Jurisprudencija, 2001, t.

21(13); 101115

PSICHINS PRIEVARTOS SAMPRATA

BAUDIAMOJOJE TEISJE

Dr. Oleg Fedosiuk

Lietuvos teiss universitetas, Teiss fakultetas, Baudiamosios teiss katedra,
Ateities g. 20, 2057 Vilnius
Telefonas 71 45 84
Elektroninis patas btk@ltu.lt

Pateikta 2001 m. vasario 28 d.

Parengta spausdinti 2001 m. rugsjo 6 d.
R ecen za vo Lietuvos teiss universiteto studij prorektorius prof. dr. J. Pekaitis ir io Universiteto Teiss
fakulteto Baudiamosios teiss katedros doc. dr. E. Sinkeviius

Santrauka

Teisinis psichins prievartos vertinimas tai aktuali teorin ir praktin baudiamosios justicijos problema. Danos veikos
pripainimas nusikaltimu tiesiogiai priklauso nuo ivados, kad tam tikras elgesys konkreioje situacijoje laikytinas psichine prievarta,
tuo tarpu nesant aikios koncepcijos minta svoka gali bti suprasta neteisingai. Straipsnyje siekiama suformuluoti aiki psichins
prievartos samprat ir apibrti jos viet tarp gimining teisini svok, aptarti psichins prievartos kriminalizacijos bdus, paaikinti
esminius objektyviuosius ir subjektyviuosius jos poymius. Autorius taip pat ikelia psichins prievartos teisinio vertinimo problemas,
kurios visada pasireikia btinumu nustatyti, ar i tikrj (realiai) buvo grasinama ir kokiomis pasekmmis buvo grasinama.
Remiantis senesne ir iuolaikine teisine literatra, taip pat teism praktikos pavyzdiais, straipsnyje formuluojama aiki grasinimo
realumo koncepcija, kuri atitinka universalj subjektyvaus pakaltinimo princip, irykinamos aplinkybs, kuri isamus tyrimas
leidia atskleisti tikrj kaltininko sumanym, vertinti jo elges kaip psichin prievart ir nustatyti jos turin.

Psichins prievartos svoka tarp kit teisini svok

Baudiamojoje teisje nuo romn laik inoma prievartos kaip nusikalstamo poveikio
kitam mogui svoka. I romn teiss perimtas ir prievartos skirstymas dvi ris: fizin (lot.
vis absoliuta) ir psichin (lot. vis compulsiva). iomis svokomis operuojama ir iuolaikinje
tiek usienio valstybi, tiek ir Lietuvos teisje. Ypa sudtinga ir konceptualaus aikinimo
reikalaujanti yra psichins prievartos svoka, kuri plaiai vartojama naujame Baudiamajame
kodekse (toliau BK), numatant vairi nusikaltim sudtis. Taiau, be psichins prievartos
svokos, Lietuvos baudiamieji statymai taip pat vartoja ir kitus terminus, yminius
neleistin psichin poveik aukai: psichin smurt, grasinim, bauginim, terorizavim,
antaavim. Visus iuos terminus galima aptikti vairi nusikaltim sudtyse. Norint sufor-
muluoti aiki pozicij, k mes laikome psichine prievarta, pirmiausia reikt atsakyti klau-
sim, koks yra i svok santykis. tai kartais tenka girdti Lietuvos teisinink samprotavi-
mus, kad psichinis smurtas turi bti suprastas siauriau nei psichin prievarta tik kaip grasi-
nimas panaudoti fizin smurt. Tokios pozicijos susiformavimui, matyt, turjo takos inomo
Rusijos mokslininko ir smurto tyrintojo L. Gauhmano darbai, kuriuose psichinis smurtas
buvo tapatinamas su grasinimu fiziniu smurtu 1, p.3-4. Kiti grasinimai, anot L. Gauhmano,
nors ir nurodyti kai kuri nusikaltim sudtyse, negali bti vadinami psichiniu smurtu (rus.
). Bet nei paties L. Gauhmano darbuose, nei kitoje teisinje literatroje
nepateikiama svari argument tokiam poiriui pagrsti. Lietuvi kalbos odyne smurtas

102
apibdinamas kaip iurkti prievarta. Vargu ar is iurktumo elementas yra pakankamas
pagrindas, kad psichinio smurto ir psichins prievartos svokoms bt galima suteikti
skirtingas reikmes teisje, juolab, kad jokios praktins naudos i to nra. Manyiau, ios
svokos yra lygiaverts ir vartotinos kaip sinonimai.
Teisinje literatroje pareikta nuomon, kad grasinimas yra vienintel psichins prie-
vartos ireikimo forma 2, p. 6. Su tuo galima sutikti ir konstatuoti, kad universali psichins
prievartos (smurto) svoka apima vairi ri ir bd grasinimus. statym leidyboje grasi-
nimo svok patogu vartoti, kai norima patikslinti psichins prievartos r, t.y. nurodyti, ko-
kiomis pasekmmis grasinama darant vien ar kit nusikaltim. Pavyzdiui, plimo sudtyje
psichin prievarta detalizuojama grasinimu tuoj pat panaudoti fizin smurt. Taip formuluoti
psichins prievartos turin ioje teisinje konstrukcijoje reikalauja tradicin io nusikaltimo
doktrina. Taiau tais atvejais, kai norima pabrti, kad nusikaltim galima padaryti pa-
naudojant vairaus turinio grasinimus, pavyzdiui, turto prievartavimo atveju, patartina vartoti
termin psichin prievarta.
Kaip psichins prievartos sinonimai baudiamuosiuose statymuose vartojamos svo-
kos bauginimas ir terorizavimas (2272 str.). Tai pateisinama, taiau ios svokos pasiymi
ir tam tikru savitumu. Bauginimo svoka ireikia psichins prievartos esm, identifikuoja j
kaip veik, nukreipt baims jausmo suklim kitam mogui. Terorizavimas reikia t pat
bauginim (odis terror i lotyn kalbos veriamas kaip siaubas, baim, igstis), bet kartu
ioje svokoje galima velgti tam tikr pasikartojim, kai grasinama ne vien kart.
Kai kuri BK straipsni analiz rodo, kad statym leidjas, nordamas pabrti, kad
tam tikras nusikaltimas gali bti padarytas panaudojant vairiar psichin prievart, vartoja
termin antaavimas (BK 273, 297, 2971 str.). Reikia konstatuoti, kad antaavimo termi-
nas nra geriausias bdas nurodyti, kad auka gali bti veriama elgtis pagal kaltininko vali
vairiai grasinant. Vis dlto i prancz kalbos perimtas terminas antaas (pranc.
chantage) teisje tradicikai suprantamas kaip turtinis nusikaltimas (turto prievartavimo r-
is), susijs su grasinimu atskleisti kompromituojanias ar kitokio pobdio inias, kurias
asmuo nort laikyti paslaptyje, o trumpiau tariant, kaip silymas nusipirkti tyljim 1. Taip
antaas visada buvo suprantamas Lietuvos teisje, taip jis traktuojamas ir iuolaikinje u-
sienio valstybi teisje 3. Todl labai plaios arba, galima sakyti, buitins prasms suteiki-
mas iai svokai statyme nepatartinas ir gali klaidinti teisjus ir kitus teissaugos pareig-
nus. Teigiama yra tai, kad naujame BK vietoj antaavimo svokos plaiai vartojamas termi-
nas psichin prievarta.
Baudiamj statym kai kuri nusikaltim sudtyse taip pat vartojami terminai, artimi
psichins prievartos svokai, taiau turintys platesn reikm: poveikis liudytojui (BK 297
str.), siekimas paveikti nukentjusj (2971 str.), kiimasis kvotjo, tardytojo, prokuroro, tei-
sjo ar teismo antstolio veikl (298 str.). Mint veik negalima tapatinti su psichine prie-
varta, nes jos gali pasireikti ne vien tik grasinimais, bet ir bandymais papirkti, tikinti ir dau-
geliu kit form.

1
Teisins svokos antaas atsiradimas Pranczijos teisje susijs su 1819 a. ioje alyje labai paplitusia
prekyba paslaptimis. Nusikaltliai net turdavo savo slaptas organizacijas, kurios mediodavo pasiturini
moni paslaptis, supirkindavo vairi kompromituojani informacij apie juos bei silydavo jiems nusipirkti
tyljim. Yra versija, kad turto prievartavimo bd iradingi pranczai pavadino antau todl, kad taip buvo
vadinamas kls bdas, kai uvis tinklus varoma keliant triukm. Kiti tyrintojai termin antaas kildina i
prancz kalbos odio chanter (dainuoti, giedoti).

