4 SEMINARAS

EUROPOS SJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS, PATARIAMOSIOS IR SPECIALIOSIOS ES

INSTITUCIJOS.
1. Europos Sjungos teism sistema ir jos ypatumai.
(ES) teism sistem sudaro: Teisingumo Teismas, Bendrasis. ie ES teismai utikrina ES teiss aikinim ir
taikym.
Europos Sjungos Teisingumo Teismas yra aukiausioji ES teismins valdios institucija. Kartu su valstybi
nari bendrosios kompetencijos teismu jis utikrina Europos Sjungos teiss akt taikym ir vienod
aikinim.
Bendrasis Teismas pirmja instancija nagrinja bylas, kurios nra teismingos tiesiai Teisingumo Teismui.
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali steigti specializuotus
teismus prie Bendrojo Teismo, kurie, kaip pirmoji instancija, nagrint ir sprst konkreiose srityse ikeltas
tam tikr kategorij bylas. Tokius sprendimus Europos Parlamentas ir Taryba priima reglamentais, remdamiesi
Komisijos pasilymu ir pasikonsultav su Teisingumo Teismu, arba, praant Teisingumo Teismui,
pasikonsultav su Komisija.
Europos Sjungos ir jos tarnautoj ginams sprsti (pvz., dl darbinimo, karjeros ar socialins apsaugos) buvo
steigtas Tarnautoj teismas.
ES teism, kurie yra daugiakalbs institucijos, buvein yra Liuksemburge. Teismo bylos nagrinjimo kalba gali
bti bet kuri oficialioji ES kalba. Tam, kad ES teismai galt bendrauti su bylos alimis teismo proceso kalba ir
utikrinti savo teism praktikos sklaid valstybse narse, jie privalo laikytis daugiakalbysts principo.
ES ir valstybi nari teismai dirba kartu, kad bt utikrintas sklandus ir vienodas teiss taikymas bei
aikinimas.

2. Europos Sjungos Teisingumo Teismas (ESTT): sudtis, skyrimo tvarka, funkcijos ir

galiojimai.
Teisingumo Teismas aikina ES teis, kad utikrint jos vienod taikym visose ES alyse. Be to, jis sprendia
ES ali vyriausybi ir ES institucij teisinius ginus. Asmenys, mons arba organizacijos taip pat gali kreiptis
Teism, jei mano, kad kuri nors ES institucija paeid j teises.
Teisingumo Teismo uduotis yra utikrinti, kad aikinant ir taikant" Sutartis bt laikomasi teiss".
gyvendindamas i uduot Europos Sjungos Teisingumo Teismas:
priiri Europos Sjungos institucij akt teistum,utikrina, kad valstybs nars laikytsi i Sutari kylani
pareig ir
nacionalini teism praymu aikina Sjungos teis.
Taigi jis yra Europos Sjungos teismin institucija ir bendradarbiaudamas su valstybi nari teismais utikrina
vienod Sjungos teiss taikym ir aikinim.
Europos Sjungos Teisingumo Teism, kurio bstin yra Liuksemburge, sudaro trys teismai: Teisingumo
Teismas, Bendrasis Teismas ir Tarnautoj teismas.
Teisingumo Teism sudaro po vien teisj i kiekvienos ES alies- 28 teisjai ir 11 generaliniai advokatai.
Teisjai ir generaliniai advokatai yra skiriami valstybi nari vyriausybi bendru sutarimu pasikonsultavus su
komitetu, galiotu pateikti nuomon dl silom eiti ias pareigas kandidat tinkamumo. J kadencija yra eeri
metai ir gali bti atnaujinta. Teisjai ir generaliniai advokatai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas
nekelia abejoni ir kurie tenkina atitinkamos j alies reikalavimus, keliamus aukiausioms teisjo pareigoms,
arba yra pripaintos kompetencijos teiss specialistai. K skirti, sutaria ES ali vyriausybs. Teisingumo
Teismo praymu Taryba, sprsdama vieningai, gali padidinti generalini advokat skaii. Europos Sjungos
Teisingumo Teismo statute nustatytomis slygomis kas treji metai yra keiiama dalis teisj ir generalini
advokat. Pakaitomis keiiami keturiolika ir trylika teisj, pakaitomis keiiami keturi generaliniai advokatai.
Teisingumo Teismo pirminink teisjai renka i savo nari trej met kadencijai. Jis gali bti perrenkamas kitai
kadencijai. Pirmininkas vadovauja Teisingumo Teismo veiklai bei pirmininkauja didiausios sudties teismo
posdiams ir pasitarimams.
Generaliniai advokatai padeda Teismui. J pareiga - visikai nealikai ir nepriklausomai teikti teisin
nuomon, vadinamj ivad, dl pateikt byl.
Teismo kancleris yra institucijos generalinis sekretorius, kuris, bdamas pavaldus Teisingumo Teismo
pirmininkui, vadovauja institucijos padaliniams.
Teismas gali posdiauti tokia sudtimi: plenarine sesija, didija kolegija (13 teisj), penki arba trij teisj
kolegijomis.
Plenarin sesija rengiama Teismo statute numatytais iimtiniais atvejais (pavyzdiui, kai sprendiamas Europos
ombudsmeno atleidimo ar Europos Komisijos nario, nevykdiusio jam nustatyt pareig, atstatydinimo
klausimas) bei kai Teismas mano, kad byla yra ypa svarbi.
Didiosios kolegijos posdis rengiamas, kai to prao proceso alimi esanti valstyb nar arba institucija, taip pat
nagrinjant ypa sudtingas ar svarbias bylas.
Kitos bylos nagrinjamos penki arba trij teisj kolegijose. Penki teisj kolegij pirmininkai renkami
trejiems metams, o trij teisj kolegij pirmininkai - vieneriems metams.

