Nesaugumas darbe, majanios socialins garantijos, iaugusios paslaug ir preki kainos ir

stagnuojantys atlyginimai, augantys siskolinimai bankams ir nepakeliama komunalini

mokesi nata, bedugn tarp skurstani ir turtingj iandienos realijos Lietuvoje.
Mes, socialdemokratai, esame ios visuomens dalis, siekiame ne tik atsinaujinti patys, bet ir
suburti vis al naujam politiniam etapui. Mums, kaip ir kiekvienam pilieiui, rpi, kad n
vienas savo alyje nesijaust atstumtas ir nereikalingas, kad visos eimos bt remiamos, kad
kiekvienas vaikas bt aprpintas ir saugus, kad kiekvienas gyventojas sulaukt orios senatvs.
Tai utikrinti gali tik kokybikas ir visuotinai prieinamas vietimas, sveikatos apsauga, remiama
kultra bei sportas, teisingi bei skaidriai perskirstomi mokesiai. Utenka vien kalbti apie
socialin teisingum j reikia gyvendinti, ir ms alis yra pajgi tai padaryti. Politikos centre
turi atsidurti solidari visuomen ir galintas mogus. Dl to turime pirmiausia paisyti mogaus
poreiki, investuoti mog ir gamtos apsaug, o gerov ir efektyvum matuoti pagal mogaus
savijaut ir orum. Todl skelbiame

Manifest

U teising, klestini ir jungiani Lietuv

Visuomeniniai santykiai, kuriais remiantis 1990 metais buvo atkurta Lietuvos valstyb, patiria
daugiamat kriz. Svarbiausi jos enklai yra masin emigracija, gyventoj skaiiaus majimas,
mai atlyginimai, menka vidurinioji klas, negebjimas apginti mogaus orumo, utikrinti
pakankamos tolerancijos ir odio laisvs, kurti gerovs valstybs, taip pat pensinio amiaus
moni apleistumas, daugelio moni grupi teisi krybing gyvenim menkinimas,
ibalansuota vietimo ir sveikatos sistema.
Atsinaujinusios LSDP tikslas yra Lietuvos socialins gerovs didjimas per kokybinius
visuomens pokyius. Svarbiausi kokybikos visuomens principai yra emancipacija ir
galinimas, autonomijos stiprinimas, atvirumas ir tarptautikumas, pozityvios diskriminacijos
ir turto apmokestinimo vedimas, nauj darbo santyki, galinani kvalifikacijos ir inovacij
pltr, krimas. Dl ios prieasties esame tikri, kad reikia kurti tokius darbo santykius, kurie
padt vystyti dirbaniojo krybingum ir kompetencij. Btent kokybika darbo ir socialini
santyki modernizacija yra suvokiama kaip pagrindin socialins gerovs didinimo priemon.
Mes, socialdemokratai, esame pasiry ar opozicijoje, ar valdioje kurti lygiateis ir
solidari visuomen. Raginame visiems kartu siekti tokios valstybs, kuri sugebt sutelkti
visus pilieius ir drauge sprsti jiems opias bendras problemas. Ms alis priek engs tik
puoseljant vairov ir ipltojus valstybs teikiam paslaug tinkl. Turime suteikti galimybes
kiekvienam. Geriausiai tai padaryti gali atsinaujin socialdemokratai.
 Ms ramstis samdomi darbuotojai, krybin klas ir smulks verslininkai

1. LSDP turi atsigrti samdomus darbuotojus. Europos socialdemokratinis judjimas

nuo pat pradios gim kaip darbinink politin organizacija, kurios tikslas atstovauti
ir ginti dirbanij teises. XX amiaus 4 deimtymetyje faizmas Europoje, pirmiausia
Vokietijoje, sitvirtino kaip reakcija 1929-1933 met kapitalizmo ekonomin kriz,
suviliodamas darbininkus supaprastintais ir klaidingais atsakymais. Ksenofobikas
tautikumas, antisemitizmas, kitataui kaip prie iklimas tapo absurdiku
kapitalizmo neskmi aikinimu ir vieninteliu sprendimu. Socialdemokratija, jos
tarptautikumas buvo sunaikinti rasistins antisemitizmo, baims skatinimo ir karo
retorikos, o Lietuvoje socialdemokratij sunaikino komunistin praktika ir paveldas.

Skaudus tarpukario socialdemokratijos pralaimjimas faizmui Europoje ir sovietiniam

komunizmui yra reikmingas ir iandien. Socialins nelygybs, skurdo ir atskirties
mainimas, investicijos socialin politik, vietim, krato infrastruktr privalo tapti
LSDP svarbiausiais politiniais tikslais, jei nenorime, kad populistai darsyk pasisavint
socialdemokrat darbotvark. Tik socialdemokratai gali pakeisti sustabarjusi
socialin ir politin Lietuvos tikrov. Btina inicijuoti diskusij apie klasinius santykius
XXI amiuje. LSDP privalo kalbti ne tik apie fizin darb dirbanius darbininkus, bet
ir apie krybin klas, apie samdomus profesionalus, inteligentij, mones, kurie kuria
Lietuvos kultr ir ateit, mones, kuri darbas iki iol nesusilauk tinkamo vertinamo
Lietuvoje.

