8.

Darbas, galia, energija esant sukamajam judjimui

8.1. Pagrindiniai dsniai ir charakteristikos (teorinis vadas).
8.1.1. Besisukanio ir riedanio kno kinetin energija. inome,
kad esant slenkamajam judjimui dydis
2
v
2
1
m
yra judanio kno
kinetin energija. Jeigu kietj kn sivaizduosime kaip materialij
tak visum, tai jo kinetin energija bus i tak kinetini energij
suma :
2
i
1
v
2
1
m E
n
i
k

, o atsivelgdami tai, kad visi besisukanio
kno takai turi vienod kampin greit

, ir sryiu
i i
v r , ir
bei inercijos momento apibrimu, gausiname besisukanio kietojo
kno kinetins
suk
E
energijos iraisk:
2
2
1
I E
suk
. (8.1)
Kai Jeigu knas ne tik sukasi kampiniu greiiu

sukasi
apie savo a, bet ir jo masi centras greiiu
C
v

c
v

keiia savo
padt erdvje, tai tok kno judjim galima suskaidyti du:
sukamj ir slenkamj, ir tuomet taip judanio kno (galima sakyti,
kad toks taip judantis knas rieda), energij galima ireikti taip:
.
2
1
2
1
2 2
I mv E
c k
+
. (8.2)
8.1.2. Darbas esant sukamajame judjimuie.
Darb esant sukamajame judjimuie patogiau skaiiuoti
taikant naudojant sukamojo judjimo charakteristikas. DJeigu darbo
iraikaoje, esant tiesiaeigiaminiame judjimui,e
( )

, l d F A

,
151
ia
F

kn veikianti jga, o d
l d

kno poslinkis, tai esant

sukamajame judjimuie dl = Rd, ia kur R sukimosi spindulys,
d spindulio poskio kampas., Ttuomet darbas esant sukamajame
judjimuie
,

Md A
(8.3)
ia M jgos momentas. GTuomet galia P, t. y. darbas, atliktas per
laiko vienet, yra lygus:

M
dt
d
M
dt
dA
P

(8.4)
8.2. Udaviniai
8.2.1. Metodiniai nurodymai.
PDarb esant sukamajame judjimuie skaiiuokisime knui ne tik
sukantis apie nejudamj a, bet ir jam slenkant, pavyzdiui,
pakylant aukt. Kadangi pagal energijos tverms dsn atliktas
darbas yra lygus kno energijos pokyiui, tai apskaiiuotijant atlikt
darb, galima taikant pasinaudoti iuo sryiu:
,


2
1
2
1
,
2 2
2
1
2
2

I I
d I Md A
iI kurio matyti, kad darbas, atliktas pasukant kn kampu ,
yra lygus kno sukimosi kinetins energijos pokyiui. Skaiiuojant
152
darb esant sukamajam judjimui btina atsivelgti tai ar knas
neslenka, pavyzdiui, kyla aukt. Taip pat Rreikia turti galvoje,
kad sukamojo judjimo energija gali pereiti kitas energijos formas.
Taip pat kaip papildomos lygtys gali bti taikomi panaudoti ir kiti
tverms dsniai, pvz., judjimo kiekio arba judjimo kiekio momento
tverms dsniai.
8.2.2. Udavini sprendimo pavyzdiai.
8P.1. Pilnaviduris rutulys sukasi jo liestins atvilgiu sukasi =
50 aps./s daniu. Rutulio mas 2.00 kg, o spindulys 0,100 m.
Raskiteti jo kinetin energij.
Rasti Duota
E M = 2,.00 kg
R = 0,.100 m
= 50 aps./s
Sprendimas. Udaviniuio sprstiendimui taikome sukimosi
energijos apibrim (10):
2
2
1
I E
suk

iaKur I rutulio inercijos momentas atvilgiu sukimosi aies
atvilgiu, kampinis greitis.
Taikydami lygiagrei ai teorem , kaikur
2
0
5
2
mR I
, o d = R ir, bei pasinaudodami kampinio greiio
sryiu esantsu sukimosi daniui , gauname toki kinetins energijos
iraik:
153
( ) 1380
5
14
2
R m E
J.
8P.2.
Plonas vienalytis ilgio L strypas yra pakabintas u vieno galo. ,
ir Jjam esantbunant horizontaliosje padtiesyje, kitas galas
paleidiamas, ir strypas krisdamas pradeda suktis apie a, einani
per pritvirtint strypo gal. Apskaiiuokite strypo galo linijin ir gret
bei kampin greit tuo momentu, kai jis pasiekia vertikali orientacij.
Rasti Duota
V
Plono
vienalyio
stryupo ilgis L
Sprendimas. Sprendiantsdami udavin galimae taikyti
naudoti energijos tverms dsn, nes sunkio jgos atliktas darbas bus
lygus gytai strypo kinetinei energijai. Kadangi strypo mass centras
strypui jam sukantis nusileidia emyn L/2, tai galima sakyti, kad
sunkio jgos atliktas darbas yra
.
2
L
mg A
,
154
Kadangi kinetin energija pradiniu momentu yra lygi nuliui, tai
sunkio jgos atliktas darbas bus lygus strypo kinetinei energijai, kai
jis yraam esant vertikaliosje padtiesyje:
.
2 2
1
2
L
mg I
Kadangi, strypui sukantis apie a, einani per jo gal, strypojo
inercijos momentas , tai i i lygi galima surasti
strypo kampin greit :
.
L
g 3

Strypo galo linijin greiot surasime taikydami pasinaudodami (6,6)
formule:
.
. 3gL L v
8P.3. Ilgas, l ilgio strypas yra kabo laisvai pakabintas u vieno galo.
strypo vidur pataiko m
2
mass kulka, lekianti v
0
V
0
greiiu, ir
stringa jame. Kokiu kampu atsilenks strypas, kaijei jo mas
busyra m
1
.
Rasti Duota

1
m
2
m
v
0 0
V
Plono
vienalyio
stryupo ilgis l
155
Sprendimas. Kulkos smg stryp reikia traktuoti kaip
netamprj, nes kulka stringa strype ir po smgio juda kartu su
strypu, turiniudamas kinetin energij
,
ia Kur I strypo ir kulkos inercijos momentas atvilgiu sukimosi
aies atvilgiu
2
2
2
1
2 3
1

,
_

+
l
m l m I ,
kampinis greitis.
Po smgio strypas pasisuka tam tikru kampu ir jo masi centrui
pakilus aukt h gauna potencin energij
E = (m
1
+ m
2
)gh.,
Aukt h lengva apskaiiuoti paprasta:, jis yra
.
( ) cos 1
2
1
h
Kadangi po smgio kinetin potencin energija virsta potencine
energijaatsiranda dl yra gyta kinetins energijos saskaita, tai
pritaik energijos tverms dsn, galime parayti:
( ) ( )
2
cos 1
2
2
2 1

I l
m m g +
.,
I kur, Tturdami galvoje, kad strypo inercijos momentas yra
2
1
3
1
l m , o kulkos inercijos momento nepaisysime, kadangi
jis yra daug maesnis nei strypo, todl gauname:
156
.
g
I
3
1 cos
2

Kampiniamo greiiuio apskaiiuoti suradimui
taikysimepasinaudosime judjimo kiekio momento tverms dsniu
(8.14), t. y. laikysime, kad kad ms nagrinjamojia sistema kulka- -
vytuokl yra udara, o ir kad sistemos judjimo kiekio momentas
yra pastovusis dydis. TO tai reikia, kad kulkos judjimo kiekio
momentas
0 2 2
2
1
v m L
turi bti lygus vytuokls
judjimo kiekio momentui I :
0 2
2
1
v m I .,
Nustat i iosIsireik i pastarosios lygties ir stat ra i
iraik, gauname formul reikmei apskaiiuoti:
gI
v m l
12
1 cos
2
0
2
2
2

inodami Turint lengvai randame pat kamp :
.