103
 Psichins prievartos kriminalizacijos bdai

Baudiamieji statymai psichin prievart kriminalizuoja dviem pagrindiniais bdais:

kaip atskir veik (delicta sui generis) ir kaip nusikalstamo vertimo elgtis prie savo vali
priemon. Psichin prievarta taip pat netiesiogiai kriminalizuota kaip alternatyvi kai kuri nu-
sikalstam veik pasireikimo forma, nors tai ir nenumatyta paioje normoje (pvz., chuliga-
nizmo atveju).
Kaip delictum sui generis, t.y. kaip atskira veika, nesusieta su btinumu rodyti jos pa-
naudojimo tiksl, psichin prievarta kriminalizuota tik i dalies. iuo atveju baudiamoji at-
sakomyb numatyta tik u pavojingiausias tokios netikslins psichins prievartos ris: gra-
sinimus nuudyti arba sunkiai sualoti esant pakankamam pagrindui bijoti, kad grasinimas
bus vykdytas (BK 227 str.), grasinimus sprogdinimu, padegimu ar kitu panaiu aktu, taip pat
sisteming psichins prievartos panaudojim (BK 2272 str.). Kitokio turinio grasinimai patys
savaime nra nusikalstami. Todl gali kilti klausimas, ar apskritai galima terminu psichin
prievarta vardyti nekriminalizuot, o tai reikia nenusikalstam, elges. Manyiau, galima,
nes faktas, kad tam tikros psichins prievartos rys nebaustinos pagal baudiamuosius
statymus, vis dlto nepaalina tokio elgesio juridins reikms. Juk psichins prievartos
panaudojimas yra reikmingas ne vien tik pripainimo nusikaltimu aspektu. Pavyzdiui, fak-
tas, kad nusikaltlio elgesys buvo paveiktas grasinimo, traktuojamas kaip atsakomyb leng-
vinanti aplinkyb, pagaliau prievartos ir grasinimo svokos plaiai vartojamos Civiliniame
kodekse. O fakt, kad ne kiekvien grasinim btina kriminalizuoti, ankstesnij laik teisi-
ninkai aikino principu, kad valstyb nesikia smulkius dalykus (minima non curat praetor).
Anot V.Stankeviiaus, kaip atskira veika baustinas turt bti tik grasinimas padaryti didel
nepataisom arba sunkiai pataisom al 4, p. 153.
Usienio valstybi statymai psichin prievart kaip delictum sui generis taip pat krimi-
nalizuoja tik i dalies. Pavyzdiui, Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos statymai numato tik
grasinim padaryti baudiam veik. Pagal Anglijos baudiamj teis psichin prievarta
baudiama kaip eidimas veiksmu, kuris kelia kitam neteisto smurto baim (angl. assault).
Kai kuri valstybi statymai, tiksliai nenurodydami, kokio turinio grasinimai baustini, veda
grasinimo rimtumo (veicarija) arba sunkumo (Italija) kriterij. Klausimas, koks grasinimas
yra rimtas ir sunkus, paliekamas teism praktikai ir baudiamosios teiss teorijai.
Visikai kitaip kriminalizacijos klausimas sprendiamas, kai psichin prievarta yra ver-
timo elgtis prie savo vali priemon. iose normose psichins prievartos priemons yra
vairesns arba visai neribojamos. Tai galima paaikinti tuo, kad veikos pavojingumo laipsn
ir pobd lemia btent tas tikslas, kurio siekia kaltininkas. Tikslus vis galim grasinim ri
ivardijimas tokiose normose nepalieka laisvs pripainti tinkamu kok nors neprast grasi-
nim. Todl baigtini vertimo norm formulavimas paprastai nepageidautinas. Pavyzdiui,
kai paplito toks reikinys, kaip ipirk u pavogtus automobilius reikalavimai, i pradi
teismai neinojo, kaip tokias veikas pripainti turto prievartavimu, nes toks grasinimas ioje
normoje nenumatytas. Bendra vertimo norma galiojaniame BK yra asmens antaas (BK
1321 str.), kur sudaro prievartinis reikalavimas elgtis pagal kaltininko nurodym1. Nors ioje
normoje psichin prievarta ribojama tik trimis grasinim rimis (grasinimais fiziniu smurtu,
turto sunaikinimu ar sugadinimu, taip pat kompromituojani ini paskelbimu), taiau is
ribotumas labiau yra ios normos trkumas nei pranaumas. Todl kaip teigiam pavyzd
galima vertinti naujo BK bendrj vertimo norm, kurioje vertimo priemons vardytos visa
apimaniu terminu psichin prievarta (naujo BK 148 str.). Prie specialij nusikalstamo
vertimo norm, kuriose psichin prievarta numatyta kaip priemon pasiekti neteist tiksl,
galima priskirti turto prievartavim (BK 273 str.), prievartin traukim prostitucij (BK 239 str.
4 d.), siekim paveikti nukentjusj, kad jis susitaikyt su kaltininku (BK 297 1 str.), reika-
lavim duoti ky (BK 282 str.), prispyrim lytikai santykiauti (BK 119 str.), smurtinius nusi-
kaltimus prie pareignus (BK 200, 201, 2011, 203 str.) ir kt. Plimas ir iaginimas taip pat
gali pasireikti kaip nusikalstamas vertimas (atiduoti pinigus, nesiprieinti lytiniam santykia-
1
io nusikaltimo pavadinimas netikslus ir i klaida itaisyta naujame BK, kuriame i norma pavadinta ne
antau, o mogaus veiksm laisvs varymu (naujo BK 148 str.).

104
vimui), nors ia tinkama tik pati stipriausia psichins prievartos ris (paprastai grasinimas
tuoj pat panaudoti fizin smurt). Tai gali bti paaikinta i nusikaltim specifikumu ir faktu,
kad kitos psichins prievartos rys siekiant uvaldyti svetim turt arba priversti moter ly-
tikai santykiauti kriminalizuotos kitose normose.
Pamintina ir tai, kad Baudiamasis kodeksas numato atsakomyb ir u psichin prie-
vart siekiant teisto tikslo (savavaldiavimas, BK 214 str.). Tikslo teistumo aspektas, be
abejo, nulemia tai, kad tik paios stipriausios psichins prievartos rys gali bti pripaintos
tinkamomis savavaldiavimui grasinimas fiziniu smurtu, turto sunaikinimu arba sugadinimu.
Kitokio turinio grasinimai nerodo ios veikos nusikalstamo pobdio. Pavyzdiui, jeigu kas
nors vers skolinink grinti skol, grasindamas j apmeiti, vien tik i veika dar nesudarys
nusikaltimo poymi, bet, pagrasinus fiziniu smurtu, tampa manoma inkriminuoti sa-
vavaldiavim. Paymtina tai, kad naujo BK 294 straipsnis nenumato psichins prievartos
pagrindinje savavaldiavimo sudtyje ji numatyta tik kaip kvalifikuojanti aplinkyb. O tei-
ss gyvendinimo nesilaikant tvarkos nusikalstam pobd rodys tik veikos pasekms di-
dels alos padarymas asmens teisms ar teistiems interesams. ia galime kalbti apie
dalin savavaldiavimo dekriminalizacij, nes, be pasekmi kilimo, jokie grasinimai nebebus
veikos baudiamumo kriterijus.

Psichins prievartos kaip pavojingos veikos samprata: objektyvusis ir

subjektyvusis elementai

Psichins prievartos samprat padeda atskleisti vairs bandymai teorikai apibrti

grasinim. J teisinje literatroje yra nemaai. Vienos definicijos apibdina grasinim kaip
paad arba pareikim apie savo ketinimus padaryti tam tikr blog kitam asmeniui. ios
definicijos pabria tik iorin grasinimo aspekt ir tarsi atsiriboja nuo klausimo, kodl ie
ketinimai demonstruojami, sutapatina grasinim su tyios iklimu aiktn, kuris, kaip i-
noma, nra baudiamas. Kad toks poiris grasinim klaidingas, spdavo ikirevoliucins
Rusijos baudiamosios teiss klasikas N.Tagancevas. Jis pabrdavo, kad grasinimas tai
ne vien tik blog ketinim demonstravimas ( ). Anot jo, grasinimo esm
sudaro poveikis psichinei grasinamojo veiklai, keliant jam baim ir tokiu bdu veriant j imtis
saugumo priemoni 5, p. 1052. Reikia pripainti, kad apibrimai, apibdinantys grasinim
kaip bauginant poveik kito mogaus psichikai, yra tikslesni ir geriau atskleidia psichins
prievartos mechanizm, nes atkreipia dmes ne iorin grasinimo iraik, bet siek
sukelti grasinamajam baim. I toki apibrim rykja ir grasinimo bei tyios iklimo
aiktn skirtumai, nes pabriama ne tyia atlikti nusikalstam veik, bet tyia kelti kitam
baims jausm.
Mano nuomone, psichins prievartos esm gerai atskleid Rusijos mokslininkai G.
Kostrovas ir G.Hadisovas, teigdami, kad grasinimas tai iurktus psichinis poveikis kitam
mogui veriant bijoti tolesni grasinaniojo veiksm 6, p. 125. Truput patikslinant api-
brim, galima teigti, kad psichin prievarta tai pavojingas tyinis poveikis kito mogaus
psichikai, veriant bijoti (bauginant), kad dl tolesni grasinaniojo veiksm ar neveikimo
atsiras tam tikr neigiam pasekmi.
Psichin prievart, kaip ir kiekvien kit nusikalstam veik, sudaro objektyvaus ir
subjektyvaus element vienov. Norint atskleisti psichins prievartos objektyvj element,
dmesys atkreiptinas jos bauginamj paskirt, pavojingum ir ireikimo bd vairov.
Psichins prievartos esm pasireikia per jos bauginamj paskirt. Bauginimas tai
kito mogaus psichikos veikimas tokiu bdu, kad is bijot. Galima sakyti, kad vienokio ar
kitokio stiprumo baims jausmas yra tai, k nukreiptas grasinimas. Psichologijos mokslas
aikina baim kaip emocij, kylani situacijose, pavojingose individo biologiniam arba so-
cialiniam gyvavimui, ir susijusi su tikru ar sivaizduojamu pavojaus altiniu. Baims jausmo
stiprumas ir specifika ireikiama tokiais terminais kaip baiminimasis, bgtavimas, igstis,
siaubas, nerimas 7, p. 40-41. Taiau io galutinio tako is procesas gali ir nepasiekti
grasinamasis gali neisigsti, vietoj baims gali atsirasti kiti jausmai, pavyzdiui, pyktis. Ta-
iau tai neneigia fakto, kad buvo grasinama, nes psichin prievarta tai bauginimo procesas,

