MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

TEISS FAKULTETO
KONSTITUCINS TEISS KATEDRA

ES KONSTITUCINS TEISS PROGRAMOS

PRIEDAS - SEMINAR UDUOTYS

I TEMA.
Europos integracija, tikslai ir raida. Steigimo sutartys ir j pakeitimai.

1 SEMINARAS.
EUROPOS BENDRIJ SUKRIMAS: PRIEASTYS, TIKSLAI, STEIGIMO SUTARTYS,
VIRNACIONALIKUMAS (BENDRIJOS METODAS).

1. Vieningos Europos idjos po antrojo pasaulinio karo. Federalistinis ir unionistinis poiris.

2. Vakar Europos valstybi glaudesnio bendradarbiavimo prielaidos.
3. Politinio, gynybinio bei ekonominio bendradarbiavimo pavyzdiai (kokios tarptautins
organizacijos tuo metu buvo kurtos? Mokkite bent trumpai jas apibdinti).
4. Roberto umano planas.
5. Europos Angli ir Plieno bendrija. Valstybs steigjos. Sutarties tikslai.
6. Planas sukurti Europos gynybos bendrij (Pleveno planas) ir Europos politin bendrij.
7. Europos Ekonomins Bendrija, Euratomo bendrija. Valstybs steigjos. Steigimo sutartys.
Tikslai. Suteikta kompetencija.
8. Ekonomins integracijos formos: laisvosios prekybos zona ir muit sjunga, bendroji rinka,
ekonomin, pinig ir politin sjunga. Dmesio: inoti esminius bendros rinkos principus.
9. Europos Bendrij specifika. Virnacionalikumas. Bendrijos metodas ir tarpvyriausybinio
bendradarbiavimo metodas.
10. Europos Bendrij institucijos. 1965 m. Susiliejimo sutartis.
11. Kodl tarp EB steigj nebuvo Jungtins Karalysts? Kokiu ekonomins integracijos keliu ji
pasuko? Europos laisvos prekybos asociacija (ELPA).
12. EB intregraciniai sunkumai. 1965 m. Liuksemburgo kompromisas
13. Europos politinio bendradarbiavimo (EPB) sistemos sukrimas.
14. Pirmoji ir antroji Europos Bendrij pltra.

2 SEMINARAS.
EUROPOS BENDRIJ REFORMOS. EUROPOS SJUNGOS KRIMAS. EUROPOS
SJUNGOS REFORMA.
1. Ivardinkite reform sutartis. Kuo skiriasi steigimo sutartis ir reform sutartis.
2. Kokie yra bendri vis reform sutari tikslai. Mokkite apibdinti kiekvienos reform
sutarties esmines naujoves.
3. Europos Sjungos sukrimas. Mastrichto sutartis.
4. ES trij ramsi sistema. Kuo pirmasis ramstis yra ypatingas, palyginus su kitais dviem.
5. ES Konstitucija ir Lisabonos sutartis.
6. ES struktra po Lisabonos sutarties.
7. Su kokiais pagrindiniais ikiais ES susiduria iandien?
II TEMA. Europos Sjungos institucijos.

3 SEMINARAS.
EUROPOS PARLAMENTAS, TARYBA, EUROPOS KOMISIJA IR EUROPOS VIRNI
TARYBA.

Ruodamiesi seminarui, sitikinkite, kad kiekvien i vardint ES institucij galite apibdinti

pagal iuos kriterijus (pagal galiojani taikytinos pirmins teiss akt redakcij):
a. Sudtis ir skyrimo tvarka
b. Skyrimo tvarkos politin reikm
c. institucij funkcijos (k jos veikia)
d. j galiojimai (k gali veikti realizuodamos savo funkcijas)
e. institucins naujovs Lisabonos sutartyje.

1. Europos Parlamentas. Kuo i ES institucija yra unikali? Ar tokio tipo institucija bdinga
tarpvyriausybinms tarptautinms organizacijoms? Kodl laikui bgant buvo stiprinamos EP
galios? Ombudsmeno institucija Europos Parlamente.
2. Taryba. Coreperis.
3. Europos Komisija. Kodl EK gali bti laikoma ES vykdomja valdia? Kodl svarbu, kad
komisarai bt nepriklausomi nuo savo alies vyriausybs?
4. Europos Virni Taryba. Kas laikoma ios institucijos pradia? Kada i institucija tampa
formalia ES institucija?
5. Audito Rmai.

4 SEMINARAS
EUROPOS SJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS, PATARIAMOSIOS IR
SPECIALIOSIOS ES INSTITUCIJOS.

1. Europos Sjungos teism sistema. ES S 19 str.

2. ESTT reforma: kada ir kodl steigtas PIT, Tarnautoj teismo steigimas (steigimo teisinis
pagrindas, steigimo prieastys, specialioji jurisdikcija), 2015 m. ESTT reforma (r.
Reglamentas 2015/2422, kuriuo i dalies keiiamas Protokolas Nr. 3 dl Europos Sjungos
Teisingumo Teismo statuto).
3. TT ir BT: sudtis, teisj skyrimo tvarka, reikalavimai teisjams, jurisdikcija, pagrindins
TT ir BT jurisdikcijos atskyrimo taisykls.
4. Europos Sjungos patariamosios institucijos Region komitetas ir Europos Socialini
Reikal Komitetas: sudtis, skyrimo tvarka, funkcijos.
5. Europos Centrini Bank sistema ir Europos Centrinis Bankas: sudtis, funkcijos ir
galiojimai.
6. Europos Investicij Bankas: sudtis, funkcijos ir galiojimai.