,
_

gI
v m l
12
1 arccos
2
0
2
2
2

8P.4. Berniukas horizontaliu keliu 8 km/h greiiu ridena rat. Jo ir

savo kelyje atsiranda sutinks kaln, kuri tolygiai kas l = 100 m
pakyla aukt H = 10 m, ten berniukas paleidia rata laisvai
riedtidentis laisvai. Kok atstum S kalne nurieds ratas,
naudodamas savo kinetins energijos saskaita?, jeigu Ttrinties
nepaisysime.
157

Rasti Duota
S V = 8 km/h
L = 100 m
H = 10 m
Sprendimas. Ratas gals pakilti tok aukt tol, kol jo visa
kinetin energija nepereis potencin rato energij. Ratas yra kietasis
knas, kuris ne tik juda erdvje, bet ir sukasi. Todl jo kinetin
energija susideda i sukamojo ir slenkamojo judesio energij:
.
2 2
2 2
mv I
E
k
+

.,
O potencin energija yra lygi:
mgh E
p
,
ia Kur h yra auktis vir horizontalaus kelio, o m rato mas.
Sulygin energijas, gausiname:
mgh
mv I
+
2 2
2 2

Taikydami Pasinaudoj linijinio ir kampinio greii sryiu

R v
ir tai,uo kad rato inercijos momentas
2
mR I
, ankstesn lygt perraome taip:
mgh
mv
R
v mR
+
2
2
2
2
2 2
.,
I jos I kurios gauname:
158
.
g
v
h
2

Kadangi kalns kampo su horizontu ,

, tan
l
H
S
h

taikydami Tai pasinaudoj i lygtiuo sryiu gauname galutin
nueito kelio S kalne iraik:
. .
2
Hg
l v
S
ra stat skaitines reikmes gauname 4,9 m.
8P.5. Itisinis vienalytis diskas sukasi apie savo simetrijos a
horizontaliojojee ploktumoje. Disko spindulys R yra 0,2 0 m, o
kampinis greitis
0

50 rad/s. Taip besisukantis diskas

yra padedamas ant horizontaliojoaus paviriaus. Kiek apsisukim
padarys diskas, kol sustos, jeigu trinties koeficientas yra 0,2, ir
jis nepriklauso nuo disko sukimosi greiio.
Rasti Duota
N R = 0,.20 m
0

= 50 rad/s

Sprendimas. Disko sukamojo judjimo energija

2
2
I

virsta iluma, kuri yra lygia trinties jg darbui A:
.

0
Md A
(1)
159
Kaip matome, ms udavinys yra surasti trinties jg momenta M.
PMs problema yra tta, kad is momentas yra kintamasis, t. y.
diskui sukantis ir tolstant nuo centro vairiuose disko takuose
tolstant nuo centro jis bus kitoks, kadangi skirsis ito jgos momento
petys. Atstojamasis momentas bus lygus vis, disko vairius takus
veikiani moment sumai. Suskirstykime disk maus iedus,
kuri kiekvieno spindulys yra r, ir storis dr, o kiekvien ied
maus elementus, kuri ilgis yra ribojamas maaso kampaso d, kur
sudarytas io dvieju disko spinduliai R (868 pav.). Tuomet io
elemento, kuris yra patamsintoas brinyje, mas dm , kaijei disko
tankis yra , o storis h, apskaiiuojama taikant naudojantis tankio
apibrimu. inant tank kno mas m yra:
V m
, ia
kur V yra tris. Kadangi ms elemento tris yra hrdrd, tai io
elemento mas dm:
Pav.886 pav. Disko trinties momento skaiiavimas
160
hrdrd.,

o Ttrinties jga dF, veikianti elementa:, yra tokia:
.,
ghdrd dF
Jg momentas dM, veikiantis element, yra:
ghdrd rdF dM
Integruodami pagal kamp nuo 0 iki 2 ir pagal r nuo 0 iki R,
rasime vis jg moment M, kuris stabdo disk:
. (2)
ra gauto momento iraik (2) (1) formul, randame darb A:




0 0
.
3
2
3
2
Rgm Rgmd Md A
(3)
o Jjg momentas dM, veikiantis element:, yra:
Integruodami pagal kamp nuo 0 iki 2 ir pagal r nuo 0 iki R,
surasime vis jg moment M, kuris stabdo disk:
. (2)
ra stat gauto momento iraik (2) (1) formul, surandame
darba A:
. (3)
161
Prilygin gaut darbo iraik kinetinei energijai ir inodami,anat
kad
N 2
, disko inercijos momentas
2
2
1
mR I
. I
, 2
3
2
2 2
1
2
0 2
N Rgm mR

,
I kur surandame formul apsisukim skaiiui N apskaiiuoti:
. ,
ra stat skaitines vertes, gauname 15 N .
8P.6. Diskas, kurio mas 510 kg, o skersmuo 20 cm, sukasi 100 s

-
1
daniu. Kiek energijos pavirs iluma, kaijei is diskas susijungs su
kitu tokio pat skersmens, bet 120 kg mass disku ?
Rasti Duota
Q m
1
= 510 kg
R = 0,120 m

1
= 100 s

-1
m
2
= 120 kg
A. Tarkim, kadegul prie pirmojo, besisukanio disko paviriaus
prisidedaglaudia antrasis diskas, kurio pradinis sukimosi greitis
lygus nuliui.
B. Dl trinties jg atliekamo darbo antrasis diskas
pamaulaipsniui prads suktis: i pradi slysdamas, pirmojo
paviriumi, vliau pakankamai gerai sibgjs, prads suktis be
162
neslysdamasdimo - tuo paiu kampiniu greiiu
1
2
1
, kaip ir
pirmasis.
C. Dl trinties jg atliekamo darbo pirmojo disko kinetin
energija - o taip pat ir sukimosi danis - mas. Isiskyrusi iluma
yra lygi trinties jg atliktam darbui, dl kurio dka antrasis diskas
buvo greitintas iki tokio greiio, kuri atitikonka sumajusi pirmojo
disko sukimosi energija.
Dviej besisukani disk sistemai galioja energijos tverms
dsnis (1) ir impulso tverms dsnis (2):
Q E E E + +
3 2 1
, (1)
3 2 1
L L L +
, (2)
ia atitinkamai: E
1
, L
1
- pirmojo disko sukimosi energija ir judesio
kiekis prie sveik; E
2
, L
2
pirmojo disko sukimosi energija ir
judesio kiekis po sveikos; E
3
, L
3
- antrojo disko sukimosi energija
ir judesio kiekis po sveikos,
Q - vykstant sveikaios metu isiskyrusi iluma.
Pirmojo ir antrojo disk kinetin sukimosi energija prie ir po
sveikos uraoma (3), (4), (5) lygtimis:
2
1 1 1
2
1
I E , (3)
2
2 1 2
2
1
I E , (4)
2
2 2 3
2
1
I E
. (5)
163
ia
1
- pirmojo disko sukimosi danis prie sveik,
2
-
pirmojo ir antrojo disk sukimosi danis po sveikos, kai jie sukasi
susijung sulip, vienodu kampiniu greiiu, I
1
, I
2
- pirmojo ir
antrojo disk inercijos momentai.
Pirmojo disko inercijos momentas
2
1 1
2
1
R m I , (6)
antrojo disko inercijos momentas
2
2 2
2
1
R m I . (7)
ia R - pirmojo ir antrojo disk spindulys (vienodas abiejms).
Analogikai, Kkaip ir kinetins energijos atveju, pirmojo ir antrojo
disk judesio kiekis prie ir po sveikos uraomas (8), (9), (10)
lygtimis:
1 1 1
I L
, (8)
1 1 2
I L
, (9)
2 2 3
I L
. (10)
I energijos tverms dsnio (1) randama iluma, isiskyrusi disk
sveikos metu:
3 2 1
E E E Q
. (11)
(11) lygt raome statome (3), (4), (5) - disk energij iraikas:

3 2 1
E E E Q
2
2 2
2
2 1
2
1 1
2
1
2
1
2
1
I I I
164
[ ]
2
2 2 1
2
1 1
2
1
2
1
I I I + . (12)
iosje lygtiesyje lieka neinomas sukimosi danis
2
- pirmojo ir
antrojo disk sukimosi danis po sveikos, kai jiems sukantissi
vienodu kampiniu greiiu. dan galima surasti taikanti judesio
kiekio tverms dsnio: (2) lygt raomosstatomos (8), (9), (10)
lygtys:
2 2 2 1 1 1
I I I +
. (13)
(13) lygt raomosstatomos abiej disk inercijos moment
iraikos (6), (7):
2
2
2 2
2
1 1
2
1
2
1
2
1
2
1
R m R m R m + , (14)
( )
2 2 1 1 1
m m m +
(15)
2 1
1
1 2
m m
m
+

. (16)
(12) lygt raomosstatomos abiej disk inercijos moment
iraikoslygtys (6), (7):
[ ] +
2
2 2 1
2
1 1
2
1
2
1
I I I Q

1
]
1

,
_

+
2
2
2
2
2
1
2
1
2
1
2
1
2
1
2
1
2
1
R m R m R m
( ) [ ]
2
2
2
2 1
2
1
2
1
4
1
R m m R m + (17)
165
(17) lygt raomestatome kampinio greiio
2
iraik (16):
( ) [ ] +
2
2
2
2 1
2
1
2
1
4
1
R m m R m Q
( )
( )

1
]
1

+
+
2
2 1
2
1
2
1
2
2 1
2
1
2
1
4
1
m m
m
R m m R m
( )

1
]
1

+
+

1
]
1

+

2 1
2
1
2 1
2 1 1
2
1
2
2 1
2
1
1
2
1
2
4
1
4
1
m m
m
m m
m m m
R
m m
m
m R
2 1
2 1
2
1
2 2
m m
m m
R
+

