ir a myliu Lenkij. http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-kubilius-ir-as-myliu-
lenkija.d?id=67006626
69
M. Antonowicz, Penkios Lietuvos lenk problemos. K daryti? http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/m-
antonowicz-penkios-lietuvos-lenku-problemos-ka-daryti.d?id=69026162
 256

Jaroslavo Kaminskio pastangomis buvo steigta vieoji staiga Zorza, kuri siekia kurti Pietryi
Lietuvoje lenk, lietuvi ir baltarusi kalbomis transliuojani radijo stot. Tai parodo, kad praradusi
kontrol Znad Wilii atvilgiu LLRA siekia susikurti alternatyvi radijo platform.
Likusios LLRA kontrolje visuomens informacins priemons Tygodnik
Wilenszczyzny, Magazyn Wilenski ir L24.lt ilaiko tvirt ry su V. Tomaevskio vadovaujama
partija bei toliau formuoja vienai partijai palank skriaudiamj bei apgultos tvirtovs naratyv.

3. Informacinio lauko ir tautini bendrij tapatybs problemos

Kaip teigia V. Tamoaitis70, rusika iniasklaida tarp Lietuvos lenk yra ymiai populiaresn
u lenkikj. Tai lemia tas faktas, kad Lietuvos lenkai, kaip jau minta, palyginti silpnai moka
lenkikai. I kitos puss, daugelis Vilniaus regiono gyventoj, kurie neturi galimybs naudotis
kabelins ar palydovins televizijos paslaugomis, televizijos eterio bangomis gali stebti tik Rusijos,
Baltarusijos, nelabai irimos usienio lenkams skirtos TV Polonia ar Lietuvos televizij lietuvikas
programas.
Tai patvirtina ir M. Antonowicz cituojami moksliniai tyrimai: 2010 m. Tartu universiteto
mokslinink atliktas tyrimas parod, kad bendraudami su draugais ir moni kompanijose tik 21
proc. Lietuvos lenk vartoja lenk kalb, 31 proc. vartoja lietuvi, 29 proc. rus kalb. Kiti
skaiiai daug niresni: tik kiek daugiau nei pus Lietuvos lenk namuose vartoja lenk kalb, 12
proc. lenk skaito lenkik spaud ir vos 8,5 proc. lenk iri lenkik televizij. Utat net 48 proc.
lenk skaito rusik spaud, 43 proc. klauso rusik radij, 23 proc. lenk namuose vartoja rus
kalb, 20 proc. reguliariai lankosi rus kultros renginiuose. Kingos Geben atlikti tyrimai parod,
kad 92 proc. lenk privaias inutes, elektroninius laikus, asmeninius uraus rao rusikai, 60
proc. lenkikai, 55 proc. lenk su sutuoktiniu kalba lenkikai, o 54 proc. rusikai.
i tendencija neivengiamai veikia ir i moni politines pairas. Dar 2006 m. daryti
tyrimai rod, kad net 40 proc. lenk balsuot u partij, remiam Rusijos. Taip pat 45,7 proc. lenk
teigiamai vertina sovietin santvark, o neigiamai tik 24,6 proc. Beveik ketvirtadalis (24,7 proc.)
lenk teigiamai irjo dabartin Rusijos santvark, o 16 proc. j irjo neigiamai. Daugiau nei
tredalis (34,6 proc.) lenk teigiamai vertino Baltarusij ir 29,6 proc. j irjo neigiamai. 71 Kaip
rodo 2014 metais Mykolo Romerio universiteto mokslinink atlikti sociologiniai Vilniaus regiono

70
V. Tamoaitis, Lenkikasis rus mazgas. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-09-valdas-tamosaitis-
lenkiskasis-rusu-mazgas/119568
71
M. Antonowicz, Penkios Lietuvos lenk problemos. K daryti? http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/m-
antonowicz-penkios-lietuvos-lenku-problemos-ka-daryti.d?id=69026162
 257

gyventoj tyrimai, ios tendencijos regione pamau keiiasi pozityvesn pus, taiau savaiminiai
procesai yra labai lti72.
Tokia situacija Lietuvos lenk bendruomenje sukuria du pagrindinius istorinius naratyvus:
vieni save mato kaip usienyje atsidrusius Lenkijos lenkus (ne kaip Lietuvos lenkus), kiti su
nostalgija prisimena sovietmet. Bet kuriuo atveju abi grups neigiamai iri vaisingesn
perspektyv integruotis Lietuvoje, o tai savo ruotu darosi vis maiau patrauklu jaunesnei ir labiau
isilavinusiai Lietuvos lenk bendruomens daliai, kuri, nutoldama net nuo dominuojanio Lenk
rinkim akcijos politinio veikimo, sudaro galimybes iame politiniame judjime sivyrauti nostalgijos
sovietmeiui ir konfrontacijos su Lietuva nuotaikoms. Jas rykiausiai atspindjo Georgijaus
juostel V. Tomaevskio atlape.

4. Demografin kriz ir inteligentijos stoka

Pasak M.Antonowicz, gyventoj suraymai rodo, kad nuo 1990 m. Lietuvos lenk kas
deimtmet sumaja madaug po 30 000. 1989 m. Lietuvos lenk buvo 258 000 (7 proc. Lietuvos
gyventoj), 2001 m. 235 000 (6,7 proc.), 2011 m. 200 317 (6,6 proc.). 73
Tokias tendencijas lemia tie patys reikiniai, kaip ir visoje Lietuvoje: emas gimstamumas ir
emigracija, bei natrals asimiliacijos procesai: nemaa jaun lenk (ypa Vilniuje) linksta
lietuvikj kultr, beveik pus lenk eim Vilniuje savo vaikus siunia lietuvikas mokyklas.
Tokia situacija dabartinius politinius lenk bendruomens lyderius skatina siekti dar didesnio
separatizmo, klaidingai sivaizduojant, kad taip gali bti stabdomas gyvenimas. I tikrj toks
udarumas duoda prieing efekt.
Kita vertus, vietini politini lyderi skatinamas dirbtinis bendruomens udarumas daro j
nepatraukli naujiems jauniems lyderiams, todl visa bendruomen kenia dl inteligentijos ir
stipresns viduriniosios klass stokos. Inteligentikos lyderysts stoka apsunkina racionalaus dialogo,
btino region kamuojanioms problemoms sprsti, tarp lenk bendruomens, Vilniaus regiono
savivaldybi vietins valdios ir nacionalins valdios galimybes. Inteligentijos stoka Lietuvos lenk
bendruomenje skatina radikali populistin retorik ir atitinkam politin veikim, kuris tinka
ekonomikai, socialiai ir kultrikai skurdiam regionui. Galima pagrstai teigti, jog dl pokario
metais Stalino skatintos lenk inteligentijos repatriacijos Lietuvos lenk bendruomenei praradus
tradicin elitins Vilniaus kultros potencial, jo stoka ir iandien lieka didiausia Lietuvos lenk
bendruomens problema.

72 G.Kaznas, A.Jakubauskas, I.Gaiauskait, R.Kaceviius, A.Visockait Lenk tautins maumos

Lietuvoje identiteto tyrimas , Mykolo Romerio universitetas, 2014.
73
M. Antonowicz, Penkios Lietuvos lenk problemos. K daryti? http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/m-
antonowicz-penkios-lietuvos-lenku-problemos-ka-daryti.d?id=69026162
 258

5. Raidyno, vietimo ir kitos tradicikai aitrinamos problemos

Lenku bendruomens politiniai lyderiai daniausiai kalba apie kitas problemas nei dstoma
ioje programoje. Jie nekalba apie ekonominio vystymosi problemas ar socialini , kultrini bei politini
skurd, nekalba apie informacinio lauko problemas bei viduriniosios klass trkum.
Daniausiai skundiamasi vadinamja tradicine w problema, o pastaruoju metu ir vietimo
problemomis. Jeigu raidyno problema yra konstitucinio lygmens, tai dl vietimo yra skirting
dalyk. Pirma, egzistuoja problemos, susijusios su mokykl tinklo kaita, kurios yra tokios pat kaip ir
gyvendinant valstybins kalbos mokykl tinklo optimizavim. Be to, yra ir specifiniu vietimo
problem, susijusiu su vietimo ir mokslo ministerijos pradtu gyvendinti valstybinio lietuviu
kalbos egzamino suvienodinimu visose mokyklose.
Mokyklos, dirbanios lenk kalba, skundiasi, kad pereinamasis laikotarpis vedant vienodus
egzaminu reikalavimus faktikai neveikia arba veikia labai nelanksiai, todl nukenia lenkik
mokykl abiturientu egzaminu vertinimai. ios mokyklos skundiasi, kad reikalaujant mokyklose eiti
ta paia lietuviu kalbos ugdymo programa , kol kas lenkakalbse mokyklose tam skiriama vos ne
dvigubai maiau valand nei mokyklose valstybine kalba. Tai vietimo ir mokslo ministerijos
sprendiami klausimai ir lenku bendruomene kelia problemas, kurias reikia neatidliojant sprsti.

6. Bendros valstybins tapatybs paiekos

Moderni Lietuva, kurios idja kaip ir visoje Europoje pradjo pltotis nuo XIX a. vidurio, o
realizavosi 1918 metais, nuo pat pradi rmsi tautins valstybs idja, kaip ir daugelis
ugimstani etnini Vidurio Europos valstybi. Po 1918 met tai buvo esmin lietuvi tautos
politins ir ekonomins modernizacijos slyga: inyko luomin diferenciacija, atsirado inteligentijos
sluoksnis, susikr vidurin klas. Toje Lietuvoje buvo subrandinta valstybingumo tradicija ir laisvs
idja, kuri iliko gyva ir sovietins okupacijos laikotarpiu. Vasario 16-j pasirinktas tautins
valstybs kelias padjo pamatus ir Lietuvos Nepriklausomybs atkrimui 1990 m. kovo 11-j.
Naujj laik valstybs krimosi metu susiformav ms poiriai, istorijos supratimo paradigmos ir
iandien ilieka gyvybingos, jos daro takos ms visuomenje vyraujanioms nuostatoms.
iandien tautins valstybs idj reikia papildyti (jokiu bdu nesuprieinant) politins tautos
koncepcija. Lietuvos tautini bendrij politika turi remtis lietuvi tautos kaip politins tautos
suvokimu. Pagal suvokim kiekviena Lietuvoje gyvenanti tautin bendrija verta tapti integralia
lietuvi (arba Lietuvos) politins tautos dalimi ir puoselti Lietuvos lenko, Lietuvos ruso ar Lietuvos
totoriaus tapatyb. iam procesui reikia permain ir pai lietuvi savivokoje.
Ms visuomenje vis dar vyrauja Lietuvos istorijos supratimas, kuris formavosi nuo pat XIX
amiaus pradios, kai pradjo formuotis tautins valstybs idja. Kaip parodo ne tik i dien
 259

Lietuvos istorikai, bet ir tokie tarptautiniai istorijos moksl korifjai kaip Timothy Snyder74,
lietuvikas LDK istorijos suvokimas formavosi XIX amiaus pradioje ir viduryje, siekiant padti
pamatus etninei valstybei. To meto istorikai ir visuomens veikjai, atsivelgdami lietuvi
nacionalins valstybs krimo lkesius, XIX amiaus pirmoje pusje kr toki Lietuvos istorijos
paradigm, kuri leist lietuvi bendruomenei atsiriboti nuo lenk kultrinio ir politinio dominavimo.
Tiek to meto, tiek XX amiaus pradioje natraliai formavosi tokia Lietuvos istorijos nuo pat
Liublino unijos samprata, kurioje lenk taka ir vaidmuo buvo vertinama i esms neigiamai.
Taip natraliai formavosi vyraujantis lietuvikas LDK ir Abiej Taut Respublikos (ATR)
istorijos supratimas, pagal kur inome ir pripastame ta LDK istorinio ir kultrinio paveldo dali ,
kuri susijusi su lietuvikuoju etnosu. is, kaip inia, per imtmeius vis maiau save siejo su miesto
kultra.
Mes iki iol gyvename su tokiu vyraujaniu savo istorijos supratimu, ms visuomene dar
nepriima to, kas buvo kuriama ir vyko lenku ir ydu bendruomense, kaip organikos ir neatimamos
LDK istorinio ir kultrinio paveldo dalies.
Tokia vis dar vyraujanti paradigma, pasmonje nepripastanti lenku kalbos ir ydu
bendruomens paveldo kaip savo valstybs sudtins dalies, ms visuomenje sukuria papildom
psichologini kompleks, lenku ir ydu bendruomenes vertinant kaip kak, kas nra ms, veikiau
svetima ir kas galbt savaime absorbuosis.
Verta pastebti, kad pastaruoju laikotarpiu santykiams tarp lietuviu ir ydu bei tarp Lietuvos
ir Izraelio gaunant vis auktesne kokybe , lietuviu visuomenje atsiranda daugiau susidomjimo
litvak bendruomens istoriniu ir kultriniu paveldu, ji pradedant suvokti kaip sudtine Lietuvos
istorinio ir kultrinio paveldo dali . Turt spariau keistis poiris ir lenkikj Lietuvos paveld.
Pamau einame prie ymiai platesnio Lietuvos istorijos supratimo, nei vien tik jos atsekami
dinastiniai lietuvikieji puslapiai. Taiau tai vyksta ltai, o sistemingu pastang skatinti platesn
supratim kol kas yra pernelyg maai.

