ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA

Mokslo darbai
2006 4(82); 6168

JURIDINI ASMEN ADMINISTRACIN ATSAKOMYB: KALTS NUSTATYMO

PROBLEMOS IR SPRENDIMO BDAI

Doktorantas Linas Mekys

Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Administracins teiss ir proceso katedra

Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
Telefonas 271 45 45
Elektroninis patas linas@adv.lt

Pateikta 2005 m. spalio 3 d., parengta spausdinti 2006 m. kovo 22 d.

Santrauka. Straipsnyje analizuojama teoriniu ir praktiniu poiriu aktuali juridinio asmens, kaip administracins atsako-
mybs subjekto, teorin problema, atskleidiamos juridini asmen kalts nustatymo problemos, silomi galimi sprendimo bdai,
taip pat apvelgiamos juridinio asmens, kaip administracins atsakomybs subjekto, reglamentavimo tendencijos Lietuvoje, Rusi-
joje ir Pranczijoje.
Siekiant atskleisti kalts nustatymo juridiniams asmenims problematik bei pasilyti sprendimo bdus, straipsnyje i pra-
di aptariamos juridinio asmens esms aikinimo teorijos, pateikiama juridinio asmens svoka ir poymiai, administracins at-
sakomybs svoka, atsiradimo pagrindas ir btinasis poymis. iame darbe taip pat atskleidiamas glaudus administracins ir
baudiamosios atsakomybi ryys. Analizuojama kalts nustatymo juridiniams asmenims problematika taikant administracin at-
sakomyb, pasitelkus teorijas, kuriomis nustatoma juridini asmen kalt baudiamojoje atsakomybje.
Autorius, remdamasis trimis juridinio asmens atsakomybs teorijomis, straipsnio pabaigoje suformuluoja ivadas.

Pagrindins svokos: juridinis asmuo, administracin atsakomyb, kalt, netiesiogins atsakomybs teorija, alter ego
(identifikacijos) teorija, corporate culture teorija.

ANGA pripastamas savarankiku teisini santyki dalyviu,

Juridini asmen atsakomybs klausimas daugel
met buvo laikomas problemiku dl to, kad juridiniai
asmenys laikyti teisinmis fikcijomis, buvo sunku rasti
adekvaias baudiamsias priemones sankcijas, nebu-
vo manoma nustatyti juridini asmen kalts.
Laikui bgant rasti kai kuri juridini asmen atsa-
komybs problem sprendimo bdai. Juridinio asmens
fikcijos teorij pakeit perspektyvesn realybs teorija,
pripainusi, kad juridinis asmuo neturi bti tapatinamas
su j sudaraniais fiziniais asmenimis. Nustaius juridi-
niams asmenims pinigines baudas, buvo isprsta bau-
diamj priemoni sankcij problema, taiau juridi-
ni asmen kalts nustatymo klausimas teoriniu bei
praktiniu poiriu buvo ir tebra aktualus bei diskutuo-
tinas.
Norint juridinio asmens veik kvalifikuoti kaip tei-
ss paeidim, btina nustatyti juridinio asmens kalt.
Kalt siejama tik su monms bdingomis savybmis
mstymu, protine veikla, psichine bkle, o juridinis as-
muo, nors ir turintis savo teisin identitet bei visuotinai
nra mogus, jis negali savarankikai mstyti bei suvok-
ti savo veiksm esms, nemanoma nustatyti jo psichi-
ns bsenos arba protins veiklos.
Juridinio asmens kalts nustatymas nra laikomas
problemiku tik juridinio asmens civilins atsakomybs
atveju, nes galioja skolininko kalts prezumpcija, t. y.
kalt yra preziumuojama, jos nereikia rodinti. Bau-
diamojoje ir administracinje atsakomybje galioja ne-
kaltumo prezumpcijos principas. Vadinasi, pagrindin
problema, su kuria susiduriama analizuojant juridinio
asmens administracins atsakomybs aspektus, juridi-
nio asmens kalts nustatymo problematika.
iame straipsnyje nagrinjama juridinio asmens,
kaip administracins atsakomybs subjekto, teorin pro-
blematika, kartu isiaikinamos dabartins juridinio as-
mens, kaip administracins atsakomybs subjekto, reg-
lamentavimo tendencijos kai kuriose alyse, bandoma
apvelgti juridini asmen kalts nustatymo problema-
tik bei pasilyti galimus sprendimo bdus. Straipsnio
tyrimo objektas juridinio asmens administracin atsa-
komyb, kuri taikant reikia nustatyti kalt. Straipsnio

61
tikslas teoriniu ir praktiniu poiriais ianalizuoti ak-
tuali kalts nustatymo juridiniams asmenims problem
bei pasilyti galimus sprendimo bdus. Straipsnio uda-
viniai apvelgti juridini asmen administracins at-
sakomybs reglamentavimo ir kalts nustatymo aspek-
tus Lietuvoje, Rusijoje ir Pranczijoje. Nors straipsnyje
remiamasi keli valstybi patirtimi, taikomas metodas
nebus lyginamasis, t. y. darbo tikslas nra palyginti skir-
ting ali juridini asmen, kaip administracins atsa-
komybs subjekt, reglamentavim arba kalts nustaty-
mo problematik. Straipsnyje taikomi analitinis, loginis
ir apraomasis metodai.
JURIDINIO ASMENS ESMS AIKINIMO
TEORIJOS
Teiss literatroje teigiama, kad juridinio asmens
(angl. legal person, pranc. personne morale, vok.
juridische Personen), kaip teisini santyki objekto, ins-
titutas buvo minimas jau Hamurabio kodekse [1, p. 88
89]. Senovs romn teis teisi ir pareig subjektu lai-
k ne tik konkret mog, bet ir tam tikrus abstrakius
subjektus, t. y. moni asociacijas [2, p. 248].
Usienio ali civilins teiss teorijoje skiriamos
trys pagrindins teorijos, gvildenanios juridinio asmens
problem. Tai fikcijos, realybs teorijos ir teorija, nei-
gianti juridinio asmens reikalingum [1, p. 143].
