ISSN 1822-6760.

Management theory and studies for rural business and infrastructure

development. 2011. Nr. 5 (29). Research papers.

ORGANIZACIJOS KULTROS IR ORGANIZACINS KULTROS

CHARAKTERISTIKOS

Jolita Vveinhardt
Vytauto Didiojo universitetas

Straipsnyje analizuojamos pagrindins organizacijos ir organizacins kultros charakteristi-

kos, siekiant pai samprat atskyrimo. Remiantis usienio autori moksliniais darbais, abiej ana-
lizuojam kultr skirtumai inyksta ir/arba atsiranda tam tikros painiavos terminuose, veriant juos
lietuvi kalb. io straipsnio pagrindinis siekis, susisteminus lietuvi autori darbuose naudojamas
ir gvildenamas organizacijos ir organizacins kultros sampratas, pateikti apibendrinant vaizd, de-
talizuojant kultr dedamsias dalis bei irykinant esminius skirtumus. Straipsnyje, vertinus ter-
min turinio skirtumus, vertim i angl, vokiei, prancz bei rus kalb ypatumus, susiklosiu-
si vartosenos tradicij bei keliamus reikalavimus Lietuvos mokslo kalbai, pateikiamos rekomenda-
cijos, galinanios ivengti nesusipratim. Tyrimo tikslas inagrinjus organizacijos ir organiza-
cins kultros charakteristikas, pateikti silymus i svok atskyrimui. Straipsnis parengtas re-
miantis sistemins mokslins literatros analizs, bendrosios ir logins analizs, sintezs, analogi-
jos, kompleksinio apibendrinimo ir lyginimo metodais. Organizacijos kultros dedamosios bdin-
gos daugeliui socialini sistem, taip pat ir dirbtini. Tai sitikinimai, mstymo stereotipizacija,
fundamentalios vertybs, grupin smon, kolektyvins pasmons archetipai, nuoseklumas. Todl
organizacins arba vadybos kultros vektoriai lemia organizacijos padt rinkoje. Daniausiai lietu-
vi mokslo darbuose aptinkami terminai, apibdinantys organizacin kultr, varijuoja: organizaci-
n kultra, korporatyvin kultra, vadybos kultra.
Raktiniai odiai: kultra, organizacijos kultra, vadybos kultra, organizacin kultra,
korporacin kultra, korporatyvin kultra.
JEL kodai: M120, M140.

vadas

Terminijos mokslo literatroje lietuvi kalbos formavimosi procesai nra iki

galo nusistovj, vartojami ir lietuviki, ir i usienio kalb pasiskolinti terminai tam
paiam objektui vardyti. Tokia situacija susiklost vardijant organizacijos ir organi-
zacin kultras. Kabant ir raant apie ias dvi skirtingas kultras vartojami terminai,
tokie kaip organizacijos kultra, organizacin, korporacijos, korporatyvin, vadybos
kultra sukuria nemaai sumaities, gali sukelti keblum studentams bei vadybos
praktikams. Straipsnyje analizuojamos iimtinai lietuvi autori darbuose pateikia-
mos organizacijos kultros ir organizacins kultros charakteristikos, dedamosios da-
lys, aptariami vartojam termin skirtumai.
Problemos ityrimo lygis. Organizacijos ir organizacins kultros sampratas,
j skirtumus, painiav, susijusi su iomis svokomis aptaria nedaugelis lietuvi au-
tori: N. Paulauskait (1998), P. Zakareviius (2003), L. imanskien (2002, 2008),
V. Vaitknait (2006), S. Staniulien (2010), V. Pruskus, V. Lukoeviius (2009),
. Purlys (2009), L. Stund (2010), J. Vveinhardt (2009) ir kt.
Tyrimo problema keliama klausimu: kokie esminiai organizacijos ir organi-
zacins kultros charakteristik skirtumai ir kaip tiksliau vardyti ias kultras?
221
 Tyrimo objektas organizacijos ir organizacins kultros charakteristikos.
Tyrimo tikslas inagrinjus organizacijos ir organizacins kultros charakte-
ristikas, pateikti silymus i svok atskyrimui.
Tyrimo tikslui pasiekti ikelti ie udaviniai: (1) iskirti organizacijos kultros
dedamsias; (2) apibrti organizacins kultros svok; (3) pateikti termin vartose-
nos rekomendacijas.
Tyrimo metodai. Straipsnis parengtas remiantis sistemins mokslins literat-
ros analizs, bendrosios ir logins analizs, sintezs, analogijos, kompleksinio api-
bendrinimo ir lyginimo metodais.