vairios byl rys

Praymas priimti prejudicin sprendim
Siekdami utikrinti efektyv ir vienod Sjungos teiss akt taikym ir ivengti bet koki aikinimo skirtum,
nacionaliniai teismai gali, o tam tikrais atvejais privalo kreiptis Teisingumo Teism, praydami iaikinti
Sjungos teis tam, kad, pavyzdiui, galt patikrinti j nacionalins teiss akt atitikt iai teisei. Praymu
priimti prejudicin sprendim taip pat gali bti siekiama patikrinti Sjungos teiss akto galiojim.
Teisingumo Teismo pateiktas iaikinimas yra privalomas nacionaliniam teismui, kuriam yra skirtas, iam
nagrinjant atitinkam byl. Taiau jis taip pat yra privalomas kitiems nacionaliniams teismams,
sprendiantiems i esms tapaias problemas.
Praymais priimti prejudicin sprendim bet kuris Europos pilietis gali siekti su juo susijusi Sjungos teiss
norm iaikinimo. Nors paduoti praym priimti prejudicin sprendim gali tik nacionaliniai teismai, visos
nacionaliniame teisme dalyvaujanios bylos alys, valstybs nars ir Sjungos institucijos gali dalyvauti
Teisingumo Teisme pradtoje procedroje.

Iekinys dl sipareigojim nevykdymo (TT) 258

is iekinys Teisingumo Teismui leidia kontroliuoti, ar valstybs nars vykdo sipareigojimus pagal Sjungos
teis. Prie pareikdama iekin Teisingumo Teisme Komisija turi atlikti iankstin procedr, kurios esm yra
suteikti valstybei narei galimyb atsakyti jai pareiktus kaltinimus. Jei i procedra netikina valstybs nars
liautis nevykdyti sipareigojim, Teisingumo Teisme gali bti pareikiamas iekinys dl Sjungos teiss
paeidimo.
iekin gali pareikti Komisija (daniausias atvejis praktikoje) arba kita valstyb nar. Teisingumo Teismui
nustaius sipareigojim nevykdymo fakt, atitinkama valstyb privalo nedelsdama nutraukti paeidim. Jei
naujo Komisijos iekinio pagrindu Teisingumo Teismas nustato, kad valstyb nar nevykd jo sprendimo, jis
gali paskirti jai u tai vienkartin sum arba periodin baud. Taiau, jei Komisijai nepraneama apie
direktyvos nacionalin teis perkelianias nuostatas, jos praymu Teisingumo Teismas gali paskirti
atitinkamai valstybei narei pinigin sankcij jau pirmajame sprendime dl sipareigojim nevykdymo.
1. Iekiniai dl sipareigojim nevykdymo:
- Komisija prie VN- (SESV 258 straipsnis);
- Valstyb nar prie VN- (SESV 258 str.) .

Iekinys dl panaikinimo (SESV 263) (BT)

iuo iekiniu iekovas prao panaikinti Sjungos institucij, staig ar organ priimt teiss akt (ypa
reglament, direktyv ar sprendim). Teisingumo Teismas nagrinja iekinius, pareiktus valstybs nars
dl Europos Parlamento ir (arba) dl Tarybos akt (iskyrus pastarosios institucijos aktus valstybs
pagalbos, dempingo ir gyvendinimo galiojim srityje) arba iekinius, pareiktus vienos Sjungos institucijos
kitai institucijai. Bendrasis Teismas, kaip pirmoji instancija, nagrinja visus kitus ios ries iekinius, ir
ypa pareiktus privai asmen.
- VN prie EP ar T (nagrinja tt)
- Viena institucija pries kit(bt)