XIII amiuje Romos popieius Inokentijus IV dav
pradi vadinamajai fikcijos teorijai. Jis nurod, kad
juridinis asmuo egzistuoja tik moni smonje kaip j
smons produktas, jis neturi nei kno, nei valios, o
veikia tik jo nari moni dka. Taigi juridinis asmuo
yra persona ficta, t. y. dirbtinis teiss subjektas, neturin-
tis mogui bding atribut, taiau dalyvaujantis vai-
riuose santykiuose savo, o ne j sudarani nari vardu
[2, p. 125].
Fikcijos teorijos alininkai tvirtina, kad juridinis
asmuo yra personifikuotas moni susivienijimas, suda-
rantis atskir asmen, kuris nra gyva btyb. Juridinis
asmuo tai fikcija, maskuojanti bendr susivienijimo
nari turt. Kartais tvirtinama, kad juridinio asmens fik-
cija tai procedra, kuri statymo leidjas nustato tam
tikriems moni susivienijimams [3].
Fikcijos teorijai oponuoja realybs (organin) teori-
ja, teigianti, kad juridinis asmuo jungtinis asmuo, ku-
rio negalima tapatinti su j steigusiais ir j sudaraniais
monmis [1, p. 143]. Anot realybs teorijos alinink,
jo [juridinio asmens] teisi ir pareig apimtis, paskirtis
nevisikai sutampa su jo sudt einani fizini asme- statym numatytas administracines nuobaudas siekiant
n teismis ir pareigomis. Juridinis asmuo turi savo va-
li, kuri formuoja ir ireikia j sudarantys mons [1, stvark [7, p. 14].
p. 143]. Juridinis asmuo netgi sulyginamas su nepilna-
meiu asmeniu, kuris be tv pagalbos negali atlikti tei-
sini veiksm. Juridinio asmens tvais laikoma admi-
nistracija, kurios padedamas juridinis asmuo dalyvauja
teisiniuose santykiuose [3]. Realybs (organin) teorija
pagrind ir baudiamosios atsakomybs taikymo juridi-
niam asmeniui galimyb [4, p. 177].
Treia teorija juridinio asmens neigimo teorija.
ios pairos alininkai teigia, kad teisje reikt atsi- Petkeviius, kitaip tariant, traukiamas atsakomybn
62
sakyti fikcij [1, p. 143]. Jie taip pat laikosi nuomons,
kad nereikt tikrovs maskuoti teisinmis fiktyviomis
svokomis, skaitant ir juridinio asmens svok [1, p.
143]. Juridinis asmuo tra tik tam tikr individ grupei
priklausantis kolektyvinis turtas [3], tvirtina juridinio
asmens neigimo teoretikai.
JURIDINIO ASMENS SVOKA IR POYMIAI
Juridinio asmens svoka daniausiai apibriama
nurodant juridinio asmens poymius.
Lietuvoje juridinio asmens apibrimas pateikia-
mas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse: Juridi-
nis asmuo yra savo pavadinim turinti mon, staiga ar
organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises bei
pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme [5, 2.33 str. 1
d.]. Taigi apibrime iskiriami svarbs juridinio as-
mens poymiai: galjimas savo vardu gyti ir turti tei-
ses bei pareigas, bti iekovu arba atsakovu teisme, ju-
ridin asmen personifikuojanio firmos vardo turjimas.
Usienio teisinje literatroje teigiama, kad juridi-
nio asmens esm atskiras juridinio asmens teisinis ta-
patumas, nesutampantis su fizini asmen, sukrusi ju-
ridin asmen, teisiniu tapatumu [6, p. 20]. I esms tai
yra juridinio asmens veiklos trukms neapibrtumas ir
egzistavimas nepriklausomai nuo jo dalyvi pasikeitimo
arba pasibaigimo [2, p. 250].
Kiti poymiai, pagal kuriuos apibriama juridinio
asmens svoka, savarankiki juridinio asmens intere-
sai ir tikslai, nesutampantys su jo dalyvi individualiais
tikslais [2, p. 250], juridinio asmens turtas, atskirtas nuo
jo dalyvio turto, bei savarankika juridinio asmens civi-
lin atsakomyb u savo prievoles tik savo turtu [6, p.
20].
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato,
kad juridiniai asmenys skirstomi vieuosius ir priva-
iuosius [5, 2.34 str. 1 d.]. Kodeksas pateikia viej ju-
ridini asmen svok ir taip pat nustato, kad privatieji
juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kuri tikslas
tenkinti privaius interesus [5, 2.34 str. 3 d.].
ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS SVOKA,
ATSIRADIMO PAGRINDAS IR BTINASIS
POYMIS
Administracin atsakomyb yra savarankika atsa-
komybs ris, taikoma kaltiems asmenims, padariu-
siems administracinius teiss paeidimus, skiriant jiems
kovoti su teiss paeidimais, utikrinti teistum ir tei-
Pateiktoje administracins atsakomybs svokoje
nurodyti svarbs administracins atsakomybs bruoai:
administracin atsakomyb yra savarankika teisins at-
sakomybs ris, jos atsiradimo pagrindas padarytas
administracinis teiss paeidimas, u kur valstyb pa-
eidjui taiko administracines nuobaudas.
Vienas i administracins atsakomybs princip
yra nekaltumo prezumpcijos principas. Kaip teigia P.
asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kalt nerodyta sta-
tym nustatyta tvarka [8, p. 28]. Tai, kad asmenys ad-
ministracinn atsakomybn u administracinius teiss
paeidimus gali bti traukiami tik esant kaltei, patvirtina
A. Abramaviius ir V. Mikelnas: Veikos kaltumas
reikia, kad veika turi bti padaroma tyia arba neatsar-
giai. Kalts buvimas tai btinasis administracinio tei-
ss paeidimo poymis. Nesant kalts, veika negali bti
pripainta administraciniu teiss paeidimu, o asmuo
patrauktas administracinn atsakomybn. Asmuo atsako
tik u kaltai padaryt teiss paeidim [2, p. 13].