2. Du tredaliai visuomens Lietuvoje yra samdomi darbuotojai, profesionalai, miest,

miesteli ir kaimeli dirbantieji, vieajame ir privaiajame sektoriuje dirbantys
darbuotojai. LSDP gali ir turi jiems jiems atstovauti. Neoliberalizmo ekonomin
politika, kuri vykd ir tebevykdo Lietuvos ir Europos vyriausybs taupymas, vieojo
sektoriaus karpymas, valstybinio turto privatizacija, darbo santyki liberalizavimas,
mokesi mainimas kapitalui ir profsjung nepaisymas nuskurdino dirbaniusosius,
ypa vieojo sektoriaus darbuotojus. Dstytojai, bibliotekininkai, kultros darbuotojai,
aktoriai, mokslininkai, mokytojai, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, gydytojai ir
slaugai buvo palikti likimo valiai ir laukinms rinkos diunglms. Jie, o ne stambaus
verslo savininkai, yra socialdemokrat rinkjai, mons, kuri interes LSDP nepavyko
deramai apginti. Tai turi pasikeisti.

3. Stambusis verslas ir didiosios korporacijos be skrupul inaudoja dirbaniuosius, teria

gamt, o j vienintelis tikslas didinti peln keletui privai individ. inoma, verslas
kuria darbo vietas, gamina prekes ir teikia paslaugas, kurias mes perkame, taiau
kapitalistini korporacij svarbiausias tikslas nra kokybik preki ar juo labiau
kokybik darbo viet krimas. Tai, geriausiu atveju, antraeiliai tikslai. Miltonas
Friedmanas, neo-liberalaus kapitalizmo apologetas, tikjo, kad vienintel verslo
socialin atsakomyb yra didinti peln. iuo (bet tik iuo) poiriu jis buvo teisus.
Stambus verslas kapitalistinje visuomenje neturi kitos misijos be beribio pelno
didinimo privatiems akcininkams. Visa kita socialin atsakomyb u vari aplink,
u klestinias vietines bendruomenes, u vartotoj gerov, rpinimasis kokybiko
 produkto sukrimu ir geromis darbo vietomis yra nereikminga pelno didinimo
akivaizdoje.

Nevaroma ekonomin globalizacija, legitimizuota klaidingo politik ir visuomens

sitikinimo, kad svarbiausia vyriausybi misija kurti palankias slygas privaiam
verslui, nes is, kartu su visagale laisvj rinka, sukurs gerov visai visuomenei, yra
naivi pasaka. Per pastaruosius 50 met laisvoji rinka sukr netiktinus nelygybs
mastus, milinik socialin atskirt ir skurd labiausiai vargstantiems visuomens
nariams. Taip nereguliuojamos rinkos ryja savo paios vaikus smulk versl, kaupia
kapital keli rinkos aidj rankose, ikelia pramon alis, kur gamybos katai
maesni, o mai darbuotoj atlyginimai menkina visumin paklaus.

4. Smulks verslininkai tai krybingi darbininkai, darbo viet sau ir kitiems. Siningai
dirbdami ir mokdami mokesius, bdami ariausiai moni ir suteikdami jiems
kasdienes reikalingiausias paslaugas, smulks verslininkai pralaimi konkurencinje
kovoje stambi korporacij rykliams, kurie geriausiai sugeba apeiti mokesius,
gamtosauginius ir darbo slyg reikalavimus. Smulks verslininkai labiausiai rpinasi
savo kuriam paslaug ir preki kokybe. Socialdemokratai turi jais pasirpinti ir sukurti
palankias slygas iam verslui veikti ir kurti.

Tarptautikumas, tinklikumas ir socialini judjim reikm

1. Grdami prie socialdemokratijos bendradarbiausime su kairiaisiais judjimais ir

partijomis ES. Platesns ir gilesns ms visuomens emancipacijos kelyje
bendradarbiausime su vairi pasaulio ali kairij, moter, alij judjimais.
Prisidsime kurdami tarptautin dirbanij solidarum.

2. Dsime pastangas pakeisti Konstitucij ir teisinti dvigub pilietyb. is sprendimas yra

laukiamas jau kelis deimtmeius ir diskriminuoja daugyb Lietuvos piliei bei j
eimos nari. Pakeitus Konstitucij rengsime nauj Pilietybs statym, kuriame bt
iplsta dvigubos pilietybs galimyb suteikiant j iimties tvarka.

3. Lankstinsime balsavimo usienyje tvark rinkim metu ir taip galinsime usienyje

gyvenanius Lietuvos pilieius aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime.