105
o ne jo rezultatas. Suvok psichin prievart kaip bauginimo proces, neivengiamai turime
padaryti ivad, kad is procesas objektyviai gali pasireikti ne vien tik baims jausmo klimu
kitam mogui, bet ir jo baims palaikymu, kai pati baim atsirado ne dl grasinaniojo
elgesio. i nuostata yra labai svarbi, pavyzdiui, kaltinant grupiniu iaginimu bendrinink,
kuris pats nei fizinio smurto, nei grasinimo prie moter nenaudojo, taiau atliko lytin akt su
ja, pasinaudodamas tuo, kad moters valia buvo palauta prie tai kit asmen smurtiniais
veiksmais. Tokio asmens kaltinimas iaginimu tai danas atvejis teism praktikoje.
Pasinaudojimas jau esama mogaus baime irykja ir ipirk u automobili grinim
prievartavim bylose. Tokiose bylose ne tik automobilio pagrobjas, bet ir kiti asmenys gali
paskambinti pavogto automobilio savininkui ir, pasinaudodami jo baime galutinai prarasti
savo turt, tiesiog pasilyti j isipirkti. Atsakymas klausim, ar buvo iuo atveju naudojama
psichin prievarta, manau, turt bti teigiamas. Tai patvirtina ir teism praktika, kurioje tokie
atvejai traktuojami kaip turto prievartavimas.
Pripastant tam tikr baim keliant elges psichine prievarta, svarbus momentas yra
tai, kad neigiam pasekmi atsiradimas aukai, sprendiant i vis aplinkybi, turi tiesiogiai
arba netiesiogiai priklausyti nuo grasinaniojo valios. Vokietijos baudiamosios teiss klasi-
kas F. Lizstas teig, kad nesant io poymio veika traktuotina kaip spjimas, bet ne kaip
grasinimas 8, p. 58. spjimas i ties gali bti labai panaus grasinim, nes jo poveikis
kito mogaus psichikai gali bti lygiai toks pat baims atsiradimas. Tokiu atveju isigands
mogus gali pagalvoti, kad jam grasinama, todl, inkriminuojant psichins prievartos pa-
naudojim, btina sitikinti, kad tai nebuvo bandymas parodyti mogui pavojaus altin, spti
j apie treij asmen pavojingus ketinimus. Be abejo, galimas ir atvirkias atvejis, kai gra-
sinantysis apsimeta geradariu, spjaniu auk apie blog moni ketinimus, nors i tikrj
veikia ivien su iais monmis. is pavyzdys tik parodo subjektyvaus grasinimo elemento
svarb. Ji bus aptarta vliau.
Btina pabrti, kad grasinamasis gali bti bauginamas neigiamomis pasekmmis tiek
jam paiam, tiek ir jo artimiesiems ir net bet kuriam kitam mogui, kuris jam rpi. Kartais
statymai kaip grasinimo adresat, be nukentjusiojo, nurodo ir artimj arba artim gimi-
nait. Nemanau, kad tai tikslinga daryti, nes grasinantysis gali pasinaudoti aukos susirpi-
nimu net ir nepastamu mogumi. Pavyzdiui, manoma prievartauti turt, grasinant su-
sprogdinti netoliese esant vaik darel, tuo tarsi ukraunant atsakomyb reketo aukai, dl
kurios kalts ir usispyrimo gali ti nekalti vaikai. Todl, numatant smurtini nusikaltim
sudtis, geriau paiame statyme i viso nekonkretizuoti grasinimo adresato arba apibrti j
odiais nukentjusysis arba kitas mogus. Kalbant apie grasinimo adresat, dar reikt
pridurti, kad kai kuri nusikaltim sudtyse, pavyzdiui, kait pamimo normoje minimas
grasinimas, nukreiptas ne konkreiam mogui, bet valstybei, organizacijai, juridiniam asme-
niui. Nors minti adresatai neturi psichikos ir negali isigsti, taiau tok grasinim taip pat
turime vadinti psichine prievarta, nes pagal grasinaniojo sumanym poveikis daromas
valstybs arba kit institucij atstovams, kurie turi paklusti ir priimti atitinkamus sprendimus.
Pavojingumas identifikuoja psichin prievart kaip neleistin antivisuomenin veik,
pirmiausia paeidiani mogaus laisv, tiksliau valios laisv arba laisv elgtis pagal savo
vali. Tai daniausiai pasitaikantis ir, mano nuomone, tiksliausias poiris psichins prie-
vartos objekt. Taiau literatroje galima surasti ir kitoki nuomoni iuo klausimu. Pavyz-
diui, F. Lisztas teig, kad grasinimas pirmiausia nukreiptas prie teisin mogaus pasaul, N.
Nekliudovas prie garb, S. Poznyevas prie saugumo jausm, N. Tagancevas ir
V.Stankeviius prie mogaus ramybs jausm. Naujame BK bendroji psichins prievartos
norma (145 str.) pateikta tarp nusikaltim, pavojing gyvybei ir sveikatai. Matyt, turima gal-
voje psichin sveikata. O tai bendroji vertimo elgtis prie savo vali norma (148 str.) pa-
teikta tarp nusikaltim laisvei.
Nustatyti psichinio poveikio pavojingum nra lengva, nes moni santykiuose pasi-
taiko nemaai vairi bauginimo element ir toli grau ne kiekvienas toks atvejis gali bti va-
dinamas prievarta. Negalima vadinti prievarta atvej, kai mokytoja kelia mokiniams baim
prie artjant egzamin, tvai grasina vaikui vairiomis bausmmis u blog mokymsi
arba virininkas spja darbuotoj dl netinkamo darbo. Apie psichin prievart galima kal-