ADMINISTRACINS IR BAUDIAMOSIOS
ATSAKOMYBI TARPUSAVIO RYYS
Administracin atsakomyb, kaip savarankika tei-
sins atsakomybs ris, daugeliu bruo artima kitoms
teisins atsakomybs rims baudiamajai, drausminei
ir civilinei [7, p. 27]. Turbt glaudiausiai administraci-
n atsakomyb siejasi su baudiamja atsakomybe.
Teiss teorijoje pabriama, kad baudiamoji ir
administracin atsakomyb numatyta baudiamosios ir
administracins teiss normose. i atsakomyb yra vie-
a, t. y. atsakomybn patraukia valstyb [9, p. 229], ir
baudiamojoje, ir administracinje atsakomybje (kitaip
nei esant civilinei atsakomybei) galioja paeidjo nekal-
tumo prezumpcijos principas. Siekdama asmen pat-
raukti baudiamojon arba administracinn atsakomybn,
valstyb turi rodyti prasiengusio asmens kalt. Kalts
samprata abiej atsakomybi kontekste yra vienoda.
Baudiamosios teiss literatroje teigiama, kad kalt
tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika
(veikimu arba neveikimu) ir pasekmmis [10, p. 198].
Administracinje atsakomybje kalts turin sudaro
asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos pada-
riniais [7, p. 57].
Administracin atsakomyb taikoma u administ-
racinius teiss paeidimus, o baudiamoji u nusikal-
timus. Nepaisant skirtingo i atsakomybi taikymo pa-
grindo, neretai administracinio teiss paeidimo ir nusi-
kaltimo skirtumas tampa labai nedidelis. Naujame Lie-
tuvos Respublikos baudiamajame kodekse atsirado
naujas institutas baudiamasis nusiengimas [11, 12
str.], kurio padarymas, kaip ir administracinio teiss pa-
eidimo padarymo atveju, neutraukia teistumo ir savo
esme panaus administracin teiss paeidim. Lietu-
vos Respublikos administracini teiss paeidim ko-
dekse nustatyta, kad administracin atsakomyb u ia-
me kodekse numatytus teiss paeidimus atsiranda, jei-
gu savo pobdiu ie paeidimai pagal galiojanius sta-
tymus neutraukia baudiamosios atsakomybs [12, 9
str. 2 d.]. Vadinasi, administracin atsakomyb yra tarsi
velnesns formos baudiamoji atsakomyb. Kaip teigia
S. edbaras, administracin atsakomyb taikoma u
maiau pavojingas visuomenei veikas, kuriomis da-
niausiai ksinamasi nustatyt valstybs valdymo tvar-
k [13].
Nors administracins sankcijos yra velnesns negu
baudiamosios sankcijos ir nesukelia sunki teisini pa-
darini, sankcij esm ir tikslai yra panas. Bendras
baudiamosios ir administracins atsakomybs poveiki
priemoni bruoas yra tai, kad jos taikomos siekiant
kalt asmen nubausti, j perauklti ir spti, kad jis, taip
pat ir kiti asmenys nedaryt teiss paeidim [7, p. 28].
Be to, administracini ir baudiamj sankcij tikslas
nra kompensuoti patirt al. P. Petkeviius teigia:
Jos [administracins nuobaudos], kaip ir kriminalins
bausms, yra represinio, prievartinio pobdio sankci-
jos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teiss pa-
eidim prevencija [7, p. 74].
Taigi yra glaudus administracins ir baudiamosios
atsakomybi ryys, o juridiniams asmenims taikant ad-
ministracin arba baudiamj atsakomyb, susiduriama
su ta paia kalts nustatymo problema. Analizuojant
kalts nustatymo juridiniams asmenims problematik
taikant administracin atsakomyb, galima pasitelkti te-
orijas, kuriomis remiantis nustatoma juridini asmen
kalt taikant baudiamj atsakomyb.
JURIDINIO ASMENS NETIESIOGINS
ATSAKOMYBS (VICARIOUS LIABILITY)
TEORIJA
Angl kalbos odis vicarious reikia atliekantis
u kit, pavaduojantis 14]. Vicarious liability at-
sakomyb u kit asmen veiksmais padaryt al, ne-
tiesiogin atsakomyb [14].
Netiesiogins atsakomybs teisin koncepcija nu-
stato teisin atsakomyb u padaryt al nepaisant to,
kad atsakomybn traukiamas asmuo gali bti nepadars
nieko blogo. Kitais odiais tariant, asmuo gali bti at-
sakingas u kito asmens veiksmus [15].
Juridini asmen atvilgiu netiesiogin atsakomy-
b (vicarious liability) danai pasireikia per respon-
diat superior doktrin, pagal kuri juridiniam asmeniui
kyla teisin atsakomyb u neteistus savo pavaldinio,
darbuotojo, agento arba kit asmen, u kuriuos juridi-
nis asmuo yra atsakingas, veiksmus [15].
Netiesiogins atsakomybs doktrina isivyst de-
liktins atsakomybs kontekste, taiau vliau ja remtasi
juridiniams asmenims taikant baudiamj atsakomyb.
Be to, pagal i doktrin juridiniai asmenys buvo trau-
kiami atsakomybn u administracinius paeidimus, ku-
rie buvo laikomi absoliuios atsakomybs nusikaltimais,
nereikalavusiais kalts (mens rea) rodymo [16].
Remiantis ia teorija, jeigu juridinio asmens dar-
buotojas arba kitas asmuo, u kur juridinis asmuo yra
atsakingas, nevirydamas galiojim, veikdamas juridi-
nio asmens vardu ir naudai savo kaltais veiksmais pa-
eidia statym, jo kalt perkeliama juridiniam asme-
niui. Dl to juridinis asmuo tampa atsakomybs subjek-
tu.