5 SEMINARAS
PRAKTINS UDUOTYS 3 IR 4 SEMINAR TEMATIKA

1. Nuvykstate Airij, kurioje norite sidarbinti finans konsultantu vienoje valstybs monje.
Taiau paaikja, kad js neatitinkate vienos i konkurso slyg t.y. neturite diplomo gyto
Airijoje. Js manote, kad tokia konkurso slyga yra diskriminacin dl pilietybs ir nra suderinama
su ES laisvo darbuotoj judjimo reikalavimais. Norite savo teises, kylanias i ES teiss, ginti
teismine tvarka.
Klausimai: vardinkite gino alis, suformuluokite iekinin reikalavim. Nurodykite koks
teismas, turi jurisdikcij dl io gino: nacionalinis ar ESTT?
2. B Agropolis, usiimanti ekologine emdirbyste, nesilaiko ES teisje nustatyt reikalavim
ekologinei emdirbystei, pavyzdiui, bendrovs pasliai nutol nuo plento 20 m atstumu, nors ES
teis reikalauja ne maiau kaip 100 m. Ar EK galt B Agropolio atvilgiu pradti
paeidimo procedr (258), priimti sprendim dl paeidimo ir /ar skirti pinigin baud?

3. Europos Komisija pradjo paeidimo procedr prie valstyb nar, kaltindama j paeidus ES
reglament. Valstyb nar nesutinka su EK kaltinimais, todl EK kreipiasi TT, pateikdama iekin
dl sipareigojim nevykdymo pagal SESV 258 str. EK silo Teismui skirti valstybei narei pinigin
baud. Klausimas: ar TT, jei konstatuot paeidim, galt skirti pinigin baud valstybei?

4. Ar Lietuvos Aukiausio teismo bei LR Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai gali

bti skundiami ESTT (TT arba BT)?

5. EP Ombudsmen kreipiasi LR valstybs nars pilietis su skundu prie LR Nacionalin

mokjimo agentr prie ems kio ministerijos ir prao Ombudsmeno iirti, ar agentra,
skirstydama param kaimo pltrai, nepaeid ES Reglamento Nr. 1305/2013 dl paramos kaimo
pltrai. Pareikjas nurodo, kad, skiriant param, dl kurios jis buvo kreipsi, buvo paeistas gero
administravimo principas (nebuvo paaikinta, kokie dokumentai, teikiant praymus yra reikalingi
(informacija pateikiama tik tinklapyje, o odiu darbuotojai nekonsultuoja) neatsivelgiama
paraikos pateikimo termino praleidimo svarias prieastis ir kt.). Klausimas: Ar Ombudsmenas
turi galiojimus tok skund tirti? Jeigu nei, kokie bt galimi galimai paeist teisi gynimo
mechanizmai?

6. Suraskite nors vien pavyzd, iliustruojant Ombudsmeno tiriamus skundus?

7. EK priima sprendim skirti 50 mlj. EUR baud tarptautinei bendrovei dl jos dalyvavimo
karteliniame susitarime. Bendrov nesutinka su paskirta bauda ir mano, kad bauda turt bti
sumainta 50 proc., kadangi bendrov EK buvo pateikusi informacij apie kartel. EK teigia, kad
bendrovs suteikta informacija buvo itin abstraktaus turinio, todl nesutinka sumainti baudos.
Klausimai: Ar EK turjo teis skirti baud? Ar bendrovs ir EK ginas galt bti
nagrinjamas teisme, jei taip, kokiame?

8. Lietuva, vykdydama TT sprendim, kuriame teismas konstatavo, kad Lietuva, drausdama

registruoti deiniavairius automobilius, paeid ES teis (konkreiai SESV 34 str.), panaikino
Saugaus eismo automobili keliais statyme numatyt draudim registruoti tokius automobilius,
taiau kartu nustat specialias eismo saug utikrinanias priemones, t.y. reikalaujama, kad tokiuose
automobiliuose bt rengta netiesioginio matymo ranga, skirta vairuotojo priekiniam matomumui
pagerinti: periskopiniai priekinio vaizdo veidrodiai ir kamera su monitoriumi. Vyriausybs
nutarime numatyti detals reikalavimai dl statyme numatyt rengini technini parametr.
Paaikja, kad numatytus techninius parametrus atitinka tik vieno gamintojo t.y. Lietuvos mons,
gaminiai, kuri kaina enkliai virija kitus panaaus pobdio kit gamintoj gaminius. Kyla
abejons, ar naujasis teisinis reguliavimas vl gi nepaeidia laisvo preki judjimo taisykli
(primenu, kad bet kokie prekybos ribojimai turi bti taikomi laikantis proporcingumo principo), o
taip pat ES konkurencijos taisykli dl valstybs pagalbos.
Klausimas: kokie iuo atveju bt galimi teisiniai mechanizmai, kuri pagalba galima bt
isiaikinti, ar Lietuvos naujasis teisinis reguliavimas, suderinamas su SESV 34 str. bei
konkurencijos taisyklmis. Iekodami atsakymo klausim pagalvokite, ar Lietuvos
nacionaliniai teismai, turt jurisdikcij sprsti, ar Lietuva tokiu atveju nepaeid ES teiss?
Atitinkamai pagalvokite, ar toki jurisdikcij turi ESTT, EK ?

III TEMA. ES teiss altiniai, j ypatumai.