106
bti tik tuomet, kai daroma ivada, jog mogus turi bti apsaugotas nuo tokio poveikio psi-
chikai, kad is poveikis nukreiptas jo laisvs apribojim, kad jis iurkiai paeidia visuo-
menje priimtas elgesio normas ir yra netoleruotinas. Ar tai i tikrj psichin prievarta, ga-
lima sprsti tik vertinus visas aplinkybes: kas, kuo, kam ir kodl grasino, koki tiksl siek ir
t.t. Esant vienoms slygoms, bauginantis elgesys gali bti pavadintas tik psichologiniu
spaudimu, esant kitoms aplinkybms, is spaudimas gali virsti i ties pavojingu aktu, kuo-
met galima ivada, jog tai psichin prievarta. Paymtina, kad pats blogis, kurio atsiradimo
baim keliama aukai, gali bti tiek susijs su nusikaltimo padarymu (pavyzdiui, grasinimas
nuudyti, sunaikinti turt ir pan.), tiek ir nesusijs su juo. Tai kartais literatroje vardijama
kaip grasinimas nenusikalstamais veiksmais. Nors tokio grasinimo veriamoji galia iek tiek
maesn ir tinkama ne visiems smurtiniams nusikaltimams, taiau nekyla abejoni, kad psi-
chin prievarta gali pasireikti ir tokiu bauginimu, pavyzdiui, grasinant atskleisti tikruosius
faktus apie mog, atskleisti nusikaltim, negrinti savininkui rasto daikto ar dokumento,
paveikti, kad asmuo bt atleistas i darbo, organizuoti darbuotoj streik ir pan. Kai tokiais
grasinimais siekiama priversti kit asmen patenkinti neteistas grasinaniojo pretenzijas,
pavyzdiui, suteikti turtin naud, patenkinti lytikai ir pan., jie i ties tampa pavojingi. Apie
grasinim nenusikalstamais veiksmais pavojingum siekiant neteist tiksl buvo raoma jau
19 amiaus teisinink darbuose. tai, pavyzdiui, ymus Rusijos mokslininkas N. Nekliu-
dovas, raydamas apie btinum kriminalizuoti tokius grasinimus, apibdina j esm pri-
versti asmen palyginti nedidele auka atsipirkti nuo daug didesns materialins arba morali-
ns alos 9, p. 642. Pavyzdiui, grasinimas atskleisti kito mogaus paslapt jo draugams
kerto sumetimais paprastai negali bti vadinamas psichine prievarta, nes tokio akto pavo-
jingumas nra didelis ir vargu ar pasiekia kriminalizacijai btin laipsn. Taiau padtis kei-
iasi, jei toks grasinimas pareiktas, siekiant priversti mog sumokti u tyljim. Tokiame
kontekste minta veika tiek Lietuvos, tiek ir kit ali teisje kriminalizuota kaip turto prie-
vartavimo ris antaas. Teisinje literatroje pagrstai pastebta, kad psichin prievarta
gali pasireikti net ir grasinimais tokiais poelgiais, kurie kitomis aplinkybmis bt laikomi
naudingais visuomenei, pavyzdiui, grasinimas praneti apie padaryt nusikaltim, prievar-
taujant pinigus 6, p. 125. Manau, psichine prievarta gali bti pripaintas net ir toks nekal-
tas grasinimas kaip grasinimas inicijuoti civilin proces prie kit asmen, jei tai daroma
veriant j patenkinti neteistas turtines pretenzijas arba siekiant kito neteisto tikslo. Pavyz-
diui, remiantis anglikja turto prievartavimo (blackmail) koncepcija, tinkamomis iam nusi-
kaltimui gali bti pripaintos net ir tokios psichins prievartos rys kaip grasinimai atleisti i
darbo, paduoti civilin iekin, nevykdyti turtins prievols, jei ji nebus sumainta, ir kt. ioje
blackmail doktrinoje svarbiau yra turtinio reikalavimo neteistumas, kuris leidia sprsti ir
apie panaudot spaudimo priemoni pavojingum ir tinkamum 10, p. 795799; 11, p. 300.
Neseniai Lietuvos spaudoje pasirod straipsniai apie taking finansini grupi ban-
dymus priversti pelningai dirbani moni vadovus perleisti akcij paket arba atlikti kitus
ekonomikai nenaudingus veiksmus. Spaudimo bdai iorikai atrodo visikai teisti gra-
sinimai organizuoti darbuotoj streikus, inicijuoti akcinink skundus, baudiamj byl ik-
lim, uversti teismus iekiniais ir pan. 12. Manau, tokioje nesiningoje veikloje manoma
pamatyti ir psichins prievartos element, kas leist bent svarstyti klausim apie turto prie-
vartavimo arba asmens antao inkriminavim nesiningiems verslininkams. ie pavyzdiai
tik parodo, kad tam tikro elgesio pripainimas psichine prievarta ir jos baudiamumo klau-
sim sprendimas tai sudtingas ir nevienareikmis procesas, kuriame teismui turi bti pa-
liekama pakankamai didel vertinimo laisv.
Iorikai psichinis bauginantis poveikis gali bti ireiktas vairiai. A paminiau 3 pa-
grindinius bdus: 1. odiu; 2. ratu; 3. tam tikru elgesiu, t.y. gestais, mimika, garsiu rkimu,
ginklo, peilio ar kito panaios paskirties daikto rodymu, turto naikinimu, naminio gyvno
kankinimu jo savininkui matant, nuolatiniais naktiniais skambuiais, asmens atviru sekimu,
vaiavimu labai dideliu greiiu, tuo bauginant keleiv, baim kelianios aplinkos sukrimu (L.
Gauhmano odiais tariant, ) ir pan. Pabrtina tai, kad fizinis smurtas
kaip mogaus muimas, kankinimas, laikymas nelaisvje ir kiti panas smurto veiksmai taip
pat gali bti bauginamosios paskirties ir traktuojami kaip psichin prievarta. fizinio smurto

107
aspekt beveik prie imtmet nurod F. Lisztas. Anot jo, fizinis smurtas visada yra ir grasi-
nimas, nes galima laukti jo tsinio 8, p. 59. A noriau pridurti, kad fizin smurt reikia
traktuoti ir kaip psichin prievart ne visada, o tik tais atvejais, kai kaltininkas, mudamas
mog ar kitaip smurtaudamas, be kita ko, siekia j bauginti. Pavyzdiui, tyinis nuudymas
vargu ar gali bti pavadintas kartu ir grasinimu. Nebent, nuudydamas mog, kaltininkas
tokiu bdu baugina kit auk. Tas pats pasakytina apie meit, vairi kompromituojani
ini paskelbim, eidim. ios veikos laikytinos psichine prievarta tik tada, kai tai daroma
bauginimo tikslais.
Kvalifikuojant vairius nusikaltimus, labai svarbu inoti apie i psichins prievartos i-
reikimo bd vairov, nes kitaip daugel nusikaltli tiesiog nebus manoma patraukti bau-
diamojon atsakomybn. sivaizduokime, kad inomos nusikalstamos grupuots nariai, pa-
valg restorane, demonstratyviai ieina nesumokj, o padavjai puikiai supranta, kad rei-
kalauti i j pinig yra pavojinga. Atsisakius tokiame elgesyje velgti psichins prievartos
poymi, reikt pripainti tokius veiksmus nenusikalstamais, nes niekas nieko nebaugino,
o pinig nesumokjo, nes niekas j nepareikalavo.
Udarosios akcins bendrovs SER direktoriui du asmenys (I.Selichovas ir R.Buinskis), pri-
sistat vis miest kontroliuojanios nusikalstamos grupuots Makivary nariais, pasil mokti
duokl 10 procent nuo gaunamo pelno. U tai adjo saugoti bendrov nuo vagi. Byloje nebuvo
ufiksuotas atviras grasinimas, taiau fakt, kad teisiamieji prisistat nusikalstamos grupuots nariais,
Vilniaus m. 2 apylinks teismas vertino kaip grasinim uuominomis padaryti al nukentjusij
turtui, ir nuteis R.Buinsk (kitas teisiamasis slapstsi nuo teismo) u turto prievartavim, padaryt
grups i anksto susitarusi asmen, pagal BK 273 str.2 d. Nuosprendyje tvirtinama, kad vien
prisistatym nusikalstamos grupuots vardu galima vertinti kaip grasinim (b/b Nr. 114-114-97).
Tokiam teismo vertinimui ir jo motyvacijai i esms reikt pritarti. Apibendrinant ga-
lima sakyti, kad grasinimu gali bti pripaintas bet koks baims jausmo suklimo arba jos
palaikymo bdas tiek akivaizdus, tiek ir neakivaizdus. Beviltika laukti, kad nusikaltliai
baugins aukas tik tokiais bdais, kurie akivaizds ir kuriuos lengva rodyti. Kartais psichin
prievart tiesiog btina velgti ir i pirmo vilgsnio visai draugikuose nusikaltlio ir aukos
santykiuose. Pavyzdiui, nuolatiniai duokli ir globos santykiai tarp reketinink ir verslinink
danai iorikai labiau panas bendradarbiavim negu prievart. Nusikaltlis ramiai
ateina duokls ir nra jokio btinumo odiais ar veiksmais bauginti klient. Taiau ior
neturi ugoti turinio, kuris yra niekas kita kaip psichin prievarta. Juk duokl mokama i
baims, kuri palaikoma vien tik apsilankius nusikaltliui.
Subjektyvusis psichins prievartos elementas pasireikia tiesiogine tyia, kurios for-
mul iuo atveju yra tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichikai veikia kit
mog, keldamas jam baim ar j palaikydamas, ir nori taip elgtis. Psichins prievartos pa-
naudojimo motyvacija nra btinas psichins prievartos poymis, taiau yra labai svarbi tei-
sikai vertinant kaltininko veik. Atsakymas klausim, kodl kakas baugina kit mog,
gali rodyti, koks nusikaltimas padarytas. Tais atvejais, kai grasinimas yra nusikalstamo ver-
timo elgtis pagal kaltininko nurodym priemone (tikslinis grasinimas), subjektyviosios psi-
chins prievartos puss btinu elementu tampa ir kaltininko suvokimas, kad jis pasirinko
pakankamai stipr mogaus bauginimo bd, kad priverst j paklusti savo valiai. Jeigu kal-
tininkas baugina kit mog, nesitikdamas, kad tai gali j i tikrj paveikti, nra pagrindo
kalbti apie paios psichins prievartos realum.
Psichins prievartos subjektyviosios puss nustatymo svarbos nemanoma pervertinti
pripastant tam tikr iorin mogaus elges grasinimu. Ji tampa pagrindiniu kriterijumi
sprendiant apie grasinimo realum ir nustatant jo turin.

