Elektroniniai atsiskaitymai

ELEKTRONINIAI ATSISKAITYMAI

M.Civilka

Vilniaus Universiteto
Teiss fakulteto
Informatikos teiss centras

Vilnius, 2002 m.

M.Civilka, 2002. 1
Elektroniniai atsiskaitymai

Turinys

Elektroniniai atsiskaitymai .............................................................................3

I. Atsiskaitym ir mokjimo samprata ............................................................................. 3
II. Elektronins komercijos keliami poreikiai ................................................................... 3
III. Elektronini atsiskaitym sistemos .......................................................................... 5
(a) Saugs atsiskaitymai kreditinmis kortelmis............................................................. 5
(b) Privats tinklai (ang. proprietory online payment networks) ...................................... 7
(c) e-pinigai ....................................................................................................................... 8
(d) Elektroniniai ekiai...................................................................................................... 9
(e) Debitini pervedim sistemos ir skaitmeniniai pinigai ............................................... 9
(f) Mikroatsiskaitym sistemos....................................................................................... 10
1. Pagrstos monetomis ar analogikais simboliais..................................................... 11
2. Sistemos, pagrstos prisiregistravimu (ang. subscription) ...................................... 11
III. Lietuvos bendrovi sukurtos elektronini atsiskaitym sistemos .......................... 12
IV. Electronic Funds Transfers .................................................................................... 12
V. Apribojimai................................................................................................................. 13
(a) Suderinamumas.................................................................................................. 13
(b) Saugumas................................................................................................................... 13
VI. Elektronini atsiskaitym teisinis reguliavimas ES ............................................... 14
Teisinis reguliavimas, taikomas elektroninius pinigus ileidusioms institucijoms......... 14
Apgaul ir sukiavimas................................................................................................... 19
Finansini paslaug reguliavimas ................................................................................... 21
1997 m. liepos 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dl atsiskaitymo u sandorius
elektroninmis mokjimo priemonmis ir ypa dl santyki tarp jas idavusio ir turinio
asmens 97/489/EC........................................................................................................... 21
Taikymas .................................................................................................................... 21
Svokos....................................................................................................................... 22
Sandori slyg skaidrumas ....................................................................................... 22
Sutarties ali sipareigojimai ir atsakomyb ............................................................. 23

M.Civilka, 2002. 2
 Elektroniniai atsiskaitymai

Elektroniniai atsiskaitymai

I. Atsiskaitym ir mokjimo samprata

Siekiant iki galo suvokti elektronini atsiskaitym esm bei pagrindinius

procedros bruous, yra btina jau paioje io skyriaus pradioje nors trumpai panagrinti
atsiskaitym santykius apskritai.
Vis pirma, btina nustatyti svok mokjimas ir atsiskaitymas reikmes.
Literatroje ios svokos danai vartojamos kaip sinonimai, taiau nereikia pamirti
skirtingos j apimties. Atsiskaitymas plaija prasme papildo mokjim, kadangi
mokjimas tra vienas i atsiskaitymo bd, o btent atsiskaitymas pinigais. Neretai
mokjimo svoka yra dar labiau susiaurinama iki svokos atsiskaitymas grynaisiais
pinigais. Teisikai mokjim galima apibrti kaip piniginio sipareigojimo vykdym,
bent jau taip j apibria kai kuri valstybi (pvz., Italijos, Pranczijos, Vokietijos,
Ispanijos) civiliniai kodeksai1. Atsiskaitymo svok pateikia Blaksono teiss odynas
(angl. Black Sale of Goods Act Law Dictionary): atsiskaitymas (angl. settlement, atitinka
bendrosios lietuvi kalbos od atsiskaitymas, kaip pilnutinis tarpusavio prievoli,
sipareigojim vykdymas) yra paado ar sutarties vykdymas. Siauresne, teisine prasme,
atsiskaitymas yra apibriamas kaip pareigos, paado ar sipareigojimo kreditoriui
vykdymas, perduodant jam pinigus ar kitas vertybes, kartu skolininkui pasilius, o
kreditoriui sutikus juos priimti, taip pilnai ar dalinai padengiant siskolinim ar patenkinant
sipareigojim.
Siekiant apibrtumo ir aikumo, toliau iame vadovlyje terminas
atsiskaitymai bus naudojamas siauresne prasme kaip atsiskaitymas pinigais. Btent
taip svok atsiskaitymai naudoja Lietuvos statym leidjai. LR Civilinio kodekso
XLVII skyriaus Atsiskaitymai 6.930 straipsnis nustato: Atsiskaitymai negrynaisiais
pinigais atliekami naudojant mokjimo pavedimus, akredityvus, ekius, vekselius, inkaso
ir kitas statym nustatytas atsiskaitym priemones.
Minint skirtumus tarp svok reikia pabrti, kad atsiskaitymai suponuoja
tam tikro sipareigojimo ar skolos buvim, kai tuo tarpu skola ar sipareigojimas nra
mokjimo svokos btinas elementas (pvz., pinig pervedimas kito asmens sskait be
prievols tai padaryti, pvz., dovanojimo sutartis, yra mokjimas, bet iuo atveju negali bti
atsiskaitymu). is elementas yra pagrindinis bandant iskirti svok skirtumus. Taigi, iuo
poiriu atsiskaitym svoka apima platesn santyki rat nei mokjimo svoka, vadinasi
savo apimtimi yra platesn u pastarj (kiekvienas atsiskaitymas yra mokjimas, bet ne
kiekvienas mokjimas yra atsiskaitymas).

II. Elektronins komercijos keliami poreikiai

Sparti elektronins komercijos pltra ir augimas natraliai slygojo moderni,

online aplinkai pritaikyt atsiskaitymo, mokjimo sistem atsiradim. Itin svarbu tai,
kad technologij tobuljimo paskoje ne tik eksponentikai iaugo perduodamos
informacijos kiekis, taiau pakito paios informacijos prigimtis ji pati savaime, per
se, tapo ekonomin vert turiniu objektu.

1
r.: Maria Chiara Malaguti. The Payment System in European Union. Law and Practice, p.16.

M.Civilka, 2002. 3
Elektroniniai atsiskaitymai

Sparti elektronins komercijos pltra taip pat reikia ir tai, kad novatorikos
mokjimo sistemos tampa btinos ne tik tradicikai suprantamai prekybai, nors ir
atliekamai elektroniniame reime. J poreik padiktavo naujieji reklamavimo,
informacijos suteikimo naudotojams bruoai ir metodai, tokie kaip mokjimas u tam
tikro tinklalapio perir, klausimyno upildym2 ar gijim prijimo prie tam tikros
informacijos, duomen bazi ir pan.
Vartotoj siekis ir noras saugiai ir patikimai atsiskaityti internete prisidjo prie
to, kad online aplinkoje vis maja toki tradicini mokjimo priemoni, kaip
mokjimo kortels, panaudojimas. Mokjimo korteli panaudojimas slyginai
nesaugiuose interneto paslaug teikj serveriuose, neivengimai iprovokavo rizik,
susijusi su neteistu informacijos, kuri naudotojas pateikia produkto pardavjui
(naudotojo vardas, pavard, kortels tipas, numeris ir pan.), panaudojimu, todl
interneto naudotojai vis reiau pasitiki iuo mokjimo instrumentu.
Atsivelgiant iuos tradicini mokjimo priemoni trkumus, jau ne pirmi
metai kuriamos vairios alternatyvios, specialiai atviriesiems tinklams pritaikyti
mokjimo ir atsiskaitymo metodai. Tokios modernios sistemos, pradedant protingj
korteli (ang. smartcard) sistemomis, kurios pagrstos verts isaugojimu, raymu
multifunkcionalins kortels luste, baigiant atsiskaitymo sistemomis, pagrstomis
verts isaugojimu programinje rangoje, instaliuotoje kompiuter ar adekvaiame
renginyje.
Vis dlto, nei viena i i sistem negavo visuotinio, universalaus
pritaikomumo. Be to, dl vairi toki sistem nesuderinamumo, tiek vartotojai, tiek ir
verslo subjektai yra priversti patys pasirinkti, kuriomis ir keliomis technologijomis
naudotis.
velgiant istorikai, moderni mokjimo ir atsiskaitymo sistem
nesuderinamumas buvo viena i tradicini mokjimo korteli paplitimo prieasi
bent pradiniame elektronins komercijos pltros etape patogumas, suderinamumas ir
universalumas nusvr saugumo ir efektyvumo interesus.
domu tai, kad elektronini atsiskaitym sritis nuolatini eksperiment,
bandym ir mginim sritis3. Ko gero visos iuo metu praktin pritaikomum
gavusios mokjimo sistemos kadaise gim btent toki eksperiment paskoje. Toli
grau ne visos sistemos buvo i karto pripaintos ir pritaikytos elektronins
komercijos santykiuose. Kai kurios i mokjimo sistem, tokios kaip Cybercash,
toki bandym keliu reguliariai atsinaujina, tobulinamos, tokiu bdu efektyviai ir
lanksiai prisiderindamos prie rinkos poreiki. Todl atrodo, kad rinka vis dar
nuolatinio kitimo, raidos bsenoje, o komerciniai barjerai stabdo toki sistem
pltot,
Siekiant suderinti didel naujai sukurt mokjimo sistem vairov, buvo
diegti standartiniai protokolai, galinantys apeiti komercinius sunkumus.
Akivaizdu, kad ekonominiai klausimai ugoia teisines problemas, nors
Europos Sjungoje galima pastebti besiformuojanius elektronini pinig
reguliavimo teisinius kontrus.
Vis dlto, kiti klausimai, tokie kaip skirtingas reguliavimas, priklausomai nuo
pinig ar mokjimo instrumento ileidjo teisinio statuso ar tai bankas, kita
finansin institucija, ar komercin mon, taikomas sutartinms slygoms ir
terminams, atrodo, lieka nepakankamai pastebti.

2
Pvz., http://www.cybergold.com.
3
Tokie eksperimentai paisreikia tuo, kad elektronins komercijos dalyviams pasiloma nealygintinai ibandyti sukurt sistem
veikim.

M.Civilka, 2002. 4
Elektroniniai atsiskaitymai

III. Elektronini atsiskaitym sistemos

Novatorikos, elektronins komercijos santyki slygotos elektronini

atsiskaitym sistemos turi daug panaum su tradicinmis. Kai kurios pagrstos
tiesioginiu, betarpiku tam tikros verts simbolio, enklo perdavimo i pirkjo
pardavjui, kuris analogikas grynj pinig sumokjimui. Tokiose sistemose
atitinkamos verts, ekvivalento perdavimas parduodaniajai aliai vyksta i karto,
vienu metu su tuo momentu, kai perkanioji alis tokio ekvivalento netenka. Kitos
sistemos, panaiai kaip tradiciniame pasaulyje mokjimo kortels, pagrstos
pareigos sumokti vykdymo perdavimu treiajai aliai4. Tai realizuojama per
sutartinius santykius, susiformuojanius tarp moktojo ir tokios treiosios alies, kuri
parduodaniosios alies atvilgiu gyvendina moktojo pareig sumokti. Kai kurios
mokjimo sistemos, tokios kaip Netcheque, pagrstos elektroniniu eki ekvivalentu,
kurie vienos alies perduodami kitai, tokiu bdu atitinkam vert, ekvivalent
perduodant i moktojo sskaitos gavjo sskait. Taipogi egzistuoja vairios debito
sistemos, kurios reikalauja, kad vartotojas turt sskait, atidaryt interneto paslaug
teikjo, kuris ir gyvendina visus tokio vartotojo sudaromus sandorius, arba sskait
pas konkret produkto teikj.
Kaip bus matyti, kiekviena i atsiskaitymo sistem yra pasiekusi gana
skirting isivystymo ir praktinio pritaikomumo lyg, kiekvienai sistemai bdingos
savitos teisins problemos.
emiau pateikiama apvalga nesiekiama pateikti isamios ir baigtins
egzistuojani ar dar tik projektuojam atsiskaitym sistem analizs. Kita vertus,
pateikiamos analizs turt pakakti bent svarbiausi ir reikmingiausi sistem
funkcionavimo princip suvokimui.