6 SEMINARAS ES PIRMIN IR ANTRIN TEIS
I. ES pirmins teis:
1.1. Pirmins teiss svoka.
1.2. Ivardinkite pirmins teiss aktus.
1.3. Pirmins teiss vieta ES teiss akt hierarchijoje
1.4. Pirmins teiss keitimo tvarka. Pirmins teiss galiojimas laike ir erdvje.
1.5. Ar ESTT gali tikrinti ex ante ir/ar post ante pirmins teiss teistum?
1.6. Kokiai ES altini kategorijai priskirsime ES Pagrindini teisi chartij?
1.7. Kokiai ES altini kategorijai priskirsime EEE susitarim?
II. ES antrin teis:
2.1. Antrins teiss svoka
2.2. Antrins teiss akt klasifikacija pagal Lisabonos sutart. Paaikinkite ios klasifikacijos
kriterijus.
2.3. gyvendinimo teiss aktas. Deleguotasis teiss aktas
2.4. Teisin hierarchija tarp antrins teiss akt.
2.5. Ar reglamentas, direktyva, sprendimas priskiriami prie statymo gali turini teiss akt ar
prie statymo galios neturini?
2.6. Reglamento svoka ir poymi detalizavimas. inokite tiesioginio taikymo svok. Byla 34/73,
Variola.
2.7. Direktyva:
2.7.1. svoka
2.7.2. direktyvos privalomumo specifika
2.7.3. k reikia, kad direktyva nra tiesioginio taikymo teiss aktas
2.7.4. valstybs nars pareigos dl direktyvos gyvendinimo. Tinkamo direktyvos gyvendinimo
reikalavimai.
2.7.5. kokios pasekms gali kilti valstybei narei paeidus tinkamo direktyvos gyvendinimo
reikalavimus?
2.8. Sprendimo svoka
2.9. Kiti ES antrins teiss aktai. Antrins teiss aktai priimami BUSP srityje.
2.10. Reikalavimai dl antrins teiss akt primimo
Ji priimancios institucijos turi kompetencija tureti ji priimti, turi laikytis proceduriniu reikalavimu,
negali pazeisti jokios ES teises normos, piktnaudziavimas igaliojimais

III. Praktins uduotis:

3.1. Lietuva prim statym, kuriame paodiui atkartojo ES Reglamento nuostatos. Ar Lietuva
pasielg tinkamai. Argumentuokite (atsakym pagrskite ESTT praktika).

3.2. Perskaitykite ir pasakykite, ar pateikti norm pavyzdiai, yra i reglamento ar direktyvos?

Atsakym pagrskite.
Valstybs nars, remdamosi moksliniais rodymais, draudia pateikti rinkai tabako gaminius,
kuriuose pried kiekis yra toks, kad vartojimo metu ymiai ar imatuojamai padidja tabako
gaminio toksinis ar priklausomyb sukeliantis poveikis.
Valstybs nars utikrina, kad vino, kadmio, gyvsidabrio ir heksavalentinio chromo bendra
koncentracija pakuotje ar sudedamosiose pakuots dalyse neviryt 600 ppm svorio.
Darbuotojui, jei jis yra valstybs nars pilietis, turi bti sudarytos tos paios darbinimo ir
darbo slygos, kaip ir pilieiui tos valstybs nars, kurioje jis dirba, nepaisant jo pilietybs,
 ypa nustatant atlyginim ir atleidiant i darbo, o bedarbysts atveju grinant arba vl
priimant darb.

3.3. Lietuva, gyvendindama Direktyvos 2004/38 dl laisvo asmen judjimo 2 str. 2 dal, kuris
tvirtina Sjungos pilieio eimos nario svok t.y. nustato, kad:
2. eimos narys tai:
a) sutuoktinis;
b) partneris, su kuriuo Sjungos pilietis sudar registruot partneryst, remiantis valstybs nars
teiss aktais, jei priimanioji valstyb nar traktuoja registruot partneryst kaip lygiavert
santuokai ir laikantis atitinkamuose priimaniosios valstybs nars teiss aktuose nustatyt
reikalavim;
c) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrim tiesioginiai palikuonys, kuriems
nesukak 21 met amiaus, arba ilaikytiniai;
d) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrim ilaikomi tiesioginiai giminaiiai,
esantys aukiau pagal giminysts linij;
LR Usieniei teisins padties statyme i esms paodiui atkartojo ios direktyvos norm,
taiau dl c punkto, atsivelgdama tai, kad pagal LR teiss aktus, asmuo laikomas pilnameiu nuo
18 m., nustat:
pilieio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrim tiesioginiai palikuonys,
kuriems nesukak 18 met amiaus.
Klausimas: vertinkite, ar Lietuva direktyvos norm gyvendino tinkamai?

3.4. ES direktyvos 2004/38 dl laisvo asmen judjimo daugelis nuostat yra konkreios ir tikslios.
Pavyzdiui, Direktyvos 2 str. yra pateikiama Sjungos pilieio eimos nario svoka, nurodant,
kad eimos nariais yra: a) sutuoktinis b) vaikai, kuriems nesukak 21 met amiaus, arba
ilaikytiniai;. c) pilieio ir sutuoktinio ilaikomi tiesioginiai giminaiiai, esantys aukiau pagal
giminysts linij. Lietuvos statym leidjas, neperkl dalies ios direktyvos nuostat
nacionalin teis, o tiesiog LR usieniei teisins padties statyme pateik nuorod
direktyv. Anot, Lietuvos, toks direktyvos perklimas yra tinkamas, kadangi direktyvos
normos formuluojamos tiksliai ir aikiai, todl asmenys, apie savo teises gali suinoti i paios
direktyvos, kuri, be to, statyme daroma nuoroda.
vertinkite: ar toks direktyvos gyvendinimas bt tinkamas? (atsakym
argumentuokite).

3.5. EK kaltina Lietuv paeidus notifikavimo dl direktyvos gyvendinimo pareig. K i pareigia

reikia ir kokios gali kilti pasekms Lietuvai u tok paeidim?