. (18)
rastaius skaitines vertes (18) lygt, gauname: Q = Q=6,5710
2


32,.87 J.
8.2.3. Udaviniai Ssavarankikoam sprendimo udaviniai ui
8.1. H Ant horizontalaus cilindroo, kurio spindulys 0,.20 m ir
inercijos momentas 0,.10 kgm
2
, spindulysio uvyniotas virvele,
prie kurios galo pritvirtintas 0,.50 kg mass krovinys leidiasi emyn.
Per kiek laiko nuo judejimo pradios priritas kkrovinys nusileis 2
m? [(1,1s])
8.2. Stulpas, kurio ilgis yra 10 m, vertikaliai pastatytas stovi prie
sienos. Lengvai pastumtasmus stulpas, jis pradeda kristi. Kokiu
greiiu nukris ant ems virutinis stulpo galas, jeigu apatinis galas
neslys? [(17 m/s])
8.3. Centrifugos rotoriaus inercijos momentas yra 8.010

-2
kgm
2
.
Kiek energijos reikia sunaudoti, kad jis pasiekt 20 000 aps./min
greit? (8,810
4
J)
8.4. Karusels mas yra 1500 kg, o spindulys 20 m. Kok darb
reikia atlikti, kad karusel pradt suktis 10 aps./s greiiu? .[(1,2 GJ])
166
8.5. Automobilio variklis, kad pasiekt 4000 aps./min, ivysto 300
Nm sukimo moment. Koks yra variklio galingumas?. [(12,610
4
W])
8.6. Cilindro formos, 300 kg mass, 5,00 m spindulio platforma,
sukasi 6,00 aps./s greiiu,, ir ijungus varikl sustoja per 5,00 s. Kok
galingum turi ivystyti variklis, kad vl pasiekt 6,00 aps./s greit?
[(1,0610
6
W])
8.7. Rutuliukas, kurio mas yra 200 g, yra priritas prie 2 m ilgio
silo ir be trinties sukasi 2 1/s daniu ant horizontaliajameaus
paviriujeaus. Rutuliukui sukantis silas sutrumpja iki 1 m. Kokiu
daniu dabar suksis rutuliukas ir kok darb reikjo atlikti iorinei
jgai, kad sutrumpintant sil? [(8 1/s; 94,.6 J])
8.8. Smagraio sukimasis yra apraomas l lygtismi
, iakur A = 2 rad; B = 32 rad/s; C = 4 rad/s
2
.
. Raskite vidutin galingum, kur ivysto jgos,
sukdamos smagrat. Smagraio inercijos momentas I = 100 kgm
2
.
[(12,.8 kW])
8.9. Smagraio sukimasis yra apraomas lygtismi
, ia kur A = 2 rad; B = 16 rad/s; C = 2 rad/s
2

. Apskaiiuokite, Raskite kaip laikui bgant kisnta
sukimosi momento iraika ir galia. Smagraio inercijos momentas I
= 50 kgm
2
. [ 200 M Nm ;
) 8 , 0 2 , 3 ( t P
(
12,.8
kW])
8.10. Variklio inkaras sukasi darydamas 2000 aps./min. Raskite
sukimo moment, kai jeigu variklis ivysto 1000 W galia. [(4,77
Nm])
8.11. Ant horizontalios padties cilindro, kurio mas 10 kg, esanio ,
horizontalioje padtyje uvyniota virvel ir prie jos priritas 2,0 kg
krovinys. PKrovin paleistasdus jis krinta emyn ir suka cilindr.
Raskite krovinio pagreit, kai jeigu trinties nepaisome. [(2,8 m/s
2
])
8.12. Ant horizontalios padties cilindro, kurio spindulys 0,30 m ir
inercijos momentas 0,20 kgm
2
, esanio , horizontalioje padtyje
uvyniota virvel ir prie jos priritas 0,50 kg krovinys. Krovinys
paleistasdus jis krinta emyn ir sukdamas cilindr krenta 1 m aukt ir
167
po to pasiekia grindis. Per kiek laiko krovinys pasieks grindis ir
kokia tuo momentu bus jois turs energija. [(1,1 s; 0,90 J])
8.13. Ant horizontalios padties cilindro, kurio spindulys 0,50 m ir
inercijos momentas 0,75 kgm
2
, esanio horizontalioje padtyje
uvyniota virvel ir prie jos priritas 0,20 kg krovinys. Krovinys
paleistasdus jis krinta emyn ir sukdamas cilindr krenta 1 m aukt ir
po to pasiekia grindis. Raskite jg, kuria yra tempiamas silas.
[(1,84 N])
8.14. Ratas, kurio mas yra 15 kg, be trinties 4 m/s greiiu rieda
horizontaliuoju paviriumi. Kok darb turi atlikti iorin jga, kad
sustabdyt rat? [(240 J])
8.15. Rutulys, kurio diametras yra 0,10 m ir mas 0,25 kg be
neslysdamasdimo rieda horizontaliuoju paviriumi darydamas 5
aps./min. Raskite rutulio kinetin energij. [(4,3 J])
8.16. Rutulys rieda horizontaliuoju paviriumi. Rutulio kinetin
energija yra 14 J. Raskite rutulio slenkamojo ir sukamojo judjimo
energijas. [(10 J; 4 J])
8.17. Vienodos mass tuiaviduris ir pilnaviduris cilindrai vienodu
greiiu rieda horizontaliuoju paviriumi. Raskite pilnavidurio cilindro
energij, kai jeigu tuiavidurio cilindro energija yra 20 J. [(15 J])
8.18. Horizontalijaa ploktuma rieddamas rutulys atsitrenkia sien
ir atoks nuo jos pradeda riedti atgal. Koks ilumos kiekis isiskyr
smgio metu, jeigu rutulio greitis prie smg buvo 15,0 m/s o po
smgio 10,0 m/s? [(87,5 J])
8.19. Koki santykin paklaid padarytume, jeigu skaiiuodami
riedanio rutulio kinetin energij neskaitytume fakto, kad rutulys
sukasi? [(40 %])
8.20. Velenas, kurio mas 10 kg ir diametras 0,45 m, sukasi
darydamas 45 aps./min. Kok reikia atlikti darb, kad sustabdytume
velen? [(2,8 J])
8.21. Raskite dviratininko kinetin energij, jkaiei jis vaiuoja 36
km/h greiiu. Dviratininko ir dviraio mas kartu pamus yra 85 kg,
o kiekvieno rato mas yra po 3 kg. [(4,4 kJ])
8.22. Varinis 0,20 m spindulio rutulys 2 aps./s daniu sukasi aplink
a, einani per jo masi centr. Kok darb reikia atlikti, kad rutulio
kampinis greitis padidt du kartus? [(126,8 J])
168
8.23. Nuoulniaja ploktuma, kurios pasvirimo kampas yra 30
0
,
emyn be trinties esanti rimties bsenaios pradeda riedti rutulys.
Raskite rutulio masi centro tiesiaeigio judjimo pagreit. [(3,50
m/s
2
])
8.24. Nuoulniaja ploktuma, kurios pasvirimo kampas yra 30
0
,
emyn be trinties esanti rimties bsenaios pradeda riedti
pilnaviduris cilindras. Raskite pilnavidurio cilindro masi centro
tiesiaeigio judjimo pagreit. [(3,27 m/s
2
])
8.25. Nuoulniaja ploktuma, kurios pasvirimo kampas yra 30
0
,
emyn be trinties esanti rimties bsenaios pradeda riedti iedas.
Raskite iedo masi centro tiesiaeigio judjimo pagreit. [(2,44 m/s
2
])
8.26. Raskite rutulio, nuriedjusio nuoulnija ploktuma, rutulio
masi centro greit, jei jis nurieds nuoulniaja ploktuma, kai
ploktumosurios auktis yra 1,0 m, o rutulio pradinis greitis buvo
lygus nuliui. [(3,7 m/s])
8.27. Raskite pilnavidurio cilindro, nuriedjusio nuoulnija
ploktuma, masi centro greit, kaijei ploktumos jis nurieds
nuoulniaja ploktuma, kurios auktis yra 1,0 m, o cilindro pradinis
greitis buvo lygus nuliui. [(3,6 m/s])
8.28. Raskite iedo masi centro greit, jei jis nuriedjusios
nuoulniaja ploktuma iedo masi centro greit, kai
ploktumosurios auktis yra 1,0 m, o iedo pradinis greitis buvo
lygus nuliui. [(3,1 m/s])
8.29. Raskite, per kiek laiko nuo nuoulniosios ploktumos, kurios
auktis 1 m, o pasvirimo kampas 30
0
, nurieds tuiaviduris vininis,
i vino, ir pilnaviduris, i aliumininiso pagaminti cilindrai, kai jei j
mass yra po 0,5 kg, o spinduliai po 0,10 m. [( 0,31 s; 0,27 s])
8.30. Per kiek laiko iedas nurieds nuo nuoulniosios ploktumos,
kurios auktis 0,10 m, o ilgis 2 m? [(4,04 s])
8.31. Ratas, kurio inercijos momentas yra 3,00 kgm
2
, sukasi 400
aps./min daniu. Raskite trinties jg moment ir jo atlikt darb,
kaijei ratas per 1 min savo sukimosi dan sumaino iki 200 aps./min.
[(1,05 Nm; 1970 J])
8.32. Ventiliatoriaus sukimosi danis yra 1000 aps./min. Ijungus
ventiliatori trinties jgos atlieka 54 J darb. Raskite ventiliatoriaus
inercijos moment. [( 9,8510

