LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJA.

Vardan Dievo Visagalio, Lietuvos Tauta, dkingai mindama garbingas savo sn

pastangas ir kilnias aukas, Tvynei ivaduoti padarytas, atstaius nepriklausom savo
Valstyb, ir nordama nutiesti tvirtus demokratingus jos nepriklausomam gyvenimui
pagrindus, sudaryti slygas teisingumui ir teistumui tarpti, ir patikrinti vis piliei lygyb,
laisv ir gerov, o moni darbui ir dorai tinkam Valstybs glob, per savo galiotus
atstovus, susirinkusius Steigiamj Seim, 1922 met rugpiio mnesio 1 dien prim i
Lietuvos Valstybs Konstitucij.

I. Bendrieji dsniai.

1 .

Lietuvos Valstyb yra nepriklausoma demokratin Respublika.

Suverenin Valstybs Valdia priklauso Tautai.

2 .

Valstybs Valdi vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas.

3 .

Lietuvos Valstybje neturi galios joks statymas, prieingas Konstitucijai.

4 .

Lietuvos teritorijos sienos gali bti keiiamos tik statymo keliu.

5 .

Administracin Lietuvos teritorijos padalinim nustato statymas.

Dl vietos gyventoj reikal ypatingumo i atskir Lietuvos srii gali bti sudaryti
autonominiai vienetai, kuri sienas ir teises nustato statymas.

6 .

Valstybs kalba lietuvi kalba. Vietini kalb vartojim nustato statymas.

7 .

Valstybs spalvos: geltona alia raudona. Valstybs enklas baltas Vytis

raudoname dugne.

II. Lietuvos pilieiai ir j teiss.

8 .

Pilietybs teis gyjama ir jos nustojama einant atatinkamu pilietybs statymu.

Svetimos valstybs pilietis gali bti priimtas Lietuvos pilietybn, jeigu jis yra
igyvens Lietuvoje ne maiau kaip deimts met.

9 .
 Niekas negali bti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybs pilietis.

10 .

Visi Lietuvos pilieiai, vyrai ir moters, yra lygs prie statymus. Negali bti teikiama
ypating privilegij nei mainama teisi pilieiui dl jo kilms, tikjimo, tautybs.

11 .

Pilieio asmuo nelieiamas. Traukti pilietis tieson galima tik statymuose nurodytais
atsitikimais ir tvarka. Pilietis gali bti suimtas arba jo laisv suvaryta tik utikus j
nusikalstamj darb bedarant arba teismo valdios organo nutarimu. Suimtajam pilieiui turi
bti ne ilgiau kaip per 48 valandas teiktas nutarimas dl jo sumimo ir nurodytas sumimo
pagrindas. Negavs io nutarimo suimtasis tuojau paleidiamas.

12 .

Pilieio butas nelieiamas. eiti but ir daryti jame krat galima tik statyme
nurodytais atsitikimais ir tvarka.

13 .

Pilietis turi tikjimo ir sins laisv.

Priklausymas kuriai tikybai arba ipainimas pasauliros negali bti pagrindu
nusikaltimui pateisinti ar atsisakyti nuo viej pareig.

14 .

Pilieiui laiduojama korespondencijos ir susiinojimo patu, telefonu, telegrafu

paslaptis. Iimtis gali bti daroma statyme nurodytais atsitikimais.

15 .

Pilieiams laiduojama odio ir spaudos laisv. i laisv galima suvaryti tik statyme
nurodytais atsitikimais, kada tai yra reikalinga dorai ar valstybs tvarkai apsaugoti.

16 .

Pilieiams pripastama laisv daryti statyme nurodyta tvarka susirinkimus be ginklo

ir neardant vieosios ramybs.

17 .

Pilieiams laiduojama draugij ir sjung laisv, jei j tikslai ir vykdomosios

priemons nra prieingos baudiamiesiems statymams.

18 .

Einanio savo pareigas valdininko nuskriaustas pilietis turi teiss statyme nurodyta
tvarka traukti j teisman be jo vyresnybs leidimo ar sutikimo ir iekoti nuostoli atlyginimo.