4. Mainsime biurokratin aparat skatindami informacin visuomen ir vengdami

institucij funkcij dubliavimo. Tai darysime atsivelgdami tarptautin praktik.
Neoliberali LVS vykdoma valstybs tarnybos reforma yra tik efektyvum imituojanti
fikcija, stumianti profesionalius valstybs tarnautojus nedarb, naikinanti turimas
kompetencijas ir visikai nestiprinanti region.

5. vairi srii politik orientuosime tarptautin tinklikum. Tinklikumas reikia

tarptautin visuomens nari, j grupi ir organizacij bendradarbiavim. Toks
bendradarbiavimas visuose sektoriuose yra btinyb, ateityje tarptautinio
 bendradarbiavimo poreikis tik augs. Dl ios prieasties btina investuoti
komunikaciniius ir vertimo gebjimus. Tarptautinis tinklikumas yra augantis ikis
visoms Lietuvos valstybinms ir privaioms institucijoms. Tinklikumo didjimas gali
bti nauja galimyb, modernizacijos ir integracijos altinis, kuris atsiveria, kai alyje
egzistuoja pakankama tolerancija kalbinei, kultrinei, lyties, rass, gyvenimo bdo
vairovei.

Demokratija, emancipacija ir visuomenini autonomij stiprinimas

1. Realus moni socialinis galinimas visados buvo socialdemokratijos tikslas ir vertyb.

Visuomens nariai yra galinami atskleidiant bei dekonstruojant regim ir paslpt
diskriminacij, tiriant ir ukertant keli inaudojimui, analizuojant visuomens
procesus, nesutinkant su prievartos mechanizmais.

2. mogaus teisi ir autonomijos stiprinimo politika yra siejamas su kairija sumanios

emancipacijos idja. Autonomizmo didjimas reikia vairi bendruomeni laisvo
gyvenimo bdo, savivietos ir krybingumo pripainim bei galinim atsivelgiant
moderni ES ali patirt. Autonomikumas reikia valstybinio ir komercinio kiimosi
visuomens grupi veikl ribojim utikrinant j finansines galimybes, remiant
projektines veiklas ir mir finansavimo model. Pavyzdiui, visuomenins staigos turi
bti finansuojamos i valstybs biudeto pagal ilgalaikes sutartis tai utikrina toki
staig savarankikum ir autonomij.

3. Svarbus moni pasitikjimo valstybs institucijomis atkrimo veiksnys kuo didesnis

gyventoj traukimas sprendim primimo procesus. Piliei sitraukimas priklauso ne
vien nuo individuali itekli ir motyvacijos, bet ir nuo politinio ar socialinio konteksto
bei slyg. Valstybs, kurios sugeba utikrinti bent minimalias gerovs slygas
visuomens daugumai, geriau utikrina ir piliei galimybes dalyvauti politiniame
procese.

4. Lygiam piliei dalyvavimui demokratiniame procese svarbs yra resursai: finansai,

laikas, sugebjimai. Lygesn piliei prijim prie resurs utikrinsime per:

vaik orientuot eimos politik;

skurdo mainim;
solidar gyventoj pajam apmokestinim bei pajam biudet didinim per
progresyv nekilnojamojo turto mokesio bazs ipltim;
nemokam auktj moksl ir papildomos paramos suteikim gabiausiems studentams;
kultros prieinamumo didinim per iplst viej bibliotek tinkl, teatro, muzikos,
kino, literatros ir kit meno form padidint finansavim;
dmes psichikos sveikatai.

5. Pasisakome u valstybs sektoriaus apribojim daugiau teisi suteikiant savivaldai,

bendruomenms, privaioms iniciatyvoms vietimo, kultros, visuomeninio saugumo
srityse.
6. Visuomeninis ir vieasis sektoriai turi bti ilaisvinti nuo tiesiogins politini partij
takos. Tiek nacionaliniu, tiek vietos savivaldos lygmeniu btina tvirtinti, kad
profesionalumas ir nealikumas, o ne partikumas ar kiti politiniai ryiai, bt
pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos turt bti formuojamas vieasis sektorius.

7. Lygios moter ir vyr galimybs yra viena kertini alies klestjimo slyg. Lietuvoje
to dar nepasiekme. Tik lygus vyro ir moters dalyvavimas eimoje ir darbo santykiuose
gali kurti pasitikjimu grst visuomen.

8. Dsime pastangas naikindami diskriminacij darbo rinkoje ar karjeros srityje dl

imigracijos, rass, lyties ir seksualins orientacijos, specialij poreiki, tikjimo.

9. Turime prisiimti atsakomyb, kad iki iol neteisinome civilins partnerysts instituto
skirting ir tos paios lyties poroms. Mes suprantame io instituto svarb ir prasm,
todl dsime pastangas jo teisinimui.