Skaitmenins debitini pervedim sistemos

Debitini pervedim sistemos pagrstos skolos pervedimu treiajai aliai

pasiremiant jau egzistuojania kreditine sistema arba sukuriant nauj, alternatyvi
sistem. Tokios sistemos naudotojui suteikia galimyb pasinaudoti kreditu, tokiu bdu
mokjimo vykdym perkeliant treiajai aliai, arba yra pagrstos iankstiniu tam tikr
l aldymu moktojo sskaitoje. Tokios atsiskaitym sistemos yra pagrstos
sutartiniais ali santykiais. Priklausomai nuo pasirinktos schemos, mokjim
vykdanti alis gali bti arba visos sistemos operatoriumi (pvz., paslaugos teikju) arba
treija alimi finansine institucija.

(a) Saugs atsiskaitymai kreditinmis kortelmis

Kreditini korteli panaudojimas atsiskaitymams, vykdomiems online

aplinkoje, jau senokai tapo norma. Pirmasis ankstyvas metodas pirkjo kreditins
kortels informacijos persiuntimas pardavjui nesaugiu serveriu - tapo ymiai maiau
paplits, kai modernios narykls tapo galinios tvarkyti ukoduot informacij ir
duomenis saugiais serveriais. Be abejo, ukoduotos informacijos persiuntimas
internetu yra susijs su didele rizika. Pirkjas yra susirpins OL, virtualaus pardavjo
tapatybe, jo integralumu, kuris gali netgi neturti jokios realios, fizins verslo vietos.
Panaiai, pardavjas yra susirpins, kad pirkjas nebt neteistas kreditins kortels

4
Kai X perka koki nors prek, ir u j sumoka mokjimo kortele, realiai pareigos atlikti tam tikr mokjim vykdymas
perleidiamas mokjimo kortel ileidusiai finans institucijai.

M.Civilka, 2002. 5
Elektroniniai atsiskaitymai

turtojas. Abi alys yra susirpinusios, kad kita alis neneigt sudaryto kontrakto ir
negalt atsisakyti jo vykdymo. Dl toki saugumo rizik, isivyst du kur kas
patikimesni atsiskaitymo kreditinmis kortelmis mechanizmai, pagrsti vairiomis
skaitmeninio parao technologijomis. Saugs mokjimai kreditine kortele pagrsti
viej rakt kriptografija, siekiant ukoduoti jautrius duomenis kortels numer ir
pan. Mokjimo pervedimas tada yra skaitmeniniu bdu pasiraomas, siekiant
utikrinti mokjim autentikum. Kita mokjimo sistema apmokjimas registruota
kreditine kortele, kombinuoja skaitmeninio parao technologijas su trusted third
party koncepcija, kurios yra atsakingos u OL mokjim aptarnavim. Pagal i
koncepcij, grup pardavj susikooperuoja su treija alimi, kuri yra atsakinga u
mokjim kreditinmis kortelmis aptarnavim. Pirkjas tada uregistruoja savo
kreditins kortels informacij tokioje trusted third party ir gauna identifikacin
numer pirkimams. Tai susij su tam tikrais apribojimais naudojant kreditin kortel
anonimikumo stoka, mokjimo limitai, nepraktikumas maaveri daikt pirkime.
Todl kreditins kortels gali bti nevisai pageidaujamas atsiskaitymo metodas labai
ma ir labai dideli transakcij atveju.
I esms galima iskirti dvi alternatyvias registruot korteli mokjimo
sistemas. Pagal pirmj saugi atsiskaitym mokjimo kortelmis sistem - First
Virtual Holdings5, pirkjo kreditins kortels informacija yra laikoma saugiame
kompiuteryje ir niekada nepaskleidiama INT. Vietoje to, kai pirkjas ketina atlikti
elektronin pirkim, jis paprasiausiai First Virtual Holdings pateikia identifikacin
kod PIN, kur First Virtual suteik pardavjui. Tuomet informacij pardavjas
persiunia First Virtual ir tik tada inicijuojamas mokjimas. Pagal CyberCash6
koncepcij, pirkjai naudojasi nemokama programine ranga, kuri jiems suteikia
CyberCash, kurios pagalba jie ukoduoja, enkrypuoja savo kreditins kortels
informacij. Po to pirkjas, prie atlikdamas elektroninius pirkimus, i ukoduot
informacij persiunia pardavjui. O pardavjas savo ruotu i informacij
persiunia CyberCash ir tokiu bdu inicijuojamas mokjimas.
Atsivelgiant tradicins mokjimo kortels keliamus pavojus asmeninei ir
finansinei informacijai internete, siekiant garantuoti vartotoj siek saugiai ir
patikimai atlikti mokjimus virtualioje aplinkoje, vairios elektronins komercijos
pltra susirpinusios kompanijos dieg vis eil vairias saugumo sistem, pagrst
atsiskaitymais tradicinmis mokjimo kortelmis. Viena garsiausi ir savu laiku
populiariausi sistem buvo sukurta Netscape7 kompanijos. i mokjimo sistema,
pavadinta Secure Socket Layer (SSL), pagrsta unikaliu protokolu, galina efektyv
mokjimo kortels duomen ukodavim. i schema utikrina saug jautrios
informacijos sraut tarp naudotojo ir pardavjo kompiuterins sistemos. Minta
sistema galina atlikti sukontaktuoto serverio tapatybs autentifikacij ir simetrins
enkripcijos pagalba galina saugiai perduoti ukoduot praneim. Svarbu tai, kad
mintas protokolas veikia suderinamumo problemas, kadangi jis yra pritaikytas veikti
visose naryklse. Vienas i apraytosios sistemos trkum nra galimybs nustatyti
duomen gavjo tapatybs. Kitaip tariant, nra patikim priemoni, kuri pagalba
bt galima neabejotinai konstatuoti, kad jautrios finansins informacijos gavjas yra
btent galiotasis pardavjas ar finansin institucija.
Galimo neteisto informacijos panaudojimo rizika privert iekoti nauj,
alternatyvi mokjimo metod. Tai paskatino pasaulines mokjimo korteli
gamintoj lyderes Visa ir Mastercard, bendradarbiaujant su Netscape, sukurti sietm,

5
www.fv.com.
6
www.cybercash.com.
7
www.netscape.com.

M.Civilka, 2002. 6
Elektroniniai atsiskaitymai

inom kaip saugaus elektroninio sandorio (ang. Secure Electronic Transaction)8

standartu, kuris gana plaiai naudojamas online atsiskaitym apsaugai. i sistema
veikia kartu su SSL schema, ir ali autentifikacijai pasitelkia enkrypcij bei
skaitmeninius sertifikatus. Tam, kad bt galima sudaryti ir gyvendinti SET sandor,
vis pirma btina, kad tiek kortels turtojas, tiek ir pardavjas siregistruot SET
sistemoje, o treioji alis turi autentifikuoti pardavjo bank bei kortel ileidusi
institucij. Tokia autentifikacija patvirtinama iduodamu sertifikatu. Siekiant
garantuoti atsiskaitym saugum, pardavjas pirkjui suteikia savo banko iduot
viej rakt, kuriuo vartotojas ukoduoja savo mokjimo kortels duomenis. To
paskoje prijim prie vartotojo kortels numerio turi tik pardavjo bankas, o ne pats
pardavjas. Sryis tarp siuntjo ir sisto praneimo nustatomas prie praneimo
pridedant siuntjo skaitmenin para. Skaitmeninis paraas galina utikrinti, kad
praneimas buvo isistas btent siuntjo ir kad persiuntimo metu jis nebuvo
paeistas, pakeistas ir pan. Vienas i tokios sistemos privalum ji patikimai
autentifikuoja praneim siuntusi al tokiu bdu eliminuojant pastarosios galimyb
atsisakyti nuo sisto praneimo ar jos dalies. Kita vertus, nei viena atsiskaitymo
santykiuose dalyvaujanti alis (iskyrus pat vartotoj) neturi galimybs suinoti visos
sandorio vykdymui btinos informacijos. Vienas svarbesni tokios sistemos trkum
palyginus didelis siuniam praneim kiekis, taip pat palyginus ilgas ukodavimo
ir atkodavimo procesas. Nors praneimai tarp pirkjo ir pardavjo juda per
globaliuosius tinklus, mokjimo kortels duomenys tikrinami udaruose finansins
institucijos tinkle, o tai susij su papildomomis laiko ir finansinmis snaudomis. Be
to, prie sandorio vykdym sertifikavimo tarnyba privalo suteikti atitinkam
sertifikat, o tai taip pat susij su papildomomis laiko snaudomis. domu tai, kad i
mokjimo ir atsiskaitymo sistema dar vis eksperimentinje stadijoje, nors kai kurios
JAV ir Kanados kompanijos i sistem jau naudoja.
Kita vertus, nors atsiskaitymas gyvendinant SET sandor yra pakankamai
saugus ir patikimas, jis kainuoja apie 25 centus kiekvienam litui9, todl tai nenaudinga
vis pirma paiam pardavjui, kuris konkurencingumo sumetimais priverstas pats
prisiimti didij dal toki sandorio ilaid. Taigi, akivaizdu, kad io metodo
naudojimas maos verts sandoriams yra absoliuiai neekonomikas.

(b) Privats tinklai (ang. proprietory online payment networks)

Ilgainiui buvo sukurtos elektronini atsiskaitym sistemos, pagrstos taip vadinamais

privaiais online atsiskaitym tinklais, kurios vartotojams suteikia galimyb
atsiskaityti mokjimo kortele, atviraisiais tinklais nepateikiant jokios savo finansins
informacijos, mokjimo korteli detali arba suteikiant programin rang, galinani
ukoduoti vartotojo mokjimo kortels detales. i sistem funkcionavimui btinas
treij ali - tarpinink ar taip vadinam patikim treij ali (ang. trusted third
parties) dalyvavimas. Cybercash10 ipltojo program, kuri susieja internet su
bankiniu tinklu, kuriame ir yra atliekamas mokjimas. ios sistemos naudotojui yra
suteikiama atitinkama programin ranga, kuri galina ukoduoti informacij, btin
pildant sskaitas (ang. invoice), skaitant mokjimo kortels detales. Tokiu bdu
kiekvienam naudotojui jautri informacija (kortels tipas, numeris, galiojimo laikas ir
pan.) yra perduodama tik finansinei institucijai, aptarnaujaniai sandor (iuo atveju
bankui, idavusiam mokjimo kortel ar analogik mokjimo priemon). Upildyta

8
www.mastercard.com/set/howsworks.html.
9
Laura Edgar. Electronic Payments Systems. ECLIP Deliverable No. 216. p. 7.
10
www.cybercash.com/cybercash/services.