Rmimasis netiesiogins atsakomybs (vicarious
liability) teorija taikant juridiniam asmeniui baudiam-
j atsakomyb teiss literatroje kritikuojamas. Teigia-
ma, kad i teorija ikreipia kalts (mens rea) doktrin
[16]. Pagal i teorij fizinio asmens paeidjo kalt
automatikai priskiriama kitam asmeniui, kuris nusikal-
timo nepadar, t. y. juridinis asmuo traukiamas bau-
diamojon atsakomybn, jam taikomos baudiamosios
63
prievartos priemons u veiksmus, kuri jis, kaip atski-
ras vienetas, nepadar. Teiss teorijoje tvirtinama, kad
baudiamoji atsakomyb visada yra asmenin: atsako
tas asmuo, kuris padar nusikaltim [9, p. 229]. Netie-
siogins atsakomybs (vicarious liability) teorija, nors ir
kritikuojama, isprendia juridinio asmens kalts nusta-
tymo problem.
Netiesiogins atsakomybs (vicarious liability) teo-
rij galima bt pritaikyti traukiant juridinius asmenis
administracinn atsakomybn ir nustatant j kalt. Juri-
diniai asmenys gali bti traukiami administracinn atsa-
komybn u kaltais veiksmais arba dl neveikimo pada-
ryt administracin teiss paeidim. Kaip jau minta,
susiduriama su teorine kalts priskyrimo abstrakiam
dariniui problema. Netiesiogins atsakomybs (vica-
rious liability) teorija isprst mint problem juri- tik pats juridinio asmens vadovas, o juridinis asmuo
dinio asmens kalt galt bti nustatoma perkeliant ju-
ridinio asmens dalyvio fizinio asmens, padariusio ad-
ministracin teiss paeidim, kalt. Be abejo, juridinio
asmens dalyvio fizinio asmens administracinms tei-
ss normoms prieingi veiksmai/neveikimas turi bti at-
liekami nevirijant galiojim ir veikiant juridinio as-
mens vardu bei jo naudai. Juridinio asmens dalyviui vir-
ijus savo galiojimus arba veikiant prieingai juridinio
asmens tikslams, juridiniam asmeniui kalt nebt per-
keliama, nekilt ir administracin atsakomyb.
JURIDINIO ASMENS ALTER EGO
(IDENTIFIKACIJOS) TEORIJA
Kita plaiai taikoma juridinio asmens atsakomybs
teorija alter ego arba dar kitaip vadinama identifi-
kavimo teorija. ia teorija daniausiai remiamasi tai-
kant juridiniams asmenims baudiamj atsakomyb.
Remdamiesi analogija bandysime alter ego (identifika-
cijos) teorij pritaikyti juridinio asmens administracins
atsakomybs kontekste.
Alter ego (identifikacijos) teorijos atsiradimo prie-
astis buvo siekis juridinius asmenis patraukti atsako-
mybn u teiss paeidimus, reikalaujanius rodyti mybn tai corporate culture teorija.
psichin/protin tyi, neatsargumo bei nerpestingumo
element [17]. Pagal i teorij juridinis asmuo yra su-
tapatinamas su savo dalyviais fiziniais asmenimis, ku-
rie juridinio asmens valdymo procese uima aukiau-
sias pareigas bei turi lemiam sprendim primimo teis
[16]. Taigi, jeigu fizinis asmuo arba asmen grup, su-
tapatinta su paiu juridiniu asmeniu, padaro teiss pa-
eidim, atsakomyb kyla ir juridiniam asmeniui [16].
Atkreiptinas dmesys tai, kad fizinis asmuo, pada-
rs teiss paeidim, turi bti juridinio asmens ego tym nesilaikym irima aplaidiai ir tolerantikai
pagrindin figra, juridinio asmens mogika iraika [18]. Be to, itiriama juridinio asmens valdymo strukt-
alter ego arba to juridinio asmens directing mind
[18]. Pagal alter ego (identifikacijos) teorij juridinio
asmens dalyvis fizinis asmuo, vadinamasis ego,
veikia kaip juridinis asmuo, o ne juridinio asmens vardu
arba jo naudai, kaip yra netiesiogins atsakomybs (vi-
carious liability) atveju [17].
Byloje Canadian Dredge & Dock v. R. teismas pa-
sak, kad juridinio asmens ir jo pagrindinio fizinio as-
mens (directing mind) identitetas sutampa tol, kol tas
64
fizinis asmuo, vykdydamas organizacines funkcijas, vei-
kia nevirydamas juridinio asmens suteikt galiojim
[19]. Kaip ir netiesiogins atsakomybs (vicarious liabi-
lity) teorijoje, alter ego (identifikacijos) teorijoje fizinio
asmens kalt perkeliama juridiniam asmeniui. Nenuo-
stabu, kad ir alter ego (identifikacijos) teorija dl kalts
perklimo kitam asmeniui susilauk kritikos taikant ju-
ridiniams asmenims baudiamj atsakomyb. Reikia
pripainti, kad alter ego (identifikacijos) teorija ispren-
dia juridinio asmens kalts nustatymo problem, todl
manytina, kad i teorija taip pat galt bti taikoma ju-
ridini asmen administracins atsakomybs kontekste.
Daugelyje ali, skaitant Lietuv, juridinio asmens
vadovo veiksmai sutapatinami su paties juridinio as-
mens veiksmais. Daniausiai atsakomybn traukiamas
administracins atsakomybs ivengia. Pritaikius alter
ego (identifikacijos) teorij, juridinio asmens vadovo,
arba ego, kalt, veikiant prieingai administraciniams
teiss aktams, bt vertinama kaip paties juridinio as-
mens kalt. U tai galt atsakyti ir juridinis asmuo, ir
jo vadovas, arba ego.
Kita vertus, jeigu juridinio asmens directing
mind arba ego veikia, tarkime, apgauls bdu, viry-
damas savo galiojimus, prieingai juridinio asmens in-
teresams, vadinasi, inyksta juridinio asmens ir jo pa-
grindinio dalyvio tapatumas. Toks asmuo nebelaikytinas
juridinio asmens ego, taigi jo veiksmai turt bti
kvalifikuojami ne kaip paties juridinio asmens, bet kaip
atskiro individo. Tokiu atveju fizinio asmens kalt neb-
t perkeliama juridiniam asmeniui, taigi ir atsakomybn
juridinis asmuo nebt traukiamas.