****

Tiek dl vyraujanio ms visuomenje savotikai riboto istorijos supratimo, tiek dl

atsiskyrlikos Lenk rinkim akcijos politinio dominavimo Vilniaus regione, Lietuvos politikai,
deja, nusialino nuo svarbi regiono problem sprendimo. Numota ranka Tautini bendrij politikos
strategini ir taktini nuostat formulavim, traktuojant i politikos srit kaip toki, kurioje
dominuoja Lenk rinkim akcijos radikalus populizmas, o j palaiko ir Varuva, - ir kartu kaip toki,
kurioje dl mint prieasi valstyb negali pasiekti nieko racionalaus.

74
T.Snyder. Taut rekonstrukcija: Lietuva, Lenkija, Ukraina, Baltarusija 1569 1999. Vilnius, Mintis, 2009.
 260

Tokia padtis leidia dar labiau sigalti radikaliam populizmui, todl valstyb turi
vakuum upildyti racionalia Tautini bendrij politika.

II. Racionali valstybin Tautini bendrij politika

Toliau pateikiame kelet programini Tautini bendrij politikos iniciatyv, kurios padt
sprsti aukiau ivardintas problemas. i iniciatyv sraas yra tik pradinis, atspindintis tam tikr
nauj Tautini bendrij politikos nuostat sistem. Ms sitikinimu, Tautini bendrij politika turi
apimti plat spektr sprendim, pradedant ekonominiais Vilniaus regiono vystymo projektais,
imantis politins demokratijos iame regione stiprinimo. i valstybin politika negali apsiriboti vien
paskirais Tautini bendrij politikos klausimais. Naujausi sociologiniai tyrimai (Ryt Europos studij
centras, 2016) rodo, kad palankus poiris Kremliaus vykdom politik yra bdingas socialiai
labiausiai paeidiamiems tautini bendrij sluoksniams. Todl region, kuriuose gausiai gyvena
tautins bendrijos, ekonomins modernizacijos programos turi bti Lietuvos prioritetins. Silomas
naujos Tautini bendrij politikos priemones toliau aptarsime tokia pat eile, kaip aukiau buvo
aptartos pagrindins problemos.

1. Vilniaus regiono ekonominis vystymas

Vilniaus regiono spartesniam ekonominiam vystymui neutenka tradicini priemoni, kurios

iuo metu taikomos visoje Lietuvoje region ekonominiam vystymui.
Be to, iki iol nacionalin valdia apskritai neturjo efektyvios politikos, kuri padt Lietuvos
regionams spariau ekonomikai vystytis. Ms ekonomins programos dalyje pabriame, kad
atsiliekani region spartesniam vystymui silysime speciali Vyriausybs program, kuri remsis
investicij pritraukimu alia tradicini pramons centr kurtas specialias laisvas ekonomines zonas
arba industrinius parkus.
Nors tokios laisvos ekonomins zonos yra sukurtos ir skmingai veikia alia kit didmiesi
kaip Kaunas ar Klaipda, alia Vilniaus iki iol nieko panaaus nra rengta.
Kaip jau buvo sakyta, Vilniaus regiono ekonominis vystymasis negali bti paliktas ligiolinei
savieigai, nes rezultatas yra regiono ekonominis ir socialinis atsilikimas. Valstyb turi gyvendinti
specialius stambios apimties projektus, kad ijudint io regiono ekonomin raid. Silome realizuoti
du tokio pobdio projektus:

a) Vilniaus regiono Laisvoji ekonomin zona

iuo metu daugelis Vilniaus ir alinink rajon gyventoj ieko darbo Vilniaus mieste
veikianiose monse. Esame sitikin, kad abu rajonai ekonomikai daug laimt, jeigu Vilniaus
 261

regione bt kurta laisvoji ekonomin zona, kuri, inaudodama infrastruktrinius privalumus, galt
bti kuriama ties Vilniaus ir alinink rajon riba: tarp Vaidot geleinkeli logistikos parko bei
ilikusios Pagiri industrins infrastruktros ir priartt iki Jain gyvenviets.
Tokia laisvoji ekonomin zona naudot arti esani strategin geleinkeli bei oro uosto
infrastruktr bei bt orientuota potencialiai ateityje atsiversiani Baltarusijos rink. Esame
sitikin, kad toks projektas galt pritraukti daug specifini usienio kapitalo investicij, alia
esantiems Vilniaus ir alinink rajonams sukurt daug tiesiogini darbo viet ir aptarnaujaniuose
versluose paskatint rastis papildomas darbo vietas. inoma, tokio projekto skmei gali pakenkti
netoliese statomos Astravo AE grsm.

b) Valstybinis investicinis Vilniaus regiono fondas

Ekonominje programoje esame nurod, jog planuojame sukurti special fond, kuris,
panaudojant Lietuvai skirtas ES las, Europos strategini investicij fondo, privai bankini ir kit
kredito institucij las, turt beveik 7 mlrd. eur l daugkartinms ir sugrtanioms
investicijoms vairius valstybei svarbius projektus, skaitant inovatyvius bei regioninius privataus
verslo projektus.
Kit ES ali praktikoje netrksta iskirtinio dmesio ir finansins paramos ekonomikai ar
kitaip silpniausiems ali regionams pavyzdi. ES region vystymo politika vykdoma tiek
bendresnio pobdio statymais, numataniais param atskiriems regionams priklausomai nuo j
raidos scenarij (Italijoje 2002 m. kurtas Neisivysiusi srii fondas regioninei pltros politikai
nepakankamai isivysiusiose alies srityse finansuoti), tiek konkreiai vardyt region pltrai
skirtais teiss aktais, kaip antai 2009 m. Slovnijoje priimtas specialus statymas, skatinantis
labiausiai atsilikusio Pomurjs regiono pltr.
Remdamiesi tokia europine praktika ir panaudodami aukiau aprayt didels apimties
valstybin special investicin fond, esame pasireng sukurti ir ipltoti Investicin Vilniaus regiono
fond kaip speciali investicin program. is specializuotas fondas sudaryt galimybes dal
aukiau mint l investuoti vairius Vilniaus regione pltojamus ekonominius projektus.

2. Socialinio, kultrinio ir demokratinio skurdo veikimas Vilniaus regione

a) Socialins vairovs pltra ir Pietryi Lietuvos bendruomeni fondas

Socialinis skurdas apima ne vien tik asmenin mogaus priklausomyb nuo valstybini
socialini paalp bei asocial moni elges paskendus girtuoklystje ar kitose proi
priklausomybse. Visuomens socialinis skurdas apima jos bendruomenins ir asociatyvios veiklos
skurd arba nebuvim. Vilniaus regione btent is socialinis skurdas bado akis: tai akivaizdi
 262

bendruomenins, vairi asociacij ir bendr interes grupi veiklos stoka. i situacija patogi vietinei
valdiai (nes nra kas su jais ginytsi dl moni interes) ir taipgi lemia visapusik regiono
atsilikim.
Valstyb turt realizuoti specifin paramos Socialins vairovs pltrai Vilniaus regione
projekt, subsidijuodama vairi bendruomeni, nevyriausybini organizacij ir asociacij krimsi
ir j veiklos pltr Vilniaus regione. Tuo tikslu esame pasireng kurti special Pietryi Lietuvos
bendruomeni fond. io fondo paskirtis sustiprinti Vilniaus regiono bendruomenes, kurios iuo
metu yra visikai priklausomos nuo LLRA kontroliuojam savivaldos institucij politins valios.
Galimybs Vilniaus regiono bendruomenms gyvendinti nuo LLRA nepriklausomas iniciatyvas
ugdyt demokratij, kurt visuomenin, o ilgainiui ir politin alternatyv, pasirinkimo erdv.

b) Kultrins integracijos skatinimas

Aukiau rayta, kad tiek Vilniaus regiono, tiek ir Lietuvos lenk bei rus bendruomeni
kultrinis gyvenimas stokoja auktesns kultros iniciatyv. Orientuojamasi masins kultros
(daniausiai rusikos) lygmen, kuris darosi vis maiau patrauklus jaunesnei isilavinusiai i
bendruomeni kartai.
Kita vertus, Lietuvoje i bendruomeni kultrinis gyvenimas (dl anksiau mint istorinio
naratyvo paradoks) nra suvokiamas kaip integrali alies kultrinio gyvenimo ir paveldo dalis.
Todl Lietuvos Dain vents repertuare (net etnografiniame Skamba, skamba kankliai vakare)
dainuojamos tik lietuvikos dainos (nors Dain vent yra Lietuvos, tad ne vien tik lietuvi).
Valstybin Etnins kultros globos taryba rpinasi tik vairi lietuvikj etnini grupi (auktaii,
emaii, suvalkiei, dzk) paveldu, bet neturi pareigojimo rpintis lenk, yd, totori ar rus
etniniu paveldu.
Tautini bendrij kultrins integracijos skatinimas turi prasidti nuo paprast dalyk: a)
Lietuvos Dain vent turi tapti tikrai Lietuvos, o ne vien lietuvi vente ir b) Lietuvos Etnins
kultros globos taryba turi imtis rpintis vis etnini grupi paveldu, tad ir lenk, yd, totori, rus.
Be to, valstyb turi numatyti tinkam paramos politik auktesniajai tautini maum kultrai
pltoti. I sovietmeio paveldtas Rus dramos teatras tokios monopolins funkcijos atlikti negali,
todl Lietuvos Kultros fondas turi pasirpinti ir io vakuumo upildymu.

c) Demokratijos pltros skatinimas

Vilniaus regiono kaimikosios savivaldybs, kuriose dominuoja Lenk rinkim akcijos

politins daugumos, pasiymi tuo, k inoma politolog Ain Ramonait vadina uvaldytomis
 263

savivaldybmis75. Jose dominuojanti politin jga naudoja administracinius resursus tam, kad jokia
politin alternatyva negalt toje teritorijoje atsirasti. Lenk rinkim akcijos dominuojamuose
rajonuose, skirtingai nei kituose Lietuvos regionuose, prisideda ir tas faktas, kad lenk rinkjus su
alternatyvia politine programa vargiai gali kreiptis kuri kita i tautin bendrij atstovaujanti politin
jga. Siekiant sveikos demokratijos pltros Vilniaus regione, silome gyvendinti kelet sprendim:

i) Dl palankesni rinkimini slyg tautini bendrij partijoms

iuo metu tautinms bendrijoms atstovaujanios partijos, tokios kaip Lenk rinkim akcija, i
esms monopolizavo politin lauk, ir kitaminiams i tautini bendrij nra galimybi reikti savo
nuostatas. Todl silytume pradti diskusij dl palankesni rinkimini slyg sudarymo partijoms,
atstovaujanioms tautinms bendrijoms. Bt galima i dalies atsivelgti ir Lenkijos bei Vengrijos
pavyzdius, kur tautinms bendrijoms atstovaujanioms partijoms nra taikomas rinkim barjeras.
itaip bt ne tik skatinamas alternatyvi politini darini atsiradimas, bet ir natraliai mainamos
Kremliaus galimybs, daryti tak lenk ir rus tautini bendrij politiniam veikimui Lietuvoje.
Taiau is procesas turi vykti ne dirbtinai, o natraliai, t.y. tada kai lenk tautins bendrijos gretose
atsiras realios alternatyvos galimyb.

ii) Opozicijos teisi stiprinimas

Memorandume "Demokratijos erozija: ikiai ir sprendimai"76 esame nuosekliai idst savo

programines nuostatas, skirtas stiprinti demokratinio veikimo galimybes uvaldytose
savivaldybse. Tarp toki nuostat pabrtume dvi, kuri gyvendinimas bt ypa reikalingas
Vilniaus regiono kaimikose savivaldybse: tai Opozicijos lyderio institucijos iniciavimas, suteikiant
politin maum atstovaujaniam opozicijos lyderiui vicemero lygmens pareigas ir resursus: taip pat
opozicijai sudarant galimyb pasinaudoti komunikaciniais resursais, kurie bt proporcingi jos
turim viet savivaldybs Taryboje skaiiui.