10. Tvarus mogaus ir jo veiklos santykis su gamta mums nra tik tuti lozungai.
Neatsakinga gamyba ir brutali masinio vartojimo tara turi bti sustabdyta. Mes,
socialdemokratai, utikrinsime ne tik valstybs dalyvavim tarptautiniuose tar
mainaniuose susitarimuose, bet sieksime, kad ekologija bei kasdienis atsakingas
vartojimas bt prieinamas kiekvienam pilieiui. Ekologins produkcijos vartojimas
neturi bti prabangos ar aukto socialinio statuso poymis, bet kiekvieno pilieio
kasdienyb.

11. Pltosime e-valdym, kuris ymiai palengvina komunikacij tarp vairi valstybs
institucij, o tai didina vieosios politikos veiksmingum ir kelia moni pasitenkinim.
Veiksmingas e-valdymas svariai prisids prie didesnio skaidrumo, mains valdios
atotrk nuo vietos gyventoj.

vietimas ir universitet reforma

1. vietimas yra vieoji gryb. Jis teikia naud visai visuomenei ir kiekvienam pilieiui
atskirai, todl turi bti prieinamas vienodai visiems. Deinieji siekia tai apriboti
atsitverdami privaiais dareliais ir mokyklomis, naudodami tam vis piliei
sukauptus resursus: patalpas, finansus ir kita. Ms kelias prieingas gerai aprpinti,
patogs valstybiniai dareliai ir mokyklos.

2. Ypa didel dmes skirsime ikimokykliniam ugdymui ir viduriniam lavinimui.

Daugelis tyrim parod, kad vietimas ir ypa jo pirmosios grandys yra bene
veiksmingiausios priemons stiprinti mogikuosius gebjimus. Btent ankstyvuoju
gyvenimo tarpsniu vaikas turi geriausias galimybes gyti reikiamus painimo ir
bendravimo gdius, padsianius jam uaugus pasirpinti tiek savo, tiek visuomens
gerove.
3. Saugus ir lavinamas vaikas rams ir krybingi tvai. Gerai ipltota ankstyvojo
ugdymo sistema yra didel parama jaunoms eimoms. Jos danai susiduria su nelengva
dilema auginti vaikus ar siekti profesins karjeros. Valstyb gali padti isprsti i
dilem taip, kad abu mintieji tikslai vienas kitam neprietaraut.

4. emas vietimo sektoriaus darbuotoj darbo umokestis ms valstybs gda. Tai

btina nedelsiant sprsti siekiant, kad mokytoj ir dstytoj profesija bt vertinama
kaip prestiin.

5. Universitet sujungimas neturi bti tikslas savaime. Universitetai turi bti sujungiami
tik atlikus tiksli kat ir naudos analiz ir tik tarpininkaujant tarptautinms, lietuvikais
ryiais nesusijusioms akademik ir/ar ekspert komisijoms, kurios priirt proces.
Skaidrumas ia ypa svarbus. Universitetai turi tapti atviromis institucijomis, kuriose
atliekami moksliniai tyrimai, pltojamos valstybei svarbios idjos, siekiama mokslo, o
ne prieigos prie resurs. Tarptautiniai moksliniai pasiekimai ir kokybikas dstymas turi
tapti taisykle, o ne iimtimi.

6. Auktojo mokslo reforma turi bti vykdoma prioritet srao priek ikeliant
akademins bendruomens, o ne rektori ir taryb nari, poreikius. Viei pinigai turi
bti investuojami ne pastat renovavim ar j statym, o mones, dstytoj ir
mokslinink atlyginimus, j kvalifikacijos klim. Jungiant universitetus ir mainant
program skaii bus atleidiami akademikai, tad ie sprendimai turi turti aikius
akademinius kriterijus, kuri svarbiausi yra rimti tarptautiniai moksliniai pasiekimai,
nepriklausom tarptautini ekspert traukimas proces.

Be siningo vadovavimosi objektyviais akademiniais kriterijais, reformos vykdytoj

kalbos apie akademin kokyb liks tik tuia retorika. Mokslinink ir dstytoj
atlyginimus didinsime iki ES vidurkio. Tai pareikalaus keli milijon eur, bet visame
valstybs biudete tai gana menka suma.

7. Suteiksime universitetams platesn autonomij. Lietuvos universitetai igyvena kriz

dl menko finansavimo, vidins biurokratijos, maumo, perdto studij ir tyrim
valstybinio reguliavimo ir vairiausi reglament krimo bei taikymo. Didinsime
universitet presti ir autonomij reformuodami valstybinius universitetus
visuomeninius. Meno, mokslo ir humanistikos tyrimai, meno pltra ir susijusios
originalios studijos galimos tik esant plaiai akademinei laisvei, savivaldai,
tarptautikumui, atvirumui, tinklikumui. Kita vertus universitet pltrai trukdo j pai
ir valstybin biurokratija, perdtas administravimas ir menkas finansavimas.
 Kultra tai aikus tapatumas ir savivert