3.6. Atitinkamoje ES direktyvoje buvo numatytas dviej met terminas jos perklimui nacionalin
teis. Lietuva nespjo direktyvos perkelti laiku. Ji nurodo, kad direktyva yra labai plati savo
apimtimi ir jos nuostat gyvendinimas reikalauja itin detalaus pasirengimo (konsultacij su
ekspertais, ilgo svarstymo darbo grupse ir pan.), be to LR Seimo darbo grafikas buvo itin
intensyvus, dl ko laiku nespjo priimti reikiam statym. To paskoje EK kreipsi prie
Lietuvos Respublik TT su iekiniu dl sipareigojim nevykdymo pagal SESV 258 str.? Ar
Lietuva galt pateisinti vlavim gyvendinti direktyv, remiantis nurodytu
pasiteisinimu?

3.7. B Agropolis, usiimanti ekologine emdirbyste, nesilaiko ES direktyvoje nustatyt

reikalavim ekologinei emdirbystei, pavyzdiui, bendrovei priklausantys pasliai nutol nuo
plento 20 m atstumu, nors direktyva reikalauja ne maiau kaip 100 m.
Klausimas: ar B Agropolis gali bti kaltinamas paeids direktyvos
reikalavimus? Atsakym pagrskite.
3.8. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, nustatanios Bendrijos veiksm
pagrindus siekiant tausiojo pesticid naudojimo 9 str. numatyta, kad Valstybs nars utikrina,
kad purkimas i oro bt udraustas. Direktyvos baigiamosiose nuostatose nustatytas
direktyvos gyvendinimo nacionalin teis terminas - ne vliau kaip 2011 m. gruodio 14 d.
2010 m. (II variantas 2013 m.) Prekybos bendrov IKI, pirkdama ems kio produkcij i
vairi tiekj, suino, kad ems kio bendrov Agropolis, kuri IKI tiekia vairias
daroves, reguliariai naudoja purkim i oro. Todl IKI ne tik nori atsisakyti io tiekjo, bet
ir grinti vis likusi io tiekjo produkcij. B Agropolis su tuo nesutinka ir reikalauja
IKI vykdyti sutart, nurodydama, kad LR statymai nenumato draudimo purkti i oro.
Klausimas: ar bendrov IKI gali remtis direktyva prie B Agropolis.

7 SEMINARAS KITI ES TEISS ALTINIAI

I. Bendrieji teiss principai, kaip ES teiss altinis. ESTT praktika dl bendrj teiss princip
taikymo: teist lkesi principas, teisinio tikrumo, proporcingumo, nediskriminacijos.
2. ES sudarytos tarptautins sutartys ES teiss altinis.
3. ESTT sprendimai kaip ES teiss altinis. Precedento problema.
4. mogaus teisi apsauga ES:
4.1. Kada ir kodl pagrindins mogaus teiss tampa ES teisins sistemos dalimi ?
4.2. Mastrichto, Amsterdamo ir Lisabonos sutari vestos naujovs ES mogaus teisi apsaugos
srityje.
4.3. ETK svarba ir teisinis statusas ES teiss sistemoje. ETT ir ESTT bendradarbiavimas.
Bosphorus doktrina.
4.4. ES pagrindini teisi chartija: teisinis statutas, tvirtintos teiss, taikymo apimtis ir sveika su
ETK.
4.5. ES prisijungimas prie ETK: prisijungimo teisinis pagrindas, prisijungimo pridtin vert, TT
Nuomon 2/13.

IV TEMA. ES antrini teiss akt primimas. Institucij gali pasidalijimas priimant teiss
aktus. Antrini teiss akt teistumo kriterijai

8 SEMINARAS KOMPETENCIJOS PASIDALIJIMAS TARP ES IR VALSTYBI NARI

1. ES ir valstybi nari kompetencijos pasiskirstymo problemos ir j sprendimas Lisabonos
sutartimi.
2. Subsidiarumo ir proporcingumo princip samprata ir taikymas, vertinant Lisabonos sutarties
naujoves.
3. Udaviniai:

1 udavinys
EB ikyla poreikis priimti teiss akt, kuris reglamentuot leistinas pieno melimo technologijas,
kokiomis slygomis galima laikyti meliamas karves ES alyse, j laikymo slygas, paar kiek ir
kokyb bei subsidijas kininkams u tai, jei jie usiims ekologikai varia gyvulininkyste. Kas gali
silyti priimti teiss akt, kas gali j priimti, kurio pirmins teiss akto/jo straipsnio pagrindu,
pagal koki procedr?
Suinojusi apie i iniciatyv Slovnija paskelbia, kad ji yra grietai prie io teiss akto primim,
nes juo visikai neatsivelgta gyvulininkysts ki padt naujosiose valstybse narse ir juo
siekiama tik dar labiau sustiprinti senj valstybi nari ki ekonomin padt suteikiant jiems tik
dar daugiau konkurencinio pranaumo. Slovnijos pozicij paremia visos naujos ES nars.
Ar aptartas teiss aktas gals bti priimtas nepriklausomai nuo to, kad visos naujos valstybs nars
jam prietarauja?
2 udavinys
Taryba prim direktyv Nr. 93/204, remdamasi EB sutarties 137 str. Direktyva, inter alia, numato,
kad vidutinis darbo laikas negali trukti ilgiau nei 48 val. per savait, kad darbuotojas turi teis
minimal poilsio laik bei teis keturi savaii per metus mokamas atostogas. Direktyva turjo
bti gyvendinta iki 2005 m. sausio 15 d., taiau Alonija, ES nar nuo 2004 m. gegus 1 d., j
ignoravo, laikydama, kad ji priimta neteistai priimant direktyv prie j balsavo 2 valstybs
nars, skaitant ir Alonij.
vertinkite, ar direktyva buvo priimta teistai.