Teisinis grasinim vertinimas: realumo bei turinio nustatymo problema

Be pavojingumo visuomenei nustatymo aspekto, grasinim teisinio vertinimo proble-

matika visada pasireikia btinumu kiekvienu konkreiu atveju atsakyti iuos klausimus: ar
tikrai buvo grasinama (realumo aspektas) ir kokiomis pasekmmis buvo grasinama (turinio
aspektas). Visuose teisiniuose tyrimuose pabriama, kad grasinimai gali bti tiek apibrti
(konkrets), kai aiku kuo grasinama, tiek ir neapibrti (nekonkrets), kai psichins prie-

108
vartos turinys nra akivaizdus. Pavyzdiui, gali bti grasinama odiais Bus blogai, Pa-
galvok apie eim, Visko gali atsitikti, Neiekok sau nemalonum ir pan. O turint galvoje
dar ir tai, kad grasinama gali bti ne vien tik odiais, bet ir vairiais kitais akivaizdiais ir ne-
akivaizdiais bdais, teisinis grasinim vertinimas i ties yra gana sudtingas procesas.
Teisinje literatroje pabriama, kad juridin reikm turi tik reals grasinimai. Net
naujame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse kaip pagrindas pripainti sandor nega-
liojaniu nurodytas realus grasinimas (1.91 str.). Ikyla klausimas, kok grasinim dert va-
dinti realiu ir kodl apskritai ikeliamas toks neprastas reikalavimas nustatyti veikos rea-
lum. Taiau nekelia abejoni, kad grasinimo realumo nustatymo problematika nra dirbtinai
igalvota, o uprogramuota paioje grasinimo kaip psichinio poveikio sampratoje. Iorinis io
poveikio pasireikimas sunkiai pasiduoda vertinamas ir reikalauja tam tikro patikrinimo ar
tai i tikrj grasinimas. Pavyzdiui, galima juokais paadti k nors umuti, taiau tai dar
nereikia, kad buvo realiai grasinama. Kita vertus, manoma mirtinai bauginti mog,
mandagiai isakant jam koki nors uuomin arba velniai glostant vaiko galv. Taigi
atsiranda poreikis sitikinti, kad tai i ties grasinimas, o ne koks nors pajuokavimas,
geranorikas spjimas apie pavoj arba tiesiog nesusipratimas. I ia ir ikyla nuostata, kad
grasinimas turi bti realus. Taiau grasinim realumo klausimas yra gana komplikuotas ir
skirtingai suvokiamas. Galima skirti kelet nuomoni iuo klausimu.
tai teisinje literatroje buvo pasilyta grasinimo prievartos realum sieti su kaltininko
pasiryimu vykdyti grasinim, jei nebus patenkintas jo reikalavimas 13, p. 29. i pozicija
vis teisinink ir praktikos buvo vieningai atmesta kaip nepagrsta. Psichins prievartos esm
baims suklimas, o ne grasinaniojo reals ketinimai j gyvendinti. Kita labai paplitusi
teorija linkusi absoliutizuoti nukentjusiojo suvokim ir psichins prievartos realum sieja
btent su ia aplinkybe. Grasinim nukentjusysis turi suvokti kaip realiai gyvendinam
teigia mintos pozicijos alininkai ir laiko i aplinkyb svarbiausia, pripastant grasinim
realiu 14, p. 36; 15, p. 27; 16, p. 143. Lietuvos teism praktikoje, vertinant grasinim
realum, nukentjusiojo suvokimui taip pat kartais suteikiama lemiama reikm. Auk-
iausiojo Teismo senatas, apibendrindamas teism praktik turto prievartavimo bylose,
konstatavo, kad, esant neapibrtiems grasinimams, teismai danai kaip pagrind ima nu-
kentjusiojo grasinimo suvokim, paremt jo gyvenimiko patyrimo aplinkybmis17, p.98.
Mintos koncepcijos silpnoji vieta nukentjusiojo reakcijos jam darom psichin poveik
sureikminimas, kas gali bti pavadinta contradictio in adjecto. Juk vertinama kaltininko
veika, o ne nukentjusiojo elgesys. Pats nukentjusysis gali suklysti, neadekvaiai vertinti
kokius nors nerimtai pasakytus odius kaip grasinim arba, atvirkiai, neteikti reikms
tikram bauginimui. Grasinamasis yra pasyvus bauginimo proceso dalyvis, jo dalyvavimas
pasireikia bauginanio psichinio poveikio jutimu ir suvokimu. Bet is suvokimas gali bti
klaidingas ir j irgi reikia vertinti (ar jis atitiko situacij). Be abejo, tai, kaip nukentjusysis
suprato jam darom poveik, yra labai svarbu, taiau pagrindiniu realumo kriterijumi ios
aplinkybs laikyti nereikt, nes tai prietarauja subjektyvaus pakaltinimo principui.
Panaiai, bet truput giliau grasinimo realum supranta tokie yms Rusijos mokslinin-
kai kaip L.Gauchmanas, B.Nikiforovas, V.Vladimirovas jie realiu (tikru) silo laikyti tok gra-
sinim, kuris, viena vertus, nukentjusiajam atrodo kaip realiai gyvendinamas, o kita vertus,
kaltininkas tai suvokia 1, p.32; 18; p.110; 19, p.94. Toks poiris suteikia vienod reikm
nukentjusiojo reakcijai grasinim ir kaltininko ketinimui j bauginti. Tik i dviej subjekty-
vi slyg (aukos ir kaltininko suvokim) buvimas, anot mintos pozicijos alinink, leidia
pripainti grasinim realiu. i teorija nors ir pagrstai pabria grasinaniojo tyios, nukreiptos
bauginti kit asmen, svarb, taiau vis vien grasinimo realumo samprat traukia gra-
sinamojo suvokim, o tai neatlaiko kritikos.
Yra ir kitas teisinje literatroje isakytas poiris grasinimo realum, siejant j ne su
subjektyviu, o su objektyviu kriterijumi. Realiu siloma laikyti tok grasinim, kuris, atsivel-
giant visas aplinkybes, gali sudaryti pakankamai objektyv pagrind bijoti, kad jis bus vyk-
dytas 2, p.36-37; 21, p. 501. Minta koncepcija remiasi nuostata, kad btinu bet kokio gra-
sinimo elementu laikytinas objektyvus grasinimo gebjimas paveikti nukentjusiojo psichik,
t.y. sukelti jam jo realizavimo baim. i realumo koncepcija turi pranaum ir trkum. Viena