Iekinys dl neveikimo (TT) 265

is iekinys leidia Teisingumo Teismui tikrinti Sjungos institucij, staig ar organ neveikimo teistum.
Taiau iekin galima pareikti, tik jeigu atitinkama institucija buvo pirmiau paraginta imtis atitinkam
veiksm. Pripainus neveikim neteistu i institucija privalo imtis btin priemoni paeidimui itaisyti.
Iekiniai dl neveikimo priklauso tiek Teisingumo Teismo, tiek Bendrojo Teismo jurisdikcijai, remiantis
tais paiais kriterijais, kaip ir iekini dl panaikinimo atveju.
Iekinio dl neveikimo pagrindas
1. Nesimimas atitinkam teisini veiksm, kuriuos atlikti reikalauja ES teis.
 2. Piktnaudiavimas diskrecijos teise. Diskrecija turi bti ribota jei institucija turi plai diskrecijos
laisv (pvz.: EK turi plai diskrecijos laisv nusprsti, ar pareikti iekin dl paeidimo), toks
institucijos neveikimas traktuotinas kaip diskrecijos laisvs gyvendinimas.
Institucij neveikimo teistumas tikrinamas tiek pirmins tiek antrins teiss poiriu.
Iekovas turi nurodyti konkrei i pirmins arba antrins teiss kylani atsakovo pareig veikti arba
ES institucijos piktnaudiavim diskrecijos teise
- Prie institucijas

Dl alos atlyginimo 268

Apeliacinis skundas
Teisingumo Teismui galima paduoti apeliacinius skundus dl Bendrojo Teismo sprendim ir nutari tik teiss
klausimais. Jeigu apeliacinis skundas yra priimtinas ir pagrstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo
Teismo sprendim. Jei sprendimas gali bti priimtas toje bylos stadijoje Teisingumo Teismas pats sprendia
byl. Prieingu atveju jis grina byl Bendrajam Teismui, kuriam yra privalomas inagrinjus apeliacin
skund priimtas Teisingumo Teismo sprendimas.

Byl nagrinjimas
Kiekvienai Teismo bylai nagrinti paskiriamas teisjas ir generalinis advokatas.
Teismo bylos nagrinjamos dviem etapais: raytiniu ir odiniu.
1. Raytinis etapas
Pirmiausia visos dalyvaujanios alys u byl atsakingam teisjui teikia raytinius pareikimus. Tuomet
teisjas parengia i pareikim ir bylos teisinio pagrindo santrauk.
2. odinis etapas
Antras etapas vieas teismo posdis. Priklausomai nuo bylos sudtingumo, j gali nagrinti trij, penki ar
trylikos teisj kolegija arba visas Teismas. Teismo posdyje iklausomi abiej ali advokat argumentai, o
teisjai ir generalinis advokatas gali jiems pateikti klausim.
Tuomet generalinis advokatas pareikia savo nuomon. Po to teisjai kartu aptaria byl ir paskelbia sprendim.
Generaliniai advokatai turi pateikti nuomon byloje, tik jeigu Teismas laikosi nuomons, kad ta byla ikeliamas
naujas teiss klausimas. Teismas nebtinai laikosi generalinio advokato nuomons.
Teismo sprendimai priimami bals dauguma ir skelbiami vieo posdio metu. Teismo posdiai danai
transliuojami.

Sutartys: Europos Sjungos Teisingumo Teismas:

a) priima sprendimus dl valstybs nars, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens pateikt iekini;
b) valstybi nari teism praymu priima prejudicinius sprendimus dl Sjungos teiss iaikinimo arba
institucij priimt akt galiojimo;
c) priima sprendimus kitais Sutartyse nustatytais atvejais.
Europos Parlamento praymu Teisingumo Teismas gali ombudsmen atleisti, jei jis nebeatitinka ioms
pareigoms keliam reikalavim arba yra kaltas padars sunk nusiengim.
Bendrojo Teismo sprendimus pagal iimties tvarka Statute nustatytomis slygomis Teisingumo Teismas gali
perirti tais atvejais, kai yra didelis pavojus, kad bus paveikta Sjungos teiss vienov ar darnumas.
Europos Sjungos Teisingumo Teismas priiri statymo gali turini teiss akt, Tarybos, Komisijos ir
Europos centrinio banko priimt teiss akt, iskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir Europos Parlamento bei
Europos Vadov Tarybos akt, galini turti teisini padarini treiosioms alims, teistum. Jis taip pat
priiri Sjungos staig ar organ akt, galini turti teisini padarini
treiosioms alims, teistum. iuo tikslu Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti valstybs nars, Europos
Parlamento, Tarybos ar
Komisijos pateiktus iekinius dl kompetencijos trkumo, esminio procedrinio reikalavimo paeidimo,
Sutari ar kokios nors su j taikymu susijusios teiss normos paeidimo arba piktnaudiavimo galiojimais.
Tomis paiomis slygomis Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti Audito Rm, Europos centrinio banko ir
Region komiteto dl savo prerogatyv gynimo pateiktus iekinius.