9 SEMINARAS ES ANTRINI TEISS AKT PRIMIMO PROCEDROS

1. Teiss akt primimo procedr supaprastinimas, demokratijos ir skaidrumo stiprinimas

Lisabonos sutartimi.
2. Teiss akt leidybos iniciatyvos teiss subjektai. Iniciatyva dl iniciatyvos teis. ES piliei
iniciatyva ir reikalavimai pagal ES S 11(4) str. ir Reglament 211/2011.
3. prasta teiskros procedra: SESV 294 str. EK, Tarybos ir EP galios ioje procedroje.
4. Speciali teiskros procedra:
4.1. Pritarimo procedra
4.2. Konsultacin procedra
4.3. Taryba galios priimti teiss aktus be EP
4.4. EK galios priimti teiss aktus savarankikai
5. Deleguotoji teiskra.

V TEMA. Nacionalini teism vaidmuo utikrinant ES teiss gyvendinim. Virenybs

principas. Tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. Netiesioginis veikimas.

10 SEMINARAS ES TEISS VIRENYBS PRINCIPAS

I. Bendri klausimai, kuriuos turite prisiminti i teiss teorijos ir tarptautins (vieosios) teiss:
1.1. Prisiminkite pagrindines teiss norm kolizijos taisykles: lex superior derogat legi inferiori,
lex posterior derogat legi priori, lex specialis derogat legi generali
1.2. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari vieta Lietuvos teiss sistemoje (skaitykite: V.
Vadapalas. Tarptautin teis, 2006, 61-73.)
II. Pagrindins virenybs principo taisykls:
2.1. Taikymo ar galiojimo virenyb?
2.2. Virenybs principo taikymo apimtis.
2.3. Virenybs principo pagrindimas.
2.4. Kokios pareigos i virenybs principo kyla valstybs valdios institucijoms, skaitant
teismams? Ar virenybs principas pareigoja valstybs administracines institucijas?
2.5.Virenybs principo taikymas nacionaliniuose teismuose: Simmenthal byla C-106/77,
Factortame (I) byla C-213/89.
III. Virenybs principas ESTT praktikoje:
3.1.Van Gend en Loos byla. Kuo ji svarbi virenybs principui?
3.2. Costa/Enel byla: faktins bylos aplinkybs ir gino ali argumentai, ESTT argumentai,
pagrindiantys ES teiss virenybs princip;
IV. ES teis ir valstybi nari konstitucijos:
4.1. Ar prietaravimas tarp Konstitucijos ir ES teiss praktikoje yra realus? Pagalba: pvz, r. Tanja
Kreil byla C-258/98.
4.2. Internationalle Handelsgeselschaft byla: faktins bylos aplinkybs, gino ali argumentai,
ESTT argumentai ir sprendimas
4.3. Pateikite pavyzdius valstybi nari, kurios pripasta ES teiss virenyb prie j Konstitucij
ir valstybi nari, kurios nepripasta?
V. ES teiss virenybs principas ir valstybi nari sudarytos tarptautins sutartys: sudarytos
iki narysts ES (r. SESV 351 str.) ir sudarytos po stojimo.
5.1. Sunkesnis klausimas: ES teiss virenybs principas ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijos.
Kadi byla Bendrame teisme T-306/01, TT C-402/05.
VI. Apibendrinimui:
6.1. ivardinkite teiss aktus pagal j teisin hierarchij Lietuvos teisje. Remkits teiss aktais, o
kur reikia, LR KT jurisprudencija.
6.2. Kuo ES teiss taikymas ir veikimas valstybi nari nacionalinje teisje yra specifinis.

Prezentacija: Ar gali bti daromos Konstitucijos pataisos, kurios prietarauja narysts Europos
Sjungoje sipareigojimams? (altinis: Konstitucinio teismo nutarimas, 2014 m. sausio 24 d., r. dal
dl Konstitucijos patais).

11 SEMINARAS - ES TEISS TIESIOGINIS TAIKYMAS IR VEIKIMAS

I. Svokos:
1.1. tiesioginis taikymas
1.2. tiesioginis veikimas: subjektyvus ir objektyvus tiesioginis veikimas; vertikalus ir
horizontalus tiesioginis veikimas.
II. Tiesioginio veikimo principo suformulavimas Van Gend en Loos byloje: trumpa bylos
fabula ir gino ali argumentai, ETT argumentai, pagrindiantys tiesioginio veikimo
princip, suformuluotos tiesioginio veikimo slygos.
III. Pirmins teiss tiesioginis veikimas.
IV. Reglament ir sprendim tiesioginis veikimas
V. Direktyv tiesioginis veikimas:
5.1. Direktyv tiesioginio veikimo slyga pagal Van Duyn byl;
5.2. Direktyv tiesioginio veikimo slyga pagal Ratti byl;
5.3. Direktyv tiesioginio veikimo slyga pagal Marshall byl.
5.4. Specifiniai direktyv tiesioginio veikimo atvejai (objektyvus tiesioginis veikimas).
VI. Netiesioginio veikimo principas;
6.1.Svoka
6.2. Byla 14/83, Von Colson ir Kaman v. Land Nordrhein-Westfalen
6.3. Netiesioginio veikimo principo taikymas laike
6.4. Netiesioginio veikimo principo taikymo negalimumas

