You are on page 1of 4

Hakai

Hakai (hak. Hak-kâ, kin. 客家, pinyin: Kèjiā) – viena iš Kinijos tautų, laikoma šalyje Hakai
vyraujančios hanių tautos subgrupe. Ši tauta gyvena Kinijos pietvakarinėse Guangdongo,
Fudziano, Dziangsi provincijose. Hakų kalba yra penktasis pagal populiarumą dialektas
Kinijoje. Apie 7 % kinų save priskiria hakams. Ši tauta kartais vadinama Kinijos žydais,
kadangi daug migravo pačioje Kinijoje, pasižymėjo verslumu. Šiuo metu turi aktyvią ir
gana gausią diasporą, išsibarsčiusią po daugelį pasaulio šalių, daug emigravusių hakų
gyvena Pietryčių Azijos šalyse.

Turinys
Tradicinė hakų architektūra
Istorija
Gyventojų
Kalba 30–45 mln.
skaičius
Kultūra Populiacija Kinija, Honkongas, Taivanas,
Architektūra šalyse Malaizija, Indonezija,
Moterų padėtis Tailandas, Singapūras
Muzika Kalba (-os) hakų kalba, bei šalies, kurioje
Virtuvė gyvena, kalbos
Diaspora Religijos budizmas, konfucionizmas,
taoizmas ir kt.
Įžymūs Hakka kilmės žmonės
Giminingos
Šaltiniai etninės Še, Miao
grupės

Istorija
Hakų istorija pažymėta intensyviomis migracijomis: per daugiau nei 2000 metų trunkančią tautos istoriją, jie beveik nuolat keitė gyvenamas
teritorijas. Į Kinijos pietvakarius hakai, kaip manoma, palaipsniui judėdami į pietus, atsikėlė iš Kinijos Centrinių lygumų. Hakų migraciją
Kinijos viduje lėmė daugiausia politiniai neramumai, buvo traukiamasi bėgant nuo iš Šiaurės Kiniją puolusių klajoklių tautų. Paskutiniais
šimtmečiais migraciją skatino gyventojų skaičiaus augimas bei ekonominės priežastys, ieškant geresnių pragyvenimo sąlygų ir bandant
įsitvirtinti įvairiose kitose šalyse. Pirmą kartą „Hakka“ vardas paminėtas Kinijos Song dinastijos laikotarpiu, jo originali reikšmė – „svečiai“,
kadangi hakai, persikeldami, visada kurdavosi kitų tautų apgyvendintose teritorijose. Dėl to gyveno nuolat pasiruošę kovoti dėl gyvenamosios
teritorijos, dažnai konfliktuodavo su kitomis tautomis, bei ir tarpusavyje tarp atskirų klanų. Žymaus Kinijos istorijoje Taipingų sukilimo vadovai
taip pat buvo daugiausia hakų kilmės. 1777 metais, hakų kilmės emigrantai dabartinėje Indonezijos Vakarų Kalimantano provincijoje, buvo
sukūrę savo valstybę, kuri buvo pavadinta Lan Fang respublika, ji gyvavo iki 1884-ųjų, kol jos egzistavimą galutinai nutraukė olandų vykdyta
kolonizacija. Kaip kitos Azijos valstybės, Lan Fang respublika, mokėjoduoklę Kinijos imperatoriui. Teigiama, kad didelė dalis išsikėlusių iš Lan
Fang kinų, tarp jų ir daug hakų, vėliau įkūrė kitą valstybę –Singapūrą.

Kalba
Hakka kalba priskiriama Kinų-tibetiečių kalbų šeimai. Ši kalba Kinijos Liaudies respublikoje oficialiai laikoma hanių kalbos dialektu, vis dėlto,
turi daug skirtumų su bendrine kalba, bei kitų Kinijos tautų kalbomis. Labiausiai jai artimos Še ir Miao kalbos. Dėl migracijų ir tautos
išsibarstymo atskirose teritorijose ji išsivystė į daugelį dialektų, nors šiais laikais hakų, daugiausia emigrantų, iniciatyva ją stengiamasi
sunorminti. Hakų kalbai būdingi kai kurie senosios kinų kalbos bruožai, vartojama daugiau priebalsių nei bendrinėje kinų kalboje, atskiruose
dialektuose aptinkama iki šešių tonų (bendrinėje kinų kalboje yra keturi tonai). Raštui tradiciškai naudojami kiniški rašmenys arba, stengiantis
užrašyti ne tik prasmę, bet ir originalų tarimą,lotynų abėcėlė.