/
3. Bendrasis Teismas: sudtis, skyrimo tvarka, funkcijos ir galiojimai.
Bendrj Teism sudaro maiausiai po vien teisj i kiekvienos valstybs nars. Teisjai yra skiriami
valstybi nari vyriausybi bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, galiotu pateikti nuomon dl
kandidat tinkamumo. J kadencija yra eeri metai ir gali bti atnaujinta. I savo tarpo trejiems metams jie
irenka teismo pirminink. eeri met kadencijai jie paskiria Teismo kancler. Bendrojo Teismo nariai gali
bti kvieiami atlikti generalinio advokato uduot. Generalinio advokato pareiga vieame posdyje visikai
nealikai ir nepriklausomai teikti motyvuot ivad dl tam tikr Bendrajam Teismui pateikt byl, stengiantis
Bendrajam Teismui padti atlikti savo udavin. Teismo narys, pakviestas byloje atlikti generalinio advokato
uduot, negali dalyvauti priimant tos bylos sprendim.
Pirmosios instancijos teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti ir sprsti:
fizini ar juridini asmen pareiktus tiesioginius iekinius dl Europos Sjungos institucij, staig ir
organ teiss akt (kurie yra jiems skirti arba kurie tiesiogiai ir konkreiai su jais susij) ir dl
reglamentuojanio pobdio teiss akt (tiesiogiai su jais susijusi ir dl kuri nereikia patvirtinti
gyvendinani priemoni) arba dl i institucij, staig ar organ neveikimo. Tai yra, pavyzdiui, mons
pareiktas iekinys dl Komisijos sprendimo skirti jai baud;
valstybi nari pareiktus iekinius Komisijai;
valstybi nari pareiktus iekinius Tarybai dl teiss akt, priimt valstybs pagalbos, prekybos apsaugos
priemoni (dempingo") srityse, ir dl teiss akt, priimt jai vykdant gyvendinimo galiojimus;
iekinius dl Europos Sjungos institucij ar jos tarnautoj padarytos alos atlyginimo;
iekinius, grindiamus Europos Sjungos sudarytomis sutartimis, kuriose aikiai numatyta Bendrojo Teismo
kompetencija;
iekinius Bendrijos preki enklo srityje;
apeliacinius skundus teiss klausimais dl Europos Sjungos tarnautoj teismo sprendim;
iekinius dl Bendrijos augal veisli tarnybos ir Europos chemini mediag agentros sprendim.
Bendrojo Teismo sprendimus per du mnesius galima apsksti Teisingumo Teismui tik teiss klausimais.
Procesas Bendrajame Teisme yra nemokamas. Taiau Bendrasis Teismas neapmoka turinio teis atstovauti
valstybs nars teisme advokato, kuris privalo atstovauti bylos alims, honorar. Vis dlto fizinis asmuo, kuris
negali apmokti bylinjimosi ilaid, gali prayti suteikti teisin pagalb.
Bendrajame Teisme nra nuolatini generalini advokat. Taiau iimtiniais atvejais ios pareigos gali bti
pavestos vienam i teisj.
Bendrasis Teismas posdiauja kolegijose, kurias sudaro penki arba trys teisjai, ar tam tikrais atvejais - vienas
teisjas. Jis taip pat gali posdiauti didiojoje kolegijoje (trylika teisj) arba visa sudtimi, kai tai pateisina
bylos teisinis sudtingumas arba svarba.
I teisj trej met kadencijai renkami penki teisj kolegij pirmininkai.
Bendrasis Teismas turi savo kanceliarij, taiau kitiems administraciniams ir lingvistiniams poreikiams tenkinti
naudojasi Teisingumo Teismo padalini paslaugomis.
Dabar yra 44 teisjai, o 2019 metais bus 56(po 2 is kiekvienos salies)

Sutartys: Kad Teisingumo Teismas galt greiiau sprsti daugyb byl ir teikti pilieiams geresn teisin
apsaug, iekinius, kuriuos pareikia privats asmenys, mons ir kai kurios organizacijos, ir su konkurencijos
teise susijusias bylas nagrinja Bendrasis Teismas.
Bendrasis Teismas bylas nagrinja panaiai kaip ir ESTT, iskyrus tai, kad generalinis advokatas nepateikia
nuomons.
Tuo atveju, jei valstyb nar ir Sjungos institucija ginija t pat akt, Bendrasis Teismas atsisako jurisdikcijos,
kad sprendim dl t iekini galt priimti Teisingumo Teismas.