19 .

Kiekvienas pilietis turi peticijos Seim teis.

 20 .

Pilieiai turi statym iniciatyvos teis: 25 tkstaniai piliei, turini teiss rinkti
Seim, gali patiekti Seimui statyme nurodyta tvarka statymo sumanym, kur Seimas privalo
svarstyti.

21 .

Nuosavybs teis saugojama. Piliei turtas galima nusavinti statymo keliu tik
vieajam reikalui esant

III. Seimas.

22 .

Seim sudaro Tautos atstovai.

23 .

Atstovai renkami visuotintu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, proporcingja

rinkim sistema. Rinkim tvark ir atstov skaii nustato statymas.

24 .

Rinkti atstovus Seim turi teiss pilnateisiai Lietuvos pilieiai, vyrai ir moters,
turintieji ne maiau kaip 21 metus amiaus, o bti renkamiems turintieji ne maiau kaip 24
metus amiaus.

25 .

Seimas renkamas trejiems metams.

Kai Valstyb veda kar, arba kai daugiau kaip pusje jos teritorijos yra vesta karo
padtis, Respublikos Prezidentas tam tikru aktu gali pailginti Seimo laik, kuriam jis yra
irinktas. Toks Respublikos Prezidento aktas yra reikalingas Seimo patvirtinimo.

26 .

Naujojo Seimo rinkimai turi vykti prie pasibaigiant senojo Seimo kadencijai.
Naujojo Seimo rinkim dien skelbia Respublikos Prezidentas.
Naujojo Seimo kadencija prasideda kuomet baigiasi senojo Seimo kadencija.
Seimas susirenka ne vliau kaip po 30 dien jo rinkimams pasibaigus. Dien Seimui
susirinkti skiria Respublikos Prezidentas.

27 .

Seimas leidia statymus, statym skelbimo tvark ir j siteisjimo laik nustato

atskiras statymas.

28 .

Seimas priiri Vyriausybs darbus, duodamas jai paklausim bei interpeliacij ir

skirdamas revizijas.

29 .
 Seimo tvirtinimo yra reikalingi Valstybs biudetas ir jo ipildymas.

30 .

Seimas tvirtina ias Vyriausybs daromas Valstybs sutartis: taikos sutartis, Valstybs
teritorijos gijimo, isiadjimo ar perleidimo sutartis, prekybos sutartis su kitomis
valstybmis, usienio paskolas, sutartis, kurios visai ar dalinai naikina arba pakeiia
esamuosius statymus, sutartis, kurios udeda pareig Lietuvos pilieiams, sutartis, kurios
nustato tiesiogines arba netiesiogines monopolijos arba nusavinimo teises.

31 .

Seimo kompetencijoje yra pradti ar baigti karas.

Karo veiksmai gali bti pradti be Seimo, kai prieininko alis paskelbia Lietuvai
kar, arba kai prieininkai, karo nepaskelb, yra pereng Lietuvos sien.

32 .

Kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitokiems pavojingiems neramumams

Valstybje, Ministeri Kabinetui pasilius, Respublikos Prezidentas gali visoje Valstybje
arba tam tikrose jos dalyse vesti karo arba kit kuri nepaprast padt, laikinai sustabdyti
konstitucines piliei teisi garantijas (11, 12, 14, 15, 16, 17 ) ir imtis priemoni pavojui
atremti ar paalinti, vartojant ir ginkluot pajg, ir tuo pat metu apie visa tai turi praneti
Seimui, kuris t Vyriausybs ingsn tvirtina arba atmeta.

33 .

Seimas renka sau Pirminink ir kitus Prezidiumo narius.

Seimas priima savo darbui statut, kuris turi statymo galios.

34 .

Seimo posdiai aukiami Seimo nustatyta tvarka. Seimo Pirmininkas privalo

suaukti Seim, jei tereikalauja Respublikos Prezidentas arba dalis atstov.

35 .