12 SEMINARAS PRAKTINS UDUOTYS DL ES TEISS VIRENYBS, ES TEISS

TIESIOGINIO TAIKYMO IR VEIKIMO

1 udavinys
Taryba prim direktyv Nr. 93/204, remdamasi EB sutarties 137 str. Direktyva, inter alia, numato,
kad vidutinis darbo laikas negali trukti ilgiau nei 48 val. per savait, kad darbuotojas turi teis
minimal poilsio laik bei teis keturi savaii per metus mokamas atostogas. Direktyva turjo
bti gyvendinta iki 2005 m. sausio 15 d., taiau Alonija, ES nar nuo 2004 m. gegus 1 d., j
ignoravo, laikydama, kad ji priimta neteistai priimant direktyv prie j balsavo 2 valstybs
nars, skaitant ir Alonij.
M.A. yra kitos ES valstybs nars - Boravijos pilietis. Jis atvyko Alonij 2004 m. birelio
2 d. ir nuo tada skmingai dirba monje Alonijos dujos. 2008 m. gegus 16 d. jus kreipiasi
M.A., sksdamasis dl to, kad jam leidiama atostogauti tik 24, ne 28 dienas per metus. Jis nort
atsiimti visas dl direktyvos negyvendinimo nepanaudotas atostogas u keturis metus, t.y. i viso
16 dien.
vertinkite, ar M.A. gali remtis direktyva tiesiogiai/netiesiogiai. Kur M.A. gali
kreiptis ir ko gali prayti?

2 udavinys

Kipras dirba monje Statybinis Ringas, JAV korporacijoje, kuri neseniai laimjo konkurs
tiesti povandeniniams naftotiekio kabeliams i Utopijos Moravij. Abi ios valstybs yra naujai
priimtos ES, taiau turjo pareig gyvendinti ES acquis communautaire dl darbuotoj saugos
reikalavimo iki j primimo ES 2004 05 01. Statybinio ringo sutartyje su Utopijos ir Moravijos
valstybmis dl tilto statybos numatyta, kad sutariai bus taikoma Utopijos teiss sistema. mon
pradeda savo darb 2004 m. Birelio 5 d..
1995 m. ES komisijos usakymu atliktas tyrimas parod, kad giliai po vandeniu dirbantys
asmenys gali ivengti daugelio su nardymu susijusi lig, jei naudos specialius maisto priedus. ES
1998 m. Prim direktyv, kuri senosios valstybs nars turjo gyvendinti iki 2000m.,
reikalaujani, kad jei naro darbas reikalauja nardyti gilesn nei 75 m gyl, valstybs nars privalo
priimti teiss akt, kuris reikalaut, kad darbdavys informuot darbuotoj apie i pried
privalumus, ir suteikt iuos maisto priedus darbuotojui nemokamai. Direktyva nurodo, valstyb
turi numatyti slygas, pagal kurias bt nustatoma, kada prevencini priemoni netaikymas narams
gali utraukti darbdaviui atsakomyb u darbuotojams dl to kilusi al.
Dl ypatingai tempto darbo grafiko Utopijos parlamentas ios direktyvos iki 2004 m.
Gegus 1 d. gyvendinti nesuspjo. Jos 2003 m. Liepos 1 d. Darbuotoj saugos ir sveikatos
statymas nar darbo saugos klausim atskirai neaptarinja, ir apie maisto pried kompensavim
nieko nesako. Taiau jos 11 str. (Darbdavio pareiga) nurodo:
1. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai
nekenksmingas darbo slygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotoj
saugos ir sveikatos priemons finansuojamos darbdavio lomis.
2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas gyvendinti darbdavio pareig organizuoja
prevencini priemoni (technini, medicinos, teisini, organizacini ir

VI. TEMA. ES teiss laikymosi utikrinimas valstybse narse

13 SEMINARAS

1. Valstybi nari atsakomyb u al paeidus ES teis. Esminiai Francovich ir

Brasserie du Pecheur/Factortame III byl aspektai.
2. Valstybi nari atsakomybs u al paeidus ES teis slygos.
3. Valstybi nari atsakomybs u al ES teis paeidus valstybi nari aukiausiems
teismams taikymo specifika.
4. Pagrindiniai alos atlyginimo u ES teiss paeidimus kriterijai (principai).
Nacionalins teiss normos, reglamentuojanios alos atlyginim.
5. Atsakovo alos atlyginimo u ES teiss paeidimus bylose klausimas.
Udavinys Nr. 1

Pranczija turjo gyvendinti EB direktyvos, kuri reglamentavo tam tikrus darbuotoj

saugos ir sveikatos klausimus, nuostatas. Direktyva tvirtino, kad kenksmingomis darbo slygomis
dirbantys darbuotojai privalo gauti papildom speciali darbo priemoni dar prie praddami darb,
bet ne jau pradj darb (pavyzdiui, pirm darbo dien). Direktyvos gyvendinimo terminas buvo
numatytas 2004 m. sausio 1 d. Pranczija tai sugebjo padaryti dar 2003 m. pabaigoje. Taiau
nacionalinis statymas, kuris gyvendino aukiau mint direktyv, numat, kad kenksmingomis
darbo slygomis dirbantys asmenys aprpinami specialiomis apsaugos priemonmis pradj darb
(o ne prie praddami dirbti, kaip reikalavo direktyva).
Keli Pranczijos darbininkai, dirbantys vienoje chemines mediagas gaminanioje
Pranczijos monje, kreipsi nacionalin teism, praydami apginti j paeistas teises, kurias
numat direktyva. Taiau Pranczijos teismas nustat, kad direktyvos nuostatos nebuvo tiesiogiai
veikianios, kadangi nebuvo aikus, tikslus asmenims suteikiam teisi turinys. Nepaisant to,
teismas pripaino, kad Pranczija privalo atlyginti al darbininkams dl direktyvos, kurios
nuostatos nebuvo tiesiogiai veikianios, nuostat netinkamo gyvendinimo.

Klausimai:
1.Kodl nacionalinis Pranczijos teismas prim sprendim, kad direktyvos nuostatos nebuvo
tiesiogiai veikianios?
2.Kaip ioje byloje turt bti atlyginama ala? Pagal kokios teiss EB ar nacionalins
nuostatas? Kas nustato alos dyd?