Organizacijos kultros dedamosios

Mokslin lietuvi kalbos stilistika bei terminija pastaraisiais deimtmeiais pa-

tiria keleriop spaudim veriasi skoliniai i usienio kalb (daniausiai angl kal-
bos), kalbininkai reikalauja sulietuvinti bei silo darybikai teisingus, taiau sunkiai
prigyjanius terminus, o mokslininkai bei mokslins produkcijos vartotojai reikalauja
paprastumo ir aikumo. Tokio aikumo ir bendro susitarimo pastarasiais metais tiks-
las siekiamyb apibrti organizacijos ir organizacins kultros sampratas bei su-
rasti tinkamiausi termin mintosioms kultroms vardyti.
Pasak L. Stunds (2010), Lietuvos mokslininkai nra vieningi diskutuodami,
kok termin vartoti kalbant apie organizacijos kultr ar kultra, vyraujanti organi-
zacijoje, yra organizacin, ar organizacijos kultra. Autor teigia, kad mokslinink
teorinse valgose, apibrianiose organizacijos kultros samprat, aptinkama es-
mini organizacin kultr atskleidiani jos element, todl danai svokos, apib-
dinanios organizacijos ir organizacin kultras, irykina tas paias charakteristikas.
Remiantis L. imanskiene (2008a), organizacin kultra yra dirbtin, kieno nors
specialiems tikslams organizuota kultra. Norint tiksliai vardyti bet kurios organiza-
cijos kultr, autor silo vartoti dvi i esms skirtingas svokas: organizacin kul-
tra, kai vadovyb teorikai ino, kas yra i kultra, ir praktikai j formuoja bei
puoselja, ir organizacijos kultra, kai vadovai neino ios svokos ir, savaime su-
prantama, smoningai neformuoja darbuotojams tinkam vertybi. Pratsiant mint,
vadovai gali ir suvokti egzistuojanios kultros struktr, atskiras charakteristikas,
taiau nesiimti joki veiksm jos keitimui. Pasak P. Zakareviiaus (2003), nagrin-
jant organizacijos, kaip moni grups, nuostat, sitikinim ir t. t. visum, teisinga
vartoti termin organizacijos kultra. Organizacija yra viena i socialins ekonomi-
ns sistemos dedamj ir jei, apibdindami kit dedamj svokas, vartojame termi-
nus nacijos kultra, monijos kultra, taigi analogikai vartotina ir organizaci-
jos (specifins moni grups) kultra. Prieingu atveju bt apibdinama ne mo-
ni grups kultra, o viena i kultros charakteristik, kuri gali bti bdinga ne tik
organizacijai, bet ir kitai sistemai (pvz., valstybei). Organizacins kultros terminas
charakterizuoja vadybins veiklos kultr. Svok organizacin kultra pakeiiant
svoka vadybos kultra, termin dubliavimo ir painiavos nebelieka. Organizacijos
kultra yra viena i svarbiausi personalo charakteristik (Zakareviius, 2003). Lie-
tuvi autori apibriamos organizacijos kultros charakteristikos pateikiamos 1-oje
lentelje.
222
 1 lentel. Organizacijos kultros charakteristikos
Organizacijos kultra Autorius, metai
Organizacijos kultros koncepcija teigia, kad moni elgesiui organizacijose bei
j daromiems sprendimams didiausi tak turi nusistovj nari pamatiniai
sitikinimai. Net ir besikeiiant organizacijos aplinkai jos nariai yra link daryti N. Paulauskait
tokius sprendimus, kurie tiko praeityje, tai yra i pratimo. Organizacijos nariai (1998).
t sitikinim nesvarsto, nes jie bna visuotinai priimti ir siminti kaip
neginijama tiesa.
Objektyviosios organizacijos kultros charakteristikos yra visa, kas egzistuoja