M.Civilka, 2002. 7
Elektroniniai atsiskaitymai

sskaita (ang. invoice) nusiuniama produkto pardavjui, kuris patikrina ir

autentifikuoja joje raytus duomenis11. Po to tokia sskaita nusiuniama Cybercash,
kur informacija off-line reime performatuojama ir nusiuniama bankin tinkl, kur ir
vykdomas mokjimas. Debitiniai sandoriai pasiymi tuo, kad naudotojas Cybercash
sistemoje turi atsidaryti savo sskait. Tokiu atveju, Cybercash gavs atitinkam
praneim, debituoja moktojo (naudotojo) sskait ir debituoja pardavjo sskait.
domu tai, kad Cybercash gali aptarnauti ir atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tokiu
atveju Cybercash taip pat pasitelkia bankus ar kitas finansines institucijas. Specialios
los, esanios moktojo sskaitoje, yra paymimos, atidedamos atsiskaitymams
Cybercash sistemoje, ir gavus Cybercash nurodym, tokios los automatikai
nuraomos ir pervedamos pardavjo sskait.
domu tai, kad vis daugiau sistem internet naudoja kaip viso labo usakym
pateikimo ir generavimo aplink, o mokjimai atliekami per ymiai saugesnius
privaius tinklus, arba kitokiu bdu, mokjimo ir finansins informacijos
neperdavinjant atviraisiais, globaliaisiais tinklais. Dar kitos sistemos stengiasi
ukoduoti (enkripcijos pagalba) arba bent jau umaskuoti (vairi slaptaodi ir
panai priemoni pagalba) globaliaisiais tinklais perduodam naudotoj finansin
informacij12. Mokjimo kortels duomenys naudotojui yra perduodami tik vien
pirm kart ir stengiamasi, kad tai bt atlikta offline reime, pvz., faksu ar telefonu.

(c) e-pinigai

Tam tikros atsiskaitymo sistemos susij su surenkamu dideliu asmenins informacijos

kiekiu. Off-line pasaulyje pati anonimikiausia mokjimo/atsiskaitymo priemon yra
grynieji pinigai. Kadangi pinig vert yra aiki ir neginijama, j gavjai nereikalauja
papildomo autentikumo utikrinimo. Kitos mokjimo priemons kreditins
kortels, danai reikalauja asmenins informacijos atskleidimo, siekiant utikrinti
moktojo autentikum. Priemons, kurios galint ir OL aplinkoje naudoti
grynuosius pinigus, labai padidint anonimikumo laipsn ir apribot header
informacijos apie vartotoj/moktoj rinkim.

Keletas kompanij jau yra diegusios ir pltoja e-grynj pinig mechanizmus

pasauliniuose tinkluose. E-grynieji pinigai (EGP) encryption sistemos pagalba
moktojui suteikia anonimikum. I esms, pinigai i banko sskaitos gali bti
paversti e-monetomis, kurios savo ruotu paveriamos e-pinigine vartotojo
kompiuteryje. I ia e-monetos gali bti pervedamos kitiems kio subjektams, on-line
vykdantiems veikl. Kiekviena e-moneta turi unikal serijin numer ir yra
patvirtinama e-parau, kuris galina vertinti sandori autentikum ir ukerta keli tos
paios emonetos pakartotinam ileidimui. Siekiant apsaugoti vartotojo
anonimikum, vartotojo kompiuteris (o ne bankas) gali randomo pagalba
(atsitiktinai) monetai suteikti unikal serijin numer, kuris specialiame e-voke yra
persiuniamas bankui. Bankas prie voko prideda akl skaitmenin para, debituoja
vartotojo sskait banke ir e-monet grina, net nesuinodamas jos serijinio numerio.
Po to vartotojas gali ileisti e-monet, ir apmokjimas yra vykdomas, netgi jeigu jis
taip ir nesuino moktojo tapatybs.

11
is vertinimo procesas labia panaus elektroninio parao tikrinimo proces jo metu negalima nustatyti tikrj pasiraiusiojo
asmens duomen ar tuo labiau parao formavimo duomen. Tokio patikrinimo metu tra nustatoma tai, ar sskaitoje pateikti
duomenys i ties yra to konkretaus naudotojo, kurio vardu upildyta sskaita, ir kuris atlieka mokjim, duomenys.
12
Tokios sistemos pavyzdys Open Market (http:www.openmarket.com/transact).

M.Civilka, 2002. 8
Elektroniniai atsiskaitymai

Kita e-atsiskaitym sistema Mondex. ia los yra laikomos intelektualioje

kortelje (ang. smart card) ir sandoriai yra sudaromi ir vykdomi tiesiogiai tarp ali,
apie sandor nepraneant centriniam kompiuteriui. Saugumo ir praktikumo
sumetimais, ant kiekvienos tokios intelektualios kortels yra tam tikros
juostels/pdsakai, kurie gali bti atsekti kilus ginams, itaisyti nepavykus sandor,
arba jeigu to reikalauja statymai. Normaliuose sandoriuose, visgi, individo
privatumas yra ginamas, nes mamenininkas neturi prijimo prie banko informacijos,
kuri asmens vard susieja su Mondex kortels numeriu.
e-mokjimo mechanizmai turi tam tikrus apribojimus. Vis pirma, jie
priklauso nuo tinklo iorini rib ir gali bti naudojami tik kuomet yra pripainti
daugumos kio subjekt. Antra, asmenin informacija visgi gali bti atskleista, jeigu
pavyzdiui, pardavjui yra praneamas gavjo vardas ir adresas, kad jam galt bti
pristatyta prek. Galiausiai, kai kurie autoriai baiminasi, kad anoniminiai mokjimo
mechanizmai gali bti panaudoti skatinant pinig plovim, mokesi vengim ir pan.
Visgi, ie e-mokjimo mechanizmai yra labai svarbs garantuojant ADA, ypatingai
jeigu naudojami kartu su kitomis technologijomis ir individ privatumo apsaugos
priemonmis.
e-pinigai idealus atsiskaitym metodas ma veri sandoriams. E-pinigai
taipogi labai skatina ne-verslinink komercij, nes nei viena i ali neprivalo
registruotis pas kreditins kortels idavj.

(d) Elektroniniai ekiai

To paskoje isivyst alternatyvus atsiskaitym bdas - elektroniniai ekiai ir

skaitmeniniai pinigai. Jie itin paplito ma vartotojik sandori atvejais, taiau
taipogi plat pripainim ir panaudojim gavo b2b aplinkoje.
e-ekiai funkcionuoja labai panaiai kaip ir tradiciniai, popieriniai ekiai: ekis
sankcionuoja, nurodo nuo sskaitos, kurios atvilgiu yra iraytas ekis, nurayti
ekyje nurodyt sum, j pervedant kit sskait. Esminis skirtumas patas ekis ir
visa jame esanti I yra elektroninje formoje ir gali bti perduota elektroniniu bdu per
EM, ar net kitus elektroninius protokolus tokiu bdu inicijuojant atsiskaitym
vykdym. Taipogi, kaip ir tradiciniai, popieriniai ekiai, e-ekiai negarantuoja, kad
sskaitoje yra pakankamai l nurodymui vykdyti; jeigu toje sskaitoje nra
pakankamai l, e-ekis yra banko grinamas, pripastant j nebegaliojaniu.

(e) Debitini pervedim sistemos ir skaitmeniniai pinigai

Akivaizdu, kad debitini pervedim sistemos ir skaitmeniniai pinigai sukuria labai

skirtingo tipo santykius tarp mokjimo priemons ileidjo ir pardavjo. Mokjimo,
atliekamo pvz., mokjimo kortele sistemoje pareigos vykdyti mokjim vykdymas
yra perleidiamas treiajai aliai finansinei institucijai, idavusiai mokjimo kortel
ar analogik mokjimo priemon. Tokiu bdu treioji alis sutinka prisiimti
moktojo prievols vykdym sau ir taip sukuria tiesioginius santykius su pardavju ar
kitu mokjimo gavju. Atsiskaitant skaitmeniniais pinigais, nepriklausomai nuo to, ar
tokia sistema pagrsta smart kortelmis ar skaitmeninmis monetomis, susikuria viso
labo atsitiktiniai santykiai tarp treiosios alies, mokjimo priemon idavusios
institucijos ir mokjimo gavjo (pardavjo ir pan.). Pavyzdiui Mondex atveju,
pardavjas turi galimyb pasirinkti ar pinigus, gautus u tam tikr produkt,
isigryninti, ar juos panaudoti skaitmenine forma atsiskaitant u kitus pardavjo
sigyjamus produktus ir pan. Tokiu atveju tarpo pardavjo ir mokjimo priemons

M.Civilka, 2002. 9
Elektroniniai atsiskaitymai

idavusios finansins institucijos nesusiklosto jokie santykiai. Ir prieingai, jeigu

pardavjas nusprendia skaitmenin pinigin vert paversti kreditiniu rau bankinje
sskaitoje, skaitmenines monetas esant galimybei panaudoti tik vien kart (pvz.,
Digicash), kuomet pardavjas toki monet pristato bankui, idant ji bt
autentifikuota ir kredituota pardavjo sskaita, susiklost santykiai tarp pardavjo ir
finansins institucijos gyja didels reikms.
Aukiau pamintsias sistemas galima skirstyti atsiskaitomsias ir
neatsiskaitomsias. Atsiskaitomosios sistemos, tokios kaip E-cash, reikalauja, kad
prie mokjimo gavim i kliento, pardavjas privalo susiekti su finansine institucija,
ileidusia skaitmenin monet, ir toki skaitmenin monet patikrinti, autentifikuoti.
Tokiu atveju pardavjas paprasiausiai i pirkjo gaut skaitmenin monet persiunia
j ileidusiai finansinei institucijai, kuri patikrina, ar ta konkreti moneta jau nra
ileista, tai yra ar jos pagrindu jau nra vykdytas koks nors mokjimas.
Neatsiskaitomj sistem, toki kaip Mondex, atveju mokjimo gavjas neprivalo
kreiptis skaitmeninio atsiskaitomojo vieneto ileidj, kad is patikrint tokio
vieneto galiojim, kadangi atsiskaitomojo vieneto galiojimo patikrinimas atliekamas
smartcard, kuriose ir yra laikomi tokie atsiskaitomieji vienetai, pagalba. Taigi,
tokiame procese nedalyvauja finansin institucija, ileidusi tam tikr atsiskaitomj
vienet.
Atsiskaitomosiose sistemose, tokiose kaip E-cash, atsiskaitomojo vieneto
galiojimo patikrinimas gali bti atliktas tiek online, mokjimo vykdymo metu, tiek ir
offline, jau po sandorio ubaigimo13. Svarbu tai, kad atsiskaitomojo vieneto galiojimo
patikrinimas dar iki mokjimo vykdymo iki minimumo sumaina mokjimo gavjo
rizik, kad gautas vienetas bus negaliojantis. Atsiskaitomojo vieneto tikrinimas offline
reime jau po mokjimo vykdymo susijs su pavojumi, kad pardavjas apmokjim
gaus jau nebegaliojaniu vienetu.
Atsiskaitomosios ir neatsiskaitomosios sistemos viena nuo kitos taipogi
skiriasi reikalavimais kompiuterinei ir programinei rangai. Mondex sistema yra
akivaizdiai priklausoma nuo smartcard rangos, o e-cash sistemai utenka
programos, atsisistos naudotojo kompiuter. Tai kelia klausim, ar dabartinis
atsiskaitym reguliavimas taikomas vienodai visoms sistemoms, pagrstoms tiek
programine ranga, tiek ir kompiuterine ranga. Mokjimo korteli rekomendacija14
taikoma tik kompiuterine ranga pagrstoms smartcard atsiskaitymo sistemoms,
visikai neapimant iskirtinai programine ranga pagrstomis mokjimo schemoms,
tokioms kaip e-cash. is atskyrimas yra aikiai nelogikas, todl pastaruoju metu
priimtos ES komisijos rekomendacija dl atsiskaitymo u sandorius elektroninmis
mokjimo priemonmis ir ypa dl santyki tarp jas idavusio ir turinio asmens15
dirbtin skirtum eliminavo.