1. Lietuvos kultra vis dar ilieka itin menkai finansuojama ir dl to danai sustingusi,
menkai krybinga ir nepatraukli tarptautiniu lygiu. Fantazijos apie darnios kultros
ar tradicines vertybes atgrtos kultros realizm nepasitvirtino ir tik utikrino dar
didesn sektoriaus ssting. Siekiant kultros darbuotoj orum utikrinani
atlyginim btina realizuoti institucij vadov rotacij, reformuoti muziej, bibliotek,
kultros centr tinkl, perirti kultros paveldo reikalavimus taip, kad bt
suteikiamos patesns galimybs fondams finansuoti naujas ekspozicijas ir veiklas.
Daugelis muziej ir bibliotek nebegali integruotis iuolaikinio meno ar iuolaikikai
suvokiamo paveldo aplinkas ar utikrinti lygiavert tarptautin bendradarbiavim, todl
reikalinga viso tinklo reforma.

2. Kultros sritis gali tapti plaiu gyvenimo prasms lauku, kur galt sitraukti ir darbo
santykius formuoti naujos, energingos ir krybingos kartos. Kultros ir krybini
industrij sfera gali tapti Lietuvos atsinaujinimo ir modernizacijos altiniu. Taiau
sustings visas sektorius varo visuomens krybingum ir menkina Lietuvos
tarptautin patrauklum. Btent kultros srities reforma gali ir turi utikrinti reikming
kultros darbuotoj atlyginim didjim, kartu remiant j kvalifikacijos klim.

3. Lietuvos saugumas ir tapatyb tiesiogiai priklauso nuo kultros raidos. Aik tapatum
jauianti, savo vert inanti, kritikai mstanti visuomen gali tapti kietu rieutliu
bet kuriai prieikos valstybs ar nevalstybini veikj propagandai.

Nauj darbo santyki krimas

1. Pastaruoju metu vykdyta darbo santyki reforma atne daug nesaugumo dl darbo
viet, o nesaugumas dl rytojaus lugdo mogaus savivert ir silpnina krybingum.
Demonstruojamas nepasitikjimas ir panieka moni kompetencijoms ir norui prisidti
prie bendro rezultato istumia darbingo amiaus mones i Lietuvos darbo rinkos bei
naikina nauj krybing idj atsiradim.

2. Darbas turi suteikti finansin ir psichologin saugum dirbaniajam toki kasdienyb

mes pasiry kurti, tokiu kriterijumi vadovausims pertvarkydami statymus.

3. Atsinaujindami mes suprantame ir prisiimame atsakomyb dl nesaugumo, kur sukl

liberalaus Darbo kodekso primimas. Atidiai stebsime situacij darbo rinkoje,
aktyviai atstovausime silpnesnei dirbanij ir profsjung pusei, ukirsime keli
stambaus verslo lobizmui ir teiksime reikiamas pataisas, kurios atlieps dirbanij ir
profsjung problemas.

4. Darbuotojai darbo rinkoje yra silpnesnioji pus, todl LSDP privalo juos ginti.
5. Sieksime sudaryti palankias slygas aukt kvalifikacij, iskirtin kompetencij ar
gebjimus turini asmen galimybms kurti ir dirbti Lietuvoje.

6. Skatinsime kolektyvines derybas. Valstyb yra didiausias darbdavys, todl turi tapti
dialogo pavyzdiu. Reikia sudaryti kolektyvines sutartis visose ministerij kuruojamose
srityse bei visose valstybs ar savivaldybi kontroliuojamose monse.

7. Svarbi uduotis yra formuoti darbo santykius taip, kad bt ginamos kvalifikuoto,
krybingo darbuotojo teiss, atsivelgiama tokio darbuotojo poreikius. mogus, jo
protas, gebjimai ir nuostatos, jo krybingumas yra pagrindiniai didesns pridtins
verts ir socialins gerovs krimo altiniai. Menkos pridtins verts gamyba
nebeutikrina socialins gerovs lkesi, todl darbo santyki perira gali tapti
stimulu kokybinei Lietuvos raidai. Kvalifikacijos klimo ir kvalifikuot darbuotoj
galinimo, palanki darbo sutari sudarymo politika gali bti atgrta mogaus teisi
gynim.

8. Aktyvs, krybingi, inovatyvs, sutartiniai darbo santykiai, j nuolatin kaita yra

iuolaikinio pasaulio poreikis. Daugja dirbanij pagal vairias laikinas sutartis ir
individualios veiklos paymjimus, auga smulki moni skaiius, j taka ekonomikos
raidai didja. Teikdami pataisas ir pasilymus sieksime atliepti iuos naujus darbo
santyki poreikius. Sukursime kvalifikuot darbuotoj, krybini klasi teises ginani
sistem, padsiani silieti kolektyvinio atstovavimo sistem.