-3
kgm
2
])
169
8.33. Ventiliatoriaus sukimosi danis yra 1000 aps./min. Ijungus
ventiliatori jis padaro 75 pilnus apsisukimus ir sustoja, o trinties
jgos atlieka 54 J darb. Raskite trinties jg moment. [( 0,11 Nm])
8.34. Ant horizontalios padties skriemulio veleno, kurio spindulys
0,35 m ir inercijos momentas 0,75 kgm
2
, esanio horizontalioje
padtyje uvyniota virvel ir prie jos priritas 0,20 kg krovinys.
Krovinys paleistasdus jis krinta emyn ir suka cilindr. Raskite,
kok atstum turi nukristi krovinys, kad velenas pradt suktis 60
aps./min daniu. [(7,78 m])
8.35. Velenas sukasi gaudamas su 0,5 rad/s
2
kampiniu pagreitiu ir
praejus 15 s gyja 73,5 kgm
2
/s judjimo kiekio moment. Raskite
veleno kinetin energij po 20 s. [(490 J])
8.36. Velen, kurio mas yra 10 kg, liestins kryptimi veikia 20 N
jga. Koki kinetin energij gaus velenas, kai jeigu jga veiks 10 s?
[( 4 kJ])
8.37. Vienalytis 1,5 ilgio strypas pakabintas u virutinio galo. Kokiu
kampu reikia atlenkti stryp, kad j paleistodus laisvai kristi jo,
pusiausviyros padtiesyje apatinis strypo galas gaut 5 m/s greit?
[( 64
0
] )
8.38. Vienalytis 1,5 ilgio strypas pakabintas u virutinio galo. Kokiu
greiiu reikia pastumti apatin strypo gal, kad jis apsisukt aplink
sukimosi a? [( 9,4 m/s] )
8.39. Vienalytis 1,5 ilgio strypas pakabintas u virutinio galo. Kokiu
greiiu juds jo apatinis galas emutiniame take, kaijei strypas buvo
atlenktas nuo pusiausvyros padties 60
0
kampu ir paleistas laisvai
kristi? [( 4,7 m/s] )
8.40. Ant besisukanios apie vertikalij simetrijos a platformos
krato stovi mogus. Platformos mas yra 200 kg, spindulys 2 m ir ji
sukasi 4 rad/s kampiniu greiiu. mogus, kurio mas yra 70 kg,
pereina platformos centr. Kok darb atliko mogus, pereidamas
platformos centr. Platform laikykite disku, o mog
materialiuoju taku. [(3,8 kJ])
8.41. Kulka, kurios mas yra m
1
lkdama pataiko m
2
mass ir l ilgio
l strypo, pakabinto u virutinio galo, apatin gal ir jame stringa.
Strypas nuo smgio pasisuka kampu . Raskite kulkos greit Vv. (
170
( ) ( ) cos 1
3 4
2
2 1
2 1

,
_

+ + gl
m m
m m
m
v
)
8.42. Disko formos smagraiotis turi mas 80 kg mas, o jo spindulys
yra 0,30 m. Kok darb reikia atlikti kad jis pradt suktis 10 aps./s
daniu? Kok darb reikt atlikti, jeigu diskas turt toki pai
mas, bet bt dvigubai plonesnis, o jo spindulys bt dukart
didesnis?. [(7,11 kJ; 28,4 kJ] )
8.43. Kinetin besisukanio smagraio energija yra 2 kJ. Veikiamas
pastovaus stabdymo jg momento smagratis, padars 100
apsisukim, sustoja. Raskite stabdymo jg moment. [(3,18 Nm])
8.44. Smagratis, kurio inercijos momentas 50 kgm
2
, veikiamas 25
Nm jg momento pradjo greitjaniai suktis. Koki kinetin
energij po 10 s gijo smagratis po 10 s? [(625 J])
8.45. 15 g kulka lekia 1000 m/s greiiu ir sukasi apie iilgin a
darydama 3000 aps./s. Laikydami kulk cilindru, kurio diametras 8
mm, raskite jos kinetin energij. [(7,5 kJ])
8.46. Ant 2 cm spindulio ir 10 g ritels uvyniotas silas. Pritvirtinus
laisvj silo gal ritel pradeda laisvai kristi. Apskaiiuokite ritels
kinetin energij, kuri ji gaus nukritusi 0,50 m, kai jei silo
tempimo jga 0,15 N. [(0,12 J])
8.47. Cilindras, kurio mas m, su apuvyniotasu ant jo silu ir
padtas ant horizontalaus paviriaus stalo, o prie kito silo galo yra
priritas tokios pat mass m krovinys, kuris ir permetus sil per prie
stalo krato tvirtint lengv skridin, paleidiamas laisvai kristi.
Raskite krovinio kritimo pagreit. [(8g/11])
8.48. Tuiaviduris cilindras, kurio mas m , su apuvyniotasu ant jo
silu ir padtas ant horizontalaus paviriaus stalo, o prie kito silo
galo yra priritas tokios pat mass m krovinys, kuris ir permetus sil
per prie stalo krato tvirtint lengv skridin, paleidiamas laisvai
kristi. Raskite krovinio kritimo pagreit. [(2 g/3])
8.49. Ant ukovskio kds laikydamas 10 kg svarmenis su
itiestosemis onus rankose,mis laikydamas 10 kg svarmenis, sdi
mogus. Svarmenys yra po 10 kg, o j atstumas iki kds sukimosi
aies yra 0,50 m. Kd suskasi 1,0 Hz daniu. Kok darb atliks
171
mogus sulenkdamas rankas taip, kad svarmen atstumas iki
sukimosi aies sumat iki 0,20 m? Bendras mogaus ir kds
inercijos momentas 2,5 kgm
2
. [(190 J])
8.50. Kulka, kurios mas m
1
ir greitis v, statmenai pataiko
vertikalaus strypo gal, kuris . Kuris gali sukasitis apie horizontalij
a, einani per svorio centr. Raskite strypo su jame strigusia
kulka, sukimosi energij, kaijei strypo mas m
2
, o ilgis l. [
2 1
2 2
1
3
2
2 m m
v m
E
+

( ] )
172
9. 9. Svyravimai ir bangos
9.1. Pagrindiniai dsniai ir charakteristikos (teorinis vadas).
9.1.1. Harmoniniai svyravimai ir j charakteristikos.
Svyravimais vadinamas judjimo arba bv apibdinani fizikini
parametr kitimas laikui bgant. Periodini svyravim svarbiausios
charakteristikos: yra periodas T laiko tarpas, per kur vyksta
pilnutinis vienas pilnas svyravimas;, ir jam atvirkias dydis danis
, apibdinamas tai svyravim skaiiumis per laiko vienet. Tarp
periodo ir danio galioja ryys:
T
1
. (9.1)
Fizikinio parametro kitimo priklausomyb nuo laiko priklausomyb
yra periodin funkcija. Mes tirsime paprasiausius svyravimus, kurie
apraomi sinuso ar kosinuso funcijomis ir todl yra vadinami
harmoniniais:
,
( )
0
sin + t A x
(9.2)
ia Kur A svyravimo amplitud t. y. maksimali dydio x reikm,
2
ciklinis danis ,
0

pradin svyravim
faz. Tako, kuris atlieka svyruojaavimus, greitis v yra:
173
.
( )
0
cos + t A
dt
dx
v

(9.3)
Jeigu knas i karto dalyvauja vykstant dviemjuose, viena kryptimi
vykstantiemsiuose svyravimamsuose, pvz., rutuliukas, pakabintas
ant spyruokles prie laivo lub, svyruos lub atvilgiu lub, kuri
tako poslinkis x
1
nusakomas lygtimi:
( )
1 1 1 1
sin + t A x
.,
(9.4)
KIr kadangi laivas supasi ant bang, tai lub poslinkis x
2
nusakomas
lygtimi:
( )
2 2 2 2
sin + t A x
.,
(9.5)
RTai rutuliuko poslinkis x atvilgiu ems atvilgiu bus lygus
abiej poslinki sumai:
2 1
x x x +
. (9.6)
Taikydami Pasinaudojus lygtimis (9.4) ir (9.5) lygtis, kaiir jei abu
svyravimai yra to paties danio, gauname, kad rutuliuko svyravimoas
bus apraomas lygtimi:
, (9.7)
174
ia kur svyravimo amplitud A apskaiiuojama taip:
( ). cos 2
1 2 2 1
2
2
2
1
+ + A A A A A
(9.8)
PO pradin atstojamojo svyravimo faz apskaiiuojama pagal
randama i lygties:
2 2 1 1
2 2 1 1
cos cos
sin sin
tan