(f) Mikroatsiskaitym sistemos

Ilgainiui rinka suformavo toki mokjimo sistem, kurios galt efektyviai ir

ekonomikai aptarnauti smulkius sandorius, kuri vert gali siekti tik kelet lit.
Tokie produktai, kaip video klipai, smulkios programls ir pan., reikalauja toki
atsiskaitymo metod, kurie bt pritaikyti maos verts sandoriams. Reaguojant
poreik, buvo sukurta kelet mikroatsiskaitym sistem, veikiani tiek
prisiregistravimo (abonentini) santyki pagrindu, tiek ir pagrst monetomis ar

13
Pvz., Minipay mokjimo sistema.
14
Rekomendacija dl Eruropos Elgesio kodekso, reguliuojanio elektroninius atsiskaitymus (87/598/EEC).
15
Tekstas taikytinas Europos ekonominiam regionui, 97/489/EC.

M.Civilka, 2002. 10
Elektroniniai atsiskaitymai

analogikais atsiskaitymo vienet (ang. token) simboliais. Viena i toki sistem

Millicent16, kuri naudotojui suteiki galimyb konkreioje e-parduotuvje atsiskaityti
atsiskaitymo vienetais, kurie galioja tik toje konkreioje e-parduotuvje.

1. Pagrstos monetomis ar analogikais simboliais

Millicent sistema yra specialiai pritaikyta tokiems atsiskaitymams, kuri suma

gali nesiekti netgi vieno cento. i sistema pagrsta specialij atsiskaitymo vienet
(amg. scrips) ileidimu, kurie galioja ir yra pripastami tik vienoje konkreioje e-
parduotuvje. Toks atsiskaitymo vienetas yra iduodamas brokerio, kuris veikia kaip
tarpininkas, taiau sistema nereikalauja vieneto autentifikacijos. Kadangi konkretus
scrip galioja ir yra pripastamas tik konkreioje parduotuvje, pats pardavjas gali
atlikti vis reikaling ir btin atsiskaitomojo vieneto galiojimo patikrinim. Tai
ymiai sumaina atsiskaitymo trukm ir su tuo susijusias papildomas ilaidas. Toks
atsiskaitymo metodas utikrina ali anonimikum, kadangi konkreiame scrip nra
jokios identifikuojanios informacijos, j ino tik tretysis asmuo atsiskaitomj
vienet idavs brokeris.
Kita besipltojanti mikroatsiskaitym sistema - Minipay17, taipogi pagrsta
iimtinai programine ranga. Kiekvien dien naudotojo (pirkjo) programin ranga
atsiskaitym centro serveriui nusiunia informacija apie praeit dien atliktus
mokjimus. Remiantis iai informacija atsiskaitym centras pakoreguoja naudotojo
(pirkjo) duomenis ir naudotojo e-piniogin atsiunia atsiskaitomj vienet likut.
Kai naudotojas nori atsiskaityti pasinaudodamas Minipay sistema, jis aktyvuoja
Minipay program, kuri po naudotojo kiekvieno praymo atlikti mokjim, mokjimo
gavjui isiunia pasirayt mokjimo pavedim, o kiekvienos dienos pabaigoje
naudotojui yra atsiuniamas praneimas apie naudotojo e-pingins likut. Tada
pardavjas turi galimyb arba online reime atlikti mokjimo pavedimo patvirtinam
arba paprasiausiai tsti sandorio vykdym. Jeigu naudotojas nra pasieks e-
pinigins likuio limito, e-pardavjas paprastai tsia sandor be jokio papildomo
patvirtinimo. Jeigu naudotojas jau yra pasieks limit, tai pardavjas gali online atlikti
patvirtinim susieks su atsiskaitym centru. Kaip matyti, tokia sistema galina
ivengti udelsim, susijusi su autentifikacija ir patikrinimu, taiau jos
panaudojimas, kaip ir Millicent, yra apribotas konkreiu e-pardavju.

2. Sistemos, pagrstos prisiregistravimu (ang. subscription)

Kiti projektai, tokie kaip Clickshare18, skirti konkreioms e-komercijos

sritimis e-laikrasiams, e-urnalams ir pan. i sistema pagrsta konkretaus
naudotojo, skaitytojo prisiregistravimu, kurio paskoje tarp e-urnalo ar e-laikraio ir
naudotojo susiklosto abonentiniai santykiai. Prisiregistravimo metu naudotojui yra
suteikiamas unikalus numeris ar kodas, kuris jam suteikia galimyb pasirinkti norimus
straipsnius ir juos atsisisti savo kompiuter.

16
www.millicent.digital.com.
17
www.minipay.com.
18
www.newshare.com.

M.Civilka, 2002. 11
Elektroniniai atsiskaitymai

III. Lietuvos bendrovi sukurtos elektronini atsiskaitym sistemos

domu pastebti, kad Lietuva nelieka globali elektronins komercijos proces

nuoalyje. ia prasme pamintina UAB Penki kontinentai19, kuri sukr ir dieg
naujos kartos korteli autorizavimo internetu sistem. i sistema vadinama VAM
(Virtualus autorizacijos modulis), i esms laikytina specialiuoju mokjim serveriu.
Trumpai sistemos veikimo princip galima paaikinti taip: pirkjas nurodo internete
savo kortels duomenis, kurie siuniami VAM server ukuoduotu pavidalu. VAM
serveris paveria tuos duomenis suprantamais banko sistemai ir siunia juos bank
ne per internet, o per special - X.25 tinkl. Visame pasaulyje X.25 tinklai
naudojami finansini institucij duomenims perduoti ir yra itin patikimi, j saugumas
netgi neaptarinjamas. Po to, kai banko sistema gauna duomenis, atliekama kortels
autorizacija taip pat, kaip ir i bet kurios realios parduotuvs mokjimo terminalo.
Korteli autorizacija trunka kelias sekundes. Tada pirkjas gauna autorizacijos
patvirtinim. Pinigai i pirkj korteli sskait pervedami pardavjo banko sskait
taip pat, kaip tai vykdoma autorizuojant korteles naudojant prastus mokjimo
terminalus parduotuvse. VAM serverio korteli autorizacijos procesas analogikas
autorizacijai i prast mokjimo terminal dl to, kad visose prekybos vietose
magnetini banko mokjimo korteli terminaluose veikia Penki kontinent
sukurtos programos20.

IV. Electronic Funds Transfers

Stambiems mokjimams, atliekamiems tarp verslo partneri, labiausiai tinka

finansinis EDI kombinacija i Electronic Funds Transfers (EFT) ir EDI. Finansin
EDI sudaro du esminiai komponentai: (a) elektroninis mokjimas l, adresuot
pardavjo bankui; (b) elektroninis I, susijusios su mokjimu, perdavimas. Pirkjas gali
perduoti i I (remittance I) elektroniniu bdu, kombinacijoje su mokjimo pavedimu
tokiu bdu, kad I perduodama per l pervedimo sistem pardavjo bankui; arba
pirkjas gali perduoti i I (remittance I) atskirai, arba tiesiogiai pardavjui, arba i
pirkjo per treij al tarpinink. Visgi, praktikoje i sistema funkcionuoja kiek
kitaip paprastai EDI transakcijos vyksta tokia paia tvarka, kaip ir ne elektroniniai
sandoriai: pardavjas pateikia prekes kreditan, siunia tradiciniu bdu sskaitas, o jas
pirkjas apmoka ekiu arba mokjimo pavedimu. Aiku, finansins EDI paradigma
gali bti naudinga, kai alys yra beveik neinomos viena kitai.
EFT apima elektronin l judjim i vienos sskaitos kit pagal
elektronines mokjimo instrukcijas. Bendrai, egzistuoja du elektronini l
pervedimo bdai: (a) kreditiniai pervedimai; (b) debitiniai pervedimai.
JAV egzistuoja vairios elektronini l pervedimo sistemos. Ko gero pati
populiariausia: Automated Clearing House (ACH), nacionalin elektronini
mokjim ir atsiskaitym sistema, naudojama tkstani finansini institucij ir
milijon vartotoj, korporacij ir pan. Tai pagrindin sistema vartotoj debitiniams
pervedimams. Federalinis rezervo bankas aptarnauja Fedwire. 12 New Yorko bank,
sudarani Niu Jorko Kliringo Nam Asociacij valdo Clearing House Interbank
Payment System (CHIPS), kuri pagrinde naudojama tarptautiniams bankiniams
pervedimams. Galiausiai Society for Worldwide Interbank Financial
Telecommunications (SWIFT), praneim sistema, operuojama konsorciumo,

19
www.5ci.lt.
20
i sistema jau veikia www.lietuvosdraudimas.lt tinklapyje. ia galima sigyti per internet transpoto priemoni civilins
atsakomybs draudimo polis. Taip pat jau sukurta draudimo pasaug apmokjimo per internet sistema Sampo Lietuva.

M.Civilka, 2002. 12
Elektroniniai atsiskaitymai

susidedanio i madaug 1 700 bank, esani daugiau nei 80 valstybi. SWIFT

komunikacin sistema, kuri skatina mokjimo pavedim cirkuliacij tarp jos nari -
bank. Taiau ji labai skiriasi nuo kit l perdavimo sistem. Tai nra atsiskaitym
sistema: po to, kai mokjimo pavedimai nusiuniami nariui-bankui, atsiskaitymai jau
vykdomi Fedwire, CHIPS ir kit sistem pagalba.

V. Apribojimai

Apibendrintai visas aptartas mokjimo sistemas galima suskirstyti tas, kurios

utikrina atsiskaitym saugum, ir tas, kurios yra pigios tiek naudotojui, tiek ir
pardavjui. Enkripcijos ar kit duomen ukodavimo metod panaudojimas,
daugybs praneim siuntinjimas tarp atsiskaitymuose dalyvaujani ali ymiai
padidina atsiskaitymo trukm ir neivengiamai pakelia su atsiskaitymais susijusius
katus. Mikroatsiskaitymo sistemos, atrodo, didij dal saugumo ir udelsimo
problem paalino diegiant atsiskaitymo vienetus, kurie galioja tik konkretaus
mokjimo gavjo atvilgiu. Kita vertus, mikroatsiskaitymai susij tik su nedidels
verts mokjimais, sandoriais, todl saugumo klausimas nra toks atrus ir
skausmingas. Vis dlto, aptarti mikroatsiskaitymo metodai akivaizdiai riboja rinkos
pltr ir jos lankstum, nes naudotojas negali laisvai pasirinkti produkto pardavjo
jis priverstas pirkti tik ten, kur yra pripastami jo vardu ileisti atsiskaitomieji
vienetai. Taigi, vartotojui tokios sistemos gali pasirodyti maiau patrauklios, negu
brangesns, taiau gerokai lankstesns sistemos, galinanios atsiskaityti daugelyje e-
parduotuvi.