iii) Lietuvi mauma - vietin tautin mauma

Kai kuriose Vilniaus regiono savivaldybse (ypa alinink rajone) gyventoj sudtis yra
tokia, kad lietuviai sudaro gana neskaitling maum. Tai j gyvenim vairiose srityse, ypa
susijusiose su vietimu ar kultrine veikla, padaro priklausomu nuo vietins valdanios daugumos,
kuri paprastai yra Lenk rinkim akcija. Jeigu nacionalinio masto tautini maum teises gina
75
M. Greiit et. al., Valstyb maesn u savo teritorij? Lietuvos valstybs (ne)galios emlapis. Projekto
Mokslo pieva ataskaita, 2015. Projekt konsultavo: A. Raimonait, M. Jastramskis, V. Morkeviius, I.
Petronyt.
76
Memorandumas Demokratijos erozija: ikiai ir sprendimai, TS-LKD, 2016, http://tsajunga.lt/dokumentai-
ir-leidiniai/memorandumas-demokratijos-erozija-issukiai-ir-sprendimai/
 264

Lietuvos statymai, Konstitucija, tarptautins konvencijos, tai vietins tautins maumos (iuo
atveju lietuvi) teiss nra ginamos.
Esame pasiruo Lietuvos teiss aktus, ginanius tautini bendrij kaip maum teises,
perirti taip, kad savivaldybs bt teisikai pareigotos ginti vietini tautini maum bv.
Esame pasireng stiprinti vietimo institucij, kurios bt nepriklausomos nuo politini LLRA
manipuliacij, tinkl Vilniaus regione, suteikiant tam reikalingus resursus vietimo ir mokslo
ministerijai.

3. Informacinio lauko desovietizacija

a) Alternatyvi informacijos altini rus kalba krimas

Lietuvos rusakalbiai gyventojai turi siaur informacijos altini rus kalba pasirinkim
dominuoja Rusijos televizijos kanalai. Sumainti i gyventoj priklausomyb nuo Rusijos
politizuotos informacins bei dezinformacins erdvs padt informacijos rus kalba sklaida. Todl
Lietuvos nacionalinis transliuotojas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, pasinaudodamas
Estijos nacionalins televizijos ir radijo korporacijos (rengianios ir transliuojanios originalias laidas
rus kalba televizijos kanalu ETV+ ir radijo programa RAADIO 4) bei Latvijos nacionalinio
transliuotojo (rengianio ir transliuojanio laidas rus kalba televizijos kanalu LTV3 ir radijo
programa LR4) gerja praktika, turt kurti atskiras regionines radijo ir televizijos programas rus
kalba, kurios transliuot originalias laidas. Tai Lietuvos rusakalbiams gyventojams leist gauti
informacij paremt altini vairove.

b) Lenkiko TV kanalo retransliacija Vilniaus regione

Vilniaus regiono informacinio lauko eteryje dominuoja rusikos ir baltarusikos televizijos

programos. Daugelis kaimik vietovi gyventoj neturi galimybi naudotis kabelins ar palydovins
televizijos paslaugomis, todl neturi ir galimybi rinktis ir irti kitokias televizijos programas.
Maskvos ir Minsko propagandos stipriai veikiami gyventojai yra takojami nostalgijos
sovietmeiui, lengvai pasiduoda putinikai antivakarietikai taigai. Lietuva iki iol nesim joki
reali priemoni keisti i situacij. Trumpalaikiai rusik propagandini TV program udarymai ir
draudimai nekeiia esms, nes gyventojams, kurie dl kalbos barjero neiri lietuvik TV program,
nra pasiloma reali ir patraukli alternatyva.
Vienintelis racionalus kelias, kaip artimiausiu metu desovietizuoti informacin lauk iame
regione, tai sudaryti galimyb vietos gyventojams irti bent vien patraukli Lenkijos TV
program. Lietuvos Radijo ir Televizijos Centras turi technines galimybes Vilniaus regiono
gyventojams retransliuoti kuri nors Lenkijos TV program. Esame pasiruo tai realizuoti paiu
 265

artimiausiu metu. Ms iniomis, tai nepareikalaus dideli papildom investicij, o io regiono

monms bt suteikta reali ir patraukli informacin alternatyva.

c) parama tautini bendrij kalba skleidiamai objektyviai iniasklaidai

Vilniaus regiono vietin iniasklaida daniausiai spausdinama rus kalba. Tuo tarpu
iniasklaidoje, platinamoje lenk kalba, tradicikai dominuoja konfrontacins Lenk rinkim akcijos
nuostatos.
Valstyb turt skatinti ir remti tikros iniasklaidos vairov iame regione, subsidijuodama
informacijos sklaidos programas per objektyvios iniasklaidos vard pelniusias iniasklaidos
priemones.

4. vietimas ir naujasis tautini bendrij elitas

Tautini bendrij vietimo problematika susilaukia daugiausia dmesio, priekait ir

reikalavim.
Dalis keliam priekait nra racionaliai pagrsti: tautini bendrij mokyklos gauna 20 proc.
didesnius mokinio krepelius, mokykl tinklas yra maiau konsoliduotas nei lietuvikose
savivaldybse, todl alinink rajone veikia net 14 gimnazij (i j 8 lenkikos); lenkakalbse
mokyklose klass yra ymiai maesns nei mokyklose valstybine kalba. Visa tai atsirado nacionalinei
Lietuvos valdiai sudarant iskirtines galimybes tautinms bendrijoms turti dirbtinai ipltot
vietimo tinkl nepaisant fakto, kad ir laikant maesnes mokyklas nukenia mokini ugdymo kokyb.
Taiau vietime yra problem, kurias reikia neatidliojant sprsti:

a) Lietuvi kalbos ini ir egzamin laipsnikas suvienodinimas

Po to, kai tautini bendrij kalbos mokiniams buvo nustatytas reikalavimas laikyti tok pat
valstybin lietuvi kalbos egzamin kaip ir mokyklose valstybine kalba, numatyta, kad an mokini
rezultat vertinimui bus taikomas pereinamasis laikotarpis, leidiantis neijusiems pilno mokyklinio
lietuvi kalbos ugdymo kurso nenukentti dl to per lietuvi kalbos egzamin.
Kaip rodo pastarj met duomenys, baig tautini bendrij kalba mokyklas mokiniai per
valstybin lietuvi kalbos egzamin, nors jam ir taikomi maesni reikalavimai nei lietuvikose
mokyklose, vis vien gauna santykinai maesnius paymius. Matyt, pereinamojo laikotarpio
reikalavimai virija t lietuvi kalbos ini lygmen, kur mokiniai gavo baigdami tautini bendrij
kalbos mokykl, kur nebuvo praeita visa lietuvi kalbos mokymo programa. Dl tokio neatitikimo
nra kalti mokiniai. Kaip rodo kit dalyk egzamin rezultatai, tautini bendrij mokykl mokiniai
egzaminus ilaiko vidutinikai taip pat gerai, kaip ir valstybins kalbos mokykl abiturientai.
 266

Dabartin situacija maina tautini bendrij mokykl abiturient galimybes studijuoti

Lietuvos auktosiose mokyklose. Dl to dalis j ivyksta studijuoti Lenkij, o po to nebegrta
Lietuv, taip dar labiau nuskurdindami tautins bendruomens elito atsinaujinimo galimybes.
Todl silome vietimo ir mokslo ministerijai neatidliojant priimti sprendimus dl
valstybinio lietuvi kalbos egzamino pereinamajam laikotarpiui nustatyt reikalavim, kurie leist
tautini bendrij kalbos mokyklas baigiantiems ilaikyti valstybin lietuvi kalbos egzamin
vidutinikai tokiais pat balais, kokius gauna baigiantieji mokyklas valstybine kalba. Toks
pereinamasis laikotarpis, kaip numatyta, baigsis 2020 m., kai tautini mokykl mokiniai bus galj
praeiti vis lietuvi kalbos mokyklinio ugdymo kurs. Ligi tol kiekvienais metais turi bti atliekamas
lietuvi kalbos egzamino tautini bendrij mokyklose rezultat monitoringas ir pagal jo rezultatus
nustatomi pereinamieji reikalavimai.
Kita vertus, vietimo ir mokslo ministerija turi imtis veiksm, kurie reikalingi suvienodintam
lietuvi kalbos dstymui visose mokyklose, nes iuo metu lenkikose mokyklose pradinse klasse
tam numatoma skirti tik 7 valandos, mat likusios 8 yra skiriamos lenk kalbos pamokoms. Toks
didelis lietuvi kalbos pamok skaiiaus skirtumas bus nuolatin nepasitenkinimo prieastis.
Ministerija turi nesitaikstyti ir su tokia situacija, kai atskir mokykl ar savivaldybi vadovyb
smoningai boikotuoja prievol utikrinti tinkam valstybins lietuvi kalbos mokym tautini
bendrij mokyklose.

b) Lenk ir rus kalb mokjimas, kaip privalumas stojant auktsias mokyklas

iuo metu nustatyta primimo auktsias mokyklas tvarka numato papildomus balus ir
privalumus tiems mokiniams, kurie yra pasiymj sporte ar mokslinse olimpiadose, taip pat yra
vertinamas angl, prancz ar vokiei kalb inojimas. Taiau kit kalb, pvz. kin, japon,
skandinav, lenk ar rus inojimas nra vertinamas kaip privalumas, nors daugelyje profesini
veikl papildomas i usienio kalb inojimas yra laikomas dideliu praktiniu privalumu.
Silysime vertinti galimybes stojant auktsias mokyklas pretendento usienio kalb inias
(net jei tai jo gimtoji lenk ar rus kalba) traktuoti kaip papildom privalum. Tai paskatint tautini
bendrij atstovus gerai mokti ir savo gimtj kalb, bei siekti isilavinimo Lietuvoje, o visus
moksleivius mokti daugiau nei vien usienio kalb.

c) specialios valstybins stipendijos Lietuvos lenk ir rus studijoms Vakar universitetuose

Valstybs valdymo programoje teigiame, kad valstybs valdymas Lietuvoje kenia dl

moderniam valdymui pasiruousio valstybinio elito stokos. i sprag ruoiams upildyti
 267

valstybins lyderysts ugdymo programomis, kurios apimt ir specialias stipendijas studijoms

usienio universitetuose su slyga, kad baig tokias studijas gr dirbti Lietuv.
Tokios pat stipendijos pagal speciali valstybs program turt bti skiriamos ir Lietuvos
lenk bei rus studijoms Vakar universitetuose, taip sudarant galimyb stiprti naujos kartos i
tautini bendrij elitui.

5. Raidyno problem konstitucinis sprendimas

Ilgai kurstyta pavardi raidyno problema turi bti sprendiama pagal Konstitucinio Teismo
ir Valstybins Kalbos komisijos iaikinim. Konstitucinis Teismas yra nustats, kad tokiais
klausimais Kalbos komisijos iaikinimai yra ypatingos svarbos. Kalbos komisija yra pareikusi, kad
vardus ir pavardes su W lietuvikuose dokumentuose galima rayti tada, kai asmuo santuokos keliu
gyja pavard su W arba kai jis tampa Lietuvos pilieiu prie tai turdamas pavard su W.

6. Naratyvini problem sprendimas

Lietuviko poirio alies istorij kitimas, skatinant j ir jos paveld suvokti plaiau - ne
vien kaip lietuvi tautos paveld, bus ltas ir ilgas procesas, reikalaujantis i valstybs smoning ir
sisteming vietjik ir kultrini pastang. ioje programoje apibriame tik pirmuosius ingsnius,
kurie padt formuotis tokiai poirio kaitai, kuri lenkik, ydik, gudik ar totorik Lietuvos
istorijos ir kultros paveld padaryti savu ir lietuviams.

a) Istorijos vadovli perira

vietimo ir mokslo ministerija turi pradti nuosekli ir sisteming Lietuvos istorijos vadovli
perir, apibriant, kad Lietuvos istorija nra tik lietuvi istorija, kad Lietuvos istorinis ir kultrinis
paveldas apima ne tik lietuvi, bet ir lenk, yd, baltarusi, totori, rus, gyvenusi ir krusi
Lietuvoje, istorin paveld.

b) Vilniaus muziejaus iniciatyva

Iki iol Vilniaus miestas, nepaisant jo iskirtinio istorinio ir kultrinio vaidmens, neturi savo
istorijos ir kultrinio paveldo muziejaus. Kultrin Vilniaus muziejaus iniciatyva per Vilniaus
istorinio, etninio, kultrinio vieningo ir turtingo paveldo demonstravim atskleist santyk tarp vairi
etnini grupi Lietuvos istorijoje ir visiems padt veikti istorin ir kultrin udarum.