A A
A A
+
+

.
(9.9)
Jeigu sudedamnt vienos krypties svyravimus j daniai skiriasi
nedaug, t. y. pirmojo kno svyravim danis yra , o antrojo
+ , ir <<

, tai gaunami
atstojamieji svyravimai, vadinami muimais. J lygtis tokia yra:
t
t
A x

sin
2
cos 2

. (9.10)
Jei knas vienu metu dalyvauja vykstant dviemjuose
statmeniemsuose harmoniniamsiuose svyravimams,uose kuri
amplituds A
1
ir A
2
, o pradins fazs
1

ir
2

, ir jie yra
vienodo danio , tai kno judjimmas galima bus apraytiomas
lygtimi:
175
( ) ( )
1 2
2
1 2
2 1
2
2
2
2
1
2
sin cos
2
+
A A
xy
A
y
A
x
(9.11)
Pilnutina svyravimo energija E susideda i svyravimo potencins E
p
ir kinetins E
k
energij:
2 2
2 2
mv kx
E E E
k p
+ +
. (9.12)
Harmoniniai svyravimai vyksta, kai knas netenka yra ivedamas i
pusiausvyros padties ir atsiranda jga kx F ,
grinanti kn pusiausvyros ta, ia k tamprumo koeficientas,
x poslinkis nuo pusiausvyros padties. i tamprumo jg
prilyginus Niutono jgai ma F , gaunama diferencialin
lygtis, apraanti harmoninius svyravimus:
0
2
0
+ x x
. (9.13)
Kadangi
T

2
0

, tai tampriosios svyruokls periodas
yra:
k
m
T 2
. (9.14)
176
Matematins svyruokls materialj tak pusiausvyros padt
grainanti jga
sin mg F
, o fizikin
svyuruokl pusiausvyros padt graina jgos momentas
sin mgl M iakur svyruokli
atlenkimo kampas. Jei svyruoklij svyravimo poslinkiai nuo
pusiausvyros yra mai, t. y.
sin
, tai jgos iraika
matematinsei svyruoklsei jgos iraika
mg F

ir jgos momentas fizikinsei svyruoklsei jgos momentas
mgl M
yra proporcingi svyruokli poslinkiui
, analogikai kaip tamprioji svyruokl veikianti jga proporcinga
poslinkiui x. Todls kartais sakoma, kad matematin ir fizikin
svyruokles veikia kvazitamprumo jgos. EIr esant maiems
atlenkimo kampams matematins svyruokls periodas:
g
l
T 2
, (9.15)
ia l matematins svyruokls ilgis.
Fizins svyruokls periodas:
mgl
I
T 2
, (9.16)
177
ia I fizins svyruokls inercijos momentas, m jos mas, l
atstumas nuo svyravimo aies iki masi centro. Pavyzdiui, esant 3
0
kampui matematinsios ir fizinsios svyruokli periodosvyruokli
periodo paklaida nevirija 1 1 %. KaiJeigi matematins ir fizins
svyruokli atsilenkimo kampai yra dideli, tai svyravimai jau
nraebus harmoniniai, o matematins svyruokls svyravimo periodas:
. (9.165 a)
FIr fizikins svyruokls periodas:

,
_

+ +
2
s i n
4
3
2
1
2
s i n
2
1
1 2
4
2
2
2
2
2

m g l
I
T
.
(9.16 ba)
tTurs anukiau pateiktas iraikas.
9.1.2. Slopinamieji svyravimai
Laisvieji harmoniniai svyravimai yra idealusis svyravim
modelis. Vykstant rRealiemsuose svyravimamsuose visada egzistuoja
pasiprieinimo jga, kurios iraika, esant nedideliems greiiams, yra
, , v r F

178
ia kur r pasiprieinimo koeficientas, v - svyruojanio kno
greitis. Slopinamj svyravim diferencialin lygtis yra:
0 2
2
0
+ + x x
, (9.17)
iakur
m
r
2

yra slopinimo koeficientas.
L, o lygties (9.17) sprendinys yra:
( )

+

t e A x
t
cos
0
, (9.18)
ia A
0
pradin amplitud. Be slopinimo koeficiento

,
slopinamieji svyravimai turi dar vien charateristik logoritmin
slopinimo koeficient , kuris apibriamas taip:
T
A
A
N T t A
t A
N

+

2
ln
1
) (
) (
ln
,
(9.19)
ia Tkur T svyravim periodas, A
0
pradin amplitud, A
N

amplituType equation here.d po N svyravim amplitud.
9.1.3. Priverstiniai svyravimai
Kad slopinamj svyravim amplitud (9.18) laikui begant
nemat, svyravim enegija papildoma iorines jgaos
t F F cos
0

saskaita, ia F
0
iorins jgos
amplitud, jgos danis.
Svyravimai, kai veikia periodin iorin jga, vadinami
priverstiniais, o j diferencialin lygtis yra::
179
t
m
F
x x x cos 2
0 2
0
+ +

,
(9.20)
o lygties (9.20) sprendinys yra: yra:
( )
0 0
sin + t A x
, (9.2118)
(9.18)
iakur
( )
2 2 2 2
0
0
0
4 +

m
F
A
.
(9.2219)
Danis
r

, kai svyravim amplitud pasiekia didiausi

reikm, vadinamas rezonansiniu
2 2
0
2
r
. Jo metu svyravim amplitud, pasiekusiia
didiausi reikm A
r
, vadinama rezonansine amplitude
2 2
0
0
2

m
F
A
r Rezonanso kokybs
faktorius Q yra : Q

2
0
Q
.
9.1.4. Bangos
180
Kai Jeigu svyravimai plinta aplinkoje, tai tok reikin vadiname
banga. Plokiosios bangos lygtis yra:
) cos( ) , (
0
+ kx t A t x y
,
( 9.203)
iakur
) , ( t x y
bangos dalels, esanios atstumu x nuo
altinio, poslinkis nuo pusiausvyros padties laiko momentu t, A
bangos amplitud,

ciklinis danis , k = 2/, bangos

ilgis,
0

pradin svyravim faz. Bangos ilgis = vT, arba =

v/.
Bangos greitis kietuosiuose knuose:
,
,

E
v
(9.214)
iakur E Jungo modulis, mediagos tankis. Bangos greitis
skysiuose ir dujose:

B
v
,, (9.225)
ia kur B mass modulis, mediagos tankis. Bangos greitis
dujose:
181
M
RT
v

,, (9.236)
ia

kur adiabats rodiklis, lygus molinsi ilumos

V
p
c
c

santykiui, R universalioji duj konstanta, M duj molin mas.
Danai dvi ar daugiau bang sklinda toje paioje erdvje ir
materialusis takas tuo paiu metu dalyvauja vykstant keliemsuose
judjimamsuose , tai vadinama bang superpozicijos principu.
KaiJei persikloja koherentins bangos, tai stebimas interferencijos
reikinys, kurio maksimumai nusakomi lygtimi:
2
2
2 1

m r r t ,, (9.247)
o minimumai pagal lygt:
, (9.258)
ia kur m = 0,1,2,3,...
Jeigu interferencija vyksta tarpruoja viena prieais kit
sklindanios vienodo danio bangos, tuomet gaunama stoviniojiti
banga, kurios lygtis yra:
t kx A t x y cos cos 2 ) , (
.
(9.269)
182
Bangos, kuri danis yra nuo 20 Hz iki 20 000 Hz,, ir jos
kurios sukelia garso pojt, vadinamos garsu. Kai Jei banga yra
plokiojia, tai jos energija U yra taip vadinamas Umovo vektorius:
v U

, (9.2730)
iaKur U

energijos srautas, perneamas per ploto vienet

per laiko vienet,
2 2
2
1
A
, v

bangos
greitis. Garsumo lygis yra matuojamas decibelais ir nusakomas pagal
formul:
0
lg 10
I
I
L
, (9.2831)
ia kur I garso intensyvumas,
12
0
10