(a) Suderinamumas

Per paskutiniuosius metus sukurtos sistemos neivengiamai ikelia programins

rangos suderinamumo klausim. is klausimas pakankamai aktyviai pradtas sprsti
paskutiniu metu, pradjus kurti sistemas, kurios galt tapti vieninga platforma, baze
visoms elektronini atsiskaitym schemoms. Kaip jau minta, SSL yra suderinama su
daugeliu narykli tip. Vienas didiausi ios srities pasiekim Bendroji
Elektronini atsikaitym iniciatyva (ang. Joint Electronic Payment Initiative)21,
kurios tikslas sukurti toki visiems mokjimo metodams pritaikyt viening
elektronini mokjim platform.

(b) Saugumas

Kaip matyti i aukiau pateikt mokjimo sistem apraymo, saugumas yra ko gero
didiausias ikis visoms novatorikoms elektroninms atsiskaitymo priemonms.
Saugumas neatsiejamas nuo sandorio ali autentifikacijos ir j tapatybs susiejimo su
konkreiu praneimu, o tai savo ruotu susij su enkripcija (asimetrine ir simetrine) ir
kitais duomen bei informacijos ukodavimo bdais. Vis dlto, kadangi enkripcijai
skiriamas kita knygos dalis, analizuojanti elektroninio parao teisin problematik,
ioje dalyje neverta pateikti detalesns i klausim analizs.

21
www12.w3.org/Ecommerce/JEPI/951218.htm.

M.Civilka, 2002. 13
Elektroniniai atsiskaitymai

VI. Elektronini atsiskaitym teisinis reguliavimas ES

Teisinis reguliavimas, taikomas elektroninius pinigus ileidusioms institucijoms

2000 m. kovo 20 d., buvo priimta ES direktyva 2000/12/EC dl kredito

institucij veiklos pradios ir jos vykdymo22, pakeitusi iki tol galiojusi 1977 m. ES
Direktyv 77/780/EEC dl statym, teiss akt ir administracini priemoni,
reguliuojani kredito institucij veikl, koordinavimo, kuri ES lygmeniu unifikuotai
isprend dauguma klausim, gyvybikai svarbi tinkamam ir efektyviam
elektronini atsiskaitym gyvendinimui.
Iki tol visose ES valstybse narse elektroniniams mokjimams buvo taikomas
itin skirtingas reimas.
Pavyzdiui Jungtinje karalystje, nacionaliniams bankins teiss
instrumentams turjo paklsti tik tos sistemos, kurios buvo pagrstos indli ir kit
analogik na (depozit) primimu, todl kitos sistemos, nereikalavusios
sugrintin na deponavimo, neprivaljo laikytis griet teisini reikalavim,
taikom finansinms ir kredito institucijoms. Kai kurios kitos ES valstybs Belgija,
Airija, Suomija, Liuksemburgas ir vedija taipogi pasirinko analogik reguliavimo
model, nors Belgijoje elektronini pinig leidimu buvo leidiama usiimti tik
bankams ir kitoms kredito institucijoms. Kitose valstybse Danijoje, Ispanijoje,
Vokietijoje, Pranczijoje, Olandijoje, Austrijoje ir Italijoje elektronini pinig
ileidimas daugiafunkcini intelektualij smartcard korteli pavidalu taipogi buvo
leidiamas tik bankams ar kitoms kredito institucijoms, o kai kuriose i mintj
valstybi23 programine ranga pagrst e-pinig ileidimas buvo taipogi tik bank
prerogatyva. Danijoje buvo priimtos specialios teiss normos, skirtos daugiatikslms
smartcard kortelms, suteikianios teis ne bankams, atitinkantiems tam tikrus
kriterijus ir atsivelgiant nustatytas slygas, ileisti tokias korteles. Nors praktikoje
didioji dauguma e-pinigus ileidusi institucij yra bankai, yra keletas iimi, toki
kaip pastaruoju metu 1999 m. Jungtinje karalystje nagrinta byla British Telecom of
BT Array.
Reguliacinio aikumo ir nuspjamumo stok ioje srityje buvo bandoma bent
i dalies kompensuoti vairiais praneimais24 ir savireguliacinmis priemonmis,
kurios, beje, nedav laukt rezultat.
Akivaizdu, kad teisinio aikumo vardan buvo btinas visos ES mastu
unifikuotas e-pinig teisinis reimas.
Atsivelgiant susirpinim, kad kai kurioms elektroninius pinigus
idavusioms institucijoms nebus taikomas Direktyvos 77/780/EEC nustatytas teisinis
reimas, Europos Komisija 1999 m. pareng du pasilymus dl dviej direktyv,
reguliuojani elektronini pinig ileidim25. iomis direktyvomis buvo siekiama
nustatyti lygias ir ekvivalentikas veiklos slygas visoms elektroninius pinigus
leidianioms institucijoms, tvirtinant prieiros reim absoliuiai visoms tokia
veikla usiimanioms institucijoms.

22
Official Journal L 126 , 26/05/2000 p. 0001 0059.
23
Olandijoje, Austrijoje, Italijoje, Danijoje.
24
Pvz., Europos Centrinio banko 1998 m. praneimas. r. www.ecb.int.
25
Vienas pasilymas dl ES Direktyvos dl elektronini pinig institucij sisteigimo, veiklos ir j prieiros (i direktyva
buvo priimta 2000 m. rugsjo 18 d. ES Direktyvos 2000/46/EC; Official Journal L 275, 27/10/2000 p. 0039 0043). Antrasis
pasilymas dl ES Direktyvos, pakeiianios 1977 m. ES Direktyv 77/780/EEC dl statym, teiss akt ir administracini
priemoni, reguliuojani kredito institucij veikl, koordinavimo (ES direktyva 2000/12/EC).

M.Civilka, 2002. 14
Elektroniniai atsiskaitymai

is kontrols ir prieiros reimas, nors i esms panaus reim, taikom

kredito ir finansinms institucijoms, kadangi juo siekiama sukurti proting ir
racionali sistem, utikrinani elektronini pinig institucij stabilum ir finansin
sveikum, galina atsivelgti i institucij skirtumus ir nustato visikai skirtingus
reikalavimus kapitalui ir skirtingus investicij apribojimus. Abi mintos direktyvos
siekia utikrinti skland bendrosios finansini paslaug rinkos funkcionavim, ir
tvirtina sisteigimo valstybs prieiros sistemos reikalavim tarpusavio pripainimo
(ang. mutual recognition) princip, taikom visoms elektronini pinig finansinms
institucijoms, veikianioms direktyv nubrtuose reguliaciniuose rmuose.
Svarbu tai, kad ES direktyva 2000/12/EC elektronini pinig finansines
institucijas apibria kaip kredito institucijas, ir tokiu bdu jas patalpina Pirmosios ir
Antrosios bankins direktyvos reguliavimo rmus.
ES pinig plovimo direktyva26 specialiai taikytina tokioms institucijoms,
taiau kai kurios Pirmosios ir Antrosios bankins direktyvos nuostatos yra iimamos
i ES pinig plovimo direktyvos taikymo srities, pripastant skirtingus vaidmenis,
kuriuos atlieka bankai ir elektronini pinig finansins institucijos.
Antroji direktyva - ES Direktyva 2000/46/EC dl elektronini pinig
institucij sisteigimo, veiklos ir j prieiros pateikia elektronini pinig
institucijos apibrim termin taikant visiems subjektams, ileidiantiems
elektroninius pinigus.
ioms institucijoms taikoma visa eil nuostat, susijusi su veiklos
autorizavimu, minimaliais reikalavimais kapitalui, tinkamu valdymu, sveiku ir
protingu veiklos vykdymu, reikalavimais kapitalo savininkams ir pan.
Europos komisijos silymu elektroniniai pinigai buvo apibriami kaip
pinigin vert, kuri yra:
a) isaugojama elektroniniu bdu elektroninje rangoje, tokioje kaip chip
kortel ar kompiuterio atmintis;
b) priimama kaip apmokjimo priemon subjekt, kit nei jas ileidusi
finansin institucija;
c) sugeneruota, turint tiksl bti monet ir banko ileist banknot substitutu;
d) sukurta ribotos verts mokjim elektroniniam atlikimui.

Aukiau pateiktas apibrimas taikomas tik daugiatiksliams elektroniniams

pinigams ir neapima vienkartini korteli, toki kaip taksofono korteli ir pan.

is apibrimas buvo ne kart kritikuotas27, kadangi pernelyg akcentuoja

techninius elektronini pinig aspektus kuriuos itin sudtinga paversti teisin
terminij. Europos Centrinis bankas apibrim sil pakeisti tokiu bdu, kad
elektroniniai pinigai atitikt elektronini pinig leidjo reikalavim, kuris
patenkinamas tiek teisinmis priemonmis, tiek ir realiais pinigais, inkorporuotais
elektronin priemon, ir priimtinas kaip mokjimo priemon subjekt, kit nei tuos
pinigus ileidusi institucija28. Nemaai susirpinimo sukl Europos Komisijos
silomo apibrimo d) poymis, o ypa isireikimas maos, ribotos verts
mokjimai kadangi, atrodyt, tokiu bdu direktyva neapimt didels verts sandori.

26
Council Directive of 10 June 1991 on prevention of the use of the financial system for the purpose of money laundering
(91/308/EEC).

27
Opinion of the European Central Bank of 18/1/99 at http://www.ecb.int/pub/legal/op9856en.htm.
28
Opinion of the ECB para.12.