7. Paink Lietuv programa

 268

Integracija prasideda nuo tarpusavio painimo. Vilniuje, kituose didmiesiuose tai vyksta
savaime. Taiau Vilniaus regiono kaimikj savivaldybi moksleiviai menkai pasta Lietuv, nes
neturi tam finansini ir kitoki galimybi. Neretai moksleiviai bna ymiai geriau susipain su
kaimynine Lenkija, nei su savo tvyne Lietuva ir jos labiau nutolusiais regionais.
Tolimesni Lietuvos region moksleiviai lygiai taip pat neturi galimybi apsilankyti Vilniaus
regione ir susipainti su jo istoriniu paveldu ar dabartiniu gyvenimu. Todl silysime vietimo ir
mokslo ministerijai finansuoti ir remti speciali Paink Lietuv program, kuri skatint mokykl
mainus ir ekskursijas, padt etniniams lietuviams ir lenkams, ypa jaunajai kartai, geriau vieniems
kitus painti.
***

Pateikiame ias Tautini bendrij politikos gaires, nes esame sitikin, kad valstyb tokios
politikos stokoja. Kaip ir kitose srityse, taip ir iai politikai reikia ne skambi odi ar
negyvendinam paad, o realaus plano ir stiprios intelektualios lyderysts. Tautini bendrij
politika yra sritis, kur siektina permain ne tik bendrij gyvenime, bet ir ms vis tarpusavio
santykiuose, supratime ir solidarume.
Mes pateikiame tokios politikos plan ir esame pasiry nieko nelaukdami imtis jo
gyvendinimo. Valstyb negali ilgiau ignoruoti ir nusialinti nuo ia aptart problem. Ms politin
bendruomen ne tik deklaruoja, bet ir realiais veiksmais pradeda tai realizuoti.

Reng: A.Kubilius, V.Landsbergis, L.Kasinas, G.Kaznas, A.Aubalis, V.Stundys.

 269

VIDAUS SAUGUMAS

Pagrindiniai ms sipareigojimai vidaus saugumo srityje:

1) Skirsime enkliai daugiau finansini resurs pirmins ir vidurins grandi policijos

pareign vidutinio darbo umokesio didinimui, j rengimui ir nuolatiniam
kvalifikacijos tobulinimui;
2) Aprpinsime policij tinkamomis techninmis priemonmis ir ranga, tiek utikrinania
pareign saugum vykdant pareigas, tiek ir galinania efektyviai utikrinti viej
tvark ir visuomens saugum;
3) Pltosime visapusik policijos kompiuterizavimo program bei sudarysime prielaidas
enkliam ikiteismini tyrim trukms trumpjimui;
4) Pagerinsime kriminalinio policijos biuro veiklos slygas ir sustiprinsime antiteroristinius
valstybs pajgumus;
5) Atsivelgiant tai, kad ms alyje vieojo saugumo rodikliai nepakankami, utikrinsime,
kad Lietuva pagal iuos rodiklius priartt prie ES ali vidurkio.

1. Situacijos apvalga

Lietuvoje vidaus saugumu rpinasi keliolika teissaugos institucij, taiau didiausias krvis
tenka policijai. Taiau net ir po 26 met nepriklausomybs vis dar nesame sau atsak, kokios
policijos norime. Oficiali policijos misija yra formuoti saugi aplink ir vykdyti nusikaltim bei kit
teiss paeidim tyrim, utikrinti viej tvark ir visuomens saugum. Deja, i misij
deleguojant policijos pareignui ir tikintis jos vykdymo vengiama uduoti pagrindin klausim kiek
visuomen yra pasiruousi sumokti u jos vykdym? Juk policininkas turi bti aprpintas ne tik
lautuvu ir kirviu, bet ir ginklais, uniforma, specialiomis priemonmis, transportu, kompiuteriais bei
kita sudtingam ir pavojingam darbui btina ranga.
Jei norime modernios ir iuolaikikos teissaugos sistemos, nepaprastai svarbu utikrinti
tinkamai aprpint joje dirbani pareign padt. Naujas vidaus tarnybos statutas atvr keli
pareignams daugiau udirbti ir siekti karjeros. Deja, stokojant investicij policij daugelis toki
pokyi atliekama vidini rezerv sskaita, mainant darbuotoj skaii.
Suvienodinus pareignams taikyt darbo laiko reim ir nustaius 40 valand savaits darbo
laiko norm, Vyriausyb nepasirpino pakankamu toki pokyi finansavimu. 2016-2018 m.
policijos strateginiame veiklos plane buvo numatytos 14051 pareigybs (i kuri statutiniams
valstybs tarnautojams tenka 12666). 2016 metais pareigybi skaiius sumaintas deimtadaliu. iuo
metu steigtos 12749 pareigybs, i kuri: 1371 civilis ir karjeros darbuotojas, 1219 darbuotojai
 270

dirbantys pagal darbo sutartis bei 8502 pareignai. I j uimtos 10738 pareigybs: 8502 pareign ir
civili, 1139 karjeros ir 1097 pagal darbo sutartis. Daugiau kaip 2000 pareigybi neuimta, nes
likusiems pareignams reikia mokti ir kelti atlyginimus bei utikrinti virvalandi apmokjim.
Viso to aktualum liudija ir nusikalstamumo statistika. Nusikalstamumo lygis, augs nuo 77
669 ufiksuot nusikaltim 2010 m. iki 84 715 (2013), pradjo mati 82872 (2014) ir 72347
(2015), taiau bendras itiriam nusikaltim procentas yra 55 proc. Labai sunki ir sunki
nusikaltim itiriamumas sumajo nuo 76,5 (2014) iki 69,7 proc. (2015), nors bendras toki
nusikaltim skaiius sumajo nuo 4063 iki 3778 (bet iaugo nuudym skaiius nuo 174 iki 189).
Daugjo turto prievartavimo atvej nuo 146 iki 184, taiau majo toki nusikaltim itiriamumas
nuo 68,5 iki 59,8. Kiekvienais metais nustatoma tariamj susijusi su narkotinmis mediagomis
1804 asm., i kuri 83 nepilnameiai. Kiekvienais metais isiaikinama nusikalstamas veikas
padariusi asmen, kurie tarp vis suaugusi gyventoj sudaro daugiau kaip 1 proc. (bet sumimas
paskiriamas tik 5 proc. vis tariamj) ir dar apie 3 proc. tampa nukentjusiais dl nusikalstam
veik. Daugiau kaip 40 proc. tariamj yra bedarbiai arba nedirbantys, tredalis buvo neblaivs.
Beveik nemaja nusikaltim prie vyresniojo amiaus mones: 2015 m. nukentjo 1262
mons, sulauk 80-ies ir daugiau met. Be to, 3646 nusikaltim aukos buvo asmenys, sulauk 65-79
met. Vaik iki 14 met amiaus nusikaltim aukomis tapo 1152, tarp kuri buvo 102 iki 4-i met
amiaus. Smurto eimoje atvej taip pat nemaja, nors ikiteismini tyrim pradedama vidutinikai
po 10 tkst. kasmet. tai 2014 metais ufiksuota 29 339 smurto atvej, i j pradta ikiteismini
tyrim 10 374 (12,5 % nuo vis pradt ikiteismini tyrim), i j dl nuudym 40. 2015 metais
ufiksuota jau 38 510, i j pradta ikiteismini tyrim 10 703 (14,8 % nuo vis pradt
ikiteismini tyrim), i j nuudym 22. Daniausiai smurto artimoje aplinkoje atvej yra
vykdoma apsvaigusi nuo alkoholio asmen (20122015 m. duomenimis 67,4 %). Atsivelgiant
statistik, galima konstatuoti, kad vieojo saugumo problema yra aktuali daugeliui moni ir kartu
liudija prast ms visuomens bsen.
Taiau vieojo saugumo sritis apima ne tik vieosios tvarkos utikrinim, bet ir vidaus
tarnybos valdym, priegaisrin bei civilin saug ir gelbjimo darbus, valstybs sienos apsaug,
migracijos (iskyrus ekonomin migracij), ginkl, audmen ar sprogmen apyvartos kontrol,
saugom objekt ir saugomo asmens status turini asmen apsaug. Pastaraisiais metais buvo
vykdytos (ar bent pradtos vykdyti) vieojo saugumo, valstybs sienos apsaugos tarnybos struktr
reformos. Be to, atskleisti vieojoje erdvje plaiai nuskambj pavieniai pareign nelojalumo ms
valstybei atvejai, veriantys stiprinti darbuotoj atrankos ir imuniteto tarnybas. Greta to,
nemajantis bandym papirkti pareignus (nustatyta 2015 m. 934 papirkimo atvej) rodo
visuomens nepasitikjim kai kuriais pareignais ir valstybs negebjim ukirsti keli kyi
kultrai.
 271

2. Ms prioritetai ir pasilymai

Esame pasireng pakeisti iuo metu susidariusi grsming situacij. Todl:

- Sudarysime policijos ir kit teissaugos institucij finansavimo program artimiausiems

keliems metams. Skirsime papildom l, kad per ateinanius metus nesustot pirmins ir
vidurins grandies policijos pareign vidutinio darbo umokesio augimas.
- Pradsime vykdyti ne dalinio, o visapusiko policijos kompiuterizavimo program.
Sudarysime galimybes atsirasti imaniajam policininkui, galiniam operatyviai pasinaudoti
elektroninmis duomen bazmis ir kitais darbui reikalingais skaitmeniniais rankiais.
Palaipsniui sudarysime galimybes kiekvienam policininkui greitai elektroninmis
priemonmis upildyti reikalingus supaprastintus dokumentus ir utikrinsime, kad didesn j
darbo laiko dalis bt skirta statym paeidim prevencijai, budjimui ir greitam reagavimui
ikvietimus.
- I esms pagerinsime kriminalinio policijos biuro ir antiteroristins rinktins Aras darbo
slygas. Siekiant efektyvaus organizuot grupi ir nusikalstam susivienijim darom
nusikaltim, terorizmo, vaik seksualinio inaudojimo, narkotini mediag platinimo,
nusikalstam veik kibernetinje erdvje, prekybos monmis, ir kit sunki nusikaltim
ukardymo, kriminalins valgybos subjekt pajgumus ir gebjimus stiprinsime taip, kad
objekt tyrim ir ekspertizi eils mat, o ikiteisminio tyrimo terminai enkliai trumpt.
Investicijos kriminalins valgybos priemones bus viena i prioritetini finansavimo
krypi;
- Utikrinsime, kad popieriniai dokumentai bt nuosekliai pakeisti elektroniniais: kiekvienais
metais informacini technologij priemonmis pasirayt elektroniniu parau dokument
skaiius dvigubs. Tam gyvendinsime kompleksines investicij informacines technologijas
programas;
- Sudarysime reikalingas statymines ir technines prielaidas, kad ikiteismini tyrim trukm
palaipsniui (susiejant su informacini technologij visapusiku inaudojimu visose
teissaugos institucijose, baudiamojo procesinio kodekso tobulinimu ir kt. priemonmis)
sutrumpt nuo 214 iki 120 dien (2019 m.);
- Vis policijos pareign dalyvavimas pratybose rengiantis krato gynybai bei atsakui
hibridinio karo grsmes bus paremtas tam reikalingais finansiniais itekliais ir motyvavimo
sistema;
- Utikrinsime visapusik pareigno darbo vietos kompiuterizavim policijos transporto
priemonse ir kitose darbo vietose;
 272

- Utikrinsime, kad savivaldybi remiami viej tvark palaikantys padaliniai galt perimti
kai kuri administracini paeidim kodekso norm taikymo iniciatyv;
- Adekvaiai remsime saugios kaimynysts program, pirmiausia skatinant bendruomeni
iniciatyvas, kuo platesn gyventoj sitraukim saugios aplinkos formavim;
- Aprpinsime policij tinkamomis techninmis priemonmis bei iniomis, reikalingomis
minimizuoti nusikaltim elektroninje erdvje grsmes;
- Policijos kova su narkotini ar psichotropini mediag platinimu susiesime su plaia
socialine programa, kuri skatins nevartoti narkotini bei psichotropini mediag;
- Papildomai finansuosime vidutins grandies policijos specialist rengim ir kvalifikacijos
tobulinim.
- Utikrinsime, kad didt sunki ir labai sunki nusikaltim itiriamumas jis turi pasiekti
bent 77% (kaip ir 2012 metais);
- Teissaugos institucij imuniteto tarnybas orientuosime ir bendradarbiavim su
nevyriausybinmis organizacijomis, vykdant socialines programas, stiprinanias darbuotoj
motyvacij ir keiianias visuomens socialinius proius, kartu mainant ir pareign
papirkimo galimybes;
- Siekdami stabdyti nelegali migracij bei nusikalstamumo pltr ir sprsti kontrabandos
problem, tsime valstybs sienos apsaugos sistemos stiprinim ir pltr;
- Stiprinsime Vieojo saugumo tarnybos pajgumus ir galimybes utikrinti strategni objekt
apsaug.