I W/m
2

yra girdimumo riba.
Kai Jeigu garso altinis ir imtuvas juda vienas kito atvilgiu,
tuomet imtuvas, priima pakitus altinio dan. is reikinys
vadinamas Dioplerio efektu, o danis, kur fiksuoja imtuvas, yra
apskaiiuojamas taip:
0
v
v v
v v
v

im
+
t

, (9.2932)
183
iakur
v
garso bang greitis; imtuvo greitis; altinio greitis;
0

altinio skleidiam bang danis. Skaitiyklyje yra +,

kaijeigu altinis artja prie imtuvo, ir , kai altinis jeigu tolsta.
Vardiklyje yra +, kai jeigu altinis tolsta nuo imtuvo, ir , kai
jeigu altinis artja prie imtuvo.
9.2. Udavini sprendimo pavyzdiai
9.2.1. Metodiniai nurodymai.
NNagrinsime laisvj harmonini, slopinamj ir priverstini
svyravim ir bei bang judjim, kuriems apraytimui utenka
vienos koordinats. P, agal priklausomai nuo svyravimo ta
koordinat gali ireikti judjim viena aimi, arba jei tai yra
sukamasis judjimas, tai but charakteristika turi bti susijusi su
kampu. Bdingas Charakteringas vis svyravim bruoas yra tas,i
kad jie vyksta veikiant kintamosioms jgoms, todl sudarytojiius
lygtis, apraantii nagrinjamj svyravim, ta lygtis paprastai bna
yra diferencialin ir jaios sprsti endimui taikomi specials metodai.
Harmoniniamsi svyravimams apraytimui galima taikyti naudoti
sinuso ar kosinuso funkcijas, atsivelgiant tai, priklausomai kokia
yra pradin faz. Kai Jeigu nagrinjami svyruokls svyravimai, tai
pirmiausia reikia nustatyti, isiaikinti kokia tai svyruokl , ar
tamprioji, matematin, ar fizin, ir tada reikia taikyti reikiamus
dsnius, o jei udavinys suristas susijs su periodo nustatymu, btina
pasirinkti jau zinom tam tikros svyruokls period.
9.2.2. Udavini sprendimo pavyzdiai
184
9P.1. Vandenyje plaukioja staiakampio formos ledo gabalas. Jo
pagrindo plotas S yra 1,0 m
2
, o auktis H 0,50 m. Ledo gabalas
velniai panardinamas x 10 cm gyl ir paskui paleistas
pradeda svyruoti tai ikildamas i vandens, tai panirdamas.
Raskite svyravim period T.
Rasti Duota
T S = 1,00 m
2
H = 0,50 m
x = 0,10 m
Sprendimas. Kai ledo gabalas plduriuoja, j veikia jgos:
sunkio jga
SHg Vg mg P
L L

ir Archimedo jga
g Sh F
V A 0

, ia
L

ir
V

ledo ir vandens tankiai, o h

0
gylis, kur panyra pusiausviras ledo gabalas. Sulygin jgas
g Sh SHg
V L 0
,
pagal i lygt nustatome H
H h
V
L

0
.
Kai ledo gabalas panardinamas papildom gyl h, atsiranda
papildoma Archimedo jga
Sxg F
V A
, (1)
kuri ir suteikia knui pagreit. Ji pagal antrj Niutono dsn lygi ma.
Sulygin ias jgas gauname
Sxg x m
V

, 2)
arba paymj
H
g
L
V

2
0
, gauname lygt
185
0
2
0
+ x x
, (3)
kuri yra laisvj harmonini svyravim diferencialin lygtis.
Tuomet svyravim periodas T yra:
g
H
T
V
L

2
2
0

.
Atlik skaiiavimus gauname, kad T =1,3 s.
9P.2. Prie spyruokls Ppakabinus 0,2500 kg mass kn, ji
spyruokl pailgja x = 0,1500 m. Paskui Po to spyruokl
papildomai itempiama ji ir paleidiama svyruoti. Raskite
spyruokls stangrumo koeficient, period ir svyravim dan.

Rasti Duota
T

Mm = 0,2500
kg
x = 0,1500 m
Sprendimas. Kadangi pakabinus 0,2500 kg mass kn
spyruokl pailgja 0,1500 m, tai pagal tamprumo jgos apibrim
gauname
3 , 16 150 , 0
81 , 9 250 , 0

x
mg
x
F
k
N.
Tampriosios svyruokls svyyravim periodas yra
186
777 , 0
3 , 16
250 . 0
14 , 3 2 2
k
m
T
s
,
o svyravim danis
28 , 1
777 , 0
1 1

T

Hz.
9P.3. Laisvojo kritimo pagreiiui nustatyti geologas naudoja
matematin svyruokl, kurios ilgis l yra 38 cm ir kuri svyruoja
6,0,0
0
kampu, o svyravim danis yra 0,8142 Hz. Kokia
laisvojo kritimo pagreiio reikm ioje ems vietoje?
Rasti Duota
g Ll = 0,.38 m
R = 0,.100 m
= 0,.8142 Hz
= 6,0,0
0

Sprendimas. Kadangi svyruokls atsilenkimo kampas yra didelis,
tai periodui T taikysime (9.156 a) formul:
. (1)
Kadangi
T
1
, tai pagal i i ios ir (1) lygti gauname:
2
4
2
2
2
2
2
2
2
sin
4
3
2
1
2
sin
2
1
1 ) 2 (

,
_

+ + +

l g .
ra skaitines vertes, gauname
187
9488 , 9 0014 , 1 38 , 0 ) 8142 , 0 14 , 3 2 (
2 2
g
m/s
2
.
m/s
2
.
9P.4. Strypas, kurio ilgis L, yra 0,500 m pakabintas u galo ir
svyruoja maa amplitude. Raskite jo svyravimo period. Kokio
ilgio matematin svyruokl svyruos tokiu paiu periodu?
Rasti Duota
T
l
L = 0,.500 m
Sprendimas. Kadangi svyruoja strypas, tai taikome fizikins
svyruokls periodo formul:
mgl
I
T 2 . (1)
Ll yra atstumas iki masi centro, t. y.
2
L
l , o strypo, kai jis
sukasi apie a, einania per jo gal, inercijos momentas I yra
2
3
1
mL I . rastat ias iraikas i (1) formul
gauname strypo period:
16 , 1
81 , 9 3
50 , 0 2
14 , 3 2
3
2
2

g
L
T
s.
188
Kad matematin svyruokl (9.15) turt t pat period, jos ilgis l
turt i bti:
335 , 0
14 , 3 4
16 , 1 81 , 9
4
2
2
2
2

gT
l
m.
9P.5. Takas dalyvauja vykstant dviemjuose vienas kitam
statmeniemsuose svyravimamsuose, kuri lygtys yra:
t x cos
ir t y
2
cos

. Raskite
tako judjimo trajektorij.
Rasti Duota
T t x cos
Sprendimas. Rastiti judjimo lygt, vadinasi, reikia nustatyti,
surasti kaip y priklauso nuo x. Taikydami Pasinaudosime inoma
trigonometrine formule
2
sin 2 1 2 cos
matome, kad j galima pritaikyti tariant,
laikant kad t
2

. Taigi galime parayti kad

t t x
2
sin 2 1 cos
2


. Matome,
kad galime y lygties abi puses pakelti kvadratu t y
2
cos
2 2

ir pasinaudodamiesij tuo, kad 1 cos sin

2 2
+
, gautiname tako trajektorijos lygt:
1 2
2
x y
.
189
9P.6. Matematins svyruokls amplitud per laika t, lyg 1 min,
sumajo 1,5 karto. Raskite svyravim logoritmin slopinimo
dekrament, kai jei svyruokls ilgis l yra 1 m.
Rasti Duota
tT = 1 min = 60,0 s
k = 1,.5
l = 1,00.0 m
Sprendimas. Pagal logoritminio slopinimo koeficiento
apibrim (9.19):
(1)
Matome, kad mums galimapatogu taikyti pasinaudoti antrjuojaja
iraika, t. y.
. (2)
Kadangi slygoje nurodytaduota, kad amplitud sumaja 1,5 karto,
tai reikia, kad
5 , 1
0

N
A
A
.
Kadangi inodamime svyruokls ilg tai pagal formul (9.15)
nustatome surandame period:

g
l
T 2
,
iro pagal j inodami pastaraj randame svyravim skaii per 1 min:
190
g
l
t
N
2

. , (3)
rastat i pastarj iraik I (1), gauname formule
logoritminio slopinimo koeficientui apskaiiuoti:
N N
A
A
t
g
l
A
A
N
0 0
ln
2
ln
1


.
ra skaitines vertes, gauname
0135 , 0 5 , 1 ln
0 , 60
81 , 9
1
14 , 3 2

9P.7. vyrkeliu pravaiavo traktorius, i paskoskui save
palikdamas duobutes, tarp kuri atstumas l yra 25 cm. I paskos
traktoriausui paskos vaiavo lengvasis automobilis, kurio mass
m
1
1400 kg lengvasis automobilis, ir kurio keturios lings,
sdus vairuotojui, kurio mass m
2
80 kg vairuotojui, nusileidia
x, lygiam 1,2 cm. Kokiu greiiu vaiavo lengvasis automobilis,
jeigu vaiuodamas per duobutes jis pateko rezonans ir pradjo
sibuoti auktyn emyn?
Rasti Duota
191
v lL = 0,.25 m
m
1
= 1400 kg
m
2
= 80 kg
x = 1,.2 cm = 0,.012 m
Sprendimas. Automobilis prads smarkiai sibuoti auktyn
emyn, kai jeigu jo svyravimo periodas bus lygus laikui, per kur jis
nuvaiuoja atstum tarp duobui. Lengvojo automobilio svyravim
periodas yra
k
m
T 2
, (1)
iakur
4
2 1
m m
m
+
yra mas, tenkanti vienai lingei.
Tamprumno koeficient randame i i slygoss, kad vairuotojo svoris
yra lygus atsiradusiai tamprumo jgai, kai jis sda automobil:
kx g m
2
, (2)
i ia kur gauname, kad tamprumo koeficientas yra lygus:
x
g m
k
2
. (3)
inodami Turdami k ir m iraikas pagal (1) formul galime
nustatyti surasti lengvojo automobilio svyravimo period:
x
g m
m m
T
2
2 1
4
2
+
. (4)
192
O kadangi atstumas tarp duobui yra inomas ir lygus l, tai galime
surasti lengvojo automobilio greit:
x m m
g m l
T
l
v
) (
4
2
2 1
2
+