Kultūra
Hakų kultūrai daugiausia įtakos padarė tautos gyvenimo būdas, kuris pasižymėjo dažnu migravimu,
bei įsikūrimu išgyvenimui gana priešiškose teritorijose, tai lėmė ir jų gyvenamųjų namų, panašių į
tvirtoves savitumą. Moters vaidmuo šeimoje buvo daug svarbesnis negu kitų hanių tautų.
Tradiciniai rūbai nepasižymėjo dekoratyvumu: vyravo juoda spalva, su negausiais siuvinėjimais,
būdingos tradicinės skrybėlės, nupintos iš vytelių ir apsiūtos juodo audinio juosta. Maistas taip pat
buvo paprastas, daug konservuotų, džiovintų produktų, pritaikytų vartoti kelionių metu. Hakai
nebuvo maloniai priimami teritorijose, į kurias atsikeldavo, jie buvo laikomi vargšais,
neišsilavinusiais ir netokiais kultūringais, todėl nuolat kovojo su kitomis tautomis, bei netgi tarp
savų klanų dėl žemės. Dėl to, kaip teigiama išsivystė hakų užsispyręs charakteris, jie nevengia
sunkiai dirbti, pasižymi verslumu. Todėl moderniais laikais tarp hakų kilmės žmonių daug politinių Hakka kalbos paplitimas Kinijoje
lyderių ar žymių asmenybių. Šeimų arba klanų svarbą hakų kultūroje ir jų uždarumą parodo ir
tradiciniai namai-tvirtovės, vadinami tulou, kuriuose jie kurdavosi. Iki šių dienų hakai laikomi
viena iš konservatyviausių kinų tautų, kurie stengiasi išlaikyti savo savitą kultūrą.

Architektūra
Vienas įdomiausių tradicinės hakų kultūros aspektų yra jų gyvenamieji pastatai-įtvirtinimai Tulou,
jų pavadinimas reiškia „žemės tvirtovės“. Nors panašaus tipo pastatai pradėti statyti jau seniau, jų
koncepcija galutinai susiformavo XVII a. Tai dažniausiai apvalios formos kelių aukštų gyvenamieji
ir kartu gynybiniai statiniai, pasižymintis simetrišku planu, su vidiniu kiemu. Tulou kurdavosi tos
pačios šeimos, ar tiksliau klano, nariai. Atskirų šeimų, dabartine prasme, viename tulou galėjo
gyventi net iki šimto. Šeimų gyvenamosios patalpos buvo išdėstytos koncentriškai apie vidinį
kiemą. Viena šeima turėjo apie 2-3 kambarius: įėjus pirmame aukšte, į kitus kambarius buvo
patenkama lipant laiptais. Visas bendruomeninis gyvenimas, valgio gaminimas, svečių priėmimas,
Tulou vidinis kiemas
religiniai ritualai vykdavo bendrame kieme, kuriame dar galėjo būti atitinkamos paskirties pastatų.
Nors daug tulou yra vis dar gyvenami, moderniais laikais, ši tradicinės architektūros forma nyksta,
kadangi tokie gynybiniai įtvirtinimai nebetenka prasmės, keičiasi žmonių gyvenimo būdas. Tulou, esantys Fudziano provincijoje, buvo įtraukti į
UNESCO pasaulio paveldo sąrašus2008 metais.

Moterų padėtis
Hakų tautos moterys užėmė kiek kitokią socialinę padėtį nei kitų Kinijos tautų, jiems nuolat persikeliant ir
kuriantis priešiškose teritorijose, buvo svarbu, kad moterys galėtų rūpintis namais ir ūkiu, kol vyrai užsiėmę
tolimesnių išvykų ar migracijos planavimu bei gynyba, išvykę dirbti į kitas šalis. Todėl hakų tautos moterys
niekada nepraktikavo pėdų rišimo, tai yra pėdų deformavimo, siekiant kad moteris turėtų mažas pėdas, tai
moterims labai apsunkindavo vaikščiojimą, kas hakams buvo nepriimtina. Taip pat ir namų erdvėje, kitaip nei
kitų kinų tautų praktikoje, nepastebėta jokio moterų erdvės išskyrimo ar apribojimo.

Muzika
Kitas išskirtinis hakų tradicinės kultūros elementas yra tradicinės dainos, vadinamos hakų kalvų dainomis.
Jos pasižymi nesudėtingamelodija, bet įvairios tematikos dainų tekstais, nuo meilės baladžių, kuriose vyrai ir
moterys pakaitomis dainuoja po posmelį pagyrimų vienas kitam, dažnai ir improvizuodami, iki tautos hakų moteris, dėvinti
istorijos ar kasdienių gyvenimo darbų apdainavimo. Šios dainos, teigiama, buvo naudojamos ir bendravimui tradicinę skrybėlę
tarp atskirų hakų gyvenamų pastatų – tulou, kadangi išdainuoti žodžiai toliau sklisdavo. Iki šių dienų hakų
tarpe yra populiaru susibūrimuose dainuoti šias tradicines dainas.