JURIDINIO ASMENS CORPORATE CULTURE
TEORIJA
Bendrosios teiss alyse buvo ipltota treioji teo-
rija, kuria remiantis galima nustatyti juridinio asmens
kalt ir patraukti juridin asmen baudiamojon atsako-
Remiantis corporate culture teorija, juridinio as-
mens kalt nustatoma tiesiogiai, atsivelgiant juridinio
asmens sprendim primimo struktr, tikslus, vyrau-
jant mentalitet statym laikymosi atvilgiu [18]. ios
teorijos alininkai teigia, kad juridinis asmuo neturi pro-
to/smons, todl jo ketinimai turi bti nustatomi pagal
juridinio asmens organizavim bei veiksmus [17]. Nu-
statant kalt atsivelgiama, ar bendra juridinio asmens
politika buvo nukreipta statym nesilaikym, ar sta-
ra, atliekama statym laikymosi stebsena, darbuotoj
skatinimo formos [18]. Pavyzdiui, juridinis asmuo gali
bti nustats darbuotoj skatinimo sistem, nulemiani
teiss akt paeidimus. Pagal i teorij neapsiribojama
ratikais juridinio asmens pasiaikinimais arba atsaky-
mais. Tvirtinama, kad juridinio asmens kalt gali bti
nustatoma tik per tam tikr laik stebint juridinio as-
mens veiksmus, paslptas ir numanomas juridinio
asmens vidaus tvarkos taisykles [18].
 Taigi pagal corporate culture teorij nustatant juri- asmuo yra pripastamas administracins atsakomybs
dinio asmens kalt bei siekiant j patraukti atsakomybn, subjektu? nra vienareikmikas.
nereikia rodyti atskiro individo kalts. Mintais bdais Dauguma autori laikosi nuomons, kad pagal da-
siekiama rodyti tiesiogin paties juridinio asmens kalt. bar galiojanius Lietuvos Respublikos teiss aktus ad-
Corporate culture teorijos atsiradimas bei taikymas ministracins atsakomybs subjektas yra tik fizinis as-
traukiant juridinius asmenis baudiamojon atsakomy- muo. tai P. Petkeviius teigia, kad juridiniai asmenys
bn, nustatant j tiesiogin kalt isprend individo kal- administracini teiss paeidim subjektais negali bti.
ts perklimo juridiniam asmeniui problem, dl kurios U padarytus administracinius teiss paeidimus atsako
buvo kritikuojamos netiesiogins atsakomybs (vica- j pareignai [7, p. 50]. ios pozicijos taip pat laikosi
rious liability) bei alter ego (identifikacijos) teorijos. A. Abramaviius ir V. Mikelnas, teigdami, kad admi-
Corporate culture teorij galima pritaikyti trau- nistracins atsakomybs subjektais, t. y. asmenimis, ku-
kiant juridinius asmenis administracinn atsakomybn rie traukiami administracinn atsakomybn, gali bti tik
bei nustatant juridini asmen kalt. fiziniai asmenys [2, p. 10].
Neretai administracinius teiss paeidimus pada- ATPK 2 straipsnyje nustatyta, kad administracinius
riusius juridinio asmens dalyvius, t. y. konkreius asme- teiss paeidimus gali numatyti ir kiti statymai. Kol jie
nis, ne visada manoma nustatyti. Remiantis netiesiogi- netraukti kodeks, jie Lietuvos Respublikos teritori-
ns atsakomybs (vicarious liability) bei alter ego joje taikomi tiesiogiai. Vadinasi, administracin atsa-
(identifikacijos) teorijomis, nenustaius konkrei as- komyb gali nustatyti ne tik ATPK, bet ir kiti teiss ak-
men administracini teiss akt paeidj arba ne- tai. S. edbaras teigia: be ATPK, yra dar 20 galiojani
nustaius j kalts, bt nemanoma juridin asmen pat- statym, kuriuose numatytos vienokios ar kitokios bau-
raukti administracinn atsakomybn. i sprag galt dos (kartais dar vadinamos ekonominmis sankcijomis
upildyti corporate culture teorijos taikymas. ar tiesiog sankcijomis), kurias [gali] skirti galiotos vals-
Apibendrinant mintas juridinio asmens atsakomy- tybs valdymo institucijos u valstybs valdymo srities
bs teorijas konstatuotina, kad remiantis netiesiogins teiss akt paeidimus. Visuose juose numatytos baudos
atsakomybs (vicarious liability), alter ego (identifika- verslo subjektams (kartais nurodoma monms, stai-
vimo) ir corporate culture teorijomis, galt bti i- goms, organizacijoms ar pan.) [13].
sprsta juridinio asmens kalts nustatymo problema ir Vienas toki statym Lietuvos Respublikos
dl to juridinis asmuo galt bti traukiamas administ- konkurencijos statymas. iame statyme teigiama, kad
racinn atsakomybn. Konkurencijos taryba, nustaiusi, kad kio subjektai at-
liko io statymo draudiamus veiksmus arba padar ki-
JURIDINIO ASMENS ADMINISTRACINS tus io statymo paeidimus, turi teis skirti kio subjek-
ATSAKOMYBS IR KALTS NUSTATYMO tams iame statyme nustatytas pinigines baudas [20, 40
PROBLEMATIKA LIETUVOS RESPUBLIKOJE str. 1 d. 3 p.]. Kitas statymas Lietuvos Respublikos
alkoholio kontrols statymas. iame statyme ivardy-
Lietuvos Respublikoje pagrindinis kodifikuotas tos valstybs staigos, kurios turi teis skirti monms,
statymas, kuriame numatyta administracin atsakomy- staigoms, organizacijoms baudas u io statymo paei-
b, yra Lietuvos Respublikos administracini teiss pa- dimus [21, 44 str. 1 d.].