5. Europos Sjungos patariamosios institucijos Region komitetas ir Europos Socialini

Reikal Komitetas: sudtis, skyrimo tvarka, funkcijos ir galiojimai.
Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialini reikal komitetas bei Region
komitetas, atliekantys patariamsias funkcijas.
Ekonomikos ir socialini reikal komitet sudaro darbdavi, darbuotoj ir kit pilietinei visuomenei
atstovaujani organizacij atstovai, pirmiausia socialinje ekonominje, pilietinje, profesinje bei kultros
srityse.
Ekonomikos ir socialini reikal komiteto bei Region komiteto nari nevaro jokie privalomi nurodymai.
Eidami savo pareigas, jie yra visikai nepriklausomi ir veikia Sjungos bendro intereso labui.
SESV: Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nari skaiius nevirija 350. Taryba, remdamasi Komisijos
pasilymu, vieningai priima sprendim, nustatant komiteto sudt. Komitet sudaro 344 nariai.
Skyrimo tvarka
Komiteto nariai skiriami penkeriems metams. Taryba patvirtina pagal kiekvienos valstybs nars pateiktus
pasilymus sudaryt nari sra. Komiteto nariai gali bti paskiriami kitai kadencijai. Taryba sprendia
pasikonsultavusi su Komisija. Ji gali prayti Europos organizacij, kurios atstovauja vairioms ekonominio ir
socialinio gyvenimo sritims ir pilietinei visuomenei, ir kurioms daro poveik Sjungos veikla, nuomons.
I savo nari dvej su puse met kadencijai komitetas isirenka pirminink ir biur.
Komitet Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos praymu suaukia jo pirmininkas. Jis gali susirinkti ir
savo iniciatyva.
Sutartyse numatytais atvejais Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi su komitetu. ios
institucijos su komitetu gali konsultuotis visais, j manymu, reikalingais atvejais. Jis gali pareikti nuomon
savo iniciatyva tokiais atvejais, kai jis mano, kad tai reikalinga. Komitetas konsultuoja rengdamas nuomones
dl silom ES teiss akt (kad jie bt labiau susieti su ekonominmis, socialinmis ir pilietinmis realijomis)
ir nuomones savo iniciatyva temomis, kurias, jo manymu, reikt svarstyti.
Prireikus Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija nustato komitetui termin, per kur jis turt pateikti savo
nuomon ir kuris negali bti trumpesnis kaip vienas mnuo nuo tos dienos, kai pirmininkas gauna atitinkam
praneim. Jei terminui pasibaigus nuomon nepateikiama, tai nekliudo toliau veikti.
Komiteto nuomon kartu su posdi protokolu siuniami Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
ESRK dka ES krimas nra vien institucij ir politik darbas. Tai ir piliei organizacij, kurioms rpi
ekonominis, socialinis, pilietinis j alies gyvenimas, reikalas. Komitetas dalyvauja Europos integracijos
procese ir padeda stiprinti ES demokratin legitimum ir veiksmingum suteikdamas galimyb valstybi nari
pilietins visuomens organizacijoms ireikti savo nuomon Europos lygmeniu.

Region komitetas susideda i region ir vietos valdios struktr atstov, kurie turi regiono arba vietos
valdios rinkj mandat arba yra politikai atskaitingi irinktai asambljai.
Region komiteto nari skaiius nevirija 350. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, vieningai priima
sprendim, nustatant komiteto sudt. Komiteto nariai ir tiek pat pakaitini nari skiriami penkeriems metams.
Jie gali bti paskiriami kitai kadencijai. Taryba tvirtina pagal kiekvienos valstybs nars pateiktus pasilymus
sudaryt nari ir pakaitini nari sra. Pasibaigus mandato, kuriuo remiantis jie buvo pasilyti, galiojimo
laikui, Komiteto nari kadencija automatikai baigiasi, ir paskui jie likusiam
kadencijos laikui keiiami ta paia tvarka. Komiteto nariai tuo paiu metu negali bti ir Europos Parlamento
nariais.
I savo nari dvej su puse met kadencijai Region komitetas isirenka pirminink ir biur.
Komitet Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos praymu suaukia jo pirmininkas. Jis gali susirinkti ir
savo iniciatyva.
Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija su Region komitetu konsultuojasi Sutartyse numatytais atvejais ir
visais kitais atvejais, ypa susijusiais su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, kai viena i i institucij mano, kad
tai reikalinga.
Prireikus Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija nustato komitetui termin, per kur jis turt pateikti savo
nuomon ir kuris negali bti trumpesnis kaip vienas mnuo nuo tos dienos, kai pirmininkas gauna atitinkam
praneim. Jei terminui pasibaigus nuomon nepateikiama, tai nekliudo toliau veikti.
Kai konsultuojamasi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija
Region komitet informuoja apie nuomons paklausim. Manydamas, kad reikalas susijs su konkreiais
regioniniais interesais, Region komitetas gali dl jo pareikti savo nuomon. Jis gali pateikti nuomon ir savo
iniciatyva, jei mano, kad tai tikslinga. Komiteto nuomon kartu su jo posdi protokolu siuniami Europos
Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
RK iuo metu sudaro 344 nariai (ir tiek pat pakaitini nari) i vis 27 ES ali.
Komitete veikia 6 u skirtingas politikos sritis atsakingi pakomiteiai, rengiantys nuomones, kurios aptariamos
plenariniuose posdiuose: teritorins sanglaudos; ekonomins ir socialins politikos; vietimo, jaunimo ir
mokslini tyrim; aplinkos, klimato kaitos ir energetikos; pilietybs, valdymo, institucini ir iors reikal;
gamtos itekli.
RK 5 kartus per metus renkasi plenarines sesijas, kuri metu patvirtina atitinkamose komisijose parengtas
nuomones, praneimus ir rezoliucijas.
RK udavinys reikti vietos ir region poir ES teiss aktus.
1992 m. Mastrichto sutartimi ir 1997 m. Amsterdamo sutartimi nustatytos ios privalomos konsultacijos sritys:
ekonomin ir socialin sanglauda, transeuropiniai transporto, telekomunikacij ir energetikos infrastruktros
tinklai, visuomens sveikata, vietimas ir jaunimas, kultra, uimtumo politika, socialin politika, aplinka,
transportas, profesinis mokymas.
ES institucijos su Region komitetu gali konsultuotis ir kitais klausimais, jei svarstomas teiss akto projektas
jiems atrodo aktualus region ar vietos lygiu.
Pagal Lisabonos sutart Europos Komisija turi konsultuotis su visos ES vietos ir region valdios institucijomis
bei j asociacijomis dar paruoiamajame teiskros proceso etape (prie priimant sprendimus). Region
komitetas vietos ir region valdios institucij atstovas aktyviai dalyvauja ioje procedroje.
RK krimas atvr galimybes tiesioginiam region ir vietos valdios interes atstovavimui ES sprendim
primimo procese. RK nariai siekia nurodyti kitoms ES institucijoms europini teiss akt poveik vairiems
regionams, savivaldybms bei j pilieiams ir kartu teikia pasilymus iekant konkretaus ikilusi problem
sprendimo.