nepriklausomai nuo jos nari mini. Tai visi fiziniai jos atributai, pradedant
pastatais ir baigiant ceremonijomis bei ritualais. Subjektyvs aspektai tai
R. Juceviius
poiriai, mstymo bdas, prielaidos. Kokybinis aspektas kaip mons i
(1998).
kultr interpretuoja, apibria, suvokia. Kiekybiniai aspektai prieingai,
ireikia, k mons sako apie organizacijos kultr. Gali labai skirtis dviej
moni tos paios organizacijos kultros vertinimas.
Organizacijos kultra ne gimt, o gyt vertybi visuma, bendra moni grupei ir
A. I. Mockaitis
turinti takos grups gyvenimo bdui, jos suvokimams (sitikinimams, poiriams)
(2002).
bei elgsenai ir atskirianti vien moni grup nuo kitos.
Organizacijos kultra lemia organizacijos svarbiausius siekius ir kriterijus;
pataria, kaip turt bti naudojami organizacijos itekliai; lemia, ko organizacija
ir jos nariai gali vieni i kit tiktis; lemia, kurie organizacijos nario elgesio
kontrols bdai priimtini, o kurie ne, t. y. apibria, kur gldi organizacijos
P. Vanagas
galia ir kaip ji turt bti naudojama; nustato nari elgesio normas, baudimo ir
(2004).
apdovanojimo bdus; apibria organizacijos nari tarpusavio elgsen ir
santykius su organizacijai nepriklausaniais individais; informuoja narius, kaip
jiems elgtis su iorine aplinka: agresyviai, palankiai, inaudotojikai,
geranorikai, atsakingai ar delsiamai.
Organizacijos kultra tai vadybos strategija, kurios tikslas darbuotoj J. Kasiulis
interpretuojamas schemas diegti palank vadybai socialins realybs suvokim V. Barvydien
ir apibdinim. (2004).
Organizacijos kultra tai tik jos nariams bding nuostat, sitikinim,
lkesi, norm, poiri, proi visuma, traktuotina kaip i moni grupin
P. Zakareviius
smon, lemianti j reakcij organizacijos viduje ir iorje vykstanius
(2004).
procesus ir slygojanti j elgsen. Kultra ireikiama per filosofij, simbolius,
mitus, mikroklimat, herojus, istorijas, tradicijas, ritualus, ceremonijas ir kt.
Organizacijos kultra tai monei (jos darbuotojams) bdinga elgsena,
mstysena ir iorinis pavidalas (pavyzdiui, organizacijos struktra, simboliai ir
V. Vaitknait
pan.), susiformav darbuotojams bendraujant tarpusavyje ir su iorine aplinka
(2006).
bei ireikti tik tos mons darbuotojams bdingomis nuostatomis, sitikinimais
ir vertybmis.
Organizacijos kultra yra esmini vertybi sistema, kuria vadovaujasi
organizacija ir kuri yra pripastama organizacijos nari, veikia j elges ir yra G. Dubauskas
palaikoma organizacijos istorij, mit bei pasireikia per tradicijas, ceremonijas, (200).
ritualus ir simbolius.
Organizacijos kultr apibdina nusistovjusios vertybs ir normos, kurios
pareigoja dirbant joje personal elgtis ir veikti pagal tam tikras taisykles,
integruoja bendruomen. Kiekvienoje organizacijoje susiformuoja ypatinga
santyki atmosfera. Tai nra vien tik teisinio ir administracinio pobdio J. Lakis
sipareigojimai, kaip elgtis vidinse sveikose ir santykiuose su iors aplinka. (2008).
Tai ir paproiai, ritualai, procedros, ceremonijos, bendra istorija ir daugelis kit
dalyk, kurie vienija visus jos narius nuo valytojo iki generalinio. Vykdydami
uduotis, sveikaudami tarpusavyje ir su iors aplinka, organizacijai