eidim kodeksas (toliau ATPK), galiojantis nuo 1985 Ir u konkurencijos, ir u alkoholio kontrols sta-
m. balandio 1 d. tym paeidimus taikomomis baudomis siekiama nu-
Administracins atsakomybs pagrindas admi- bausti juridinius asmenis u reguliuojamos srities teiss
nistracinis teiss paeidimas [7, p. 27]. ATPK numatyta, akto paeidimus, utikrinti, kad jie laikytsi statym,
kad administraciniu teiss paeidimu (nusiengimu) lai- kad kiti juridiniai asmenys nedaryt nauj, panai tei-
komas teisei prieingas, kaltas (tyinis arba neatsargus) ss akt paeidim. ios baudos savo esme laikytinos
veikimas arba neveikimas, kuriuo ksinamasi valstybi- administracinmis nuobaudomis. Administracin nuo-
n arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir lais- bauda skiriama u administracin teiss paeidim, va-
ves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numa- dinasi, konkurencijos, alkoholio bei kit statym, nu-
to administracin atsakomyb [12, 9 str.]. matani baudas juridiniams asmenims, paeidimai lai-
ATPK nra konkretaus straipsnio, nustatanio, kad kytini administraciniais teiss paeidimais.
administracins atsakomybs subjektas yra tik fizinis Administracins atsakomybs pagrindas admi-
asmuo. Sistemin kodekso straipsni analiz leidia nistracinis teiss paeidimas. Tai juridiniams asmenims
manyti, kad kodeksas administracins atsakomybs sub- u konkurencijos arba alkoholio kontrols statym pa-
jekto atvilgiu yra orientuotas fizin asmen. ATPK yra eidimus, t. y. u administracinius teiss paeidimus,
nustatytas amius, nuo kurio kyla administracin atsa- taikoma administracin atsakomyb bei skiriamos ad-
komyb, kitame straipsnyje numatyta, kad administraci- ministracins nuobaudos. Taigi vis dlto galima teigti,
nn atsakomybn negali bti traukiamas asmuo, kuris, kad juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje pripas-
darydamas prieing teisei veikim arba neveikim, bu- tami administracins atsakomybs subjektais.
vo nepakaltinamas ir pan. [12, 19 str.]. Nors ie straips- Paymtina, kad ATPK projekte juridinio asmens
niai apibdina fizinio asmens poymius, atsakymas administracin atsakomyb aikiai apibrta: 12 straips-
klausim ar iuo metu Lietuvos Respublikoje juridinis nio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako tik u
administracinius teiss paeidimus, u kuri padarym

65
io kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio as-
mens atsakomyb. ATPK projekto 7 straipsnyje nustaty-
ta, kad asmuo (vadinasi, ir juridinis asmuo) pripasta-
mas kaltu padars administracin teiss paeidim, jeigu
jis paeidim padar tyia arba dl neatsargumo. Va- taikoma administracin atsakomyb: ar pareignui, ar
dinasi, ir galiojaniame ATPK, ir ATPK projekte ilieka
nuostata, kad juridinis asmuo gali bti traukiamas admi-
nistracinn atsakomybn tik esant vienai i kalts for-
m: tyiai arba neatsargumui. Deja, statym leidjas
apie juridinio asmens kalt bei jos nustatymo bd
ATPK projekte neusimena.
JURIDINIO ASMENS ADMINISTRACINS
ATSAKOMYBS IR KALTS NUSTATYMO
PROBLEMATIKA RUSIJOS FEDERACIJOJE
Rusijos Federacijos administracini teiss paei-
dim kodeksas (toliau RF ATPK) yra pagrindinis ko-
difikuotas statymas, nustatantis administracin atsako-
myb u administracinius teiss paeidimus Rusijos Fe-
deracijoje.
Iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusiame RF ATPK ad-
ministracins atsakomybs subjektais buvo pripastami
tik pilieiai (fiziniai asmenys) arba pareignai, padar
administracinius teiss paeidimus [23]. Juridiniams
asmenims administracin atsakomyb nebuvo numatyta.
Rusijoje juridinis asmuo nebuvo pripastamas ad-
ministracins atsakomybs subjektu, nes manyta, kad
administracinius teiss paeidimus padaro ne pats juri-
dinis asmuo, o juridinio asmens pareignas, darbuotojas
arba vadovas, todl baustinas ne juridinis asmuo, bet
minti fiziniai asmenys. Juridiniam asmeniui negali bti
taikomos fizins nuobaudos, t. y. administracinis aretas
arba pataisos darbai [23].
Naujasis Rusijos ATPK iplt administracins at-
sakomybs taikymo ribas [24]. Kodekse nustatyta ad-
ministracin atsakomyb juridiniams asmenims, fizi-
niams asmenims, organizacijoms, nepriklausomai nuo
j juridinio statuso, pareignams, taip pat valstybs tar-
nautojams [24].
Remiantis Rusijos ATPK, administracin atsako-
myb atsiranda tik esant vienai i kalts form, t. y.
esant tyiai arba neatsargumui. Kalts buvimas yra bti-
na slyga taikyti administracin atsakomyb ir fiziniam,
ir juridiniam asmeniui. Kalts kriterijus juridiniam as-
meniui skiriasi nuo kalts, nustatytos fiziniam asmeniui.
Kalt juridiniam asmeniui atsiranda tada, kai tas juridi-
nis asmuo nevirydamas savo kompetencijos (gali) ne-
siima vis reikaling priemoni, kurios utikrint tai-
sykli ir statym, numatani administracin atsako- dim gali padaryti tik fizinis asmuo, o juridinio asmens
myb, laikymsi [25].
JURIDINIO ASMENS ADMINISTRACINS
ATSAKOMYBS IR KALTS NUSTATYMO
PROBLEMATIKA PRANCZIJOJE
Pranczijoje administracin atsakomyb apibdi-
nama kaip valdios institucij, staig bei paios valsty-
bs pareiga kompensuoti asmenims al, patirt dl ne-
66
teist valstybs ir jos staig veiksm (arba neveikimo)
vykdant vieojo administravimo funkcijas [26].