M.Civilka, 2002. 15
Elektroniniai atsiskaitymai

Kita vertus, kaip seka i direktyvos projekto aikinamojo memorandumo, i tuo metu
ES veikiani 19 atsiskaitymo schem, maksimali atsiskaitymo riba buvo emiau nei
250 ECU.
Atsivelgiant ias pastabas, galutinis 2000 m. rugsjo 18 d. ES Direktyvos
2000/46/EC variantas elektroninius pinigus apibria kaip pinigin vert, atitinkani
finansins institucijos, ileidusios tokius pinigus, reikalavim, kuris yra:
(a) isaugojama elektroniniu bdu elektroninje rangoje;
(b) ileistas priimant las, kuri dydis ne maesnis negu ileista pinigin
vert;
(c) priimama kaip apmokjimo priemon subjekt, kit nei jas ileidusi
finansin institucija.
Direktyva 2000/46/EC akivaizdiai apriboja elektronini pinig staig, kit
nei juos ileidusios finansins institucijos, veikl pastarosioms suteikiant teis:
a) teikti paslaugas, glaudiai susijusias su finansinmis ir
nefinansines paslaugas;
b) teikti nefinansines paslaugas, kurios teikiamos per
elektronin prietais.
Direktyva aikiai nustato, kad los, gautos u elektroninius pinigus, nebus
laikomos indliu ar depozitu, jeigu sutartis aikiai nustato, kad elektroniniai pinigai
yra monet ir banknot pakaitalas ir kad los nra teikiamos siekiant vliau gauti
elektroninius pinigus. Tokiu bdu direktyva nustato aiki pozicij ir valstybms
narms ukerta keli taikyti kitokias bankines taisykles toki pinig leidjams, negu
tas, kurias tvirtina direktyva.
Direktyva aikiai nurodo, kad elektronini pinig gebjim tapti realiais
pinigais (raais sskaitoje ir pan.) apsprendia btent sutartis tarp elektroninius
pinigus ileidusios institucijos ir naudotojo.
Europos Centrinis bankas Europos komisijos pasilymo svarstymo metu
pareik nuomon29, kad visi elektroninius pinigus ileid subjektai privalo
elektronini pinig turtojams suteikti galimyb juos paversti realiais pinigais. Anot
Europos Centrinio banko, i monetarini pozicij redeemability reikalavimas yra
btinas, siekiant ilaikyti pinig atsiskaitomj vert ir ekvivalentikumo funkcij,
siekiant utikrinti kain stabilum, ivengiant nevaromo elektronini pinig
ileidimo, siekiant kontroliuoti likvidumo reikalavim laikymsi ir trumpalaiki
palkan normas.
Europos Centrinio banko nuomone redemption turt bti leidiama iki tam
tikros datos po konkretaus elektroninio atsiskaitomojo vieneto galiojimo pabaigos ir
kad papildomos ir atnaujinamos kortels turt bti laikomos tenkinaniomis
reikalavim.
Kita prieastis, dl kurios turt bti nustatomas redeemability reikalavimas,
yra priimtinumas vartotojams. Jau netolimoje ateityje vartotojai gali nebenorti
naudotis neigryninamais elektroniniais pinigais.
Jeigu vartotojas nesugebjo ileisti vis sigyt elektronini pinig30, ir nebetenka
galimybs elektroninius pinigus paversti realiais pinigais, tokie elektroniniai pinigai
tampa visikai beveriais, panaiai kaip laiku neileistos senos, jau nebegaliojanios
realaus pasaulio pinig kupiros.
Vis dlto, direktyv svarstymo procese Europos Komisija neman, kad
redeemability reikalavimas yra btinas. Viena i to prieasi ta, kad kaip taisykl

29
http://www.ecb.int/pub/legal/op9856en.htm.
30
Viena i to prieasi gali btui ta, kad vartotojas konkretaus pardavjo e-parduotuvje nerado jam tinkanios preks ar
tenkinanio produkto.

M.Civilka, 2002. 16
Elektroniniai atsiskaitymai

vienu metu vartotojai sigyja palyginus nedideles elektronini pinig sumas. Vis
dlto, galutiniame direktyvos 2000/46/EC variante garantuojama elektronini pinig
turtojo teis reikalauti, kad elektronini pinig leidjas nemokamai (iskyrus
atlyginant io grietai btinas ilaidas) pakeist elektroninius pinigus
ekvivalentikos verts monetas, banknotus ar raus sskaitoje31. Direktyvos 3
straipsnis taip pat numato, kad sutartis tarp elektronini pinig leidjo ir elektronini
pinig turtojo privalo aikiai apibrti tokio elektronini pinig pakeitimo slygas ir
tvark. domu tai, kad direktyva specialiai nurodo, kad kontrakte gali bti numatyta
riba, iki kurios elektroniniai pinigai gali bti nepakeiiami, taiau direktyva nustato,
kad tokia riba negali bti auktesn nei 10 EUR32.
Direktyva elektroninius pinigus ileidianioms finansinms institucijoms
nustato aikius reikalavimus kapitalui ir l deponavimui. Direktyva nustato, kad
pradinis tokios finansins institucijos kapitalas turi bti ne maesnis nei 1 milijonas
EUR. Direktyva taip pat reikalauja, kad elektroninius pinigus ileidianios finansins
institucijos nuosavas kapitalas (los) sudaryt ne maiau nei 2 procentus vis
saugojam ar deponuojam l ar vidutinikai 6 procentus vis mnesini finansini
siskolinim.
Tokio nuosavo kapitalo reikalavimo esm utikrinti, kad elektronini
pinig leidjas tam tikr l dal investuot. Tai savo ruotu garantuoja, kad jeigu
investuoti pinigai atnea nuostolius, nuosav finansins institucijos l pakakt
absorbuoti tokius nuostolius, tokiu bdu apsaugant elektroninius pinigus primusius
e-pardavjus.
Direktyva taip pat nustato reikalavimus elektroninius pinigus ileidiani
finansini institucij likvidumui numatant apribojimus sritims, kurias gali bti
investuojamos finansins institucijos los.
Banko depozito atveju, elektronini pinig leidjas investuoja gaut pinig vert. Vis
dlto, jeigu elektronini pinig leidjo politika nra skminga, depozito vert gali
ymiai nusmukti. Be to, jeigu pinig ileidjas visus savo pinigus investuoja ilgalaiki
investicij pavidalu, ir elektroniniai pinigai yra ileidiami (u juos vykdytas
mokjimas) per kelias savaites, elektronini pinig leidjas gali susidurti su
sunkumais atliekant btinus mokjimus e-pardavjams33. Atsivelgiant tai,
Direktyva reikalauja, kad pinig ileidjas tam tikr minimali savo turim l dal
laikyt likvidioje formoje34.
Nors tokiu apribojim tikslas utikrinti finansins institucijos finansin
stabilum tvirtinant privalomuosius palyginus emo rizikingumo investavimo
principus, deja los, saugomos tokioje lengvai prieinamoje ir likvidioje formoje
negali udirbti didelio pelno. is reikalavimas pasiymi itin ribojaniu efektu
elektronini pinig ileidjo pelningumui ir buvo ne kart kritikuotas.
Nors kapitalo reikalavimai elektronini pinig ileidjams yra kur kas emesni negu
bankams35, ie reikalavimai negali tinkamai atsverti griet apribojim investicijoms.
Direktyva taip pat reikalauja, kad nacionalins kompetentingos institucijos
periodikai tikrint elektronini pinig institucij atitikim kapitalo ir investicij
reikalavimus. Elektronini pinig leidjas privalo diegti sveik ir proting valdymo
sistem (ang. sound and prudent management), sveik administracin ir apskaitos
sistem, adekvaius vidins kontrols mechanizmus, kurie gali tinkamai reaguoti
institucijos finansinius ir nefinansinio pobdio rizik.

31
Direktyvos 3 straipsnis.
32
Direktyvos 3 straipsnis.
33
Deliverable 2.1.6 bis. Electronic Payments. Laura Edgar. ECLIP EP 27028 16 December 1999/7.
34
Direktyvos 4 straipsnis.
35
Bankams nustatomas minimalus kapitalas lygus 5 milijonams EUR.

M.Civilka, 2002. 17
Elektroniniai atsiskaitymai

Direktyva nereikalauja kontroliuoti tam tikr smulki elektronini pinig

leidj veiklos36. ia prasme smulkios institucijos reikia tokius elektronini pinig
leidjus, kuri neipirkt elektronini pinig suma paprastai nevirija 5 milijon
EUR ir niekada nebuvo virijusi 6 milijon EUR, kurios ileidiam elektronini
pinig priemons negali isaugoti didesns negu 150 EUR verts atsiskaitymo vieneto
ir tokios institucijos ileistus pinigus priima ir pripasta tik ribotas skaiius apibrtus
kriterijus atitinkani institucij. reguliavimo model kritikavo Europos Centrinis
bankas teigdamas, kad turi bti nustatytas bent minimalus reguliavimo lygis,
taikytinas visiems elektronini pinig leidjams, nepriklausomai nuo j dydio ar
pajgumo37. Europos Centrinis bankas nurod, kad turi bti tvirtinti ir patenkinti bent
ie reikalavimai: (a) elektronini pinig sistem ssajumas; (b) adekvai garantij,
draudimo ar nuostoli padengimo schem diegimas, utikinsis pasitikjim
elektroniniais pinigais. Nei vienas i i reikalavim direktyvoje nebuvo tvirtintas.
Atsivelgiant tuos barjerus, kuriuos mokjimo sistem funkcionavimui sukelia
nesuderinamumas, pirmojo principo nutyljimas vertintinas kaip ma maiausiai
trumparegikas. Antrasis principas padt pamatus harmonizuotai ir suderintai
vartotoj teisi ir interes apsaugai38. Bt teisinga teigti, kad kai kurie vartotojai
neturs galimybi suinoti apie skirtingus elektroninius pinigus ileidiani bank
teikiamos apsaugos lygius. Kai kuriose ES valstybse (Austrijoje, Danijoje,
Ispanijoje, Pranczijoje, Italijoje ir vedijoje) kai kurioms elektronini pinig s
sistemoms taikomos nacionalins indli garantij arba draudimo schemos, o kitose
mintos schemos netaikomos, jeigu elektroniniai pinigai nelaikytini banko indliais.
Netgi tais atvejais draudiama sskaitoje esanti suma, o ne intelektualioje kortelje ar
programinje rangoje esanti vert. Vis dlto, Belgijoje susitarimas su Finans
ministerija galino draudimo schemas pritaikyti ir atsiskaitomiesiems vienetams,
saugomiems intelektualioje kortelje ar programinje rangoje. domu tai, kad tokia
schema neapima l, saugom prekybininko korteli skaitytuvuose iki to momento,
kai los perduodamos tinklu. Jungtinje karalystje yra aikiai nustatoma, kad bet
kokios pinig los, esanio elektroninje piniginje, j pametus ar pavogus, laikomos
pamestomis ar pavogtomis lygiai kaip ir realiame pasaulyje.
Kuriant finansin stabilum ir utikrinant, kad vieno elektronini pinig
leidjo klaida ar finansins problemos neturt lemiamos takos kitiems leidjams,
btina atminti, jog tai bus naudinga visiems elektronini atsiskaitym dalyviams.
Kita vertus, btina atminti, jog pernelyg griet reikalavim tvirtinimas gali
neigiamai paveikti konkurencij rinkoje, kuri i esms dar tik kuriasi.
Nors, kaip minta, palyginus emu pradiniu akcinio kapitalo reikalavimu kaip tik ir
siekiama liberalizuoti rink ir atverti duris naujiems jos dalyviams, palyginus grieti
apribojimai investicij atvilgiu gerokai sumains elektronini pinig leidj
peningum.
Kitose pasaulio valstybse dar nesiimama reguliuoti ios palyginus jaunos
srities, todl Europos Sjungos vartotojai gali atsidurti tokioje padtyje, kad jiems
usienio valstybse sisteigusi elektronini mokjimo institucij, kurios, galimas
daiktas, finansiniu poiriu yra maiau stabilesns, nei grietus ES reikalavimus
atitinkanios staigos, silomos mokjimo schemos yra ymiai patrauklesns. Tokiu
bdu ES elektronini pinig finansins institucijos rinkos ir konkurencingumo
poiriu atsiduria kur kas nepalankesnje padtyje.

36
Direktyvos 8 straipsnis.
37
Report by the European Central Bank, August 1998 at www.ecb.int.
38
EB Steigimo sutarties 153 straipsnis.

