1. Vieningos Europos idjos po antrojo pasaulinio karo.

Federalistinis ir unionistinis
poiris.

1948 m. Hagos kongrese buvo Tarptautinis judjimas u viening Europ, kurio komitetas ikl
reikalavim sukurti ekonomin ir politin sjung. Buvo manoma, kad is judjimas turt bti
atviras visoms Europos tautoms su slyga, kad jos gyvena demokratinse sistemose ir kad jos
galt sipareigoti, kad laikytsi mogaus Teisi Chartijos. is reikalavimas buvo i dalies
pateisintas 1948 metais krus Europos Taryb (ET). Pastaroji organizacija yra atsakinga u
mogaus teisi krim.

Pranczijos usienio reikal ministras Robertas umanas ir jo bendradarbis an Mone pareng

plan, kuriuo buvo siekiama sujungti Pranczijos, Vokietijos ir kit to norini ali anglies ir plieno
pramon. is planas praktikai ir buvo apie tai, kaip reikt sukurti Europos anglies ir plieno
bendrij. Vadovaujantis Roberto umano planu reikjo integruoti ir kitas Europos
bendradarbiavimo sritis.

1955 m. vyko Mesino konferencija. Joje buvo pristatytas ir aptariamas Spako planas, kuriuo turjo
bti kurta bendroji rinka ir ekonomin bendrija. 1957 m. sudarytos sutartys, kuriomis buvo
ipltotas Roberto umano planas.

EAEB sutartis skirta atomins energijos klausimais, ypatingai orientuojantis saugumo klausimus,
mechanizmus, kaip turt bti utikrintas saugumas. EAEB sutarties priedas nr. 1 duoda isam
sra produkt, kurie patenka i sutart.

Europos Bendrija, kurdama bendrj rink bei Ekonomin ir pinig sjung ir gyvendindama 3 bei
4 straipsniuose nurodytas bendros politikos kryptis arba veikl, kelia sau udavin visoje Bendrijoje
skatinti darni, subalansuot ir tolygi ekonomins veiklos pltr, aukto lygio uimtum ir
socialin apsaug, moter ir vyr lygyb, tvar ir neinfliacin augim, didel konkurencingum ir
ekonomins veiklos rezultat konvergencij, aukto lygio aplinkos apsaug ir jos kokybs gerinim,
gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybs gerjim bei valstybi nari ekonomin ir socialin sanglaud
bei solidarum.

Bendroji prekybos politika EB pati reguliuos prekybos santykius su treiosiomis alimis, sjungos
viduje laisvas preki judjimas.

Siekiant 2 straipsnyje ikelt tiksl, kaip numatyta EB sutartyje ir laikantis joje nustatyt termin,
Bendrijos veiklos sritys yra ios:

a) muit ir preki importo bei eksporto kiekybini apribojim ir vis kit lygiaverio poveikio
priemoni tarp valstybi nari udraudimas;
b) bendra prekybos politika;
c) vidaus rinka, pasiyminti klii laisvam preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimui tarp
valstybi nari panaikinimu;
 d) priemons, susijusios su asmen atvykimu ir judjimu, kaip numatyta IV antratinje
dalyje;
e) bendra politika ems kio ir uvininkysts srityje;
f) bendra politika transporto srityje;
g) sistema, utikrinanti, kad konkurencija vidaus rinkoje nebt ikraipoma;
h) toks valstybi nari statym derinimas, koks reikalingas bendrajai rinkai veikti;
i) skatinimas derinti valstybi nari uimtumo politik, kad sukrus suderint uimtumo
strategij ji tapt veiksmingesn;
j) Europos socialin fond apimanti politika socialinje srityje;
k) ekonomins ir socialins sanglaudos stiprinimas;
l) politika aplinkos srityje;
m) Bendrijos pramons konkurencingumo didinimas;
n) mokslini tyrim ir technologij pltros skatinimas;
o) transeuropini tinkl krimo ir pltros skatinimas;
p) naas siekiant aukto lygio sveikatos apsaugos;
q) naas siekiant vietimo bei profesinio mokymo ir valstybi nari kultr klestjimo;
r) politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje;
s) ujrio ali ir teritorij asociacija, kad bt pleiama prekyba ir kartu skatinama
ekonomin bei socialin pltra;
t) naas stiprinant vartotoj apsaug;
u) priemons energijos, civilins saugos ir turizmo srityse.

Tiek BUSP, tiek PTB nuostatos reglamentuotos ES steigimo sutartyje.

EB, EAEB, ES steigimo sutartys yra laikomos ES Gausiausiai atstovauta vadinamiesiems

federalistams, kurie norjo JAV arba veicarijos pavyzdiu kurti Europos valstybi federacij, kuri
turt supranacionalin vyriausyb. 1946 m. gruod federalistai kr visus vienminius emyne
vienijusi organizacij (Union Europeenne des Federalistes UEF). Kita takinga Europos judjimo
srove tapo V. erilio iniciatyva 1947 m. gegu kurtas vadinamasis unionist sjdis Vieningos
Europos judjimas (United Europe Movement UEM). Save laikydami realistais ir pragmatikais,
unionistai atmet bet kok supranacionalum ir pasisak u tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu
pagrst nacionalini valstybi sjung.

2. Vakar Europos valstybi glaudesnio bendradarbiavimo prielaidos.

Pranczijos ir Vokietijos sutaikymas,

Bendros rinkos suvienijimas,
Laisvos prekybos erdvs sukrimas,
Muit ir kit kiekybini apribojim panaikinimas, muit tarifo vedimas,
Tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas,
moni, paslaug ir kapitalo judjimo utikrinimas,
Vieningos konkurencins sistemos vedimas,
Tarpvalstybins organizacijos, turjusios aiki supranacionalini bruo sukrimas,
 Bendrosios ems kio ir prekybos politikos sukrimas.