9. Turime atsigrti profesines sjungas. Profesins sjungos, nepaisant j susilpnjimo

ir nari skaiiaus menkumo, privalo tapti ms svarbiausiu socialiniu partneriu.

10. vis tip biudetini staig/ moni valdym privalu traukti profesini sjung
atstovus.

11. Turime atkurti profesini sjung teises, sugrinti buvusias garantijas aktyviems
profesini sjung atstovams, o monse, kur dirba daugiau nei 50 darbuotoj, teisinti
apmokamus darbuotoj atstovus darbo vietose, kaip tai daroma ne vienoje Europos
alyje.

12. Skatinsime LSDP vietinius skyrius bendradarbiauti su profesinmis sjungomis,

rengsime bendrus mokymus ir diskusijas. Raginsime partijos narius tapti profesini
sjung nariais.

13. Supaprastinsime streik skelbimo procedr, sutrumpinsime kolektyvinio gino

procedros trukm, panaikinsime galimyb teismams stabdyti streikus ar taikyti
laikinsias apsaugos priemones. Taisysime lokauto skelbimo procedr atsisakydami
galimybs pakeisti streikuojanius darbuotojus kitais. Streik reglamentavimas
Lietuvoje yra grieiausias Europoje. Tokie streik ribojimai egzistuoja postsovietinse
valstybse. Paprastai kuo alis ekonomikai labiau isivysiusi, tuo streik ribojimai yra
maesni. Daugelyje Europos ali streikai visai nereguliuojami (Austrija, Belgija,
Nyderlandai, Vokietija). Seimo teisintas Darbo kodeksas apribojo streiko skelbim iki
 vienintelio atvejo: siekio sudaryti kolektyvin sutart. Streikai draudiami net tada, kai
darbdavys nesilaiko kolektyvins sutarties.

14. Trumpinsime gino pradios ir eigos terminus (terminas, per kur reikia inagrinti
profsjungos reikalavimus, gino komisijos sudarymo ir nagrinjimo terminai,
spjimas apie bsim streik), kurie dabar yra patys ilgiausi Europoje.

15. Parama netekusiems darbo Lietuvoje yra pernelyg menka ir stumia mones emigracij.
Daugyb met mokesius mokjs pilietis net ir neteks darbo turt jaustis saugus bei
bti tikras, kad neatsidurs gatvje su visa eima. Toks asmuo turi inoti, kad ne tik gaus
tiesiogin imok, bet ir bus apsaugotas nuo ikeldinimo ar nemokumo u svarbiausius
komunalinius patarnavimus.

16. Perirsime socialinio draudimo sistem. 2004 m. diegta privai pensij sistema
nepasiteisino. Privats pensij fondai, kuriuos pervedamos valstybs los, neutikrina
orios bsimj pensinink senatvs ir tuo pat metu menkina valstybs finansines
galimybes utikrinti deram socialin draudim senatvs pensininkams iuo metu. Nors
reikia sudaryti tinkamas slygas veikti privaiam savanorikam draudimui, tai negali
bti daroma vieojo sektoriaus sskaita. Dabartin pensij sistema nra tvari ir
reikalauja esmins pertvarkos. Turi bti tvirtinti aiks susitarimai, kurie ilguoju
laikotarpiu garantuot ir skaidresn, nuo politini cikl nepriklausom pensij sistemos
funkcionavim, ir kur kas geresn jos finansavim.

Sveikatos sistemos bkl nepatenkinama

1. Visuomens sveikata aukiausio lygmens politinis prioritetas. Mes turime pradti

vertinti visos valstybs paang pirmiausia ne pagal BVP prieaug, o pagal moni
gyvenimo trukm. Sveikatos rodikliai kur kas tiksliau nei BVP vienam gyventojui
atspindi reali moni gerovs padt. Deja, Lietuvos situacija iuo atvilgiu labai
prasta. Mes lenkiame visas Europos alis pagal prarastus potencialaus gyvenimo metus.
Tai milinikas nuostolis aliai ir jos ekonomikai. Ne draudimai ir ne politik
moralizavimai, o realios pastangos veikiant socialin atskirt ir ekonomin nelygyb
yra pagrindinis kelias siekiant stiprinti visuomens sveikat.

2. Dabartin sveikatos sistema pernelyg biurokratizuota, suvaranti ir gydytojus, ir

pacientus. Turi bti aikiai atskirtos strateginio valdymo ir sveikatos prieiros
funkcijos. Svarbu tvirtinti sveikatos prieiros staig autonomij ir visik
atsakomyb u savo veiklos rezultatus. Privalomo sveikatos draudimo fondo, kaip
pagrindinio sveikatos sistemos finansavimo altinio, valdymas turi tapti daug
skaidresnis. Politik taka jam turi bti gerokai sumainta, visuomens kontrol
padidinta. L dalis, kuri pacientai turi papildomai mokti u savo sveikatos
paslaugas, turi bti sumainta iki ES mastu toleruotino lygio.
3. Turime ipltot sveikatos prieiros staig tinkl. Pritaikydami esam sistem
iuolaikiniams visuomens poreikiams, privalome ilaikyti tinklo visuotin aprpt.
Sutaupyti ir papildomi itekliai turi bti skiriami slaugos pltrai, lig prevencijai,
psichologinei pagalbai. Tinklo pertvark btina vykdyti isaugant darbo vietas
regionuose ir teikiant pirmenyb sveikatos sektoriaus darbuotoj (ypa maiausiai
udirbani) atlyginim klimui.