223
 Organizacijos kultra Autorius, metai
priklausantys mons ir struktriniai vienetai kuria unikali bendravimo ir
bendradarbiavimo aplink.
Organizacijos kultra savaime susiklosiusi moni bendravimo forma,
vertybs, poiriai. Tai natrali, specialiai nesuformuota kultra, kuri apima vis L. imanskien
organizacij, nors darbuotojai ir vadovai apie toki vyraujani kultra net (2008a).
nenutuokia.
Organizacijos kultra tai vertybi sistema, suprantama ir priimtina visiems
organizacijos nariams, leidianti organizacijai kryptingai veikti bei yra J. Guinskien
palaikoma organizacijos istorijos, tradicij, ceremonij ir kt., taip pat padedani (2008).
iskirti i kit organizacij.

Apibendrinant ir reflektuojant autori mintis rykja du pagrindiniai veiksniai

tai fiziniai ir mentaliniai atributai, kuri visuma reguliuoja individo mstym, elg-
sen organizacijoje, santyk su organizacija ir organizacijos nariais. Iskirtinos tokios
charakteristikos, kaip bendrakultriniai archetipai, formalusis ir neformalusis santy-
ki institucionalizavimas, mstymo standartizacija, interpretacija, vertybi kaita, si-
tikinimai, elgsenos standartai. Tiek fizini, tiek ir nefizini organizacijos kultros at-
ribut bruoas labilumas. Vienos charakteristikos, susiformavusios per ilg laik,
nuo vaikysts vystantis asmenybei, kitaip tariant, argumentuotos sociokultros ir su-
siformavusios vertybins struktros, liau kintanios, kitos, gytos santykinai trum-
pesniame periode, pavyzdiui, darbins biografijos tarpsnyje, lengviau transformuo-
jasi. Kultra remiasi tradicija, kitaip tariant mstymo, pasauliros bei elgsenos
proiais, ir kolektyviniais archetipais, sudaraniais pasaulvaizdio turin, tad kuo
tradicija gilesn, tuo sunkiau kultra pasiduoda pokyiams. Todl organizacin kult-
r dar galima apibdinti kaip (slygikai) ilgalaik kultr.
1-ame paveiksle, sudarytame autors pagal P. Zakarevii (2004), pateiktas
analizuot autori, apibdinani organizacijos kultros dedamsias, apibendrintas
vaizdas, t. y. organizacijos kultra ireikiama per tokias dedamsias dalis kaip orga-
nizacijos filosofija, simboliai, mitai, klimatas, herojai, istorijos, tradicijos, ritualai, ce-
remonijos ir organizacijos nariams bding nuostat, sitikinim, vertybi, ideal,
princip, lkesi, norm, poiri, proi visum (kuri galima traktuoti kaip mo-
ni grupin smon, lemiani j reakcij organizacijos viduje ir iorje vykstanius
procesus bei elgsen) (Zakareviius, 2003, 2004).

224
 Filosofija

Ceremonijos Simboliai
moni
grups
moni sitikinimai moni
grups grups
proiai nuostatos

Ritualai moni moni Mitai

grups grups
poiriai Organizacijos vertybs
kultra
moni moni
grups grups
normos idealai

Tradicijos moni moni Klimatas

grups grups
lkesiai principai

Istorijos Herojai

1 pav. Organizacijos kultros dedamosios

Taigi organizacijos kultra egzistuoja nepriklausomai nuo to, kiek jos dedam-
sias organizacijos nariai smoningai suvokia. Organizacijos kultros dedamosios i-
plaukia i nacijos kultros ir tam tikra prasme yra bendros daugeliui organizacij.

Organizacins arba vadybins kultros apibrtys

Laikantis nuostatos, kad organizacijos kultros dedamosios atitinka sociokult-

ros dedamsias, yra pastovios ir ltai kintanios, organizacin kultra irykja kaip
paveiki pokyiams ir sudaro valdymo turin. Organizacin kultr galima vardyti
kaip dirbtin, smoningai vystom kultr. Tarptautini odi odyne (2003) odio
organizacinis (vyr. g.) reikm aikinama taip: susijs su organizavimu, su organiza-
cija, su ko nors rengimu, vienijimu, krimu, steigimu. Kitaip tariant, su valiniu vei-
kimu. Panai reikm pateikiama ir Dabartins lietuvi kalbos odyne (1993).
Skirting organizacij kultros gali bti panaios, taiau i esms skiriasi,
nes skiriasi tikslai, filosofija, poiris versl, vartotojus, klientus, partnerius, verty-
bes ir kt. Organizacija gali turti specialiai puoseljam vertybi, kuriomis siekiama
tam tikr organizacijos tiksl. ios vertybs nebtinai sutampa su visuotinos kultros
vertybmis ar net prietarauja tuomet kalbame apie vertybi inkongruencij. Todl
organizacin kultra dar kartais vadinama korporatyvine kultra. Organizacins kul-
tros apraymai, randami lietuvi mokslo darbuose, pateikiami 2 lentelje.