.
ra skaitines vertes, gauname
53 , 0
012 , 0 ) 80 1400 (
81 . 9 80 4
14 , 3 2
25 , 0

v
m/s.
9P.8. Kno, kurio mas m yra 10 g, svyravimai yra slopinamieji, o
j amplitud 5 cm ir pradin faz =0 , slopinimo
koeficientas
6 , 1
s
-1
. Kai kn pradjo veikti
periodin iorin jga, svyravimai nusistovijo, o j lygtis yra
) 4 / 3 10 sin( 10 , 0 t x m.
Raskite slopinamj svyravim ir periodins iorins jgos
lygtis.
Rasti Duota
X = f(t)
A = f(t)
m M= 0,.010 kg
A = 0,.050 m
s
-1

Sprendimas. inome, kad fazi skirtumas tarp laisvj ir
priverstini svyravim yra ireikiamas taip:
193
2 2
0
0
2
tan

. (1)
Kadangi slygoje nurodytaduota, kad
4
3
0


, tai
1
4
3
tan tan
0


. Tai Taigi (1) lygt
galime urayti taip:
1
2
2 2
0



. (2)
Pagal j nustatome, I kurios surandame kad
5 , 10 2
2 2
0
+
. Tuomet
jai galime urayti slopinamj svyravim lygt (9.18) ms atvejui:
t e x
t
5 , 10 sin 05 , 0
6 , 1

.
(3)
Kai Jeigu kn veikia iorin periodin jega, tai toki svyravim
lygtis (9.20) yra:
, (4)
o jg nusakanti ireikianti lygtis yra
t F F sin
0

, o jgos amplitud F
0
apskaiiuojama pagal (9.1922):
( )
2 2
2
2 2
0 0 0
4 + m A F
ra skaitines vertes, gauname
194
105 , 0 ) 10 ( 6 , 1 4 ) ) 10 ( ) 5 , 10 (( 010 , 0 10 , 0
2 2 2 2 2
0
+ F
N .
0,105 N. Tuomet periodins iorins jgos lygtis
:
t F 10 sin 105 , 0
. (5)
9P.9. Vienas prieais kit atitinkamais greiiais
72
1
v
km/h
ir
54
2
v
km/h vaiuoja du
traukiniai. Pirmojo traukinio vilpuko skleidiamo garso danis
0
yra 600 Hz. Kokio danio gars girds antrojo traukinio
keleivis, artjant ir tolstant traukiniams vienas kito atvilgiu.
Garso greitis ore yra 340 m/s.
Rasti Duota
72
1
v
km/h
km/h
= 600 Hz
0

= 340 m/s
Sprendimas. Pagal Dioplerio dsn imtuvo fiksuojamas
danis nusakomas (9.2932) formule:
(1)
iuo Ms atveju garso altinis bus pirmasis traukinys, o imtuvas
keleivis antroajame o traukinio keleivisyje. Susitinkant traukiniams
(1) formul uraoma taip:
0
2 0
2 0

v v
v v

.,
Aapskaiiav gauname, kad 666 Hz. Traukiniams
tolstant vienams nuo kito (1) formul uraoma taip: , apskaiiav
gauname, kad 542 Hz.
195
9P.10. Raskite pagrindinio tono dan vamzdyje:, a) kai jeigu jo
galai yra udari, b) kai jeigu jo galai atviri.
Rasti Duota
l
Sprendimas. Jeigu vamzdio abu galai atviri, tai jame susidariusi
stoviniojiti banga vamzdio galuose sudaro ppsnius, o tai reikia,
kad vamzdio ilgis l turi bti kartotinis pusei bangos ilgio :
2

n l , kur
... 3 , 2 , 1 n
Kadangi
f v
, iakur f bangos danis, v garso
greitis, tai gauname bangos danis:
l
v
n f
2

.,
Ir pagrindinis danis, kai n=1, yra:
l
v
n f
Kai Jeigu vamzdio vienas vamzdio galas atviras, o kitas udaras,
tai jame susidariusi stoviniojiti banga viename gale turs mazg, o
kitame ppsn, o tai reikia, kad vamzdio ilgis l turi bti turi buti
kartotinis ketviriui bangos ilgio :
, ia kur
Bangos danis iuo atveju bangos danis:
,
196
o pagrindinis danis kai n=1 , o pagrindinis danis yra:
l
v
f
4