109
vertus, teigiama yra tai, kad nesureikminama subjektyvi nukentjusiojo reakcija, kita vertus,
objektyvaus pagrindo bijoti pabrimas neivengiamai sukuria toki psichins prievartos re-
alumo nustatinjimo formul ar turt isigsti vidutinio stabilumo ir drsos mogus. Tuo
tarpu visada grasinama ne vidutiniams, o skirting nerv ir drsos monms, o kaltininkas
paprastai pasirenka tokio turinio ir stiprumo grasinim, kuris, jo manymu, yra pakankamas,
kad baugint visikai konkret mog. Vieno grasinimo gali prireikti bauginant stamb ver-
slinink, visai kito vieni moter arba paaugl. Todl ir i grasinimo realumo koncepcija
kritikuotina.
domu tai, kad panaus poiris grasinimo realum susiformavo ir kai kuri usienio
ali doktrinose. Pavyzdiui, JAV teism praktikoje, pripastant lytin akt iaginimu dl
panaudotos psichins prievartos, turi bti rodyta, kad auka patyr pagrst mirties arba
rimtos alos sveikatai baim 21, p. 371. Tik tuomet manoma rodyti, jog santykiauta buvo
prie moters vali. Nusprendus, kad auka isigando be objektyvaus pagrindo (tarsi tai yra
aukos, o ne agintojo teismas), kaltinimas atmetamas. O tai Anglijos teism praktikoje turto
prievartavimo bylose kaip grasinimo vertinimo kriterijus buvo suformuluotas vadinamasis
adekvataus mogaus kriterijus (a reasonable-man test of menace). Remiantis iuo
kriterijumi, grasinimas turi bti tokio pobdio ir stiprumo, kad normalaus stabilumo ir drsos
mogus galt bti jo paveiktas 10, p.798. Taiau Anglijos teisininkai pabria, kad is
objektyvus adekvataus mogaus kriterijus ne tiek isprendia, kiek komplikuoja grasinim
vertinimo problem. Pirma, psichinio poveikio rezultatas priklauso ne tik nuo grasinimo
pobdio ir stiprumo, bet ir nuo to, ko reikalauja i aukos grasinantysis. Pavyzdiui, labai
alingam reikalavimui utikrinti prireikia labai stipraus bauginimo, tuo tarpu ne toks alingas
aukai reikalavimas gali bti priimtas ir esant lengvesniam psichiniam poveikiui. Antra,
grasinama vis dlto skirtingiems monms. Kaip teisingai pastebi profesorius C.Williamsas,
grasinantysis gali tiesiog pasinaudoti savo iniomis apie padidjus grasinamojo bailum
arba jautrum.
Nordami suformuluoti aikesn poir tai, k laikyti realiu grasinimu, paanalizuokime
odio realus lingvistin turin. Lietuvi kalbos odyne pateiktos dvi pagrindins odio re-
alus reikms: 1) atitinkantis tikrov, tikras, ne sivaizduojamas; 2) vykdomas, gyvendina-
mas 22. Palyginkime tai su aptartomis grasinimo realumo koncepcijomis ir sitikinsime, kad
baudiamojoje teisje grasinimo realumo svoka taip pat vartojama iomis dviem skirtingo-
mis prasmmis. Vieni autoriai, mindami real grasinim, turi galvoje tikr, t.y. egzistuojant
realybje, ne tariam grasinim. is grasinimo realumo aspektas teisinje literatroje danai
vadinamas tikrumu. Kiti autoriai real grasinim supranta kaip realiai gyvendinam, kai yra
pagrindo bijoti, kad jis bus jo realizuotas. is realumo aspektas anksiau literatroje buvo
vadinamas grasinimo rimtumu 4, p. 139; 24, p. 139. Visi ie poiriai turi teis egzistuoti,
taiau akivaizdiai trksta aikumo.
Atidiau pavelgus nagrinjam problematik, reikia konstatuoti, kad grasinimo gy-
vendinamumas arba pagrindas bijoti jo realizavimo nra svarbiausias realumo aspektas,
nors jis ir minimas dviejose BK normose: bendroje grasinimo nuudyti arba sunkiai sualoti
(BK 227 str., naujo BK 145 str.) ir grasinimo pagrobti radioaktyvisias mediagas (234 3 str.)
sudtyse. Norint nustatyti ir rodyti pagrind bijoti, reikia remtis konkretaus grasinamojo
suvokimu (subjektyviuoju kriterijumi) arba grasinimo gebjimu paveikti vidutins drsos ir
jautrumo mog (objektyviuoju kriterijumi). Tiek vienas, tiek kitas kriterijai sumenkina grasi-
naniojo tyios svarb, tarsi ignoruoja btinum atskleisti tikrj nusikalstam sumanym ir
tuo atitolina veikos vertinim nuo subjektyvaus pakaltinimo principo. Taiau grasinimai, kai i
tikrj reikalaujama nustatyti real pagrind isigsti j gyvendinimo, numatyti tik dviejuose
BK straipsniuose (227 ir 2343). Kitose normose, kur minima psichin prievarta, tokio
reikalavimo nekeliama ir tai leidia padaryti ivad, kad taip suprantamas realumas yra fa-
kultatyvinis psichins prievartos poymis ir nra btinas vertinant visus nusikaltimus, pada-
romus grasinant. Kalbant apie tai, kodl grasinimo gyvendinamumo kriterijus netinka bet
kokios psichins prievartos realumui nustatyti, pamintinas dar vienas momentas. Grasinimo
gyvendinamumui nustatyti btina, kad is grasinimas bt gana konkretus (apibrtas) ir
gebt sukelti pagrst konkrei pasekmi baim. Juk kad bijotum gyvendinimo, reikia

110
sivaizduoti, kas bus gyvendinta. Tais atvejais, kai kaltininkas baugina auk nekonkreiai,
kelia ne visai aiki pasekmi baim, grasinimo realaus gyvendinamumo niekad nepavykt
rodyti.
Manyiau, kad svarbiausias grasinimo realumo aspektas jo tikrumas. L.Gauhmanas
net nurod tikrum () kaip grasinimo sampratos sudedamj dal. Mano
manymu, tikrumas tai vis dlto ne grasinim identifikuojantis poymis, ne sampratos ele-
mentas, bet grasinimo teisinio vertinimo kriterijus, padedantis ivengti klaidos ir atriboti nuo
grasinimo tam tikr pana elges. Veikos tikrumas rodo tik tai, jog veika egzistuoja objekty-
viai, kad ji nra kakieno vaizduots rezultatas. Jeigu grasinimas netikras, tai reikia, kad tai
ne grasinimas, kad jo tiesiog nra. Termino realumas vartojimas kaip tikrumo sinonimas
apskritai bdingas baudiamajai teisei. Realumo nustatymo reikalavimas ikeliamas visuo-
met, kai yra didel klaidos tikimyb, kai asmuo netikr reikin gali sivaizduoti kaip tikr. Pa-
vyzdiui, baudiamosios teiss teorijoje yra suformuluota tariamosios ginties svoka, kai
asmuo gynsi ne prie real, t.y. tikr, o prie tariam, t.y. sivaizduojam ksinimsi. Sava-
valdiavimo normoje (BK 214 str.) taip pat skiriamas tikros ir tariamos teiss gyvendinimas,
nes danai pasitaiko atvej, kai asmuo neleistinomis priemonmis realizuoja sivaizduojam
teis, i tikrj tokios teiss neturdamas. Kai kalbame apie psichin prievart, taip pat yra
didel tikimyb, kad kakokie mogaus pernelyg emocionaliai isakyti odiai arba atlikti
veiksmai bus klaidingai interpretuoti kaip grasinimas. iuos samprotavimus patvirtina ir fak-
tas, kad grasinimo tikrumo svoka inoma ir JAV baudiamojoje teisje, kurioje susiformavo
nuostata, kad tikras grasinimas (angl. true threat) gali bti nustatytas tik atsivelgiant isa-
kyt odi kontekst ir j btina atskirti nuo tui pokalbi ir pajuokavim 25, p. 1480. Kita
vertus, grasinimo tikrum btina mokti velgti ir tada, kai auka bauginama ne atvirai, bet
leidiant suprasti apie pavojingus kaltininko ketinimus. Taigi grasinimo tikrumo koncepcijos
paskirtis yra, viena vertus, apsaugoti mog nuo nepagrsto kaltinimo, kita vertus, utikrinti,
kad umaskuotas pavojingas bauginamasis poveikis kitam mogui bt tinkamai vertintas.
Nustatinjant grasinimo tikrum, negalima suabsoliutinti nei nukentjusiojo baims
rimtumo, nei objektyvaus pagrindo bijoti. Juk grasinimas tai ne rezultatas (baim), o pro-
cesas (bauginimas). Jeigu grasinantysis apsiriko ir pasirinko neveiksming bauginimo bd,
bet jo pastangos buvo nukreiptos tiksl, vis dlto nelogika neigti pat grasinimo fakt.
Grasinimas yra realus (tikras), kai jo iorin iraika atitinka grasinaniojo tyi bauginti. Ki-
tais odiais tariant, tam tikras mogaus iorinis elgesys vertintinas kaip tikras grasinimas,
kai is mogus taip elgdamasis suvok savo elgesio pavojing bauginamj pobd ir norjo
kelti kitam baims jausm. Kalbant apie grasinimo kaip vertimo priemons realum (tikrum),
taip pat btina ivada, kad grasinantysis tikjosi sukelti nukentjusiajam toki baim, kurios
veriamosios jgos pakakt priversti nukentjusj elgtis prie savo vali. Toks poiris
grasinimo tikrum teoriniame lygmenyje leidia padaryti labai svarbi ivad: real (tikr)
grasinim kaip ir bet koki nusikalstam veik sudaro objektyvaus ir subjektyvaus prad
vienov. Nustat i vienov arba, tiksliau kalbant, j atitikim, turime konstatuoti ir realaus
(tikro) grasinimo buvim. Kita vertus, psichins prievartos vertinimo specifika pasireikia tuo,
kad btent subjektyvaus elemento (tyios bauginti) nustatymas leidia atpainti grasinim
tam tikrame elgesyje, nes iorikai is elgesys (bauginimas) gali turti be galo daug form.
Subjektyvusis grasinimo elementas taip pat yra svarbiausias, nustatinjant grasinimo
turin, t.y. kokiomis pasekmmis buvo bauginama. Atsakymas klausim yra labai svarbus
kvalifikuojant nusikaltimus. Pavyzdiui, veikos kvalifikacija gali bti visikai skirtinga atsivel-
giant tai, ar buvo grasinama fiziniu smurtu, turto sunaikinimu ar kokiu nors kitu blogiu, ar
kaltininkas adjo vykdyti grasinim tuoj pat, ar ateityje. Tuo tarpu pats grasinimas gali bti
ireiktas neapibrtai, kai tik tam tikras tyrimas leidia atsakyti klausim, kuo buvo grasi-
nama. Pavyzdiui, odiai a tave sunaikinsiu gali bti suprasti ir kaip grasinimas nuudyti,
ir kaip grasinimas sulugdyti karjer. Kaip toki dviprasmik grasinim vertinimo kriterijus
irgi danai sureikminamas nukentjusiojo situacijos suvokimas, nes btent jis turi daugiau
galimybi objektyviai vertinti, kuo jam grasinama. i pozicija taip pat grasinimo teisin verti-
nim apveria auktyn kojom. Nukentjusiojo situacijos suvokimas, kaip ir jo elgesys situa-
cijoje, yra svarbs, bet ne lemiami. i aplinkybi nustatymas tik padeda atskleisti tikrj kal-