4. Atversime galimybes vietos bendruomenms ir visuomeninms organizacijoms kur kas

labiau sitraukti sveikatos sistemos valdym vietos ir nacionaliniu lygmeniu. Plsime
bendradarbiavim su nevyriausybiniu sektoriumi saviudybi prevencijos ir kitais
aktualiais visuomens sveikatos klausimais. Remsime nuosekl ir visapusik e-
valdymo diegim sveikatos apsaugoje kaip esmin bd didinti sistemos skaidrum
ir patikimum.

mogaus teisi prioritetas

1. mogaus teiss mums nra tik skambs lozungai. sipareigojame pltoti mogaus teisi
gynimo ir vairi paeidiam grupi integracijos politik. Tai reikia, kad vaik,
moter, specialiuosius poreikius turini asmen teiss bus ikeltos aukiau nei neretai
j galimybes diskriminuojani institucij. Todl bus stiprinama pagalba nepilnoms
eimoms, vieniiems tvams, auginantiems vaikus, nepilnameiams.

2. Tikslinga diskutuoti apie platesnes pagalbinio apvaisinimo ir ankstyvo ntumo

nutraukimo galimybes ivengiant religini argument takos argumentams.

3. Remsime iuolaikines medicinines technologijas, padedanias garbaus amiaus

monms isaugoti savo orum ir vairias galimybes.

4. Skatinsime pensinio amiaus moni trauktum ekonomines, socialines, kultrines ir

kitas visuomenines veiklas. Senstanti visuomen, ilgjanti gyvenimo trukm yra naujas
ikis, kai norima utikrinti or, krybing ir prasming i moni gyvenim.
Verslumo skatinimas tarp pensinio amiaus moni galt padti sprsti ma pensij
ir uimtumo problem. Todl btina skatinti pensinio amiaus moni perkvalifikavim
ir mokymo programas.

5. Sumanus kriminalizavimo mainimas. Svarbu mainti atsakomyb u odio laisvs,

piket, alkoholio vartojimo paeidimus ar nedideles mokestines. Tam btina taisyti
Baudiamj kodeks ir Administracini nusiengim kodeks. Vietoje to, reikia
skatinti visuomens sveikatingumo, sporto, kultrinio laisvalaikio programas. LSDP
sieks apriboti policins valstybs pltr ir represinio aparato funkcijas.

6. Kaljim reforma turi bti vykdoma utikrinant ES standartus atitinkanias kalinimo

slygas, o kai kurios kalinimo bausms galt bti pakeiiamos piniginmis baudomis
ar socialiniais suvarymais.
7. Remiame originali asmenvardi rayb asmens dokumentuose vartojant lotyn
kalbos kilms raidyn.

Gerov ir mokesi reforma

1. Ekonomin gerov yra kuriama kolektyvinmis pastangomis. Krime dalyvauja

darbuotojai, verslininkai, investuotojai ir valstyb. Taigi ir pasiekta gerov turi bti
matuojama vis dalyvaujani ekonomine skme.

2. Oligarchizacija skatina piliei netikjim savo valstybe ir jos galimybmis. Vieojoje

erdvje dominuoja radikali ekonomins deins mint ipastantys mons, kurie link
demonizuoti viej sektori ir aikinti, kad tik privati iniciatyva yra ekonomins
gerovs pagrindas. Nors valstyb Lietuvoje ir taip finansuojama prasiausiai visoje
Europos Sjungoje, vyrauja sitikinimas, kad pagrindinis politikos tikslas dar didesnis
viej l taupymas. Negana to, vykdant tokias valstyb optimizuojanias
struktrines reformas, linkstama visk centralizuoti, kas dar labiau atrina regionin
nelygyb ir suprieina tarpusavyje vairias socialines grupes.

3. Btina atsisakyti pratingos optimizavimo politikos ir investuoti krato

infrastruktr. Skaidrus valstybini ir Europos Sjungos l panaudojimas, investicijos
Lietuvos ekonomik yra btina Lietuvos darnios ekonomikos pltros slyga. Miri
ekonomika, kuri remiasi vieojo ir privataus sektoriaus suderintu veikimu, yra itin
svarbus veiksnys Lietuvos visuomens gerovs ir lygi galimybi pltrai. Valstybs
investicijos krato k kuria darbo vietas, prisideda prie modernios ekonomikos
pltros.