225
 2 lentel. Organizacins kultros charakteristikos
Organizacin kultra Autorius, metai
Organizacin kultra tai ne savaiminis produktas, bet specialiai kuriama L. imanskien
kultra, siekiant organizacijos iskirtinumo tarp kit organizacij. (2002).
Organizacin kultra irykina jos svarb organizacijos vidinio identiteto P. Vanagas
ilaikymui ir jos adaptacijai aplinkoje. (2004).
Organizacin kultra tai esmins vertybs, atskleidianios tai, kas gera ir
bloga, teigiama ir neigiama; tai vertybs, padedanios kreipti organizacijos
veikl tinkama linkme, jomis vadovaujantis randamas tinkamas problemos A. Kazilinas
sprendimo bdas, pltojama vidin organizacijos struktra, tobulinama veiklos (2006).
politika. Organizacijos vertybs ir prioritetai formuojasi ilg laik ir tampa
kultra tik tada, kai jas ima suvokti ir jomis vadovaujasi visi organizacijos nariai.
Organizacin kultra tai smoningai vadovybs sukurta kultra, kuri turi bti
labai savita, isiskirti i kit panai kultr. Ji, kaip siejanioji grandis, vienija L.imanskien
vis darbuotoj pastangas siekti bendr organizacijos tiksl, remiantis (2008a).
bendramogikomis, emocinmis, kultrinmis vertybmis.
Organizacijos kultra (vadybos kultra pagal P. Zakarevii) yra vertybi
sistema, priimtina visiems organizacijos nariams ir visuomenei, kuri leidia
organizacijai veikti tikslingai ir bti atsakingai u visuomen, nuolat remiasi
tradicijomis, apeigomis, proiais ir etikos vadybos ir elgsenos taisyklmis ir
iskiria organizacij i bendros organizacij visumos. Taiau ioje organizacijos
kultros koncepcijoje neatsispindi labai svarbs, netgi esminiai dalykai, tokie
. Purlys
kaip produkto ar paslaug kokybs garantijos (visuotin kokybs vadyba),
(2009).
gamybos ir vadybos proces kontrols metodai (kontrols sistemos),
komunikavimo visomis kryptimis (demokratinis valdymo stilius), vis lygi
darbuotoj aprpinimas reikiama informacija (informacins technologijos). I
dalies tai pateisinama, nes organizacij kultros tyrimus iki iol daniausiai
atlikdavo filosofai bei sociologai ir labai maai ekonomist bei vadybos
ekspert.

L. Stunds (2010) teigimu, daugelis autori, vartodami ir organizacijos kult-

ros, ir organizacins kultros termin bei nurodydami tas paias dimensijas, kurios
atskleidia funkcional organizacins kultros pobd, sukelia pakankamai daug mai-
aties irykinant i dviej termin skirtumus. Teigiama, kad tokia samprat painia-
va kilo ir dl neteisingo angliko vertimo, ir dl kalbinink nelankstumo (imanskie-
n, 2008). iuo atveju gali padti tikslesnis vertimas. Organizacin kultra angl.
organizational culture, rus. , vok. die Organisa-
tionskultur, pranc. la culture organisationnelle), o organizacijos kultra angl. cul-
ture of organization, rus. , vok. die Kultur einer Organi-
sation, pranc. la culture d organisation). takos termino organizacin kultra si-
aknijimui ir ne visada tinkamam vartojimui galjo turti ir ymiai senesn tradicija
nei, pavyzdiui, kito i kultr vardijanio odio korporatyvin. Daugel deimt-
mei lietuvi kalb stipriai veik rus kalba ir tradicija terminus ar net itisas konst-
rukcijas i rus kalbos versti paodiui, nesigilinant odio originalo kalba seman-
tin turin. Btent rus kalbos odis (liet. transkr.) organizacionnaja
() danai bdavo veriamas kaip organizacin. Taigi, tai irgi galjo
turti takos kylantiems termin vartosenos nesusipratimams.
N. Paulauskait (1998) savo disertacijoje pabria, kad organizacins kultros
ir organizacijos kultros odius galima vartoti ta paia reikme, nes pati OK sampra-
226
ta atjo i anglikai kalbanios alies, o anglikai terminas organizational culture gali
bti veriamas dvejopai: organizacijos arba organizacin kultra. Taiau kaip ieit
P. Zakareviius (2003) silo aikesn termin vadybos kultra. Tai atliepia ir Valsty-
bins lietuvi kalbos komisijos (2003) susirpinim dl lietuvikos terminijos. Komi-
sija atkreip dmes, jog terminologijos darbas nepriskirtas prie taikomosios moksli-
ns veiklos, dl to silpnja motyvacija pltoti lietuvik terminij ir apskritai vis
mokslo kalb.
P. Zakareviius (2003) pateikia vadybos (organizacins) kultros pagrindinius
elementus (2 pav.).