6. Europos Centrini Bank sistema ir Europos Centrinis Bankas: sudtis, funkcijos ir

galiojimai,
Europos centrinis bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrini bank sistem
(ECBS). ECBS vadovauja Europos centrinio banko sprendiamieji organai. Pagrindinis ECBS tikslas
palaikyti kain stabilum. Nepaeisdama io tikslo ji remia bendr ekonomin politik Sjungoje, kad padt
pasiekti jos tikslus.
Tik jis turi iimtin teis leisti euro emisij. Jis yra nepriklausomas naudodamasis savo galiojimais ir
valdydamas savo finansus. Sjungos institucijos, staigos ir organai bei valstybi nari vyriausybs pripasta
i nepriklausomyb. ECBS veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai
principu, palankiu veiksmingam itekli paskirstymui, ir laikydamasi idstyt princip. Pagrindiniai ECBS
udaviniai yra ie:
nustatyti ir gyvendinti Sjungos pinig politik;
atlikti usienio valiut operacijas;
laikyti ir valdyti valstybi nari oficialisias usienio valiutos atsargas;
skatinti skland mokjimo sistem veikim.
Su Europos centriniu banku konsultuojasi:
dl bet kurio silomo Sjungos akto, priklausanio jo kompetencijai;
nacionalins institucijos dl bet kurios teisins nuostatos, priklausanios jo kompetencijai, projekto, taiau
laikantis Tarybos nustatyt apribojim ir slyg.
ECBS prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galt sklandiai vykdyti savo politik, susijusi su
rizikos ribojimu pagrsta kredito staig prieira ir finans sistemos stabilumu.
ECBS vadovauja Europos centriniame banke sprendimus priimantys organai Valdanioji taryba ir Vykdomoji
valdyba.