14 SEMINARAS: KOLOKVIUMAS (UDAVINYS IR 1 TEORINIS KLAUSIMAS):

VII TEMA. ES teiss laikymosi utikrinimas: SESV 258-260 str.

15 SEMINARAS
1. Tipiniai valstybi nari paeidimai dl kuri pradedama paeidimo procedra.
2. Paeidimo procedros etapai. Iekinio pagal SESV 258 str. ir 259 str. priimtinumo slygos.
3. Iekini pagal SESV 258 str. ir 259 str. paskirtis.
4. SESV 260 str. ir ios normos paskirtis.
5. Jeigu ESTT priima sprendim, kad valstyb nar paeid sipareigojimus pagal Sutart, ar
tokiu ESTT sprendimu vliau gali remtis privatus asmuo kreipdamasis savo valstybs
nacionalin teism dl alos atlyginimo? (Byla 142-143/1980 Esevi (1-18 para), Jungtins
bylos 314-316/81 Procureur de la Rpublique and Comit national de dfense contre
l'alcoolisme v. Alex Waterkeyn ir kt. (1-16 para).
6. SESV 259 str. tvirtina valstybi nari teis pareikti iekinius kitoms valstybms narms. Ar
io straipsnio procedra skiriasi nuo 258 str. procedros? (259 str. procedros pavyzdys
Byla 141/78, Pranczija v. JK.) Aptarkite prieastis, dl ko 227 str. procedra yra maai
naudojamasi praktikoje.
7. Pirmoji byla, kurioje ESTT skyr baud pagal SESV 260 str., yra Byla C-387/97 Komisija
v.Graikij. Graikija sumokjo baudos mokest tik 1992 m. Balandio 7 d. I viso Graikija
sumokjo 5 400 000 euro. Prie i byl, Komisija buvo dar du kartus kreipusis ESTT dl
baud skyrimo byloje C-224/99 Komisija v. Pranczij (moter darbas naktimis) ir byloje
C-197/98 Komisija v. Graikija (diplom pripainimas). Abi ios bylos buvo nutrauktos.
Pasvarstykite, ar baudos mokesi reikalavimas yra efektyvus bdas utikrinti, kad valstybs
nars laikytsi ESTT sprendim? vertinkite galimas ESTT sprendimo skirti baud pasekmes.
Ar egzistuoja alternatyvs bdai paskatinti valstyb nar laikytis ESTT sprendim? Atkreipkit
dmes tai, kad ESTT gali skirti laikinsias apsaugos priemones bylose pagal 279 str., taiau
ne pagal 258 ir 260 str.
 8. Kaip nustatoma, kokio dydio baud turt mokti valstyb nar? Kas reglamentuoja
klausim?
Udavinys Nr. 1

Europos Parlamentas ir Taryba prim dvi direktyvas dl bendros ems kio politikos EB
direktyv 89/678 ir direktyv 90/567. Pirmj direktyv valstybs nars turjo gyvendinti iki 1992
m. sausio 1 d., o antrj iki 1993 m. sausio 1 d. Pirmoji direktyva nustat, kad vis valstybi nari
teritorijoje gali bti sodinami tam tikr ri vaismediai. Antroji direktyva papild pirmj ir
nustat, kad vis valstybi nari teritorijoje gali bti sodinamos ir joje apraytos vaismedi rys.
Vienas Italijos kininkas, kuriam ios dvi direktyvos suteik konkreias teises, t.y. teises
sodinti aukiau mintose direktyvose numatytas vaismedi ris, 1992 m. lapkriio mn. kreipsi
nacionalin Italijos teism, pareikdamas iekin Italijos respublikai, kad ios teiss bt ginamos
ir realiai gyvendintos. Nacionalinis Italijos teismas pradjo nagrinti byl ir nustat, kad
Italija nespjo laiku gyvendinti pirmosios direktyvos. Antrosios direktyvos gyvendinimo
terminas dar nebuvo pasibaigs. Todl Italijos teismas msi nagrinti kininko iekin tik ta
apimtimi, kuria jis buvo susijs su pirmosios direktyvos suteikiam teisi gynyba. Galiausiai
Italijos nacionalinis teismas prim sprendim, kad Italija paeid savo sipareigojimus pagal
EB sutart, kadangi negyvendino pirmosios direktyvos nuostat.
Po kiek laiko Vokietija suinojo, kad Italija negyvendino pirmosios direktyvos nuostat ir
kreipsi Europos Teisingumo Teism pagal Sutarties 259 straipsn. Taiau ETT atsisak nagrinti
tok Vokietijos kreipimsi, motyvuodamas, kad pastaroji i pradi turjo kreiptis Komisij.

Klausimai:
1. Pakomentuokite Italijos nacionalinio teismo sprendim.
2. Koks bt nacionalinio Italijos teismo sprendimas, jeigu pirmosios direktyvos
nuostatos nebt buvusios pripaintos kaip tiesiogiai veikianios?
3. Kokios pasekms gali atsirasti Italijai u pirmosios direktyvos negyvendinim?
(valstybs nars atsakomyb pagal Sutarties 258 ar 259 straipsn).
4. Kodl ESTT atmet Vokietijos kreipimsi ir motyvavo, kad pastaroji i pradi
turjo kreiptis Komisij? Kur is procesas reglamentuotas?