Kiekvienas atstovas, praddamas eiti savo pareigas, prisiekia arba ikilmingai

pasiada bti itikimas Lietuvos Respublikai, saugoti jos statymus ir siningai vykdyti
Tautos atstovo galiojimus.
Atstovas, kuris atsisako prisiekti ar pasiadti, arba kuris prisiekia ar pasiada
lygtinai, nustoja atstovo galiojim.

36 .

Atstovai vadovaujasi tik savo sine ir negali bti joki mandat varomi.

37 .

Atstovas dl savo kalb, pasakyt pareigas einant, negali bti teismo baudiamas,
taiau u garbs eidim gali bti traukiamas atsakomybn paprastja tvarka.

38 .

Atstovo asmuo nelieiamas. Atstov suimti galima tiktai Seimui sutikus, iskyrus tuos
atsitikimus, kada atstovas yra utiktas nusikaltimo vietoje (in flagranti).
Apie atstovo sumim ir sumimo pamat tokiu atsitikimu ne vliau kaip po 48
valand praneama Seimo Pirmininkui, kuris pranea apie tai Seimui jo artimiausiame
posdyje. Seimas gali suimtajam atstovui grinti laisv.

39 .

Atstovai turi teiss nemokamai vainti visais Lietuvos geleinkeliais.

Atstovai u savo darb gauna atlyginim, kur nustato statymas.

IV. Vyriausyb.

40 .

Vyriausyb sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministeri Kabinetas.

41 .

Respublikos Prezident renka Seimas.

Respublikos Prezidentas renkamas slaptu balsavimu absoliutine atstov bals
dauguma. Jei du kartu balsuojant nei vienas kandidatas negaut absoliutins atstov bals
daugumos, tad Respublikos Prezidentas renkamas i dviej kandidat, gavusi daugiausia
bals, ir irinktu laikomas tas, kuris gaus daugiau bals. Jei abu kandidatu gaut lyg skaii
bals, irinktu laikomas vyresnio amiaus kandidatas.

42 .

Respublikos Prezidentas, praddamas eiti savo pareigas, prisiekia arba ikilmingai

pasiada visomis savo pajgomis rpintis Respublikos ir Tautos gerove, saugoti Konstitucij
ir statymus, siningai eiti savo pareigas ir bti visiems lygiai teisingas.

43 .

Respublikos Prezidentu gali bti renkamas kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali bti
renkamas atstovu Seim ir yra ne jaunesnis kaip 35 met.

44 .

Respublikos Prezidentas yra renkamas trejiems metams.

Respublikos Prezidentas eina savo pareigas ligi bus irinktas kitas.
Respublikos Prezidentas gali bti Seimo atstatytas vis atstov bals dauguma.
Tas pats asmuo negali bti renkamas Respublikos Prezidentu daugiau kaip dviem
trimeiams paeiliui.

45 .

Respublikos Prezidentui ivaiavus i Valstybs sien arba susirgus ir laikinai

nebegalint eiti pareig, j pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Respublikos Prezidentui atsistatydinus, j atstaius, jam mirus arba susirgus ligi
nebegalint daugiau eiti savo pareig, yra renkamas kitas, tam laikui, kuris liko senojo
Respublikos Prezidento neatprezidentautas.

46 .

Respublikos Prezidentas atstovauja Respublikai, akredituoja pasiuntinius ir priima

svetim valstybi pasiuntinius.

47 .

Respublikos Prezidentas kvieia Minister Pirminink, paveda jam sudaryti

Ministeri Kabinet, tvirtina sudaryt ir priima Ministeri Kabineto atsistatydinim.

48 .

Respublikos Prezidentas skiria ir atleidia Valstybs Kontrolieri.

Valstybs Kontrolierius atsako Seimui, ir atsistatydina, Seimui ireikus jam
nepasitikjim.

49 .

Respublikos Prezidentas skiria ir atleidia Respublikos valdininkus, kuri skyrimas ir

atleidimas statym yra jam pavestas.

50 .

Respublikos Prezidentas skelbia statymus.