Vadybos mokslo Darbuotoj asmenins ir

inojimo lygis dalykins savybs,
vadovavimo stilius

Vadybinio personalo Vadybinio Sugebjim vadovauti

bendrosios kultros personalo (vadovavimo meno) lygis
lygis kultra

Dokument Optimalus valdymo

apiforminimo proces
kultra reglamentavimas

Optimali dokument
Vadybos Vadybinio
Vadybinio darbo
Dokumentacijos
paiekos ir
naudojimosi sistema
sitemos kultra (organizacin) proceso
organizavimo
kultra
racionalus
organizavimas
kultra
Racionalus moderni Modernus valdymo
informacini technologij proces
panaudojimas kompiuterizavimo lygis

Racionali archyvini Interesant primimo, posdi

dokument Vadybos darbo
pravedimo, telefonini pokalbi
saugojimo sistema slyg kultra ir kt. kultra

Darbo viet Darbo sauga,

organizavimo lygis sociopsichologinis
mikroklimatas

Darbo aplinkos lygis Darbo ir poilsio reimas,

(interjeras, apvietimas, relaksacijos galimybs
temperatra, vara)

2 pav. Vadybos (organizacins) kultros dedamosios (adaptuota autors)

Vadybos (organizacins) kultros samprat atskleidia ie jos elementai: vady-

binio personalo kultra, valdymo proces organizavimo kultra, vadybos darbo sly-
g kultra, dokumentacijos sistemos kultra. Lygiai taip pat kalbant apie organizaci-
n kultr bt galima vartoti termin korporatyvin kultra. (Zakarevius, 2003,
2004). Apibdindamas korporatyvin kultr V. Pruskus (2003) teigia, kad pastaroji
apima ne tik etines, bet ir kitas vertybes, taip pat sitikinimus, ritualus ir simbolius,
kitaip tariant j domina: kokie mitai paplit organizacijoje, kokios istorijos ir legen-
dos ia pasakojamos, kokie vykiai labiausiai veniami ir pasiymi atitinkam cere-

227
monij atlikimu, kokie egzistuoja ritualai, kas slepiasi po jais, kas turi lemiamos ta-
kos priimant sprendimus, kokios yra puoseljamos tradicijos, kaip jos perduodamos,
kokia organizacijos kalba (tipikiausios frazs) ir t. t. V. Pruskus ir V. Lukoeviius
(2009) korporacijos kultr apibria kaip vadybos teorijos ak, kuri siekia pagerinti
naum bei konkurencingum sukuriant unikali organizacijos kultr, traukiani
visus bendrovs narius. Autori teigimu, manytina, kad dinamika korporacijos kul-
tra, apimanti vykius, ritualus bei tradicijas, didina darbuotoj lojalum ir skatina
grups solidarum. F. S. Butkaus (2002) teigimu, korporacine kultra dabar vadina-
ma organizacijai bding, j iskiriani i kit organizacij vertybi, santyki ir el-
gesio norm visuma, nukreipianti kiekvieno organizacijos nario elges bendr tiksl
linkme panaiai, kaip magnetinis laukas nukreipia elektrint dalel. Autorius pa-
bria, kad korporacin kultra remiasi raikia ir plaiai paskelbta organizacijos pa-
skirties (misijos) teikti vartotojui kuo geriau jo poreik tenkinant produkt samprata,
atskleidiania tiek organizacijos produkto, tiek jo vartotojo, tiek ir paios organiza-
cijos iskirtinum jos veiklos aplinkoje.
Organizacin kultra, pasak L. imanskiens (2008b), yra savita ideologija,
kuri gelbja siekiant tiksl. Jos esm tokia, kad panaudojant tam tikrus simbolius, su-
krus tam tikras vertybes ir normas, atspindimos visos organizacijos nari bendros
nuostatos, kaip reikia dirbti, kad organizacija klestt ir patenkint j (vis organiza-
cijos nari) poreikius. Sukurti organizacin kultr yra sudtingas darbas, taiau stip-
rios organizacijos tai daro ir rezultatai yra pritrenkiantys savo produktyvumu. L. i-
manskien akcentuoja, kad tarp organizacijos ir organizacins kultros svok esama
esmini skirtum, todl nevertt painioti, nes mokslininkai praktikoje vartoja analo-
gikas svokas, pavyzdiui, organizacin valdymo struktra, organizacin elgsena ir
pan. (Staniulien, 2010). Organizacijos kultros elementai dvasingumas, filosofija,
sitikinimai, mstysena, nuostatos, pasaulvoka, scenarijai. Organizacins kultros
elementai vertybs, nuostatos, normos, politika, vizija ir misija, ideologija, filosofi-
ja, herojai ir pasakojimai, ritualai ir ceremonijos, materials simboliai, kalba, kultri-
nis ryi tinklas.
Taigi apibendrinant autori mintis irykja pagrindiniai organizacins kult-
ros bruoai. Siekiant ivengti termin maiaties, danai kylanios dl vertim i u-
sienio kalbos, btinas aikus, bendras susitarimas, atskiriantis organizacijos kultros
ir organizacins kultros, kartais vartojamos sinonimikai, terminus. Nors odi
kilm nra lietuvika, taiau j vartosena paremta ilgalaike tradicija, skirtingai nei
terminas korporatyvin. Laikantis nuostatos palaikyti ir puoselti lietuvi kalb, kal-
bos aikumo ir paprastumo princip termino korporatyvin kultra vertt atsisakyti.
Vengiant susidariusios painiavos ir panai odi sskambi ateityje vertt organi-
zacins kultros termin keisti P. Zakareviiaus pasilyt lietuvik atitikmen va-
dybos kultra.