M.Civilka, 2002. 18
Elektroniniai atsiskaitymai

Kita vertus, akivaizdu, kad negalima neatsivelgti aikius skirtumus tarp

bankini institucij ir elektronini pinig institucij. Indli primimas reguliuojama,
siekiant utikrinti indlinink teisi ir interes apsaug. Jeigu bankas lunga, tai
indli grinimui ikyla didel grsm, todl slyginai griet reikalavim
nustatymu siekiama toki rizik maksimaliai sumainti.
Vis dlto, btina atminti, kad elektronini pinig institucij funkcijos gerokai
skiriasi nuo tradicini bank atliekam funkcij ir teikiam paslaug.
Tradiciniai bankai usiima neriboto dydio indli primimu ir juos laiko iki
indlininkas juos ketina atsiimti, o elektronini pinig leidjai klientams suteikia
riboto dydio elektronin vert, kuri jie turi ileisti artimiausiu, aikiai apibrtu
laiku. Taigi, elektronini pinig gavjo rizika yra kur kas maesn nei tradicinio
indlininko. Elektronini pinig gavjo rizika yra daugiau trumpalaik, emos verts
rizika, o indlinink ilgalaik ir gali bti susijusi su paskutinmis asmens
santaupomis.
Eiliniam vartotojui bt aikiai nenaudinga elektroninius pinigus paversti
dideles pinig sumas, kadangi tai sumaina jo gaunamas palkanas, kurias jis gaut
santaupas laikydamas banke.
Europos Centrinis bankas ireik susirpinim dl to, koki tak pinig
pasilai turs elektronini pinig leidyba. Nors elektroniniai pinigai, ileisti u realius
pinigus (centrinio banko ileistus banknotus ir pan.), nepakeiia nacionalins pinig
pasilos, jeigu leidjas suteikia kredit, tai gali sukelti toki situacij, kad ileist ir
parduot elektronini pinig kiekis virys reali pinig kiek. Elektronini pinig
leidjui tai gali bti netgi finansikai paranku, kiek skirtumas tarp palkan, mokam
u suteikt kredit ir mokam u ileistus elektroninius pinigus, padengia kredito
rizikos draudimo mokas ir finansini paslaug teikimo katus.
Esant emiems ribiniams elektronini pinig gamybos katams, j ileidimas
gali apsimokti iki tol, kol palkan, moktin u suteikt kredit, norma lygi rizikos
draudimo mokai. Tai, savo ruotu, eminant palkan normas, gali neigiamai takoti
kain stabilum.
Europos Centrinis bankas savo 1998 m. praneime sil sumainti elektronini
pinig pertekliaus rizik nustatant privalomo atpirkimo reikalavim. Tolimesnis
susirpinimas yra pagrstas tuo, kad elektroniniai pinigai, atsivelgiant leidjo
finansin patikimum ir pan., skirting leidj ar netgi e-pardavj gali bti vertinami
skirtingai. Tai savo ruotu, gali sumenkinti elektronini pinig atliekam mokjimo ir
atsiskaitymo funkcij.

Apgaul ir sukiavimas

Galimas elektronini pinig padirbinjimas ir technologini klaid galimyb

taip pat sukelia susirpinim dl sistem funkcionavimo ir grsm vartotoj
pasitikjimui tokiomis mokjimo sistemomis. Padirbt elektronini pinig atveju t
elektronini pinig leidjui gali tekti patenkinti nepagrstus reikalavimus, kad savo
ruotu gali itin pakenkti tokios institucijos finansiniam stabilumui.
Kitas rpestis susijs su tuo, kad jeigu pasirodo, kad vienas elektronini pinig
produktas nra patikimas, tai gali pakirsti vartotoj pasitikjim elektroniniais
pinigais ir elektroniniais atsiskaitymais apskritai.
Naudojam sistem ir technologij taka galimybei nustatyti, aptikti saugumo
paeidimus yra gana ymi.

M.Civilka, 2002. 19
Elektroniniai atsiskaitymai

Pavyzdiui, apgauls atvejus ymiai lengviau nustatyti identifikuoti sistemose,

isaugojaniose kliento sskaitos debito/kredito raus kiekvien kart, kai yra
pakraunami pinigai ir kiekvien kart, kai yra atliekamas mokjimas.
Vis dlto, kai vert gali bti tiesiogiai perleista tarp ali, tokius santykius
netraukiant ileidjo, kaip tai atsitinka Mondex sistemos atvilgiu, sandoris nra
raomas.
Tokiose sistemose bt nemanoma patikrinti ir vertinti vis sandori, tokiu
bdu tampant ymiai sudtingiau nustatyti padirbimo altin ir suklastot elektronin
vert.
Panaiai, sistemos, kurios sulieja sandorio duomenis, taip pat ilaiko ir isaugo
nepilnus audito pdsakus (ang. audit trails). Mokjimo schemos, galinanios
tikrinti elektronins verts judjim audito pdsak pagalba ir kurios renka duomenis,
kuri pagalba sukuriami naudotoj profiliai, galinantys sekti vartotojo naudojimo,
pirkimo ir pan. gdius, gali ufiksuoti nenormal ar neprast elektronins verts
panaudojim gerokai greiiau, ir operatyviai imtis priemoni, btin paeidimo
ivengimui. Mokjimo sistemos, kurios vartotojams suteikia galimyb perirti ir
patikrinti 5 ar 10 sandori, utikrina pakankam saugumo laipsn, nes tokiu bdu
vartotojai gyja galimyb patikrinti sudaromus sandorius ir todl nedelsiant praneti
elektronini pinig ileidjui apie grsiant paeidimo pavoj.
Audito pdsakai elektronini pinig ileidjui suteikia galimyb apsprsti
apmoktinos elektronins verts kiek sistemoje, ir j palyginti su elektronine verte,
kuri buvo parduota ir ipirkta.
Vis dlto, isami audito pdsak isaugojimas reikalauja dideli duomen
bazi laikymo, o tai susij su papildomomis ilaidomis.
Be to, jeigu tokie reikalavimai bt privalomi, jie ukirst keli anonimik
elektronini pinig sistem funkcionavimui ES rinkoje. Tai didija dalimi
priklausyt nuo informacijos, btinos sandorio identifikavimui; pvz., Proton sistemos
atveju duomen tvarkytojas ino tik mokjimo kortels numer, o kortels turtojo
duomenis saugo j idavusi finansin institucija.
Galiausiai, visi elektronini pinig leidjai privalo pastoviai atnaujinti,
modernizuoti savo technologijas, siekiant ukirsti keli apgaulei.
Nemaai rpesi kelia elektronini pinig ir mokjimo korteli
panaudojimas. LR BK39 iuo metu numato kelias nusikaltim sudtis, kurios i dalies
patekina baudiamosios atsakomybs ioje srityje sureguliavimo poreik:
(a) LR BK 196 straipsnis (Kompiuterins informacijos sunaikinimas ar
pakeitimas);
(b) LR BK 197 straipsnis (Kompiuterins programos sunaikinimas ar
pakeitimas);
(c) LR BK 198 straipsnis (Kompiuterins informacijos pasisavinimas ir
skleidimas);
(d) LR BK 182 straipsnis (Sukiavimas);
(e) LR BK 207 straipsnis (Kreditinis sukiavimas);
(f) LR BK 187 straipsnis (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) (is
straipsnis taikytinas inomai neteisingos kompiuterins programos
sukrimui, inomai neteisingos kompiuterins informacijos raymui ir
pan.).

39
Valstybs inios,2000, Nr. 89-2741.

M.Civilka, 2002. 20
Elektroniniai atsiskaitymai

Finansini paslaug reguliavimas

Doktrinoje diskutuojama, ar Finansini paslaug reguliavimas taikomas ir

elektroniniams pinigams40. Vis dlto, ia io klausimo plaiau nenagrinsime, juolab,
kad jis pakankamai paliai aptartas knygos ___ skyriuje (apie vartotoj apsaug).

1997 m. liepos 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dl atsiskaitymo u

sandorius elektroninmis mokjimo priemonmis ir ypa dl santyki tarp jas
idavusio ir turinio asmens 97/489/EC

i rekomendacija priimta siekiant utikrinti visik EB vidaus rinkos, kurios

esminiai elementai yra mokjimo sistemos, funkcionavim. Jau rekomendacijos
angoje pabriama, kad sandoriai, u kuriuos atsiskaitoma elektroninmis mokjimo
priemonmis, sudaro vis didesn vietini ir tarptautini mokjim apimties ir verts
dal, todl spariai plintant naujovms ir technologinei paangai, tikimasi, kad i
tendencija dar labiau paplis dl didels nauj verslo ri, rink ir prekybos
bendruomeni vairovs, kuri slygoja elektronin komercija. Rekomendacija
priimta, siekiant prisidti prie informacins visuomens ugdymo ir ypa elektronins
komercijos puoseljimo, skatinant klient pasitikti iomis priemonmis, o
mameninink priimti jas.
Siekiant utikrinti skaidrum, ia rekomendacija nustatomi minimals
reikalavimai, utikrinantys pakankam kliento informavim, sudarius sutart, taip pat
vykus sandoriams, u kuriuos atsiskaitoma mokjimo priemonmis, skaitant
informacij apie rinkliavas, valiutos kursus ir palkan normas.
Kad bt lengviau klientui siekti alos atlyginimo, minta rekomendacija
ragina valstybes nares utikrinti, kad bt priimtos pakankamos ir veiksmingos
priemons ginams tarp elektronins mokjimo priemons turtojo ir idavjo
sprsti41.
Kaip aikiai pabriama jau paioje rekomendacijos preambulje, ja
siekiama utikrinti aukt vartotojo apsaugos lyg elektronini mokjimo priemoni
srityje.

Taikymas

Rekomendacija taikoma iems sandoriams:

(a) l pervedimams, iskyrus pervedimus, kuriuos usako ir vykdo finansins
institucijos, elektroninmis mokjimo priemonmis;
(b) grynj pinig imimui i sskaitos elektronine mokjimo priemone ir sumos
pervedimui elektroninius pinigus (ar nuraymui nuo j) tokiomis
priemonmis, kaip grynj pinig idavimo automatai ir elektronins
automatins kasos, taip pat idavjo ar institucijos, kuri pagal sutart turi
priimti mokjimo priemon, patalpose42.

40
Deliverable 2.1.6 bis. Electronic Payments. Laura Edgar. ECLIP EP 27028 16 December 1999/7.
41
Europos Komisija 1996 m. vasario 14 d. paskelb veiksm plan, kuriame numatytos vartotojo kreipimosi teism ir vartotoj
gin sprendimo vidaus rinkoje galimybs.
42
1 straipsnis.

M.Civilka, 2002. 21
Elektroniniai atsiskaitymai

Kai elektroniniai pinigai yra naudojami pervesti juos (nurayti nuo j)

sum per nuotolin prieig prie turtojo sskaitos, rekomendacija taikoma visuotinai.
Rekomendacija netaikoma mokjimams ekiais bei tam tikr korteli
garantinms funkcijoms, susijusioms su mokjimais ekiais.