Udavinys Nr. 2
 Europos Parlamentas ir Taryba prim reglament dl valstybi nari vidaus vandens
telkini (eer, upi ir pan.) maudykl kokybs. Olandija nevykd io reglamento nuostat, ir
Europos Komisija pradjo proces prie Olandij pagal Sutarties 258 straipsn. Taiau Europos
Komisija, nesuteikusi Olandijai galimybs pasiaikinti dl reglamento nuostat nevykdymo, ikart
kreipsi Europos Teisingumo Teism pateikdama argumentus, kad taip Olandija paeid savo
sipareigojimus pagal Sutart. ETT, inagrinjs i situacij, atmet Europos Komisijos kreipimsi,
motyvuodamas, kad Komisija nesilaik Sutarties 258 straipsnyje reglamentuotos procedros.
Tuo metu Italija suinojo apie tokius Olandijos veiksmus ir kreipsi Europos Teisingumo
Teism. Taiau ETT ir iuo atveju atsisak nagrinti tok kreipimsi, motyvuodamas, kad Italija
nesilaik Sutarties 259 straipsnyje reglamentuotos procedros.

Klausimas: Kodl ESTT nagrinjamu atveju atmet tiek Europos Komisijos, tiek
Italijos kreipimsi?

VIII TEMA. Prejudiciniai sprendimai: sesv 267 str.

16. SEMINARAS
1. Pareigos kreiptis dl prejudicinio sprendimo paeidimo teisins pasekms
2. ESTT teis atsisakyti priimti prejudicin sprendim
3. Teismo arba tribunolo svoka SESV 267 str. tikslais.
4. Kokiais klausimais galima kreiptis ESTT su praymu priimti prejudicin sprendim?
5. Kokiomis aplinkybmis nacionaliniai teismai turi teis, o kada pareig kreiptis ESTT?
6. Paaikinkite CILFIT bylos kriterijus. Kada kreiptis ESTT nebtina?
7. Paaikinkite, kokiais atvejais ESTT gali atsisakyti priimti prejudicin sprendim.
8. Ar ESTT prejudicinis sprendimas yra privalomas visiems nacionaliniams teismams, ar tik
tam teismui, kuris kreipsi ESTT?
9. Kol byla nagrinjama ESTT, koks yra jos procesinis statusas valstybje, kurioje ji
nagrinjama i esms?
10. Kaip turi bti utikrinama, kad nacionalinis teismas laikytsi ESTT prejudiciniame
sprendime pateikto iaikinimo?

Udavinys Nr. 1
Danijos arbitrao tribunolas, nagrinjantis vairius darbo ginus, sprend byl. Byloje ikilo
klausimas, ar nacionalinio statymo, reglamentuojanio moter ir vyr vienod darbo
umokest, nuostatos suderinamos su EB direktyva dl moter ir vyr vienodo darbo
umokesio. Danijos arbitraas nebuvo tikras, kaip reikt aikinti ios direktyvos nuostatas,
taiau nesikreip Europos Teisingumo Teism ir byl isprend savo nuoira.
Viena bylos ali arbitrao sprendim apskund auktesns instancijos teismui, t.y. Danijos
Aukiausiajam Teismui, kuris buvo paskutin instancija vis kategorij byloms,
nagrinjamoms Danijos teismuose. Pastarasis nagrindamas byl nusprend, kad btina
kreiptis Europos Teisingumo Teism ir pateik kelis klausimus, susijusius su aukiau
mintos direktyvos nuostat aikinimu (taiau Danijos Aukiausiasis Teismas nenurod
konkrei direktyvos straipsni, o udav klausim, ar nacionalinis Danijos statymas,
reglamentuojantis moter ir vyr vienod darbo umokest, atitinka aukiau mintos
direktyvos nuostatas). Europos Teisingumo Teismas prim klausim, taiau atsakydamas
nacionalinio teismo klausimus atsak taip, lyg jo bt klausta, kaip turt bti aikinamos
aukiau mintos direktyvos nuostatos.

Klausimai
1. Ar nacionalinis Danijos arbitraas galjo ar privaljo kreiptis ESTT dl prejudicinio
sprendimo?
2. Ar Danijos Aukiausiasis Teismas privaljo kreiptis ESTT?
3. Ar Danijos Aukiausiasis Teismas tinkamai suformulavo klausimus ESTT? Jei taip, kodl
ESTT, svarstydamas i byl, performulavo klausimus?

IV TEMA. ES teiss akt teistumo kontrol: SESV 263 str.

X TEMA. Iekiniai dl ES institucij neveikimo: SESV 265 str.
XI TEMA. Iekiniai ES institucijoms dl alos atlyginimo: SESV 268 str.

17 SEMINARAS
1. Privai asmen teis kreiptis ESTT dl ES teiss akto panaikinimo
2. Privai asmen teis kreiptis ESTT dl ES institucij neveikimo
3. Ar ESTT galima kreiptis dl reglament ir direktyv teistumo? Pasiremkite ESTT praktika.
4. Dl koki teiss akt teistumo galima kreiptis ESTT?
5. K reikia tiesiogins ssajos kriterijus? Pateikite pavyzdi, remdamiesi ESTT praktika.
6. K reikia konkreios ssajos kriterijus? Pateikite pavyzdi, remdamiesi ESTT praktika.

Udavinys Nr. 1
EB veikia gamybos licencij idavimo minktiems aisliukams sistema, kuri administruoja
valstybs nars. Jos tikslas kontroliuoti toki aisliuk gamyb, kad nesusidaryt j
perteklius EB. Taryba 2005 m. kovo mn. Priima reglament, kuris sigaliojo nuo jo
primimo, kuriuo valstybms narms suteikta teis neiduoti licencij gaminti triuiukams, nes
j jau yra labai didelis kiekis rinkoje.
Visoje EB yra tik du minkt triuiuk gamintojai, kurie nori, kad is reglamentas bt
panaikintas. Ar jie gali dl savo problemos kreiptis Europos Teisingumo Teism?