Udaviniai Ssavarankikoam sprendimo udaviniai ui

Harmoningo svyravimo amplitud lygi 5 cm, pradin faz 45
0
,
svyravim skaiius per 1 min lygus 120. Paraykite io judjimo
lygt. ( )
Harmoningo svyravimo amplitud lygi 0,005 m, periodas 4 s ir pradin
faz . Paraykiteio judjimo lygt ir raskite greit po 2 s. (
)
Harmoningo svyravimo periodas lygus 24 s, pradin faz nulis. Per
kiek laiko nuo svyravimo pradios svyruojanio tako poslinkis
bus lygus pusei amplituds? (2 s)
Harmoningo svyravimo pradin faz lygi nuliui. Kokiai periodo
daliai prajus tako greitis bus lygus pusei jo maksimalaus
greiio? ( )
Harmoningo svyravimo amplitud lygi 0,05 m, periodas 2 s,
pradin faz nulis. Raskite svyruojanio tako greit tuo momentu,
kai jo poslinkis lygus 0,025 m. ( )
Materialusis takas, kurio mas 0,010 kg harmoningai svyruoja pagal
lygt : m. Raskite maksimali tak
veikianios jgos reikm ir vis svyruojamio tako energij.
(1,9910
-4
N; 4,9310
-6
J)
9.7. Sudjus du vienos krypties svyravimus kuri amplituds
cm ir cm gaunamas svyravimas kurio
amplitud cm.Raskite sudedam svyravim fazi
skirtum. ( )
9.8. Sudjus du vienos krypties vienodi amplitudi
svyravimus gaunamas tokios pat dydio amlituds svyravimas.
Raskite sudedam svyravim fazi skirtum. ( )
197
9.9. Materialusis takas dalyvauja dviejuose vienos krypties
svyravimuose, kurie apraomi lygtimis: ir
, kur cm, 2 cm; rad/s.
Paraykite io judjimo lygt. (
9.10. Takas dalyvauja dviejuose vienas kitam statmenuose
svyravimuose, kurie apraomi lygtimis: ir
. Raskite tako trajektorij. ( )
9.11. Takas dalyvauja dviejuose vienas kitam statmenuose
svyravimuose, kurie apraomi lygtimis: ir
. Raskite tako trajektorij. ( )
9.12. Takas dalyvauja dviejuose vienas kitam statmenuose
svyravimuose, kurie apraomi lygtimis: ir
. Raskite takType equation here.o trajektorij. (
)
9.13. Takas dalyvauja dviejuose vienas kitam statmenuose
svyravimuose, kurie apraomi lygtimis: ir
. Raskite tako trajektorij. ( 2 )
9.14. Takas dalyvauja dviejuose vienas kitam statmenuose
svyravimuose, kurie apraomi lygtimis: ir
. Raskite tako trajektorij. ( )
9.15. Kai 80,0 kg sveriantis vairuotojas sdo 1000 kg
automobil, automobilio spyruokls susispaud 1,50 cm. Kokiu
daniu svyruos automobilis su keleiviu jiems pervaiavus per
duob?(1,11 Hz)
9.16. Materialusis takas, kurio mas 0,1 g svyravim lygtis yra
. Raskite t tak veikianios tamprumo jgos
maksimali reikm. ( 410
-3
N )
9.17. Maas, 0,50 g mass vabzdys papuola voratinkl, kuris po
to pradeda vibruoti 10 Hz daniu. Koks yra voratinklio
tamprumo koeficientas? Kokiu daniu vibruot voratinkl
pakliuvs 1,0 g vabzdys? (1,9 N/m; 7,2 Hz)
9.18. Prie spyruokls priritas neinomos mass knas svyruoja
1,0 Hz daniu. Pakabinus prie jo papildom 0,500 kg mass
kn, j svyravim danis tampa lygus 0,50 Hz. Kokia yra
neinomo kno mas? (0,166 kg)
198
9.19. Knas, kurio mas 0,250 kg pakabintas prie spyruokls ir j
itempus pradeda svyruoti 1 Hz daniu. Raskite spyruokls
tamprumo koeficient. (1,57 N/m)
9.20. Matematin svyruokl, kurios ilgis 1 m pakabinta lifte, kuris
leidiasi su 3 m/s
2
pagreiiu. Raskite svyruokls svyravimo
period.
9.21. Matematin svyruokl, kurios ilgis 1 m pakabinta lifte, kuris
kyla su 3 m/s
2
pagreiiu. Raskite svyruokls svyravimo period.
9.22. Kokio ilgio turi bti matematin svyruokl kad jos periodas
but lygus 1,00 s? (0,248 m)
9.23. Tikslaus laikrodio vytuokl vytuoja 12,0
0
amplitude.
Mechanizmui sugedus, laikrodis pradeda vytuoti darydamas
1,0
0
paklaid amplitudei. Koki laiko paklaid tuomet darys
laikrodis per par? ( 3 min 43 s)
9.24. Geologas matematine svyruokle tam tikroje ems vietoje
matuoja laisvj kritimo pagreit. Svyruokls ilgis 37,10 cm, ji
svyruoja 6,0
0
amplitude 0,8152 Hz daniu. Koks yra ioje ems
vietoje laisvasis kritimo pagreitis? (9,795 m/s
2
)
9.25. iedas, kurio spindulys 0,30 m Pakabintas ant vinies, kuri
kalta sien. Atlenkus nedideliu kampu iedas paleidiamas ir
pradeda svyruoti. Raskite io svyravimo period. ( 1,55 s)
9.26. Mass m knas prijungiamas prie dviej skirting
spyruokli, kuri tamprumo koeficientai yra k
1
ir k
2
, kaip
parodyta 87 pav. Raskite svyravimo period. (
)
87 pav.
199
9.27. Mass m knas prijungiamas prie dviej skirting
spyruokli, kuri tamprumo koeficientai yra k
1
ir k
2
, kaip
parodyta 88 pav. Raskite svyravimo period. ( )
88 pav.
9.28. U formos vamzdel, kurio abu galai atviri ir kurio
skerspivio plotas 0,5 cm
2
staiga pilama 250 g gyvsidabrio,
kuris pradeda svyruoti auktyn emyn. Raskite i svyravim
period. (0,86 s)
9.29. Ilgas imirks vandenyje rastas plduriuoja vandenyje. Rasto
skersmuo yra vienodas visame per vis ilg. Panardinus rast jis
pradeda svyruoti auktyn tai panirdamas emyn. Svyravimo
periodas 6,00 s. Raskite rasto ilg. (8,95 m)
9.30. Rutulys, kurio spindulys R pakabintas prie silo, kurio ilgis
5R harmoningai svyruoja. Koki padarytume santykin paklaid
jeigu period sakiiuotume naudodami matematins svyruokls
periodo formul? (1%)
9.31. Pilnaviduris spindulio R diskas svyruoja pakabintas prie
silo, kurio ilgis 3R. Raskite svyravimo period. ( )
9.32. Mass m knas yra svelniai prikabinamas prie tvirtintos
spyruokls ir paleidamas kristi. Nukrits 0,10 m knas sustoja
ir pradeda syruoti. Raskite svyravimo dan. (2,2 Hz )
9.33. Horizontaliu paviriumi 2 m/s greiiu slysta 10 kg d ir
atsimua prie vertikalios sienos tvirtint spyruokl, kurios
tamprumo koeficientas yra 75 Nm. Kiek laiko tsis ds ir
spyruokls kontaktas, kol d atks nuo spyruokls prieng
pus.
200
9.34. Slopinamj svyravim amplitud per 4,0 min sumajo du
kartus. Per kiek laiko amplitud sumas penkis kartus? (9,3
min)
9.35. Matematins svyruokls amplitud per 1,0 min sumajo 3
kartus. Rasti svyravim logoritmin slopinimo dekrament jei
svyruokls ilgis 0,85 m. (0,034)
9.36. Matematins svyruokls svyravim amplitud per 1 min
sumajo du kartus. Kiek kart ji sumas per 3 min? (8 kartus)
9.37. Svyruokls logoritminis slopinimo dekramentas yra 0,002.
Po kiek svyravim amplitud sumas du kartus? ( 346)
9.38. Knelis, kurio mas 1 kg pakabintas prie spyruokls, kurios
tamprumo koeficientas 30 N/m, svyruoja patirdamas aplinkos
pasiprieinim. Logoritminis slopinimo koeficientas 0,004.
Raskite po kiek laiko svyravim amplitud sumas du kartus ir
kiek per t laik knelis atliks svyravim. (2,29s ; 173 )
9.39. Vagonas, kurio mas 75 t turi keturias linges. Kiekvienos
lings tamprumo koeficientas 500 kN/m. Kokiu greiiu
vaiuojant vagonas gali smarkiai sisibuoti dl smgi begi
sudrimus, jeigu itisinio bgio ilgis 15 m? (12,3 m/s)
9.40. Knas slopinamj svyravim danis 1500 Hz. Raskite jo
nuosavj svyravim dan jeigu jo rezonansinis danis yra
1200 Hz. (1750 Hz )
9.41. Tampriosios svyruokls laisvj svyravim periodas 0,45 s,
o aplinkoje kur veikia trinties jgos, svyravimo periodas yra
0,50 s. Raskite ios ios svyruokls rezonansin dan. (3,1 Hz )
9.42. Tamprioji svyruokl, tamprumo koeficientas 15 N/m,
prikabinus prie jos 300 g knel ir veikiant iorinei jgai, kurios
amplitud 15 N, atlieka priverstinius svyravimus klampioje
aplinkoje, kurios pasiprieinimo koeficientas 310
-2
kg/s. Raskite
slopinimo koeficient ir amplitud rezonanso metu. (0,05 s
-1
; 10
m )
9.43. Plokios bangos amplitud 0,100 m. Kokia bus bangos
amplitud atstume lygiam bangos ilgio ir praejus laikui,
lygiam 9/10 periodo? (0,0588m)
9.44. Banga kurios periodas 1,2 s ir amplitud 0,020 m plinta 15
m/s greiiu. Koks bus daleli poslinkis 45 m atstume nuo
altinio prajus 4 s nuo svyravim pradios? (0,0173 m)
201
9.45. Eksperimentatorius esantis 800 m atstume nuo altinio,
gars, atjus oru igirsta 1,78 s vliau nei vandeniu. Raskite
garso greit vandenyje, jeo oro temperatra 350 K. (1450 m/s)
9.46. inodami kad oro molekuli vidutinis kvadratinis greitis yra
500 m/s raskite garso greit ore. ( 342 m/s)
9.47. Gatvje keliamas 70 dB lygio triukmas, bet kambaryje jis
girdimas kaip 40 dB lygio garsas. Kiek kart garso
intensyvumas didesnis gatvje nei kambaryje? (1000 )
9.48. Reaktyvinio lktuvo keliamo triukmo garsumas 40 m
atstume yra 140 dB. Koks bus variklio garsumas 400 m atstume
nuo lktuvo? (120 dB )
9.49. Koks bus pagrindinis danis ir pirmi trys obertonai 0,26 m
ilgio vargon vamzdyje esant 200C temperatrai kai 1) vamzdis
atviras ir 2( kai vamzdis yra udaras. ( 1) 660 Hz, 1230 Hz, 1980
Hz, 2640 Hz; 2) 330 Hz, 990 Hz, 1650 Hz, 2310 Hz)
9.50. Traukinys pravaiuoja pro stot 40 m/s greiiu vilpukui
keliant 300 Hz danio gars. Kok dan ufiksuos mogus
stovintis perone artjant ir tolstant traukiniui nuo stoties.(341
Hz; 268 Hz)
9.51. Iauta kulka pro nejudant stebtoj pralekia 300 m/s greiiu.
Kiek kart pasikeis kulkos sukeliamo vilpesio tono auktis, kur
uviksuoja stebtojas? Garso greitis ore 340 m/s.(16)
9.52. Kokio ilgio turi bti plienin stuga, kurios spindulys 0,003
cm, kad j tempus 500 N jga jinai virpt 425 Hz daniu?
(5,60 m)
9.53. Matuojant garso greit Kundto metodu buvo nustatyta kad
atstumas tarp gretim maksimum yra 8,5 cm. Raskite koks
buvo generatoriaus danis. (2000 Hz )
9.54. Smuiko styga virpa 440 Hz daniu. Kokiu daniu ji virps jei
j prispausime pirtu 1/5 ilgio nuo galo? (587 Hz)
9.55. Smuiko styga virpa 294 Hz daniu. Kokiu daniu virps
styga jei jos tempim padidinsime 10 % ? (308 Hz)
202
203