Lietuva turi tapti saugesne valstybe, kurioje bt sukurta saugesn gyvenamoji aplinka,
nepakantumas nusikaltim vykdymui, visikai ukirstas kelias neteistai migracijai ir nesudarytos
slygos atsirasti rizikos veiksniams, didinantiems teroro akt tikimyb. Tai gali bti pasiekta
kompleksinmis vidinio, ekonominio ir socialinio saugumo stiprinimo priemonmis. Socialiai
savarankikos, vieningos ir kartu stabilios visuomens krimas yra pagrindinis Lietuvos Respublikos
saugumo elementas. Jei bus utikrintos tinkamos slygos ekonomikai augti, taip utikrinant bei
auktesn piliei gyvenimo lyg, tuomet mas ir pavojaus veiksniai dl netolygios socialins ir
ekonomins raidos, didinanios gyvenimo lygio skirtum tarp vairi socialini grupi ir skatinanios
socialin bei politin ekstremizm.

Reng: A. Anuauskas
 273

TEISINGUMO POLITIKA

Pagrindiniai ms sipareigojimai teisingumo politikos srityje:

1) Radikaliai padidinsime teism sistemos vieum bei utikrinsime platesn visuomens

traukim teism formavimo ir veiklos procesus;
2) Modernizuosime bausmi vykdymo staig tinkl bei enkliai daugiau dmesio skirsime
nuteistj reabilitacijai bei integracijai;
3) Sugrietinsime ekspertini staig ir asmen veiklos kontrol bei padidinsime j
kvalifikacij ir kompetencijas;
4) Integruosime teism ir antstoli informacines sistemas bei perkelsime didesn antstoli
veiklos dal elektronin erdv; utikrinsime auktesn notar veiklos kokyb ir
skaidrum;
5) Sukursime sistem, skirt efektyviau nagrinti piliei skundus dl netinkamo vieojo
administravimo ir mogaus teisi paeidim.

1. Teismai

Visuomens pasitikjimo lygis teismais yra slygotas poreikio turti teisingas ir nealikas
teismines institucijas bei profesionalius ir siningus teisjus. Tinkamiausias kelias visuomens
pasitikjimo didjimui yra teism sistemos vieumas bei kuo platesnis visuomens dalyvavimas
teism formavimo ir veiklos procesuose.
Teism darbo skm didija dalimi lemia teisjo asmuo, jo vertybins ir profesins savybs.
Todl visos kandidat teisjus atrankos procedros turi tapti vieos, traukiant pilietins visuomens
atstovus. Siekiant io tikslo reikia papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsn,
nustatant, kad dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos
Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija, kurioje privalo bti visuomens
atstov.
Btina tvirtinti vieas procedras, kurios leist visuomenei i anksto suinoti apie ketinamus
atrinkti bei skirti teisjus, teism pirmininkus, j pavaduotojus bei teism skyri pirmininkus. J
isamios biograjos ir duomenys apie ankstesn darb ar politin veikl privalo bti skelbiami vieai,
kad visuomen turt pakankamai laiko su kandidatromis susipainti ir galt pareikti savo
pretenzijas, o visus tokius atvejus privalomai nagrint atrankos komisija.
Didinant teism sistemos vieum, btina iplsti Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos
vieinimo apimtis. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kaip vienodos teism praktikos formuotojas,
turt bti atviras visuomenei, diskutuojant jo kompetencijai priskirtais klausimais. Todl turt bti
 274

vieai skelbiamos io teismo atrankos kolegij nutartys, kurios iki iol nra vieai prieinamos, ir
visuomenei, teisinink bendruomenei nra galimybi susipainti su motyvais, kuriais vadovaujantis
kasaciniai skundai yra priimami ar atsisakoma juos priimti.
Teism sistemoje po ilgai usitsusi diskusij ir svarstymo btina pagaliau teisinti
visuomenini teisj tarj institut. Tai utikrint, kad nagrinjant bylas, pasiyminias didesniu
visuomens interesu (bylose dl labai sunki nusikaltim, korupcinio pobdio nusikaltim, darbo
bylose ir kt.), bent vienos proceso alies, prokuroro, nukentjusiojo ar j gynj praymu, byl
nagrinti bt skiriamas ne tik teisjas, bet ir visuomens tarjai. iuo metu svarstomas visuomenini
teisj tarj instituto teismuose koncepcijos projektas su minimaliomis korekcijomis turi bti
priimtas konstituciniu ir vliau statymo lygmenimis.
Greta visuomenini teisj tarj instituto vedimo Lietuvos teismin sistem, tam tikr
kategorij bylose btina numatyti su byloje nagrinjamais klausimais susijusi profesij atstov
(specialist) dalyvavim. J funkcija bt teikti profesin nuomon dl byloje reikming aplinkybi,
tai traktuojant kaip sudtin teismo sprendimo dal. Priimdamas sprendim teismas privalt
atsivelgti tokio specialisto nuomon arba motyvuotai ir argumentuotai j paneigti.
Negana to, iki iol vis dar nediegtas mediacijos baudiamojoje justicijoje modelis,
pasigendama kit alternatyvi konflikt, kylani i nusikalstam veik, nagrinjimo modeli. Todl
btina priimti baudiamojo proceso kodeksus pakeitimus, tvirtinant mediacijos institut Lietuvos
baudiamajame procese ir sukuriant mediacijos administravimo ir kontrols sistem.
Taip pat, siekiant toliau mainti teism darbo krv ir trumpinant byl nagrinjimo terminus,
turi bti skatinamos kitos ikiteismines gin nagrinjimo formos, o joki gin nekelianios ir teiss
aikinimo nereikalaujanios bylos ir toliau turi bti perduodamos kitoms valstybinms institucijoms
ar valstybs funkcijas vykdantiems pareignams.

2. Bausmi vykdymo sistemos reforma

Bausmi sistemos staig tinkle problemos kaupsi ir didjo per vis nepriklausomybs
laikotarp. I sovietmeio paveldta sistema iki iol neutikrina pagrindini bausmi taikymo tiksl
gyvendinimo. Dar daugiau, tarptautinio teisingumo kontekste Lietuva ne kart buvo pripainta
paeidianti mogaus teises. Ligioliniai bandymai reformuoti bausmi vykdymo staig sistem
pasibaig neskmmis.
Siekiant pradti esminius pokyius bausmi vykdymo staig sistemoje, btina atsisakyti
saugumo kriterij ir minimali mogaus teisi standart neatitinkani kalinimo staig. Turim
tinkl btina modernizuoti ir sukurti bent 2 modernias kalinimo staigas, leidianias usitikrinti
maksimali bausms tiksl gyvendinim.
 275

Didiosios dalies kalinimo staig infrastruktra, t.y. statiniai, apsaugos sistemos ir t.t. yra
visikai pasenusios, neatitinka keliam saugumo ir elgesio korekcijos reikalavim. Todl
modernizuojant ar kuriant naujas staigas btina diegti dinamins apsaugos model bausmi
vykdymo sistemoje, kai realizuojamas ne tik nuteistojo laikymas narve, bet ir kryptingas korekcinis
reabilitacinis darbas, kartu mainant jo rizik pakartotinai nusikalsti, taip sprendiant recidyvinio
nusikalstamumo problem.
Tai suvokiant, btina didinti nusikaltusij uimtum kalinimo staigose, sudarant asmenims
galimybes gyti kvalifikacinius ir profesinius darbo gdius, o vliau juos panaudojant atliekant
darbo uduotis. kalinimo staigose esanios mons turi bti modernizuotos, atnaujinant turim
rang, steigiant daugiau darbo viet ir konkurencingai veikiant rinkoje dl usakym. Tai leis
kalintiems asmenims daugiau udirbti, mains socialin atskirt ir utikrins sklandesn
resocializacijos proces.
Be to, kalinimo staigose turi bti diegiamos naujausios informacins technologijos,
leidianios nepertraukiamai kontroliuoti nusikaltusij elges tiek kalinimo staigoje, tiek jiems
laikinai dirbant u kalinimo staig rib. staigose nuolat turi bti investuojama naujausias vaizdo
stebjimo priemoni, telefonini skambui blokavimo ir kitas modernias technologijas.
Kitas svarbus aspektas probacijos sistemos stiprinimas ir pltojimas, utikrinant nuteistj
kontrol ir reabilitacij ne kalinimo staigose. Didesnis valstybs dmesys iai sferai ateityje sukurt
teigiam poveik nusikaltusiesiems integruojantis visuomenin gyvenim ir taupyt valstybs las.
iuo metu galiojantis Probacijos statymas sukuria prielaidas nusikaltusij asmen socializacijai,
taiau priemoni planas ir sistemos nuoseklumas reikalauja didesnio valstybs dmesio.
Bendrja prasme valstybs baudiamoji politika turi bti orientuojama ne asmens kalinim
(ypa nesmurtini nusikaltim atvejais), o vieuosius darbus. Dabartin situacija yra kritikuotina
tuo, jog valstybei nubaudus asmen pati visuomen nukenia kelis kartus, t.y. jai reikia mokti u
kalinto asmens ilaikym, ji negali tiktis nusikaltimu padarytos alos atlyginimo, galiausiai po
kalinimo labai danai visuomen grta dar geresnius nusikalstamumo gdius gijs asmuo.

3. Teismo ekspertin veikla

iuo metu egzistuoja didlis teisinio reguliavimo neapibrtumas ir eklektika: kas ir kaip
teikia ekspertines ivadas teismams, kokiomis metodikomis yra vadovaujamasi ir pan. Egzistuoja
terp rizikai dl teikiam ivad netinkamos kokybs, piktnaudiavimo ar galimo alikumo, kas i
esms gali lemti teisingumo vykdymo bylose spragas. Todl btina statymo lygmeniu tvirtinti
privai ekspertini staig ir/ar asmen veiklos kontrols mechanizm, aikiai nustatant toki
ekspert teises ir pareigas.
 276

Taip pat pastebimas itin didelis atskir ekspertini srii mogikj, ypa informacini
technologij, atskir ininerijos srii statybos, fonoskopijos, eismo vyki, itekli trkumas.
Todl btina nuolatos kelti ekspert kvalifikacij ir kompetencijas, kartu atsivelgiant paskutinius
nusikalstamumo pokyius, siekiant ne tik juos iaikinti, bet ir veikti prevencikai.
Teismo psichiatrijos srityje btina gerinti ekspertizi metodin ir kokybin utikrinim, taikant
naujausiais mokslikai pagrstas ir adaptuotas metodikas.
Turimame ekspertini staig tinkle taip pat pastebimas nepakankamas tarpusavio veiklos
koordinavimas, funkcij dubliavimas ir pan. Todl ios srities staig tarpusavio sveika ir
bendradarbiavimas turi bti perirtas ir sustiprintas.