ECB paskirtis: palaikyti kain stabilum (kontroliuoti infliacij), ypa eur sivedusiose alyse; palaikyti
finans sistemos stabilum utikrinant tinkam finans rink ir institucij prieir.
ECB udaviniai: nustatyti pagrindines euro zonos palkan normas ir kontroliuoti pinig kiek,
valdyti euro zonos usienio valiutos atsargas ir prireikus pirkti arba parduoti valiut, kad bt ilaikoma
valiut kurs pusiausvyra,
padti utikrinti, kad nacionalins valdios institucijos tinkamai priirt finans rinkas bei institucijas, ir
skland mokjimo sistem veikim,
suteikti leidim euro zonos ali centriniams bankams leisti euro banknotus,
stebti kain tendencijas ir vertinti dl j kylani rizik kain stabilumui.
Struktra: Vykdomoji valdyba utikrina einamj reikal tvarkym. J sudaro 6 nariai (1 pirmininkas, 1
pirmininko pavaduotojas ir 4 kiti nariai), kuriuos 8 metams skiria euro zonos ali vadovai.
Valdanioji taryba nustato euro zonos pinig politik ir palkan, u kurias komerciniai bankai gali gauti
pinig i Centrinio banko, normas. J sudaro Vykdomosios valdybos nariai ir 17 euro zonos nacionalini
centrini bank valdytoj.
Bendroji taryba prisideda prie ECB atliekam patariamj bei koordinavimo darb ir padeda rengtis nauj ali
prisijungimui prie euro zonos. J sudaro ECB pirmininkas, jo pavaduotojas ir vis 27 ES ali nacionalini
centrini bank valdytojai. Pagal Europos centrini bank sistemos ir Europos Centrinio Banko statut,
Bendrosios tarybos veikla bus nutraukta visoms ES valstybs narms sivedus bendr valiut.
ECB visikai nepriklausomas. Nei ECB, nei Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai, nei kuris nors j
sprendimus priimani organ narys negali prayti jokio kito subjekto nurodym arba j klausyti. io principo
taip pat privalo paisyti visos ES institucijos ir vyriausybs.
Europos centrinis bankas kartu su valstybi nari, kuri valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais,
kurie sudaro Eurosistem, vykdo Sjungos pinig politik. Europos centrinis bankas gali atitinkamoms
Sjungos institucijoms, staigoms ar organams arba nacionalinms institucijoms teikti nuomones jo
kompetencijai priklausaniais klausimais.
Taryba, vieningai priimdama reglamentus pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos
Parlamentu ir Europos centriniu banku, gali pavesti Europos centriniam bankui specialias uduotis, susijusias
su rizikos ribojimu pagrsta kredito ir kit finans staig, iskyrus draudimo mones, prieira.
Europos centrinis bankas turi iimtin teis duoti leidim Sjungoje ileisti eur banknotus. Tokius banknotus
gali ileisti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. Europos centrinio banko ir nacionalini
centrini bank ileisti banknotai yra vieninteliai tokie banknotai, kurie Sjungoje turi teistos mokjimo
priemons status.
Kad atlikt ECBS patiktus udavinius, Europos centrinis bankas pagal Sutari nuostatas ir laikydamasis
ECBS ir ECB statute nustatyt slyg: priima reglamentus, reikalingus ECBS ir ECB udaviniams atlikti;
priima sprendimus, reikalingus pagal ias Sutartis ir ECBS ir ECB statut ECBS patiktiems udaviniams
vykdyti;
teikia rekomendacijas ir nuomones.
Europos centrinis bankas gali nutarti paskelbti savo sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Europos
centrinis bankas turi teis monms, nesilaikanioms jo reglamentuose ir sprendimuose nustatyt
sipareigojim, skirti vienkartines arba periodikai mokamas baudas.
Su Europos centriniu banku jo galiojimams priklausaniose srityse konsultuojamasi dl vis Sjungos akt
projekt ir dl vis projekt, susijusi su reglamentavimu nacionaliniu lygiu, ir jis gali pateikti nuomon.
Tarybos pirmininkas ir Komisijos narys gali dalyvauti Europos centrinio banko Valdaniosios tarybos
posdiuose be teiss balsuoti.
Tarybos pirmininkas gali pateikti Europos centrinio banko Valdaniajai tarybai svarstyti pasilymus.
Europos centrinio banko pirmininkas kvieiamas dalyvauti Tarybos posdiuose, kai Taryba svarsto su ECBS
tikslais ir udaviniais susijusius reikalus.
Europos centrinis bankas parengia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat Europos Vadov
Tarybai met praneim apie ECBS veikl ir apie pinig politik prajusiais bei einamaisiais metais. Europos
centrinio banko pirmininkas praneim pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui, kurie dl jo gali surengti
visuotin svarstym. Europos centrinio banko pirmininkas ir kiti Vykdomosios valdybos nariai Europos
Parlamento praymu arba savo pai iniciatyva gali bti iklausyti kompetentinguose Europos Parlamento
komitetuose.
Europos centrinio banko bstin yra Frankfurte.