Svokos

Rekomendacija elektronin mokjimo priemon apibria kaip priemon,

suteikiani jos turtojui gali atsiskaityti u tuos sandorius, kuriems taikomos
rekomendacijos nuostatos. Jos apima ir nuotolins prieigos mokjimo priemones ir
elektroninius pinigus. Nuotolins prieigos mokjimo priemons apibriamos kaip
priemons, suteikianios galimyb j turtojui pasiekti las, laikomas jo/jos
sskaitoje staigoje, kuriomis leidiama atlikti mokjimus l gavjui ir kuriomis
atsiskaitant paprastai reikia asmens kodo ir/arba kokio nors kito panaaus tapatybs
rodymo. Tai mokjimo kortels (ar tai bt kredito, debeto, atidto debeto ar ilaid
kortels) ir bank paslaug telefonu bei kliento namuose teikimo programin ranga.
iuo metu galima iskirti vis eil elektronini mokjimo priemoni, kurios
prisideda prie elektronini sandori aptarnavimo. Nors isamesn toki priemoni
studija ia nra btina, mes susikoncentruosime ties realios elektronini priemoni
panaudojimo internete situacijos. Btina inoti, kad daniausiai naudojama ir
populiariausia yra mokjimo kortel, panaudojama vir 55.2% vis internete
atliekam pirkim. Apie 40% mokjim yra atliekama fizikai gavus, pristaius
usakyt produkt, debitiniai pervedimai atliekami 9.7% atvej, mokjimo pavedimai
- 2.7%43.
Neirint iuos skaiius, privalo bti atsivelgta tai, kad elektronins
atsiskaitymo priemons dar nespjo realizuoti vis savo potenciali galimybi. Ir tai
vis pirma dl pai vartotoj, kuriems elektroniniai atsiskaitymai dar vis kelia
pasitikjimo stok. Mes vl susiduriame su klasikiniu dualizmu pasitikjimas prie
saugum. Apytiksliai 25% interneto naudotoj pareik nepasitik elektroninio
atsiskaitymo sistema, ir apie 25 procentus mano, kad produkto sigijimas internete
pirkjui nesuteikia joki privalum. ie skaiiai, matyt, geriausiai kalba patys u save.
Rekomendacija elektroninius pinigus apibria kaip pakartotins krovos
mokjimo priemon, iskyrus nuotolins prieigos mokjimo priemones, ar tai bt
isaugotos verts kortel arba kompiuterio atmintis, kurioje elektroniniu bdu
saugomi verts vienetai, suteikianti tokios priemons turtojui galimyb atlikti tuos
sandorius, kuriems taikomos rekomendacijos nuostatos. Kaip jau minta, pateikiama
svoka yra gana progresyvi, kadangi elektronin vert pripasta ir esant galimybei
sukurti ir isaugoti programinei rangai.

Sandori slyg skaidrumas

Rekomendacijos 3 straipsnis tvirtina reikalavimus minimaliai nuostatose ir slygose

nurodytai informacijai, reglamentuojaniai elektronins mokjimo priemons
idavim ir naudojim. Rekomendacija numato, kad tokios slygos btinai apima,
inter alia, elektronins mokjimo priemons apibdinim, skaitant techninius
reikalavimus leidiamai naudoti elektronins mokjimo priemons turtojo ryio
rangai ir bdui, kuriuo ta priemon gali bti naudojama, skaitant taikomus

43
Jos Luis Mateo Hernndez, Mara Jos Iglesias Portela. M-COMMERCE: CONTRACT LAW, ELECTRONIC PAYMENT
AND CONSUMER PROTECTION (ECLIP research papaer). 2001.

M.Civilka, 2002. 22
Elektroniniai atsiskaitymai

finansinius apribojimus, elektronins mokjimo priemons turtojo ir idavjo

atitinkam sipareigojim ir atsakomybs apibdinim; ia eina derami veiksmai,
kuri turi imtis turtojas, kad galt saugiai naudotis elektronine mokjimo priemone,
ir priemons, kurios galina j panaudoti; jei reikia, prast laikotarp, per kur
elektronins mokjimo priemons turtojo sskaita bus debetuojama ar kredituojama,
skaitant verts nustatymo dien arba, kada turtojas neturi sskaitos pas idavj,
prast laikotarp, per kur jam/jai bus irayta sskaita; rinkliav, kurias sumoka
elektronins mokjimo priemons turtojas, ris.
Rekomendacija numato, kad jeigu elektronin mokjimo priemon yra
naudojama atsiskaityti u sandorius usienyje (u j idavusios alies rib), jos
turtojui praneama dar ir tokia informacija:
(a) nurodoma suma bet koki mok ir rinkliav, imam u sandorius
usienio valiuta, skaitant, jei reikia, valiutos kursus;
(b) nurodomas valiutos kursas, taikomas konvertuojant usienio
valiutos sandorius, skaitant atitinkam dat tokiam kursui
nustatyti.
Rekomendacijos 4 straipsnis tvirtina reikalavimus po sandorio atlikimo
pateiktinai informacijai. Idavjas teikia turtojui informacij, susijusi su sandoriais,
u kuriuos atsiskaitoma elektroninmis mokjimo priemonmis. i informacija,
pateikta ratu, taip pat, jei reikia, elektroniniu bdu, ir lengvai suvokiama forma,
btinai apima:
(a) nuorod, suteikiani turtojui galimyb identifikuoti sandor, taip pat, jei
reikia, informacij, susijusi su mokjimo priemons primju, su kuriuo
vyko sandoris;
(b) sandorio sum, kuri nuraoma nuo turtojo sskaitos jos idavimo valiuta ir,
jei reikia, sum usienio valiuta;
(c) mok ir rinkliav sum, taikom konkreioms sandori rims.

Svarbu tai, kad elektronini pinig idavjas suteikia j turtojui galimyb patikrinti 5
paskutinius sandorius, u kuriuos atsiskaityta ta priemone, ir likusi neimokt sum,
laikom joje.

Sutarties ali sipareigojimai ir atsakomyb

Rekomendacija pateikia tok neisam mokjimo priemons turtojo pareig sra44:

(a) naudoti elektronines mokjimo priemones, remiantis slygomis,

reglamentuojaniomis mokjimo priemons idavim ir naudojim, btent,
imtis vis deram veiksm, kad utikrint elektronins mokjimo priemons
(toki kaip asmens tapatybs kodas ar kitas kodas), kurios leidia j panaudoti,
saugum;
(b) nedelsdamas praneti idavjui (ar subjektui, kur pastarasis nurod), kai tik
suino apie elektronins mokjimo priemons praradim ar vagyst, ra
sskaitoje apie negalioto asmens sudaryt sandor, bet koki klaid ar
netikslum, idavjui tvarkant t sskait ir pan.45;

44
5 straipsnis.
45
Rekomendacijos 9 straipsnis nustato, kad idavjas, gavs paneim, net jeigu turtojas veik ypa neatsargiai arba sukiavo,
privalo imtis deram jam manom veiksm, kad sustabdyt tolimesn elektronins mokjimo priemons naudojim.

M.Civilka, 2002. 23
Elektroniniai atsiskaitymai

(c) nerayti savo asmens kodo ar kito kodo lengvai atpastama forma, ypa ant
elektronins mokjimo priemons arba ant bet kokio daikto, kur jis/ji turi ar
neioja su elektronine mokjimo priemone;
(d) neataukti pavedimo, kur jis/ji dav savo elektronine mokjimo priemone,
iskyrus, jeigu nebuvo nustatyta suma, pateikiant pavedim.

Rekomendacija, tvirtindama turtojo atsakomybs ribas, nustato, kad iki

praneimo gavimo turtojas prisiima nuostolius, kuriuos patiria dl elektronins
mokjimo priemons praradimo ar vagysts iki ribos, kuri neturi viryti 150 EUR,
iskyrus atvejus, kai jis/ji elgsi ypa neatsargiai, nesilaikydamas/-a atitinkam
nuostat arba sukiavo, kuomet nurodytas apribojimas nra taikomas46.
Itin svarbu tai, kad turtojas nebeatsako u nuostolius, kurie atsiranda dl
jo/jos elektronins mokjimo priemons praradimo ar vagysts ojo atsakomyb
baigiasi nuo to momento, kai tik turtojas informuoja idavj apie mokjimo
priemons praradim ar vagyst ir pan., iskyrus atvejus, kai jis/ji sukiavo47.
Taipogi paymtina tai, kad bet kokiu atveju turtojas neatsako, jeigu
mokjimo priemon buvo panaudota nepateikus paios mokjimo priemons ar be jos
elektroninio atpainimo48.
Rekomendacija, reglamentuodama mokjimo priemons idavjo pareigas,
numato, kad idavjas turi teis keisti sutarties slygas, jeigu apie tai pakankamai i
anksto praneama turtojui. Nustatomas ne maesnis, negu vieno mnesio laikotarpis,
po kurio laikoma, kad turtojas sutiko su slygomis, jeigu jis/ji j neatsisak.

Idavjas privalo:
(a) neatskleisti, iskyrus turtoj, turtojo asmens kodo ar kitokio kodo;
(b) nesisti neusakytos elektronins mokjimo priemons, iskyrus tuos atvejus,
kai i pakeiia jau turtojo turim elektronin mokjimo priemon;
(c) saugoti pakankam laikotarp vidaus raus, kad galt surasti sudarytus
sandorius ir itaisyti klaidas;
(d) utikrinti, kad bt imtasi tinkam priemoni, kurios galint turtoj padaryti
praneim apie mokjimo priemons praradim ar vagyst ir pan.

Rekomendacija, tvirtindama turtojo atsakomybs ribas, nustato, kad idavjas

atsako u turtojo sandori neatlikim ar blog atlikim, net jeigu sandoris yra
inicijuojamas prietais/terminal pagalba ar per rang, kuri nra tiesiogiai ar
iimtinai kontroliuojama idavjo, su slyga, kad sandoris neinicijuojamas idavjo
neleistin prietais/terminal pagalba ar per idavjo neleist naudoti rang.
Idavjas taip privalo atsakyti u sandorius, kuriems turtojas nesuteik juridins
galios, taip pat u bet koki klaid ar paeidim, priskiriam idavjui, tvarkant
turtojo sskait49.
Svarbu tai, kad idavjo prievols sum sudaro:
(a) neatlikto ar blogai atlikto sandorio suma ir, jeigu yra, palkan u j suma;
(b) suma, reikalinga atstatyti turtojo padt, kuri jis/ji turjo prie sudarant
juridikai negaliojant sandor.

46
6 straipsnis.
47
7 straipsnis.
48
Slapto kodo naudojimas ar bet koks kitas panaus tapatybs rodymas savaime nra pakankami, kad slygot turtojo
atsakomyb.
49
8 straipsnis.

M.Civilka, 2002. 24
Elektroniniai atsiskaitymai

Bet kokius tolimesnius finansinius padarinius ir ypa tuos, kurie yra susij su ala,
u kuri turi bti mokama kompensacija, padengia idavjas pagal statym, taikom
sutariai tarp idavjo ir turtojo.
Rekomendacija aikiai nustato, kad idavjas atsako elektronini pinig
turtojui u prarast priemonje sukauptos verts sum ir u netinkam turtojo
sandori atlikim, kai praradimas ar blogas atlikimas yra priskiriami tos leistinos
naudoti priemons, prietais/terminal ar bet kurios kitos rangos gedimui, jeigu
turtojas neslygojo to gedimo smoningai ar paeisdamas savo sipareigojim.

M.Civilka, 2002. 25