4. Advokatra

Lietuvoje advokato licencij turi daugiau nei 2000 teisinink, i kuri net apie 700 nra
praktikuojantys ir faktikai nedalyvauja advokatros veikloje. Tai asmenys, kurie daugiau negu prie
deimtmet pasinaudojo galimybe gyti advokato status pagal tuo metu galiojusi teisinio darbo
stao taisykl. Todl btina perirti toki nepraktikuojani advokat sra ir teisinio reguliavimo
priemonmis panaikinti bet kokias tokio neveikimo galimybes.
Dl aukiau nurodomos prieasties, ioje srityje egzistuoja kokybik advokat paslaug
prieinamumo problema, ypa nedideliuose miestuose, rajon savivaldybse, o tuo tarpu Vilnius tapo
vis Lietuv aptarnaujaniu centru. Susidariusi neracionali paslaug centralizacija turi neigiamos
takos paslaug kainoms, j savalaikikumui. Todl kartu su advokat savivaldos institucijomis
btina nustatyti priemones, mainanias advokat paslaug teikimo atotrk tarp sostins ir region.
Pagal dabar galiojant teisin reguliavim, advokato teisinis statusas suteikiamas neribotam
terminui. Kit vakarietik teisini sistem praktika tvirtina pareig advokatams periodikai
pasitikrinti teorines, taktines, praktines ir ypa etines inias. Tokia naujov Lietuvoje leist pakelti
paslaug kokyb, utikrint sistemos atsinaujinim.
Taip pat btina perirti advokato padjjo ir praktikos vadovo advokato santykio teisin
reglamentavim. Pagal teisini santyki turin praktikos vadovas ar advokat kontora yra advokato
padjjo darbdavys. Daugeliu atveju i advokato padjjo reikalaujama vykdyti tas paias pareigas,
kurias turi darbuotojas, taiau advokato padjjo teisi apimtis yra daug siauresn.
Kita aktuali sritis valstybs garantuojama teisin pagalba. Atlikti moksliniai tyrimai rodo,
kad valstybs garantuojamos teisins pagalbos advokat teikiam paslaug kokyb labai prasta,
paslaug gavjai reikia nepasitenkinim, nepasitikinjim advokat darbu, advokat rengiami
procesiniai dokumentai danai bna prastos kokybs, o pats darbas ablonikas, trksta individualaus
poirio klient. Todl btina nuosekli ir visapusika tiek pirmins, tiek ir antrins teisins pagalbos
paslaug teikimo reforma, vedant teisini paslaug krepelio model, kuris leist asmeniui,
 277

turiniam teis pagalb, kreiptis bet kur advokat teisins pagalbos u konkrei krepelio
pinigin sum. Tokia sistema utikrint daug didesn pasirinkimo galimyb, o advokatams netgi
sukurt pareigos jausm padti neturtingam asmeniui u valstybs skiriamas las. Dar daugiau,
svarstysime galimyb tvirtinti princip, kad kiekvienas advokatas privalt tam tikr laik per metus
skirti pro bono byloms.

5. Antstoliai ir Notariatas

Btina gyvendinti Teism ir antstoli informacini sistem integracij. Teism informacins

sistemos (LITEKO) ir Antstoli informacins sistemos (AIS) integracija taupyt vis
dalyvaujanij procese laik ir enkliai iplst mint sistem funkcines galimybes. Taip pat
btina plsti informacini technologij taikym antstoli veikloje, visa apimtimi perkelti varytyni
ir aukcion paslaugas elektronin erdv, sukurti integralias elektronines priemones pinigini l
apribojimui ir nuraymui tvarkyti, perkelti antstoli vykdymo proces elektronin erdv (e-
antstoliai). Tai palaiksniui leist intreguoti vis, t.y. ikiteisminio tyrimo, prokuratros, teism,
antstoli, bausmi vykdymo ir probacijos institucij informacines sistemas ir utikrint j sveik
nuo pirmosios iki paskutiniosios pakopos. Utikrinant notar ir antstoli teikiam paslaug kokyb,
btina sukurti veiksming mint paslaug stebjimo ir nepriklausomo iorinio vertinimo sistem,
taip pat gilumin veiklos analiz, tuo paiu identifikuojant galimus piktnaudiavimus, btinus teiss
akt pakeitimus. Tai leist optimizuoti pasaug kainius ir didint pasitikjim tiek antstoli, tiek
notar veikla.
Btina sprsti notar veikim regioniniame kontekste. Esama situacija rodo, kad turi bti
reguliuojami notar kiekiai atsivelgiant, vis pirma, demografinius pokyius ir gyventoj
aptarnaujam teritorij koncentracijas. Daug daugiau valstybs dmesio turi sulaukti ir notar
taikom paslaug kaini reguliavimo klausimai.
Iki iol nra isprsti probleminiai klausimai, susij su notar atsakomybs apibrtumu, kai
notarams taikoma neribota laiko atvilgiu materialin atsakomyb, nepaisant vairiais pagrindais
pasibaigusi ar nutrkusi galiojim. Taip pat btina tinkamai reglamentuoti klausimus dl notar
socialini garantij, kai notar mokam mokesi apimtis yra pakankamai plati, taiau, esant
draudiamam vykiui, notarai traktuojami kaip asmenys, vykdantys individuali veikl.

6. mogaus teisi apsauga

Lietuvoje teisinje sistemoje veikia daug atskir institucij, priirini ir tiriani skundus
dl netinkamo vieojo administravimo, mogaus teisi paeidim. Siekiant stiprinti i institucij
veiklos efektyvum ir tarpusavio sveik, btina priimti vis ombudsmeno institucij (t.y. Seimo
 278

kontrolieri, Vyriausybs atstov apskrityse, Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus, Lygi galimybi
kontrolieriaus ir kt.) veikl reglamentuojant konstitucin statym.
Vietos savivaldos vieojo administracijos subjekt sprendim ar teiss akt projekt
prevenciniam vertinimui ir priimt rekomendacij gyvendinimo prieiros tikslu ombudsmen
institucij pavaldumui ar kompetenciniam inybingumui btina priskirti savivaldybi pirmins
valstybins garantuojamos teisins pagalbos skyri specialist resursus.
Atsivelgiant gaus nuteistj asmen skund kiek, Kaljim departamento prie
Teisingumo ministerijos etat struktroje btina numatyti papildom resurs. ie resursai bt
panaudojami pataisos reikal staigose atliekani bausm asmen bkls ir kontrolieri priimt
sprendim ir rekomendacij efektyviai stebsenai gyvendinti.

Reng: V. Benkunskas, S. edbaras.

 279

KULTROS POLITIKA

Pagrindiniai ms sipareigojimai kultros politikos srityje:

1) Pltosime visumin kultros samprat bei utikrinsime glaudi kultros politikos ssaj su
vietimo sistema; skatinsime platesn visuomens sitraukim kultros gyvenim;
2) Kultros politikos valdymo srityje sustiprinsime Kultros tarybos vaidmen;
3) Skirsime enklai didesnius resursus lietuviko kino menui remti; gyvendinsime kvotin
nacionalinio kultrinio turinio skatinimo sistem;
4) Iplsime kultrinei iniasklaidai bei kultros paveldo ilaikymui ir restauravimui skiriamus
valstybs resursus; sudarysme palankias slygas kultrini industrij pltrai;
5) Sukursime nauj kultros mecenavimo tvark ir meninink socialini garantij sistem.

1. anga

Winstonas Churchillis praeito amiaus viduryje galjo pagrstai teigti, kad jo alis kare
dalyvauja tam, kad apgint civilizacij ir Vakar kultr. Btent bendra kultra ir bendras politinis
gyvenimas paveria paskir moni grup tauta. Klasikinje sampratoje kultra, civilizacija apskritai
buvo suvokiama kaip savaiminis tikslas, pranokstantis ir sau subordinuojantis valstybs bt: vienas
esmini valstybs vaidmen daryti savo pilieius civilizuotomis btybmis, sergti civilizacij bei
skleisti jos pasiekimus. Tautos egzistencijos apogjumi buvo laikoma epocha, paliekanti vlesnms
kartoms iskirtinius, visai monijai svarbius kultros paminklus.
Mes patys irgi vis labiau esame link pabrti kultros svarb skmingos visuomens ir
demokratins valstybs tvariam gyvavimui ar tai bt bendruomenikumo kultra, ar
demokratijos kultra. Kultros samprat danai pasitelkiame, nagrindami visuomens patologijas,
kai kalbame apie kyi kultr ar patyi kultr, suprasdami kitokios kultros, kitoki nerayt
visuomens bendrabvio norm poreik.
Taiau ta kultra, kurios svok nuolat vartojame ir kurios svarb nejuiomis nuolat
pripastame, kaip buvo, taip ir yra valstybs mstymo paratje. Nra nei mginama konceptualiai
suvokti kultros reikm ir vaidmen visuomens bei valstybs gyvenime, nei pasitelkti kultros
politik visuomenei svarbi udavini sprendimui, nei, gal gale, suteikti kultros politikai jos svarb
atitinkant finansavim.
Tikime, kad i kultros politikos programa yms naujos valstybs kultros politikos rib,
kuri perengus kultra neatvirs politikos Pelen, kai politinio pragmatizmo laikrodis prads skelbti
vidurnakt.

2. Esamos situacijos apvalga: ikiai ir problemos

 280

Tai, k dabartin Vyriausyb varija kaip savj kultros politik, i ties tra nenuosekli ir
menkai vaisingai kultros rengini ir projekt vadyba. Taiau net ir j aspunkina tai, kad nra
esmini kultros politikos strategini dokument. Kai neinai, kur plauki, joks vjas negali bti
palankus. iandien Lietuvoje politikai nesugeba sutarti, kokios priemons labiausiai padeda
atsiskleisti visuomens krybikumui, kaip kultros paveldo ir krybini inovacij dialog paversti
ms unikalios kultrins tapatybs stuburu. Taip pat ir dl esmini valstybs kultros prioritet,
jiems skirto paramos svorio bei proporcij, kit esmini politikos element planavimo ir
gyvendinimo lygmenyse. Aiki kultros politikos orientyr nebuvimas atveria galimybes
politinms spekuliacijoms ir neskaidriam finansavimui. Kultros svoris Lietuvos nacionalinje
politikoje neatitinka t udavini, kuriuos kultros politikai turt kelti iuolaikin valstyb tai ne
tik esam tradicij ilaikymas, bet ir esmini kultrini valstybingumo ir tapatybs parametr
krimas, modernaus poirio tradicij puoseljimas.
sisenjs valstybs kultros politik formuojani ir j gyvendinani institucij
negalumas: jos nesugeba vadovautis netgi esamomis Kultros kaitos gairmis, neadekvaiai ir
pernelyg abstrakiai apibdina iose gairse numatytus tikslus bei j gyvendinimo priemones.
Valstybje siaknij kultros profanavimas ir ydingas ministerijai deleguot funkcij ibarstymas po
pavaldias institucijas.
Pervelgus 2012-2016 kadencijos kultros program, galime konstatuoti, kad praktikai n
vienas i 2012-2016 met kadencijos rmuose usibrt bei Vyriausybs programoje numatyt
kultros pltros komponent dabartins valdios nebuvo gyvendintas, o tie, kurie buvo gyvendinti,
gyvendinti nekompetentingai, ikreipiant pirmin umojo intencij
Rykiausias tokios tendencijos pavyzdys Kultros taryba. Steigiant Kultros taryb buvo
siekiama sudaryti ikiliausi ir kompetentingiausi Lietuvos kultrinink taryb, kurios funkcija
formuoti kultros politik ir teikti silymus politikams esminiais kultros raidos klausimais. Deja, i
kilni ir reikalinga misija dabartins Vyriausybs buvo paversta aru, Kultros tarybai pavedus tik
vien funkcij perirti ir pervertinti ekspert jau vertintus projektus, rengtus pagal ministro i
anksto patvirtintus reikalavimus tai yra, usiimti galimai neskaidriu politiniu ekspert ivad
perirjimu.
Svarbia problema laikytina ministerijos vadovybs kompetencijos stoka, dl kurios
ministerija deklaruoja nedalyvaujanti nei kultrai asignuot l skirstyme, nei j panaudojimo
kontrols procese. Taigi Kultros ministerija neatlieka savo kaip pagrindinio kultros politikos
koordinatoriaus ir jos gyvendinimo kontrolieriaus vaidmens jos vaidmuo apsiriboja atskir
kultros srii veiklos stebsena, diskusijomis kultrinmis temomis su jai pavaldiomis, bet labai
menkai kontroliuojamomis institucijomis ir formali gairi bei kai kuri kriterij nustatymu,
netikrinant j gyvendinimo kokybs.
 281

Kultrai skirt ES struktrini l skirstyme dalyvauja kitos ministerijos, kurios regionines

kultros iniciatyvas, kartu su tam skirtomis ES lomis, pritaiko savo kompetencijos ribose
vykdomoms veikloms. Tuo bdu kultros komponentas iose iniciatyvose arba pranyksta, arba
gyvendinamos nekompetentingai, inyksta i veikl koordinacija su kultros politikos
gyvendinimo nuostatomis (kuri dabartins Vyriausybs veikloje ir iaip trksta).
Priimtas Meno krj ir meno krj statuso statymas sprendia tik dalies meninink t,
kurie tikslingai tokio statuso siekia, tinka juos rekomenduojaniai organizacijai ir pan. finansini
garantij problemas. Didel dalis meninink dl pai vairiausi subjektyvi ir objektyvi
prieasi, pretenduodami gauti status, susiduria su keblumais; ypa tai galioja vyresns kartos
menininkams.
Esmin Kultros ministerijos problema yra neadekvatus kultros paveldo politikos
gyvendinimas. Stinga gebjim atstovauti savo srit sisavinant ES las kultros paveldo politikos
gyvendinimui. Kultros ministerijos vadovyb nebe pirm kadencij vengia vykdyti veiksming
Kultros paveldo departamento prieir. Kultros paveldo departamentui pavaldi valstybs mon
Lietuvos paminklai prisiima iskirtines paveldo tvarkymo kompetencijas, o tokia monopolija
neleistinai ikraipo rink. Neigiamai tegalima vertinti ir skubot Lietuvos archyv reform, kuri
maina regionini archyv edukacin potencial, nevertina tautos minties puoseljimo svarbos.
Pastarosios kadencijos Lietuvos nacionalin kultros politik galime apibdinti tik kaip
vengim prisiimti atsakomyb ir vykdyti valstybs deleguotas funkcijas, bandant tai pateisinti
funkcij perskirstymu. Esame priversti dabartins Vyriausybs veikl kultros srityje vertinti kaip
stagnacin ir nepateisinamai aplaidi.