7. Europos Investicij Bankas: sudtis, funkcijos ir galiojimai.

Europos investicij bankas priklauso 28 ES valstybms. Jis skolinasi pinigus kapitalo rinkose ir juos skolina u
nedideles palkanas ES ir kaimyninse arba besivystaniose alyse gyvendinamiems projektams, kuriais
siekiama gerinti infrastruktr, utikrinti energijos tiekim ar aplinkosaugos standartus.
Europos investicij bankas remia projektus ES alyse ir investuoja bsimosiose valstybse narse bei alyse
partnerse. Jis ne gauna pinig i ES biudeto, o skolinasi juos kapitalo rinkose. Pinigai palankiomis slygomis
skolinami projektams, kurie atitinka ES politikos tikslus. Bankas veikia nesiekdamas pelno ir skolina pinigus u
palkanas, beveik tokias paias kaip jo paties skolinimosi ilaidos.
Paslaugos
Paskolos teikiamos gyvendinamoms vieojo ir privaiojo sektori kapitalo ilaid programoms arba
projektams. J gavjai ir didiuls bendrovs, ir savivaldybs bei maosios mons.
Technin parama ekonomist, ininieri ir kit srii specialist grups teikiama technin parama papildo
EIB finansavimo priemones.
Garantijos teikiamos vairiems subjektams, pavyzdiui, bankams, iperkamosios nuomos bendrovms,
garantij staigoms, savitarpio garantij fondams, specialiosios paskirties monms ir kt.
Rizikos kapitalas praant rizikos kapitalo reikt kreiptis tiesiogiai tarpinink.
Struktra ir organizacija
 Akcininks : 28 ES alys.
Valdymas: valdytoj tarybos, direktori valdybos, Audito komiteto ir Valdymo komiteto darbas ir
atsakomybs sritys.
Kontrol ir vertinimas: banko operacij vientisumo ir patikimumo utikrinimas.
Organizacija: departamentai ir darbuotojai.
Europos investicij banko udavinys naudojantis kapitalo rinka ir savo itekliais prisidti prie darnios ir
stabilios vidaus rinkos pltros Sjungos interesui. iuo tikslu bankas, nesiekdamas pelno, teikia paskolas ir
garantijas, visuose ekonomikos sektoriuose palengvinanias projekt finansavim:
a) menkiau isivysiusi region pltros projektus;
b) projektus, skirtus monms modernizuoti ar pertvarkyti arba naujoms veiklos rims, reikalingoms vidaus
rinkos krimui ar veikimui, pltoti, kai i projekt dl j masto ar pobdio nemanoma finansuoti vien atskir
valstybi nari vairiomis turimomis lomis;
c) kelioms valstybms narms svarbius projektus, kai i projekt dl j masto ar pobdio nemanoma
finansuoti vien atskir valstybi nari vairiomis turimomis lomis.
Atlikdamas udavin, bankas sudaro palankias slygas finansuoti investicij programas, savo veikl
derindamas su struktrini fond ir kit Sjungos finansini instrument pagalba.
Bankui vadovauja ir j valdo Valdytoj taryba, Direktori valdyba ir Valdymo komitetas. Valdytoj taryb
sudaro valstybi nari paskirti ministrai. Valdytoj taryba nustato Banko kreditavimo politikos bendrsias
nuorodas atsivelgdama Sjungos tikslus. Valdytoj taryba utikrina, kad mintos nuorodos bt
gyvendintos. Be to, Valdytoj taryba:
a) nusprendia, ar didinti pasirayt kapital
b) nustato principus, taikomus finansavimo operacijoms, kuri imamasi vykdant banko udavinius;
c) vykdo numatytus galiojimus, susijusius su Direktori valdybos ir Valdymo komiteto nari paskyrimu ir
atstatydinimu;
d) priima sprendimus dl ne valstybi nari teritorijose vykdytin investicij operacij visiko ar dalinio
finansavimo suteikimo ir kt.
Pagal Sutart ir Statut Valdytoj taryba yra kompetentinga vieningai nusprsti dl Banko operacij
sustabdymo, o prireikus, dl jo likvidavimo.
Direktori valdyba priima sprendimus dl finansavimo, ypa paskol ir garantij forma, suteikimo bei paskol
mimo; ji nustato teikiam paskol palkan normas ir komisinius bei kitus mokjimus. Remdamasi
kvalifikuota bals dauguma priimtu sprendimu, ji gali kai kurias savo funkcijas perduoti Valdymo komitetui. Ji
nustato tokio perdavimo slygas bei priiri jo vykdym.
Direktori valdyba rpinasi tinkamu vadovavimu Bankui; ji utikrina, kad Bankas bt valdomas vadovaujantis
Sutari ir Statuto nuostatomis bei Valdytoj tarybos nustatytomis bendrosiomis nuorodomis.
Direktori valdyb sudaro dvideimt atuoni direktoriai ir atuoniolika pakaitini direktori.
Direktorius penkeriems metams skiria Valdytoj taryba, po vien pasilant kiekvienai valstybei narei ir vien
Komisijai.
Valdymo komitet sudaro pirmininkas ir atuoni pirmininko pavaduotojai, kuriuos eeriems metams skiria
Valdytoj taryba Direktori valdybos silymu. Jie gali bti paskirti kitai kadencijai. Valdytoj taryba vieningai
gali keisti Valdymo komiteto nari skaii. Valdymo komitetas, pavaldus pirmininkui ir priirimas Direktori
valdybos, yra atsakingas u Banko einamj veikl.
Jis rengia Direktori valdybos sprendimus, ypa susijusius su finansavimo, ypa paskol ir garantij forma,
teikimu bei paskol ir garantij teikimu, utikrina i sprendim gyvendinim. Komitetas, kur sudaro ei
nariai, Valdytoj tarybos paskirti pagal j kompetencij, patikrina, ar Banko veikla atitinka geriausi
bankininkysts praktik, ir atsako u jo sskait audit. Komitetas kasmet nustato, ar Banko operacijos buvo
tinkamai vykdomos ir ar deramai tvarkomos finansins apskaitos knygos. iuo tikslu jis patikrina, ar Banko
operacijos buvo vykdomos laikantis Statute ir Darbo tvarkos taisyklse nustatyt formalum ir procedr.
Komitetas patvirtina, kad finansins ataskaitos ir kita finansin informacija, idstyta Direktori valdybos
parengtose met ataskaitose, pateikia tikr ir teising vaizd apie Banko turto ir sipareigojim finansin padt
bei jo operacij rezultatus ir nagrinjam finansini met pinig srautus.
Europos investicij banko bstin yra Liuksemburge.