Seimo priimtieji statymai Respublikos Prezidento skelbiami per 21 dien, skaitant
nuo statymo teikimo dienos.
Respublikos Prezidentas turi teiss per 21 dien, skaitant nuo statymo teikimo
dienos, grinti Seimui su savo pastabomis Seimo priimtj statym antr kart apsvarstyti.
Jei po to Seimas antru svarstymu priima t pat statym absoliutine vis atstov bals
dauguma, tad Respublikos Prezidentas privalo j paskelbti.
Jei Seimas vis atstov balsais pripasta statymo paskelbim esant skubot, tad
Respublikos Prezidentas neturi teiss grinti j Seimui antr kart svarstyti.

51 .

Respublikos Prezidentas turi bausms dovanojimo teis.

Dovanoti bausm Ministeriams, kurie yra nusmerkti dl tarnybos nusikaltim,
Respublikos Prezidentas gali tik Seimui sutikus.

52 .

Respublikos Prezidentas turi teiss paleisti Seim.

Naujam Seimui susirinkus, Respublikos Prezidentas perrenkamas.
Naujojo Seimo rinkimai privalo vykti ne vliau kaip po 60 dien Seim paleidus.
Naujojo Seimo kadencija prasideda nuo jo rinkim dienos.

53 .

Respublikos Prezidentas yra vyriausias vis Respublikos ginkluot pajg

virininkas.
U Respublikos ginkluot pajg tvarkym ir vadovavim joms atsako Seimui
Ministeri Kabinetas ar atatinkamas Ministeris.
Karo metu, Ministeri Kabinetui pasilius, Respublikos Prezidentas skiria Vyriausij
Kariuomens Vad.

54 .

Respublikos Prezidentas turi teiss dalyvauti Ministeri Kabineto posdiuose ir

juose pirmininkauti, ir reikalauti i Ministeri Kabineto ar atskir Ministeri praneim ratu
apie j darb.

55 .

Visi Respublikos Prezidento aktai, kad turt galios, privalo turti Ministerio
Pirmininko arba atatinkamo Ministerio para. Atsakomyb u akt tenka j pasiraiusiam
Ministeriui.

56 .

Ministeri Kabinetas sudaromas i Ministerio Pirmininko ir kit Ministeri.

Ministeri skaii ir j darb paskirstym nustato statymas.

57 .

Ministeris Pirmininkas pristato pasirinktus Ministerius Respublikos Prezidentui

patvirtinti. Ministerius atleidia Respublikos Prezidentas.

58 .

Praddami eiti savo pareigas, Ministeriai prisiekia arba ikilmingai pasiada

bealikai ir siningai eiti savo pareigas ir pildyti Konstitucij bei statymus.

59 .

Ministeri Kabinetas atsako solidaringai Seimui u bendr Vyriausybs politik, o

kiekvienas Ministeris skyrium atsako Seimui u savo darb jam pavestoje valdymo srityje.
Ministeriai turi turti Seimo pasitikjim. Ministeri Kabinetas ir kiekvienas
Ministeris turi atsistatydinti, jei Seimas staiai pareikia jiems nepasitikjim.

60 .

Ministeri Kabinetas ruoia ir pristato Seimui statym sumanymus.

Ministeriai, pasilik maumoje, sprsdami Ministeri Kabinete statym sumanymus,
turi teiss savo atskir nuomone ir jos pagrindus idstyti ratu, kuris duodamas Seimui
drauge su Ministeri Kabineto neamuoju sumanymu.

61 .

Ministeri Kabinetas vykdo Respublikos Konstitucij ir statymus, veda Respublikos

vidaus ir usienio politik, saugoja Respublikos teritorijos nelieiamyb ir vidaus tvark.

62 .

Ministeri Kabineto posdiuose turi teiss dalyvauti patariamuoju balsu Valstybs

Kontrolierius.

63 .

Ikelti Respublikos Prezidentui, Ministeriui Pirmininkui ar kitam kuriam Ministeriui

baudiamj byl dl j tarnybos nusikaltim ar dl Valstybs idavimo turi teiss tik Seimas
absoliutine vis atstov bals dauguma.
Ikelt byl sprendia Aukiausiasis Lietuvos Teismas.
 V. Teismas.