228
 Ivados

1. Organizacijos kultros turinys i dalies atspindi sociokultros turin. Pagrin-

dines jos charakteristikas atliepia nacionalin kultra, natralus vystymasis, lti po-
kyiai, visuotinumas ir elgsenos standartizacija. Organizacijos kultros dedamosios
bdingos daugeliui socialini sistem, taip pat ir dirbtini. Tai sitikinimai, ms-
tymo stereotipizacija, fundamentalios vertybs, grupin smon, kolektyvins pas-
mons archetipai, nuoseklumas. Organizacijos kultros dedamosios yra saitas, orga-
nizacij natraliai susiejantis su bendruomene.
2. Organizacin kultra tai dirbtin, smoningai pltojama kultra. ios kul-
tros struktra atitinka organizacijos kultros struktr, taiau turinys skiriasi. Turi-
nio dedamosios, nors gali bti ir panaios, organizacijas skiria viena nuo kitos. Orga-
nizacins kultros charakteristikos sudaro organizacijos valdymo (vadybos) turin ir
tampa skiriamaisiais bruoais, pagal kuriuos organizacijos save pozicionuoja, tampa
atpastamomis ir/arba interpretuojamomis personalo, vartotoj, klient ir kt. Todl
organizacins arba vadybos kultros vektoriai lemia organizacijos padt rinkoje.
Daniausiai lietuvi mokslo darbuose aptinkami terminai, apibdinantys organizacin
kultr, varijuoja: organizacin kultra, korporatyvin kultra, vadybos kultra. Ven-
giant painiavos, o ypa siekiant palengvinti mokslin produkcij diegiani praktik
padt, btinas konsensusas terminijos vartosenoje.

Literatra

1. Butkus, F. S. (2002). Vieojo administravimo organizacij valdymo ypatybs // Vieoji

politika ir administravimas. Nr. 1.
2. Dabartins lietuvi kalbos odynas (1993). Sudarytojai J. Klimaviius, J. Paulauskas,
J. Pikilingis, N. Sliien, K. Ulvydas, V. Vitkauskas. Vyriausiasis redaktorius J. Klimaviius.
Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla.
3. Dubauskas, G. (2006). Organizacijos elgsena. Vilnius: Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademija.
4. Guinskien, J. (2008). Organizacij sociologija. Kaunas: Technologija.
5. Juceviius, R. (1998). Strateginis organizacij vystymas. Monografija. Kaunas:
Pasaulio lietuvi kultros, mokslo ir vietimo centras.
6. Kasiulis, J., Barvydien, V. (2004). Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija.
7. Kazilinas, A. (2006). Kokybs analiz, planavimas ir auditas. Monografija. Vilnius:
Mykolo Romerio universiteto leidykla.
8. Lakis, J. (2008). Konflikt sprendimas ir valdymas. Vilnius: Mykolo Romerio
universiteto leidykla.
9. Mockaitis, A. I. (2002). The National Cultural Dimensions of Lithuania // Ekonomika.
Nr. 59.
10. Paulauskait, N. (1998). Organizacij kultros tyrimas, siekiant gyvendinti visuotins
kokybs vadyb. Disertacija. Kaunas: Kauno technologijos universitetas.
11. Pruskus, V. (2003). Verslo etika: laiko ikiai ir atsako galimybs. Vilnius:
Enciklopedija.
12. Pruskus, V., Lukoeviius, V. (2009). Organizacij kultra. Vilnius: Vilniaus
pedagoginio universiteto leidykla.
13. Purlys, . (2009). Organizacij kultra ir jos vertinimo modeliavimas // Organizacij
vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 49.
14. Staniulien, S. (2010). Organizacin kultra. Mokomoji knyga. Kaunas: VDU.