3. Kultros politika: k darysime kitaip

a) tvirtinsime visumin kultros samprat

Lietuvos kultros politika grindiama pernelyg siaura, ypa menin kryb orientuota
kultros samprata. Tai nulemia pernelyg didel kultros politikos atskirt nuo moksl, ypa
humanitarini moksl raidos. Nesugebama konceptualiai valstybs politik integruoti kitas svarbias
kultros funkcijas (integracin kultros funkcija, kultros vaidmuo kuriant socialin kapital,
civilizacini gdi standartai vietime, kultros vaidmuo tvirtinant visuomens vertybin
sanklod).
Mums reikalinga nauja, iuolaikin kultros samprat orientuota, humanitarini ir socialini
moksl pasiekimais grsta, dabartins Lietuvos visuomens vertybines aspiracijas atspindinti kultros
politikos koncepcija. Jai sukurti TS-LKD silo inicijuoti kultrinink, akademins bendruomens,
visuomens ir politik dialog. Jo rezultatas bt nauja kultros politikos koncepcija ir naujas
 282

nacionalinis susitarimas dl kultros raidos, ateinaniam deimtmeiui tvirtinsiantis kultros

politikos kryptis ir utikrinsiantis kultrai deram viet valstybs politikoje. Naujasis Nacionalinis
susitarimas dl kultros politikos bt privalomas dokumentas Seimui, Vyriausybei, savivaldos
institucijoms ir kitoms kultros srityje veikianioms organizacijoms.
Naujosios kultros politikos koncepcijos ir Nacionalinio susitarimo dl kultros politikos
pagrindu, pasitelk kultrin visuomen, parengsime ir priimsime sktin Kultros statym, apimant
visas kultrins veiklos sritis. Jam bus subordinuoti paskiras sritis, reikinius ir institucijas
reglamentuojantys akiniai statymai.
itaip bus sukurta aiki statymin kultros politikos baz tolesniam politikos formavimui ir
jos gyvendinimui, remiantis aikiomis, visuomenje idiskutuotomis bei teisikai tvirtintomis
nuostatomis.

b) orientacija civilizuot visuomen, aktyviai dalyvaujani kultros procese

Vienas kultros politikos udavini turi bti visuomens skatinimas aktyviai dalyvauti
kultros gyvenime, diegti visuomenje civilizacinius standartus. Tuo tikslu reikalinga glaudi kultros
politikos ssaja su vietimo politika, bendradarbiaujant dl kultrini turini ir kultrinio ratingumo
integravimo ugdymo proces.
Sieksime platesnio visuomens sitraukimo kultros gyvenim, kurdami konkreias paskatas
ir galimybes sitraukti pavyzdiui, padidindami biudeto asignacijas muziejams, kad galima bt
permanentines muziej kolekcijas atidaryti nemokamam lankymui nuolat, o ne iskirtini prog
metu.
Skatinsime visuomens siliejim Vakar kultrin erdv, viena vertus, ugdydami kalbinius
gdius per krypting Vakar kalb subtitravimo / rus kalbos dubliavimo politik kino filmuose bei
televizijos programose ir per mokestin politik, apsaugani Lietuvos kultros erdv nuo
dempinguotos pigios (visomis prasmmis) rusikos kultrins produkcijos. Kita vertus, tikslinmis
programomis finansuosime kokybik kultrin iniasklaid, pristatani Vakar kultros procesus
bei kuriani kritin kultrin diskurs.

c) kultros politikos valdymas, administravimas ir teisin baz

Igryninsime Kultros tarybos ir Kultros ministerijos funkcijas kultros politikos krimo,

gyvendinimo ir valdymo procese. Esame sitikin, jog btina keisti dabartin kultros politikos
formavimo struktr, didinant Kultros tarybos svarb. Kultros taryba bus aukiausias Seimo
patariamasis organas, aktyviai formuojantis kultros politikos nuostatas, teikiantis jas Seimo
 283

svarstymui ir atliekantis strateginiuose kultros politikos dokumentuose numatyt statymini

nuostat gyvendinimo stebsen.
Be to, Kultros tarybai numatoma ir atsakomyb, atsivelgiant alies raidos aktualijas ir
perspektyvas, reguliariai priirti bei koordinuoti valstybs bei savivaldos institucij sveik
kultros srityje, pateikiant esmines aktualijas Seimo svarstymui.
Bus sudaryta kvalifikuot, pajgiausi, gerai inom ir ikili Lietuvos kultros ekspert
grup, atstovaujanti visoms kultros sritims. Tokiu principu sudaryta Kultros taryba bus atskaitinga
LR Seimui bei utikrins tinkam kultros politikos nuostat formavim, atliks esamos politikos
stebsen, utikrins jos tstinum ir tinkamai atstovaus Lietuvos nacionaliniams kultros politikos
interesams visose suinteresuotose institucijose bei organizacijose.
Kultros ministerijai bus sugrinta tiesiogin atsakomyb u ES ir valstybs l, skirt
kultrai, panaudojim, io panaudojimo stebsenos ir kontrols funkcija. Bus pritrauktos tikslins
kompetenting ekspert pajgos pasitelkiant naujausias metodikas bus organizuojamas ir
atliekamas kultrini iniciatyv vertinimas, finansavimo ir veiklos (l panaudojimo) kontrol, bus
iskaidrintas kultros srities projektini veikl profanavimas ir politinis vertinimas, dabar vykdomas
prisidengiant Kultros tarybos vardu.
iuo metu ES l, skirt kultros paveldo reikmms, sisavinim administruojanti Centrin
projekt valdymo agentra prie Finans ministerijos bus sustiprinta kultros specialistais,
pasiyminiais kompetencijomis, kuri reikalauja kultros paveldo projekt specifika.

d) glaudaus ryio tarp vietimo sistemos ir kultros srities atkrimas

Iskaidius vietimo ir kultros ministerij dvi atskiras politines institucijas, nuskurdo tiek
vietimo, tiek ir kultros suvokimas. vietimo sistema pradjo vis labiau orientuotis vykdytoj
rengim, o ne krj ugdym, ugdymo procese sumajo krybikumo. Ugdymo turinys susiaurjo,
u akiraio palikdamas tiek kultros istorij, tiek dialog su svarbiausiais iuolaikins Vakar
kultros reikiniais. Taip pat ir kultros procesas pradjo orientuotis iskirtinai renginius ir
projektus, vis maiau dmesio skirdamas kritinei visuomens ir kultros proces refleksijai.
Tik glaudus vietimo staig ir kultrinink bendradarbiavimas gali utikrinti autentik
tautos atminties puoseljim ir aktualizavim. Itin svarbu, jog tauties atmintis traukt
daugiakultrinio dialogo element, kuris ms tautos istorijoje tradicikai labai stiprus. Turime
unikali krybingo daugiakultrinio dialogo tradicij, kuri galt bti svarbia atsvara iandien
brukamam pavirutinikam multikultrikumui. Taip pat kultrinink ir pedagog bendradarbiavimas
btinas krybingai aktualizuojant laisvs kov istorij, kuri turt bti drsos mokykla, pasitinkant
iandienos pasaulio ikius. Todl TS-LKD inicijuos diskusij dl vietimo ir mokslo bei Kultros
 284

ministerij sujungimo tikslingumo. Kultros srities ir vietimo sistemos visaverio dialogo atkrimas
bus vieno i Kultros viceministr rpestis.

e) meninink veiklos slyg gerinimas

Btina pabaigti meninink socialini garantij sistemos krimo proces, igryninant,

supaprastinant ir aikiais principais pagrindiant tok meninink apmokestinimo, apmokjimo bei
socialini garantij mechanizm, kuris atitikt ir atsivelgt vis specifini meninink grupi
poreikius nuo raytoj iki cirko artist ir nuo orkestr iki pavieni styginink.
Dl socialini garantij menininkams reikalingas naujas kompleksinis poiris. Btina
utikrinti or meno moni pasitraukim i darbo rinkos, netekus darbingumo dl fiziologini ar kit
su profesija susijusi natrali pokyi. Kitas itin svarbus su tuo susijs udavinys btinyb
tinkamai ir geranorikai parengti jaunj kart, jiems pradedant savo profesin karjer. Tokiu bdu
Lietuvoje atsirast papildom darbo viet profesinje kultrinje sferoje bei vykt organika,
geranorika, tiek moraline, tiek profesine, tiek ir socialine-ekonomine sinergija grsta meninink
kart kaita.
Todl, siekdami utikrinti adekvaias, kultros bendruomens lkesius atitinkanias
meninink socialines garantijas, inicijuosime plai diskusij, apimani atskir sektori meno
darbuotoj specifik. is darbas yra tstinis ir jame turs aktyviai dalyvauti Kultros ministerija ir
performuota Kultros taryba.
Kultros darbuotoj socialini garantij ir socialinio modelio sukrimas bei jo efektyvus
diegimas utikrins tinkam ir pagarb valstybs bei plaiosios visuomens poir kultros
darbuotoj status ir veikl. Kultros darbuotoj socialins garantijos priarts prie prast europini
norm, o tinkamai suformuota socialin politika skatins adekvat ir aikiais prioritetais grst meno
krj veikl ir jos finansavim regionuose. is sprendimas taps esminiu liu utikrinant tinkam
kultros ir meno darbuotoj status bei aktyv ir efektyv visos kultros ir meno bendruomens
dalyvavim formuojant ir gyvendinant kultros politik.
Vieieji pirkimai kultros srityje bus ne tik supaprastinti, kaip yra dabar, bet ir viej
pirkim taisykls bus adaptuotos kultros srities specifikai, kad nebebt perkama vadovaujantis
maiausios kainos principu.

f) iskirtin parama kino menui

Nors Kino statymas yra priimtas, Kino centro veikla yra netolygi ir nepakankamai
finasuojama. tvirtinsime nuostat, kad Lietuvos kino menas yra viena prioritetini Lietuvos kultros
reprezentavimo ir atstovavimo tiek Lietuvoje, tiek usienyje srii. Esame sitikin, jog kino menas
 285

turi bti valstybs lygiu suvokiamas kaip skatinantis nacionalin tapatyb bei savimon ir atliekantis
Lietuvos kultros ambasadoriaus funkcijas usienyje.
Sudarysime slygos skaidriam ir tolygiam kino meno veikl finansavimui; aikiai pasisakome
u iskirtin kino meno rmim dl io meno anro specifikos jo sklaidos galimybi ir
pasiekiamumo, imlumo inovatyvioms technologijoms, kompleksikumo, vairi men anr
apjungimo, krybini industrij koncepcij bei joms numatyt priemoni tiesioginio taikymo.
Skatinsime kino meno kvalifikuot ir aktyvi sklaid, sudarydami slygas Lietuvos vardo vieinimui
pasaulyje, Lietuvos identiteto krimui, palaikymui ir platinimui tiek Lietuvoje, tiek ir visame
pasaulyje.