111
tininko sumanym koki prasm jis suteik grasinimui, koki pasekmi baim tikjosi su-
kelti. is sumanymas ir turt bti grasinimo turinio nustatymo orientyras.
Taigi, norint nustatyti grasinimo realum (ar i tikrj buvo grasinama) ir jo turin (ko-
kiomis pasekmmis buvo grasinama), btina nustatyti kaltininko tyios turin. Norint tai pa-
daryti, reikia itirti tiek paties kaltinamojo ir nukentjusiojo situacijos aikinim, tiek ir visas
kitas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Tokiomis aplinkybmis laikytinos:
1) vykio kontekstas: ko siek tariamas arba kaltinamas asmuo konkreioje situacijoje,
ar jo tikslai yra teisti, ar taip prasta elgtis, ar toks elgesys yra normalus, kaip jis gali bti
paaikintas atsivelgiant situacijos specifik.
Vilniaus m. 2 apylinks teisme buvo nagrinjama baudiamoji byla, kurioje turto prievartavimu
buvo kaltinami ne kart u vairius nusikaltimus teisti V.Serebrianskis ir S.Slastenkovas, kurie 1996 m.
rugsjo 19 d. reketavo Vilniaus m. Garin turg atvykusius turistus i Latvijos. Prie sutuoktini, atvy-
kusi turg apsipirkti, prij teisiamieji pareik, kad u buvim turguje reikia mokti, ir pareikalavo
i j 100 JAV doleri. Nukentjusieji pra sumainti mokest ir galiausiai sumokjo reketininkams 50
JAV doleri. Vliau abu teisiamieji buvo sulaikyti apsaugos darbuotoj. Kaip teig patys nukentjusieji,
teisiamieji jiems negrasino, o tik ragino paskubti vienas j vis kartojo: Greiiau. Teismas, konsta-
tavs, jog i bylos aplinkybi matyti, kad teisiamieji negrasino nukentjusiesiems, neantaavo ir ne-
naudojo kitokios prievartos, perkvalifikavo j veik vagyst ir nuteis pagal LR BK 271 str. 2 d. (b/b
Nr. 12-56-98).
Manau, teismas, nevelgdamas teisiamj elgesyje grasinimo, tinkamai nevertino
vykio konteksto. Absoliuiai neteistas reikalavimas pinig u apsilankym turguje jau sa-
vaime leidia suprasti, kad tai reketas, kad nepaklusus galima laukti susidorojimo. Tai puikiai
suprato nusikaltliai, sukl ir pasinaudoj nukentjusij baime ir nesaugumo jausmu. Ne-
velgs nusikaltli elgesyje grasinimo, teismas turjo juos iteisinti, nes ieina, kad nu-
kentjusieji tiesiog padovanojo jiems pinigus.
2) Iorins vykio aplinkybs: kiek buvo grasinanij, kaip jie atrod, kokiu paros metu
ir kurioje vietoje tai nutiko, kas tuo metu vyko aplink, kokiais odiais ar veiksmais buvo gra-
sinama, ar nusikaltlis buvo ginkluotas, ar turjo rankose kokius nors daiktus, skirtus knui
sualoti ar gyvybei atimti. Pavyzdiui, pistoleto laikymas rankose labai sustiprina pagrind
pripainti grasinim realiu ir konstatuoti, kad buvo grasinama tuoj pat nuudyti ar sualoti.
Grasinim tuoj pat panaudoti fizin smurt gali liudyti akivaizdus grasinaniojo agresyvumas,
smurtas prie kitus asmenis ir t.t. Pavyzdiui, sivaizduokime, kad grup vaikin sumu ir
iagino jiems pasiprieinusi mergin, o jos draug tai matydama nutar nesiprieinti jiems.
Nepaisant to, kad prie j nebuvo naudojamas fizinis smurtas ir niekas atvirai neadjo jo
naudoti, turime konstatuoti, kad ji taip pat buvo iaginta, grasinant jai fiziniu smurtu.
Z.Podolski Vilniaus apygardos teismo buvo nuteistas u turto prievartavim. Jo veika pasireik
tuo, kad jis paskambino nukentjusiajam .B. darb ir pasak, kad yra pasamdytas suardyti jo ir jo
bendradarbs G.B. meils idilij. U tai, kad jis nevykdyt usakymo, teisiamasis pareikalavo 300
JAV doleri. Jis taip pat prane, kad prie dur nukentjusysis ras laik. iame laike, be
instrukcijos, kaip perduoti pinigus, dar buvo dta moters su sualotu veidu nuotrauka i laikraio.
Teismas, atsivelgs nukentjusiojo reakcij iuos grasinimus, konstatavo, kad teisiamasis grasino
panaudoti fizin smurt (b/b Nr. 1-82-98).
Teismas, darydamas visikai pagrst ivad apie grasinimo turin, vis dlto motyvaci-
joje nurod, kad tai padar atsivelgs nukentjusiojo suvokim. O kas bt, jei nukentju-
sysis pareikt, kad jis tai suprato ne kaip grasinim panaudoti fizin smurt, o kaip nors ki-
taip? Nejaugi pasikeist veikos kvalifikacija? Manau, grasinimo turinio vardijimas pirmiausia
turjo remtis kaltininko tyios atskleidimu ir tik tada nukentjusiojo reakcija j.
3) Aplinkybs, apibdinanios kaltininko asmenyb ir jo ankstesnius santykius su nu-
kentjusiuoju: kaltininko ankstesni teistumai, reputacija, informacija apie jo priklausomyb
nusikalstamai grupei, ar nukentjusysis ir kaltininkas anksiau painojo vienas kit, ar bta
tarp j turtini gin, konflikt. Pavyzdiui, aplinkyb, kad kaltininkas anksiau buvo sumus
nukentjusj, duoda pagrind paskesn grasinim traktuoti kaip real bei tarti, jog grasinama
buvo fiziniu susidorojimu.
4) Kaip grasinamasis suvok kaltininko veiksmus ir kaip jis elgsi. Nukentjusysis kaip
bauginamojo poveikio objektas gali atkreipti tyrimo dmes tam tikras vykio subtilybes, ku-
rios gali bti i pirmo vilgsnio nepastebtos. Nukentjusiojo situacijos suvokimas nulemia ir