4. Esame viena i spariausi ekonomin augim patyrusi ali visoje ES nuo stojimo
Taiau ekonomikos augim galima vertinti teigiamai tik tuo atveju, jei tai lemia
visuomens ir kiekvieno jos nario galimybi stiprinim. Jei ekonomikos augimas
suteikia monms daugiau laisvs ir veiklos galimybi, skatina j isimokslinim ir
painimo gdius, stiprina sveikat ir psichologin itverm, tada ir tik tada
ekonomikos kilimas yra tvarus ir teigiamai vertintinas reikinys.

5. Privalome sekti labiausiai isivysiusi ali pavyzdiu. Jose perskirstymas per

valstybs ir vietos savivaldos biudetus sudaro apie pus BVP. Per viej finansavim
kuriamos vieosios grybs, nuo kuri priklauso ir ekonominis augimas. Tai apima ne
tik skaidriai veikiani teisin sistem, saugum ar transporto infrastruktr, bet ir
tokias paslaugas kaip vietimas, sveikatos apsauga ir socialinis draudimas. Dl gimt
savo yd rinka negali efektyviai teikti i viej grybi, tad jos paprastai remiasi
btent valstybiniu finansavimu. Paangiose valstybse vieosios grybs taip pat
finansuojamos decentralizuotai. Tik taip galima utikrinti, kad vieosios grybs visoje
valstybs teritorijoje bt paskirstomos tolygiai ir veiksmingai.
6. Lietuvai btina rimta, o ne iandien Lietuvos valstiei ir alij sjungos siloma
pavirutinika mokesi reforma. Banali tiesa, kuri turi keistis: Lietuvoje pajamos i
darbo apmokestinamos per daug, o pajamos i kapitalo per maai. Gyventoj pajam
apmokestinimas turi bti mainamas progresyviai didinant pajam mokesio tarif
dideles pajamas gaunantiems pilieiams ir mainant jas udirbantiems maiausias
pajamas. Gyventoj pajam mokestis visame valstybs biudete sudaro tik apie 4 proc.
plauk, tad jo reikm planuojant valstybs pajamas menka, o pavieniam dirbaniam
mogui tai labai svarbu.

7. Tai, kad Lietuvoje per maa vidurinioji klas, nereikia, kad negalime vesti progresini
mokesi. LSDP silomas progresini mokesi projektas galt bti 35 proc. tarifo
vedimas pajamoms nuo 2500 eur per mnes. Iki 800 eur pajamoms mokestis bt
sumaintas iki 10 proc. Nuo 800 eur iki 2500 eur pajamas galima toliau apmokestinti
15 proc. tarifu. Svarbu tai, kad progresiniai mokesiai neturi bti traktuojami kaip
didesni plauk biudet altinis, tai solidarumo mokestis ir siekis mainti socialin
nelygyb ir atskirt.

8. Pelno mokesio padidinimas iki 20 proc. iuo metu Lietuvoje pelno mokestis yra 15
proc. Tai yra vienas maiausi pelno mokesio tarif Europoje ir pasaulyje. Vokietijoje
pelno mokestis yra 29,65 proc., JAV 35 proc., Pranczijoje 33 proc. ir 15 proc.,
vedijoje ir Danijoje 22 proc., Norvegijoje 24 proc., Austrijoje 25 proc., Belgijoje
33 proc., Estijoje, kurioje ilgai nebuvo pelno mokesio, iandien jis siekia 20 proc.
Pelno mokestis generuoja dvigubai daugiau plauk valstybs biudet, lyginant su
plaukomis i pajam mokesio, tai yra apie 8 proc. LSDP silo padidinti pelno mokest
iki 20 proc. monms, kurios iandien moka 15 proc. ir palikti egzistuojanius 5 proc. ir
0 proc. lengvatinius tarifus monms, kurios jais naudojasi ir dabar.

9. Manytume esat tikslinga apmokestinti prabang turt: pavyzdiui, automobilius,

nekilnojamj turt. Europos Komisija yra pastebjusi, kad Lietuva i turto mokesi
surenka kur kas maiau pajam nei ES vidurkis.

10. eimos politika turt bti orientuota vaik, todl remiame apie 100 eur vaiko
pinig skyrim visiems vaikams, nepriklausomai nuo eimos pajam (ilaikant
universalumo ir nediskriminavimo princip). i pinigin parama turi bti pervedama
tiesiai tvams per Sodros sistem. Manome, kad btina ilaikyti ir papildom
neapmokestinamj pajam dyd u vaikus dirbantiems tvams. eimos politika nebus
tvari, jei valstyb neivestuos vaiko teisi apsaugos specialist, socialini darbuotoj
galimybi stiprinim. eimoms, susilaukusioms pirmojo vaiko, tikslinga sudaryti
lengvatines slygas sigyti bst.

11. Minimalus atlyginimas turt bti indeksuojamaas ir siekti 50 proc. alies vidutinio
mnesio atlyginimo dyd.