Administracin atsakomyb gali bti taikoma tik
esant kaltei [27]. Nuo kalts formos priklauso, kam bus
paiai valdios institucijai. Administracins atsakomy-
bs subjektai yra vieieji juridiniai asmenys bei parei-
gnai. Administracins atsakomybs institutas naudo-
jamas nustatyti valstybs ir jos pareign atsakomyb,
todl svoka administracin atsakomyb nevartotina
analizuojant privai juridini asmen atsakomyb u
administracini teiss akt paeidimus, u kuriuos nu-
statytos administracins sankcijos. Klausimas, kur
reikt atsakyti, ar Pranczijoje privaiam juridiniam
asmeniui u administracini teiss akt paeidimus tai-
komos administracins sankcijos?
Pranczijos teis juridin asmen pripasta sava-
rankiku teisini santyki dalyviu, jis nra tapatinamas
su j sudaraniais fiziniais asmenimis. Teigiama, kad
juridinis asmuo, kaip atskiras teisini santyki subjek-
tas, turi laikytis statym bei atsakyti u j paeidimus
[28]. fakt pagrindia Pranczijos baudiamojo ko-
dekso 1212 straipsnis, kuriame juridiniam asmeniui
(iskyrus valstyb) numatyta baudiamoji atsakomyb
[29].
Pranczijoje juridini asmen atsakomyb speci-
fin atsakomyb, reikalaujanti, kad statyme, nustatan-
iame sankcijas u teiss akt paeidimus, bt konkre-
iai nurodoma, kad atsakomybs subjektas yra juridinis
asmuo ir jam gali bti taikomos sankcijos [30]. Pranc-
zijoje teigiama, kad teiss paeidimus gali padaryti tik
fiziniai asmenys: juridiniams asmenims atsakomyb gali
bti taikoma tada, kai teiss paeidim padaro juridinio
asmens atstovai arba valdymo organai veikdami juridi-
nio asmens vardu ir jo naudai [31]. Traukiant juridin
asmen atsakomybn, jo kalt nustatoma atsivelgiant
juridinio asmens atstovo arba valdymo organ kalt: ty-
i, neatsargum arba aplaidum [31].
Administracins sankcijos juridiniams asmenims
u valstybs valdymo srii teiss akt paeidimus nu-
matytos skirtinguose statymuose. Pavyzdiui, administ-
racins sankcijos juridiniams asmenims u prekybos ak-
cijomis taisykli paeidimus nustatytos ministerijos, re-
guliuojanios prekyb akcijomis, dekrete [32]. Kitas pa-
vyzdys statymas, numatantis monms (juridiniams
asmenims) administracines sankcijas u aplinkos tar
[33]. Pranczijos konkurencijos taryba juridiniams as-
menims taiko administracines sankcijas u konkurenci-
jos statymo paeidimus [34]. Pranczijoje teiss paei-
kalt gali bti rodyta tik nustaius juridinio asmens at-
stovo arba valdymo organo kalt.
IVADOS
1. Juridinis asmuo pripastamas savarankiku tei-
sini santyki dalyviu, turiniu teises ir pareigas bei ga-
liniu atsakyti u teiss paeidimus.
2. Administracin atsakomyb glaudiai siejasi su
baudiamja atsakomybe, todl teorinis juridinio as-
mens galimumo bti administracins atsakomybs sub-
jektu klausimas gali bti analizuojamas pasitelkiant teo-
rijas, nagrinjanias juridinio asmens galimum bti
baudiamosios atsakomybs subjektu.
3. Remiantis netiesiogins atsakomybs (vicarious
liability) teorija, gali bti isprsta juridinio asmens kal-
ts nustatymo problema juridinio asmens kalt nusta-
toma perkeliant fizinio asmens, veikusio nevirijant ju-
ridinio asmens galiojim juridinio asmens vardu ir jo
naudai bei padariusio administracin teiss paeidim,
kalt.
4. Remiantis alter ego (identifikacijos) teorija, gali
bti isprsta juridinio asmens kalts nustatymo pro-
blema. Jeigu juridinio asmens ego arba directing
mind, sutapatintas su paiu juridiniu asmeniu, veikda-
mas pagal savo galiojimus, padaro administracin teiss
paeidim, jo kalt laikytina ir juridinio asmens kalte.
Dl to juridinis asmuo trauktinas administracinn atsa-
komybn.
5. Remiantis corporate culture teorija, gali bti i-
sprsta juridinio asmens kalts nustatymo problema
juridinio asmens kalt rodoma nustaius juridinio as-
mens sprendim primimo struktr, tikslus, vyraujant
mentalitet statym laikymosi atvilgiu ir kt.
6. Pagal dabar galiojanius Lietuvos Respublikos
statymus juridinis asmuo pripastamas administracins
atsakomybs subjektu. Juridini asmen administracin
atsakomyb numatyta Administracini teiss paeidim
kodekso projekte.
7. Rusijos Federacijos naujame Administracini
teiss paeidim kodekse nustatyta administracin atsa-
komyb juridiniams asmenims.
8. Pranczijoje juridiniams asmenims u valstybs
valdymo srii teiss akt paeidimus skirtinguose sta-
tymuose numatytos administracins sankcijos.
LITERATRA
1. Mikelnas V. Civilin teis. Kaunas: Vijusta, 1998.
2. Abramaviius A., Mikelnas V. moni vadov teisin
atsakomyb. Vilnius: Teisins informacijos centras,
1998.
3. http://playmendroit.free.fr/droit_civil/nature_juridique_de
_la_personne_morale.htm
4. Friedmann W. Legal theory. London: Steven and
Sons, 1967.
5. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. in., 2000, Nr.
742262.
6. Dine J. Company law. Macmillan, 1994.
7. Petkeviius P. Administracin atsakomyb. Vilnius:
Justitia, 1996.