64 .

Teismas sprendia eidamas statymais Respublikos vardu.

65 .

Teismo sprendimas negali bti keiiamas arba naikinamas kitaip, kaip tik teismo,
statymuose nurodyta tvarka.
Amnestija teikiama statym keliu.

66 .

Teism organizacij, kompetencij ir jurisdikcij nustato statymas.

67 .

Aukiausiasis Teismas visai Respublikos teritorijai tra vienas.

68 .

Teismas sprendia administracijos sakym teistum.

69 .

Teismas visiems pilieiams yra lygus. Karius dl tarnybos nusikaltim teisia tam tikri
teismai.
Ypatingieji teismai gali bti steigiami tik karo metu arba karo padiai esant.

VI. Vietos savivaldyb.

70 .

Valsiams ir miestams laiduojama savivaldybs teis statym ribose.

Vietos savivaldybs organ rinkim pagrindan dedama visuotinis, lygus, tiesus ir
slaptas balsavimas.

71 .

Savivaldybs organai rpina Valstybs vietos valdymo reikalus statymuose nurodyta

tvarka.
Jie turi teiss udti mokesni vietos savivaldybs reikalams, eidami tam tikrais
mokesni statymais.

72 .

Vyriausyb priiri, kad vietos savivaldybs organai eit savo pareigas, ir kad j
darbas nebt prieingas Valstybs statymams.
Vietos savivaldybs organ gino bylas su Vyriausybs organais galutinai sprendia
teismas.

VII. Tautini maum teiss.

73 .
 Tautins piliei maumos, kurios sudaro ymi piliei dal, turi teiss statym
ribose autonomingai tvarkyti savo tautins kultros reikalus liaudies vietim, labdaryb,
savitarpin pagalb ir iems reikalams vesti statyme nurodyta tvarka renka atstovaujamus
organus.

74 .

Mintos 73 tautins maumos turi teiss, eidamos tam tikrais statymais, apkrauti
savo narius mokesniais tautins kultros reikalams ir naudojasi teisinga dalimi sum, kurios
Valstybs ir savivaldybi yra skiriamos vietimo ir labdarybs reikalams, jei i reikal
netenkina bendros Valstybs ir savivaldybs staigos.

VIII. Respublikos gynimas.

75 .

Visi Respublikos pilieiai dalyvauja jos teritorijos gynime statymuose nurodyta

tvarka.

76 .

Respublikai ginti organizuojamos ginkluotos pajgos. Ginkluot pajg organizacij,

komplektavimo bdus, r ir tarnybos laik nurodo statymas.

77 .

T kari eimoms ir patiems kariams, kurie eidami karo tarnyb nustojo savo
sveikatos arba gyvybs, laiduojama valstybs globa ir aprpinimas.

IX. vietimo reikalai.

78 .

Vaik aukljimas yra tv aukiausia teis ir natralin pareiga.

79 .

Mokyklas steigia Valstyb, savivaldybs, visuomens organizacijos ir atskiri asmens.

Visos mokyklos yra Valstybs prieiroje statym nurodytose ribose.

80 .

Religijos mokymas mokyklose yra privalomas, iskyrus mokyklas, steigtas vaikams,

kuri tvai nepriklauso jokiai tikybinei organizacijai. Religijos privalo bti mokoma pagal
reikalavimus tos tikybins organizacijos, kuriai priklauso mokinys.

81 .

Pradios mokslas yra privalomas. Privalomojo pradios mokslo vedimo laik ir

tvark nurodo statymas.
Pradios mokslas Valstybs arba savivaldybi laikomose mokyklose yra nemokamas.

82 .
 Privatins konfesins mokyklos, jei jos ipildo statym nustatyt programos
minimum, gauna i Valstybs Ido vietimo reikalams skiriam biudeto dal, kuri atatinka,
oficialiniai priklausani tai tikybinei organizacijai, kurios mokslu tos mokyklos vedamos,
Lietuvos piliei ir mokini skaiiui.