Virtuvė
Hakų tradicinė virtuvė buvo suderinta su jų klajoklišku gyvenimo būdu, joje daug konservuotų, saulėje džiovintų ar fermentuotų produktų, mėsa
vartota ne dažnai, švenčių metu arba atliekant ritualines apeigas atitinkamomis mėnesio dienomis. Kadangi hakai daugiausia buvo įsikūrę
kalnuotose vietovėse, ryžių vartota ne itin daug, juos papildydavo saldžios bulvės ir kitos daržovės. Gaminant, stengiamasi išlaikyti natūralų
patiekalų skonį, atitinkamai pagal sezoną gaminami patiekalai iš šviežių produktų. Hakų patiekalai apibūdinami kaip sūrūs ir riebūs. Druska
padėdavo ilgiau išlaikyti maistą, o riebus maistas buvo reikalingas, kadangi sunkiai dirbantys hakai turėjo gauti daugiau energijos iš maisto.
Valgymas susietas su įvairiais ritualais: prie stalo sėdama atitinkama tvarka, tik tam tikri šeimos nariai patiekia maistą ir pilsto gėrimus.
Egzistuoja ir daug prietarų, nelaimę neša įsmeigti valgymo lazdeles į ryžių dubenį, sudaužyti aliejaus indą, nėščioms moterims drausta valgyti
vėžlio mėsą.

Diaspora
Daug Hakka kinų, ypač vėlesniais laikais, migravo už Kinijos ribų. Gausios hakų kilmės kinų mažumos gyvena Taivane, Tailande, Malaizijoje,
Indonezijoje, Singapūre, ir kitose Pietryčių Azijos šalyse, hakai migruodami kūrėsi Afrikoje, Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Daug
migravusių hakų stengiasi išlaikyti savo tapatybę ir ryšius tarpusavyje, buriasi į asociacijas, rengia įvairiose šalyse gyvenančių hakų susitikimus,
stengiamasi išsaugoti tradicijas, kalbą.

Įžymūs Hakka kilmės žmonės


Sun Jatsenas (Sun Yat-sen) – Taivano pirmasis prezidentas
Den Siaopinas (Deng Xiaoping) – Kinijos Liaudies respublikosir komunistų partijos antrasis vadovas poMao Dzeduno
Lee Kuan Yew – ilgametis Singapūro premjeras
Chow Yun-fat – aktorius
Jimmy Choo – žymus batų dizaineris

Šaltiniai
http://www.asiawind.com/hakka/index.htm
https://www.spec.lt/straipsniai/namai-kaimai-unikalus-hakka-palikimas
http://www.hakka.gov.tw/
http://www.inhabitat.com/2009/11/13/chinese-hakka-houses-form-self-sustaining-communities/
http://www.chinadaily.com.cn/english/doc/2004-06/14/content_339191.htm
ž•a•r
Kinijos tautos

Čuančingai · Ganiai· Hakka · Hujai · Kantoniečiai ·


Haniai
Miniai (Hokčiu · Hoklai) · Šiangai · Šiaurės kinai (Dziniai) ·
Tankai · Vu

Ačangai · Bajai · Čiangai · Derungai · Dengai · Dzingpo (Caivai ·


Tibetiečiai-mianmariečiai Lačikai · Maru) · Dzinuo · Hani (Akhai) · I · Lahu (Kucongai) ·
Lobai · Lisu · Monpai · Nasiai (Mosuo) · Nu (Nusu · Zouzou ·
Anongai) · Pumi · Tibetiečiai (Šerpai) · Tudziai

Buji ·
Tajai-kadajai
Dajai (Šanai, Žalieji, Neua, Pong, Baltieji ir Juodieji, Hongdzino) ·
Dongai · Džuangai · Gelao · Li · Maonaniai · Mulao · Šujai

Austroaziečiai
Blangai · Chmu · Deangai · Mangai · Va · Vietnamiečiai

Hmongai-mienai
Jao · Miao (Gedžia) · Še

Bonanai · Daūrai · Dongšiangai · Evenkai · Jugurai · Kazachai ·


Altajaus tautos Kirgizai · Mandžiūrai · Mongolai (Tuviai · Uzumčinai · Oiratai) ·
Nanajai · Oročenai · Salarai · Sibai · Tadžikai · Totoriai ·
Uigūrai (Aniai, Dolanai) · Uzbekai · Tu

Kitos grupės
Korėjiečiai · Rusai · Taivano aborigenai · Utsuliai · Žydai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Hakai&oldid=5291227


"
Šis puslapis paskutinį kartą keistas 22 gruodžio 2017 22:00.

Tekstas pateikiamas pagalCreative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją


; gali būti taikomos papildomos sąlygos. Detaliau –
Terms of Use .

You might also like