g) nacionalinio kultrinio turinio skatinimas Lietuvos nacionaliniai kriniai

Vienas i nacionalinio kultros turinio sand yra kompozitoriai, atlikjai bei aktoriai ir j
sukurti muzikos kriniai, atliekamos dainos ar vaidmenys. Todl silysime kvotin nacionalinio
kultrinio turinio skatinimo sistem, kuri veikia visoje Europoje, o birelio pradioje i sistem
ved ir Ukraina.
Kvotos tai pareigojimai transliuotojams, kiek procent vietins muzikos ar audiovizualini
krini jie turi turti savam repertuare. Televizijos bei radijo transliuotojai statymu bus pareigojami,
kad j transliacijose ne maiau nei tam tikr turinio dal sudaryt Lietuvos krj kriniai.
Priklausomai ar krinys naujas, ar atliekamas lietuvi kalba, ar tai klasikos krinys ir pan., skiriasi ir
kvot dydis transliuotojams. Tokie statymai skatina vietinius krjus profesionaliau bei aktyviau
dalyvauti krybos procese, kelia krybins veiklos standartus ir palengvina meninink pragyvenim
i savo krybos.
iuo metu Pranczija nacionaliniam turiniui yra nustaiusi vidutinikai 40 proc. kvotas
transliuotojams, vedija 35-50 proc., Belgija 30 proc., o Vokietija net iki 50 proc. Ms
kaimynystje Lenkija jau senokai sived 33 proc. kvot, o kiek tolimesni kaimynai estai 25 proc.
kvot. Latvija yra parengusi statymo projekt, kuriame latvikos kultros turinys uims ne maiau
kaip 30 proc. visos transliuotoj erdvs.
Sekdami Europos Sjugos valstybi gerja patirtimi, sipareigojame saugoti savo kultrin
nematerialj paveld bei formalizuoti intelektinio turto apsaug. iuo metu galiojaniuose Lietuvos
teiss aktuose tvirtinta nuostata, kad transliuotojai turi transliuoti lietuvik turin esant galimybei,
todl populiariausios komercins radijo stotys lietuvik krini groja vidutinikai apie 8 proc. Tokia
padtis neatitinka Lietuvos nacionalini interes ir yra keistina. Todl inicijuosime statym,
reglamentuojant sukurt krini, kuri turinys neatsiejamas nuo Lietuvos nacionalinio konteksto ir
kultrini ypatum, t.y. juo siekiama isaugoti, puoselti ir propaguoti nacionalins kultros
 286

tapatum ir savitum, etnin kultr ir vietos tradicijas, kultros paveld, lietuvi kalb, jos apsaug
ir tstinum, meno bei krybos sklaid ir pltr, transliavim.
Transliuojant daugiau nacionalini krini, Lietuvos krjai turs didesnes galimybes bti
igirsti, o tai skatins kurti daugiau ir kokybikiau. Rinkoje atsiras didesnis nauj krini poreikis, ir
tai paskatins nauj krj atsiradim. Padidjus Lietuvos krj transliuojam krini kiekiui,
maiau u transliacijas surenkam pinig bus paskirstyta usienio krjams ir daugiau pinig liks
vidaus rinkoje, pasiekdami ms krjus.

h) Adekvati parama kultrinei iniasklaidai

TS-LKD netenkina kultrins inaisklaidos marginalizacija, kuri susijusi su ydingu ratu ir

viena i jo sukimosi prieasi per menka valstybs parama. Spaudos, radijo ir televizijos rmimo
fondas buvo sumanytas kaip vienas svarbiausi nekomercini projekt Lietuvos iniasklaidoje
rmimo instrumentas. Deja, iandien is Fondas sulaukia labai daug kritikos, kuri susijusi pirmiausia
su tuo, kad jam tenka skirstyti param ne tik kultros, edukacijos, pilietikumo skatinimo, bet ir
regionins inasklaidos projektams.
Kultros iniasklaidos priemons gali pretenduoti tik santykinai ma param, kuri leidia
ilikti, bet ne stiprti, kokybikai tobulti ar pritraukti talentingus autorius. Kultrin inaisklaida turi
bti suvokiama ne kaip desertas, kurio galima atsisakyti, bet kaip isilavinusio mogaus kasdien
duona, ugdanti kultrin tapatyb bei pleianti akirat, taip pat kaip svarbus prienuodis prie
nedraugik valstybi propagand. TS-LKD sipareigoja didinti valstybs param kultros
iniasklaidai ir traukti strateginius kultros politikos dokumentus skyri, kuriame bt
suformuluoti valstybs lkesiai, koks vaidmuo kultriniame gyvenime turt tekti kultrinei
iniasklaidai ir kokie lkesiai su ja turt bti siejami.

i) kultrins veiklos infrastruktra

Artjant ES finansavimo 2020-j met struktrinio rmimo mechanizm perirjimui,

skatinsime paius kultros infrastruktros valdytojus rpintis kultrins infrastruktros finansavimo
galimybi paieka, gilinsime j gebjimus geriau integruotis tiesiogiai ES kultros paramos
mechanizmus, skatinsime organizacij savarankikai tiesiogiai kreiptis ES institucijas bei
egzistuojanias programas, tiesiogiai ir netiesiogiai remianias kultros pltr ES alyse.
Konkreiai skatinsime integracij vairias kultros be sien bendradarbiavimo programas,
remianias kultrin ir turistin vert turini objekt, ypa religini objekt banyi ir
vienuolyn tinkam rengim, istorini ekspozicij parengim ir atsivrim lankytojams. Taip pat,
naudojant alies vidaus finansinius resursus bei vairius finansavimo instrumentus, skatinsime vieos-
 287

privaios partnerysts galimybes vystant kultrin infrastruktr bei i infrastruktr iradingai bei
kvalifikuotai veiklinant.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas kultros paveldo veiklinimo srityje, partnerysi,
efektyvaus energetinio panaudojimo bei kitose paveldo infrastruktros atstatymo bei palaikymo
srityse bus tiesiogiai koordinuojamas Kultros ministerijos.
Esant apverktinai kultros infrastruktros bklei, reikalingas integralus poiris siekiant
sukurti tinkam iuolaikik infrastruktr. iuo metu dl nepakankamo tstinumo utikrinimo
vyraujanti pastang fragmentacija bus keiiama kompleksiniu poiriu grst veikim, leidiant
pasiekti tarpusavio sinergij bei sveikos modelius, apjungianius kultros, socialinius, ekonominius
bei finans ininerijos komponentus.

j) dmesys ir apsauga kultros paveldui

Padvigubinsime valstybs biudeto asignavimus kultros paveldo ilaikymui bei

restauravimui.
Skatinsime visuomenines iniciatyvas kultros paveldo prieirai, sergjimui ir veiklinimui,
analogikas Jungtinje Karalystje veikianiam National Trust visuomeniniam fondui,
perimaniam savo inion, priiriniam ir aktualizuojaniam architektrin kultros paveld.
Sugrietinsime ir iskaidrinsime architektrinio ir urbanistinio kultros paveldo prieir,
vesdami prievol savininkams retrospektyviai grinti paveldo objektus status quo ante bkl tais
atvejais, kai j perstatymo, pakeitimo ir modifikavimo teistumas nra pagrindiamas.

k) kultros finansavimas didesn parama ir naujos galimybs

Nuosekliai sieksime kultros finansavimo didinimo, susiedami kultros finansavim su

kultros sukuriamo produkto dalimi bendrajame alies BVP. Tuo tikslu btina sukurti kultros
ekonomins naudos matavimo ir stebsenos metodik.
Silome perirti esam model, pagal kur ES los skirstomos kultros sriiai finansuoti.
iuo metu kultros srities finansavimas yra iskirstytas per daugel akini, tarpini bei
gyvendinani institucijas. Sukursime integruot ir kompleksin kultrai skirt l skirstymo
model, Kultros ministerijai prisiimant atsakomyb ir kontrols svertus. Tai leis isprsti dal
problem, susijusi su Lietuvos nacionalins kultros politikos gyvendinimo nuoseklumu bei
tstinumu, kultros koncentracija didiuosiuose miestuose, regionine kultros atskirtimi bei kitais
kultros politikos fragmentacijos aspektais.
Reformavus esam, menkai kvalifikuotais resursais aprpint kultrini program bei
projekt finansavimo administracin sistem, sudarysime galimybes pritraukti aukiausios
 288

kvalifikacijos ES l administravimo ekspertus; utikrinsime skaidrius l skirstymo mechanizmus,

grstus aikiai suformuluotais iniciatyv, program bei projekt vertinimo kriterijais, bei valdios bei
administruojani darini atskaitomum ir kontrol prie visuomen ir kontroliuojanias institucijas.
Sukursime realias paskatas pilieiams remti kultr jau pirmaisiais ateinanios Seimo
kadencijos metais priimsime ir pradsime gyvendinti Kultros mecenavimo statym. Jo dka tiek
menininkams individualiai, tiek ir meninink grupms bei kolektyvams bus teisinta galimyb gauti
papildom l savo krybinei veiklai finansuoti. Bus isprsta mecenato statuso, kuris iandien yra
miglotas ir labai skirtingai traktuojamas, problema mecenato statusas bus teisikai apibrtas, o
mecenuojaniam subjektui bus suteiktas pasitikjimo mandatas, garantuojantis tiek pagarb
visuomenje, tiek mokestines paskatas. Bus sukurtos prielaidos tinkamam verslo ir valstybs
skiriamo kultros rmimo nuostat formavimui, atitinkaniam Lietuvos nacionalins kultros
politikos strategij bei individualias meninink iniciatyvas. Galiausiai, bus sudarytos realios
prielaidos kultros veikl tstinumui bei tolygiam vystymuisi.
Sukursime kultros sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) teisin reglamentavim. i
pasaulyje seniai gyvuojanti kultros finansavimo forma Lietuvoje dar nra teisikai reglamentuota,
neisprstas iuo bdu gaut pajam apmokestinimo klausimas, todl nra n vienos lietuvikos
sutelktinio finansavimo platformos. Lietuvos kultros projekt organizatoriai yra priversti naudotis
JK ar JAV registruotomis platformomis, iekotis draug ar pastam turini sskaitas iose
valstybse, nuo surinkt l sumokti mokesius iose valstybse, sumokti tarpininkavimo mokest
ne Lietuvos tarpininkams. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad iuo metu usienyje veikianiose sutelktinio
finansavimo platformose lietuvikiems projektams sutelkt l absoliuiai didioji dalis ateina i
Lietuvos t. y., lietuviai finansuoja lietuvikus kultrinius projektus susimokdami mokesius
usienio valstybse ir tarpininkavimo mokesius usienio platformoms.
teisindami sutelktinio finansavimo mechanizmus, atsivelgsime specifinius kultros
finansavimo poreikius ir kursime mokestines paskatas kultrai finansuoti.

l) kultrins industrijos

Orientuodamiesi geriausias kultrini industrij patirtis Europos Sjungos alyse bei kitose
paangiose ekonomikose, kuriose krybini ir kultrini industrij sektorius sudaro ne maiau 4,5
proc. BVP, o tolygus augimas vidutinikai siekia 3,5 proc. per metus, sipareigojame skatinti ios
srities vystymsi ir paang visais manomais politiniais sprendimais bei praktiniais gyvendinimo
veiksmais, taip pat ir didinant finansavim iam sektoriui bei efektyviau j administruojant.
Kultrines industrijas tvirtinsime kaip atskir prioritet bsimosios Vyriausybs programoje.
Sukursime atskir krybini industrij pltros strategij ir priimsime reikalingus teiss aktus,
numatanius konkreius jos gyvendinimo bdus. Inicijuosime Vyriausybs poirio tarpministerin
 289

bendradarbiavim kait tai privalu atlikti, siekiant gyvendinti sektorines ES programas kultros
sektoriuje, skaitant ir Lietuvos krybini industrij sektoriaus stebsenos sistemos sukrim ir ios
veiklos nuolatin vykdym, pavedant j koordinuoti Kultros ministerijai.
Tuo bdu bus sukurtos teisins bei institucins prielaidos efektyviam nacionalins inovacij
politikos formavimui bei gyvendinimui, atsivelgiant krybini industrij sektoriaus specifik. Bus
sustiprintas ir aikiai teisikai apibrtas tarpinstitucinis bendradarbiavimas formuojant kultros
sektoriaus politik bei j gyvendinant, sisavinant ES struktrinius fondus visose sektorinse srityse,
kuriose yra numatytas kultros industrij ar kitas kultros sektoriui priskiriamas komponentas,
atsakomyb u io komponento gyvendinim visose srityse priskiriant Kultros ministerijos
kompetencijai. enkliai padids Lietuvos kultrini industrij inomumas usienyje.
Siekdami skatinti kultros eksport ir iplsti Lietuvos kultros produkto rinkas, sukursime
tam prielaidas finansuodami krybini organizacij bei menink dalyvavim tarptautinse
krybinse organizacijose, j krybos sklaid parodose bei aukcionuose, kompensuodami narysts
tarptautinse organizacijose mokesius ir pan. Toki prielaid dalyvauti pasaulio kultriniame
gyvenime finansavimas bus vykdomas per ilgalaikes programas.

Reng: V. Juozapaitis, M. Adomnas, V. Kernagis, P. Mendeika, A. Grybauskas.