3. Politinio, gynybinio bei ekonominio bendradarbiavimo pavyzdiai (kokios tarptautins

organizacijos tuo metu buvo kurtos? Mokkite bent trumpai jas apibdinti).

Europos Ekonomin Bendrij (EEB), kurios tikslai: muit ir kit kiekybini apribojim
panaikinimas, vieningo muit tarifo vedimas, bendra usienio prekybos politika, laisvo moni, paslaug ir
kapitalo judjimo utikrinimas, bendra agrarin politika, vieningos konkurencins sistemos vedimas, teiss
harmonizavimas;

Europos atomins energetikos bendrij (Eurotomas), kurios pagrindiniai udaviniai: tyrimai ir

mokslini ini propagavimas, vieningos saugumo normos, apsirpinimas rda, degiomis mediagomis,
investicij skatinimas, bendros branduolins energetikos rinkos sukrimas.

4. Roberto umano planas.

Robertas umanas ikl idj, konkreiai - Vokietijos Federacinei Respublikai ir bet kuriai kitai
to pageidaujaniai Europos valstybei pasil sujungti j turimus angli ir plieno iteklius Europos angli ir
plieno bendrij (EAPB). Tuo metu niekas neinojo, jog jai buvo lemta tapti pirmja i trij Europos
Bendrij - kartu su Europos ekonomine bendrija (EEB) ir Europos atomins energetikos bendrija
(Euratomu). Europos Anglies ir Plieno Bendrija (EAPB) pradjo savo veikl 1952 m. ir apjung jau 6
valstybes: Pranczij, Vokietij, Italij ir Beneliukso alis. ios bendrijos krimas tapo realiu vienijimosi
ingsniu yminiu naujos eros pradi.

umano paskelbtoje deklaracijoje buvo tikimasi, kad kurta EAPB pads sureguliuoti santykius
tarp Pranczijos ir Vakar Vokietijos bei formuoti bendr rink. Jau tada buvo aiku, kad ateityje bendroji
rinka turs bti iplsta kitas ekonomines sferas.

5. Europos Angli ir Plieno bendrija. Valstybs steigjos. Sutarties tikslai.

steigta 1951 m. Paryiaus sutartimi Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Pranczijos ir VFR.
Steigimo idjos autorius Pranczijos usienio reikal ministras R. umanas. Pagrindinis bendrijos
tikslas buvo sukurti bendrj angli ir plieno rink, panaikinti kiekybinius apribojimus, muitus ir
mokesius.

6. Planas sukurti Europos gynybos bendrij (Pleveno planas) ir Europos politin

bendrij.

The Pleven Plan was a 1950 for an army for Western Europe. It never went into effect. The plan was
proposed in October 1950 by the French premier Ren Pleven, drafted mainly by Jean Monnet to
create a supranational European Army as part of a European Defence Community (EDC).[1] The EDC
was to include West Germany, France, Italy, and the Benelux countries. The United States would be
excluded. It was a competitor to NATO (in which the U.S. played the dominant role), with France
playing the dominant role. Just as the Schuman Plan was designed to end the risk of Germany having
the economic power to make war again, the Pleven Plan and EDC were meant to prevent the same
possibility. The United Kingdom refused to join.[2]
According to the Pleven Plan, the European Army was supposed to be composed of military units from
the member states, and directed by a council of the member states ministers. Despite the central role
for France, the French Assembly refused to ratify the EDC Treaty. It feared the loss of national
sovereignty in security and defense, and thus a truly supranational European Army could not be
tolerated by Paris.[3] However, because of the strong American interest in a West German army, a draft
agreement for a modified Pleven Plan, renamed the European Defense Community (EDC), was ready
in May 1952, with French support. The new EDC treaty was signed on 27 May 1952, but the plan never
went into effect. Instead Germany was admitted into NATO.[4]

7. Europos Ekonomins Bendrija, Euratomo bendrija. Valstybs steigjos. Steigimo

sutartys. Tikslai. Suteikta kompetencija.

1957 m. kovo 25 d. Romoje Europos atomins energijos bendrij (Euratomas, European

Atomic Community),

1957 m. kovo 25 d. Romoje nuo 1958 m. sausio 1 d. Europos ekonomin bendrij

(European Economic Community)

Romos sutartis 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirayta sutartis, kuria buvo steigta Europos
ekonomin bendrija.
Suvestinis Europos aktas 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirayta (sigaliojo
1987 m. liepos 1 d.) sutartis, perirjusi ir padariusi pakitimus Europos Bendrij steigimo
sutartyse.

8. Ekonomins integracijos formos: laisvosios prekybos zona ir muit sjunga, bendroji

rinka, ekonomin, pinig ir politin sjunga. Dmesio: inoti esminius bendros rinkos
principus.
9. Europos Bendrij specifika. Virnacionalikumas. Bendrijos metodas ir
tarpvyriausybinio bendradarbiavimo metodas.
10. Europos Bendrij institucijos. 1965 m. Susiliejimo sutartis.
11. Kodl tarp EB steigj nebuvo Jungtins Karalysts? Kokiu ekonomins integracijos
keliu ji pasuko? Europos laisvos prekybos asociacija (ELPA).
12. EB intregraciniai sunkumai. 1965 m. Liuksemburgo kompromisas
13. Europos politinio bendradarbiavimo (EPB) sistemos sukrimas.
14. Pirmoji ir antroji Europos Bendrij pltra.