X. Tikybos ir kulto dalykai.

83 .

Visoms esamoms Lietuvoje tikybinms organizacijoms Valstyb lygiai pripasta

teiss tvarkytis taip, kaip j kanonai arba statutai reikalauja, laisvai skelbti savo tikjimo
moksl ir atlikti savo kulto apeigas, steigti ir tvarkyti savo kulto namus, mokyklas, aukljimo
ir labdarybs staigas, steigti vienuolynus, tikybines kongregacijas, brolijas, udti savo
nariams mokesni tikybini organizacij reikalams, gyti kilnojamj ir nekilnojamj turt ir
j valdyti.
Tikybins organizacijos turi Valstybje juridinio asmens teisi.
Dvasininkai yra atleidiami nuo karins prievols.

84 .

Valstyb pripasta naujai atsirandanias tikybines organizacijas, jei j tikjimo bei

doros mokslas ir statutai neprietarauja vieajai tvarkai ir dorai.
Toki organizacij atsiradimo ir gyvavimo slygas nurodo statymas.

85 .

Gimimo, jungtuvi ar mirimo aktai, daromi tikinij pas j dvasininkus, jei jie
atatinka statyme nurodytai formai, turi Lietuvoje juridins galios, ir pilieiai nra veriami t
akt kartoti kitoje staigoje.

86 .

Sekmadienius ir kitas Valstybs pripaintas ventes statymai saugoja, kaip poilsio ir

dvasios pakilimo dienas.

87 .

Kariams turi bti suteikta laisvo laiko savo tikybos pareigoms atlikti.
Ligoninse, kaljimuose ir kitose vieose staigose laikomiems monms turi bti
duodama galimybs savo tikybos pareigoms atlikti.

XI. Valstybs ekonomins politikos pagrindai.

88 .

Visose kio srityse kiekvienam pilieiui laiduojama darbo ir iniciatyvos laisv. i

laisv tegali bti suvaryta statymo keliu, esant vieajam reikalui.
kio gyvenimas yra tvarkomas taip, kad kiekvienas pilietis turt darbo.

89 .

Atskiroms kio sritims statymai laiduoja tam tikr savivaldyb. statym keliu
steigiami ems kio, prekybos ir pramons, darbo ir kitokie rmai, kuri bendradarbiavim
su Valstybs Valdia, normuojant kio gyvenim, nurodo statymas,
 90 .

ems valdymo pagrindan dedamas privatins nuosavybs dsnis.

Valstybei paliekama teiss reguliuoti ems valdym taip, kad bt sudarytos
tinkamos slygos taisyklingai ems kio gamybai, ypatingai smulkiajam ir vidutiniam ems
kiui tarpti.
Dvarai parceliuojami statymuose nurodyta tvarka.

XII. Valstybs finansai.

91 .

Udti gyventojams mokesni, skirti Valstybs Ido ilaid, utraukti vidaus paskol
ar ileisti popierinius pinigus tegalima statym keliu.

92 .

Valstybs pajam ir ilaid, turto bei skol ir atskaitomybs priiri Valstybs

Kontrolierius.

93 .

Valstybs Kontrolierius kas metai paruoia prajusij met Valstybs biudeto

vykdymo apyskait ir ne vliau kaip ligi spali mnesio 15 dienos patiekia j Seimui.

94 .

Ministeri Kabinetas kas metai paruoia vis Valstybs pajam ir ilaid smat
naujiems metams ir ne vliau kaip ligi spali mnesio 15 dienos patiekia j Seimui patvirtinti.

95 .

Valstybs pajam ir ilaid smatos didumas yra nustatomas statym keliu kas metai
kiekvieniems metams skyrium prie prasidedant biudeto metams.

96 .

Biudeto metai prasideda sausio mnesio 1 dien, baigiasi gruodio mnesio 31

dien.

XIII. Socialin apsauga.

97 .

mogaus darbo pajga yra tam tikr statym saugojama ir globojama.