8. Petkeviius P. Administracini teiss paeidim byl tei-
sena. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003.
9. Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Jus-
titia, 2000.
10. Abramaviius A. ir kiti. Baudiamoji teis. Vilnius:
Eugrimas, 1998.
11. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. in.,
2000, Nr. 892741.
12. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim
kodeksas. in., 1985, Nr.11.
13. edbaras S. Administracin atsakomyb. Paskait kons-
pektas. Vilnius: LTU, 2002.
14. Bitinait V. Mokomasis angl-lietuvi kalb teiss ter-
min odynas. Vilnius: Eugrimas, 1999.
15. http://www.injuryboard.com/view.cfm/Topic=26
16. http://www.law.ualberta.ca/alri/ulc/99pro/fcrliab.htm
17. http://www.greco.coe.int/evaluations/seminar/Wells_revis
ed.pdf
18. http://canada.justice.gc.ca/en/dept/pub/ccl_rpm/discussio
n/background.html
19. Kanados Aukiausiojo Teismo byla: Canadian Dredge
& Dock Co. v. The Queen, [1985] 1 S.C.R. 662, at p. 675.
20. Lietuvos Respublikos konkurencijos statymas. in.,
1999, Nr. 30856.
21. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols statymas.
in., 1995, Nr. 441073.
22. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim
kodekso projektas.
23. http://www.medialaw.ru/e_pages/research/commentary.
htm
24. http://www.bisnis.doc.gov/bisnis/isa/020710AdmCode.
htm
25. http://www.pwcglobal.com/ru/eng/ins-sol/publ/TaxFR/
2002/FR020704.pdf
26. http://www.anena.net/jurisque/thesaurus/texte/respadm.
htm
27. http://playmendroit.free.fr/droit_administratif/l_autonomi
e_de_la_responsabilite_administrative.htm
28. http://studility.free.fr/droit/DEUG1/Institutions%20admin
istratives%20et%20judiciaires.htm
29. http://www.anena.net/jurisque/reglement3/respons/art121
2p.htm
30. http://lexinter.net/JF/responsabilite_penale_des_personne
s_morales.htm
31. http://www.inrs.fr/dossiers/resp_pen2.htm
32. http://www.business-in-
europe.com/gb/them/document11248.htm
33. http://www.centre-
cired.fr/perso/quirion/quirion_assurances.PDF
34. http://www.agcm.it/agcm_ita/OPUSCOL/COMEFUNZ.N
SF/a42cbcc68dfb8f06c125677c002e142a/1e0c58bdc2965
99fc1256b170031a0a9/$FILE/fr.pdf
ADMINISTRATIVE LIABILITY OF LEGAL
ENTITY: PROBLEMS AND SOLUTIONS
PROVING THE FAULT OF LEGAL ENTITY
Doctoral Candidate Linas Mekys
Mykolas Romeris University
Summary
Legal entities are active participants in legal relations
and are able to violate laws, thus they should carry the liabil-
ity. Liability of legal entities was seen as unproblematic in the
civil liability context where presumption of fault exists. In li-
ability for administrative violations (administrative liability)
the principle of the presumption of innocence of a person
against whom administrative violations proceedings have been
initiated, exists i.e. administrative liability of legal entities
shall occur if fault exists. But the elements of fault consist of
human traits and a legal entity is not a human, its rather an
abstraction. The difficulty proving the fault of legal entity oc-
curs and the theoretical question arises: how to prove the fault
of legal entity.
67
 Administrative liability is similar to criminal liability
therefore these questions may be answered by using theories
analyzing criminal liability of legal entities. Those theories are
vicarious liability, alter ego (identification) and corporate cul-
ture theories.
Under the theory of vicarious liability, a legal entity may
be liable for the acts of its employees, agents or any person for
whom it is responsible. This theory might be suitable in attrib-
uting administrative liability to legal entities.
Under alter ego (identification) theory, there is an iden-
tity between the legal entity and the persons who constitute its
directing mind, that is, the individuals (officers or managerial
level employees) whose duties within the firm are such that in
the course of their duties they do not take orders or directives
from a higher authority within the organization. The commis-
sion of an offence by a person or group of persons identified
with the organization therefore constitutes an offence by the
corporation as well. This doctrine also might be suitable in at-
tributing administrative liability to legal entities.
Corporate culture theory might be suitable as well in the
context of administrative liability of legal entities. Under this
theory the fault of legal entity might be proven directly. For
the purposes of attributing liability, corporate culture refers
primarily to the chain of command, the decision-making struc-
ture and the general atmosphere concerning obedience to the
law. This notion, especially in the case of very large entities,
considers such things as the goals pursued by the firm, the
corporate setting, the organizational pressures and the prevail-
ing mentality as factors that may have promoted the commis-
sion of an offence.
68
Thus, by using vicarious liability, alter ego (identifica-
tion) and corporate culture theories the fault of legal entity
might be established and administrative liability to legal entity
might be attributed.
Theoretical conclusions might be confirmed by looking
at the practical side of the problem, i.e. whether in some states
(Lithuania, Russia and France) legal entities are recognized as
subjects of administrative liability?
The Lithuanian Code of Administrative Violations does
not expressly define that the subject of administrative liability
is only an individual. The systematic analysis of Lithuanian
laws showed that legal entity is recognized as the subject of
administrative liability. The draft of Lithuanian Code of Ad-
ministrative Violations clearly establishes administrative li-
ability of legal entities.
The new Russian Federation Code of Administrative
Violations extends administrative liability to legal entities. Li-
ability for administrative violations shall occur if fault exists.
The existence of fault is an obligatory condition for imposing
administrative liability on an entity.
In France the subjects of administrative liability are only
public bodies and civil servants. But private legal entities may
be held liable for administrative violations. The fault of legal
entities may occur by establishing the fault of representatives
or the governing bodies of legal entities.
Keywords: legal entity, administrative liability, theory
of vicarious liability, alter ego (identification) theory, corpora-
te culture theory.