229
 15. Stund, L. (2010). Organizacins kultros ir komunikacijos ssajos lyties aspektu //
Informacijos mokslai. Nr. 53.
16. imanskien, L. (2002). Organizacins kultros formavimas. Monografija. Klaipda:
Klaipdos universiteto leidykla.
17. imanskien, L. (2008a). Organizacins kultros diagnozavimo metodika. Klaipda:
Klaipdos universiteto leidykla.
18. imanskien, L. (2008b). Organizacins kultros poveikis organizacij valdymui //
Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Nr. 15 (4).
19. Tarptautini odi odynas (2003). Sudarytojai A. Bendorien, V. Boguien,
E. Dagyt ir kt.. Atsakomasis redaktorius A. Kinderys. Vilnius: Alma littera.
20. Vaitknait, V. (2006). Susijungusi organizacij kultr poveikis mons skmei //
Verslas: teorija ir praktika. Vol. VII, No. 1.
21. Valstybin lietuvi kalbos komisija (2003). Valstybins kalbos politikos 20032008 m.
gairs. http://www.vlkk.lt/lit/apie/kalbos-politikos-gaires [2011].
22. Vanagas, P. (2004). Visuotins kokybs vadyba. Kaunas: Technologija.
23. Vveinhardt, J. (2009). Mobingo kaip diskriminacijos darbuotoj santykiuose
diagnozavimas siekiant gerinti Lietuvos organizacij klimat. Disertacija. Kaunas: VDU.
24. Zakareviius, P. (2003). Pokyiai organizacijose: prieastys, valdymas, pasekms.
Monografija. Kaunas: VDU.
25. Zakareviius, P. (2004). Organizacijos kultra kaip pokyi prieastis ir pasekm //
Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 30.

CHARACTERISTICS OF ORGANIZATIONAL CULTURE AND CULTURE

IN ORGANIZATION

Jolita Vveinhardt
Vytautas Magnus University

In the article there are the main characteristics of organizational culture and culture in orga-
nization being analyzed on purpose to distinguish between the very conceptions. On the basis of the
scientific works by foreign authors the differences of both analyzed cultures disappear and/or there
appears some confusion over the terms when translating them into Lithuanian. Thus the main objec-
tive of the article is to present a generalizing view by detailing constituent parts of the cultures as
well as emphasizing the main differences after having systematized the conceptions of organization
as well as organizational culture that are used and examined in the works of Lithuanian authors. In
the article after having evaluated the differences of the content of the terms as well as peculiarities
of translation from English, German and French languages, tradition of terminology usage as well
as requirements raised for Lithuanian language of science, there are recommendations that enable to
avoid possible confusion presented. Aim of the research to make proposals how to distinguish
between the conceptions of organizational culture and culture of organization after having analyzed
their characteristics. The article has been worked out on the basis of the following methods: syste-
mic analysis of scientific literature, general and logical analysis, synthesis, analogy, complex gene-
ralization and comparison. Constituents of culture of organization are characteristic to many social
as well as artificial systems. These are convictions, stereotypization of contemplation, fundamental
values, group conscience, archetypes of collective subconsciousness, sequence. Thus vectors of or-
ganizational or management culture determine the position of organization in the market. Mostly
the terms describing organizational culture that are encountered in the scientific works of Lithua-
nian authors vary: organizational culture, corporative culture, management culture.
Key words: culture, culture in organization, culture of management, organizational culture,
corporate culture, corporative culture.
JEL codes: M120, M140.

230