Valstyb saugoja atskirais statymais darbinink ligoje, senatvje, nelaimingais
atsitikimais ir darbo trkstant.

98 .

eimyninio gyvenimo pamatas yra moteryst. Jos pagrindan dedama abiej lyi
teisi lygyb.
Tam tikrais statymais saugojama ir palaikoma eimos sveikata ir socialin gerov.
Motinyst yra ypatingoje Valstybs globoje.
 99 .

Visuomens dora ir sveikata yra saugojama tam tikr statym.

100 .

Vis laipsni mokyklos yra visiems lygiai prieinamos.

101 .

Blaivybei palaikyti valsiaus piliei visuma turi teiss sprsti dl svaigij grim
pardavinjimo staig laikymo savo gyvenamajame rajone.

XIV. Konstitucijos keitimas ir papildymas.

102 .

Konstitucijos pakeitimo arba papildymo sumanym turi teiss ikelti Seimas,

Vyriausyb arba 50 tkstani piliei, turini teiss rinkti Seim.

103 .

Ikeltj Konstitucijos pakeitimo arba papildymo sumanym priima Seimas 3/5 vis
atstov bals dauguma.
Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas atiduodamas sprsti Tautai
visuotinio balsavimo keliu, jei per tris mnesius nuo jo paskelbimo dienos to pareikalaus
Respublikos Prezidentas, arba dalis vis atstov, arba 50.000 piliei, turini teiss rinkti
Seim. Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas, dl kurio tokio reikalavimo
nebus patiekta, gyja galios po trij mnesi nuo jo paskelbimo dienos.
Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas laikomas yra Tautos atmestu,
jei balsavime dalyvavo ne maiau kaip pus vis turini teiss balsuot piliei ir prie
pakeitim ar papildym pasisak ne maiau kaip pus balsavime dalyvavusi piliei.
Konstitucijos pakeitimas ar papildymas, kur Seimas priima 4/5 vis atstov bals
dauguma, gyja galios nuo jo paskelbimo dienos.

XV. vedamieji nuostatai.

104 .

i Konstitucij paskelbus, Steigiamasis Seimas palieka Seimo vietoje ligi bus

irinktas Seimas.
Pirmojo Seimo kadencija prasideda nuo jo rinkim dienos.
Pirmojo Seimo rinkim dien skiria Respublikos Prezidentas, irdamas, kad ji bt
ne vliau kaip po trij mnesi nuo Konstitucijos paskelbimo dienos.

105 .

Steigiamojo Seimo Pirmininkas eina Respublikos Prezidento pareigas ligi bus

irinktas Respublikos Prezidentas.
Nuo Konstitucijos sigaljimo dienos jam priklauso visos Konstitucijoje Respublikos
Prezidentui duotos teiss.

106 .

Veikusieji Lietuvoje ligi ios Konstitucijos paskelbimo dienos statymai, kurie iai
Konstitucijai neprietarauja ir nebus panaikinti ar pakeisti ios Konstitucijos nurodytu
statym leidinio keliu, palieka galioje.

107 .

Laikinoji Lietuvos Valstybs Konstitucija nustoja galios.

108 .

i Lietuvos Valstybs Konstitucija gyja galios nuo jos paskelbimo dienos.

A. Stulginskis
Eins Respublikos Prezidento Pareigas
Steigiamojo Seimo Pirmininkas.

Galvanauskas
Ministeris Pirmininkas.
V. Jurgutis V. Karoblis
Usienio Reikal Ministeris Teisingumo Ministeris

J. Dobkeviius P. Juodakis
Finans, Prekybos ir Pramons Ministeris vietimo Ministeris

J. Aleksa K. Oleka
emes kio ir Valstybs Turt Ministeris Vidaus Reikal Ministeris

Majoras Sliys B. Tomaeviius

Krato Apsaugos Ministeris L. e. Susisiekimo Ministerio p.

M. Soloveiikas D. Siemaka
Ministeris yd Reikalams L. e. Ministerio Gud Reikalams p.

Kaunas, 1922 m. rugpiio mn. 6 d.

______________