112
jo elges ioje situacijoje ir io elgesio vertinimas taip pat daug pasako apie grasinimo tik-
rum ir jo turin. Taiau remtis vien tik nukentjusiojo situacijos suvokimu negalima, nes jis
gali suklysti. Negalima taip pat i nukentjusiojo elgesio keistumo sprsti apie grasinimo
nebuvim, nes auka, veikiama baims ir streso, gali elgtis ne taip, kaip reikalauja aplinkybs.
1997 m. rugsjo 30 d. Teli raj. PK buvo ikelta baudiamoji byla dl turto prievartavimo.
R.Karpauskas, E.Lidikauskas ir G.Ulktinas buvo kaltinami tuo, kad, atm nukentjusiajam R.G.
laisv ir grasindami fiziniu smurtu, reikalavo i jo 2000 JAV doleri, privert j skambinti draugams ir
skolintis pinig. Nukentjusysis surinko ir jiems perdav 180 Lt ir 500 JAV doleri. Byla buvo
nutraukta, ir vienas tokio sprendimo motyv buvo ivada, kad nukentjusysis nebuvo sulaikytas prie
jo vali ir kad jam nebuvo grasinama, nes jis turjo galimyb pabgti, kreiptis pagalbos, pasislpti, bet
to nepadar, kai niekieno nelydymas jo skolintis pinig, o paskui gro ir atidav juos
kaltinamiesiems. Pinig perdavimas taip pat nebuvo pripaintas prievartiniu, nes jis turjo galimyb j
neduoti (b/b Nr. 86-1-961-97. VRM archyvas).
Bylos nutraukimo motyvacija rodo, kad praktikoje ne visada suprantama, kad psichin
prievarta tai bauginimo procesas, siekiant sukelti aukai baim ir palauti jos vali. Tai, kad
nukentjusysis nepabgo, turdamas toki galimyb, ir vykd nusikaltli nurodymus kaip tik
gali reikti, kad bauginimas buvo efektyvus ir kad aukos psichika buvo paveikta. Reikia
konstatuoti, kad bylos nutraukimo motyvacija ioje byloje netinkama. Nereikia pamirti, kad
nukentjusiojo elgesio vertinimas yra tik pagalbinis. Tyrimo tikslas yra kaltininko elgesys. ia
prasme labai domus yra teisinje literatroje apraytas JAV teism praktikos pavyzdys 21,
p. 368-373.
Merylando valstijos Speciali apeliacij teismas inagrinjo byl Valstyb prie Rusk (1981
m.). ioje byloje iaginimu buvo kaltinamas Ruskas, kuris, susipains bare su mergina, vlai vakare
papra jos paveti j iki jo nam. Nors ji jam atvirai pasak, kad nesitikt po to i jos jokio intymumo,
atvaiavus jis atkakliai reikalavo ueiti pas j namus. Kai mergina kelis kartus atsisak, Ruskas,
neatsiklauss jos, pam automobilio raktelius ir toliau reikalavo ueiti pas j. Tai buvo daroma gana
agresyviu tonu, todl mergina isigando, neinojo k daryti be rakteli, todl nutar ueiti pas j, nors,
jos odiais tariant, jau buvo supratusi, kad geruoju tai nesibaigs. Savo namuose Ruskas, anot jos,
m nurenginti j, be to, elgsi grsmingai padjo rankas ant jos kaklo. Nors jokio skausmo
nesukl, tai j dar labiau igsdino. Reaguodama jo ketinimus suartti, ji ne kart pasak: Ne.
Verkdama ji paklaus: Jei a padarysiu, ko tu nori, ar tu mane paleisi, nenuudysi? tai Ruskas
atsak: Taip. Po i odi ji nesiprieindama lytikai su juo santykiavo. Nors Ruskas pateik visai
kitoki vykio versij, o nukentjusioji pati pripaino, kad elgsi keistai, nepasinaudodama vairiomis
galimybmis pabgti, bet prisiekusieji buvo jos pusje ir pripaino Rusk kaltu. ioje byloje laimjo
kaltinimo pozicija, kad nukentjusioji lytikai santykiavo su Rusku i baims bti nuudyta, o jis savo
elgesiu tyia sukl ir palaik i jos baim.
Nors ios bylos baigtis ir susilauk teisinink kritikos, vis dlto neskubiau abejoti io
nuosprendio pagrstumu. Atvirkiai, teismo sprendimas ir jo motyvacija parod, kad pri-
siekusieji velgdami kaltinamojo veiksmuose prievart, o ne gundym (kaip sil gynjas),
teisingai suprato psichins prievartos esm. Nors iorikai Rusko elgesys neatrod agresy-
vus, jo pavojingumas iaikjo tinkamai vertinus visas vykio aplinkybes. Tarp toki aplinky-
bi galima nurodyti faktus, kad anksiau kaltininkas nepainojo nukentjusiosios, kad ji atvi-
rai jam pasak, kad nesitikt i jos intymumo, kad nepais jos atsisakym ueiti pas j, kad
savavalikai pam automobilio raktelius, neleido jai ivaiuoti ir tuo privert j nakt nei-
nomame rajone jaustis nesaugiai, kad jo tonas ir reikalavimas ueiti veik j bauginaniai,
kad jis mat ir ignoravo jos baim, kad jo teigiamas atsakymas klausim, ar jis j paleis,
parod jo piktavalikum, kad apskritai toks elgesys paeidia moters seksualinio apsi-
sprendimo laisv, yra amoralus ir absoliuiai netoleruotinas. ios aplinkybs ir leido daryti
ivad apie psichins prievartos buvim konkreioje situacijoje, o vis veik pripainti ia-
ginimu.

Ivados

1. vardijant pavojing psichin poveik kitam asmeniui, psichins prievartos svoka

vartotina tada, kai norima pabrti, kad nusikaltimas gali bti padarytas, panaudojant vairaus
turinio ir bd grasinimus, apie kuri pavojingum galima sprsti tik vertinus visas bylos

113
aplinkybes. Kai statyme norima konkretizuoti psichins prievartos ris, bdingas tam tikram
nusikaltimui, pageidautina vartoti grasinimo svok.
2. Psichin prievarta gali bti apibrta kaip pavojingas tyinis poveikis kito mogaus
psichikai, veriant bijoti (bauginant), kad dl tolesni grasinaniojo veiksm ar neveikimo
atsiras tam tikros neigiamos pasekms. Pripastant veik psichine prievarta, btina turti
galvoje, kad ji gali bti ireikta ne vien tik odiu ar ratu, bet vairiais kitais bauginamojo
pobdio atvirais ir umaskuotais bdais.
3. Iorin psichinio bauginamojo poveikio pasireikim danai sunku vertinti ir btina
patikrinti, ar tai i tikrj grasinimas. Todl baudiamojoje teisje susiformavo nuostata, kad
juridin reikm turi tik reals grasinimai. Grasinimo realumas gali bti suprastas dviem pra-
smmis: kaip jo gyvendinamumas ir kaip jo tikrumas. Grasinimo gyvendinamumas laikytinas
fakultatyviniu grasinimo poymiu, kurio nustatymas yra btinas ne visais, o tik statymo
numatytais atvejais. Tuo tarpu grasinimo tikrum btina nustatyti visada.
4. Dl psichins prievartos iorinio pasireikimo galimos vairovs ir umaskuot bd
pagrindiniu jos teisinio vertinimo kriterijumi laikytinas kaltininko tyios turinys, kurio atsklei-
dimas leidia sprsti apie grasinimo realum (tikrum) ir jo turin. Grasinimas yra realus (tik-
ras), kai jo iorin iraika atitinka grasinaniojo tyi bauginti. Grasinimo ris (jo turinys)
taip pat turi bti nustatoma remiantis tuo, koki pasekmi baim tikjosi sukelti grasinantysis
kitam mogui.

114
 LITERATRA

1. .. . , 1969.
2. .. .
, 1978.
3. Fedosiuk O. antaas usienio ir Lietuvos baudiamojoje teisje // Teiss problemos. 1998. Nr.
3-4.
4. V.Stankeviius. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925.
5. 22 1903 . / . ... , 1922.
6. ., . //
. , 1983.
7. Psichologijos odynas. Vilnius, 1993.
8. . . . , 1905.
9. .. o o . .2.
. -, 1876.
10. Williams C. Textbook of Criminal Law. London, 1978.
11. Seago P. Criminal Law. Second edition. London, 1985.
12. Sotvarien R. Prie inom bendrov psichologin agresija // Lietuvos rytas. 2000 m. gruodio
16 d. Nr. 295.
13. .. ,
. , 1964.
14. . // . 1989. No.
6.
15. . // . 1989. No.
10.
16. Baudiamoji teis. Specialioji dalis. 2 knyga. Vilnius, 2000.
17. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus statym dl baudiamosios atsako-
mybs u turto prievartavim taikymo teism praktikos apibendrinimas // Teism praktika. 1996.
Nr. 3-4.
18. .. . ,
1968.
19. .., .. .
, 1997.
20. . . , 1988.
21. Kadish Sanford H., Schulhofer S. J. Criminal law and its processes. Cases and materials.
Boston, Toronto, London, 1989.
22. Dabartinis Lietuvi kalbos odynas. Vilnius, 1993.
23. V.Stankeviius. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925.
24. .. o o . , 1909.
25. Black's Law Dictionary. Sixth Edition. St. Paul, Minn. 1990.

The Notion of Mental Violence in Criminal Law

Dr. Oleg Fedosiuk

Law University of Lithuania

SUMMARY

The questions related to the mental violence are very actual both in theory of criminal law and
in practice of justice. The author of the article tries to determine the place of the mental violence in the
net of related notions of criminal law such as threat, frightening, terrorizing, blackmail and other,
also deals with the main ways of prohibition of the mental violence by Criminal code. In this aspect,
the author distinguishes the mental violence as a separate crime (delicta sui generis) and as means of
compulsion. As delictum sui generis only the most dangerous kinds of threat are prohibited by

115
criminal law, while the punishability of mental violence as means of compulsion depends on the aims
seeking by the user of coercion. These aims are very important criteria solving the problem of danger
and need to criminalize certain kinds of mental influence upon a victim.
Trying to expose the conception of mental violence, the author offers to regard it as the unity of
outside and inside elements of criminal conduct. He also gives his own definition of mental violence as
intentional dangerous mental influence upon a victim trying to frighten him at the negative
consequences that will be caused by subsequent action or inaction of the violator. The main aspects of
outside part of mental violence are the frightening influence upon a victim, danger and diversity of the
ways it can be manifested. The inside part of mental violence must be expressed by intent to frighten a
victim. This is the most important criteria to identify some kind of action as mental violence.
The special notice is taken in the article to the essential aspects of legal appraisal of mental
violence. This process always manifests itself by necessity to answer if the threat was real and what
kind of threat it was. The author throws light on various theories of reality of threat and comes to
the conclusion that the dominating method of appraisal of the threat from the position of the victims
comprehension cannot be regarded as optimum theoretical decision. This method contradicts with the
principle of incrimination based on the inside (subjective) part of a criminal act. The author upholds
the position that the questions, if the threat is real and what kind of threat it is, can be properly solved
only from the content of intent of the violator. To substantiate the given proposals the author refers to
both the theoretical literature and the materials of criminal cases including the sentences of courts in
force.

116